EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009AR0096

Regionų komiteto nuomonė dėl atnaujinto Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginio pagrindo

OJ C 79, 27.3.2010, p. 27–32 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

27.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/27


Regionų komiteto nuomonė dėl atnaujinto Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginio pagrindo

(2010/C 79/06)

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Principai ir bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą Atnaujintas Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginis pagrindas. Komitetas visiškai pritaria siūlomiems bendriesiems tikslams: gerinti įgūdžius tobulinant švietimo ir mokymo sistemas. Siekiant išspręsti Europos Sąjungai iškilusius uždavinius, ši iniciatyva komunikate pagrįstai pristatyta kaip pagrindinis prioritetas;

2.

visiškai sutinka su Komisijos bendra analize. Švietimo ir mokymo klausimai turi lemiamos reikšmės Europos siekiui sutelkti visas konkurencingumo pajėgas kartu išlaikant aukštą socialinės apsaugos ir aplinkosaugos lygį, kadangi patys vertingiausi Europos ištekliai yra jos piliečiai (1); Komitetas šiuo atžvilgiu primena, kad jau 2015 m. 79 proc. visų kandidatų įsidarbinti bus keliamas reikalavimas turėti aukštą arba vidutinę kvalifikaciją (2);

3.

pritaria Europos Komisijos idėjai, kad švietimo ir mokymo politika turėtų būti tokia, kad visi bet kurio amžiaus, lyties, iš bet kurios socialinės ir ekonominės aplinkos kilę piliečiai galėtų įgyti, atnaujinti ir visą gyvenimą tobulinti darbui reikalingus įgūdžius ir būti aktyvūs piliečiai; taigi, ši politika yra pagrindinis žmogaus emancipacijos ir socialinės integracijos veiksnys;

4.

primena vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą ir Europoje joms tenkantį pagrindinį vaidmenį švietimo ir mokymo srityse. Jos yra svarbiausios jau pradėtos veiklos, kuria siekiama įgyvendinti numatytus strateginius tikslus, dalyvės. Pagal savo nacionalines sistemas vietos ir regionų valdžios institucijos atsako už skirtingas švietimo ir mokymo pakopas (nuo priešmokyklinio iki suaugusiųjų), kurios visos aptartos šiame komunikate. Be to, bendradarbiavimas Europos lygmeniu švietimo ir mokymo srityje glaudžiai siejasi su tvaraus ekonomikos vystymo ir darbo vietų kūrimo strategija, migracijos (įskaitant daugiakalbystę) ir demografinių pokyčių klausimais, taip pat su ES socialinės aprėpties, įmonių, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika. Todėl kaip tik vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka užduotis veiksmingai įgyvendinti švietimo ir mokymo politiką, kurioje būtų atsižvelgta į visus šiuos veiksnius. Pasirinktoje Europos ilgalaikio bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje darbo metodikoje būtina atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybę;

5.

pabrėžia, kad kaip tik dėl šios priežasties nagrinėjamas komunikatas labai svarbus Komiteto ilgalaikės veiklos planams. Trumpalaikės veiklos planuose šis klausimas susijęs su Komiteto prioritetais 2009 m. (3);

6.

džiaugiasi, kad siūlomomis priemonėmis remiami ir papildomi valstybių narių veiksmai ir taip didinama Europos papildoma vertė nepažeidžiant subsidiarumo ir proporcingumo principų;

7.

taip pat pabrėžia, kad imigrantų vaikų švietimo ir mokymo, numatytų strateginėse gairėse ir prioritetuose, klausimą galima priskirti išeivių iš trečiųjų šalių integracijos į Europos Sąjungą sričiai. Šiuo atžvilgiu Komitetas primena, kad integracinės priemonės imigracijos srityje (EBSS 61, 62 ir 63 straipsniai) priklauso ne ES, bet tiesioginei valstybių narių kompetencijai. Todėl ES gali atlikti tik pagalbinį vaidmenį šioje srityje laukdama, kol bus ratifikuota Lisabonos sutartis ir išplėstos ES prerogatyvos šiuo klausimu;

8.

primena, kad didėjanti imigracija Europai veikiau naudinga nei apsunkinanti, nes praturtina ją kultūriniu, lingvistiniu ir demografiniu požiūriu, todėl prioritetais reikia laikyti ne tik naujai atvykstančių, bet ir antrosios kartos imigrantų švietimą ir mokymą, nes tai užtikrina jų integraciją ir leidžia sėkmingai įsilieti į visuomeninį ir profesinį gyvenimą (4). Komitetas ragina Komisiją skirti dėmesio labiausiai pažeidžiamoms imigrantų kategorijoms;

