EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009AR0072

Regionų komiteto nuomonė dėl Baltosios knygos Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas

OJ C 79, 27.3.2010, p. 13–18 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

27.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/13


Regionų komiteto nuomonė dėl Baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“

(2010/C 79/03)

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina baltąją knygą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos priedus, nes tai yra gera ir apgalvota iniciatyva. Regionų komitetas nurodo, kad akademinė bendruomenė, įskaitant Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisiją, sutaria, kad klimato kaita vyksta ir greitėja ir kad ją didžiąja dalimi skatina nuolat ir vis gausiau dėl žmonių veiklos išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Todėl mūsų uždavinys – sutelkti visų atitinkamų subjektų dedamas pastangas į vieną visapusišką ir tvarų klimato apsaugos metodą, kuris apimtų prevenciją, sušvelninimą ir prisitaikymą;

2.

pritaria visapusiškam Europos Komisijos požiūriui, kuris apima skirtingų sektorių reikalavimus, ir pripažįsta būtinybę prisitaikymo priemones horizontaliai integruoti į pagrindines ES politikos sritis;

3.

pabrėžia tai, kad klimato kaita įvairiems ES geografiniams regionams daro skirtingą poveikį. Europos veiksmų programoje būtina į tai atsižvelgti. Tai reiškia kuo didesnį galimų priemonių lankstumą ir griežtą subsidiarumo principo taikymą. Siekiant sumažinti ekonominį, ekologinį ir socialinį poveikį, tik tokiu būdu galima tinkamai įvertinti regionų skirtumus;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaita peržengia geografines, organizacines ar administracines ribas, todėl ragina vietos, regionų ir nacionalines valdžios institucijas, kurios bendrai administruoja kai kurias geografines vietoves, pavyzdžiui, vandens telkinius, upių žiotis, pakrančių ar upių užliejamas lygumas, salas ir atokiausius regionus, skubiai taikyti bendrą horizontalų požiūrį, kadangi atsižvelgiant į vertikalias perspektyvas prisitaikymo pastangoms reikalingi veiksmai „iš apačios į viršų“, ir rekomenduoja visiems atitinkamiems valdžios lygmenims imtis bendrų veiksmų prisitaikymo priemonių srityje, nustatant atitinkamus veiksmus, finansinius įsipareigojimus ir terminus užsibrėžtiems tikslams pasiekti ir suteikiant kompleksiško atsako ir bendros atsakomybės už gautus rezultatus galimybę;

5.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog įvairios iniciatyvos nedarytų priešingo poveikio ir nebūtų dubliuojamos kituose valdžios lygmenyse. Savalaikis vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas galėtų užtikrinti, kad pasiūlymai papildytų vieni kitus, nes savivaldybės, miestai ir regionai gali suteikti informacijos apie sukauptą patirtį ir jau rastus sprendimus subnacionaliniu lygiu;

6.

nurodo, kad plataus masto ir veiksminga klimato politika gali užkirsti kelią socialinių skirtumų eskalavimui dėl klimato kaitos. Tikslas – pradėti vykdyti ekologišką „naująją politiką“ pasitelkiant priemones, kurios, pavyzdžiui, aktyvintų mokslinius tyrimus klimatui nekenkiančių energetinių sprendimų srityje, didintų užimtumą ekologiškuose sektoriuose ir padėtų atitinkamų sektorių darbuotojams ugdyti lanksčius įgūdžius. Tinkamo mokymo ir lanksčių įgūdžių stygius yra pagrindinė kliūtis geram prisitaikymui tiek vietos ir regionų valdžios institucijose, tiek privačiame sektoriuje. Projektavimo ir statybos pramonės ir vietos bei regionų valdžios institucijų planavimo ir statybų kontrolės departamentams prireiks didelių ilgalaikių investicijų ir mokymų šiems įgūdžiams ugdyti ir juos pradėti taikyti darbe. Ekologiška naujoji politika taip pat galėtų padėti užkirsti kelią nepageidaujamai su klimato kaita susijusiai migracijai. Taigi klimato kaitos problemą galima paversti galimybe sudaryti sąlygas tvariam ekologinės ekonomikos augimui, kaip priemonei kovoti su finansų krize, todėl svarbu ją susieti su būsimais prioritetais, nustatytais ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje, kuri bus taikoma po 2010 m.;

