EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006AE0242

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Energijos efektyvumo

OJ C 88, 11.4.2006, p. 53–60 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

11.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/53


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Energijos efektyvumo

(2006/C 88/13)

2005 m. birželio 7 d. laišku Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Energijos efektyvumo

Transporto, energijos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. sausio 31 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Stéphane Buffetaut.

424-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. vasario 14–15 d. (vasario 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 78 nariams balsavus už, 2 — prieš ir 1 susilaikius.

1.   Išvada: reikia skatinti energijos efektyvumą

1.1

Energijos efektyvumo siekis verčia įmones nuo šiol sudaryti savanoriškas sutartis, kurios daugeliu atveju yra jų atsakas į su energijos brangimu susijusius iššūkius.

1.2

Europos Sąjunga atliktų ypač naudingą vaidmenį rinkdama informaciją apie gerą praktiką ir naujoves šioje srityje. Energetikos GD galėtų tapti informacijos apie energijos efektyvumą centru.

1.3

Visuomenės informavimo kampanijos gali būti labai naudingos. Kad jos būtų veiksmingos, jas reikia vykdyti reikia priartinti prie galutinių vartotojų ir susijusių profesinių sektorių. Atsakomybę turi prisiimti nacionalinės ir vietos valdžios institucijos.

1.4

Galiausiai, naujų teisės aktų kūrimas turėtų būti ne taisyklė, o išimtis, kadangi teisinės priemonės jau yra priimtos ir reikia įvertinti jų įgyvendinamą.

1.5

Energijos efektyvumas nėra tik šūkis, prabanga ar menkniekis. Tarptautiniu mastu vis augant energijos paklausai, ypač dėl sparčiai augančios ekonomikos šalių Kinijos, Indijos arba Brazilijos vystymosi, juo yra suinteresuoti piliečiai, įmonės, valstybės narės ir Europos Sąjunga. Tarptautinė energijos agentūros duomenimis iki 2030 m. pasaulinis energijos poreikis išaugs 60 proc., tuo tarpu Europos Sąjungos, sunaudojančios 80 proc. iškastinio kuro, energijos importas per tą patį laikotarpį išaugs nuo 50 proc. iki 70 proc. Tačiau lyginant su šalimis tiekėjomis ir su kitomis šalimis vartotojomis, Europos Sąjunga nėra vienintelė pasaulinės energetikos rinkos dalyvė. Būtent todėl tuometinis Tarybos pirmininkas Tony Blair, spalio mėnesį Hampton Court vykusiame neformaliame aukščiausio lygio susitikime pasisakė už bendros energetikos politikos kūrimą.

1.6

Nereikia slėpti, kad staigus energijos paklausos ir kainų augimas gali neigiamai paveikti Europos Sąjungos ekonomikos augimą, paskatinti kai kurių daug energijos sunaudojančių sektorių perkėlimą ir kartu pabloginti valstybių narių, kurių socialinės apsaugos sistemos patiria didelę įtampa dėl visuomenės senėjimo ir demografinio nuosmukio, socialinę situaciją. Taigi, efektyvaus energijos naudojimo priemonės yra labai naudingos, kadangi galiausiai jos padės sumažinti išlaidas ir sustiprinti konkurencingumą.

1.7

Be to, konkurencija siekiant užsitikrinti energijos išteklius gali sukelti didelių politinių nesutarimų ir netgi dėl to gali iškilti grėsmė taikai kai kuriuose pasaulio regionuose. Ta grėsmė gali lengvai pasireikšti per tarptautinį terorizmą.

1.8

Galiausiai, protingas, veiksmingas ir ekonomiškas energijos šaltinių naudojimas yra gyvybiškai svarbus mūsų planetos pusiausvyrai ir ateities kartoms.

1.9

EESRK mano, kad žaliojoje knygoje Kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos iškeliami aktualūs klausimai ir siūlomi pagrįsti veikimo būdai. Komitetas labai tvirtai remia siekį sumažinti energijos suvartojimą 20 proc. ir mano, kad būtina ne tik kuo greičiau pasiekti tikslą sumažinti metinį energijos suvartojimą 1 proc., bet ir iškelti tikslą antrame etape sumažinti realų suvartojimą 2 proc.

1.10

Komiteto nuomone, savanoriškos sutartys su didžiaisiais ekonomikos sektoriais, be abejonės, yra veiksmingas sprendimas ir pageidautina, esant galimybei, imtis griežtesnių reguliavimo priemonių.

Du daugiausiai energijos sunaudojantys sektoriai yra transporto ir statybos pramonė. Todėl šiems sektoriams reikėtų skirti daugiausiai dėmesio ir ieškoti naujovių.

Palaipsnis ir nuolatinis pažangių naujovių energijos efektyvumo srityje diegimas patenkins ir vartotojų, ir pramonininkų poreikius. Europos Sąjunga ir valstybės narės turi aktyviai vykdyti energijos efektyvumo skatinimo politiką, keistis gera praktika ir diegti pažangiausias technologijas, vykdyti šeimų ir kitų vartotojų informavimo bei skatinimo kampanijas.

