EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52007IR0034

Regionų komiteto nuomonė — Vietos ir regionų valdžia Ukrainoje ir es bei Ukrainos bendradarbiavimo vystymas

OJ C 305, 15.12.2007, p. 20–24 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/20


Regionų komiteto nuomonė — Vietos ir regionų valdžia Ukrainoje ir es bei Ukrainos bendradarbiavimo vystymas

(2007/C 305/05)

REGIONŲ KOMITETAS

atkreipia dėmesį į tai, kad po įvykių, kurie lėmė 2004 m. pabaigoje įvykusią „oranžinę revoliuciją“, Ukraina stengėsi įgyvendinti plataus užmojo reformas, kad įtvirtintų demokratiją ir rinkos ekonomiką šalyje ir Ukrainą priartintų prie ES; pastebi, kad nepaisant to, šios reformos dar tėra pradiniame raidos tarpsnyje;

pritaria ES ir Ukrainos 2007 m. kovo mėn. pradėtoms deryboms dėl naujo išsamesnio susitarimo;

susidomėjęs laukia, kol bus įgyvendinta kita Ukrainos administracinės reformos plano pakopa, itin daug dėmesio skiriant vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai, fiskalinei decentralizacijai ir teritorijų reformai, taip pat tikisi, kad daugės ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo galimybių;

pritaria siūlymui sukurti institucinę platformą, kad ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės atstovų konsultacijos, susijusios su vykstančiomis derybomis dėl naujojo išsamesnio susitarimo, vyktų sklandžiau; tačiau apgailestauja, kad šiuo metu nepasirūpinta užtikrinti tokio paties lygio konsultacijų tarp bendradarbiavimo per sieną ir regionų bendradarbiavimo atstovų ir todėl ragina Europos Komisiją įsteigti panašios institucinės platformos komitetą ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios atstovams;

rekomenduoja, sulaukus Europos Komisijos praktinės pagalbos, pagal ES ir Ukrainos priimtą Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kartu su Ukrainos ir ES valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijomis parengti susitarimo projektą, kuris galėtų tapti ES valstybių narių ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo pagrindu;

primena, kad lėšos, skirtos bendradarbiavimui per sieną prie rytinės ES sienos, sudaro tik 5 proc. EKPP; mano, kad visai EKPP skirtų lėšų nepakanka ir prašo bent 10 proc. EKPP lėšų skirti bendradarbiavimo per sieną programoms paremti;

Pranešėjas

:

Istvan SÉRTŐ-RADICS (HU/LDAE), Uszka meras, RELEX komisijos pirmininko pavaduotojas

Politinės rekomendacijos

ES ir Ukrainos santykių strategija ir pagrindiniai iššūkiai

REGIONŲ KOMITETAS

1.

norėtų šią nuomonę savo iniciatyva laikyti indėliu skatinant demokratijos kūrimą Ukrainoje vietos ir regionų lygiu bei paraginimu imtis konkrečių pastangų pagal Strateginę partnerystę ir ES ir Ukrainos kaimynystės veiksmų planą, atsižvelgiant į šiuo metu jau vykdomą naują Europos kaimynystės politiką (EKP). Todėl ši nuomonė savo iniciatyva turėtų konkrečiau akcentuoti galimybes spręsti bendras problemas stiprinant bendradarbiavimo per sieną ir regionų bendradarbiavimą tarp ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų;

2.

mano, kad ES strateginiu požiūriu yra labai suinteresuota Ukrainos politikos stabilumu ir ekonomine raida, tačiau šių dviejų subjektų tarpusavio ryšiai po plėtros ir prisijungus dviem naujoms valstybėms, turinčioms su Ukraina bendrą sausumos arba jūros sieną, tapo dar glaudesni. Visapusišką Ukrainos vystymąsi, be abejonės, skatina ir tai, kad ji siekia tapti stipria šalimi, turinčia klestinčią rinką ES eksportui ir investicijoms, ir būti stabiliu, patikimu bei linkusiu bendradarbiauti kovos už taiką bei saugumą Europoje partneriu. Visi šie veiksniai yra labai svarbūs ir turi didelį poveikį siekiant ES stabilumo, saugumo ir gerovės;

