EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006AE0238

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Atstovavimo moterims Europos Sąjungos ekonominių ir socialinių interesų grupių sprendžiamuosiuose organuose

OJ C 88, 11.4.2006, p. 32–36 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

11.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/32


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Atstovavimo moterims Europos Sąjungos ekonominių ir socialinių interesų grupių sprendžiamuosiuose organuose

(2006/C 88/09)

2003 m. kovo 11 d. Europos Parlamentas, vadovaudamasis Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pranešimo apie atstovavimą moterims Europos Sąjungos ekonominių ir socialinių interesų grupių sprendžiamuosiuose organuose

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. sausio 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Thomas Etty.

424-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. vasario 14–15 d. (vasario 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 88 nariams balsavus už, 13 - prieš ir 11 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK pritaria Europos Parlamento pozicijai, kad svarbu padidinti atstovavimą moterims ES ekonominių ir socialinių interesų grupių sprendžiamuosiuose organuose. Jis remia Parlamento kreipimąsi į atitinkamas šalių organizacijas, jų europines federacijas ir Europos Komisiją, kad jos dažniau ir sistemingiau domėtųsi šia problema. Remdamasi Parlamento prašymu, Europos Komisija turi pradėti rinkti duomenis ir kurti duomenų bazę, susijusią su atstovavimu moterims ES ekonominių ir socialinių interesų grupių sprendžiamuosiuose organuose. Komitetas konstatuoja, kad šioje srityje jau buvo imtasi veiksmų. Jo nuomone, Europos lyčių lygybės institutas bei Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas gali įnešti svarų indėlį į šią veiklą. Komitetas pastebi, kad Komisija šiuo metu vadovaujasi devyniais kriterijais, parengtais 2003 m. Italijai pirmininkaujant ES Tarybai.

1.2

Parlamentas daugiausia dėmesio skyrė darbdavių federacijoms ir profesinėms sąjungoms. Tikėtina, kad profesinių sąjungų sferos raida buvo pažangesnė, nei galima spręsti iš EP rezoliucijos ir pranešimo. Kita vertus, atrodo, kad geras darbdavių ir kitų ekonominių ir socialinių interesų grupių padėties ir raidos vertinimas, reikalauja suvokti faktą, kad minėtos organizacijos veikia kitaip, negu organizacijos, kurių nariai yra fiziniai asmenys.

1.2.1

Visos EESRK atstovaujamos ekonominių ir socialinių interesų grupės turi savų ypatumų. Teigiamą įtaką vieno tipo organizacijai darančios politinės priemonės nebūtinai daro tokį patį poveikį kitai organizacijai.

1.2.2

Atsižvelgdamas į tai, Komitetas su susidomėjimu susipažino su veiksmų metmenimis lyčių lygybės srityje, kuriuos remia Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga bei Europos smulkių ir vidutinių įmonių asociacijų sąjunga (UNICE/UEAPME) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP), ypač su šių organizacijų moterims teikiama pirmenybe „dalyvauti priimant sprendimus“. Jis susidomėjęs laukia, kol bus paskelbtos metinės valstybių narių ir europinės ataskaitos apie šioje srityje padarytą pažangą.

1.3

EESRK, kaip ir Parlamentas, pritaria esamoms Europos politinėms priemonėms, kuriomis siekiama vyrų ir moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese pusiausvyros. EESRK remia Parlamento požiūrį, jog reikia parodyti tikrą politinę valią, norint įgyvendinti pokyčius ir užtikrinti tinkamą vyrų ir moterų atstovavimo pusiausvyrą. Daugelyje organizacijų, vienijančių ne tik darbdavius ir darbuotojus, ši politinė valia iš tiesų reiškiasi. EESRK pasisako už tai, kad atstovaujamų organizacijų pateikti rezultatai būtų reguliariai perduodami Komisijai; be to, jis rekomenduoja Komisijai išplėtoti minėtą duomenų bazę, bendradarbiaujant su europinėmis federacijomis ir, perimant 2003 m. pirmininkavusios Italijos iniciatyvą, nustatyti atitinkamus rodiklius, kurie padėtų padidinti moterų įtaką sprendžiamuosiuose socialiniuose ir ekonominiuose organuose.

