EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006IG1229(01)

Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo

OJ C 321, 29.12.2006, p. 45–46 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

29.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 321/45


Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo

(2006/C 321/15)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį ir ypač į jos 30 straipsnį, 32 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Austrijos Respublikos iniciatyvą (1),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnyje teigiama, kad Sąjungos tikslas — plėtojant bendrą valstybių narių veiklą policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą.

(2)

Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai jų 2004 m. kovo 25 d. deklaracijoje dėl solidarumo kovojant su terorizmu pareiškė savo tvirtą ketinimą, kad valstybės narės turi sutelkti visas savo turimas priemones, siekdamos teroro aktą patyrusiai valstybei narei arba stojančiajai valstybei teikti pagalbą jos teritorijoje jos politinės valdžios institucijų prašymu.

(3)

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų visų valstybių narių teisėsaugos institucijų specialieji intervencijos padaliniai jau inicijavo bendradarbiavimo veiklą, globojant Policijos vadovų grupei. Nuo 2001 m. jų tinklas, vadinamas „Atlas“, organizavo įvairius seminarus, vykdė tyrimus, keitimąsi medžiaga ir bendras pratybas.

(4)

Nė viena valstybė narė negali pagrįstai teigti turinti visas priemones, išteklius ir kompetenciją, kad galėtų efektyviai išspręsti visas įmanomo didelio masto krizines situacijas, kurių metu reikalinga speciali intervencija. Todėl ypač svarbu, kad kiekviena valstybė narė galėtų prašyti kitos valstybės narės pagalbos.

(5)

Šiame sprendime išdėstomos kai kurios bendrosios taisyklės dėl atsakomybės, įskaitant taisykles dėl baudžiamosios atsakomybės, siekiant nustatyti teisinį pagrindą tokiems atvejams, kai atitinkamos valstybės narės sutinka prašyti pagalbos ir ją teikti. Nustačius šį teisinį pagrindą ir pateikus deklaraciją apie kompetentingas institucijas, valstybės narės krizinių situacijų atveju galės greitai reaguoti ir laimėti laiko,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatomos bendrosios taisyklės ir sąlygos, pagal kurias vienos valstybės narės specialieji intervencijos padaliniai galėtų teikti pagalbą ir (arba) veikti kitos valstybės narės teritorijoje (toliau — prašančioji valstybė narė) tais atvejais, kai juos pakviečia pastaroji valstybė narė ir kai jie sutinka tai daryti, kad būtų išspręsta krizinė situacija.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame sprendime:

1)

„specialusis intervencijos padalinys“ — bet kuri valstybės narės teisėsaugos institucija, kuri yra specializuota kontroliuoti krizinę situaciją.

2)

„krizinė situacija“ — bet kuri žmonių sukelta situacija valstybėje narėje, kelianti rimtą tiesioginę fizinę grėsmę asmenims ar institucijoms toje valstybėje narėje, visų pirma — įkaitų ėmimas, užgrobimas ir panašūs incidentai.

3 straipsnis

Pagalba kitai valstybei narei

1.   Siekiant išspręsti krizinę situaciją, valstybė narė gal prašyti, kad jai padėtų kitos valstybės narės specialusis intervencijos padalinys. Valstybė narė gali priimti ar atmesti tokį prašymą arba pasiūlyti suteikti kitokią pagalbą.

2.   Sutikus atitinkamoms valstybėms narėms, pagalba gali būti teikiama suteikiant įrangą ar perduodant patirtį prašančiajai valstybei narei arba vykdant veiksmus tos valstybės narės teritorijoje.

3.   Vykdant veiksmus prašančiosios valstybės narės teritorijoje, padedančio specialiojo intervencijos padalinio pareigūnai:

a)

įgaliojami imtis paramos veiksmų prašančiosios valstybės narės teritorijoje;

b)

veikia prašančiosios valstybės narės atsakomybe ir jai vadovaujant, remdamiesi prašančiosios valstybės narės teise;

c)

veikia neviršydami savo įgaliojimų pagal jų nacionalinę teisę.

4 straipsnis

Bendrosios taisyklės dėl atsakomybės

1.   Jeigu pagal šį sprendimą valstybės narės pareigūnai veikia kitos valstybės narės teritorijoje, pastaroji valstybė narė atsako už jų operacijų metu jų padarytą bet kurią žalą.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu žala patiriama dėl veiksmų, kurie prieštaravo prašančiosios valstybės narės duotiems nurodymams arba viršijo atitinkamų pareigūnų įgaliojimus pagal jų nacionalinę teisę, taikomos šios taisyklės:

a)

valstybė narė, kurios teritorijoje buvo padaryta žala, ją atlygina tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis atlygintų savo pareigūnų padarytą žalą;

b)

valstybė narė, kurios pareigūnai kitos valstybės narės teritorijoje padarė žalą bet kuriam asmeniui, atlygina pastarajai visą sumą, jos sumokėtą nukentėjusiems ar asmenims, turintiems teisę ją gauti jų vardu;

c)

nepažeisdama naudojimosi savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu ir išskyrus b punkte nurodytą atvejį, šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis nė viena valstybė narė nereikalauja atlyginti kitos valstybės narės padarytų nuostolių.

5 straipsnis

Baudžiamoji atsakomybė

3 straipsnyje nurodytų operacijų metu kitos valstybės narės teritorijoje veikiantys pareigūnai prieš juos nukreiptų ar jų pačių padarytų nusikalstamų veikų atveju laikomi tos valstybės narės pareigūnais.

6 straipsnis

Susitikimai ir bendri mokymai

Valstybės narės užtikrina, kad jų atitinkamos institucijos prireikus rengtų susitikimus ir organizuotų bendrus mokymus bei pratybas tam, kad būtų keičiamasi patirtimi, kompetencija ir bendra, praktine bei technine informacija apie pagalbos teikimą krizinių situacijų metu.

7 straipsnis

Išlaidos

Kiekviena valstybė narė padengia savo išlaidas, išskyrus atvejus, kai atitinkamos valstybės narės susitaria kitaip.

8 straipsnis

Ryšys su kitais dokumentais

1.   … (3) valstybės narės gali toliau taikyti galiojančius dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar priemones, jei tokie susitarimai ar priemonės leidžia valstybėms narėms praplėsti ar padidinti šio sprendimo tikslus.

2.   Po … (3) valstybės narės gali sudaryti arba įgyvendinti dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar priemones, jei tokie susitarimai ar priemonės leidžia valstybėms narėms praplėsti ar padidinti šio sprendimo tikslus.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyti susitarimai ar priemonės jokiu būdu negali įtakoti santykių su valstybėmis narėmis, kurios nėra jų šalys.

4.   Valstybės narės praneša Tarybai ir Komisijai apie 1 ir 2 dalyje nurodytus susitarimus ar priemones.

9 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Iki … (3) kiekviena valstybė narė Tarybos generaliniam sekretoriatui deponuotoje deklaracijoje nurodo, kokias institucijas apima „specialiojo intervencijos padalinio“ sąvoka ir kurios kompetentingos institucijos gali pateikti prašymus bei suteikti įgaliojimus teikti pagalbą, kaip nurodyta 3 straipsnyje. Tokia deklaracija bet kada gali būti pakeista.

10 straipsnis

Įsigaliojimo data

Šis sprendimas įsigalioja … (4)

Priimta Briuselyje, …

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C …

(2)  … nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  …

(4)  …


Top