EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62009CJ0550

2010 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas.
Baudžiamoji byla prieš E ir F.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: Oberlandesgericht Düsseldorf - Vokietija.
Bendra užsienio ir saugumo politika - Specialios ribojančios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu - Bendroji pozicija 2001/931/BUSP - Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 - 2 ir 3 straipsniai - Organizacijos įrašymas į su teroristiniais veiksmais susijusių asmenų, grupių ir susivienijimų sąrašą - Organizacijos narių lėšų, surinktų iš aukų rinkimo ir leidinių pardavimo veiklos, perdavimas organizacijai.
Byla C-550/09.

European Court Reports 2010 I-06213

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2010:382

TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. birželio 29 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojančios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu – Bendroji pozicija 2001/931/BUSP – Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 – 2 ir 3 straipsniai – Organizacijos įrašymas į su teroristiniais veiksmais susijusių asmenų, grupių ir susivienijimų sąrašą – Organizacijos narių lėšų, surinktų iš aukų rinkimo ir leidinių pardavimo veiklos, perdavimas organizacijai“

Byloje C‑550/09

dėl Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2009 m. gruodžio 29 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš

E,

F,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai A. Tizzano, J. N. Cunha Rodrigues, K. Lenaerts (pranešėjas), J.-C. Bonichot, P. Lindh ir C. Toader, teisėjai E. Juhász, G. Arestis, A. Borg Barthet, M. Ilešič, T. von Danwitz ir A. Arabadjiev,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,

atsižvelgęs į 2010 m. kovo 1 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimą vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 a straipsniu ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 104 a straipsnio pirmąja pastraipa nagrinėti bylą pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. gegužės 12 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Generalbundesanwalt beim Bundesgerichtshof, atstovaujamos V. Homann ir K. Lohse,

–        E, atstovaujamo Rechtsanwälte F. Hess ir A. Nagler,

–        F, atstovaujamo Rechtsanwältinnen B. Eder ir A. Pues,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos E. Belliard, G. de Bergues ir L. Butel,

–        Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos Z. Kupcova, E. Finnegan ir R. Szostak,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos T. Scharf ir M. Konstantinidis,

susipažinęs su generalinio advokato nuomone,

priima šį

Sprendimą

1        Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su, pirma, organizacijos Devrimci Halk Kurtulus Partisi-Cephesi (DHKP-C) įrašymo į asmenų, grupių ir susivienijimų, kuriems taikomas 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (OL L 344, p. 70; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 207), sąrašą galiojimu ir, antra, šio reglamento 2 ir 3 straipsnių išaiškinimu.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą prieš E ir F (toliau, kai apie juos kalbama kartu – kaltinamieji), kuriems šiuo metu Vokietijoje yra taikomas kardomasis kalinimas dėl įtarimų priklausius teroristinei grupuotei užsienyje, ir Reglamento Nr. 2580/2001 2 ir 3 straipsnių pažeidimo.

 Teisinis pagrindas

 Tarptautinė teisė

3        Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų atakų Niujorke, Vašingtone ir Pensilvanijoje 2001 m. rugėjo 28 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1373 (2001).

4        Šios rezoliucijos preambulėje dar kartą patvirtinama „būtinybė visomis priemonėmis, remiantis Jungtinių Tautų Chartija, kovoti su teroristinių veiksmų grėsmėmis tarptautinei taikai ir saugumui“. Joje taip pat pažymima, kad valstybės privalo „papildyti tarptautinį bendradarbiavimą imdamosi papildomų priemonių, siekdamos savo teritorijose visomis teisėtomis priemonėmis užkirsti kelią ir nutraukti teroristinių veiksmų finansavimą ir rengimą“.

5        Pagal šios rezoliucijos 1 dalį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba:

Nusprendžia, kad visos valstybės:

a)      užkerta kelią ir kovoja su teroristinių veiksmų finansavimu;

b)      kriminalizuoja apgalvotą jų piliečių arba jų teritorijose lėšų, skirtų arba kurios žinoma, kad bus panaudotos teroristiniams veiksmams atlikti, teikimą arba rinkimą bet kuriomis priemonėmis, tiesiogiai arba netiesiogiai;

<...>

d)      draudžia savo piliečiams arba jų teritorijose esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims tiesiogiai arba netiesiogiai teikti lėšas, finansinį turtą ar ekonominius išteklius arba finansines ar kitas gretutines paslaugas fiziniams asmenims, kurie padaro ar kėsinasi padaryti teroristinius veiksmus arba dalyvauja ar padeda darant teroristinius veiksmus, tokių asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomiems ar kontroliuojamiems juridiniams asmenims, ir tokių fizinių ir juridinių asmenų vardu arba pagal jų nurodymus veikiantiems asmenims.“

 Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP ir 2002/340/BUSP

6        2001 m. gruodžio 27 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (OL L 344, p. 93; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 217).

7        Pagal šios bendrosios pozicijos 1, 2 ir 5 konstatuojamąsias dalis:

„1)      Europos Vadovų Taryba savo neeiliniame susitikime 2001 m. rugsėjo 21 d. pareiškė, kad terorizmas yra realus iššūkis pasauliui ir Europai ir kad kova su terorizmu bus prioritetinis Europos Sąjungos tikslas.

2)      2001 m. rugsėjo 28 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1373(2001), nustatančią plataus diapazono kovos su terorizmu, ypač kovos su terorizmo finansavimu, strategijas.

