EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 02 26

COM(2025) 79 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Įperkamos energijos veiksmų planas





Mūsų energetikos sąjungos tikros vertės atskleidimas siekiant užtikrinti įperkamą, efektyviai naudojamą ir švarią energiją visiems europiečiams

Mūsų energijos rinka yra mūsų ekonomikos varomoji jėga, palaikanti mūsų visuomenę ir sujungianti mūsų bendruomenes. Kartu sukūrėme atsparius elektros tinklus, savo ekonomikos augimą atsiejome nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, sumažinome savo priklausomybę ir parodėme lyderystę per pasaulinę energetikos pertvarką. Pastarojo meto energetikos krizę ES suvaldyti pavyko dėl spartaus švarios energetikos diegimo, tiekimo šaltinių įvairinimo, ypatingą svarbą ES tiekimo saugumui turinčių energetikos tinklų jungčių prieinamumo ir valstybių narių parodyto solidarumo. 

Vis dėlto akivaizdu, kad reikia neatidėliotinai stiprinti mūsų energetikos sąjungą. Didelės energijos sąnaudos kenkia mūsų piliečiams: energijos nepriteklių patiria daugiau kaip 46 mln. europiečių ir jis daro neproporcingą poveikį pažeidžiamoms grupėms 1 . Mažmeninės elektros energijos kainos pramonei beveik padvigubėjo: kainos vidutiniam pramonės vartotojui 2023 m. tebebuvo 97 proc. didesnės už 2014–2020 m. kainų vidurkį 2 . ES ir mūsų pagrindinių konkurentų energijos kainų atotrūkis didėja 3 ir yra rizika, kad naujoms investicijoms bus pasirenkamos ne Europos šalys ir esama pramonė persikels kitur, taigi gali būti prarasti ypatingos svarbos pramonės sektoriai, kurie yra ES ekonomikos varomoji jėga, stiprinanti ES atsparumą, ir kuriuose kuriamos kokybiškos darbo vietos 4 . Dabartinė padėtis kenkia ES padėčiai pasaulyje ir jos tarptautiniam konkurencingumui 5 .

1 diagrama. Mažmeninės elektros energijos kainų pramonei santykis pasaulinėse rinkose (Europos Komisijos apskaičiavimai)
(Santykis, didesnis kaip 1, reiškia, kad ES kainos yra didesnės už atitinkamos ES nepriklausančios šalies kainas)

Todėl Komisija pradeda didelio užmojo programą, pagal kurią skatinant augimą, investicijas ir dekarbonizacijos pastangas siekiama remti mūsų piliečius, įmones ir pramonę.

Siekiant atgaivinti ekonomikos dinamiškumą Europoje per ateinančius penkerius metus atliekamas darbas bus grindžiamas ES konkurencingumo kelrodžiu 6 . Esminė šio darbo dalis yra švarios pramonės kursas – mūsų augimo ir klestėjimo strategija, pagal kurią klimato politika susiejama su konkurencingumu. Remiant švarios pramonės kursą, Įperkamos energijos veiksmų planas bus orientuotas į ES piliečių, įmonių, pramonės ir bendruomenių energijos sąnaudų mažinimą atsižvelgiant į visų žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, poreikius.

Šiame veiksmų plane nurodomos priemonės, kuriomis siekiama artimiausiu laikotarpiu sumažinti sąskaitas už energiją, kartu paspartinant labai reikalingų struktūrinių kaštus mažinančių reformų įgyvendinimą ir sustiprinant mūsų energetikos sistemas, kad būtų sušvelninti kainų šuoliai ateityje. Visapusiškai dalyvaujant valstybėms narėms ir visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, šiais energijos įperkamumui užtikrinti skirti aštuoni veiksmai mažins energijos kaštus ir padės kurti tikrą energetikos sąjungą, kurioje būtų pasiektas konkurencingumas, saugumas, dekarbonizacija ir teisinga pertvarka, o pigesnės energijos naudą pajustų galutiniai naudotojai.

Sąskaitos už energiją priklauso nuo kelių veiksnių derinio: energijos tiekimo sąnaudų, susijusių su bendru vartojimo lygiu, tinklo sąnaudų, taip pat akcizų ir apmokestinimo. Energijos tiekimo sąnaudos savo ruožtu priklauso nuo didmeninių kainų, kurias lemia įvairūs veiksniai, tokie kaip pasiūlos ir paklausos sąlygos, energijos rūšių derinys, energetikos tinklų jungtys, konkurencija, oro sąlygos ir geopolitinės realijos, taip pat tiekėjų mažmeninio lygmens konkurencija. Šiais veiksniais galima paaiškinti ES energetikos sistemos struktūrines problemas.

Pirma, Europos priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro lemia energijos kainų nepastovumą ir didesnes tiekimo sąnaudas, ir todėl ES tampa pažeidžiamesnė išorės spaudimo ir netikrumo pasaulinėje rinkoje atžvilgiu. Nors nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. gamtinių dujų paklausa sumažėjo 18 proc. 7 , ES tebėra veikiama pasaulinių iškastinio kuro kainų svyravimų – 90 proc. jos gamtinių dujų paklausos tenkinama importu 8 . Per didelės tiekimo priklausomybės padariniai akivaizdžiai matėsi per pastarąją energetikos krizę. Rusijai savo dujų eksportu naudojantis kaip ginklu atsirado tiekimo neužtikrintumas ir kainos smarkiai pašoko. 2022 m. ES iškastinio kuro energijos importo išlaidos siekė 604 mlrd. EUR, nors pirmiau 2020 m. jos buvo sumažėjusios iki istorinių žemumų – 163 mlrd. EUR 9 . Kadangi ES vidutinio elektros energijos gamybos rūšių derinio didelę dalį (28,9 proc.) vis dar sudaro energijos gamyba iš iškastinio kuro 10 , o transportas daugiausia varomas naftos produktais, iškastinio kuro importo išlaidos turi reikšmingą poveikį vartotojų sąskaitoms už energiją (žr. 2 diagramą).

2 diagrama. Sąskaitos už elektros energiją ES namų ūkiuose (DD vartotojų grupė, kairėje) ir pramonėje (ID vartotojų grupė, dešinėje) realiosiomis 2023 m. kainomis 11

Antra, elektros energijos sistemos efektyvumo stoka ir nevisiška jos integracija taip pat turi poveikį sąskaitoms už energiją. Europos elektros tinklas yra labiausiai integruotas iš visų elektros tinklų pasaulyje, tačiau siekiant skatinti į jį integruoti pigesnius ir švaresnius energijos šaltinius reikia daugiau pasiekti energetikos tinklų jungčių, tinklo infrastruktūros, energetikos sistemos integravimo ir sistemos lankstumo srityse. Ilgai trunkančios leidimų švarios energijos ir elektros tinklų projektams išdavimo procedūros ir toliau kliudo daryti pažangą. Neseniai atlikti įvertinimai rodo, kad maždaug pusė ES naujų tarpvalstybinių elektros energijos pralaidumo poreikių nebus patenkinti iki 2030 m. 12 , o tai kliudo pasiekti visišką mūsų energijos rinkos integraciją.

Galiausiai, didėjančios sistemos sąnaudos, padengiamos tinklo mokesčiais, apmokestinimu ir rinkliavomis, dar labiau didina elektros energijos kainas ir sudaro reikšmingą sąskaitos už energiją dalį; ši dalis gali dar labiau padidėti dėl to, kad ateinančiais metais reikės didelių investicijų į mūsų tinklus.

ES energetikos politika kryžkelėje

Energija yra vienas iš mūsų Sąjungos pamatinių elementų ir svarbi jos pažangos varomoji jėga. Vis dėlto, nors sukūrėme glaudžiais ryšiais susaistytą energijos rinką, tikros energetikos sąjungos dar neturime. Šiuo metu esame Europos Sąjungai itin svarbiame posūkio taške. Mums kylantys iššūkiai yra aiškūs ir neatidėliotini. Mūsų energijos sąnaudos tebėra palyginti didelės, todėl Europa patiria realią deindustrializacijos riziką ir kyla itin didelė grėsmė mūsų ekonomikai.

Neveikimas kainuoja daugiau negu veiksmai. Dekarbonizacijos proceso sustabdymas pusiaukelėje uždeda naštą mūsų ekonomikai ir mūsų pramonės pajėgumams. Pavyzdžiui, jau vien atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ribojimas Vokietijoje 2023 m. kainavo daugiau kaip 3 mlrd. EUR: vartotojai ir įmonės neteko šios pigios energijos gamybos naudos. Be to, didėjant elektros energijos sistemos sudėtingumui, didėja ir sąnaudos: tinklo perkrovos valdymo sąnaudos (daugiausia susijusios su apkrovų perskirstymu) 2022 m. pasiekė 5,2 mlrd. EUR aukštumas 13 , o iki 2030 m. gali padidėti iki 26 mlrd. EUR 14 . Veiksmingiausias būdas valdyti šias sąnaudas yra bendros ir strateginės Europos investicijos, daromos užtikrinant technologinį neutralumą.

Prie išlaidų, patiriamų dėl pertvarkos neužbaigimo, prisideda ir išlaidos, patiriamos dėl to, kad nėra iki galo išnaudojami mūsų bendrosios rinkos pranašumai ir galimybės joje mažinti kainas. Pavyzdžiui, Pietryčių Europoje praėjusią vasarą vakaro valandomis kainų šuoliai vidutiniškai siekė daugiau kaip 250 EUR/MWh, be kita ko, dėl tarpvalstybinio pralaidumo trūkumo ir dėl nepakankamo lankstumo, kurį būtų galėjusi pagerinti glaudesniais ryšiais susaistyta energetikos sistema. 