1.4

Asmenys, organizacijų siunčiami joms atstovauti tarptautiniu lygiu ir šalių vidinėse struktūrose, o prireikus — įgaliojami dalyvauti socialiniame dialoge, dažniausiai užima administracinius postus. Vis dėlto lygiai taip pat svarbu, kad organizacijos, norinčios padėti stiprinti atstovavimą moterims, siektų tokio politinio pasirengimo lygio, kurio, pasirinkdamos savo įgaliotuosius atstovus, jau reikalauja daugelis organizacijų.

1.5

Savarankiškos ir pagalbinės struktūros bei moterų darbuotojų ir narių įdarbinimo tinklai gerokai prisidėjo prie teigiamų pokyčių organizacijose. Nors šie instrumentai nebūtinai, ne visur ir ne visada tampa panacėja, EESRK mano, kad naudinga juos dar plačiau taikyti ir populiarinti, ypač turint omenyje atstovavimą organizacijai išorėje.

1.6

Mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas bei priemonės, padedančios derinti profesiją ir šeimą, yra tinkamiausias būdas remti moterų karjeros galimybes minėtose organizacijose. Būtų naudinga, jei Komisijos atsakingosios tarnybos, parengusios kovos su diskriminacija ir lygių galimybių įgyvendinimo priemones, parengtų tokią politiką. Svarbiausias vaidmuo įgyvendinant šią politiką tenka darbdaviams ir profesinėms sąjungoms.

1.7

Nemažai ekspertų rekomenduoja nustatyti kvotas. Kvotų sistemas, kurios tam tikrose šalyse pasirodė veiksmingos politikos srityje ir socialinėse organizacijose, turėtų nuodugniai išnagrinėti minėtos organizacijos ir Komisija siekiant nustatyti veiksnius, lemiančius šių sistemų veiksmingumą ir sėkmę.

1.8

Komitetas norėtų, kad būtų įrašyta nuostata, jog valstybių narių siūlomų 2006-2010 m. kadencijos EESRK narių kandidatų sąrašuose būtų 30 % moterų (tokią procentinę dalį siūlo ekonominių ir socialinių interesų grupės), o kitos kadencijos sąrašuose ši procentinė dalis padidėtų iki 40 %.

1.9

Prie šio tyrimo išvadų EESRK vėl sugrįš 2006–2007 m., kai bus pratęsti jo įgaliojimai kitam ketverių metų laikotarpiui. Tuomet atsiras proga ištirti, ar naujų ES šalių narių politinės ir praktinės priemonės labai skiriasi nuo tų, kurias naudoja senosios valstybės narės. Pasak Komiteto, artimiausiu metu Parlamentas taip pat turėtų dar kartą išanalizuoti esamą padėtį ir ją palyginti su 2002 m. parengta rezoliucija ir pranešimu.

2.   Pastabos

2.1   Kontekstas

2.1.1

2003 m. sausio mėn. Europos Parlamentas paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) parengti nuomonę dėl atstovavimo moterims socialinių partnerių sprendžiamuosiuose organuose. (1) Buvo siekiama papildyti statistinius duomenis, kuriuos Europos Parlamentas naudojo rengdamas savo rezoliuciją ir pranešimą dėl atstovavimo moterims Europos Sąjungos socialinių partnerių organuose (2002/2026 INI), ir suformuluoti rekomendacijas dėl strategijos, kurios reikėtų laikytis siekiant padidinti atstovavimą moterims įvairiuose šių socialinių partnerių organuose.

