20.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/135

1.1

Šio komunikato esmė, kaip buvo skelbta 2004 m. Pavasario ataskaitoje (1), — nustatyti bendrą struktūrą valstybių narių sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros reformai ir plėtojimui remti taikant „atvirą koordinavimo metodą“.

1.2

Komisija nustatė tris principus (2), kuriuos Barselonos Europos Vadovų Taryba patvirtino 2002 m. kovo mėn., kurie galėtų būti reformos pagrindu: visiems prieinama priežiūra remiantis teisingumo ir solidarumo principu, kokybiška priežiūra ir tokios priežiūros ilgalaikis finansinis tvarumas, siekiant, kad sistema taptų kuo veiksmingesnė.

1.3

Sveikatos priežiūros kaip paslaugos apibrėžimas pagal Sutartį, nuolatinė nelygybė ir problemos, susijusios su galimybe pasinaudoti, kartais nepakankama paslaugų kokybė ir finansinės pusiausvyros nebuvimas išryškino būtinybę sustiprinti nacionalinių politikų koordinavimą, kad būtų užtikrintas šio sektoriaus modernizavimas ir plėtra, kartu atsižvelgiant į gyventojų senėjimo sudėtingų padarinių poveikį socialinei sanglaudai ir užimtumui.

1.4

Kad būtų įveikti šie sunkumai, socialinės apsaugos sistemos turi būti integruotai ir koordinuotai pertvarkytos.Sveikatos priežiūra ir ilgalaikė priežiūra priklauso vienam sektoriui, kur socialinės apsaugos koordinavimas turi būti racionalizuotas (3). Atviras koordinavimo metodas idealiai tinka šiame kontekste, nes tai lanksti priemonė, kurią taikant atsižvelgiama į kiekvienos valstybės konkrečias aplinkybes ir kompetencijos sritis (4).

1.5

Komunikate nustatyti šie veiksmai:

2.1.1

EESRK dar kartą pabrėžia, kad ji visapusiškai remia, o tai jau buvo pareikšta ankstesnėse nuomonėse, bendrus sveikatos-priežiūros sistemų plėtojimo tikslus. Pirmiausia:

EESRK sutinka, kad visi šie tikslai yra svarbūs ir abipusiai susiję, o jiems plėtoti ir racionalizuoti reikalingas veiksmingas valdymas, pagrįstas suinteresuotų dalyvių dalyvavimu ir atsakomybės jiems suteikimu, kadangi socialiniai partneriai ir visa pilietinė visuomenė turi prisidėti prie reformų vykdymo.

2.1.2

Be to, neseniai paskelbtoje nuomonėje savo iniciatyva EESRK argumentuoja, kad nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų gebėjimas įgyvendinti šiuos tikslus priklauso nuo daugybės socialinių — ekonominių ir demografinių veiksnių, kuriuos reikia giliau išanalizuoti, jei norime geriau suprasti problemos sudėtingumą, ir numatyti tendencijas, kurios gali trukdyti (5).

2.1.3

Tokie veiksniai daro įtaką dabartiniams ir būsimiems poreikiams bei turimiems ištekliams. Gyvybiškai svarbu, kad sveikatos priežiūros sistema taptų veiksminga, nes sveikatos priežiūra yra glaudžiai susijusi su kitomis socialinės apsaugos sistemos sudedamosiomis dalimis. Dėl to jos finansavimo reikalavimai konkuruoja su kitų socialinės apsaugos sričių reikalavimais, nors jos problemos daro įtaką jiems, ir atvirkščiai.

2.1.4

Pačiame sveikatos priežiūros sektoriuje vyksta panaši konkurencija dėl finansinių išteklių ir veikia sąveikos mechanizmai. Pavyzdžiui, kai skirstomos lėšos, vieno sektoriaus racionalizavimas gali sukelti visiškai priešingą nei norimą poveikį kitame sektoriuje. Perkeliant personalą iš vieno sektoriaus gali įvykti nepageidaujamas kokybės pablogėjimas. Tokios priemonės turėtų būti kruopščiai išanalizuotos, ar jos tinka kiekvienai sveikatos priežiūros sistemos restruktūrizavimo programai.