Klimato kaitos poveikis sektorių politikai

7.

primena poreikį taikyti politikos priemonių derinį, įskaitant vietos strateginį planavimą. Labai svarbu klimato kaitos aspektus tiesiogiai įtraukti į vietos planavimo priemones siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į klimato poveikį;

8.

pritaria nuomonei, kad klimato kaita labai didelį poveikį daro daugeliui gyvenimo sričių, ypač infrastruktūrai (pastatų, transporto, autokelių, gatvių, energetikos, nuotekų, apsaugos nuo potvynių ir vandens tiekimo), ekosistemoms, žemės ūkiui bei miškininkystei, ir todėl reikalingos tiek konkretiems sektoriams skirtos, tiek ir keletą sektorių apimančios priemonės šioms problemoms spręsti. Svarbu, kad taikant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones būtų laikomasi keletą sektorių apimančios politikos, tačiau negalima leisti, kad tai kenktų pradiniams atskiriems sektoriams taikomos politikos tikslams;

9.

pritaria nuomonei, kad gairių ir priemonių kūrimas klimato kaitos poveikiui žmonių sveikatai stebėti galėtų padėti patobulinti priemones, skirtas dėl klimato kaitos kylančioms ligoms, kurios plinta per valstybių sienas, valdyti. Šios ligos turės įvairios įtakos gyventojams;

10.

pabrėžia, kad visapusis ir integruotas požiūris, kurio reikia ryžtingų prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimų įgyvendinimui užtikrinti, reikalauja sprendimų modelių, pasirenkamų įvairiems sektoriams, viešosios kontrolės. Reikia dar pridurti, kad tarp sektorių esama ekologinės ir ekonominės sąveikos bei juose taikomų sprendimų papildomos naudos efekto (angl. spin-off);

11.

pritaria nuomonei, kad klimato kaita turės tiesioginės įtakos žemės ir miškų ūkio sektoriui bei visoms kaimo vietovėms, ir pabrėžia, kad kaimo bendruomenėms ir žemės ūkio bei miškininkystės bendrovėms teks vis svarbesnis vaidmuo. Kad būtų prisitaikyta kuo greičiau ir sumažinta įtaka šiam sektoriui, būtina inicijuoti mokslinius tyrimus klimato ir žemės ūkio tema, kuriuos atliekant būtų atsižvelgiama į kiekvieno regiono žemės ūkio ypatumus. Klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemonės dažnai yra susiję su derliaus sumažėjimu arba padidėjusiomis sąnaudomis. Todėl, individualių priemonių atveju būtina įvertinti ekonominę naudą. Be to, su priemonėmis kovoti su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti siejamos išlaidos turi būt pagrįstos. Žemės ūkio sektorius atliks pirmaeilį vaidmenį užtikrinant, kad kaimo vietovės susidorotų su klimato kaitos keliamomis problemomis, pavyzdžiui, vandens kaupimo ir išsaugojimo, pasėlių valdymo, miškų sodinimo ir valdymo, išskyrus regionus, kuriuose miškai sudaro daugiau kaip 50 proc., ariamosios žemės vertimo pievomis, ekologiško ūkininkavimo ir šlapžemių valdymo ir kt. srityse. Netoli miestų ir tankiai apgyvendintų vietovių esančioms kaimo vietovėms ir žemės ūkio plotams gali tekti strateginis vaidmuo, jei prireiktų sukurti saugius vandens sulaikymo plotus esant ekstremalioms oro sąlygoms ir kilus potvyniams;

12.

