19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/1

1.1

Komitetas gali visiškai pritarti Komisijos iniciatyvai tik tuo atveju, jei joje bus ne tik atsižvelgta į su paklausa susijusias problemas, bet ir tobulinami su pasiūla susiję aspektai siekiant išvengti nesėkmių rinkoje ir biurokratizmo.

1.2

Komitetas yra giliai įsitikinęs, kad skatinimas veikti vietos ir regionų lygiu bei gebėjimas apjungti veiksmus norint įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus yra pagrindiniai uždaviniai sutelkiant bendras pastangas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje. Tai leis ne tik sudaryti palankias sąlygas visoje Europos Sąjungoje kurti ir plėtoti naujoves diegiančias įmones, bet ir padės užtikrinti vietoje ir regionuose veikiančių ekonominių ir socialinių veiklos vykdytojų dalyvavimą įgyvendinant bendrus tikslus: kurti daugiau bei geresnių darbo vietų siekiant darnaus ir konkurencingo pasaulio vystymosi.

1.3

Komitetas dar kartą pabrėžia „žinių trikampio“ (švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos), atliekančio labai svarbų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą, reikšmę ir mano, kad būtina paspartinti reformas, skatinti meistriškumą aukštojo mokslo ir universitetų, mokslinių tyrimo centrų bei įmonių partnerysčių srityse ir užtikrinti, kad visi švietimo ir mokymo sektoriai atliktų aktyvų vaidmenį skatinant kūrybiškumą ir novatoriškumą, visų pirma regionų ir vietos lygiu. Tai ypač aktualu specifiniams regionams — Euroregionams, kuriuose tinklų su kaimyniniais regionais ir partneriais kūrimas apima teritorijas, peržengiančias nacionalines ribas.

1.4

Komitetas laikosi nuomonės, kad klausimus, susijusius su Europos regionų konkurencingumu ir ekonominiu, socialiniu bei užimtumo vystymu, turi spręsti visi dalyviai vykdydami aktyvesnę ir labiau koordinuotą veiklą, kokios šiuo metu trūksta, kad pirmenybė būtų teikiama konkrečių rezultatų gerinimui siekiant Lisabonos strategijos tikslų.

1.5

Komitetas iš esmės pritaria Komisijos nuomonei, kad esama spragų bendrai ir koordinuotai įgyvendinant Bendrijos priemones, tačiau apgailestauja, kad praėjus dešimčiai metų šis labai svarbus klausimas vis dar svarstomas ir neapčiuopiama problemos esmė, kad būtų galima naudotis naujomis „vienalaikės inžinerijos“ (angl. simultaneous engineering  (1)) galimybėmis greta kitų įvairių Bendrijos ir Europos pagalbos rūšių.

1.6

Komitetas mano, kad būtina imtis veiksmų paklausos srityje, tačiau to nepakanka. Jo manymu, reikia nustoti teigti, kad būtina skirti daugiau dėmesio regionams, ir siekti:

1.7

Komitetas mano, kad norint užtikrinti nuoseklią ir lengvai prieinamą visų esamų priemonių sistemą, būtina iš esmės spręsti pasiūlos klausimą siekiant konkurencingo Europos regionų vystymosi, įveikiant teisines kliūtis ir finansinės paramos prašymo pateikimo ir jos skyrimo terminų neatitikimą.

1.8

Komiteto nuomone, Europos mastu reikia parengti praktinį vadovą, kuriame būtų pateikta apibendrinta informacija apie:

1.9

Be to, Komiteto nuomone, nebereikėtų atidėlioti tikslingų ir konkrečių Bendrijos veiksmų, kad būtų užtikrintos naujos „vienalaikės inžinerijos“ galimybės teikiant įvairių rūšių pagalbą ir optimizuojant bei sutelkiant išteklius regionuose.

1.10

Todėl Komitetas mano, kad, siekiant didinti Europos regionų konkurencingumą ir atsižvelgiant į jau išsakytą Komiteto nuomonę (2), visų pirma reikia spręsti valdymo pakopų gausumo ir būtinos pagalbos paskirstymo problemas, todėl siūlo pradėti įgyvendinti naują iniciatyvą „Jasmine“ (Bendra pagalba inovacijų tinklų kūrimo projektams Europoje, angl. Joint Assistance Supporting Multiprojects for Innovation Networking in Europe), kuri padėtų užpildyti šiuo metu esamas su paklausa ir pasiūla susijusias institucinio pobūdžio spragas ir pasiekti, kad būtų žymiai sumažinta biurokratinė našta.