3.

primena, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta savivaldos reforma, todėl geriausia būtų pateikti praktinius ES valstybių narių pavyzdžius ir modelius. Žengiant toliau vis tik reikėtų įvertinti, ar teisės aktai įgyvendinami nuosekliai ir skaidriai. Tai susiję su institucijų gebėjimų ugdymu, kuris būtinas užtikrinant demokratijos raidą, sklandų valdymą ir Europos principų — subsidiarumo, artimumo ir partnerystės — laikymąsi. Visos šios koncepcijos yra svarbios tvariai ekonomikos raidai, o tai yra ne tik Ukrainos, bet ir ES tikslas;

4.

primena, kad iš esmės ilgėjant sienai su ES, Ukraina, kaip ir kitos NVS šalys, taps vis svarbesne strateginiu požiūriu kaimynine ES šalimi. ES būtina palaikyti gerus santykius su Ukraina, antrąją pagal dydį savo kaimyne, todėl šioje šalyje būtina skatinti tinkamą valdymą ir demokratiją — ne tik nacionaliniu, bet ir regionų bei vietos lygiu. Reikėtų imtis praktinių ir konkrečių veiksmų, kad būtų atsižvelgta į dinamiškus pokyčius ir naujus iššūkius, kuriuos lemia dešimt, o vėliau dvi į ES įstojusios valstybės, darančios didelį poveikį ES santykiams su Ukraina;

5.

pabrėžia, kad ES plėtra turės poveikio ne tik Ukrainos ir ES priklausančių valstybių narių santykiams, bet ir šios šalies santykiams su kitomis NVS šalimis ir Rusija. Todėl dabartinės bendradarbiavimo struktūros ir kiti tinklai turi būti įvertinti iš naujo ir taip patobulinti, kad jie nekliudytų, o visų pirma būtų pasiekta akivaizdesnė pažanga demokratinio stabilumo, tikrosios decentralizacijos ir teritorinės sanglaudos srityje. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įstojus naujoms valstybėms narėms iš esmės pasikeis Juodosios jūros regiono šalių perspektyvos. Šie nauji iššūkiai turi būti sprendžiami politiškai ir ekonomiškai;

6.

nurodo, kad anksčiau ES padėdavo įgyvendinti demokratiją vietose ir veiksmingą vietos administravimą Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Tai vyko, pavyzdžiui, įgyvendinant TACIS ir Dvynių projektus. Vis dėlto programų koordinavimas buvo nepakankamas ir todėl reikėtų veiksmingesnio požiūrio į naujųjų ES išorės pagalbos programų, pavyzdžiui, naujų Europos kaimynystės ir partnerystės finansavimo priemonių (EKPP) ir naujojo Kaimynystės investicijų fondo administravimą. Visų senųjų ir naujųjų politikos krypčių, o svarbiausia su jomis susijusių programų bei finansinių priemonių sąsaja turi būti išaiškinta vietos ir regionų valdžios institucijų požiūriu;

7.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijų giminiavimosi principas yra pripažįstamas Europos Sąjungoje; tai yra naudingas būdas administravimo veiksmingumui didinti ir žmonių tarpusavio ryšiams stiprinti. Todėl RK norėtų, kad šios partnerystės programos būtų ne tik tęsiamos, bet galbūt ir plečiamos konkretiems vietos ir regionų institucijų kūrimo Ukrainoje ir šioje geografinėje teritorijoje poreikiams patenkinti. Be to, vietos ir regionų demokratija yra pagrindinė priemonė sukurti Ukrainoje demokratines institucijas ir ugdyti jų gebėjimus bei turėtų reikšti, kad laikomasi 1985 m. spalio 15 d. priimtoje Europos vietos savivaldos chartijoje išdėstytų principų. Todėl diskusijoje turi dalyvauti visos suinteresuotos šalys, įskaitant vietos ir regionų organizacijas bei subnacionalines valdžios institucijas;