9.

pritaria Komisijos siekiui intensyviau naudoti atvirąjį koordinavimo metodą (AKM) papildant tarpusavio mokymąsį tarpusavio vertinimu; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad dažniau taikant AKM gali padidėti finansinė ir administracinė vietos ir regionų valdžios institucijų našta, nes joms tenka didelė atsakomybės už švietimą ir mokymą dalis;

10.

primena, kad AKM švietimo ir mokymo srityje tik tada bus veiksmingas, jei bus tiesiogiai įtrauktas subnacionalinis lygmuo. Valstybių narių veiklos pažanga, kuri iš tikrųjų yra visų jų regionų ir savivaldybių veiklos pažanga, turi remtis pirmiausia nuolatiniu ir solidariai palaikomu jų bendradarbiavimo potencialu;

11.

skiria daug dėmesio klausimams, susijusiems su vyrų ir moterų nelygybės problema, kurią jis jau svarstė daugelyje nuomonių (5). Todėl Komitetas ragina Komisiją ypač atidžiai apsvarstyti vis dar pasireiškiančią lyčių nelygybę;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad visų amžiaus grupių neįgaliesiems būtina užtikrinti galimybę dalyvauti visuose bendrosios švietimo ir mokymo sistemos cikluose. Tokia taktika labai padeda jiems integruotis į visuomenę ir įsidarbinti;

13.

palankiai vertina dėmesį suaugusiųjų mokymui, nes jis labai svarbus įsidarbinimo, judumo, integracijos į visuomenę ir asmenybės ugdymo tobulinimui. Šiuo atžvilgiu Komitetas primena, kad jis jau išreiškė norą atlikti aktyvų vaidmenį plėtojant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, nes ši sritis ypač svarbi vietos ir regionų valdžios institucijoms (6);

14.

pastebi, kad šiame komunikate nepaliesta aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir pagrindinius gebėjimus turinčių žmonių mokymo ir išsaugojimo ES tema, nors šis klausimas labai svarbus daugumai Europos šalių, kuriančių žinių ekonomiką, tiek protų nutekėjimo, tiek ir poreikio rengti visų sričių aukšto profesinio lygio specialistus atžvilgiu. Todėl Komitetas ragina Komisiją išnagrinėti šį klausimą, tačiau siūlo nedidinti rodiklių kiekio, nes tai galėtų pakenkti bendrai nurodytų uždavinių darnai;

15.

atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad, jo nuomone, labai svarbu įtraukti į bendradarbiavimą trečiąsias šalis, pradėjusias derybas dėl stojimo į ES, todėl ragina Komisiją išnagrinėti įvairias šio bendradarbiavimo galimybes;

Strateginiai uždaviniai

16.

pritaria keturiems strateginiams uždaviniams ir prioritetinėms temoms, kurias Komisija siūlo plėtoti 2009–2010 m.;

17.

pastebi, kad šie artimiausio laikotarpio strateginiai uždaviniai ir prioritetai dera su veikla, jau pradėtą pagal programą „Švietimas ir mokymas 2010“;

18.

džiaugiasi, kad šiuose strateginiuose uždaviniuose neapsiribota vien darbo rinkos klausimais, ir ypač palankiai vertina uždavinį „skatinti nešališkumą ir aktyvų pilietiškumą“. Beje, pirmasis tiesioginis sąlytis su politika ir kasdieniu siekiu ugdyti aktyvų pilietiškumą įvyksta subnacionaliniame lygmenyje;

19.

primena, kad jis visuomet pasisakė už judumą, nes laiko jį pagrindiniu kultūrinio ir profesinio vystymosi veiksniu, leidžiančiu įveikti ekonomines ar kultūrines kliūtis. Šiuo atžvilgiu Komitetas pabrėžia, kad visų besimokančių asmenų judumas turėtų tapti taisykle;

20.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį besimokančių asmenų judumo srityje, teikia informaciją apie judumą ir jį remia; visa tai daroma kuriant koordinavimo ir pagalbos priemones, papildančias ES programas (7). Todėl Komitetas ragina Komisiją labiau atsižvelgti į šių institucijų vaidmenį ir regionus įtraukti į programų rengimą, o regionams, kurie to pageidauja, suteikti daugiau atsakomybės įgyvendinant minėtas programas;

