Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52011DC0020

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Geriau veikiančios bendrosios paslaugų rinkos kūrimas remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso rezultatais (Tekstas svarbus EEE)

/* KOM/2011/0020 galutinis */

52011DC0020

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Geriau veikiančios bendrosios paslaugų rinkos kūrimas remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso rezultatais (Tekstas svarbus EEE) /* KOM/2011/0020 galutinis */


[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.1.27

KOM(2011) 20 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Geriau veikiančios bendrosios paslaugų rinkos kūrimas remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso rezultatais(Tekstas svarbus EEE)

{SEK(2011) 102 galutinis}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Geriau veikiančios bendrosios paslaugų rinkos kūrimas remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso rezultatais(Tekstas svarbus EEE)

Paslaugos – varomoji ES ekonomikos jėga. Apskritai šiame sektoriuje sukuriama 9 iš 10 naujų darbo vietų. Todėl gerai veikianti ir visiškai integruota bendroji paslaugų rinka – pagrindinė priemonė siekiant skatinti Europai būtiną ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir inovacijas ir didinti Europos konkurencingumą pasaulyje. Struktūrinės reformos, būtinos tikrai bendrajai paslaugų rinkai sukurti, taip pat yra vienas iš pagrindinių uždavinių, numatytų strategijoje „Europa 2020“[1], kurioje pabrėžiama, kad „ atvira bendroji paslaugų rinka turi būti kuriama Paslaugų direktyvos pagrindu “. Neseniai priimtame Komisijos komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“[2] pabrėžtas poreikis toliau stiprinti bendrąją paslaugų rinką ir remtis Paslaugų direktyvoje numatyto abipusio vertinimo rezultatais[3].

Šiame komunikate Komisija pateikia pagrindinius abipusio vertinimo proceso rezultatus ir jais remiasi siekdama pereiti prie naujo bendrosios paslaugų rinkos kūrimo etapo, kuriame Paslaugų direktyvos privalumai konsoliduojami ir papildomi tolesnių veiksmų rinkiniu. Prie šio komunikato pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame išsamiau aprašomas darbas, atliktas abipusio vertinimo proceso metu, ir pirmieji teisės aktų reformų, kurių ėmėsi valstybės narės direktyvai įgyvendinti, rezultatai.

PASLAUGOS – VAROMOJI ES EKONOMIKOS JėGA

Siekis sukurti bendrąją paslaugų rinką – vidaus sienų neturinčią erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas paslaugų judėjimas, – nuo pat pradžių buvo vienas iš kertinių Europos projekto akmenų . Bendroji paslaugų rinka niekada nebuvo kuriama kaip savitikslė ir neturėtų būti tokia laikoma. Tai priemonė Europos įmonių ir piliečių kasdieniam gyvenimui gerinti ir gerovei didinti . Turime pasinaudoti didžiuliu jos potencialu kaip svertu siekdami užtikrinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą, išplėsti pasirinkimo galimybes vartotojams ir atverti naujų galimybių verslui.

Atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę, būtina dar skubiau užtikrinti, kad bendroji paslaugų rinka gerai veiktų. Šiandien paslaugos yra pagrindinis ES ekonomikos variklis , o pastaraisiais dešimtmečiais ekonominė veikla aiškiai perorientuojama į žinioms imlias paslaugas. Paslaugų sektoriuje sukuriama daugiau nei du trečdaliai ES BVP ir darbo vietų, pastaraisiais metais jam taip pat tenka visas grynasis sukurtų darbo vietų skaičius . Be to, maždaug 75 % prekybos paslaugomis susiję su paslaugų teikimu kitoms įmonėms beveik kiekviename Europos ekonomikos sektoriuje, visų pirma pramonės . Todėl labiau integravus paslaugų rinką ir užtikrinus, kad ji geriau veiktų, turėtų padidėti visos ES ekonomikos konkurencingumas.

Tačiau visas bendrosios paslaugų rinkos potencialas dar neišnaudotas . Paslaugos vis dar sudaro tik maždaug penktadalį visos ES vidaus prekybos – tai maža dalis, palyginti su jų svarba ekonomikai (net atsižvelgiant į tai, kad tam tikros paslaugos dėl savo pobūdžio mažiau tinka prekybai ir (arba) yra labiau vietinio pobūdžio). Kad ES vidaus prekybai paslaugomis trūksta dinamiškumo, tampa akivaizdu ją palyginus su ES tarptautine prekyba paslaugomis. Nuo 2004 m. ES ir kitų pasaulio šalių prekyba paslaugomis augo sparčiau nei bendrojoje rinkoje. Šiandien tik maždaug 8 % Europos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veikia kitose valstybėse narėse. Todėl augimui gyvybiškai svarbi novatoriška veikla ir toliau vykdoma nacionaliniu mastu, dažnai nepasiekiant reikiamos kritinės masės. Dėl to sumažėja pasirinkimo galimybės paslaugų vartotojams ir Europos inovacijų potencialas. Be to, pastaraisiais metais produktyvumas daugelyje paslaugų sektorių augo lėtai iš dalies dėl mažo konkurencijos intensyvumo – konkurenciją ir toliau riboja nepagrįstos kliūtys bendrajai rinkai.

