52009DC0291

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 24.6.2009

KOM(2009) 291 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Kova su vėžiu: Europos partnerystė

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Kova su vėžiu: Europos partnerystė

1. Kam reikalinga partnerystė kovai su vėžiu ?

Nežiūrint pažangos pastaraisiais metais vėžys tebėra labai didelė našta Europos visuomenei. 2006 m. vėžys buvo antra labiausiai paplitusi mirties priežastis po kraujotakos sistemos ligų – dvi iš dešimt mirusių moterų ir trys iš dešimt mirusių vyrų mirė dėl vėžio, ir kiekvienais metais vėžys diagnozuojamas maždaug 3,2 milijono ES piliečių.

Teisinę kompetenciją imtis veiksmų sveikatos srityje turi visų pirma valstybės narės (152 EB sutarties straipsnis). Tačiau, kaip pabrėžta Sveikatos strategijoje "Kartu sveikatos labui – ES 2008–2013 m. strateginis požiūris“, yra sričių, kuriose bendri ES veiksmai gali duoti reikšmingos pridėtinės vertės veiksmingiau spręsti sveikatos problemas dalijantis informacija ir keičiantis žiniomis bei gerąja patirtimi[1].

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba taip pat parodė politinį įsipareigojimą ir suteikė tolesniems Europos kovos su vėžiu veiksmams strateginę kryptį. 2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kovos su vėžiu išsiplėtusioje ES[2], o 2008 m. birželio 10 d. buvo priimtos Tarybos išvados dėl Europos vėžio naštos mažinimo [3].

Tuo remdamasi Europos Komisija siūlo Europos partnerystę kovai su vėžiu 2009–2013 m. laikotarpiu , kurios tikslas – remti valstybes nares kovoje su vėžiu suteikiant galimybes identifikuoti informaciją, pajėgumus ir žinias vėžio prevencijos ir kontrolės srityje ir jais dalytis, įtraukiant atitinkamas suinteresuotąsias šalis visoje Europos Sąjungoje į kolektyvinius kovos su vėžiu veiksmus. Kadangi sergamumas vėžiu ir mirtingumas nuo jo visoje Bendrijoje labai skiriasi, Europos lygmens bendradarbiavimas siekiant veiksmingesnės vėžio prevencijos ir kontrolės turėtų reikšmingą pridėtinę vertę.

Šiame komunikate pateikiami plataus pobūdžio Europos partnerystės kovai su vėžiu tikslai, nustatytos veiksmų sritys ir būsimi veiksmai, kurių bus imamasi vadovaujantis Europos partnerystės metodu, siūloma partnerystės struktūra ir numatomi kiti veiksmai.

1.1. Kova su vėžiu: sveikatos strategijos principų taikymo modelis

Vėžys yra viena iš pagrindinių sveikatos problemų Europos Sąjungoje, susijusi su reikšmingomis visuomenės išlaidomis, todėl yra svarbu investuoti į Europos ateities gyventojų sveikatą imantis ilgalaikių ir tvarių kovos su vėžiu veiksmų. Laikoma, kad vien tik 2005 m. dėl vėžio PSO Europos regione buvo prarasta 17 milijonų gyvenimo metų (pakoreguotų įvertinus neįgalumą). Tačiau siekiant veiksmingai daryti įtaką su vėžiu siejamiems plataus pobūdžio sveikatos veiksniams, reikia peržengti sveikatos srities ribas ir vadovautis tarpsektoriniu metodu sveikatos aspektą įtraukiant į kitas politikos sritis, kaip antai švietimo, aplinkos, mokesčių, mokslinių tyrimų, socialinė ir užsienio politika.