Švarios pramonės kurso sustiprinimas kuriant tvirtą energetikos sąjungą

Aiškūs ne tik iššūkiai, bet ir mūsų energetikos sąjungos vaidmuo siekiant juos įveikti. Energetikos krizė atskleidė, kur mums reikia toliau stiprinti savo infrastruktūrą ir labiau integruoti ES energijos rinką.

Jau ėmėmės svarbių veiksmų. Pagal planą „REPowerEU“ didindami energijos vartojimo efektyvumą, diegdami švarią energijos gamybą ir įvairindami tiekimo šaltinius sustiprinome savo energetikos sistemos atsparumą. Padaryta pažanga yra akivaizdi. Naujai įrengti vėjo ir saulės energijos gamybos pajėgumai 2024 m. pasiekė rekordinį 78 GW dydį, o parduodamų šilumos siurblių skaičius ir 2022 m., ir 2023 m. siekė po 3 mln. vienetų. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių ES 2024 m. pasiekė naują visų laikų rekordą – 48 proc., daugiau nei 2023 m. (45 proc.) ir 2022 m. (41 proc.). Mūsų pastangos atsipirko – dujų kainos nuo 2023 m. pavasario labai sumažėjo. Ateinančiomis savaitėmis Komisija taip pat suteiks papildomą postūmį iki galo įgyvendinti planą „REPowerEU“, kad būtų visiškai nutrauktas energijos importas iš Rusijos. Vis dėlto, kad sprendimai būtų tvarūs ir ilgalaikiai, turime nestabdyti pastangų – reikia žengti toliau. Galiausiai turime sukurti tikrą energetikos sąjungą pasitelkdami tris pagrindines jėgas, kuriomis galima tai pasiekti.

Pirma, mums reikalinga visiškai integruota energijos rinka, palaikoma sujungto ir skaitmenizuoto tinklo ir nuoseklios reguliavimo ir valdymo tvarkos. Energijos vidaus rinka ir Europos elektros energijos rinkų integracija kasmet jau duoda apie 34 mlrd. EUR naudos vartotojams 15 . Tolesnė integracija iki 2030 m. galėtų padidinti šią naudą iki 40–43 mlrd. EUR per metus 16 . Mums reikės didžiuliu mastu modernizuoti elektros tinklus ir tai turėtų būti daroma ekonomiškai efektyviausiu būdu: plačiau naudojant tinklo pralaidumo gerinimo technologijas ir lanksčiai naudojantis sistema būtų galima sutaupyti iki 35 proc. įprastinių tinklo plėtros sąnaudų. Geriau sujungus tinklus ir glaudžiau koordinuojant, regioninis bendradarbiavimas visoje Europoje 17 gali iki 20 proc. sumažinti lankstumui skirtų investicijų poreikį 18 .

Antra, mums reikia dekarbonizuotos energetikos sistemos, kuri būtų plėtojama smarkiai didinant švarios energetikos ir elektrifikavimo mastą, ypač daug dėmesio skiriant energijos vartojimo efektyvumui. Dabar pasaulis kaip niekad sparčiai pereina prie švarios energijos. Pasaulinės išlaidos švariai energijai praėjusiais metais pasiekė rekordinį 1,9 trln. EUR dydį. Kiekvienam į iškastinį kurą investuojamam eurui tenka du eurai, investuojami į atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Mes išsivaduosime iš priklausomybės nuo iškastinio kuro, nes dekarbonizacija teikia ne tik švarią energiją, bet ir kokybiškas darbo vietas, ekonomikos augimą ir energetinį saugumą. Be to, sumažinus iškastinio kuro dalį Europos energetikos sistemoje, vartotojai būtų labiau apsaugoti nuo rinkos nepastovumo.

Trečia, kadangi gamtinės dujos vis dar yra Europoje suvartojamų energijos išteklių dalis, mums reikia gerai veikiančios skaidresnės ir konkurencinės dujų rinkos ir kartu toliau dėti pastangas įvairinti tiekimo šaltinius ir mažinti paklausą. ES tebėra pažeidžiama nepastovios tarptautinių dujų kainų kaitos atžvilgiu. Mums reikia užtikrinti, kad dujomis būtų prekiaujama sąžiningomis sąlygomis, ir turime naudotis savo kolektyvine galia. Pavyzdžiui, pagal paklausos telkimo mechanizmą nuo 2023 m. patenkinta 42 mlrd. m3 dujų paklausa – tai sudaro 13 proc. ES tuo laikotarpiu suvartoto dujų kiekio.

Trumpai tariant, tik spartindami investicijas į švarią energiją ir infrastruktūrą, užtikrindami greitą elektrifikavimo spartinimą, didindami energijos vartojimo efektyvumą ir dujų rinkų skaidrumą bei teisingumą galime pasiekti, kad energija būtų įperkama. Todėl Europai reikia šio veiksmų plano, kad ji galėtų greitai ir ryžtingai reaguodama sumažinti energijos sąnaudas artimiausiu laikotarpiu, pritaikyti energetikos sistemą ateičiai, pritraukti investicijų ir užtikrinti energijos tiekimą. Šiuo atžvilgiu mūsų reguliavimo sistemos supaprastinimas ir administracinės naštos mažinimas gali padėti įmonėms, nes taip būtų padidintas švarių technologijų diegimo matomumas ir paprastumas. Siekiant įgyvendinti šį permainas skatinantį veiksmų planą itin svarbu Europos vadovų suderinti veiksmai ir įsitraukimas aukščiausiu politiniu lygmeniu.

Jei nebūtų energetikos pertvarkos, ES iškastinio kuro importo išlaidos 2025 m. būtų 45 mlrd. EUR didesnės nei 2019 m. ir sudarytų apie 0,25 proc. ES BVP.

Įgyvendindama šį veiksmų planą ES galės greičiau gauti naudą, kurią teikia perėjimas prie švarios energijos. Dėl to ES iškastinio kuro importo išlaidos kasmet mažės ir per metus sutaupomos lėšos iki 2030 m. pasieks 130 mlrd. EUR, taigi iki 2030 m. pasieks apie 0,65 proc. BVP 19 . Toks lėšų taupymas mažinant iškastinio kuro naudojimą gali būti išskaidomas į maždaug tris dalis: i) elektrifikacijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas, dėl kurio mažėja bendra iškastinio kuro paklausa (25 proc.), ii) nuolatinės iškastinio kuro paklausos elektros energijos gamyboje pakeitimas švaria energija (50 proc.) ir iii) prie to prisidedantys pakankami elektros tinklo pajėgumai, išmaniųjų tinklų infrastruktūra ir energetikos sistemos lankstumas (25 proc.). ES iškastinio kuro importo išlaidų mažinimas kasmet didės ir sutaupomos lėšos pasieks 260 mlrd. EUR iki 2040 m. 20

Šiame veiksmų plane siūlomi neatidėliotini suderinti Europos Komisijos, Europos Parlamento, valstybių narių ir pramonės veiksmai siekiant: i) sumažinti energijos kaštus visiems; ii) baigti kurti energetikos sąjungą; iii) pritraukti investicijų ir iv) būti pasirengus galimoms energetikos krizėms. Dauguma veiksmų bus įgyvendinti per 2025 m., daugiausia dėmesio skiriant tiems veiksmams, kuriais bus teikiama neatidėliotina pagalba energijos vartotojams.

3 diagrama. Keturi Įperkamos energijos veiksmų plano ramsčiai

I ramstis. Energijos kaštų mažinimas

Siekiant sumažinti sąskaitas už energiją reikia skirti dėmesio trims kaštų sudedamosioms dalims: tinklo ir sistemos sąnaudoms, apmokestinimui ir tiekimo sąnaudoms. Be to, kadangi didelę elektros energijos rūšių derinio dalį sudaro gamtinės dujos, sklandaus dujų rinkų veikimo ir kainų nustatymo pagal rinkos dėsnius užtikrinimas taip pat padės sumažinti sąskaitas tiek už dujas, tiek už elektros energiją. Energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas taip pat sumažins elektros energijos, kurią vartotojams tenka pirkti, kiekį.

1 veiksmas. Sąskaitų už elektros energiją mažinimas siekiant įperkamumo vartotojams

Valstybės narės jau dabar gali sumažinti sąskaitas už elektros energiją. Tam reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, taip pat reikia didesnių užmojų, visų pirma tinklo mokesčių ir apmokestinimo srityse.

a)Tinklo mokesčiai

Tinklo mokesčiais finansuojamas fizinis elektros tinklų modernizavimas ir sistemos veikimas. Investicijoms į elektros tinklo modernizavimą ir plėtrą reikia daug kapitalo. Tai itin svarbu siekiant sudaryti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimui, elektrifikacijai ir naujos paklausos pramonėje ir versle kūrimui palankias sąlygas. Tuo pat metu didėja elektros energijos sistemos eksploatavimo sąnaudos 21 . Tinklo mokesčiai, kuriais skatinamas sistemos efektyvumas ir pigesnės švarios elektros energijos naudojimas, galėtų greitai sumažinti visos sistemos eksploatavimo sąnaudas (pavyzdžiui, sumažinant apkrovų perskirstymo poreikius ir sąnaudas), sumažinti pikinę apkrovą (taigi ir investicijų į tinklą poreikius) ir, galiausiai, sumažinti sąskaitos už energiją dalį, kurią sudaro tinklo mokesčiai, palyginti su tuo atveju, jei nebūtų imtasi jokių veiksmų.