Trumpai tariant, ES ekonomikai skubiai reikia labiau integruotos ir tvirtesnės bendrosios paslaugų rinkos . Tai padėtų paslaugų ir pramonės sektorių įmonėms augti, kurti daugiau darbo vietų ir geriau įsitvirtinti pasaulyje. Tai taip pat esminis ES ekonomikos atsigavimo skatinimo veiksnys. Be to, spartesnis paslaugų sektoriaus augimas turėtų padėti palengvinti struktūrinius ES ekonomikos pokyčius ir kompensuoti užimtumo korekcijų poveikį kituose sektoriuose.

Paslaugų direktyvos priėmimas ir vėliau įgyvendinimas buvo svarbus žingsnis gerinant bendrosios paslaugų rinkos veikimą. Toks rezultatas pasiektas pašalinus nepagrįstas kliūtis, supaprastinus reguliavimo sistemą ir padėjus modernizuoti viešojo administravimo institucijas. Tačiau reikia nuveikti daugiau . Neseniai priėmus komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ patvirtinta bendrosios paslaugų rinkos svarba ir poreikis ją toliau tobulinti. Atskaitos tašku pasirinkus Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso rezultatus, šiame komunikate pateikiama plataus užmojo darbo programa, kurią įgyvendinę turėtume pasiekti šį tikslą . Ja papildomos ir sustiprinamos kitos pastangos ES lygmeniu gerinti paslaugų rinkų veikimą, visų pirma tolesni mažmeninės rinkos stebėjimo[4] veiksmai ir strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Europos skaitmeninė darbotvarkė“[5], taip pat būsimos iniciatyvos, kurių tikslas – skatinti geresnį bendrosios elektroninės prekybos rinkos[6] veikimą.

PASLAUGų DIREKTYVA – SVARBUS žINGSNIS GERIAU VEIKIANčIOS BENDROSIOS PASLAUGų RINKOS LINK

Paslaugų teikimas – labai įvairi ir dažnai sudėtinga veikla . Tą patį galima pasakyti ir apie valstybių narių joms taikomas taisykles ir kliūtis, su kuriomis gali susidurti paslaugų teikėjai ir gavėjai siekdami pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais. Kliūčių poveikis paslaugų sektoriui didesnis nei prekių sektoriui dėl nematerialaus paslaugų pobūdžio, paslaugų teikėjo praktinės patirties svarbos, įrangos naudojimo tarpvalstybiniu mastu ir t. t. MVĮ, ypač mikroįmonės (95 % visų ES paslaugų teikėjų), jų poveikį taip pat pajunta skaudžiau nei didesnės įmonės. Dauguma iš šių kliūčių būdingos daugeliui sričių , t. y. jos bendros daugeliui įvairių paslaugų visais paslaugų teikėjo veiklos etapais. Be to, jos turi tam tikrų bendrų bruožų , tarp jų ir tai, kad jos dažniausiai atsiranda dėl administracinės naštos, su veikla kitose valstybėse susijusio teisinio netikrumo ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo trūkumo[7].

Atsižvelgdami į šias aplinkybes, 2006 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Paslaugų direktyvą – horizontaliąją bendrosios rinkos priemonę, taikomą daugeliui įvairių paslaugų sektorių, kuriuose sukuriama maždaug 40 % ES BVP ir darbo vietų. Direktyva turėjo būti visiškai įgyvendinta iki 2009 m. pabaigos. Per trejus įgyvendinimo laikotarpio metus prireikė precedento neturinčio masto pastangų visais nacionalinių administravimo institucijų lygmenimis ir tvirtos politinės paramos, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos paramos.

Direktyvos įgyvendinimo rezultatai ( net jei kai kurios valstybės narės dar nebaigė jos įgyvendinti ) – svarbus žingsnis pirmyn šalinant kliūtis ir modernizuojant ir (arba) supaprastinant teisės aktus. Svarbiuose paslaugų sektoriuose, kaip antai mažmeninės prekybos, reglamentuojamų profesijų paslaugų, statybos, turizmo ar verslo paslaugų sektoriuose, pašalinta šimtai diskriminacinių, nepagrįstų ar neproporcingų reikalavimų, galiojusių visoje ES. Tai pavyko padaryti priėmus daugiau kaip 1 000 įgyvendinimo įstatymų, tarp jų ir vadinamųjų bendrųjų įstatymų, kuriais keičiama daugybė skirtingų teisės aktų. Daug valstybių narių taip pat sukūrė specialius mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad ateityje neatsirastų naujų kliūčių, tokius kaip vidiniai pranešimo įpareigojimai, būsimų teisės aktų gairės arba vadinamieji bendrosios rinkos testai atliekant naujų reikalavimų poveikio vertinimą. Galiausiai, į nacionalinius teisės aktus įtrauktos sąlygos, kuriomis siekiama palengvinti laisvą paslaugų, kurias teikia kitose valstybėse narėse teisėtai įsisteigę paslaugų teikėjai, judėjimą. Tinkamai užtikrinus tų sąlygų vykdymą, jas taikant turėtų labai pagerėti bendrosios paslaugų rinkos veikimas[8]. Tačiau svarbu pabrėžti, kad visą direktyvos potencialą pavyks realizuoti tik tuomet, kai visos valstybės narės padarys visus jai įgyvendinti būtinus teisės aktų pakeitimus . Tai ypač aktualu toms valstybėms narėms, kurios direktyvai įgyvendinti priėmė horizontaliuosius pagrindų įstatymus, tačiau nepakeitė (arba nepakankamai pakeitė) galiojančius atskirų sektorių teisės aktus, kad juose nebeliktų nepagrįstų kliūčių.