1.2. Kovos su vėžiu svarba siekiant maksimaliai padidinti sveikų gyvenimo metų skaičių

Atsižvelgiant į tikėtino susirgimų vėžiu skaičiaus augimo senėjant Europos gyventojams socialines ir ekonomines pasekmes labai svarbu veiksmingiau kovoti su šia liga ES. Pavyzdžiui, veiksminga prevencija gali gerokai padėti gerinti sveikatą. Buvo manoma, kad, įgyvendinus 100 % gyventojų apimančią gimdos kaklelio vėžio atrankinę patikrą, prarastų gyvenimo metų skaičių būtų galima sumažinti daugiau kaip 94 %, o atlikti kiekvieni 152 pap tepinėlio tyrimai išsaugotų vienus gyvenimo metus. Šiais finansinio nestabilumo laikais dar svarbiau pakankamai investuoti į sveikatą, visų pirma į tokias prevencines priemones.

Sveikų gyvenimo metų rodiklis yra Komisijos naudojama priemonė likusių gyvenimo metų, kuriuos tam tikro amžiaus asmuo turėtų nugyventi be negalios, skaičiui įvertinti ir sveikatai kaip produktyvumo ir ekonomikos klestėjimo veiksniui stebėti remiant sveikatos ugdymo politiką.

1.3. Kolektyvinis atsakas – Europos partnerystė kovai su vėžiu

Siekdama veiksmingiau koordinuoti veiklą ir veiksmus, kurių imasi valstybės narės įvairiose politikos srityse ir suinteresuotosios šalys, ir mažinti didėjančią netolygią Europos patiriamą vėžio naštą, Europos Komisija siūlo Europos partnerystę kovai su vėžiu 2009–2013 m. laikotarpiu.

Kaip minėta pirmiau, partnerystės tikslas yra remti valstybes nares kovoje su vėžiu suteikiant galimybes identifikuoti informaciją, pajėgumus ir žinias vėžio prevencijos ir kontrolės srityje ir jais dalytis, įtraukiant atitinkamas suinteresuotąsias šalis visoje Europos Sąjungoje į kolektyvinius kovos su vėžiu veiksmus. Kaip galima matyti iš nacionalinių ir regioninių sergamumo vėžiu ir mirtingumo nuo jo skirtumų, galima reikšmingai sumažinti Europos patiriamą vėžio naštą imantis bendrų veiksmų, grindžiamų įrodymais pagrįstomis ligų prevencijos ir kontrolės strategijomis. Ši partnerystė padės išvengti išskaidytų veiksmų ir jų dubliavimo. Tai taip pat leis geriau panaudoti turimus ribotus išteklius.

Visų valstybių narių tikslas pasibaigus partnerystei yra turėti integruotus kovos su vėžiu planus. Komisija mano, kad parengus tokius planus būtų galima darniai prisidėti prie ES vėžio naštos mažinimo, o siekinys turėtų būti sumažinti naštą 15 % iki 2020 m. (510 000 naujų atvejų).

2. Visapusiškas politikos atsakas: sritys ir veiksmai

2.1. Vieno trečdalio susirgimų vėžiu atvejų galima išvengti. Ekonominiu požiūriu efektyviausias atsakas

Sveikatos ugdymas

Horizontalus metodas, grindžiamas įtaka svarbiausiems sveikatą lemiantiems veiksniams, yra svarbus siekiant mažinti didėjančią vėžio naštą Europos Sąjungos mastu. Vėžį sukelia daugelis veiksnių, todėl jo prevencija turi būti vienodai orientuota į gyvensenos, profesinius ir aplinkos veiksnius. Manoma, kad maždaug vieno trečdalio visų susirgimų vėžiu atvejų būtų galima išvengti veikiant pagrindinius sveikatą lemiančius veiksnius, kaip antai rūkymas, viršsvoris, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir alkoholio vartojimas, ar jų vengiant.

Sveikatos ugdymas, grindžiamas įtaka pagrindiniams sveikatą lemiantiems veiksniams, buvo ilgalaikis Europos Komisijos prioritetas, ir apėmė mitybos, su viršsvoriu ir nutukimu susijusių sveikatos problemų sprendimo, su alkoholiu susijusios žalos mažinimo strategijas. Komisija taip pat priėmė ambicingas tabako kontrolės politikos priemones, kuriomis siekiama skatinti vaikus ir jaunus žmones nepradėti rūkyti, padėti metantiems rūkyti ir saugoti visus piliečius nuo pasyvaus rūkymo, atsižvelgiant į būtinumą imtis tikslinio į specifines gyventojų ir tikslines grupes orientuoto sveikatos ugdymo.

