Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52005XC1217(01)

    Pranešimas apie konsultacijas dėl Komisijos reglamentu (EB) Nr. 658/2004 įvestų apsaugos priemonių, susijusių su tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių importu, taikymo

    OL C 322, 2005 12 17, p. 7–11 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    17.12.2005   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 322/7


    Pranešimas apie konsultacijas dėl Komisijos reglamentu (EB) Nr. 658/2004 įvestų apsaugos priemonių, susijusių su tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių importu, taikymo

    (2005/C 322/06)

    2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 658/2004 (1) tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (pvz., mandarinų) importui buvo įvestos galutinės apsaugos priemonės. Remdamasi Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3285/94 (2) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 519/94 (3) ypač jų 21 ir 18 straipsniais, Komisija konsultavosi su valstybėmis narėmis dėl apsaugos priemonių taikymo.

    2005 m. birželio 4 d. pranešimu (4) Komisija oficialiai pranešė Bendrijos gamintojams ir jų asociacijai, importuotojams ir prekybininkams bei jų asociacijoms, tiekėjams, Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir jų asociacijoms apie tarpinės peržiūros inicijavimą.

    Ištyrusi poveikį, tolesnio priemonių taikymo tikslingumą ir liberalizavimo spartą, Komisija informavo valstybes nares apie tyrimo rezultatus. Konsultacijos vyko Patariamajame komitete, įsteigtame remiantis Reglamento (EB) Nr. 3285/94 4 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 519/94 4 straipsniu.

    1.   Svarstoma prekė

    Svarstoma prekė yra paruošti arba konservuoti mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus (tangerines) ir likerinius mandarinus (satsumas)), klementinos (clementines), vilkingai (wilkings) ir kiti panašūs citrusinių hibridai be pridėtojo spirito, su pridėtuoju cukrumi (toliau — svarstoma prekė).

    Svarstoma prekė šiuo metu klasifikuojama KN kodais 2008 30 55 ir 2008 30 75. Šie KN kodai pateikiami tik informacijos tikslais.

    2.   Tyrimas

    2.1.   Konsultacijų aprėptis

    Reglamento (EB) Nr. 3285/94 21 straipsnio 1 dalimi ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 519/94 18 straipsnio 1 dalimi Komisija įpareigojama surengti konsultacijas su valstybėmis narėmis dėl priemonių taikymo ne vėliau kaip priemonių taikymo laikotarpio viduryje.

    Atsižvelgiant į atitinkamas nuostatas tyrimu siekta:

    a)

    ištirti apsaugos priemonių poveikį;

    b)

    nustatyti, ar reikia ir kokiu būdu tiktų paspartinti liberalizavimą; ir

    c)

    įsitikinti, ar vis dar reikia jas taikyti.

    2.2.   Tyrimo laikotarpis

    Šiame veiklos sektoriuje konservavimo sezonas prasideda kiekvienų metų spalio mėn. Analizuojami kiekvieno konservavimo sezono, t. y. laikotarpio nuo spalio iki kitų metų rugsėjo mėn., duomenys. Pirminiame tyrime buvo analizuojami laikotarpių nuo 1998–1999 m. iki 2002–2003 m. duomenys. Šiame tyrime analizuojami 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. laikotarpių duomenys.

    Primenama, kad konservuotų mandarinų gamyba sutelkta Ispanijoje.

    2.3.   Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys

    Klausimynai buvo išsiųsti visoms žinomoms su tyrimu susijusioms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime nustatytą laikotarpį.

    Atsakymus pateikė penki Bendrijos gamintojai, penki tiekėjai, vienuolika importuotojų, septyni eksportuotojai ir (arba) prekybininkai ir dvi asociacijos.

    Komisijos tarnybos surinko ir patikrino visą tyrimui būtiną informaciją ir atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