pripažįsta, kad klimato kaita darys poveikį miškams ir juos supančioms ekosistemoms. Klimato poveikis gali turėti poveikio medienos gamybai ir kenkti pramoginei veiklai po atviru dangumi, vandens kokybei, biologinei įvairovei ir saugomos anglies lygiui. Pagal ES miškų veiksmų planą turėtų būti pradėtos diskusijos siekiant išnagrinėti klimato kaitos poveikį ir padarinius miškams bei galimą poreikį imtis priemonių;

13.

pritaria nuomonei, kad klimato kaita bus papildomas žuvininkystės sektoriui (įskaitant žvejybą vidaus vandenyse) nerimą keliantis veiksnys, nes ji turės įtakos jūrų (ir kitoms) ekosistemoms, kurios ir taip kenčia nuo pergaudymo ir išteklių išsekimo;

14.

pripažįsta, kad klimato kaita darys tiesioginį poveikį tiek energijos paklausai, tiek pasiūlai, pavyzdžiui, karščio bangos ir sausros turės įtakos elektros gamybai, o didelės audros ir potvyniai trikdys energijos tiekimą, todėl teigiamai vertina tai, kad persvarstant energetikos strategiją atsižvelgiama į klimato kaitos pasekmes, ypač svarbu pagerinti CO2 pusiausvyrą ir padidinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimo intensyvumą bei efektyvumą;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad turizmui bus daromas ir teigiamas, ir neigiamas poveikis ir kad tai pakeis tradicinius keliavimo modelius;

16.

stebisi, kad Komisijos baltojoje knygoje neužsimenama apie būtinybę apibrėžti oro ir jūrų transporto sektorių išmetamų teršalų mažinimo tikslus. Geriausias būdas išvengti sąnaudų, skirtų prisitaikymui prie neigiamų klimato kaitos padarinių, – tai užkirsti kelią teršalų išmetimui;

17.

nurodo, kad besikeičiantys orai turės įtakos pakrančių valdymui. Reikia dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi integruoto pakrantės zonų valdymo (IPŽV) rekomendacijų ir kad nepamirštant subsidiarumo principo tolesniame pasiūlyme dėl IPŽV rekomendacijų bei pridedame poveikio įvertinime (kuris turi būti pradėtas 2009 m.) būtų pakankamai atsižvelgiama į pakrančių valdymo vaidmenį įgyvendinant prisitaikymo priemones, pavyzdžiui, pasitelkiant vietos pakrančių partnerystes, kurias įsteigė vietos bendruomenės bei susiję suinteresuotieji subjektai ir kurios leidžia prisitaikymo priemones visiškai įtraukti į pakrančių valdymą pagal principą „iš apačios į viršų“;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad kalnų regionuose klimato kaita vyksta greičiau ir kad tokie regionai yra ypatingai pažeidžiami klimato kaitos padarinių;

19.

pritaria nuomonei, kad didelis poveikis taip pat bus daromas gyvūnų ir augalų sveikatai ir labai padidės vietovėms nebūdingų ligų ir kenkėjų atsiradimas ir paplitimas tarp gyvūnų ir augalų. Vis sparčiau nykstant vietinei biologinei įvairovei ir atsirandant naujoms ligoms bei kenkėjams labai pasikeis sausumos ekosistemos. Priemonės, skirtos prisitaikyti prie klimato kaitos, taip pat gali turėti vis didesnį ir nenumatytos apimties poveikį biologinei įvairovei. Buveinių direktyva yra svarbi priemonė, kurią reikėtų aktyviai naudoti jos taikymo srityje, kad būtų užtikrinta gera Natura 2000 vietovių apsaugos būklė ir jų tolesnis vystymasis;

20.

nurodo, kad klimato kaita turi didelį poveikį ne tik gyvūnų ir augalų sveikatai, bet taip pat ir žmonių sveikatai bei gyvenimo sąlygoms;

21.