8.

mano, kad patikima partnerystė turėtų remtis strategija ir praktine darbotvarke, pagrįsta bendrais interesais, kad būtų siekiama nustatytų politinių uždavinių. Tuo tikslu turi būti patvirtintos konkrečios praktinės priemonės, kurios leistų reaguoti į pokyčius ir naujus iššūkius, iškilusius tarp pastaruoju metu išsiplėtusios ES ir Ukrainos. Vietos ir regionų lygiu būtina užtikrinti ekonomikos augimą, nes tai būsimos gerovės pagrindas; vystymosi tikslai taip pat turi būti suderinti su įvairių vietos ir regionų valdžios institucijų uždaviniais. Švietimas, aplinkos apsauga, transportas, įmonių vystymas, paremtas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimu, socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūra yra pagrindiniai regionų raidos, galinčios paskatinti augimą Ukrainoje ir ES bei glaudesnį vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą, aspektai;

9.

rekomenduoja ES ypatingą dėmesį atkreipti į regionus, ypač jų augimo ir vystymosi būtinybę; pvz., Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė turi būti skirta ekonominį sąstingį patiriančių Ukrainos regionų atsilikusioms teritorijoms padėti. Taip pat svarbu Europos struktūrinės ir sanglaudos politikos principus pritaikyti prie vietos sąlygų, atsižvelgiant į būtinybę gerinti gyvenimo sąlygas, skatinti darnų vystymąsi ir stiprinti regionų konkurencingumą;

10.

primena, kad ketina teikti prioritetą sritims, priklausančioms vietos ir regionų valdžios kompetencijai. Nacionalinės valdžios institucijos atsako už visą visuomenę liečiančias problemas, o vietos ir regionų valdžios institucijos sutelkia savo veiklą į sritis, svarbias atskiroms visuomenės grupėms ir glaudžiai susijusias su kasdieniniu piliečių gyvenimu;

11.

pažymi, kad, glaudžiai bendradarbiaujant ir įgyvendinant konkrečius projektus, ES gali padėti užtikrinti, jog nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais būtų darniai reformuojamas viešasis administravimas ir paslaugos. Taigi projektų, skirtų atitinkamų sektorių plėtrai, įgyvendinimas gali padėti ES kurti žmogiškąjį kapitalą. ES turi toliau stiprinti asmeninius ryšius šioje srityje, ypač kuriant partnerystes švietimo srityje.

ES ir Ukrainos santykiai: pastarojo laikotarpio raida

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad po įvykių, kurie lėmė 2004 m. pabaigoje įvykusią „oranžinę revoliuciją“, Ukraina stengėsi įgyvendinti plataus užmojo reformas, kad įtvirtintų demokratiją ir rinkos ekonomiką šalyje ir Ukrainą priartintų prie ES; pastebi, kad nepaisant to, šios reformos dar tėra pradiniame raidos tarpsnyje;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2005 m. vasario 21 d. priimtas ES ir Ukrainos bendradarbiavimo veiksmų planas tebėra svarbus ir patikimas ES ir Ukrainos bendradarbiavimo vystymo pagrindas. Pagal susitarimą yra numatyta dvišalio bendradarbiavimo programa ir nustatyti pagrindiniai forumai bei sprendimus priimančios institucijos užtikrinant, kad visais lygiais būtų nagrinėjami visuotinės svarbos klausimai, keičiamasi informacija ir sprendžiami konfliktai;

14.

pritaria ES ir Ukrainos 2007 m. kovo mėn. pradėtoms deryboms dėl naujo išsamesnio susitarimo. Pagrindinis naujojo išsamesnio susitarimo siekis, atspindintis besivystančių ES ir Ukrainos santykių strateginę svarbą, — priartinti Ukrainą prie ES, sustiprinti politinį bendradarbiavimą, padidinti prekybos ir investicijų mastą, taip prisidedant prie Ukrainos ekonominio vystymosi ir gerovės;

