19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/82

1.1

Komitetas palankiai vertina dar kartą Komisijos patvirtintą bendrą įsipareigojimą siekti daugiašalės prekybos liberalizavimo. EESRK supranta, kad šį Europos Komisijos posūkį dvišalės darbotvarkės link paskatino nepasitenkinimas daugiašalės darbotvarkės pažanga.

1.2

Komiteto nuomone, dvišaliai susitarimai tikrai dera su daugiašališkumu ir netgi jį stiprina. Dvišaliu susitarimu pasiekti rezultatai gali duoti impulsą daugiašaliam procesui. Europos Komisijos teigimu, mūsų klestėjimas priklauso nuo prekybos.

1.3

Vis dėl to, Komitetas pabrėžia, kad į naująją derybų seriją reikėtų pažvelgti iš esmės visiškai kitaip: nepakanka dvišaliu lygiu tik atkartoti politiką, kuri nedavė norimų rezultatų daugiašaliu lygiu.

1.4

Pasirinkus dvišalį susitarimą galima geriau atsižvelgti į regionų ir valstybių skirtumus nei sudarius daugiašalį susitarimą, kuriame neišvengiamai viskas matuojama stambesniu masteliu.

1.5

Štai kodėl Komitetas nuoširdžiai džiaugiasi, kad Prekybos generalinis direktoratas prašo Komiteto pagalbos vertinant ES derybas dėl naujų prekybos susitarimų, numatytų 2006 m. spalio mėn. priimtame Komisijos komunikate „Globalioji Europa“.

1.6

Komitetas dar kartą patvirtina, kad jo pamatinis tikslas — toliau būti visaverčiu Europos Komisijos partneriu, gerokai aktyviau bendradarbiauti su Komisija ir kitomis pagrindinėmis ES institucijomis ir pilietinės visuomenės vardu teikti joms savo nuomonę.

1.7

Komitetas vertina jam suteiktą galimybę paremti Komisijos siekį užtikrinti geresnę derybų stebėseną ir didesnį skaidrumą ir skirti daugiau dėmesio derybose dalyvaujančių kitų pasaulio šalių ir regionų pilietinei visuomenei.

1.8

Komitetas mano, kad, turėdamas tokią struktūrą, galėtų aktyviai stebėti derybų eigą. Sukaupta patirtis visų pirma padės Komitetui susirasti tose šalyse partnerius, kurie galėtų būti naudingi.

1.9

Komitetas supranta, kad Komisija šiuo atveju pageidauja gauti pastabų dėl siūlomų derybų visumos ir tikisi bendradarbiavimo, tačiau tuo pat metu Komitetas pastebi, kad šios derybos apims labai daug įvairių klausimų ir problemų, ir apie daugelį jų užsimena šioje nuomonėje. Todėl Komitetas primygtinai siūlosi netolimoje ateityje atskirose nuomonėse išsamiau išnagrinėti keletą konkrečių klausimų, pavyzdžiui, padoraus darbo ir patekimo į rinką.

1.10

Komitetas itin palankiai vertina tai, kad šioms derybos skirtame Komisijos rašte vėl pasirodė svarstymai socialiniais ir aplinkosaugos klausimais, ir nurodo, jog tvarus vystymasis apima ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus. Vis dėlto Komitetas pažymi, kad dauguma iškeltų klausimų, kurie visų pirma sietini su ekonomika, apima ir pilietinės visuomenės problemas, ypač tas, kurios turi įtakos laisvam asmenų judėjimui.

1.11

Vedant dvišales derybas, Komiteto nuomone, labai svarbus yra pagrindinių visuotinių teisių pamatas, įtvirtintas Tarptautinės darbo organizacijos standartuose. Komitetas taip pat mano, kad tokiais standartais būtina pasinaudoti aiškiau apibrėžiant abiem pusėms priimtinas ir praktiškai pritaikomas padoraus darbo sąvokos apibrėžtis.

2.1

Prekyba — tarptautinių santykių pagrindas. Šalių bendradarbiavimas vyksta įvairiais lygmenimis, pavyzdžiui:

Iš visų šių santykių prekyba yra veiksmingiausia, stipriausia ir patvariausia priemonė ryšiams tarp šalių ir pasaulio regionų užmegzti, ir būtent per prekybą lengviausiai užsimezga kitokio pobūdžio santykiai ir ryšiai.

2.2

Iš tikrųjų, tarptautinė prekyba ir investicijos yra svarbiausi veiksniai, lemiantys Europos ekonomikos augimą ir ES gebėjimą konkuruoti pasaulyje. Komisijos komunikate „Globalioji Europa“ skelbiama, kad „mūsų klestėjimas priklauso nuo prekybos“. Svarbu žinoti ir tai, kad prekybos klausimai visais atžvilgiais priklauso Komisijos kompetencijai, o kitose tarptautinių santykių srityse Komisija gali turėti tik politinių siekių. Vis dėlto vertėtų šia proga pamąstyti apie Komisijos atskaitomybę ir vykstant deryboms prižiūrėti, kaip ji atsiskaito už savo veiksmus.

2.3

Daugelio manymu, norint, kad visuomenė plačiai pripažintų pozityvesnius ir naudingesnius globalizacijos aspektus, tiesiog būtina skatinti prekybą, mažinti muitų tarifus ir panaikinti kitas prekybos ir investavimo kliūtis. Didžiausios sparčiai augančios ekonomikos valstybės, pavyzdžiui, Kinija, Brazilija ir Indija (visos jos yra įtrauktos į naująją Komisijos strategiją), tvirtina nebe tokius griežtus prekybą ribojančius veiksmus, o tai yra akivaizdus ženklas, kad globalizacijos tempai auga nepaprastai sparčiai. Glaudesni ekonominiai santykiai, atsiradę dėl intensyvesnės prekybos, leidžia labai sustiprinti ir kultūrinius ryšius, taip pat ir pilietinės visuomenės lygmeniu (būtent tai EESRK rūpi labiausiai). Daugelio nuomone, šie santykiai taip pat padės ir paskatins perimti ir plėtoti geriausios praktikos aplinkosaugos gerinimo srityje pavyzdžius, skatinti tvarų vystymąsi ir diegti aukštesnius socialinius ir užimtumo standartus. Ar taip bus iš tikrųjų, parodys laikas, o Komitetas mano, kad procesą reikės atidžiai stebėti betarpiškai įtraukiant į šią veiklą pilietinę visuomenę.

