EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009AR0201

Regionų komiteto nuomonė dėl Stokholmo programos: naujoji daugiametė ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programa – iššūkiai ir galimybės

OJ C 79, 27.3.2010, p. 37–44 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

27.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/37


Regionų komiteto nuomonė dėl Stokholmo programos: naujoji daugiametė ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programa – iššūkiai ir galimybės

(2010/C 79/08)

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios rekomendacijos

1.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą tęsti darbą kuriant bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę piliečių labui ir atkreipia dėmesį, kad tai iš tikrųjų yra svarbu sparčiai didėjant judumo mastui pasaulyje;

2.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą imtis naujos ilgalaikės ES programos, kurioje būtų nustatyti artimiausių penkerių metų prioritetai sritims, susijusioms su laisvės, saugumo ir teisingumo klausimais; tačiau pažymi, kad Komisijos komunikate nėra jokios pastabos apie Lisabonos sutartyje šioje srityje numatytus pasikeitimus;

3.

mano, kad naujoji programa turėtų būti gana plataus užmojo, kad šiose srityse būtų galima užtikrinti pakankamai didelę pažangą, tačiau kartu daugiau dėmesio reikėtų skirti pastarąjį dešimtmetį pasiūlytoms iniciatyvoms įvertinti, kad jos taptų veiksmingesnės ir būtų pasiekta jose numatytų tikslų;

4.

dar kartą kartoja, kad Komisija neskiria pakankamai dėmesio vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmeniui vykdant su laisve, saugumu ir teisingumu susijusią veiklą;

5.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ypač domisi šiame komunikate aptariamais klausimais, kadangi jie turi didelį poveikį Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių kasdieniam gyvenimui ir vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomoms pareigoms;

6.

dar kartą primena, kad vietos ir regionų vietos valdžiai atstovaujanti politinė asamblėja – Regionų komitetas – yra vienas iš tinkamiausių forumų, padedančių spręsti piliečiams rūpimus klausimus ir užtikrinančių Europos pilietybę turinčių asmenų teises ir pareigas;

7.

mano, kad Regionų komitetas turėtų dalyvauti su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusioje veikloje, vadinasi, tiesiogiai dalyvauti ir taikant bei plėtojant Stokholmo programą ir jos veiklos planą, taip pat kuriant ir įgyvendinant joje numatytus įvertinimo mechanizmus ir priemones, jei tai susiję su jo kompetencija;

8.

patvirtina savo ketinimą skatinti daugiapakopę pagrindinių teisių apsaugą ir pritaria, kad kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę pilietis yra pagrindinis šio projekto dalyvis;

9.

dar kartą primena, kad saugumo ir pagrindinių teisių bei laisvių apsaugos klausimai turi būti sprendžiami kartu, išlaikant pusiausvyrą ir įgyvendinant nuoseklias laisvės, saugumo ir teisingumo srities priemones;

10.

mano, kad pažanga nebuvo tokia, kokios tikėtasi, ir primena valstybėms narėms, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo proceso sulėtėjimas gali turėti poveikį Europos piliečių teisėms ir laisvėms;

11.

pritaria Komisijos požiūriui, kad siekiant plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę itin svarbu užtikrinti veiksmingą teisės aktų taikymą, ir todėl pritaria susirūpinimui dėl skirtumų įgyvendinant direktyvas ir ragina Komisiją parengti naujas priemones, užtikrinsiančias, kad perkeliant Europos lygmeniu priimtas politines nuostatas į nacionalinės teisės aktus būtų laikomasi įstatymo raidės ir dvasios;

12.

pažymi, kad judėjimo laisvė yra vienas svarbiausių Europos pilietybės principų, ir ragina Komisiją patvirtinti priemones, užtikrinančias tinkamą atitinkamų teisės aktų įgyvendinimą;

13.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos kaip arčiausiai gyventojų esanti valdžia gali atlikti svarbų vaidmenį įvertinant priemones ir mechanizmus; todėl, vadovaudamasis aukšto lygio grupės dėl būsimos Europos teisingumo politikos ateities pateikta rekomendacija, Komitetas prašo leisti dalyvauti rengiant tokias priemones, kad būtų geriau atsižvelgta į vietos ir regionų valdžios institucijų praktinę patirtį;

14.