21.

primena, kad regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka pirmaeilis vaidmuo siekiant tikslo „gimtoji kalba +2“, ypač įgyvendinant švietimo projektus (8);

22.

primena, kad būtina spartinti kalbų mokymo pradinėse ir vidurinėse mokyklose pažangą. Jau pradinėse mokyklose mokymo procesas privalo sudaryti mokiniui galimybę susikalbėti bent viena užsienio kalba (9);

23.

primena, kad būtina geriau informuoti visuomenę apie kalbų mokymosi naudą (10);

24.

pritaria ryžtui stiprinti pirminį mokytojų mokymą ir nuolatinio profesinio tobulinimosi galimybes švietimo ir profesinio orientavimo įstaigų personalui;

25.

mano, kad planuojant švietimo ir mokymo programas turėtų būti atsižvelgta į prognozuojamą įgūdžių poreikį. Dažnai šis poreikis anksčiausiai nustatomas vietos ir regionų lygiu;

26.

mano, kad švietimas tvaraus vystymosi tema, ypač informavimas apie klimato kaitos, biologinės įvairovės ir visų gamtinių išteklių (dirvožemio, vandens, oro, gamtinių išteklių etc.) apsaugos problemas, taip pat ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ugdymas yra pagrindiniai ir neatskiriami aktyvaus pilietiškumo ugdymo elementai, kurie galėtų būti įtraukti į 2009–2010 m. prioritetinių temų sąrašą;

27.

primena, kad aktyvus pilietiškumas ir tvarios plėtros iššūkių suvokimas yra neatskiriama europiečių bendrųjų gebėjimų dalis, kaip nurodyta rekomendacijoje „Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai – Europos orientaciniai metmenys“ (1);

28.

mano, kad ankstyvas (priešmokyklinis ir pradinis) mokymas atlieka labai svarbų vaidmenį vystymo ir pagrindinių gebėjimų įgijimo procese, kuris mūsų bendrapiliečiams ir bendrapilietėms užtikrina sėkmingą asmeninio ir profesinio gyvenimo kelią (11);

29.

pritaria pasiryžimui stiprinti mokymąsi vieniems iš kitų dalijantis gerąja patirtimi, susijusia su imigrantų vaikų lavinimu. Šis abipusis mokymasis neatsiejamas nuo Europos pilietybės ir sėkmingo integracijos proceso skatinimo;

30.

nori pabrėžti imigrantų vaikų mokymo jų gimtąja kalba svarbą, kadangi gimtosios kalbos įgūdžiai ateityje suteiks jiems daugiau galimybių išmokti ne tik priimančiosios šalies kalbą, bet ir kitas užsienio kalbas; tačiau skiriant valstybės pagalbą pirmenybę reikėtų vienareikšmiškai teikti priimančiosios šalies kalbos mokymuisi ir praktiniam jos vartojimui;

31.

pabrėžia, kad vystant inovacinę aplinką labai svarbus vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms (11);

32.

mano, kad strateginiame uždavinyje „stiprinti naujovių ir kūrybiškumo aspektus“ reikia ypač atidžiai atsižvelgti į visuomenei kylančius su aplinkos (vandens, energijos, biologinės įvairovės išsaugojimo, taršos) problemomis susijusius iššūkius. Šie iššūkiai privers iš esmės pakeisti daugelio profesijų pobūdį ir sukurti daug naujų profesijų, į jas būtina atsižvelgti rengiant visą gyvenimą trunkančio mokymo programas, visų pirma siūlyti įsigyti atitinkamą išsilavinimą;

33.

pritaria pasiūlymui plėtoti švietimo ir mokymo institucijų ir įstaigų, verslo, mokslinių tyrimų institutų, kultūros veikėjų ir kūrybinės ekonominės veiklos partnerystę. Praktikoje ši veikla parodė savo veiksmingumą naujovių kūrimo srityje;

34.

mano, kad valstybių narių bendradarbiavimas yra būtina sąlyga, padėsianti priimti bendrus iššūkius ir sukurti dinamišką žinių visuomenę; laikosi nuomonės, kad vietos ir regionų valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimas taip pat padeda siekti šio tikslo, todėl jį reikėtų skatinti;

35.