Teisės aktų pakeitimai – tik viena direktyvos įgyvendinimo laimėjimų dalis. Taip pat imtasi didelių pastangų modernizuoti viešojo administravimo institucijas (šis darbas dar tęsiamas), visų pirma įsteigiant kontaktinius centrus – e. valdžios portalus verslui, kurie jau veikia daugelyje valstybių narių. Siekiant palengvinti laisvą paslaugų judėjimą taip pat kuriama administracinio bendradarbiavimo kultūra, visų pirma pasinaudojant vidaus rinkos informacine sistema. Šį darbą būtina tęsti, kad visas direktyvos poveikis būtų juntamas praktiškai.

Apskritai, remiantis konservatyviais įverčiais, prognozuojama, kad Paslaugų direktyvos įgyvendinimo ekonominė nauda gali siekti iki 140 mlrd. EUR – tai atitinka iki 1,5 % ES BVP augimą [9]. Šie įverčiai apskaičiuoti neatsižvelgiant į vien nacionalinį administracinių ir reguliavimo procedūrų supaprastinimo poveikį, kuris taip pat turėtų būti reikšmingas.

Paslaugų direktyvos svarba kuriant bendrąją paslaugų rinką tuo neapsiriboja . Direktyvoje numatytas mechanizmų ir priemonių, kuriais užtikrinama tolesnė pažanga po direktyvos įgyvendinimo, rinkinys. Ypač veiksminga priemonė – direktyvoje numatytas abipusio vertinimo procesas ; tokį vertinimą valstybės narės ir Komisija atliko 2010 m. Šiame komunikate pateikiamos pagrindinės jo išvados ir tuo pagrindu siūlomi veiksmai, kurių tikslas – toliau stiprinti bendrąją paslaugų rinką ir pasiekti, kad ji geriau atitiktų ES piliečių ir įmonių poreikius. Jame remiamasi valstybių narių ir Komisijos diskusijų rezultatais ir pagrindinėmis išvadomis, taip pat surengus viešąsias konsultacijas gautais atsiliepimais.

ABIPUSIO VERTINIMO PROCESAS – VEIKSMINGA PRIEMONė BENDROSIOS PASLAUGų RINKOS BūKLEI įVERTINTI

Abipusio vertinimo procesas – tai novatoriška ir įrodymais pagrįsta tarpusavio peržiūra , numatyta pačioje Paslaugų direktyvoje. Toks mechanizmas nebūtų pritaikomas ar reikalingas įgyvendinant visas ES direktyvas, tačiau šiuo atveju jis būtinas dėl Paslaugų direktyvos ypatybių. Pirma, dėl plačios direktyvos taikymo srities valstybės narės turėjo atlikti sistemingą ir išsamią savo teisės aktų peržiūrą . Antra, direktyvoje valstybėms narėms pavesta užduotis įvertinti tam tikrus teisinius reikalavimus, kurie paprastai taikomi paslaugų teikėjams : įsisteigimo reikalavimus (tokius kaip leidimų išdavimo tvarka, teritoriniai apribojimai ar kapitalo nuosavybės apribojimai) ir tarpvalstybinio paslaugų teikimo reikalavimus (tokius kaip registracijos, pranešimo ar draudimo įpareigojimai). Valstybės narės turėjo peržiūrėti ir įvertinti šiuos reikalavimus pagal tam tikrus direktyvoje nustatytus kriterijus, kad nustatytų, ar juos reikėtų išlaikyti, keisti arba panaikinti.

Atsižvelgiant į šių užduočių mastą ir sudėtingumą, abipusio vertinimo proceso suteiktos galimybės keistis informacija ir patirtimi ir atlikti tarpusavio peržiūras buvo labai svarbios, kad visos valstybės narės galėtų sėkmingai įgyvendinti šį plataus užmojo teisės aktą. Tačiau verta pažymėti, kad tam tikri su įgyvendinimu susiję klausimai, tokie kaip kontaktinių centrų steigimas, į šį procesą neįtraukti.

2009 m. spalio mėn. Konkurencingumo tarybos aukšto lygio grupėje Komisija ir valstybės narės susitarė dėl metodikos , naudotinos atliekant šią plataus masto peržiūrą, kurioje dalyvavo 30 šalių[10] ir peržiūrėta beveik 35 000 reikalavimų. Darbas prasidėjo 2010 m. , kai valstybės narės sausio–kovo mėn. susitiko grupėmis , kurias sudarė penkios šalys, kad aptartų kiekvienos iš grupės šalių padėtį ir pasirengtų tolesnėms diskusijoms. Po to kovo–spalio mėn. darbas tęsėsi plenariniuose posėdžiuose , kuriuose išnagrinėti konkretūs reikalavimai ir pagrindiniai paslaugų sektoriai, kuriems taikoma direktyva[11]. Suinteresuotosios šalys paragintos pareikšti nuomonę viešosiose konsultacijose , kurios vyko nuo 2010 m. birželio pabaigos iki rugsėjo vidurio.

PAGRINDINėS ABIPUSIO VERTINIMO PROCESO IšVADOS

Kas pasiekta?