Be to, atsižvelgiant į reikiamų investicijų dydį, šių investicijų paskirstymas per ilgesnį laiką gali padėti užtikrinti, kad vartotojų išlaidos tebebūtų ribotos. Tai ypač svarbu, kai, planuojant investicijas, numatomas elektros energijos paklausos augimas ateityje dėl elektrifikavimo yra neapibrėžtas ir visos tokių investicijų naštos perkėlimas dabartiniams naudotojams gali nepagrįstai apsunkinti ankstyvų diegėjų padėtį ir taip sulėtinti elektrifikaciją 22 . 

b)Mokesčiai ir rinkliavos

Dideli mokesčiai už elektros energiją lemia didesnes sąskaitas, o esama apmokestinimo struktūra neteikia paskatų vietoj iškastinio kuro rinktis naudoti elektros energiją ir dėl to lėtėja elektrifikavimas ir pigios vietoje pasigamintos elektros energijos paklausos augimas. Du pagrindiniai mokesčiai už elektros energiją yra PVM ir energijos mokestis; juos papildo kiti nacionaliniai mokesčiai. Energijos mokesčių direktyvoje 23 numatytas minimalusis elektros energijos apmokestinimas (akcizai) ir valstybėms narėms suteikta galimybė (kai teisiškai įmanoma) sumažinti mokesčio tarifą daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams ir namų ūkiams iki nulio, o jei vartojama elektros energija iš atsinaujinančiųjų išteklių – tai leidžiama visai pramonei.

Įsitikinta, kad mokesčių sumažinimas buvo labai veiksmingas ribojant sąskaitų už energiją dydį per energetikos krizę, kai valstybės narės įgyvendino PVM ir energijos mokesčių sumažinimą bei pajamų pervedimą pažeidžiamoms grupėms 24 . Pavyzdžiui, Prancūzijoje elektros energijos vartojimo mokestis buvo sumažintas nuo 22,5 EUR/MWh iki 0,6 EUR/MWh 25 . Tokia parama turėtų būti ypač tikslingai orientuota, kad tikslas būtų veiksmingai pasiektas, o fiskalinės išlaidos kuo labiau sumažintos 26 .

c) Tiekimo sąnaudų mažinimas didinant mažmeninio lygmens konkurenciją

Šiuo metu 73 proc. ES namų ūkių ir nemaža dalis mažųjų ir vidutinių įmonių yra sudarę terminuotas elektros energijos tiekimo sutartis 31 . Daugelis jų savo sąskaitas už elektros energiją galėtų sumažinti pakeisdami tiekėją į konkurencingesnį tiekėją arba pradėdami energiją vartoti tuo laiku, kai kainos yra mažesnės, tačiau tam vis dar kyla rinkos kliūčių. Pažeidžiamiems vartotojams reikia skirti ypač daug dėmesio. Imantis priemonių energijos įperkamumui didinti, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių poreikius, be kita ko, numatant lankstaus sąskaitų apmokėjimo galimybes, kad nebūtų nutraukiamas energijos tiekimas nepalankioje ekonominėje padėtyje esančių grupių asmenims. Taip pat būtina stiprinti energetikos bendrijas, kad vietos bendruomenės, piliečiai ir įmonės galėtų suvienyti jėgas ir investuoti į švarios energetikos projektus vietos lygmeniu, taigi galėtų gaminti, parduoti ir vartoti savo atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Itin svarbu, kad ES ir toliau teiktų pakankamą finansavimą, konkrečiai skirtą energetikos sąjungos kūrimo užbaigimui remti.

2 veiksmas. Elektros energijos tiekimo sąnaudų sumažinimas

Siekiant sumažinti elektros energijos tiekimo sąnaudas itin svarbu greitai ir visiškai įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus dėl elektros energijos: neseniai priimtos leidimų išdavimo, sutarčių, lankstumo, vartotojų įgalėjimo ir rinkos priežiūros taisyklės gali padėti sumažinti kaštus. Kartu turėtų būti imamasi toliau nurodytų neatidėliotinų veiksmų.

a)Ilgalaikės elektros energijos tiekimo sutartys

Dėl didelių ir nepastovių dujų kainų didėja elektros energijos kainos. Elektros energijos pirkimo sutartys (EEPS) ir ilgalaikės sutartys tarp švarios energetikos plėtotojų ir pramonės vartotojų bei įmonių teikia galimybę pastarosioms ilgą laiką naudotis stabiliomis ir nedidelėmis elektros energijos kainomis. EEPS gali turėti reikšmės mažinant su projektais susijusią riziką, nes atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtotojai taip gali gauti ilgalaikės savo produkcijos kainos garantiją, o tai padeda priimti investavimo sprendimus. EEPS taip pat gali suteikti ilgalaikį kainų stabilumą pramonės vartotojams. EEPS paklausa didėja 35 , tačiau reikia toliau skatinti sudaryti šias sutartis ir jas išpopuliarinti, be kita ko, tarp daug energijos suvartojančių įmonių, kurios neturi daug galimybių sudaryti tokias sutartis ir vis dar gali susidurti su kliūtimis. Komisija aktyviau stengsis pagal elektros energijos rinkos taisykles atsieti sąskaitas už elektros energiją nuo kainų nepastovumo, skatindama ilgalaikių elektros energijos tiekimo sutarčių sudarymą.

b)Leidimų naujai švarios elektros energijos tiekimo ir energetikos infrastruktūrai išdavimo laiko sutrumpinimas

Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamyba tapo pagrindiniu mažiausių sąnaudų naujos elektros energijos gamybos šaltiniu 38 ,  39 . Vis dėlto naujų projektų įgyvendinimo laikotarpis gali būti iki 7–10 metų vėjo energijos projektų atveju 40 , iki 8–10 metų skirstomojo tinklo projektų atveju ir kartais net iki 17 metų perdavimo tinklo projektų atveju 41 . Tai labai kliudo dideliu mastu diegti atsinaujinančiųjų išteklių energetiką ir gali turėti poveikį projektų ekonominiam modeliui.

Kaip nurodyta Draghi pranešime, visų lygmenų (ES, nacionalinio, regioninio ir vietos) valdžios institucijos turi dėti dideles pastangas paspartinti leidimų elektros tinklų, energijos kaupimo ir švarios energetikos projektams išdavimo procedūras. Tai apima leidimų išdavimą dėl infrastruktūros, kuri gali suteikti elektros energijos sistemai lankstumo, pavyzdžiui, dėl elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų. Komisija ragina valstybes nares greitai įgyvendinti neseniai priimtą teisės aktų sistemą dėl leidimų švarios energetikos projektams išdavimo 42 . Neseniai įvykdytų leidimų išdavimo reformų poveikis jau matomas valstybėse narėse, kurios plačiai naudojasi reglamentu dėl ekstremaliojoje situacijoje taikomų priemonių. Pavyzdžiui, dėl spartesnio leidimų išdavimo per energetikos krizę Vokietijoje nuo 2022 m. daugiau kaip tris kartus padaugėjo išduodamų leidimų naujiems sausumos vėjo energetikos projektams, todėl įrenginių skaičius padidėjo 48 proc. per vienus metus (2023 m.) 43 , o nuo 2023 m. II ketv. patvirtinta apie 3 300 km ilgio perdavimo tinklų statyba, taigi leidimų išdavimo laikas sutrumpėjo mažiausia 12 mėnesių ir daugiausia trejais metais.

Be to, didelė laiko, kurį užima leidimų investicijoms į švarią energiją, energijos kaupimui ir tinklams išdavimo procesai, dalis skiriama poveikio aplinkai vertinimams. Būtina tikslingai atnaujinti poveikio aplinkai vertinimo teisės aktų sistemą, kad būtų labai supaprastintos ir sutrumpintos leidimų tokiems projektams išdavimo procedūros, kartu išlaikant aplinkos apsaugos priemones ir apsaugant žmonių sveikatą. Trumpesni leidimų energetikos infrastruktūrai išdavimo nacionaliniu lygmeniu terminai taip pat yra svarbūs siekiant mažinti energijos sąnaudas. Tai galima palengvinti tokiomis priemonėmis kaip nebylus pritarimas dėl tam tikrų administracinių sprendimų leidimų išdavimo procese (kai šis principas yra įtvirtintas nacionalinėje teisinėje sistemoje) ir vieno langelio principu grindžiamos sistemos projektų plėtotojams.

Draghi ataskaitoje taip pat padaryta išvada, kad daugiau dėmesio reikia skirti nacionalinių leidimų išdavimo procesų skaitmenizacijai visoje ES ir leidimus išduodančių institucijų išteklių trūkumo problemų sprendimui. Reikės skaitmenizuoti leidimų išdavimo procesą ir suskaitmeninti aplinkos bei geologinius duomenis, reikalingus investicijoms į švarią energiją. Be to, detalesni duomenys apie vėjo ir saulės energetikos išteklių potencialą visoje ES padės valstybėms narėms kartografuoti teritorijas, reikalingas jų nacionaliniams tikslams pasiekti, taip pat nustatyti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas, numatytas Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje. Supaprastinta leidimų išdavimo procedūra apims hibridinės energetikos projektus su keliomis technologijomis, tokiomis kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir kaupimas naudojantis ta pačia tinklo jungtimi. Galiausiai Komisija įvertins galimybę supaprastinti dabartinę leidimų išdavimo ir licencijavimo praktiką, taikomą naujų branduolinės energetikos technologijų, tokių kaip mažieji moduliniai reaktoriai (MMR), diegimui.

c)Elektros tinklai ir tinklų jungtys kaip energetikos pertvarkai ir pramonės dekarbonizavimui svarbūs veiksniai

Efektyvus tinklas užtikrina, kad energija būtų tiekiama iš ten, kur ji gaminama, į ten, kur jos reikia. Jis sušvelnina kainų piko epizodus ir užtikrina, kad energija būtų prieinama visiems už geriausią kainą. Todėl svarbu susieti teritorijas, kuriose prieinamas didelis švarios energetikos potencialas, su Europos regionais, kuriuose didelė energijos paklausa, kad įperkama energija galėtų būti tiekiama ten, kur jos labiausiai reikia.

