EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014R0474

2014 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 474/2014, kuriuo dėl 1,4-dichlorbenzeno iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas Tekstas svarbus EEE

OJ L 136, 9.5.2014, p. 19–22 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/474/oj

9.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/19


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 474/2014

2014 m. gegužės 8 d.

kuriuo dėl 1,4-dichlorbenzeno iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (1), ypač į jo 68 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 (2) dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (turint omeny medžiagas, kurios įtrauktos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą) Prancūzijos valdžios institucijos atliko 1,4-dichlorbenzeno (toliau – DCB) rizikos vertinimą. 2004 m. Europos cheminių medžiagų biuro svetainėje buvo paskelbta galutinė ataskaita (EC, 2004 m.) (3);

(2)

2008 m. vasario mėn. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas Komisijos komunikatas (4) dėl DCB keliamos rizikos vertinimo rezultatų ir jos mažinimo strategijų. Komunikate rekomenduota, kad, norint sumažinti vartotojams kylančią riziką, reikėtų apsvarstyti galimybę DCB atžvilgiu taikyti Tarybos direktyvoje 76/769/EEB (5) nustatytus pardavimo ir naudojimo apribojimus, kai jis naudojamas oro gaivikliuose, kandžių repelentuose ir tualeto dezodorantuose. Komisijos sprendime 2007/565/EB (6) jau yra nustatytas apribojimas naudoti DCB kaip kandžių repelentą (19 produktų tipas: repelentai ir masalai), kaip buvo rekomenduota 2008 m. komunikate, todėl dėl tokio naudojimo nereikia taikyti Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytų apribojimų;

(3)

2011 m. lapkričio mėn. Komisija, vadovaudamasi to reglamento 69 straipsnio 1 dalimi, paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – Agentūra) dėl DCB parengti apribojimų dokumentaciją, atitinkančią to reglamento XV priedo reikalavimus (toliau – XV priede nurodyta dokumentacija);

(4)

savo prašyme Komisija konkrečiai paprašė Agentūros įvertinti vartotojams keliamą poveikį namuose ir viešuosiuose tualetuose, įskaitant poveikį tualetų prižiūrėtojams ir valytojams, atsižvelgiant į mokslinėje literatūroje pasirodžiusią naujausią ir aktualiausią informaciją ir apie retesnį DCB naudojimą Europoje. Šio vertinimo metu taip pat turėjo būti nagrinėta Komisijos užsakyta DCB naudojimo apribojimo socioekonominio poveikio ataskaita (7);

(5)

DCB yra įtrauktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (8) VI priedo 3 dalį kaip 2 pavojingumo kategorijos kancerogeninė medžiaga, į šią dalį jis įtrauktas taip pat dėl akis dirginančių savybių, didelio toksiškumo vandens organizmams ir ilgalaikio poveikio. Apskaičiuota, kad per metus Sąjungoje sunaudojama apie 800 tonų DCB, skirto oro gaivikliams ir tualetų dezodoravimo produktams gaminti, 10 % šių produktų skirti naudoti buitinėms reikmėms, o kiti – profesiniais tikslais (daugiausia kaip dezodorantai viešuosiuose tualetuose);

(6)

2012 m. balandžio 19 d. Rizikos vertinimo komitetui (RAC) ir Socioekonominės analizės komitetui (SEAC) Agentūra pateikė XV priede nurodytą dokumentaciją. Toje dokumentacijoje (9) įrodyta, kad turėtų būti apribotas oro gaiviklių ir tualeto dezodorantų, kurių pagrindą sudaro DSB, tiekimas rinkai ir naudojimas buityje bei profesiniais tikslais, nes nėra tinkamai kontroliuojama jų keliama rizika, o apribojimų nauda būtų didesnė nei dėl jų susidarysiančios sąnaudos. Dokumentacija taip pat rodo, kad būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(7)