1.11

Iniciatyva „Jasmine“ turėtų būti siekiama geriau suprasti įvairių veiklos vykdytojų, dalyvaujančių sprendimų priėmimo procese, veikimo būdus bei juos derinti vykdant vieningus ir nuoseklius teritorinius projektus.

2.1

Europos žinių regionai susiduria su daugeliu pokyčius lemiančių veiksnių, kurie susiję ne tik su iššūkiais, bet ir naujomis galimybėmis, padedančiomis jiems siekti atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų.

2.2

Tarp šių pokyčius lemiančių veiksnių galima paminėti:

—   išorės veiksnius: Tai spartus globalizacijos procesas, žemyno zonų, kurioms būdingas spartus ekonomikos augimas, atsiradimas, smarkus energijos ir žaliavų kainų šuolis, netikėta mokslo ir technologijų pažanga, inovacijų internacionalizavimas, klimato kaitos problemos, dažnai nevaldomas ar nesuvaldomas migracijos spaudimas,

—   vidaus veiksnius: Tai gyventojų senėjimas, aplinkos apsauga ir gyvenimo kokybės išsaugojimas, pasenusi gamybos ir paslaugų sistema, viešojo sektoriaus modernizavimas, didėjanti naujų žinių ir esamų žmogiškųjų išteklių sąveika, kultūrinių ir kūrybinių gebėjimų plėtojimas, bendrų teritorinių infrastruktūrų — materialių ir nematerialių — vystymas.

2.3

Komitetas ne kartą turėjo galimybę pareikšti nuomonę šiais klausimais ir pateikė tiek bendrą savo požiūrį į Lisabonos strategijos ir Bendrijos politikos įgyvendinimą mokslinių tyrimų ir inovacijų, aplinkos, švietimo ir mokymo srityse, tiek požiūrį kuriuo nors konkrečiu klausimu.

2.4

Komitetas turėjo progą pabrėžti, kad reikia sudaryti sąlygas visai Bendrijai prisitaikyti prie žiniomis grindžiamos ekonomikos keliamų iššūkių ir tokiu būdu padėti visiems regionams siekti Lisabonos tikslų (3).

2.5

Be to, Komitetas pakartojo, kad „nauja konkurencingų modelių konfigūracija globalioje rinkoje lemia didelius pokyčius. Naujose integruotose platformose ir tinkluose turi būti sprendžiami klausimai, susiję su moksliniais tyrimais ir naujovėmis (…), naujų kvalifikuotų darbuotojų (…) valdymu, skatinimu ir rinkodara, finansų ir kreditų, logistikos ir rinkos bei klientų aptarnavimo valdymu“ (4).

2.6

Komitetas dar kartą išreiškia įsitikinimą, kad skatinimas veikti vietos lygiu bei gebėjimas apjungti veiksmus norint įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus yra pagrindiniai uždaviniai siekiant tvaraus ir konkurencingo vystymosi. Šis procesas turi apimti visus regionus (Euroregionius), kuriuose tinklų su kaimyniniais regionais ir partneriais kūrimas apima teritorijas, peržengiančias nacionalinių sienų ribas, ir jų veiklą.

2.7

Savo nuomonėje dėl žaliosios knygos „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“ Komitetas rekomendavo „Europos mokslinių tyrimų erdvę papildyti Europos žinių erdve, siekiant sukurti Europos žinių visuomenę“ ir nurodė, kad „Komisijos koordinavimas būtinas, siekiant sukurti veiksmingas vadovavimo ir konsultavimo struktūras ir užtikrinti, kad (…) darbas būtų gerai organizuojamas“ (5).

2.8

Galiausiai Komitetas pabrėžė „žinių trikampio“ — švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų — reikšmę. Jam tenka pagrindinis vaidmuo skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą. Todėl būtina paspartinti reformas, skatinti kompetenciją aukštojo mokslo srityje, plėtoti universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių partnerystę bei užtikrinti, kad visi švietimo ir mokymo sektoriai atliktų aktyvų vaidmenį skatinant kūrybiškumą ir novatoriškumą, visų pirma regionų ir vietos lygiu.

2.9

Komitetas laikosi nuomonės, kad klausimus, susijusius su Europos regionų konkurencingumu ir ekonominiu, socialiniu bei užimtumo vystymu turi spręsti visi dalyviai vykdydami aktyvesnę ir labiau koordinuotą veiklą: Komisija turi dėti pastangas, kad įveiktų dėl skirtingų teisinių pagrindų ir procedūrų kriterijų kylančias kliūtis, visų pirma norėdama optimizuoti konkrečius rezultatus įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus, taikant įvairias Bendrijos biudžeto priemones ir atsakant į mokesčių mokėtojams kylančius klausimus (taip pat ir dėl bendros prieigos veiksmingumo, koordinavimo bei priemonių, kurias būtų galima įgyvendinti Bendrijos ir visos Europos lygiu, sąveikos ir darnos), kad būtų pasiekta kritinė masė, būtina siekiant multiplikatoriaus efekto.

