Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014L0024

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB Tekstas svarbus EEE

OJ L 94, 28.3.2014, p. 65–242 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/24/oj

28.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/65


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/24/ES

2014 m. vasario 26 d.

dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį ir 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

valstybės narės institucijų arba jų vardu vykdomas viešųjų sutarčių skyrimas turi atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) principus, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas srityse, taip pat iš šių laisvių kylančius principus, kaip antai lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Vis dėlto atvejams, kai viešosios sutartys viršija tam tikrą vertę, turėtų būti parengtos nuostatos dėl nacionalinių pirkimo procedūrų koordinavimo, siekiant užtikrinti, kad tie principai būtų įgyvendinti praktiškai, o viešieji pirkimai – atverti konkurencijai;

(2)

strategijoje „Europa 2020“, nustatytoje 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „Europa 2020: Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“), viešiesiems pirkimams tenka svarbus vaidmuo kaip vienai iš rinkos priemonių, naudotinų siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo kartu užtikrinant efektyviausią viešųjų lėšų naudojimą. Tuo tikslu reikėtų persvarstyti ir modernizuoti viešųjų pirkimų taisykles, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB (5), kad būtų padidintas viešųjų išlaidų efektyvumas, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau — MVĮ) dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, ir kad perkantiesiems subjektams būtų suteikta galimybė geriau pasinaudoti viešųjų pirkimų teikiamomis galimybėmis siekiant bendrų visuomenės tikslų. Taip pat reikia išaiškinti svarbiausias sąvokas ir koncepcijas, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir įtraukti tam tikri tvirtai nusistovėjusios susijusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos aspektai;

(3)

įgyvendinant šią direktyvą reikėtų atsižvelgti į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (6), visų pirma pasirenkant ryšio priemones ir nustatant technines specifikacijas, sutarties skyrimo kriterijus ir sutarties įvykdymo sąlygas;

(4)

dėl vis įvairesnių viešųjų veiksmų formų atsirado poreikis aiškiau apibrėžti paties pirkimo sąvoką. Vis dėlto tas aiškesnis apibrėžimas neturėtų išplėsti šios direktyvos taikymo srities, palyginti su Direktyvos 2004/18/EB taikymo sritimi. Sąjungos taisyklėmis viešųjų pirkimų srityje siekiama apimti ne visas viešųjų lėšų išleidimo formas, o tik tas, kuriomis sudarant viešąją sutartį už atlygį įsigyjami darbai, prekės ar paslaugos. Reikėtų paaiškinti, kad ši direktyva tokių darbų, prekių ar paslaugų įsigijimui turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar įsigyjama taikant pirkimo, lizingo ar kitas sutartines formas.

Įsigijimo sąvoką reikėtų suprasti plačiai, kaip naudos iš atitinkamų darbų, prekių ar paslaugų gavimą, ir tuo tikslu nuosavybės teisė nebūtinai turi būti perduota perkančiosioms organizacijoms. Be to, vien veiklos finansavimui, visų pirma kai teikiamos dotacijos, dažnai susijusiam su pareiga grąžinti gautas sumas, kai jos nepanaudojamos numatytiems tikslams, viešojo pirkimo taisyklės paprastai netaikomos. Panašiai, situacijas, kai visi tam tikras sąlygas atitinkantys ekonominės veiklos vykdytojai, netaikant jokios atrankos, kaip antai vartotojo pasirinkimo ir paslaugų čekių sistemų, turi teisę atlikti tam tikrą užduotį, reikėtų laikyti ne viešaisiais pirkimais, o paprastomis leidimų suteikimo sistemomis (pavyzdžiui, vaistų ar medicinos paslaugų licencijos);

(5)

reikėtų priminti, kad nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei sudarant viešąsias sutartis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma įstatymais, kitais teisės aktais ar darbo sutartims grindžiamų paslaugų teikimui. Kai kuriose valstybėse narėse tai galėtų būti, pavyzdžiui, tam tikros administracinės ir valdžios paslaugos, kaip antai vykdomosios ir leidžiamosios valdžios paslaugos, arba tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, užsienio reikalų paslaugų ar teisingumo paslaugų arba privalomojo socialinio draudimo paslaugų, teikimas bendruomenei;

(6)

taip pat tikslinga priminti, kad ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams. Taip pat joje neturėtų būti nagrinėjamas bendrojo ekonominio intereso paslaugų, kurias patikėta teikti tik viešiesiems ar privatiesiems subjektams, liberalizavimo ar paslaugas teikiančių viešųjų subjektų privatizavimo klausimas;

Taip pat turėtų būti priminta, kad valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų arba kitų paslaugų (kaip antai pašto paslaugų) teikimą – ar jas teikti kaip bendrojo ekonominio intereso paslaugas, ar kaip bendrojo intereso neekonomines paslaugas, ar kaip šių dviejų rūšių paslaugų derinį. Tikslinga paaiškinti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma bendrojo intereso neekonominėms paslaugoms;

(7)

galiausiai turėtų būti priminta, kad ši direktyva nedaro poveikio nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų teisei laisvai spręsti, laikantis Sąjungos teisės, kaip apibrėžti bendrojo ekonominio intereso paslaugas, teisei nustatyti jų taikymo sritį ir teiktinos paslaugos ypatybes, įskaitant visas su paslaugos kokybe susijusias sąlygas, kad būtų įvykdyti jų viešosios politikos tikslai, kurių ja siekiama. Taip pat ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimams pagal SESV 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridėtą prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis), teikti, pavesti teikti ir finansuoti bendrojo ekonominio intereso paslaugas. Be to, šioje direktyvoje nenagrinėjami bendrojo ekonominio intereso paslaugų finansavimo klausimai ir valstybių narių pagal Sąjungos konkurencijos taisykles suteiktos paramos, visų pirma socialinėje srityje, sistemos;

(8)

sutartis turėtų būti laikoma viešojo darbų pirkimo sutartimi tik tuomet, kai jos dalykas yra veiklos rūšių, išvardytų II priede, vykdymas, net jei sutartis apima ir kitų paslaugų, kurių reikia norint atlikti tokias veiklas, teikimą. Viešojo paslaugų pirkimo sutartys, ypač susijusios su nuosavybės valdymo paslaugomis, tam tikromis aplinkybėmis gali apimti ir darbus. Vis dėlto jeigu šie darbai nėra esminiai sutarties pagrindinio dalyko atžvilgiu ir yra galimas jo padarinys ar papildymas, tai, kad šie darbai įtraukti į sutartį, nėra pagrindas viešojo paslaugų pirkimo sutartį laikyti viešojo darbų pirkimo sutartimi.

Vis dėlto, atsižvelgiant į viešojo darbų pirkimo sutarčių įvairovę, perkančiosios organizacijos turėtų numatyti galimybę skirti darbų projektavimo ir atlikimo sutartis tiek atskirai, tiek kartu. Šia direktyva nesiekiama nustatyti, kada sutartys turi būti skiriamos atskirai, kada kartu;

(9)

darbui, atitinkančiam perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, atlikti reikia, kad ta organizacija būtų ėmusis priemonių to darbo pobūdžiui apibrėžti arba bent turėjusi lemiamos įtakos jo projektui. Tai, kad rangovas įvykdo visus darbus arba jų dalį savo priemonėmis arba užtikrina, kad jie būtų įvykdyti kitomis priemonėmis, neturėtų tapti priežastimi pakeisti sutarties klasifikacijos kaip viešojo darbų pirkimo sutarties, jeigu tik rangovas prisiima tiesioginę ar netiesioginę teisiškai vykdytiną pareigą užtikrinti, kad darbai bus įvykdyti;

(10)

sąvoka „perkančiosios organizacijos“ ir ypač sąvoka „viešosios teisės reglamentuojami subjektai“ buvo ne kartą nagrinėtos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Siekiant paaiškinti, kad šios direktyvos taikymo sritis ratione personae turėtų likti nepakitusi, tikslinga laikytis apibrėžčių, kuriomis rėmėsi Teismas, ir įtraukti tam tikrus toje teismų praktikoje duotus paaiškinimus pačioms apibrėžtims suprasti nesiekiant keisti teismų praktikoje išplėtotų koncepcijų supratimo. Tuo tikslu reikėtų paaiškinti, kad subjektas, kuris vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą patiria nuostolių, neturėtų būti laikomas „viešosios teisės reglamentuojamu subjektu“, nes gali būti manoma, kad bendrojo intereso poreikiai, kuriems patenkinti jis įsteigtas arba kuriuos patenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio.

Panašiai, su atitinkamo subjekto finansavimo kilme susijusi sąlyga taip pat buvo nagrinėjama teismų praktikoje, kurioje išaiškinta, inter alia, kad būti finansuota „didžiąja dalimi“ reiškia daugiau nei pusę sumos ir kad toks finansavimas gali apimti naudotojų mokėjimus, kurie nustatomi, apskaičiuojami ir surenkami pagal viešosios teisės taisykles;

(11)

mišriųjų sutarčių atveju taikytinos taisyklės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į pagrindinį sutarties dalyką, jeigu objektyviai negalima atskirti sutartį sudarančių skirtingų dalių. Todėl reikėtų paaiškinti, kaip perkančiosios organizacijos turėtų nustatyti, ar skirtingas dalis galima atskirti, ar negalima. Toks paaiškinimas turėtų būti pagrįstas susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.

Turėtų būti nusprendžiama kiekvienu atskiru atveju, laikantis nuostatos, kad išreikštų ar numanomų perkančiosios organizacijos ketinimų laikyti tam tikrus mišriosios sutarties aspektus neatskiriamais neturėtų pakakti, nes jie turėtų būti paremti objektyviais įrodymais, kuriais galima pagrįsti šiuos ketinimus ir nustatyti, kad yra poreikis sudaryti vieną sutartį. Pavyzdžiui, toks pagrįstas poreikis sudaryti vieną sutartį galėtų būti vieno pastato statybos atveju, jeigu viena to pastato dalis būtų numatyta tiesioginiam atitinkamos perkančiosios organizacijos naudojimui, o kita dalis būtų numatyta valdyti koncesijos pagrindu, pavyzdžiui, siekiant įrengti visuomenei skirtą automobilių stovėjimo aikštelę. Turėtų būti paaiškinta, kad poreikis sudaryti vieną sutartį gali iškilti tiek dėl techninio, tiek dėl ekonominio pobūdžio priežasčių;

(12)

mišriųjų sutarčių, kurias galima atskirti, atveju perkančiosios organizacijos visada turi teisę skirti atskiras sutartis atskiroms mišriosios sutarties dalims; tokiu atveju kiekvienai atskirai daliai taikytinos nuostatos turėtų būti nustatomos tik atsižvelgiant į tos konkrečios sutarties charakteristikas. Kita vertus, perkančiosioms organizacijoms nusprendus įtraukti į pirkimą kitus elementus, kad ir kokia būtų jų vertė ir kad ir kokia būtų teisinė tvarka, kuri kitu atveju būtų buvusi taikoma papildomiems elementams, pagrindinis principas turėtų būti toks: tais atvejais, kai sutartis turėtų būti skiriama pagal šios direktyvos nuostatas, jeigu ji skiriama atskirai, tada ši direktyva turėtų ir toliau būti taikoma visai mišriajai sutarčiai;

(13)

vis dėlto speciali nuostata turėtų būti nustatyta mišriosioms sutartims, apimančioms gynybos ar saugumo aspektus arba dalis, kurioms SESV netaikoma. Tokiais atvejais ši direktyva galėtų būti netaikoma su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių ir kad sprendimas skirti vieną sutartį yra priimtas ne tam, kad sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB (7). Turėtų būti paaiškinta, kad perkančiosioms organizacijoms neturėtų būti užkirtas kelias pasirinkti tam tikroms mišriosioms sutartims taikyti ne Direktyvą 2009/81/EB, o šią direktyvą;

(14)

turėtų būti paaiškinta, kad sąvoka „ekonominės veiklos vykdytojai“ turėtų būti aiškinama plačiai, įtraukiant visus asmenis ir (arba) subjektus, kurie rinkoje siūlosi vykdyti darbus, tiekti produktus ar teikti paslaugas, neatsižvelgiant į teisinę formą, kurią jie pasirinko savo veiklai vykdyti. Taigi, įmonės, filialai, patronuojamosios įmonės, partnerystės, kooperatinės bendrovės, ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės, universitetai (tiek valstybiniai, tiek privatūs), taip pat kitų rūšių subjektai nei fiziniai asmenys turėtų visais atvejais visi patekti į ekonominės veiklos vykdytojo sąvoką, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra „juridiniai asmenys“;

(15)

turėtų būti paaiškinta, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės, įskaitant į laikinas asociacijas susibūrusias grupes, gali dalyvauti sutarčių skyrimo procedūrose nebūtinai iš šių grupių reikalaujant turėti specialią teisinę formą. Tiek, kiek būtina, pavyzdžiui, kai keliamas bendrosios ir individualiosios atsakomybės reikalavimas, skyrus tokioms grupėms sutartį iš jų gali būti pareikalauta turėti specialią formą.

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad perkančiosios organizacijos turėtų galėti aiškiai nustatyti, kokiu būdu ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi įvykdyti reikalavimus dėl ekonominės ir finansinės būklės, kaip nustatyta šioje direktyvoje, ar su techniniais ir profesiniais pajėgumais susijusius kriterijus, keliamus savarankiškai dalyvaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams.

Ekonominės veiklos vykdytojų grupėms skirtų sutarčių vykdymui gali tekti nustatyti tokias sąlygas, kokios atskiriems dalyviams nekeliamos. Tokios sąlygos, kurios turėtų būti pateisinamos dėl objektyvių priežasčių ir turėtų būti proporcingos, galėtų, pavyzdžiui, apimti reikalavimą paskirti bendrą atstovą arba pagrindinį partnerį pirkimo procedūros tikslais, arba reikalavimą pateikti informaciją apie grupės sudėtį;

(16)

perkančiosios organizacijos turėtų pasinaudoti visomis pagal nacionalinę teisę turimomis priemonėmis siekdamos užkirsti kelią viešojo pirkimo procedūrų iškraipymams, kylantiems dėl interesų konfliktų. Tai, be kita ko, galėtų būti procedūros, skirtos nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią ir juos šalinti;

(17)

Tarybos sprendimu 94/800/EB (8) visų pirma patvirtinta Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP). SVP tikslas – nustatyti subalansuotų teisių ir pareigų, susijusių su viešosiomis sutartimis, daugiašalę sistemą, siekiant liberalizuoti ir išplėsti pasaulio prekybą. Sutarčių, kurioms taikomi SVP 1, 2, 4 ir 5 priedai ir Europos Sąjungos I priedėlio Bendrosios pastabos, taip pat kiti susiję Sąjungai privalomi tarptautiniai susitarimai, atveju perkančiosios organizacijos turėtų vykdyti pagal tuos susitarimus nustatytas pareigas taikydamos šią direktyvą tokius susitarimus pasirašiusių trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojams;

(18)

SVP taikoma sutartims, kurios viršija tam tikras SVP nustatytas vertės ribas, išreikštas pagal specialiąsias skolinimosi teises. Šioje direktyvoje nustatytos vertės ribos turėtų būti suderintos siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų SVP nustatytų vertės ribų euro ekvivalentus. Be to, reikėtų numatyti eurais išreikštų vertės ribų periodinę peržiūrą, siekiant pagal išimtinai matematinį veiksmą jas pritaikyti prie galimų euro vertės svyravimų tų specialiųjų skolinimosi teisių atžvilgiu. Be tų periodinių matematinių pritaikymų, kitame jo derybų raunde reikėtų apsvarstyti galimybę padidinti SVP nustatytas vertės ribas;

(19)

turėtų būti paaiškinta, kad apskaičiuojant sutarties vertę reikia atsižvelgti į visas įplaukas, tiek gautas iš perkančiosios organizacijos, tiek iš trečiųjų šalių. Be to, reikėtų paaiškinti, kad apskaičiuojant vertės ribas, sąvoką „panašios prekės“ reikėtų suprasti kaip produktus, kurie skirti identiškam ar panašiam naudojimui, kaip antai maisto produktų rūšių ar įvairių biuro baldų atveju. Tipiniu atveju tikėtina, kad atitinkamoje srityje veikiantis ekonominės veiklos vykdytojas tokias prekes turės įprastiniame savo produktų asortimente;

(20)

turėtų būti paaiškinta, kad apskaičiuojant konkretaus pirkimo vertę turėtų būti leidžiama vertės apskaičiavimą pagrįsti pirkimo skaidymu į dalis tik tuo atveju, kai tai pateisinama dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, galėtų būti pateisinama apskaičiuoti sutarčių vertes perkančiosios organizacijos atskiro veiklos padalinio lygiu, kaip antai, mokyklų ar vaikų darželių lygiu, su sąlyga, kad tas padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą. Tokia prielaida galėtų būti daroma, kai atskiras veiklos padalinys savarankiškai vykdo pirkimo procedūras ir priima sprendimus dėl pirkimo, jam yra skirta atskira biudžeto išlaidų kategorija atitinkamiems pirkimams vykdyti, jis savarankiškai sudaro sutartį ir finansuoja ją iš jo turimo biudžeto. Skaidymas į dalis yra nepateisinamas, kai perkančioji organizacija tik organizuoja pirkimą decentralizuotu būdu;