2.4

Komitetas galvoja, kad tų susitarimų aspektų, kurie yra susiję su tvariu vystymusi, įgyvendinimo ir tolesnės priežiūros procese būtinai turi dalyvauti pilietinė visuomenė. Manome, kad kuriant tarp partnerių pasitikėjimo atmosferą naudos turėtų atnešti bendradarbiavimu pagrįstas dialogas, nes tai vienintelis būdas šiems opiems klausimams spręsti.

2.5

Pritariame tam, kad į įgaliojimus vesti derybas dėl naujųjų susitarimų būtų įtrauktas svarbus nurodymas, kad šiais susitarimais turi būti siekiama skatinti tvarų vystymąsi (visų pirma socialinius ir aplinkos apsaugos standartus). Šie įgaliojimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į svarbiausius pasaulinio masto klausimus: klimato kaitą, Tūkstantmečio tikslus, skurdo mažinimą, padorų darbą ir sveikatos apsaugos standartus (visų pirma maisto).

2.6

Komitetas rekomenduotų pilietinėje visuomenėje atnaujinti diskusijas dėl kolektyvinių prioritetų, kuriais remiasi Europos socialinės rinkos ekonomikos modelis. Vesdama dvišales derybas Europa privalo aiškiai pasakyti, kad socialiniais klausimais ir maisto saugos bei aplinkos srityse ji palaiko savo kolektyvinius prioritetus. Ši nuomonė išreiškiama ir 2007 m. spalio mėn. Komisijos komunikate: „ES turi užtikrinti, kad trečiosios šalys būtų tiek pat atviros ES eksportuotojams ir investuotojams, kiek ES yra atvira jų eksportuotojams ir investuotojams, ir kad būtų nustatytos bendros taisyklės, kurios nekliudytų mūsų gebėjimui apsaugoti Europos interesus ir išlaikyti mūsų aukštus standartus sveikatos priežiūros, saugos, aplinkos ir vartotojų apsaugos srityse“.

2.7

Komisija paskelbė, kad netrukus ji teiks naujus pasiūlymus, kaip spręsti šias esmines problemas atsižvelgiant į ES įsipareigojimą atverti rinkas ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Todėl Komitetas mano, kad derybose dėl šių dvišalių susitarimų reikia kuo skubiau padaryti pažangą laikantis trejopo politinio tikslo — apsaugos, sąžiningumo ir abipusiškumo, kad būtų parengti naujos kartos susitarimai.

3.1

Tai, kad Ministrų Taryba 2007 m. balandžio mėn. patvirtino Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje“, yra visam pasauliui labai reikšmingas įvykis. ES yra viena didžiausių pasaulyje prekybos partnerių; jos prekyba sudaro 26 proc. visos pasaulio prekybos paslaugomis ir 17,5 proc. prekybos prekėmis (25 valstybių narių 2005 m. EK duomenys). Nors šioje Komisijos strategijoje dar kartą patvirtinamas ES įsipareigojimas siekti daugiašališkumo, joje taip pat skatinami naujos kartos dvišaliai ir regioniniai prekybos susitarimai, kartu siekiama panaikinti ir netarifinės bei reguliavimo kliūtis.

3.2

Akivaizdu, kad ši nauja strategija — nepakankamos praktinės Dohos plėtros derybų raundo pažangos rezultatas. Vis dėlto ji palankiai vertintina, bent jau kaip ketinimo tęsti liberalizavimo darbotvarkę pareiškimas. Komisija teisingai pabrėžia, kad tai nepakeičia daugiašališkumo, o rodo įsipareigojimą tęsti pastangas. Komitetas tam pritaria. Sėkminga Dohos derybų raundo pabaiga toliau lieka strateginė politinė būtinybė.

3.3

Vis dėlto iš komunikato matyti, kad pirmą kartą nuo 1999 m. ES prekybos politikos kryptis iš esmės pasikeitė. Komitetas jau išsakė savo palankią nuomonę (1) apie minėtą komunikatą — ypač dėl to, kad jame patvirtinamas Komisijos įsipareigojimas plėtoti prekybą ir ES orientavimasis į daugiašališkumą.

3.4

Dvišaliai susitarimai jokiu būdu neturi trukdyti daugiašališkumui. Jie turėtų tik papildyti daugiašalį požiūrį, privalo derėti su juo ir galiausiai iš tikrųjų stiprinti daugiašališkumą. Iš tikrųjų Komitetas mano, kad galiausiai paaiškėsiantys dvišalių derybų laimėjimai gali paveikti daugiašalį procesą, kadangi vykstant dvišalėms deryboms užsimezga gilesnės diskusijos ir geriau suderinamos šalių pozicijos.

3.5

Pažymime, kad problemas šioje srityje labai aiškiai išdėstė profesorius Patrick Messerlin (2). Kai kuriose mažose valstybėse ir regionuose žmogiškųjų išteklių yra tiek mažai, kad joms neišvengiamai tenka rinktis: daugiašališkumas arba dvišališkumas.

3.6

Todėl labai svarbu, kad Komisija vestų derybas dėl tokių laisvosios prekybos susitarimų, kurie gali turėti realios papildomos naudos. Pasirinkus dvišalį principą galima geriau atsižvelgti į skirtingas regionų ir valstybių pozicijas nei sudarius daugiašalį susitarimą, kuriame neišvengiamai viskas matuojama stambesniu masteliu. Tad atkreipiame dėmesį į aiškų pakartotinį orientavimąsi į tris neišspręstus „Singapūro klausimus“, t. y. konkurenciją, investicijas ir viešuosius pirkimus, kuriuos Komisija dabar ketina spręsti derybose dėl siūlomų laisvosios prekybos susitarimų, nepaisant to, kad Kankune Europos Sąjunga šiuos klausimus išbraukė iš Dohos plėtros darbotvarkės derybų.

3.7

Vis dėlto Komitetas pabrėžia, kad į naująją derybų seriją reikėtų pažvelgti visiškai kitaip: nepakanka vien pastangų dvišaliu lygiu atkartoti politiką, kuri nedavė norimų rezultatų daugiašaliu lygiu.

