EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52015DC0497

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Prekyba visiems Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas

COM/2015/0497 final

Briuselis, 2015 10 14

COM(2015) 497 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Prekyba visiems

Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas


Prekyba visiems

Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas

Įvadas

1.Prekyba ir investicijos – stiprios ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomosios jėgos

1.1.Geri ES prekybos rezultatai

1.2.ES prekybos ir ekonomikos darbotvarkė padeda didinti prekybos teikiamą naudą

2.Veiksminga politika, padedanti reaguoti į naujas ekonomikos realijas ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus

2.1.Reagavimas į pasaulinių vertės grandinių plėtrą

2.2.Prisiimtų įsipareigojimų vykdymas: įgyvendinimas, vykdymo užtikrinimas, mažosios įmonės ir darbuotojai

3.Skaidresnė prekybos ir investicijų politika

3.1.Glaudesnis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir pilietine visuomene

3.2.Atviresnis politikos formavimo procesas

4.Vertybėmis grindžiama prekybos ir investicijų politika

4.1.Labiau prie visuomenės lūkesčių pritaikytas požiūris į reguliavimą ir investicijas

4.2.Darniam vystymuisi, žmogaus teisėms ir geram valdymui skatinti skirta prekybos darbotvarkė

5.Perspektyvi derybų programa globalizacijai formuoti

5.1.Naujas impulsas daugiašalei prekybos sistemai

5.2.Pažanga palaikant dvišalius santykius

Išvada



Įvadas

Po ilgo ir slegiančio ekonomikos nuosmukio dabar ES turi spręsti uždavinį, kaip didinti užimtumą, ekonomikos augimą ir investicijas. Šis tikslas yra vienas iš svarbiausių Komisijos politinių prioritetų. Prekyba yra viena iš keleto turimų priemonių ekonomikai skatinti neužkraunant naštos valstybių biudžetams, panaši į struktūrines reformas, kurių ėmėsi valstybės narės, ir į pagal ES investicijų planą( 1 ) atliekamą darbą.

ES yra gerai pasirengusi naudotis prekybos ir investicijų politika, kad padėtų siekti šio tikslo ir būtų naudinga įmonėms, vartotojams ir darbuotojams. ES apskritai yra didžiausia pasaulyje prekių ir paslaugų eksportuotoja ir importuotoja, didžiausia tiesioginė užsienio investuotoja ir svarbiausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) vieta. Dėl šio veiklos masto ES maždaug aštuoniasdešimčiai šalių yra didžiausia prekybos partnerė, o kitoms keturiasdešimčiai šalių – antra pagal dydį prekybos partnerė. ES turėtų pasinaudoti šia tvirta pozicija, kad būtų naudinga savo valstybių narių ir kitų pasaulio šalių, visų pirma skurdžiausių pasaulio šalių, piliečiams.

Vis dėlto dėl pasaulio ekonomikos veikimo pokyčių reikia kitaip formuoti prekybos politiką. Šiandieninė ekonomikos sistema, kurios pagrindą sudaro pasauliniai ir skaitmeniniai procesai, grindžiama tarptautinėmis vertės grandinėmis, kurioms įtakos turi daugelyje šalių keliais etapais vykdomi sampratos, projektavimo ir gamybos pokyčiai.

Plėtojant Europos Sąjungos prekybos ir investicijų politiką privalu ir toliau priimti šią tikrovę ir atsižvelgti į visus ES įmonių sąveikos su visu pasauliu būdus. Pavyzdžiui, dabar paslaugomis vis dažniau prekiaujama tarptautiniu mastu. Jos taip pat glaudžiai susijusios su tradicine prekyba pramonės gaminiais. Todėl prekyba vis dažniau siejama ne tik su prekių, bet ir su asmenų bei informacijos judėjimu tarptautiniu mastu. Taip prekyba gali padėti aktyviau skatinti keitimąsi sumanymais, įgūdžiais ir inovacijomis. Įgyvendinant ES prekybos politiką privalu sudaryti palankesnes sąlygas šiems mainams.

Be to, veiksminga prekybos politika turėtų būti suderinta su ES vystymosi ir platesnio masto užsienio politika, taip pat su ES vidaus politikos išorės tikslais, kad jie galėtų vieni kitus sustiprinti. Prekybos politika turi didelių pasekmių geopolitinei padėčiai ir atvirkščiai. Be to, prekybos politika kartu su vystomuoju bendradarbiavimu yra stiprios besivystančių šalių ekonomikos augimo varomosios jėgos. ES toliau laikysis ilgalaikio įsipareigojimo įgyvendinant savo prekybos politiką užtikrinti darnų vystymąsi padėdama siekti pagal 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkę( 2 ) naujai patvirtintų pasaulinių Darnaus vystymosi tikslų (DVT). Galiausiai, įgyvendinant prekybos politiką stiprinamas ES vidaus rinkos veikimas susiejant jos taisykles ir pasaulinės prekybos sistemą.

Pastaraisiais metais buvo aktyviau diskutuojama prekybos klausimu. Dabar daug platesni visuomenės sluoksniai domisi prekybos politika ir nemažai asmenų nerimauja dėl tokių klausimų kaip reguliavimu suteikiama apsauga ir galimas poveikis darbo vietoms. Per diskusijas iš esmės daugiausia dėmesio skirta Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystei (TPIP). Šiame komunikate nepasiribojama šiuo klausimu ir nagrinėjama platesnė Europos Sąjungos prekybos darbotvarkė. Vis dėlto Komisija, remdamasi diskusijomis dėl TPIP, padarė platesnio masto ES prekybos politikai svarbias išvadas. Per diskusijas buvo pateiktas esminis klausimas: „Kam skirta ES prekybos politika?“ Iš šio komunikato matyti, kad ES prekybos politika skirta visiems. Ja siekiama gerinti piliečių, vartotojų, darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų, mažųjų, vidutinių ir didelių įmonių ir skurdžiausių besivystančių šalių asmenų sąlygas ir spręsti asmenų, kurie jaučiasi nukentėję nuo globalizacijos, problemas. Nors prekybos politika turi padėti užtikrinti ekonomikos augimą, darbo vietas ir inovacijas, ji taip pat turi būti suderinta su Europos modelio principais. Trumpai tariant, prekybos politika turi būti atsakinga. Ji turi būti veiksminga, t. y. iš tikrųjų suteikti ekonominių galimybių. Ji turi būti skaidri, o visuomenė turi turėti galimybę ją tikrinti. Ja turi būti skatinamos ir ginamos Europos vertybės.


1.Prekyba ir investicijos – stiprios ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomosios jėgos

1.1.Geri ES prekybos rezultatai

Prekyba dar niekada nebuvo tokia svarbi ES ekonomikai. Per pastarąją krizę pradėta suvokti, kad sunkiais laikais prekyba galėtų būti stabilizuojanti jėga. Kai ES vidaus paklausa buvo nedidelė, prekyba padėjo sušvelninti neigiamą ekonomikos nuosmukio poveikį nukreipdama augančios ekonomikos šalyse atsirandančią paklausą atgal į Europą. Ateityje prekyba bus dar svarbesnė ekonomikos augimo paskata. Manoma, kad per kitus 10–15 metų apie 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo bus sukuriama už Europos ribų. Atsigaunančią ekonomiką reikės sustiprinti užmezgant ir palaikant tvirtesnius ryšius su naujais pasaulio ekonomikos augimo centrais.

Pardavimas kitoms pasaulio šalims tampa vis svarbesniu europiečių darbo vietų šaltiniu. Šiuo metu eksporto už Europos Sąjungos ribų sektoriuje sukurta daugiau kaip 30 mln. darbo vietų – dviem trečdaliais daugiau nei prieš penkiolika metų, – o tai reiškia, kad dabar beveik kas septinta darbo vieta Europoje sukurta eksporto sektoriuje. Šioms darbo vietoms reikalinga aukšta kvalifikacija, o jose dirbantiems darbuotojams mokamas didesnis už vidutinį darbo užmokestis. Tokių darbo vietų sukurta visose ES valstybėse narėse, ir jos yra tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susijusios su eksportu už ES ribų. Pavyzdžiui, 200 000 Lenkijoje, 140 000 Italijoje ir 130 000 Jungtinėje Karalystėje sukurtų darbo vietų susijusios su Vokietijos eksportu už ES ribų. Dėl Prancūzijos eksporto į trečiąsias šalis Vokietijoje sukurta 150 000, Ispanijoje – 50 000, o Belgijoje – 30 000 darbo vietų. Todėl prekybos teikiama nauda yra daug platesnio masto, negu dažnai manoma( 3 ).

Eksportas taip pat padeda Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) plėtoti savo veiklą. Daugiau kaip 600 000 MVĮ, kuriose dirba daugiau kaip 6 mln. asmenų, tiesiogiai eksportuoja prekes už ES ribų ir užima trečdalį ES eksporto rinkos. Tokios įmonės, vykdydamos veiklą tarptautiniu mastu, tampa konkurencingesnės ir gali įvairinti rinkas. Daug kitų tokių įmonių eksportuoja paslaugas arba eksportuoja netiesiogiai kaip kitų didesnių įmonių tiekėjos. Dar daugiau MVĮ ketina vykdyti eksporto veiklą ateityje, nes eksportas dažnai yra greičiausias būdas augimui užtikrinti ir darbo vietoms kurti.

Galimybės eksportuoti labai svarbios sektoriams, kuriuose vykdomos struktūrinės reformos, pavyzdžiui, žemės ūkio ir maisto produktų sektoriui( 4 ). Įvykdžius pažangias bendros žemės ūkio politikos reformas šis sektorius tapo labiau orientuotas į rinką ir konkurencingas tarptautiniu mastu, taip pat gali reaguoti į naujas rinkos galimybes.

Ne mažiau svarbus yra ir importas. ES ekonomikos atvėrimas prekybai ir investicijoms yra pagrindinis našumo didinimo ir privačiojo sektoriaus investicijų šaltinis, o ES labai reikia didinti našumą ir pritraukti privačias investicijas. Importas padeda pritraukti idėjas, inovacijas ir naujas technologijas, taip pat pasinaudoti geriausiais moksliniais tyrimais. Importas naudingas vartotojams, nes mažėja kainos ir suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių. Mažesnės išlaidos ir didesnės sąnaudų pasirinkimo galimybės tiesiogiai padeda didinti ES įmonių konkurencingumą Europos Sąjungoje ir už jos ribų.

Apskritai iš pasaulinių vertės grandinių plėtros matyti, kad importas ir eksportas yra tarpusavyje susiję. Daug kam žinoma, kad gamyba Europos Sąjungoje priklauso nuo energijos ir žaliavų importo. Tačiau neretai pamirštama, kad tą patį galima pasakyti ir apie detales, sudedamąsias dalis ir gamybos priemones, pavyzdžiui, mašininę įrangą. Kartu šie produktai sudaro 80 proc. ES importo. Importas į ES yra būtinas ekonomikos veikimui ir ES įmonių konkurencingumui užtikrinti. Nuo 1995 m. importo dalis ES eksporto sektoriuje padidėjo daugiau kaip 50 proc.

Investicijos yra labai svarbios. ES investicijos užsienyje padeda Europos įmonėms didinti savo konkurencingumą. Dėl užsienio investicijų ES Europos Sąjungoje įdarbinta 7,3 mln. asmenų. Investicijos abiem kryptimis yra pagrindinė Europos ekonomiką ir pasaulines vertės grandines jungiančios infrastruktūros dalis. ES investicijų planu Europai siekiama didinti investicijas, kurių lygis 2014 m., palyginti su prieš krizę buvusiu lygiu, buvo 15 proc. žemesnis. Pagrindinis reikalavimas – sumaniau naudotis naujais ir esamais finansiniais ištekliais. Šiame procese pagrindinį vaidmenį turi atlikti tarptautiniai partneriai. Įgyvendinant ES tiesioginių užsienio investicijų (TUI) politiką turėtų būti remiami šie procesai atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus ir prioritetus( 5 ).

Pasauliniu lygmeniu ES įmonės yra labai konkurencingos. Todėl ES yra gerai pasirengusi pasinaudoti aktyvesniu dalyvavimu tarptautinėje arenoje. Nuo šio amžiaus pradžios Europos prekių eksportas išaugo beveik tris kartus – padidėjo maždaug 1,5 trln. EUR. ES ir toliau užima daugiau kaip 15 proc. visos pasaulio prekių eksporto rinkos; nuo XXI a. pradžios, kai ši dalis buvo vos didesnė kaip 16 proc., ji sumažėjo labai nežymiai. Šį faktą reikia vertinti atsižvelgiant į Kinijos ekonomikos augimą – Kinijos užimama pasaulio prekių eksporto rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 5 iki 15 proc. Atsižvelgiant į tai, ES ekonominės veiklos rezultatai yra išskirtiniai. Jie geresni ir už lygintinų šalių ekonomikos rezultatus. Santykiniu požiūriu JAV užimama rinkos dalis sumažėjo keturis kartus daugiau negu ES dalis, ir dabar JAV užima mažiau kaip 11 proc. visos pasaulio prekių eksporto rinkos (2000 m. JAV dalis buvo panaši į ES dalį ir siekė 16 proc.). Tas pats atsitiko ir Japonijoje – jos dalis pasaulio prekių eksporto rinkoje sumažėjo perpus (nuo 10 iki 4,5 proc.).

1.2.ES prekybos ir ekonomikos darbotvarkė padeda didinti prekybos teikiamą naudą

Siekdama didinti ES gebėjimus pasinaudoti prekyba ir investicijomis, Komisija parengė plataus užmojo dvišalę darbotvarkę, kuria papildomi ES Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) prisiimti įsipareigojimai. ES su partneriais visuose žemynuose yra sudariusi dvišalius laisvosios prekybos susitarimus (LPS) arba dėl tokių susitarimų derasi( 6 ). Prieš dešimt metų galiojantys LPS buvo taikomi mažiau kaip ketvirtadaliui ES prekybos, o dabar jie aprėpia daugiau kaip trečdalį. Jei būtų baigtos visos tebevykstančios derybos, LPS būtų galima taikyti dviem trečdaliams ES prekybos. Šiandien tai yra bene plačiausio užmojo pasaulyje prekybos darbotvarkė.

ES ir Pietų Korėjos LPS yra geriausias naujos kartos susitarimų, kuriuos derybomis gali pasiekti ES, ir taikant tokius susitarimus pasiektų konkrečių rezultatų pavyzdys. Iki šiol tai plačiausio užmojo prekybos susitarimas, kurį yra įgyvendinusi ES: juo per penkerius metus panaikinama beveik 99 proc. abiejų pusių muitų ir sprendžiamas netarifinių kliūčių klausimas. Jis platesnio užmojo, negu JAV ir Korėjos LPS. Per ketverius metus bendras ES prekių eksportas padidėjo 55 proc., taigi papildomo eksporto sukurta vertė per pirmus trejus metus siekė 4,7 mlrd. EUR. Automobilių eksportas padidėjo daugiau negu trigubai. Ilgalaikis ES prekybos deficitas dabar jau virto pertekliumi. ES dalis Pietų Korėjos importo rinkoje padidėjo nuo 9 iki 13 proc., JAV dalis išliko nepakitusi, o Japonija neteko 2 proc.