2.1.2

Savo rezoliucijoje Europos Parlamentas buvo konstatavęs, kad moterims nepakankamai atstovaujama organizacijose ir struktūrose, kuriose socialiniai partneriai keičiasi nuomonėmis socialinės politikos klausimais. Toliau rašoma, kad reikia parengti geresnę atstovavimo pusiausvyrą įtvirtinančias programas ir strategijas bei paraginti Europos Komisiją ir socialinius partnerius sistemingai kaupti reikiamus duomenis ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų sustiprinta moterų įtaka sprendžiamuosiuose organuose, ne tik užtikrinant geresnį atstovavimą moterims šiuose organuose, bet ir integruojant lyties aspektą į jų vidaus politiką.

2.1.2.1

Kita vertus, Europos Parlamento tekste nurodoma, kad nepakanka nieko neįpareigojančių ketinimų deklaracijų, socialinių partnerių organizacijos turi imtis praktinių veiksmų, siekdamos įgyvendinti pokyčius ir užtikrinti atstovavimo pusiausvyrą.

2.1.3

Europos Parlamento rezoliucijoje ir pranešime EESRK nepaminėtas.

2.1.4

EESRK yra pats reprezentatyviausias ES ekonominių ir socialinių interesų grupių (organizuotos pilietinės visuomenės) sambūris. Nors Komiteto uždavinys nėra konsultuoti jo atstovaujamas organizacijas atstovavimo moterims sprendžiamuosiuose organuose ir lygių galimybių politikos klausimais, tačiau jo sudėtis iš tiesų iš dalies atspindi šią politiką. EESRK yra viena iš Europos Parlamento nurodytų organizacijų, kur susitinka ekonominių ir socialinių interesų grupės, taip pat vienas iš organų ir struktūrų, kuriose jos konsultuojasi tarpusavyje socialinės politikos klausimais. Europos Parlamentui paprašius Komiteto nariai gali teikti informaciją ir konsultacijas.

2.2   Bendrosios pastabos

2.2.1

EESRK pritaria Europos Parlamento požiūriui, kad atstovavimas moterims ES socialinių ir ekonominių interesų grupių sprendžiamosiose struktūrose yra svarbus klausimas. Jis taip pat mano, kad geresnė statistinių duomenų bazė ir daugiau informacijos apie atitinkamą šių organizacijų politiką yra būtina sąlyga įgyvendinant su atstovavimo vyrams ir moterims sprendimų priėmimo procese pusiausvyra susijusią Bendrijos politiką.

2.2.1.1

Jis konstatuoja, kad Europos Komisija pradėjo rinkti reikiamus duomenis. Buvo imtasi pirmų žingsnių siekiant sukurti Europos Parlamento minėtą duomenų banką ir apibrėžti rodiklius, leisiančius sustiprinti moterų įtaką ES ekonominiuose ir socialiniuose sprendžiamuosiuose organuose. Kita vertus, Komisija mano, kad sunku gauti duomenų apie minėtas interesų grupes. Reikia tikėtis, kad, sekdamas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo pavyzdžiu, ateityje prie to galės nemažai prisidėti Europos lyčių lygybės institutas.

2.2.1.2

Be to, Komisija turi ir toliau plėtoti bendrosios politikos priemones, kad moterims būtų plačiau atstovaujama visame sprendimų priėmimo procese, pvz., politines priemones, padedančias įveikti įdarbinimo ir profesijos srityse vis dar pastebimą diskriminaciją ir pagerinti darbo ir šeimos pusiausvyrą šalyse narėse arba užtikrinti lygias galimybes ir vienodą požiūrį darbo vietoje.

2.2.2

EESRK iš esmės palankiai vertina darbdaviams, darbuotojams ir visai organizuotai pilietinei visuomenei keliamus Europos Parlamento reikalavimus ir pageidavimus. Dauguma jų buvo aptarta tyrime, kuris buvo pagrįstas klausimynu, kuris 2003 metais buvo išsiuntinėtas 222 tuometiniams Komiteto nariams. (2). Klausimyną užpildė 107 nariai, buvo gauta apie 50 % atsakymų. (3)

2.2.2.1

Visų trijų EESRK grupių atsakymai pasiskirstė palyginti tolygiai: 34 % jų pateikė I grupė (darbdaviai), 31 % — II grupė (darbuotojai) ir 34 % — III grupė (įvairūs interesai).

