–

GN, atstovaujamos avvocati A. Police, G. Schettino ir F. Ferraro,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocati dello Stato F. Varrone ir G. Santini,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Hellmann ir J. Möller,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Martin ir B.-R. Killmann,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 10 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnio ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), 6 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Ministero della Giustizia (Teisingumo ministerija, Italija) ir GN ginčą dėl 2016 m. balandžio 21 d. šios ministerijos generalinio direktoriaus įsakyme, skelbiančiame konkursą dėl 500 laisvų notarų vietų, organizuojamą rengiant egzaminus, nustatyto maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimo asmenims, norintiems dalyvauti šiame konkurse.

3

Direktyvos 2000/78 6 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje pripažįstama kovos prieš bet kokią diskriminacijos formą reikšmė, įskaitant poreikį imtis reikiamų priemonių socialinei ir ekonominei pagyvenusių ir neįgalių žmonių integracijai.“

4

Pagal šios direktyvos 1 straipsnį jos tikslas – „nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą“.

5

Šios direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje:

<…>“

6

Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta:

„Neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:

<…>“

7

Šios direktyvos 6 straipsnio „Skirtingo požiūrio dėl amžiaus pateisinimas“ 1 dalyje numatyta:

„Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos [teisėtus] užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Toks skirtingas poveikis [požiūris,] be kitų dalyk[ų,] gali apimti:

8

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 1926 m. rugpjūčio 6 d.legge n. 1365, Norme per il conferimento dei posti notarili (Įstatymas Nr. 1365, kuriuo patvirtinamos notarų vietų skyrimo taisyklės) (GURI, Nr. 192, 1926 m. rugpjūčio 19 d.; toliau – Įstatymas Nr. 1365/1926) 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Notarai Respublikos Prezidento dekretu skiriami pasibaigus konkursui, organizuojamam rengiant egzaminus, kuris vyksta Romoje bent kartą per metus; laisvų vietų skaičių nustato teisingumo ministras.

<…>

Kad galėtų dalyvauti konkurse, kandidatai:

<…>

b) pranešimo apie konkursą dieną neturi būti sulaukę 50 metų.

<…>“

9

Įstatymo Nr. 1365/1926 7 straipsnyje numatyta:

„Praktikuojantys notarai atleidžiami iš pareigų Respublikos Prezidento dekretu, kai jiems sukanka 75 metai.“

10

2016 m. balandžio 21 d. įsakymu Teisingumo ministerija paskelbė konkursą dėl laisvų 500 notarų vietų, organizuojamą rengiant egzaminus. Šiame įsakyme, laikantis Įstatymo Nr. 1365/1926 1 straipsnio, asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, nustatytas maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimas.

11

GN apskundė šį įsakymą, kuriuo jai neleista laikyti egzaminų raštu, nes pranešimo apie konkursą dieną jai jau buvo suėję 50 metų, Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas, Italija).

12

Šis teismas nustatė laikinąją apsaugos priemonę, kuria GN buvo leista dalyvauti konkurse. Ji sėkmingai išlaikė visus minėto konkurso egzaminus.

13

2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu šis teismas pripažino GN skundą nepriimtinu, motyvuodamas tuo, kad išlaikiusi atitinkamo konkurso egzaminus ji prarado suinteresuotumą kreiptis į teismą.

14

Teisingumo ministerija pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija), manydama, kad Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas) turėjo iš esmės atmesti GN skundą ir neatsižvelgti į tai, kad ji sėkmingai išlaikė aptariamo konkurso egzaminus.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas) turėjo pripažinti priimtinu GN skundą, pateiktą dėl 2016 m. balandžio 21 d. įsakymo, kiek jame asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, kad galėtų užsiimti notaro profesija, nustatytas maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimas. Be to, jis mano, kad šis amžiaus apribojimas atitinka galiojantį nacionalinį įstatymą, būtent Įstatymo Nr. 1365/1926 1 straipsnį. Vis dėlto Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) abejoja dėl šios nuostatos atitikties Direktyvai 2000/78 ir, kad galėtų priimti sprendimą savo nagrinėjamoje byloje, kreipėsi į Teisingumo Teismą.