2.1.5

EESRK mano, kad jei būtų imamasi spręsti vieno problemos aspekto nepagalvojus, koks būtų atgarsis kituose sektoriuose, arba nepastebėjus tarpusavyje susijusių tendencijų skirtinguose sektoriuose, gali atsirasti iškraipymai arba gali būti užkirstas kelias norimiems tikslams įgyvendinti. Dėl to, labai svarbu turėti vieną problemų ir jų tarpusavio priklausomybės globalią viziją bei bendromis strategijomis rasti tinkamus sprendimus.

2.1.6

Sveikatos priežiūra pasižymi svarbiu socialiniu ir psichologiniu aspektu. Susidūrę su liga, kančia ar mirtimi, žmonės visada tikisi geriausios priežiūros ir nesiliauja galvoję apie išlaidų efektyvumą ir tvarumą. Dėl to kyla kebli politinė problema. Valstybinio sektoriaus sprendimų priėmimo institucijos turi nustatyti prioritetus ir teikti išlaidų atžvilgiu efektyvias tvarias sveikatos apsaugos paslaugas. Tačiau dažnai tokie pasirinkimai susiduria su sektoriniais interesais ir subjektyviu suvokimu, ir dėl to kartais būna sunku būtinas restruktūrizavimo priemones taikyti paslaugų paklausai ir pasiūlai.

2.1.7

Vertinant ekonominės naudos koeficientą ir finansinį tvarumą, kad būtų užtikrinta, jog visos sveikatos sektoriaus restruktūrizavimo priemonės lemtų geresnį racionalizavimą ir būtų perspektyvios ilgos trukmės laikotarpiu, reikėtų atsižvelgti į žmonių poreikius ir lūkesčius dėl jų pačių sveikatos, o tai reiškia ne tik kokybiškesnio gyvenimo siekį, bet ir vertą gyventi gyvenimą. Tai taip pat turėtų padėti valstybės sektoriaus sprendimų priėmimo procesui, kuriame atsižvelgiama į visų gyventojų tikruosius poreikius, o taip pat pacientų ir žmonių, turinčių konkrečius sveikatos poreikius, reikmes.

2.1.8

EESRK mano, kad sveikatos priežiūra yra Bendrijos politikos teisė ir prioritetas. Tačiau komitetas laikosi tos nuomonės, jog tam, kad ši teisė būtų garantuota ilgą laiką, mums reikia nustatyti veiksmingas priemones, kad būtų užtikrintas tinkamas visiems prieinamos ir turimus išteklius atitinkančios priežiūros lygis. Dėl to būtina atlikti nuodugnius tyrimus ir sužinoti, kurie gyventojų sveikatos apsaugos ir priežiūros poreikiai ir lūkesčiai yra pateisinami, o kurie — ne. Be to, reikia nustatyti priemones atsakomybei skatinti, o tai paskatins tinkamą išteklių naudojimą ir sveikatos priežiūros veiksmingumą ir lems sistemos finansinį tvarumą.

2.2.1

Gyventojų senėjimas reiškia kur kas daugiau nei vien tik vyresnių nei 65 metų gyventojų skaičiaus procentinį padidėjimą, ir netgi dar didesnį vyresnių nei aštuoniasdešimt metų turinčių gyventojų skaičiaus padidėjimą, ir dėl to dažnai, tačiau nebūtinai, padidėja pacientų, turinčių ne vieną ligą, skaičius o tai yra reiškinys, kuris, savo ruožtu, gali nulemti ne tiek medicininio gydymo skatinimą, kiek labiau holistinį požiūrį į gydymą. Demografinis senėjimas lemia tam tikras problemas, kurios kartais ignoruojamos, tačiau turėtų būti sprendžiamos:

2.2.2

Socialinis tinklas, atsiradęs esant skirtingoms demografinėms aplinkybėms ir poreikiams, turi būti peržiūrėtas, kad būtų galima įveikti tokius bruožus kaip nelankstumą ir priešinimąsi pokyčiams, kurie yra įsišakniję organizacijose, užimtumo sektoriuose ir kultūrinėje mąstysenoje. EESRK mano, kad tai galima pasiekti įvertinus gyventojų sveikatos būklę ir poreikius, kurie skirtingose valstybėse narėse gerokai skiriasi, bei prognozuojant demografinius poslinkius. Šie pokyčiai jau prasidėjo ir, manoma, jie suintensyvės, tik vargu, ar galima nuspėti kada.