ragina Europos vidaus politikos išorės matmenį aptarti atskirame Stokholmo programos veiksmų plano skyriuje, kuriame galima būtų visų pirma išnagrinėti bendruosius interesus apimančius klausimus, tokius kaip teisėta ir neteisėta migracija bei prieglobsčio teisė, bendradarbiavimas sienų apsaugos srityje, kova su terorizmu ir nusikalstamumu išskiriant svarbiausius pavienių klausimų geografinius prioritetus, bendrosios keitimosi informacija sąlygos, pagrindinių teisių ir žmogaus teisių apsaugos garantijos, skaidrumas ir teisė gauti informaciją, asmens duomenų apsauga bei su tuo susijusios teisinės apsaugos garantijos Sąjungos piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams;

15.

mano, kad teisingumo ir vidaus reikalų politikos nuostatos turėtų būti derinamos su kitų sričių Sąjungos politika ir į ją įtraukiamos, ir pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti teisės, saugumo ir vidaus reikalų klausimus ir juos derinti su Europos Sąjungos socialine politika ir išorės politika siekiant padidinti šių sričių politikos veiksmingumą ir nuoseklumą;

16.

pritaria naujosios programos politiniams prioritetams ir atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas yra labai svarbi proceso kuriant piliečių Europą dalis ir suteikia šiam procesui didesnį demokratinį teisėtumą;

17.

pritaria susirūpinimui dėl finansinių išteklių skyrimo prioritetiniams politiniams klausimams ir pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą rengiant biudžeto priemones toms sritims, kurios priklauso šių institucijų kompetencijai;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi įvertinimas bus atliktas, kai bus paskelbti išsamūs pasiūlymai, ir ragina šių principų laikymąsi ypač akcentuoti veiksmų plane, kuris bus priimtas 2009 m. gruodžio mėn.;

19.

ragina ypatingą dėmesį skirti subsidiarumo principui užtikrinti, nes juo remdamosi valstybės narės gali susigrąžinti nacionaliniam lygmeniui priskiriamas galias;

Teisių Europa

20.

palankiai vertina Europos Sąjungos planą prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir pabrėžia, kad pagrindinių teisių apsauga turi būti visų Europos ir jos valstybių narių veiksmų pagrindas;

21.

atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamos visų asmenų teisės, taikomos nepriklausomai nuo jo tautybės ar gyvenamosios vietos administracinio statuso Europos Sąjungoje, ir pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms svarbu laikytis gyvenamosios vietos principo siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą ir santarvę;

22.

pabrėžia, kad labai svarbu taikyti direktyvą dėl laisvo asmenų judėjimo užtikrinant Europos gyventojų ir jų šeimų teisę laisvai judėti ir gyventi valstybėse narėse, ir atkreipia dėmesį, kad ši teisė nebuvo visiškai įgyvendinta nė vienoje valstybėje narėje (1);

23.

išreiškia susirūpinimą dėl ES piliečių šeimos narių, kuriems suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas ir kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, nes jiems atvykstant į ES ir joje gyvenant taikomi diskriminuojantys apribojimai etninės kilmės pagrindu, ir ragina būti itin budriems, kad jokia diskriminacija nebūtų galima;

24.

pritaria visoms iniciatyvoms, skirtoms kovoti su diskriminacija, rasizmu, antisemitizmu, ksenofobija ar homofobija, ir ragina nedelsiant priimti pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM 2008/426), bei pabrėžia didelį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį nustatant ir kovojant su ksenofobijos ir rasizmo apraiškomis, taip pat ir jų vaidmenį skatinant žmones laikytis demokratinių principų; be kita ko, mano, kad 2010 m. – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai – taps puikia galimybe naujai pažvelgti į pažeidžiamų visuomenės grupių nediskriminavimo politiką;

25.

sutinka, kad būtina sukurti išsamią duomenų apsaugos sistemą, pagrįstą pagrindine teise į asmens duomenų apsaugą ir privatumą, ir į ją įtraukti šiems tikslams tinkamas priemones išlaikant aukštą apsaugos lygį;

26.