Kiti svarbūs veiksniai yra profesiniai ir aplinkos veiksniai, kaip antai sąlytis su kancerogeninėmis ir mutageninėmis medžiagomis, patalpų ir atmosferos oro kokybė. Tarptautinės vėžio mokslinių tyrimų agentūros (IARC) pateiktoje 2008 m. pasaulinėje vėžio ataskaitoje pabrėžiama aplinkos veiksnių pirminės prevencijos ir poveikio mažinimo svarba. Taigi su bendru cheminių medžiagų, t. y. vandenyje, atliekose ir nuolat aplinkoje esančių organinių teršalų, poveikiu susijusių esamų teisės aktų įgyvendinimas ir naujų rengimas[4] prisideda prie sergamumo vėžiu prevencijos. Siekdama veiksmingiau spręsti tokių aplinkos veiksnių poveikio sveikatai problemas ir stiprinti bendradarbiavimą Komisija priėmė Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų planą. Be to, direktyvoje 2004/37/EB nustatyta daug prevencinių priemonių siekiant išvengti su darbu susijusių kancerogenų ir mutagenų poveikio ar jį sumažinti iki minimumo[5]. Kancerogenų ir mutagenų sąrašas nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į mokslinius duomenis.

Viena iš konkrečių vėžio prevencijos priemonių, kurios buvo sėkmingos, yra Europos kovos su vėžiu kodeksas[6]. Jame pateikiami du aiškūs pranešimai:

- tam tikrų vėžio formų galima išvengti ir sveikatą apskritai pagerinti pradėjus sveikiau gyventi; taip pat

- vėžys gali būti išgydomas arba gerokai pagerėja jo gydymo galimybės, jeigu jis diagnozuojamas pakankamai anksti.

Ankstyvas nustatymas

Vėžio atvejų skaičius gali būti sumažintas ir kontroliuojamas įgyvendinant įrodymais pagrįstas ankstyvo sergančiųjų vėžio išaiškinimo ir jų kontrolės strategijas. Jose numatyta, kad tinkama informacija apie atrankinės patikros naudą būtų teikiama tiems, kuriems ši patikra būtų naudinga, siekiant pagerinti jų informuotumą. Tai yra sritis, kur Bendrijos veiksmų remiant valstybių narių krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio atrankinės patikros programų rengimą pridėtinė vertė jau buvo įrodyta.

Nepaisant šių didelių pastangų atrankinės patikros tyrimų skaičius ES tebėra mažesnis negu pusė būtino minimalaus metinio tyrimų skaičiaus, kurio galima būtų tikėtis, jeigu Tarybos rekomendacijoje dėl vėžio atrankinės patikros nurodyti atrankinės patikros tyrimai būtų prieinami visiems atitinkamo amžiaus ES piliečiams (apie 125 milijonai tyrimų per metus)[7] [8].

Reikėtų toliau nagrinėti alternatyvias prevencijos nuo infekcijų sukėlėjų, kurie gali sukelti vėžį, pavyzdžiui, didelės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ypač pavojingas jaunoms moterims, galimybes. Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras paskelbė „ŽPV vakcinos diegimo ES šalyse rekomendacijas“, kurios yra mokslinis galimo ŽPV vakcinų diegimo pagrindas.

Veiksmo tikslai : mažinti vėžio naštą siekiant 100 % gyventojų aprėpties atliekant krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio[9] atrankinę patikrą, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje dėl vėžio atrankinės patikros, iki 2013 m.; būtų atlikta 125 milijonai piliečių tyrimų per metus. Siekdamos šio tikslo valstybės narės turėtų skatinti didelio masto informavimo apie vėžio atrankinę patikrą kampanijas, skirtas plačiajai visuomenei ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams.