2.   Įžanga

2000 m. Komisija pabrėžė skubią būtinybę aktyviau skatinti energijos efektyvumą Europos Sąjungos ir valstybių narių lygiu. Toks poreikis išryškėjo pritarus Kioto susitarimų tikslams ir atsiradus būtinybei pradėti įgyvendinti nuoseklesnę energetikos politiką nuo išteklių labai priklausančiame žemyne ir padidinti tiekimo garantijas.

Siekiant sustiprinti Europos bendrijos energijos efektyvumą, buvo paskelbtas veiksmų planas, kuriame suformuluoti šie tikslai:

skirti dėmesį energijos efektyvumui,

siūlyti bendras priemones ir veiksmus atsižvelgiant į Kioto susitarimus,

nustatyti atitinkamas Bendrijos ir valstybių narių funkcijas,

išnaudoti energijos efektyvumo didinimo galimybes siekiant sumažinti energijos suvartojimą 1 proc. per metus. Šis kumuliacinis tikslas gali būti įvykdomas,

diegti naujas technologijas.

2.1   Kas nuveikta per penkerius metus?

1 proc. tikslas dar nepasiektas, tačiau sukurtos tam tikros teisinės priemonės, su kai kuriais ekonomikos sektoriais pasirašyti tikslus apibrėžiantys susitarimai, Komisijos iniciatyva arba Tarybos prašymu pradėti platesni svarstymai, įsigaliojo Kioto susitarimai, nustatyti atsinaujinančios energijos vystymo tikslai. Gali būti, kad energijos suvartojimo mažinimo tikslas bus pasiektas ne iš karto, o palaipsniui atskiruose sektoriuose.

2.1.1   Teisinės priemonės

Kai kurios jau priimtos, kitos — dar priimamos. Kai kurios yra konkrečios, kitos — platesnio pobūdžio: reglamentas dėl energetiškai efektyvių produktų ženklinimo programos (1), direktyva dėl pastatų energinio naudingumo (2), direktyva dėl kogeneracijos skatinimo (3), pasiūlymas priimti direktyvą dėl galutinio energijos suvartojimo ir energetinių paslaugų energijos efektyvumo (4).

Be to, su kai kuriais ekonomikos sektoriais svarstomose sutartyse nustatyti minimalūs efektyvumo standartai. Šios laisvanoriškos sutartys yra alternatyva naujų teisės aktų rengimui.

Žinoma, reikia stebėti, kad neatsirastų pernelyg daug ir iš dalies sutampančių teisės aktų, kadangi dėl to ir toliau daugės sunkiai suprantamų biurokratinių taisyklių, kurios iš esmės taps kliūtimi ekonomikos vystymuisi ir trukdys siekti užsibrėžto tikslo — didinti energijos sektoriaus efektyvumą.

2.1.2   Platesni svarstymai

Be to, Europos Sąjunga pradėjo platesnius svarstymus, susijusius su strategijomis, tarp kurių 2001 m. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos priimta tvaraus vystymosi strategija, kuri turėjo būti atnaujinta iki 2005 m. pabaigos, tačiau, deja, tai nebuvo padaryta. Galima paminėti ir atliekų perdirbimo, tvaraus gamtos išteklių naudojimo arba miestų plėtros strategijas, susijusias su energetikos aspektais.

2.1.3   Kioto

Kioto protokolas įsigaliojo po to, kai jį ratifikavo Rusijos Federacija, tačiau jo neratifikavo Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios vis dėlto skiria dideles sumas moksliniams tyrimams, susijusiems su išmetamo CO2 dujų kiekio mažinimu.

Komisija paskelbė komunikatą Įveikti pasaulio klimato kaitą, o pavasario Europos Vadovų Taryba pritarė jos ketinimui suteikti naują postūmį tarptautinėms deryboms.

2.1.4   Atsinaujinančios energijos vystymas

Sukurta atsinaujinančios energijos vystymo politika ir nustatyti tikslai visų pirma vėjo jėgainių gaminamos energijos srityje ir apskritai visoms ekologinėms technologijoms.

Energijos paklausa vis auga, Europos Sąjungos energetinė priklausomybė vis dar yra didelė ir tai gali turėti neigiamos įtakos ir taip nepakankamiems ekonomikos rodikliams sparčiai augant paklausai pasaulio mastu, ypač dėl spartaus šalių, pavyzdžiui, Kinijos, Indijos ir Brazilijos ekonominio augimo.

Todėl svarstymai ir energijos efektyvumo politikos sukūrimas yra ne prabanga, o būtinybė dėl trijų priežasčių:

tvaraus vystymosi būtinybės,

ekonomikos poreikio,

politinio savarankiškumo poreikio.

Todėl EESRK svarstymai bus susiję su žaliojoje knygoje nagrinėjamomis Energijos efektyvumo, tvaraus vystymosi, konkurencingumo ir ekonominio savarankiškumo būtinybės temomis.

