EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document C2006/088/10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, ir Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą, suteikiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai teisę vykdyti savo veiklą Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nurodytose srityse COM(2005) 280 final — 2005/0124-0125 (CNS)

OJ C 88, 11.4.2006, p. 37–40 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

11.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/37


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, ir Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą, suteikiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai teisę vykdyti savo veiklą Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nurodytose srityse

COM(2005) 280 final — 2005/0124-0125 (CNS)

(2006/C 88/10)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2005 m. rugsėjo 22 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl „Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, ir Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą, suteikiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai teisę vykdyti savo veiklą Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nurodytose srityse“.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. sausio 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Sukhdev Sharma, antroji pranešėja An Le Nouail Marlière.

424-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. vasario 14–15 d. (2006 m. vasario 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 94 nariams balsavus už, nė vienam — prieš ir 4 susilaikius.

1.   Svarbiausios Komisijos dokumento nuostatos

1.1

Šių pasiūlymų tikslas yra išplėsti Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėsenos centro (EUMC) įgaliojimus ir, vadovaujantis 2003 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimu, įsteigti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą.

1.2

Pasiūlymai nuo galiojančių teisės aktų labiausiai skiriasi tuo, kad juose taikymo sritis nuo rasizmo ir ksenofobijos, kartu ir JT, TDO ir Europos Tarybos pripažintų sistemų, išplečiama ir apima visas chartijoje numatytas pagrindinių teisių sritis, nepažeidžiant tų sričių, kurias apima kitų Bendrijos agentūrų veikla.

1.3

Agentūra Europos Sąjungoje, valstybėse narėse, šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse, kurios dalyvauja Agentūros veikloje, nagrinės su Sąjungos teisės įgyvendinimu susijusius pagrindinių teisių klausimus. Be to, Komisija gali paprašyti Agentūros atlikti tyrimus ir teikti informaciją apie trečiąsias šalis, sudariusias su Bendrija asociacijos sutartis ar susitarimus, kuriuose yra nuostatų dėl žmogaus teisių pripažinimo, arba pradėjusias ar ketinančias pradėti derybas dėl tokių susitarimų.

1.4

Agentūros tikslas — teikti atitinkamoms Bendrijos ir jos valstybių narių institucijoms, įstaigoms, biurams ir agentūroms įgyvendinant Bendrijos teisę reikalingą pagalbą ir dalintis su jomis patirtimi pagrindinių teisių srityje, taip norint joms padėti griežtai laikytis šių teisių pagal savo kompetenciją imantis priemonių ar nustatant veiklos kryptis.

1.5

Agentūra, veikdama nepriklausomai, pagal temines veiklos sritis rinks ir vertins duomenis apie praktinį Sąjungos priemonių poveikį pagrindinėms teisėms ir apie geriausią šių teisių laikymosi ir propagavimo praktiką; ji teiks nuomones dėl pagrindinių teisių politikos raidos, plačiau informuos visuomenę apie visus susijusius ES aktus ir reguliavimo priemones, skatins dialogą su pilietine visuomene, derins savo veiklą ir palaikys ryšius su įvairiais pagrindinių teisių srityje veikiančiais subjektais. Agentūra neturės skundų sprendimo mechanizmo.

1.6

Pasiūlymas suteikia Agentūrai įgaliojimus užsiimti veikla tose srityse, kurios yra nurodytos Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje.

2.   Bendros pastabos

2.1

Komitetas pritaria Europos Vadovų Tarybos sprendimui įsteigti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (toliau — Agentūra), kuri stiprintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje nustatytus principus ir praktiką. Joje bus sukurta Sąjungos pagrindinių teisių stebėsenos sistema, padėsianti suderinti valstybių narių pagrindinių teisių politiką. Komitetas pritaria daugeliui šio Komisijos pasiūlymo nuostatų, ypač šioms:

nustatant Agentūros įgaliojimus, vadovaujamasi Pagrindinių teisių chartija; pirmą kartą socialinės teisės ir kultūros teisės nėra atskiriamos ir yra vienodai vertinamos. Todėl Agentūrai suteikiama galimybė socialinių teisių įgyvendinimo klausimu pateikti išankstinį įspėjimą (net ir kalbant apie ES santykius su trečiosiomis šalimis);

Agentūros veiklos sritis Tarybos sprendimu išplečiama, įtraukiant į ją klausimus, susijusius su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose;

numatyta galimybė pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį pradėtos procedūros atveju į Agentūrą kreiptis techniniais klausimais;

siūlomos priemonės, skatinančios valdančiosios tarybos narius, direktorių ir forumo narius veikti nepriklausomai ir visuomenės interesų labui;

šalių kandidačių arba potencialių šalių kandidačių dalyvavimas.