16

Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) teigia, kad kyla konkretus klausimas, ar minėta nuostata galėtų būti pateisinama atsižvelgiant į tikslus, kuriuos jai nurodė Teisingumo ministerija: užtikrinti notaro profesinės veiklos stabilumą ilgą laiką, nesutrikdant šios profesijos atstovų socialinės apsaugos sistemos finansinio balanso, užkertant kelią užsiimti šia veikla asmenims, kurie greitai pasieks pensinį amžių.

17

Šiomis aplinkybėmis Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar pagal [Chartijos] 21 straipsnį, SESV 10 straipsnį ir [Direktyvos 2000/78] 6 straipsnį tiek, kiek jie draudžia diskriminaciją dėl amžiaus siekiant įsidarbinti, valstybei narei draudžiama nustatyti amžiaus apribojimą asmenims, norintiems užsiimti notaro profesija?“

18

Pateikdamas klausimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Chartijos 21 straipsnis ir Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kuria asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, kad galėtų užsiimti notaro profesija, nustatytas maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimas.

19

Pirmiausia reikia priminti, kad bet kokios diskriminacijos, įskaitant dėl amžiaus, draudimas įtrauktas į Chartijos 21 straipsnį ir jis užimtumo ir profesinėje srityje sukonkretintas Direktyvoje 2000/78 (2019 m. vasario 7 d. Sprendimo Escribano Vindel, C‑49/18, EU:C:2019:106, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

20

Šiomis aplinkybėmis, siekiant atsakyti į pateiktą klausimą, pirma reikia išsiaiškinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės nuostata patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį ir joje įtvirtintas skirtingas požiūris dėl amžiaus. Jeigu taip yra, toliau būtina patikrinti, ar šis skirtingas požiūris gali būti pateisinamas atsižvelgiant į šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį.

21

Pirma, dėl klausimo, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės nuostata patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį, reikia pažymėti, kad tiek iš šios direktyvos pavadinimo ir preambulės, tiek iš jos turinio ir tikslo matyti, kad ja siekiama nustatyti bendruosius pagrindus, kad kiekvienam asmeniui būtų užtikrintas vienodas požiūris „užimtumo ir profesinėje srityje“, suteikiant jam veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos dėl vienos iš jos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, įskaitant amžių (2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C‑416/13, EU:C:2014:2371, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

22

Be to, šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad, neviršijant Europos Sąjungai suteiktų įgaliojimų, ji taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose, taip pat valstybinėse įstaigose, įsidarbinant, imantis savarankiškos ar profesinės veiklos, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas, visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais.

23

Įstatymo Nr. 1365/1926 1 straipsnyje įtvirtinus, kad konkurse norint užsiimti notaro profesija gali dalyvauti tik kandidatai, kurie pranešimo apie konkursą dieną dar nėra sulaukę 50 metų, daromas poveikis priėmimo į šias pareigas sąlygoms. Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata laikytina nustatančia su įdarbinimo sąlygomis, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktą, susijusias taisykles.

24

Vadinasi, pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės nuostata patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį.

25

Antra, dėl klausimo, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės nuostata įtvirtinamas skirtingas požiūris dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį, reikia priminti, jog pagal šią nuostatą „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos. Šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte patikslinama, jog pagal jo 1 dalį tiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl bet kurios šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei su panašioje situacijoje esančiu kitu asmeniu (2010 m. sausio 12 d. Sprendimo Wolf, C‑229/08, EU:C:2010:3, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

26

Nagrinėjamu atveju taikant Įstatymo Nr. 1365/1926 1 straipsnį su tam tikrais asmenimis vien dėl to, kad jiems sukako 50 metų, elgiamasi mažiau palankiai nei su panašioje situacijoje esančiais kitais asmenimis. Todėl šia nuostata įtvirtinamas skirtingas požiūris dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal kartu taikomus Direktyvos 2000/78 1 straipsnį ir 2 straipsnio 2 dalies a punktą.