    Bendrijos gamintojų

    Halcon Foods, S.A., Mursija, Ispanija

    Alcurnia Alimentacion, s.l., Mursija, Ispanija

    Conservas y Fruta S.A., Mursija, Ispanija

    Industrias Videca S.A., Valensija, Ispanija

    Agricultura y Conservas, S.A., Valencia

    Tiekėjų

    Cooperativa Agricola Ntra Sra del Oreto Coop. V, — Valensija

    Nesusijusių importuotojų

    Wünsche Handelsgesellschaft International mbH & Co., KG, Hamburgas, Vokietija

    I. Schröder KG (GmbH & Co), Hamburgas, Vokietija

    Edeka Zentrale AG & Co. KG, Hamburgas, Vokietija

    Hüpeden & Co. (GmbH & Co.) KG, Hamburgas, Vokietija

    3.   Restruktūrizavimas

    Kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 658/2004 120 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros metu buvo tikrinama, kokią restruktūrizavimo pažangą padarė Bendrijos konservuotų mandarinų gamintojai. Šiuo metu pagrindinis restruktūrizavimo rezultatas — 33 000 tonų sumažinti pajėgumai palyginti su praėjusiu sezonu. Šis sumažinimas lygus 25 % visų pirminių pajėgumų. Be to, siekiant sukurti veiksmingesnę gamybos grandinę, kartu didinant masto ekonomiją, buvo imtasi priemonių, skirtų racionalizuoti žaliavos tiekimą bei sukurti ekonomiškesnius pardavimų ir platinimo kanalus. Svarbiausi iki šiol atlikti veiksmai: kai kurie gamintojai nutraukė mandarinų konservavimo veiklą, įvyko bendrovių perėmimai, siekiant bendrai vykdyti supirkimus buvo įkurta kooperatyvinė bendrovė ir įdiegta nauja gamybos linijos sistema.

    Restruktūrizavimo rezultatai jau dabar tampa pastebimi, o laiku bėgant jie turėtų paskatinti imtis ir tolesnių restruktūrizavimo veiksmų. Tarp numatytų veiksmų yra procesų, kuriais siekiama techniškai patobulinti gamybą, užbaigimas. Taip pat numatomas ir kitoks poveikis bei didesnė masto ekonomija, pasiekiami konsoliduojant tokią veiklą kaip gamybos mažinimas ir kooperatyvinių bendrovių steigimas.

    4.   Tyrimo rezultatai

    Taikomų priemonių analizė atlikta remiantis duomenimis, surinktais per tris paskutinius konservavimo sezonus. 2002–2003 m. duomenys buvo pateikti Reglamente (EB) Nr. 658/2004, nustatančiame galutines apsaugos priemones konservuotų mandarinų importui. Čia pateikiami duomenys atspindi šios pramonės padėtį tyrimo iniciavimo metu, prieš atliekant pirminį tyrimą. 2003–2004 m. duomenys, kurie buvo patikrinti šio vidurio laikotarpio persvarstymo metu, apima tyrimo, po kurio buvo įvestos priemonės, laikotarpį. 2004–2005 m. duomenys apima laikotarpį po priemonių įvedimo.

    4.1.   Importas

    4.1.1.   Importo apimtis

    Toliau pateikiamose lentelėse nurodomos importo apimtys iš Kinijos į ES-25. Importas iš visų kitų šalių nėra svarbus, nes jis sudaro mažiau kaip 2 % viso importo, t. y. apie 1 000 tonų per metus. (Importo apimtys tonomis, sezono nuo spalio iki rugsėjo mėn. duomenys)

     

    2002–2003 m.

    2003–2004 m.

    2004–2005 m.  (5)

     

    50 500

    63 900

    46 600 (5)

    Indeksas

    100

    127

    92

    (Šaltinis: Eurostatas)

    2004–2005 m. sezono metu importo apimtys stabilizavosi ir buvo apie 47 000 tonų. Apie 60 % 2004–2005 m. importo buvo atlikta 2005 m. kovo ir balandžio mėn., prieš pasibaigiant licencijos galiojimo terminui. Šis importo apimčių stabilizavimasis sekė po importo apimčių padidėjimo 2003–2004 m., kuomet jos siekė 63 900 tonų. Smarkų importo padidėjimą 2003–2004 m. greičiausiai lėmė numatomas galutinių apsaugos priemonių įvedimas.

    Nuo 2002–2003 m. sezono iki 2004–2005 m. sezono importas į kai kurias valstybes nares išaugo daugiau nei trigubai. Kitos valstybės narės, paprastai neimportuojančios konservuotų mandarinų, pradėjo juos importuoti iš Kinijos. Kita vertus, kai kurios stojančiosios šalys per du mėnesius iki įstojimo į ES importavo didelį svarstomos prekės kiekį, o po Europos Sąjungos plėtros 2004 m. gegužės mėn. importą tam tikrais atvejais visiškai nutraukė.

    Reikia priminti, kad importui buvo taikoma tarifinių kvotų sistema, pagal kurią iš Kinijos buvo leidžiama importuoti apie 32 000 tonų, o iš kitų šalių — apie 2 000 tonų. Išnaudojus tarifinę kvotą, mokamas 301 EUR už toną (EUR/t) muitas. Todėl akivaizdu, kad buvo importuojama ir laikantis kvotos, ir ją viršijant ir tokiu atveju mokant muitą. Tai parodo, kad ES paklausa yra patenkinama.