3.   Energijos efektyvumo žalioji knyga

3.1

2005 m. birželio 22 d. Komisija paskelbė Energijos efektyvumo žaliąją knygą Kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos. Ji išleista po to, kai buvo paskelbtos ir pradėtos Parlamento diskusijas dėl pasiūlymo priimti direktyvą dėl galutinio energijos suvartojimo ir energetinių paslaugų efektyvumo ir pateiktas prašymas parengti EESRK tiriamąją nuomonę dėl energijos efektyvumo. Tokia tvarka gali atrodyti nenuosekli, kadangi žaliosios knygos yra priimamos prieš parengiant teisinio pobūdžio tekstus, tačiau šios žaliosios knygos taikymo sritis yra platesnė negu pasiūlymo priimti direktyvą. EESRK tiriamoji nuomonė galės būti indėlis į Komisijos pradėtą konsultacinį darbą.

3.2

Kadangi, energijos paklausa nepaisant diskusijų apie racionalesnį energijos vartojimą vis auga, Komisijos nuomone reikia suteikti stiprų postūmį griežtai energijos efektyvumo skatinimo programai visuose Europos visuomenės sluoksniuose. Ji mano, kad Europos Sąjunga galėtų sutaupyti mažiausiai 20 proc. šiuo metu sunaudojamos energijos. EESRK pritaria Komisijos ir Europos Parlamento siekiui nustatyti tikslus ir užtikrinti tiekimo įvairovę. Jo nuomone, įgyvendinus tokią vertingą iniciatyvą turėtų būti sukurta daugiau darbo vietų plėtojant naujas technologijas. Vis dėlto, reikia stebėti, kad dėl vykdomos energetikos politikos neišaugtų energijos kaina ir didžiulės pasaulinės konkurencijos sąlygomis nedidėtų gamybos kaštai. CO2 dujų išmetimo sertifikatai daug energijos sunaudojančioms pramonės šakoms (pav., cemento pramonei) brangiai kainuoja ir tai gali paskatinti įmonių perkėlimą. Negalima neatsižvelgti į numatytų ar įgyvendinamų priemonių socialines ir ekonomines pasekmes.

3.3

Atsižvelgdama į žaliųjų knygų taikymo praktiką, Komisija pateikė 25 konkrečius klausimus, kurie leis kryptingai vykdyti viešas konsultacijas su visuomene. Ji numatė veiksmus, kurių reikia imtis Bendrijos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, o kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą nurodė politikos kryptis ir susijusius sektorius bei pateikė pavyzdžių.

3.4

Keista, kad nebuvo aptartos kai kurios tikrai svarbios problemos. Pavyzdžiui, nepaminėtas miestų ir apskritai viešų vietų apšvietimo klausimas, nekalbama apie gamybą iš perdirbtų produktų, kuri kai kuriais atvejais energetiniu požiūriu yra ekonomiškesnė (metalai, aliuminis ir kt.) arba sąvartynų biodujų utilizavimą.

3.5

Žaliosios knygos tikslas — nustatyti trūkumus (skatinimo, informavimo, mokymo, finansavimo ir t.t.), kurie šiuo metu neleidžia didinti efektyvumo. Reikėtų skatinti tas priemones, kurios atlikus būtinas investicijas padeda realiai sutaupyti. Laukiama su siūlomu tikslu susijusių atsakymų į iškeltus klausimus pasiūlymų arba pavyzdžių forma. Po žaliosios knygos paskelbimo turės būti parengtas 2006 m. veiksmų planas.

3.6

Komisija nusiteikusi gana optimistiškai, kadangi tikisi, kad, griežtai įgyvendinus visas po 2001 m. priimtas (direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo ar kogeneracijos) ir naująsias priemones, per metus galima būtų sutaupyti 1,5 proc. sunaudojamos energijos ir pasiekti 1990 m. energijos suvartojimo lygį.

4.   Energijos efektyvumas. Tvaraus vystymosi, konkurencingumo ir ekonominio savarankiškumo būtinybė

4.1

Energijos grandinę sudaro gamintojas, tiekėjas, skirstytojas ir vartotojas. Svarbu veikti visuose šios grandinės etapuose nuo pasiūlos iki paklausos. Atrodo, kad dviejose šios grandinės galuose — gamybos ir vartojimo — būtų galima pasiekti didžiausio efektyvumo.

4.2

Gamybos srityje pasiekti efektyvumo rodikliai nuolat diegiami į gamybos metodus.

4.2.1

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos principas — kaupti nepanaudotą energiją ir taikyti naujas technologijas, leidžiančias panaudoti alternatyvios energijos šaltinius. Surenkant ir panaudojant kasyklų dujų galima aprūpinti energija bendros gamybos įrenginius (Freyming Merlebach pavyzdys Lotaringijoje). Aukštakrosnių šiluma taip pat gali būti kaupiama ir panaudota (tokia įranga sumontuota Italijos mieste Brešoje).

