Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32017D0427

2017 m. kovo 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/427, kuriuo dėl pušinių stiebinių nematodų Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buhrer) Nickle et al. plitimo prevencijos priemonių Sąjungoje iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2012/535/ES (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 1482)

C/2017/1482

OJ L 64, 10.3.2017, p. 109–115 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2017/427/oj

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/109


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/427

2017 m. kovo 8 d.

kuriuo dėl pušinių stiebinių nematodų Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buhrer) Nickle et al. plitimo prevencijos priemonių Sąjungoje iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2012/535/ES

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 1482)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 16 straipsnio 3 dalies ketvirtą sakinį,

kadangi:

(1)

atsižvelgiant į kritinę pušinių stiebinių nematodų (toliau – PSN) padėtį Portugalijoje ir kelis nustatytus atvejus Ispanijoje, 2014 m. rugsėjo mėn. buvo sukurta iš kelių valstybių narių ekspertų sudaryta darbo grupė, skirta padėti Portugalijai izoliuoti, o Ispanijai – likviduoti PSN atitinkamose jų teritorijose ir kartu užkirsti kelią jų plitimui į kitas Sąjungos teritorijas;

(2)

2016 m. birželio 22 d. PSN darbo grupė paskelbė ataskaitą, kurioje pateikė keletą rekomendacijų. Be to, įgyvendinant projektą REPHRAME (2) gauta naujų mokslo žinių;

(3)

reikia apibrėžti sąvoką „gaisro ar audros paveiktas augalas“, kad būtų galima nustatyti neatsparius augalus, kuriems turi būti taikomos atitinkamos priemonės;

(4)

Europos augalų apsaugos organizacija parengė tarptautinius nenumatytų atvejų planų standartus. Siekiant užtikrinti suderinamumą su šiais tarptautiniais standartais (3) ir padidinti nenumatytų atvejų planų aiškumą bei veiksmingumą, nenumatytų atvejų planų taisyklėse turėtų būti išsamiau išdėstytos atsakingų oficialių įstaigų, laboratorijų ir subjektų užduotys;

(5)

siekiant sumažinti administracinę naštą ir atsižvelgiant į tai, kad padėtis pagerėjo, kaip nurodyta Portugalijos ir Ispanijos iki šiol atliktų patikrinimų išvadose, pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2012/535/ES (4) 11 straipsnio 3 dalį atliekamų patikrinimų išvados turėtų būti teikiamos kasmet, o nebe kas mėnesį. Apie rezultatus, pasiektus įgyvendinus minėto sprendimo 6 ir 7 straipsniuose nurodytas priemones, kai taikoma, turėtų būti pranešama iki kiekvienų metų balandžio 30 d., kad laiku būtų pateikta svarbi informacija, susijusi su laikotarpiu prieš prasidedant užkrato pernešėjų skraidymo sezonui;

(6)

Portugalijos ir Ispanijos patirtis bei techniniai ir moksliniai tyrimai rodo, kad labai sunku aptikti PSN sveikai atrodančiose pušyse, todėl nupjautų kamienų, nuopjovų ir natūraliai susidarančių atplaišų mėginiai, kuriuose matyti užkratą pernešančių vabzdžių veiklos požymių, gali būti labai svarbūs nustatant PSN teritorijose, kur yra maža pušinių stiebinių nematodų simptomų pasireiškimo galimybė. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2012/535/ES I ir II priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(7)

Darbo grupė pateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad kilus gaisrui užkrato pernešėjų skraidymo sezono metu, iš karto ir dar kurį laiką po gaisro pritraukiami toli nuo gaisravietės esantys užkrato pernešėjai. Nuo gaisro nukentėjusiose teritorijose nedelsiant šalinant ir naikinant augalus teritorijos patrauklumas užkrato pernešėjams nemažėja. Priešingai, didėja užkrato pernešėjų išplitimo pavojus. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pradėti kirsti ir šalinti tose gaisro paveiktose teritorijose esančius neatsparius augalus prieš prasidedant kitam užkrato pernešėjų skraidymo sezonui;