15.

pritaria siūlymui sukurti institucinę platformą, kad ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės atstovų konsultacijos, susijusios su vykstančiomis derybomis dėl naujojo išsamesnio susitarimo, vyktų sklandžiau; tačiau apgailestauja, kad šiuo metu nepasirūpinta užtikrinti tokio paties lygio konsultacijų tarp bendradarbiavimo per sieną ir regionų bendradarbiavimo atstovų ir todėl ragina Europos Komisiją įsteigti panašios institucinės platformos komitetą ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios atstovams;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad jis bendradarbiavimo pagal naująją Europos kaimynystės politiką (EKP) nesieja su stojimo į ES procesu, t.y. pats bendradarbiavimas nėra narystės ES prielaida; vis dėlto tvirtesnis bendradarbiavimas pagal naująją EKP gali paskatinti reformas Ukrainoje ir tokiu būdu padėti Ukrainai priartėti prie ES;

17.

pasirengęs konstruktyviai dalyvauti nustatant ir sukuriant bendrą erdvę, įskaitant bendrą ekonominę ir bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, taip pat bendradarbiauti išorės saugumo, mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros srityse, kaip buvo sutarta 2005 m. gruodžio mėn. ir 2006 m. spalio mėn. ES ir Ukrainos aukščiausio lygio susitikimuose;

18.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra teisėtai suinteresuotos daugelio su bendromis erdvėmis susijusiais aspektais, ir siūlosi tiesiogiai dalyvauti kuriant bendras erdves savo kompetencijos ribose ir klausimais, kuriems taikomas atvirojo koordinavimo metodas;

19.

susidomėjęs laukia, kol bus įgyvendinta kita Ukrainos administracinės reformos plano pakopa, itin daug dėmesio skiriant vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai, fiskalinei decentralizacijai ir teritorijų reformai, taip pat tikisi, kad daugės ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo galimybių;

20.

tikisi, kad Europos vietos savivaldos chartijos principai taip pat bus įtraukti į būsimus teisės aktų pasiūlymus;

21.

patenkintas, kad dėmesys skiriamas ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimui, nes tai sudaro galimybę vietos ir regionų valdžios institucijų lygiu rasti bendrų, visuomenei svarbių problemų sprendimą;

22.

mano, kad keitimasis informacija ir geriausia praktika vietos ir regionų lygiu stiprina demokratiją ir skatina socialinį ir ekonominį vystymąsi;

23.

su pasitenkinimu pažymi, kad ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų sėkmingai įgyvendinti bendri projektai sustiprino norą tęsti bendradarbiavimą esant palankioms sąlygoms; norėtų pabrėžti, kad ilgalaikis vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas — reikalinga ir svarbi šių bendrų projektų kūrimo prielaida.

Sprendimų priėmimo procesas ir pagrindiniai vietos ir regionų lygio prioritetai

24.

norėtų griežtai paraginti ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijas bendradarbiauti bendro intereso srityse atsižvelgiant į tai, kad esama daug bendradarbiauti tinkamų sričių (pvz., kultūros, socialinių reikalų, regioninės ekonomikos, aplinkosaugos, transporto, žemės ūkio), be to, remti konkrečias iniciatyvas, skirtas skatinti privataus sektoriaus mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Šios sritys itin svarbios teritorinei kompetencijai, susijusiai su regionų vystymosi klausimais;

25.

mano, kad sveikatos ir dažniausiai sveikatos priežiūros sritys yra pagrindinės visuomenės augimo potencialo sudedamosios dalys ir dėl to svarbūs vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijos sektoriai, susiję su socialiniais klausimais ir tiesiogiai arba netiesiogiai su kitais sektoriais; dėl to jos turėtų tapti kitų sektorių pagrindinėmis dalimis, kad būtų skatinamas ir išlaikomas socialinis stabilumas;