27

Taigi, trečia, reikia išsiaiškinti, ar šis skirtingas požiūris yra pateisinamas pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį.

28

Pažymėtina, kad šios nuostatos pirmoje pastraipoje nurodyta, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtus užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

29

Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir c punktuose taip pat patikslinta, kad šis skirtingas požiūris gali apimti, pavyzdžiui, specialių jaunimo įdarbinimo sąlygų nustatymą, siekiant skatinti jų profesinę integraciją, ar maksimalaus įdarbinimo amžiaus nustatymą, paremtą konkrečioms pareigoms užimti reikalaujamu mokymu arba poreikiu nustatyti pagrįstą darbo laikotarpį iki išėjimo į pensiją.

30

Be to, primintina, kad valstybės narės turi plačią diskreciją ne tik nuspręsti siekti vieno konkretaus socialinės ir užimtumo politikos tikslo, bet ir nustatyti priemones, kuriomis jo sieks. Tačiau dėl naudojimosi šia diskrecija nediskriminavimo dėl amžiaus principas negali netekti prasmės (2010 m. spalio 12 d. Sprendimo Ingeniørforeningen i Danmark, C‑499/08, EU:C:2010:600, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Įstatyme Nr. 1365/1926 nenurodytas tikslas, kurio siekiama jo 1 straipsniu, nustatančiu maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimą asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, kad galėtų užsiimti notaro profesija. Italijos vyriausybė rašytinėse pastabose nurodė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata siekiama trijų tikslų: pirma, užtikrinti notaro profesinės veiklos stabilumą ilgą laikotarpį iki išėjimo į pensiją, išsaugant socialinės apsaugos sistemos tvarumą, antra, išlaikyti notarų galimybes tinkamai naudotis suteiktomis privilegijomis, kurioms būdingas aukštas profesionalumo lygis, ir galiausiai, trečia, sudaryti palankesnes sąlygas šios profesijos atstovų kartų kaitai ir atjauninimui.

32

Šiuo aspektu pirmiausia primintina, kad remiantis Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalimi negalima daryti išvados, kad siekiamo tikslo nenurodymas nagrinėjamoje nacionalinės teisės nuostatoje automatiškai reiškia, kad jos negalima pateisinti pagal 6 straipsnio 1 dalį Jeigu tikslas nenurodytas, svarbu, kad jį būtų galima nustatyti iš kitos informacijos, pagrįstos atitinkamos nuostatos bendru kontekstu, kad teismas galėtų patikrinti, ar šis tikslas yra teisėtas ir ar jam pasiekti imtasi tinkamų ir būtinų priemonių (žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Fuchs ir Köhler, C‑159/10 ir C‑160/10, EU:C:2011:508, 39 punktą). Be to, tai, kad kartu nurodomi keli tarpusavyje susiję arba pagal svarbą išdėstyti tikslai, nėra kliūtis pripažinti, jog tikslas yra teisėtas pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį (2020 m. balandžio 2 d., Sprendimo Comune di Gesturi, C‑670/18, EU:C:2020:272, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Pirma, dėl tikslo užtikrinti notaro profesinės veiklos stabilumą ilgą laikotarpį iki išėjimo į pensiją, kad būtų išsaugotas socialinės apsaugos sistemos tvarumas, reikia pažymėti, kad pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą leidžiama nustatyti maksimalų įdarbinimo amžių, paremtą poreikiu nustatyti pagrįstą darbo laikotarpį iki išėjimo į pensiją. Dėl notarų socialinės apsaugos sistemos išsaugojimo reikia pažymėti, kad iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog pagal šią sistemą administruojančio Cassa Nazionale del Notariato (Valstybinis notarų fondas, Italija) socialinės apsaugos ir solidarumo veiklos taisyklių 10 straipsnį notarai, nutraukiantys veiklą sulaukę leidžiamo maksimalaus vertimosi šia profesija amžiaus, t. y. 75 metų pagal Įstatymo Nr. 1365/1926 7 straipsnį, įgyja teisę į pensiją, jeigu vertėsi šia veikla bent 20 metų. Kaip Europos Komisija pažymėjo rašytinėse pastabose, teisė į pensiją, suteikiama notarams pagal nurodytas taisykles, atrodo susijusi ne su šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytu maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimu asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, o su minimaliu profesinės veiklos laikotarpiu. Vadinasi, šio fondo nustatytos notarų socialinės apsaugos sistemos tvarumo išsaugojimo sąlygos nesusijusios su šiuo amžiaus apribojimu, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

