4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/145

1.1

EESRK labai palankiai vertina sėkmingą Baltijos jūros menkių išteklių planą ir mano, kad svarbu šį planą pratęsti.

1.2

Komitetas mano, kad siūlomi 4, 5 ir 8 straipsnių ir 29 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pakeitimai yra priimtini ir būtini techniniai pakeitimai norint atitikti SESV.

1.3

EESRK nepritaria tam, kad Komisija būtų įgaliota priimti deleguotuosius aktus dėl mirtingumo dėl žvejybos koeficientų, kaip siūloma 27 ir 29a straipsniuose. Komitetas mano, kad tai Tarybos prerogatyva priimti sprendimus šioje srityje pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį.

2.1

Remiantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) ataskaitomis, Baltijos jūros menkių ištekliai pirmojo dešimtmečio pradžioje buvo žvejojami pernelyg intensyviai. ICES 25–32 pakvadračiuose, dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių mirtingumo dėl žvejybos koeficientų išteklių sumažėjo tiek, kad kilo grėsmė išnykti. Vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių ICES 22–24 pakvadračiuose būklė šiek tiek geresnė, tačiau išteklių kiekis buvo akivaizdžiai mažesnis už ilgalaikį potencialų lygį. Todėl 2007 m. rugsėjo 18 d. ir buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą. Plano tikslas buvo užtikrinti, kad Baltijos jūros menkių ištekliai galėtų būti naudojami tvariomis ekonominėmis, aplinkos ir socialinėmis sąlygomis.

2.2

Šiam tikslui pasiekti plane nustatytos metinių šių išteklių žvejybos galimybių, išreikštų bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu ir žvejybos pastangomis, nustatymo taisyklės. Šios taisyklės apima mirtingumo dėl žvejybos parametrą, pagrįstą mokslinėmis rekomendacijomis ir skirtą nustatyti išteklių gyvybingumą. Be to, reglamento 27 straipsnyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, kad būtų užtikrintas plane nustatytų valdymo tikslų įgyvendinimas. Panašiai ir 26 straipsnyje numatyta, kad Taryba gali modifikuoti planą, kad būtų užtikrintas tikslų įgyvendinimas.

2.3

Planas buvo sėkmingai įgyvendintas. Abiejų Baltijos jūros dalių menkių išteklių mirtingumo dėl žvejybos koeficientai yra mažesni už dabartiniame plane nurodytus planinius kiekius. Rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių mirtingumas dėl žvejybos taip pat yra mažesnis už didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (angl. MSY) lygį ir neršiančių žuvų išteklių padaugėjo beveik keturis kartus nuo tada, kai buvo pradėtas įgyvendinti planas. Kalbant apie vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius, ši tendencija buvo lėtesnė, tačiau akivaizdžiai judama reikiama kryptimi.

3.1

Komisijos pasiūlymo tikslas yra iš dalies pakeisti 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1098/2007, nustatantį Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą. Šis teisės aktas priimtas prieš įsigaliojant Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir todėl jį būtina iš dalies keisti pagal naująją Sutartį.

3.2

SESV 290 straipsnyje numatyta, kad įstatymo galią turinčiu teisės aktu galima Komisijai deleguoti įgaliojimus priimti visuotinai taikomus įstatymo galios neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas. Komisija siūlo reglamento 26 ir 27 straipsniuose numatytą sprendimų priėmimo procedūrą pakeisti į deleguotųjų įgaliojimų, kuriuos Komisija vykdo, kad stebėtų plano ir mirtingumo dėl žvejybos tikslų vykdymą, sistemą.

3.3

Plane reikalaujama kas treji metai vertinti valdymo priemonių poveikį atitinkamiems ištekliams ir žvejybos rūšims. Laikytis šio reikalavimo labai sunku, nes tinkamam vertinimui atlikti trūksta reikiamų duomenų. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, išsamaus trejų metų plano įgyvendinimo rezultatų vertinimo negalima atlikti anksčiau nei praėjus penkeriems metams nuo plano įgyvendinimo pradžios. Todėl turėtų būti pakoreguotas plano įgyvendinimo rezultatų vertinimo terminas.

3.4

Komisija taip pat siūlo suteikti jai įgyvendinimo įgaliojimus, kad būtų galima nustatyti, ar įvykdytos 29 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl priemonių netaikymo tam tikriems Baltijos jūros regionams.

3.5

Be to, Komisija ir valstybės narės įsipareigojo užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2015 m. išeikvotų išteklių būklė atitiktų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) lygį, nors šis įsipareigojimas ir neįtrauktas į plano tikslus. Kad būtų išvengta neaiškumų, plane reikėtų paminėti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

3.6

5 ir 8 straipsniai, nustatantys menkių išteklių DLSK (didžiausią leidžiamą sužvejoti kiekį) ir didžiausio nebuvimo uoste dienų skaičių, turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, siekiant paaiškinti, kad šiuo klausimu taikoma Sutartyje numatyta procedūra.