Kiti veiksmai galėtų būti:

- Bendrijos politikos tabako kontrolės srityje veiksmingumo vertinimas;

- esamų galimybių, kaip antai suinteresuotųjų šalių forumai alkoholio ir mitybos klausimais, naudojimas kovojant su vėžiu;

- Europos kovos su vėžiu kodekso ir jo įgyvendinimo persvarstymas;

- ES patiriamos infekcijų indukuojamo vėžio naštos vertinimas;

- ES teikiamų rekomendacijų dėl vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso įgyvendinimo kaip visuomenės sveikatos politikos priemonės siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio apibendrinimas;

- Tarybos rekomendacijos dėl vėžio atrankinės patikros persvarstymas atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus ir kliūčių, su kuriomis susiduria valstybės narės įgyvendindamos krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio atrankinės patikros programas, nagrinėjimas;

- krūties vėžio atrankinės patikros savanoriškos Europos bandomosios akreditacijos schemos parengimas ir tolesni veiksmai, remiantis krūties vėžio atrankinės patikros ir diagnostikos kokybės užtikrinimo Europos rekomendacijomis ir geriausiomis parengtomis rekomendacijomis šioje srityje.

2.2. Geriausių sveikatos priežiūros metodų taikymas praktikoje – gerosios patirties nustatymas ir sklaida

Visapusiškas požiūris į vėžį ir daugelio specialistų grupės gali užtikrinti veiksmingesnę sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūrą. Pavyzdžiui, krūties vėžio atrankinės patikros ir diagnostikos kokybės užtikrinimo Europos rekomendacijų ketvirtajame leidime aprašyta išsami krūties vėžio gydymo ir sveikatos priežiūros specializuotų skyrių steigimo ir veiklos sistema. Integruota sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūra, apimanti psichosocialinę gerovę ir pagalbą, yra labai svarbi sveikatos priežiūros dalis ir turėtų būti palaikoma. Greta gydymo siaurąja prasme reikia skirti vis didesnį dėmesį lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, kurių susirgimai negali būti išgydyti, bet jų eiga gali būti stabilizuota keliems metams, gyvenimo kokybei. Galiausiai, sergančiųjų vėžio terminalinėmis stadijomis pacientų paliatyvios priežiūros kokybė valstybėse narėse taip pat skiriasi, todėl dalijimasis gerąja patirtimi gali būti naudingas.

Kita ES pridėtinės vertės sritis būtų bendradarbiavimas panaudojant Europos pavyzdinių centrų tinklus, pavyzdžiui, retųjų ligų, įskaitant retas vėžio formas, srityje. Europos pavyzdinių centrų tinklai, numatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūrą kitose valstybėse narėse užtikrinimo pasiūlyme, turėtų teikti sveikatos priežiūros paslaugas visiems pacientams, dėl kurių ligos siekiant suteikti prieinamą, aukštos kokybės ir ekonomiškai efektyvią sveikatos priežiūrą reikia ypatingo išteklių ar žinių sutelkimo, ir galėtų būti medicinos mokymo ir mokslinių tyrimų, informacijos sklaidos ir vertinimo centrais.

Veiksmo tikslai : spręsti mirtingumo nuo vėžio skirtumų, susijusių su sveikatos priežiūra, problemą, kad sumažėtų skirtumas tarp blogiausiai ir geriausiai besitvarkančių valstybių narių. Nors gali būti neįmanoma pašalinti visų esamų skirtumų, Komisija mano, kad sumažinimas 70 % iki 2020 m. yra realus siekinys, atsižvelgiant į mokslo raidą ir skirtingą padėtį įvairiose šalyse bei įvairių vėžio rūšių atžvilgiu. Šis siekinys bus palaikomas parengiant su vėžiu susijusios sveikatos priežiūros gerosios patirties pavyzdžių gaires, atsižvelgiant į nacionalinį, regioninį ir vietos kontekstą.