34

Antra, dėl poreikio išlaikyti notarų galimybes tinkamai naudotis suteiktomis privilegijomis, kurioms būdingas aukštas profesionalumo lygis, reikia pažymėti, jog neginčijama, kad pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies c punktą leidžiama nustatyti maksimalų įdarbinimo amžių, paremtą konkrečioms pareigoms užimti reikalaujamu mokymu.

35

Vis dėlto šiuo klausimu Komisija pabrėžė, kad pagal nacionalinį įstatymą norintis dalyvauti konkurse kandidatas į notarus turi turėti teisės diplomą ir patvirtinti 18 mėnesių notarinę praktiką, kuri yra įprasta priemonė norint pradėti užsiimti notarų profesija, o visi kandidatai, sėkmingai išlaikę notarų konkursą, pripažįstami tinkamais verstis notaro profesine veikla po privalomos 120 dienų praktikos. Vadinasi, Įstatymo Nr. 1365/1926 1 straipsnyje nustatytu 50 metų amžiaus apribojimu nesiekiama ankstesniame punkte nurodyto tikslo, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

36

Trečia, dėl tikslo užtikrinti notarų profesijos atstovų kartų kaitą ir atjauninimą reikia priminti, kad nėra pagrįstų abejonių, kad toks užimtumo politikos bendrojo intereso tikslas yra teisėtas, nes jis yra tarp Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje aiškiai išvardytų tikslų, o pagal ESS 3 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą aukšto užimtumo lygio skatinimas yra vienas iš Sąjungos siekiamų tikslų (šiuo klausimu žr. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Comune di Gesturi, C‑670/18, EU:C:2020:272, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37

Taip pat reikia priminti, kad įdarbinimo skatinimas neginčijamai yra teisėtas valstybių narių socialinės ar užimtumo politikos tikslas, be kita ko, kai siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui verstis profesine veikla (2017 m. liepos 19 d. Sprendimo Abercrombie & Fitch Italia, C‑143/16, EU:C:2017:566, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38

Taip pat reikia nurodyti, kad tikslas nustatyti subalansuotą jaunų ir vyresnių darbuotojų amžiaus struktūrą, siekiant skatinti jaunimo įdarbinimą ir paaukštinimą, gerinti personalo valdymą ir kartu netgi užkirsti kelią galimiems ginčams dėl tam tikro amžiaus sulaukusių darbuotojų tinkamumo atlikti darbą, taip pat užtikrinti kokybiškas notarų paslaugas, gali būti teisėtas užimtumo politikos ir darbo rinkos tikslas (žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Fuchs ir Köhler, C‑159/10 ir C‑160/10, EU:C:2011:508, 50 punktą).