3.8

Tačiau ES turi suvokti, jog bet kuris derybų partneris visada norės derėtis tokiu tempu ir būdu, kuris atitinka jo paties tradicijas. Europoje ir Azijoje požiūris daugeliu klausimu labai skiriasi, ir į šiuos skirtumus reikia atsižvelgti. Ypač didelių skirtumų esama tarp valstybių ASEAN narių, ypač išsivystymo lygio. ES negali nesiderėdama primesti savo standartų.

4.1

Komisija išvardijo svarbiausias derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų ir kitas prekybos derybas, kurias ji norėtų paskatinti, ir pagrindines derybų sritis, įskaitant derybas dėl techninių ir netarifinių kliūčių ir dėl „Singapūro klausimų“, kuriomis ji siekia sukurti ir sustiprinti prekybos politikos „konkurencingumo darbotvarkę“. Derybos turėtų būti kuo platesnės, tačiau bet kokia kaina reikia vengti bet kokių akivaizdžių prieštaravimų ir nesuderinamų standartų. Komitetas pageidautų aiškių gairių, kuriomis būtų vadovaujamasi numatomose derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų, taip pat kitose derybose, kurios, tikėtina, bus vedamos toliau aprašytose srityse.

4.2

Techninės prekybos kliūtis: daugelyje šalių jos labai trukdo prekybai ir ekonomikos augimui ir labiau trukdo patekti į rinkas nei tarifinės kliūtys (ypač dėl to, kad daugelis besivystančių šalių, norėdamos plėtoti prekybą ir investicijas, vienašališkai sumažino muitų tarifus). Didelių nesutarimų nuolat kyla dėl standartų, visų pirma tų, kurie yra taikomi žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, o viena pagrindinių šių nesutarimų priežastis yra ta, kad ES taiko bene griežčiausius reikalavimus pasaulyje, kuriuos kiti dažnai laiko „užslėptu“ protekcionizmu. ES turi būti pasirengusi intensyviau rengti mokymus ir labiau stiprinti esamus gebėjimus ir apskritai remtis savo su prekyba susijusios techninės pagalbos programų pasiekimais.

4.3

Tarifinės kliūtys bus vienas svarbiausių klausimų visose trejose derybose — su Korėja, Indija ir ASEAN. Ypač Indijoje kai kurie tarifai labai dideli ir mokami kartu su kitais muitais, visų pirma papildomu muitu ir specialiu papildomu muitu — už kai kuriuos produktus visa mokėtina tarifų suma siekia net 550 proc. Problemų kyla dėl nepakankamo ASEAN šalių tarpusavio susiderinimo — jose taikomi labai skirtingi tarifai ir diskriminacinė akcizų tvarka (3).

4.4

Panaikinti kuo daugiau netarifinių kliūčių — šis klausimas bus vienas svarbiausių derybų darbotvarkėse, nors čia kils problemų dėl per didelės biurokratijos, suvaržyto vietos reguliavimo, alternatyvių darbo vietų nereikalingiems valdininkams trūkumo ir galbūt netgi korupcijos. PPO apskaičiavo, kad, pavyzdžiui, 93 proc. į Indiją įvežamų prekių susiduria su vienokiomis ar kitokiomis netarifinėmis kliūtimis, o Brazilijoje šis rodiklis tik 22 proc (4). ASEAN šalyse netarifinės kliūtys taip pat didelės, bet ir labai skirtingos (pavyzdžiui, 31 proc. importui į Indoneziją ir tik 2 proc. — į Singapūrą). Korėjoje šis rodiklis yra 25 proc.

4.5

Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ekonominiams kriterijams — esamos ir būsimos rinkos turi būti pagrindinis veiksnys pasirenkant, su kuo sudaryti laisvosios prekybos susitarimus.

4.6

Būtina įtraukti beveik visas prekes ir paslaugas , t.y. bent 90 proc. prekybos: Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnyje nustatyta, kad ribojamosios priemonės panaikinamos tarp laisvosios prekybos susitarimus pasirašiusių šalių. Reikės padaryti išimčių, ypač kai tai gali turėti įtakos žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės pragyvenimo lygiui. Tačiau šis apribojimas negali būti taikomas paslaugų srityje, nes čia labai svarbu įtraukti optimalų paslaugų kiekį. Šiuo atveju „ant kortos pastatyta“ didžiulė galima nauda — prekyboje galbūt geriausiai kiekybiškai įvertinama, — kurią galėtų gauti kiekviena derybų šalis. Žinoma, svarbiausią vaidmenį čia atliks laisvas kapitalo ir lėšų judėjimas, be kurio šalys negaus tiek naudos, kiek galėtų. Tačiau didžiausios problemos susijusios su žmonių judėjimu, ypač 3 ir 4 priemonėse. Jas sėkmingai išspręsti bus itin sunku, ypač sudėtinga bus kvalifikuotiems kiekvieno prekybos partnerio darbuotojams mainais sudaryti sąlygas laisviau patekti į atskiras valstybes nares. Pilietinė visuomenė norės labai atidžiai sekti, kas vyksta ir daroma šioje srityje. Aišku, visose derybose dalyvaujančiose šalyse vieni sektoriai yra silpnesni už kitus, tačiau bet kokia kaina reikia stengtis, kad susitarimai neprieštarautų kitiems sudarytiems susitarimams, ir nebūtų su jais nesuderinami. Nepaisant to, Komitetas pritaria Komisijos ketinimui dirbti pagal „teigiamą“ sąrašą, kaip per Dohos plėtros darbotvarkės derybas, o ne pagal Jungtinių Amerikos Valstijų taikytą „neigiamo“ sąrašo metodą.

4.7

ES turėtų skatinti plėsti tarptautinę vidaus rinkos veikimo zoną bent jau tam, kad paspartėtų ekonominė integracija, kai tik ji naudinga, pavyzdžiui, apskaitos standartų srityje, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir ne tik.

4.8

Visuose laisvosios prekybos susitarimuose reikės numatyti apsaugos sąlygas ir ginčų sprendimo mechanizmą bei kažkokią socialinės darbotvarkės priežiūros tvarką. Komitetas rekomenduoja patvirtinti skubaus netarifinių ginčų sprendimo mechanizmą. Tai turėtų būti dvišalė, taikinimo procedūrą numatanti tvarka, kuri neturėtų būti itin griežta. Būtų galima pasiūlyti Europos Sąjungoje veikiančio SOLVIT tinklo pavyzdį. EESRK jau sprendė tokios dvišalių susitarimų socialinės darbotvarkės stebėsenos klausimą ir yra pasiūlęs kurti „jungtines dvišales observatorijas“ (5).