26.

rekomenduoja, sulaukus Europos Komisijos praktinės pagalbos, pagal ES ir Ukrainos priimtą Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kartu su Ukrainos ir ES valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijomis parengti susitarimo projektą, kuris galėtų tapti ES valstybių narių ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo pagrindu;

27.

pritaria, kad atitinkamose veiklos srityse būtų keičiamasi informacija ir geriausia praktika, jeigu tai vyktų visai visuomenei palankiu būdu; jis pageidautų padėti organizuoti reguliarias diskusijas dėl Ukrainos, kad būtų galima įvertinti ES ir Ukrainos bendradarbiavimą ir santykius; šios diskusijos konkrečiai prisidėtų prie vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai priklausančių klausimų svarstymo;

28.

mano, kad keitimasis patirtimi ir informacija tarp Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto padėtų didinti ES ir Ukrainos savitarpio supratimą bendro intereso srityse; jei abu partneriai būtų suinteresuoti, tai taip pat sudarytų naujas galimybes kurti konkrečias Ukrainai skirtas iniciatyvas, pvz., rengti bendrus seminarus, posėdžius ir konferencijas, ir skatintų glaudesnį ES ir Ukrainos bendradarbiavimą.

Dabartinis ir būsimas tarpregioninis bendradarbiavimas

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad naujosios kaimynystės programos antroji pakopa turi būti įgyvendinta 2007-2013 m.; ji, atrodo, sudarys sąlygas glaudesniam ir daug veiksmingesniam bendradarbiavimui per sieną ir duos konkrečių rezultatų;

30.

pritaria požiūriui, kad 2007-2013 m. laikotarpiu būtina didesnė techninė pagalba nuolatiniam ES ir kaimyninių šalių, su kuriomis ji turi bendrą sieną, tarpregioniniam bendradarbiavimui užtikrinti. Be to, teritorinio bendradarbiavimo tikslams tvirtai remti turėtų būti naudojama naujoji Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP);

31.

pritaria Europos Komisijos EKPP strateginiam dokumentui (SD), skirtam 2007-2013 m. laikotarpio Ukrainai, kuriame bendradarbiavimas per sieną yra laikomas svarbiausia kaimynų tarpusavio bendradarbiavimo sudedamąja dalimi; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas yra geriausias būdas atsikratyti nuogąstavimų dėl Šengeno sienos įvedimo ir taip pat labai naudingas regionams, esantiems abiejose sienos pusėse, nepaisant dabartinio ES rytinės sienos regiono išsivystymo lygio;

32.

primena, kad lėšos, skirtos bendradarbiavimui per sieną prie rytinės ES sienos, sudaro tik 5 proc. EKPP; mano, kad visai EKPP skirtų lėšų nepakanka ir prašo bent 10 proc. EKPP lėšų skirti bendradarbiavimo per sieną programoms paremti;

33.

atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad bendradarbiavimo per sieną prioritetai turi būti labai kruopščiai nustatyti, kad būtų pasiekta kuo didesnė sinergija ir išvengta lėšų švaistymo; tokia nedidelė pinigų suma neturėtų būti skirta bendroms ekonominio ir socialinio vystymo programoms pasienio regionuose remti; nerealu tikėtis, kad šis nedidelis finansinis paketas galėtų būti panaudotas kitiems ES prioritetiniams tikslams, pavyzdžiui, užtikrinti saugias ir tinkamai saugomas sienas, įgyvendinti, nes šie klausimai priklauso kitoms ES politikos sritims;

34.

rekomenduoja sustiprinti tris bendradarbiavimo per sieną prioritetus, t. y.: a) spręsti bendras sienų problemas, įskaitant bendrą vietos infrastruktūrą ir integruotą regioninę plėtrą; b) užmegzti asmeninius ryšius ir c) ugdyti žmogiškuosius išteklius, remti švietimą, mokslą ir mokslinius tyrimus pasienio regionuose;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad verta skatinti ir didinti susidomėjimą bendradarbiavimu, pirmiausia kultūros ir švietimo srityse, remiantis kultūrine veikla ir tradicijomis, kurios būdingos vietos ir regionų kultūroms;