Investicijoms į elektros tinklus šį dešimtmetį reikia 584 mlrd. EUR lėšų 48 ,  49 . Tarpvalstybinės infrastruktūros poreikiams dažnai nėra konkrečių projektų, todėl atsiranda nepagrįstų kainų skirtumų tarp kai kurių regionų (pvz., tokių skirtumų neseniai užfiksuota Pietryčių Europoje). Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) nustatė, kad poreikis iki 2030 m. pasiekti 32 GW tarpvalstybinį pralaidumą tebėra netenkinamas 50 . Dideliems regioninės ar ES reikšmės infrastruktūros projektams kyla sunkumų dėl projektų kaštų didėjimo 51 ir teisingo kaštų ir naudos pasidalijimo 52 . Keturi tokių trūkstamų pavyzdinių projektų sąsajų pavyzdžiai:

·integruoto jūrinio tinklo Šiaurės jūrose sukūrimas;

·tolesnis Baltijos valstybių fizinės integracijos su Vidurio ir Šiaurės Europa po Baltijos šalių tinklų sinchronizavimo stiprinimas ir tarpvalstybinės infrastruktūros Baltijos jūros regione saugumo užtikrinimas;

·Pirėnų pusiasalio jungčių su likusia Europos dalimi stiprinimas;

·tinklų jungimo ir rinkų integracijos tarp Pietryčių ir Vidurio Europos didinimas.

Šie pavyzdiniai projektai bus naudingi ne tik valstybėms narėms, kuriose tie projektai įgyvendinami. Taigi energetikos sąjunga gali būti realizuota tik rengiant naujus projektus ir spartinant bei užbaigiant esamus. Suvokiant šių projektų mastą ir poveikį, itin svarbu, kad ES ir toliau skirtų pakankamą finansavimą energetikos sąjungos tinklų jungčių kūrimo užbaigimui tiek tarpvalstybiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis. Investicijos, kuriomis siekiama įgyvendinti ES dekarbonizacijos tikslus ir pašalinti kliūtis mūsų energetikos sąjungai, Europai suteikia galimybę mažinti energijos kainas, didinti savo energetinį saugumą ir pirmauti švarių technologijų srityje 53 . Be to, komunikate „Rengiantis kitai daugiametei finansinei programai“ 54 pripažinta, kad turime užtikrinti, jog ES biudžeto lėšomis būtų remiamos Europos viešosios gėrybės, ypač tarpvalstybiniai projektai.

Tuo pat metu reikia efektyviai naudoti esamą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, ne mažiau kaip 70 proc. jungčių pralaidumo turėtų būti prieinama tarpvalstybinei prekybai elektros energija, tačiau daugumai valstybių narių vis dar daug trūksta iki šio tikslo 55 .

Nacionaliniu lygmeniu prašymų dėl prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų skaičius eksponentiškai didėja visoje Europoje ir susidaro ilgos eilės, o dėl to lėtėja atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra, elektrifikacija ir pramonės klasterių kūrimas, stringa investicijos. Be elektros energijos, taip pat reikalingi nauji vandenilio, anglies dioksido ir vietos šilumos tiekimo tinklai.

d)Lankstumo didinimas

Didesnis sistemos lankstumas, pavyzdžiui, naudojant energijos kaupimą ir paklausos atsaką, padeda valdyti paklausos ir pasiūlos disbalansą, nes vartotojai skatinami rinktis vartoti elektros energiją tuo laiku, kai elektros energijos yra daugiau arba paklausa yra mažesnė, taigi kai elektros energija yra pigesnė. Tai mažina kainų šuolius ir neigiamų kainų laikotarpius, mažina nepastovumą ir apskritai prisideda prie mažesnių ir stabilesnių elektros energijos kainų. Su elektrifikacija susijusi paklausa, pavyzdžiui, naujuose elektrinių transporto priemonių parkuose, gali atlikti tam tikrą vaidmenį teikiant lankstumo paslaugas.

Daugelyje valstybių narių paklausos atsakui ir energijos kaupimui kyla kliūčių 60 patekti į didmenines rinkas arba dalyvauti teikiant papildomas ir perkrovos valdymo paslaugas. Dešimtyje valstybių narių telkėjai neturi tinkamai apibrėžtos teisinės sistemos ir tai užkerta jiems kelią dalyvauti teikiant tas paslaugas, kurios gali būti naudingos vartotojams. Dešimtyje valstybių narių mažiau nei 30 proc. namų ūkių gali naudotis išmaniosiomis apskaitos sistemomis (kuriose teikiama tikralaikė informacija apie energijos suvartojimą). Tokių sistemų diegimą reikia paspartinti 61 . Kai kurie pramonės vartotojai gali labai prisidėti prie tinklo lankstumo rinkdamiesi vartoti energiją tuo laiku, kai paklausa nedidelė, mažindami sąnaudas ir didindami sistemos stabilumą.

Paklausos lankstumas turėtų būti skatinamas ir mažmeninėje rinkoje, kaip būdas siūlyti mažesnes kainas to pageidaujantiems pramonės sektoriams ir vartotojams, norintiems dalyvauti energetikos sistemos integracijos procese.

3 veiksmas. Gerai veikiančių dujų rinkų užtikrinimas

Importuojamų gamtinių dujų kaina tiesiogiai veikia elektros energijos kainas ir didina rinkos nepastovumą. ES didmeninės dujų kainos nevisiškai grįžo į lygį, buvusį prieš krizę, ir yra vidutiniškai beveik penkis kartus didesnės (prieš krizę buvo du ar tris kartus didesnės) už kainas JAV 68 . Šis kainų skirtumas turi poveikį Europos pramonės konkurencingumui.

Dėl dujų rinkų reikšmės mūsų ekonomikai itin svarbu užtikrinti optimalų šių rinkų veikimą. Siekiant užkirsti kelią manipuliavimui rinka ir pašalinti bet kokias galimas spragas, susijusias su skaidrumo trūkumu, informacijos asimetrija ir rinkos koncentracijos rizika, būtina visapusiška reguliavimo priežiūra ir glaudus energetikos ir finansų reguliavimo institucijų bendradarbiavimas. Todėl anksčiau šį mėnesį Komisija sudarė Dujų rinkos darbo grupę, kuriai pavesta visapusiškai ištirti ES gamtinių dujų rinkas ir prireikus imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas optimalus jų veikimas ir užkirstas kelias komercinei praktikai, kuria iškraipoma rinka grindžiama kainodara; tai darant turėtų būti remiamasi per energetikos krizę įgyta patirtimi.

Kad būtų galima greitai išspręsti neteisėto elgesio dujų rinkose problemą, energetikos ir finansų reguliavimo institucijos turėtų būti veiksmingai pasirengusios stebėti rinkos pokyčius ir aptikti bei nagrinėti bet kokius galimus piktnaudžiavimo rinka (t. y. manipuliavimo rinka ir prekybos pasinaudojant viešai neatskleista informacija) atvejus. Reikia stiprinti ir į aukštesnį lygį perkelti bendradarbiavimą vykdymo užtikrinimo srityje ir dalijimąsi duomenimis tarp nacionalinių energetikos ir finansų reguliavimo institucijų, taip pat tarp ACER ir ESMA. Valstybės narės turi užtikrinti, kad reguliavimo institucijos turėtų visus reikiamus įgaliojimus kovoti su piktnaudžiavimu rinka ir už jį skirti sankcijas, taip pat turi suteikti joms išteklių, kad jos galėtų teikti pirmenybę tyrimams šioje srityje. Be to, ACER turėtų visapusiškai naudotis savo naujais tarpvalstybiniais tyrimo įgaliojimais padėdama nacionalinėms energetikos reguliavimo institucijoms.

Kai įmanoma, reikėtų ištirti alternatyvas gamtinių dujų importui, visų pirma elektrifikavimą arba biodujų ir biometano gamybos skatinimą pagal planą „REPowerEU“. Paklausos telkimas ir bendras pirkimas gali turėti didelę reikšmę spartinant energijos išteklių ir medžiagų, reikalingų švarios energijos gamybai, rinkos kūrimą. Sutelkdami savo paklausą ir priimdami bendro pirkimo strategijas pagal ES konkurencijos taisykles, ES pirkėjai gali naudotis savo kolektyvine ekonomine įtaka, sustiprinti savo derybinę poziciją ir derėtis su tiekėjais dėl geresnių sąlygų. Prie tokio požiūrio perėjo ir Japonija, vykdanti ilgalaikę politiką, pagal kurią remiamos investicijos į eksporto infrastruktūrą šalyse, gaminančiose suskystintas gamtines dujas (SGD). ES bendrą perkamąją galią reikėtų pasitelkti tiriant galimybę sudaryti ilgesnio laikotarpio sutartinius susitarimus, kad kainos taptų stabilesnės, pavyzdžiui, užtikrinant dujų skystinimo teises arba pasirinkimo pirkti galimybes. Atsižvelgiant į ES konkurencingumą, geopolitinius aspektus ir klimato srities tikslus, ES ir (arba) valstybės narės taip pat galėtų kartu su ES importuotojais tiesiogiai investuoti į eksporto infrastruktūrą užsienyje, teikdamos lengvatines paskolas privatiems investuotojams.

Be to, geresnis valstybių narių veiksmų koordinavimas ir lankstesnės dujų saugyklų pildymo trajektorijos, Komisijai remiant, gali padėti sumažinti įtampą sistemoje ir išvengti su dujų saugyklų pripildymu susijusių rinkos iškraipymu, remiant pakartotinį pripildymą geresnėmis pirkimo sąlygomis ir tiekimo saugumą.