Vis dėlto prekybos politika gali būti naudinga tik tuo atveju, jeigu ji bus grindžiama vidaus reformomis. Struktūrinės reformos, mažesnis biurokratizmas, daugiau galimybių gauti finansavimą ir didesnės investicijos į infrastruktūrą, įgūdžius ir mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra labai svarbūs veiksniai siekiant toliau didinti Sąjungos gebėjimus pasinaudoti atvirų rinkų teikiamomis galimybėmis. Įgyvendinant ES investicijų planą šios reformos sutelkiamos ES lygmeniu ir dar labiau didins Europos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą. Be to, iš neseniai įgytos patirties matyti, kad valstybių narių įgyvendinamos struktūrinės reformos taip pat yra naudingos, nes gerėja prekybos rezultatai. Todėl Europos semestras yra svarbi prekybos ir vidaus politikos sąveikos didinimo priemonė.

2.Veiksminga politika, padedanti reaguoti į naujas ekonomikos realijas ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus

2.1.Reagavimas į pasaulinių vertės grandinių plėtrą

Pasaulinės vertės grandinės rodo, kad prekybos politikos jau nebegalima vertinti vadovaujantis siauru merkantiliniu požiūriu. Didėjant importo kainai mažėja įmonių galimybės parduoti produktus pasaulinėse rinkose. Reikia geriau suprasti tarpusavio priklausomybę. Net sudėtingomis šiandienos ekonominėmis aplinkybėmis protekcionistinės priemonės neduoda naudos.

ES prekybos politika turi padėti sustiprinti ES padėtį pasaulinėse tiekimo grandinėse. Įgyvendinant ES prekybos politiką turi būti remiama įvairi ekonominė veikla, kurią vykdydami europiečiai kuria ir parduoda vertę. Tai apima sudedamųjų dalių ir galutinių produktų gamybą, kuri yra labai svarbi( 7 ). Tai pasakytina ir apie paslaugas, mokslinius tyrimus, dizainą ir rinkodarą, surinkimą, platinimą ir techninę priežiūrą.

Siekiant prisitaikyti prie šios tikrovės, ES prekybos politika jau buvo išplėsta ir siejama ne tik su tradicinėmis diskusijomis dėl muitų tarifų. Vadovaujamasi visybišku požiūriu, į kurį įtraukti tokie gyvybiškai svarbūs klausimai kaip viešieji pirkimai, konkurencija, įskaitant subsidijas, arba sanitarinės ir fitosanitarinės kliūtys. Šie klausimai ir toliau yra labai svarbūs. Pavyzdžiui, išlaidos viešiesiems pirkimams visame pasaulyje sudaro 15–20 proc. BVP. Ateinančiais metais investicijos į infrastruktūrą ir kiti viešieji pirkimai naujai susiformavusios rinkos ir išsivysčiusios ekonomikos šalyse gali būti pagrindinės ekonomikos augimo varomosios jėgos. Nors ES laipsniškai integravo ir atvėrė savo rinkas, ES įmonės užsienyje vis dar susiduria su diskriminacija ir apribojimais. Todėl labai svarbu užtikrinti vienodas sąlygas patekti į rinką, o šį tikslą galima iš dalies pasiekti įgyvendinant LPS ir vedant derybas dėl naujų šalių prisijungimo prie PPO Sutarties dėl viešųjų pirkimų.

Vis dėlto, jei ES nori užsitikrinti padėtį pasaulinėse vertės grandinėse, įgyvendinant prekybos politiką reikės spręsti daugiau įvairių klausimų. Tam reikia skatinti prekybą paslaugomis, sudaryti palankesnes sąlygas elektroninei prekybai, remti specialistų judumą, spręsti skaidymo norint išvengti reglamentavimo problemą, užtikrinti galimybes gauti žaliavų, apsaugoti inovacijas ir užtikrinti sklandų muitinės valdymą. Bendros įvairių ekonominės politikos sričių strategijos politika taip pat turės padėti užtikrinti atsakingą tiekimo grandinių valdymą (žr. 4.1.1 ir 4.2.3 skyrius) ir padėti spręsti įmonių taikomų agresyvių pelno perkėlimo ir mokesčių vengimo strategijų, pagal kurias naudojamasi vertės grandinių susiskaidymu, problemas. Komisija tam naudoja įvairias politines priemones. Prekybos susitarimais yra remiamos pastangos vadovautis tarptautiniais skaidrumo ir gero valdymo standartais.

2.1.1.Prekybos paslaugomis skatinimas

Paslaugų sektoriuje sukuriama apie 70 proc. ES BVP ir darbo vietų, be to, paslaugos tampa vis svarbesne tarptautinės prekybos dalimi. Anksčiau didžiąją dalį paslaugų buvo galima teikti tik vietos lygmeniu. Dėl technologijų šis procesas pasikeitė, ir per dešimt metų ES paslaugų eksporto mastas padidėjo du kartus (iki 728 mlrd. EUR. 2014 m.). Be to, be prekybos paslaugomis per se, dabar gamybos įmonės vis dažniau perka, kuria ir parduoda paslaugas, suteikiančias joms galimybę parduoti savo produktus. Pastaraisiais metais šis paslaugų įtvirtinimo gamybos procese mastas gerokai padidėjo. Dabar paslaugos sudaro beveik 40 proc. iš Europos eksportuojamų prekių vertės. Apie trečdalis pagamintų prekių eksporto sektoriuje sukurtų darbo vietų iš tikrųjų įsteigta pagalbines, pavyzdžiui, transporto ir logistikos, paslaugas teikiančiose įmonėse. Kai įranga, pavyzdžiui, mašinos, vėjo jėgainės arba medicinos prietaisai, yra sudėtinga, tokios paslaugos kaip montavimas, palaikymas, mokymas ir techninė priežiūra yra vieno rinkinio dalis. Taip pat reikalinga daugybė kitų verslo, draudimo, telekomunikacijų ir transporto paslaugų.

Dėl gamyboje įtvirtintų paslaugų plėtros reikia vis daugiau dėmesio skirti paslaugų liberalizavimui tiek ES, tiek likusiame pasaulyje. Tampa vis svarbiau suteikti daugiau galimybių gamybai ir paslaugoms kartu patekti į rinką. Tai reiškia, kad negalima apsiriboti tradiciniu mąstymu, kurio pavyzdys yra tai, kad šiuo metu įsipareigojimai liberalizuoti prekybą prekėmis ir paslaugomis prekybos derybose nagrinėjami atskirai. Pavyzdžiui, paslaugas teikiančių asmenų judumas gali padėti didinti prekių ir paslaugų pardavimo apimtį, o sudarant palankesnes sąlygas elektroninei prekybai ir duomenų srautams galima remti ir prekių, ir paslaugų įmones.

Norint palengvinti prekybą paslaugomis, taip pat reikia būti atviresniems tiesioginėms užsienio investicijoms. Daugiau kaip 60 proc. ES tiesioginių investicijų užsienyje susijusios su prekyba paslaugomis. Norint plėtoti tarptautinę prekybą paslaugomis reikia, kad įmonės įsitvirtintų užsienio rinkose ir teiktų paslaugas naujiems vietos klientams. PPO įvertino, kad du trečdaliai paslaugų suteikiama įsteigiant įmonės padalinį. Investicijos visame pasaulyje taip pat suteikia galimybę paslaugų įmonėms siūlyti buveinės šalies klientams pasaulinio masto sprendimus ir taip remti ES gamybos ir paslaugų įmonių ryšius su pasaulinėmis vertės grandinėmis. ES derybos dėl tarptautinių investicijų, taip pat Investicijų plano Europai tarptautinis aspektas sudarys palankesnes sąlygas palaikyti šiuos ryšius.

ES yra viena iš 25-ių PPO narių, vedančių derybas dėl plataus užmojo keliašalio prekybos paslaugomis susitarimo (TISA). Šios šalys kartu jau užima 70 proc. pasaulinės prekybos paslaugomis rinkos, o TISA galėtų suteikti galimybę visoms PPO narėms daryti pažangą prekybos paslaugomis liberalizavimo ir taisyklių srityse, stengiantis priartėti prie prekybos prekėmis liberalizavimo ir taisyklių nustatymo lygio. Be to, per vykstančias derybas dėl ekologiškų prekių susitarimo (angl. EGA) galiausiai turėtų būti skirta dėmesio paslaugoms, kurios yra būtinos norint veiksmingai pardavinėti tokias prekes tarptautiniu mastu. ES taip pat pasiūlė PPO Dohos vystymosi darbotvarkėje (angl. DDA) daugiausia dėmesio skirti paslaugoms, kurios labai padeda plėtoti prekybą prekėmis.

Tuo pat metu ES ir toliau laikosi aiškios pozicijos dėl viešųjų paslaugų. Pagal ES prekybos susitarimus jokioms bet kuriuo lygmeniu veikiančioms valdžios institucijoms nedraudžiama ir nebus draudžiama teikti, remti arba reguliuoti tokių sričių kaip vanduo, švietimas ir sveikata paslaugas, taip pat socialines paslaugas, arba imtis politikos pokyčių, susijusių su tokių paslaugų finansavimu arba organizavimu. Pagal prekybos susitarimus iš valdžios institucijų nebus reikalaujama privatizuoti jokių paslaugų, taip pat joms nebus draudžiama didinti visuomenei teikiamų paslaugų įvairovės.

Komisija teiks pirmenybę prekybai paslaugomis visose prekybos derybose siekdama plataus užmojo rezultatų.


2.1.2.Palankesnių sąlygų elektroninei prekybai sudarymas

Skaitmeninė revoliucija naikina geografines ir atstumo kliūtis, o tai daro labai didelį poveikį viso pasaulio šalių ekonomikai ir visuomenei. Kiek tai sietina su prekyba, tai reiškia, kad atsiranda naujų galimybių, be kita ko ES MVĮ ir vartotojams, nes apskaičiuota, kad dabartinės pasaulinės elektroninės prekybos rinkos vertė siekia daugiau kaip 12 trln. EUR( 8 ). Nors vykdant tarpvalstybinę prekybą mažesnės įmonės paprastai patiria didesnių reikalavimų laikymosi sąnaudų negu didesnės įmonės, e. prekybos sistemoje net mažos internete veikiančios įmonės gali pasiekti klientus visame pasaulyje. ES, kaip didžiausia pasaulyje paslaugų eksportuotoja, turi daug galimybių pasinaudoti šiais pranašumais.

Prasidėjus skaitmeninei revoliucijai taip pat atsirado naujų nuogąstavimų dėl vartotojų ir jų asmens duomenų apsaugos ES ir tarptautiniu lygmenimis. Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad ES piliečių pagrindinės teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą būtų visapusiškai užtikrinamos taikant patikimą duomenų apsaugos teisinę sistemą( 9 ). Asmens duomenų tvarkymo taisyklės nėra derybų dėl prekybos susitarimų objektas, prekybos susitarimai joms nedaro jokio poveikio.

Vis dėlto skaitmeninėje ekonomikoje reikia skirti dėmesio naujoms kliūtims prekybai rūšims. Kai kurios iš šių kliūčių turi įtakos įmonėms, kurių veikla konkrečiai orientuota į prekybą elektroniniais kanalais. Kitos kliūtys daro poveikį platesniam įmonių ratui. Duomenų (įskaitant ekonominę, finansinę, statistinę ir mokslinę informaciją) rinkimas, saugojimas, tvarkymas ir perdavimas ir jų skaitmeninimas tapo neatsiejamomis šiuolaikinių verslo modelių, įskaitant gamybos įmonių verslo modelius, dalimis. Iš tikrųjų šie procesai yra labai svarbūs pasaulinių vertės grandinių plėtrai. Todėl laisvas duomenų judėjimas kertant valstybių sienas apskritai tapo svarbesniu Europos konkurencingumo veiksniu. Bendradarbiavimas reglamentavimo srityje, tarpusavio pripažinimas ir standartų suderinimas – geriausios priemonės skaitmeninės ekonomikos problemoms spręsti.

Pagal bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją (angl. DSM)( 10 ) nemažai šių klausimų sprendžiama ES lygmeniu. Vis dėlto Europos įmonės vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis visame pasaulyje, pavyzdžiui, su neskaidriomis taisyklėmis, valstybės kišimusi, nepagrįstais duomenų lokalizavimo ir duomenų saugojimo reikalavimais. Duomenų saugumas yra labai svarbus visoms duomenis tvarkančioms įmonėms. Skaitmeninė infrastruktūra, šifravimas ir bendri standartai taip pat svarbūs pasaulinėms vertės grandinėms, todėl jie taip pat priskiriami prekybos politikos sričiai. Be to, tam tikri bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos pagrindiniai veiksmai, pavyzdžiui, Europos debesijos kompiuterijos iniciatyva ir autorių teisių reforma, turi tarptautinį aspektą, kuriam būtų galima skirti dėmesio prekybos susitarimuose.

ES turėtų siekti pasauliniu mastu sudaryti vienodas sąlygas, pagal kurias subjektai nebūtų diskriminuojami ir jiems nebūtų taikomi nepagrįsti duomenų lokalizavimo reikalavimai. Europa turėtų skatinti siekti šio tikslo dvišaliuose, keliašaliuose ir daugiašaliuose forumuose.

Komisija stengsis naudotis laisvosios prekybos susitarimais ir TISA e. prekybos ir tarpvalstybinių duomenų srautų taisyklėms nustatyti ir kovoti su naujų rūšių protekcionizmu skaitmeninėje erdvėje griežtai laikantis ir nepažeidžiant ES duomenų apsaugos ir duomenų privatumo taisyklių.

2.1.3.Parama judumui ir migracijos klausimų sprendimas

Laikinas specialistų judėjimas tapo labai svarbus visuose sektoriuose, siekiančiuose vykdyti veiklą tarptautiniu mastu. Darbuotojų judėjimas padeda sudaryti palankesnes sąlygas eksportui ir teikia galimybių mažinti reikalingos kvalifikacijos specialistų trūkumą. Tarptautiniu lygmeniu plačiai taikomi judumo apribojimai trukdo visapusiškai išnaudoti prekybos ir investicijų susitarimų teikiamas galimybes. Specialistų judėjimu nepažeidžiamos socialiniai ir darbo teisės aktai ir taisyklės.

Ekonominis laikino paslaugų teikėjų judėjimo potencialas visų pirma pabrėžtas Europos migracijos darbotvarkėje( 11 ). Šioje darbotvarkėje taip pat raginama užtikrinti didesnį įvairių politikos sričių suderinamumą, siekiant skatinti trečiąsias šalis bendradarbiauti migracijos klausimais( 12 ). Prekybos politikoje reikėtų atsižvelgti ir į neteisėtų migrantų grąžinimo ir readmisijos politikos pagrindus.

Komisija:

derėdamasi dėl tam tikrų prekių ir įrangos (pavyzdžiui, inžinerijos arba techninės priežiūros paslaugų) patekimo į rinką, kartu ves derybas dėl judumo nuostatų, tiesiogiai susijusių su tokių prekių ir įrangos pardavimu;

mainais į tokį pat partnerių požiūrį į Europos specialistus pasiūlys į prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti tam tikras naudingas Perkėlimo bendrovės viduje (angl. ICT) direktyvos( 13 ) nuostatas;

pasinaudos Mėlynosios kortelės direktyvos( 14 ) peržiūra, kad įvertintų galimybę laikantis ES įsipareigojimų į prekybos susitarimus įtraukti laikinai paslaugas teikiančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas;

skatins prekybos susitarimuose pripažinti profesines kvalifikacijas;

geriau panaudos prekybos politikos sąsajas ir ES vykdomą grąžinimo ir (arba) readmisijos ir visų režimo supaprastinimo politiką, siekiant užtikrinti visai ES geresnius rezultatus;

rems ES lėšomis finansuojamas mainų, mokymo ir kitas gebėjimų stiprinimo programas ir portalus, padedančius veiksmingai naudotis LPS judumo nuostatomis.