2.2.2.2

Tyrimo metu moterims atstovavo 23 % EESRK narių. (4)

2.2.2.3

Organizacijų, kuriose moterų procentas gana didelis, atstovių dalis galbūt buvo šiek tiek per didelė. Atsakymuose labiau atstovaujama organizacijoms, kuriose daugiau moterų, todėl bendras vertinimas gali būti truputį palankesnis moterims.

2.2.3

Klausimyne didelis dėmesys buvo skiriamas atstovaujamos organizacijos tipui ir pobūdžiui, jos valdymo struktūrai, atstovavimui jai nacionalinėse ir tarptautinėse organizacijose bei forumuose, moterų dalyvavimui joje ir jos vykdomai lygių galimybių politikai.

2.2.4

Be to, buvo surinkti ir išanalizuoti duomenys atsižvelgiant į klausymo metu pateiktą ekspertų nuomonę apie Belgijoje, Ispanijoje ir Skandinavijos šalyse susiklosčiusią padėtį ir sukauptą patirtį bei EESRK narių nuomonę. Dauguma duomenų buvo gauta iš profesinių sąjungų. Kaip buvo minėta Parlamento rezoliucijoje ir pranešime, duomenų apie darbdavius buvo nedaug, o apie kitas organizacijas beveik nebuvo surinkta jokios informacijos. (5)

2.2.5

Tyrimas ir papildomi duomenys, į kuriuos buvo atsižvelgta, sustiprino Parlamento rezoliucijos perteiktą įspūdį: a) statistinė bazė iš tiesų yra labai ribota (vienintelė išimtis — informacija apie profsąjungas, bet šiuo atveju turimi duomenys teisingai neatspindi pastaruoju metu pasiektos pažangos (6)), b) sunku, net problemiška palyginti informaciją apie skirtingas organizacijas, pavyzdžiui, tas, kurias sudaro fiziniai asmenys (pvz., profesines sąjungas), ir tas, kurių nariai gali būti ir organizacijos (pvz., įmones). Skirtingi organizaciniai požymiai (pvz., žemės ūkio darbuotojų organizacijų arba MVĮ) gali pareikalauti skirtingų atstovavimo vyrams ir moterims pusiausvyros vertinimo metodų. Taip pat derėtų pastebėti, kad mažas atstovavimas moterims sprendžiamuosiuose organuose nebūtinai rodo, kad šioje organizacijoje nesilaikoma lygių galimybių politikos.

2.2.6

Viena iš kritinių pastabų apie Europos Parlamento rezoliuciją — ji sutelkė dėmesį į kiekybinius atstovavimo aspektus, ignoruodama organizacijų, kuriose moterys kartais vaidina svarbesnį vaidmenį, negu galima spręsti iš formalų atstovavimą atspindinčių skaičių, politinių priemonių rengimo kokybinę plotmę. Pripažindamas šių kokybinių aspektų svarbą, EESRK nusprendė smulkiai jų nenagrinėti. Vis dėlto į jo tyrimą buvo įtrauktas atstovavimo moterims politikos rengimo struktūrose klausimas. Kokybiniai taip apibrėžtos politikos rengimo aspektai nusipelno didesnio ne tik ekonominių ir socialinių interesų grupių bei jų europinių federacijų, bet ir Europos Parlamento ir Europos Komisijos dėmesio.

2.2.7

Nagrinėdamas ES ekonominių ir socialinių interesų grupių politiką ir praktiką šioje srityje, EESRK nusprendė atlikti integruotą atstovavimo politikos analizę (šalies ir europiniu lygiu, įskaitant socialinį dialogą, ir tarptautiniu lygiu).

