EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006AR0396

Regionų komiteto perspektyvinė nuomonė — Moterų imigrančių padėtis Europos Sąjungoje

OJ C 305, 15.12.2007, p. 48–52 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/48


Regionų komiteto perspektyvinė nuomonė — Moterų imigrančių padėtis Europos Sąjungoje

(2007/C 305/10)

REGIONŲ KOMITETAS

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į moterų vaidmenį visuomenės vystymosi srityje, optimali imigrantų (tiek vyrų, tiek moterų) integracija, atsižvelgiant ir į jų vaidmenį auklėjant vaikus, yra pats svarbiausias ir esminis aspektas siekiant visiškai integruoti iš užsienio kilusių šeimų antros ir trečios kartos žmones;

pabrėžia, kad integracija reiškia pagrindinių žmogaus teisių ir pareigų vykdymą ir laikymąsi, nes jos yra neatsiejama Europos teisinio paveldo dalis;

atkreipia dėmesį į tai, kad viešosios tarnybos, ypač vietos ir regionų valdžios institucijos, atlieka itin svarbų vaidmenį ir gali kurti paslaugų tinklus, apimančius teritorinį vienetą, kuriam priklauso bendruomenės, moterų imigrančių ir savanoriškos asociacijos;

atkreipia dėmesį į išskirtinę visų amžiaus tarpsnių, bet pirmiausia jaunų užsienio kilmės merginų padėtį, išsiskiriančią prastais mokymosi rodikliais ir dideliu nebaigusių mokyklos skaičiumi. Rinkdamosi mokymosi programas ir profesijas, jų padėtis yra prastesnė ir kartais jų pasirinkimas yra papildomai ribojamas šeimos nusistatymo, kultūrinių stereotipų arba sunkiomis ekonominėmis sąlygomis. Komitetas mano, kad siekiant migrantų šeimų mergaičių (ir berniukų) vienodų galimybių švietimo sistemoje, būtina tėvus supažindinti su švietimo sistema, kad jie pajėgtų priimti teisingus sprendimus dėl savo vaikų, visų pirma dukrų, išsilavinimo, atsižvelgiant į jų individualius potencialus ir norus bei atsiribojant nuo lyčių stereotipų. Komitetas mano, kad reikia imtis visiems suinteresuotiems asmenims skirtų veiksmų, sąmoningumo ugdymo ir įtraukties srityse taip skatinant išties lygias galimybes.

Pranešėja

:

Sonia MASINI (IT/ESP) Emilijos Redžo srities pirmininkė

Politinės rekomendacijos

REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina Europos Komisijos prašymą parengti perspektyvinę nuomonę turint omenyje tai, kad 2007 m. paskelbti „Europos lygių galimybių visiems metais“, o 2008 m. — „Europos kultūrų dialogo metais“;

2.

dar kartą pabrėžia, kad būtina parengti nuoseklią Europos imigracijos politiką, kurioje būtų numatytos suderintos valstybių narių ir vietos bei regionų bendruomenių priemonės ir nuoseklūs veiksmai legalios imigracijos srityje siekiant geriau integruoti imigrantus, kurie nepažeidžia priimančiųjų šalių įstatymų, ir stiprinti kovą su neteisėta imigracija bei nelegaliu buvimu šalyje;

3.

primena, kad Komisijos komunikate Bendra integracijos darbotvarkė pripažįstama, jog į visus veiksmus turi būti įtrauktas lyčių aspektas ir ypatingas dėmesys skiriamas jauniems migrantams ir migrantų vaikams;

4.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į moterų vaidmenį visuomenės vystymosi srityje, optimali imigrantų (tiek vyrų, tiek moterų) integracija, atsižvelgiant ir į jų vaidmenį auklėjant vaikus, yra pats svarbiausias ir esminis aspektas siekiant visiškai integruoti iš užsienio kilusių šeimų antros ir trečios kartos žmones;

5.

primena, kad savo nuomonėje dėl Teisėtos migracijos politikos plano Komitetas nurodė, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms susirūpinimą kelia su lytimi susijusios problemos ir kad reikėtų atsižvelgti į tai, jog moterys diskriminaciją patiria dėl savo lyties, etninės ir geografinės kilmės, tačiau pažymi, kad taip pat reikėtų svarstyti moterų diskriminacijos dėl amžiaus, negalios, religinių įsitikinimų arba seksualinės orientacijos klausimus ir kitas diskriminacijos priežastis, išvardytas EB sutarties 13 straipsnyje;