Šiaurės šalyse bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiai buvo pritaikyti medienai, ir tai lėmė vietos medienos pramonės sukūrimą.

Be to, moksliniai tyrimai, kuriais siekiama išspręsti su įrenginių užsiteršimu ir netinkamu degimu susijusias problemas, turėtų leisti pagerinti įrenginių našumą.

4.2.2

Biodujų surinkimas ir panaudojimas atliekų kaupimo vietose (sąvartynuose) leidžia panaudoti anksčiau neįvertintą energijos šaltinį ir padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tokios naujovės ir naudojimas skatina statyti įrenginius netoli vartotojų ir leidžia išvengti arba sumažinti transportavimui skirtos energijos nuostolius.

4.2.3

Elektros gamybos srityje buvo pasiekta apčiuopiamų efektyvumo didinimo rezultatų, pvz., saulės ir vėjo jėgainių gaminamos energijos sektoriuose ir visose didelio pajėgumo tradicinėse ir naujos kartos atominėse elektrinėse.

4.3

Kalbant apie vartojimą, energijos vartotojų sektoriuose nuolat diegiamos ekonomiškiausios technologijos. Dėl galutiniam vartotojui (klientui) tenkančios elektros energijos brangimo naštos pramonininkai skatinami diegti technikos naujoves.

4.3.1

Automobilių transporto sektoriuje naujovės ir pažanga turi įtakos variklio tipui, degalų kokybei ir efektyvumui, padangų tobulinimui. Per pastaruosius dešimt metų automobilių sunaudojamas energijos kiekis sumažėjo, tačiau reikia pripažinti, kad tą sumažėjimą kompensuoja išaugęs automobilių skaičius. Didesnį biologinio kuro naudojimą skatina mokesčių lengvatos, pavyzdžiui, netaikant tokių pačių mokesčių kaip naftos produktams (5).

Automobilių gamintojai savanoriškoje sutartyje su Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2008 m. pasiekti 140 gr/km išmetamų CO2 dujų vidurkį. Parlamentas ir Ministrų taryba pageidautų, kad Europos automobilių gamintojų asociacija įsipareigotų pasiekti 120 gr/km vidurkį iki 2010 m. Bet kuriuo atveju, jei bus laikomasi šios sutarties, 2008–2009 m. į rinką teikiami lengvieji automobiliai turėtų sunaudoti 25 proc. mažiau degalų negu 1998 m.

4.3.2

Transporto srityje vietos valdžios institucijos visoje Europoje įgyvendindamos miesto transporto politiką siekia pagerinti viešojo transporto kokybę ir sumažinti naudojimąsi lengvaisiais automobiliais. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kiekviena savivaldybė privalo parengti, pristatyti ir patvirtinti miesto transporto planą. Kitais atvejais taikomos privalomos priemonės, pavyzdžiui, renkami miesto mokesčiai (Londonas).

4.3.3

Reikėtų skatinti mažiau išplėtotas transporto priemones: krovininį geležinkelį, kuris Europos rinkoje užima vis mažesnę dalį (-7 proc.), ir vidaus vandenų kelius. Vis dėlto, reikia žinoti, kad, nepaisant diskusijų, šie du energijos efektyvumui svarbūs sektoriai lėtai plėtojami visų pirma dėl infrastruktūrų trūkumo ir todėl, kad jų kūrimo ar modernizavimo kaštai labai dideli (pavyzdžiui, Reino–Ronos kanalas arba geležinkelis per Alpes). Be to, infrastruktūrų kūrimui dažnai pagrįstai arba nepagrįstai prieštarauja aplinkos sergėtojai.

4.3.4

Siekiant taupyti energiją, reikia atnaujinti ir miesto apšvietimo valdymą. Nuotolinio tinklų valdymo sistemos leidžia tiesiogiai kontroliuoti tinklų veikimą, reguliuoti elektros įtampą ir pritaikyti energijos srautus realiems poreikiams tokiu būdu sutaupant energijos vietos bendruomenei.

Senos technologijos (pavyzdžiui, gyvsidabrio garų) viešojo apšvietimo lempos dažnai keičiamos į ne tokias galingas ir brangias natrio aukštos įtampos lempas. Toliau plėtojami mažai energijos sunaudojantys baltieji diodai ir saulės energija. Vis labiau rinkoje įsitvirtina mažai energijos sunaudojančios buitinės paskirties naudojimo lempos ir padeda mažinti elektros energijos sunaudojimą. Kai kurios elektros energijos tiekimo įmonės taiko savo klientams nuolaidų talonus, jeigu jie perka mažai energijos sunaudojančias elektros lemputes (Italija).

4.3.5

Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo taikymas turėtų atnešti rezultatų. Bet kuriuo atveju, nustačius izoliavimo standartus, buvo pasiekta daug pažangos naujų namų statybos ir pastatų stiklinimo srityje.