atsižvelgdamas į laukiamą jūrų lygio kilimą ir dažnesnes audras, sukeliančias štorminius potvynius, atkreipia dėmesį į būtinybę parengti integruotus planus pakrantėms. Todėl reikia skirti lėšų tokių planų įgyvendinimui ir valdymui;

22.

pritaria nuomonei, kad bus daromas poveikis vandens ištekliams tiek kiekio, tiek kokybės požiūriu ir kad tai turės didelės įtakos aplinkai, žmonėms ir ekonomikai. ES patirs tiek potvynius, tiek sausras. Potvyniai ir riboti esamų nuotekų sistemų pajėgumai gali apriboti judumą dėl kelių užtvindymo ir žalos pastatams ar kitai infrastruktūrai. Deja, Komisija konkrečiai nepaminėjo nuotekų kaip svarbios priemonės. Šiai sistemai daromas itin didelis poveikis, o esamų nuotekų sistemų pritaikymas bus labai brangus. Nors šios sistemos yra vietos ir regionų lygmens kompetencijos ir atsakomybės sritis, vis dėlto subnacionalinės valdžios institucijos šios finansinės naštos negalės pakelti vienos;

23.

pripažįsta, kad keletas ES direktyvų turės įtakos ES vandens išteklių būklei. Direktyvose nustatomi privalomi terminai yra neatsiejama jų įgyvendinimo dalis. Vandens pagrindų direktyvoje nustatytas terminas – 2015 m. Iki šių metų visos už vandens išteklius atsakingos valdžios institucijos turi užtikrinti gerą ekologinę būklę. Pirmieji upės baseino valdymo planai turi būti baigti ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 22 d., todėl svarbu, kad gairės ir priemonių paketas būtų parengti iki 2009 m. pabaigos, siekiant užtikrinti, kad upės baseino valdymo planai būtų paremti dabartinėmis žiniomis apie klimato kaitos poveikį vietos lygmeniui ir nuolat pritaikomi atsižvelgiant į naujus klimato modeliavimo rezultatus. Potvynių direktyvoje numatyti trys terminai. 2011, 2013 ir 2015 m. turi būti atliktas preliminarus potvynių rizikos įvertinimas, sudaryti potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos valdymo planai. Vandens stygiaus ir sausrų strategijoje bus nustatyti sausrų valdymo planai. Šiuos užsibrėžtus tikslus daugiausia įgyvendins ir stebės Europos savivaldybės bei regionai. Todėl ypač svarbu, kad ES ir valstybės narės vietos ir regionų valdžios institucijoms laiku pateiktų tinkamas priemones ir skirtų pakankamai lėšų;

24.

mano, jog regionai, remdamiesi atnaujintomis mokslinėmis žiniomis ir socialiai įgyvendinamomis priemonėmis, sieks, kad pirmuosiuose upės baseino valdymo planuose būtų kuo geriau atsižvelgta į klimato kaitą ir kad antrieji, 2015 m. rengiami planai, atsižvelgtų į naujausių klimato srities mokslinių tyrimų rezultatus. Siekiant šio tikslo labai svarbu, kad apibrėžiant gaires ir priemones būtų remiamasi naujausiomis mokslinėmis žiniomis ir kad jas praktiškai galėtų taikyti regionų valdžios institucijos;

25.

teigia, kad būtina užtikrinti, kad esami ES vandens valdymo teisės aktai (Vandens pagrindų direktyva, Požeminio vandens direktyva, Potvynių direktyva, Vandens stygiaus ir sausrų strategija ir kt.) būtų visiškai tarpusavyje suderinti ir kad būsimi ES prisitaikymo prie klimato kaitos pasiūlymai bei tikslai neprieštarautų galiojantiems teisės aktams. Europos vandens valdymo teisės aktų įgyvendinimas darys didelį poveikį Europos savivaldybių, miestų ir regionų vandens planavimo būdams;

26.