(21)

viešosioms sutartims, kurias skiria veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose vykdančios perkančiosios organizacijos ir kurios apima šią veiklą, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES (9). Tačiau sutartys, skiriamos perkančiųjų organizacijų, vykdančių veiklą jūrų, pakrančių ar upių transporto paslaugų srityse patenka į šios direktyvos taikymo sritį;

(22)

ši direktyva skirta valstybėms narėms ir netaikoma tarptautinių organizacijų vardu ir sąskaita vykdomiems pirkimams. Vis dėlto reikia paaiškinti, kiek ši direktyva turėtų būti taikoma pirkimams, kuriuos reglamentuoja specialios tarptautinės taisyklės;

(23)

žiniasklaidos paslaugų teikėjų skiriamų tam tikrų audiovizualinių ir radijo žiniasklaidos paslaugų viešųjų sutarčių atveju turėtų būti leidžiama atsižvelgti į kultūrinės ar socialinės svarbos aspektus, dėl kurių viešųjų pirkimų taisykles taikyti būtų netikslinga. Dėl tų priežasčių turėtų būti galima taikyti išimtį viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kurias skiria patys žiniasklaidos paslaugų teikėjai paruoštų naudoti programų ir kitų parengiamųjų paslaugų, kaip antai susijusių su programos gamybai būtinais scenarijais ar meniniais pasirodymais, įsigijimui, kūrimui, gamybai ar bendrai gamybai. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad ta išimtis lygiai taip pat turėtų būti taikoma transliuojamosios žiniasklaidos paslaugų ir užsakomųjų paslaugų (nelinijinių paslaugų) atveju. Vis dėlto ta išimtis neturėtų būti taikoma techninės įrangos, būtinos tokių programų gamybai, bendrai gamybai ir transliavimui, tiekimo atveju;

(24)

turėtų būti priminta, kad arbitražo ir taikinimo paslaugas, taip pat kitų panašių alternatyvaus ginčų sprendimo formų paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, patvirtinti ar atrinkti tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis. Turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva netaikoma paslaugų pirkimo sutartims tokių paslaugų teikimo tikslu, neatsižvelgiant į tai, kaip jos vadinamos pagal nacionalinę teisę;

(25)

tam tikras teisines paslaugas teikia paslaugų teikėjai, kuriuos skiria valstybių narių teismai, jos apima teisininkų atstovavimą klientams teismo procesuose, jas privalo teikti notarai arba jos yra susijusios su viešosios valdžios funkcijų vykdymu. Tokias teisines paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, kurie skiriami arba atrenkami tokiu būdu, kuris viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, kaip antai valstybės prokurorų tam tikrose valstybėse narėse skyrimas. Todėl toms teisinėms paslaugoms ši direktyva turėtų būti netaikoma;

(26)

tikslinga nurodyti, kad šioje direktyvoje nurodomų finansinių priemonių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžiama kituose vidaus rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose, o atsižvelgiant į neseniai įsteigtą Europos finansinio stabilumo fondą ir Europos stabilumo mechanizmą, reikėtų nustatyti, kad operacijoms, atliekamoms pasitelkiant tą fondą ir tą mechanizmą, ši direktyva turėtų būti netaikoma. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma paskoloms, nei susijusioms, nei nesusijusioms su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija arba kitomis su tuo susijusiomis operacijomis;

(27)

reikėtų priminti, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 (10) 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad viešojo paslaugų pirkimo sutartims ir viešojo keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų pirkimo sutartims taikomos atitinkamai direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB, o Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 taikomas paslaugų koncesijoms autobusų ar tramvajų viešojo keleivinio transporto srityje. Be to, reikėtų priminti, kad tas reglamentas toliau taikomas viešojo paslaugų pirkimo sutartims ir paslaugų koncesijoms viešojo keleivinio geležinkelių ar metro transporto srityje. Siekiant paaiškinti šios direktyvos ir Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 santykį, reikėtų atitinkamai aiškiai nustatyti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl keleivinio geležinkelių ar metro transporto viešųjų paslaugų teikimo; šių sutarčių skyrimui turėtų būti toliau taikomas tas reglamentas. Tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 leidžia pagal nacionalinę teisę nukrypti nuo tame reglamente nustatytų taisyklių, valstybės narės turėtų galėti toliau savo nacionalinėje teisėje nustatyti, kad viešojo paslaugų pirkimo sutartys dėl keleivinio geležinkelių ar metro transporto viešųjų paslaugų teikimo turi būti skiriamos taikant sutarčių skyrimo procedūrą, vykdomą jų bendrosiomis viešųjų pirkimų taisyklėmis;

(28)

ši direktyva neturėtų būti taikoma tam tikroms ne pelno organizacijų ar asociacijų vykdomoms skubiosios pagalbos paslaugoms, nes tų organizacijų ypatingą pobūdį būtų sunku išsaugoti, jeigu paslaugos teikėjus reikėtų pasirinkti pagal šioje direktyvoje nustatytas procedūras. Vis dėlto tokia išimtis turėtų galioti tik tose srityse, kuriose tai griežtai būtina. Todėl reikėtų aiškiai pabrėžti, kad ši išimtis neturėtų būti taikoma pacientų vežimui skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms. Tokiomis aplinkybėmis taip pat būtina paaiškinti, kad Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) grupė 601 „Sausumos transporto paslaugos“ neapima greitosios pagalbos paslaugų, kurios žymimos BVPŽ kodu 8514. Todėl reikėtų paaiškinti, kad paslaugų, kurių BVPŽ kodas yra 85143000-3 ir kurios apima tik pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas, teikimui turėtų būti taikomas specialus režimas, nustatytas socialinėms ir kitoms specialioms paslaugoms (toliau – paprastesnis režimas). Todėl mišriosioms sutartims dėl bendrųjų greitosios pagalbos paslaugų teikimo taip pat būtų taikomas paprastesnis režimas, jeigu pacientų vežimui skirtų greitosios pagalbos paslaugų vertė būtų didesnė už kitų greitosios pagalbos paslaugų vertę;

(29)

tikslinga priminti, kad ši direktyva taikoma tik valstybių narių perkančiosioms organizacijoms. Todėl jos nuostatos bendrai netaikomos politinėms partijoms, nes jos nėra perkančiosios organizacijos. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse politinės partijos galėtų patekti į viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sąvoką.

Vis dėlto tam tikros rinkiminių kampanijų metu teikiamos paslaugos (pavyzdžiui, propagandinių filmų ir vaizdajuosčių gamyba) yra taip neatsiejamai susijusios su paslaugų teikėjo politinėmis pažiūromis, kad paslaugų teikėjai paprastai yra atrenkami tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis.

Galiausiai turėtų būti priminta, kad Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatams ir finansavimui yra taikomos kitos nei šioje direktyvoje nustatytos taisyklės;

(30)

tam tikrais atvejais gali būti taip, kad perkančioji organizacija arba perkančiųjų organizacijų asociacija yra vienintelis konkrečios paslaugos, kurią teikti ji turi išimtinę teisę pagal SESV atitinkančius įstatymus ir kitus paskelbtus teisės aktus, teikėjas. Turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva nebūtinai turi būti taikoma viešojo paslaugų, kurias teikia ta perkančioji organizacija arba asociacija, pirkimo sutarčių skyrimui;

(31)

kyla didelis teisinis netikrumas dėl to, kiek viešųjų pirkimų taisyklės turėtų būti taikomos tarp viešojo sektoriaus subjektų tarpusavyje sudaromoms sutartims. Susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės ir netgi pačios perkančiosios organizacijos aiškina skirtingai. Todėl reikia paaiškinti, kokiais atvejais viešajame sektoriuje sudaromoms sutartims viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos.

Atliekant tokį aiškinimą reikėtų vadovautis atitinkamoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatytais principais. Vien tai, kad abi susitarimo šalys yra viešosios institucijos, savaime nereiškia, jog viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos. Tačiau viešųjų pirkimų taisyklių taikymas neturėtų riboti viešųjų institucijų laisvės vykdyti joms pavestas viešųjų paslaugų teikimo užduotis naudojantis savo ištekliais, įskaitant galimybę bendradarbiauti su kitomis viešosiomis institucijomis.

Reikėtų užtikrinti, kad dėl viešojo sektoriaus institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, kuriam viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos, nebūtų iškreipta konkurencija privačių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu tiek, kiek taip bendradarbiaujant privatus paslaugų teikėjas atsidurtų privilegijuotoje padėtyje savo konkurentų atžvilgiu;

(32)

viešosioms sutartims, skiriamoms kontroliuojamiesiems juridiniams asmenims, šioje direktyvoje numatytos procedūros neturėtų būti taikomos, jeigu perkančiosios organizacijos vykdoma to juridinio asmens kontrolė yra panaši į tą, kurią ji vykdo savo skyrių atžvilgiu, su sąlyga, kad daugiau kaip 80 % to kontroliuojamojo juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusi kontroliuojančioji perkančioji organizacija arba kiti tos perkančiosios organizacijos kontroliuojami juridiniai asmenys, neatsižvelgiant į tai, kas yra naudos, susijusios su sutarties įvykdymu, gavėjas.

Ši išimtis neturėtų būti taikoma situacijoms, kai privatus ekonominės veiklos vykdytojas tiesiogiai dalyvauja kontroliuojamojo juridinio asmens kapitale, nes tokiomis aplinkybėmis, skyrus viešąją sutartį be konkurso procedūros, privačiam ekonominės veiklos vykdytojui, dalyvaujančiam kontroliuojamojo juridinio asmens kapitale, būtų užtikrintas nepagrįstas pranašumas jo konkurentų atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į specifines privalomos narystės pagrindu veikiančių viešųjų subjektų, pavyzdžiui, organizacijų, atsakingų už tam tikrų viešųjų paslaugų valdymą ar vykdymą, ypatybes, tai neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai konkrečių privačių ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimas kontroliuojamojo juridinio asmens kapitale yra privalomas pagal Sutartis atitinkančią nacionalinės teisės akto nuostatą, su sąlyga, kad toks dalyvavimas nesuteikia kontrolės, teisės blokuoti ir nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams. Be to, turėtų būti paaiškinta, kad lemiamas elementas – tik tiesioginis dalyvavimas privačiomis lėšomis kontroliuojamajame juridiniame asmenyje. Todėl, kai kontroliuojančiosios perkančiosios organizacijos arba kontroliuojančiųjų perkančiųjų organizacijų kapitale yra privataus dalyvavimo, tai nekliudo skirti viešąsias sutartis kontroliuojamajam juridiniam asmeniui netaikant šioje direktyvoje numatytų procedūrų, nes toks dalyvavimas neturi neigiamo poveikio privačių ekonominės veiklos vykdytojų konkurencijai.

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad perkančiosios organizacijos, pavyzdžiui, viešosios teisės reglamentuojami subjektai, kurių kapitale gali būti privataus dalyvavimo, turėtų turėti galimybę pasinaudoti horizontaliajam bendradarbiavimui numatyta išimtimi. Todėl, įvykdžius visas kitas horizontaliojo bendradarbiavimo sąlygas, horizontaliajam bendradarbiavimui numatyta išimtis turėtų būti taikoma ir tokioms perkančiosioms organizacijoms, kai sutartis yra sudaroma tik tarp perkančiųjų organizacijų;

(33)

perkančiosios organizacijos turėtų galėti nuspręsti bendrai teikti joms pavestas viešąsias paslaugas bendradarbiaudamos, neprivalėdamos laikytis kokios nors konkrečios teisinės formos. Toks bendradarbiavimas galėtų apimti visų rūšių veiklą, susijusią su paslaugų teikimu ir pareigomis, kurios yra nustatytos dalyvaujančioms organizacijoms arba kurias jos yra prisiėmusios, kaip antai vietos ar regioninės valdžios institucijų privalomos ar savanoriškos užduotys arba konkrečioms įstaigoms pagal viešąją teisę pavestos teikti paslaugos. Įvairių dalyvaujančių organizacijų teikiamos paslaugos nebūtinai turi būti identiškos; jos taip pat gali vienos kitas papildyti.

Sutartims dėl bendro viešųjų paslaugų teikimo šioje direktyvoje nustatytos taisyklės neturėtų būti taikomos su sąlyga, kad tokios sutartys yra sudarytos tik tarp perkančiųjų organizacijų, jeigu taip bendradarbiaujant vadovaujamasi vien su viešojo intereso tikslų pasiekimu susijusiais motyvais ir jeigu užtikrinama, kad nė vienas privatus paslaugų teikėjas neatsidurtų privilegijuotoje padėtyje savo konkurentų atžvilgiu.

Siekiant įvykdyti tas sąlygas, bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas bendradarbiavimo koncepcija. Taip bendradarbiaujant nereikalaujama, kad visos dalyvaujančios organizacijos prisiimtų atsakomybę vykdyti pagrindines sutartines prievoles, jeigu tik įsipareigojama prisidėti prie konkrečios viešosios paslaugos teikimo bendradarbiaujant. Be to, bendradarbiavimas, įskaitant visus finansinius pervedimus tarp dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų, turėtų būti vykdomas vadovaujantis vien su viešojo intereso tikslų pasiekimu susijusiais motyvais;

(34)

yra tokių atvejų, kai juridinis subjektas pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas veikia kaip nustatytų perkančiųjų organizacijų instrumentas ar techninė tarnyba, privalo vykdyti jam tų perkančiųjų organizacijų pavestus nurodymus ir neturi jokios įtakos sprendžiant dėl atlygio už savo veiklos rezultatus. Atsižvelgiant į santykių nesutartinį pobūdį, tokiems išimtinai administracinio pobūdžio santykiams viešojo pirkimo procedūros neturėtų būti taikomos;

(35)

reikėtų skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – MTTP) programų bendrą finansavimą iš pramonės šaltinių. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva taikoma tik kai nėra tokio bendro finansavimo ir kai su MTTP susijusios veiklos rezultatais naudojasi atitinkama perkančioji organizacija. Nereikėtų atmesti galimybės, kad paslaugų teikėjas, kuris vykdė tą veiklą, galėtų viešai paskelbti tos veiklos ataskaitą, tuo tarpu perkančioji organizacija išlaiko išimtinę teisę naudotis MTTP rezultatais vykdydama savo veiklą. Tačiau fiktyvus keitimasis MTTP rezultatais ar grynai simboliškas dalyvavimas paslaugų teikėjo atlyginime neturėtų užkirsti kelio šios direktyvos taikymui;

(36)

užimtumas ir profesija padeda integruotis į visuomenę ir yra svarbūs elementai, užtikrinantys visiems lygias galimybes. Šiuo požiūriu gali būti svarbus globojamų darbo grupių vaidmuo. Taip pat gali būti svarbios ir kitos socialinės įmonės, kurių pagrindinis tikslas remti socialinę ir profesinę neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų, kaip antai bedarbių, nepalankioje padėtyje esančių mažumų narių ar kitų socialiai marginalizuotų grupių narių integraciją ar reintegraciją. Tačiau tokios globojamos darbo grupės ar socialinės įmonės gali nepajėgti laimėti konkursų įprastinėmis konkurencijos sąlygomis. Todėl tikslinga nustatyti, kad valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad viešųjų sutarčių arba tam tikrų jų pirkimo dalių skyrimo procedūrose galėtų dalyvauti tik tokios globojamos darbo grupės ar socialinės įmonės, arba numatyti, kad tam tikros sutartys bus vykdomos tik pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas;

(37)

siekiant aplinkos, socialinės ir darbo teisės reikalavimus tinkamai įtraukti į viešųjų pirkimų procedūras, labai svarbu, kad valstybės narės ir perkančiosios organizacijos imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytų pareigų, kurios taikomos darbų vykdymo ar paslaugų teikimo vietoje ir yra nustatytos įstatymais, teisės aktais, įsakymais ir sprendimais nacionaliniu ir Sąjungos lygiu, taip pat kolektyvinėmis sutartimis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymo būdas atitinka Sąjungos teisę. Lygiai taip pat, vykdant sutartis turi būti laikomasi X priede išvardytuose tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos yra ratifikavusios visos valstybės narės, nustatytų pareigų. Vis dėlto tai jokiu būdu neturėtų kliudyti taikyti darbuotojams palankesnių įdarbinimo sąlygų.