Kiti veiksmai galėtų būti:

- dalijimasis žiniomis apie skirtingus visapusiškos ir integruotos sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūros modelius, ypač sveikatos priežiūros organizavimą, ir atitinkama patirtimi, siekiant sutarimo dėl sveikatos priežiūros, įskaitant lėtinėmis ligomis sergančiųjų ir paliatyvią priežiūrą, sąvokų ir modelių;

- Sveikatos technologinių vertinimo iniciatyvos Europos masto priemonių, kuriomis siekiama efektyviau kovoti su vėžiu remiantis sistema, kuri bus sukurta pagal pasiūlytą direktyvą dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūrą kitose valstybėse narėse užtikrinimo, taikymo aptarimas;

- alternatyvių techninių ir finansinių sprendimų dėl medicininių izotopų tiekimo Europai atsižvelgiant į jų trūkumą visoje Europoje nagrinėjimas.

2.3. Bendradarbiavimas vėžio mokslinių tyrimų srityje ir jų koordinavimas

Visapusiškas požiūris į vėžį turėtų apimti visus vėžio mokslinių tyrimų aspektus – nuo prevencijos iki taikomųjų ir klinikinių tyrimų. Sveikatos srities moksliniai tyrimai yra labai svarbi ES mokslinių tyrimų dalis. Pagal 6-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendrąją programą ir pirmus du kvietimus teikti paraiškas pagal 7-ąją bendrąją programą vėžio moksliniams tyrimams, kurie apima visus pagrindinius vėžio tipus ir kuriuose dalyvauja daug įvairių subjektų, kaip antai akademinė bendruomenė, mažos ir vidutinės įmonės, didieji gamintojai, skirta apie 750 milijonų EUR.

Pripažindama, kad vėžio moksliniai tyrimai daugiausia atliekami nacionaliniu lygmeniu ir yra labai fragmentuoti bei skirtingi visoje ES, Bendrija siekia sutelkti pastangas šios srities koordinavimui ES mastu gerinti pagal Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslus. Be to, diegiami tokie projektai, kaip antai Inovacinių vaistų iniciatyva (IMI) ir ESFRI (Europos planas, kuris apima ir klinikinių tyrimų, ir biomedicininių mokslinių tyrimų infrastruktūrą), kurie yra naudingi vėžio moksliniams tyrimams. IMI yra Europos masto viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas siekiant remti geresnių vaistų, įskaitant skirtus vėžiui gydyti, atradimus ir kūrimą, o ESFRI planu siekiama remti klinikinių tyrimų padalinių steigimą ir biobankus, kad būtų sudarytos sąlygos labiau suderintai Europos sistemai sukurti. Šiuo požiūriu svarbu pabrėžti, kad 2001 m. buvo priimta Europos klinikinių tyrimų direktyva, kuria reglamentuojama standartizuota Europos sistema žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų atlikimo gerai praktikai diegti[10].

Veiksmo tikslai : pasiekti suderintą požiūrį į vėžio mokslinius tyrimus visoje ES, kad iki 2013 m. būtų koordinuojama viena trečioji mokslinių tyrimų, finansuojamų iš visų šaltinių.

Kiti veiksmai galėtų būti:

- spragų nustatymas ir partnerių telkimas kolektyviniam darbui Europos vėžio mokslinių tyrimų kliūtims įveikti;

- mokslinių tyrimų ir metodikos trūkumų nustatymas, bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje stiprinimas, kad būtų išvengta veiksmų dubliavimo ir būtų stiprinami prevencijos ir taikomieji moksliniai tyrimai;

- informacijos apie vėžio mokslinius tyrimus ir ypač klinikinius tyrimus prieinamumo visuomenei gerinimas.

- siekdama gerinti klinikinių tyrimų reglamentavimą ES Komisija įvertins klinikinių tyrimų direktyvos taikymą ir prireikus pateiks teisės aktų pakeitimų pasiūlymus.