pripažįsta, kad finansuojant vandens valdymo pritaikymą vietos ir regionų valdžios institucijos turės imtis požeminio vandens apsaugos, kad užtikrintų tausų vandens paskirstymą. Dalį finansavimo galima gauti pagal Vandens pagrindų direktyvą parengiant finansavimo priemonę, kuri užtikrins, kad klimato kaitos poveikis vandens ciklui atitiktų vandens suvartojimo lygį;

27.

pritaria Komisijos įtraukiamiems ekosistemų ir infrastruktūros lankstumui didinti skirtiems veiksmams ir priemonėms, dėl kurių nebus apgailestaujama (angl. no-regret);

28.

pabrėžia, kad visi sektorių problemų sprendimai gali prisidėti skatinant tvarų ir ekologišką augimą, o inovacijos ir moksliniai tyrimai – didesnį, į ateitį orientuotą užimtumą;

Komisijos pasiūlymas dėl ES programos: tikslai ir veiksmai

29.

pritaria Komisijos dviejų etapų metodui. Tačiau nurodo, kad dėl užsibrėžto uždavinio visi valdžios lygmenys turi glaudžiai bendradarbiauti visuose etapuose. Nepriimtina, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų tik pirmajame etape. Reikia pripažinti, kad savivaldybės, miestai ir regionai atlieka svarbų vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos. Bendra prisitaikymo strategija ES lygmeniu turi būti išdėstyta pakankamai išsamiai, kad ji visoje ES teritorijoje galėtų būti taikoma regionų lygiu atsižvelgiant į teritorinių vienetų, klimato sąlygų ir ekonominių struktūrų įvairovę;

30.

prašo esamus mokslinius įrodymus pateikti iki 2012 m. Vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų biudžeto modeliai skiriasi nuo ES. Daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų jau dirba prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Jos turi žinoti, koks yra klimato scenarijus, prie kurio jos turi prisitaikyti. Vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijos rinks duomenis, rengs prisitaikymo strategijas ir pradės su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusį darbą iki 2012 m. ES turėtų tai remti, visų pirma iki 2012 m. pateikdama mokslinius duomenis, kurie būtų pakankamai išsamūs visiems ES regionams, ir finansiškai remdama atliekamą darbą, kai prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas bus įtrauktas į biudžetą;

31.

palankiai vertina kuriamą ES informacijos koordinavimo mechanizmą, kuris turėtų būti pagrįstas nacionalinėmis platformomis, suteikiančiomis galimybę keistis informacija apie klimato kaitos poveikį, pažeidžiamumą ir geriausią praktiką, bei pabrėžia būtinybę užtikrinti jo prieinamumą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios galėtų prisidėti prie jo veiklos pasitelkdamos vietos ir (arba) regionų klimato kaitos observatorijas bei kitas tarnybas, ir gauti iš jo naudos. Šio mechanizmo interaktyvumas turėtų leisti vietos ir regionų valdžios institucijoms per savo klimato kaitos observatorijas bei kitas tarnybas aktyviai įtraukti susijusius sektorius ir laiku pasitelkti kitų valdžios institucijų kompetenciją ir patirtį, pavyzdžiui, įvykus rimtam meteorologiniam reiškiniui, todėl jis yra labai svarbus ir turi būti įtrauktas. Mechanizmo tikslas turėtų būti teikti paprastus naudoti modelius, duomenis bei priemones ir palengvinti keitimąsi patirtimi bei informacija;

32.

palankiai vertina Komisijos tinkamai remiamos Klimato kaitos stebėsenos platformos sukūrimą remiantis sėkmingu Merų pakto projektu. Ši platforma galėtų padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms gilinti vietos lygio žinias apie klimatą ir jomis keistis. Tai joms duotų tiesioginės naudos. Be to, ši priemonė galėtų papildyti ES informacijos koordinavimo mechanizmą;

33.