6.

primena, kad būtina užtikrinti veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminacijos, įvertinti būsimus veiksmus, papildysiančius dabartinę teisinę bazę, į Europos Sąjungos politiką įtraukti nediskriminavimo ir lygių galimybių principus, skatinti naujoves ir gerąją praktiką, ugdyti suinteresuotų subjektų, taip pat priimančiosios šalies gyventojų sąmoningumą ir glaudžiau su jais bendradarbiauti, kovoti su diskriminacija ir socialine atskirtimi, kurią patiria daugelis etninių mažumų;

7.

pakartoja, kad integracija yra dvikryptis procesas, kuriame dalyvauja priimančios bendruomenės ir pačios moterys imigrantės tiek asmeniškai, tiek kaip nacionalinių bendruomenių atstovės, ir kad labai svarbu ugdyti ir imigrantų, ir juos priimančios bendruomenės sąmoningumą;

8.

pabrėžia, kad integracija reiškia pagrindinių žmogaus teisių ir pareigų vykdymą ir laikymąsi, nes jos yra neatsiejama Europos teisinio paveldo dalis, kaip pripažįstama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, valstybių narių bendrose konstitucinėse tradicijose, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad, konkrečiai nagrinėjant moterų imigrančių padėtį, dažnai gali susikirsti įvairios asmens teisės ir teisė į kultūrinę tapatybę bei tikėjimo laisvę. Komitetas tvirtina, kad pastaroji teisė turi būti užtikrinta su sąlyga, kad su šios tapatybės raiška susijusia elgsena nebūtų pažeidžiamos pagrindinės neatimamos teisės, šią elgseną lemtų laisvas ir sąmoningas moterų pasirinkimas, o ne šeimos arba bendruomenės, kuriai jos priklauso, valia;

10.

konstatuoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra sukaupusios didelę patirtį dirbdamos moterims imigrantėms skirtose imigrantų priėmimo, tarpininkavimo, galimybių patekti į darbo rinką ir socialinės apsaugos politikos srityse bei taikydamos įvairius kovos su išnaudojimu ir smurtu būdus, kurie gali būti naudingi kuriant naujas ES strategijas ir programas. Siekiant sukurti sėkmingas strategijas ir programas imigrančių draugijos ir kitų susijusių imigrantų grupių atstovai turi būti įtraukti į nuolatinį dialogą su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir turėti savo atstovus valdžios institucijose;

11.

todėl kartu su Europos Parlamentu ragina valstybes nares ir Europos Sąjungą remti šias pastangas finansiškai ir žmogiškaisiais ištekliais, keistis informacija bei geros praktikos pavyzdžiais;

12.

itin palankiai vertina Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos patvirtinimą ir ypač numatytą Integracijos fondą, kurio priemonėse privaloma atsižvelgti į lyčių lygybės ir optimalios visų amžiaus tarpsnių moterų, jaunimo ir imigrantų vaikų integracijos aspektus;

13.

primena savo pageidavimą, išdėstytą Komiteto nuomonėje dėl Teisėtos migracijos politikos plano, kad Europos integracijos fondas būtų administruojamas atsižvelgiant į konkrečius vietos ir regionų valdžios institucijų reikalavimus ir kad jos aktyviai ir konstruktyviai dalyvautų derybose dėl nacionalinių programų ir atitinkamų veiklos programų;

14.

atkreipia dėmesį į moterų imigrančių organizuotų susivienijimų ir NVO itin svarbų indėlį;

15.

pabrėžia, kad skatinant moterų teises svarbu įgyvendinti su kilmės šalimis suderintas priemones, ir ragina Komisiją bei valstybes nares remti vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomą veiklą bendradarbiaujant su tokiomis šalimis ir jų vietos ir regionų valdžios institucijomis, visų pirma mokymo ir tikslų nustatymo srityje siekiant sudaryti tinkamus rodiklius;

16.

atkreipia dėmesį į būtinumą atsižvelgti į kalbos vartojimo ypatumus kalbant apie skirtingas lytis;