39

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad pagal Įstatymo Nr. 1365/1926 7 straipsnį notaras gali vykdyti veiklą iki 75 metų amžiaus. Be to, Italijos vyriausybė nepateikė informacijos, įrodančios, kad specifinėje notarinės veiklos rinkoje įvairių amžiaus grupių asmenys galėtų tarpusavyje konkuruoti. Atvirkščiai, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje aptariamo notarų konkurso atveju, pasibaigus egzaminams, laimėtojais paskelbta 419 kandidatų, nors laisvų notarų vietų, kurios laikantis šio įstatymo 1 straipsnio buvo rezervuotos jaunesniems nei 50 metų asmenims, buvo 500. Taigi neatrodo, kad šiame straipsnyje nustatytu amžiaus apribojimu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jauniems teisininkams užsiimti notarų profesija, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

40

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į šio sprendimo 33–39 punktuose pateiktą informaciją, reikia konstatuoti, kad nors Italijos vyriausybės nurodyti tikslai: užtikrinti notaro profesinės veiklos stabilumą ilgą laikotarpį iki išėjimo į pensiją, išlaikyti notarų galimybes tinkamai naudotis suteiktomis privilegijomis ir sudaryti palankesnes sąlygas šios profesijos atstovų kartų kaitai ir atjauninimui, pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį gali būti laikomi teisėtais, neatrodo, kad šių tikslų būtų siekiama pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

41

Jeigu vis dėlto tas teismas nuspręstų, kad šia nuostata siekiama nurodytų tikslų, dar reikia, kad priemonės, kurių imtasi šiems tikslams pasiekti, būtų „tinkamos ir būtinos“, kaip nurodyta Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalyje.

42

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar remiantis Įstatymo Nr. 1365/1926 1 straipsniu galima pasiekti šių tikslų pernelyg nevaržant 50 metų ar vyresnių kandidatų į notarus, dėl šios nuostatos taikymo neturinčių galimybės užsiimti šia profesija, teisėtų interesų.

43

Šiuo aspektu reikia priminti, kad kompetentingos valstybių narių institucijos turi užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp įvairių esamų interesų (2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Comune di Gesturi, C‑670/18, EU:C:2020:272, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44

Draudimą diskriminuoti dėl amžiaus, įtvirtintą Chartijos 21 straipsnio 1 dalyje, reikia aiškinti atsižvelgiant į jos 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į darbą. Iš jų matyti, kad ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į vyresnių darbuotojų dalyvavimą profesiniame, taip pat ekonominiame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime. Išlaikant šiuos asmenis aktyvius skatinama darbo jėgos įvairovė. Tačiau užtikrinant interesą išlaikyti minėtus asmenis aktyvius taip pat reikia atsižvelgti ir į kitus interesus, kurie gali skirtis (2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Comune di Gesturi, C‑670/18, EU:C:2020:272, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Dėl pirmojo Italijos vyriausybės nurodyto tikslo pakanka priminti, kad, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 33 punkte, notarai, nutraukiantys veiklą sulaukę leidžiamo maksimalaus vertimosi šia profesija amžiaus, t. y. 75 metų, įgyja teisę į senatvės pensiją, su sąlyga, kad vertėsi šia veikla bent 20 metų.

46

Taigi, Įstatymo Nr. 1365/1926 1 straipsnyje nustačius maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimą asmenims, norintiems užsiimti notaro profesija, neatsižvelgiant į nurodytą minimalų veiklos laikotarpį, reikalingą, kad maksimalaus 75 metų amžiaus sulaukęs notaras galėtų gauti senatvės pensiją, atrodo, viršijama tai, kas būtina siekiant užtikrinti notaro profesinės veiklos stabilumą ilgą laiką, kad būtų išlaikytas socialinės apsaugos sistemos tvarumas, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

47

Dėl antrojo tikslo, kuriuo remiasi Italijos vyriausybė, pažymėtina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 34 punkte, pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies c punktą leidžiama nustatyti maksimalų įdarbinimo amžių dėl konkrečioms pareigoms užimti reikalaujamo mokymo. Tačiau, kaip pažymėta šio sprendimo 35 punkte, kadangi notaro konkursą sėkmingai praėjusiems kandidatams šis mokymas pasireiškia tik privaloma 120 dienų praktika, o veiklą jie galės vykdyti iki 75 metų amžiaus, galimybės dalyvauti šiame konkurse suteikimas tik jaunesniems nei 50 metų kandidatams viršija tai, kas būtina tikslui užtikrinti šiai veiklai vykdyti reikalingą mokymą pasiekti.