4 veiksmas. Energijos vartojimo efektyvumas – energijos sutaupymas

Energijos vartojimo efektyvumas yra svarbus veiksnys, prisidedantis prie energijos įperkamumo pramonėje ir namų ūkiuose ir pramonės konkurencingumo. Jis riboja didelių ir nepastovių energijos kainų poveikį vartotojų sąskaitoms. Energijos vartojimas ES pramonėje nuo 2000 m. sumažėjo apie 20 proc., nors pramonės produkcija tuo pat metu padidėjo. Siekiant įveikti ES kylančius iššūkius reikia naudotis energijos vartojimo efektyvumo didinimo sprendimais. Energijos vartojimo efektyvumo paslaugų bendrosios rinkos skatinimas padės europiečiams naudotis paslaugomis, galinčiomis jiems padėti optimaliomis sąnaudomis sumažinti sąskaitas už energiją (ypač kai išankstinės išlaidos yra didelės) 72 . Sustiprinta energijos vartojimo efektyvumo paslaugų teikėjų rinka gali padėti daugiau įmonių gauti rekomendacijų dėl efektyvių sprendimų, pavyzdžiui, dėl jų pramoninių procesų šilumos pakartotinio panaudojimo.

Antra, naudojant energiją taupančius produktus iškart sumažėja sąskaitos už energiją. Deja, daugybė reikalavimų neatitinkančių produktų, importuojamų iš ES nepriklausančių šalių, kenkia ES tiekėjų konkurencingumui ir mažina naudą piliečiams ir įmonėms.

II ramstis. Energetikos sąjungos sukūrimas

Nepaisant mūsų pasiektos sėkmės kuriant glaudžiais ryšiais susaistytą energijos rinką, tikros energetikos sąjungos kūrimo darbas tebevyksta. ES augant energijos kaštams, kurie tampa našta namų ūkiams ir kliudo pramonės konkurencingumui (tai turi ypač didelį poveikį intensyviai energiją vartojantiems sektoriams), akivaizdu, kad reikia pereiti prie permainas skatinančio požiūrio. Todėl turime toliau dirbti kurdami ilgesniam laikotarpiui skirtas, struktūrines priemones, kuriomis būtų gauta mums reikalingos švaresnės ir pigesnės energijos ir kuriomis pasiektume tikrą energetikos sąjungą, be kita ko, daugiau investuodami į švarios energetikos sprendimų mokslinius tyrimus ir inovacijas. ES turi daryti pažangą siekdama elektrifikacijos ir visiškai integruotos bendrosios energijos rinkos, pasiekdama tinklų sujungimo tikslus ir naudodamasi valstybių narių tarpusavio papildomumu, kad būtų sukurta tikra visiems naudinga energetikos sąjunga.

Šis veiksmų planas yra pirmasis žingsnis siekiant glaudesnių jungčių ir didesnės integracijos. Todėl ateinančiais mėnesiais Komisija pradės kelias iniciatyvas, kuriomis bus siekiama stiprinti energetikos sąjungos valdymą, diegti švarią energetiką, stiprinti mūsų energijos tiekimo saugumą ir mažinti piliečių ir įmonių sąskaitas už energiją.

5 veiksmas. Energetikos sąjungos sukūrimas

Remiantis plano „REPowerEU“, kuriuo paskatinta švarios energijos gamyba ir paįvairinti energijos tiekimo šaltiniai, sėkme, šie tikslai bus toliau remiami pagal naują elektrifikavimo veiksmų planą (2026 m. I ketv.) ir šilumos ir vėsumos tiekimo strategiją (2026 m. I ketv.). Didelio užmojo energetikos sistemos elektrifikavimas ir švarios energijos gamybos išteklių plėtra padidins energijos vartojimo efektyvumą visame energetikos sektoriuje, padės dekarbonizuoti pramonės, susisiekimo, šilumos ir vėsumos tiekimo sektorius ir rems švarios ir vidaus ištekliais pagrįstos energijos gamybos diegimą. Iki 2030 m. šiomis iniciatyvomis bus sumažinta mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro ir galbūt pavyks sutaupyti milijardus eurų kiekvienais metais. Pramonės elektrifikavimui skirti mokesčių kreditai gali skatinti elektrifikavimą ir padėti ES pramonei tapti konkurencingesnei, remdami tokios įrangos įperkamumą, didindami jos pardavimus ir skatindami vartotojus ją rinktis.

Skaitmenizacija yra dar vienas būdas vartotojams sutaupyti, tačiau ji gali būti ir pažeidžiamumą didinantis veiksnys. 2026 m. Komisija priims energetikos sektoriui skirtas strategines skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto (DI) veiksmų gaires, kad būtų paspartintas Europos DI sprendimų diegimas tokiose srityse kaip elektros tinklo optimizavimas, energijos vartojimo pastatuose ir pramonėje efektyvumas ir paklausos lankstumas. Be to, ji skatins DI grindžiamus mokslinius tyrimus ir inovacijas: startuoliams bus padedama užmegzti ryšius su energetikos įmonėmis, o kartu bus užtikrinamos patikimos apsaugos priemonės kibernetinio saugumo, duomenų privatumo ir saugos tikslais. Komisija taip pat tirs didėjantį energijos vartojimą duomenų centruose 78 ,  79 ir skatins tvarią jų integraciją į energetikos sistemą. Dėl duomenų centrų gali padidėti spaudimas energetikos sistemai ir didėti energijos kainos, ypač atsižvelgiant į duomenų centrų pajėgumą nukonkuruoti kitus energijos vartotojus siekiant gauti energijos.

Tuo pat metu ES strateginis energetikos technologijų planas (SET planas) padeda spręsti dabartinio ES švariai energijai ir elektrifikavimui skirtų mokslinių tyrimų ir inovacijų portfelių suskaidymo problemą. Vis dar reikia stiprinti pastangas pasiekti tikslą, kad tam skiriamos ES viešosios ir privačiosios išlaidos pasiektų 3 proc. BVP 80 ,  81 . Komisija skatins inovacijas, visų pirma koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis per SET plano iniciatyvinę grupę, įsteigtą Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu 82 . Be to, siekiant remti branduolių sintezę kaip novatorišką, dekarbonizuotą ateities energijos išteklių, bus pasiūlyta branduolių sintezės strategija, apimanti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sukūrimą siekiant paspartinti komercializaciją.

Kad ES pasiektų savo energetikos ir klimato srities tikslus, jai reikia 2021–2030 m. laikotarpiu skirti daugiau kaip 570 mlrd. EUR per metus, o 2031–2040 m. laikotarpiu – 690 mlrd. EUR per metus investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energetiką, įskaitant saulės, vėjo ir biomasės energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir elektros tinklų pralaidumą. Komisija taip pat įvertins investicijų į branduolinę energetiką poreikius 83 ir skatins investicijas į naujos kartos švarios energijos technologijas, kaip antai branduolių sintezę, patobulintas geotermines sistemas ir kietakūnes baterijas, taip pat į esamus pajėgumus, kaip antai modernizavimo tikslais. Nors didžiąją investicijų dalį turi sudaryti privatus kapitalas, viešasis finansavimas turi būti teikiamas tikslingiau, kad mažinant strateginių projektų riziką (visų pirma garantijomis ir nuosavo kapitalo priemonėmis) būtų pritraukti privačių investicijų. Komisija spręs investicijų trūkumo problemą ir telks privatųjį kapitalą energetikos pertvarkai pagal investicijų į švarią energiją strategiją, taip pat pateiks atnaujintą Branduolinę informacinę programą (PINC).

Visų pirma, siekiant baigti kurti tikrą energetikos sąjungą, reikalinga visiškai integruota energijos rinka su darnia valdymo sistema, kurioje būtų suderinti nacionaliniai ir ES lygmens tikslai ir būtų užtikrinta, kad tarpvalstybinės ir ES reikšmės sprendimai būtų priimami reikiamu lygmeniu. Šiuo tikslu Komisija iki 2026 m. pradžios paskelbs Baltąją knygą dėl glaudesnės elektros energijos rinkos integracijos.

Be to, nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai (NEKSVP) turi būti paversti strateginių investicijų planais, kuriais būtų skatinamas investicijų nuspėjamumas, vartotojų pasitikėjimas, inovacijos ir švarių technologijų rinkos augimas. Komisija pasiūlys peržiūrėti Valdymo reglamentą, kad būtų supaprastintas, sustiprintas ir modernizuotas energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymas 84 siekiant, kad Europa pasirengtų gyvendinti laikotarpio po 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategiją. Be to, tam tikrą vaidmenį remiant švarių technologijų gamybą galėtų atlikti tokios regioninės iniciatyvos kaip Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo energetikos ir švarių technologijų srityse iniciatyva.

Energijos kainos valstybėse narėse gali būti labai skirtingos. Siekdama gerinti koordinavimą visoje energetikos sąjungoje ir sustiprinti elektros energijos sistemos valdymą Komisija sudarys energetikos sąjungos darbo grupę. Ši specialios paskirties darbo grupė, kurią sudarys Komisijos, atitinkamų ES įstaigų, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų aukšto lygio atstovai, pagal poreikį nagrinės ir nustatys techninius ar reguliavimo pakeitimus ir reguliariai teiks ataskaitas Komisijos pirmininkui, Europos Vadovų Tarybai, Energetikos tarybai ir Europos Parlamentui.

Siekdama remti šį darbą Komisija daugiau dėmesio skirs vertinimui, kaip atitinkamos iniciatyvos paveikia energijos įperkamumą namų ūkiams ir įmonėms. Į atitinkamų analizių (kurias atliekant, kai tik įmanoma, dalyvaus išorės ekspertai) rezultatus bus tinkamai atsižvelgta rengiant naujų teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimus ir peržiūrint esamus teisės aktus. Taip bus papildyta informacija apie Komisijos iniciatyvų poveikį, kurią ji reguliariai skelbia įvairiose ataskaitose, kaip antai energetikos sąjungos būklės ataskaitoje 85 ir energijos kainų ir kaštų ataskaitose 86 .