Apskritai abipusio vertinimo procesas vertinamas labai teigiamai. Jo metu valstybės narės užmezgė struktūruotą dialogą , todėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo rezultatai tapo skaidresni ir buvo lengviau nustatyti ir skatinti gerą reguliavimo praktiką . Diskusijos taip pat padėjo suformuoti įprotį tęsti dialogą . Valstybių narių bendravimas ir informacijos mainai (nuo dvišalių ryšių ir bendravimo nedidelėse grupėse iki bendravimo didesnėse grupėse) per visą procesą vis intensyvėjo ir turėjo lemiamą įtaką jo rezultatams.

Abipusio vertinimo procesas taip pat suteikė galimybę susidaryti išsamų didelės bendrosios paslaugų rinkos dalies padėties vaizdą . Tai buvo pirmas kartas, kai valstybės narės ir Komisija kartu atliko išsamų nacionalinių taisyklių, turinčių įtakos paslaugoms, vertinimą. Vertintos ne tik nacionalinio, regioninio ir vietos lygio taisyklės, bet ir reguliavimo įgaliojimus turinčių profesinių asociacijų nustatytos taisyklės. Abipusis vertinimas turėjo beprecedentį bendrosios rinkos poveikį valstybėse narėse , nes visų lygių nacionalinės administravimo institucijos buvo paragintos kritiškai įvertinti savo pačių taisykles ir kitose valstybėse narėse galiojančias taisykles bendrosios rinkos atžvilgiu.

Galiausiai šis procesas buvo vertinga priemonė nustatyti likusias bendrosios rinkos kliūtis ir sukurti būsimų politikos veiksmų paslaugų sektoriuje pagrindą. Visa tai pavyko pasiekti dėl aktyvaus valstybių narių dalyvavimo – jos prisiėmė atsakomybę už šį procesą ir aktyviai jame dalyvavo.

Ką dar reikia padaryti?

Diskusijos su valstybėmis narėmis ir suinteresuotųjų šalių atsiliepimai parodė, kad bendrosios rinkos kūrimo darbas tam tikruose paslaugų sektoriuose dar nebaigtas , visų pirma kiek tai susiję su tarpvalstybiniu paslaugų teikimu.

Iš dalies problemų kelia tai, kad tam tikromis per kelerius metus priimtomis ES taisyklėmis, kuriomis siekta pagerinti bendrosios paslaugų rinkos veikimą, nėra visapusiškai pasinaudojama ir kartais jos įgyvendinamos arba taikomos nenuosekliai . Paslaugoms dažnai taikomos įvairios skirtingos ES priemonės. Kai kurios iš jų horizontaliosios, kaip antai Paslaugų direktyva arba Elektroninės komercijos direktyva[12]. Kitomis, kaip antai Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyva[13], reglamentuojami daugeliui paslaugų itin svarbūs klausimai. Yra daug kitų ES priemonių, turinčių labai didelį poveikį paslaugų sektoriui, pavyzdžiui, priemonės, kuriomis reglamentuojami verslo įmonių ir vartotojų sandoriai arba aplinkos apsauga. Atlikus abipusį vertinimą matyti, kad kartais trūksta tų priemonių sąsajų aiškumo. Taip pat kartais atrodo, kad įgyvendinant ir (arba) taikant šias priemones nacionaliniu mastu nepakankamai atsižvelgiama į realų vidaus rinkos veikimą. Praktiškai dėl to atsiranda netikrumas, kurios taisyklės taikomos, visų pirma teikiant paslaugas tarpvalstybiniu mastu, todėl mažėja MVĮ galimybės ir noras veikti užsienyje.

Abipusio vertinimo rezultatai taip pat parodė, kad trūkumų dar liko dėl to, kad valstybės narės plačiai naudojasi galimybe leisti tam tikras paslaugas teikti tik tam tikriems veiklos vykdytojams . 800 skirtingų rūšių veikla ES laikoma reglamentuojama profesine veikla vienoje ar daugiau valstybių narių ir ją leidžiama vykdyti tik specialias kvalifikacijas turintiems paslaugų teikėjams. Tam tikrais atvejais tokią praktiką galima pateisinti svariomis politikos priežastimis (pavyzdžiui, vykdomos veiklos sudėtingumas arba poveikis vartotojų saugumui ar saugai), tačiau taip yra ne visuomet. Daug veiklos rūšių reglamentuojamos tik keliose valstybėse narėse, o daugiau nei 25 % veiklos rūšių reglamentuojamos tik vienoje valstybėje narėje (pavyzdžiui, fotografų, barmenų, korsetų gamintojų ar kambarinių paslaugos). Ši problema – viena iš dažniausiai valstybių narių minimų kliūčių, trukdančių veikti bendrajai rinkai, visų pirma teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu, ypač valstybėms narėms, kuriose tam tikra veikla nereglamentuojama, ir valstybėms narėms, kuriose ta veikla reglamentuojama, teikti paslaugas tarpusavyje (pavyzdžiui, savarankiškai dirbantis fotografas gali neturėti galimybės fotografuoti įmonės renginio, vykstančio valstybėje narėje, kuri šią veiklą leidžia vykdyti tik tam tikrą profesinę fotografo kvalifikaciją turintiems asmenimis, nebent jis gali įrodyti, kad turi bent dvejus metus ankstesnės profesinės patirties). Valstybės narės taip pat pabrėžė, kad kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybos, yra daug reglamentuojamų specializacijų, kurių aktualumu galima suabejoti, nes jos lemia brangiai kainuojančią rinkos fragmentaciją ir gali trukdyti teikti aukštos kokybės paslaugas (pavyzdžiui, elektrotechniko kvalifikaciją turintis asmuo gali susidurti su sunkumais norėdamas teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje, kurioje tam tikras jo siūlomas paslaugas būtų leidžiama teikti tik kitos reglamentuojamos profesijos atstovams, pavyzdžiui, elektros įrangos įrengėjams).