2.2

Komitetas pritaria siūlomo reglamento konstatuojamosios dalies 2 pastraipai, kurioje pripažįstama galiojančių teisių Sąjungos teritorijoje ginti piliečius ir ne piliečius apimtis. Konstatuojamojoje dalyje rašoma: „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje dar kartą įtvirtinamos teisės, kylančios iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų, Europos Sąjungos sutarties, Bendrijos sutarčių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Bendrijos ir Europos Tarybos priimtų socialinių chartijų ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo teisminės praktikos“.

Komitetas pripažįsta, kad Sąjungoje reikia surasti pusiausvyrą tarp saugumo (ypač prieš terorizmą nukreiptų priemonių) ir žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir propagavimo. Po Rugsėjo 11-osios išpuolių ir vėlesnių sprogdinimų Madride ir Londone žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms gali iškilti pavojus, nes valstybės narės imasi naujų prieš terorizmą nukreiptų priemonių. Deja, didžiausias Europos šalių bendradarbiavimo saugumo srityje trūkumas yra tas, kad ši politika nėra įtraukta į Bendrijos teisę ir iš esmės formuojama laikantis tarpvyriausybinio metodo (trečiasis ES ramstis). Dėl šios priežasties Europos Sąjungos vaidmuo yra labai ribotas. Be to, trūksta skaidrumo priimant sprendimus, kadangi šiame procese nedalyvauja Europos Parlamentas ir Europos Teisingumo Teismas. Papildžius naujosios Agentūros kompetenciją trečiuoju ES ramsčiu (ES sutarties VI antraštinė dalis), Sąjungos politika laisvės, saugumo ir teisingumo požiūriu įgytų reikiamą pusiausvyrą (1).

2.3

Komitetas pripažįsta Europos Tarybos patirtį ir turimą žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių (tarp jų ir persvarstytoje Europos socialinių teisių chartijoje numatytų socialinių teisių) stebėsenos mechanizmą. Pripažįstame ir Europos Tarybos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo kompetenciją sprendžiant žmogaus teisių pažeidimus pagal konvencijų ir tarptautinės teisės nuostatas. Agentūros kompetencija šioje srityje yra mažesnė. Dėl šios priežasties ypač daug dėmesio turi būti skiriama geresnei koordinacijai ir glaudesniam Agentūros ir Tarybos bendradarbiavimui.

Agentūra, kaip ir Europos bendrijos Teisingumo Teismas, priimdama nuomones ir sprendimus, privalo remtis tarptautiniais tekstais dėl pirminės ir antrinės ES teisės aiškinimo ir taikymo.

Komitetas dar kartą prašo, kad ES prisijungtų prie Europos pagrindinių žmogaus teisių konvencijos ir prie Europos Tarybos pataisytos Europos socialinės chartijos, kai tik ES įgaus reikalingos kompetencijos.

2.4

Komitetui didelį susirūpinimą kelia tai, kad pasiūlyme neskatinamas ir neremiamas platesnių organizuotos pilietinės visuomenės sluoksnių atstovavimas naujosios Agentūros valdančiojoje taryboje ir pagrindinių teisių forume (toliau –forumas). Tai prieštarauja Europos valdymo baltajai knygai, kurioje teigiama, kad pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį, suteikdama piliečiams galimybę išsakyti jiems rūpimus klausimus ir tarnaudama jų poreikiams... Pilietinė visuomenė vis dažniau laiko Europą puikia galimybe politikos kryptims ir visuomenei keisti. Tai realus būdas išplėsti diskusijas apie Europos paskirtį ir galimybė piliečiams aktyviau dalyvauti įgyvendinant Sąjungos tikslus, sukurti struktūruotą sistemą nuomonei pareikšti, kritikuoti ir protestuoti. (2)

2.5

Valdančiosios tarybos ir forumo veikloje turėtų dalyvauti ne vien teisininkai ir mokslininkai, bet ir kitokios patirties turintys asmenys, ypač nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai, kultūros, religinės ir humanistinės organizacijos, propaguojančios ir ginančios tų mūsų visuomenės grupių pagrindines teises, kurios yra socialiniu požiūriu atskirtos ir yra atsidūrusios nepalankioje padėtyje.