2.1.4.Tarptautinio bendradarbiavimo reguliavimo srityje stiprinimas

Įvairiose pasaulio šalyse produktams ir paslaugoms taikomi labai skirtingi reikalavimai. Kartais tai lemia kultūriniai skirtumai ir visuomenės pasirinkimas, bet dažnai taip yra paprasčiausiai todėl, kad reguliavimo metodai buvo sukurti skyrium. Dėl tokio suskaidyto reguliavimo gamintojams tenka patirti daug papildomų išlaidų, nes jie turi iš dalies pakeisti savo produktus ir (arba) atlikti besidubliuojančius atitikties vertinimus, kurie neduoda jokios papildomos naudos saugos srityje arba naudos visuomenei; kai kuriais atvejais tokios procedūros tėra paslėpto protekcionizmo apraiškos. Šios išlaidos itin didelę reikšmę turi MVĮ, kurioms gali tapti neįveikiama patekimo į rinką kliūtimi.

Nors tokius klausimus lengviau spręsti dvišalėse derybose, regioninio ir pasaulinio masto spendimai daro didesnį poveikį. Tvirtesnis tarptautinis bendradarbiavimas reguliavimo srityje padeda sudaryti palankesnes prekybos sąlygas, didinti pasaulinius standartus ir užtikrinti didesnį taisyklių veiksmingumą, o reguliavimo įstaigoms – geriau naudotis ribotais ištekliais. Tai turi būti daroma neapribojant valdžios institucijų teisės imtis veiksmų teisėtiems viešosios politikos tikslams pasiekti (žr. 4.1.1 dalį). Vedant derybas su strateginiais prekybos partneriais, pavyzdžiui, su Jungtinėmis Valstijomis ir Japonija, daroma pažanga suteiks naują impulsą tokių institucijų kaip Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (JT EEK), Tarptautinė konferencija dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo arba su sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis susijusių tarptautinių standartų nustatymo organai, pavyzdžiui, Maisto kodekso komisija, darbui atitinkamai motorinių transporto priemonių, vaistinių preparatų arba maisto produktų srityse. Tarptautinių standartizacijos organizacijų (ISO, IEC, ITU) vaidmuo taip pat svarbus. PPO galėtų plėtoti savo vaidmenį skatindama dalytis gerosios reguliavimo patirties pavyzdžiais.

Komisija:

išnagrinės, kaip įgyvendinant prekybos politiką būtų galima užtikrinti glaudesnį derybų dėl vizų režimo supaprastinimo ir (arba) readmisijos ir prekybos susitarimų koordinavimą;

toliau dės pastangas šalinti netarifines kliūtis įgyvendindama susitarimus ir bendradarbiaudama reglamentavimo srityje.

2.1.5.Veiksmingo muitinės valdymo užtikrinimas

Labai svarbu užtikrinti veiksmingą prekių judėjimo valdymą tarptautinėse tiekimo grandinėse. Veiksmingas valdymas padeda užtikrinti, kad būtų sudaromos palankesnės prekybos sąlygos, apsaugomi finansiniai ir ekonominiai ES ir jos valstybių narių interesai ir laikomasi prekybos taisyklių. ES ir viso pasaulio agentūros turi valdyti ir mažinti įvairią dėl pasaulinės prekybos atsirandančią riziką. Reikia aktyviau keistis informacija apie riziką (tinkamai atsižvelgiant į asmens duomenų ir verslo paslapčių apsaugą), koordinuoti muitinės ir kitų institucijų veiksmus ir glaudžiau bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu. Prekybos lengvinimo taisyklių įgyvendinimas Pasaulio prekybos organizacijoje, dvišaliai susitarimai ir jų įtraukimas į būsimus LPS yra vis svarbesni prekybos politikos aspektai.

Komisija stengsis kuo geriau pasinaudoti esama savitarpio administracine pagalba ir skatins ES prekybos partnerius naudoti patikimų ekonomikos veikėjų programą, siekiant sumažinti pasaulinių tiekimo grandinių keliamas grėsmes.

2.1.6.Energijos ir žaliavų tiekimo užtikrinimas

Atsižvelgiant į ES priklausomybę nuo importuojamų išteklių, galimybės gauti energijos ir žaliavų yra labai svarbios ES konkurencingumui užtikrinti. Prekybos susitarimai gali padėti paprasčiau gauti energijos ir žaliavų nustatant taisykles dėl nediskriminavimo ir tranzito, kovojant su vietos turinio reikalavimais, skatinant energijos vartojimo efektyvumą ir prekybą atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir užtikrinant, kad valstybės įmonės vienodomis sąlygomis pagal rinkos principus konkuruotų su kitomis įmonėmis. Taikant tokias nuostatas privalu visapusiškai paisyti kiekvienos šalies suverenių teisių į savo gamtos išteklius ir sudaryti sąlygas imtis veiksmų aplinkai apsaugoti, įskaitant kovą su klimato kaita.

Komisija, imdamasi platesnio masto veiksmų Europos energetikos sąjungai( 15 ) sukurti ir atsižvelgdama į Žaliavų iniciatyvą( 16 ), siūlys į kiekvieną prekybos susitarimą įtraukti energijos ir žaliavų skyrius.

2.1.7.Inovacijų apsauga

Kūrybiškumas, moksliniai tyrimai ir naujų koncepcijų vystymas yra labai svarbūs vertės grandinės ekonomikai. Šioje srityje sukurta trečdalis ES darbo vietų, o eksportas sudaro 90 proc. viso ES eksporto( 17 ). Vis dėlto šis sektorius itin jautriai reaguoja į prastą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir jų gynimą kitai jurisdikcijai priskiriamose šalyse ir jame kartais taikoma priverstinio technologijų perdavimo praktika. Itin pažeidžiamos yra MVĮ. Įgyvendinant ES prekybos politiką turi būti remiami novatoriški ir aukštos kokybės produktai apsaugant visų rūšių intelektinės nuosavybės teises, įskaitant patentus, prekių ženklus, autorių teises, dizainą ir geografines nuorodas, taip pat komercines paslaptis. Tai susiję ne tik su taisyklių ir procedūrų nustatymu, bet ir su jų vykdymo užtikrinimu.

Komisija:

stiprins intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir gynimą laisvosios prekybos susitarimuose ir PPO( 18 ) ir bendradarbiaus su partneriais siekdama kovoti su sukčiavimu;

toliau skatins įgyvendinti plataus užmojo visuotinę sveikatos darbotvarkę( 19 ) ir užtikrinti, kad neturtingose šalyse būtų suteikiama daugiau galimybių gauti vaistų, be kita ko, visam laikui atidedant mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal PPO Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, (TRIPS sutartį) prisiimtus įsipareigojimus dėl vaistinių preparatų.

2.2.Prisiimtų įsipareigojimų vykdymas: įgyvendinimas, vykdymo užtikrinimas, mažosios įmonės ir darbuotojai

2.2.1.Geresnis įgyvendinimas

ES turi daugiausiai LPS pasaulyje, tad dabar jai kyla problema užtikrinti, kad jie duotų konkrečių rezultatų. Pavyzdžiui, nepaisant apskritai puikių rezultatų, pasiektų ES ir Pietų Korėjos LPS, įmonės ne visapusiškai naudojasi šiuo susitarimu sumažintų muitų tarifų teikiama nauda. Pirmaisiais šio susitarimo įgyvendinimo metais šio LPS suteikiamos galimybės iš tikrųjų buvo naudingos tik 40 proc. ES eksporto, o 60 proc. vis dar buvo taikomi nereikalingi muitai. Dabar šiomis muitų tarifų lengvatomis veiksmingai naudojamasi vis dažniau – jos taikomos dviem trečdaliams ES eksporto, tačiau iš įvairaus naudojimosi šiomis lengvatomis valstybėse narėse lygio (nuo 80 proc. Kipre, Latvijoje ir Austrijoje iki 40 proc. ar mažiau Estijoje, Maltoje ir Bulgarijoje) ir aukštesnio Pietų Korėjos įmonių naudojimosi jomis lygio (80 proc.) matyti, kad dar daugiau galima padaryti siekiant veiksmingiau įgyvendinti šio ir kitų ES prekybos susitarimų nuostatas.

Geresnis įgyvendinimas priskiriamas bendros Komisijos, valstybių narių, Europos Parlamento ir suinteresuotųjų subjektų atsakomybės sričiai. Komisija turėtų spręsti tokius klausimus kaip sudėtingos prekių kilmės taisyklės ir muitinės procedūros, taip pat nepakankamas informavimas ir parama. Valdant ir įgyvendinant ES muitinės režimą ir skatinant prekybą bei investicijas valstybės narės turi atlikti labai svarbų vaidmenį. Europos Parlamento vaidmuo bus itin svarbus įgyvendinant prekybos susitarimų darnaus vystymosi skyrių nuostatas (žr. 4.2.2 dalį).

Komisija:

sieks supaprastinti prekių kilmės taisykles ir užtikrinti jų taikymo nuoseklumą ir teiks naudotojams patogią informaciją apie prekybos galimybes. Tai itin svarbu MVĮ;

stiprins muitinių bendradarbiavimą, užtikrins, kad valstybės narės įgyvendintų Europos Sąjungos muitinės kodekse pateiktas muitinės formalumų supaprastinimo rekomendacijas, ir bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad būtų naudojamasi veiksmingiausiomis elektroninėmis sistemomis, įskaitant elektroninius mokėjimus;

pasiūlys užmegzti tvirtesnę Komisijos, valstybių narių, Europos Parlamento ir suinteresuotųjų subjektų partnerystę prekybos susitarimų įgyvendinimo klausimais. Taip dabartinės Patekimo į rinką partnerystės aprėptis būtų išplėsta ir įtvirtinta, įtraukiant ne tik kliūčių prekybai ir investicijoms šalinimo, bet ir LPS įgyvendinimo, įskaitant informuotumo didinimo ir muitinių bendradarbiavimo veiklą, prekybos supaprastinimą bei darnaus vystymosi klausimus;

kasmet teiks svarbiausių LPS įgyvendinimo ir išsamesnes ES prekybos susitarimų veiksmingumo ex post analizes panagrinėdama atskirus sektorius, padėtį valstybėse narėse ir pasirinktais atvejais poveikį šalių partnerių ekonomikai.

2.2.2.Aktyvesnis ES teisių įgyvendinimas

ES turi užtikrinti, kad jos partneriai vykdytų veiklą pagal taisykles ir laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų. Tai – būtina ekonominė, taip pat politinė sąlyga. Nuolatinė Komisijos ir valstybių narių atliekama partnerių stebėsena ir bendradarbiavimas su jais yra šio proceso pagrindas. Kai diplomatinis įsikišimas neduoda rezultatų, ES nedvejodama taiko PPO ginčų sprendimo sistemos procedūras. ES yra viena iš aktyviausiai ir veiksmingiausiai besinaudojančiųjų PPO ginčų sprendimo sistema, pirmenybę teikdama teisiškai pagrįstiems, ekonomiškai svarbiems ir sisteminį poveikį darantiems atvejams( 20 ).

Galima prekybos susitarimų teikiama nauda turi galėti naudotis visos ES valstybės narės. Norint pasiekti šį tikslą, reikia, kad Komisija, valstybės narės ir ES pramonė glaudžiai bendradarbiautų, siekdamos išspręsti tokias problemas kaip pakartotinės paraiškų dėl patekimo į rinką procedūros, kurios gali duoti skirtingų rezultatų, o tai gali būti nereikalingo vilkinimo ir išlaidų priežastis. Tai visų pirma pasakytina apie žemės ūkio ir maisto produktų sektorių, kuriame ES yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje, tačiau dėl tokių kliūčių negali visapusiškai naudotis tokiomis galimybėmis. Labai svarbu pripažinti ES kaip vieningą žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus veikėją, tuo užtikrinant, kad visų 28 valstybių narių eksportui būtų taikomi vienodi reikalavimai. Kartu, norint išspręsti šią problemą, ES gali prireikti apsvarstyti, kaip suteikti prekybos partneriams jiems reikiamas garantijas.

ES taip pat turi tvirtai priešintis nesąžiningos prekybos praktikai taikydama antidempingo ir kompensacines priemones. Tai yra būtina siekiant laikytis ES įsipareigojimo atverti rinkas. ES yra vienas iš pagrindinių prekybos apsaugos priemones pasauliniu mastu taikančių subjektų. Taikant šias priemones užtikrinama, kad būtų griežtai laikomasi procedūrų, ir atsižvelgiama į visus Sąjungos interesus.

Komisija:

sukurs labiau koordinuotą požiūrį į ekonominę diplomatiją užtikrindama, kad visi ES diplomatiniai ištekliai būtų paskirstomi ES su prekyba ir investicijomis susijusiems interesams remti;

kiek reikės, be kita ko, laisvosios prekybos susitarimuose, naudosis ginčų sprendimo procedūromis;

naudosis tarpininkavimo mechanizmu, dėl kurio susitarta naujausiuose LPS, netarifinėms kliūtims greitai šalinti;

nustatys sritis, kuriose būtų galima geriausiai pasinaudoti ES bendrosios rinkos laimėjimais, visų pirma žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje, todėl bus sudarytos dar palankesnės sąlygos patekti į rinką. Komisija taip pat skirs dėmesio atvejams, kai ES prekybos partneriai diskriminuoja ES valstybes nares;

prekybos apsaugos srityje itin daug dėmesio skirs subsidijavimui ir vis daugiau problemų keliančiam priemonių vengimui;

apžvelgs naudojimąsi prekybos apsaugos priemonėmis ir įvertins jų efektyvumą ir veiksmingumą.

2.2.3.Daugiau dėmesio mažosioms įmonėms

Patekimo į naują rinką kaina MVĮ slegia labiau nei didesnes įmones. Nominalioji steigimo, atitikties vertinimų, produktų leidimų išdavimo ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo kaina gali būti tokia pat. Tačiau ji daro didesnį poveikį MVĮ, kurios turi mažiau išteklių tarptautinimui, įsitvirtinimui naujose rinkose, prekybos ir investicijų kliūčių įveikimui ir taisyklių laikymuisi. Todėl plataus užmojo kliūčių pašalinimas ir reguliavimo konvergencija įgyvendinant prekybos susitarimus visų pirma turėtų būti naudingi MVĮ.

Tokios pat nevienodos sąlygos susiklosto siekiant susipažinti su informacija apie galimybes patekti į rinką. Didelės įmonės gali įpirkti teisines ir ekonomines konsultacijas apie reglamentavimo reikalavimus, tačiau MVĮ tai padaryti sudėtingiau. LPS gali padėti pataisyti šią padėtį, pavyzdžiui, sukuriant valdžios institucijų interneto svetaines, kurios veiktų pagal vieno langelio principą ir kuriose būtų teikiama visa informacija apie atitinkamam produktui taikomus reikalavimus.