išreiškia savo susirūpinimą dėl proporcingo skaitmeninės informacijos apie privačius asmenis augimo, kuris susijęs su informacinių ir ryšių technologijų vystymusi, ir pabrėžia, kad europiečiams turėtų būti svarbu užtikrinti duomenų apsaugą ir privatumą (2), taip pat mano, kad Stokholmo programa ir tolesnis Komisijos veiksmų planas turėtų skirti daugiau dėmesio strateginio požiūrio vystymui, kuris remtųsi technologijomis, užtikrinančiomis „privatumą projektuojant“ ir „teisę į privatumą“ (3);

27.

reiškia susirūpinimą dėl mažo rinkėjų aktyvumo Europos Parlamento rinkimuose ir, pripažindamas savo, kaip ES institucijos nepakankamą veiklą šioje srityje, apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė jokių tikrai naujų idėjų, kaip įtraukti kuo daugiau žmonių į demokratinį Sąjungos gyvenimą (4);

28.

ragina Komisiją ieškoti papildomų būdų propaguoti naujas dalyvavimo formas pasitelkiant naujas technologijas ir pabrėžti e. valdžios ir kitų į e. dalyvavimą panašių iniciatyvų svarbą siekiant paraginti žmones aktyviau dalyvauti sprendžiant pilietinius ir politinius klausimus (5);

29.

mano, jog būtina sustiprinti informavimo mechanizmus, kad Europos gyventojai galėtų daugiau sužinoti apie savo teises, ypač jų apsaugą diplomatinėmis ir konsulinėmis priemonėmis trečiosiose šalyse, kuriose jų šalys neturi savo atstovybės;

30.

atkreipia dėmesį į būtinybę tobulinti bendrojo lavinimo sistemą civilinės saugos srityje ir pritaria pasiūlymui, kad Ateities grupė parengtų galutinę ataskaitą, kurioje mokymo tikslais būtų skatinama tinklaveika, ir kad būtų parengtos bendrosios standartų apibrėžtys (6);

31.

apgailestauja, kad per mažai dėmesio skirta vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmeniui įgyvendinant civilinę saugą stiprinančias priemones, nes šių institucijų vaidmuo vykdant, prireikus, prevenciją ir telkiant žmogiškuosius ir materialinius išteklius yra svarbus;

Teisės ir teisingumo Europa

32.

dar kartą pabrėžia, kad Europos teisinė erdvė yra labai svarbi ir būtina, jei norima panaikinti vis dar pasitaikančias kliūtis, trukdančias užtikrinti Europos gyventojams galimybę visapusiškai naudotis savo teisėmis ir tinkamą vidaus rinkos priemonių veikimą;

33.

pripažįsta, kad sunku suderinti 27 skirtingas teisines sistemas, tačiau reikalauja dėti visas pastangas nuosekliai ir veiksmingai veikti tarptautinio teisinio bendradarbiavimo srityje laikantis tarpusavio pripažinimo, tarpusavio pasitikėjimo ir subsidiarumo principų; pabrėžia, kad tam reikia kuo geriau suderinti baudžiamojo proceso tvarką, taip pat nustatyti būtiniausias civilinio proceso normas;

34.

mano, kad teisė kreiptis į teismą yra labai svarbi užtikrinant teisių Europą, ir palankiai vertina Komisijos pagrindinius pasiūlymus, ypač dėl e. teisingumo, kurie turėtų būti įgyvendinami nepažeidžiant duomenų apsaugos nuostatų;

35.

mano, kad turėtų būti išsamiai ištirtos galimybės taikyti naujas technologijas teisminio bendradarbiavimo srityje;

36.

mano, kad turėtų būti sustiprinti teisminio bendradarbiavimo priemonių taikymo šeimos teisės srityje mechanizmai, ypač su nepilnamečių teisėmis susijusiais atvejais;

37.

ragina negailėti pastangų užtikrinti, kad Europos teisė būtų tinkamai įgyvendinama teisingumo srityje ir kad būtų užkirsta galimybė susilpninti teisinių priemonių veiksmingumą;

38.

pritaria, kad būtinai reikia abipusio sprendimų dėl teisių atėmimo pripažinimo, ypač susijusių su darbu su nepilnamečiais, tačiau ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti duomenų apsaugos garantijas, kai keičiamasi informacija, ir užkirsti kelią piktnaudžiavimams;

39.