prašo parengti ir visomis ES kalbomis internete paskelbti valstybių narių bendrojo ir profesinio rengimo sistemų ir numatomų artimiausių reformų lyginamąją apžvalgą. Tai leistų vietos ir regionų švietimo specialistams, savivaldybių taryboms, mokyklų bendruomenėms gauti būtinos informacijos apie kitų šalių švietimo ir mokymo patirtį, tapti lygiaverčiais partneriais diskusijose su centrinėmis valdžios institucijomis apie tolesnę švietimo ir profesinio rengimo sistemų pertvarką;

Rodikliai

36.

pritaria, kad taikant atvirąjį koordinavimo metodą būtų laikomasi lyginamųjų standartų; vis dėlto jis neturėtų skatinti slapto atskirų valstybių narių sistemų derinimo;

37.

pritaria Komisijos ketinimui taikyti kiekybines (lyginamieji standartai, statistika) ir kokybines (keitimasis informacija ir gerąja patirtimi) priemones (12). Visų pirma jos turėtų būti grindžiamos jau esamomis priemonėmis, remtis palyginamais duomenimis ir turėtų būti atsižvelgiama į skirtingą atskirų valstybių narių padėtį. Valstybės narės skatinamos apsvarstyti, kaip ir kokiu mastu jos, atsižvelgdamos į besikeičiančias ekonomines ir socialines sąlygas bei nacionalinius prioritetus, galėtų prisidėti kartu siekiant tikslų;

38.

pabrėžia, kad turi būti diskutuojama dėl išteklių, kurių regionų ir vietos valdžios institucijoms prireiks papildomoms administracinėms ir finansinėms sąnaudoms nustatant naujuosius rodiklius;

39.

pažymi, kad vis dėlto keturių iš 2003 m. nustatytų penkių lyginamųjų standartų tikslų nepavyks pasiekti iki 2010 m. Be to, lieka neaiškus tarpusavio mokymosi, keitimosi informacija ir gerąją praktika poveikis. Šie aspektai rodo, kad reikėtų svarstyti, ar vis dar aktualūs nustatyti tikslai ir (arba) darbo metodai;

40.

siūlo Komisijai, valstybėms narėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms ištirti priežastis, neleidusias pasiekti minėtų keturių lyginamųjų standartų;

41.

pritaria Komisijos pasiryžimui siekti, kad suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemoje dalyvaujančių suaugusiųjų skaičius būtų padidintas nuo 12,5 proc. iki 15 proc. Tai ypač svarbu krizės laikotarpiu, kadangi būtina perkvalifikuoti ir sudaryti tolesnio profesinio mokymo galimybes dideliam darbuotojų skaičiui;

42.

pritaria pasiūlymui įvesti judumo lyginamąjį standartą, kuris turi lemiamos reikšmės plečiant galimybes įsidarbinti ir ugdant europinį pilietiškumą, tačiau mano, kad Komisija turėtų tiksliau apibrėžti šį rodiklį. Pritardamas tolesnėms pastangoms, kurių imamasi studentų labui, Komitetas mano, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti amato ir profesijos besimokančių jaunuolių judumui. Daugelyje regionų šioje srityje vyksta aktyvi veikla;

43.

pritaria ketinimui nustatyti nepakankamų pagrindinių gebėjimų lyginamąjį standartą, kuris yra išplėstas ir apima matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus, bet pabrėžia, kad būtina didžiausią dėmesį skirti mokymuisi skaityti ir rašyti. Tačiau primena, kad informacinių technologijų ir IRT žinios, užsienio kalbų mokėjimas labai svarbūs mokymosi procesui ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi tikslams pasiekti. Galimybė įgyti žinių IRT srityje visų pirma turėtų būti suteikta pradinėse mokyklose besimokantiems vaikams (12). Komitetas atkreipia dėmesį į socialinę nelygybę, apsunkinančią galimybę naudotis šiomis technologijomis, ir mano, kad šią problemą turėtų spręsti Europos, nacionalinės, regionų ir vietos institucijos; vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteiktos galimybes naudotis turimomis ES ir naujomis Komisijos programomis, o funkcinio neraštingumo klausimą įtraukti į persvarstytą Lisabonos strategiją. Be to, šios institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad imigrantams labai svarbu mokėti priimančiosios šalies kalbą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos jų socialinei aprėpčiau ir įsidarbinimui;

44.