<...>

5)      Europos Sąjunga turėtų imtis papildomų priemonių įgyvendindama JTST rezoliuciją 1373(2001).“

8        Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnyje numatytos šios nuostatos:

„1.      Ši bendroji pozicija pagal tolesnių straipsnių nuostatas taikoma priede išvardytiems su teroro aktais susijusiems asmenims, grupėms ir organizacijoms.

2.      Šioje bendrojoje pozicijoje „su teroro aktais susiję asmenys, grupės ir organizacijos“ – tai:

–        asmenys, kurie daro ar kėsinasi padaryti teroro aktus arba dalyvauja ar padeda darant teroro aktus,

–        tokių asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos ar kontroliuojamos grupės ir organizacijos; taip pat tokių asmenų, grupių ar organizacijų vardu arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys, grupės ir organizacijos, įskaitant lėšas, gautas ar sukuriamas iš tokių asmenų bei su jais susijusių asmenų, grupių ir organizacijų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomo arba kontroliuojamo turto.

3.      Šioje bendrojoje pozicijoje „teroro aktai“ – tai viena iš toliau išvardytų tyčinių veikų, kurios, atsižvelgiant į jų pobūdį ir kontekstą, gali padaryti didelę žalą valstybei ar tarptautinei organizacijai, kurios apibrėžiamos kaip nusikaltimas pagal nacionalinę teisę, kai padaromos siekiant:

<...>

iii)      rimtai destabilizuoti ar sunaikinti pagrindines valstybės ar tarptautinės organizacijos politines, konstitucines, ekonomines ar socialines struktūras:

<...>

k)      dalyvavimas teroristinės grupės veikloje, įskaitant informacijos ar materialinių išteklių tiekimą arba jos veiklos bet kokį finansavimą, žinant, kad tokiu dalyvavimu prisidedama prie grupės nusikalstamos veiklos.

<...>

4.      Priede pateiktas sąrašas yra sudaromas remiantis tikslia informacija ar atitinkamos bylos medžiaga, kurios rodo, kad kompetentinga institucija dėl atitinkamų asmenų, grupių ir organizacijų yra priėmusi sprendimą, nepaisant to, ar jis susijęs su pavedimu, remiantis rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais, pradėti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą dėl teroristinio akto, pasikėsinimo padaryti, dalyvauti ar padėti darant tokią veiką, ar su tokių veiksmų pasmerkimu <...>

Šioje straipsnio dalyje „kompetentinga institucija“ – tai teisminė institucija arba, jei teisminės institucijos neturi kompetencijos toje srityje, kuriai taikoma ši straipsnio dalis, lygiavertę kompetenciją šioje srityje turinti institucija.

<...>

6.      Priede pateiktas asmenų ir organizacijų sąrašas yra reguliariai ir bent kartą kas šeši mėnesiai atnaujinamas siekiant užtikrinti, kad yra pagrindo palikti juos sąraše.“

9        Pagal šios bendrosios pozicijos 3 straipsnį „Europos bendrija, neviršydama Europos bendrijos steigimo sutarties jai suteiktų įgaliojimų, užtikrina, kad priede išvardytų asmenų, grupių ir organizacijų naudai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebūtų teikiamos lėšos, finansinis turtas ar ekonominiai ištekliai arba finansinės ar kitos gretutinės paslaugos“.

10      Šios bendrosios pozicijos priede pateikiamas „pirmasis 1 straipsnyje nurodytų asmenų, grupių ir organizacijų sąrašas <...>“, kuriame DHKP-C nenurodoma.

11      Šio priedo turinys buvo iš dalies pakeistas 2002 m. gegužės 2 d. Tarybos bendrąja pozicija 2002/340/BUSP, atnaujinančia Bendrąją poziciją 2001/931 (OL L 116, p. 75).

12      Bendrosios pozicijos 2002/340 priedo 2 dalies „Grupės ir subjektai“ 19 punkte įrašyta „Devrimci Halk Kurtuluș Partisi-Cephesi – DHKP-C (dar žinoma kaip „Devrimci Sol“ (Revoliucinė kairė); dar žinoma kaip „Dev Sol“) (Revoliucinė liaudies išlaisvinimo armija / frontas / partija“. Vėlesnėse Tarybos bendrosiose pozicijose ši organizacija buvo paliekama Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalyje numatytame sąraše, kaip ir paskutinį kartą 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendime 2009/1004/BUSP, atnaujinančiame asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašą (OL L 346, p. 58).

 Reglamentas Nr. 2580/2001

13      Pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2–5 konstatuojamąsias dalis:

„2)      Europos Vadovų Taryba paskelbė, kad kova su terorizmo finansavimu yra lemiamas kovos su terorizmu aspektas, ir paragino Tarybą imtis būtinų priemonių kovoti su bet kuria teroristinės veiklos finansavimo apraiška.

3)      Jungtinių Tautų Saugumo Taryba 2001 m. rugsėjo 28 d. Rezoliucijoje 1373(2001) nusprendė, kad visos valstybės asmenims, kurie padaro ar kėsinasi padaryti teroro aktus arba dalyvauja tokiuose aktuose ar padeda juos įvykdyti, turėtų taikyti lėšų ir kito finansinio turto arba ekonominių išteklių įšaldymą.

4)      Be to, Saugumo Taryba nusprendė, kad turi būti imtasi priemonių neleisti, kad tokie asmenys naudotųsi lėšomis ir kitu finansiniu turtu arba ekonominiais ištekliais, ir neleisti, kad tokiems asmenims būtų teikiamos finansinės ar kitos panašios paslaugos.