pritaria, kad mokymas ir įgūdžių tobulinimas yra pagrindiniai elementai kuriant Europą, kurioje klestėtų teisingumas, būtų pripažįstama įvairovė ir skatinamas bendradarbiavimas, ir ragina Komisiją rengti įvairių šalių specialistų mainų programas;

40.

pripažįsta, kad reikia suderinti nacionalinius civilinės teisės aktus dėl itin sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų ir sudaryti geresnes sąlygas piliečių teisių apsaugai, nes tai yra vienas iš Europos teisingumo erdvės kūrimo tikslų;

Europa, kuri gina

41.

palankiai vertina Komisijos pastangas saugumo ir teisingumo politiką pagrįsti pagarba pagrindinėms piliečių teisėms, bet dar kartą pabrėžia, kad kuriant vidaus saugumo strategiją saugumo interesai neturėtų užgožti laisvių apsaugos;

42.

pritaria, kad svarbu sukurti bendrą saugumo srities specialistų kultūrą, ir palankiai vertina iniciatyvą propaguoti keitimosi patirtimi ir gera praktika mechanizmus; todėl svarbu akcentuoti nusikalstamumo prevencijos svarbą, nes tai yra pirmasis ir privalomas viso kovos su nusikalstamumu proceso etapas;

43.

apgailestauja, kad minimi tik nacionaliniai dalyviai, nors kuriant bendrą saugumo kultūrą turėtų dalyvauti ir vietos bei regionų valdžios institucijų pareigūnai;

44.

ragina ištirti, kokiu mastu Europos policijos teisės kodifikavimas galėtų palengvinti tarptautinį policijos bendradarbiavimą vykdant užduotis ES teritorijoje;

45.

primena, kad nepažeidžiant valstybių narių teisės pačioms skirstyti vidaus galias, turėtų būti mechanizmai, suteikiantys vidaus ir regionų valdžios institucijoms, kurios siekia veiksmingai taikyti Bendrijos saugumo ir policijos teisės aktus, galimybę tinkamai ir reglamentuotai naudotis Sąjungos sukurtais prieigos prie bendradarbiavimo ir informacijos mechanizmais (7);

46.

mano, kad reikia sparčiau ir veiksmingiau naudotis technologinėmis priemonėmis, kurios užtikrintų asmenims saugumą ir laisvę naudotis savo teise į judumą, tačiau pripažįsta, kad žmonės yra susirūpinę dėl pernelyg spartaus šių sistemų vystymo jų pakankamai neįvertinus;

47.

pripažįsta, kad siekiant sukurti veiksmingesnę ir geriau veikiančią informacinių sistemų struktūrą, reikia numatyti, kaip sumažinti išlaidas ir padidinti naudą;

48.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijų specialistai turėtų dalyvauti diskusijose apie mokslinius tyrimus ir technologijų vystymą, susijusius su saugumo klausimais, ir apie galimą vidaus saugumo fondo įsteigimą;

49.

mano, kad svarstant su grėsme žmonių saugumui susijusius klausimus, pavyzdžiui, terorizmo, organizuoto nusikalstamumo, visų pirma prekybos žmonėmis, prekybos narkotikais arba seksualinio nepilnamečių išnaudojimo, klausimas apie prevenciją yra ne mažiau svarbus nei klausimas apie teisminį persekiojimą, ir atkreipia Komisijos dėmesį į labai svarbų vietos ir regionų valdžios subjektų vaidmenį kuriant nusikalstamumo prevencijos strategijas;

50.

remia pastangas pagerinti policijos ir teisminį bendradarbiavimą Europoje ir mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti naudingos kovojant su organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu, atsižvelgiant į tai, kad vietos nusikaltėlių ir tarptautinių organizuotų nusikalstamų grupių ryšiai tampa vis tampresni;

51.

pabrėžia, kad kova su nusikalstamumu bus sėkminga, jeigu kartu bus stengiamasi apsaugoti teisę į teisminę gynybą, kartu užtikrinant atsakovams bendrąsias minimalias teismines garantijas, ypač dėl nekaltumo prezumpcijos ir laikino arešto;

52.