(8)

patirtis parodė, kad, siekiant užtikrinti optimalų turimų išteklių panaudojimą, tyrimai, atliekami Įgyvendinimo sprendimo 2012/535/ES II priedo 2 punkte nurodytose užkrėstose zonose, turėtų būti sutelkti tose užkrėstos zonos dalyse, kurios yra šalia buferinių zonų, kad būtų galima imtis atitinkamų priemonių izoliuoti PSN tose užkrėstų zonų dalyse, kuriose jų aptikta, ir užkirsti kelią plisti į buferines zonas;

(9)

valstybės narės plyno kirtimo zonos spindulį gali sumažinti nuo 500 m iki 100 m, jei, remiantis tyrimo veikla, vykdoma pagal FAO Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą Nr. 4 (5), ir atsižvelgiant į užkrato pernešėjų plitimo pajėgumus, nėra užkrato pernešėjų buvimo toje teritorijoje įrodymų;

(10)

patirtis rodo, kad medienos, nustatytos demarkacinėje teritorijoje per užkrato pernešėjų skraidymo sezoną, apdorojimas, kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo 2012/535/ES I priedo 8 punkte ir II priedo 3 punkto c papunktyje, ne visuomet gali būti tinkamas siekiant užkirsti kelią tolesniam PSN plitimui, jeigu užkrato pernešėjų kolonijos rąstuose išplito per metus iki tyrimo veiklos. Todėl valstybės narės gali nuspręsti tokią medieną nedelsiant sunaikinti vietoje;

(11)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2012/535/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2012/535/ES pakeitimai

Įgyvendinimo sprendimas 2012/535/ES iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnis papildomas šiuo h punktu:

„h)   gaisro arba audros paveiktas augalas– bet kuris neatsparus augalas, dėl gaisro arba audros nukentėjęs taip, kad susidaro sąlygos užkrato pernešėjui daugintis.“;

2)

4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nenumatytų atvejų plane nustatoma:

a)

specialus skirsnis, kuriame apibendrinama informacija apie PSN rizikos vertinimą atitinkamoje valstybėje narėje, be kita ko, bendra informacija apie PSN biologines savybes, tikėtinus simptomus ir PSN paveiktus augalus šeimininkus, taip pat aptikimo metodus, pagrindinius patekimo ir išplitimo būdus, įskaitant rekomendacijas, kaip galima sumažinti patekimo, įsitvirtinimo ir plitimo pavojų;

b)

įstaigų, dalyvaujančių įgyvendinant planą, kai oficialiai patvirtinamas arba įtariamas PSN buvimas, užduotys ir atsakomybė, vadovavimo tvarka ir veiksmų, kurių turi imtis atsakingos oficialios įstaigos, kitos valdžios institucijos, įgaliotosios įstaigos arba fiziniai asmenys, laboratorijos ir subjektai, koordinavimo procedūros;

c)

sąlygos, kuriomis atsakingos oficialios įstaigos gali patekti į subjektų ir kitų asmenų patalpas;

d)

sąlygos, kuriomis atsakingos oficialios įstaigos prireikus gali patekti į laboratorijas, apžiūrėti įrangą, susisiekti su darbuotojais bei išorės ekspertais ir gauti informacijos apie išteklius, kurių reikia siekiant greitai ir veiksmingai sunaikinti arba, atitinkamais atvejais, izoliuoti PSN;

e)

priemonės, kurių reikia imtis, kad būtų teikiama informacija Komisijai, kitoms valstybėms narėms, susijusiems subjektams ir visuomenei, dėl PSN buvimo ir kovos su PSN priemonių, jeigu oficialiai patvirtinamas arba įtariamas PSN buvimas;

f)

nustatytų PSN atvejų registravimo tvarka;

g)

apžiūros, mėginių ėmimo ir jų ištyrimo laboratorijoje metodų protokolai;

h)

asmenys, atsakingi už veiksmų koordinavimą su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir, kai taikoma, kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, ir atitinkamos procedūros.

Nenumatytų atvejų plane atsižvelgiama į nurodyto organizmo keliamą pavojų atitinkamai valstybei narei.“;

3)

9 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ataskaitą apie priemonių, kurių pagal 6 ir 7 straipsnius buvo imtasi nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d., rezultatus.