Atitinkamos priemonės turėtų būti taikomos laikantis pagrindinių Sąjungos teisės principų, visų pirma siekiant užtikrinti lygiateisiškumą. Tokios atitinkamos priemonės turėtų būti taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB (11) ir tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrintas lygiateisiškumas ir tai, kad kitų valstybių narių ekonominės veiklos vykdytojai ir darbuotojai nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami;

(38)

turėtų būti laikoma, kad paslaugos yra teikiamos toje vietoje, kurioje iš esmės įvykdoma sutartis. Kai paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, skambučių centrų teikiamos paslaugos, turėtų būti laikoma, kad tos paslaugos teikiamos jų atlikimo vietoje, neatsižvelgiant į vietas ir valstybes nares, į kurias paslaugos yra nukreipiamos;

(39)

atitinkamos pareigos galėtų būti įtrauktos į sutarties įvykdymo sąlygas. Taip pat į viešąsias sutartis turėtų būti galima įtraukti nuostatas dėl kolektyvinių sutarčių laikymosi užtikrinimo pagal Sąjungos teisę. Atitinkamų pareigų nevykdymas galėtų būti laikomas šiurkščiu atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo nusižengimu ir dėl to jam gali būti neleista dalyvauti viešosios sutarties skyrimo procedūroje;

(40)

aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatų laikymosi kontrolė turėtų būti vykdoma atitinkamais pirkimo procedūros etapais, taikant bendruosius principus, kuriais reglamentuojamas dalyvių pasirinkimas ir sutarčių skyrimas, taikant pašalinimo kriterijus ir taikant nuostatas, susijusias su pasiūlyta neįprastai maža kaina. Būtinas patikrinimas tuo tikslu turėtų būti atliekamas pagal atitinkamas šios direktyvos nuostatas, visų pirma nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių ir savideklaracijų;

(41)

jokios šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti nustatyti priemones, būtinas siekiant apsaugoti viešąją politiką, visuomenės moralę, visuomenės saugumą, sveikatą, žmonių ir gyvūnų gyvybę, išsaugoti augmeniją, ar imtis kitų aplinkos apsaugos priemonių, ypač atsižvelgiant į tvarų vystymąsi, arba užtikrinti jų vykdymą, su sąlyga, kad tos priemonės atitinka SESV;

(42)

labai svarbu, kad perkančiosios organizacijos turėtų papildomo lankstumo, kad galėtų pasirinkti pirkimo procedūrą, kurioje numatomos derybos. Taip pat tikėtina, kad platesnis tų procedūrų taikymas suaktyvins tarptautinę prekybą, nes atlikus vertinimą paaiškėjo, kad sutartys, paskirtos taikant derybas su išankstiniu skelbimu apie pirkimą, labai dažnai būna sudaromos su konkursą laimėjusiais tarptautiniais konkurso dalyviais. Valstybės narės turėtų galėti numatyti konkurso procedūrą su derybomis arba konkurencinį dialogą, taikomus įvairiais atvejais, jeigu tikėtina, kad atviri ar riboti konkursai be derybų neduos tenkinančių pirkimo rezultatų. Reikėtų priminti, kad pastaraisiais metais labai išaugo konkurencinio dialogo naudojimas, vertinant pagal atitinkamą sudaromų sutarčių vertės dalį. Jo naudingumas pasitvirtino tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos nepajėgia apibrėžti, kokiomis priemonėmis galėtų patenkinti savo poreikius, arba įvertinti, kokius techninius, finansinius ar teisinius sprendimus gali pasiūlyti rinka. Ši padėtis visų pirma gali susiklostyti esant inovaciniams projektams, įgyvendinant didelius integruotus transporto infrastruktūros projektus, didelius kompiuterių tinklų projektus ar projektus, susijusius su kompleksiniu ir struktūrizuotu finansavimu. Prireikus perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos paskirti projekto vadovą siekiant užtikrinti tinkamą ekonominės veiklos vykdytojų ir perkančiosios organizacijos bendradarbiavimą sutarties skyrimo procedūros metu;

(43)

darbų pirkimo sutarčių atveju tokia padėtis gali susidaryti, kai darbas susijęs su nestandartiniais pastatais arba kai darbas apima projektavimą arba inovacinius sprendimus. Paslaugų ar prekių pirkimo atveju, kai reikia pritaikymo ar projektavimo pakeitimų, gali būti naudinga naudoti konkurso procedūrą su derybomis arba konkurencinį dialogą. Tokie pritaikymo ar projektavimo darbai ypač svarbūs kompleksinio pirkimo atveju, pavyzdžiui, kai perkami sudėtingi produktai, intelektinės paslaugos, kaip antai konsultavimo paslaugos, architektų paslaugos arba inžinerijos paslaugos, ar vykdomi didelio masto informacinių ir ryšių technologijų (toliau — IRT) projektai. Tais atvejais derybos gali būti būtinos siekiant užtikrinti atitinkamų prekių ar paslaugų atitiktį perkančiosios organizacijos poreikiams. Paruoštų naudoti paslaugų ar prekių, kurias rinkoje gali teikti ar tiekti daug įvairių subjektų, atžvilgiu konkurso procedūra su derybomis ir konkurencinis dialogas neturėtų būti naudojami;

(44)

konkurso procedūra su derybomis taip pat turėtų būti galima tais atvejais, kai pagal atvirą ar ribotą konkursą buvo pateikti tik netaisyklingi arba nepriimtini pasiūlymai. Tokiais atvejais perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama vykdyti derybas siekiant gauti tinkamus ir priimtinus pasiūlymus;

(45)

konkurso procedūra su derybomis turėtų būti vykdoma laikantis adekvačių apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Visų pirma, perkančiosios organizacijos turėtų iš anksto nurodyti minimalius reikalavimus, kuriais apibūdinamas pirkimo pobūdis ir kurie derybų eigoje neturėtų būti keičiami. Sutarčių skyrimo kriterijai ir jų lyginamojo svorio nustatymas turėtų būti stabilūs per visą procedūrą ir jie neturėtų būti derybų dalykas, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ekonominės veiklos vykdytojams. Derybomis turėtų būti siekiama pagerinti pasiūlymus, kad perkančiosios organizacijos galėtų pirkti darbus, prekes ir paslaugas, kurios visiškai atitinka jų konkrečius poreikius. Derybos gali būti vedamos dėl visų perkamų darbų, prekių ar paslaugų charakteristikų, įskaitant, pavyzdžiui, kokybę, kiekį, komercines sąlygas ir socialinius, aplinkosaugos ir inovacinius aspektus, jeigu jie nėra minimalūs reikalavimai.

Reikėtų paaiškinti, kad minimalūs reikalavimai, kuriuos turi nustatyti perkančioji organizacija, yra tos sąlygos ir ypatybės (visų pirma fizinės, funkcinės ir teisinės), kurias turėtų atitikti ar turėti kiekvienas pasiūlymas, kad perkančiajai organizacijai būtų leista skirti sutartį pagal pasirinktus sutarčių skyrimo kriterijus. Siekiant užtikrinti proceso skaidrumą ir atsekamumą, visi etapai turėtų būti tinkamai užfiksuoti dokumentuose. Be to, visi pasiūlymai procedūros metu turėtų būti pateikti raštu;

(46)

perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama sutrumpinti tam tikrus terminus, taikomus atviriems ir ribotiems konkursams ir konkurso procedūroms su derybomis, kai konkretūs terminai būtų netinkami dėl skubos, kurią perkančiosios organizacijos turėtų deramai pagrįsti. Reikėtų paaiškinti, kad tai nebūtinai turi būti ypatinga skuba, kilusi dėl įvykių, kurių atitinkama perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kurie nuo jos nepriklauso;

(47)

moksliniai tyrimai ir inovacijos, įskaitant ekologines ir socialines inovacijas, yra vieni iš svarbiausių būsimo augimo variklių ir jiems strategijoje „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ skiriamas didžiausias dėmesys. Viešosios institucijos turėtų geriausiai strategiškai išnaudoti viešuosius pirkimus inovacijoms skatinti. Inovacinių produktų, darbų ir paslaugų pirkimas atlieka esminį vaidmenį gerinant viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę ir kartu sprendžiant svarbiausius visuomenės uždavinius. Jis padeda pasiekti geriausią viešųjų pinigų ir vertės santykį ir užtikrinti didesnę ekonominę naudą, naudą aplinkai ir visuomenei, nes kuriamos naujos idėjos, jos paverčiamos inovaciniais produktais bei paslaugomis ir taip skatinamas tvarus ekonomikos augimas.

Reikėtų priminti, kad keletas viešųjų pirkimų modelių buvo pateikta 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikate „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“, kuriame aptariamas tų MTTP paslaugų„ kurios nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, pirkimas. Tie modeliai toliau galiotų, bet ši direktyva taip pat turėtų padėti sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti su inovacijomis susijusius viešuosius pirkimus ir padėti valstybėms narėms pasiekti Sąjungos tikslus inovacijų srityje;

(48)

atsižvelgiant į inovacijų svarbą, perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos kuo dažniau leisti teikti alternatyvius pasiūlymus. Todėl tų organizacijų dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad prieš leisdamos teikti alternatyvius pasiūlymus, jos turi nustatyti minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai;

(49)

kai poreikio sukurti inovacinį produktą ar gauti inovacinę paslaugą ar vykdyti inovacinius darbus ir vykdyti vėlesnį susijusių prekių, paslaugų arba darbų pirkimą rinkoje jau esamais sprendimais neįmanoma patenkinti, perkančiosios organizacijos turėtų galėti pasinaudoti specialia pirkimo procedūra sutarčių, kurioms taikoma ši direktyva, atžvilgiu. Ši speciali procedūra turėtų sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms suformuoti ilgalaikę inovacijų partnerystę siekiant sukurti ir paskui nusipirkti naują, inovacinį produktą, paslaugą ar darbus, jeigu užsakymas dėl tokio inovacinio produkto ar paslaugos arba inovacinių darbų gali būti įvykdytas pagal sutartą rezultatų lygį ir kainą, nesant reikalo tokiam pirkimui organizuoti atskiros pirkimo procedūros. Inovacijų partnerystė turėtų būti pagrįsta procedūrinėmis taisyklėmis, kurios taikomos konkurso procedūrai su derybomis, o sutartys turėtų būti skiriamos remiantis vieninteliu pagrindu – geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris yra tinkamiausias lyginant pasiūlymus dėl inovacinių sprendimų. Tiek labai didelių projektų atveju, tiek mažesnių inovacinių projektų atveju inovacijų partnerystės struktūra turėtų būti tokia, kad galėtų užtikrinti būtiną „rinkos paskatą“ kurti inovacinį sprendimą kartu neatimant rinkos teikiamų galimybių.

Todėl perkančiosios organizacijos turėtų nenaudoti inovacijų partnerysčių taip, kad būtų užkertamas kelias konkurencijai, ji būtų ribojama arba iškreipiama. Tam tikrais atvejais tokio poveikio išvengti galėtų padėti inovacijų partnerysčių su keliais partneriais sudarymas;

(50)

atsižvelgiant į žalingus padarinius konkurencijai, derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą turėtų būti naudojamos tik išimtinėmis aplinkybėmis. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai paskelbimas neįmanomas dėl ypatingos skubos priežasčių, atsiradusių dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kurie nuo jo nepriklauso, arba jeigu nuo pat pradžių aišku, kad paskelbimas nesukels didesnės konkurencijos ar neužtikrins geresnių pirkimo rezultatų, ypač jeigu vertinant objektyviai yra tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas, galintis įvykdyti sutartį. Tai būdinga meno kūriniams, nes menininko tapatybė iš principo lemia unikalų meno kūrinio pobūdį ir vertę. Išskirtinumas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, bet derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą naudojimą galima pagrįsti tik objektyvaus išskirtinumo atveju, jeigu išskirtinumo padėtis numatant būsimą pirkimo procedūrą nebuvo sukurta pačios perkančiosios organizacijos.

Šia išimtimi besiremiančios perkančiosios organizacijos turėtų nurodyti priežastis, kodėl nėra pagrįstų alternatyvų ar pakaitalų, pavyzdžiui, naudojant alternatyvius platinimo kanalus, įskaitant už perkančiosios organizacijos valstybės narės ribų, arba renkantis funkcijų atžvilgiu panašius darbus, prekes ir paslaugas.

Kai išskirtinumo padėtis yra susidariusi dėl techninių priežasčių, jos turėtų būti tiksliai apibrėžtos ir kiekvienu atskiru atveju pagrįstos. Minėtosios priežastys galėtų būti, pavyzdžiui, tas faktas, kad kitam ekonominės veiklos vykdytojui techniniu atžvilgiu beveik neįmanoma įvykdyti užduoties, arba būtinybė, kad būtų naudojamasi tam tikra praktine patirtimi, priemonėmis ar metodais, kuriais disponuoja tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas. Techninės priežastys taip pat gali būti susijusios su specialiais sąveikumo reikalavimais, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti perkamų darbų, prekių ar paslaugų funkcinį tinkamumą.

Galiausiai, pirkimo procedūra netikslinga, kai prekės perkamos tiesiogiai prekių rinkoje, įskaitant tokiose biržos prekių prekybos platformose, kaip antai žemės ūkio produktų, žaliavų ir energijos produktų biržos, kai reguliuojama ir prižiūrima daugiašalė prekybos sistema natūraliai užtikrina rinkos kainas;

(51)

turėtų būti paaiškinta, kad nuostatos dėl konfidencialios informacijos apsaugos niekaip neturi trukdyti viešai atskleisti nekonfidencialias sudarytų sutarčių nuostatas, įskaitant visus vėlesnius pakeitimus;

(52)

elektroninės informavimo ir ryšių priemonės gali labai supaprastinti sutarčių paskelbimą ir padidinti pirkimo procesų efektyvumą ir skaidrumą. Jos turėtų tapti standartinėmis ryšio ir keitimosi informacija priemonėmis pirkimo procedūrose, nes jos labai padidina ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti visoje vidaus rinkoje vykdomose pirkimo procedūrose. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta, kad yra privalomas skelbimų elektronine forma pateikimas, galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma ir – po 30 mėnesių pereinamojo laikotarpio – pasiekta visiškai elektroninė komunikacija, suprantama kaip ryšių palaikymas elektroninėmis priemonėmis visuose procedūros etapuose, įskaitant prašymų dalyvauti perdavimą ir, visų pirma, pasiūlymų persiuntimą (elektroninių pasiūlymų teikimas). Valstybėms narėms ir perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama numatyti daugiau, jei jos to pageidautų. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad privalomas elektroninių ryšio priemonių naudojimas pagal šią direktyvą vis dėlto neturėtų reikšti, kad perkančiosios organizacijos privalo vykdyti pasiūlymų elektroninį apdorojimą arba kad nustatoma elektroninio vertinimo ar automatinio apdorojimo pareiga. Be to, pagal šią direktyvą po sutarties skyrimo pareiga naudoti elektronines ryšio priemones neturėtų būti taikoma nė vieno iš viešojo pirkimo proceso elementų atžvilgiu, kaip ir vidaus ryšių perkančiojoje organizacijoje atžvilgiu;

(53)

perkančiosios organizacijos turėtų naudoti, išskyrus tam tikromis konkrečiomis situacijomis, elektronines ryšio priemones, kurios būtų nediskriminacinės, plačiai prieinamos ir sąveikios su visuotinai naudojamais IRT produktais, ir jomis neturi būti ribojama ekonominės veiklos vykdytojų galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje. Naudojant tokias ryšio priemones taip pat turėtų būti atsižvelgiama į neįgaliųjų galimybes jomis naudotis. Turėtų būti paaiškinta, kad pareiga visuose viešųjų pirkimų procedūros etapuose naudoti elektronines ryšio priemones nebūtų tikslinga, kai elektroninėms priemonėms naudoti reikėtų specialių priemonių ar rinkmenų formatų, kurie nėra plačiai prieinami, ir kai atitinkami ryšiai galėtų būti palaikomi tik naudojant specializuotą biuro įrangą. Todėl tam tikrais atvejais, kurie turėtų būti išsamiai apibūdinti, perkančiosios organizacijos neturėtų būti įpareigotos reikalauti, kad teikiant pasiūlymus būtų naudojamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šia direktyva nustatoma, kad tokiais atvejais turėtų būti laikomos ir situacijos, kai būtina naudoti specializuotą biuro įrangą, kuri nėra plačiai prieinama perkančiosioms organizacijoms, pavyzdžiui, plačiaformačius spausdintuvus. Kai kurių pirkimo procedūrų atveju pirkimo dokumentuose galėtų būti reikalaujama pateikti fizinį arba tam tikro mastelio modelį, kurio pateikti perkančiosioms organizacijoms elektroninėmis priemonėmis neįmanoma. Tokiais atvejais modelis turėtų būti perkančiosioms organizacijoms siunčiamas paštu ar per kitą tinkamą vežėją.

Vis dėlto turėtų būti paaiškinta, kad kitos ryšio priemonės turėtų būti naudojamos tik tose konkurso dalyse, kur elektroninių ryšių priemonių nereikalaujama.