    4.1.2.   Importo kainos

     

    2002–2003 m.

    2003–2004 m.

    2004–2005 m.

    (10 mėn.)

     

    595

    524

    520

    Indeksa

    100

    88

    87

    (Šaltinis: Eurostatas)

    Importo CIF kainos prie ES sienos mažėjo ir nukrito nuo 595 EUR/t 2002–2003 m. iki 524 EUR/t 2003–2004 m. ir iki 520 EUR/t 2004–2005 m. sezono metu. Nuo 2002–2003 m. sezono iki 2004–2005 m. sezono kainos iš viso sumažėjo 13 %. Pagrindinė šio kainų sumažėjimo priežastis buvo JAV dolerio nuvertėjimas euro atžvilgiu. Primenama, kad importuojamiems konservuotiems mandarinams sąskaitos išrašomos JAV doleriais; JAV doleris per tą laikotarpį nuvertėjo 18 %. Todėl kainos, sąskaitoje nurodomos JAV doleriais, padidėjimą 5 % atsvėrė JAV dolerio nuvertėjimas, dėl kurio kainos faktiškai sumažėjo 13 % (18 % — 5 %). Tačiau nuo 2005 m. sausio buvo stebimas nežymus importo kainos augimas.

    4.2.   Bendrijos gamintojų padėtis

    Siekdama įvertinti priemonių poveikį, Komisija išnagrinėjo atitinkamus ekonominius veiksnius. Analizuojant tyrimo rezultatus turi būti atsižvelgiama į tai, kad gamybos apimtys yra nustatomos kartą per metus, konservavimo sezono pradžioje lapkričio mėn.

    4.2.1.   Gamybos pajėgumas ir pajėgumo panaudojimas

     

    2002–2003 m.

    2003–2004 m.

    2004–2005 m.

    Pajėgumas

    129 000

    129 000

    96 000

    Pajėgumo panaudojimas

    31 %

    22 %

    40 %

    Gamybos pajėgumai nuo 2002–2003 m. sezono iki 2003–2004 m. sezono išliko stabilūs, o 2004–2005 m. sezono metu sumažėjo maždaug 25 % (žr. 3 dalį — restruktūrizavimas). Dėl šios priežasties pajėgumų panaudojimas truputį pagerėjo — nuo 20 % 2003–2004 m. iki 40 % 2004–2005 m.

    4.2.2.   Gamyba

     

    2002–2003 m.

    2003–2004 m.

    2004–2005 m.

    tonos

    39 600

    28 200

    38 000

    Indeksas

    100

    71

    96

    Gamybos rodikliai pagerėjo 2004–2005 m., t.y. sezono po galutinių priemonių įvedimo metu. Iki to laiko dėl didelių importo iš Kinijos apimčių ES gamyba stipriai ir nuolatos smuko. 2003–2004 m. sezono metu buvo pasiektas žemiausias gamybos lygis, kuomet pagamintos produkcijos kiekis tesiekė 28 200 tonų. Šis gamybos lygio nuosmukis sutapo su laikotarpiu, kuomet dar nebuvo įvestos apsaugos priemonės.

    Tuo metu daugelis Bendrijos gamintojų, kadangi jiems grėsė bankrotas, svarstė apie visišką konservuotų mandarinų gamybos nutraukimą.

    Gamybos apimtį vis dar labiausiai lemia gamybos sąnaudų ir numatomos pardavimo kainos santykis. Tuo tarpu numatomą pardavimo kainą labiausiai lemia importo iš Kinijos kainų lygis. Importas pagal kitoms šalims nei Kinija skirtas kvotas yra labai nedidelis, todėl jo poveikis Bendrijos gamintojų pardavimo kainoms nėra reikšmingas.

    4.2.3.   ES pardavimai

     

    2002–2003 m.

    2003–2004 m.

    2004–2005 m.  (6)

    tonos

    28 000

    23 000

    28 000

    Indeksas

    100

    82

    100

    2004–2005 m. sezono metu pardavimai atsigavo dėl padidėjusio konkurencingumo ir nedidelio importo kainų kilimo paskutiniais mėnesiais. Pastarieji teigiami pokyčiai pakeitė neigiamą tendenciją, kuri vyravo iki 2003–2004 m. sezono.

    4.2.4.   Suvartojimas

     

    2002–2003 m.