2013 m. kovo 8 d. Rizikos vertinimo komitetas (RAC) bendru sutarimu priėmė nuomonę dėl apribojimo, kurį siūloma taikyti XV priedo dokumentacijoje. Remiantis RAC nuomone, šis apribojimas veiksmingumo ir įgyvendinamumo atžvilgiu yra pati tinkamiausia Sąjungos masto priemonė, skirta spręsti nustatytos rizikos, kurią kelia DCB, naudojamas kaip oro gaiviklis arba kaip dezodorantas tualetuose, biuruose ar kitose viešosiose vidaus patalpose, problemą. Tačiau vykdymo užtikrinimo sumetimais RAC pasiūlė pakeisti apribojimą tokiems produktams nustatant DCB koncentracijos ribinę vertę, siekiančią 1 % masės, taip nebūtų daroma netinkamo poveikio produktams, kurių sudėtyje yra DCB kaip priemaišos. Ši koncentracija atitinka ribinę vertę, dėl kurios mišinys priskiriamas 2 kategorijos kancerogenams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;

(8)

kaip nurodyta kartu su RAC nuomone pateiktame aiškinamajame dokumente, Sąjungos rinkoje esama patikimų analizės metodų, leidžiančių nustatyti DCB kiekį;

(9)

savo vertinime RAC nurodė, kad atsižvelgiant į žmogaus sveikatą kancerogeniškumas (mitogenai, ribiniai kancerogenai) yra pats svarbiausias rodiklis. Remiantis duomenimis apie įkvepiamų DCB garų poveikį, RAC pasiūlė sumažinti vartotojams kylančią nustatytą riziką, kai jie nuolat buitiniais tikslais naudoja oro gaiviklius ir tualeto dezodorantus, kurių sudėtyje yra DCB. Toks scenarijus laikytas atitinkančiu poveikį esant tikėtinoms blogiausioms sąlygoms. Be to, RAC savo nuomonėje nurodė, kad reikėtų sumažinti tualetų prižiūrėtojams ir valytojams keliamą poveikį, nes rizika buvo nustatyta esant netinkamoms tualetų vėdinimo sąlygoms;

(10)

RAC, analizuodamas apribojimų mąstą, vertino vartotojams kylantį oro gaiviklių ir tualeto dezodorantų poveikį buityje ir viešuosiuose tualetuose, ir poveikį viešųjų tualetų darbuotojams (įskaitant tualetų prižiūrėtojus ir valytojus), taip pat buvo vertintas poveikis kitoms asmenų grupėms, pvz., techniniam personalui. Be to, buvo vertinami ir tie vartotojai bei darbuotojai, besilankantys ir dirbantys kitose vidaus patalpose (ne tualetuose), kuriose naudojami savo sudėtyje DCB turintys oro gaivikliai. Naudojimas kitais profesiniais ar pramoniniais tikslais nebuvo vertinamas;

(11)

2013 m. birželio 5 d. SEAC bendru sutarimu priėmė nuomonę dėl apribojimo, kuris pasiūlytas XV priedo dokumentacijoje. Pagal SEAC nuomonę, RAC ir SEAC pakoreguotas apribojimas yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė nustatytos rizikos problemai spręsti, atsižvelgiant į socioekonominės naudos ir socioekonominių sąnaudų santykį. Remiantis RAC išvada, kad reikėtų sumažinti buityje ir profesiniais tikslais naudojamo DCB poveikį, ir tam tikrais įrodymais, kad nesiimant jokių veiksmų tualeto dezodorantai ir oro gaivikliai, kurių sudėtyje yra DCB, bus naudojami toliau, SEAC nusprendė, kad apribojimas yra tinkama ir veiksminga priemonė. Vertindamas buitinio naudojimo apribojimo proporcingumą, SEAC nusprendė, kad priemonė yra proporcinga. Vertindamas bendro apribojimo, taikomo naudojimui buityje ir profesiniais tikslais ir atsižvelgdamas į numatomą teigiamą poveikį sveikatai bei į susijusių sąnaudų mastą, SEAC nusprendė, kad priemonė negali būti laikoma neproporcinga;

(12)

vertindami apribojimus RAC ir SEAC konsultavosi Keitimosi informacija apie vykdymo užtikrinimą forume ir atsižvelgė į jame gautas pastabas dėl apribojimo sąlygų formuluotės ir dėl pereinamojo laikotarpio.