Abipusio vertinimo metu vykusiose diskusijose taip pat iškelti klausimai, susiję su teisinės formos reikalavimais (pavyzdžiui, su teisine forma susiję apribojimai veiklos vykdytojams, užsiimantiems tam tikra veikla, pavyzdžiui, draudimas amatininkų paslaugų teikėjams rinktis ribotos atsakomybės akcinės bendrovės formą) ir kapitalo nuosavybės reikalavimais (pavyzdžiui, įpareigojimai turėti tam tikras kvalifikacijas, kad būtų galima turėti akcinio kapitalo tam tikras paslaugas teikiančiose bendrovėse, kaip antai taisyklė, kad norėdamas turėti kapitalo bendrovėje, kuri siūlo konsultacijų mokesčių klausimais paslaugas, asmuo turi būti kvalifikuotas mokesčių konsultantas). Nors kai kurie iš šių reikalavimų iš tiesų gali būti nustatyti dėl pagrįstų politikos priežasčių (pavyzdžiui, siekiant užtikrinti paslaugų teikėjo nepriklausomumą arba asmeninį dalyvavimą), juos taikant atsiranda kliūčių bendrosios paslaugų rinkos veikimui. Nepaisant teigiamų pokyčių įgyvendinus Paslaugų direktyvą, dar lieka nemažai skirtumų. Todėl atliekant abipusį vertinimą aktyviai diskutuota dėl tam tikrų taisyklių pagrįstumo ir (arba) proporcingumo. Teisinės formos pasirinkimo apribojimai dažnai kelia sunkumų įmonėms ar profesionalams, norintiems įsisteigti kitoje valstybėje narėje, nes ribojamos galimybės rinktis tinkamiausią formą, pavyzdžiui, mokesčių ar finansavimo tikslais. Dėl reikalavimų, susijusių su kapitalo nuosavybe, gali sumažėti galimybės gauti finansavimą ir rinktis verslo modelius. Galiausiai, teisinės formos ar kapitalo nuosavybės reikalavimai, taikomi teikiant paslaugas tarpvalstybiniu mastu, gali turėti ypač ribojamąjį poveikį, pavyzdžiui, tam tikri paslaugų teikėjai gali neturėti galimybės siūlyti savo paslaugas tarpvalstybiniu mastu vien dėl savo teisinės formos.

Abipusio vertinimo procese taip pat patvirtinta, kad valstybė narė, kurioje teikiama paslauga, tarpvalstybinių paslaugų teikėjams dažnai nustato draudimo įpareigojimus , nepaisydama to, kad paslaugų teikėjas galbūt jau yra tinkamai apdraustas savo įsisteigimo vietoje (pavyzdžiui, patentų agentas, kitoje valstybėje narėje teikiantis patento paraišką vieno iš savo valstybėje esančių klientų vardu, privalo gauti naują draudimo liudijimą, net jeigu rizika to kliento atžvilgiu jau apdrausta). Daugeliu atvejų, atsižvelgiant į Paslaugų direktyvą, reikėjo įvertinti tokių įpareigojimų pagrįstumą ir proporcingumą. Tais atvejais, kai reikalavimą galima pateisinti, paslaugų teikėjams gali kilti praktinė problema: atrodo, kad teikiant tarpvalstybines paslaugas įsigyti draudimą labai sunku (gali būti sunku rasti draudimo paslaugą rinkoje arba gali būti taikomos labai nepalankios sąlygos). Abipusio vertinimo metu pabrėžta, kad visa tai kelia didelių problemų tarpvalstybiniu mastu teikiant paslaugas tokiuose sektoriuose kaip verslo paslaugų arba statybos.

Galiausiai abipusio vertinimo procese patvirtintas poreikis užtikrinti, kad bendroji paslaugų rinka iš tiesų taptų tikrove, nepamirštant to, kad ši rinka formuojama tuo pat metu taikant daugybę taisyklių regioniniu ir vietos lygmeniu Sąjungoje, kuri tampa vis didesnė ir įvairesnė. Būtinas aktyvesnis dialogas (valstybių narių administravimo institucijų tarpusavio dialogas ir dialogas su jomis, taip pat administravimo institucijų ir paslaugų teikėjų dialogas) bendrajai rinkai esminiais klausimais, kaip antai laisvė teikti paslaugas, ir didesnis skaidrumas siekiant kiek įmanoma vengti naujų kliūčių. Dėl didelės Sąjungos sudėtingumo taip pat padidėja reikalavimų vykdymo užtikrinimo nacionaliniu lygmeniu svarba, visų pirma būtinybė užtikrinti, kad paslaugų teikėjai turėtų veiksmingas, skubias ir prieinamas teisių gynimo priemones nacionaliniu lygmeniu, kaip galimybę pasinaudoti savo bendrosios rinkos teisėmis.