pripažįsta, kad ES išorės sienų apsaugos klausimas siekiant Sąjungoje garantuoti saugumą ir judėjimo laisvę, yra ypač svarbus ir pritaria nuostatai, kad vystant Europos strategiją dėl integruoto sienų valdymo būtų besąlygiškai laikomasi žmogaus teisių ir tarptautinės apsaugos principų, tačiau šiuo klausimu pasigenda išsamesnės Komisijos informacijos ir, plėtojant šį klausimą, ragina pripažinti, kad Europa yra laisves ir teises užtikrinanti teritorija;

53.

kol bus įvesti kiti nauji mechanizmai, ragina Komisiją sukurti operatyvaus bendradarbiavimo tarp valstybių narių (FRONTEX), taip pat susijusio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, visų pirma dėl ES piliečių ir trečiųjų šalių piliečių pagrindinių teisių pažeidimo, nepriklausomo įvertinimo mechanizmus;

54.

primena valstybėms narėms, kad jūros sienų kontrolės ir stebėsenos vykdymas nereiškia, kad turi būti aplaidžiai vykdomi pagrindiniai gelbėjimo jūroje įsipareigojimai;

55.

mano, kad turimos informavimo sistemos (SIS II, VIS) turėtų būti visapusiškai išvystytos ir įvertintos prieš teikiant visus pakeitimus ar kuriant naujas priemones, ir išreiškia savo susirūpinimą, kad šiame komunikate trūksta informacijos apie peržiūros ir stebėsenos mechanizmus biometriniams šių sistemų duomenims naudoti;

56.

išreiškia savo susirūpinimą dėl elektroninės sistemos, skirtos registruoti atvykimą į valstybių narių teritoriją ir išvykimą iš jos, kūrimo ir dėl galimo Europos sistemos vystymo, kuri skirta iš anksto kaupti informaciją apie asmenis, norinčius atvykti į kurią nors Europos Sąjungos valstybę narę, nes visa tai galėtų būti pagrindinių teisių, ypač dėl asmens duomenų apsaugos, pažeidimas;

57.

atkreipia dėmesį, kad būtinai reikia skatinti bendradarbiavimo strategijas, numatančias keitimąsi informacija tarp policijos ir muitinių ir jų bendradarbiavimą;

58.

taip pat mano, kad visos naujos planuojamos priemonės, pavyzdžiui, bendra Europos Šengeno viza, turi būti plėtojamos veiksmingai ir dalykiškai, atsižvelgiant į duomenų apsaugą ir teisės į privatumą garantijas;

59.

remia pastangas pagerinti bendradarbiavimą tarp Europolo ir Eurojusto siekiant sėkmingai tirti tarptautinę organizuotą nusikalstamą veiką;

60.

pritaria Komisijos susirūpinimui dėl jau nustatytų grėsmių ir pabrėžia galimą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį nustatant ir išaiškinant tokio pobūdžio nusikalstamą veiką;

61.

ragina Komisiją parengti konkrečių veiksmų planus, skirtus kovoti su prekyba žmonėmis, ir integruoti šią kampaniją į ryšių su trečiosiomis šalimis programas;

62.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugėja internetinių nusikaltimų, susijusių su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija (8), ir atkreipia dėmesį, kad baudžiamojo pobūdžio priemonės turi būti taikomos kartu su priemonėmis, skirtomis geriau informuoti ir šviesti visuomenę apie tokio pobūdžio nusikaltimus;

63.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų prisidėti kuriant prevencines priemones nepilnamečių, ypač paliktų be priežiūros ir be priežiūros keliaujančių, orumui ir jų teisėms užtikrinti (9);

64.

pripažįsta, kad reikia sėkmingiau kovoti su ekonominiais ir elektroniniais nusikaltimais ir geriau koordinuoti ir derinti mechanizmus tose srityse, kuriose nusikaltimai ne visada tiriami šalyje, kurioje nusikaltimas buvo padarytas;

65.

primena Komisijai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų prisidėti kovojant su korupcija ir klastojimu, taip pat plėtojant Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategiją;

66.

mano, kad terorizmo grėsmė yra viena iš didžiausią rūpestį Europai keliančių problemų, ir apgailestauja, kad šiame komunikate nėra minimas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo mažinant šią grėsmę, ypač kovojant su smurtiniu radikalizmu;

67.

baiminasi, kad komunikate išdėstytos prevencinės priemonės tik paskatins etnines ir religines grupuotes naujiems nusikaltimams ir nepanaikins pagrindinių teroristinės veiklos priežasčių;