4.3.6

Pramonės srityje daugelis didelių sektorių (pvz., automobilių) ėmėsi iniciatyvos didinti savo produktų, kuriems taikomi Europos ženklinimo standartai, energetinį efektyvumą. Plėtojamas pramoniniam naudojimui skirtų kogeneracijos sistemų kūrimas. Reikia pažymėti, kad kai kurie daug energijos sunaudojantys sektoriai (pvz. aliuminio) sutaupo daug energijos panaudodami perdirbtus produktus.

4.4

Minėti pavyzdžiai rodo, kad, nuolat kylant elektros energijos kainoms energijos efektyvumas ūkio subjektams tapo natūraliu ir vertingu procesu, kuris verčia manyti, kad savanoriški žingsniai per ilgą ir vidutinės trukmės laikotarpį bus tokie pat veiksmingi kaip ir norminiai aktai.

5.   Žaliojoje knygoje pateikiami klausimai

5.1   1 klausimas. Kaip veiksmingiau skatinti Europos investicijas į energijos efektyvumo technologijas?

EESRK mano, kad mokesčių lengvatų taikymas gali būti veiksminga priemonė skatinant investicijas. Nuolat naudojamos energijos efektyvumo paslaugos gali padidinti įrenginių energetinį našumą.

Jo nuomone, yra ir kitų savanoriškų ir su mokesčiais nesusijusių priemonių, kurios gali būti veiksmingos: premijos už energijos taupymą, geriausių technologijų diegimas, kampanijos įmonės viduje siekiant formuoti paprastus ir kasdienius įpročius (automatinis apšvietimo išjungimas, elektros ir elektroninės įrangos priežiūra ir kt.) bei plačiajai visuomenei skirtos kampanijos, kurios taip pat gali būti veiksmingos. Energijos tiekimo įmonės skatina vartotojus ir klientus atsakingai vartoti energiją, pavyzdžiui, plačiau naudoti mažai energijos sunaudojančias elektros lemputes. Tai susiję su asmenine ir kolektyvine atsakomybe. Pasak vienos indų patarlės „mes gyvename pasaulyje, kurį paliksime savo vaikams.“ Moralės požiūriu būtų nepriimtina elgtis neatsakingai ateities kartų atžvilgiu.

Mokslinių tyrimų sričiai skirtų fondų panaudojimas, be abejo, galėtų turėti daugiafunkcinį poveikį palaikant partnerystės ryšius tarp valstybinių ir privačių mokslinių tyrimų centrų.

5.2   2 klausimas. Išmetamųjų dujų kvotų mechanizmo reikalingumas energijos efektyvumo požiūriu

Tokia politika galėtų būti taikoma kuriant projektus gyvenamųjų namų statybos sektoriuje ir transporto įmonėse, kuriose sunaudojama daug energijos. Kai kurios šalys jau įvedė energijos taupymo sertifikatus, įpareigojančius gamintojus taupyti energiją ir netiesiogiai ribojančius CO2 dujų išmetimą. Kol nepriimti konkretūs sprendimai, jie yra apmokestinami (Prancūzijoje 2 euro centai už kilovatvalandę). Tai skatina imtis iniciatyvų klientų atžvilgiu siekiant taupyti energiją.

Svarbu užtikrinti, kad galimas energijos kainų padidėjimas neturėtų neigiamų socialinių ar ekonominių pasekmių (įmonių perkėlimas). Jis turėtų būti laiku įvertintas siekiant išvengti didelės energijos krizės ateityje. Dabartinė kaina gali užtikrinti pelną ateityje. Taip pat reikėtų apsvarstyti įvairius dujų išmetimo ar energijos taupymo sertifikatų mechanizmus atsižvelgiant į jų skatinamąjį poveikį investuoti į švarias ir energiją taupančias technologijas.

Kalbant apie CO2 dujų išmetimo sertifikatų išdavimą, tenka apgailestauti, kad tos struktūros, kurios jau investavo į švarias ir mažiau energijos sunaudojančias technologijas, nėra palankiau vertinamos negu tos, kurios nedėjo jokių pastangų.

Be to, į kogeneraciją, kurią žada skatinti Europos Sąjunga, turėtų būti labiau atsižvelgta sudarant asignavimų planus.

5.3   3 klausimas. Metinės energijos efektyvumo programos nauda atskiroms valstybėms narėms ir šių planų palyginimas

Jei tokie planai būtų parengti, reikėtų juos suderinti su investicijų ciklais. Per vienerius metus investicijos praktiškai neatsiperka. Todėl tokio pobūdžio planuose reikėtų atsižvelgti į jų įgyvendinimui ir padengimui būtinus terminus.

Šiuose planuose galima tik apibrėžti tikslus, o jų palyginimas galėtų būti naudingas kaip pažangios ir veiksmingos praktikos skleidimo priemonė.

5.4   4 klausimas. Fiskalinių priemonių plėtojimo reikalingumas

Fiskaliniai instrumentai gali būti naudingi su sąlyga, jeigu jie gerai parinkti ir apibrėžti. Vis dėlto, aišku, kad fiskalinių priemonių įgyvendinimas yra sudėtingas klausimas, dažniausiai priskiriamas nacionalinei kompetencijai, ir todėl reikėtų laikytis subsidiarumo ir savarankiško vietos valdžios institucijų administravimo principų. Norint pakeisti PVM taikymo sąlygas, reikia vieningo Tarybos pritarimo.