2.2.3

Be to, reikėtų rasti sprendimus, kaip pagerinti paslaugų paklausos ir pasiūlos valdymą, padidinti galimybes pasinaudoti priežiūra, patenkinti paklausą, padėti labiau pažeidžiamiems gauti visapusišką naudą iš teikiamų paslaugų, užtikrinti integruotą poreikių ir asmeninius poreikius atitinkančių priežiūros programų įvertinimą, priežiūros tęstinumą ir sistemingą rezultatų vertinimą. Atviro koordinavimo metodas taip pat turėtų apimti šiuos aspektus ir dėl to skatinti vienodesnį požiūrį ir tvirtesnius socialinės sanglaudos mechanizmus.

2.2.4

Antrasis komunikate minimas demografinių pokyčių aspektas, t.y. pokyčiai šeimos gyvenime ir aukštesnis moterų užimtumo lygis, sumažina šeimos galimybes teikti neoficialią priežiūrą. Savo ruožtu tai reiškia, kad priežiūra namuose turi būti peržiūrėta, nes dėl personalo įdarbinimo sąnaudų ir sunkumų, dėl rizikos netekti priežiūros 24 valandas per parą, o dažniausiai dėl būtinybės atsižvelgti į kitus paciento žmogiškuosius poreikius, jos negalima palikti vien tik profesionaliems slaugytojams. Todėl būtina apsvarstyti naujas šeimos priežiūros socialinės paramos politikos kryptis, įskaitant galimybę tam tikra forma mokėti šeimos slaugytojui, užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas, transporto priemones ir teikiant panašias paramos paslaugas.

2.2.5

Šiuo metu vietos valdžios institucijos, nacionalinės sveikatos tarnybos ir socialines paslaugas žmonėms teikiančios pelno nesiekiančios organizacijos bei asociacijos įvairiais būdais teikia sveikatos priežiūros paslaugas namuose. Apskritai, buvo pastebėta, kad kai kuriose šalyse ji nėra pakankamai išplėtota. Ją reikia pagerinti, kad būtų atsižvelgta į besikeičiančius poreikius, kuriuos lemia epidemiologiškai padažnėję demencijos, nervų ir kraujagyslių ligų atvejai, o dar platesne prasme — dėl polipatologijos, dėl kurios netenkama savarankiškumo ir kuri paliečia daugiau nei 30 % vyresnių nei 75 metų gyventojų.

2.2.6

EESRK rekomenduoja palyginti ir nuodugniai išanalizuoti nuolatinės paramos neoficialiems slaugytojams iniciatyvas valstybėse narėse. Tarp tokių iniciatyvų galėtų būti mokesčių lengvatos, slaugytojų pensijų ir socialinis draudimas, teisė išeiti iš darbo ir prižiūrėti giminaitį, pavaduojančių slaugytojų skyrimas poilsio laikotarpiams bei dienos metu priežiūrą teikiančių centrų paslaugos ir kt. (9)

2.2.7

Tokio tipo sprendimai žada būti ekonomiškesni paslaugos teikėjui ir teikia didesnį pasitenkinimą vyresnio amžiaus paramos gavėjams, tiek kiek jie apima profesinius išteklius ir neoficialius išteklius, ryškėja solidarumas su vyresnio amžiaus žmonėmis, o tuo pat metu gerokai sumažina priežiūros kainą. Kitaip tariant, laimi abi pusės, nes išlaidos būtų žymiai didesnės, jei tokio pat lygio priežiūra būtų teikiama vien tik namuose; šiuo atveju išsaugoma ir neoficiali priežiūra, kuri teikiama bet kokiu atveju.

2.3.1

Europos Sąjungoje sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sektorius įdarbina gana didelį procentą darbuotojų. Tai antras pagal dydį darbo vietas kuriantis sektorius. Nuo 1997 iki 2002 metų 15 ES valstybių buvo sukurta 1,7 milijono darbo vietų. Nepaisant to, bijoma, kad sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių žmonių senėjimas ir sunkumai užtikrinant kokybiškas paslaugas gali lemti didelę sektoriaus krizę.