Tikslinga paaiškinti, kad, kai tai būtina dėl techninių priežasčių, perkančiosios organizacijos turėtų galėti nustatyti maksimalų dokumentų, kuriuos galima pateikti, apimties dydį;

(54)

gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kuriais perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama nesinaudoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai nesinaudojimas tokiomis ryšio priemonėmis būtinas norint užtikrinti ypač slaptos informacijos apsaugą. Turėtų būti paaiškinta, kad kai reikiamą apsaugos lygį galima užtikrinti plačiai nenaudojamomis elektroninėmis priemonėmis, jas vertėtų naudoti. Tokio atvejo pavyzdys galėtų būti tai, kai perkančiosios organizacijos reikalauja naudoti tam tikslui skirtas saugias ryšio priemones, prie kurių jos suteikia prieigą;

(55)

skirtingi techniniai formatai arba procesai ir pranešimų standartai potencialiai galėtų trukdyti sąveikumui ne tik kiekvienoje valstybėje narėje, bet taip pat (ir ypač) tarp valstybių narių. Pavyzdžiui, siekiant dalyvauti pirkimo procedūroje, kurioje leidžiama arba reikalaujama naudoti elektroninį katalogą – tai yra tokį informacijos pateikimo ir organizavimo formatą, kuris prieinamas visiems dalyviams ir kuris gali būti apdorojamas elektroninėmis priemonėmis – ekonominės veiklos vykdytojai, tuo atveju, jeigu tvarka nebūtų standartizuota, turėtų pritaikyti savo katalogus pagal kiekvieną pirkimo procedūrą, o tai reikštų, kad labai panašią informaciją reikėtų teikti skirtingais formatais, priklausomai nuo atitinkamos perkančiosios organizacijos specifikacijų. Todėl katalogo formatų standartizavimas padidintų sąveikumo lygį, sustiprintų veiksmingumą ir taip pat sumažintų ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią pastangų naštą;

(56)

Komisija, svarstydama, ar reikia užtikrinti arba stiprinti sąveikumą tarp skirtingų techninių formatų arba procesų ir pranešimų standartų nustatant pareigą naudoti specialius standartus, ir jei nusprendžiama, kad reikia, spręsdama, kokius standartus nustatyti privalomais, ji turėtų visapusiškai atsižvelgti į susijusių suinteresuotųjų subjektų nuomones. Taip pat ji turėtų atsižvelgti į tai, kokiu mastu atitinkamą standartą ekonominės veiklos vykdytojai ir perkančiosios organizacijos jau yra praktiškai taikę ir kaip sėkmingai jis veikė. Prieš nustatydama pareigą taikyti konkretų techninį standartą Komisija taip pat turėtų atidžiai atsižvelgti į susijusias sąnaudas, galinčias atsirasti visų pirma dėl poreikio pritaikyti esamas elektronines pirkimo priemones, įskaitant infrastruktūrą, procesus ir programinę įrangą. Jeigu atitinkami standartai nėra sukurti tarptautinės, Europos arba nacionalinės standartizacijos organizacijos, jie turėtų atitikti IRT standartams taikomus reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 (12);

(57)

valstybės narės ir perkančiosios organizacijos, prieš nustatydamos saugumo lygį, kurį turi atitikti įvairiais sutarties skyrimo procedūros etapais naudojamos elektroninės ryšio priemonės, turėtų įvertinti proporcingumą tarp, viena vertus, reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti tikslų ir patikimą atitinkamos informacijos siuntėjų tapatybės nustatymą bei siunčiamo turinio apsaugą, ir, kita vertus, problemų tikimybę, kaip antai tais atvejais, kai pranešimus siunčia kitas nei nurodytasis siuntėjas. Tai reikštų, kad nors visos kitos nuostatos būtų visiems elementams vienodos, saugumo lygis, kuris būtų privalomas, pavyzdžiui, el. laiškui, kuriuo prašoma patvirtinti tikslų adresą, kur vyks informacinis posėdis, neprivalėtų būti nustatytas toks pat kaip paties pasiūlymo el. laiškui, kuris laikomas įpareigojamuoju pasiūlymu ekonominės veiklos vykdytojui. Taip pat, įvertinus proporcingumą galėtų būti nustatyti žemesni saugumo lygiai, reikalaujami pakartotinai pateikiant elektroninius katalogus arba pateikiant pasiūlymus pagal preliminariąją sutartį rengiamuose minikonkursuose arba prieigos prie pirkimo dokumentų kontekste;

(58)

nors pagrindiniai pirkimo procedūros dokumentai, kaip antai pirkimo dokumentai, prašymai dalyvauti konkurse, susidomėjimo patvirtinimas ir pasiūlymai, turėtų visada būti teikiami raštu, kitais atvejais ir toliau turėtų būti galima su ekonominės veiklos vykdytojais bendrauti žodžiu, jeigu bendravimo žodžiu turinys pakankamai užfiksuojamas dokumentuose. To reikia siekiant užtikrinti tinkamą skaidrumo lygį, kurį nustačius galima patikrinti, ar laikomasi lygiateisiškumo principo. Visų pirma labai svarbu, kad toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui, būtų pakankamai ir tinkamomis priemonėmis užfiksuojamas dokumentuose, pavyzdžiui, naudojant rašytinius protokolus ar garso įrašus arba parengiant pagrindinių bendravimo elementų santraukas;

(59)

Sąjungos viešojo pirkimo rinkose ryškėja didelė tendencija telkti viešųjų perkančiųjų subjektų poreikius, kad būtų pasiekta masto ekonomija, įskaitant mažesnes kainas ir sandorių sąnaudas, ir pagerėtų bei taptų profesionalesnis pirkimų valdymas. Tai galima pasiekti sutelkus pirkimus arba pagal dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų skaičių, arba pagal apimtį ir vertę per tam tikrą laiką. Vis dėlto pirkimų sutelkimą ir centralizavimą reikėtų atidžiai stebėti, siekiant išvengti per didelio perkamosios galios sutelkimo, slaptų susitarimų ir išsaugoti skaidrumą bei konkurenciją, be to, užtikrinti MVĮ galimybes patekti į rinką;

(60)

preliminariosios sutartys yra visoje Europoje plačiai naudojamas ir veiksmingu laikomas pirkimo būdas. Todėl jų tvarką reikėtų išlaikyti iš esmės nepakeistą. Tačiau reikia paaiškinti tam tikrus aspektus, visų pirma tai, kad perkančiosios organizacijos neturėtų naudoti preliminariųjų sutarčių, jeigu jos nėra įvardytos tokiose sutartyse. Tuo tikslu perkančiosios organizacijos, kurios nuo pat pradžių yra konkrečios preliminariosios sutarties šalys, turėtų būti aiškiai nurodytos, pateikiant pavadinimą arba kitu būdu, kaip antai nurodant tiksliai apibrėžtoje geografinėje vietovėje esančių perkančiųjų organizacijų atitinkamą kategoriją, kad atitinkamas perkančiąsias organizacijas būtų galima lengvai ir nedviprasmiškai atpažinti. Atitinkamai, po to, kai preliminarioji sutartis sudaroma, naujiems ekonominės veiklos vykdytojams neturėtų būti leidžiama prie jos prisijungti. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, tuo atveju, kai centrinė perkančioji organizacija naudoja bendrą perkančiųjų organizacijų ar jų kategorijų, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijų tam tikroje geografinėje vietovėje, registrą ir šios organizacijos turi teisę naudotis jos sudaroma preliminariąja sutartimi, ta centrinė perkančioji organizacija minėtą registrą turėtų naudoti taip, kad būtų galima patikrinti ne tik tai, kuri organizacija yra perkančioji organizacija, bet ir sužinoti datą, nuo kurios ji įgauna teisę naudotis centrinės perkančiosios organizacijos sudaryta preliminariąja sutartimi, nes nuo tos datos priklauso tai, kuriomis konkrečiomis preliminariosiomis sutartimis tai perkančiajai organizacijai turėtų būti leidžiama naudotis;

(61)

preliminariųjų sutarčių, kuriose nustatomos visos sąlygos, kontekste, tarp objektyvių sąlygų, naudojamų nustatant, kurie preliminariosios sutarties šalimis esantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų atlikti atitinkamą užduotį – tiekti prekes ar teikti paslaugas fiziniams asmenims – gali būti tų fizinių asmenų poreikiai ar pasirinkimas.

Perkančiosioms organizacijoms turėtų būti suteikta papildomo lankstumo, kai jos vykdo pirkimą pagal preliminariąsias sutartis, kurios sudaromos su daugiau nei vienu ekonominės veiklos vykdytoju ir kuriose nustatomos visos sąlygos.

Tokiais atvejais perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama gauti konkrečių darbų atlikimo paslaugas, prekes ar paslaugas, kurias apima preliminarioji sutartis, šiais būdais: arba reikalaujant, kad šiuos darbus atliktų, prekes ar paslaugas suteiktų vienas iš ekonominės veiklos vykdytojų, nustatomų remiantis objektyviais kriterijais ir iš anksto nustatytomis sąlygomis, arba surengiant ekonominės veiklos vykdytojų, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, minikonkursą ir jo pagrindu skiriant konkrečią sutartį dėl darbų, prekių ar paslaugų. Kad būtų užtikrintas skaidrumas ir lygiateisiškumas, perkančiosios organizacijos preliminariosios sutarties pirkimo dokumentuose turėtų nurodyti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos bus pasirenkamas vienas iš tų dviejų preliminariosios sutarties vykdymo būdų. Tokie kriterijai galėtų būti susiję, pavyzdžiui, su atitinkamų darbų, prekių ar paslaugų kokybe, verte ar ypatybėmis, įskaitant poreikį turėti aukštesnio laipsnio paslaugą arba didesnį saugumo lygį, arba su kainų lygio pokyčiais lyginant su iš anksto nustatytu kainų indeksu. Preliminariosios sutartys neturėtų būti naudojamos netinkamai arba tokiu būdu, kuris užkirstų kelią konkurencijai, ją suvaržytų ar iškreiptų. Perkančiosios organizacijos neturėtų privalėti pagal šią direktyvą pirkti darbus, prekes ar paslaugas, kurioms taikoma preliminarioji sutartis, pagal tą preliminariąją sutartį;

(62)

taip pat turėtų būti paaiškinta, kad nors preliminariąja sutartimi pagrįstos sutartys turi būti skiriamos nepasibaigus pačios preliminariosios sutarties galiojimo laikui, atskirų preliminariąja sutartimi pagrįstų sutarčių galiojimo laikotarpis neprivalo sutapti su tos preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu; jis prireikus galėtų būti trumpesnis ar ilgesnis. Visų pirma, turėtų būti leidžiama nustatyti preliminariąja sutartimi pagrįstų atskirų sutarčių galiojimo trukmę atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, į laiką, kurio reikia atskiroms sutartims įvykdyti, kai pagal sutartis numatyta vykdyti įrangos, kurios tikėtina naudojimo trukmė yra ilgesnė nei ketveri metai, techninę priežiūrą arba kai sutarčiai įvykdyti reikia surengti išsamius darbuotojams skirtus mokymus.

Taip pat reikėtų paaiškinti, kad galėtų pasitaikyti išimtinių atvejų, kai pačių preliminariųjų sutarčių galiojimo laikotarpį turėtų būti leidžiama nustatyti daugiau kaip ketveriems metams. Tokie atvejai, kurie turėtų būti tinkamai pagrindžiami, visų pirma remiantis preliminariosios sutarties dalyku, galėtų, pavyzdžiui, iškilti, kai ekonominės veiklos vykdytojai turi naudotis įranga, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis kaip ketveri metai ir kuri privalo būti prieinama bet kuriuo preliminariosios sutarties viso galiojimo laikotarpio metu;

(63)

atsižvelgiant į įgytą patirtį taip pat reikia pritaikyti taisykles, kuriomis reglamentuojamos dinaminės pirkimo sistemos, kad perkančiosios organizacijos galėtų visapusiškai pasinaudoti tokios sistemos teikiamomis galimybėmis. Sistemas reikia supaprastinti; visų pirma jas reikėtų organizuoti kaip ribotą konkursą, taip pašalinant poreikį teikti orientacinius pasiūlymus, kurie, kaip nustatyta, yra vienas iš didžiausių dinamines pirkimo sistemas apsunkinančių veiksnių. Todėl pirkimo procedūrose, vykdomose taikant dinaminę pirkimo sistemą, šios sistemos taikymo laikotarpiu turėtų būti leidžiama dalyvauti kiekvienam prašymą dalyvauti pateikusiam ir atrankos kriterijus atitinkančiam ekonominės veiklos vykdytojui. Šis pirkimo būdas sudaro galimybę perkančiajai organizacijai gauti ypač daug įvairių pasiūlymų ir taip didelės konkurencijos pagrindu užtikrinti kuo geresnį viešųjų lėšų panaudojimą perkant įprastai naudojamus ar paruoštus naudoti produktus, darbus ar paslaugas, kurie yra plačiai prieinami rinkoje;

(64)

paprastai tie prašymai dalyvauti turėtų būti išnagrinėjami daugiausia per 10 darbo dienų, atsižvelgiant į tai, kad atrankos kriterijai bus vertinami šioje direktyvoje nustatytų paprastesnių reikalavimų pateikti dokumentus pagrindu. Tačiau kai pirmą kartą parengiama dinaminė pirkimo sistema, perkančiosios organizacijos po pirmo skelbimo apie pirkimą viešo paskelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo pirmą kartą galėtų gauti tiek daug prašymų dalyvauti, kad joms reikėtų daugiau laiko prašymams išnagrinėti. Tai turėtų būti leistina su sąlyga, kad konkretus pirkimas nepradedamas tol, kol neišnagrinėti visi prašymai. Perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama nustatyti būdą, kaip jos ketina nagrinėti prašymus dalyvauti, pavyzdžiui, jos gali nuspręsti tokį nagrinėjimą rengti tik vieną kartą per savaitę su sąlyga, kad laikomasi kiekvieno prašymo dalyvauti išnagrinėjimo terminų;

(65)

bet kuriuo metu per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai per atitinkamą terminą pateiktų atnaujintą ir patikslintą savideklaraciją dėl atitikties kokybinės atrankos kriterijams. Reikėtų priminti, kad konkrečiai ir dinaminių pirkimo sistemų srityje taikoma šios direktyvos bendrosiose nuostatose dėl įrodinėjimo priemonių numatyta galimybė reikalauti ekonominės veiklos vykdytojų pateikti patvirtinimo dokumentus, o konkurso dalyviui, kuriam perkančioji organizacija nusprendė paskirti sutartį, taikoma pareiga juos pateikti;

(66)

siekiant pagerinti MVĮ galimybes dalyvauti didelio masto dinaminio pirkimo sistemoje, pavyzdžiui, sistemoje, kurią valdo centrinė perkančioji organizacija, atitinkamai perkančiajai organizacijai turėtų būti leidžiama skirstyti sistemą pagal objektyviai apibrėžtas produktų, darbų ar paslaugų kategorijas. Tokios kategorijos turėtų būti apibrėžtos remiantis objektyviais veiksniais, kurie, pavyzdžiui, galėtų būti didžiausia leidžiama konkrečių sutarčių, kurias galima skirti tam tikroje kategorijoje ar tam tikroje geografinėje vietovėje, kur bus įgyvendinamos tam tikros sutartys, apimtis. Kai dinaminė pirkimo sistema dalinama į kategorijas, perkančioji organizacija turėtų taikyti atrankos kriterijus, kurie būtų proporcingi atitinkamos kategorijos charakteristikoms;

(67)

turėtų būti paaiškinta, kad elektroniniai aukcionai paprastai netinka tam tikrų viešųjų darbų ir paslaugų pirkimo sutarčių atveju, kai sutarties dalykas yra intelektinis darbas, kaip antai projektavimas, nes elektroniniuose aukcionuose gali būti naudojami tik tokie elementai, kuriuos įmanoma automatiškai įvertinti elektroninėmis priemonėmis, be perkančiosios organizacijos įsikišimo arba patvirtinimo, tai yra tokie elementai, kuriuos įmanoma įvertinti kiekybiškai – išreikšti skaičiais arba procentine dalimi.

Vis dėlto taip pat turėtų būti paaiškinta, kad elektroninius aukcionus galima naudoti pirkimo procedūroje, kai perkama konkreti intelektinės nuosavybės teisė. Taip pat vertėtų priminti, kad nors perkančiosios organizacijos gali, jeigu aukcionas dar neprasidėjęs, sumažinti kandidatų arba konkurso dalyvių skaičių, aukcionui prasidėjus elektroniniame aukcione dalyvaujančių konkurso dalyvių skaičiaus mažinti nebegalima;

(68)

nuolat kuriamos naujos elektroninių pirkimų priemonės, pavyzdžiui, elektroniniai katalogai. Elektroniniai katalogai yra toks informacijos pateikimo ir organizavimo formatas, kuris yra bendras visiems dalyviams ir kurį galima apdoroti elektroninėmis priemonėmis. Jo pavyzdys galėtų būti pasiūlymai, pateikti dinaminės elektroninės lentelės forma. Perkančiosios organizacijos turėtų galėti reikalauti naudoti elektroninius katalogus visose taikomose procedūrose, kai būtina naudoti elektronines ryšio priemones. Elektroniniai katalogai padeda didinti konkurenciją ir supaprastinti viešuosius pirkimus, visų pirma sutaupyti laiko ir pinigų. Vis dėlto reikėtų nustatyti tam tikras taisykles, siekiant užtikrinti, kad naujų būdų naudojimas atitiktų šią direktyvą ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principus. Todėl elektroninių katalogų naudojimas pasiūlymams pateikti neturėtų apimti ekonominės veiklos vykdytojų galimybės apsiriboti tik savo bendro katalogo pateikimu. Ekonominės veiklos vykdytojai vis dėlto turėtų pritaikyti savo bendrus katalogus pagal konkrečią pirkimo procedūrą. Taip pritaikant užtikrinama, kad į katalogą, kuris pateikiamas pagal tam tikrą pirkimo procedūrą, būtų įtraukti tik tie produktai, darbai ar paslaugos, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai, nuodugniai išnagrinėję, laiko atitinkančiais perkančiosios organizacijos reikalavimus. Tuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama kopijuoti informaciją, pateiktą jų bendruose kataloguose, bet jiems neturėtų būti leidžiama persiųsti savo bendro katalogo kaip tokio.