5.1

Komitetas ypač pritartų komunikato nuostatai dėl socialinio teisingumo svarbos: „taip pat turime pripažinti galimą kenksmingą rinkos atvėrimo poveikį kai kuriems regionams ir darbuotojams, ypač tiems, kurių kvalifikacija žemesnė“. Taip pat pabrėžiama klimato kaitos grėsmė ir kalbama apie energetiką bei biologinę įvairovę.

5.2

Urugvajaus derybų raunde Europos Komisija pritarė pasaulio prekybos socialinėms nuostatoms, tačiau jokių veiksmų taip ir nebuvo imtasi, jau vien dėl besivystančių pasaulio šalių opozicijos, nes jos šias sąlygas vertino kaip galimą užslėptą protekcionizmą.

5.3

Tačiau ES susirūpinimą tebekelia „socialinio dempingo“ klausimas — dirbtinai mažas darbo užmokestis ir socialinės pridėtinės išlaidos siekiant „nesąžiningai“ konkuruoti. EESRK (7) būtinai nori pabrėžti, kad laisvosios zonos, sukurtos šalyse, su kuriomis vyksta dvišalės derybos, jokiu būdu neturi veikti pažeisdamos nacionalinės teisės aktų (socialinės ir aplinkos apsaugos srities) nustatytus apribojimus. Dėl jų iškyla realūs socialinio ir aplinkosauginio dempingo atvejai. Susitarimuose, dėl kurių vyksta derybos, turi būti užtikrinta, kad jokiai ūkinei veiklai, vykdomai per subrangovus, nebūtų taikomi mažesni reikalavimai nei tie, kurie nustatyti nacionalinės teisės aktuose ar pagrindinėse TDO konvencijose.

5.4

Visos dvišalės derybos turėtų vykti atsižvelgiant į pagrindinius tarptautinius įsipareigojimus: 1998 m. TDO deklaracija, 2005 m. vadovų susitikimas dėl tvaraus vystymosi, taip pat Tūkstantmečio tikslų įsipareigojimai sumažinti skurdą ir 2006 m. ministrų deklaracija dėl padoraus darbo.

5.5

Nepaisant to, kad daugiašalis šios socialinės darbotvarkės įgyvendinimas per PPO yra opus ir per mažai į priekį pasistūmėjęs klausimas, Komitetas ragina Komisiją apsvarstyti, kaip šį klausimą būtų galima išspręsti dvišaliais susitarimais. Kaip minėta, siekiant Komisijos tikslo, dvišalis susitarimas iš tikrųjų gali būti daug naudingesnis, nes būtent dvišalių derybų metu galima visapusiškai ir betarpiškai atsižvelgti į vystymosi skirtumus.

5.6

Vis daugiau Europos piliečių domina globalizuota Europos ateitis. Kaip matyti iš 2007 m. gruodžio mėn. suvestinės ataskaitos apie Lisabonos strategiją, Komisija siekia apibrėžti „Europos interesą“. Komisija pabrėžia tarptautinę dimensiją (8), pažymėdama, kad vis svarbiau tampa užtikrinti vienodas sąlygas tarptautiniu mastu.

Siekdama sustiprinti Lisabonos strategijos išorinę dimensiją, kuri apima gynybą ir teisėtą Europos intereso atvėrimą, Komisija sutinka, kad reikia paspartinti ir racionalizuoti dialogą su trečiosiomis šalimis ir daugiau dėmesio skirti abipusio intereso klausimams — patekimui į rinką, teisės aktų derinimui, migracijai ir klimato kaitai. Komisija kasmet rengs vieną bendrą pranešimą dėl patekimo į rinką, kuriame įvardys tas šalis ir sektorius, kuriuose vis dar bus didelių kliūčių. Komitetas norėtų, kad į šį darbą būtų įtraukta ir Europos pilietinė visuomenė bei mūsų derybų partneriai. Taip būtų paskleista informacija apie Sąjungos prekybos, išorės santykių ir vystymosi pagalbos politiką, o ši politika taptų nuoseklesnė.

5.7

Kalbant apie artimiausią dabartį ir vykstančias derybas dėl prekybos, Komitetas mano, kad visose dabartinėje „BLS plius“ sistemoje išvardytose 27 konvencijose (9) yra pagrindas nuostatoms dėl tvaraus vystymosi (socialinio, aplinkos apsaugos, žmogaus teisių ir valdymo aspektų). Siekiama, kad tai taptų bendru atskaitos tašku. Šių 27 tarptautinių konvencijų ratifikavimas, įgyvendinimas ir įgyvendinimo stebėsena turėtų būti būtina prielaida su Azijos šalimis pradėtose derybose aptariant nuostatas dėl tvaraus vystymosi (10).

5.8

Atsižvelgdamas į skirtingą aptariamų Azijos šalių išsivystymo lygį ir jų institucijų gebėjimą veiksmingai įgyvendinti konvencijas, Komitetas rekomenduoja šią sąlygą vertinti kiekvienu atveju atskirai ir finansinę paramą šaliai skirti pagal tai, kiek šalis dar yra nutolusi nuo reikiamo lygio. Tačiau šis pagrindas yra tik išeities taškas, iš kurio gali išsirutulioti didesni įsipareigojimai labiau išsivysčiusioms šalims, pavyzdžiui, Pietų Korėjai.

5.9

Todėl laisvosios prekybos susitarimai turi būti sudaromi kartu su susitarimais dėl bendradarbiavimo, kuriuose būtų numatyta skirti finansinę pagalbą tarptautiniams reikalavimams įgyvendinti. Nuo šio finansinio įsipareigojimo dydžio labai priklausys reikalavimų griežtumas, ypač aplinkos apsaugos srityje. Techninė pagalba bus tuo veiksmingesnė, kuo labiau ji priklausys nuo rezultatų, pasiektų įgyvendinant tam tikras konvencijas. Įsipareigojimų vykdymo stebėsena, padidinus finansavimą, gali paskatinti socialinę pažangą.