    2003–2004 m.

    2004–2005 m.(e)

    tonos

    79 000

    82 000

    84 000 (e)

    Indeksas

    100

    104

    106

    (Šaltinis: Eurostato duomenys ir bendrovių apskaičiavimai)

    ES–25 suvartojimas nežymiai padidėjo per pastaruosius du sezonus — labiausiai dėl po 2004 m. Europos Sąjungos plėtros didėjančio suvartojimo.

    4.2.5.   Rinkos dalis

     

    2002–2003 m.

    2003–2004 m.

    2004–2005 m.

    Bendrijos gamintojai

    35 %

    28 %

    33 %

    Po galutinių apsaugos priemonių įvedimo 2004–2005 m. Bendrijos gamintojų turima rinkos dalis beveik pasiekė buvusį lygį ir sudarė 33 %. Šis padidėjimas sekė po rinkos dalies sumažėjimo nuo 35 % 2002–2003 m. iki 28 % 2003–2004 m.

    4.2.6.   Užimtumas, darbo valandų skaičius ir našumas

     

    2002–2003 m.

    2003–2004 m.

    2004–2005 m.

    Užimtuma

    2 343

    2 224

    1 970

    Darbo valandų skaičius

    675 000

    475 000

    580 000

    Darbo valandų skaičius vienai tonai

    17,0

    16,8

    15,3

    Konservuotų mandarinų gamyba yra sezoninė, todėl atitinkamai didžiąją darbo jėgos dalį sudaro sezoniniai darbininkai. Šio subrendusio produkto produktyvumas yra gana stabilus, o produktyvumo kitimas daugiausiai siejamas su derliaus ir šviežių produktų savybėmis. Tačiau nagrinėjamuoju 2004–2005 m. laikotarpiu restruktūrizavimo proceso metu kaip našumą didinantis veiksnys buvo techniniai patobulinimai, dėl kurių sumažėjo darbo valandų vienai tonai skaičius.

    4.2.7.   Kainų sumažinimas

    Tyrimo metu paaiškėjo, kad įvedus galutines apsaugos priemones, kainos buvo labiau mažinamos. Pagrindinis šį reiškinį lemiantis veiksnys buvo JAV dolerio nuvertėjimas (žr. į 4.1.2. punktą).

    (Šaltinis: Eurostatas ir bendrovių duomenys)

    4.2.8   Pelningumas

     

    2002–2003 m.

    2003–2004 m.

    2004–2005 m.

    ES pardavimų grynasis pelnas/nuostolis

    – 4,3 %

    – 6,5 %

    – 5,5 %

    (Šaltinis: bendrovių rodikliai)

    2004–2005 m. sezono metu, kai iš pradžių stabilizavosi importo kainos, o vėliau išaugo našumas, Bendrijos gamintojų rodikliai ėmė po truputį gerėti. Nuo 2005 m. sausio mėn. kainos pradėjo didėti. Tokia teigiama raida sekė po 2003–2004 m. laikotarpio, kuomet rodikliai buvo prasti. 2003–2004 m. prastus rodiklius lėmė nedidelės pardavimų apimtys, didėjančios importo itin mažomis kainomis apimtys ir tai, kad dar negaliojo laikinos apsaugos priemonės.

    4.3.   Kitų suinteresuotųjų šalių padėtis

    4.3.1.   Eksportuotojai

    Daugiau nei 98 % viso eksporto yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės. Eksportuotojams buvo išsiuntinėti klausimynai, o gauta informacija atspindėjo tik apie 20 % bendros eksporto į ES apimties, todėl ji turėjo būti papildyta duomenimis iš Eurostato. Klausimynuose pateikta informacija bendrais bruožais patvirtino iš Eurostato gautus duomenis.

    4.3.2.   Importuotojai/Mažmeninės prekybos tinklai

    Vidutiniškai 75 % konservuotų satsumų į ES importuoja Vokietijos importuotojai ir mažmeninės prekybos tinklai, o likusius 25 % importuoja daugiausiai importuotojai iš Čekijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir Belgijos. Šio tyrimo metu buvo patvirtinta, kad dabar taikoma licencijų sistema veikia tinkamai ir kad tradiciniai importuotojai visiškai išnaudoja licencijas. Importuotojų finansinė padėtis ir toliau yra patikima — konservuotų mandarinų sektoriaus inter alia vidutinis pelningumas yra apie 15 %.