36.

tikisi, kad ateityje Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) teisinė priemonė taps svarbi pirmiau nurodytose srityse, pirmiausia visuomenės sveikatos, viešojo transporto, pasirengimo stichinėms nelaimėms arba tarpvalstybinių turizmo struktūrų kūrimo srityse. Be to, ETBG galės tapti dar viena priemone viešųjų ir privačių partnerysčių strategijoms įgyvendinti; todėl ragina kompetentingas Ukrainos ir kaimyninių ES valstybių narių valdžios institucijas imtis tinkamų priemonių, kad Ukrainos partneriai galėtų ateityje dalyvauti ETBG, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1082/2006.

37.

mano, kad svarbu, jog ES sustiprintų bendradarbiavimą su Ukraina finansų srityje, pirmiausia remdamasi naująja Europos kaimynystės ir partnerystės priemone (EKPP) ir inicijuodama naują priemonę, t. y. Kaimynystės investicijų fondą, kurį valstybių narių institucijos, teikiančios pagalbą vystymuisi, galėtų panaudoti investicijoms į EKP šalis skatinti. Be to, siūlo, kad Ukraina pasirašytų bendrą finansavimo susitarimą, kurį įgyvendintų bendras fondas;

38.

pabrėžia susigiminiavusių miestų programų svarbą keičiantis informacija konkrečios veiklos klausimais;

39.

pritaria Europos Komisijos nuolat kartojamam teiginiui dėl vietos atsakomybės svarbos, nepamirštant ir nacionalinio lygio paramos; tačiau, atsižvelgdamas į glaudesnio bendradarbiavimo užmezgimą, siūlo ES ir Ukrainos kaimynystės veiksmų plane numatyti ir dvišalių programų įgyvendinimą.

Padėtis konkrečiuose ES ir Ukrainos regionuose

40.

pabrėžia, kad Ukrainos regionams, turintiems tiesioginę sieną su ES, tarptautiniai ES ir Ukrainos santykiai turi didžiausią poveikį; todėl jis remia glaudesnį šių regionų bendradarbiavimą stiprinant tarpregioninius santykius ir vietos valdžios institucijų partnerystę;

41.

ragina skubiai sudaryti dvišalius Ukrainos ir bendrą sieną su ja turinčių valstybių narių susitarimus, įgyvendinančius vietinio eismo per sieną režimą, nustatytą Reglamentu Nr. 1931/2006/EB;

42.

norėtų pabrėžti, kad svarbu padėti ekonominį sąstingį patiriantiems regionams, atsilikusiems regionams pasivyti kitus, ir mano, kad tam turi būti parengta Ukrainos vyriausybės strategija, atitinkanti Europos regioninės politikos principus, taip pat sukurta priemonių ir institucijų sistema; valstybių narių regionai galėtų padėti tai įgyvendinti perduodami savo žinias, suteikdami galimybę visiems suinteresuotiems subjektams dalyvauti konkrečiuose projektuose, bendradarbiaudami visų pirma srityse, numatytose Veiksmų plane, ir prisidėdami skleidžiant geriausią praktiką. Ypač svarbu skirti finansinius išteklius konkrečioms Veiksmų plano priemonėms įgyvendinti; šios lėšos turi būti greitai gaunamos;

43.

daugiakultūriniuose regionuose pabrėžia asmeninių ryšių, ypač kultūros ir švietimo srityse, taip pat jaunimo bendradarbiavimo svarbą. Sukaupta patirtis ir bendros žinios gali paspartinti bendradarbiavimą per sieną ir padėti Ukrainai įgyvendinti būtinas reformas.

2007 m. spalio 11 d., Briuselis.

Regionų komiteto

pirmininkas

Michel DELABARRE


Top