5)      Bendrijai reikia imtis veiksmų siekiant įgyvendinti BUSP aspektus, nustatytus Bendrojoje pozicijoje 2001/931/BUSP.“

14      Reglamento Nr. 2580/2001 1 straipsnyje nustatyta, kad „šiame reglamente taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

1.      „Lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai“ – bet kuris turtas, materialinis arba nematerialinis, kilnojamasis arba nekilnojamasis, kad ir kaip įgytas <...>

<...>

4.      Šiame reglamente „teroro aktas“ yra apibrėžiamas taip, kaip Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 3 dalyje.

<...>“

15      Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnyje numatyta:

„1.      Išskyrus atvejus, kai leidžiama pagal 5 ir 6 straipsnius:

a)      visos lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai, priklausantys į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui, arba jų valdomi ar disponuojami, yra įšaldomi;

b)      į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui neleidžiama nei tiesiogiai, nei netiesiogiai naudotis arba savo naudai disponuoti jokiomis lėšomis, kitu finansiniu turtu ir ekonominiais ištekliais;

<...>

3.      Taryba, veikdama vienbalsiai, nustato, peržiūri ir keičia asmenų, grupių ir susivienijimų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą vadovaudamasi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse išdėstytomis nuostatomis.<...>“

16      Pagal Reglamento Nr. 2580/2001 3 straipsnio 1 dalį „sąmoningas ir tyčinis dalyvavimas veikloje, kuria siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikyti arba nesilaikoma 2 straipsnio, yra draudžiamas“.

17      Reglamento Nr. 2580/2001 9 straipsnyje nustatoma, kad „kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tais atvejais, kai pažeidžiamos šio reglamento nuostatos“.

 Nuostatos, susijusios su „DHKP-C“ įrašymu į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą

18      2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos sprendimu 2001/927/EB, pateikiančiu Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą (OL L 344, p. 83), buvo priimtas pirmasis asmenų, grupių ir susivienijimų, kuriems taikomas minėtas reglamentas, sąrašas. Šiame pirmajame sąraše DHKP–C neminima.

19      2002 m. gegužės 2 d. Tarybos sprendimo 2002/334/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2001/927 (OL L 116, p. 33), 1 straipsniu pirmą kartą atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomas minėtas reglamentas, sąrašas. Šio atnaujinto sąrašo 2 dalies „Grupės ir subjektai“ 10 punkte nurodyta „Devrimci Halk Kurtuluș Partisi-Cephesi – DHKP-C (dar žinoma kaip „Devrimci Sol“ (Revoliucinė kairė); dar žinoma kaip „Dev Sol“) (Revoliucinė liaudies išlaisvinimo armija / frontas / partija“.

20      DHKP-C įrašymas į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą buvo paliktas galioti šiose vėlesnėse nuostatose:

–        2002 m. birželio 17 d. Tarybos sprendimo 2002/460/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2002/334 (OL L 160, p. 26), 1 straipsnio 2 dalies 18 punkte,

–        2002 m. spalio 28 d. Tarybos sprendimo 2002/848/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2002/460 (OL L 295, p. 12), 1 straipsnio 2 dalies 19 punkte,

–        2002 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimo 2002/974/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2002/848 (OL L 337, p. 85), 1 straipsnio 2 dalies 20 punkte,

–        2003 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimo 2003/480/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2002/974 (OL L 160, p. 81), 1 straipsnio 2 dalies 20 punkte,

–        2003 m. rugsėjo 12 d. Tarybos sprendimo 2003/646/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2003/480 (OL L 229, p. 22), 1 straipsnio 2 dalies 20 punkte,

–        2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimo 2003/902/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2003/646 (OL L 340, p. 63), 1 straipsnio 2 dalies 21 punkte,

–        2004 m. balandžio 2 d. Tarybos sprendimo 2004/306/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2003/902 (OL L 99, p. 28; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 98), 1 straipsnio 2 dalies 22 punkte,

–        2005 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimo 2005/221/BUSP, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2004/306 (OL L 69, p. 64) 1 straipsnio 2 dalies 23 punkte,

–        2005 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimo 2005/428/BUSP, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2005/221 (OL L 144, p. 59), 1 straipsnio 2 dalies 22 punkte,

–        2005 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimo 2005/722/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2005/428 (OL L 272, p. 15), priedo 2 dalies 22 punkte,

–        2005 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimo 2005/848/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2005/722 (OL L 314, p. 46), 1 straipsnio 2 dalies 23 punkte,

–        2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimo 2005/930/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2005/848 (OL L 340, p. 64), 1 straipsnio 2 dalies 24 punkte, ir

–        2006 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimo 2006/379/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2005/930 (OL L 144, p. 21), 1 straipsnio 2 dalies 25 punkte.

21      Pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 2007/445/EB, įgyvendinančio Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio sprendimus 2006/379 ir 2006/1008/EB (OL L 169, p. 58), 3 konstatuojamąją dalį Taryba visiems asmenims, grupėms ir subjektams pateikė motyvų pareiškimus, paaiškinančius priežastis, kodėl jie buvo įtraukti pirmiausia į Sprendimo 2006/379 sąrašą.

22      Kaip matyti iš Sprendimo 2007/445 motyvuojamosios dalies 4–6 punktų, 2007 m. balandžio 25 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (OL C 90, p. 1) Taryba informavo šiuos asmenis, grupes ir subjektus, kad ketina juos palikti Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytame sąraše, bei apie galimybę prašyti jos pateikti motyvų, dėl kurių jie buvo įtraukti į sąrašą, pareiškimą. Po išsamios šio sąrašo peržiūros, per kurią Taryba atsižvelgė į pateiktas pastabas ir dokumentus, ji padarė išvadą, kad Sprendimo 2007/445 priede išvardyti asmenys, grupės ir subjektai yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta to paties 1 straipsnio 4 dalyje ir kad jiems toliau turėtų būti taikomos konkrečios ribojančios priemonės, numatytos Reglamente Nr. 2580/2001.

