This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 42018Y1218(01)
Resolution of the Council of the European Union and the Representatives of the Governments of the Member States meeting within the Council on a framework for European cooperation in the youth field: The European Union Youth Strategy 2019-2027
Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija
Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija
ST/14944/2018/INIT
OL C 456, 2018 12 18, p. 1–22
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
18.12.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 456/1 |
Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos:
2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija
(2018/C 456/01)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAUJANTYS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,
PRIPAŽINDAMI ES bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje laikotarpiu iki 2019 m.. Nuo 2002 m. ES vykdomas specializuotas ES bendradarbiavimas jaunimo politikos srityje, kuris yra grindžiamas aktyvaus dalyvavimo ir vienodų galimybių principais (1), užtikrinant sinergiją su kita į jaunimą orientuota politika, kaip antai švietimo, mokymo ir užimtumo politika. Šis bendradarbiavimas paskatino politikos ir teisėkūros pokyčius valstybėse narėse ir padėjo sustiprinti jaunimo organizacijų pajėgumus.
PRIMINDAMI, jog atsižvelgiant į tai, kad šios rezoliucijos tikslas yra nustatyti ES jaunimo strategiją, galinčią įveikti iššūkius, su kuriais jaunuoliai susiduria visoje Europoje, užtikrinti bendrą ir nuoseklų ES atsaką į juos ir papildyti valstybių narių pastangas ir iniciatyvas šioje srityje, to tikslo geriau siekti ES lygmeniu nei valstybėms narėms pavieniui. Todėl, kad tą tikslą pasiektų, Taryba gali patvirtinti iniciatyvas, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia rezoliucija neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.
PRIPAŽĮSTA, kad
1. Jaunuoliams tenka specifinis vaidmuo visuomenėje ir jie susiduria su specifiniais iššūkiais
Jaunuoliai nori patys būti atsakingi už savo gyvenimą, bendradarbiauti su kitais žmonėmis ir padėti kitiems. Prisiimdami atsakomybę jie išgyvena kelis tipinius pokyčių jų asmeniniame gyvenime ir aplinkoje epizodus: perėjimą nuo išsilavinimo įgijimo prie profesinio gyvenimo, prie gyvenimo savarankiškai, partnerystės ar šeiminio gyvenimo pradžios. Daugelis jų nesijaučia tikri dėl savo ateities dėl tokių reiškinių, kaip globalizacija ir klimato kaita, technologiniai pokyčiai, demografinės ir socialinės bei ekonominės tendencijos, populizmas, diskriminacija, socialinė atskirtis ir melagingos naujienos, kadangi jų poveikis darbo vietų, įgūdžių ar mūsų demokratijos veikimo atžvilgiu dar nežinomas.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunuoliams, kuriems kyla rizika tapti marginalizuotais dėl galimų diskriminacijos šaltinių, pavyzdžiui, dėl jų etninės kilmės, lyties, lytinės orientacijos, neįgalumo, religijos, įsitikinimų ar politinių pažiūrų.
Socialinė ir ekonominė atskirtis ir demokratinė atskirtis yra glaudžiai susijusios (2). Palankių sąlygų neturintys jaunuoliai paprastai yra mažiau aktyvūs piliečiai ir mažiau pasitiki institucijomis. Europa negali sau leisti, kad jos jaunimas iššvaistytų savo talentus, patirtų socialinę atskirtį ar kad jis būtų pasyvus. Jaunuoliai turėtų ne tik būti savo gyvenimo kūrėjai, bet ir prisidėti kuriant teigiamus pokyčius visuomenėje. Kad jaunuoliai gautų visapusišką ES veiksmų teikiamą naudą, tokiuose veiksmuose turi būti atsižvelgiama į jų siekius, kūrybiškumą ir talentus ir tais veiksmais turi būti reaguojama į jų poreikius. Savo ruožtu jaunuoliai praturtina ES siekius: kaip nurodoma ES jaunimo reikalų ataskaitoje (3), šios kartos turimas išsilavinimas yra geresnis nei bet kada, o ypač pažymėtini jos gebėjimai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis bei socialinėmis medijomis.
2. Būtina 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija
Remiantis pastaraisiais metais vykdyto bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje patirtimi ir tokio bendradarbiavimo kontekste priimtais sprendimais (4), 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija siekiama spręsti esamus ir būsimus iššūkius, su kuriais susiduria visos Europos jaunuoliai. ES jaunimo strategija nustato bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje tikslų, principų, prioritetų, pagrindinių sričių ir priemonių sistemą visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, deramai atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją ir į subsidiarumo principą.
Atitinkami suinteresuotieji subjektai yra, be kita ko, ES valstybės narės, atitinkamos Europos Sąjungos institucijos ir kitos tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Europos Taryba, vietos ir regionų valdžios institucijos, jaunimo tarybos, jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, jaunimo darbuotojai, jaunimo srities tyrėjai ir pilietinės visuomenės subjektai, taip pat programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso ir juos pakeisiančių programų struktūros.
Įtraukdama visus jaunuolius ir suteikdama jiems galių, jaunimo politika gali padėti sėkmingai įgyvendinti žemyno, kuriame jaunuoliai gali pasinaudoti galimybėmis ir priimti europines vertybes, viziją.
3. Europos jaunimo tikslai – tai vizija Europai
Struktūrinio dialogo 6-jo ciklo „Jaunimas Europoje: kas toliau?“ metu sprendimus priimantys subjektai, jaunuoliai ir tyrėjai, pasitelkę ES masto konsultacijas, bendrai surinko duomenis apie jaunimui aktualias temas, kurias jie suskirstė į 11 sričių. Remiantis šio dalyvaujamojo proceso, į kurį buvo įtraukti jaunuoliai iš visos Europos, rezultatais, buvo parengti 11 Europos jaunimo tikslų. Jie atspindi Europos jaunimo nuomonę ir struktūriniame dialoge aktyviai dalyvaujančių subjektų požiūrį.
Šie tikslai parodo daugelio jaunų europiečių troškimą dalyvauti nustatant, kokia kryptimi turėtų vykti Europos bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje. ES jaunimo strategija turėtų padėti įgyvendinti šią jaunimo viziją, sutelkdama ES lygmens politikos priemones, taip pat nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu vykdomus visų suinteresuotųjų subjektų veiksmus.
Europos jaunimo tikslai, kuriuose tiesiogiai perteikiama dalyvių nuomonė, nesutrumpintai pateikiami 3 priede, kad iš jų būtų semiamasi įkvėpimo – deramai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, nacionalinę kompetenciją ir asociacijų laisvę – ir kad jie suteiktų gaires ES, jos valstybėms narėms ir jų atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams bei valdžios institucijoms.
PALANKIAI VERTINA
2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“ (5).
TODĖL SUSITARIA dėl toliau išdėstytų elementų:
1. Bendrieji tikslai
Vykdant ES bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje reikia kuo labiau pasinaudoti jaunimo politikos teikiamomis galimybėmis. Šis bendradarbiavimas skatina jaunimą dalyvauti demokratiniame gyvenime, kaip numatyta Sutarties dėl ES veikimo 165 straipsnyje. Juo taip pat remiamas dalyvavimas socialinėje ir pilietinėje veikloje ir juo siekiama užtikrinti, kad visi jaunuoliai turėtų būtinus išteklius dalyvauti visuomenės gyvenime.