2.2.7.1

Europos įmonių tarybos tyrime nedalyvavo. Norint jas įtraukti, būtų prireikę atlikti daug papildomų tyrimų, o EESRK nėra geriausiai tam pasirengusi struktūra. (7)

2.2.8

Komitetas primena kovos už lyčių lygybę veiksmų planą, kurį 2005 m. kovo 1 d. parengė CES, UNICE/UEAPME ir CEEP, kurio vienas iš keturių prioritetų yra moterų vaidmens stiprinimas sprendimų priėmimo srityje.

2.3   Konkrečios pastabos (pagrįstos tyrimo rezultatais)

2.3.1

Beveik pusėje EESRK atstovaujamų dviejų pagrindinių tipų organizacijų (įvairių konfederacijų ir organizacijų, kurias sudaro individualūs nariai) moterys sudaro didelę narių dalį (40 % ar daugiau). Tik 10–15 % organizacijų priskiriamos kategorijai, kur moterų yra mažai (0–19 %). Atstovaujamose organizacijose moterys sudaro 36 %. (N.B. Kaip jau minėjome, apklausos metu tarp EESRK narių buvo 23 % moterų.)

2.3.2

Nors moterys dalyvauja šiose organizacijose, dažniausiai jos yra tarp politiką formuojančių darbuotojų, rečiau organizacijos atstovės, valdymo komandų narės, o dar rečiau — valdybos narės.

2.3.3

Tuo galima paaiškinti palyginti mažą atstovavimą moterims EESRK: iš tiesų, daugelis jo narių anksčiau yra buvę valdybų nariai.

2.3.4

Organizacijos, į EESRK delegavusios daug moterų, jas renka iš savo politiką formuojančių darbuotojų arba laikosi kitų nuostatų (pavyzdžiui, siekdamos mišrios sudėties), užuot siuntusios tik aukščiausio sprendimus priimančio lygmens atstoves.

2.3.5

Prireikus atstovauti šalies ir tarptautinio lygmens struktūroms, dauguma organizacijų renkasi mišrią atstovavimo formą. Šiuo atveju galimybė siųsti vieną ar keletą valdybos narių nusileidžia į antrąją poziciją.

2.3.6

Dauguma (apie ketvirtadalis) EESRK atstovaujamų organizacijų nedalyvauja socialinio dialogo komiteto darbe. Apie trečdalis organizacijų, kurios yra šio komiteto narės, pasirenka mišrią atstovavimo formą arba siunčia valdybos narius.

2.3.7

Viena iš Parlamento nurodytų politinių priemonių, galinčių pagerinti atstovavimą moterims sprendžiamuosiuose organuose — moterų reikalus sprendžiančių struktūrų kūrimas organizacijos viduje. Be to, Parlamentas mano, kad dažnai šios struktūros lieka simbolinės arba apsiriboja izoliuoto diskusijų forumo vaidmeniu. Dėl to jos turi ne nušalinti moteris nuo sprendimų priėmimo proceso, o jas įtraukti į tą procesą ir suteikti joms geresnes galimybes dalyvauti šiame procese. EESRK pritaria šiai nuomonei.

2.3.7.1

Parlamentas pabrėžia, kad moterų tinklų kūrimas organizacijose ir jam skiriama parama vaidina lemiamą vaidmenį rengiant moteris vadovaujančioms pareigoms.

2.3.8

Tik nedaugelis organizacijų (33 %), kurių atstovai atsakė į EESRK klausimyno klausimus, turi asocijuotas savarankiškas ar pagalbines moterų organizacijas. Daugeliu atvejų šioms struktūroms atstovaujama organizacijų valdybose, o apie pusė jų turi kitų galimybių daryti įtaką tokioms organizacijoms. 15 % atvejų vadovaujančios darbuotojos ir narės yra sukūrusios vieną tinklą; abi sistemos drauge sudaro 4 % atvejų (t. y. ir asocijuota savarankiška arba pagalbinė organizacija, ir tinklai).

2.3.8.1

Savarankiškų organizacijų ir tinklų daugiausia yra II grupėje (profesinės sąjungos) — t. y. 50–75 %. III grupėje jų yra 19–39 %, o I grupėje šis reiškinys kur kas mažiau paplitęs (6–19 %). Nemažai pagalbinių struktūrų yra žemės ūkio organizacijose (33 %), jas turi apie 10 % vartotojų ir sveikatos apsaugos organizacijų.