5.10

Teikiant techninę pagalbą dėmesys bus sutelktas ir į vietos bei regionų valdžios institucijų (pavyzdžiui, darbo inspekcijų, pesticidų naudojimo agentūrų ir kt.), kurios prižiūrėtų įgyvendinimą, steigimą ir stiprinimą. Komitetas ypač norėtų pabrėžti, kad būtina sukurti dvišalius vietos ir regionų valdžios institucijoms pavaldžius priežiūros mechanizmus, kad būtų galima atitinkamoje teritorijoje veiksmingai prižiūrėti gamintojus ir nustačius pažeidimus taikyti sankcijas. Reali galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose taip pat priklauso nuo didesnio vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo priežiūros ir įgyvendinimo procese.

5.11

Komitetas reikalauja, kad pirmaisiais derybų etapais būtų atlikti kiekvienos šalies socialinio ir aplinkos poveikio vertinimai, kad derybininkai galėtų susidaryti bendrą objektyvų vaizdą apie galimybes konkrečiai šaliai nustatyti realius įsipareigojimus ir apie su tuo susijusius sunkumus. Kol kas patartina pristabdyti derybas, kad būtų užtikrinti geri rezultatai, turint omenyje tai, kad šiuo metu atliekami poveikio vertinimai, kurie suteiks pilietinei visuomenei galimybę visiškai skaidriai įvertinti pokyčius, ir kad būtų galima apskaičiuoti, kokio dydžio finansinės pagalbos reikės didžiausiems socialiniams ar aplinkosaugos tikslams pasiekti.

5.12

Daugeliui šalių muitų mažinimas reiškia pajamų, skirtų viešosioms paslaugoms finansuoti, mažinimą. Šis sudėtingas klausimas turi būti ištirtas išsamiau. Todėl laisvosios prekybos susitarimuose neturėtų būti įtraukta jokių pasiūlymų ar priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai trukdytų teikti viešąsias paslaugas.

6.1

Komitetas mano, kad padorus darbas — kaip jį apibrėžė TDO — turi būti viena prioritetinių Europos ir pasaulinės prekybos gairių. Tai samprata, kuriai tarptautiniu mastu pritaria darbdaviai, valstybės ir darbuotojai. Norint sumažinti skurdą ir siekiant pasaulinės pažangos, būtina užtikrinti padorų darbą, taip pat užimtumą, teisių darbo vietoje laikymąsi, socialinį dialogą ir socialinę apsaugą (11).

6.2

Laisvosios prekybos susitarimų stebėsenos komitetai turi stiprinti esamas dialogo procedūras, ypač tais atvejais, kai asocijuotos partnerystės susitarime yra numatyta dialogo „užimtumo ir socialiniais klausimais“ struktūra.

6.3

Komitetas mano, kad siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, kaip numatyta derybų įgaliojimuose, taip pat turi būti siekiama pažangos socialinių standartų srityje. 1996 m. sutarta, kad būtina stiprinti TDO ir PPO bendradarbiavimą. Šio ketinimo suvienyti pajėgas rezultatas — 2007 m. parengtas bendras pranešimas dėl prekybos ir užimtumo; šis darbas bus tęsiamas atliekant neformaliojo sektoriaus tyrimą. Komitetas rekomenduoja, kad ES, vertindama prekybos integracijos poveikį padoriam darbui ir tam, kaip formuojama užimtumo, socialinės apsaugos ir darbo standartų politika, atsižvelgtų į TDO darbą regionų lygmeniu. Komitetas atkreipia derybininkų dėmesį į tai, kaip svarbu nustatyti tokius rodiklius, kurie neprieštarautų padoraus darbo darbotvarkei.

6.4

Dabartiniu derybų etapu Komitetas mano, kad labai svarbu ratifikuoti ir tinkamai įgyvendinti (bendrai PPO ir TDO darbo grupei atlikus patikrinimą) aštuonias pagrindines konvencijas (12), reikalauja atsižvelgti į kitas keturias svarbiausias konvencijas dėl sveikatos ir saugos bei darbo inspekcijų ir ragina ratifikuoti, vadovaujantis diferencijavimo principu, kuo daugiau atitinkamoms šalims aktualių konvencijų.

6.5

Komitetas rekomenduoja, kad po derybų dėl naujų prekybos susitarimų būtų įgyvendinamos nacionalinės padoraus darbo programos. Jis ragina atitinkamas Azijos šalis prašyti TDO pagalbos trejopam įvertinimui atlikti ir siekti, kad šiam planui pritartų visos tarptautinės institucijos. Komitetas norėtų, kad šis dvišalių derybų klausimas būtų įtrauktas į 2008 m. planuojamą parengti naują komunikatą dėl padoraus darbo.

6.6

Komitetas ragina ES ir valstybes nares kitu susitarimų stebėsenos etapu teikti finansinę ir kitokią paramą, kuri būtų skirta padėti įgyvendinti nacionalinius padoraus darbo planus. Savo metiniuose pranešimuose apie atskiras šalis ES turėtų daug dėmesio skirti profesinių sąjungų teisių įgyvendinimui ir TDO darbo standartų komiteto rekomendacijoms.

6.7

Kalbant apie priežiūros mechanizmą, Komitetas mano, kad prie poveikio analizės turėtų prisidėti ir regionų bei vietos socialiniai partneriai. Jis rekomenduoja kiekviename sektoriuje įdiegti atskirą struktūrą, kad būtų galima atidžiai išanalizuoti sunkumus, su kuriais susiduria kiekvienas sektorius.

7.1

Komitetas džiaugiasi, kad komunikate pabrėžiama, jog reikia griežtinti nuostatas dėl intelektinės nuosavybės teisių, taip pat pritaria aprašytiems būdams, ypač tam, kad reikėtų remti mažąsias ir vidutines įmones ir kitus subjektus, vykdančius prekybą su sparčiai augančios ekonomikos šalimis. Jei ES nori pasiekti savo tikslą — sumažinti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų skaičių ir klastočių gamybą bei eksportą, labai svarbu sukurti ES intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir šių teisių įgyvendinimo stiprinimo strategiją. Šiuo atveju svarbiausias yra įgyvendinimas. Laisvosios prekybos susitarimų partneriai privalo visiškai įgyvendinti Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), todėl vienas svarbiausių ES uždavinių sudarant tokius laisvosios prekybos susitarimus turėtų būti gauti tvirtus įsipareigojimus, kad bus vykdomi konkretūs intelektinės nuosavybės teises reglamentuojantys teisės aktai, ir užsitikrinti teisę pakankamai kontroliuoti ir vertinti pasiektus rezultatus, o ne stengtis sudaryti visiškai naujus susitarimus. Europos pajėgumai ir gebėjimai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, deramai pabrėžti Lisabonos strategijoje, svariai prisidės išlaikant ES konkurencingumą pasaulyje, kuriame didelius ekonominius iššūkius vis dažniau diktuos ne Europos šalys.