2.10

Remiantis atnaujintos Lisabonos strategijos integruotomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, sanglaudos politikos srityje nurodomi trys prioritetai (6):

2.11

Kalbant apie pasiūlą reikia pasakyti, kad sunkumai, su kuriais susiduriama siekiant užtikrinti sverto poveikį ir koordinuotą esamų finansinių priemonių taikymą siekiant šių tikslų, yra susiję su esminiais šių priemonių ypatumais, tai yra su:

2.12

Kalbant apie paklausą galima teigti, kad regionuose dažnai:

2.13

Būtina spręsti minėtas problemas užtikrinant techninę pagalbą ir koordinavimą nuo pat kiekvienos Bendrijos programos įgyvendinimo pradžios.

2.14

Įvairių struktūrinių programų ir priemonių 2007–2013 m. laikotarpiui pagirtinos sąveikos iniciatyvos yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga norint pagerinti konkrečius rezultatus.

2.15

Komitetas turėjo galimybę pateikti palankią nuomonę apie Komisijos iniciatyvą JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai mažoms ir vidutinėms įmonėms) ir pasiūlė įsteigti „JEREMIE centrą“ (Focal point Jeremie), kuris veiktų kaip institucija, informuojanti apie įvairius veiksmus ir juos koordinuojanti, bei pabrėžė, kad nėra projekto, „pagal kurį būtų galima koordinuoti ir tinkamai suderinti dabartines kreditavimo priemones“ (8).

2.16

Komitetas visiškai pritaria Komisijos narės Danuta Hübner nuomonei dėl JASPER, JEREMIE ir JESSICA (9) iniciatyvų, paskatinusių naują investicijų, ekonomikos augimo ir užimtumo dinamiką ir perspektyvas valstybėse narėse, kai kuriuose regionuose bei tarp socialinių partnerių visuose Europos Sąjungos regionuose.

2.17

Komitetas mano, kad ES mokslinių ir techninių tyrimų komiteto (CREST) nustatytos pagrindinės gairės (10) ir 2007 m. rugsėjį paskelbtos gairės yra svarbi orientacinė priemonė, nors joje apsiribojama tik Bendrijos bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programos bei naujų struktūrinių fondų sąveika.

3.1

Europos Komisijos komunikate norima paaiškinti, kokią sinergiją gali sukurti Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir sanglaudos politikos krypčių finansavimo priemonės, kuriomis (atsižvelgiant į gebėjimą jas įsisavinti) gali naudotis suinteresuoti dalyviai siekdami didinti Europos regionų konkurencingumą.

3.2

Pasiūlyme rekomenduojamos pagrindinės veiklos priemonės: Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa, naujoji Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIP), bei naujosios struktūrinių ir sanglaudos fondų gairės.

3.3

Komisija teigia pavedusi darbą patariamosioms koordinavimo grupėms, kurios parengė šias rekomendacijas:

3.4

Komisija ragina valstybes nares pagerinti koordinavimą vystant ir taikant Bendrijos priemones, diegiant mechanizmus, kurie leistų geriau informuoti susijusius dalyvius apie atsirandančias galimybes, ir įsipareigoja iki 2007 m. pabaigos parengti praktinį vadovą apie finansavimo galimybes mokslinių tyrimų institutams. Jame bus nurodytos nacionaliniu ir regionų lygmeniu numatytos mechanizmų nuostatos siekiant koordinuotos prieigos prie finansavimo.

4.1

Komitetas visiškai pritaria Komisijos nuomonei, kad esama spragų bendrai ir koordinuotai taikant jos rekomenduotas Bendrijos priemones, tačiau nepritaria problemos sprendimui, kadangi mano, kad jo nepakanka siekiant įgyvendinti Bendrijos politikos tikslus, visų pirma mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokymo srityse.

4.2

Komitetas pritaria Komisijai, kad „įgyvendinant atnaujintą partnerystę ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti, būtina, ypač moksliniais tyrimais, technologijų plėtra ir inovacijomis, kurti palankias sąlygas žinių ekonomikai“ (11), tačiau mano, kad už šią partnerystę turi būti atsakingi visi susiję dalyviai, visų pirma Bendrijos, o po to ir nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu.