Be to, kai pateikiamos pakankamos garantijos dėl atsekamumo užtikrinimo, lygiateisiškumo ir nuspėjamumo, perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama rengti pasiūlymus dėl konkrečių pirkimų remiantis anksčiau persiųstais elektroniniais katalogais, visų pirma jeigu konkursas iš naujo skelbiamas pagal preliminariąją sutartį arba jeigu naudojama dinaminė pirkimo sistema;

Kai pasiūlymus parengė perkančioji organizacija, atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė patikrinti, ar tuose perkančiosios organizacijos parengtuose pasiūlymuose nėra esminių klaidų. Jeigu esminių klaidų esama, ekonominės veiklos vykdytojui neturėtų būti privalomas perkančiosios organizacijos parengtas pasiūlymas, išskyrus atvejus, kai klaida ištaisoma.

Laikydamosi elektroninių ryšio priemonių taisyklių reikalavimų, perkančiosios organizacijos turėtų vengti nepagrįstai apriboti ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti pirkimo procedūrose, kuriose pasiūlymai turi būti teikiami elektroninių katalogų forma ir kuriomis užtikrinamas bendrųjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų taikymas;

(69)

daugumoje valstybių narių vis dažniau naudojamas centralizuotų pirkimų būdas. Centrinės perkančiosios organizacijos kitų perkančiųjų organizacijų vardu už atlyginimą arba neatlyginamai vykdo įsigijimus, valdo dinamines pirkimo sistemas ar skiria viešąsias sutartis ir (arba) preliminariąsias sutartis. Perkančiosioms organizacijoms, kurių vardu sudaroma preliminarioji sutartis, turėtų būti leidžiama ja naudotis atskiriems ar pakartotiniams pirkimams. Atsižvelgiant į perkamus didelius kiekius, toks būdas gali padėti didinti konkurenciją ir turėtų padėti padidinti viešųjų pirkimų profesionalumą. Todėl reikėtų nustatyti centrinių perkančiųjų organizacijų, skirtų perkančiosioms organizacijoms, Sąjungos apibrėžtį ir reikėtų paaiškinti, kad centrinės perkančiosios organizacijos veikia dviem skirtingais būdais.

Pirma, jos turėtų galėti atlikti didmenininkų vaidmenį pirkdamos, saugodamos ir perparduodamos arba, antra, jos turėtų galėti atlikti tarpininkų vaidmenį skirdamos sutartis, valdydamos dinaminio pirkimo sistemas arba sudarydamos preliminariąsias sutartis, kuriomis naudosis perkančiosios organizacijos. Tokią tarpininko funkciją tam tikrais atvejais galima atlikti atitinkamas sutarties skyrimo procedūras vykdant savarankiškai, be atitinkamų perkančiųjų organizacijų išsamių instrukcijų; kitais atvejais šią funkciją galima atlikti vykdant atitinkamas sutarties skyrimo procedūras atitinkamų perkančiųjų organizacijų vardu ir sąskaita bei laikantis jų instrukcijų.

Be to, reikėtų nustatyti atsakomybės už šioje direktyvoje nustatytų pareigų laikymąsi paskirstymo tarp centrinės perkančiosios organizacijos ir perkančiųjų organizacijų, perkančių iš jos arba jai tarpininkaujant, taisykles. Kai centrinei perkančiajai organizacijai tenka visa atsakomybė už pirkimo procedūrų vykdymą, tik ji viena turėtų būti tiesiogiai atsakinga ir už procedūrų teisėtumą. Kai perkančioji organizacija vykdo tam tikras procedūros dalis, pavyzdžiui, iš naujo paskelbia konkursą pagal preliminariąją sutartį arba skiria atskiras sutartis taikydama dinaminę pirkimo sistemą, ji turėtų ir toliau būti atsakinga už etapus, kuriuos ji vykdo;

(70)

perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama skirti viešojo paslaugų pirkimo sutartį dėl centralizuotos pirkimo veiklos vykdymo centrinei perkančiajai organizacijai, netaikant šioje direktyvoje numatytų procedūrų. Taip pat turėtų būti leidžiama į tokias viešojo paslaugų pirkimo sutartis įtraukti nuostatą dėl papildomos pirkimo veiklos vykdymo. Kai viešojo paslaugų pirkimo sutartys dėl papildomos pirkimo veiklos nėra vykdomos centrinės perkančiosios organizacijos ir nėra viena iš jos atitinkamai perkančiajai organizacijai teikiamų centralizuotos pirkimo veiklos paslaugų, tos sutartys turėtų būti skiriamos laikantis šios direktyvos. Taip pat reikėtų priminti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma, kai centralizuota arba papildoma pirkimo veikla vykdoma ne atlygintinos sutarties pagrindu, kuri atitinka pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

(71)

griežtesnių nuostatų dėl centrinių perkančiųjų organizacijų nustatymas nė vienu atveju neturėtų užkirsti kelio taikyti dabartinę tam tikrais atvejais taikomą bendrų pirkimų praktiką, t. y. mažiau institucionalizuotą ir sistemingą bendrą pirkimą arba nustatytą praktiką naudotis paslaugų teikėjais, kurie parengia ir valdo pirkimo procedūras perkančiosios organizacijos vardu bei sąskaita ir jai vadovaujant. Priešingai, reikėtų paaiškinti tam tikrus bendro pirkimo aspektus, nes bendras pirkimas gali būti labai svarbus, ypač kai jis naudojamas inovaciniuose projektuose.

Bendras pirkimas gali vykti labai įvairiai, viena vertus, gali vykti suderintas pirkimas, kai parengiamos bendros techninės specifikacijos darbų, prekių ar paslaugų pirkimui, kurį vykdys kelios perkančiosios organizacijos, kiekvienai vykdant atskirą pirkimo procedūrą, kita vertus, galima padėtis, kai atitinkamos perkančiosios organizacijos kartu vykdo vieną pirkimo procedūrą veikdamos kartu arba patikėdamos vienai perkančiajai organizacijai valdyti pirkimo procedūrą visų perkančiųjų organizacijų vardu.

Kai kelios perkančiosios organizacijos kartu vykdo vieną pirkimo procedūrą, jos turėtų būti bendrai atsakingos už savo pareigų pagal šią direktyvą vykdymą. Tačiau tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos kartu vykdo tik tam tikras pirkimo procedūros dalis, bendra atsakomybė turėtų būti taikoma tik kartu vykdomų procedūros dalių atžvilgiu. Kiekviena perkančioji organizacija turėtų būti individualiai atsakinga už procedūras ar procedūrų dalis, kurias ji vykdo savarankiškai, pavyzdžiui, už sutarties skyrimą, preliminariosios sutarties sudarymą, dinaminės pirkimo sistemos valdymą, konkurso paskelbimą iš naujo pagal preliminariąją sutartį arba nustatymą, kuris preliminariosios sutarties šalimi esantis ekonominės veiklos vykdytojas atliks atitinkamą užduotį;

(72)

elektroninės ryšio priemonės ypač tinka centralizuotų pirkimų praktikai ir priemonėms palaikyti, nes suteikia galimybę pakartotinai naudoti ir automatiškai tvarkyti duomenis, taip pat kuo labiau sumažinti informavimo ir sandorių sąnaudas. Todėl tokių elektroninių ryšių priemonių naudojimą pirmiausia reikėtų padaryti privalomą centrinėms perkančiosioms organizacijoms ir kartu padėti derinti praktiką visoje Sąjungoje. Be to, praėjus 30 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, turėtų būti nustatyta bendra pareiga naudoti elektronines ryšio priemones visose pirkimų procedūrose;

(73)

šiuo metu įvairių valstybių narių perkančiųjų organizacijų vykdomam bendram viešųjų sutarčių skyrimui kyla tam tikrų teisinių sunkumų, susijusių su nacionalinių įstatymų kolizija. Nepaisant to, kad Direktyva 2004/18/EB netiesiogiai leidžiama vykdyti tarpvalstybinius bendrus viešuosius pirkimus, perkančiosios organizacijos vis dar susiduria su dideliais teisiniais ir praktiniais sunkumais, kai perka iš centrinių perkančiųjų organizacijų kitose valstybėse narėse arba bendrai skiria viešąsias sutartis. Kad perkančiosios organizacijos galėtų kuo geriau pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis masto ekonomijos ir rizikos bei naudos pasidalijimo požiūriu, ypač inovaciniuose projektuose, susijusiuose su didesne rizika, nei pagrįstai galėtų prisiimti viena perkančioji organizacija, tuos sunkumus reikėtų pašalinti. Todėl reikėtų nustatyti naujas tarpvalstybinio bendro pirkimo taisykles, kad perkančiosioms organizacijoms būtų lengviau bendradarbiauti ir būtų geriau išnaudojami vidaus rinkos privalumai atveriant prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams tarptautines verslo galimybes. Tomis taisyklėmis turėtų būti nustatytos centrinių perkančiųjų organizacijų veikimo tarptautiniu mastu sąlygos ir nurodyti tarpvalstybinių bendrų procedūrų atvejais taikytini viešųjų pirkimų teisės aktai, įskaitant taikytinus teisės aktus dėl teisės gynimo priemonių, papildantys Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 (13) įstatymų kolizijų taisykles. Be to, skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos turėtų galėti pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę kurti bendrus subjektus. Reikėtų nustatyti konkrečias tokios bendro pirkimo formos taisykles.

Vis dėlto perkančiosios organizacijos neturėtų naudotis tarpvalstybinio bendro pirkimo galimybėmis pagal Sąjungos teisę siekdamos išvengti privalomų viešosios teisės taisyklių, kurios joms yra taikomos toje valstybėje narėje, kurioje jos yra. Tokios taisyklės galėtų apimti, pavyzdžiui, nuostatas dėl skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais ar specialius reikalavimus dėl didesnės rizikos prekių atsekamumo;

(74)

viešųjų perkančiųjų subjektų parengtos techninės specifikacijos turi sudaryti galimybę atverti viešuosius pirkimus konkurencijai ir pasiekti tvarumo tikslus. Tuo tikslu turėtų būti galima teikti pasiūlymus, kuriais būtų atspindėta techninių sprendinių, standartų ir techninių specifikacijų įvairovė rinkoje, įskaitant sprendinius, standartus ir technines specifikacijas, parengtus remiantis veiksmingumo kriterijais, susijusiais su gyvavimo ciklu ir darbų vykdymo, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo gamybos proceso tvarumu.

Todėl technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtino konkurencijos susiaurinimo taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas. Paprastai tas tikslas kuo geriausiai pasiekiamas technines specifikacijas parengus pagal funkcinius ir veiksmingumo reikalavimus. Funkciniai ir veiksmingumo reikalavimai taip pat yra tinkamas būdas remti inovacijas viešuosiuose pirkimuose ir turėtų būti kuo plačiau naudojami. Kai daroma nuoroda į Europos standartą arba, jo nesant, nacionalinį standartą, perkančiosios organizacijos turėtų vertinti pasiūlymus, grindžiamus lygiavertėmis priemonėmis. Ekonominės veiklos vykdytojas turėtų būti atsakingas už prašomo ženklinimo lygiavertiškumo įrodymą.

Lygiavertiškumui įrodyti turėtų būti galima iš konkurso dalyvių reikalauti pateikti trečiojo asmens patikrintus įrodymus. Vis dėlto turėtų būti leidžiamos ir kitos tinkamos įrodinėjimo priemonės, kaip antai gamintojo techniniai dokumentai, jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas neturi galimybės gauti tokių pažymėjimų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per atitinkamus terminus, su sąlyga, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas tokiomis priemonėmis įrodo, kad darbai, prekės ar paslaugos atitinka techninėse specifikacijose, sutarties skyrimo kriterijuose ar sutarties įvykdymo sąlygose nustatytus reikalavimus ar kriterijus;

(75)

perkančiosios organizacijos, norinčios pirkti tam tikromis aplinkosaugos, socialinėmis ar kitomis charakteristikomis pasižyminčius darbus, prekes ar paslaugas, turėtų turėti galimybę naudotis konkrečiu ženklinimu, kaip antai Europos ekologiniu ženklu, (keleto) šalių ekologiniais ženklais ar bet kokiu kitu ženklinimu, su sąlyga, kad ženklo reikalavimai, pavyzdžiui, produkto aprašymas ir jo pateikimas, įskaitant pakavimo reikalavimus, būtų susieti su sutarties dalyku. Be to, labai svarbu, kad tie reikalavimai būtų parengti ir patvirtinti pagal objektyviai patikrinamus kriterijus, taikant procedūrą, kurioje galėtų dalyvauti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, valdžios įstaigos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkos organizacijos, ir kad ženklas būtų prieinamas visiems suinteresuotiesiems subjektams. Turėtų būti paaiškinta, kad suinteresuotaisiais subjektais galėtų būti viešieji ar privatieji subjektai, įmonės ar bet kokio pobūdžio nevyriausybinė organizacija (organizacija, kuri nėra valdžios struktūrų dalis ir nėra įprasta įmonė).

Lygiai taip pat turėtų būti paaiškinta, kad nustatant ženklinimo reikalavimus, kuriuos gali naudoti viešosios institucijos vykdydamos pirkimus, gali dalyvauti konkretūs nacionaliniai subjektai, toms valdžios įstaigoms ar organizacijoms neprarandant savo, kaip trečiųjų subjektų, statuso.

Nuorodomis į ženklus neturėtų būti sukeltos inovacijų ribojimo pasekmės;

(76)

visiems asmenims naudoti skirtų pirkimų atveju, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų plačioji visuomenė ar perkančiosios organizacijos darbuotojai, būtina, kad perkančiosios organizacijos nustatytų technines specifikacijas, siekiant atsižvelgti į prieinamumo neįgaliesiems ar visiems naudotojams tinkamos koncepcijos kriterijus, išskyrus deramai pagrįstus atvejus;

(77)

rengdamos technines specifikacijas, perkančiosios organizacijos turėtų atsižvelgti į iš Sąjungos teisės kylančius reikalavimus duomenų apsaugos teisės srityje, visų pirma susijusius su asmens duomenų tvarkymo sistemomis (pritaikytoji duomenų apsauga);

(78)

viešieji pirkimai turėtų būti pritaikyti MVĮ poreikiams. Perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos naudotis Gerosios patirties kodeksu, nustatytu 2008 m. birželio 25 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Europos gerosios patirties kodeksas, kuriuo siekiama suteikti MVĮ daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis“, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip taikant viešųjų pirkimų sistemą suteikti MVĮ daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Siekiant to tikslo ir siekiant skatinti konkurenciją perkančiosios organizacijos turėtų būti visų pirma skatinamos skaidyti stambias sutartis į pirkimo dalis. Taip skaidyti galima kiekybiniu pagrindu, kad atskirų sutarčių apimtis labiau atitiktų MVĮ pajėgumą, arba kokybiniu pagrindu, atsižvelgiant į atitinkamas skirtingas profesijas ir specializacijas, siekiant atskirų sutarčių turinį labiau pritaikyti prie specializuotų MVĮ sektorių arba atsižvelgiant į skirtingus vėlesnius projekto etapus.

Pirkimo dalių apimtį ir dalyką savo nuožiūra turėtų nustatyti perkančioji organizacija, kuriai, laikantis atitinkamų taisyklių dėl pirkimo vertės sąmatos apskaičiavimo, taip pat turėtų būti leidžiama dėl kai kurių atskirų pirkimo dalių skirti sutartis netaikant šioje direktyvoje nustatytų procedūrų. Perkančioji organizacija turėtų būti įpareigota svarstyti, ar tikslinga padalyti sutartis į pirkimo dalis, tačiau jai turėtų būti leidžiama nuspręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į, jos nuomone, susijusias priežastis, netaikant jos atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros. Kai perkančioji organizacija nusprendžia, kad sutartį skaidyti į pirkimo dalis būtų netikslinga, atskiroje ataskaitoje arba pirkimo dokumentuose turėtų būti nurodytos perkančiosios organizacijos pagrindinės pasirinkimo priežastys. Viena tokių priežasčių galėtų būti, pavyzdžiui, tai, kad, perkančiosios organizacijos nuomone, dėl išskaidymo kiltų konkurencijos sumažinimo rizika arba rizika, kad sutarties vykdymas taps techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas ir brangus, arba tai, kad yra rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį.