2.3.9

Kalbant apie politines priemones, kuriomis siekiama didinti moterų karjeros galimybes, konkrečiai — rengti jas užimti vadovaujančius postus, 46 % respondentų atsakė, kad jas taiko savo organizacijose. Labiausiai paplitusios politinės priemonės — tai mokymasis (26 %), darbo/vaikų priežiūros laiko derinimas (22 %) ir kontrolė/vertinimas (19 %). Vis dėlto šias karjeros skatinimo priemones taiko vos ketvirtadalis organizacijų.

2.3.10

Moterims skirtos specifinės priemonės atsispindi moterų dalyvavimą organizacijose rodančioje statistikoje. Beveik pusė (48 %) atstovaujamų organizacijų skelbia, jog tokia statistika jose renkama, ir dauguma (67 %) jų teigia kasmet ją atnaujinančios.

2.3.10.1

II grupės organizacijos akivaizdžiai yra pačios aktyviausios šioje srityje (kur kas daugiau negu 50 %), antrąją vietą užima III grupės organizacijos (apie trečdalis). I grupėje ši procentinė dalis palyginti maža. Čia labai išryškėja skirtumas tarp labai prasto statistinių duomenų surinkimo (1 %) ir deklaruotos karjeros rėmimo politikos (11 %).

2.3.11

Iš 61 minėto atvejo, kai moterų karjeros siekių rėmimo politika yra vykdoma, 75 % respondentų pareiškė, kad ši politika davė rezultatų. 40 organizacijų yra įkurtos tarnybos arba paskirti už lyčių lygybės politiką atsakingi asmenys. Pusėje šių organizacijų tokią misiją vykdo visą darbo dieną dirbantis asmuo.

2.3.11.1

49 % atvejų buvo sėkmingi, kadangi padidėjo svarbius postus užimančių darbuotojų skaičius, o 46 % atvejų — išaugo moterų skaičius tarp politiką formuojančių darbuotojų.

2.3.12

Lygių galimybių politikos priemones 68 % atvejų įgyvendina profesinės sąjungos (II grupė), 25 % atvejų — III grupės organizacijos ir 5 % atvejų — I grupės organizacijos.

2.3.13

Tam tikras skaičius organizacijų (33 nariai) pareiškė, kad su moterų karjeros siekiais ir lygių galimybių rėmimo politika susiję klausimai joms neaktualūs.

2.3.14

Vyrų ir moterų proporcija EERSK atstovaujamose organizacijose, regis, yra kur kas labiau susijusi su proporcingu atstovavimu vyrams ir moterims tarptautiniu lygiu, gerokai mažiau su socialinio dialogo sfera, ir visiškai nesietina su atstovavimo pusiausvyra šalies struktūrose.

2.3.15

Atsižvelgiant į tai, kad į klausimus atsakę I grupei priklausančių asmenų mano, jog vyrų/moterų santykis jų organizacijose yra 70–30 %, EESRK jiems atstovaujančių vyrų/moterų atstovavimo procentinė dalis santykinai didelė (35 %) ir akivaizdžiai lenkia II grupės rezultatus (25 %, kai vyrų/moterų proporcija organizacijoje yra 60–40 %) ir III grupės rodiklius (27 % ir 65–35 %).

2.3.16

Tyrimo rezultatai rodo, kad vyrų ir moterų proporcija organizacijų valdymo struktūrose yra svarbiausias veiksnys, lemiantis stiprų atstovavimą moterims EESRK (žr. 2.3.2 ir 2.3.3 dalis). Europos Parlamentas pakvietė socialinius partnerius (ekonominių ir socialinių interesų grupes) „dar kartą apsvarstyti savo atstovavimo mechanizmus ir atrankos procedūras bei savo įstatuose įtvirtinti proporcingo atstovavimo moterims ir vyrams principą“. (8)

2.3.16.1

Savo tyrime EESRK mini valdybų tvirtinimo bei vyrų ir moterų skaičiaus proporcijų šiuose organuose nustatymo procedūras. Bendro sprendimo procedūra, regis, yra pati nepalankiausia moterims, kaip ir procedūra, kai atstovus skiria asocijuotos organizacijos. Procedūros, kurias anketą užpildę asmenys laiko pozityvesnėmis, minimos per retai, kad jomis būtų galima remtis darant išvadas.