Sistemingas ekologinių etikečių naudojimas yra paprastesnis ir gali būti veiksmingas.

5.5   5 klausimas. Plėtoti aplinkai palankesnius valstybės pagalbos principus skatinant ekologines naujoves ir didesnį produktyvumą

Šiuo požiūriu dėmesį reikia sutelkti į daugiausiai energijos sunaudojančius sektorius: gyvenamųjų namų statybą ir transportą. Vis dėlto, reikia stebėti, kad teikiama valstybės pagalba neiškraipytų konkurencijos.

5.6   6 klausimas. Valdžios institucijų pavyzdys

EESRK nuomone, reikėtų skatinti energijos efektyvumo kriterijų įtraukimą į viešųjų pirkimų konkursus ir visuomeninių pastatų energijos efektyvumo auditą. Galbūt reikėtų plėtoti „geriausios energijos kainos siūlytojo“ sąvoką?

Bet kuriuo atveju, reikės įvertinti visuomeniniuose pastatuose atliktus darbus siekiant nustatyti kainos ir efektyvumo santykį.

5.7   7 klausimas. Energijos efektyvumo skatinimui skirtų fondų reikalingumas

Energijos efektyvumo didinimui skirti fondai galėtų būti veiksminga priemonė, leidžianti geriau panaudoti ir taupyti energiją. Naudojantis tokiais fondais būtų galima lengviau pritraukti privačius investuotojus ir tai leistų energijos tiekėjams pasiūlyti klientams galimybę sunaudoti mažiau energijos, jie taip pat pagreitintų paslaugų, susijusių su veiksmingesniu energijos naudojimu, kūrimą, skatintų mokslinius tyrimus ir leistų pateikti į rinką mažai energijos sunaudojančių gaminių. Tokiu būdu šie fondai veiksmingai papildo prekybos emisijos leidimais sistemos įgyvendinimą.

Tačiau reikėtų labiau atsižvelgti į energijos efektyvumą sanglaudos ir regionų plėtros fondų kontekste.

Be abejo, skubiai reikėtų padidinti kreditus moksliniams tyrimams ir plėtrai sekant JAV, kurios skiria didelę biudžeto lėšų dalį energijos technologijų sričiai, pavyzdžiu.

5.8   8 klausimas. Pastatų energinis naudingumas

Nors šis sektorius yra strategiškai svarbus ir jame galima pasiekti aukštą energinį naudingumą, reikia užtikrinti, kad pastatų savininkai ar nuomininkai nesusidurtų su per dideliais mokesčiais ar pernelyg sunkiomis ir sudėtingomis administracinėmis procedūromis. Šiuo požiūriu reikia stebėti, kad valstybės narės nerengtų tokių dokumentų, kurių taikymą, dėl jų sudėtingumo, būtų sunku užtikrinti ir kurių vienos įmonės netaikytų, o kitos stengtųsi juos taikyti, o tai iškraipytų konkurenciją. Pastatų sektoriaus energinis naudingumas yra visuotinės svarbos klausimas, tačiau valstybės institucijos dalyvauja sprendžiant tik konkrečius klausimus. Taigi, reikia struktūrinio požiūrio. Praktikoje už energijos standartų diegimą atsakingas architektas, kuriam padeda už energijos standartų diegimą atsakinga konsultacinė agentūra; todėl veiksmingam jų įgyvendinimui reikia paprastų ir aiškių dokumentų.

Bet koks direktyvos taikymo srities išplėtimas galėtų būti svarstomas tik atlikus 2001 m. direktyvos įgyvendinimo vertinimą ir ypač nuleidus šiuo metų galiojančią 1000 m2 ribą. Reikia pabrėžti, kad šilumos norminių aktų persvarstymas kas penkeri metai suteikia šiam sektoriui, kurio dauguma įmonių yra mažos, pernelyg trumpą įgyvendinimo laikotarpį. Septynerių metų laikotarpis būtų tinkamesnis, kadangi suteiktų įmonėms daugiau laiko šiems norminiams aktams įgyvendinti ir neverstų taikyti naujų taisyklių vos baigus įgyvendinti ankstesnes.

Būtų naudinga įvertinti valstybių narių naudotas priemones ir pasikeitimą gera praktika.

5.9   9 klausimas. Kaip skatinti savininkus didinti energijos efektyvumą?

Be abejonės, reikėtų pasirinkti skatinimu pagrįstą apmokestinimo būdą, pvz., mažinant žemės mokestį savininkams, investuojantiems į energijos efektyvumą. Bet kuriuo atveju, tokios priemonės ir toliau turi būti taikomos nacionaliniu lygiu.

Toks energetinių paslaugų rinkos vystymasis, koks jau egzistuoja tam tikrose ES valstybėse, ypač Skandinavijos šalyse ir Prancūzijoje, būtų labai naudingas.