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama padaryti daugiau, kad MVĮ būtų lengviau dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje, išplečiant pareigos svarstyti sutarties skaidymo į pirkimo dalis, sudarant mažesnes sutartis, tikslingumą, apimtį, nustatant perkančiosioms organizacijoms reikalavimą pagrįsti sprendimą neskaidyti sutarčių į pirkimo dalis arba nustatant, kad skaidymas į pirkimo dalis tam tikromis sąlygomis yra privalomas. Siekdamos to paties tikslo valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę sukurti tiesioginio mokėjimo subrangovams sistemas;

(79)

kai sutartys skaidomos į pirkimo dalis, perkančiosios organizacijos, kad, pavyzdžiui, išlaikytų konkurenciją arba užtikrintų tiekimo patikimumą, turėtų galėti apriboti pirkimo dalių, dėl kurių ekonominės veiklos vykdytojas gali teikti pasiūlymą, skaičių; joms taip pat turėtų būti leidžiama apriboti pirkimo dalių, kurios gali būti paskirtos vienam konkurso dalyviui, skaičių.

Vis dėlto kliūčių siekiant tikslo sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose galėtų atsirasti tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos privalėtų skirti sutartį dėl atskirų pirkimo dalių, net jeigu tai reikštų gerokai mažiau palankių sprendimų patvirtinimą, palyginti su sprendimu skirti sutartį, apimančią kelias arba visas pirkimo dalis. Todėl, kai galimybė taikyti tokį metodą buvo aiškiai iš anksto nurodyta, perkančiosios organizacijos turėtų galėti atlikti pasiūlymų palyginamąjį įvertinimą, kad nustatytų, ar konkretaus konkurso dalyvio pateikti pasiūlymai dėl konkretaus pirkimo dalių rinkinio kaip visuma geriau atitiktų pagal šią direktyvą nustatytus sutarties skyrimo kriterijus tų pirkimo dalių atžvilgiu nei pasiūlymai dėl konkrečių atskirų pirkimo dalių, vertinamų atskirai. Jeigu atsakymas yra teigiamas, perkančiajai organizacijai turėtų būti leidžiama skirti atitinkamam konkurso dalyviui sutartį, apimančią konkrečias pirkimo dalis. Turėtų būti paaiškinta, kad perkančiosios organizacijos turėtų atlikti šį palyginamąjį įvertinimą pirmiausia nustatydamos, kuris pasiūlymas geriausiai atitinka sutarties skyrimo kriterijus, nustatytus kiekvienos atskiros pirkimo dalies atžvilgiu, ir po to palygindamos jį su pasiūlymais, kuriuos konkretus konkurso dalyvis yra pateikęs dėl konkretaus pirkimo dalių rinkinio kaip visumos;

(80)

kad procedūros taptų spartesnės ir efektyvesnės, dalyvavimo pirkimo procedūrose laikotarpiai turėtų būti kuo trumpesni, nesukuriant bereikalingų kliūčių ekonominės veiklos vykdytojų iš visos vidaus rinkos dalyvavimui, ypač MVĮ dalyvavimui. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustatydamos laikotarpį pasiūlymams ir prašymams dalyvauti pateikti, perkančiosios organizacijos turėtų atsižvelgti visų pirma į sutarties sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti, net jei tai reikštų, kad reikia nustatyti ilgesnius laikotarpius, nei šioje direktyvoje numatyti minimalios trukmės laikotarpiai. Elektroninių informacijos ir ryšio priemonių naudojimas, visų pirma galimybės ekonominės veiklos vykdytojams, konkurso dalyviams ir kandidatams gauti visus pirkimo dokumentus elektroninėmis priemonėmis ir elektroninėmis priemonėmis siųsti pranešimus, didina skaidrumą ir padeda sutaupyti laiko. Todėl reikėtų nustatyti, kad minimalūs leidžiami laikotarpiai bus sutrumpinti remiantis SVP nustatytomis taisyklėmis ir laikantis sąlygos, kad jie bus suderinti su konkrečiu Sąjungos lygiu numatytu taikyti perdavimo būdu. Be to, perkančiosios organizacijos turėtų turėti galimybę dar labiau sutrumpinti laikotarpį prašymams dalyvauti ir pasiūlymams pateikti tais atvejais, kai dėl skubos įprastiniai terminai nėra tinkami, tačiau įprastinė procedūra su skelbimu apie pirkimą tebėra įmanoma. Tik išskirtiniais atvejais, kai dėl ypatingos skubos, kilusios dėl įvykių, kurių atitinkama perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kurie nuo jos nepriklauso, įprastinė procedūra tampa neįmanoma net sutrumpinus terminus, perkančiosios organizacijos turėtų turėti galimybę, jei tai tikrai būtina, skirti sutartis vedant derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą. Tokia padėtis galėtų susidaryti po stichinių nelaimių, kai reikia veikti nedelsiant;

(81)

turėtų būti paaiškinta, jog dėl to, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pakankamai laiko tinkamiems pasiūlymams parengti, gali prireikti pratęsti iš pradžių nustatytus laikotarpius. Visų pirma tai būtų atvejis, kai padaroma reikšmingų pakeitimų pirkimo dokumentuose. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad tuo atveju reikšmingi pakeitimai turėtų būti suprantami kaip apimantys pakeitimus, visų pirma techninių specifikacijų pakeitimus, kuriuos suprasti ir į kuriuos tinkamai reaguoti ekonominės veiklos vykdytojams prireiktų papildomo laiko. Vis dėlto turėtų būti paaiškinta, kad tokie pakeitimai neturėtų būti tokie dideli, kad dėl jų būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių. Visų pirma toks atvejis galėtų susidaryti, kai dėl pakeitimų sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, palyginti su tuo, kas iš pradžių išdėstyta pirkimo dokumentuose, iš esmės pasikeistų;

(82)

turėtų būti paaiškinta, kad perkančiosios organizacijos turėtų persiųsti informaciją apie tam tikrus sprendimus, priimtus vykdant pirkimo procedūrą, įskaitant sprendimą neskirti sutarties arba nesudaryti preliminariosios sutarties, be atskiro kandidatų ar konkurso dalyvių prašymo persiųsti tokią informaciją. Taip pat reikėtų priminti, kad Tarybos direktyvoje 89/665/EEB (14) perkančiosioms organizacijoms taip pat numatoma pareiga be atskiro kandidatų ar konkurso dalyvių prašymo atitinkamiems kandidatams ir konkurso dalyviams pateikti kai kurių svarbiausių sprendimų, priimtų pirkimo procedūroje, atitinkamų priežasčių santrauką. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad kandidatai ir konkurso dalyviai turėtų galėti prašyti išsamesnės informacijos, susijusios su tomis priežastimis, o perkančiosios organizacijos turėtų pateikti šią informaciją, išskyrus atvejus, kai yra rimtų priežasčių jos nepateikti. Tos priežastys turėtų būti nustatytos šioje direktyvoje. Siekiant užtikrinti reikiamą skaidrumą pirkimo procedūrose, kuriose naudojamos derybos ir dialogai su konkurso dalyviais, tiems dalyviams, kurie pateikė priimtinus pasiūlymus, turėtų būti leidžiama, išskyrus atvejus, kai būtų rimtų priežasčių to nedaryti, taip pat prašyti informacijos apie procedūros valdymą ir eigą;

(83)

dažnai nepateisinama MVĮ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose kliūtis yra pernelyg griežti reikalavimai dėl ekonominio ir finansinio pajėgumo. Tokie reikalavimai turėtų būti susiję su sutarties dalyku ir proporcingi sutarties dalyko atžvilgiu. Visų pirma perkančiosioms organizacijoms neturėtų būti leidžiama reikalauti iš ekonominės veiklos vykdytojų įvykdyti minimalios apvartos reikalavimus, jei jie būtų neproporcingi sutarties dalyko atžvilgiu; paprastai reikalavimas neturėtų daugiau nei dvigubai viršyti apskaičiuotos sutarties vertės. Tačiau tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis turėtų būti galima taikyti griežtesnius reikalavimus. Tokios aplinkybės galėtų būti susijusios su didele rizika, siejama su sutarties vykdymu ar tuo, kad esminę reikšmę turi tinkamas sutarties įvykdymas laiku, nes tai, pavyzdžiui, yra būtina išankstinė kitų sutarčių įvykdymo sąlyga.

Tokiais tinkamai pagrįstais atvejais perkančiosios organizacijos turėtų turėti teisę nuspręsti savo nuožiūra, ar didesnės minimalios apyvartos reikalavimai būtų tinkami ir reikiami, netaikant jų atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros. Kai turi būti taikomi reikalavimai dėl didesnės minimalios apyvartos, perkančiosios organizacijos turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti jos ribą tiek, kiek tai yra susiję su sutarties dalyku ir yra proporcinga sutarties dalyko atžvilgiu. Kai perkančioji organizacija nusprendžia reikalauti didesnės minimalios apyvartos ribos, kad minimali apyvarta daugiau nei dvigubai viršytų apskaičiuotą sutarties vertę, atskiroje ataskaitoje arba pirkimo dokumentuose turėtų būti nurodytos tokio perkančiosios organizacijos pasirinkim priežastys.

Perkančiosios organizacijos taip pat turėtų galėti pareikalauti informacijos apie, pavyzdžiui, turto ir įsipareigojimų santykį, kuris matyti iš metinių finansinių ataskaitų. Teigiamas santykis, rodantis didesnį turtą nei įsipareigojimus, galėtų būti papildomas įrodymas, kad ekonominės veiklos vykdytojų finansinis pajėgumas yra pakankamo lygio;

(84)

daug ekonominės veiklos vykdytojų, ir ne tik MVĮ, mano, kad didelė kliūtis jų dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose yra administracinė našta, atsirandanti dėl būtinybės pateikti daug pažymų ar kitų dokumentų, susijusių su pašalinimo ir atrankos kriterijais. Apribojus tokius reikalavimus, pavyzdžiui, naudojant Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD), kurį sudaro naujausia savideklaracija, galbūt būtų galima labai supaprastinti tvarką, o tai būtų naudinga ir perkančiosioms organizacijoms, ir ekonominės veiklos vykdytojams.

Vis dėlto iš konkurso dalyvio, kuriam nuspręsta skirti sutartį, turėtų būti reikalaujama pateikti atitinkamus įrodymus, o perkančiosios organizacijos neturėtų sudaryti sutarčių su to negalinčiais padaryti konkurso dalyviais. Perkančiosios organizacijos taip pat turėtų turėti teisę bet kada reikalauti pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus, jei mano tai yra būtina, kad būtų tinkamai laikomasi procedūros. Tai visų pirma galėtų būti dviejų etapų procedūrų atveju – kai organizuojamas ribotas konkursas, konkurso procedūra su derybomis, konkurencinis dialogas ir inovacijų partnerystė – kai perkančiosios organizacijos naudojasi galimybe apriboti kandidatų, pakviestų teikti pasiūlymą, skaičių. Gali būti pagrįsta reikalauti pateikti patvirtinamuosius dokumentus kandidatų atrinkimo metu siekiant išvengti padėties, kai perkančiosios organizacijos pakviečia kandidatus, kurie, kaip vėliau paaiškėja, negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų skyrimo etape, ir taip užkertamas kelias dalyvauti kandidatams, kurie iš esmės atitiktų reikalavimus.

Turėtų būti aiškiai nustatyta, kad EBVPD taip pat turėtų būti pateikiama atitinkama informacija apie subjektus, kurių pajėgumais ekonominės veiklos vykdytojas remiasi, kad informacijos apie tokius subjektus patikrinimą būtų galima atlikti tuo pačiu metu, kai atliekamas pagrindinio ekonominės veiklos vykdytojo patikrinimas, ir tokiomis pačiomis sąlygomis;

(85)

svarbu užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų sprendimai būtų pagrįsti naujausia informacija, visų pirma pašalinimo pagrindų atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad svarbūs pokyčiai gali įvykti gana greitai, pavyzdžiui, kai ekonominės veiklos vykdytojas susiduria su finansiniais sunkumais, dėl kurių jis yra nebetinkamas, arba, priešingai, likęs socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas jau buvo sumokėtas. Todėl pageidautina, kad kai tik įmanoma, perkančiosios organizacijos turėtų patikrinti tokią informaciją prisijungdamos prie atitinkamų duomenų bazių, kurios būtų nacionalinės, t. y. jas administruotų viešosios institucijos. Dabartiniame raidos etape vis dar galėtų būti atvejų, kai to padaryti dar neįmanoma dėl techninių priežasčių. Todėl Komisija turėtų numatyti galimybę skatinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta nesudėtinga elektroninė prieiga prie naujausios informacijos, kaip antai stiprinti priemones, suteikiančias prieigą prie bendrovių virtualių dokumentų rinkinių, arba priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos duomenų bazių ar kitų tokių paramos priemonių sąveikai.

Taip pat turėtų būti numatyta, kad perkančiosios organizacijos neturėtų prašyti naujausių nepasikeitusių dokumentų, kuriuos jos jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. Tačiau taip pat reikėtų užtikrinti, kad šiame kontekste perkančiosios organizacijos nesusidurtų su neproporcinga archyvavimo ir katalogavimo našta. Todėl šią pareigą reikėtų pradėti taikyti tik nuo tada, kai taps privaloma naudoti elektronines ryšio priemones, nes elektroninių dokumentų valdymas labai supaprastins perkančiųjų organizacijų užduotį;

(86)

tiek ekonominės veiklos vykdytojams, tiek perkančiosioms organizacijoms tenkančią naštą būtų galima dar labiau supaprastinti nustačius standartinę savideklaracijų formą, kuri galėtų sumažinti problemas, susijusias su tiksliu oficialių pareiškimų ir deklaracijų dėl sutikimo rengimu, ir sumažinti kalbines problemas;

(87)

Komisija suteikia ir valdo elektroninę sistemą „e-Certis“, kurią šiuo metu savanoriškai atnaujina ir tikrina nacionalinės valdžios institucijos. „e-Certis“ tikslas – padėti keistis pažymomis ir kitais įrodomaisiais dokumentais, kurių dažnai reikalauja perkančiosios organizacijos. Iki šiol įgyta patirtis rodo, jog savanoriško atnaujinimo ir patikros nepakanka siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudotos visos „e-Certis“ teikiamos galimybės supaprastinti keitimąsi rašytiniais įrodymais ir padėti vykti šiam procesui visų pirma MVĮ naudai. Todėl iš pradžių reikėtų numatyti privalomą techninę priežiūrą. Vėliau naudotis „e-Certis“ taps privaloma;

(88)

perkančiosios organizacijos turėtų galėti reikalauti, kad vykdant viešąją sutartį būtų taikomos aplinkosaugos vadybos priemonės arba sistemos. Aplinkosaugos vadybos sistemos, nepaisant to, ar jos yra registruotos pagal Sąjungos instrumentus, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 (15), gali būti įrodymas, kad ekonominės veiklos vykdytojas yra techniškai pajėgus įvykdyti sutartį. Tai, be kita ko, gali būti ekologinio ženklinimo sertifikatai, kurie apima aplinkosaugos vadybos kriterijus. Kai ekonominės veiklos vykdytojas neturi galimybės pasinaudoti tokiomis aplinkosaugos vadybos registracijos sistemomis ar galimybės jas gauti per atitinkamą laikotarpį, turėtų būti leidžiama pateikti įgyvendintų aplinkosaugos vadybos priemonių aprašą su sąlyga, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad tomis priemonėmis užtikrinamas toks pats aplinkosaugos lygis, koks būtų užtikrinamas priemonėmis, būtinomis pagal aplinkosaugos vadybos sistemą;

(89)

viena iš svarbiausių šioje direktyvoje yra skyrimo kriterijų sąvoka. Todėl svarbu, kad atitinkamos nuostatos būtų išdėstytos kuo aiškiau ir paprasčiau. Tai gali būti užtikrinta kaip visa apimančią sąvoką vartojant terminą „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“, nes visi konkursą laimėję pasiūlymai galiausiai turėtų būti atrinkti atsižvelgiant į tai, kurį iš pateiktų pasiūlymų atskira perkančioji organizacija laiko ekonomiškai geriausiu. Siekiant išvengti painiavos su sutarties skyrimo kriterijumi, šiuo metu apibūdinamu kaip „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“ direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB, šiai sąvokai apibūdinti turėtų būti vartojamas kitas terminas – „geriausias kainos ir kokybės santykis“. Todėl jis turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į su tomis direktyvomis susijusią teismų praktiką, išskyrus atvejus, kai esama akivaizdžiai iš esmės skirtingo sprendimo šioje direktyvoje;

(90)

sutartys turėtų būti skiriamos remiantis objektyviais kriterijais, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, siekiant užtikrinti galimybę objektyviai palyginti santykinę pasiūlymų vertę, kad būtų galima veiksmingos konkurencijos sąlygomis nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Turėtų būti aiškiai nustatyta, kad vertinant, kuris pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, turėtų būti remiamasi geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris visada turėtų apimti kainos arba išlaidų aspektą. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymas taip pat galėtų būti atliekamas remiantis tik kaina arba tik išlaidų efektyvumu. Be to, tikslinga priminti, kad perkančiosios organizacijos gali techninėse specifikacijose arba sutarties vykdymo sąlygose nustatyti atitinkamus kokybės standartus.