(13)

2013 m. birželio 17 d. Agentūra pateikė Komisijai RAC ir SEAC nuomones, kuriomis remdamasi Komisija padarė išvadą, kad žmonių sveikatai kyla neleistina rizika, kai DCB tiekiamas rinkai arba naudojamas tualetuose, biuruose ar kitose viešosiose vidaus patalpose kaip oro gaivikliuose arba dezodorantuose esanti cheminė medžiaga arba kaip sudedamoji dalis mišiniuose, kuriuose jo koncentracija yra 1 % masės arba didesnė. Komisija taip pat mano, kad šios rizikos klausimą reikia spręsti Sąjungos lygiu. Buvo atsižvelgta į socioekonominį šio apribojimo poveikį, įskaitant galimybę naudoti pakaitines medžiagas;

(14)

tikslinga numatyti 12 mėnesių laikotarpį po šio reglamento įsigaliojimo, per kurį suinteresuotieji subjektai turėtų taikyti priemones, būtinas, kad būtų laikomasi šio reglamento, įskaitant priemones, kurios būtų taikomos jau tiekimo grandinėje esantiems oro gaivikliams ir dezodorantams;

(15)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. birželio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2)  1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (OL L 84, 1993 4 5, p. 1).

(3)  ES Risk Assessment Report on 1,4-dichlorobenzene. European Chemicals Bureau, Existing substances, Volume 48.

(4)  Komisijos komunikatas dėl medžiagų – piperazino, cikloheksano, metilendifenildiizocianato, 2-butin-1,4-diolio, metiloksirano, anilino, 2-etilheksilakrilato, 1,4-dichlorbenzeno, 3,5-dinitro-2,6-dimetil-4-tret-butilacetofenono, di-(2-etilheksil)ftalato, fenolio ir 5-tret-butil-2,4,6-trinitro-m-ksileno – keliamos rizikos vertinimo rezultatų ir jos mažinimo strategijų (OL C 34, 2008 2 7, p. 1).

(5)  1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (OL L 262, 1976 9 27, p. 201).

(6)  2007 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos sprendimas 2007/565/EB dėl tam tikrų medžiagų, kurios dar turės būti ištirtos įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje minimą 10 metų programą, neįtraukimo į šios direktyvos I, IA ir IB priedus (OL L 216, 2007 8 21, p. 17).

(7)  RPA – Risk & Policy Analysts Limited (2010) Socio-Economic Evaluation arising from a Proposal for Risk Reduction Measures related to Restrictions on 1,4-Dichlorobenzene, Final Report, 2010 m. birželio mėn.

http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/chemicals/documents/reach/studies/index_en.htm.

(8)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, kuriuo iš dalies keičiamos ir panaikinamos direktyvos 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(9)  http://echa.europa.eu/documents/10162/3f467af2-66e0-468d-8366-f650f63e27d7.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedas papildomas šiuo įrašu:

„64.

1,4-dichlorbenzenas

CAS Nr. 106–46–7

EB Nr. 203–400–5

Netiekiamas rinkai arba nenaudojamas kaip medžiaga arba kaip sudedamoji dalis mišiniuose, kuriuose jo koncentracija yra 1 % masės arba didesnė, kai ši medžiaga arba mišinys tiekiamas rinkai kaip skirtas naudojimui arba naudojamas kaip oro gaiviklis arba kaip dezodorantas tualetuose, namuose, biuruose ar kitose viešosiose vidaus patalpose.“


Top