KITAS žINGSNIS – TOLESNI VEIKSMAI BENDRAJAI PASLAUGų RINKAI STIRPINTI

Pagrindinės abipusio vertinimo išvados rodo poreikį Komisijai imtis tolesnių veiksmų, kad bendrosios paslaugų rinkos galimybės būtų visapusiškai naudingos Europos ekonomikai.

Prioritetine tvarka Komisija tęs ir stiprins bendradarbiavimą su kiekviena valstybe nare, kad Paslaugų direktyva būtų visiškai ir teisingai perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta visose valstybėse narėse . Pirmoje 2011 m. pusėje Komisija surengs keletą dvišalių susitikimų su tomis valstybėmis narėmis, kuriose yra aiškių požymių, kad Paslaugų direktyva įgyvendinta neteisingai arba nepakankamai. Jei reikės, bus imtasi oficialių vykdymo užtikrinimo priemonių.

Kartu 2011 m. Komisija atliks pirmą faktinio direktyvos įgyvendinimo ir jos poveikio paslaugų rinkų veikimui ekonominį vertinimą .

Be to, Komisija, remdamasi acquis , imsis papildomų priemonių, kad užtikrintų bendrosios paslaugų rinkos pažangą.

Bendrosios paslaugų rinkos veikimo patikrinimas

Kartu su valstybėmis narėmis Komisija atliks bendrosios paslaugų rinkos veikimo patikrinimą . Jo tikslas – įvertinti padėtį bendrosios rinkos vartotojų požiūriu, pavyzdžiui, įmonės, kuri nori steigti patronuojamąją įmonę kitoje valstybėje narėje, savarankiškai dirbančio asmens, kuris nori teikti paslaugas užsienyje, MVĮ ar vartotojo, kurie nori naudotis kitoje valstybėje narėje įsteigto subjekto teikiamomis paslaugomis. Veikimo patikrinimas turėtų suteikti galimybę įvertinti, kaip taikomi skirtingi ES teisės aktai ir kaip jie veikia praktiškai .

Kad atlikus veikimo patikrinimą būtų gauta realistiška ir naudinga bendrosios paslaugų rinkos veikimo apžvalga, reikės atsižvelgti ne tik į Paslaugų direktyvą, bet ir į kitas ES priemones. Be to, veikimo patikrinimas neturėtų būti abstraktus – reikėtų remtis konkrečiais sektoriais ir veikla (praktiniai konkrečių atvejų tyrimai), iš kurių bus matyti, kaip veikia bendroji rinka ir kokių problemų dar liko. Pagrindinė mintis būtų apibrėžti praktinių scenarijų rinkinį konkrečiuose sektoriuose, kuriuose įmonėms ir piliečiams dažniausiai kyla prasto bendrosios rinkos veikimo problemų, ir suskirstyti sektorius pagal svarbą remiantis jų užimtumo ir augimo potencialu. Tačiau tai nereiškia, kad veikimo patikrinimo rezultatai bus aktualūs tik tiems konkretiems sektoriams. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai kliūtys paslaugų sektoriuje ir jam taikomose teisinėse priemonėse būdingos daugeliui sričių, veikimo patikrinimas taip pat būtų naudingas horizontaliojo pobūdžio problemoms nustatyti. Remiantis abipusio vertinimo procesu, į veikimo patikrinimą vertėtų įtraukti statybos, turizmo ir verslo paslaugų sektorių paslaugas. Praktiškai atliekant veikimo patikrinimą turėtų dalyvauti įvairios Komisijos tarnybos ir atitinkami valstybių narių administravimo institucijų padaliniai. Jie dirbs kartu, kad įvertintų bendro ES priemonių taikymo nacionaliniu lygmeniu sunkumus, tų sunkumų priežastis ir galimus sprendimus. Analizę reikėtų pagrįsti įrodymais, kaip konkretūs sektoriai veikia praktiškai[14], ir ją rengiant reikėtų atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių nuomonę.

Veikimo patikrinimas turėtų suteikti galimybę suformuluoti konkrečių sektorių išvadas dėl bendrosios paslaugų rinkos veikimo ir, kai būtina, nustatyti poreikį imtis kitų veiksmų, įskaitant, jei reikia, teisinį reguliavimą.

2011 m. Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis apie konkrečius sektorius, kurie turėtų būti išnagrinėti, pradės bendrosios paslaugų rinkos veikimo patikrinimą. Bus siekiama jį užbaigti per vienus metus ir iki 2012 m. pabaigos pateikti ataskaitą apie rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai ir, jei reikia, pasiūlyti tolesnes priemones.

Tiksliniai veiksmai, kuriais siekiama pašalinti likusias reguliavimo kliūtis, nepagrįstai trukdančias realizuoti bendrosios paslaugų rinkos potencialą

Abipusio vertinimo procese nustatyta keletas konkrečių klausimų , kurie kelia sunkumų įmonėms ir piliečiams bendrojoje rinkoje ir kuriuos verta išnagrinėti išsamiau . Šių sunkumų nustatymo ir jų masto įvertinimo klausimus reikėtų aptarti atliekant veikimo patikrinimą. Tuo pat metu Komisija jiems skirs ypatingą dėmesį, kad išsamiau įvertintų padėtį ir poreikį imtis konkrečių veiksmų ES lygmeniu.