Siekiant paskatinti, kad viešuosiuose pirkimuose būtų labiau orientuojamasi į kokybę, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama drausti arba riboti taikymą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo remiantis tik kaina arba tik išlaidomis, kai jos mano, kad tai tikslinga.

Siekiant užtikrinti, kad skiriant sutartis būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, perkančiosios organizacijos turėtų būti įpareigotos sukurti reikiamą skaidrumą, kad visi konkurso dalyviai būtų tinkamai informuojami apie kriterijus ir priemones, kurie bus taikomi priimant sprendimą dėl sutarties skyrimo. Todėl perkančiosios organizacijos turėtų būti įpareigotos nurodyti sutarties skyrimo kriterijus ir kiekvieno šių kriterijų santykinį lyginamąjį svorį. Vis dėlto jei kriterijų lyginamojo svorio neįmanoma nustatyti iš anksto, visų pirma dėl sutarties sudėtingumo, tinkamai pateisinamais atvejais, kuriuos perkančiosios organizacijos privalo sugebėti pagrįsti, joms turėtų būti leidžiama nukrypti nuo tos pareigos nurodyti kriterijų lyginamąjį svorį. Tokiais atvejais jos turėtų nurodyti kriterijus mažėjančia pagal svarbą tvarka;

(91)

SESV 11 straipsnyje reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarų vystymąsi, būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus. Šioje direktyvoje paaiškinama, kaip perkančiosios organizacijos gali prisidėti prie aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi skatinimo, kartu užtikrinant, kad jos galėtų gauti geriausią savo sutarčių kainos ir kokybės santykį;

(92)

nustatydamos geriausią kainos ir kokybės santykį, perkančiosios organizacijos turėtų apibrėžti su sutarties dalyku susijusius ekonominius ir kokybinius kriterijus, kuriuos jos naudos tuo tikslu. Todėl remiantis tais kriterijais turėtų būti sudaryta galimybė atlikti kiekvieno pasiūlymo sutarties įvykdymo lygio palyginamąjį įvertinimą, atsižvelgiant į sutarties dalyką, kaip apibrėžta techninėse specifikacijose. Kalbant apie geriausią kainos ir kokybės santykį, šioje direktyvoje pateikiamas nebaigtinis galimų skyrimo kriterijų, kurie, be kita ko, apima aplinkosauginius ir socialinius aspektus, sąrašas. Perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos pasirinkti tokius sutarties skyrimo kriterijus, kurie sudarytų joms galimybes pirkti aukštos kokybės darbus, prekes ir paslaugas, kuo geriau atitinkančius jų poreikius.

Pasirinktais sutarties skyrimo kriterijais perkančiajai organizacijai neturėtų būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jais turėtų būti užtikrinama veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos galimybė ir jie turėtų būti pateikiami kartu su priemonėmis, pagal kurias galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją.

Siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, sprendimas skirti sutartį neturėtų būti grindžiamas vien su sąnaudomis nesusijusiais kriterijais. Todėl kokybiniai kriterijai turėtų būti derinami su sąnaudų kriterijumi, kuris perkančiosios organizacijos nuožiūra galėtų būti pagrįstas kaina arba išlaidų efektyvumu, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudomis. Tačiau sutarties skyrimo kriterijai neturėtų daryti poveikio nacionalinių nuostatų dėl atlyginimo už tam tikras paslaugas arba nuostatų, kuriomis patvirtinamos fiksuotos tam tikrų prekių kainos, taikymui;

(93)

turėtų būti paaiškinta, kad tais atvejais, kai nacionalinėse nuostatose yra apibrėžtas atlygis už tam tikras paslaugas arba yra nustatytos tam tikrų prekių fiksuotos kainos, išlieka galimybė įvertinti kainos ir kokybės santykį remiantis ne vien kaina ar atlygiu, bet ir kitais veiksniais. Atsižvelgiant į atitinkamą paslaugą ar produktą, tokie veiksniai, pavyzdžiui, galėtų būti pristatymo ir mokėjimo sąlygos, aptarnavimo po pardavimo aspektai (pavyzdžiui, patariamųjų ir pakeitimo paslaugų apimtis) arba aplinkosauginiai ar socialiniai aspektai (pavyzdžiui, ar knygos buvo atspausdintos ant perdirbto popieriaus, ar ant popieriaus iš tvarių šaltinių medienos, išlaidos dėl išorinių aplinkos veiksnių, taip pat ar tarp asmenų, kuriems paskirta vykdyti sutartį, buvo skatinama socialinė nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių integracija). Atsižvelgiant į tai, kad yra nemažai galimybių remiantis esminiais kriterijais įvertinti kainos ir kokybės santykį, turėtų būti vengiama skirti sutartį tik traukiant burtus;

(94)

jeigu sutarties vykdymo lygmens atžvilgiu svarbi įdarbinto personalo kompetencija, perkančiosioms organizacijoms taip pat turėtų būti leidžiama kaip sutarties skyrimo kriterijų naudoti atitinkamai sutarčiai vykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, nes šie aspektai gali turėti poveikio sutarties įvykdymui ir, atitinkamai, pasiūlymo ekonominiam naudingumui. Pavyzdžiui, tai galėtų būti sutarčių dėl intelektinių paslaugų atveju, kaip antai dėl konsultavimo arba architektų paslaugų. Perkančiosios organizacijos, kurios naudojasi šia galimybe, turėtų atitinkamomis sutartinėmis priemonėmis užtikrinti, kad sutartį vykdyti paskirtas personalas faktiškai atitiktų nustatytus kokybės standartus ir kad to personalo narius kitais darbuotojais būtų galima pakeisti tik gavus perkančiosios organizacijos, kuri patikrina, ar pakaitinis personalas atitinka tokį patį kokybės lygį, sutikimą;

(95)

labai svarbu iki galo išnaudoti viešųjų pirkimų teikiamas galimybes strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslams pasiekti. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų priminti, kad viešieji pirkimai yra ypač svarbūs skatinant inovacijas, kurios savo ruožtu itin svarbios būsimam Europos augimui. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atskirų sektorių ir rinkų yra didelių skirtumų, vis dėlto būtų netinkama nustatyti bendruosius privalomus reikalavimus pirkimams aplinkosaugos, socialinėje ir inovacijų srityse.

Sąjungos teisės aktuose jau yra nustatyti privalomieji pirkimų reikalavimai, kad būtų pasiekti konkretūs kelių transporto priemonių sektoriaus (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB (16)) ir raštinės įrangos sektoriaus (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 106/2008 (17)) tikslai. Be to, padaryta nemaža pažanga apibrėžiant bendras gyvavimo ciklo sąnaudų metodikas.

Todėl atrodo, kad reikėtų toliau eiti šia kryptimi, paliekant galimybę atskirų sektorių teisės aktuose nustatyti privalomus tikslus ir tikslinius rodiklius, atsižvelgus į konkrečiame sektoriuje vyraujančias politikos kryptis ir sąlygas, taip pat skatinti europinių gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo koncepcijų plėtrą ir naudojimą, kad viešieji pirkimai labiau palaikytų tvarų augimą;

(96)

tas konkretiems sektoriams būdingas priemones reikėtų papildyti, pritaikant direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, kad perkančiosios organizacijos savo pirkimų strategijomis galėtų siekti strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslų. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad, išskyrus atvejus, kai vertinimas atliekamas remiantis tik kaina, perkančiosios organizacijos gali nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir žemiausias sąnaudas vadovaudamosi gyvavimo ciklo sąnaudų požiūriu. Gyvavimo ciklo sąnaudų sąvoka apima visas išlaidas per darbų, prekių ar paslaugų gyvavimo ciklą.

Tai reiškia, kad įtraukiamos vidaus sąnaudos, kaip antai atliktinų mokslinių tyrimų, kūrimo, gamybos, transporto, naudojimo, priežiūros ir šalinimo gyvavimo ciklo pabaigoje sąnaudos, tačiau taip pat gali būti įtrauktos sąnaudos dėl išorinių aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, užterštumo, kurį sukelia produktui skirtų žaliavų gavyba arba pats produktas ar jo gaminimas, jeigu jos gali būti išreikštos pinigine verte ir gali būti vykdoma jų stebėsena. Perkančiųjų organizacijų naudojami metodai sąnaudoms dėl išorinių aplinkos veiksnių apskaičiuoti turėtų būti iš anksto nustatomi objektyviai ir nediskriminuojant, o visi suinteresuotieji subjektai turėtų turėti galimybę su jais susipažinti. Tokie metodai gali būti nustatomi nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu, tačiau siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo naudojant „laimėtojui pritaikyto“ konkurso metodus jie turėtų būti bendri ta prasme, kad jie neturėtų būti specialiai parengiami konkrečiai viešųjų pirkimų procedūrai.

Reikėtų Sąjungos lygiu parengti bendrą gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodiką, taikomą konkrečioms prekių ar paslaugų kategorijoms. Jei tokia bendra metodika bus parengta, jos naudojimas turėtų būti privalomas.

Be to, reikėtų išnagrinėti, ar tikslinga rengti bendrą socialinio gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodiką, atsižvelgiant į esamą metodiką, pavyzdžiui, Produktų socialinio gyvavimo ciklo vertinimo gaires (angl. Guidelines for Social Life Cycle Assessment of Products), priimtas pagal Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programą;

(97)

be to, siekiant pirkimo procedūrose geriau atspindėti socialinius ir aplinkosaugos aspektus, perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama naudoti su visais darbų vykdymo, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pagal viešąją sutartį gyvavimo ciklo aspektais ir etapais – nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto pašalinimo etapo – susijusius skyrimo kriterijus arba sutarties įvykdymo sąlygas, įskaitant veiksnius, susijusius su konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos ir jos sąlygų procesu arba konkrečiu procesu, vykdomu vėlesniame jų gyvavimo ciklo etape, net tais atvejais, kai šie veiksniai nėra susiję su esminiais jų aspektais. Kriterijai ir sąlygos, susiję su tokiu gamybos arba teikimo procesu, gali būti, pavyzdžiui, nuostata, kad gaminant produktus, kurie perkami, nebuvo naudotos toksinės medžiagos, arba nuostata, kad perkamos paslaugos yra teikiamos naudojant efektyvaus energijos vartojimo įrengimus. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką tokie kriterijai ir sąlygos taip pat apima skyrimo kriterijus arba sutarties įvykdymo sąlygas, susijusias su sąžiningos prekybos produktų tiekimu arba naudojimu vykdant sutartį, kurią rengiamasi skirti. Kriterijai ir sąlygos, susiję su prekyba ir jos sąlygomis, gali, pavyzdžiui, būti tai, kad atitinkamas produktas yra sąžiningos prekybos kilmės, įskaitant reikalavimą mokėti minimalią kainą ir priemoką gamintojams. Su aplinkosaugos aspektais susijusios sutarties įvykdymo sąlygos galėtų apimti, pavyzdžiui, prekių tiekimą, pakavimą ir šalinimą, o darbų ir paslaugų pirkimo sutartyse – išmetamų atliekų sumažinimą ir efektyvų išteklių naudojimą.

Tačiau pagal ryšio su sutarties dalyku sąlygą tai netaikoma kriterijams ir sąlygoms, susijusiems su bendra įmonės politika, nes to negalima laikyti veiksniu, apibūdinančiu perkamų darbų, prekių ar paslaugų vykdymo, tiekimo ar teikimo konkretų procesą. Todėl perkančiosioms organizacijoms neturėtų būti leidžiama reikalauti, kad konkurso dalyviai būtų nustatę tam tikrą įmonės socialinės atsakomybės ar poveikio aplinkai atsakomybės politiką;

(98)

labai svarbu, kad sutarties skyrimo kriterijai arba sutarties įvykdymo sąlygos, susijusios su gamybos proceso socialiniais aspektais, būtų susiję su pagal sutartį perkamais darbais, prekėmis arba paslaugomis. Taip pat jie turėtų būti taikomi laikantis Direktyvos 96/71/EB, kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir jie neturėtų būti pasirenkami arba taikomi tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojant ekonominės veiklos vykdytojus iš kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių – SVP ar laisvosios prekybos susitarimų, kurių šalis yra ir Sąjunga, šalių. Todėl reikalavimai, susiję su Direktyva 96/71/EB reglamentuojamomis pagrindinėmis darbo sąlygomis, kaip antai minimaliomis užmokesčio normomis, turėtų toliau atitikti nacionalinės teisės aktų arba kolektyvinių sutarčių, taikomų pagal Sąjungos teisę minėtos direktyvos kontekste, normas.

Sutarties įvykdymo sąlygomis taip pat galėtų būti siekiama pirmenybę teikti priemonių, kuriomis skatinama moterų ir vyrų lygybė darbe, aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimas, užtikrinama aplinkos apsauga ar gyvūnų gerovė, įgyvendinimui ir faktiškai įgyvendinti pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijas, taip pat pasamdyti daugiau asmenų, esančių nepalankioje padėtyje, nei reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus;

(99)

į skyrimo kriterijus ar sutarties įvykdymo sąlygas taip pat gali būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti gamybos procese dalyvaujančių personalo narių sveikatą, tarp asmenų, kuriems paskirta įgyvendinti sutartį, pirmenybę teikti nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių socialinei integracijai, ar mokymai, kuriais siekiama suteikti atitinkamai sutarčiai įgyvendinti reikiamus gebėjimus, su sąlyga, kad visa tai būtų susiję su pagal sutartį perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis. Pavyzdžiui, tokie kriterijai ar sąlygos galėtų, be kita ko, apimti ilgą laiką darbo nerandančių asmenų įdarbinimą, mokymo priemonių, skirtų bedarbiams arba jaunimui, įgyvendinimą paskirtos sutarties vykdymo metu. Perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose gali pateikti tokius socialinius reikalavimus, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamam produktui ar paslaugai, pavyzdžiui, dėl neįgaliųjų galimybės naudotis preke ar paslauga arba tinkamumo visiems naudotojams;

(100)

viešosios sutartys neturėtų būti skiriamos ekonominės veiklos vykdytojams, dalyvavusiems nusikalstamoje organizacijoje ar pripažintiems kaltais dėl korupcijos, sukčiavimo, dėl kurio padaryta žala Sąjungos finansiniams interesams, dėl teroristinių nusikaltimų, pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. Dėl mokesčių ar socialinio draudimo įmokų nemokėjimo taip pat turėtų būti neleidžiama dalyvauti Sąjungos lygiu. Tačiau valstybės narės turėtų galėti išskirtiniais atvejais numatyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo tų privalomų pašalinimo pagrindų, kai dėl privalomų bendrojo intereso reikalavimų yra būtina skirti sutartį. Pavyzdžiui, tokia padėtis galėtų susidaryti, kai reikėtų skubiai įsigyti vakcinų arba gelbėjimo įrangos, kurią būtų galima pirkti tik iš ekonominės veiklos vykdytojo, kuriam kitaip taikomas vienas iš privalomų pašalinimo pagrindų;

(101)

perkančiosioms organizacijoms reikėtų papildomai suteikti galimybę neleisti dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojams, kurie pasirodė esą nepatikimi, pavyzdžiui, dėl aplinkos apsaugos ar socialinės srities įsipareigojimų pažeidimų, įskaitant prieinamumo neįgaliesiems taisyklių pažeidimus ar kitokius sunkius profesinius nusižengimus, kaip antai konkurencijos taisyklių ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai. Turėtų būti paaiškinta, kad dėl šiurkščių profesinių nusižengimų gali būti suabejota ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumu, ir dėl to ekonominės veiklos vykdytojui negalėtų būti paskirta viešoji sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar ekonominės veiklos vykdytojas kitu atveju turėtų techninių ir ekonominių pajėgumų įvykdyti sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija bus atsakinga už savo galimų klaidingų sprendimų pasekmes, perkančiosioms organizacijoms taip pat turėtų būti leidžiama atsižvelgti į tai, kad buvo šiurkščių profesinių nusižengimų, kai prieš priimdamos galutinį ir privalomą sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad yra privalomų pašalinimo pagrindų, jos gali kuriuo nors tinkamu būdu įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pažeidė savo pareigas, įskaitant pareigas, susijusias su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu, išskyrus atvejus, jei pagal nacionalinę teisę nustatyta kitaip. Joms taip pat turėtų būti leidžiama pašalinti kandidatus ar konkurso dalyvius, kurių darbe pagal ankstesnes viešąsias sutartis buvo nustatyta didelių trūkumų, susijusių su esminiais reikalavimais, pavyzdžiui, sutartis buvo neįvykdyta, pateikti produktai ar suteiktos paslaugos turėjo didelių trūkumų, dėl kurių jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, arba buvo netinkamai elgiamasi ir dėl to kyla rimtų abejonių dėl to ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo. Nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta maksimali tokio pašalinimo trukmė.