Komisija:

į visas derybas įtrauks MVĮ skirtas nuostatas, įskaitant dėl specializuotų interneto portalų, kurių paskirtis – sudaryti palankesnes sąlygas gauti informaciją apie produktams užsienio rinkose taikomus reikalavimus, LPS teikiamas galimybes ir prieinamą paramą;

visuose prekybos ir investicijų derybų skyriuose atsižvelgs į MVĮ ypatumus;

derins veiksmus su nacionaline prekybos skatinimo politika ir pastangomis tarptautinti MVĮ, pavyzdžiui, plėtojant partnerystę griežtesnio įgyvendinimo srityje;

nuolat atliks kliūčių, su kuriomis MVĮ susiduria konkrečiose rinkose, tyrimus ir glaudžiau bendradarbiaus su MVĮ atstovaujančioms įstaigoms, kad geriau suprastų jų poreikius.

2.2.4.Veiksmingesnės priemonės, skirtos padėti darbuotojams prisitaikyti prie pokyčių

Kaip minėta, prekyba yra svarbus europiečiams skirtų darbo vietų kūrimo šaltinis, nes Europos Sąjungoje beveik kas septinta darbo vieta sukurta eksporto sektoriuje. Prekyba taip pat susijusi su struktūriniais pokyčiais, kurie padeda parengti ekonomiką ateities darbo vietų kūrimui. Vis dėlto, jei tam tikroms įmonėms pasirodo, kad nauja konkurencija yra pernelyg didelė, tokie pokyčiai tam tikriems regionams ir darbuotojams gali daryti laikiną griaunamąjį poveikį. Komisija per prekybos derybas atsižvelgia į šias realijas užtikrindama pakankamus pereinamuosius laikotarpius, išbraukdama tam tikrus sektorius arba taikydama tarifines kvotas ir apsaugos sąlygas. Todėl, kaip matyti iš ES ir Pietų Korėjos LPS, įgyvendinant naujus prekybos susitarimus neigiamas poveikis paprastai būna nedidelis. Nepaisant prieš šio susitarimo įsigaliojimą kilusių nuogąstavimų, pradėjus jį įgyvendinti neprasidėjo ES pramonei žalinga importo banga: nereikėjo nei pradėti taikyti susitarime nustatyto priežiūros mechanizmo, nei atlikti apsaugos priemonių tyrimo.

Vis dėlto tiesiogiai paveiktiems žmonėms tokie pokyčiai nėra nedideli. Tai – rimtos asmeninės problemos. Norint susirasti naują darbą neretai reikia įgyti naujų įgūdžių, prisitaikyti prie naujų darbo metodų arba svarstyti galimybę persikelti į kitą regioną arba kitą ES valstybę narę, kad būtų galima pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis. Nė viena iš šių išeičių nėra paprasta. Todėl žmonėms reikia ir laiko, ir paramos pokyčiams numatyti, o jiems įvykus – prie jų prisitaikyti.

Todėl siekiant užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų teisingai paskirstoma, o neigiamas poveikis – sumažintas, labai svarbu aktyviai valdyti pokyčius. Būtina spręsti socialinių rinkos atvėrimo padarinių problemą.

ES ir valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti, kad įgyvendinant aktyvią darbo rinkos politiką darbo netenkantiems asmenims būtų suteikiama galimybė greitai susirasti naują darbą konkurencingesnėse jų sektoriaus įmonėse arba apskritai naują darbo vietą. Švietimo politika yra vienas iš svarbiausių aspektų, ir ją įgyvendinant turi būti remiamas nuolatinis įgūdžių tobulinimas, siekiant parengti darbuotojus būsimoms darbo vietoms. Šis tikslas remiamas ES struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) yra dar viena priemonė, pagal kurią teikiama parama bendruomenėms, kuriose vieną kartą netenkama aiškiai apibrėžtų darbo vietų, pavyzdžiui, kai dėl tarptautinės konkurencijos arba veiklos perleidimo Europos Sąjungoje uždaroma gamykla. Iki šiol per atitinkamus metus niekada nebuvo visiškai išmokėtas galimoms EGF intervencijoms atidėtas rezervas. Jei išmokų kriterijai būtų buvę labiau išplėtoti, likusią rezervo dalį būtų buvę galima naudingai paskirstyti.

Komisija:

siekdama didinti EGF veiksmingumą, peržiūrės EGF išlaidomis pasiektus rezultatus;

dažniau konsultuos socialinius partnerius apie galimą prekybos ir investicijų poveikį darbo vietoms, visų pirma rengdama tvarumo poveikio vertinimus (TPV).

3.Skaidresnė prekybos ir investicijų politika

Šiandien apie prekybos politiką diskutuojama dažniau nei bet kada anksčiau. Daug kas klausia, ar ji skirta platiems Europos interesams ir principams, ar siauriems didelių įmonių tikslams remti. Tai, kad per pastarojo meto derybas, visų pirma dėl TPIP susitarimo, daugiausia dėmesio skirta reguliavimo klausimams, kai kas vertino kaip grėsmę ES socialiniam ir reguliavimo modeliui. Be to, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES suteikta atsakomybė už investicijų apsaugą ir ginčų sprendimą, todėl kilo audringos diskusijos dėl to, ar dėl valstybių narių iki šiol sukurtų mechanizmų tokiai apsaugai užtikrinti mažėja ES ir jos valstybių narių teisė reguliuoti tam tikrus klausimus. Trečiasis dabartinių viešų diskusijų dėl prekybos aspektas yra tas, kad vartotojai yra vis labiau informuoti apie visame pasaulyje esančių gamybos vietų socialines ir aplinkos sąlygas, taip pat pagarbą žmogaus teisėms, ir jomis rūpinasi. Galiausiai vis dažniau nuodugniai tikrinamas LPS poveikis šalims, kurios nėra partnerės, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims.

Komisija rimtai vertina šiuos nuogąstavimus. Politika turi būti formuojama skaidriai, o diskusijos – grindžiamos faktais. Formuojant politiką turi būti reaguojama į asmenų nuogąstavimus dėl ES socialinio modelio. Komisija turi įgyvendinti politiką, kuri būtų naudinga visai visuomenei ir kuria, be pagrindinių ekonominių interesų, būtų skatinami europiniai ir visuotiniai standartai ir vertybės, daugiau dėmesio skiriant darniam vystymuisi, žmogaus teisėms, vartotojų apsaugai ir atsakingai bei sąžiningai prekybai.

3.1.Glaudesnis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir pilietine visuomene

Užtikrinant visapusę prekybos politikos demokratinę kontrolę ir atskaitomybę Europos Parlamentas atlieka svarbų vaidmenį. Parlamentas ir Komisija ėmė aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, taip užtikrindami aktyvų Parlamento dalyvavimą kiekvienu derybų etapu.

Komisija taip pat labiau stengsis skatinti vesti informacija grindžiamas diskusijas valstybėse narėse ir išsamesnį dialogą su plačiąja pilietine visuomene. Tai – galimybė didinti žmonių informuotumą apie vedamas ir planuojamas vesti prekybos ir investicijų derybas ir užsitikrinti suinteresuotųjų subjektų grįžtamąjį ryšį šiais klausimais.

Pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkės( 21 ) principus turės būti atliekamas kiekvienos svarbios prekybos politikos srities iniciatyvos poveikio vertinimas. Per derybas dėl pagrindinių prekybos susitarimų Komisija atlieka tvarumo poveikio vertinimus, kuriais remiantis galima atlikti išsamesnę galimo prekybos susitarimų poveikio ekonomikai, socialinei sričiai ir aplinkai, taip pat, be kita ko, MVĮ, vartotojams, konkretiems ekonomikos sektoriams, žmogaus teisėms ir besivystančioms šalims, analizę. Komisija taip pat nagrinėja sudarytų susitarimų poveikį ir po jų įgyvendinimo atlieka ex post vertinimus. Poveikio vertinimai labai svarbūs siekiant formuoti patikimą, skaidrią ir įrodymais grindžiamą prekybos politiką.

Komisija:

užtikrins, kad glaudesnis jos ir Europos Parlamento bendradarbiavimas per derybas dėl TPIP susitarimo taptų visų derybų norma;

per dialogus su pilietine visuomene ir piliečiais aktyviai bendradarbiaus su pilietine visuomene ir visuomene apskritai. Komisijos nariai nuolat lankysis valstybėse narėse ir nacionaliniuose parlamentuose;

primygtinai ragins nacionalines vyriausybes aktyviau dalyvauti diskusijose prekybos klausimais.

3.2.Atviresnis politikos formavimo procesas

Skaidrumas yra svarbiausias geresnio reglamentavimo veiksnys Trūkstant skaidrumo mažėja ES prekybos politikos teisėtumas ir visuomenės pasitikėjimas. Reikia užtikrinti didesnį prekybos derybų skaidrumą, visų pirma kai deramasi dėl tokių vidaus politikos klausimų kaip reguliavimas. Komisija, reaguodama į šį poreikį, ėmėsi precedento neturinčių veiksmų, visų pirma paskelbdama ES derybų pasiūlymus. Taryba taip pat paskelbė derybų dėl TPIP susitarimo ir TISA nurodymus. Be to, Komisija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie visų Europos Komisijos narių, jų kabinetų ir generalinių direktoratų surengtus susitikimus su interesų grupių atstovais.

Skaidrumo principas turėtų būti taikomas visais derybų ciklo etapais: nuo tikslų nustatymo iki pačių derybų ir joms pasibaigus.

Be esamų priemonių, Komisija:

diskusijų pradžios etapu paragins Tarybą atskleisti visus derybų dėl LPS nurodymus iš karto po jų priėmimo;

per derybas derybų dėl TPIP susitarimo praktiką internete skelbti visų ES dokumentų tekstą pradės taikyti visoms prekybos ir investicijų deryboms ir aiškiai nurodys visiems naujiems partneriams, kad deryboms bus taikomas skaidrumo principas;

pasibaigus deryboms iš karto, nelaukdama teisinės peržiūros proceso pabaigos, paskelbs susitarimų tekstą.

Skaidrumą reikėtų toliau didinti ir prekybos apsaugos srityje. Nors ES jau taiko aukštesnius nei PPO atvirumo standartus, galima padaryti daugiau.

Komisija:

nuo pirmojo 2016 m. pusmečio prekybos apsaugos atvejais užtikrins suinteresuotosioms šalims didesnį skaidrumą, pavyzdžiui, sudarydama joms sąlygas paprasčiau – naudojantis specialiai tam sukurta interneto platforma – susipažinti su daugiau dokumentų;

taip pat nuo 2016 m. pirmojo pusmečio užtikrins didesnį skaidrumą plačiajai visuomenei, pavyzdžiui, skelbdama nekonfidencialius skundų ir prašymų peržiūrėti esamas priemones, įskaitant priemonių galiojimo termino peržiūrą, variantus;

išnagrinės iniciatyvas toliau didinti skaidrumą vidutinės trukmės laikotarpiu, pavyzdžiui, galimybę sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotųjų šalių teisiniams atstovams susipažinti su antidempingo ir antisubsidijų tyrimų bylomis ir suteikti daugiau galimybių plačiajai visuomenei susipažinti su nekonfidencialios informacijos bylomis.

4.Vertybėmis grindžiama prekybos ir investicijų politika

Komisija taip pat neapsiribos prekybos srities politikos formavimo proceso pokyčiais. Visuomenei rūpi esminiai klausimai, pavyzdžiui, kaip prekybos susitarimuose bus apibrėžti reguliavimo ir investicijų klausimai ir kiek ES prekybos politika atitinka platesnio masto Europos vertybes.

4.1.Labiau prie visuomenės lūkesčių pritaikytas požiūris į reguliavimą ir investicijas

4.1.1.Užtikrinimas, kad vartotojai galėtų pasitikėti pasaulinės ekonomikos sistemoje perkamais produktais

Kliūčių prekybai pašalinimas buvo naudingas vartotojams, nes jie gali rinktis iš daugiau produktų žemesnėmis kainomis. Šiandien dėl paprastesnių kelionių ir skaitmeninių tinklų vartotojai gali pirkti produktus ir paslaugas iš visų žemynų. Nauji prekybos susitarimai gali padėti toliau didinti pasirinkimo galimybes ir mažinti kainas. Vis dėlto vartotojams taip pat rūpi jų vartojamų produktų sauga, pagarba žmogaus ir darbuotojų teisėms ir produktų gaminimo sąlygos.

Kad vartotojai galėtų priimti sprendimus remdamiesi patikima informacija, jie turi teisę žinoti, ką perka. Taikant ES bendrosios rinkos taisykles vartotojai gali visiškai pasitikėti prekėmis ir paslaugomis, kurias perka iš kitų ES valstybių narių. ES taikomos sveikatos, saugos, vartotojų apsaugos, darbo ir aplinkos apsaugos taisyklės yra vienos iš griežčiausių ir veiksmingiausių visame pasaulyje. Tačiau to negalima pasakyti apie kitas šalis. Atviros pasaulinės ekonomikos sąlygomis, kai produktai gaminami vertės grandinėse, kurios sujungia išsivysčiusios ir besivystančios ekonomikos šalis, užtikrinti, kad vartotojai galėtų pasitikėti perkamais produktais, gali būti dar sunkiau. Komisija turi atsižvelgti į realią padėtį.

ES prekybos ir investicijų politika turi padėti reaguoti į vartotojų nuogąstavimus stiprinant įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas ir išsamiai tikrinant visą gamybos grandinę, daugiausia dėmesio skiriant pagarbai žmogaus teisėms ir socialiniams – įskaitant darbo teisę – bei aplinkosauginiams vertės grandinių aspektams (žr. 4.2.3 dalį). Kartu valstybių narių vyriausybės taip pat turi vykdyti savo pareigą užtikrinti ES reglamentų dėl importuojamų prekių ir paslaugų, taip pat dėl savo šalyje pagamintų produktų, vykdymą.

Bendradarbiavimas reguliavimo srityje (žr. 2.1.4 dalį) taip pat gali padėti skatinti taikyti aukštus standartus. Bendradarbiaudama su partneriais reguliavimo srityje, Komisija gali keistis sumanymais ir geriausios patirties pavyzdžiais ir skatinti taikyti ES standartus taip, kad aukščiausio lygio ir veiksmingiausia apsauga būtų naudinga visų šalių vartotojams. Prekybos susitarimai – tai politinio postūmio vesti tokio pobūdžio dialogą suteikimo būdas. Vis dėlto, kitaip nei tradicinės prekybos derybos, bendradarbiavimas reguliavimo srityje nesusijęs su abipusėmis nuolaidomis arba taisyklių kompromisais.

Komisija:

vykdydama esamą ES prekybos politiką įsipareigoja užtikrinti, kad, palyginti su šiuo metu Europos Sąjungoje nustatytu lygiu, jokiu ES prekybos susitarimu nebūtų sumažintas vartotojų, aplinkos arba socialinės ir darbo apsaugos lygis, taip pat kad nebūtų ribojamos ES ir valstybių narių galimybės ateityje imtis priemonių teisėtiems viešosios politikos tikslams pasiekti remiantis, jų manymu, tinkamos apsaugos lygiu. Bet kokie su prekybos susitarimu susiję apsaugos lygio pokyčiai gali būti tik apsaugos lygio didinimas;

siekdama užtikrinti, kad prekybos ir investicijų politika atitiktų vartotojų poreikius, bendradarbiaus su vartotojų asociacijomis, ekspertų grupėmis ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis;

geriau nagrinės prekybos politikos poveikį vartotojams tiek poveikio, tiek ex post vertinimuose.

4.1.2.Naujo požiūrio į investicijas propagavimas

Nors investicijų skatinimas yra vienas iš svarbiausių Komisijos ekonominių prioritetų, kalbant apie investicijų apsaugą ir arbitražą, visų pirma per derybas dėl TPIP susitarimo, kilo audringos diskusijos dėl būtinybės išsaugoti valdžios institucijų teisę reguliuoti tam tikrus klausimus tiek ES, tiek šalyse partnerėse ir tokio reguliavimo teisingumo.