Ataskaita turėtų apimti visus toliau nurodytus aspektus:

a)

nustatytų PSN atvejų skaičius ir vietos, įskaitant užkrėstos zonos ir buferinės zonos žemėlapius;

b)

nustatytų negyvų augalų, sergančių augalų arba gaisro ar audros paveiktų augalų skaičius, nurodant augalų, kuriuos visiškai sunaikino miškų gaisrai ar audros, skaičių;

c)

negyvų augalų, sergančių augalų arba gaisro ar audros paveiktų augalų, iš kurių buvo imti mėginiai, skaičius;

d)

negyvų augalų, sergančių augalų arba gaisro ar audros paveiktų augalų, iš kurių buvo imti mėginiai ir tikrinama, ar yra PSN, skaičius;

e)

mėginių, kuriuose aptikta PSN, skaičius;

f)

negyvų augalų, sergančių augalų arba gaisro ar audros paveiktų augalų, kurie buvo pašalinti, skaičius, nurodant augalų, nustatytų iki atitinkamo laikotarpio, skaičių;

g)

gaudyklių skaičius ir vieta, stebėsenos laikotarpis, į gaudykles patekusių užkrato pernešėjų skaičius, paveiktos rūšys, išanalizuotų užkrato pernešėjų, siekiant nustatyti, ar yra PSN, skaičius, mėginių, kurie tirti siekiant aptikti PSN atitinkamai buferinėje ir užkrėstoje zonoje, skaičius, įskaitant mėginių, kuriuose aptikta PSN, skaičius.

Valstybės narės b ir f punktuose nurodytą informaciją renka toliau nurodytais laikotarpiais: nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki kovo 31 d., nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. ir nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki kovo 31 d.

Pranešdamos šią informaciją valstybės narės pateikia nuorodą į atitinkamą rinkimo laikotarpį.“;

4)

11 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 30 d. kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pateikia per praėjusius metus atliktų 1 ir 2 dalyse nurodytų patikrinimų laiką ir rezultatus.“;

5)

I ir II priedai iš dalies keičiami, kaip išdėstyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. kovo 8 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys


(1)  OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(2)  ES mokslinių tyrimų projektas Nr. 265483 „Pušinių stiebinių nematodų aptikimo, kontrolės ir likvidavimo metodų tobulinimas pagal ES augalų sveikatos politiką (REPHRAME)“.

(3)  2009 m. OEPP/EPPO biuletenis Nr. 39, p. 471–474, „Bendri nenumatytų atvejų planų aspektai“ (angl. Generic elements for contingency plans).

(4)  2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/535/ES dėl neatidėliotinų priemonių pušinių stiebinių nematodų Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buhrer) Nickle et al. plitimui Sąjungoje užkirsti (OL L 266, 2012 10 2, p. 42).

(5)  Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas (1995 m.), Tarptautinis fitosanitarijos priemonių standartas Nr. 4. Reikalavimai dėl kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų teritorijų nustatymo.


PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2012/535/ES priedai iš dalies keičiami taip:

1)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

2 punkto trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Nukirtus augalus imami visų negyvų arba sergančių augalų ir kelių sveikai atrodančių augalų, atrinktų remiantis PSN plitimo rizika konkrečiu atveju, mėginiai. Mėginiai imami iš kelių kiekvieno augalo dalių, įskaitant jo lają, visų pirma iš tų dalių, kuriose aptikta užkratą pernešančių vabzdžių veiklos požymių. Mėginiai taip pat imami iš nupjautų kamienų, nuopjovų ir natūraliai susidarančių atplaišų, kuriuose aptikta užkratą pernešančių vabzdžių veiklos požymių ir kurie yra demarkacinės teritorijos dalyse, kur neatsparių augalų PSN simptomų tikimybė maža arba tikėtina, kad jie pasireikš vėliau. Šiuose mėginiuose tikrinamas PSN buvimas.“;

b)

4 punktas pakeičiamas taip:

„4.