2.3.2

Profesinis ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis turi būti pertvarkytas, siekiant patenkinti atsirandančius poreikius, išlaikyti kokybiškų paslaugų lygį ir užtikrinti, kad darbuotojai išliktų profesiškai aktyvūs:

2.3.3

EESRK mano, kad, be to, jog turėtų būti tobulinamas įvairių kategorijų slaugos darbuotojų mokymas, turėtų būti ugdomi nauji gebėjimai:

2.3.4

EESRK palankiai vertina Europos socialinio fondo paramos naudojimą mokymo programoms, kad būtų pagerintas sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sektoriuose dirbančių žmonių įgūdžių lygis, išvengta pirmalaikio sektoriaus darbuotojų netekimo ir pagerinta priežiūros sistemos kokybė, lankstumas ir tuo pačiu veiksmingumas. Toks požiūris yra ypač svarbus naujos valstybėms narėms, kur modernizacijos procesas vyksta sparčiau ir intensyviau, o profesinio mokymo poreikis yra atitinkamai didesnis.

2.3.5

Kad būtų pasiekti geri rezultatai, turi būti konstruktyviai persvarstytas valstybės ir privataus sektorių tarpusavio bendradarbiavimas. Turi būti aktyviai stengiamasi bendradarbiauti ne vien tik tam, kad būtų išvengta konkurencijos tarp paslaugų teikėjų pasaulyje, kuriame, prognozuojama, veikliosios gyventojų dalies procentas nuolat mažės (o dėl to atsiras darbuotojų trūkumas ir augs darbo sąnaudos), bet ir tam, kad į sveikatos priežiūros sistemas būtų visapusiškai integruotos veiksmingumo ir dėmesingumo poreikiams savybės — tikslai, kurių šiuo metu du sektoriai siekia atskirai, o ne bendradarbiaudami.

2.4.1

Ir senos, ir naujos valstybės narės susiduria su labai svarbia problema — kaip toliau teikti prieinamas kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nepaimant išteklių iš kitų sektorių arba politinių prioritetų. Tam reikalinga strategija, kuri didelį dėmesį skirtų ilgalaikėms tendencijoms, pasiūlai ir paklausai. Veiksmais, kurių buvo imtasi neatsižvelgus į šiuos abu veiksnius, nepavyko suvaržyti sąnaudų vidutinės trukmės laikotarpiu.

2.4.1.1

Biudžetiniai suvaržymai, iš dalies numatyti Stabilumo pakte, apskritai neleidžia padidinti išlaidų socialinei apsaugai, proporcingai augančiai socialinių paslaugų paklausai. Nepaisant to, galima padaryti svarbius pakeitimus pertvarkant esamas paslaugas ir sutelkiant dėmesį į paslaugas, kurios pasirodė veiksmingos, atsisakant nepagrįsto sveikatos apsaugos paslaugų naudojimo. Be to, veiksminga sveikatos apsaugos politika reiškia, kad reikia iš naujo peržiūrėti sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos sąveiką, nustatant struktūras ir gydymo rūšis bei profesines paslaugas, kurios geriausiai tiktų dabartinėms ir būsimoms sąlygoms, bei geriausiai atitiktų gyventojų poreikius.

2.4.1.2

Stengiantis kontroliuoti sąnaudų didėjimą, buvo išbandyti įvairūs metodai, įskaitant dalį sąnaudų perkeliant vartotojui (tai ne tik perkelia finansinę naštą asmeniui, bet ir sumažina paklausą), suvaržant pasiūlą ir paklausą kainos ir apimties požiūriu, vykdant veiksmingą išteklių naudojimą skatinančias reformas bei perkeliant išteklius iš ligoninių ir socialinės priežiūros į priežiūrą namuose.

2.4.1.3

Šiame tyrime remiamas atviro koordinavimo metodo taikymas padės geriau suprasti iš esmės nesulyginamas pagrindines sąlygas ir galimą poveikį kitiems socialinių paslaugų sektoriams ir tokiu būdu bus galima įvertinti, kurios priemonės buvo efektyviausios ir koks priemonių derinys gali būti geriausias.