ragina ES ir valstybes nares visapusiškai naudotis tuo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiau piliečių ir geriau supranta vietos klimato poveikį, todėl reikėtų joms leisti vadovauti ir skirti pakankamai išteklių, kad jos galėtų vietoje įgyvendinti prisitaikymo iniciatyvas;

Finansinės priemonės

34.

pritaria, kad pagrindinė kliūtis prisitaikymui – finansiniai apribojimai. Šiuo metu ES ir valstybių narių teikiamo finansavimo nepakanka, todėl svarbu skirti daugiau lėšų subnacionaliniam lygmeniui. Šios lėšos turėtų būti konkrečiai skirtos prisitaikymui prie klimato kaitos ir suderintos su lėšomis, skirtomis imtis veiksmų užkirsti kelią stichinėms nelaimėms;

35.

palankiai vertina tai, kad Europos ekonomikos atkūrimo plane numatytose ekonomikos atgaivinimo priemonėse atsižvelgta į klimato kaitos mažinimą ir prisitaikymą prie jos; tačiau apgailestauja, kad nebuvo pasiūlytas joks Europos ekologiško atkūrimo planas, o aplinkos klausimas nenuosekliai ir nedarniai įtrauktas į įvairius nacionalinius veiksmų planus, nepaisant to, kad jau laikas siekti ekologiškos, tvarios, mažai anglies išskiriančios ekonomikos, kaip būdo įveikti dabartinę finansų ir ekonomikos krizę;

36.

pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad nuo 2013 m. mažiausiai 50 proc. pajamų, gautų aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus, valstybės narės turi skirti klimato problemoms spręsti, visų pirma prisitaikymui prie klimato kaitos; mano, kad skiriant turimus išteklius poveikiui mažinti ir prie jo prisitaikyti taip pat būtina atsižvelgti į kiekvieno regiono specifinę padėtį. Vietos ir regionų valdžios institucijoms reikės labai daug finansinių išteklių. Visų pirma artimiausiu metu reikėtų labai padidinti vietos ir regionų lygio projektams skirtų lėšų procentinę dalį;

37.

pripažįsta poreikį išnagrinėti, kaip pasinaudojant laisvanoriškų (arba ekologinių) susitarimų teikiamais privalumais arba pasitelkiant finansines priemones užtikrinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Tačiau atsižvelgiant į klimato kaitos keliamų problemų struktūrinę ir ilgalaikę svarbą, gali prireikti viešojo sektoriaus paramos, ypač sprendžiant spragų užpildymo ir nesėkmių rinkoje klausimus, kurių privatusis sektorius tinkamai neišsprendžia.

38.

pritaria, kad taip pat reikėtų apsvarstyti specializuotų rinkos priemonių ir viešojo bei privačiojo sektoriaus partnerystės, kaip finansavimo priemonių klimato kaitos klausimui spręsti, galimybę. Privačiojo sektoriaus dalyvavimas pasitelkiant specializuotas rinkos priemones ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystę prisitaikant prie klimato kaitos gali sukurti tinkamas ekonomines paskatas imtis prisitaikymo priemonių vykdant savo veiklą;

39.

nurodo poreikį užtikrinti, kad kompleksiška politika, kuri šiuo metu formuojama ES lygiu būtų naudojama kaip varomoji jėga horizontaliems ir keletą politikos sričių apimantiems uždaviniams, pavyzdžiui, klimato kaitos keliamoms problemoms, spręsti. Tokiu būdu bus visiškai išspręstas skirtingų politikos sričių ir valdžios lygmenų, įskaitant subnacionalinį lygmenį, dubliavimosi, nesuderinamumo ir spragų klausimas;

40.