7.2

Siekiant kovoti su klastojimu, Komitetas ragina derybininkus (ypač tuos, kurie derasi su Indija) aptarti priemones, kurios apsaugotų vartotojus nuo rizikos, susijusios su klastojimu. Pasirašius susitarimą turi būti sudarytas ES ir Indijos jungtinis komitetas dėl klastojimo (pasitelkus Kinijos pavyzdį) (13).

7.3

Atsižvelgiant į tai, kad Indija dalyvauja Heiligerdamm'o procese (pradėtame 2007 m. birželio mėn.), kuriame dalyvauja Didžiojo aštuoneto ir penkios sparčiai augančios ekonomikos šalys siekdamos sukurti pilietinei visuomenei skirtą struktūruotą dialogą inovacijų ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos klausimais, dvišalėse derybos vertėtų atsižvelgti į šio proceso priežiūrą.

8.1

Norint sudaryti geresnes sąlygas prekybai su mūsų laisvosios prekybos susitarimų partneriais, turėtų būti leista taikyti kilmės kumuliaciją tarp ES laisvosios prekybos susitarimų partnerių ir turėtų būti suderintos kilmės taisyklės. Dėl nepakankamos kumuliacijos ir skirtingų kilmės taisyklių, taikomų daugiašalei prekybai (lengvatinės taisyklės) ir laisvosios prekybos zonoms (nelengvatinės taisyklės), ūkio subjektams sunku pasinaudoti visa laisvosios prekybos susitarimuose numatytų mažesnių tarifų teikiama nauda. Šiuo metu daugelis Europos importuotojų, norėdami išvengti baudų už tai, kad priima nevisiškai tvarkingus kilmės sertifikatus, moka visą nepreferencinį muitą, užuot mokėję žemesnį laisvosios prekybos susitarimų muitą. Tokiais atvejais laisvosios prekybos susitarimai neatlieka savo paskirties — plėsti prekybą.

9.1

Nepaisant išsakyto susirūpinimo dėl Dohos plėtros darbotvarkės ir dėl to, ar laikas vėl pradėti spręsti „Singapūro klausimus“, Komitetas palankiai vertina išsamius Komisijos pasiūlymus dėl užsienio viešųjų (vis dažniau vadinamų „vyriausybės“) pirkimų rinkų atvėrimo, dėl investicijų ir konkurencijos bei valstybės pagalbos taisyklių, turint galvoje tai, kad šiose srityse daugelis didžiausių ES prekybos partnerių taiko ribojamąsias priemones. Kaip minėta, svarstyti verta tuos laisvosios prekybos susitarimus, kurie gali duoti papildomos naudos.

9.2

Komitetas atkreipia dėmesį, kad yra sudaryta PPO darbo grupė dėl vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų, kuri panašiai mąstančioms šalims padeda bendru sutarimu daryti pažangą viešųjų pirkimų srityje prižiūrint PPO; taip sudaroma galimybė spartinti įvykius neverčiant šalių padaryti daugiau, nei jos mano galinčios padaryti ar yra pajėgios susitvarkyti. Tai galėtų būti viena iš dvišalių derybų krypčių.

9.3

Kaip teigiama komunikate, „viešieji pirkimai — tai sritis, kurioje ES eksportuotojams atsiveria didelės nepanaudotos galimybės“. Viešieji pirkimai ypač svarbūs ES eksportuotojams, eksportuojantiems į daugelį sparčiai augančios ekonomikos šalių sektorių. Todėl, atsižvelgdami į esamo ES laisvosios prekybos susitarimo su Čile pavyzdį, tikimės, kad bus siekiama taikyti bent 1994 m. Vyriausybės viešųjų pirkimų susitarime suderintus reikalavimus, o ES prireikus kitoms šalims teiks techninę pagalbą ir kitokią „gebėjimų ugdymo“ pagalbą, kad padėtų joms šio susitarimo laikytis. Pažymime, kad JAV savo derybose taip pat siekia šio tikslo, ir džiaugiamės, kad Komisija patikino, jog toks yra ir ES tikslas. Nesitikime, kad bus lengva jį pasiekti, ypač su Indija, kurioje kompetencija paskirstyta ne federaliniu principu, o valstijoms.

9.4

Augimui ES ir „priimančiosiose šalyse“ užtikrinti ne mažiau svarbu bus gerinti investicines sąlygas trečiosiose šalyse. Daugelis, jei ne dauguma, pagrindinių ES prekybos partnerių yra nusistatę aukštą apsaugos nuo tiesioginių užsienio investicijų lygį: tose šalyse taikoma diskriminacinė tvarka, leidimų suteikimo taisyklės, susijusios su didelėmis administracinėmis ir (arba) biurokratinėmis sąnaudomis, nepaisant to, kad Europa negali visiškai arba iš dalies investuoti į labai daug sektorių, visų pirma į paslaugų sektorių (bankininkystė, finansai, draudimas, teisinės paslaugos, telekomunikacijos, mažmeninis paskirstymas ir transportas). Pagrindinė derybų tema bus nereikalingų apribojimų panaikinimas ir užtikrinimas, kad derybos ir jų eiga bus visiškai skaidrios ir kad leidimų išdavimo procedūra, kuri bus sukurta laisvosios prekybos susitarimo šalyje partnerėje, bus sąžininga, sparti ir veiksminga. Pažymime, kad JAV derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų taikytas modelis apima viską, taip pat ir investuotojų apsaugą.