2.4.2

Nors prevencinė sveikatos priežiūros politika yra neabejotinai svarbi ir reikalinga, bet, deja, ji dažnai pamirštama. Konkretus prevencinių priemonių (pageidautina toli siekiančių ir visuotinai taikomų priemonių) planas turėtų būti labai svarbus siūlomoje sveikatos priežiūros reformų ir tvarios raidos strategijoje. Įvairios prevencinės priemonės, o ypač tos, kurios jau buvo išbandytos nacionaliniu lygiu, turėtų būti kruopščiai patikrintos atviro koordinavimo metodu, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi konkrečių veiksmų. EESRK supranta, kad prevencines priemones yra sunku įgyvendinti, nes tam reikia politikos koordinavimo, kurio dar nėra, bei švietimo programų, skatinančių sveikesnę gyvenseną (sveikesnį maitinimąsi bei intensyvesnę fizinę ir protinę veiklą). Šiose programose ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas tai gyventojų daliai, kurios sveikatai gresia didesnis pavojus ir yra atsidūrusi mažiau palankioje socialiniu ir ekonominiu požiūriu padėtyje, o taip pat turėtų būti siekiama sveikesnių darbo sąlygų. Tokių priemonių parengimas reikalauja daug laiko ir pastangų, bet neužtikrina sėkmingo įgyvendinimo.

2.4.3

Išlaidų diferencijavimas pagal priežiūros paslaugas, persiuntimo procedūras ir gydymą yra pagirtinas būdas apriboti išlaidas. Todėl bet kokios investicijos, kurios pagerins sveikatos priežiūros sistemos gebėjimą reaguoti į poreikius arba kurios palengvins modernizavimą, turi būti laikomos priemonėmis, kurios padės, laikui bėgant, sveikatos priežiūrai tapti dar tvaresne. Tačiau tokios rūšies investicija kartais paaukojama dėl skubių ekonominių reikalų. EESRK mano, kad investicijos į sveikatos priežiūros sistemos racionalizavimą turėtų būti derinamos su priemonėmis, siekiant daryti poveikį paklausai (siuntimų pas specialistus kriterijai, maksimalios sumos nustatymas, kurią viršijus asmuo pats padengia išlaidas, ir kt.) ir pasiūlą (sveikatos priežiūros infrastruktūra, pažangių technologijų ir farmacijos produktų kaina, tais atvejais, kai kainos ir naudos santykis ne visada aiškus, mokėjimo kriterijai ir tvarka, sveikatos priežiūros darbuotojų informuotumo apie sveikatos priežiūros kaštus didinimas ir kt.).

2.4.3.1

Sveikatos apsaugos ir priežiūros sistemos struktūra ir darbo metodai bei perėjimas iš vienos tarnybos į kitą turėtų būti atidžiai išanalizuotas, užtikrinant efektyvų ir veiksmingą darbą bei koordinavimą. Tai turėtų būti atviro koordinavimo metodo prioritetas.

2.4.3.2

Naujos valstybės narės intensyviai dirba, siekdamos modernizuoti savo sveikatos apsaugos ir priežiūros sistemas, o EESRK primygtinai rekomenduoja sveikatos apsaugos ir priežiūros sistemų infrastruktūros patobulinimams remti naudoti struktūrinius fondus, o ypač Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Sanglaudos fondą. Be to, EESRK mano, kad patirties įvertinimas taikant atvirą koordinavimo metodą galėtų būti ypač naudingas naujosioms valstybėms narėms, nes leistų joms išvengti sistemų, kurios tikriausiai greitai taptų atgyvenusiomis.

2.4.4

Kaip rekomenduojama komunikate, bendradarbiavimo tarp šiuo metu atskirai dirbančių priežiūros teikėjų (intensyvi priežiūra, pirminė sveikatos priežiūra, socialinės paslaugos) didinimas yra tikrai tikslingas, nes ypač priklausomiems žmonėms paprastai reikia įvairių paslaugų, ir ne tik sveikatos priežiūros. Konstruktyvus šeimų, slaugos darbuotojų ir medicinos personalo tarpusavio bendradarbiavimas lemia geresnius rezultatus mažesne kaina. EESRK tikisi, kad neseniai įsteigtai aukšto lygio sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros grupei bus suteikti aiškūs įgaliojimai, kuriuose bus numatyta, kad reikia rekomenduoti konkrečias veiklos priemones, skirtas bendradarbiavimui.