23      Pagal Sprendimo 2007/445 3 straipsnį „šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo dieną“. Jis buvo paskelbtas 2007 m. birželio 29 d.

24      Minėto sprendimo, kuris pagal 1 ir 2 straipsnius pakeičia visų pirma Sprendime 2006/379 pateikiamą sąrašą, priede pateikiamo sąrašo 2 dalies „Grupės ir organizacijos“ 26 punkte minima DHKP-C.

25      Ši organizacija buvo palikta Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytame sąraše ir vėlesniuose Tarybos sprendimuose, konkrečiai kalbant, 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendime 2007/868/EB, įgyvendinančiame Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančiame Sprendimą 2007/445 (OL L 340, p. 100), ir 2008 m. liepos 15 d. Tarybos sprendime 2008/583/EB, įgyvendinančiame Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančiame Sprendimą 2007/868 (OL L 188, p. 21).

 Nacionalinė teisė

26      Už tokių Sąjungos aktų, kaip antai Reglamentas Nr. 2580/2001, pažeidimus numatytos baudžiamosios sankcijos pagal 1996 m. gruodžio 11 d. (BGBl. 1996 I, p. 1850) ir pagal 2006 m. birželio 26 d. (BGBl. 2006 I, p. 1386) Įstatymo dėl užsienio komercijos (Außenwirtschaftsgesetz, toliau – AWG) redakcijas.

 Pagrindinės bylos aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

27      Šių kaltinamųjų baudžiamasis procesas grindžiamas 2009 m. spalio 6 d. Generalbundesanwalt beim Bundesgerichtshof (toliau – Generalbundesanwalt) kaltinamuoju aktu, kuriame jie kaltinami nuo 2002 m. rugpjūčio 30 d. iki jų sulaikymo 2008 m. lapkričio 5 d. buvę DHKP-C, kurios tikslas, kaip nurodyta šiame akte, yra ginkluota kova panaikinti valstybės santvarką Turkijoje, nariai. Remiantis šiomis aplinkybėmis jiems buvo skirtas kardomasis kalinimas.

28      Remiantis kaltinamuoju aktu, per visą kaltinamųjų priklausymo DHKP-C laikotarpį jie buvo atsakingi už vadovavimą atskiriems geografiniams šios organizacijos padaliniams („Bölge“) Vokietijoje ir, siekdami pagrindinio tikslo – gauti lėšų organizacijai – organizuodavo kasmetinę aukų rinkimo jai kampaniją, o surinktas lėšas perduodavo organizacijos vadovybei. Be to, kaltinamieji atliko svarbų vaidmenį organizuojant ir vykdant renginius bei parduodant partijos leidinius siekiant surinkti lėšų DHKP-C, kurias jie perdavė šiai organizacijai. Kaltinamiesiems buvo žinoma, kad surinktos lėšos skirtos bent iš dalies finansuoti teroristinę DHKP-C veiklą.

29      Per kaltinamajame akte nagrinėjamą laikotarpį vienas kaltinamasis surinko ir perdavė DHKP-C mažiausiai 215 809 EUR, o kitas kaltinamasis – mažiausiai 105 051 EUR.

30      Abejodamas dėl DHKP-C įrašymo į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sarašą galiojimo ir dėl šio reglamento aiškinimo, Oberlandesgericht Düsseldorf nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar – prireikus remiantis <...> Sprendimu 2007/445 <...> pakeista tvarka – organizacijos, kuri nepareiškė ieškinio dėl jai skirtų sprendimų, įtraukimas į sąrašą pagal <...> Reglamento <...> Nr. 2580/2001 <...> 2 straipsnį turi būti laikomas veiksmingu (wirksam) nuo pat pradžios taip pat ir tuo atveju, jei sąrašas buvo sudarytas, nepaisant pagrindinių procesinių garantijų pažeidimo?

2.      Ar <...> Reglamento <...> Nr. 2580/2001 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad lėšų, kito finansinio turto ir ekonominių išteklių suteikimas į reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui arba dalyvavimas veikloje, kuria siekiama nesilaikyti šio reglamento 2 straipsnio, gali būti ir tuo atveju, jei tokius išteklius teikiantis asmuo pats yra šio juridinio asmens, grupės ar susivienijimo narys?

3.      Ar <...> Reglamento <...> Nr. 2580/2001 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad lėšų, kito finansinio turto ir ekonominių išteklių suteikimas į reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui arba dalyvavimas veikloje, kuria siekiama nesilaikyti šio reglamento 2 straipsnio, gali būti ir tuo atveju, jei teiktinas turtas jau yra (netiesiogiai) prieinamas juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui?“

 Procesas Teisingumo Teisme

31      2010 m. vasario 1 d. suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą ir joms buvo nustatytas terminas – 2010 m. balandžio 15–21 d. – rašytinėms pastaboms pateikti. Kartu su šiuo pranešimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir šios šalys buvo informuotos apie Teisingumo Teismo sprendimą suteikti pirmenybę nagrinėjant šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

32      Atskiru 2010 m. vasario 5 d. aktu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo tų pačių metų vasario 11 d., prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė Teisingumo Teismui prašymą nagrinėti šią bylą pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą. Prašymui pagrįsti jis nurodė, kad 2010 m. sausio 15 d. nutartimi pradėjo baudžiamąją procedūrą prieš kaltinamuosius ir skyrė posėdžius 2010 m. kovo 11 d.–rugpjūčio 31 d. laikotarpiu. Jis nurodė, kad, atsižvelgiant į numatomą šio baudžiamojo proceso trukmę ir prejudicinių klausimų svarbą pagrindinei bylai, priimti sprendimą dėl šių klausimų yra ypač skubu.