4.3

Komitetas laikosi nuomonės, kad reikia ne tik rengti teritorines mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų strategijas, bet ir dažniau:

4.4

Komitetas mano, kad norint užtikrinti nuoseklią ir lengvai prieinamą visų esamų priemonių sistemą, būtina iš esmės spręsti pasiūlos klausimą siekiant konkurencingo Europos regionų vystymosi, atsižvelgiant į „socialiai atsakingų teritorijų“ tikslus ir įtraukiant socialinius partnerius, prekybos rūmus, universitetus, organizuotą pilietinę visuomenę bei remiantis tvaria Europos pramonės politikos strategija (13) tiek tvarios gamybos, tiek tvaraus vartojimo srityje.

4.5

Be to, Komitetas mano, kad nustatytos priemonės, kurios moksliniais tyrimais ir inovacijomis padeda didinti ekonomikos augimą ir kiekybiniu bei kokybiniu požiūriu gerinti Europos regionų užimtumą bei didinti konkurencingumą, yra neišsamios, kadangi neapima visų Bendrijos pagalbos priemonių, ir nepakankamos, kadangi yra susijusios su Europos regionams sudaromomis galimybėmis bei poreikiu koordinuoti priemones, kurios gali būti įgyvendinamos Europos ir tarptautiniu mastu.

4.6

Komunikate tik trumpai užsiminta (14) apie toliau išvardytas pagalbos galimybes:

4.7

Be to, komunikate neaptariamos visos Europos, o ne Bendrijos mastu vykdomos programos ir iniciatyvos, kurios reikšmingos bent jau naujovių plėtojimo požiūriu Europos Sąjungoje, pavyzdžiui:

4.8

Komitetas taip pat mano, jog tam, kad įvairūs veiklos vykdytojai galėtų bendrai ir koordinuotai taikyti priemones nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu (19), kartu atsižvelgiant į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 54 straipsnio 5 dalį, reikėtų aiškiau nustatyti minėtus sunkumus ir kliūtis, kylančius ne tik dėl skirtingo teisinio pagrindo, teminės specializacijos, geografinio pasiskirstymo, įgyvendinimo nuostatų, bet ir dėl esminių skirtumų, kurie kartais gali turėti didelės reikšmės, pavyzdžiui:

4.9

Komitetas laikosi nuomonės, kad būtina parengti Europos praktinį vadovą, kuriame būtų pateikta apibendrinta informacija apie galimos Bendrijos ir visos Europos pagalbos rūšis, vertinimo kriterijus, galimos pagalbos derėjimą ir papildomumą.

4.10

Komitetas primena, kad būtina vykdyti koordinuotus ir bendrus veiksmus stengiantis susieti Bendrijos struktūrinę politiką ir ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir pabrėžia, kad glaudus šių politikos krypčių koordinavimas yra būtinas norint pasiekti kuo veiksmingesnės sąveikos ir visiškai patenkinti piliečių, įmonių ir visuomenės lūkesčius siekiant galutinio tvaraus ir darnaus ekonomikos augimo vidutinės ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu tikslo ir atsižvelgiant į su MTTPD susijusių problemų sprendimo būdus bei didelę minėtos sinergijos reikšmę nematerialių investicijų vystymui (20).

4.11

Komitetas atkreipia dėmesį į daugelį Bendrijos politikos krypčių, kurios, kartu su sanglaudos ir mokslinių tyrimų politika, padeda siekti konkurencingo Europos regionų vystymo ir dar kartą pabrėžia, kad būtina laikytis integruoto ir koordinuoto požiūrio, visų pirma:

4.12

Todėl Komitetas dar kartą pateikia anksčiau suformuluotus prašymus (23):

4.12.1

Komitetas taip pat rekomenduoja atsižvelgti į Bendrijos mokymo programas.

4.13

Komitetas apgailestauja, kad praėjus dešimčiai metų šis labai svarbus klausimas dar svarstomas ir neapčiuopiama problemos esmė, o tam reikėtų Bendrijos pagalbos, kad būtų galima naudotis „naujomis“vienalaikės inžinerijos„galimybėmis greta kitų įvairių pagalbos rūšių (technologinės, demonstravimo, inovacijų, platinimo, mokymo, finansų ir kt.), skirtų pagerinti įvairių regionų užimtumą ir gamybos struktūrą“ (24).

4.14

Komiteto nuomone, norint neprarasti konkurencingumo ir darbo vietų Europos regionuose, nebereikėtų atidėlioti tikslingų ir konkrečių Bendrijos veiksmų.