Per ateinančius metus šia strategija siekiama:
|
— |
padėti jaunuoliams tapti savo gyvenimo kūrėjais, remti jų asmeninį tobulėjimą ir savarankiškumo ugdymąsi, stiprinti jų atsparumą ir suteikti jiems gyvenime reikalingų įgūdžių, kad mokėtų gyventi besikeičiančiame pasaulyje, |
|
— |
skatinti jaunuolius tapti aktyviais piliečiais, solidarumo skleidėjais ir teigiamų pokyčių įgyvendintojais, kuriuos įkvepia ES vertybės ir Europos tapatybė, ir tuo tikslu užtikrinti jiems būtinus išteklius, |
|
— |
visuose sektoriuose, ypač užimtumo, švietimo, sveikatos ir socialinės įtraukties sektoriuose, tobulinti politikos sprendimus jų poveikio jaunuoliams atžvilgiu, |
|
— |
padėti naikinti jaunimo skurdą ir visų formų diskriminaciją ir skatinti jaunuolių socialinę įtrauktį. |
2. Pagrindiniai principai
Europos jaunimo politika ir visi veiksmai, kurių imamasi 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos kontekste, turėtų būti tvirtai susieti su tarptautine žmogaus teisių sistema. Visose su jaunimu susijusiose politikos srityse ir veikloje turėtų būti taikomi šie principai:
|
A. |
Lygybė ir nediskriminavimas. Kovoti su visų formų diskriminacija ir skatinti lyčių lygybę, pripažinti, kad jaunuoliams kyla rizika susidurti su įvairių formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl amžiaus, ir laikytis principų, pripažintų, inter alia, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniuose. |
|
B. |
Įtrauktis. Pripažįstant, kad jaunuoliai nėra homogeniška grupė ir todėl jų poreikiai, aplinka, iš kurios jie kilę, gyvenimo situacija ir interesai skiriasi, ES jaunimo strategija turėtų skatinti tokią veiklą ir politiką, kuria būtų užtikrinta visų jaunuolių, ypač tų, kurie turi mažiau galimybių ir (arba) kurių nuomonė lieka nepastebėta, įtrauktis. |
|
C. |
Dalyvavimas. Pripažįstant, kad visi jaunuoliai yra visuomenės turtas, visomis su jaunimu susijusiomis politikos sritimis ir veikla turėtų būti puoselėjama jaunimo teisė dalyvauti jiems poveikį darančios politikos kūrime, įgyvendinime ir tolesnėje susijusioje veikloje, užtikrinant prasmingą jaunuolių ir jaunimo organizacijų dalyvavimą. Todėl politika turėtų būti formuojama pripažįstant demokratiniam ir pilietiniam dalyvavimui poveikį darančius pokyčius, kuriuos nulėmė skaitmeninė komunikacija. |
|
D. |
Pasaulinis, Europos, nacionalinis, regioninis ir vietos lygmenys. Siekiant užtikrinti tvarų poveikį jaunimui, svarbu, kad ES jaunimo politika būtų įgyvendinama atsižvelgiant į sąsajas su regioniniu ir vietos lygmenimis ir kad būtų vykdoma veikla, kuria jaunimo politika remiama vietos lygmeniu. Tuo pat metu reikėtų visada atsižvelgti į jaunuolių nuomonę, kai sprendžiami pasauliniai klausimai. |
|
E. |
Dvejopas požiūris. Politikos sritys, kuriomis stengiamasi pagerinti jaunuolių gyvenimą, niekada negali būti apribotos tik jaunimo reikalų sritimi. Todėl tebėra būtina toliau taikyti dvejopą požiūrį, dėl kurio susitarta ankstesnėje 2010–2018 m. bendradarbiavimo sistemoje, nes juo siekiama spręsti jaunimui aktualius klausimus, viena vertus, integruojant iniciatyvas į įvairias politikos sritis ir, kita vertus, įgyvendinant konkrečias iniciatyvas jaunimo reikalų srityje. |
TAIP PAT SUSITARIA
1. Siekti veiksmingo, kryptingo ir suderinto įgyvendinimo sektoriuose ir tarp sektorių
Jaunuolių gyvenimą formuoja priemonės, kylančios iš įvairių politikos sričių ir grindžiamos įvairiais įgyvendinimo lygmenimis. Taigi, užtikrinti, kad numatytose politikos srityse arba programose būtų atsižvelgta į konkrečius jaunuolių poreikius arba poveikį jaunuoliams, galima tik tada, jei jaunimo aspektas į įvairias politikos sritis yra integruojamas kaip prioritetas. Įkvepiant savo pavyzdžiu, ES lygmeniu turėtų būti ir toliau laikomasi tarpsektorinio požiūrio kaip pagrindo. Be to, jaunimo aspekto integravimas gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei visose įmanomose jaunimui poveikį darančiose politikos srityse jaunuoliams garantuojama teisė išsakyti nuomonę.
Tarpsektorinis bendradarbiavimas turėtų būti sustiprintas visais sprendimų priėmimo lygmenimis, stengiantis užtikrinti sinergiją, veiksmų papildomumą ir pritraukiant daugiau dalyvaujančio jaunimo.
2. Dėmesys pagrindinėms jaunimo sektoriaus sritimis. Įtraukti. Susieti. Suteikti galių
a. Įtraukti
Siekiant veikiančios demokratijos ir apskritai naudos visuomenei yra itin svarbu atverti kelius jaunuoliams dalyvauti ne tik kasdieniame, bet ir demokratiniame gyvenime. Sutelkti dėmesį į jaunuolių dalyvavimą yra itin svarbu, nes bet koks šiandien priimtas sprendimas ilgiausią poveikį turės dabartinei jaunuolių kartai. Be to, jaunuolių amžiaus grupei yra mažiau atstovaujama politiniuose organuose ir jie turi mažiau galimybių daryti įtaką sprendimų priėmimo procesams ir juose dalyvauti nei kitos amžiaus grupės. ES jaunimo strategija siekiama prasmingo pilietinio, ekonominio, socialinio, kultūrinio ir politinio jaunuolių dalyvavimo.
Todėl jaunuolių įtraukimas turi būti būsimo ES bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje kertinis akmuo. Tai taip pat reiškia, kad jaunuoliai turi turėti teisę išsakyti savo nuomonę dėl su jais susijusios politikos, pvz., ES jaunimo strategijos ir nacionalinių jaunimo strategijų, plėtojimo, įgyvendinimo ir vertinimo. Siekiant būti kuo atviresniems ir prisitaikyti prie esamų ir būsimų iššūkių, būtina ieškoti naujų ir alternatyvių dalyvavimo formų.
PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR EUROPOS KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE:
|
— |
skatinti ir propaguoti įtraukų demokratinį visų jaunuolių dalyvavimą visuomenėje ir demokratiniuose procesuose, |
|
— |
aktyviai įtraukti jaunuolius, jaunimo organizacijas ir kitus darbo su jaunimu organizatorius į politikos, darančios poveikį jaunuolių gyvenimui, plėtojimą, įgyvendinimą ir vertinimą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, |
|
— |
remti jaunimo atstovybių kūrimą ir plėtrą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, pripažįstant jaunuolių teisę dalyvauti ir organizuotis, remti atstovaujamųjų jaunimo struktūrų pripažinimą ir jų įtraukimą į vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos lygmens institucijų darbą, |
|
— |
remti ir skleisti ES jaunimo dialogą (6) siekiant į sprendimų priėmimo procesus visais lygmenimis įtraukti įvairias jaunuolių nuomones ir skatinti pilietiškumo kompetencijų ugdymą taikant pilietinį ugdymą ir mokymosi strategijas, |
|
— |
remti ir plėsti mokymosi dalyvauti galimybes, didinant susidomėjimą dalyvavimo veikla ir padedant jaunuoliams pasirengti dalyvauti, |
|
— |
ieškoti naujų ir alternatyvių demokratinio dalyvavimo formų (pvz., skaitmeninės demokratijos priemonės) bei skatinti jas naudoti ir palengvinti prieigą, siekiant remti jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime ir į veiklą jaunuolius įtraukti visa apimančiu būdu, kartu suvokiant, kad kai kurie jaunuoliai neturi prieigos prie interneto ir skaitmeninių technologijų arba jų naudojimo įgūdžių. |
b. Susieti
Jaunuoliai Europoje tampa vis labiau ir labiau susiję. Sąsajos, ryšiai ir keitimasis patirtimi yra pagrindiniai solidarumo ir tolesnės Europos Sąjungos raidos veiksniai. Ši sąsaja geriausiai skatinama įvairiomis judumo formomis.
Todėl visiems jaunuoliams turi būti prieinamos galimybės patirti mainus, bendradarbiavimą, kultūrinę ir pilietinę veiklą Europos kontekste. Tai sudaro sąlygas jiems ugdyti ir stiprinti asmenines, socialines ir pilietines kompetencijas, ugdyti kritinį mastymą ir kūrybingumą, didinti galimybes įsidarbinti ir tapti aktyviais Europos piliečiais. Jaunimo mainai ir pagal „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusą ir juos pakeisiančias programas vykdomi projektai yra tarpkultūrinio mokymosi ir įgalėjimo šaltiniai, ypač jaunuoliams, kurie turi mažiau galimybių.
Šios galimybės jaunuoliams turėtų būti palaikomos vykdant ES bendradarbiavimą jaunimo klausimais. Šiame bendradarbiavime turėtų būti naudojamasi tokiomis ES programomis kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas ir juos pakeisiančiomis programomis, siekiant plėsti žinias apie jaunuolius ir jų lūkesčius ir stiprinti politinį bendradarbiavimą bei bendruomenės kūrimą.
ES jaunimo strategija taip pat turėtų būti skatinamas ES ir šalių kandidačių, Rytų partnerystės ir Vakarų Balkanų šalių partnerių jaunuolių ryšiai (7), taip pat jų ryšiai su kitomis trečiosiomis valstybėmis, su kuriomis ES yra sudariusi atitinkamai asociacijos arba bendradarbiavimo susitarimus, padedant ES per atitinkamas ES finansavimo programas.
PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR EUROPOS KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE:
|
— |
visiems jaunuoliams ir jaunimo darbuotojams užtikrinti prieinamas tarpvalstybinio judumo, įskaitant savanorišką veiklą pilietinės visuomenės sektoriuje, galimybes, pašalinant kliūtis ir įgyvendinant paramos priemones, ypatingą dėmesį skiriant jaunuoliams, turintiems mažiau galimybių, |
|
— |
raginti jaunuolius dalyvauti solidarumo veikloje, propaguojant paramos schemas, ir siekti užtikrinti ES finansavimo priemonių ir nacionalinių, regioninių ir vietos schemų papildomumą ir sinergiją, |
|
— |
aktyviai įtraukti jaunuolius ir jaunimo organizacijas į atitinkamų ES finansavimo programų kūrimą, įgyvendinimą ir vertinimą, |
|
— |
dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir toliau plėtoti veiksmingas sistemas, skirtas neformaliojo mokymosi ir savišvietos metu, įskaitant solidarumo ir savanorišką veiklą, įgytiems įgūdžiams ir kompetencijoms patvirtinti ir pripažinti, tęsiant 2012 m. Tarybos rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo įgyvendinimą. |
c. Suteikti galių
Suteikti galių jaunuoliams reiškia raginti juos prisiimti atsakomybę už savo pačių gyvenimus. Tam reikalingi būtini ištekliai, priemonės ir aplinka, pasiruošusi skirti tinkamą dėmesį jaunuolių nuomonei. Šiuo metu jaunuoliai visoje Europoje patiria įvairių iššūkių, pavyzdžiui, sunkumų naudotis savo socialinėmis teisėmis, socialinę atskirtį ir diskriminaciją, taip pat melagingų naujienų ir propagandos keliamas grėsmes.