Statistiniai duomenys

17.

pabrėžia, kad trūksta tikslių statistinių duomenų apie imigraciją į Europos Sąjungą, ypač apie nelegalią imigraciją ir išnaudojimą darbe;

18.

mano, kad renkant duomenis labai svarbu atsižvelgti į lyčių aspektą ir parengti neprivalomus lyčių nelygybės rodiklius;

19.

pabrėžia, kad tyrimus galima atlikti naudojantis vietos ir regionų lygiu surinktais duomenimis, kurie yra itin svarbūs įgyvendinant decentralizuotą politiką ir užtikrinant kokybinį požiūrį į imigracijos reiškinį;

Socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugos

20.

konstatuoja, kad moteris imigrantė, naudodamasi socialinėmis ir sveikatos apsaugos paslaugomis, dažnai pirmą kartą susiduria su viešųjų paslaugų sfera ir priimančiosios visuomenės taisyklėmis, ir mano, kad būtina įveikti vis dar praktikoje pasitaikančią diskriminaciją siekiant pašalinti „nelygybę sveikatos požiūriu“;

21.

pabrėžia būtinybę sudominti visą migrantų bendruomenę atitinkamų tarnybų vykdoma sveikatos apsaugos kontrolės ir profilaktikos veikla; taip pat pabrėžia būtinybę kurti ir finansuoti tinkamas socialines ir sveikatos apsaugos programas, kurios būtų paremtos objektyviais konkrečių sveikatos sutrikimų tyrimais ir padėtų įveikti migrantų bendruomenėse dažnai paplitusias ligas;

22.

pabrėžia, kad būtina užsieniečių bendruomenes, ypač moteris, aktyviau informuoti ir didinti sąmoningumą sveikatos apsaugos klausimais, ir mano, kad svarbu sukurti struktūras, kurios leistų labiau atsižvelgti į asmeninius ir kultūrinius ypatumus. Tam tikslui reikia pabrėžti kalbinio ir kultūrinio tarpininkavimo priemonių vertę bei skatintų dialogą ne tik su privačiais asmenimis ir jų grupėmis, bet ir su asociacijomis užtikrinant, kad pagarba kultūrų įvairovei niekaip nepažeistų remtųsi moters pagrindine teise į sveikatos apsaugą ir jos savarankiško apsisprendimo teise, ypač sveikatos ir lytinio gyvenimo klausimais;

23.

todėl remia informavimo, prevencijos, paramos ir sąmoningumo ugdymo priemonių įgyvendinimą kovojant su bet kokio pobūdžio diskriminuojančia ir (arba) orumą žeminančia praktika bei tradicijomis ir optimaliai išnaudojant skirtingose Europos valstybėse vietos ir regionų lygiu įgyvendinamas veiksmingas ir kokybiškas priemones, kurioms būdingos prevencinės ir švietėjiškos savybės, tarpininkavimas, dialogo plėtojimas, daugeliui dalykų ir įvairioms kultūroms bendri aspektai (pvz., kalbinio ir kultūrinio tarpininkavimo priemonės, rengimosi motinystei kursai, moterų imigrančių įtraukimo į socialinį gyvenimą iniciatyvos, įvairios transkultūrinės konsultacijos ir pan.);

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad viešosios tarnybos, ypač vietos ir regionų valdžios institucijos (pvz., šeimos konsultantai), atlieka itin svarbų vaidmenį ir gali kurti paslaugų tinklus, apimančius teritorinį vienetą, kuriam priklauso bendruomenės, moterų imigrančių ir savanoriškos asociacijos, trečiasis sektorius;

25.

mano, kad svarbu sparčiau skleisti gerąją praktiką socialinėje ir sveikatos apsaugos srityje sukuriant tinkamą ES registrą, kuriame būtų nurodyti įvairūs šioje veiklos srityje įgyvendinamos sėkmingos politikos ir geros praktikos pavyzdžiai;

Švietimas, jaunimo politika ir kultūra

26.

pabrėžia, kad jaunimas yra svarbiausias tolesnės Europos integracijos veiksnys atsižvelgiant į jo pagrindinį tarpininko tarp visuomenės, kurioje vaikas auga, ir šeimos, kuriai jis priklauso, vaidmenį;