Jei taikoma 3 dalis, kiekvienas neatsparus augalas, kurio nenumatyta kirsti ir kuris auga 100–500 m atstumu nuo neatsparių augalų, kuriuose aptikta PSN, tikrinamas prieš užkrato pernešėjų skraidymo sezoną, jo metu ir po jo, siekiant aptikti PSN buvimo požymių ar simptomų.

Jeigu aptinkama tokių požymių ar simptomų, iš augalo imamas mėginys ir tikrinama, ar yra PSN. Mėginiai imami iš kelių neatsparių augalų dalių, įskaitant jų lają. Atitinkama valstybė narė per užkrato pernešėjų skraidymo sezoną atlieka intensyvius jų tyrimus imdama mėginius ir tikrindama, ar yra PSN.

Šios priemonės taikomos iki tol, kol užbaigiamas 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas naikinimas arba kol patvirtinamos 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos izoliavimo priemonės.“;

c)

5 punktas pakeičiamas taip:

„5.

Jei valstybė narė, remdamasi per pastaruosius trejus metus atliktais užkrato pernešėjų buvimo jos teritorijoje tyrimais pagal FAO Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą Nr. 4 (*1), turi įrodymų, kad užkrato pernešėjų jos teritorijoje nėra, atsižvelgiant į užkrato pernešėjų plitimo galimybes, plyno kirtimo zonoje spindulys aplink kiekvieną neatsparų augalą, kuriame aptikta PSN, turi būti nemažesnis kaip 100 m.

Tie įrodymai pateikiami pagal 9 straipsnio 1 dalį pateikiamame pranešime.;

(*1)  Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas (1995 m.), Tarptautinis fitosanitarijos priemonių standartas Nr. 4. Reikalavimai dėl kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų teritorijų nustatymo.“"

d)

6 punktas pakeičiamas taip:

„6.

Prieš užkrato pernešėjų skraidymo sezoną, jo metu ir po jo valstybės narės atlieka neatsparių augalų tyrimus demarkacinėse teritorijose – jos atlieka tokių augalų ir užkrato pernešėjų apžiūrą, ima mėginius ir atlieka jų analizę, siekdamos nustatyti, ar yra PSN. Jos taip pat atlieka PSN užkrato pernešėjų tyrimus per jų skraidymo sezoną. Atliekant tokius tyrimus daugiausia dėmesio skiriama negyviems, sergantiems neatspariems augalams arba gaisro arba audros paveiktiems augalams. Mėginiai imami iš kelių kiekvieno neatsparaus augalo dalių, įskaitant lają. Taip pat tiriami nupjauti kamienai, nuopjovos ir natūraliai susidariusios atplaišos, kuriuose aptikta užkratą pernešančių vabzdžių veiklos požymių ir kurie yra demarkacinės teritorijos dalyse, kur neatsparių augalų PSN simptomų tikimybė maža arba tikėtina, kad jie pasireikš vėliau. Tyrimai 3 000 m spinduliu aplink kiekvieną neatsparų augalą, kuriame aptikta PSN, privalo būti bent keturis kartus intensyvesni nei zonoje, esančioje nuo 3 000 m nuo to augalo iki buferinės zonos išorinės ribos.“;

e)

7 punkto pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„7.

Valstybės narės visoje demarkacinėje teritorijoje nustato ir nukerta visus neatsparius augalus, kuriuose aptikta PSN, bei negyvus, sergančius arba gaisro ar audros paveiktus augalus. Jos pašalina ir sunaikina nukirstus augalus ir medienos ruošos likučius, imdamosi visų reikalingų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta PSN ir jų užkrato pernešėjų plitimo iki kirtimo pabaigos. Jos privalo laikytis toliau nurodytų sąlygų.“;

f)

8 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„Kai valstybė narė prieina prie išvados, kad nulupti žievę, apdoroti insekticidu, kuris, kaip žinoma, veiksmingai naikina užkrato pernešėjus, ir padengti tokiame insekticide išmirkytu tinklu nuo vabzdžių, netikslinga, mediena, nuo kurios nenulupta žievė, nedelsiant sunaikinama vietoje.

Medienos atliekos, kurios susidaro kertant neatsparius augalus ir kurios paliekamos vietoje, ir mediena, nuo kurios nenulupama žievė, ir kuri naikinama vietoje, susmulkinamos į mažesnius nei 3 cm storio ir pločio gabaliukus.“;

g)

įterpiamas 8a punktas:

„8a.