68.

siūlo didesnį dėmesį skirti ne vien tik nacionaliniams, etniniams ir religiniams aspektams, bet atsižvelgti ir į politinius, socialinius ir ekonominius veiksnius, dėl kurių gali padidėti įvairių grupuočių politinio pobūdžio smurtas ir dėl to dar labiau sustiprėti rasizmas ir ksenofobija;

Europos solidarumas imigracijos ir prieglobsčio klausimais

69.

dar kartą primena, kad Europos Sąjunga, išsaugodama kompetencijų pasidalijimą ir laikydamasi subsidiarumo principo, turi patvirtinti tikrąją Europos imigracijos politiką, kuri būtų pagrįsta valstybių narių solidarumo, abipusio pasitikėjimo ir bendros atsakomybės principais ir visapusiška pagarba žmogaus teisėms;

70.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra pagrindinės imigracijos ir prieglobsčio politiką įgyvendinančios įstaigos ir pirmosios turi imtis priemonių dėl ekonominių ir socialinių padarinių, kuriuos lemia migracijos srautai į jų teritorijas;

71.

ragina ES valstybes nares dalytis atsakomybe už pabėgėlių priėmimą ir integravimą ir sukurti pabėgėlių paskirstymo tarp valstybių narių mechanizmą;

72.

ragina Komisiją užtikrinti geresnį koordinavimą taikant jau turimas priemones nustatant teritorijas, kuriose būtų imtasi su imigracija ir prieglobsčiu susijusių veiksmų, ir atkreipia dėmesį, kad jos turi nepažeisti pagrindinių teisių ir laisvių;

73.

palankiai vertina, kad imigracijai skiriamas visuotinis dėmesys yra laikomas prioritetiniu uždaviniu, ir pritaria akcentuojamam raginimui propaguoti tikrą ir darnią partnerystę su kilmės ir tranzito šalimis, kad migracijos srautus būtų galima tvarkyti organizuotai;

74.

primena, kad Europos Sąjunga ekonominę migraciją turėtų geriau suderinti su valstybių narių darbo rinkos poreikiais, ir ragina sukurti bendrą lanksčią priėmimo sistemą, pagal kurią valstybės narės galėtų nustatyti planuojamą priimti trečiųjų šalių piliečių skaičių;

75.

išreiškia savo susirūpinimą, kad dar didesnį solidarumą riboja utilitarinis ir selektyvinis požiūris renkantis aukštos kvalifikacijos imigrantus, nors tokių tikrai trūksta Europos darbo rinkose;

76.

pritaria, kad reikia geriau koordinuoti Sąjungos imigracijos ir išorės politiką, ir mano, kad bendradarbiavimas ir dialogas su trečiosiomis šalimis yra būtinas tiek kovojant su neteisėta imigracija, tiek valdant teisėtą migraciją; investuojant į šių trečiųjų šalių ekonomiką galima veiksmingiau padėti žmonėms, kurie planuoja išvykti iš šalies dėl ekonominių priežasčių; šiuo atveju labai svarbus vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms, ypač toms, kurios yra arčiausiai trečiųjų šalių arba turi su jomis stipriausius ryšius ir gali pasiūlyti pagrindą ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimui;

77.

mano, kad be vietos diplomatinių priemonių dar turėtų būti rengiami veiksmų planai, skirti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei, kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos gali nemažai nuveikti gerinant santykius ir gyvenimo sąlygas kilmės ir tranzito miestuose ir regionuose;

78.

pritaria, kad migracijos politikos priemones reikia taikyti nuosekliai, ir ragina prieš sudarant naujus susitarimus įvertinti tokias iniciatyvas, kaip partnerystė judumo klausimais, bei jų įgyvendinimo sąlygas ir pasekmes kilmės šalims;

79.

pritaria nuomonei, kad reikia gerinti ekonominės imigracijos valdymą visose Europos Sąjungos šalyse, ir ragina toliau vystyti strategiją (pagrįstą Europos dialogo platforma), kurioje dalyvautų Sąjungos vietos, regionų ir nacionaliniai suinteresuotieji subjektai ir kurioje būtų atsižvelgiama į valstybių narių teisę nustatyti atvykstančių į šalį trečiųjų šalių piliečių kvotas atsižvelgiant į darbo rinkos sąlygas, užtikrinant tokiems asmenims tinkamas darbo sąlygas (10);