- Komisija pradės vertinti tam tikros veiklos rezervavimo klausimą ir daugiausia dėmesio skirs sritims, kuriose dėl sąsajos su reikalaujama profesine kvalifikacija reikėtų tolesnės diskusijos. Tai reikėtų padaryti atsižvelgiant į poreikį geriau integruoti paslaugų rinkas, kuriose būtų siūlomos aukštos kokybės paslaugos, kurių pageidauja paslaugų gavėjai. Remdamasi šiuo vertinimu ir veikimo patikrinimo išvadomis Komisija iki 2012 m. priims sprendimą dėl galimų konkrečių iniciatyvų.

- Komisija pradės vertinimą, kurio tikslas – geriau suprasti, kaip kapitalo nuosavybės ir teisinės formos apribojimai veikia tam tikrus paslaugų sektorius, ir surinkti įrodymų dėl ekonominio šių taisyklių poveikio. Remdamasi šiuo vertinimu ir veikimo patikrinimo išvadomis Komisija iki 2012 m. priims sprendimą dėl galimų konkrečių iniciatyvų.

- Tarpvalstybinių paslaugų teikėjams kylančius sunkumus, kuriuos lemia draudimo reikalavimai , pirmiausia reikėtų išnagrinėti su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant draudimo sektorių, kad būtų galima rasti praktinius sprendimus. Remdamasi šiuo vertinimu ir veikimo patikrinimo išvadomis Komisija iki 2012 m. priims sprendimą dėl galimų konkrečių iniciatyvų.

Tiksliniai veiksmai, kad bendroji paslaugų rinka iš tiesų taptų tikrove

Siekdama užtikrinti, kad Paslaugų direktyvos 16 straipsnyje numatyta laisvės teikti paslaugas sąlyga būtų taikoma tinkamai ir nuosekliai visose valstybėse narėse, Komisija atidžiai stebės, kaip ji taikoma, ir savo išvadas aptars su visomis valstybėmis narėmis. Organizuojant šį procesą galima remtis pačia Paslaugų direktyva, kurioje jau numatyta, kad Komisija teikia ataskaitas apie šios sąlygos taikymą. Iš esmės stebėjimo veiklos pagrindas turėtų būti iš valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių gaunama informacija ir nuomonės.

Komisija kasmet pateiks gaires dėl paslaugų teikimo laisvės sąlygos taikymo valstybėse narėse ir tarpvalstybinio paslaugų teikimo bendrojoje rinkoje raidos. Pirmos tokios metinės gairės turėtų būti pateiktos iki 2011 m. pabaigos.

Ateityje taip pat svarbu didinti skaidrumą, kad būtų išvengta naujų reguliavimo kliūčių . Paslaugų direktyvoje jau nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms pranešti apie naujus įsisteigimo reikalavimus ir reikalavimus, turinčius įtakos laisvam paslaugų judėjimui. Būtina nedelsiant konsoliduoti šį įpareigojimą pateikiant valstybių narių administravimo institucijoms gaires, kaip jį taikyti. Todėl svarbu įvertinti, ar būtų reikalingas tikslinis jo taikymo srities išplėtimas.

2011 m. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis siekdama konsoliduoti Paslaugų direktyvoje numatytą pranešimo sistemą ir padėti teikti gaires nacionalinėms administravimo institucijoms, kaip ji veikia. Iki 2012 m. pabaigos Komisija pateiks ataskaitą apie sistemos veikimą ir tikslinio jos taikymo srities išplėtimo poreikį.

Galiausiai, turime padėti paslaugų teikėjams, visų pirma MVĮ, pasinaudoti savo teisėmis bendrojoje rinkoje , kad jie neprarastų noro bandyti veikti kitų valstybių rinkose vien dėl to, kad tai per sunku dėl reguliavimo kliūčių. SOLVIT tinklui jau dabar tenka svarbus vaidmuo teikiant neoficialius problemų, kylančių bendraujant su valdžios institucijomis, sprendimus. Be tokio tipo alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų, reikėtų apsvarstyti galimybę siūlyti priemones, kuriomis tuo atveju, kai pažeidžiamos bendrosios rinkos teisės, būtų užtikrinta galimybė nacionaliniu lygmeniu pasinaudoti paprastomis, skubiomis ir prieinamomis teisių gynimo priemonėmis.

Komisija įvertins paslaugų teikėjų teisių gynimo priemonių, kuriomis jie dabar gali naudotis nacionalinėms administravimo institucijoms pažeidus jų bendrosios rinkos teises, veiksmingumą ir iki 2012 m. priims sprendimą dėl tolesnių žingsnių.

IšVADOS

Paslaugų direktyvos įgyvendinimas – svarbus žingsnis kuriant geriau veikiančią bendrąją paslaugų rinką. Tačiau reikia nuveikti daugiau. Remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo procesu, šiame komunikate siūlomi veiksmai, kurių pagrindinis tikslas – sustiprinti bendrąją paslaugų rinką ir pasiekti, kad ji geriau atitiktų įmonių ir piliečių poreikius. Tai bendra pareiga, o siūlomų veiksmų sėkmė priklausys nuo visų susijusių institucijų ir suinteresuotųjų šalių pasiryžimo.