27.

dar kartą pabrėžia, kad reikia įgyvendinti konkrečius ir tinkamus veiksmus, užtikrinančius visišką imigrantų integravimą į priimančiąją švietimo sistemą (visų pirma kalbų mokymo srityje), ypač jų buvimo priimančioje šalyje pradžioje;

28.

primena, kad būtina kurti tokias mokymo programas, kurios atspindėtų įvairovę;

29.

primena, kaip jau buvo pastebėta Komiteto nuomonėje dėl Teisėtos migracijos politikos plano, kad daugelyje ES šalių labai daug iš užsienio kilusių jaunuolių mokosi prastai ir kad šioms problemoms spręsti Komitetas siūlė sukurti specialias finansavimo priemones ir politikas. Komitetas ypač pabrėžia būtinybę siekti, kad visi jaunuoliai galėtų įgyvendinti savo troškimus ir realizuoti savo potencialą ir nurodo, kad ypatingą dėmesį būtina kreipti į mergaičių mokslo pasiekimus ir išsilavinimo galimybes. Glaudus mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas, išsami informacija apie švietimo sistemą turi užtikrinti, kad individualus mergaičių potencialas bus atpažintas ir skatinamas, atsižvelgiant į jų pageidavimus;

30.

primygtinai atkreipia dėmesį į išskirtinę visų amžiaus tarpsnių, bet pirmiausia jaunų užsienio kilmės merginų padėtį, nes jos kartais išgyvena prieštaravimą tarp šeimos perduodamos istorinės savimonės ir traukos prie naujos tapatybės, vyraujančios visuomenėje, kurioje jos auga; pabrėžia, kad šioms merginoms reikia skirti ypatingą dėmesį, kadangi jos gali tapti viena jėgų, kuriomis galės remtis naujoji Europa;

31.

atkreipia dėmesį į išskirtinę visų amžiaus tarpsnių, bet pirmiausia jaunų užsienio kilmės merginų padėtį, išsiskiriančią prastais mokymosi rodikliais ir dideliu nebaigusių mokyklos skaičiumi. Rinkdamosi mokymosi programas ir profesijas, jų padėtis yra prastesnė ir kartais jų pasirinkimas yra papildomai ribojamas šeimos nusistatymo, kultūrinių stereotipų arba sunkiomis ekonominėmis sąlygomis. Komitetas mano, kad siekiant migrantų šeimų mergaičių (ir berniukų) vienodų galimybių švietimo sistemoje, būtina tėvus supažindinti su švietimo sistema, kad jie pajėgtų priimti teisingus sprendimus dėl savo vaikų, visų pirma dukrų, išsilavinimo, atsižvelgiant į jų individualius potencialus ir norus bei atsiribojant nuo lyčių stereotipų. Komitetas mano, kad reikia imtis visiems suinteresuotiems asmenims skirtų veiksmų, sąmoningumo ugdymo ir įtraukties srityse taip skatinant išties lygias galimybes;

32.

pritaria Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Moterų imigracijos iškeltam raginimui skatinti jaunų imigrančių dalyvavimą integruotose veiksmų programose visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje (2007-2013 m.);

33.

mano, kad kuriant jaunimo politiką reikia vystyti veiksmus atsižvelgiant į kultūrų įvairovę ir iš užsienio kilusių jaunuolių lytį, vertinti jų galimybes tarpkultūrinio tarpininkavimo srityje, sudaryti sąlygas steigti forumus, skirtus kultūrų sąveikai ir aktyvesniam moterų jungimuisi į asociacijas;

34.

pabrėžia, kad komunikacijos priemonės, ypač žiniasklaida, vaidina lemiamą vaidmenį integruojant moteris imigrantes, ir prašo skatinti su žiniasklaida susijusius veiksmus, kuriais siekiama optimaliai išnaudoti atitinkamą potencialą ir tiek imigrantų, tiek priimančiose bendruomenėse pašalinti informacijos trūkumą bei įveikti neigiamus stereotipus ir išankstinį nusistatymą;

35.

todėl dar kartą patvirtina, kad yra susidomėjęs, kaip nurodoma Komiteto nuomonėje dėl komunikato Bendra integracijos darbotvarkė, įvairiais bendradarbiavimo būdais su žiniasklaida (skatinant savanoriškus žurnalistinio elgesio kodeksus);

Ekonominė integracija

36.

dar kartą patvirtina, kad reikia sudaryti geresnes sąlygas moterims imigrantėms įsidarbinti ir mokytis profesijos kartu įgyvendinant teigiamus veiksmus, skirtus kovoti su diskriminacija ir pašalinti kliūtis, kurios iš tiesų trukdo sudaryti lygias galimybes;

37.

pastebi, kad dažnai moterys migrantės dirba nenuolatinį, žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamą darbą šešėlinės ekonomikos arba neteisėtos veiklos sektoriuose; todėl prašo Komisijos atlikti tyrimą šiuo klausimu ir pateikti rekomendacijas, kaip jį reikėtų spręsti;

38.

pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti veiksmus, kuriais siekiama kilmės šalyje moterims išduotų profesinės kvalifikacijos pažymėjimų ir mokslo diplomų arba profesinės patirties pripažinimo;

39.

patvirtina, kad pritaria Komisijos iškeltam tikslui parengti bendrąją pagrindų direktyvą dėl vienoje iš valstybių narių teisėtai dirbančių trečiųjų šalių piliečių teisių ir taip spręsti diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo klausimą;

40.

konstatuoja, kad ypač kelete valstybių narių moterys migrantės itin dažnai dirba slaugos ir namų ruošos darbus ir dėl to keičiasi Europos gerovės sistemų sąlygos. Komitetas prašo Komisijos ištirti šį reiškinį ir apsvarstyti galimybes konkrečioms priemonėms sukurti;

41.

ryžtingai pabrėžia, kad ir kilmės šalyse, ir priimančiosiose valstybėse ekonominiu požiūriu reikia skatinti moterų savarankiškumą ir verslumą taikant konkrečias priemones, pvz., teikiant mikrokreditus;

42.

teigiamai vertina dėmesį, skirtą Integracijos vadovo II leidime nustatytiems imigrantų verslumo paramos veiksmams, tokio pobūdžio veiksmus laiko itin svarbiais ir prisidedančiais prie realaus moterų savarankiškumo bei ragina Komisiją remti panašias iniciatyvas, pavyzdžiui, profesinį lavinimą ir kalbų mokymą kilmės šalyse;

43.

atkreipia dėmesį į konkrečias problemas, su kuriomis susiduria darbuotojos imigrantės, turinčios vaikų, ir būtinybę imtis veiksmų kuriant geresnes sąlygas profesinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui derinti. Komitetas pabrėžia, kad vietos ir regionų lygiu buvo įgyvendinta svarbių iniciatyvų visų pirma bendradarbiaujant su moterų ir savanoriškomis asociacijomis. Komitetas ragina Komisiją remti tokias iniciatyvas;

44.

pažymi, kad daugeliu atvejų moterų teises veiksmingai įgyvendinti yra sudėtinga dėl didelių sunkumų, su kuriais jos susiduria transporto ir judumo srityje, taip pat atsižvelgiant į jų kilmės bendruomenių kultūrines nuostatas. Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares remti savarankiškumą transporto požiūriu užtikrinančias priemones (pvz., kursus vairuotojo pažymėjimui gauti);

45.

pabrėžia, kad neteisėtas darbas sudaro sąlygas įvairioms moterų išnaudojimo formoms, ir remia veiksmus, kurie padeda atskleisti šį reiškinį ir su juo kovoti;

46.

pabrėžia, kad būtina numatyti atitinkamas kovos su neteisėtu darbu priemones, kurios užtikrintų nešališką požiūrį į nukentėjusius nuo tokio reiškinio, ir atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą Komisijos pasiūlymą priimti direktyvą, pagal kurią būtų suderintos sankcijos darbdaviams, įdarbinantiems neteisėtai gyvenančius imigrantus ir imigrantes arba neteisėtai įdarbinantiems teisėtai gyvenančius imigrantus ir imigrantes;

47.

pakartoja, kaip nurodyta Komiteto nuomonėje dėl Teisėtos migracijos politikos plano, prašymą Komisijai ir valstybėms narėms imtis priemonių, kurios sudarytų geresnes sąlygas imigrantų perlaidoms ir skatintų jas veiksmingai investuoti kilmės šalyse;