2.4.5

Be jokios abejonės, technologijų pažanga ir didesnis pacientų informuotumas gali sumažinti išlaidas, nes tai sumažina konkrečios patologijos gydymo išlaidas ir jų dažnumą. Tačiau tai lemia ir naujus poreikius ir teisę, kad tokie poreikiai būtų patenkinti. Dėl to, atsisakoma nusistovėjusių, rentabilių ir dažniausiai adekvačių diagnostinių ir terapinių procedūrų. Jei novatoriškomis procedūromis konkrečiai nesiekiama veiksmingesnės vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros, greičiausiai jos turės neigiamą, o ne teigiamą poveikį sveikatos priežiūros išlaidoms. Labiau išsilavinusių ir labiau savo sveikata besirūpinančių gyventojų dalies spaudimas gali lemti dar didesnį paslaugų sumažėjimą labiau socialiai nuskriaustoms gyventojų grupėms, kurių galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūra jau ir taip ribota.

3.1

Atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma parengti Europos teisės aktų dėl ilgalaikės sveikatos priežiūros, EESRK mano, kad atviras koordinavimo metodas yra svarbiausias, kad būtų veiksmingai modernizuota ir išplėtota lengvai prieinama, ilgalaikė kokybiška sveikatos priežiūra, o taip pat užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą esant skirtingoms sąlygoms ir atsižvelgti į didėjantį spaudimą ir sunkumus.

3.1.1

Nagrinėjant sukauptą patirtį ir ja keičiantis, pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas:

3.2

Atviro koordinavimo metodo taikymas reiškia, kad reikės nustatyti rodiklius, kuriais bus galima nustatyti esamus žinių trūkumus, tuo pačiu atsižvelgiant į esamas situacijas ir ilgalaikę socialinę dinamiką, darančią poveikį sveikatos priežiūros sistemai. Rodiklių grupė turi apimti visus struktūrinius aspektus (paslaugų tinklą, įrangą ir darbuotojus, mokymo ir patirties lygius ir kt.). Grupė taip pat turi apimti sveikatos priežiūrai būdingas savybes (paslaugų teikimo ir intervencijų atlikimo metodus, darbo gaires, medicinos nuostatus ir praktiką, pacientų teisių apsaugą ir kt.). Ir galiausiai, ji turi apimti aspektus, susijusius su konkrečios sveikatos priežiūros rezultatais, pagal tipą ir socialines galimybes.

3.2.1

Turi būti ypatingai stengiamasi užtikrinti, kad rodikliai leistų stebėti ir vertinti konkrečiai su vyresnio amžiaus žmonėmis ir su tuo, kokią priežiūrą jie gauna, susijusias tendencijas, o to trūksta šiuo metu nustatytiems arba jau naudojamiems rodikliams. Rodikliai turi būti rengiami kartu aiškinant bendrus tikslus. Šiuo metu būtų naudinga surinkti jau esamą informacija iš daugelio šaltinių, apimant PSO, EBPO ir EBSR (Europos bendrieji sveikatos rodikliai). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į duomenis, pateiktus 2004 m. pabaigoje pagal naują EU SILC.

3.3

Komunikate siūlomi „kiti veiksmai“, skirti ypatingai svarbiems problemos aspektams ir išplečiantiems diskusiją iki susijusių intereso sričių. Tačiau pasiūlymai yra bendro pobūdžio ir todėl kyla pavojus, kad atviras koordinavimo metodas nepasistūmės gerokai į priekį.

3.3.1.

EESR tikisi, kad bus tiksliau nustatyti „bendrieji tikslai“, jeigu jie nebus pernelyg nurodomojo pobūdžio ir neturės neigiamo poveikio nacionalinių sistemų struktūrai. Be to, siūlomi preliminarūs pranešimai turėtų būti naudingi ir nepareikalaus daug papildomų administracinių sąnaudų bei netaps našta, nes naujų valstybių narių ištekliai yra riboti.

3.4

Nepaisant to, EESRK tikisi, kad Komisija imsis skubių veiksmų:

3.5

Ypač svarbu ir neatidėliotina skatinti veiklą, kad būtų tobulinami veiklą vykdančių asmenų ir specialistų įgūdžiai rengiant tinkamas profesinio mokymo programas, apimančias bendrą profesinį pagrindą tarp sveikatos priežiūros ir su sveikata susijusio socialinio darbo. Ši nuostata apima ne tik techninius aspektus ir reikalauja tokių naujų įgūdžių kaip informacijos valdymas, ypač naudojant kompiuterinius tinklus ir didelio masto finansų administravimą. Tokias naujas profesinio mokymo programas turėtų remti ir skatinti Bendrija, kad pasinaudotų patirtimi, kuria buvo pasikeista taikant atvirą bendradarbiavimo metodą.