33      2010 m. kovo 1 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas nutarė šią bylą nagrinėti pagal prejudicinių sprendimų priėmimo skubos tvarka procedūrą.

 Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo

34      E ginčija šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumą, nurodydamas neteisėtą šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui pateikusio teismo kolegijos sudėtį.

35      Šiuo klausimu pažymėtina: kadangi sprendimą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą priėmė teismas SESV 267 straipsnio prasme, Teisingumo Teismas neturi teisės tikrinti, ar prejudicinį klausimą pateikusio teismo nutartis buvo priimta pagal nacionalinę teisę, reglamentuojančią teismo organizavimą ir procesą.

36      Iš to darytina išvada, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

37      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia iš esmės sužinoti, ar DHKP-C įtraukimas į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą, kurio ji neginčijo teisme, turi būti laikomas sukėlęs padarinius nuo pat pradžios, neatsižvelgiant į tai, kad ji buvo įrašyta, nepaisant pagrindinių procesinių garantijų pažeidimo.

38      Iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktų duomenų matyti, kad kalbėdamas apie šias garantijas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiai turi omeny motyvavimo pareigą, numatytą SESV 296 straipsnyje. Atsižvelgdamas į kaltinamųjų nurodytus prieštaravimus jis abejoja, ar tas įrašymas galioja šios pareigos atžvilgiu ir dėl sprendimų, kuriuose Bendrasis Teismas pripažino negaliojančiu kelių asmenų, grupių ar subjektų įrašymą į minėtą sąrašą būtent dėl to, kad Taryba ginčytuose sprendimuose nepateikė konkrečių šių įrašymų motyvų, o teismas negalėjo atlikti jų teisminės kontrolės (Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą, T‑228/02, Rink. p. II-4665; 2007 m. liepos 11 d. sprendimai Sison prieš Tarybą, T‑47/03; Al-Aqsa prieš Tarybą, T–327/03; 2008 m. balandžio 3 d. sprendimai PKK prieš Tarybą, T‑229/02 bei Kongra-Gel ir kt. prieš Tarybą, T‑253/04).

39      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui šiomis aplinkybėmis kyla klausimas, ar, nepaisant aplinkybės, kad DHKP-C neprašė panaikinti jos įrašymo į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą, remiantis identiškais motyvais galima konstatuoti, kad Tarybos sprendimai įrašyti šią organizaciją ir palikti ją įrašytą į šį sąrašą negalioja.

40      Be to, jam kyla klausimas dėl Sprendimo 2007/445 reikšmės, atsižvelgiant į kaltinamojo akto teiginį, kad DHKP-C įrašymo į minėtą sąrašą galiojimas bet kuriuo atveju buvo patvirtintas atgaline data pagal Tarybos siekiant priimti šį sprendimą atliktą procedūrą, per kurią buvo pateikti šio įrašymo motyvų pareiškimai.

41      Taigi, pirmuoju klausimu siekiama, kad SESV 296 straipsnyje numatytos motyvavimo pareigos atžvilgiu būtų išnagrinėtas DHKP-C įrašymo į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą ir palikimo jame galiojimas pagal šio sprendimo 20 punkte nurodytas nuostatas, kurios apima laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio 30 d., t. y. dienos, kai kaltinamuoju aktu buvo pareikštas kaltinimas, iki 2007 m. birželio 28 d., t. y. dienos prieš Sprendimo 2007/445 įsigaliojimo dieną (toliau – DHKP-C įrašymas į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą laikotarpiu iki 2007 m. birželio 29 d.).

42      Tačiau, kaip su tuo sutinka ir visos Teisingumo Teismui pastabas pateikusios šalys, išskyrus F, šis pirmasis klausimas nėra susijęs su DHKP-C įrašymo į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą remiantis Sprendimu 2007/445 ir vėlesniais Tarybos sprendimais, nurodytais šio sprendimo 25 punkte, galiojimu. Priešingai F ginamai pozicijai, šis klausimas juo labiau nėra susijęs su Reglamento Nr. 2580/2001 galiojimu.

43      Visų pirma reikia pažymėti, kad, skirtingai nuo bylos, kurioje buvo priimtas 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimas Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją (C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink. p. I-6351), susijusios su ieškovų turto įšaldymo priemone, nuostatomis, kurių galiojimą prašoma išnagrinėti šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą, grindžiami kaltinimai yra susiję su Reglamento Nr. 2580/2001 pažeidimu, už kurį pagal nacionalinę teisę numatyta taikyti laisvės atėmimo bausmę pagal baudžiamąją teisę.

44      Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Sąjunga yra teisės sąjunga, kurioje jos institucijos neišvengia jų aktų atitikties, visų pirma ESV sutarčiai ir pagrindiniams teisės principams, kontrolės. Šioje Sutartyje nustatyta visa ieškinių ir procedūrų sistema, pagal kurią Teisingumo Teismui priskirta Sąjungos institucijų aktų teisėtumo kontrolė (šiuo klausimu žr. 2002 m. liepos 25 d. Sprendimo Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą, C‑50/00 P, Rink. p. I-6677, 38 ir 40 punktus bei minėto Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją 281 punktą).