Per pastaruosius penkiasdešimt metų valstybės, siekdamos apsaugoti ir skatinti investicijas, sukūrė didelį pasaulinį daugiau kaip 3 200 dvišalių investicijų sutarčių, iš kurių 1 400 sudaryta su ES valstybėmis narėmis, tinklą.

Per dabartines diskusijas išryškėjo daugumai tokių susitarimų būdinga piktnaudžiavimo nuostatomis rizika, taip pat tai, kad arbitrų veikla nepakankamai skaidri ir nepriklausoma. Būtinybė imtis reformų dabar plačiai pripažįstama visame pasaulyje, ir, kaip pabrėžta neseniai paskelbtoje UNCTAD ataskaitoje( 22 ), „nors praktiškai kiekvienai šaliai taikomas pasaulinis investicijų režimas ir kiekviena iš jų iš tikrųjų yra juo suinteresuota, nė viena šalis, atrodo, nėra tikrai patenkinta šiuo režimu“. Svarbu ne tai, ar šią sistemą reikėtų pakeisti, o kaip reikėtų tai padaryti. Nors status quo ne išeitis, pagrindinis investicijų apsaugos tikslas tebėra aktualus, nes šališkumas užsienio investuotojų atžvilgiu ir nuosavybės teisių pažeidimai vis dar kelia problemų.

ES, kaip pagrindinė pasaulinio investicijų režimo kūrėja ir veikėja, geriausiai gali vadovauti jo reformos procesui ir yra prisiėmusi už jį išskirtinę atsakomybę. Komisija, kuri, po Lisabonos sutarties įsigaliojimo šios srities kompetenciją perdavus Europos Sąjungai, prisiėmė naują atsakomybę už investicijų apsaugą, šiai reformai teikė pirmenybę ir yra pasirengusi imtis iniciatyvos pasauliniu lygmeniu. Ji jau pradėjo sistemos pertvarkos procesą vesdama derybas dėl TPIP( 23 ).

Komisija:

pirmiausia įtrauks į dvišalius susitarimus šiuolaikines nuostatas, daugiau dėmesio skirdama valstybės teisei reguliuoti tam tikrus klausimus (tai anksčiau nebuvo pakankamai pabrėžta). ES dvišaliuose susitarimuose bus pradėtas senojo investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmo pertvarkos į panašiai į tradicinius teismus veikiančią viešą Investicijų teismo sistemą, sudarytą iš pirmosios instancijos tribunolo ir apeliacijų tribunolo, procesas. Ši sistema aprėps aiškų elgesio kodeksą, skirtą interesų konfliktams išvengti, nepriklausomus teisėjus, kuriems bus taikomi į nuolatinių tarptautinių teismų, pavyzdžiui, Tarptautinio Teisingumo Teismo, teisėjams taikomus reikalavimus panašūs aukšti techninės ir teisinės kvalifikacijos reikalavimai, ir PPO apeliacinį komitetą;

tuo pat metu bendradarbiaus su partneriais, kad pasiektų sutarimą dėl visapusiškai veikiančio nuolatinio Tarptautinio investicijų teismo;

ilguoju laikotarpiu rems investavimo taisyklių įtraukimo į PPO sistemą procesą. Tai būtų puiki galimybė supaprastinti ir atnaujinti dabartinį dvišalių susitarimų tinklą siekiant sukurti aiškesnę, labiau teisėtą ir labiau integruotą sistemą;

baigiantis kadencijai įvertins padarytą pažangą, išnagrinės 2010 m. komunikatą dėl tarptautinių investicijų( 24 ) ir parengs tolesnių veiksmų planą.

4.2.Darniam vystymuisi, žmogaus teisėms ir geram valdymui skatinti skirta prekybos darbotvarkė

ES sutartyse reikalaujama, kad ES visame pasaulyje skatintų savo vertybes, įskaitant skurdesnių šalių vystymąsi, aukštus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus ir pagarbą žmogaus teisėms. Šiuo požiūriu prekybos ir investicijų politika turi būti suderinta su kitomis ES išorės veiksmų priemonėmis.

Vienas iš ES tikslų yra užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų neatsiejamas nuo socialinio teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms, aukštų darbo ir aplinkos apsaugos standartų, sveikatos apsaugos ir darbo saugos. Tai taikoma išorės ir vidaus politikai, taigi ir prekybos ir investicijų politikai. Integruojant darnaus vystymosi tikslus į prekybos politiką ir užtikrinant, kad prekyba būtų veiksminga priemonė darniam vystymuisi visame pasaulyje skatinti, ES atliko lyderės vaidmenį. Galimo prekybos politikos indėlio užtikrinant darnų vystymąsi svarba neseniai dar kartą patvirtinta 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkėje, taip pat nustatant darnaus vystymosi tikslus, kurie artimiausius penkiolika metų bus pasaulinio masto veiksmų orientyras.

4.2.1.Naudojimasis prekyba ir investicijomis integraciniam augimui besivystančiose šalyse remti

Naudojantis prekybos politika skurdžiausių šalių vystymuisi skatinti ES yra viena iš lyderių.

ES yra besivystančių šalių eksportui atviriausia rinka. Visiškai atveriant ES rinką mažiausiai išsivysčiusioms šalims netaikant jokių muitų tarifų ar kvotų 2001 m. patvirtinta iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“( 25 ) buvo esminis pokytis. Ši iniciatyva buvo veiksminga. Išskyrus energiją, ES iš mažiausiai išsivysčiusių šalių importuoja daugiau nei Jungtinės Valstijos, Kanada, Japonija ir Kinija kartu sudėjus. ES taip pat sudarė sėkmingus ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, visų pirma neseniai su Afrikos valstybėmis (žr. 5.2.3 dalį).

ES tikslas yra remti vystymąsi sudarant sąlygas šalims integruotis į regionines ir pasaulines vertės grandines ir jas išplėtoti. ES bendrojoje lengvatų sistemoje (BLS) sušvelnino savo taikomas prekių kilmės taisykles. Dabar jos yra paprastesnės ir jų lengviau laikytis, be to, pagal jas suteikiama daugiau tiekimo galimybių remiantis regionine ir tarpregionine kilmės kumuliacija tarp šalių. ES ir jos valstybės narės taip pat skatino didinti pasaulinę pagalbą prekybai, kuri sudaro daugiau kaip trečdalį pasaulinės paramos, iki 11 mlrd. EUR per metus.

Laikydamasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo, ES turi užtikrinti, kad jos iniciatyvomis prekybos ir investicijų srityje būtų prisidedama prie tvaraus augimo ir mažinamas bet koks neigiamas poveikis mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir kitoms šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai. Tai itin svarbu vedant derybas dėl TPIP susitarimo, nes ES ir JAV yra dvi svarbiausios pasaulyje besivystančių šalių prekių ir paslaugų rinkos.

Komisija:

2018 m. atliks BLS laikotarpio vidurio peržiūrą, visų pirma pasimokydama iš pagrindinių taikant specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS+) pasiektų laimėjimų. Atliekant šią peržiūrą taip pat bus galima kritiškai įvertinti, ko išmokta taikant muitų tarifų lengvatas prekėms, ir apsvarstyti galimybę panašias muitų tarifų lengvatas mažiausiai išsivysčiusių šalių teikiamoms paslaugoms įtraukti į iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ sistemą, atsižvelgiant į neseniai atidėtus su paslaugomis susijusius mažiausiai išsivysčiusių šalių įsipareigojimus, dėl kurių susitarta PPO;

kartu su valstybėmis narėmis atliks 2007 m. Bendros ES pagalbos prekybai strategijos( 26 ) peržiūrą, siekdama stiprinti besivystančių šalių pajėgumus išnaudoti prekybos susitarimų teikiamas galimybes atsižvelgiant į 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkę;

per derybas dėl TPIP susitarimo ir kitas derybas dėl reguliavimo klausimų pasiūlys būdus, kaip būtų galima stiprinti platesnio masto tarptautinį bendradarbiavimą reguliavimo srityje ir daryti teigiamą šalutinį poveikį trečiosiose šalyse, visų pirma besivystančiose šalyse;

tvarumo poveikio vertinimuose atliks išsamią galimo naujų LPS poveikio mažiausiai išsivysčiusioms šalims analizę, kad prireikus būtų galima sukurti paramos priemones;

baigiant Dohos derybų raundą toliau rems sumanymą priimti prasmingą mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtų priemonių rinkinį ir G 20, PPO ir kituose daugiašaliuose forumuose ragins atidžiai stebėti trečiųjų šalių taikomų protekcionistinių priemonių poveikį mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir rasti būdus, kaip jas pašalinti.

4.2.2.Darnaus vystymosi skatinimas

ES taip pat pirmauja naudojimosi prekybos politika socialiniams ir aplinkosauginiams darnaus vystymosi ramsčiams skatinti srityje. Tai daroma pozityviai, procesą grindžiant paskatomis ir nesivadovaujant jokia slapta protekcionistine darbotvarke.

Speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė (BLS+) yra novatoriška priemonė, pagal kurią šalyse, įsipareigojusiose įgyvendinti pagrindines tarptautines žmogaus teisių, darnaus vystymosi ir gero valdymo sričių konvencijas, teikiamos šių sričių paskatos ir parama.

ES atlieka pagrindinį vaidmenį tęsiant derybas dėl ekologiškų prekių susitarimo (angl. EGA) su šešiolika kitų pagrindinių PPO narių. Šiuo susitarimu siekiama palengvinti prekybą gyvybiškai svarbiomis žaliosiomis technologijomis, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos, atliekų tvarkymo ir oro taršos kontrolės technologijomis, ir padėti kovoti su klimato kaita bei apsaugoti aplinką.

Į naujausius ES LPS taip pat sistemiškai įtraukiamos su prekyba ir darniu vystymusi susijusios nuostatos. Siekiama visų pirma kuo labiau padidinti aktyvesnės prekybos ir investicijų teikiamas galimybes kurti deramo darbo vietas ir apsaugoti aplinką, įskaitant kovą su klimato kaita, ir įtraukti šalis partneres į bendradarbiavimo procesą skatinant užtikrinti skaidrumą ir pilietinės visuomenės dalyvavimą. Pagal šias nuostatas taip pat galima atlikti nepriklausomą ir nešališką peržiūrą.

Įsigaliojus LPS ES turės užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos ir taikomos su prekyba ir darniu vystymusi susijusios nuostatos, be kita ko, teikiant atitinkamą paramą plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą. Tai – labai svarbus žingsnis imantis esminių pokyčių. Kai kuriems ES prekybos partneriams gali būti labai sudėtinga laikytis su darbuotojų teisėmis ir aplinkos apsauga susijusių įsipareigojimų. Komisija yra pasirengusi padėti prekybos partneriams pagerinti padėtį. Geriau koordinuodama šių sričių pagalbos ir bendradarbiavimo programas ES galės pasinaudoti galimybėmis ir palaikyti glaudesnius prekybos ryšius, kad skatintų įgyvendinti šią vertybėmis grindžiamą darbotvarkę.

Komisija:

sutelks dėmesį į LPS darnaus vystymosi aspektų įgyvendinimą. Tai turėtų būti pagrindinė sudedamoji tvirtesnės Komisijos, valstybių narių, Europos Parlamento ir suinteresuotųjų subjektų partnerystės LPS įgyvendinimo klausimais, taip dialogo su pilietine visuomene dalis;

pirmenybę teiks pastangoms įgyvendinant LPS ir BLS veiksmingai taikyti pagrindinius darbo standartus (vaikų ir priverčiamojo darbo panaikinimas, nediskriminavimas darbo vietoje, asociacijų laisvė ir laisvė vesti kolektyvines derybas), taip pat užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą;

pasiūlys geriau susieti prekybos politikos priemones, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojų teises ir aplinką (BLS, LPS darnaus vystymosi skyriai), ir pagalbos ir (arba) bendradarbiavimo šiose srityse veiksmus, kad padėtų ES partneriams užtikrinti aukštą apsaugos lygį;

skatins į visus prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti po plataus užmojo ir novatorišką darnaus vystymosi skyrių. Kiek tai sietina su TPIP susitarimu, į tokį skyrių turėtų būti įtraukti plataus užmojo įsipareigojimai dėl visų pagrindinių darbuotojų teisių, atitinkančių pagrindinės Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, taip pat dėl aukšto lygio darbuotojų saugos ir sveikatos bei deramų darbo sąlygų užtikrinimo pagal TDO deramo darbo darbotvarkę. Į TPIP susitarimą taip pat turėtų būti įtraukti su daugiašaliais aplinkos susitarimais susiję plataus užmojo įsipareigojimai dėl aplinkos apsaugos;

visose atitinkamose LPS srityse, pavyzdžiui energetikos ir žaliavų arba viešųjų pirkimų, atsižvelgs į darnaus vystymosi aspektus;

rems siekį per derybas dėl ekologiškų prekių susitarimo pasiekti svarbių rezultatų. Reikėtų siekti panaikinti žaliosioms prekėms taikomus muitų tarifus, atverti rinkas žaliosioms paslaugoms ir įtraukti netarifinių kliūčių šalinimo ateityje mechanizmą. Komisija norėtų, kad naujus produktus būtų lengva įtraukti į sąrašą ir kad kuo daugiau šalių galėtų prisijungti prie šios iniciatyvos.

4.2.3.Atsakingo tiekimo grandinių valdymo užtikrinimas

Siekiant suderinti prekybos politiką su Europos vertybėmis, būtina užtikrinti atsakingą pasaulinių tiekimo grandinių valdymą. ES jau ėmėsi veiksmų kartu su konkrečiais partneriais (pavyzdžiui, su Bangladešu pasirašė tvarumo susitarimą ir su Mianmaru / Birma ėmėsi Darbuotojų teisių iniciatyvos) ir konkrečiais klausimais (konflikto zonų naudingųjų iškasenų iniciatyva( 27 ), neteisėtos medienos ruošos reglamentai( 28 ), biodegalams taikomi tvarumo kriterijai( 29 ), įmonių teikiamos ataskaitos apie tiekimo grandinių problemas( 30 ), gavybos ir medienos ruošos pramonės įmonių mokėjimų valdžios institucijoms skaidrumas( 31 )). Komisija artimiausiais metais toliau plėtos šias politikos kryptis. Ši politika yra sudėtinga ir, norint užtikrinti žmonėms esminius prasmingus pokyčius, ją įgyvendinant turi dalyvauti įvairūs viešojo ir privačiojo sektorių, taip pat pilietinės visuomenės veikėjai. Įgyvendinant šią politiką taip pat taikomos įvairios neprivalomos ir novatoriškos priemonės ir keičiami teisės aktai.

Komisija:

kartu su vyriausiąja įgaliotine rems JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, JT Pasaulinio susitarimo ir TDO trišalės deklaracijos dėl tarptautinių korporacijų ir socialinės politikos įgyvendinimo procesus ir skatins ES prekybos partnerius laikytis šių tarptautinių principų ir visų pirma – EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms;

remdamasi EBPO, JT ir G 7 darbu, aktyviai skatins tarptautiniu lygmeniu taikyti plataus užmojo ES požiūrį į konflikto zonų naudingąsias iškasenas ir neteisėtą medienos ruošą;

glaudžiai bendradarbiaus su TDO ir EBPO, kad parengtų visuotinį požiūrį į darbo sąlygų drabužių sektoriuje gerinimą;

nustatys ir įvertins naujas sektorių arba geografines galimybės užmegzti papildomą partnerystę atsakingos tiekimo grandinės srityje;

didins tiekimo grandinių skaidrumą ir geriau informuos vartotojus teikdama papildomas paskatas didelėms ES įmonėms teikti tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo ataskaitas, visų pirma kasmet skelbdama įmonių, teikiančių atsakingos tiekimo grandinės ataskaitas, pateiktų ataskaitų sąrašą 32 .