III ramstis. Investicijų pritraukimas ir įgyvendinimo užtikrinimas

Norint sukurti tikrą energetikos sąjungą, kurios pagrindą sudarytų vietoje pasigaminama švari ir įperkama energija, prieinama visiems Europos vartotojams, reikia daug į tai investuoti per ateinantį dešimtmetį ir užtikrinti tvirtą valdymą. Siekiant greitai bendromis jėgomis įgyvendinti šį veiksmų planą, būtinas tvirtas politinis vadovavimas bei įsipareigojimas ir įtraukus visų energijos vertės grandinės subjektų dalyvavimas.

6 veiksmas. Trišalės sutarties dėl įperkamos energijos Europos pramonei sudarymas

Didėjant netikrumui rinkoje, projektų rengėjams gali kilti didelių iššūkių ir dėl to investicijos gali būti atidedamos arba gali būti atsisakoma ketinimų investuoti. Siekdamos su tuo kovoti, vyriausybės, energijos gamintojai ir energiją vartojantys pramonės sektoriai gali kartu sukurti investicijoms palankią aplinką, reikalingą tvariai įperkamos energijos sistemai ir konkurencingam pramonės sektoriui, kartu užtikrindami kokybiškų darbo vietų išsaugojimą ir kūrimą, kaip pabrėžiama Antverpeno deklaracijoje.

vŠvarios energijos gamintojams reikia pakankamo masto paklausos ir tikrumo dėl paklausos, kad būtų užtikrintas ilgalaikis planavimas, kuris padeda mažinti riziką investuotojams ir projektų sąnaudas. Šis tikrumas būtų naudingas ir gamintojams tiekimo grandinėje, pavyzdžiui, elektros tinklo projektams skirtų pastočių ar kabelių gamintojams, nes jie galėtų investuoti į naujus gamybos pajėgumus Europoje ir siūlyti mažesnes kainas. Taip, pavyzdžiui, didelio masto saulės energijos ar jūros vėjo energijos projektų plėtotojai galėtų užsitikrinti tvirtas tiekimo grandines ir pirkti mažesnėmis sąnaudomis.

vEnergiją vartojančiai pramonei, visų pirma energijai imliai pramonei, reikia tikrumo dėl energijos tiekimo ir kainų, kad galėtų planuoti savo gamybą ir priimti investavimo sprendimus, nuo kurių priklausys tos pramonės transformacija. Pavyzdžiui, plieno pramonei reikia ilgalaikio tikrumo dėl elektros energijos tiekimo ir kainų, kad galėtų investuoti į gamybos procesų elektrifikavimą. Savo ruožtu energijai imli pramonė, sudarydama ilgalaikes sutartis, gali suteikti energijos gamintojams tikrumo, kad pirks iš jų energiją.

vES ir valstybių narių valdžia gali sumažinti riziką stabiliomis reguliavimo sistemomis ir priemonėmis, kuriomis būtų sudaromos investicijoms palankios sąlygos. Užtikrinant šį nuspėjamumą projektų rengėjams ir tiekimo grandinėms, mažėja investicijų rizika ir įmonių bei namų ūkių išlaidos. Tai būtų galima padaryti, pavyzdžiui, įsipareigojant laikytis ilgesniam laikotarpiui sudaryto, patikimo ir detalaus švarios energetikos projektų aukcionų tvarkaraščio ir taikant palankius konkursų modelius, atspindinčius Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nustatytus atsparumo, saugumo ir tvarumo principus.

Šiuo atžvilgiu iš vėjo energetikos chartijos 93 ir saulės energetikos chartijos 94 įgyta patirtis parodė, kad, kai instituciniai ir ekonominiai subjektai sutelktomis jėgomis ryžtingai padeda kurti konkurencingą vertės grandinę pagrindiniuose prie švarios energijos pereinančiuose sektoriuose, gaunama pridėtinė vertė.

Remiantis šia patirtimi, šie įsipareigojimai gali būti sujungti į platesnę trišalę sutartį dėl įperkamos energijos, kuriančią investicinę aplinką, palankią ekonomiškai efektyviai energijos gamybai, patikimam energijos tiekimui ir ilgalaikiam ekonomikos augimui visų suinteresuotųjų subjektų labui.

4 diagrama. Trišalė sutartis dėl įperkamos energijos Europos pramonei

IV ramstis. Pasirengimas galimoms energetikos krizėms

Pastarojo meto energetikos krizė, pati sunkiausia iš Europos iki šiol patirtų krizių, išryškino koordinavimo ES lygmeniu svarbą valdant kainų šuolius vidaus rinkoje. Siekiant didinti atsparumą bet kokiai galimai būsimai energetikos krizei, valstybėms narėms reikia turėti priemonių, kad galėtų imtis efektyvių veiksmų, ir stiprinti tiekimo saugumo sistemą, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykių metu įgytą patirtį.

7 veiksmas. Tiekimo saugumo užtikrinimas, kad būtų išlaikytas kainų stabilumas

Stabilus energijos tiekimas yra itin svarbus siekiant išlaikyti ekonominį atsparumą, užtikrinti nuolatinį įperkamos energijos prieinamumą ir išvengti itin didelio kainų nepastovumo. Energijos tiekimo sutrikimai, kuriuos sukelia geopolitinė įtampa, kibernetiniai išpuoliai, tyčiniai išpuoliai ar ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, kelia grėsmę energijos įperkamumui. Siekiant didinti ES energetikos sistemos atsparumą ir suvaldyti energijos kainų nepastovumą, reikia naujos reguliavimo sistemos.

8 veiksmas. Pasirengimas kainų krizėms

Elektros energijos direktyvoje ir Dujų direktyvoje yra nuostatų, pagal kurias Taryba, gavusi Komisijos pasiūlymą, gali paskelbti kainų krizę, kai yra įvykdytos tam tikros išskirtinės krizės sąlygos. Šiais atvejais esminį vaidmenį švelninant energetikos krizių poveikį atlieka paklausos mažinimas tam tikromis valandomis. Be to, ne krizės metu jau dabar galėtų būti sukurtos ir pradėti veikti pikinės apkrovos mažinimo schemos, pagal kurias tiekėjai moka vartotojams už tai, kad šie sumažintų vartojimą tam tikromis valandomis. Kelių valstybių narių patirtis rodo, kad išskirtiniais sistemos įtampos ir didelių kainų laikotarpiais vartotojai sutinka savanoriškai mažinti paklausą.

Antra, tais atvejais, kai tinklo kliūtys ar perkrova labai kliudo energijos srautams, glaudus bendradarbiavimas su PSO ir nacionalinėmis reguliavimo institucijomis yra būtinas, kad tam tikromis aplinkybėmis (pvz., regioninės kainų krizės, panašios į tą, kuri 2024 m. įvyko Pietryčių Europoje, atveju) būtų laikinai padidintas prieinamas tarpvalstybinių energijos perdavimo jungčių pralaidumas, užtikrinant, kad energija pasiektų labiausiai paveiktas vietoves. Atjungimai techninės priežiūros tikslais turi būti tinkamai koordinuojami energijos vidaus rinkoje, kad būtų išvengta nepageidaujamo tokių atjungimų poveikio kaimyninėms valstybėms narėms.

Galiausiai, kadangi apskritai tikimasi, kad gamtinės dujos ateinančiais metais ES tebebus pagrindinis elektros energijos kainas lemiantis išteklius, Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms parengti valstybės pagalbos priemones, kad jos galėtų reaguoti į itin didelius kainų šuolius ir išskirtines kainų sąlygas, taigi didelės dujų kainos būtų atsietos nuo elektros energijos kainų, remiantis patikrintais modeliais, taikytinais ekstremaliosioms situacijoms.

Įperkamos energijos veiksmų plane nustatomos aštuonios konkrečios artimiausio laikotarpio priemonės siekiant sukurti tikrą energetikos sąjungą konkurencingumo, energijos įperkamumo, saugumo ir tvarumo aspektais. Siekiant įgyvendinti šį permainas skatinantį veiksmų planą bus reikalingas visų subjektų dalyvavimas: i) ES veiklos koordinavimas, naudojantis vertinga Europos Parlamento ir Tarybos parama, siekiant užtikrinti veiksmingą ir pragmatišką teisės aktų sistemą; ii) tvirtas valstybių narių bendradarbiavimas įgyvendinant veiksmus vietoje ir užtikrinant, kad piliečių naudai būtų išnaudotas visas šio plano potencialas; iii) aktyvus suinteresuotųjų subjektų (mūsų pramonės ir įmonių, mūsų darbuotojų, mūsų novatorių ir piliečių) įtraukimas; iv) dalyvavimas aukščiausiu politiniu lygmeniu per energetikos sąjungos darbo grupę.

Komisija įgyvendins šį veiksmų planą, stebės jo įgyvendinimo pažangą ir apie ją praneš būsimose energetikos sąjungos būklės ataskaitose. Komisija reguliariai informuos Europos Parlamentą ir Energetikos tarybą apie pažangą ir aptars poveikį.

Iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra dideli, tačiau taip pat turime didelių stiprybių. Kartu sukūrėme atsparius tinklus ir labiausiai integruotą energijos tinklą pasaulyje. Sukūrėme tvirtą gamybos bazę, aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, pažangias technologijas ir tvirtą reguliavimo sistemą. Esame ryžtingi ir stengiamės toliau siekti dekarbonizacijos, atsiedami savo ekonomikos augimą nuo CO2 išmetimo ir rodydami lyderystę pasaulinėje energetikos pertvarkoje. Šios stiprybės suteikia galimybę įveikti iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Europa.