Nukrypstant nuo 7 punkto b papunkčio, kai valstybė narė padaro išvadą, kad kirsti ir šalinti gaisro arba audros paveiktus neatsparius augalus užkrato pernešėjų skraidymo sezonu netikslinga, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti juos kirsti ir šalinti prieš prasidedant kitam skraidymo sezonui.

Nepažeidžiant 6 punkto nuostatų, atitinkama valstybė narė užkrato pernešėjų skraidymo sezonu nuo gaisro ar audros paveiktose teritorijose atlieka nuodugnius tyrimus imdama mėginius ir atlikdama jų analizę, siekdama nustatyti, ar yra PSN, ir jeigu PSN yra, atlieka neatsparių augalų, esančių gretimose zonose, tyrimus atlikdama, augalų, turinčių PSN ar užkrato pernešėjo požymių ar simptomų, apžiūrą, imdama mėginius ir atlikdama jų analizę.“;

2)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

2 punktas pakeičiamas taip:

„2.

Valstybės narės atlieka neatsparių augalų ir užkrato pernešėjo metinius tyrimus užkrėstose zonose – jos atlieka tokių augalų ir užkrato pernešėjų apžiūrą, ima mėginius ir atlieka jų analizę, siekdamos nustatyti, ar yra PSN. Atliekant tokius tyrimus daugiausia dėmesio skiriama negyviems, sergantiems neatspariems augalams arba gaisro ar audros paveiktiems augalams. Tyrimai daugiausia atliekami tose užkrėstos zonos dalyse, kurios yra greta buferinių zonų, siekiant jas apsaugoti. Valstybės narės nukerta visus neatsparius augalus, kuriuose aptikta PSN, bei pašalina ir sunaikina tuos augalus ir medienos ruošos likučius, imdamosi visų reikalingų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta PSN ir jo užkrato pernešėjų plitimo.“;

b)

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Valstybės narės buferinėse zonose imasi tokių priemonių:

a)

prieš užkrato pernešėjų skraidymo sezoną, jo metu ir po jo valstybės narės atlieka neatsparių augalų tyrimus buferinėse zonose – jos atlieka tokių augalų ir užkrato pernešėjų apžiūrą, ima mėginius ir atlieka jų analizę, siekdamos nustatyti, ar yra PSN. Jos taip pat atlieka PSN užkrato pernešėjų tyrimus per jų skraidymo sezoną. Atliekant tokius tyrimus daugiausia dėmesio skiriama negyviems, sergantiems neatspariems augalams arba gaisro ar audros paveiktiems augalams, taip pat užkrato pernešėjams, esantiems zonose, kur yra PSN buvimo tikimybė arba tikėtina, kad simptomai pasireikš vėliau. Mėginiai imami iš kelių kiekvieno neatsparaus augalo dalių, įskaitant lają. Taip pat tiriami nupjauti kamienai, nuopjovos ir natūraliai susidarančios atplaišos, kuriuose aptikta užkratą pernešančių vabzdžių veiklos požymių ir kurie yra demarkacinės teritorijos dalyse, kuriose neatsparių augalų PSN simptomų tikimybė maža;

b)

valstybės narės visose buferinėse zonose nustato ir iškerta visus neatsparius augalus, kurie yra negyvi, sergantys arba paveikti gaisro ar audros. Jos pašalina ir sunaikina nukirstus augalus ir medienos ruošos likučius, imdamosi visų reikalingų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta PSN ir jų užkrato pernešėjų plitimo iki kirtimo ir kertant, laikydamosi tokių sąlygų:

i)

neatsparūs augalai, nustatyti užkrato pernešėjų neskraidymo sezonu, iki kito skraidymo sezono nukertami ir sunaikinami vietoje, vykdant oficialią priežiūrą išvežami į užkrėstą zoną arba pašalinami. Pastaruoju atveju tokių augalų mediena ir žievė apdorojama, kaip nustatyta III priedo 1 skirsnio 2 dalies a punkte, arba perdirbama, kaip nustatyta III priedo 2 skirsnio 2 dalies b punkte;

ii)

neatsparūs augalai, nustatyti užkrato pernešėjų skraidymo sezonu, nedelsiant nukertami ir sunaikinami vietoje, vykdant oficialią priežiūrą išvežami į užkrėstą zoną arba pašalinami. Pastaruoju atveju tokių augalų mediena ir žievė apdorojama, kaip nustatyta III priedo 1 skirsnio 2 dalies a punkte, arba perdirbama, kaip nustatyta III priedo 2 skirsnio 2 dalies b punkte.