4.2.4.Sąžiningos ir etiškos prekybos sistemų skatinimas

Sąžiningos ir etiškos prekybos sistemų skatinimas atitinka ES vartotojų poreikius ir padeda suteikti smulkiems trečiųjų šalių gamintojams tvaresnių prekybos galimybių. Šiuo metu tiek gamintojams, tiek ES vartotojams trūksta informacijos apie galimybes patekti į sąžiningos prekybos sistemas. Supaprastinant šį ryšį ir didinant tiek tiekėjų, tiek vartotojų informuotumą, Komisija turi atlikti svarbų vaidmenį.

Komisija:

naudosis esama LPS įgyvendinimo struktūra sąžiningos prekybos ir kitoms tvarumo užtikrinimo sistemoms, kaip antai ES ekologijos sistema, skatinti;

netrukus persvarstydama ES pagalbos prekybai strategiją nuosekliau skirs dėmesio sąžiningai ir etiškai prekybai ir į savo Pagalbos prekybai ataskaitą įtrauks metines su sąžininga ir etiška prekyba susijusių projektų ataskaitas;

per ES delegacijas ir bendradarbiaudama su vyriausiąja įgaliotine populiarins trečiosiose šalyse smulkių gamintojų sąžiningos prekybos sistemas remiantis esamomis geriausios patirties iniciatyvomis;

didins paramą tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Tarptautiniame prekybos centre, atliekamam darbui, kad būtų galima rinkti rinkos duomenis apie sąžiningos ir etiškos prekybos rinkas, kuriais paskui būtų galima naudotis kaip pagrindu rinkų raidai stebėti;

plėtos informuotumo didinimo veiklą Europos Sąjungoje, visų pirma bendradarbiaudama su ES vietos valdžios institucijomis, galbūt pradėdama teikti ES sąžiningos ir etiškos prekybos miesto apdovanojimą.

4.2.5.Žmogaus teisių skatinimas ir apsauga

Prekybos politika, kartu su kitų sričių ES politika, visų pirma užsienio politika ir vystomuoju bendradarbiavimu, gali būti veiksminga priemonė žmogaus teisių padėčiai trečiosiose šalyse gerinti. Žmogaus teisių pažeidimams, kuriuos galima nustatyti pasaulinėse tiekimo grandinėse, pavyzdžiui, nepriimtinam vaikų darbui, priverčiamajam darbui kalėjimuose, priverčiamajam darbui dėl prekybos žmonėmis ir žemės ūkio paskirties žemės supirkinėjimo, reikia skirti itin daug dėmesio. Žmogaus teisių klausimai vis dažniau įtraukiami į ES sudaromus dvišalius LPS, nustatomas vienašales muitų tarifų lengvatas (ypač BLS+ sistemoje) ir į ES eksporto kontrolės politiką. Dėl didelių ir nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, kol padėtis pakankamai pagerės, panaikintos pagal BLS taikomos lengvatos jomis besinaudojančioms šalims, pavyzdžiui, Šri Lankai, Baltarusijai, Mianmarui / Birmai. Komisija, siekdama padėti išnagrinėti prekybos politikos iniciatyvų poveikį žmogaus teisėms tiek Europos Sąjungoje, tiek šalyse partnerėse, taip pat parengė atitinkamas rekomendacijas.

Komisija siekia veiksmingos prekių, kurios galėtų būti naudojamos kankinimams ir mirties bausmėms vykdyti, eksporto kontrolės ir remia atliekamą apžvalgą( 33 ). Griežtas vykdymo užtikrinimas ir institucijų keitimasis informacija yra būtini siekiant ES tikslo panaikinti mirties bausmę ir kontroliuoti nežmoniškam elgesiui naudojamus produktus.

Komisija:

užtikrins, kad būtų įgyvendinamos 2015–2018 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių srityje( 34 ) su prekyba ir investicijomis susijusios nuostatos;

kartu su vyriausiąja įgaliotine aktyviau vykdys dialogą su tam tikromis BLS lengvatomis besinaudojančiomis šalimis ir iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ paramos gavėjomis, kuriose ES gali daryti didžiausią įtaką kovai su žmogaus teisių pažeidimais, pasimokydama iš kartu su BLS+ partnerėmis taikomo stebėjimo metodo, ir toliau bus pasirengusi didžiausių pažeidimų atvejais stabdyti naudojimąsi BLS lengvatomis;

padės siekti tarptautinio tikslo panaikinti nepriimtiną vaikų darbą( 35 ) ir priverčiamąjį darbą kalėjimuose bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis (ypač tomis, kurioms ES taiko BLS sistemą arba su kuriomis yra sudariusi susitarimus) ir atitinkamais atvejais skatindama partnerystę ir kelių subjektų priimamus sprendimus;

išsamiau nagrinės prekybos politikos poveikį žmogaus teisėms tiek poveikio, tiek ex post vertinimuose remdamasi neseniai parengtomis rekomendacijomis;

pasiūlys iš esmės atnaujinti ES eksporto dvejopo prekių naudojimo kontrolės politiką siekiant užkirsti kelią, be kita ko, piktnaudžiavimui skaitmeninėmis sekimo ir įsilaužimo sistemomis( 36 ), dėl kurio pažeidžiamos žmogaus teisės.

4.2.6.Kova su korupcija ir gero valdymo skatinimas

Korupcija yra ekonomikos ir visuomenės nelaimė. Dėl korupcijos lėtėja šalių vystymasis, iškraipomi viešieji pirkimai, švaistomos ribotos viešosios lėšos, atgrasoma nuo investicijų, sudaromos kliūtys prekybai ir sąlygos nesąžiningai konkurencijai. Dėl korupcijos silpnėja teisinė valstybė ir mažėja piliečių pasitikėjimas.

Prekybos politika jau padeda kovoti su korupcija. Pavyzdžiui, ją įgyvendinant didinamas taisyklių ir viešųjų pirkimų procesų skaidrumas ir supaprastinamos muitinės procedūros. Pagal BLS+ ES teikia prekybos lengvatas šalims, kurios ratifikuoja ir įgyvendina su geru valdymu susijusias tarptautines konvencijas, įskaitant Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją( 37 ).

Prekybos susitarimais būtų galima naudotis siekiant toliau kovoti su korupcija ir užtikrinti praktinį tarptautinių konvencijų ir principų įgyvendinimą.

Komisija:

naudosis laisvosios prekybos susitarimais su teisine valstybe ir valdymu susijusioms vidaus reformoms stebėti ir nustatys sisteminės korupcijos ir prasto valdymo atvejais taikytinus konsultacijų mechanizmus;

pasiūlys sudarant visus būsimus prekybos susitarimus (pradedant TPIP susitarimu) derėtis dėl plataus užmojo nuostatų dėl kovos su korupcija.

5.Perspektyvi derybų programa globalizacijai formuoti

Norint pasinaudoti visomis prekybos teikiamomis galimybėmis, prireiks plataus užmojo ir perspektyvios daugiašalių ir dvišalių derybų programos.

5.1.Naujas impulsas daugiašalei prekybos sistemai

ES prekybos politika ir toliau turi būti iš esmės grindžiama daugiašale sistema. PPO taisyklių sąvadas yra pasaulio prekybos tvarkos pagrindas. Vis dėlto, nepaisant keleto patobulinimų, pastaruosius du dešimtmečius šis sąvadas iš esmės nebuvo keičiamas, nes nepavyko baigti derybų dėl Dohos vystymosi darbotvarkės, o pagrindinės PPO narių pastangos buvo nukreiptos kitur. ES turėtų daryti viską, kas įmanoma, kad atkurtų lemiamą PPO, kaip prekybos derybų forumo, svarbą. Beveik visoms šalims, galutinių skaičiavimų duomenimis – 161 šaliai, taikytinos pasaulinės taisyklės bus naudingos visiems. Didžiausių nuostolių dėl nesugebėjimo daryti pažangos PPO lygmeniu patirtų pažeidžiamiausios besivystančios, taip pat aktyvios dvišalės arba regioninės darbotvarkės neturinčios šalys.

5.1.1.Pažanga Pasaulio prekybos organizacijoje

Norėdama iš naujo įsitvirtinti kaip pasaulinės prekybos liberalizavimo iniciatorė ir pranašesnis prekybos derybų forumas, PPO pirmiausia turi atversti kitą Dohos vystymosi darbotvarkės puslapį. Tam reikės užtikrinti, kad visos jos narės turėtų stiprų atsakomybės jausmą. 2015 m. gruodžio mėn. Nairobyje vyksianti dešimtoji PPO ministrų konferencija, kuri pirmą kartą bus surengta Afrikoje, įvyks ypač svarbiu metu. Siekiant sutarimo ES yra pasirengusi atlikti savo vaidmenį, nors sėkmė priklauso ne tik nuo ES. Parametrai, dėl kurių buvo deramasi 2008 m. (tai buvo paskutinis rimtas mėginimas užbaigti derybų raundą), nebuvo veiksmingi. Iš paskesnių pokyčių tapo dar aiškiau, kad jais remiantis nebus įmanoma užbaigti derybų raundo. PPO narės turėtų pripažinti didelio masto pertvarkos būtinybę.

Remdamasi Nairobio susitarimu, ES turėtų siekti suteikti PPO naują impulsą.

Pirma, reikėtų pavesti PPO atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant ir įgyvendinant pasaulinės prekybos taisykles – nuo intelektinės nuosavybės iki muitinės ir nuo elektroninės prekybos iki gerosios reguliavimo patirties. Iš pastarųjų metų matyti, kad, nors PPO lygmeniu daroma pažanga nepakankama, prekybos partneriai ir toliau plėtoja atsako į besikeičiančias pasaulinės prekybos realijas priemones, bet jie veiksmų imasi dvišaliu ir regioniniu lygmenimis. Vis dėlto, kai taisyklės nustatomos ne PPO sistemoje, o daugybėje atskirų regioninių susitarimų, dėl to atsirandantis nenuoseklumas iš tikrųjų gali apsunkinti prekybą, ypač MVĮ. Paradoksalu tai, kad ši tikrovė sutampa su pasaulinių vertės grandinių atsiradimu, todėl nustatyti iš tikrųjų pasaulinio masto taisykles tampa svarbiau nei bet kada anksčiau. Prekybą iškraipančios vidaus paramos žemės ūkiui teikimo principai taisyklės gali būti veiksmingai nustatomi tik PPO sistemoje.

Antra, reikėtų siekti rezultatų taikant kryptingesnį požiūrį. 2013 m. Balyje surengta PPO ministrų konferencija davė sėkmingų rezultatų todėl, kad narės kiekvieną klausimą nagrinėjo iš esmės. Kaip paaiškėjo, šis būdas buvo daug veiksmingesnis už susitarimų rinkinio metodą, pagal kurį, kol nesutarta dėl visų didžiosios darbotvarkės klausimų, negalima susitarti dėl nė vieno atskiro darbotvarkės klausimo. Po Nairobio konferencijos darbotvarkės klausimais grindžiamos derybos, palyginti su kitu plataus masto ir sudėtingu derybų raundu, gali būti perspektyvesnis PPO darbotvarkės įgyvendinimo būdas. Siekiant atverti naujas galimybes PPO ir toliau daryti pažangą jau prisiimtų įsipareigojimų srityse, būtų galima išnagrinėti galimybes taikyti tokį požiūrį. Taip pat būtų galima stiprinti PPO atliekamą vaidmenį skatinant keistis informacija ir stebint politikos pokyčius, visų pirma taisyklių, nustatytų sudarant LPS, srityje.

Trečia, reikėtų pasiūlyti, kad PPO narių grupė galėtų daryti pažangą tam tikru klausimu, kartu suteikiant galimybę suinteresuotoms PPO narėms prisijungti vėlesniu etapu. Taip PPO sistemoje būtų galima sudaryti naujus keliašalius susitarimus ir įtvirtinti tuos keliašalius susitarimus, dėl kurių derybos šiuo metu vedamos ne PPO sistemoje.

Įgyvendinti šiuos tris principus būtų naudinga visoms PPO narėms, visų pirma mažiausioms ir skurdžiausioms. Įtraukčiai užtikrinti pirmiausiai reikėtų, kad PPO narės galėtų veiksmingai nustatyti pasaulinės prekybos reglamentavimo taisykles PPO sistemoje ir nebūtų verčiamos pasitraukti iš PPO, kad galėtų daryti pažangą. Jei derybos dėl taisyklių nepriklausytų nuo derybų dėl patekimo į rinką, kiekvienas atskiras klausimas – nuo visų kitų klausimų, o visos narės – nuo bet kurios pavienės narės, PPO įgautų taip reikiamo dinamiškumo. Taip ji galėtų veiksmingiau spręsti šiuolaikinės pasaulinės prekybos problemas, pavyzdžiui, susijusias su skaitmenine ekonomika, didėjančia paslaugų svarba, eksporto apribojimais ir prekių kilmės taisyklių sudėtingumu.

Vis dėlto šių pokyčių nepakanka. Norėdamos suteikti PPO visiškai naują impulsą, jos narės turės grįžti prie pagrindinių dabartinės aklavietės priežasčių. Iki šiol tikroji derybų kliūtis buvo ne institucinė, techninė ar netgi susijusi su darbotvarkės turiniu, o greičiau nepakankamas dalyvių pasirengimas rasti kompromisą. Tai matyti iš to, kad PPO sistema vystėsi ne taip greitai kaip pasaulinės ekonomikos tikrovė. Santykinė ekonominė pagrindinių prekybos partnerių galia iš esmės pasikeitė, tačiau PPO sistema dar to visapusiškai neatspindi. Todėl vis labiau didėja didelių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių indėlio į daugiašalę prekybos sistemą ir iš jos gaunamos naudos neatitiktis. Ši tendencija jau buvo akivaizdi patvirtinus Dohos vystymosi darbotvarkę; dabar ji gerokai sustiprėjo ir, reikia manyti, stiprės ateityje.

Norint daryti pažangą ateityje, pirmiausia reikia atkurti santykinio išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių indėlio į sistemą pusiausvyrą. Tai – itin opus politinis klausimas, kuriam iš tikrųjų išspręsti šiuo metu trūksta paskatų. Vis dėlto, kol sistema išsivaduos iš šių kliūčių, iš esmės nepakeitus PPO veikimo būdo nebus įmanoma judėti pirmyn.

Komisija trumpuoju laikotarpiu:

aktyviai sieks užbaigti Dohos derybų raundą;

ilgesniu laikotarpiu:

sieks užtikrinti, kad pasaulinės prekybos reglamentavimo taisyklių sukūrimas būtų svarbiausias PPO darbotvarkės klausimas;

pateiks pasiūlymus, kaip PPO lygmeniu būtų galima pasiekti kryptingesnių tikslinių rezultatų;

rems kritinės narių masės tikslą daryti pažangą įgyvendinant iniciatyvas PPO sistemoje;

pateiks pasiūlymus, kaip, remiantis dinamiškesniu ir konkretiems sektoriams ir (arba) klausimams pritaikytu požiūriu, būtų galima geriau atspindėti skirtingus PPO narių pajėgumus prisidėti prie sistemos.

