EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006AE0206

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (Kodifikuota redakcija) COM(2006) 543 final — 2006/0170 (COD)

OJ C 97, 28.4.2007, p. 12–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

28.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/12


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (Kodifikuota redakcija)

COM(2006) 543 final — 2006/0170 (COD)

(2007/C 97/04)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsnio 1 dalimi, 2006 m. spalio 11 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (Kodifikuota redakcija).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2007 m. sausio 25 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Frederik Adrian Osborn.

433-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2007 m. vasario 15-16 d. (2007 m. vasario 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę, 188 nariams balsavus už, 2 — prieš ir 8 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1

Komisijos pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvą 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ir nemažai vėlesnių tos direktyvos pakeitimų.

1.2

Komitetas tvirtai remia nuolat atliekamą visų sričių ES teisės aktų kodifikavimą. Jis pritaria Komisijai ir kitoms institucijoms, kad taip kodifikuoti teisės aktai tampa skaidresni, geriau suprantami juos taikantiems asmenims ir aiškesni visuomenei.

2.   Bendrosios pastabos

2.1

Šiuo atveju kodifikavimas bus naudingas dar ir todėl, kad jis laiku sujungs visus Europos teisės aktus dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės į vieną bendrą direktyvą prieš pateikiant naujus pasiūlymus, kai bus peržiūrėta dabartinė taršos prevencijos ir kontrolės sistema. Todėl Europos institucijoms ir kitoms suinteresuotoms šalims bus lengviau svarstyti visus naujus pasiūlymus.

2.2

Atsižvelgdamas į šias sąlygas, Komitetas primena 2003 m. gruodžio mėn. pateiktą savo ankstesnę nuomonę su pastabomis apie pažangą įgyvendinant taršos integruotą prevenciją ir kontrolę (1). Tuo metu Komitetas išreiškė susirūpinimą daugeliu problemų, jau nustatytų įgyvendinant direktyvą. Jos yra susijusios su delsimu ir painiava perkeliant direktyvą į nacionalinius teisės aktus, vilkinimu ir nepakankamai skaidriomis sąlygomis, nustatytomis įrenginiams, kuriems taikoma TIPK, sunkumais užtikrinant eksploatuojamų įrenginių nuoseklius patikrinimo standartus, leidimo sąlygų vykdymą, ir daugeliu kitų rūpimų klausimų.

2.3

Po to, Komisija parengė veiksmų planą, padedantį siekti spartesnės pažangos visoje Sąjungoje, o Komitetas, atsižvelgdamas į Komisijos atliktus dabartinius tyrimus, susijusius su įgyvendinimu, patenkintas daugelio Sąjungos šalių spartesniais veiksmais šioje srityje.

2.4

Tačiau Komitetą dar neramina nemažai įgyvendinimo aspektų. Jis itin sunerimęs, nes atrodo, jog nemažai valstybių narių susiduria su nemenkais sunkumais siekdamos, kad visi jų įrenginiai iki 2007 m. pabaigos atitiktų TIPK sąlygas, kaip reikalauja direktyvos nuostatos. (Daugumai Europos šalių buvo skirtas dešimties metų laikotarpis direktyvai visapusiškai įgyvendinti; netgi naujoms valstybėms narėms buvo skirti maždaug treji metai pagrindinei įrenginių kontrolės sistemai įdiegti). Jis sunerimęs ir dėl nepakankamai skaidrios informacijos dėl priežasčių, nulėmusių, kad kai kurios kompetentingos institucijos išdavė leidimus eksploatuoti įrenginius, kurie toli gražu neatitiko informaciniuose dokumentuose (BREF) nustatytų emisijos ribinių verčių. Pagrindinė integruoto vertinimo koncepcija siekti protingų kompromisų atsižvelgiant į emisijas į skirtingą aplinką, ne visuomet būna įgyvendinama veiksmingai. Nerimą kelia ir skirtinga patikrinimų dažnio ir stebėsenos tvarka.

2.5

Savo ruožtu EESRK tikisi ir toliau teikti pastabas vėlesniais TIPK teisės aktų peržiūros etapais. Šiuo metu jis norėtų paskatinti Komisiją ir kitas institucijas pasirengti apsvarstyti svarbias naujas priemones, kad, atsižvelgdamos į labai skirtingus įgyvendinimo būdus, kaip paaiškėjo iš Komisijos dabartinių tyrimų, užtikrintų veiksmingesnį teisės aktų įgyvendinimą.

2.6

TIPK gali rimtai patobulinti įmonių veiklos standartus visoje Europoje, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes. Tačiau praeis dar nemažai laiko, kol TIPK taps svarbia permainas ir patobulinimus skatinančia jėga, siekiant su veikla susijusio aplinkosaugos veiksmingumo. Kad ja pasitikėtų ir įmonės, ir likusi pilietinės visuomenės dalis, labai svarbu, kad įgyvendinimas būtų skaidrus ir visoje Europoje vyktų nuosekliai. Kitokiu atveju, nevyks jokie kaitos procesai siekiant didesnio veiksmingumo, net jeigu investicijos ir suteikia tam galimybes, nevyks sąžininga konkurencija, gilės nepasitikėjimas visa sistema kaip priemone aplinkosaugos veiksmingumui padidinti ir geresnei aplinkosaugos kokybei visoje Europoje užtikrinti.

2.7

Esamų teisės aktų kodifikavimas šioje direktyvoje yra savaime naudingas. Tačiau jis turėtų būti tik būdas parengti kitas priemones, kurių gali prireikti tolesniems patobulinimams įgyvendinti pasibaigus dabartiniam persvarstymui.

2007 m. vasario 15 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  OL C 80, 2004 3 30, p. 29-34.


Top