Būsimi veiksmai |

Tikslai | Siūlomi veiksmai | Terminai |

Užtikrinti, kad visiškas ir teisingas Paslaugų direktyvos įgyvendinimas veiksmingai padėtų realizuoti visą bendrosios paslaugų rinkos potencialą. | - Užmegzti dvišalį dialogą su keliomis valstybėmis narėmis, kuriose vėluojama įgyvendinti direktyvą, ir prireikus imtis oficialių vykdymo užtikrinimo priemonių. - Atlikti pirmą ekonominį Paslaugų direktyvos įgyvendinimo vertinimą. | 2011 m. pirma pusė 2011 m. pabaiga |

Užtikrinti, kad paslaugas reglamentuojantys ES teisės aktai būtų tinkamai taikomi praktiškai ir jais būtų veiksmingai padedama skatinti prekybą paslaugomis vidaus rinkoje. | - Atlikti bendrosios paslaugų rinkos veikimo patikrinimą. | 2011–2012 m. |

Pašalinti likusias bendrosios paslaugų rinkos veikimo kliūtis. | - Įvertinti, kokį poveikį turi valstybių narių taisyklės, kuriomis tam tikrą veiklą leidžiama vykdyti tik specialias kvalifikacijas turintiems paslaugų teikėjams, ir nuspręsti, ar reikia konkrečių iniciatyvų. | Iki 2012 m. pabaigos |

Pašalinti likusias bendrosios paslaugų rinkos veikimo kliūtis. | - Įvertinti, kokį poveikį turi valstybių narių taikomi apribojimai, susiję su paslaugų teikėjų teisine forma ir kapitalo nuosavybe, ir nuspręsti, ar reikia konkrečių iniciatyvų. | Iki 2012 m. pabaigos |

Pašalinti likusias bendrosios paslaugų rinkos veikimo kliūtis. | - Įvertinti sunkumus, su kuriais susiduria paslaugų teikėjai dėl draudimo įpareigojimų, taikomų teikiant paslaugas tarpvalstybiniu mastu, ir nuspręsti, ar reikia konkrečių iniciatyvų. | Iki 2012 m. pabaigos |

Užtikrinti, kad įmonės ir piliečiai, norintys teikti ar gauti paslaugas kitose valstybėse, galėtų pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais. | - Reguliariai teikti gaires valstybėms narėms dėl laisvės teikti paslaugas sąlygos, numatytos Paslaugų direktyvoje, taikymo. | 2011 m. pabaiga, o vėliau kasmet |

Užtikrinti, kad valstybių narių teisės aktuose neatsirastų naujų reguliavimo kliūčių teikti paslaugas. | - Padėti valstybėms narėms laikytis Paslaugų direktyvoje numatytų pranešimo įpareigojimų. - Teikti ataskaitą apie Paslaugų direktyvoje numatytų pranešimo įpareigojimų taikymą ir galimą tikslinį jų taikymo srities išplėtimą. | 2011 m. Iki 2012 m. pabaigos |

Užtikrinti, kad paslaugų teikėjai, visų pirma MVĮ, galėtų visiškai pasinaudoti savo bendrosios rinkos teisėmis. | - Įvertinti nacionaliniu lygmeniu prieinamų teisių gynimo priemonių, kuriomis galima pasinaudoti nacionalinėms administravimo institucijoms pažeidus bendrosios rinkos teises, veiksmingumą, ir pateikti ataskaitą apie poreikį imtis konkrečių iniciatyvų. | Iki 2012 m. pabaigos |

[1] Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020 galutinis.

[2] „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“, COM(2010) 608 galutinis.

[3] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, OL L 376/36, 2006 12 27.

[4] Žr. Prekybos ir platinimo rinkos stebėsenos ataskaitą „Siekiant iki 2020 m. užtikrinti veiksmingesnę ir sąžiningesnę prekybos ir platinimo vidaus rinką“, COM(2010) 355 galutinis.

[5] Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020.

[6] 2010 m. rugpjūčio mėn. viešosios konsultacijos dėl elektroninės prekybos vidaus rinkoje ir dėl Elektroninės komercijos direktyvos (2000/31/EB) įgyvendinimo.

[7] Išsami analizė pateikta 2002 m. Komisijos ataskaitoje Tarybai ir Europos Parlamentui „Paslaugų vidaus rinkoje būklė“, COM (2002) 441 galutinis, 2002 7 30.

[8] Žr. šio komunikato priedą, kuriame pateikta valstybių narių teisės aktų pakeitimų apžvalga ir paslaugų sektoriai, kuriems nauda turėtų būti didžiausia.

[9] „Expected economic benefits of the European Services Directive“, Netherlands Bureau for Economic Policy Analysis (CPB), 2007 m. lapkričio mėn.

[10] Taip pat dalyvavo trys EEE susitarimą pasirašiusios ELPA šalys: Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.

[11] Valstybės narės nustatė šiuos prioritetinius sektorius: su statyba ir nekilnojamuoju turtu susijusios paslaugos, turizmas ir susijusios paslaugos, su maistu ir gėrimais susijusios paslaugos, reglamentuojamų profesijų paslaugos, didmeninės ir mažmeninės paslaugos, verslo paslaugos ir privačios švietimo paslaugos. Apie proceso rezultatus 2010 m. spalio 15 d. susitikime informuotas Paslaugų direktyvos komitetas.

[12] 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

[13] 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).

[14] Pavyzdžiui, Komisijos vartotojų rinkos rezultatų suvestinė teikia labai naudingos informacijos apie praktinį paslaugų rinkos veikimą vartotojų požiūriu.

Top