Priežastys, dėl kurių siekiame įveikti šiuos iššūkius, yra aiškios. Energija yra mūsų ekonomikos ir mūsų visuomenės pamatas. Ji sudaro nedidelę mūsų BVP išlaidų dalį 95 ,  96 , tačiau yra visos mūsų ekonomikos varomoji jėga. Ji varo traukinius, kuriais keliaujame, šildo namus, kuriuose gyvename, ir suka mašinas, kuriomis gaminami mūsų kasdien naudojami produktai. Ji taip pat yra vienas iš ES pamatų nuo tada, kai anglys ir plienas buvo Europos atstatymo ramsčiai, – nuo to laiko ji padėjo augti mūsų ekonomikai ir gerino kasdienį europiečių gyvenimą.

Energijos gamyba ir mūsų energijos rinkų integravimas visada buvo itin svarbūs Europos vienybei. Nuo Europos anglių ir plieno bendrijos iki energetikos sąjungos sukūrimo energija yra labai svarbi mūsų ekonominiam stabilumui ir yra ES integracijos varomoji jėga. Šis Įperkamos energijos veiksmų planas, kuris grindžiamas konkurencingumo kelrodžiu ir remia švarios pramonės kursą, suteiks mums galimybę naudotis savo pranašumais; mes galėsime atskleisti tikrąją savo energetikos sąjungos vertę ir dar kartą patvirtinti ES įsipareigojimą vykdyti įtraukią energetikos pertvarką, kurioje nuošalyje nebūtų paliktas nė vienas asmuo ar bendruomenė.

(1)

 Eurostato duomenų bazė (duomenų internete kodas: ilc_mdes01).

(2)

  Study on energy prices and costs – Evaluating impacts on households and industry – 2024 edition ; Trinomics, 2025.

(3)

 Žr. 1 diagramą. 2024 m. II ketvirtį mažmeninės elektros energijos kainos pramonei ES buvo 2,2 karto didesnės nei JAV, du kartus didesnės nei Kinijoje ir 1,2 karto didesnės nei Japonijoje (praeityje buvo mažesnės).

(4)

 Užimtumas atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sektoriuje ES 2023 m. pasiekė apie 1,8 mln. darbo vietų. Renewable energy and jobs: Annual review 2024 ; IRENA in collaboration with ILO, 2024.

(5)

  Europos konkurencingumo ateitis. B dalis , 2 pav.; Mario Draghi, 2024 m. rugsėjo mėn. Mažmeninių kainų skirtumai visoje ES didėja: kainų intervalas yra nuo mažiau nei 100 EUR/MWh (Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje) iki daugiau kaip 250 EUR/MWh (Kipre, Vengrijoje, Nyderlanduose).

(6)

  ES konkurencingumo kelrodis (COM(2025) 30 final).

(7)

  Europos 2040 m. klimato poveikio vertinimo ataskaita (SWD(2024) 63 final, 8 priedas (3/5 dalis), 1.2.3 skirsnis).

(8)

  Eurostato gamtinių dujų statistika . 2024 m. į Europą importuota 273 mlrd. m³, o 2022 m. – 334 mlrd. m³ gamtinių dujų.

(9)

 Energijos kainų ir kaštų Europoje ataskaita (COM(2024) 136 final); Europos Komisija, 2024 m. kovo mėn.

(10)

  European electricity review 2025 ; EMBER, January 2025.

(11)

Eurostatas,   nrg_pc_204_c ir nrg_pc_205_c , 2025 m. vasario 17 d.

(12)

  Electricity Infrastructure Monitoring Report 2024 ; ACER, December 2024.

(13)

Tinklo tarifai gali ilgainiui labai padidėti: 60 proc. iki 2050 m., palyginti su 2022 m.; Transmission capacities for cross-zonal trade of electricity and congestion management ; ACER, July 2024.

(14)

  Redispatch and Congestion Management ; Joint Research Centre, May 2024.

(15)

  ACER’s final assessment of the EU wholesale electricity market design ; ACER, April 2022.

(16)

  Integrating the EU energy market to foster growth and resilience ; IMF, January 2025. Realising the benefits of European market integration ; Baker et al., 2018; Benefits of an integrated European energy market; Booz et al., 2013.

(17)

  Redispatch and Congestion Management ; Joint Research Centre, May 2024 .

(18)

  Power system flexibility in the Penta region ; Trinomics and Artelys, March 2023.

(19)

2025 m. sutaupytos lėšos palygintos su 2019 m. importo apimtimi, įverčiai pagrįsti iškastinio kuro 2024 m. momentinių kainų prielaidomis. Darant prielaidą, kad kainos bus tokios kaip 2022 m. (didesnės), per metus sutaupomos lėšos didėtų nuo 140 mlrd. EUR 2025 m. (apie 0,75 proc. BVP) iki 340 mlrd. EUR 2030 m. (1,75 proc. prognozuojamo BVP) ir iki 600 mlrd. EUR 2040 m. (2,7 proc. prognozuojamo BVP).

(20)

1,2 proc. įvertinto ES BVP. Lėšos, kurios būtų sutaupytos 2040 m., apskaičiuotos darant prielaidą, kad bus įgyvendintas siekis išmetamą ŠESD kiekį iki 2040 m. sumažinti 90 proc.

(21)

Apkrovų perskirstymo sąnaudos nuo 2020 m. iki 2022 m. išaugo beveik dvigubai, iki 4,2 mlrd. EUR, kompensacinės prekybos mastai padvigubėjo ir pasiekė 0,8 mlrd. EUR, o kitos sąnaudos sumažėjo iki 0,2 mlrd. EUR. Perkrovos valdymo sąnaudas lemia sistemos veikimo efektyvumas ir elektros energijos tiekimo sąnaudos, o šios 2022 m. buvo itin didelės dėl energetikos krizės. Electricity infrastructure development to support a competitive and sustainable energy system ; ACER, Dec. 2024.

(22)

Tokios priemonės, taikomos natūraliai susidariusioms arba teisiškai nustatytoms monopolijoms, tikriausiai nebūtų valstybės pagalba ir jos gali atitikti tinklo tarifų principus dėl sąnaudų pagrįstumo. Žr. Komisijos pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos 188 ir 211 punktus, taip pat PKAAE gairių 373–375 punktus. Vokietijos vandenilio pagrindinės infrastruktūros atveju Komisija tokią priemonę pripažino suderinama valstybės pagalba (Komisijos sprendimas C(2024) 4366 final byloje SA.113565).

(23)

  Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą .

(24)

  Energetikos sąjungos būklės ataskaita , ES gairės dėl energijos nepritekliaus ir Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridėtas prie 2023 m. Rekomendacijos dėl energijos nepritekliaus; Europos Komisija, 2023 m. National fiscal policy responses to the energy crisis ; Bruegel, June 2023.

(25)

  Recommendations for future-proof electricity market design in light of the 2021-23 energy crisis ; Pollitt et al., 2024.

(26)

Komisijos komunikate „ 2024 m. fiskalinės politikos gairės “ (COM(2023) 141 final) rekomenduojama, kad valstybės narės savo priemones taikytų daug taikliau negu praeityje, susilaikytų nuo bendro pobūdžio paramos teikimo ir teiktų apsaugą tik tiems, kuriems jos reikia, t. y. pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms.

(27)

  Energijos mokesčių direktyvoje 2003/96/EB nustatyti minimalieji akcizo tarifai, kuriuos valstybės narės turi taikyti energetikos produktams, įskaitant elektros energiją.

(28)

  ES PVM direktyvoje 2006/112/EB nustatytas minimalusis standartinis 15 proc. PVM tarifas, taikomas elektros energijai, gamtinėms dujoms ir centralizuotam šilumos tiekimui, ir leidžiama taikyti lengvatinį ne mažesnį kaip 5 proc. PVM tarifą. Tarybos direktyva (ES) 2022/542 patvirtintas elektros energijai taikytinas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas. Dėl lengvatinių tarifų taikymo sprendžia valstybės narės. Dauguma įmonių gali atskaityti už elektros energiją sumokėtą PVM, jeigu elektros energija naudojama apmokestinamajai veiklai vykdyti.

(29)

Tiesiogiai įtraukiamos į sąskaitą ar į tinklo mokesčius.

(30)

Tai visų pirma rinkliavos pagal atsinaujinančiųjų išteklių energijos paramos schemą. Kartais įvedamos ir kitokios rinkliavos už energiją (pvz., branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo tikslais). Kai kurios valstybės narės gali nuspręsti sąskaitose palikti kai kurias energetikos politikos išlaidas, kai valstybės biudžeto padėtis yra labai įtempta, taip pat siekiant kuo labiau sumažinti didelių nacionalinės politikos posūkių riziką. Su tiekimo saugumo priemonėmis susijusios išlaidos negali būti perkeltos į biudžetą, nes dėl to galėtų būti panaikintos paskatos taikyti paklausos atsaką ir galėtų padidėti bendros sistemos sąnaudos.

(31)

  2024 Market monitoring report on energy retail and consumer protection ; ACER-CEER, September 2024.

(32)

Ten pat. Tiekėją keičiančių namų ūkių elektros energijos vartotojų dalis yra 7,15 proc.

(33)

  Annual report on the results of monitoring the internal electricity and gas markets in 2021 ; ACER, October 2022.

(34)

  Collective energy sharing: CBA and survey evidence of the willingness to invest ; Ovaere, 2023; tai yra nauda, gaunama kolektyviai vartojant savo pasigaminamą saulės ir vėjo energiją (saulės ir vėjo energijos dalys yra po 50 proc.) ir parduodant energijos perteklių už maždaug 500–1 100 EUR per metus (2020–2022 m.).

(35)

Iki 2024 m. bendri sutartiniai pajėgumai ES pagal sudarytas sutartis pasiekė 48,4 GW (šaltinis – RE-Source ).

(36)

Tai, pvz., kreditingumo reikalavimai, sutarčių sudėtingumas ir apsidraudimo galimybių prieinamumas. Commercial PPAs ; Baringa for EIB, 2022.