5.1.2.Atviro požiūrio į dvišalius ir regioninius susitarimus kūrimas

ES turi įgyvendinti dvišalius ir regioninius susitarimus taip, kad būtų remiamas PPO grąžinimo į pasaulinės prekybos derybų veiklos centrą procesas. Laisvosios prekybos susitarimai gali veikti kaip pasaulinės prekybos liberalizavimo laboratorija. ES turėtų plėtoti būsimus PPO pasiūlymus, kuriais būtų siekiama užpildyti daugiašalio taisyklių sąvado spragas ir mažinti dėl per dvišales derybas priimtų sprendimų atsiradusį susiskaidymą.

ES turėtų įtraukti į savo LPS atitinkamus mechanizmus, suteikiančius galimybę kitoms suinteresuotosioms šalims prie jų prisijungti ateityje, jeigu jos bus pasirengusios atitikti nustatytą tikslų lygį. ES jau taikė šį požiūrį per derybas dėl TISA ir nuo pat pradžių primygtinai teigė, kad šis keliašalis susitarimas turi būti grindžiamas daugiašale Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis struktūra ir kad visos prie jo prisijungti norinčios PPO narės turi turėti galimybę tai padaryti. Kitas pavyzdys yra LPS, kurį ES 2012 m. pasirašė su Kolumbija ir Peru ir prie kurio, 2014 m. liepos mėn. pasibaigus deryboms, prisijungs Ekvadoras. Kalbant apie ateitį, kelios šalys pranešė norinčios prisijungti prie būsimo TPIP susitarimo. Būtų galima išnagrinėti tokias galimybes, pradedant šalimis, kurios palaiko glaudžius ryšius su ES arba JAV ir yra pasirengusios atitikti aukštą nustatytų tikslų lygį. Panašiu požiūriu būtų galima vadovautis susiejant esamus ir būsimus ES ir Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių LPS, nes šis regionas yra labai svarbus pasaulinių vertės grandinių veikimui.

ES jau ėmėsi konkrečių veiksmų savo susitarimų sąveikumui didinti sudarydama palankesnes sąlygas kilmės kumuliacijai. Paprastai laikoma, kad produktai pagal LPS gali būti teikiami ES rinkai be muito tik jeigu šalyje partnerėje sukuriama tam tikra jų vertės dalis arba vykdomi tam tikri pagrindiniai jų gamybos proceso etapai. Jei kilmė gali būti kaupiama, produktų dalys gali būti gaunamos iš tam tikrų kitų šalių, kurios su ES taip pat yra sudariusios laisvosios prekybos susitarimus ir vis tiek gali įvežti produktus be muito. Pavyzdžiui, tokie procesai jau vyksta tarp ES, Viduržemio jūros regiono ir ELPA šalių. Pagal vadinamąją visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės kumuliacijos sistemą laikoma, kad vienos šalies kitai siunčiami produktai atitinka LPS muitų tarifų lengvatų reikalavimus. Kilmės kumuliacija padeda mažinti tarp dvišalio pobūdžio LPS ir vertės grandinėse dėl gamybos procesų suskaidymo įvairiose šalyse atsirandančią įtampą.

Komisija:

remdamasi įgyvendinant dvišales ir regionines iniciatyvas surastais sprendimo būdais, imsis veiksmų, kad padėtų išspręsti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria PPO;

parodys esanti pasirengusi leisti prie LPS, įskaitant TPIP susitarimą ir muitų susitarimus, prisijungti norinčioms trečiosioms šalims tai padaryti, jeigu jos bus pasirengusios atitikti aukštą tikslų lygį;

per vykstančias derybas išnagrinės galimybę leisti kilmės kumuliaciją taikyti šalims, su kuriomis ir ES, ir jos LPS partnerės jau yra sudariusios laisvosios prekybos susitarimus.

5.2.Pažanga palaikant dvišalius santykius

ES dvišalė darbotvarkė turėtų būti grindžiama trimis pagrindiniais principais.

Kad ES prekybos politika padėtų kurti darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą, ES prioritetai pradėti derybas ir toliau pirmiausia turi būti grindžiami ekonominiais kriterijais, kartu atsižvelgiant į partnerių pasirengimą ir platesnes politines aplinkybes.

Laisvosios prekybos susitarimuose turi būti numatoma galimybė abipusiškai ir veiksmingai atverti rinkas remiantis aukštais tikslais. Norint pasiekti šį tikslą, reikia visapusiškai šalinti kliūtis kartu užtikrinant veiksmingą taisyklių įgyvendinimą ir vykdymą ir nesudarant sąlygų atsirasti naujoms kliūtims, kuriomis galėtų būti pakeistos senosios. Nepaisant to, ES turi ir toliau vadovautis lanksčiu požiūriu į LPS derybas, kad galėtų atsižvelgti savo partnerių ekonomikos realijas.

Ateityje ES turės nuosekliau taikyti savo požiūrį į besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis daugiašaliu, dvišaliu ir vienašaliu lygmenimis. Visų pirma reikėtų tikėtis pagal būsimus dvišalius susitarimus su šalimis, kurios baigė naudotis BLS, užtikrinti beveik visišką abipusiškumą.

5.2.1.Santykių su Jungtinėmis Valstijomis ir Kanada srityje pasiekti rezultatai

Derybos dėl TPIP yra plačiausio užmojo ir strateginiu požiūriu svarbiausios prekybos derybos, kokias tik ES yra kada nors vedusi. TPIP padės sustiprinti Europos santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – svarbiausia Europos politine sąjungininke ir didžiausia eksporto rinka – ir bus veiksminga pasaulinių taisyklių bandymo laboratorija. Po dešimties 2013 m. liepos mėn. pradėtų derybų raundų pradeda ryškėti galimo suderinto susitarimo vaizdas. ES nuomone, šis susitarimas turėtų apimti:

plataus užmojo ir suderintą patekimo į rinką priemonių rinkinį, panašų į nustatytą ES ir Kanados sudarytu LPS;

naują požiūrį į bendradarbiavimą reguliavimo srityje, taip pat konkrečius reguliavimo srities rezultatus pagrindiniuose sektoriuose, kartu visapusiškai paisant kiekvienos šalies apsaugos lygio ir savarankiškumo reguliavimo srityje;

tarptautinės prekybos taisyklių modernizavimą, be kita ko, tokiose srityse kaip darnus vystymasis, kova su korupcija, su prekyba susiję energijos ir žaliavų aspektai ir investicijos.

ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (angl. CETA) yra išsamiausias ES iki šiol sudarytas LPS. Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas yra novatoriškas susitarimas, kuriuo numatomas plataus užmojo prekybos ir investicijų liberalizavimas. Šiuo susitarimu Europos įmonėms, vartotojams ir plačiajai visuomenei bus suteikiama daug ekonominių galimybių ir skatinama taikyti ES standartus. Į jį įtraukti precedento neturintys Kanados įsipareigojimai dėl viešųjų pirkimų ir geografinių nuorodų.

Komisija:

sieks sudaryti plataus užmojo, išsamų ir abiem šalims naudingą TPIP susitarimą, kuris yra vienas iš dešimties svarbiausių jos šios kadencijos prioritetų;

kuo anksčiau 2016 m. pateiks Tarybai ir Europos Parlamentui patvirtinti išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą.

5.2.2.Strateginis bendradarbiavimas su Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu

Šis regionas labai svarbus Europos ekonominiams interesams. ES jau paliko savo pėdsaką Azijoje: sudarė plataus užmojo susitarimą su Pietų Korėja, sukūrė ASEAN strategiją, grindžiamą pavieniais susitarimais, kurie yra tarpregioninės ES ir ASEAN programos kūrimo pagrindas, veda derybas dėl LPS su Japonija ir dėl investicijų su Kinija ir Mianmaru / Birma. Per artimiausius penkerius metus šią Azijos strategiją reikės vykdyti, sustiprinti ir papildyti.

ES ir Japonijos LPS sudarymas yra strateginis prioritetas. Šis LPS turėtų padėti ne tik didinti dvišalės prekybos ir investicijų mastą, bet ir stiprinti ekonominę integraciją ir užtikrinti glaudesnį ES ir Japonijos įmonių bendradarbiavimą, taip pat glaudesnį ES ir Japonijos bendradarbiavimą tarptautinėse reguliavimo ir standartizacijos institucijose.

ES yra įsipareigojusi stiprinti ir iš naujo suderinti savo santykius su Kinija taip, kad tai duotų naudos abiem šalims. Šiuo metu vedamos derybos dėl dvišalio investicijų susitarimo yra svarbiausias prioritetas siekiant šio tikslo. Sudarius šį susitarimą bus remiamos Kinijos įgyvendinamos reformos ir sudaromos palankesnės sąlygos Kinijai dalyvauti įgyvendinant Komisijos Investicijų planą Europai, o Europai – įgyvendinant Kinijos iniciatyvos „Diržas ir kelias“ (angl. One-Belt, One Road) projektus. Abiem šalims taip pat būtų naudinga sudaryti dvišalį susitarimą, kuris būtų tikras žingsnis siekiant aukščiausiu tarptautiniais standartais numatytu lygmeniu apsaugoti geografines nuorodas. Kinija pasiūlė toliau stiprinti santykius sudarant LPS, tačiau ES bus pasirengusi dalyvauti tokiame procese tik kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos, kaip nurodyta ES ir Kinijos 2020 m. strateginėje bendradarbiavimo darbotvarkėje. Šios sąlygos taip pat susijusios su sėkmingu įvairių vidaus ekonominių reformų įgyvendinimu Kinijoje, nes LPS tikslas yra būtinai sudaryti vienodas sąlygas. Tuo pat metu ES ir Kinija turėtų stiprinti savo dialogą regioninės ir daugiašalės prekybos ir investicijų klausimais. ES turėtų skatinti ir remti vis svarbesnį Kinijos vaidmenį daugiašalėje prekybos sistemoje ir įgyvendinant keliašales iniciatyvas, įskaitant TISA, Informacinių technologijų susitarimą, ekologiškų prekių susitarimą, Tarptautinę eksporto kreditų darbo grupę ir Sutartį dėl viešųjų pirkimų, taip, kad Kinija padėtų didinti šių iniciatyvų užmojo lygį ir prisiimtų atsakomybę remdamasi iš atviros prekybos sistemos gaunama nauda.

Vis labiau integruotoje regioninėje tiekimo grandinėje veiklą vykdantiems ES investuotojams Rytų Azijoje būtų naudingas platesnis šiame regione sudarytų investicijų susitarimų tinklas. Remdamasi su investicijomis susijusiomis nuostatomis, dėl kurių deramasi su Kinija ir Japonija ir dėl kurių bus deramasi su Pietų Korėja, ES išnagrinės galimybes derėtis su Honkongu ir Taivanu( 38 ).

ES ir Pietų Korėjos LPS yra plačiausio užmojo ES kada nors įgyvendintas prekybos susitarimas. Juo aiškiai nustatytas ES įsipareigojimų bendradarbiauti su Azija patikimumas, kartu atveriant ES eksportui sparčiai augančią Rytų Azijos rinką. Vis dėlto į šį susitarimą neįtraukta investicijų apsauga, nes derybos dėl jos buvo vedamos prieš ES įgyjant kompetenciją šioje srityje pagal įsigaliojusios Lisabonos sutarties nuostatas. Iš įgyvendinant šį susitarimą įgytos patirties taip pat matyti, kad, siekiant pagerinti jo veikimą, kai kurios jo nuostatos galėjo būtų pakoreguotos. Šiuos abu klausimus buvo galima išspręsti kartu peržiūrint šį susitarimą.

Pietryčių Azijoje po susitarimo su Singapūru sudarymo užbaigus derybas su Vietnamu nustatytas antras bendradarbiavimo su kitais partneriais etalonas. ES ir toliau yra įsipareigojusi atnaujinti derybas su Malaizija ir Tailandu, kai bus tam tinkamos sąlygos, užbaigti derybas dėl investicijų susitarimo su Mianmaru / Birma ir atitinkamais atvejais pradėti derybas dėl LPS su Filipinais ir Indonezija. Regionų lygmeniu Komisija ir ASEAN šalys netrukus surengs susitikimą pasiektiems rezultatams įvertinti, kuriame peržiūrės ASEAN integracijos proceso pažangą, įvertins ES ir ASEAN narių sudarytų dvišalių LPS padėtį ir išnagrinės, kaip šiomis iniciatyvomis būtų galima pasinaudoti kaip dviejų regionų prekybos ir investicijų susitarimo kūrimo pagrindu.

Pasiekus svarbių rezultatų ES ir Indijos LPS srityje, bendroje daugiau kaip 1,7 mlrd. asmenų rinkoje atsirastų naujų prekybos galimybių. Komisija tebėra pasirengusi atnaujinti derybas dėl išsamaus ir plataus užmojo LPS.

Australija ir Naujoji Zelandija yra artimos Europos partnerės, kurios vadovaujasi Europos vertybėmis ir požiūriu į daugelį klausimų ir atlieka svarbų vaidmenį Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir daugiašaliuose susitikimuose. Stipresni ekonominiai ryšiai su šiomis šalimis taip pat bus tvirtas pagrindas didesniam įsitvirtinimui platesnėse Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vertės grandinėse. Šių santykių stiprinimui reikėtų teikti pirmenybę.

Sudarius susitarimą dėl Irano branduolinės programos ES tinkamu laiku įvertins galimybę stiprinti prekybos santykius, visų pirma Iranui stojant į PPO. Komisija ir toliau yra pasirengusi užbaigti LPS derybas su Persų įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis.

Komisija:

paprašys suteikti įgaliojimus derėtis dėl LPS su Australija ir Naująja Zelandija, atsižvelgiant į ES svarbius žemės ūkio srities klausimus;

sieks iš naujo pradėti derybas dėl plataus užmojo tarpregioninio ES ir ASEAN LPS remiantis ES ir ASEAN narių sudarytais dvišaliais susitarimais;

išnagrinės galimybes per galimą LPS peržiūrą pradėti derybas dėl investicijų susitarimo su Pietų Korėja,

užbaigs vykdomas investicijų derybas su Kinija ir išnagrinės galimybes pradėti derybas su Honkongu ir Taivanu.

5.2.3.Iš naujo apibrėžti santykiai su Afrika

Afrikoje vykstantys pokyčiai padarys didelį poveikį pasauliui. Tai susiję su didele rizika tiek skurdo panaikinimo, tiek naujų ekonominių galimybių srityje. Pastaruoju dešimtmečiu Afrika buvo sparčiausiai augantis žemynas. Vis dėlto pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad augimas būtų tvarus. Tai reiškia, kad reikalinga veiksminga ekonominės struktūros pertvarkos ir industrializacijos darbotvarkė. Prekyba ir investicijos padės išspręsti šias problemas. Afrikos rinkos tebėra labai suskaidytos, o šalis skiria didelės kliūtys. Esama didelio poreikio skatinti regioninę integraciją ir kurti centrus, kurie būtų naudingi visam regionui.

2014 m., sudarius tris regioninius ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) su 27-iomis Afrikos vakarų, pietų ir rytų regionų valstybėmis, prasidėjo naujas ES ir Afrikos prekybos santykių etapas. Šiais susitarimais pradėta nauja dinamiška dviejų žemynų partnerystė ir sudarytos sąlygos glaudžiau bendradarbiauti ateityje. Ekonominės partnerystės susitarimais taip pat remiami Afrikos regioninės integracijos procesai ir padedama pasirengti imtis platesnio masto veiksmų Afrikos integracijos srityje.