2.4. Etalonų nustatymo procesas – palyginamos informacijos, būtinos politikos formavimui ir įgyvendinimui, teikimas

Informacijos apie vėžį sistema yra svarbi siekiant užtikrinti visapusiškos ir standartizuotos informacijos bei duomenų apie vėžį gavimą iš valstybių narių. Informacijos ir duomenų rinkimas sudaro galimybę daugiausia lyginant nacionalinius duomenis nustatyti ir skatinti įrodymais pagrįstą vėžio prevencijos ir kontrolės gerąją patirtį. Šie Europos masto palyginimai praeityje atskleidė didelius išgyvenamumo sergant vėžiu skirtumus tarp atskirų ES šalių, kurių gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygis panašus. Todėl keletas valstybių narių, kurios praeito šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžioje pateikė duomenis apie palyginti didelį mirtingumą nuo vėžio, iš esmės persvarstė ir pakeitė nacionalinę vėžio kontrolės politiką, o išgyvenamumo sergant vėžiu rodiklis šiuo metu jose pagerėjo. Nustatant Europos gerosios patirties etaloną reikia didelį dėmesį skirti sveikatos skirtumams. Taigi keitimasis atitinkama informacija statistikos tikslais yra svarbus siekiant parengti veiksmingas visuomenės sveikatos intervencijas ir nustatyti Europos etalonus. Reikėtų naudoti atitinkamus duomenų rinkimo ir analizės metodus, pvz., anonimiškumo, laikantis esamų asmens duomenų apsaugos teisės aktų[11].

Formuojant vėžio informacinę sistemą labai svarbūs yra nacionaliniai ir regioniniai gyventojų vėžio registrai, per kuriuos renkami ir analizuojami su vėžiu susiję duomenys valstybėse narėse. Labai vertingas šių registrų indėlis yra tik dalis visų ES su vėžiu susijusių išlaidų. Pavyzdžiui, nacionalinių išlaidų dalis vėžio registrams Suomijoje 2007 m. sudarė tik 0,0037 %, kas rodo šios nedidelės investicijos ekonominį efektyvumą, siekiant teikti veiksmingai politikai vykdyti būtinus duomenis.

Veiksmo tikslai : užtikrinti tikslius ir palyginamus naujų susirgimų vėžiu atvejų, ligotumo, sergamumo, išgydymo, išgyvenamumo sergant vėžiu ir mirtingumo nuo jo duomenis ES iki 2013 m.

Kiti veiksmai galėtų būti:

- duomenų rinkimo kliūčių ir rodiklių, įskaitant teisines kliūtis ir duomenų prieinamumą, bei šių problemų sprendimo kelių nustatymas;

- susitarimas dėl pagrindinių rodiklių vėžio naštai, sveikatos priežiūros kokybei ir kovos su vėžiu strategijų poveikiui, ypač šalinant sveikatos skirtumus, vertinti ir Europos masto palyginimams atlikti;

- vėžio registrų aukštos kokybės standartų diegimo ir tinklų kūrimo skatinimas;

- duomenų apie su vėžiu susijusias visuomenės išlaidas rinkimas;

- tyrimo siekiant sužinoti europiečių nuomonę apie vėžio duomenų registravimą kaip visuomenės sveikatos mokslinių tyrimų ir efektyvių sveikatos sistemų planavimo priemonę atlikimas.

3. Darni kova su vėžiu – partnerių bendras darbas

Pagal EB Sutarties 152 straipsnį ir laikantis subsidiarumo principo Europos partnerystė kovai su vėžiu bus sutelkta veiksmams, kurių galima imtis ES lygmeniu siekiant veiksmingesnės vėžio prevencijos ir kontrolės. Vadovaujantis į bendradarbiavimą ir veikimą orientuotu požiūriu ši bendra partnerystė sutelks kartu daug subjektų Europos lygmeniu, įskaitant valstybes nares, ekspertus, sveikatos priežiūros specialistus, NVO, pacientų grupes, pilietinės visuomenės atstovus ir gamintojus, o tai bus bendradarbiavimo visų neužkrečiamųjų ligų srityje modelis.