    5.   Tyrimo rezultatų analizė

    5.1.   Priemonių poveikio įvertinimas

    Pastebėtas teigiamas įvestų priemonių poveikis.

    Įvedus priemones Bendrijos gamintojai galėjo pradėti restruktūrizavimo procesą. Jo nulemtas didelis pajėgumo sumažėjimas kartu su priemonėmis, kurių dar turi būti imtasi, turėtų padaryti šį sektorių labiau konkurencingą, maksimaliai padidinti jo našumą ir leisti pasinaudoti masto ekonomija.

    Po didžiausio pakilimo 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. sezonais importas stabilizavosi, nes dėl įvestų priemonių sumažėjo importo apimtis. 2005 m. importo kainos, kurios iki to laiko augo, pradėjo mažėti.

    Bendri tiriamojo laikotarpio Bendrijos gamintojų rodikliai vis dar neigiami, tačiau palyginti su ankstesniu sezonu jie gėrėja. Dėl išaugusio Bendrijos pramonės konkurencingumo ir didesnių importo kainų derinio, ES gamintojų pardavimo ir gamybos rodikliai pagerėjo. Pelningumas, kuris 2003–2004 m. sezono metu buvo -6,5 %, 2004–2005 m. sezono metu padidėjo iki -5,5 %.

    Atsižvelgus į vykstantį restruktūrizavimo procesą, importo tendencijas ir gerėjančią Bendrijos gamintojų padėtį, galima daryti išvadą, kad pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 658/2004 įvestos priemonės yra veiksmingos.

    5.2.   Būtinybės toliau taikyti priemones įvertinimas

    Tik iš pačių naujausių tendencijų matyti, kad pradeda rastis teigiami apsaugos priemonių rezultatai. Tačiau tai neturėtų stebinti, nes galutinės apsaugos priemonės galiojo tik vieno konservavimo sezono metu.

    Pradėtas restruktūrizavimo procesas, kuriuo iki šiol pasiektas rezultatas — 25 % sumažėję pajėgumai. Tikimasi, kad ateinančiais metais veikla bus vykdoma toliau, todėl šiam procesui užbaigti prireiks daugiau laiko.

    Nors importo apimtis ir sumažėjo, 32 000 tonų kvota yra nuolatos viršijama, o kainos vis labiau mažinamos — daugiausiai dėl JAV dolerio nuvertėjimo.

    Kaip jau minėta pirmiau esančioje 5 dalyje, nagrinėjamo laikotarpio Bendrijos gamintojų finansiniai rodikliai, palyginti su ankstesniu sezonu, gerėja, tačiau bendri rodikliai vis dar yra neigiami. Analogiškai, 2004–2005 m. Bendrijos gamintojų gamybos, turimos rinkos dalies ir pardavimų rodikliai pradeda gerėti, tačiau vis dar yra lygūs arba šiek tiek mažesni už 2002–2003 m. rodiklius.

    Pripažindami vis didėjantį teigiamą priemonių poveikį, Bendrijos gamintojai paprašė padidinti papildomą muitą iki tokio lygio, kuris užkirstų kelią kvotą viršijančiam importui. Be to, gamintojai pritartų protingo lygio mažiausios kainos sistemos įvedimui, kad būtų išvengta permainingo importo kainų kitimo.

    Tačiau nei pagrindinio Reglamento (EB) Nr. 3285/94 dėl bendrųjų importo taisyklių 21 straipsnyje, nei atitinkamose PPO taisyklėse nėra nuostatos, pagal kurią būtų galima padidinti apsaugos lygį atsižvelgiant į vidurio laikotarpio tyrimo rezultatus.

    Bendradarbiaujantys importuotojai paprieštaravo mažiausios kainos nustatymui teigdami, kad tokia sistema būtų netinkama dėl importuojamų konservuotų mandarinų ir kitų konservuotų gaminių kryžminio subsidijavimo rizikos. Be to, kai kurie tradiciniai importuotojai norėtų, kad dabar jiems taikomas 75 % koeficientas būtų padidintas iki 95 %, siekiant išvengti spekuliavimo licencijomis. Kalbant apie tarifinės kvotos dydį, kai kurie importuotojai prašo, kad ji būtų gerokai padidinta, teigdami, jog ES gamintojams trūksta žaliavos (šviežių mandarinų), kad būtų patenkinti vidaus rinkos poreikiai.

    Tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad rinkoje yra pakankamas, nors ir po truputį mažėjantis, šviežių satsumų kiekis, o jų kaina yra protinga. Kalbant apie argumentus, susijusius su kiekių apskaičiavimu ir paskirstymu pagal tarifinę kvotą, reikia pasakyti, kad pagal nusistovėjusią praktiką tokiais atvejais reikia palikti pakankamai galimybių kitiems rinkos dalyviams ir tokiu būdu užtikrinti, jog bus išlaikyta konkurencija. Dėl šios priežasties kvotos apskaičiavimo ir paskirstymo principo keitimas būtų nepriimtinas.

    Dėl esamų Kinijos pajėgumų ir dėl to, kad Bendrijos gamintojų padėtis vis dar nėra tvirta, panaikinus priemones kiltų pavojus, jog dabar vykstantis restruktūrizavimo procesas nebus užbaigtas. Kinija gali vienu metu aprūpinti Japonijos, JAV ir Europos rinkas bei lengvai prisitaikyti prie pasaulinės paklausos.

    Dėl didelio skirtumo tarp Kinijos CIF kainų prie ES sienos ir Europos kainų bei nustatyto kainų mažinimo, papildomas muitas, mokamas išnaudojus kvotą, analogiškai turi būti laikomas tinkamu.

    Todėl, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus faktus, Komisija daro išvadą, jog vis dar reikia taikyti esamas apsaugos priemones tam, kad Bendrijos gamintojams būtų lengviau prisitaikyti ir kad toliau vyktų restruktūrizavimo procesas bei toliau gerėtų dabartinė nepalanki ekonominė padėtis.

    5.3.   Liberalizavimo spartos įvertinimas

    Kaip numatė PPO ir pagal Bendrijos teisinę sistemą, jau vykdomas laipsniškas priemonių liberalizavimas. Šiuo tikslu Komisijos reglamentu (EB) Nr. 658/2004 nustatyta, kad kvota kasmet padidinama 5 %. Nepaisant papildomo muito, importas viršija 32 000 tonų per metus tarifinės kvotos ribas. Tyrimo metu nustatyta, kad ES gamintojų ekonominių rodiklių gerėjimas ir vykstantis restruktūrizavimo procesas neviršija numatytos spartos ir atitinka priemonių įvedimo metu buvusius pagrįstus lūkesčius. Todėl tam, kad padėtis pagerėtų ir kad būtų įgyvendintas restruktūrizavimo procesas, turi praeiti daugiau laiko nei vienas konservavimo sezonas. Importuotojų padėtis nepasikeitė ir išlieka teigiama.

    Importo tarifinės kvotos padidinimas sukeltų pavojų vykstantiems restruktūrizavimo procesams ir sumažintų priemonių poveikį. Remdamasi šiais faktais, Komisija mano, kad Reglamente (EB) Nr. 658/2004 numatyta importo liberalizavimo sparta yra tinkama ir nebūtų tikslinga ją didinti.

    6.   Galutinis aptarimas

    Iš pirmiau pateiktų rezultatų matyti, kad dėl galiojančių priemonių Bendrijos gamintojų padėtis palaipsniui gerėja. Taip pat vyksta restruktūrizavimo procesas, atitinkantis šio tyrimo lūkesčius; tikimasi, kad iki galo jis bus įgyvendintas per ateinančius kelerius metus.

    Viso nagrinėjamo laikotarpio metu buvo viršijama nustatyta tarifinė kvota — tai parodo, kad specifinis muitas nėra per didelis ir Bendrijos rinkai leidžia pakankamai pasinaudoti išorės ištekliais. Siekiant, kad taikomos priemonės išliktų veiksmingos ir pagerėtų Bendrijos gamintojų padėtis, nereikėtų didinti liberalizavimo spartos.

    7.   Išvada

    Todėl Komisijos atliktoje analizėje, kuriai pritarė Patariamasis komitetas, daroma išvada, kad galiojančių apsaugos priemonių taikymas yra veiksmingas bei vis dar būtinas ir kad dabartinė liberalizavimo sparta yra tinkama.

    Todėl ir toliau turėtų būti taikomos šiuo metu galiojančios priemonės, nekeičiant nei jų formos, nei dydžio.


    (1)  OL L 104, 2004 4 8, p. 67.

    (2)  OL L 349, 1994 12 31, p. 53.

    (3)  OL L 67, 1994 3 10, p. 89.

    (4)  OL C 137, 2005 6 4, p. 11.

    (5)  (Ekstrapoliuojama remiantis 10 mėnesių duomenimis)

    (Šaltinis: Eurostatas)

    (6)  (Ekstrapoliuojama remiantis 9 mėnesių pardavimų duomenimis)


    Top