Imami nukirstų neatsparių augalų, išskyrus augalus, kuriuos visiškai sunaikino miškų gaisrai, mėginiai ir tikrinama, ar yra PSN, naudojant mėginių ėmimo schemą, pagal kurią galimas 99 % patikimumo patvirtinimas, kad PSN buvimo lygis tuose neatspariuose augaluose yra mažesnis kaip 0,02 %.

Nukrypstant nuo ii papunkčio, kai valstybė narė prieina prie išvados, kad kirsti ir šalinti gaisro arba audros paveiktus neatsparius augalus užkrato pernešėjų skraidymo sezonu netikslinga, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti juos kirsti ir šalinti prieš prasidedant kitam skraidymo sezonui. Kertant ir šalinant neatsparius augalus, jie sunaikinami vietoje arba pašalinami, o jų mediena ir žievė apdorojama, kaip nustatyta III priedo 1 skirsnio 2 dalies a punkte, arba perdirbama, kaip nustatyta III priedo 2 skirsnio 2 dalies b punkte. Nepažeidžiant a punkto nuostatų, atitinkama valstybė narė užkrato pernešėjų skraidymo sezonu nuo gaisro ar audros paveiktose teritorijose atlieka nuodugnius tyrimus imdama mėginius ir atlikdama jų analizę, siekdama nustatyti, ar yra PSN, ir jeigu PSN aptinkama, atlieka nuodugnius neatsparių augalų, esančių gretimose zonose, tyrimus atlikdama augalų, turinčių PSN ar užkrato pernešėjo požymių ar simptomų, apžiūrą, imdama mėginius ir atlikdama jų analizę;

c)

jei buferinėje zonoje neatspari mediena nustatoma pernešėjų skraidymo sezonu, kaip nurodyta b punkte, valstybės narės nulupa nukirstų neatsparių augalų rąstų žievę arba apdoroja tuos rąstus insekticidu, kuris, kaip žinoma, veiksmingai naikina užkrato pernešėjus, arba nukirstus rąstus nedelsdama apdengia tokiame insekticide išmirkytu tinklu nuo vabzdžių.

Nulupus žievę, apdorojus arba apdengus neatsparią medieną, oficialiai prižiūrint ji nedelsiant vežama į sandėliavimo vietą arba į patvirtintą apdorojimo įmonę. Mediena, kurios žievė nenulupta, jos sandėliavimo vietoje arba patvirtintoje apdorojimo įmonėje nedelsiant dar kartą apdorojama insekticidu, kuris, kaip žinoma, veiksmingai naikina užkrato pernešėjus, arba apdengiama tokiame insekticide išmirkytu tinklu nuo vabzdžių.

Medienos atliekos, susidariusios kertant neatsparius augalus, kurios paliekamos vietoje, susmulkinamos į mažesnius nei 3 cm storio ir pločio gabaliukus.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai valstybė narė prieina prie išvados, kad nulupti žievę, apdoroti insekticidu, kuris, kaip žinoma, veiksmingai naikina užkrato pernešėjus, ir padengti tokiame insekticide išmirkytu tinklu nuo vabzdžių, nėra tikslinga, mediena, nuo kurios nenulupta žievė, nedelsiant sunaikinama vietoje. Kai taikoma ši nukrypti leidžianti nuostata, medienos atliekos, kurios susidaro kertant neatsparius augalus ir kurios paliekamos vietoje, ir mediena, nuo kurios nenulupama žievė ir kuri naikinama vietoje, susmulkinamos į mažesnius nei 3 cm storio ir pločio gabaliukus.“



Top