3.   Konkrečios pastabos

3.1   Teisinis pagrindas ES pagrindinių teisių agentūrai įsteigti

3.1.1

Galima teigti, kad Europos bendrijos (EB) steigimo sutarties 308 straipsnis ir Tarybos sprendimas pagal VI antraštinę dalį nėra pakankamas pagrindas užtikrinti Agentūros kompetenciją Sąjungos teisėje numatytose srityse. EB sutarties 308 straipsnis suteikia Bendrijai (o ne Sąjungai) teisę vieningai imtis atitinkamų priemonių siekiant Bendrijos tikslo tose srityse, kuriose EB sutartis nesuteikia tam reikalingų įgaliojimų. Svarbiausias Bendrijos tikslas yra užtikrinti, kad jos veiksmai neprieštarautų pagrindinėms žmogaus teisėms ir jas gintų, tačiau Sutartyje tam nėra numatyta konkrečių įgaliojimų.

3.1.2

Siūlomame Tarybos sprendime Agentūrai numatoma suteikti įgaliojimus užsiimti veikla, kuri priklauso Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nurodytoms sritims.

3.1.3

Komitetas pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 4 dalį žmogaus teisių apsauga ir propagavimas — tai bendros Sąjungos vertybės ir tikslai; toje pat straipsnio dalyje nurodoma, kad „Sąjunga pati pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis lėšomis“. Todėl Komitetas prašo Tarybos pagal 6 straipsnio 4 dalies nuostatas Agentūros kompetencijai suteikti tvirtą teisinį pagrindą, taip užtikrinant, kad Agentūrai būtų suteikti jos pareigoms atlikti reikalingi įgaliojimai.

3.2   Agentūros uždaviniai (4 straipsnis)

3.2.1

Komitetas rekomenduoja 2 straipsnį „Tikslas“ papildyti punktu, numatančiu, kad vienas iš Agentūros tikslų yra rengti rekomendacijas, kuriomis Bendrijos institucijos, įstaigos, biurai ir agentūros ir valstybės narės galėtų pasinaudoti imdamiesi priemonių ir numatydami veiklos kryptis pagrindinių teisių srityje; taip pat teikti informaciją apie tai, kokių teisinių veiksmų galėtų imtis nacionalinės žmogaus teisių agentūros, kad apgintų asmenis ar asmenų grupes, patiriančias diskriminaciją dėl teisinės valstybės principo neatitinkančių įstatymų ar valstybėje susiklosčiusios praktikos.

Agentūra turėtų kasmet parengti ataskaitą dėl pagrindinių teisių įgyvendinimo Europos Sąjungoje ir reguliarias ataskaitas dėl santykių su tarptautinėmis institucijomis, visų pirma prekybos ir pagalbos plėtrai teikimo srityse, dėl asociacijos sutarčių ir Kotonu konvencijos.

3.2.2

Komitetas taip pat rekomenduoja suteikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai galimybę prašyti Agentūros įvertinti, ar siūlomas naujas ES teisės akto projektas arba politikos kryptis (įskaitant išorės politikos kryptis, pavyzdžiui, prekybą su besivystančiomis šalimis) atitinka Pagrindinės teisių chartijos nuostatas, paliekant Agentūrai teisę, gavus atitinkamų savo organų sutikimą arba jiems pasiūlius, inicijuoti, kad būtų įvertintas bet kuris su siūlomu Europos teisės aktu susijęs klausimas.

3.3   Veiklos sritys (5 straipsnis)

3.3.1

Konsultacijų metu surinkti duomenys rodo, jog 90 % apklaustųjų pageidavo, kad svarbiausiomis Agentūros veiklos sritimis ir toliau liktų rasizmas ir ksenofobija. Todėl Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymo 5 straipsnio 1 dalies b punktui, kad Agentūros daugiametėje programoje į temines veiklos sritis visuomet būtų įtraukiami rasizmo ir ksenofobijos klausimai.