Siekiant įveikti šiuos iššūkius ir taip sudaryti sąlygas iš tiesų suteikti galių jaunimui, būtina bendradarbiauti politikos, kuria sprendžiamos konkrečios jaunuolių situacijos, srityse ir taip pagerinti jaunuolių gyvenimą ES.
Šiame kontekste darbas su jaunimu visomis jo formomis gali būti varomoji įgalėjimo jėga: darbas su jaunimu suteikia neprilygstamos naudos jaunuoliams žengiant į suaugusiųjų pasaulį (8), nes užtikrinama saugi aplinka jiems įgyti pasitikėjimo savimi ir neformaliai mokytis. Yra žinoma, kad darbas su jaunimu padeda jaunimui įgyti svarbių asmeninių, profesinių ir verslumo kompetencijų ir įgūdžių, pavyzdžiui, kolektyvinio darbo, lyderystės, tarpkultūrinių kompetencijų, projektų valdymo įgūdžių, problemų sprendimo ir kritinio mąstymo kompetencijų. Kai kuriais atvejais darbas su jaunimu – tai tiltas į išsilavinimą, mokymą ar darbą, apsaugantis nuo atskirties.
Siekiant pasinaudoti šia nauda, didėja poreikis pripažinti neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus, pasiektus darbo su jaunimu metu; tai ypač naudinga tiems, kurie neturi pakankamos formalios kvalifikacijos, kaip vienas iš būdų padidinti įsidarbinimo galimybes. Pripažinimą galima pagerinti sistemingiau naudojant kokybiškas priemones.
PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR EUROPOS KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE:
|
— |
plėtoti ir įgyvendinti Europos darbo su jaunimu darbotvarkę siekiant darbo su jaunimu kokybės, naujovių ir pripažinimo. Siekiant išnaudoti visą potencialą, būtina integruoti jaunimo atstovybių, jaunimo organizacijų, jaunimo darbuotojų ir jaunimo srities tyrėjų praktinę patirtį. Turėtų būti raginama siekti daugiau sinergijos su Europos Tarybos šioje srityje vykdomu darbu, |
|
— |
remti kokybiško darbo su jaunimu plėtojimą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, įskaitant šios srities politikos plėtojimą, jaunimo darbuotojų rengimą, teisinių sistemų kūrimą ir pakankamų išteklių skyrimą, |
|
— |
remti darbo su jaunimu veiklą visais lygmenimis, įskaitant vietos lygmenį, ir pripažinti jaunimo organizacijų vaidmenį kompetencijų ugdymo ir socialinės įtraukties srityse, kurį jos atlieka per darbą su jaunimu ir neformaliojo švietimo veiklą, atsižvelgiant į nacionalinę, regioninę ir vietos veiklą šioje srityje, |
|
— |
kurti ir toliau plėtoti, kai ir kur įmanoma, lengvai prieinamus jaunimo informacijos centrus, kurie teiktų įvairias paslaugas ir (arba) teiktų informaciją, įskaitant finansines konsultacijas, konsultacijas ir paramą karjeros, sveikatos ir santykių klausimais, taip pat švietimo, kultūros ir užimtumo galimybių klausimais. |
TODĖL PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR EUROPOS KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE:
3. Bendradarbiauti remiantis priemonėmis ir valdymo srities veiksmais
Siekiant ES jaunimo strategiją įgyvendinti praktikoje visoje ES ir valstybėse narėse, reikalingos konkrečios priemonės. Toliau nurodytos priemonės bus naudojamos ES jaunimo strategijos tikslams pasiekti, kai tikslinga, vietos, regioniniu, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmenimis:
|
a. |
įrodymais grįstas jaunimo politikos formavimas ir žinių kaupimas: ES jaunimo politika turėtų būti grindžiama įrodymais ir pagrįsta realiais jaunimo poreikiais ir situacijomis. Tam reikia nuolat vykdyti tyrimus, plėtoti žinias ir vykdyti jaunuoliams ir jaunimo organizacijoms skirtą informavimo veiklą. Itin svarbu rinkti suskirstytus duomenis apie jaunuolius siekiant didinti supratimą apie skirtingų jaunuolių grupių, visų pirma tų, kurie turi mažiau galimybių, poreikius. Įrodymais pagrįstas politikos formavimas turėtų būti vykdomas remiantis jaunimo vikiu, jaunimo tyrimų tinklais, bendradarbiavimu su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip Europos Taryba, EBPO ir kitais subjektais, įskaitant jaunimo organizacijas. |
|
b. |
Tarpusavio mokymasis ir sklaida. Valstybių narių, Europos Komisijos ir atitinkamumų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio mokymasis turėtų būti viena iš pažangos įgyvendinant jaunimo politiką priemonių tiek pagrindinėse, tiek įvairius sektorius apimančiose srityse. Ekspertų grupės toliau plėtos politikos gaires, praktines priemones ir dalysis gerąja patirtimi. Šia strategija bus pasiūlyta naujų tarpusavio mokymosi priemonių, kaip antai tarpusavio vertinimas ir tarpusavio konsultavimas, aukšto lygio forumai, analizė ir tyrimai, laikantis ES jaunimo strategijos prioritetų apskritai ir pagal kas trejus metus teikiamus darbo planus. Ja bus siekiama sistemingesnio požiūrio į kokybišką jaunimo informavimą, specialiąsias paslaugas ir sklaidą, remiantis pagal ją veikiančiais tinklais. |
|
c. |
Dalyvaujamasis valdymas: siekiant pripažinti, kad jaunuoliai yra savo pačių gyvenimo žinovai, labai svarbu užtikrinti, kad jaunuoliai ir jiems atstovaujančios organizacijos būtų įtraukti į įvairius ES jaunimo strategijos įgyvendinimo etapus. Dalyvavimas ne tik didina jaunuolių ir jiems rūpimų klausimų matomumą, bet ir didina sprendimus jaunimo politikos klausimais priimančių asmenų matomumą jaunimo akyse. Be to, dalyvavimu siekiama padidinti jaunimo politikos sričių teisėtumą ir pripažinimą. Siekiant sukurti reguliaraus pilietinio dialogo pagrindą, suteikti suinteresuotiesiems subjektams didesnį vaidmenį koordinuojant strategijos įgyvendinimą, pasiūlyti galimybių keistis informacija apie veiklą ir rezultatus, ES jaunimo strategijos platformos tikslas bus palengvinti dalyvaujamąjį valdymą ir strategijos įgyvendinimo koordinavimą. Komisijos prašoma rengti specialius posėdžius, į kuriuos rinktųsi atitinkamai ES institucijų, valstybių narių, nacionalinių agentūrų, susijusių su programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusu, jaunimo organizacijų atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai, taip pat vietos ir regioninės valdžios institucijos. |
|
d. |
ES programų ir fondų sutelkimas. Strategija bus skatinamas veiksmingas ES programų ir fondų, pavyzdžiui, programos „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“, įskaitant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, „Kūrybiška Europa“ ir juos pakeičiančių programų ir fondų lėšų naudojimas. Valstybių narių prašoma išnagrinėti finansavimo šaltinių ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis sinergiją. |
|
e. |
Finansavimo ES lėšomis stebėsena. ES veiksmų skaidrumas jaunimui turėtų apimti ES išlaidų jaunimui stebėseną, atitinkamai naudojant esamus mechanizmus. |
|
f. |
Informavimas apie ES jaunimo strategiją. Atsižvelgiant į skirtingus suinteresuotuosius subjektus, dalyvaujančius formuojant jaunimui skirtą politiką, svarbu išsamiai ir jaunimui suprantama kalba pranešti apie ES jaunimo strategijos tikslą ir turinį. ES jaunimo strategija kartu su pranešimu, kuriame išdėstyti Europos jaunimo tikslai, gali būti labai vertingi asmenims, aktyviai dalyvaujantiems formuojant jaunimo politiką, taip pat su ta sritimi nesusijusiems subjektams, sukuriant naują ir pozityvų ES jaunimo politikos ir darbo su jaunimo Europoje naratyvą. |
|
g. |
Būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumentas (9). Būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumentu (BNVPD) ketinama suteikti galimybę valstybėms narėms savanorišku pagrindu pasidalyti savo prioritetais pagal ES jaunimo strategiją. Šio planavimo dokumento tikslas – didinti skaidrumą įgyvendinant jaunimo politiką regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Tai turėtų padėti nustatyti atitinkamus tarpusavio mokymosi veiklos partnerius, reaguojant į individualius valstybių narių poreikius. Siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, BNVPD turėtų būti grindžiamas esamomis nacionalinėmis jaunimo politikos sistemomis/nacionalinėmis jaunimo strategijomis. |
|
h. |
ES jaunimo dialogas (10). Remiantis struktūrinio dialogo su jaunimu ir jaunimo organizacijomis pasiekimais, bus sukurtas naujas ES jaunimo dialogas, jam skiriant būtinas priemones, siekiant įtraukti daugiau sprendimus priimančių asmenų ir jaunuolių, ypač tų, į kurių nuomonę neįsiklausoma ir (arba) kurie turi mažiau galimybių sprendimų priėmimo procesuose ir įgyvendinant ES jaunimo strategiją, skatinant jų įsitraukimą ir jų politinį dalyvavimą ES ir apskritai visuomenės gyvenime. Be to, ES jaunimo dialogo nacionalinėms darbo grupėms ir Europos Komisijai turėtų būti palengvintos galimybės reguliariau keistis nuomonėmis. |
|
i. |
ES jaunimo reikalų koordinatorius. Taryba palankiai vertina ketinimą Europos Komisijoje įsteigti ES jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę, kurios tikslas – didinti įvairius sektorius apimantį bendradarbiavimą, taip pat plėtoti žinias ir keistis Europos Komisijos tarnybose informacija jaunimo klausimais. ES jaunimo reikalų koordinatorius turėtų bendradarbiauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų užtikrinta nuosekli komunikacija jaunimo atžvilgiu. |
|
j. |
Jaunimo informavimas ir parama jaunimui. Užtikrinus tinkamas kokybiškas jaunimo informavimo paslaugas ir platformas visais lygmenimis, įskaitant Europos jaunimo portalą, ir remiant Europos masto organizacijoms, galima propaguoti lygias jaunuolių galimybes susipažinti su kokybiška informacija apie jų teises, galimybes, jaunimo reikalų tarnybas ir jaunimui skirtas ES programas. |
|
k. |
ES jaunimo reikalų darbo planai. ES jaunimo strategija bus skirta trejų metų darbo laikotarpiams, apimantiems du iš anksto nustatytų trijų valstybių narių grupių pirmininkavimo laikotarpius. Atitinkamų darbo laikotarpių prioritetai ir veiksmai bus išdėstyti ES jaunimo reikalų darbo planuose. Šiuos ES darbo planus Taryba nustatys kartu su Komisija; pirmasis darbo planas bus skirtas 2019–2021 m. laikotarpiui (11). Šie planai turėtų būti pagrįsti šios strategijos pagrindiniais principais ir prioritetais, atsižvelgiant į sprendžiamus klausimus kitų sudėčių Taryboje ir jos parengiamuosiuose organuose atitinkamose politikos srityse. |
|
l. |
Stebėsena, ataskaitų teikimas, vertinimas. Siekiant peržiūrėti ir palengvinti pažangą politikos koordinavimo srityje, turėtų būti periodiškai atliekama padarytos pažangos stebėsena. Siekiat palengvinti valstybių narių tarpusavio mokymąsi, turėtų būti nustatyti gerosios praktikos pavyzdžiai ir jų perkėliamumo sąlygos. Komisija kas trejus metus teiks ES jaunimo strategijos įgyvendinimo ataskaitas, remdamasi, inter alia, valstybių narių ir jaunimo vikyje pateikiama informacija. Jaunimo vikyje toliau bus teikiama informacija apie nacionalinės jaunimo politikos raidą. ES lygmeniu jaunimo organizacijos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai per ES jaunimo strategijos platformą aktyviai dalyvaus pažangos stebėsenoje. Bendrai jaunimo padėčiai valstybėse narėse stebėti galima naudoti ES jaunimo rodiklių suvestinę. Valstybių narių ir Komisijos prašoma peržiūrėti rodiklių suvestinę per pirmuosius metu po ES jaunimo strategijos priėmimo. Galėtų būti nustatyti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai ir kriterijai, pritaikyti prie valstybių narių poreikių ir atitinkamų sektorių; jais būtų remiamasi palyginant geriausios praktikos pavyzdžius ir atliekant strategijos įgyvendinimo stebėseną. Nuo 2019 m. turėtų būti atliekama ES finansuojamų mokslinių tyrimų projektų politikos peržiūra siekiant padaryti atitinkamas išvadas dėl jaunimo politikos srities. |
|
m. |
Laikotarpio vidurio peržiūra. Taryba turi atlikti ES jaunimo strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą remdamasi vertinimo ataskaita, kurią Komisija turi pateikti ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Atitinkamai 2024 m. ji turi peržiūrėti šią rezoliuciją, kad ją pritaikytų prie galimų naujų pokyčių ir poreikių. |
(1) Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.).
Tarybos ir Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos (2002 m. birželio 27 d.).
(2) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound), skirsnis nesimokančio ir nedirbančio jaunimo klausimais: https://www.eurofound.europa.eu/topic/NEETs
(3) Dok. 9264/18 ADD 2, SWD(2018) 169 final, 1–7 dalys.
(4) Komisijos komunikatas „Investicijos į Europos jaunimą“ (COM(2016)940), Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje po 2018 m. strateginių perspektyvų, 2017 m. gegužės mėn.
(5) Dok. 9264/18 + ADD 1–ADD 8 – COM(2018) 269 final.
(6) Išsamesnė informacija pateikiama 1 priede dėl ES jaunimo dialogo.
(7) https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/policy/eu-and-western-balkans_en
(8) Ekspertų grupė „Darbo su jaunimu, neformaliojo mokymosi ir savišvietos indėlis įveikiant iššūkius, su kuriais susiduria jaunuoliai, visų pirma iš švietimo sistemos pereidami į darbo rinką“. http://ec.europa.eu/assets/eac/youth/library/reports/contribution-youth-work-summary_en.pdf
(9) Išsamesnė informacija pateikiama 2 priede dėl būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumento.
(10) Išsamesnė informacija pateikiama 1 priede dėl ES jaunimo dialogo.
(11) Išsamesnė informacija pateikiama 4 priede dėl 2019–2021 m. ES jaunimo reikalų darbo plano.
1 PRIEDAS
dėl ES jaunimo dialogo
1. Įvadas
ES jaunimo dialogas – dialogas su jaunimu ir jaunimo organizacijomis, kuriame dalyvauja politikos formuotojai ir sprendimus priimantys asmenys, taip pat atitinkamai ekspertai, mokslo darbuotojai ir kiti susiję pilietinės visuomenės subjektai. Šis dialogas yra forumas, kuriame nuolat vyksta bendri svarstymai ir konsultacijos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje prioritetų, įgyvendinimo ir tolesnės su juo susijusios veiklos (1).
ES jaunimo dialogas yra struktūrinio dialogo proceso, kuris buvo nustatytas rezoliucija dėl bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) ir vėlesniais metais toliau plėtojamas atitinkamai pagal nuolatinės stebėsenos ir vertinimo rezultatus, raidos rezultatas (2).
2017 m. gegužės mėn. priimtoje Tarybos rezoliucijoje dėl struktūrinio dialogo būsimo plėtojimo valstybių narių ir Komisijos prašoma „atlikti struktūrinio dialogo proceso ir jo tikslų dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje po 2018 m. sistemos peržiūrą ir apsvarstyti naujoviškus ir veiksmingus prasmingo ir konstruktyvaus dialogo skatinimo ir ryšių su jaunuoliais iš įvairių visuomenės sluoksnių, jaunimo organizacijomis, jaunimo klausimus tiriančiais mokslo darbuotojais ir politikos formuotojais, įskaitant kitų atitinkamų sektorių suinteresuotuosius subjektus, palaikymo būdus.“ (3)
2. ES jaunimo dialogo tikslai
ES jaunimo dialogas turėtų prisidėti prie bendrų tikslų ir jame turėtų būti vadovaujamasi pagrindiniais ES jaunimo strategijos principais, kaip išdėstyta pirmiau nurodytoje rezoliucijoje.
Konkretūs ES jaunimo dialogo tikslai yra:
|
a) |
skatinti jaunimą dalyvauti demokratiniame gyvenime, kaip numatyta SESV 165 straipsnyje; |
|
b) |
propaguoti lygiateisį merginų ir vaikinų dalyvavimą; |
|
c) |
įtraukti įvairias nuomones ir užtikrinti visiems jaunuoliams atviras galimybes prisidėti prie politikos formavimo; |
|
d) |
įnešti teigiamų pokyčių į jaunimo politiką vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis; |
|
e) |
sustiprinti jaunuolių pilietiškumo kompetencijas ir priklausomybės visuomenei ir Europos Sąjungai jausmą. |
3. ES jaunimo dialogo įgyvendinimas
Pageidautina, kad ES jaunimo dialogas būtų rengiamas 18 mėnesių trukmės darbo ciklais, nustatant kiekvienam ciklui po vieną teminį prioritetą, kuris būtų glaudžiai susijęs su ES jaunimo strategijos prioritetais ir Europos jaunimo tikslais (kai tikslinga).
Kiekvieno ciklo metu turėtų būti remiamasi ankstesnio ciklo metu išmoktomis žiniomis. Siekiant stebėti kokybės rezultatus ir viso proceso poveikį apskritai, labai svarbu vykdyti nuolatinę tolesnę veiklą. Visi atitinkamu lygmeniu dalyvaujantys partneriai visuose proceso etapuose turėtų vykdyti kokybines ir (arba) kiekybines poveikio vertinimo procedūras.
Atsižvelgiant į pirmiau minėtus tikslus, jaunimo dialogas turėtų būti grindžiamas požiūriais, kuriais skatinama dalyvauti skirtinguose etapuose:
|
a) |
informavimo apie dalyvavimo galimybes ir apie bendrą temą, teikiamo pradedant vietos ir baigiant Europos lygmeniu; |
|
b) |
konsultacijų, įskaitant bendravimo metodus internete ir realiame gyvenime, taip pat įrodymais pagrįstus mokslinių tyrimų rezultatus; |
|
c) |
tiesioginio dialogo tarp sprendimus priimančių asmenų ir jaunimo, remiantis metodinių požiūrių, iki šiol išplėtotų struktūrinio dialogo metu, geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat nuolatinėmis naujovėmis šiuo atžvilgiu; |
|
d) |
nuolatinės partnerystės valdant procesą nacionaliniu ir Europos lygmenimis, įskaitant, kai tikslinga, partnerystes su atitinkamais sektoriais pagal ciklo temą. |
4. ES jaunimo dialogo valdymas
ES jaunimo dialogo valdymas turėtų būti toliau grindžiamas praėjusių laikotarpių patirtimi, kartu siekiant aiškesnio ir efektyvesnio proceso.
Siekiant remti ES jaunimo dialogo įgyvendinimą ir valdymą, gali būti naudingos įvairios partnerystės skirtingais lygmenimis, pvz., su jaunimo reikalų tarybomis, jaunimo organizacijomis ir kitais jaunimo srities suinteresuotaisiais subjektais, taip pat partneriais iš kitų sektorių.
Valstybės narės skatinamos įgalinti jaunimą dalyvauti visuose ES jaunimo dialogo įgyvendinimo etapuose, inter alia, suteikiant nacionalinei jaunimo tarybai vadovaujantį vaidmenį nacionalinėje darbo grupėje.
(1) Dok. 11865/18. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013.
(2) Dok. 9264/18 ADD 1. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl atvirojo koordinavimo metodo jaunimo reikalų srityje 2010–2018 m. rezultatų, pridėtas prie Komisijos komunikato „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“.
(3) Dok. 9632/17. Tarybos rezoliucija dėl struktūrinio dialogo ir dialogo su jaunimu plėtojimo ateityje Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje politikos kontekste po 2018 m.
2 PRIEDAS
dėl būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumento
Siekiant padidinti jaunimo politikos įgyvendinimo regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis skaidrumą, būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumentais (BNVPD) ketinama suteikti galimybę valstybėms narėms savanorišku pagrindu pasidalyti savo prioritetais pagal ES jaunimo strategiją.
Valstybių narių jaunimo politika yra viena iš svarbiausių ES jaunimo strategijos įgyvendinimo priemonių. Ši politika dažnai įtraukiama į nacionalinę jaunimo strategiją arba į lygiavertį jaunimo politikos planavimo dokumentą. Tokios nacionalinės jaunimo strategijos turinys gali būti labai svarbus kitoms valstybėms narėms, padedant joms nustatyti sinergiją, palengvinti tarpusavio mokymąsi ir padėti nustatyti ir sutelkti valstybių narių skirtingus interesus ir konkrečius poreikius jaunimo politikos plėtojimo srityje.
Būsimų nacionalinių prioritetų jaunimo reikalų srityje sukaupimo tikslas yra:
|
— |
sukurti žinių bazę, kuria remiantis būtų galima inicijuoti potencialius dvišalius ar daugiašalius projektus ir veiklą jaunimo politikos formavimo srityje, |
|
— |
sudaryti galimybę valstybėms narėms pradėti strategiškai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis nacionalinių poreikių ir būsimų strategijų atžvilgiu, |
|
— |
nustatyti valstybių narių tarpusavio mokymosi sritis, |
|
— |
suteikti nacionalinei ir regioninei veiklai vaidmenį Europos arenoje. |
Savo BNVPD valstybės narės galėtų:
|
— |
nurodyti atsakinguosius subjektus, |
|
— |
apibrėžti Europos prioritetų perkėlimą į nacionalinį kontekstą, sujungiant juos su konkrečiais veiksmais, |
|
— |
apibrėžti, kaip planuose nurodyti veiksmai susisieja su jaunimui skirtomis nacionalinėmis ir ES finansavimo programomis, pvz., „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusu, Jaunimo garantijų iniciatyva ir jas pakeičiančiomis programomis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. |
Rengiant BNVPD būtų idealu laikytis jaunimo dalyvavimo politikos formavimo procese principo. Taip pat galėtų būti skatinamas nacionalinių agentūrų, susijusių su programa „Erasmus+“, ir Europos solidarumo korpuso dalyvavimas šiame procese, kartu bendradarbiaujant su skirtingais įvairius sektorius apimančiais subjektais.
Siekiant kuo geriau išnaudoti tarpusavio mokymosi ir sinergijos potencialą, BNVPD turėtų būti skelbiami viešai.
3 PRIEDAS
dėl Europos jaunimo tikslų
Europos jaunimo tikslai (1) yra struktūrinio dialogo „Jaunimas Europoje: kas toliau?“ su jaunimu, sprendimus priimančiais asmenimis, mokslo darbuotojais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais 6-ojo ciklo rezultatas. Šio ciklo tikslas buvo surinkti jaunuolių nuomones ir visiems kartu prisidėti prie 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos kūrimo.
Europos jaunimo tikslų dokumente pateikiama vizija Europai, kuri įgalina jaunuolius išnaudoti visą savo potencialą. Jame nustatytos įvairius sektorius apimančios sritys, kurios daro poveikį jaunuolių gyvenimui, ir nurodomi iššūkiai, kuriuos reikia įveikti.
Struktūrinio dialogo 6-jo ciklo pirmajame etape daugiausia dėmesio buvo skirta visiškai naujų idėjų ieškojimui ir ciklo temos bendro supratimo nustatymui. Jaunuoliai kartu su sprendimus priimančiais asmenimis nustatė jaunimo reikalų srities politikos formavimui aktualias temas, kuriomis remdamiesi dalyvaujantys mokslo darbuotojai surengė Europos masto konsultacijas. Kitame konsultacijų etape pasitelkus tikslines grupes, tyrimus ir kitus metodus dalyvavo jaunuoliai iš visos Europos ir iš pačios įvairiausios aplinkos. Remdamiesi šių konsultacijų rezultatais, jaunimo atstovai ir sprendimus priimantys asmenys kartu suformulavo 11 Europos jaunimo tikslų (išvardyti toliau), kuriuos ministrai kituose ES jaunimo reikalų tarybos politiniuose debatuose labai palankiai įvertino. Paskutiniame ciklo etape daugiausia dėmesio skirta konkrečių veiksmų planavimui ir būdų, kaip įgyvendinti Europos jaunimo tikslus, nagrinėjimui.
Valstybių narių ir Komisijos pagal jų atitinkamą kompetenciją prašoma pasisemti įkvėpimo iš, be kita ko, Europos jaunimo tikslų ir šią viziją įtraukti, kai tinkama, į visų susijusių krypčių politiką ir darbotvarkes.
Deramai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, į Europos jaunimo tikslų dokumentą turėtų būti žiūrima vadovaujantis nacionaliniais ir Sąjungos teisės aktais ir atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Europos jaunimo tikslai nėra teisiškai privalomi tikslai.
|
|
#1 PRIARTINTI ES PRIE JAUNIMO Bendra informacija: Vis daugiau jaunuolių stokoja pasitikėjimo ES, jiems yra nelengva suprasti Sąjungos principus, vertybes ir veikimą. Taip pat buvo nustatyta, kad viena iš tarp jaunuolių kylančio euroskepticizmo priežasčių yra demokratijos stoka ES procesuose. |
Tikslas. Puoselėti jaunimo priklausymo Europos projektui jausmą ir tiesti tiltą tarp ES ir jaunuolių siekiant atkurti pasitikėjimą ir didinti dalyvavimą.
Tikslai
|
— |
Garantuoti reikšmingą jaunimo dalyvavimą ir dialogą visuose ES sprendimų priėmimo etapuose gerinant esamus dalyvavimo mechanizmus ir kuriant naujus. |
|
— |
Užtikrinti vienodą prieigą prie kokybiškos, nešališkos ir jaunimui patogios naudoti informacijos apie tai, kaip ES veikia, kaip megzti su ja ryšius ir kokių galimybių ji teikia. |
|
— |
Įvesti ir didinti švietimą apie Europą ir ES formaliose ir neformaliose aplinkose. |
|
— |
Garantuoti teisingą visų valstybių narių atžvilgiu atstovavimą politiniuose ir administraciniuose ES organuose, atitinkant vienodų piliečių teisių principą. |
|
— |
Didinti ES jaunimo programų biudžetą ir poveikį. |
|
— |
Didinti jaunuolių pasitikėjimą ES projektu sprendžiant su demokratijos stoka ir skaidrumo bei matomumo trūkumu susijusius klausimus. |
|
— |
Institucionalizuoti ES politikos patogumo jaunimui ir šios politikos poveikio ir pasekmių jaunimui vertinimą. |
|
|
#2 VISŲ LYČIŲ LYGYBĖ (2) Bendra informacija: Diskriminacija lyties pagrindu vis dar daro poveikį daugeliui jaunuolių, ypač merginoms. Lygios galimybės ir galimybės naudotis savo teisėmis turi būti užtikrintos visų lyčių jaunuoliams, įskaitant nebinarinius ir LGBTIQ+ (3) jaunuolius. |
Tikslas. Užtikrinti visų lyčių lygybę ir lyčiai atžvalgius požiūrius visose jauno žmogaus gyvenimo srityse.
Tikslai
|
— |
Kovoti su diskriminacija ir užtikrinti lygias visų lyčių teises kultūriniame, politiniame ir socioekonominiame gyvenime. |
|
— |
Pasiekti visuotinį informuotumą apie nelygybę ir diskriminaciją dėl lyties, visų pirma žiniasklaidoje. |
|
— |
Nutraukti smurtą dėl lyties sprendžiant šią problemą ir kovojant su visomis jos apraiškomis. |
|
— |
Šalinti stereotipinius lyties vaidmenis ir švietimo sistemose, šeimos gyvenime, darbo vietoje ir kitose gyvenimo srityse leisti atsiskleisti įvairioms lytinėms tapatybėms. |
|
— |
Nutraukti struktūrinę diskriminaciją dėl lyties darbo rinkoje ir užtikrinti lygias teises, prieigą ir galimybes. |
|
— |
Užtikrinti vienodą užmokestį už tą patį darbą ir vienodą pareigų pasidalijimą priežiūros srityje. |
|
— |
Užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti formaliajame ir neformaliajame švietime ir tai, kad švietimo sistemų struktūra būtų pagrįsta lyčiai atžvalgiais požiūriais. |
|
|
#3 ĮTRAUKIOS VISUOMENĖS Bendra informacija: Trečdaliui jaunuolių Europoje kyla skurdo ir socialinės atskirties rizika. Daugelis neturi galimybės naudotis savo socialinėmis teisėmis. Daugelis ir toliau susiduria su daugialype diskriminacija, patiria išankstinį nusistatymą ir neapykantos nusikaltimus. Dėl naujų migracijos reiškinių kilo keletas socialinių ir su įtrauktimi susijusių iššūkių. Todėl itin svarbu dirbti siekiant užtikrinti visų jaunuolių Europoje teises, įskaitant labiausiai marginalizuotų ir patiriančių atskirtį. |
Tikslas. Užtikrinti visų jaunuolių įgalėjimą ir įtrauktį visuomenėje.
Tikslai
|
— |
Teikti teisinę apsaugą ir užtikrinti tarptautinių teisinių dokumentų vykdymą siekiant kovoti su visų rūšių diskriminacija ir neapykantą kurstančiomis kalbomis, pripažįstant, kad jaunuoliai patiria daugialypę diskriminaciją. |
|
— |
Stiprinti marginalizuotų jaunuolių informavimo pastangas, siekiant užtikrinti, kad jie būtų informuoti apie jiems prieinamas erdves, galimybes ir patirtis. |
|
— |
Užtikrinti, kad visi marginalizuoti jaunuoliai turėtų lygias galimybes naudotis formaliojo ir neformaliojo mokymosi aplinkomis, nagrinėjant visus su įtrauktimi susijusius aspektus. |
|
— |
Tobulinti ugdytojų gebėjimus dirbti su marginalizuotais jaunuoliais. |
|
— |
Suteikti daugiau erdvių, galimybių, išteklių ir programų siekiant puoselėti dialogą ir socialinę sanglaudą, taip pat kovoti su diskriminacija ir segregacija. |
|
— |
Stiprinti socialinę paramą įgyvendinant teisę į pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, teisingas darbo sąlygas, visuotinę teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat užtikrinti specialias priemones marginalizuotiems jaunuoliams. |
|
— |
Užtikrinti, kad marginalizuoti jaunuoliai dalyvautų visuose sprendimų priėmimo procesuose ir būtų pagrindiniai veikėjai, visų pirma procesuose, susijusiuose su jų teisėmis, gerove ir interesais. |
|
|
#4 INFORMACIJA IR KONSTRUKTYVUS DIALOGAS Bendra informacija: Jaunuoliai patiria sunkumų siekdami patikrinti informacijos tikslumą ir patikimumą. Jiems reikia geresnio pasirengimo, kad jie galėtų orientuotis medijų aplinkoje ir dalyvauti konstruktyviame dialoge. |
Tikslas. Užtikrinti, kad jaunuoliai turėtų geresnę prieigą prie patikimos informacijos, remti jų gebėjimą kritiškai vertinti informaciją ir įsitraukti į dalyvaujamąjį ir konstruktyvų dialogą.
Tikslai
|
— |
Užtikrinti jaunuolių įgalėjimą, kad jie būtų kritiški ir atsakingi informacijos vartotojai ir kūrėjai. |
|
— |
Užtikrinti, kad jaunuoliai gebėtų atpažinti naujienas, kuriomis pakartotinai skleidžiama melaginga informacija, ir galėtų apie tai pranešti, ir kad jie galėtų patikrinti naudojamų naujienų šaltinių patikimumą. |
|
— |
Užtikrinti, kad jaunuoliai gebėtų atpažinti neapykantą kurstančias kalbas ir diskriminacijos apraiškas internete ir realiame gyvenime, ir galėtų apie tai pranešti. |
|
— |
Užtikrinti, kad jaunuoliai galėtų dalyvauti pagarbiame, tolerantiškame ir neagresyviame dialoge tiek internete, tiek realiame gyvenime. |
|
— |
Užtikrinti, kad būtų lengvai prieinama suprantama ir jaunimui patogia forma pateikiama informacija, parengta pagal etikos kodeksus ir kokybės standartus. |
|
— |
Užtikrinti, kad tėvai ir prižiūrintys asmenys, taip pat visi asmenys, dalyvaujantys jaunuolių švietime ir mokyme, būtų įgiję medijų ir skaitmeninio raštingumo įgūdžių ir kad jie būtų patikimi informacijos jaunuoliams šaltiniai. |
|
|
#5 PSICHIKOS SVEIKATA IR GEROVĖ Bendra informacija: Labai daug jaunuolių visoje Europoje reiškia susirūpinimą dėl psichikos sveikatos problemų, kaip antai didelio streso, nerimo, depresijos ir kitų psichikos ligų paplitimo tarp savo bendraamžių, ir tokių jaunuolių vis daugėja. Jaunuoliai nurodo šiandien patiriantys didžiulį visuomenės spaudimą ir pabrėžia būtinybę teikti geresnes psichikos sveikatos priežiūros paslaugas jaunimui. |
Tikslas. Užtikrinti geresnę psichikos gerovę ir nutraukti stigmatizaciją dėl psichikos sveikatos problemų, atitinkamai skatinant visų jaunuolių socialinę įtrauktį.
Tikslai
|
— |
Skatinant individualių įgūdžių ir stipriųjų pusių vertinimą, skatinti savęs pažinimą ir mažiau konkurencingą mąstyseną. |
|
— |
Užtikrinti psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų teises į darbą ir mokslą – tiek tuo metu, kai jie serga, tiek pasveikus, kad būtų užtikrinta jų galimybė siekti savo tikslų. |
|
— |
Plėtoti įtraukų tarpsektorinį požiūrį į psichikos sveikatos paslaugų teikimą visiems, ypač marginalizuotų grupių asmenims. |
|
— |
Visiems su jaunuoliais dirbantiems specialistams, taip pat šeimos nariams ir draugams teikti kokybiškus pirmosios pagalbos mokymus psichikos sveikatos srityje. |
|
— |
Teikti įtraukumo, pagarbos principais pagrįstą ir gerai finansuojamą gydymą įtraukiant kokybiškas psichikos sveikatos priežiūras paslaugas į visas medicinos įstaigas. |
|
— |
Sutelkti dėmesį į prevencines priemones, kuriomis užtikrinama, kad jaunuoliams būtų suteikta žinių ir jie susiformuotų įgūdžius, kurių reikia geresnei psichikos gerovei. |
|
— |
Kovoti su psichikos sveikatos problemų stigma plėtojant informuotumo didinimo programas. |
|
|
#6 KAIMO JAUNIMO PAŽANGA Bendra informacija: Nepaisant ES mastu prisiimto įsipareigojimo remti kaimo plėtrą ir atsižvelgiant į tai, kad iki 2015 m. maždaug trečdalis ES gyventojų gyveno kaimo vietovėse, tebėra didelių skirtumų tarp gyvenimo miestuose ir kaimo vietovėse (4) . Todėl svarbu užtikrinti vienodas sąlygas jaunuoliams, gyvenantiems miestuose ir kaimo vietovėse. |
Tikslas. Sukurti sąlygas, kurios sudarytų jaunuoliams kaimo vietovėse galimybes realizuoti savo potencialą.
Tikslai
|
— |
Užtikrinti tinkamą infrastruktūrą kaimo vietovėse, kad jaunuoliams būtų teikiamos tinkamos viešosios paslaugos, užtikrinamas duomenų perdavimo ryšys ir galimybės rasti būstą. |
|
— |
Užtikrinti, kad kaimo vietovėse būtų kuriamos tvarios kokybiškos darbo vietos, kurios būtų prieinamos jaunuoliams. |
|
— |
Užtikrinti įvairios veiklos, skirtos jaunimui ir vykdomos su jaunimu, decentralizaciją, siekiant remti jaunuolių įtrauktį ir naudos vietos bendruomenėms. |
|
— |
Užtikrinti, kad kaimo vietovėse jaunuoliai aktyviai dalyvautų sprendimų priėmimo procesuose. |
|
— |
Užtikrinti kaimo vietovių jaunuoliams lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą. |
|
— |
Kurti teigimą kaimo vietovių įvaizdį. |
|
— |
Užtikrinti kaimo tradicijų apsaugą. |
|
|
#7 KOKYBIŠKAS DARBAS VISIEMS Bendra informacija: Jaunimas kenčia dėl didelio nedarbo, mažų garantijų darbo ir išnaudotojiškų darbo sąlygų, taip pat diskriminacijos darbo rinkoje ir darbo vietoje. Neturėdamas pakankamai informacijos ir tinkamų įgūdžių jaunimas negali visiškai integruotis į darbo rinką. Todėl reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti kokybišką darbą visiems. |
Tikslas. Garantuoti prieinamą darbo rinką su galimybėmis, kurios suteikia kokybiškas darbo vietas visiems jaunuoliams.
Tikslai
|
— |
Sukurti kokybiškas darbo vietas, garantuojančias tinkamas darbo sąlygas, darbo teises ir teisę į pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį visiems jaunuoliams. |
|
— |
Užtikrinti socialinę apsaugą ir sveikatos priežiūrą visiems jauniems darbuotojams. |
|
— |
Garantuoti vienodas sąlygas ir lygias galimybes visiems jaunuoliams siekiant panaikinti diskriminaciją darbo rinkoje. |
|
— |
Užtikrinti vienodas galimybes visiems jaunuoliams ugdyti reikiamus įgūdžius ir įgyti praktinės patirties siekiant sklandaus perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką. |
|
— |
Garantuoti, kad būtų pripažintos ir patvirtintos kompetencijos, įgytos stažuočių ir pameistrystės ir kitų formų mokymosi darbo vietoje, taip pat savanoriškos veiklos ir neformaliojo švietimo būdu. |
|
— |
Užtikrinti, kad jaunimas ir jaunimo organizacijos kaip lygiaverčiai partneriai dalyvautų plėtojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant užimtumo politiką visais lygmenimis. |
|
— |
Užtikrinti vienodas galimybes gauti kokybišką informaciją ir naudotis paramos mechanizmais, kad jaunimas pasirengtų kintančiai darbo rinkai ir būsimam darbui. |
|
|
#8 KOKYBIŠKAS MOKYMASIS Bendra informacija: Švietimas tebėra vienas iš svarbiausių aktyvaus pilietiškumo, įtraukios visuomenės ir įsidarbinamumo veiksnių. Todėl mums reikia plėsti mūsų XXI a. švietimo viziją daugiau dėmesio skiriant universaliesiems įgūdžiams, į studentus orientuotam mokymuisi ir neformaliajam švietimui siekiant užtikrinti tikrai lygias ir visuotines kokybiško mokymosi galimybes. |
Tikslas. Integruoti ir pagerinti įvairias mokymosi formas padedant jaunimui pasirengti nuolat kintančio gyvenimo XXI a. iššūkiams.
Tikslai
|
— |
Garantuoti visuotines ir lygias galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir mokymosi visą gyvenimą paslaugas. |
|
— |
Užtikrinti, kad visi jaunuoliai turėtų galimybes gauti tinkamai finansuojamo pripažįstamo ir patvirtinto neformaliojo švietimo paslaugas visais lygmenimis. |
|
— |
Skatinti atvirumą ir remti tarpasmeninių santykių plėtojimą ir tarpkultūrinių įgūdžių ugdymą. |
|
— |
Kiekviename švietimo procese kurti ir įgyvendinti labiau asmeninėms reikmėms pritaikytus, dalyvavimu bei bendradarbiavimu pagrįstus ir į besimokančiuosius orientuotus metodus. |
|
— |
Garantuoti, kad išsilavinimas visiems jaunuoliams suteiktų gyvenimo įgūdžių, tokių kaip pinigų valdymas ir švietimas sveikatos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą, klausimais. |
|
— |
Į formalųjį ir neformalųjį švietimą įtraukti metodus, kuriais besimokančiajam suteikiamos galimybės ugdyti asmeninius įgūdžius, įskaitant kritinį ir analitinį mąstymą, kūrybiškumą ir mokymąsi. |
|
— |
Siekiant skatinti aktyvų pilietinį dalyvavimą užtikrinti jaunimui pilietiškumo ugdymą, kad jie įgytų tvirtų žinių apie politines sistemas, demokratiją ir žmogaus teises, kurios taip pat įgyjamos per bendruomeninę patirtį. |
|
|
#9 VISIEMS SKIRTA ERDVĖ IR VISŲ DALYVAVIMAS Bendra informacija: Jaunuolių dalyvavimas yra itin svarbus demokratijai, tačiau jaunuoliams poveikį darančiuose sprendimų priėmimo procesuose jiems nepakankamai atstovaujama. Siekiant remti asmeninį, kultūrinį ir politinį jaunuolių tobulėjimą, jiems reikia suteikti galimybių naudotis jų bendruomenių fizinėmis erdvėmis. |
Tikslas. Stiprinti jaunimo dalyvavimą demokratiniuose procesuose ir savarankiškumą, taip pat suteikti specialias jaunimui skirtas erdves visose visuomenės gyvenimo srityse.
Tikslai
|
— |
Užtikrinti, kad jaunimas galėtų daryti pakankamą įtaką visose visuomenės gyvenimo srityse ir visose sprendimų priėmimo procesų grandyse, nuo darbotvarkės nustatymo iki įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo, panaudojant jaunimui pritaikytus ir prieinamus mechanizmus bei struktūras, užtikrinant, kad politika atitiktų jaunimo poreikius. |
|
— |
Užtikrinti lygias galimybes visiems iš įvairios aplinkos atėjusiems jaunuoliams dalyvauti kasdieniame sprendimų priėmimo procese. |
|
— |
Didinti jaunimo dalyvavimą, taigi ir vienodą atstovavimą, rinkimų procese, taip pat išrinktuose organuose ir kituose sprendimus priimančiuose organuose visais visuomenės lygmenimis. |
|
— |
Suteikti jaunimo vadovaujamas priemones ir infrastruktūrą, vadinamąsias jaunimo erdves, pasižyminčias savarankiškumu, atvirumu ir saugumu, prieinamas visiems, kuriose būtų teikiama profesionali parama tobulinimuisi ir užtikrinamos galimybės jaunimui dalyvauti. |
|
— |
Užtikrinti, kad kiekvienam jaunuoliui būtų prieinamos saugios virtualios jaunimo erdvės, teikiančios prieigą prie informacijos ir paslaugų, taip pat užtikrinti galimybes jaunimui dalyvauti. |
|
— |
Užtikrinti tvarų finansavimą, skiriamą kokybiškam darbui su jaunimu, bendrą jo pripažinimą ir tobulinimą, siekiant sustiprinti jaunimo organizacijas ir jų vaidmenį įtraukties, dalyvavimo ir neformaliojo švietimo srityse. |
|
— |
Teikti jaunimui patogią naudoti, aktualią ir išsamią informaciją, kurią rengia jaunimo atstovai ir kuri rengiama kartu su jaunimu, kad būtų sudarytos galimybės jaunimui dalyvauti. |
|
|
#10 TVARI ŽALIOJI EUROPA Bendra informacija: Dabar dėl mūsų vartojimo mūsų aplinkai tenka neadekvati našta. Visuomenei reikia imtis veiksmų kovoti su klimato kaita ir didėjančiomis grėsmėmis aplinkai. Tačiau mūsų visuomenė negali išspręsti problemos, kurios ji nenori pripažinti. Štai kodėl visi, įskaitant jaunimą, turi pradėti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir padarinius būsimų kartų gyvenimui. Taikyti tvarumo principus nėra pasirinkimas, tai – pareiga. |
Tikslas. Sukurti visuomenę, kurioje visi jaunuoliai aplinkos požiūriu būtų aktyvūs, apsišvietę ir prisidėtų prie pokyčių savo kasdieniniame gyvenime.
Tikslai
|
— |
Užtikrinti, kad visi, įskaitant jaunimą, žinotų apie savo veiksmų padarinius aplinkai. |
|
— |
Užtikrinti visos visuomenės, ypač jaunimo, įgalėjimą, kad jie būtų pokyčių aplinkos ir darnaus vystymosi srityse varomąja jėga. |
|
— |
Atsižvelgti į kiekvieno politikos sprendimo ir pasirinkimo gyvenime poveikį aplinkai, kartu užtikrinant, kad jaunimas būtų įtrauktas į darnaus vystymosi politikos formavimą visais lygmenimis. |
|
— |
Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant nutraukti aplinkai žalingą gamybą ir vartojimą. |
|
— |
Remti ir stiprinti galimybes jaunimui vykdyti savanorišką veiklą aplinkos sektoriuje. |
|
— |
Užtikrinti, kad visi, ypač jaunimas, turėtų galimybes naudotis ekologiška infrastruktūra siekiant darnesnės gyvensenos. |
|
— |
Plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad jais remiantis būtų kuriami ekologiški sprendimai ir technologijos. |
|
|
#11 JAUNIMO ORGANIZACIJOS IR EUROPOS PROGRAMOS Bendra informacija: Jaunimo organizacijose ir Europos jaunimo programose dalyvauja milijonai jaunuolių ir jomis siekiama remti aktyvų jų pilietiškumą ir ugdyti jų gyvenimo įgūdžius. Vis dėlto jaunimo organizacijoms ir Europos jaunimo programoms skiriama nepakankamai lėšų, jos nepakankamai pripažįstamos ir prieinamos. |
Tikslas. Užtikrinti lygias galimybes visiems jaunuoliams dalyvauti jaunimo organizacijose ir Europos jaunimo programose, siekiant kurti Europos vertybėmis ir tapatybe grindžiamą visuomenę.
Tikslai
|
— |
Visiems jaunuoliams užtikrinti jaunimo organizacijų ir Europos jaunimo programų matomumą ir užtikrinti kokybišką informaciją apie jas. |
|
— |
Užtikrinti, kad ES programos skirtų pakankamai išteklių jaunimo organizacijoms, kad jos plėtotų projektus ir galėtų gauti struktūrinę paramą savo misijoms vykdyti, taip pat remti jų darbą. |
|
— |
Užtikrinti geresnį ryšį tarp jaunimo organizacijų bei Europos jaunimo programų ir švietimo sistemų, pripažįstant, kad jos yra gyvenimo įgūdžius ir aktyvų pilietiškumą puoselėjanti varomoji jėga. |
|
— |
Didinti Europos jaunimo programų prieinamumą, užtikrinti jaunimui pritaikytą administravimo procesą ir teikti paramą bei kokybišką informaciją visiems dalyviams ir pareiškėjams. |
|
— |
Užmegzti ryšius su marginalizuotais jaunuoliais ir remti juos, kad jie aktyviai dalyvautų jaunimo organizacijose, jaunimo grupėse ir ES jaunimo programose. |
|
— |
Didinti jaunimo organizacijoms ir jaunimo grupėms skiriamus išteklius ir numatyti didesnę joms skiriamų dotacijų bei iniciatyvų įvairovę. |
|
— |
Užtikrinti, kad jaunimas dalyvautų Europos jaunimo programų valdymo procesuose. |
(1) www.youthgoals.eu
Jaunimo tikslų piktogramas sukūrė Mireille van Bremen, jas galima atsisiųsti kartu su dizaino vadovu.
(2) Deramai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, terminas „visos lytys“ turėtų būti aiškinamas pagal nacionalinius ir Sąjungos teisės aktus, taip pat atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes.
(3) Santrumpa „LGBTIQ+“ siekiama apimti neheteroseksualius ir (arba) nebinarinius asmenis, raidės žymi lesbietes, gėjus, biseksualus, translyčius, „queer“/neapibrėžtos orientacijos, interseksualius asmenis; „+“ reiškia, kad sąrašas nebaigtinis.
(4) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Statistics_on_rural_areas_in_the_EU
4 PRIEDAS
dėl 2019–2021 m. ES jaunimo strategijos darbo plano
|
Data |
Darbo metodas / priemonė |
Orientacinis tikslas ir rezultatas |
Susiję jaunimo tikslai |
Siūlo |
||||||
|
Bendri rezultatai |
||||||||||
|
Vieną kartą per metus |
ES jaunimo strategijos platforma |
Bent kartą per metus (kitu laikotarpiu – suinteresuotųjų subjektų posėdžiai). Platformos darbo ataskaita turi būti išplatinta plačiai auditorijai. |
|
COM |
||||||
|
RO, FI, HR – trys pirmininkausiančios valstybės narės |
||||||||||
|
Bendra tema: „Galimybių jaunimui kūrimas“ |
||||||||||
|
2019 m. vidurys |
Rodiklių ekspertų grupė |
Politikos rodikliai, skirti padėti stebėti Jaunimo strategijos įgyvendinimo pažangą. |
|
COM |
||||||
|
2019 m. |
Tarpvalstybinio solidarumo ekspertų grupė |
Politikos rekomendacijos, skirtos Tarybos rekomendacijos dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje peržiūrai. |
|
DE, (COM) |
||||||
|
2019 m. (pirmas pusmetis) |
Tarybos išvados dėl jaunimo gebėjimų prisitaikyti prie būsimo darbo iššūkių didinimo |
|
|
RO |
||||||
|
2019 m. (pirmas pusmetis) |
Konferencija/seminaras vienodų galimybių jaunimui rasti kokybišką darbą klausimu |
Politikos rekomendacijos, parengtos kartu su jaunimu, dėl galimybių lengviau patekti į darbo rinką sudarymo. |
|
RO |
||||||
|
2019 m. (pirmas pusmetis) |
ES jaunimo atstovų bandomoji programa |
Bandomoji programa, kurioje jaunimo atstovai iš pirmininkaujančios valstybės narės gali dalyvauti įgyvendinant ir (arba) propaguojant pirmininkaujančios valstybės narės veiklą jaunimo srityje tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. |
|
RO |
||||||
|
2019 m. (antras pusmetis) |
Tarybos išvados dėl jaunimo darbuotojų švietimo ir mokymo |
Priėmimas Taryboje. Kokybiško darbo su jaunimu propagavimas pasitelkiant jaunimo darbuotojų švietimą ir mokymą. |
|
FI |
||||||
|
2019 m. (antras pusmetis) |
Tarybos išvados dėl darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis |
Priėmimas Taryboje. Bendro supratimo apie darbą su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis skatinimas ir jo strateginis plėtojimas. |
|
FI |
||||||
|
2020 m. |
Nuotolinio mokymo kursų darbo su jaunimu srityje rengimas |
Nuolatinio mokymo kursai darbo su jaunimu srityje. Tolesnė dokumento „Darbo su jaunimu tobulinimo vadovas – jūsų kokybiškos ugdymo gairės“ (2017 m.) sklaida. Tolesnė ekspertų grupės ataskaitos dėl darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis (2018 m.) sklaida. |
|
COM |
||||||
|
2020 m. |
Tarpusavio mokymosi veikla tarpsektorinių požiūrių į darbą su jaunimu klausimu |
Geriausios praktikos pavyzdžių sąvadas. |
|
COM |
||||||
|
2020 m. |
Tyrimas, siekiant parengti priemonių rinkinį jaunimo politikos srityje, kad būtų pasiektas vietos lygmuo |
Praktinio priemonių rinkinio, skirto politikos formuotojams regionų ir vietos lygmeniu parengimas, siekiant patenkinti jaunimo poreikius, itin daug dėmesio skiriant tarpsektorinėms partnerystėms. |
|
COM |
||||||
|
2020 m. |
Teisėmis grindžiamo požiūrio į jaunimo politiką ekspertų grupė |
Politikos rekomendacijos dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į jaunimą propagavimo. |
|
PT |
||||||
|
2020 m. |
Tarpusavio mokymosi veikla Galimi bendri projektai su Regionų komitetu. Daugiapakopis valdymas ir dalyvavimas |
Daugiapakopio valdymo stiprinimas skatinant jaunimo dalyvavimą politiniuose ir kituose sprendimų priėmimo procesuose vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. |
|
PT |
||||||
|
2020 m. (pirmas pusmetis) |
(galimas) Tarybos išvados dėl darbo su jaunimu kaimo vietovėse ir kartų solidarumo propagavimo |
|
|
HR |
||||||
|
2020 m. (pirmas pusmetis) |
(galimas) Tarybos išvados dėl darbo su jaunimu propagavimo didinant jaunimo sektoriaus informuotumą, teikiant informaciją ir didinant išteklius |
|
|
HR |
||||||
|
2020 m. (pirmas pusmetis) |
(galimas) tema GD susitikimui – Socialinio verslumo skatinimas tarp jaunų žmonių |
|
|
HR |
||||||
|
DE, PT, SI – trys pirmininkausiančios valstybės narės |
||||||||||
|
2020 m. (antras pusmetis) |
2008 m. Tarybos rekomendacijos dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje atnaujinimas |
Priėmimas Taryboje. Europos jaunimo programų potencialo informuoti jaunimą ir padėti kurti bendruomenes stiprinimas. |
|
DE, (COM) |
||||||
|
2020 m. (antras pusmetis) |
Tarybos rezoliucija „Darbo su jaunimu darbotvarkė (terminas laikantis galutinės ES jaunimo strategijos) |
Priėmimas Taryboje. Darbo su jaunimu Europoje srities veiksmų ir rezoliucijų santrauka/sujungimas/konsolidavimas ir bendradarbiavimo su Europos Taryba sinergijų nustatymas. |
|
DE |
||||||
|
2020 m. gruodžio mėn. |
3-iasis Europos suvažiavimas darbo su jaunimu klausimais |
Europos darbo su jaunimu darbotvarkės ir Europos Tarybos rekomendacijos dėl darbo su jaunimu įgyvendinimo proceso pradžia. |
|
DE |
||||||
|
2020 m. (antras pusmetis) |
Tarybos išvados dėl jaunimo ir demokratijos |
Priėmimas Taryboje. |
|
DE |
||||||
|
2020 m. (antras pusmetis) |
(galimas) GD ir nacionalinių agentūrų, atsakingų už programas „Erasmus+“, „Veiklus jaunimas“/Europos solidarumo korpusas, vadovų bendras susitikimas |
Diskusija apie naujųjų ES jaunimo programų, kurios pradedamos įgyvendinti 2021 m., indėlį siekiant ES jaunimo politikos tikslų. |
|
DE |
||||||
|
2020 m. arba 2021 m. |
(galimas) Tarpusavio mokymosi projektas darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis srityje |
|
|
FI |
||||||
|
2020–2021 m. |
Tarpusavio mokymosi veikla nacionalinės solidarumo veiklos srityje |
Tarpusavio mokymosi veikla siekiant keistis gerosios praktikos pavyzdžiais. |
|
COM |
||||||
|
2021 m. gegužės mėn. |
Tarptautinis seminaras |
Neformalusis švietimas ir savaiminis mokymasis kaip darbo su jaunimu priemonės siekiant darnaus vystymosi tikslų. (galimas) Pirmininkaujančios valstybės narės išvados. |
|
PT |
||||||
|
2021 m. (pirmas pusmetis) |
(galimas) Tarybos išvados dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į jaunimo politiką |
Priėmimas Taryboje (atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl jaunimo galimybių naudotis savo teisėmis skatinimo siekiant didinti jų savarankiškumą ir dalyvavimą pilietinės visuomenės veikloje, 2014 m. gruodžio 12 d.). |
|
PT |
||||||
|
2021 m. (pirmas pusmetis) |
(galimas) Tarybos išvados dėl daugiapakopio valdymo stiprinimo skatinant jaunimo dalyvavimą politiniuose ir kituose sprendimų priėmimo procesuose vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis |
Priėmimas Taryboje. Minint Tarybos rezoliucijos dėl naujų ir veiksmingų visų jaunuolių dalyvavimo Europos demokratiniame gyvenime būdų skatinimo dešimtąsias priėmimo metines. |
|
PT |
||||||
|
2021 m. |
Tarpusavio mokymosi veikla novatoriškų darbo su jaunimu finansavimo būdų klausimu |
Geriausios praktikos pavyzdžių sąvadas. |
|
COM |
||||||
|
2021 m. (antras pusmetis) |
Tarybos iš Komisijos bendra ataskaita dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo |
2019–2021 m. laikotarpiu padarytos pažangos įgyvendinant Jaunimo strategiją, įskaitant trejų metų darbo planą, ataskaita. |
|
SI, (COM) |
||||||
|
2021 m. (antras pusmetis) |
2022–2024 m. darbo planas |
|
|
SI |
||||||
|
2021 m. (antras pusmetis) |
ES jaunimo dialogas, Tarybos išvados |
|
|
SI |
||||||