9.5

Pritariame ES siekiui į derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų įtraukti kai kurias nuostatas dėl konkurencijos. Daugelis su investicijomis ir geresnėmis prekybos sąlygomis susijusių problemų atsiranda dėl to, kad šalyse nėra tinkamos konkurenciją reglamentuojančios tvarkos, o tai apsunkina ir iškraipo pasaulinę prekybą; tuo tarpu investicijų srautams dažnai trukdo rinkos iškraipymai (arba akivaizdus įstatymų nevykdymas), atsiradę dėl konkurencijos stokos. Tai svarbiausios globalaus valdymo problemos. Galiojančiuose susitarimuose su Pietų Afrika ir Čile numatytas Komisijos ir vietos konkurencijos tarnybos bendradarbiavimas. Komisija turėtų stengtis šias nuostatas įtraukti į laisvosios prekybos susitarimus, kad ir kaip sunku būtų to pasiekti (galbūt tik išskyrus susitarimą su Pietų Korėja).

9.6

Sveikintinas ir Komisijos vėl skiriamas dėmesys patekimo į rinką strategijai, taip pat įsipareigojimas išteklius sutelkti pagrindinėse šalyse ir nustatyti aiškius netarifinių ir kitų prekybos kliūčių panaikinimo prioritetinėse šalyse prioritetus.

9.7

Komitetas pažymi, kad šiuo metu aktyviai persvarstomos ES prekybos apsaugos priemonės. Komiteto nuomone, prekybos apsaugos priemonės turi ir toliau atlikti apsauginį vaidmenį, taip pat dvišaliuose susitarimuose (prieš dempingą ir subsidijas nukreiptos priemonės ir apsaugos priemonės).

10.1

Ketvirtasis „Singapūro klausimas“ vis dar yra įtrauktas į Dohos darbotvarkę. PPO parengtas susitarimo dėl geresnių sąlygų prekybai sudarymo teksto projektas jau beveik suderintas. Reikės įdėti daug darbo ir nustatyti pagrindinius prekybos visame pasaulyje pasienio (muitinės) valdymo standartus ir sumažinti netikėto valdžios įsikišimo pavojų. Tokiame susitarime turėtų būti nustatyta spartesnė ir paprastesnė prekių išmuitinimo tvarka, kreipimosi į teismą ir apskundimo tvarka, prekybos taisyklių skelbimas, mokesčių ir rinkliavų mažinimas ir visų pirma „vieno langelio“ principo įgyvendinimas — proporcingas IT naudojimo muitinės procedūroms atlikti didėjimas. Jau vien dėl to turėtų labai sumažėti dubliavimas ir turėtų būti sutaupyta daug lėšų ir laiko, ypač kai kelioms skirtingoms valdžios institucijoms reikia iš esmės tokios pačios informacijos. Šis klausimas bus ypač svarbus derybose su Indija. Pasaulio banko duomenimis (14), prekėms iš Indijos eksportuoti vidutiniškai reikia dešimties dienų (iš Brazilijos — 7 dienų), o importuoti į Indiją — 41 dienos (į Braziliją — 24 dienų). Taip pat atkreipiame dėmesį į didžiulius skirtumus tarp ASEAN narių, ypač tarp Singapūro ir Tailando. Raginame Komisiją dėti visas pastangas tokiam susitarimui pasiekti, netgi jei platesnės Dohos plėtros darbotvarkės derybos pateks į visišką aklavietę. Tai turėtų užtikrinti aukštesnius standartus, bet paprastesnes, veiksmingesnes ir pigesnes pasienio ir muitinės procedūras.

10.2

Didelę tokio susitarimo naudą pajustų išėjimo į jūrą neturinčios šalys, kuriose skaidrios, IT pagrįstos procedūros padėtų užtikrinti, kad per trečiąją šalį į uostą arba iš uosto gabenamos prekės nedingtų ir būtų pristatomos laiku.

10.3

Mažosios įmonės išlaidas dėl prekybai taikomų muitų pajunta labiausiai ir dažnai neturi reikiamos kritinės masės (kalbant masto ekonomijos terminais — pardavimų apimčių, platinimo tinklų, transporto priemonių ir kt.), kad galėtų susitvarkyti su didelėmis išlaidomis muitams, atsirandančiomis dėl vėluojančių administracinių procedūrų, korupcijos ir kitų veiksnių, todėl netenka potencialių rinkų. Susitarimo dėl geresnių sąlygų prekybai sudarymo naudą ypač gerai pajus ES mažosios ir vidutinės įmonės. Mažosios ir vidutinės įmonės galėtų greitai gauti daugiau naudos iš aukštų tikslų siekiančio susitarimo dėl geresnių prekybos sąlygų nei iš tarifų sumažinimo.

10.4

Nepaisant Dohos plėtros darbotvarkės derybose pasiektos pažangos, Komitetas tikisi, kad šiuo metu vystančiose derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų geresnių sąlygų prekybai sudarymo klausimui bus skirta tiek pat dėmesio, kaip ir kitiems trims Singapūro klausimams.

10.5

Komitetas pastebi Komisijos vykdomų su prekyba susijusios techninės pagalbos programų sėkmę — jos realiai padėjo sustiprinti besivystančių šalių gebėjimus tenkinti PPO narystės reikalavimus, taip pat didelius joms — ir kaip prekių ir paslaugų eksportuotojoms į ES, ir kaip ES investicijų gavėjoms — keliamus reikalavimus. Tokioms programoms galima panaudoti kitų tarptautinių JT kuruojamų organizacijų (pvz., Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacijos (angl. UNIDO), Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (angl. WIPO) ir Tarptautinės prekybos centro (angl. ITC)) technines žinias ir patirtį, o tai dar labiau pagerintų ES įvaizdį ir leistų užmegzti tarptautinių institucijų bendradarbiavimą. Tai bus ypač svarbu, jei bus nuspręsta stiprinti santykius su mažiausiai išsivysčiusiomis ASEAN šalimis, taip pat bus aktualu pažangai Lotynų Amerikoje.

11.1

Komitetas remia Komisijos siekį užtikrinti geresnę derybų stebėseną ir didesnį skaidrumą ir skirti daugiau dėmesio derybose dalyvaujančių kitų šalių ir regionų pilietinei visuomenei. Komitetas mano, kad turėdamas tokią struktūrą galėtų aktyviai stebėti derybų eigą. Sukaupta patirtis visų pirma padės Komitetui susirasti trečiosiose šalyse partnerius, kurie galėtų būti naudingi. Įtraukus šiuos partnerius į minėtą veiklą, sustiprės ir jų vaidmuo jų šalyse.