mano, kad būsimojoje ES biudžeto peržiūroje ir kitose finansinėse perspektyvose po 2013 m. reikia klimato kaitos keliamus iššūkius įrašyti į prioritetų sąrašą, kad būtų atsižvelgta į Pasaulio aplinkos fondo ir Kioto prisitaikymo fondo sustiprinimą, kuris bus svarstomas Kopenhagos COP 15 aukščiausiojo lygio susitikime 2009 m. gruodžio mėn., ir kad būtų finansuojamos konkrečios europinės priemonės, dėl kurių sprendimai bus priimti pagal ES būsimą tvaraus vystymosi strategiją. Be to, reikia visiškai pripažinti, kad tvarus ekonomikos klestėjimas ir pastangos prisitaikyti prie klimato kaitos yra glaudžiai susiję, nepaisant galimų didelių prisitaikymo prie klimato kaitos sąnaudų trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Kadangi daugeliu atvejų prisitaikymo priemones iš esmės vykdomos vietos lygiu, būtina užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų teikiama ES parama;

41.

pritaria nuomonei, kad ES finansavimo mechanizmai ir tinklai, pavyzdžiui, transeuropiniai tinklai (TEN), struktūriniai fondai ir EŽŪFKP, turėtų įtraukti klimato kaitos ir prisitaikymo prie jos tematiką į įvairias politikos sritis, visų pirma klausimus, susijusius su didėjančiu gamybos sistemų atsigavimu ir fizine infrastruktūra. Tačiau pradiniai šių politikos sričių tikslai ir fondai neturėtų būti žlugdomi prisidengiant būtinybe spręsti klimato kaitos problemą. Todėl šiam tikslui reikia numatyti konkrečias priemones ir ES fondų paramą, pirmiausia vengiant išskaidyti Bendrijos lėšas šioje srityje. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją atsižvelgti į dabartinių struktūrinių fondų tikslinį lėšų skyrimą aplinkosaugai, pagrįstą tikslinių lėšų skyrimo modeliu, kuris taikomas Lisabonos strategijos atveju, arba sukurti Europos ekologinio prisitaikymo fondą, kuris finansuotų mokymo, perkvalifikavimo arba sugrąžinimo į darbą programas, skirtas darbuotojams tuose sektoriuose, kurie gali patirti tvaraus vystymosi poveikį, arba padėti kurti įmones, atitinkančias aplinkosaugos reikalavimus;

Partnerystė su vietos ir regionų valdžios institucijomis

42.

remia Poveikio ir prisitaikymo iniciatyvinės grupės (PPIG) sukūrimą, nes ES strategijos bei nacionalinių strategijų rengimo procesą reikia valdyti siekiant užtikrinti, kad šios pastangos būtų koordinuojamos politikos sektorių ir valdžios institucijų lygmens atžvilgiu. Vis dėlto labai svarbu, kad prieš iniciatyvinei grupei pradedant veiklą būtų aiškiai nustatyti jos įgaliojimai ir biudžetas. Todėl Komisija raginama šį klausimą kuo greičiau patikslinti;

43.

pabrėžia poreikį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų PPIG, nes vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už daugelio atitinkamų sektorių veiklos planavimą, valdymą ir įgyvendinimą. Taigi vietos ir regionų valdžios institucijos turi vertingų žinių ir galėtų labai prisidėti prie žinių (apie poveikį ir galimus sprendimus) bazės kūrimo. PPIG turėtų laikytis principo „iš apačios į viršų“ ir pagal subsidiarumo principą aiškiai nustatyti atsakomybės sritis;

44.

ragina nacionaliniu lygiu steigti klimato kaitos darbo grupes, kuriose visapusiškai dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos. Šių specialiųjų grupių veikla turi būti grindžiama vietos ir regionų lygmeniu rengiamais prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planais. Jų darbas turėtų būti tiesiogiai susijęs su PPIG darbu. Šias darbo grupes būtų galima kurti mokslinių tyrimų būtinybės, socialinio ir ekonominio poveikio, vietos ir regionų valdžios institucijų, plačiosios visuomenės ir privačių bendrovių klausimams nagrinėti;

45.