Pagrindinis kelių ateinančių metų siekis bus įvykdyti šiuose susitarimuose prisiimtus įsipareigojimus. Ateityje dar laukia daug iššūkių, be kita ko, užtikrinti, kad būtų išnaudojamos šių susitarimų teikiamos galimybės vystymosi srityje. EPS gali padėti užtikrinti labiau nuspėjamą ir skaidresnę verslo aplinką, bet daug kas priklausys nuo to, ar bus vykdomos tikros vidaus reformos. Šias reformas turi įgyvendinti Afrikos šalys, bet ES yra pasirengusi jas toliau remti. Teikiama parama vystymuisi gali padėti stiprinti pajėgumus ir sudaryti palankesnes sąlygas Afrikos šalims pasinaudoti veiksmingo EPS įgyvendinimo teikiama nauda pagal jų plėtros strategijas.

Vertinant ateities perspektyvas, EPS taip pat yra tiltas į ateitį. Dabartiniai EPS daugiausia taikomi tik prekybai prekėmis. Esama svarių priežasčių laipsniškai plėsti EPS taikymo sritį, siekiant jų nuostatas taikyti kitoms sritims, pavyzdžiui, paslaugoms ir investicijoms. Kitas esminis paramos teikimo šio žemyno ekonomikos augimui etapas bus palankesnių sąlygų investicijoms sudarymas ir jų apsauga.

Komisija:

bendradarbiaus su Afrikos partneriais siekdama užtikrinti veiksmingą EPS įgyvendinimą sukuriant tvirtas institucijas, struktūras ir mechanizmus, įskaitant partnerystę su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir pilietine visuomene, nes tai taip pat padėtų stiprinti reformas teisinės valstybės srityje ir gerą valdymą;

toliau rems regioninę integraciją ir, teikdama pagalbą prekybai, be kita ko pasisiūlys stiprinti specialiuosius gebėjimus;

stiprins santykius su tais Afrikos partneriais, kurie nori naudotis EPS, visų pirma pasinaudodama su paslaugomis ir investicijomis susijusiomis peržiūros nuostatomis;

apsvarstys galimybę sudaryti dvišalius investicijų susitarimus su Afrikos ekonomikai svarbiausiomis Afrikos šalimis remdamasi ekonominiais kriterijais ir esama užsienio investicijų teisine sistema;

kartu su Afrikos Sąjunga arba Regioninėmis ekonominėmis bendrijomis nustatys investavimo principus.

5.2.4.Plataus užmojo Lotynų Amerikai ir Karibams skirta darbotvarkė

ES ir Lotynų Amerika ir Karibai yra seni prekybos ir investicijų partneriai. Susitarimai dėl lengvatinio prekybos režimo sudaryti su dvidešimt šešiomis iš trisdešimt trijų Lotynų Amerikos ir Karibų šalių. ES įmonės yra didžiausios investuotojos Lotynų Amerikoje; jų investicijų portfelis Lotynų Amerikoje viršija ES investicijas kituose regionuose.

Su Karibais sudarytas ekonominės partnerystės susitarimas ir su Peru, Kolumbija, Ekvadoru ir Centrine Amerika sudaryti LPS suteikia naujo dinamiškumo prekybai ir investicijoms ir yra didelė paskata įgyvendinti bendrą darnaus vystymosi ir regioninės integracijos darbotvarkę. ES ir Meksikos LPS, dėl kurio buvo susitarta 2001 m., buvo naudingas abiem šalims, bet dabar yra pasenęs. Atėjo tinkamas laikas pradėti derybas dėl ES ir Meksikos visuotinio susitarimo atnaujinimo ir pasinaudoti visa abiejų šalių ekonomikai teikiama nauda. Komisija taip pat vertina galimybes atnaujinti ES ir Čilės asociacijos susitarimą. ES ir MERCOSUR derybas dėl LPS veda nuo 2000 m. ES dar kartą patvirtina įsipareigojimą sudaryti plataus masto ir visapusišką LPS su MERCOSUR, kuriame būtų atsižvelgiama į realią regiono ekonominę padėtį ir siekiama panaikinti kliūtis ir skatinti prekybą.

Komisija:

toliau derėsis dėl plataus užmojo, suderinto ir išsamaus LPS su MERCOSUR;

užbaigus tyrimus taikymo sričiai apibrėžti, prašys priimti derybinius nurodymus su Meksika ir Čile sudarytiems LPS atnaujinti. Šie susitarimai turėtų būti panašūs į ES ir Kanados LPS ir į būsimą susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis ir su jais suderinami;

bus pasirengusi apsvarstyti galimybę sudaryti investicijų susitarimus su svarbiausiomis Lotynų Amerikos šalimis, į kurias nukreiptas didelis ES investicijų srautas, ir, kaip pirmąjį žingsnį, parengti neprivalomus investavimo principus.

5.2.5.Glaudesni partnerystės ryšiai su Turkija

Turkija yra artimiausia ES besivystančios ekonomikos šalis, įtakinga regiono mastu, tačiau prekybos ir investicijų santykiai su ja nėra tokie geri, kokie galėtų būti. Nuo 1995 m. gruodžio 31 d. ES ir Turkiją sieja muitų sąjunga. Šiuo metu muitų sąjunga aprėpia tik pramonės prekes, joje nėra ginčų sprendimo mechanizmo. Modernia muitų sąjunga turėtų būti galima išlaisvinti tokių sričių, kaip paslaugų, žemės ūkio ir vyriausybės viešųjų pirkimų, nepanaudotas galimybes. Be to, reformuota muitų sąjunga turėtų padėti Turkijai lengviau prisijungti prie būsimų ES LPS.

Komisija kurs ir plėtos naują, plataus užmojo santykių sistemą su Turkija ir atnaujins muitų sąjungą.

5.2.6.Stabilumas ir gerovė ES kaimyninėse šalyse

Šiuo metu, atsižvelgiant į didelius pastaraisiais metais įvykusius pokyčius, persvarstoma Europos kaimynystės politika. Rytuose daugiausia dėmesio bus skiriama veiksmingam su Ukraina, Moldova ir Gruzija sudarytų asociacijos susitarimų ir išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų, suteikiančių galimybę laipsniškai integruoti rinkas, įgyvendinimui. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su šiomis trimis šalimis, kad būtų galima kuo labiau padidinti apčiuopiamus ekonominius šių plataus užmojo susitarimų rezultatus. Pietuose siekiama sudaryti išsamius ir visapusiškus LPS su Maroku ir Tunisu.

Nors Komisija tebėra pasirengusi išnagrinėti galimybes sudaryti asociacijos susitarimus ir (arba) išsamius ir visapusiškus LPS su kitomis kaimyninių regionų šalimis, visų pirma Jordanija, ji pripažįsta, kad ne visos šalys gali labiau integruotis į ES. Todėl Komisija išnagrinės kitus specialiai pritaikytus būdus ES prekybos ir investicijų ryšiams su kitais kaimyninių regionų partneriais stiprinti remiantis abipusiais interesais. Kartu, siekiant stiprinti ES kaimyninių valstybių regioninės prekybos tarpusavio integraciją ir jos integraciją į ES, reikia paspartinti pagal bendrą visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninę konvenciją vedamas derybas, siekiant atnaujinti ir supaprastinti šias taisykles.

Komisija:

veiksmingai įgyvendins su Gruzija, Moldova ir Ukraina sudarytus asociacijos susitarimus ir (arba) išsamius ir visapusiškus LPS;

sieks sudaryti išsamius ir visapusiškus LPS su Maroku ir Tunisu;

sieks užbaigti derybas, kuriomis siekiama atnaujinti ir supaprastinti pagal bendrą visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninę konvenciją nustatytas visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisykles.

5.2.7.Sudėtingi santykiai su Rusija

Glaudesnių ryšių su Rusija plėtojimas ir toliau yra ES strateginis interesas. Vis dėlto jų perspektyvos pirmiausia priklausys nuo Rusijos vidaus ir užsienio politikos kurso, kuriame bent kol kas nematyti reikiamų pokyčių ženklų. Taip pat reikės apsvarstyti Eurazijos ekonominės sąjungos pokyčius.

Išvada

Prekyba nėra savitikslė. Ji – žmonėms naudinga priemonė. ES prekybos politikos tikslas – kuo geriau pasinaudoti šia nauda.

Tai reiškia, kad reikia užtikrinti, jog prekybos ir investicijų politika būtų veiksminga. Ji turi padėti spręsti svarbias problemas remiantis šiuolaikiniu supratimu, kad pasaulio ekonomika yra glaudžiai susieta pasaulinėmis vertės grandinėmis, kad paslaugos, įskaitant tas, kurių teikėjai, vykdydami veiklą, turi kirsti valstybių sienas, tampa vis svarbesnės ir kad skaitmeninė revoliucija keičia tarptautinės ekonomikos procesus. Prekybos susitarimai turi padėti šalinti kliūtis, su kuriomis įmonės susiduria šiuolaikinės pasaulinės ekonomikos sąlygomis. Juos taip pat privalu veiksmingai įgyvendinti ir vykdyti, be kita ko, mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

Įgyvendinant prekybos ir investicijų politiką taip pat privalu prisiimti atsakomybę už ES vertybių ir standartų populiarinimą ir skatinimą. ES turi bendradarbiauti su partneriais ir skatinti žmogaus ir darbuotojų teises ir aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugą, remti vystymąsi ir atlikti savo vaidmenį naikinant korupciją. Be to, įgyvendinant pagrindines politikos kryptis, skirtas būsimai Europos integracijai į pasaulio ekonomiką, pavyzdžiui, investicijų ir bendradarbiavimo reguliavimo srityje politiką, reikia ne kenkti platesnio masto ES tikslams apsaugoti žmones ir planetą, o juos remti. Bet kokie apsaugos lygio pokyčiai gali būti tik apsaugos lygio didinimas.

Padėti pasiekti visus šiuos tikslus gali tik tokia prekybos politika, kurios plataus užmojo tikslais siekiama formuoti globalizaciją. Prekyba labiausiai naudinga žmonėms tada, kai kuriamos ekonominės galimybės. Tai reiškia, kad reikia imtis veiksmų, kuriais būtų remiama daugiašalė PPO įtvirtinta sistema, ir nustatyti tikslinę strategiją dvišaliams ir regioniniams prekybos ir investicijų susitarimams plėtoti.

ES galės pasiekti šiuos tikslus tik jeigu bus vieninga ir užtikrins, kad visos ES valstybės narės, asmenys ir įmonės būtų vertinami vienodai. Jos veiksmai turi būti nuoseklūs visose politikos srityse. Šiais vienybės ir nuoseklumo principais turi būti grindžiamas kasdienis Komisijos darbas, kurį ji, padedama Tarybos ir Parlameno, atliks ateinančiais metais siekdama įgyvendinti šio komunikato nuostatas.

(1)

()    Europos Komisijos komunikatas „Investicijų planas Europai“, COM(2014) 0903.

(2)

()    Jungtinės Tautos „Keičiame savo pasaulį. 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkė“.

(3)

()    Europos Komisijos Prekybos GD dokumentas „Kaip prekybos politika ir regioninės prekybos susitarimai padeda remti ir stiprinti ES ekonominę veiklą“, 2015 m. kovo mėn.

(4)

()    ES maisto tiekimo grandinėje sukurta 47 mln. darbo vietų ir sukuriama 7 proc. BVP. Per ES maisto tiekimo grandinę eksportuojama daugiau kaip 7 proc. ES produktų.

(5)

()    Europos Komisijos komunikatas „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“, COM (2014)130.

(6)

http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2006/december/tradoc_118238.pdf

(7)

()    Europos Komisijos komunikatas „Dėl Europos pramonės atgimimo“, COM(2014) 0014.

(8)

()    Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) informacinė ekonomikos ataskaita, 2015 m.

(9)

()    Europos Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento), COM(2012) 11.

(10)

()    Europos Komisijos komunikatas „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, COM(2015) 192.

(11)

()    Europos Komisijos komunikatas „Europos migracijos darbotvarkė“, COM(2015) 240.

(12)

()    Europos Komisijos komunikatas „ES veiksmų grąžinimo srityje planas“, COM(2015) 453.

(13)

()    2014 m. gegužės 15 d. Direktyva 2014/66/ES, OL L 157.

(14)

()    2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB, OL L 155.

(15)

()    Europos Komisijos komunikatas „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“, COM(2015) 80.

(16)

()    Europos Komisijos komunikatas „Žaliavų iniciatyva“, COM(2008) 699.

(17)

()    Europos patentų tarnybos ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos pramonės lygio analizės ataskaita „Intelektinės nuosavybės teisėms imlių sektorių įnašas siekiant ekonominių rezultatų ir kuriant darbo vietas ES,“ 2013 m.

(18)

()    Europos Komisijos komunikatas „Prekyba, augimas ir intelektinė nuosavybė“, COM(2014) 389.

(19)

()    Europos Komisijos komunikatas „ES vaidmuo sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius“, COM(2010) 0128.

(20)

https://www.wto.org/english/tratop_e/dispu_e/dispu_by_country_e.htm

(21)

()    Europos Komisijos komunikatas „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“, COM(2015) 215.

(22)

()    Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) Pasaulio investicijų ataskaita, 2015 m.

(23)

()    Komisijos TPIP susitarimo skyriaus „Investicijos“ teksto projektas, http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/september/tradoc_153807.pdf.

(24)

()     Komisijos komunikatas „Visapusiškos Europos tarptautinės investicijų politikos kūrimas“, COM(2010) 343.

(25)

()    2001 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 416/2001, OL L 60.

(26)

()    2007 m. spalio 29 d. Europos Sąjungos Tarybos išvados „ES pagalbos prekybai strategija: besivystančių šalių poreikiams, susijusiems su prekyba, skirtos ES paramos stiprinimas“, dok. Nr. 14470/07.

(27)

()    Europos Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, COM(2014) 111.

(28)

()    2010 m. spalio 20 d. Reglamentas (ES) Nr. 995/2010, OL L 295; 2012 m. vasario 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 363/2012, OL L 115; 2012 m. liepos 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 607/2012, OL L 177.

(29)

()    2014 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1307/2014, OL L 351; 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB, OL L 140.

(30)

()    2014 m. spalio 22 d. Direktyva 2014/95/ES, OL L 330, ir 2013 m. birželio 26 d. Direktyva 2013/34/ES, OL L 182.

(31)

()    2013 m. spalio 22 d. Direktyva 2013/50/ES, OL L 294.

(32)

Direktyvoje 2014/95/ES yra reikalavimas dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo.

(33)

 Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo keičiamas Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1326/2005– COM (2014)0001.

(34)

()    2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvados dėl 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje, dok. Nr. 10897/15.

(35)

()    Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Prekyba ir nepriimtinas vaikų darbas“, SWD(2013) 0173.

(36)

()    Europos Komisijos komunikatas „Eksporto kontrolės politikos peržiūra. Saugumo ir konkurencingumo užtikrinimas kintančiame pasaulyje“, COM(2014) 244.

(37)

()    Europos Komisijos komunikatas „Kova su korupcija ES“, COM(2011) 308.

(38)

 Taivano, Penghu, Kinmen ir Matsu atskirosios muitų teritorijos.

Top