Partnerystė bus naudojama esamos vėžio naštos ir tendencijų, nacionalinių vėžio prevencijos ir kontrolės strategijų, esamų trūkumų ir spragų, būsimų kovos su vėžiu veiksmų ES lygmeniu numatomų tikslų analizei. Keičiantis informacija, žiniomis ir gerąja patirtimi partnerystė leis mažinti sveikatos skirtumus padedant blogiau besitvarkančioms valstybėms narėms siekti veiksmingesnės vėžio prevencijos ir kontrolės. Be to, su vėžiu susiję Europos veiksmai sveikatos ugdymo srityje, pavyzdžiui, tabako kontrolės, mitybos, fizinio aktyvumo ir aplinkos politikos priemonės, bus vykdomi pirmiausia naudojantis esamais mechanizmais, įskaitant ES mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos platformą, alkoholio ir sveikatos forumą, o ne pačia partneryste. Partnerystė leis veikti papildomose srityse siekiant užtikrinti visapusišką ir nuoseklų požiūrį į kovą su vėžiu ES lygmeniu.

Siekiant veikti šiose įvardytose srityse ir imtis nustatytų veiksmų šiame komunikate siūlomas specialus bendras veiksmas, kuris būtų remiamas Sveikatos programos lėšomis nuo 2010 m. [12]. Siūloma partnerystės veikla būtų atliekama daugelio suinteresuotųjų šalių darbo grupėse (remiantis antrame skirsnyje įvardytose keturiose veiksmų srityse), kurios prireikus tiesiogiai imtųsi darbo nurodytose srityse arba stebėtų kitų subjektų, institucijų ar organizacijų atliekamą darbą. Pasiūlyta, kad suinteresuotųjų šalių darbo grupių veikla būtų koordinuojama vadovaujančios grupės, kuri teiktų ataskaitą partnerystės sekretoriatui ir vieną kartą per metus surengtame viešame forume. Be to, naudodama sveikatos programą, Komisija sieks teikti papildomą techninę paramą, įskaitant administracinę ir mokslinę paramą, suinteresuotųjų šalių darbo grupėms. Metinis viešas forumas leistų surengti partnerystės dalyvių ir kitų suinteresuotųjų dalyvių diskusijas ES lygmeniu siekiant gilesnio jų supratimo apie vėžio problemos reikšmę Europos visuomenei ir nustatyti, kur bendri veiksmai gali suteikti pridėtinės vertės kovojant su vėžio našta.

Europos Komisijos vaidmuo būtų užtikrinti į bendradarbiavimą ir veikimą orientuotą partnerystę ir įsitikinti, kad pasiūlyti veiksmai ir priemonės yra tinkamos vykdyti ES lygmeniu.

1 paveikslas

[pic]

3.1. Tolesni veiksmai

Partnerystę planuojama pradėti įgyvendinti trečiame 2009 m. ketvirtyje.

Jos tikslas yra sutelkti Europos suinteresuotuosius asmenis bendram vėžio naštos mažinimo tikslui. Siekiant užtikrinti lygiavertį ir sąžiningą atstovavimą visos suinteresuotosios šalys, atitinkančios bendrą partnerystės tikslą, iš esmės kviečiamos prisijungti prie šios iniciatyvos. Tačiau siekiant subalansuoto suinteresuotųjų šalių atstovavimo konkrečioms organizacijoms, interesų grupėms ar pramonei atstovaujantys nariai turi būti, kiek įmanoma, skėtinių Europos lygmeniu veikiančių organizacijų atstovai ir būti pajėgūs ir norintys aktyviai veikti mažinant Europai tenkančią vėžio naštą. Suinteresuotosios šalys, kurias atstovauja skėtinė organizacija, taip pat kviečiamos prisijungti prie partnerystės, bet dalyvaus globojamos jų skėtinių organizacijų.