pabrėžia, kad reikia šviesti visuomenę, kadangi prisitaikymas prie klimato kaitos pareikalaus keisti gyvenimo būdą. Piliečiai turi suprasti, kodėl prisitaikymo priemonės yra būtinos, kodėl gali išaugti kai kurių paslaugų kainos, kaip jie patys gali prisidėti ir kas daroma siekiant kiek galima sumažinti riziką gyventojams. Šiems komunikacijos ir elgesio pasikeitimams prireiks atidžiai parengto ir tikslingo požiūrio, kurį remtų atitinkamos priemonės. Todėl Komitetas ragina ES, valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas dirbti drauge su žiniasklaida ir parengti visos Europos informavimo kampaniją dėl klimato kaitos priežasčių ir padarinių bei dėl šių pasikeitimų pasekmių. Turėtų būti aiškiai pasakyta, kad dėl klimato kaitos nuolat mažės išteklių, todėl reikia daugiau dėmesio skirti kasdienio elgesio keitimui. Vietos ir regionų valdžios institucijos pabrėžia, kad šioms kampanijoms reikia nuosavų finansavimo išteklių ir tinkamai atsižvelgti į poreikį informaciją pritaikyti valstybėms narėms, teritoriniams vienetams ir regionams;

46.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį už ES ribų. Savivaldybės, miestai ir regionai gali atlikti konstruktyvų vaidmenį teikiant žinias besivystančioms šalims, kurios susiduria su didžiausiais sunkumais prisitaikymo srityje;

Rekomendacijos ES pirmininkaujančiai valstybei narei

47.

prašo Komisijos ir ES pirmininkaujančios valstybės prisiimti politinį įsipareigojimą bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis laiku parengti ir įgyvendinti Europos prisitaikymo strategiją;

48.

prašo Komisijos ir ES pirmininkaujančiosios valstybės į ES veiksmų programos rengimo ir įgyvendinimo procesą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas jas įtraukiant į PPIG veiklą. Jei norima užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą, bendras ilgalaikes strategijas reikėtų rengti plačiai bendradarbiaujant skirtingiems valdžios lygmenims. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi praktinių žinių, susijusių su klimato kaitos poveikiu, nes jos yra pačiame priešakyje kovojant su šiais sunkumais. Be to, su klimato kaita susijusių kritinių situacijų atveju gyventojai pirmiausiai kreipsis į vietos ir regionų valdžios institucijas. Tai aiškiai pateisina jų dalyvavimą;

49.

pabrėžia būtinybę pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijas pagrindinėmis veikėjomis kovojant su žalingu klimato kaitos poveikiu, nes jos yra pasirengusios prisiimti bendrą atsakomybę ir jau imasi priemonių, kad jų bendruomenės prisitaikytų prie klimato kaitos padarinių;

50.

ragina skirti daugiau dėmesio miestams (ypač pajūrio ir esantiems prie didesnių upių) ir infrastruktūrai skirtiems sprendimams bei priemonėms, pavyzdžiui, pylimams, nuotekų sistemai, nes tai labai svarbu infrastruktūros pažeidžiamumui sumažinti;

51.

bendradarbiaujant vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygiu ragina parengti tikrovišką tarpvalstybinį klimato kaitos grėsmės scenarijų. Duomenis, modelius, metodus ir klimato scenarijų reikėtų kiek tik įmanoma greičiau pateikti laisvam naudojimui, kad būtų galima nustatyti rizikos zonas ir imtis atsakomųjų priemonių;

52.

pabrėžia tinkamų finansinių paskatų imtis veiksmų būtinybę. Reikėtų remti vietos ir regionų valdžios institucijas, ieškančias veiksmingų sprendimų, sumažinsiančių vietos bendruomenių pažeidžiamumą;

53.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų gauti papildomos finansinės paramos nuostoliams sumažinti ir papildomoms prisitaikymo sąnaudoms padengti, nes įvairūs klimato kaitos keliami sunkumai vietos bendruomenėms užkraus didelę papildomą finansinę naštą.

2009 m. spalio 7 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE


Top