45      Darytina išvada, kad bet kuri šalis turi teisę nacionaliniame teismo procese užginčyti Sąjungos aktų nuostatų, kuriomis pagrįstas jo nenaudai priimtas nacionalinis sprendimas ar aktas, galiojimą ir šio teismo, kuris pats neturi kompetencijos pripažinti tokio akto negaliojančiu, prašyti pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu (šiuo klausimu žr. 2001 m. vasario 15 d. Sprendimo Nachi Europe, C‑239/99, Rink. p. I‑1197, 35 punktą ir minėto Sprendimo Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą 40 punktą).

46      Šiai teisei pripažinti būtina sąlyga – ši šalis neturėjo teisės pagal SESV 263 straipsnį pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šių aktų, kurie sukėlė jai pasekmių, bet kurių panaikinimo ji negalėjo reikalauti (šiuo klausimu žr. 1994 m. kovo 9 d. Sprendimo TWD Textilwerke Deggendorf, C‑188/92, Rink. p. I-833, 23 punktą ir minėto Sprendimo Nachi Europe 36 punktą).

47      Pagrindinėje byloje DHKP-C įrašymas į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą laikotarpiu iki 2007 m. birželio 29 d. ir šis reglamentas pagrindžia, vadovaujantis AWG 34 straipsnio 4 dalimi, su kaltinamaisiais susijusį kaltinamąjį aktą nurodytu laikotarpiu.

48      Todėl reikia patikrinti, ar šių kaltinamųjų pareikštas ieškinys dėl tokio įrašymo panaikinimo galėjo būti neabejotinai priimtinas (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Bavaria ir Bavaria Italia, C‑343/07, Rink. p. I‑0000, 40 punktą).

49      Šiuo klausimu reikia pastebėti, kad į sąrašą įrašyti yra ne kaltinamieji, o tik DHKP-C. Be to, prašyme priimti prejudicinį sprendimą nepateikiama jokios informacijos, kuri leistų nustatyti, kad kaltinamųjų pozicija DHKP-C būtų jiems leidusi atstovauti šiai organizacijai Sąjungos teisme nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo.

50      Be to, negalima pripažinti, kad šis įrašymas, be jokios abejonės, buvo „tiesiogiai ir konkrečiai susijęs“ su kaltinamaisiais pagal aptariamu laikotarpiu taikytiną EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą.

51      Iš tikrųjų toks įrašymas, kaip ir Reglamentas Nr. 2580/2001, yra visuotinai taikomas. Kartu su šiuo reglamentu jis įpareigoja neapibrėžtą asmenų grupę laikytis DHKP-C nustatytų konkrečių apribojimų (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją 241–244 punktus).

52      Darytina išvada, kad, kaip nurodo ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kaltinamųjų, skirtingai nuo DHKP-C, ieškinys dėl minėto įrašymo panaikinimo neabejotinai nebuvo priimtinas remiantis EB 230 straipsniu.

53      Kalbant apie šio sprendimo 20 punkte nurodytų nuostatų galiojimo įvertinimą atsižvelgiant į SESV 296 straipsnyje numatytą motyvavimo pareigą, pažymėtina, kad ši pareiga taikytina tokiam įrašymui, koks antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, ir jos neginčijo nė viena iš šiame Teisingumo Teismo procese dalyvaujančių šalių.

54      Šios pareigos tikslas yra leisti, pirma, suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priimtų nuostatų pateisinimus ir įvertinti, ar jos yra pagrįstos, ir, antra, kompetentingam teismui atlikti teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Atzeni ir kt., C‑346/03 ir C-529/03, Rink. p. I‑1875, 73 punktą bei 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą, C‑370/07, Rink. p. I‑0000, 37 punktą).

55      Nagrinėjamu atveju, kaip Taryba patvirtino per posėdį, motyvai dėl Reglamento Nr. 2580/2001 taikymo DHKP-C teisinių sąlygų, konkrečiai kalbant, dėl kompetentingos institucijos priimto sprendimo Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies prasme bei motyvų pareiškimai apie konkrečias ir aktualias priežastis, dėl kurių Taryba manė, kad DHKP-C įrašymas į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą buvo arba liko pagrįstas, nebuvo pateikti nė dėl vienos iš šio sprendimo 20 punkte nurodytos nuostatos.

56      Todėl kaltinamiesiems nebuvo pateikta informacija, reikalinga patikrinti DHKP-C įrašymo į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą laikotarpiu iki 2007 m. birželio 29 d. pagrįstumą, konkrečiai kalbant, šį įrašymą pagrindžiančių įrodymų tikslumą ir aktualumą, nepaisant aplinkybės, kad juo grindžiamas kaltinamasis aktas. Per posėdį Taryba pripažino, kad šie kaltinamieji taip pat turi teisę žinoti apie tokį įrašymą pagrindžiančius įrodymus.

57      Minėto įrašymo motyvų nebuvimas taip pat neleidžia atlikti tinkamos jo teisėtumo teisminės kontrolės, kuria, pirmiausia, siekiama patikrinti jį pagrindžiančias aplinkybes, įrodymus bei informaciją. Kaip per posėdį pažymėjo F, galimybė atlikti tokią kontrolę yra būtina, kad būtų galima užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp kovos su tarptautiniu terorizmu reikalavimų ir pagrindinių laisvių bei teisių apsaugos.