Komunikate plačiai apibūdinami Europos kovos su vėžiu veiksmų tikslai, nors partnerystės tikslas yra nustatyti pagrindines vėžio prevencijos ir kontrolės priemones ir veiksmus laikantis pirmiau minėto metodo. Tai apima ir pagal šią iniciatyvą atliekamo darbo reguliarią stebėseną ir vertinimą. Vis dėlto vadovaujanti grupė bus raginama pateikti ataskaitas partnerystės sekretoriatui ir viešam forumui kiekvienais metais. Partnerystės sekretoriatas taip pat turės pateikti tarpinę ir galutinę įgyvendinimo ataskaitas Sveikatos ir vartotojų vykdomajai agentūrai laikantis bendriems veiksmams taikomų procedūrų ir sąlygų. Be to, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitingumą minėti partnerystės tikslai ir rezultatai bus pateikti atskiroje interneto svetainėje. Šioje interneto svetainėje, vadinamojoje Virtualioje partnerystėje, bus pateikta išsami pagal partnerystę teikiamų iniciatyvų ir atliekamo darbo apžvalga. Svetainė turėtų būti platesnės komunikacijos strategijos siekiant užtikrinti sklaidą visoje Bendrijoje dalis.

Dabartinės finansinės perspektyvos pabaigoje bus atlikta peržiūra partnerystės sėkmei ir trūkumams įvertinti. Galutinę darbo, atlikto remiantis šiuo komunikatu, ataskaitą, kuri bus tolesnių Bendrijos kovos su vėžiu veiksmų pagrindas, Komisija pateiks Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Parlamentui.

3.2. Finansavimas

Šios partnerystės veiksmai bus remiami panaudojant esamas finansines priemones iki dabartinio finansinio laikotarpio pabaigos (2013 m.) ir tam nereikės papildomų biudžeto lėšų. Paramos šiai strateginei partnerystei pagrindinė priemonė bus antrosios Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programos metiniai darbų planai. Be to, keleto kitų Bendrijos programų, pvz., 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir regioninės politikos programų, lėšos taip pat skiriamos kovai su vėžiu.

4. Išvada

Nuo vėžio kenčia vis daugiau asmenų ir jų giminaičių, tad jis yra didžiulė senėjančios Europos visuomenės našta. Kaip parodė ankstesnė veikla, vykdyta pagal Europos kovos su vėžiu programas ir kitą sveikatos programą, Europos veiksmai kovoje su vėžiu gali suteikti didelės pridėtinės vertės siekiant veiksmingiau kovoti su liga nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu visoje Bendrijoje. Europos Komisija siūlo tęsti šią kovą imantis darnių veiksmų, vadovaujantis partnerystės požiūriu, įtraukiant kuo platesnį suinteresuotųjų šalių, kartu kovojančių su vėžiu, ratą.

[1] Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“, COM(2007) 630.

[2] 2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su vėžiu išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, P6-TA (2008)0121.

[3] Europos Sąjungos Taryba, Tarybos išvados dėl vėžio naštos mažinimo, 2876-as Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis, Liuksemburgas, 2008 m. birželio mėn. 10 d.

[4] 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EEB ir 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

[5] 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (OL L 229, 2004 6 29, p. 23).

[6] Europos kovos su vėžiu kodeksas (2003 m.), jį galima rasti adresu: http://www.cancercode.org.

[7] 2003 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija 2003/878/EB dėl vėžio atrankinės patikros (OL L 327, 2003 12 16, p. 34).

[8] Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2003 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijos dėl vėžio atrankinės patikros (2003/878/EB) įgyvendinimas, COM (2008) 882.

[9] Kaip nustatyta rekomendacijoje, tai yra tos vėžio rūšys, kurios atitinka kriterijus, kad atrankinė patikra turėtų būti atliekama, tik jei įrodyta, kad taip galima sumažinti mirtingumą nuo šios ligos, nauda ir rizika yra gerai žinomos, o patikros ekonominis efektyvumas yra priimtinas.

[10] 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (OL L 121, 2001 5 1, p. 34).

[11] 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

[12] Pagal sveikatos programą bendras veiksmas yra Bendrijos ir vienos ar kelių valstybių narių arba Bendrijos ir kitų programoje dalyvaujančių šalių kompetentingų institucijų kartu vykdoma veikla.