3.3.2

Vis dėlto Komitetas laikosi nuomonės, jog norint, kad į naujosios Agentūros veiklą pagal 4 straipsnio 1 dalies b punktą būtų įtraukta kova su rasizmu ir ksenofobija, valdančiojoje taryboje reikėtų įsteigti specialų rasizmo ir ksenofobijos reikalų komitetą, kuris nustatytų veiklos kryptį ir skirtų atitinkamus išteklius.

3.4   Valdančioji taryba (11 straipsnis)

3.4.1   Sudėtis

Komitetas pritaria visus suinteresuotus subjektus vienijančios Agentūros idėjai ir mano, kad ši įvairovė turėtų atsispindėti valdančiosios tarybos sudėtyje (3). Tačiau Komitetui kelia susirūpinimą tai, kad siūlomame reglamente neremiamas ir neskatinamas platesnių organizuotos pilietinės visuomenės sluoksnių atstovavimas valdančiojoje taryboje.

Europos valdymo baltojoje knygoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į EB sutarties 257 straipsnį su pakeitimais, padarytais Nicos sutartimi, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vaidmuo užmezgant tarp institucijų ir pilietinės visuomenės naujus abipusės atsakomybės ryšius yra labai svarbus (4). Vadovaudamiesi šiuo teiginiu, rekomenduojame, kad vieną valdančiosios tarybos narį skirtų ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.

3.4.2   Susitarimai dėl valdymo

Komitetui kelia susirūpinimą Agentūros nepriklausomybė ne tik nuo ES institucijų, bet ir nuo valstybių narių. EUMC patirtis rodo, kad valstybės narės, kurias trikdė Centro darbas, siekė stiprinti savo įtaką Centro valdymo organams (5). Kadangi daugeliu atveju, įgyvendinant ES teisę, būtent valstybės narės (Taryboje veikdamos atskirai arba kartu) gali pažeisti pagrindines žmogaus teises, naujoji Agentūra turėtų būti apsaugota nuo politinio valstybių narių kišimosi. Viena iš apsaugos priemonių turėtų būti nepriklausomų valdančiosios tarybos narių skyrimas.

Agentūros valdymo mechanizmas turi būti atviras visuomenei. Europos valdymo baltojoje knygoje nustatyti penki gero valdymo principai: atvirumas, dalyvavimas, atskaitomybė, veiksmingumas ir nuoseklumas. Komitetas rekomenduoja valdančiąją tarybą skirti vadovaujantis atvirumo ir skaidrumo principais. Komisija valstybėms narėms turi pateikti valdančiosios tarybos narių pareigybinius nuostatus. Įdarbinimo procesas turėtų būti skaidresnis — informacija apie priėmimą į darbą valstybėse narėse turėtų būti skelbiama žiniasklaidoje ir naudojantis nacionaliniais ir europiniais tinklais.

Komisija taip pat turi patvirtinti naujosios Agentūros biudžetą (19 straipsnio 3 dalis) ir darbo planą (5 straipsnio 1 dalis). Agentūros nepriklausomybei garantuoti reikia sukurti tokius mechanizmus, kurie kiek įmanoma geriau užtikrintų, kad būtų laikomasi Jungtinių Tautų nustatyto Paryžiaus principo, kuris taikomas nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms.

3.4.3   Valdančiosios tarybos posėdžių skaičius

Komitetas rekomenduoja Agentūros valdančiajai tarybai rinktis dažniau nei kartą per metus, kad būtų užtikrinta didesnė tarybos narių atskaitomybė ir aktyvesnis jų dalyvavimas.

3.5   Vykdomoji valdyba (12 straipsnis)

Numatyta, kad vykdomąją valdybą sudarys pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir du Komisijos atstovai. Mūsų nuomone, Komisijai atstovaujančių narių dalis yra per didelė ir gali kelti pavojų Agentūros nepriklausomybei. Todėl Komitetas rekomenduoja valdančiosios tarybos narių skaičių nuo dviejų padidinti iki penkių.