58      Generalbundesanwalt vis dėlto mano, kad nors DHKP-C įrašymas į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą nebuvo tinkamas laikotarpiu iki 2007 m. birželio 29 d., bet kuriuo atveju minėtas įrašymas buvo įteisintas atgaline data pagal Sprendimo 2007/445 priėmimo procedūrą, per kurią buvo pateikti šio įrašymo motyvų pareiškimai.

59      Vis dėlto, net darant prielaidą, kad priimdama Sprendimą 2007/445 Taryba siekė ištaisyti aptariamą įrašymo motyvų nebuvimą laikotarpiu iki 2007 m. birželio 29 d., šiuo sprendimu negalima remtis kartu su AWG 34 straipsnio 4 dalimi, siekiant pagrįsti baudžiamąjį nuosprendį už per minėtą laikotarpį padarytus nusikaltimus ir nepažeisti nuostatų, galinčių pagrįsti tokio pobūdžio nuosprendį, negaliojimo atgaline data principo (pagal analogiją žr. 1984 m. liepos 10 d. Sprendimo Kirk, 63/83, Rink. p. 2689, 21 ir 22 punktus; 1990 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Fedesa ir kt., C‑331/88, Rink. p. I-4023, 44 punktą bei 2005 m. gegužės 3 d. Sprendimo Berlusconi ir kt., C‑387/02, C‑391/02 ir C‑403/02, Rink. p. I–3565, 74–78 punktus).

60      Iš tikrųjų, jei Sprendime 2007/445 būtų galima proceso pagrindinėje byloje tikslais pateikti motyvų pareiškimą dėl šio sprendimo 20 punkte nurodytų sprendimų, kurie laikotarpiu iki 2007 m. birželio 29 d. buvo negaliojantys, jis pagrįstų baudžiamąjį nuosprendį už per šį laikotarpį padarytus nusikaltimus, nors jo paties tuo metu dar nebuvo.

61      Šiomis aplinkybėmis nacionalinis teismas pagrindinėje byloje turėtų netaikyti šio sprendimo 20 punkte minėtų nuostatų, kuriomis negalima paremti kaltinamųjų baudžiamojo persekiojimo laikotarpiu iki 2007 m. birželio 29 d.

62      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad DHKP-C įrašymas į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą yra negaliojantis ir todėl juo negalima remtis siekiant pagrįsti baudžiamąjį nuosprendį už tariamą šio reglamento pažeidimą, kiek jis susijęs su laikotarpiu iki 2007 m. birželio 29 d.

 Dėl antrojo ir trečiojo klausimų

63      Antruoju ir trečiuoju klausimais, kurie nagrinėtini kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia iš esmės sužinoti, ar Reglamento Nr. 2580/2001 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie taikomi tokiu atveju, kai į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui šio juridinio asmens, grupės ar susivienijimo narys perduoda lėšas, kitą finansinį turtą ir ekonominius išteklius, kuriuos jis surinko arba gavo iš nesusijusių asmenų.

64      Atsižvelgiant į prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktą informaciją, šiais dviem klausimais siekiama išsiaiškinti, ar tokie veiksmai, kaip antai kaltinamųjų, kuriais jie, kaip DHKP-C nariai, perdavė jai, tiksliau kalbant, savo vadovybei, lėšas, gautas iš trečiųjų asmenų per kasmetines aukų rinkimo kampanijas, renginius bei parduodant partijos leidinius, reiškia, kad šios lėšos buvo suteiktos šiai organizacijai Reglamento Nr. 2580/2001 prasme.

65      Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kaip nurodo ir Prancūzijos vyriausybė, kad šio reglamento 2 ir 3 straipsnių tekstas neleidžia daryti prielaidos, jog šios nuostatos netaikomos tokio pobūdžio veiksmams.

66      Atvirkščiai, Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas draudimas yra suformuluotas labai plačiai (pagal analogiją žr. 2007 m. spalio 11 d. Sprendimo Möllendorf ir Möllendorf-Niehuus, C‑117/06, Rink. p. I–8361, 50 punktą).

67      Žodis „suteikimas“ turi plačią reikšmę, apimančią visus aktus, kuriuos reikia atlikti tam, kad į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktas juridinis asmuo, grupė ar susivienijimas įgytų realią teisę visiškai disponuoti atitinkamomis lėšomis, kitu finansiniu turtu ar ekonominiais ištekliais (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Möllendorf ir Möllendorf-Niehuus 51 punktą).

68      Ši reikšmė nepriklauso, ar yra santykiai tarp pateikėjo disponuoti ir priėmėjo. Kaip nurodo Generalbundesanwalt, ir, priešingai F ginamai pozicijai, įvairiose Reglamento Nr. 2580/2001 kalbinėse versijose nėra nurodoma, kad tokiu priėmimu nelaikomas šiame sąraše įrašytos organizacijos nario lėšų pervedimas tai organizacijai.

69      Sąvoka „lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai“ Reglamento Nr. 2580/2001 prasme pagal jo 1 straipsnio 1 punkte esantį apibrėžimą taip pat formuluojama plačiai ir apima bet kokį bet kokiu būdu įgytą turtą. Šiuo atžvilgiu nesvarbu, ar turtas nuosavas, ar surinktas arba gautas iš trečiųjų asmenų.

70      Svarbu pridurti, kad aiškinant Reglamentą Nr. 2580/2001 reikia atsižvelgti į Bendrosios pozicijos 2001/931, kurią šiuo reglamentu, kaip nurodyta jo 5 konstatuojamojoje dalyje, siekiama įgyvendinti, tekstą ir tikslą.