80.

išreiškia susidomėjimą pasiūlymu įsteigti observatoriją, skirtą tirti migracijos reiškiniams, ir pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad ši iniciatyva neprieštarautų kitoms, jau vykdomoms iniciatyvoms. Todėl svarbu kuo greičiau susisteminti ir kuo tinkamiau pasinaudoti jau esančiomis šiai sričiai skirtomis priemonėmis;

81.

mano, kad siūlomas imigracijos įstatymų sąvadas tikrai bus naudingas, tačiau jis turi būti atidžiai išnagrinėtas, ypač turint omeny, kad netrukus bus priimama Tarybos direktyva dėl vienos paraiškos dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių. Šis įstatymų sąvadas neturėtų sukelti painiavos ir pakenkti esamai trečiųjų šalių piliečių, gyvenančių Europos Sąjungoje, teisių apsaugos ir garantijų sistemai;

82.

teigiamai vertina tai, kad Komisija pripažįsta vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį integruojant imigrantus (11), ir pripažįsta, kad reikia pradėti plačiai diskutuoti integracijos į Europą klausimais; todėl šiomis aplinkybėmis dar kartą kartoja, kad integracijos politika neturi tapti paslėpta imigracijos kontrolės priemone, nuo kurios priklauso šeimų susijungimas, o veikiau turi sudaryti sąlygas socialinei, ekonominei, kultūrinei ir pilietinei imigrantų, įsikūrusių ES teritorijoje, integracijai;

83.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų ir Regionų komiteto dalyvavimas yra labai svarbus nustatant metinius ir ilgalaikius Europos integracijos fondo prioritetus, taip pat garantijas, kurios užtikrintų, kad valstybės narės tinkamai juos įgyvendins ir tinkamai paskirstys Fondo išteklius vietos ir regionų valdžios institucijoms;

84.

skatina valstybes nares pasirūpinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų kitoje tarpžinybinėje konferencijoje imigracijos klausimais, kuri turėtų įvykti 2010 metų pradžioje pirmininkaujant Ispanijai, ir ragina tobulinti bendradarbiavimo migracijos klausimais su platformomis (pavyzdžiui, su ARLEM) mechanizmus;

85.

pritaria Komisijai, kad nelegalus darbas ir prekyba žmonėmis yra pagrindiniai neteisėtą imigraciją į Europą lemiantys veiksniai, ir ragina valstybes nares siekti bendrų strategijų šioms problemoms įveikti;

86.

pripažįsta, kad ES grąžinimo politika kelia susirūpinimą ir dėl to ypač svarbu stebėti atitinkamos direktyvos įgyvendinimą, todėl ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad nuo 2010 m. gruodžio mėnesio įsigaliosianti grąžinimo direktyva būtų įgyvendinama laikantis Pagrindinių teisių chartijos;

87.

atkreipia dėmesį, kad negalima kalbėti apie savanorišką grįžimą neturint dialogo su kilmės šalimis tvarkos, kuri užtikrintų, kad grįžimą būtų galima įgyvendinti, jei nebus inicijuotas koks nors naujas migracijos projektas;

88.

ragina didesnį dėmesį kreipti į nelydimus nepilnamečius ir mano, kad šį klausimą reikėtų atskirai išskirti Stokholmo programos veiksmų plane. Komiteto nuomone, reikėtų skatinti regionų, nacionalinės ir Europos valdžios institucijas solidariai ir pasidalinus atsakomybę bei finansinę naštą spręsti nelydimų nepilnamečių klausimą. Komitetas prašytų Komisijos prekyba žmonėmis užsiimantiems tinklams, kurie išnaudoja nepilnamečius, pasiūlyti griežtesnes baudžiamąsias priemones;

89.

ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybių narių prieglobsčio sistemos neatsiliktų nuo pažangos, kuri pasiekta įgyvendinant bendrą Europos prieglobsčio sistemą laikantis Ženevos konvencijos ir kitų atitinkamų tarptautinių priemonių, ir įspėja dėl galimų naujų readmisijos susitarimų su šalimis, nepasirašiusiomis Ženevos konvencijos;

90.

todėl atsižvelgdamas į tai, kad valstybėms narėms tenka labai nevienodas prieglobsčio prašymų skaičius, rekomenduoja peržiūrėti bendrą Europos prieglobsčio sistemą taip, kad atsakomybė dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tektų valstybei, kurioje prieglobsčio prašytojas pateikė prašymą;

91.

ragina Komisiją ir toliau dirbti užtikrinant tinkamą Europos prieglobsčio paramos biuro veikimą ir įtraukiant į jo veiklą vietos ir regionų valdžios institucijas, taip pat ir Regionų komitetą, kai svarstomi vietos ir regionų matmens klausimai;

92.

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo yra labai svarbus sprendžiant pabėgėlių integracijos ir tarptautinės apsaugos gavėjų klausimus, ir ragina vietos ir regionų valdžios institucijas sudaryti galimybes dalyvauti kuriant persikėlimo ES viduje mechanizmus;

93.

reikalauja siekti pažangos tiriant, kaip sekasi įgyvendinti bendrą prieglobsčio prašymų tvarką, ir pritaria Komisijai, kad reikia dar kartą išnagrinėti Europos pabėgėlių fondo klausimą, kurio veikloje turėtų aktyviau dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos;

94.

pabrėžia, kad laikantis subsidiarumo principo valstybės narės turi įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas rengiant politines priemones, susijusias su Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimu;

95.

galiausiai norėtų, kad pagal Stokholmo programą parengtas veiksmų planas būtų patikimas. Jam įgyvendinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei reikės skirti didesnį finansavimą. Tam reikės vidaus finansines priemones geriau derinti su mūsų santykiams su trečiosiomis šalimis skirtomis finansinėmis priemonėmis.

2009 m. spalio 7 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


(1)  Žr. Komunikatą dėl geresnio Direktyvos 2004/38/EB dėl piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių, COM(2009) 313/4.

(2)  Eurobarometras. Duomenų apsauga Europos Sąjungoje. Piliečių nuomonės. Analitinis straipsnis. 2008 m. vasaris

(3)  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, skirtos piliečiams“ http://www.edps.europa.eu/EDPSWEB/webdav/site/mySite/shared/Documents/Consultation/Opinions/2009/09-07-10_Stockholm_programme_EN.pdf.

(4)  Šia prasme Komisijai siūloma pasidomėti tyrimu „Dalyvavimas Europos projekte. Kaip sutelkti piliečius vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu“, kurį Regionų komitetui užsakius parengė Europos studijų institutas (VUB) ir Danijos technologijų institutas ir kuris bus pristatytas spalio 16 d. Gedelėje.

(5)  Puikus pavyzdys yra diskusija internete vartotojų sveikatos ir saugos klausimu, kurią 2009 m. rugsėjo 14 d. pradėjo Sveikatos generalinis direktoratas.

(6)  Laisvė, saugumas, privatumas – Europos vidaus reikalai atvirame pasaulyje. Neoficialios aukšto lygio patarėjų grupės ataskaita apie Europos vidaus reikalų politikos ateitį (Ateities grupė), 2008 m. birželis.

http://www.statewatch.org/news/2008/jul/eu-futures-jha-report.pdf.

(7)  Ypač svarbu, kad būtų sudaryta galimybė naudotis greita ir saugia prieiga prie duomenų, kaip nurodyta 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendime dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (2008/615/TVR).

(8)  Kadangi Regionų komitetui kelia susirūpinimą seksualinio vaikų išnaudojimo ir vaikų pornografijos klausimas, artimiausiais mėnesiais bus parengta RK nuomonė dėl 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija (2004/68/TVR).

(9)  Žr. Regionų komiteto nuomones „Vietos ir regionų institucijų bendradarbiavimas apsaugant vaikus ir jaunuolius nuo prievartos ir nepriežiūros Europos Sąjungoje“ (CdR 225/1999 galutinis) ir „ES vaiko teisių strategijos kūrimas“ (CdR 236/2006 galutinis).

(10)  Žr. nuomonę „požiūris į migraciją: Europos darbo jėgos imigracijos politikos vystymas santykių su trečiosiomis šalimis kontekste“ (CdR 296/2007 galutinis).

(11)  Žr. nuomonę „Miestų ir regionų vaidmuo integruojant imigrantus“ (CdR 323/2008 galutinis).


Top