(37)

  Phased European Union electricity market reform ; Bruegel, March 2023.

(38)

  Renewable power generation costs in 2023 ; IRENA, September 2024.

(39)

Be leidimų išdavimo supaprastinimo, mažinti energetikos projektų sąnaudas padeda ir kiti veiksniai, kaip antai galimybės naudotis konkurencingomis finansavimo sąlygomis užtikrinimas, atspari tiekimo grandinė su pakankamais vidaus gamybos pajėgumais bei kvalifikuota darbo jėga, taip pat technologinė plėtra.

(40)

  Guidance on EU permitting-related provisions on grid and renewable energy projects ; EU DSO Entity, Jan. 2025.

(41)

  Ukermarko 115 km ilgio 380 kV orinės linijos projektas (žr. S&P ).

(42)

  Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ; TEN-E reglamentas ; Dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų direktyva .

(43)

15,2 GW 2024 m. ( EE-Statistik Auswertung Januar 2025 ). Taip pat žr. Reuters .

(44)

Tai, pvz., agrofotovoltinės sistemos, į pastatą integruojami fotovoltiniai įrenginiai (BIPV) ir balkonuose įrengiamos saulės energijos sistemos.

(45)

 Concerted Action on the Renewable Energy Sources Directive ( https://www.ca-res.eu/ ).

(46)

  Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva: klausimų ir atsakymų priemonė .

(47)

  Reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė .

(48)

  ES tinklų veiksmų planas (COM(2023) 757 final).

(49)

  Redispatch and Congestion Management ; Joint Research Centre, May 2024.

(50)

  Electricity infrastructure development to support a competitive and sustainable energy system ; ACER, Dec. 2024.

(51)

„Celtic Interconnector“ nuo 930 mln. EUR iki 1 482 mln. ( CRE ), „Biscay Bay“ nuo 1 750 mln. iki 2 600 mln. ( CRE ). Pranešama, kad projekto „Princess Elisabeth“ sąnaudos išaugo nuo apie 2,2 mlrd. EUR iki 7–8 mlrd. EUR („Brussels Times“: 1 ir 2 ).

(52)

  Švedijos ir Vokietijos tinklų jungties kūrimas 2024 m. buvo atšauktas (žr. FT ) dėl neatitikimo, susijusio su vartotojo perviršio paskirstymu.

(53)

  Rengiantis kitai daugiametei finansinei programai (COM(2025) 46 final, 5 ir 8 puslapiai).

(54)

  Komisijos dokumentų registras (COM(2025)46 ).

(55)

2023 m. daugelis perdavimo sistemos operatorių, veikiančių teritorijose, kuriose ES elektros tinklas itin tankus, suteikė vidutiniškai 20–50 proc. tam tikrų tinklo elementų fizinio pralaidumo. Taigi iki 70 proc. dar daug trūksta. Cross-zonal capacities and the 70% margin available for cross-zonal electricity trade ; ACER, July 2023.

(56)

  System needs study ; ENTSO-E, May 2023. 64 GW, įskaitant ir ES nepriklausančias periferines šalis.

(57)

  The role of electricity distribution systems in assessing flexibility needs ; Joint Research Centre, 2024.

(58)

  Grids for Speed ; Eurelectric, May 2024.

(59)

Be to, elektros energijos sistemos veikimą gali padėti pagerinti tokios technologijos kaip oro sąlygų jutikliai.

(60)

  Demand response and other DER: what barriers are holding them back ; ACER, February 2024.

(61)

  2024 Market Monitoring Report on Energy Retail and Consumer Protection ; ACER and CEER, September 2024.

(62)

  Energy and climate transition: How to strengthen the EU’s competitiveness ; Business Europe, July 2024.

(63)

  Demand-side flexibility: Quantification of benefits in the EU ; DNV for smartEn, September 2022.

(64)

  2024 Market monitoring report on energy retail and consumer protection ; ACER-CEER, Sept. 2024 (SE case study).

(65)

Išlaidos sumažėtų daugumai namų ūkių, kurie per metus skiria 50–145 EUR namų energijos valdymo sistemoms (HEMS), naudojančioms lanksčias energijos sistemas (pvz., šilumos siurblius su fotovoltiniais įrenginiais, fotovoltinius įrenginius su baterinėmis energijos kaupimo sistemomis ar elektrines transporto priemones). Dodging the electricity price hike: Can demand-side flexibility compensate for spot price increases for households in Germany? ; Stute et al (Fraunhofer Research Institute), February 2024.

(66)

  Energy efficiency 2.0 – Engineering the future energy system ; Danfoss Impact Issue no. 4, 2023.

(67)

  Demand-side flexibility: Quantification of benefits in the EU ; DNV for smartEn, September 2022.

(68)

  Decarbonising for competitiveness: four ways to reduce European energy prices ; Bruegel, December 2024.
Pažymėtina, kad JAV vyksta reikšminga gamtinių dujų gavyba šalies viduje ir todėl galima tikėtis, kad didmeninės dujų kainos JAV būtų iš dalies mažesnės nei ES.

(69)

Tai apima išimties papildomai veiklai taikymą reglamentuojančius parametrus, taisykles dėl sistemos išjungiklių ir pozicijos ribų, prekybos vietoms ir rinkos dalyviams taikomus reikalavimus, taip pat tam tikrus neatidėliotinų sandorių rinkų veikimo aspektus (pvz., reikalavimų, panašių į finansinių taisyklių sąvado reikalavimus, taikymą neatidėliotinų sandorių dėl energijos biržoms).

(70)

  Despite short-term pain, the EU’s liberalised gas markets have brought long-term financial gains ; IEA, 2021.

(71)

  European natural gas markets: taking stock and looking forward ; Chyong, March 2019.

(72)

ES finansavimas energijos vartojimo efektyvumo priemonėms būsto, įmonių ir viešosios infrastruktūros srityse Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir sanglaudos politikos lėšomis (asignavimai pagal dabartinę DFP) sudaro 4,9 mlrd. EUR pažangiosioms energetikos sistemoms, 8,9 mlrd. EUR – atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir 21,8 mlrd. EUR – energetikai.

(73)

Energetinių paslaugų bendrovė (ESCO) – organizacija, teikianti energetines paslaugas, be kita ko, įgyvendinanti energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus ar atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus, dažnai iki visiško užbaigimo.

(74)

  Energy Performance Contracting in the EU – 2020-2021 ; JRC, 2021. 

(75)

  https://eprel.ec.europa.eu/screen/home ; https://webgate.ec.europa.eu/single-market-compliance-space/market-surveillance .

(76)

 Ecodesign Impact Accounting Status Report 2024, https://circabc.europa.eu/ui/group/418195ae-4919-45fa-a959-3b695c9aab28/library/b29b3be3-8085-4e2f-8095-74ad98d9166c/details , 2 lentelė ir 2 paveikslas.

(77)

Komisijos komunikatas „2022–2024 m. ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo darbo planas“ (2022/C 182/01).

(78)

Skaitmeninei infrastruktūrai tenka apie 3,5 proc. ES suvartojamos elektros energijos ir apie 70 proc. jos suvartojama duomenų centruose. Energy consumption in data centres and broadband communication networks in the EU ; JRC, 2024.

(79)

  Why European data centres are set for major growth ; Morgan Stanley & Co., July 2024.

(80)

  2023 m. kovo 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (EUCO 4/23).

(81)

Komisijos komunikatas dėl persvarstyto Strateginio energetikos technologijų (SET) plano (COM(2023) 634 final).

(82)

  Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto reglamentas (ES) 2024/1735.

(83)

  https://ec.europa.eu/economy_finance/recovery-and-resilience-scoreboard/green.html?lang=lt  

(84)

Energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo reglamentas (ES) 2018/1999.

(85)

Pavyzdžiui, 2024 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita (COM(2024) 404 final).

(86)

  Energijos kainos ir sąnaudos Europoje – Europos Komisija .

(87)

  Redispatch and Congestion Management ; Joint Research Centre, May 2024.

(88)

 2024 m. duomenimis, elektros energija sudaro apie 23 proc. galutinės energijos suvartojimo Europos Sąjungoje. 32–33 proc. sumažinimas iki 2030 m. nustatytas remiantis energetikos sistemos modeliavimu naudojant PRIMES ir POTEnCIA modelius. Intervalui nustatyti naudojami galutinės energijos suvartojimo duomenys atitinka Eurostato apibrėžtis (nrg_ind_fecf), t. y. apima pramonę, transportą, namų ūkius, paslaugas, žemės ūkį ir aplinkos šilumą iš šilumos siurblių, tačiau neapima tarptautinės aviacijos ir jūrinių bunkerių.

(89)

  Mission Solar 2040: Europe’s Flexibility Revolution ; SolarPower Europe, June 2024.

(90)

  Potential of a full EV-power-system-integration in Europe ; T&E conducted by Fraunhofer ISE & ISI, October 2024.

(91)

  Implications of digitalisation on future electricity market design ; Oxford Institute for Energy Studies, April 2023.

(92)

  Strategic analysis and development plan design on digital transformation in the energy industry ; Liu & Lu, 2021.

(93)

  Europos vėjo energetikos chartija .

(94)

  Europos saulės energetikos chartija .

(95)

ES šalių valdžios išlaidos energijai sudaro tik 1,1 proc. mūsų BVP išlaidų

( https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Government_expenditure_on_economic_affairs&action=statexp-seat&lang=lt ).

(96)

Vidutiniškai 2000–2021 m. bendras iškastinio kuro importas sudarė apie 20 proc. viso prekių importo, o tai prilygsta 2,8 proc. ES BVP (Eurostato prekybos duomenimis pagal KN 27 kodą). Impact Assessment report accompanying the Commission Communication on Europe’s 2040 climate target (SWD(2024) 63 final, 3/5 dalis).