5.10   10 klausimas. Energiją naudojančių buities prietaisų tausumo didinimas

Integruotoje produktų politikoje reikėtų naudoti grįžtamąją informaciją:

reikėtų susieti šį tikslą su direktyvos dėl energiją eikvojančių produktų ekologinio dizaino;

reikėtų atlikti pramonės vykdomų savanoriškų įsipareigojimų įvertinimą.

Energijos ženklinimo etiketė yra privaloma kai kuriems buitiniams prietaisams (šaldytuvams, šaldikliams, skalbimo mašinoms, indų plovimo mašinoms, elektros lemputėms). Šis reikalavimas galėtų būti taikomas ir kitiems buitiniams prietaisams (elektrinėms viryklėms arba mikrobangų krosnelėms). Jis galėtų būti taikomas ir kitų sričių įrangai, sunaudojančiai daug elektros energijos, pavyzdžiui, šildymo ir oro kondicionavimo sistemoms (buitiniams dujų katilams, cirkuliaciniams siurbliams, split kondicionavimo sistemoms).

5.11   11 klausimas. Automobilių energijos efektyvumo gerinimas

Belieka laukti savanoriško Europos automobilių gamintojų asociacijos (angl. ACEA) įsipareigojimo Komisijai rezultatų.

Bet kuriuo atveju automobilių pramonė nuolat ir palaipsniui diegia naujoves automobilių energijos efektyvumo srityje, daro pažangą tobulindama variklius ir mažina vartojimą.

Vis dar išlieka senų automobilių naudojimo klausimas, kuris kartais susijęs su socialiniu aspektu. Automobilių parko atnaujinimą reikėtų skatinti ir dėl energijos efektyvumo priežasčių ir dėl saugumo. Galbūt reikėtų numatyti konkrečias kreditų suteikimo priemones, kad mažas pajamas gaunantys asmenys neliktų nuskriausti.

Galiausiai, transporto priemonių apmokestinimas išlieka labai netolygus, o tai sudaro nepalankias sąlygas tam tikroms transporto rūšims, kaip pabrėžiama EESRK pranešime dėl tvaraus transporto.

5.12   12 klausimas. Visuomenės informavimo kampanijos

Kad, namų ūkiams skirtos kampanijos būtų veiksmingos pirmenybę reikia teikti nacionalinėms arba regionų, o ne Europos lygmens kampanijoms. Būtų naudingos vaikų informavimo akcijos, kurių tikslas — kuo anksčiau įdiegti gerus energijos taupymo įpročius (pvz., bent išjungti šviesą išeinant iš kambario). Būtų labai naudinga ir tinkamai informuoti vartotojus, kad pastarieji rinktųsi mažiau energijos naudojančius prietaisus.

Kadangi nacionalinės kampanijos jau vyksta, galima būtų pradėti keistis patirtimi.

5.13   13 klausimas. Elektros transportavimas ir paskirstymas, kogeneracijos skatinimas

Nemažas pagamintos energijos kiekis yra prarandamas transformavimo (apie 30 proc.) ir transportavimo metu (apie 10 proc.). Transportavimo nuostolius galima sumažinti sutrumpinus transportavimo kelią.

Sutaupyti taip pat pavyktų ir geriau atsižvelgiant į, ypač didžiųjų energijos vartotojų, paklausą. Taigi, norint geriau valdyti paklausą, vartotojams ir gamintojams reikėtų sudarytį sutartis.

Rinkos atvėrimas turėtų paskatinti didesnę tiekėjų konkurenciją, tačiau kol kas per anksti daryti išvadas.

Kalbant apie kogeneraciją, reikėtų gerai apibrėžti tokiu būdu pagamintos elektros statusą; be to, pasirodo, kad bendrojo generavimo rodiklių sunku pasiekti, kadangi kiekvienoje valstybėje narėje jie yra skirtingai interpretuojami.

5.14   14 ir 15 klausimai. Energijos tiekėjų vaidmuo tiekiant energetines paslaugas ir baltųjų sertifikatų įvedimas

Kyla klausimas, ar energijos gamintojas ir tiekėjas tikrai yra suinteresuotas mažinti jos vartojimą? Dėl to tam tikros valstybės narės įvedė energijos taupymo sertifikatus.

Norint sumažinti energijos vartojimą, reikia turėti omenyje visą energijos grandinę. Būtų naudinga įvesti gero elgesio kodeksą.

Be abejonės, reikėtų geriau apibrėžti energijos efektyvumo paslaugas ir energijos naudingumo sutartis.

Kalbant apie baltuosius sertifikatus prieš jų įvedimą Bendrijos mastu reikėtų parengti ataskaitą apie jų naudojimą tose valstybėse narėse, kuriose jie buvo įvesti.

5.15   16 klausimas. Pramonės skatinimas diegti energijos efektyvumą didinančias technologijas

Esančių priemonių veiksmingumas (anglis, savanoriški įsipareigojimai).