2.3.17

Palyginę vyrų ir moterų sprendžiamuosiuose organuose proporcijų vidurkį ir skirtingas politines priemones, taikomas moterų karjeros galimybėms padidinti, galime daryti išvadą, kad didelis atstovavimas moterims sprendžiamuosiuose organuose, regis, siejamas tik su tikslais. Dviejų kandidatūrų kėlimo ir kvotų sistemas (apie kurias dar reikia daug kalbėti, aptariant ES politinių partijų programas) respondentai minėjo retai.

2006 m. vasario 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  Vėliau keičiantis informacija, „socialinių partnerių“ sąvoka buvo apibrėžta taip: ji apima ne tik darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas, bet ir kitas EESRK atstovaujamas ekonominių ir socialinių interesų grupes.

(2)  Žr. Briuselio laisvojo universiteto ir Leideno universiteto 2004 m. rugsėjo mėn. paskelbtą „Pranešimą apie sprendimų priėmimo pusiausvyrą EESRK“ („Report on balanced decision making in the EESC“, J. Oldersma, N. Lepeshko, A. Woodward, VUB Bruxelles, Université de Leiden) (tiktai anglų kalba), pateikiamą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės specializuotojo skyriaus interneto tinklalapyje: http://www.esc.eu.int/sections/soc/docs/balanced_decisionmaking_eesc.pdf.

(3)  Jei klausimyną užpildė du ar daugiau tos pačios organizacijos atstovų, jų atsakymai buvo traktuojami kaip vienas atsakymas.

(4)  Po 2004 m. gegužės mėn. įvykusio ES plėtros etapo ši procentinė dalis šiek tiek padidėjo (26 %).

(5)  Beje, 2002 m. UNICE yra pateikusi Parlamentui du kartus daugiau duomenų, negu jų buvo panaudota šiuose dokumentuose.

(6)  Taigi, nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžios iki XXI a. 1-ojo dešimtmečio pradžios ESRK kongrese dalyvavusių moterų dalis išaugo nuo 10-12 % iki 30 %, valdyboje šiandien jų yra 25 %, o valdymo komitete – 32 %. Asocijuotos organizacijos taip pat gali įrodyti savo raidos teigiamus pokyčius: daugelyje jų šiuo metu įsteigtos atstovavimo moterims tarnybos.

(7)  Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas atliko tyrimą apie Europos įmonių tarybas („European works councils in practice“, 2004). Šiame pranešime nagrinėjamas tam tikri konkretūs atvejai. Jis rodo, kad, išskyrus keletą išimčių, atstovavimas moterims teisingai neatspindi personalo sudėties. Taip yra galbūt dėl minėtų įmonių tarybų sudėties tarptautiniame lygmenyje.

(8)  PE 315.516, A5-0279/2002.


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

PRIEDAS

Plenarinei asamblėjai priėmus pasiūlytą pakeitimą, iš skyriaus nuomonės buvo išbrauktas šis punktas, už kurį balsavo daugiau nei ketvirtadalis narių:

1.8 punktas

Nemažai ekspertų rekomenduoja nustatyti kvotas. Tačiau tai nereiškia, kad kvotos rekomenduojamos ekonominėms ir socialinėms organizacijoms. Vis dėlto siūloma, kad šią priemonę, kuri kai kuriose šalyse politiniu požiūriu buvo veiksminga, geriau išanalizuotų suinteresuotos organizacijos ir Komisija.

Balsavimo rezultatai:

Už 42

Prieš 55

Susilaikė 8


Top