11.2

Derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų Komitetas pagal Kotonu susitarimą yra įgaliotas rengti konsultacijas ir susitikimus su AKR ekonominių ir socialinių interesų grupėmis, o 2003 m. šie įgaliojimai buvo išplėsti Komisijos nario P. Lamy prašymu įtraukus į juos derybų stebėseną. Šiame procese aktyviai dalyvaujant Europos Komisijos derybininkams, AKR ir ES tolesnio darbo komiteto susitikimai vyksta du kartus per metus, taip pat kartą ar du per metus rengiami regioniniai seminarai ir visuotinės konferencijos Briuselyje, kuriose dalyvauja visų AKR valstybių atstovai. Po konsultacijų Karibų jūros regionui skirtame suderintame ekonominės partnerystės susitarime yra ir socialinis, ir aplinkos apsaugos skyrius, taip pat numatyta sukurti pilietinės visuomenės konsultacinį komitetą, atsakingą už ekonominės partnerystės susitarimo įgyvendinimo priežiūrą ir visų jo ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos aspektų peržiūrą.

11.3

Siūlomų asociacijos susitarimų su Centrinės Amerikos ir Andų regionais atžvilgiu, reguliarus dialogas su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono organizuota pilietine visuomene vyksta jau nuo 1999 m.; taigi 2008 m. balandžio mėn. įvyks jau penktasis tokio pobūdžio susitikimas. Dialogas pradėtas tam, kad pilietinė visuomenė galėtų pateikti savo nuomonę kas dveji metai vykstantiems ES ir Lotynų Amerikos vadovų susitikimams. Komitetas taip pat daug bendrauja su MERCOSUR konsultaciniu forumu ekonomikos ir socialiniais klausimais, Andų darbo patariamąja taryba, Andų verslo patariamąja taryba ir Pietų Amerikos integracijos sistemos pilietinės visuomenės konsultaciniu komitetu.

11.4

Komitetas, kaip ES delegacijos narys, taip pat dalyvauja ES ir Indijos bei ES ir Kinijos apskritojo stalo darbe. Pirmasis buvo įsteigtas 2001 m., antrasis — 2007 m. birželio mėn. Abieji apskritojo stalo susitikimai vyksta reguliariai ir abiejų jų darbas jau pripažįstamas metinių vadovų susitikimų metu. Komitetas, dalyvaudamas Tarptautinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų asociacijos (AICESIS) veikloje, pilietinės visuomenės lygiu taip pat palaiko ryšius su Pietų Korėjos ir Tailando nacionalinėmis ESRT.

11.5

Komitetas, pasinaudodamas savo plačiais ryšiais regionuose ir patirtimi, sukaupta stebint derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų, tikisi prisidėti regionų lygiu organizuojant reguliarius pilietinės visuomenės konsultacinius susitikimus dėl prekybos derybų. Jis galėtų atitinkamose šalyse ir regionuose rengti seminarus arba kitus reguliarius susitikimus, skirtus konsultuotis su ekonominių ir socialinių interesų grupėmis, prireikus pasitelkęs šiuo metu vykstančius apskritojo stalo susitikimus. Į šiuos renginius būtų kviečiami ES derybininkai (ir jų kolegos iš kitos šalies), kad informuotų apie derybų eigą ir išgirstų Europos ir trečiųjų šalių pilietinės visuomenės atstovų nuomonę. Be to, Komitetas taip pat galėtų papildyti Europos Komisijos veiklą sudarydamas sąlygas vykstančiame tvarumo poveikio vertinimo procese dalyvauti Europos ir trečiųjų šalių atstovams ir suteikdamas galimybę visiems atitinkamų šalių ir regionų pilietinės visuomenės atstovams, su kuriais jis palaiko ryšius, išreikšti savo nuomonę elektroninėmis priemonėmis.

11.6

Komitetas turėtų atkreipti dėmesį į institucijas ir procedūras, užtikrinančias opių tvaraus vystymosi klausimų stebėseną. Jo nuomone, reguliarus dvišalis dialogas turėtų remtis rekomendacijomis, kylančiomis iš įvairių mechanizmų, patvirtintų 27 tarptautinėmis konvencijomis, kurios yra minimos 5.8 punkte, taip pat pilietinės visuomenės pastabomis arba nefinansinio reitingo rezultatų, kuriuos apie kiekvieną šalį pateikia Pasaulio bankas arba reitingo agentūros, vertinimu. Pilietinė visuomenė taip pat turi atlikti preliminarų įvairių reikalingų tolesnės veiklos mechanizmų vertinimą.

11.7

Korėjos atveju Komitetas rekomenduoja pasinaudoti reguliariomis OECD ataskaitomis, visų pirma kalbant apie moratoriumą, pasirašytą su socialiniais partneriais, iki 2010 m.

11.8

Įmonių socialinė atsakomybė, apibrėžiama kaip tvaraus vystymosi išraiška įmonės lygiu, gali savanoriškais pagrindais padėti įgyvendinti naujuosiuose prekybos susitarimuose numatytus socialinius ir aplinkosaugos įsipareigojimus. Šis požiūris visų pirma būtų pagristas maždaug penkiasdešimčia tarptautinių pagrindų susitarimų, dėl kurių jau derėjosi didžiosios, dažnai Europos, įmonės. Šie susitarimai prisideda prie padoraus darbo užtikrinimo, pateikdami pavyzdį, kaip šalyse partnerėse esančiose dukterinėse įmonėse turi vykti socialinis dialogas, ir padeda pritraukti vietinius kvalifikuotus darbuotojus Be to, kai įmonės socialinės atsakomybės įsipareigojimų laikosi tam tikro sektoriaus didelės tarptautinės bendrovės ar jų dukterinės įmonės, toks elgesys tampa impulsu visai vertės grandinei (tiekėjams ir subrangovams), visų pirma smarkiai augančios ekonomikos šalyse, tokiose kaip Kinija. Komitetas rekomenduoja socialinių ir aplinkosauginių aspektų įtraukimo į etiketes klausimą įrašyti į prekybos susitarimų priežiūros komitetų darbotvarkę, kad vartotojai gautų kokybišką informaciją ir būtų patenkintas atsekamumo poreikis.