Komitetas dar kartą išreiškia pageidavimą, kad Agentūros ir Europos Tarybos bendradarbiavimas būtų glaudesnis ir labiau suderintas, kaip jau buvo minėta šios nuomonės 2.3 punkte, o mūsų svarbiausias tikslas turėtų būti Europos Sąjungoje sukurti žmogaus teisių principus. Todėl Komitetas rekomenduoja, kad vieną valdančiosios tarybos narį į vykdomąją valdybą paskirtų Europos Taryba. Tokia tvarka užtikrins Agentūros veiklos sinergiją ir papildomą Agentūros ir Europos Tarybos vaidmenį.

3.6   Pagrindinių teisių forumas (14 straipsnis)

3.6.1

Komitetui kelia susirūpinimą, kad siūlomame reglamente neremiamas ir neskatinamas platesnių organizuotos pilietinės visuomenės sluoksnių atstovavimas forume. Jame turėtų dalyvauti kuo platesnis suinteresuotų subjektų ratas: nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai, kultūros, religinės ir humanistinės organizacijos, suinteresuotos, kad būtų ginamos žmogaus teisės. Komitetas rekomenduoja, kad organizuotai pilietinei visuomenei atstovautų bent trečdalis forumo narių.

3.6.2

Reglamente siūloma, kad forumui pirmininkautų Agentūros direktorius. Forumas turėtų būti ne tik direktoriui, bet ir visai valdančiajai tarybai skirtas informacijos šaltinis. Todėl jam turėtų pirmininkauti valdančiosios tarybos pirmininkas, užtikrinsiantis glaudų abiejų organų ryšį.

3.6.3

Nereikėtų užmiršti nepriklausomų pagrindinių žmogaus teisių ekspertų tinklo patirties. Komitetas rekomenduoja, kad forume dalyvautų ir nepriklausomų ekspertų tinklo atstovai.

3.7   Nepriklausomybė ir visuomenės interesai (15 straipsnis)

3.7.1

Kad Agentūra būtų nepriklausoma, reikia sukurti tokius mechanizmus, kurie kiek įmanoma geriau garantuotų, kad būtų laikomasi nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms taikomo JT Paryžiaus principo. Todėl Komitetas rekomenduoja 15 straipsnio 1 punktą, kuriame teigiama, kad „Agentūra savo uždavinius atlieka visiškai nepriklausomai“ pakeisti taip:

„Agentūra savo uždavinius atlieka visiškai nepriklausomai, laikydamasi JT nustatyto Paryžiaus principo, kuris taikomas nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms.“

3.8   Finansinės nuostatos (5 skyrius), 19 straipsnis (biudžeto sudarymas)

Komitetas dar kartą primena Paryžiaus principus dėl deramo finansavimo, kuris turi būti skiriamas Agentūros pareigoms ir veiklai vykdyti. Šiuo finansavimu turėtų būti siekiama sudaryti Agentūrai sąlygas įdarbinti pakankamai darbuotojų, gauti lėšų patalpoms ir programoms. Neturėdama deramų finansavimą garantuojančių priemonių, Agentūra būtų neapsaugota nuo ES institucijų ir valstybių narių politinės įtakos.

3.8.1

Todėl Komitetas rekomenduoja prieš 19 straipsnio 1 dalį įrašyti tokį punktą:

„(1A) Sudarant metinį biudžetą, Agentūros pareigoms vykdyti bus skiriamas reikiamas Sąjungos finansavimas. Agentūra išimties tvarka gali metiniame biudžete nenumatytai ypatingai arba papildomai veiklai prašyti papildomų lėšų .“

2006 m. vasario 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  EESRK nuomonė dėl Hagos programos – laisvė, saugumas ir teisingumas (pranešėjas Luis Miguel Pariza Castaños) – CESE 1504/2005, 2005 12 15.

(2)  COM(2001) 428 final, p. 14–15

(3)  EESRK nuomonė dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro (pranešėjas Sukhdev Sharma) CESE 1615/2003, 3.3.3 punktas (OL C80, 2004 03 30).

(4)  Nicos sutarties, iš dalies keičiančios EB sutartį, 257 str., p. 15.

(5)  EESRK nuomonė dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro (pranešėjas Sukhdev Sharma) CESE 1615/2003, 3.3.4 punktas (OL C 80, 2004 03 30).


Top