Pirmenybę reikia teikti savanoriškiems įsipareigojimams, o ne priverstinėms priemonėms. Bet kuriuo atveju, ekonomiškai pagrįstų ir finansiškai pelningų priemonių buvo imtasi daugelyje Europos šalių. Taigi, reikėtų sutelkti dėmesį į priemones, kurioms reikia paskatų ar pagalbos, kitaip finansavimas nepasiteisins.

5.16   17 klausimas. Transporto rūšių pusiausvyra, geležinkelio ir vidaus vandenų transporto sektoriaus plėtimas

Geležinkelio sektoriui dažnai trūksta lankstumo ir alternatyvių pasiūlymų, o vidaus vandens kelių tinklas dar nėra pakankamai išvystytas ir jame yra per daug siaurų atkarpų. Būtina daugiau investuoti į skirtingų transporto būdų sąveikumo didinimą, įtraukiant netiesiogines išlaidas ir skatinant tuos būdus, kurie energetiniu požiūriu yra veiksmingiausi. Reguliuojamos konkurencijos galimybė labiau nei tikra nuožmi konkurencija atitinka sektoriaus pobūdį ir galėtų suteikti jam dinamikos.

5.17   18 klausimas. Transeuropinio transporto tinklo infrastruktūros finansavimas (6)

Kai kurių didžiųjų transeuropinių tinklų teko ilgai laukti. Dėl valstybės finansų krizė visoje Europoje dažnai vėluodavo jų įgyvendinimas. Reikėtų skatinti ir viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

EESRK rekomenduoja ES lėšas pirmiausiai skirti toms transporto rūšims plėtoti, kurios, kaip įrodyta, ypač efektyviai naudoja energiją (pvz., geležinkelis).

5.18   19 klausimas. Transporto reglamentavimo priemonės ir standartai

Pirmenybę reikia teikti technologinėms naujovėms ir bendram pramonės ir valstybės valdžios institucijų nustatytų standartų kūrimui.

5.19   20 klausimas. Ar reikia įpareigoti valstybės valdžios institucijas įsigyti energiją taupančius automobilius?

Tokie įpareigojimai prieštarauja vietos valdžios institucijų administravimo laisvės ir subsidiarumo principams. Tačiau daug valdžios institucijų jau laikosi šio pirkimo principo. Konkursų skelbimo standartų nustatymas galėtų šią praktiką paskatinti.

Beje, pasiūlymu priimti direktyvą dėl ekologiškų kelių transporto priemonių populiarinimo [COM(2005) 634] siekiama paskatinti tos praktikos plitimą, nustatant „švarių“ automobilių kvotas valstybės įstaigų skelbiamiems pirkimo konkursams.

5.20   21 klausimas. Išlaidų transporto infrastruktūrai ir papildomų sąnaudų (taršos, nelaimingų atsitikimų, t. t.) atlyginimas

EESRK jau ne kartą pasisakė už tai, kad būtų atlygintos papildomos sąnaudos ir prašė Komisijos parengti atitinkamą projektą. Reikėtų parengti ataskaitą apie kai kuriose valstybėse iki šiol įgyvendintas priemones, kad būtų galima tiksliai įvertinti jų veiksmingumą.

5.21   22 klausimas. Energiją taupančių įmonių energijos efektyvumo didinimo projektų finansavimo programos

Jeigu tokios iniciatyvos buvo sėkmingos, reikėtų skatinti jų sklaidą Europos Sąjungoje ir teikti paramą.

5.22   23 klausimas. Energijos efektyvumas santykiuose su trečiosiomis šalimis

Dėl energijos kainų energijos efektyvumo klausimas dar niekada nebuvo toks opus. Tarptautinės finansų institucijos turėtų įtraukti šį klausimą numatydamos savo techninę ir finansinę paramą.

5.23   24 klausimas. Europos technologinės patirties ir žinių panaudojimas besivystančiose šalyse

Reikėtų supaprastinti taikomas priemones ir padidinti jų veiksmingumą (CDM, JO) (7).

5.24   25 klausimas. Galimybė derėtis PPO dėl tarifų lengvatos energiją taupantiems įrenginiams

Mažai tikėtina, kad Europos Sąjungai pavyks įtikinti PPO pritarti tokioms priemonėms, kadangi baiminamasi, kad jos gali pakenkti besivystančioms šalims.

2006 m. vasario 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Reglamentas (EB) Nr. 2422/2001, OL L 332, 2001 12 15.

(2)  Direktyva 2002/91/EB, OL L 1, 2003 01 04.

(3)  Direktyva 2004/8/EB, OL L 52, 2004 02 21.

(4)  COM(2003) 739.

(5)  Direktyva 2003/96/EB, OL L 283, 2003.10.31, Tarybos direktyva pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą

(6)  Žr. OL C 108, 2004 4 30„Ateities transporto infrastruktūra“.

(7)  CDM (Clean Development Mechanism) – neteršiantis vystymosi mechanizmas, JI (Joint Implementation) – bendras įgyvendinimas


Top