4.1

EESRK labai palankiai vertina sėkmingą Baltijos jūros menkių išteklių planą ir mano, kad svarbu šį planą išplėsti.

4.2

Komisijos pasiūlymu iš dalies keičiami plano tikslai, numatyti 4 straipsnyje. EESRK mano, kad siūlymas paminėti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį atitinka bendrus ES tikslus žuvų išteklių srityje.

4.3

Komisija siūlo iš dalies pakeisti plano 5 ir 8 straipsnius, pakeičiant Tarybos sprendimus, priimamus kvalifikuota dauguma, sprendimais, atitinkančiais naująją Sutartį. Tai – techniniai pakeitimai, atspindintys SESV nustatytą pakeistą sprendimų priėmimo procedūrą.

4.4

Komisija 26 straipsnyje siūlo planą vertinti kas penkerius metus. EESRK pritaria nurodytoms priežastims, kuriomis pagrindžiamas toks pasiūlymas, tačiau pastebi, kad menkių išteklių būklė turėtų būti stebima kasmet pagal planą, susijusį su ICES žuvų išteklių vertinimais.

4.5

Komisija, atsižvelgdama į dabartinę sprendimų priėmimo procedūrą, siūlo iš dalies pakeisti 29 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, kad būtų suteiktos išimtys dėl sužvejojamo kiekio apribojimų. Pagal pasiūlymą Komisija išimtis tvirtintų kiekvienais metais priimdama įgyvendinimo aktus, o valstybių narių atstovų komitetas vertintų ir skelbtų ataskaitą šiuo klausimu. EESRK palankiai vertina Komisijos kompetencijos išplėtimą šioje srityje, tačiau pabrėžia, kad sprendimų projektai turėtų būti pateikiami pakankamai anksti, kad vertinimas būtų atliktas iki kito žvejybos laikotarpio.

4.6

Pasiūlymu iš dalies pakeičiami 27 ir 29 straipsniai, kad Komisijai būtų suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. EESRK savo požiūrį šiuo klausimu yra išdėstęs ankstesnėse nuomonėse (1). Šiose nuomonėse atkreipiamas dėmesys į tai, kad įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus turi būti suteikiami ribotam laikotarpiui. Be to, deleguotieji aktai turėtų būti susiję su sritimis, kuriose būtina skubiai priimti sprendimus.

4.7

29a straipsnyje pateiktas pasiūlymas suteikti Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus pagal 26 ir 27 straipsnius gerokai pakeistų ES žvejybos politikos formavimo principus. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pateisinami tuo, kad Komisijos ir Parlamento bendro sprendimų priėmimo procedūra šiuo metu yra lėta. EESRK mano, kad šios problemos sprendimo pirmiausia reikėtų ieškoti išaiškinant įgaliojimų tarp Parlamento ir Tarybos paskirstymą pagal SESV 43 straipsnio 2 ir 3 dalis. EESRK supratimu, mirtingumo dėl žvejybos koeficientas, nustatytas pagal plano 27 straipsnį, yra tiesiogiai susijęs su žvejybos galimybių nustatymu ir paskirstymu, t. y. jis priklauso išimtinei Tarybos kompetencijai pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį.

4.8

Baltijos jūros menkių išteklių planas taip pat skirtas užtikrinti stabilias žvejybos galimybes, pagal kurias komercinės žvejybos bendrovės gali užtikrintai vystyti savo žvejybos veiklą. EESRK baiminasi, kad, suteikus Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus dėl mirtingumo dėl žvejybos tikslinio koeficiento, pagal kurį nustatomos bazinės žvejybos kvotos, pakeitimo, artimoje ateityje galėtų sparčiai pasikeisti žvejybos kvotos, kurios būtų žalingos žvejybos pramonei.

4.9

Kita priežastis, kodėl Taryba turi ir toliau likti atsakinga už sprendimų priėmimą dėl plane taikomų mirtingumo dėl žvejybos tikslinių koeficientų – kasmet kintantys principai, kuriais remiantis teikiamos mokslinės rekomendacijos. Mokslinėse rekomendacijose neatsižvelgiama į socialinių ir ekonominių sąlygų stabilumą. Skaičiavimo principų ar metodų pasikeitimas gali gerokai pakoreguoti mirtingumo dėl žvejybos tikslinį koeficientą, kurį rekomenduoja mokslininkai, ir neįvyks joks apčiuopiamas žuvų išteklių pokytis.

4.10

Be to, EESRK atkreipia dėmesį į dabartines pastangas sukurti bendrą modelį reguliuoti Baltijos jūros menkių ir pelaginių žuvų rūšis. Šiuo modeliu besiremiantis planas galiausiai išstums Baltijos jūros menkių išteklių daugiametį planą ir nėra jokių priežasčių keisti sėkmingai įgyvendinamą dabartinį planą, tik reikia atlikti būtinus pakeitimus.