5.1

EESRK ypač pabrėžia būtinybę, kad Jasmine taptų savanorišku pagrindu sukurta priemone, padedančia sumažinti ir panaikinti biurokratines, procedūrines ir koncepcines kliūtis ir bendrai naudojama Europos, Bendrijos, nacionaliniams ir regioniniams projektams įgyvendinti atsižvelgiant į sparčią Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą.

5.2

Todėl Komitetas mano, kad šiuo metu būtina spręsti problemas, kurios kyla todėl, kad Europos regionų konkurencingumo skatinimo priemonės įgyvendinamos įvairiais valdymo lygiais, ir siūlo sukurti naują iniciatyvą „Jasmine“ (Joint Assistance Supporting Multiprojects for Innovation Networking in Europe), kuri padėtų užpildyti šiuo metu esamas institucinio pobūdžio spragas (jos susijusios tiek su paklausa, tiek ir su pasiūla), išryškėjančias kai siekiama remti inovacijų diegimą ir mokslinius tyrimus regionuose.

5.3

Bendrijos veiksmai turėtų remtis tinklų kūrimo politika (angl. Policy Networking). Taigi, būtų galima įgyvendinti šiuos konkrečius veiksmus:

5.4

Nauji regioninių programų prioritetai, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas inovacijoms, konkurencingumui ir abipusiam visą aktyvų gyvenimą trunkančiam mokymuisi, turėtų padėti aktyviai vystyti politiką, skirtą stiprinti ir remti regiono konkurencingumą naudojantis perspektyvios regioninės ir tarpregioninės veiklos finansavimu, gamybos branduoliais ir rajonų tinklais, užtikrinančiais kiekvieno regiono bendrą strateginę viziją ir galinčiais sudaryti pagrindą techninei pagalbai siekiant bendrai optimaliai panaudoti tinkamiausias nacionalines, Bendrijos, visos Europos ir viešojo bei privataus sektorių partnerystės priemones.

5.5

Būtų galima siekti, kad iniciatyva „Jasmine“ taptų garantija įvairioms įstaigoms ir finansinėms programoms ir palengvintų tiesioginių papildomų projektų ir (arba) rengiamų projektų tvirtinimo procedūrą taikant Europos Komisijos ir kitų Bendrijos ir ne Bendrijos institucijų pasirašytus bendradarbiavimo susitarimus ar jų protokolus, arba taikant Komisijos administracinius reglamentus, skirtus įvairioms jos tarnyboms, atsakingoms už programas. Tai reikštų, kad dėl kiekvieno projekto įvairioms pasiūlymus nagrinėjančioms ir finansavimą teikiančios struktūroms bus pateikiamas tik vienas dokumentų paketas.

5.6

Iniciatyva „Jasmine“ siekiamas tikslas — sudaryti sąlygas finansinių išteklių, priklausančių nuo skirtingų tiek viešojo, tiek privataus valdymo lygių ir pakopų, sutelkimui, kad būtų pasiekta optimali kritinė išteklių masė, tokiu būdu leidžianti sustiprinti jų bendrą sverto poveikį, kad būtų įgyvendinta vienoda daugiaprojektinė sistema, visiškai atitinkanti bendrą strateginę Europos kaip vieno regiono viziją siekiant plėtoti jos privalumus technologijų ir inovacijos srityse.

5.7

„Jasmine“ turėtų remtis bandomųjų iniciatyvų patirtimi, Europos technologijų platforma ir bendromis technologijų iniciatyvomis bei programų ERA-NET ir ERA-NET PLUS, iniciatyvų „Regionai už ekonominius pokyčius“, „Pro Inno“, JEREMIE, JASPERS ir JESSICA rezultatais (28).

5.8

„Jasmine“ galėtų padėti optimizuoti aktyviai šioje srityje dirbančių regionų, įmonių, žmogiškųjų išteklių, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir administracijos įstaigų dedamas pastangas inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje, visų pirma Europos technologijų instituto (ETI) Žinių ir naujovių bendrijos (ŽNB), tačiau reikėtų priminti, kad inovacijos iš esmės yra verslas, turintis vystytis kuo palankesnėje aplinkoje, visų pirma atsižvelgiant į mokesčių naštą moksliniams tyrimams, apdirbamajai pramonei ir intelektinės nuosavybės apsaugai bei steigiant kokybiškas švietimo ir mokymo struktūras, kad būtų galima kurti daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų.

5.9

Galiausiai „Jasmine“ galėtų padėti atkleisti specifinius regionų privalumus ir skatinti mainus inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje.