1.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 286/9

(1)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1030/2002 (2) nustatyta vienoda leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams forma;

(2)

dabartinė vienoda leidimų apsigyventi forma, kuri naudojama jau dvidešimt metų, laikoma nesaugia, atsižvelgiant į rimtus padirbinėjimo ir sukčiavimo atvejus;

(3)

todėl turėtų būti nustatytas naujas bendras trečiųjų šalių piliečių leidimų apsigyventi dizainas, kuris turėtų daugiau šiuolaikinių apsaugos priemonių, kad tokie leidimai būtų labiau apsaugoti ir būtų užkirstas kelias klastojimui;

(4)

trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi galiojantį vienodos formos leidimą apsigyventi, išduotą vienos iš valstybių narių, kurios taiko visą Šengeno acquis, turi teisę laisvai judėti Šengeno erdvėje ne ilgiau kaip 90 dienų su sąlyga, kad jie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 (3) (Šengeno sienų kodeksas) nurodytas atvykimo sąlygas;

(5)

Sąjungos teisės aktuose dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo nustatomos schemos, pagal kurias suteikiamos papildomos judumo teisės ir nustatomos specialios atvykimo į valstybes nares, kurios yra saistomos minėtos acquis, ir buvimo jose sąlygos. Pagal minėtus teisės aktus išduoti leidimai apsigyventi parengti pagal Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 nustatytą vienodą formą. Todėl siekiant sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms nustatyti, kurie trečiųjų šalių piliečiai galėtų pasinaudoti tomis specialiomis judumo teisėmis, svarbu, kad tuose leidimuose apsigyventi būtų aiškiai nurodomi atitinkami įrašai, pavyzdžiui, „tyrėjas“, „studentas“ ar „bendrovės viduje perkeliamas asmuo“ pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus;

(6)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba priims šį reglamentą, Danija turi nuspręsti, ar įgyvendins šį reglamentą savo nacionalinėje teisėje;

(7)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui tos valstybės narės nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra joms privalomas ar taikomas;

(8)

šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(9)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (4), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (5) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(10)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos Susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, (6) kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (7) 3 straipsniu;

(11)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (8), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (9) 3 straipsniu;

(12)

siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms sunaudoti turimas leidimų apsigyventi atsargas, turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybės narės galėtų toliau naudoti senuosius leidimus apsigyventi;

(13)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1030/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,