Kova su įvairiomis prievartos formomis ir dalyvavimo teisės

48.

pabrėžia, kad kai kurios moterys imigrantės gali dažniau susidurti su įvairiomis išnaudojimo formomis, pagrindinių teisių pažeidimu, fizine ir psichologine prievarta, ir sutinka su Europos Parlamentu, kad toks elgesys jokiais būdais negali būti nei pateisinamas, nei toleruojamas remiantis kultūriniais arba religiniais motyvais;

49.

todėl prisideda prie Europos Parlamento raginimo valstybėms narėms kuo skubiau priešintis ir veiksmingai kovoti su visomis smurto prieš moteris formomis vadovaujantis atitinkamais nacionaliniais įstatymais, tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Komitetas mano, kad išsami informacija apie šiuos įstatymus ir teisės aktus yra gyvybiškai svarbi, kad migrantės ir migrantai tai taip pat suvoktų;

50.

ragina Komisiją remti tokias priemones ir veiklą, vykdomą vietos ir regionų valdžios institucijų;

51.

atkreipia dėmesį į ypač paplitusį šeiminio smurto reiškinį ir ragina Komisiją apsvarstyti veiksmingas priemones šeiminio smurto prevencijos ir kovos su juo srityje, ypač atkreipiant dėmesį į vadinamojo „garbės žmogžudystės“ reiškinį, ir nurodyti, jog šios priemonės yra skubios, kad būtų galima jas įtraukti į ES teisės aktus. Nusikaltimai garbės vardan yra specifinė šeiminio smurto forma, į kurią būtina atkreipti ypatingą dėmesį;

52.

pabrėžia, kad skirtingų tautybių asmenų santuokos (arba faktinės santuokos) yra piliečių teisė. Tokios santuokos gali išbandyti teigiamą skirtingų kultūrų, savimonės, religijų ir įstatymų integraciją. Tuo pačiu Komitetas pabrėžia, kad užtikrinant moterų ir nepilnamečių asmenų teisių apsaugą, nebūtina paisyti, ar egzistuoja abipusiai teisės aktai;

53.

pabrėžia, kad šeimos susijungimas yra vis svarbesnis teigiamas reiškinys, kuris sudaro geresnes sąlygas integracijai ir yra itin svarbus teisės į šeiminį gyvenimą apsaugai, ir sutinka su Europos Parlamentu, kad ne visos valstybės narės užtektinai gerai taiko Direktyvą 2003/86/EB;

54.

pabrėžia, kad šeimos susijungimas turi gerbti visų šeimos narių asmens teises ir turi būti pagrįstas laisvu moters pasirinkimu;

55.

smerkia priverstines santuokas ir Europos Sąjungos įstatymus pažeidžiančią elgseną (pvz., moters genitalijų apipjaustymą ir poligamiją) ir ragina valstybes nares imtis skubių ir tinkamų priemonių, kurios užtikrintų visapusišką įstatymų, draudžiančių tokią praktiką, taikymą;

56.

pakartoja, kaip jau buvo nurodyta Komiteto nuomonėje dėl Kovos su neteisėta imigracija, rekomendaciją skubos tvarka imtis visų reikalingų priemonių siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, nuo kurios itin dažnai nukenčia moterys, sunaikinti visas tokią prekybą vykdančias organizacijas ir bet kokios formos vergiją, įskaitant vaikų ir paauglių, šiuo tikslu priimant būtinus teisės aktus ir konkrečias veiklos programas ir pripažinti, kad tie atvejai, kai nukenčia nelegalūs imigrantai, turėtų būti laikomi ypatingais ir kad deportacija į kilmės šalį tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti ypač didelį smurtą jų atžvilgiu ir netgi baigtis mirtimi;

57.

remia rezoliucijoje dėl Moterų imigracijos išdėstytą Europos Parlamento raginimą valstybėms narėms, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, ypatingą dėmesį skirti moterų imigrančių dalyvavimo socialiniame ir politiniame gyvenime skatinimui.

2007 m. spalio 11 d., Briuselis.

Regionų komiteto

pirmininkas

Michel DELEBARRE


Top