71      Šios bendrosios pozicijos 3 straipsnyje įtvirtintas draudimas suformuluotas taip pat plačiai kaip ir Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 1 dalies b punkte. Be kita ko, šios bendrosios pozicijos 1 straipsnio 3 dalyje, į kurią daroma nuoroda šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje, „teroro aktui“ suteikiama plati reikšmė, pagal šio bendrosios pozicijos iii punkto k papunktį apimanti teroristinės grupės veiklos „bet kokį finansavimą“.

72      Kaip nurodo Europos Komisija, aiškinant Reglamentą Nr. 2580/2001, be to, reikia atsižvelgti į Rezoliucijos 1373 (2001), į kurią nuoroda daroma šio reglamento 3 konstatuojamojoje dalyje, sąvokas ir tikslą (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Möllendorf ir Möllendorf-Niehuus 54 punktą bei 2010 m. balandžio 29 d. Sprendimo M ir kt., C‑340/08, Rink. p. I‑0000, 45 punktą).

73      Šios rezoliucijos 1 punkto d papunktyje įtvirtintas bendras draudimas būtent teikti lėšas fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie padaro ar kėsinasi padaryti teroristinius veiksmus. Šios rezoliucijos 1 punkto b papunktyje, be kita ko, numatyta, kad valstybės „kriminalizuoja apgalvotą jų piliečių arba jų teritorijose lėšų, skirtų arba kurios žinoma, kad bus panaudotos teroristiniams veiksmams atlikti, teikimą arba rinkimą bet kuriomis priemonėmis, tiesiogiai arba netiesiogiai“.

74      Platus ir aiškus šio sprendimo 71 ir 73 punktuose nurodytų nuostatų turinys patvirtina, kad Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 1 dalies b punktas apima ir tokius aktus, kaip antai nurodyti antrajame ir trečiajame klausimuose.

75      Kaip nurodė Komisija, kaltinamųjų tvirtinimas, jog kai jie gauna aptariamas lėšas, jos netiesiogiai jau yra prieinamos DHKP-C, todėl jas perduoti šios organizacijos vadovybei nereiškia suteikti jai naudotis Reglamento Nr. 2580/2001 prasme, negali paneigti pateiktos analizės.

76      Iš tikrųjų, atsižvelgiant į DHKP-C struktūrą, kuri, kaip per posėdį išdėstė Generalbundesanwalt, sudaryta iš centrinių valdymo organų ir keturių pagrindinių skyrių, suskirstytų į nacionalinius, regioninius ir vietos poskyrius, to, kad šios organizacijos nariai turi iš trečiųjų asmenų gautų lėšų, nepakanka, kad būtų pripažinta, jog šiomis lėšomis disponuoja pati vadovybė, įkūnijanti Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytame sąraše įrašytą minėtą organizaciją. Nagrinėjamu atveju buvo būtina, kad šios lėšos būtų perduotos šiai vadovybei tam, kad DHKP-C realiai įgytų teisę, kurios ji iki tol neturėjo, visiškai jomis disponuoti siekdama įgyvendinti savo tikslus.

77      Kalbant apie kaltinamųjų nurodytą aplinkybę, kad nebuvo įrodyta, jog jų perduotas lėšas DHKP-C realiai panaudojo teroristinei veiklai finansuoti, reikia pažymėti, kad tiek Reglamento Nr. 2580/2001 1 straipsnio 1 punkte nurodytame apibrėžime, tiek šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytose sąvokose ji nėra svarbi. Šio reglamento 2 straipsnio 3 dalies sąraše įrašytai organizacijai suteiktos lėšos savaime reiškia galimybę, kad jos bus panaudotos šiai veiklai (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo M ir kiti 57 punktą). Todėl 2 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas draudimas taikomas tokiam suteikimui ir už jį pagal taikytiną nacionalinę teisę turi būti skiriamos numatytos baudžiamosios sankcijos, neatsižvelgiant į įrodymą, kad organizacija realiai šias lėšas panaudojo tokio pobūdžio veiklai.

78       Teisingumo Teismui pateiktose pastabose F taip pat nurodo, kad tai, jog nei Bendrojoje pozicijoje 2001/931, nei Reglamente Nr. 2580/2001, skirtingai nei Rezoliucijoje 1373(2001), nenumatytas lėšų rinkimas šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje numatytame sąraše įrašyto asmens, grupės ar susivienijimo naudai, reiškia Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimą netaikyti reglamento tokiems veiksmams.

79      Vis dėlto, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir kaip per posėdį patvirtino Generalbundesanwalt, kaltinamasis aktas susijęs ne su lėšų rinkimu apskritai, o su pajamų iš šios veiklos perdavimu organizacijai, kurios nariai yra kaltinamieji.

80      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas tokiu atveju, kai į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui šio juridinio asmens, grupės ar susivienijimo narys perduoda lėšas, kitą finansinį turtą ar ekonominius išteklius, kuriuos jis surinko ar gavo iš nesusijusių asmenų.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

81      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.      Devrimci Halk Kurtulus Partisi-Cephesi (DHKP-C) įrašymas į 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą yra negaliojantis ir todėl juo negalima remtis siekiant pagrįsti baudžiamąjį nuosprendį už tariamą šio reglamento pažeidimą, kiek jis susijęs su laikotarpiu iki 2007 m. birželio 29 d.

2.      Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas tokiu atveju, kai į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui šio juridinio asmens, grupės ar susivienijimo narys perduoda lėšas, kitą finansinį turtą ar ekonominius išteklius, kuriuos jis surinko ar gavo iš nesusijusių asmenų.

Parašai.


* Proceso kalba: vokiečių.

Top