48

Dėl trečiojo tikslo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar nagrinėjamu atveju nacionalinis įstatymų leidėjas, naudodamasis jam suteikta plačia diskrecija socialinės ir užimtumo politikos srityje, užtikrino teisingą pusiausvyrą tarp tikslo sudaryti palankesnes sąlygas notaro profesijos atstovų kartų kaitai ir atjauninimui ir poreikio išsaugoti vyresnių darbuotojų, kurie dėl savo amžiaus yra labiau pažeidžiami, dalyvavimą profesiniame gyvenime. Be to, kaip nurodyta Direktyvos 2000/78 6 konstatuojamojoje dalyje, 1989 m. gruodžio 9 d. Europos Tarybos posėdyje Strasbūre priimtoje Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje pripažįstamas poreikis imtis reikiamų priemonių socialinei ir ekonominei pagyvenusių ir neįgalių žmonių integracijai.

49

Šiuo aspektu reikia nurodyti, kad nustačius maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimą asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, kad galėtų užsiimti notaro profesija, sukuriama daugiau darbo vietų jauniems kandidatams, todėl tai gali būti tinkama priemonė siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šios profesijos atstovų kartų kaitai ir atjauninimui, su sąlyga, kad tokia priemone neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti ir ja pernelyg nevaržomi asmenų, kuriems ji taikoma, interesai. Šiomis aplinkybėmis nacionalinis teismas turi atsižvelgti ne tik į šių asmenų gebėjimą užsiimti šia profesija, bet ir į žalą, kurią ši priemonė gali padaryti atitinkamiems asmenims (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Komisija / VengrijaC‑286/12, EU:C:2012:687, 66 punktą).

50

Nagrinėjamu atveju, pirma, nebuvo teigiama, kad nustatytas maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimas asmenims, norintiems dalyvauti notarų konkurse, pateisinamas tokių kandidatų gebėjimu užsiimti šia profesija. Antra, kaip matyti iš šio sprendimo 39 punkto, pasibaigus pagrindinėje byloje aptariamam konkursui nemažai laisvų vietų nebuvo užimtos, taigi jauni kandidatai nepradėjo verstis notaro profesija, o vyresni nei 50 metų kandidatai neteko galimybės įrodyti savo gebėjimus tame konkurse, todėl Įstatymo Nr. 1365/1926 1 straipsnyje nustačius tokį apribojimą, atrodo, viršijama tai, kas būtina tikslui sudaryti palankesnes sąlygas šios profesijos atstovų kartų kaitai ir atjauninimui pasiekti.

51

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Chartijos 21 straipsnį ir Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip: pagal juos draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kuria asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, kad galėtų užsiimti notaro profesija, nustatomas maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimas, nes ja, atrodo, nesiekiama tikslų užtikrinti šios profesinės veiklos stabilumą ilgą laikotarpį iki išėjimo į pensiją, išlaikyti notarų galimybes tinkamai naudotis suteiktomis privilegijomis ir sudaryti palankesnes sąlygas šios profesijos atstovų kartų kaitai ir atjauninimui, ir bet kuriuo atveju viršijama tai, kas būtina jiems pasiekti, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

52

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip: pagal juos draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kuria asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, kad galėtų užsiimti notaro profesija, nustatomas maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimas, nes ja, atrodo, nesiekiama tikslų užtikrinti šios profesinės veiklos stabilumą ilgą laikotarpį iki išėjimo į pensiją, išlaikyti notarų galimybes tinkamai naudotis suteiktomis privilegijomis ir sudaryti palankesnes sąlygas šios profesijos atstovų kartų kaitai ir atjauninimui, ir bet kuriuo atveju viršijama tai, kas būtina jiems pasiekti, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.