kai taikant atvirąjį koordinavimo metodą bus rengiami nauji švietimo ir mokymo rodikliai ir lyginamieji standartai; vertinant skaitymo ir teksto supratimo gebėjimus, būtina nustatyti ir su žiniasklaidos turiniu susijusius gebėjimus, kadangi šiuolaikinėje elektroninėje ir skaitmeninėje aplinkoje šis turinys tampa rašto, vaizdo ir kino priemonių deriniu;

45.

tvirtina, kad skaitymo, rašymo, matematikos, gamtos mokslų ir informacinių ir ryšių technologijų gebėjimų ugdymą galima puikiai suderinti su kitų dalykų mokymu, kadangi visa tai skatina kūrybiškumą, savigarbą ir socialinius įgūdžius (9);

46.

pritaria, kad būtų siekiama dar didesnės pažangos mokant vaikus nuo mažens dviejų užsienio kalbų, taigi ir kalbų lyginamajam standartui;

47.

labai atsargiai vertina investicijų į aukštąjį mokslą lyginamojo standarto nustatymą. Kryptinga strategija, kuria siekiama investicijas į aukštąjį mokslą padidinti iki 2 proc. BVP, yra iš esmės teigiama, tačiau šio tikslo viešasis ir privatusis aspektai neturėtų sumažinti valstybių narių atsakomybės; juo labiau dėl to namų ūkiai neturėtų mokėti didesnės aukštojo mokslo finansavimo dalies, nes tai, be kita ko, pakenktų lygioms galimybėms, ypač krizės laikotarpiu;

48.

pritaria aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičiaus lyginamajam standartui ir ketinimui atsisakyti pasiekto matematikos, gamtos mokslų ir technologijų standarto ir teigiamai vertina dėmesį, skirtą lyčių pusiausvyros problemai mokantis šių dalykų spręsti. Šiuo klausimu reikėtų priminti Komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Rengiant Bendrijos pagrindų strategiją lyčių klausimais  (13);

49.

atsargiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti gebėjimo įsidarbinti lyginamąjį standartą. Bandymas susieti įgytą išsilavinimą ir gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje yra bendras rūpestis. Vis dėlto reikėtų įvesti kitus kintamuosius, konkrečiai – ekonominės padėties. Todėl strategija galėtų būti tiksliau apibrėžta;

50.

pritaria Komisijos pasiūlymui nustatyti ikimokyklinio ugdymo lyginamąjį standartą, nes ankstyvasis ugdymas suteikia naujų vystymosi galimybių ir yra svarbi visą gyvenimą trunkančio mokymosi dalis;

51.

remia ketinimą išlaikyti mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus lyginamąjį standartą ir mano, kad jo siekiant reikėtų pasitelkti įvairius metodus;

52.

atsižvelgdamas į turimas žinias gana santūriai vertina pasiūlymą nustatyti nekintamą naujovių ir kūrybiškumo lyginamąjį standartą. Regionų komitetas remia tai, kad valstybės narės ieško galimybių parengti rodiklius, kurie padėtų skatinti valstybių narių pastangas naujovių ir kūrybiškumo srityje;

53.

siūlo svarstyti, kaip sudaryti palankias sąlygas valstybėms narėms keistis informacija ir gerąja praktika, sukaupta atsižvelgiant į naujovių ir kūrybiškumo bei gebėjimo įsidarbinti lyginamuosius standartus. Regionams turėtų būti suteikta galimybė aktyviai dalyvauti šioje veikloje;

54.

pritaria sprendimui išlaikyti ir išplėsti veiksmingą ir aukštų tikslų siekiančią politiką švietimo ir mokymo srityse. Dabartinė ekonomikos krizė turėtų ne trukdyti, o veikiau skatinti siekti šio tikslo.

2009 m. spalio 7 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


(1)  CdR 31/2006 fin.

(2)  Europos įgūdžių poreikis ateityje: vidutinės trukmės laikotarpio prognozės. CEDEFOP, 2008 m.

(3)  CdR 380/2008.

(4)  CdR 253/2008

(5)  CdR 233/2000 ir CdR 19/2001

(6)  CdR 49/2004 fin ir CdR 31/2006 fin

(7)  CdR 34/2006 fin.

(8)  CdR 6/2008 fin.

(9)  Ten pat.

(10)  CdR 33/2006 fin.

(11)  CdR 133/2008 fin.

(12)  CdR 349/2002 fin.

(13)  CdR 233/2000 fin.


Top