Taikydamos neprivalomus pašalinimo pagrindus, perkančiosios organizacijos turėtų itin daug dėmesio skirti proporcingumo principui. Dėl nedidelių pažeidimų ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti neleidžiama dalyvauti konkurse tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tačiau dėl pasikartojančių nedidelių pažeidimų gali kilti abejonių dėl ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo, o tuo gali būti pagrįstas neleidimas jam dalyvauti konkurse;

(102)

tačiau turėtų būti suteikta galimybė ekonominės veiklos vykdytojams patvirtinti atitikties priemones, kuriomis būtų siekiama ištaisyti nusikalstamos veikos ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą kitų galimų pažeidimų prevenciją. Tos priemonės visų pirma galėtų būti personalo ir organizavimo priemonės, pavyzdžiui, ryšių su visais asmenims ar organizacijomis, dalyvaujančiomis darant pažeidimą, nutraukimas, atitinkamos personalo reorganizavimo priemonės, pranešimo ir kontrolės sistemų įgyvendinimas, vidaus audito struktūros sukūrimas reikalavimų vykdymui stebėti ir vidaus atsakomybės bei kompensavimo taisyklių patvirtinimas. Kai tokiomis priemonėmis užtikrinamos pakankamos garantijos, atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui nebeturėtų būti neleidžiama dalyvauti remiantis vien tais pagrindais. Ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė prašyti, kad būtų išnagrinėtos atitikties priemonės, kurių imtasi, kad galbūt jiems būtų suteiktas leidimas dalyvauti pirkimo procedūroje. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nustatyti tikslias tokiais atvejais taikomas procedūrines ir esmines sąlygas. Visų pirma jos turėtų galėti laisvai nuspręsti, ar leisti atskiroms perkančiosioms organizacijoms atlikti atitinkamus įvertinimus, ar tą užduotį patikėti kitoms centrinio ar decentralizuoto lygio institucijoms;

(103)

gali būti, kad pasiūlymai, kuriuose nurodyta neįprastai maža darbų, prekių ar paslaugų kaina, grindžiami techniškai, ekonomiškai ar teisiškai nepagrįstomis prielaidomis ar praktika. Kai konkurso dalyvis negali pateikti pakankamo paaiškinimo, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta teisė atmesti pasiūlymą. Pasiūlymą atmesti turėtų būti privaloma tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, kad siūloma neįprastai maža kaina ar sąnaudos susijusios su tuo, kad nesilaikoma privalomosios Sąjungos teisės arba ją atitinkančios nacionalinės teisės socialinės, darbo ar aplinkos teisės srityse, arba tarptautinės darbo teisės nuostatų;

(104)

sutarties įvykdymo sąlygose nustatomi specialūs reikalavimai, susiję su sutarties įvykdymu. Kitaip nei sutarties skyrimo kriterijai, kurie yra pasiūlymų kokybės lyginamojo vertinimo pagrindas, sutarties įvykdymo sąlygos – tai nustatyti objektyvūs reikalavimai, kurie neturi poveikio pasiūlymų vertinimui. Sutarties įvykdymo sąlygos turėtų atitikti šią direktyvą, jei jos nėra tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuojančios ir yra susietos su sutarties dalyku, apimančiu visus veiksnius, susijusius su konkrečiu gamybos, tiekimo, teikimo ar komercializacijos procesu. Tai apima sąlygas, susijusias su sutarties įvykdymo procesu, bet neapima reikalavimų, susijusių su bendra įmonės politika.

Sutarties įvykdymo sąlygos turėtų būti nurodytos skelbime apie pirkimą, išankstiniame informaciniame skelbime, kuris naudojamas kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonė, arba pirkimo dokumentuose;

(105)

svarbu, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, kaip antai darbo inspekcijos agentūros arba aplinkos apsaugos agentūros, veikdamos pagal savo atsakomybę ir kompetenciją, imdamosi atitinkamų veiksmų užtikrintų, kad subrangovai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba šioje direktyvoje išvardytomis tarptautinės aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitiktų Sąjungos teisę.

Taip pat būtina užtikrinti tam tikrą skaidrumą subrangos grandinėje, nes tai suteikia perkančiosioms organizacijoms informacijos apie tai, kokie subjektai yra statybvietėse, kuriose vykdomi joms skirti darbai, arba kurios įmonės teikia paslaugas pastatuose, infrastruktūros objektuose ar vietovėse, kaip antai rotušėse, savivaldybių mokyklose, sportui skirtuose objektuose, uostuose ar greitkeliuose, už kuriuos perkančiosios organizacijos yra atsakingos arba kuriuos tiesiogiai prižiūri. Turėtų būti paaiškinta, kad reikalaujamą informaciją bet kuriuo atveju privalo teikti pagrindinis rangovas – arba remiantis konkrečiomis nuostatomis, kurias kiekviena perkančioji organizacija turės įtraukti į visas pirkimo procedūras, arba remiantis pareigomis, kurias valstybės narės nustatys pagrindiniams rangovams bendrai taikytinomis nuostatomis.

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad sąlygos, susijusios su taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba šioje direktyvoje išvardytomis tarptautinės aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitinka Sąjungos teisę, laikymosi užtikrinimu, turėtų būti taikomos, kai valstybės narės nacionalinėje teisėje yra nustatytas subrangovų ir pagrindinio rangovo bendrosios atsakomybės mechanizmas. Be to, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės turėtų galėti nustatyti papildomas nuostatas, pavyzdžiui, išplėsti skaidrumo pareigas, sudaryti tiesioginio mokėjimo subrangovams galimybes arba sudaryti galimybes perkančiosioms organizacijoms tikrinti arba iš jų reikalauti patikrinti, ar subrangovų padėtis nėra tokia, kokiai esant ekonominės veiklos vykdytojui būtų neleista dalyvauti konkurse. Kai tokios priemonės taikomos subrangovams, turėtų būti užtikrintas jų suderinamumas su pagrindiniams rangovams taikytinomis nuostatomis, kad nustačius, jog yra privalomų pašalinimo pagrindų, būtų taikomas reikalavimas, kad pagrindinis rangovas pakeistų atitinkamą subrangovą. Turėtų būti paaiškinta, kad kai atlikus tokį patikrinimą paaiškėja, kad yra neprivalomų pašalinimo priežasčių, perkančiosios organizacijos gali reikalauti pakeitimo. Tačiau taip pat aiškiai turėtų būti nurodyta, kad perkančiosios organizacijos gali privalėti reikalauti pakeisti atitinkamą subrangovą, kai tokiais atvejais būtų privaloma pašalinti pagrindinius rangovus.

Taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės gali nustatyti griežtesnes atsakomybės taisykles pagal nacionalinę teisę arba imtis kitų priemonių dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams pagal nacionalinę teisę;

(106)

reikėtų priminti, kad laikotarpių, nurodytų šioje direktyvoje, apskaičiavimui taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (18);

(107)

reikia paaiškinti sąlygas, kuriomis dėl sutarties keitimo jos vykdymo laikotarpiu reikalinga nauja pirkimo procedūra, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Nauja pirkimo procedūra reikalinga, jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma susiję su šalių tarpusavio teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros baigčiai.

Daryti sutarties pakeitimus, dėl kurių nežymiai iki tam tikros vertės padidėja sutarties vertė, visada turėtų būti galima ir tam nereikia organizuoti naujos pirkimo procedūros. Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šioje direktyvoje turėtų būti numatytos de minimis vertės ribos, kurių neviršijus nauja pirkimo procedūra nėra būtina. Daryti sutarties, kurios vertė viršija šias ribas, pakeitimus turėtų būti galima neorganizuojant naujos pirkimo procedūros tada, kai jie tenkina atitinkamas šioje direktyvoje nustatytas sąlygas;

(108)

gali susiklostyti situacijos, kai perkančiosioms organizacijoms prireiks papildomų darbų, prekių ar paslaugų; tokiais atvejais pradinės sutarties pakeitimas neorganizuojant naujos pirkimo procedūros gali būti pateisinamas, visų pirma tada, kai papildomos prekės ar paslaugos yra skirtos prekėms, paslaugoms ar įrenginiams iš dalies pakeisti arba jos yra esamų paslaugų, prekių arba įrenginių tąsa, jeigu pakeitus tiekėją perkančioji organizacija privalėtų įsigyti medžiagų, darbų ar paslaugų, kurių techninės charakteristikos yra kitokios, ir dėl to atsirastų eksploatacijos ir priežiūros nesuderinamumas arba kiltų neproporcingų techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų;

(109)

perkančiosios organizacijos gali susidurti su išorinėmis aplinkybėmis, kurių jos negalėjo numatyti skirdamos sutartį, visų pirma, kai sutartis vykdoma ilgą laikotarpį. Tokiu atveju reikės tam tikro lankstumo, kad sutartį būtų galima pritaikyti prie tų aplinkybių nevykdant naujos pirkimo procedūros. Sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį. Vis dėlto šios nuostatos negali būti taikomos, kai dėl pakeitimo pasikeistų viso pirkimo pobūdis, pavyzdžiui, jeigu darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis, nes tokiu atveju galima daryti patikimą prielaidą dėl numanomo poveikio rezultatams;

(110)

laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, konkursą laimėjęs dalyvis neturėtų būti keičiamas kitu ekonominės veiklos vykdytoju (pavyzdžiui, jei sutartis nutraukiama dėl vykdymo trūkumų) iš naujo nepaskelbus konkurso dėl sutarties. Tačiau sutarties vykdymo laikotarpiu turėtų galėti įvykti tam tikrų sutartį vykdančių konkursą laimėjusių dalyvių (visų pirma kai sutartis buvo skirta daugiau nei vienai įmonei) struktūrinių pokyčių: jie gali būti vien vidaus lygiu reorganizuoti, būti perėmimo, susijungimo, įsigijimo šalimis ar tapti nemokūs. Dėl tokių struktūrinių pokyčių neturėtų būti automatiškai reikalaujama naujų pirkimo procedūrų visoms to konkurso dalyvio vykdomoms viešosioms sutartims;

(111)

atskirose sutartyse pačios perkančiosios organizacijos turėtų turėti galimybę numatyti sutarties pakeitimus, taikant nuostatas dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės, tačiau pagal jas jiems neturėtų būti suteikiama neribota diskrecija. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta, kokia apimtimi pakeitimus galima numatyti pradinėje sutartyje. Atitinkamai turėtų būti paaiškinta, kad pakankamai aiškiai suformuluotose nuostatose dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės gali būti nurodyti, pavyzdžiui, kainų indeksavimai arba užtikrinta, kad, pavyzdžiui, ryšių įranga, kuri turi būti pristatyta per nustatytą laikotarpį, yra ir toliau tinkama taip pat tuo atveju, kai pakeičiami ryšių protokolai arba atliekami kiti technologiniai pakeitimai. Taip pat pagal pakankamai aiškias nuostatas turėtų būti galima numatyti galimybę pritaikyti sutartį, kai tai reikalinga dėl eksploatacijos ar priežiūros metu iškilusių techninių sunkumų. Taip pat reikėtų priminti, kad sutartyse galėtų būti įtraukta, pavyzdžiui, tiek įprasta priežiūra, tiek speciali priežiūra, kurios galėtų prireikti siekiant užtikrinti viešosios paslaugos teikimo tęstinumą;

(112)

perkančiosios organizacijos kartais gali susidurti su aplinkybėmis, dėl kurių viešąsias sutartis reikia nutraukti anksčiau laiko, kad būtų įvykdytos pareigos viešųjų pirkimų srityje pagal Sąjungos teisę. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu, jeigu tai būtina pagal Sąjungos teisę;

(113)

2011 m. birželio 27 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Vertinimo ataskaita: ES viešojo pirkimo teisės aktų poveikis ir veiksmingumas“ parodė, kad reikėtų persvarstyti kai kurių Direktyvos 2004/18/EB nuostatų visišką netaikymą tam tikroms paslaugoms. Todėl tam tikroms paslaugoms turėtų būti taikomos visos šios direktyvos nuostatos;

(114)

tam tikrų kategorijų paslaugų tarpvalstybinis aspektas dėl jų pobūdžio ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie tokias paslaugas, kurios vadinamos paslaugomis asmeniui, kaip antai tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi. Todėl tų paslaugų atveju sudaromoms viešosioms sutartims turėtų būti nustatyta speciali tvarka ir nustatyta jų aukštesnė vertės riba nei ta, kuri taikoma kitoms paslaugoms.

Jeigu asmeniui teikiamų paslaugų sutarties vertė yra mažesnė už tą vertės ribą, paprastai ji nedomins tiekėjų iš kitų valstybių narių, nebent yra konkrečių priešingą faktą rodančių požymių, kaip antai kai Sąjunga finansuoja tarpvalstybinius projektus.

Sutartims dėl asmeniui teikiamų paslaugų, kurių vertė viršija tą vertės ribą, turėtų būti taikomi visoje Sąjungoje galiojantys skaidrumo reikalavimai. Atsižvelgiant į kultūrinio konteksto svarbą ir šių paslaugų su didesne rizika susijusį pobūdį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta plati diskrecija organizuoti paslaugų teikėjų pasirinkimą taip, kaip joms atrodo tinkamiausia. Šios direktyvos taisyklėse atsižvelgiama į šį principą ir įpareigojama tik laikytis pagrindinių skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, taip pat užtikrinama, kad perkančiosios organizacijos, pasirinkdamos paslaugų teikėjus, galėtų taikyti konkrečius kokybės kriterijus, kaip antai Socialinės apsaugos komiteto paskelbtoje savanoriškoje Europos socialinių paslaugų kokybės sistemoje nustatytus kriterijus. Nustatydamos procedūras, kurios turi būti taikomos skiriant sutartis dėl asmeniui teikiamų paslaugų, valstybės narės turėtų atsižvelgti į SESV 14 straipsnį ir į Protokolą Nr. 26. Tą darydamos valstybės narės taip pat turėtų siekti supaprastinimo ir perkančiosioms organizacijoms bei ekonominės veiklos vykdytojams tenkančios administracinės naštos sumažinimo tikslų; turėtų būti paaiškinta, kad tai darant gali taip pat prireikti remtis taisyklėmis, taikytinomis paslaugų pirkimo sutartims, kurioms speciali tvarka netaikoma.

Valstybės narės ir viešosios institucijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus;

(115)

panašiai, viešbučių ir restoranų paslaugas paprastai siūlo tik subjektai, esantys konkrečioje tų paslaugų teikimo vietoje, todėl tų paslaugų tarpvalstybinis aspektas taip pat yra nedidelis. Todėl šioms paslaugoms turėtų būti taikomas tik paprastesnis režimas nuo 750 000 EUR vertės ribos. Didelės, tą vertės ribą viršijančios viešbučių ir restoranų paslaugų sutartys gali dominti įvairius ekonominės veiklos vykdytojus, kaip antai kelionių agentūras ir kitus tarpininkus, taip pat ir tarpvalstybiniu pagrindu;

(116)

panašiai, tam tikros teisinės paslaugos yra išimtinai susijusios vien su nacionalinės teisės klausimais, todėl jas paprastai siūlo konkrečioje valstybėje narėje esantys subjektai ir todėl šių paslaugų tarpvalstybinis aspektas taip pat yra nedidelis. Todėl šioms paslaugoms turėtų būti taikomas paprastesnis režimas nuo 750 000 EUR vertės ribos. Didelės, tą vertės ribą viršijančios teisinių paslaugų sutartys gali dominti įvairius ekonominės veiklos vykdytojus, kaip antai tarptautines teisines firmas, taip pat ir tarpvalstybiniu pagrindu, ypač jeigu šios sutartys yra susijusios su teisiniais klausimais, kylančiais iš Sąjungos ar kitos tarptautinės teisės arba grindžiamais ta teise, arba susijusiais su daugiau nei viena šalimi;

(117)

patirtis parodė, kad tarpvalstybinis suinteresuotumas tam tikrų rūšių kitomis paslaugomis, kaip antai gelbėjimo paslaugomis, gaisrų gesinimo paslaugomis ir kalėjimų paslaugomis, paprastai atsiranda tik nuo to momento, kai šios paslaugos dėl savo palyginti didelės vertės pasiekia pakankamą kritinę masę. Tiek, kiek ši direktyva šioms paslaugoms taikoma, joms turėtų būti taikomas paprastesnis režimas. Tarpvalstybinis suinteresuotumas kitų kategorijų paslaugomis, pavyzdžiui, valdžios paslaugomis arba bendruomenei teikiamomis paslaugomis, tiek, kiek jų teikimas faktiškai grindžiamas sutartimis, paprastai galbūt atsirastų tik šių sutarčių vertei esant nuo 750 000 EUR ribos, todėl šioms paslaugoms turėtų būti tik tuomet taikomas paprastesnis režimas;

(118)

siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą, šioje direktyvoje reikėtų numatyti, kad tam tikrų paslaugų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų srityse pirkimo procedūrose galėtų dalyvauti tik organizacijos, kurių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisėmis ar aktyviu darbuotojų dalyvavimu jų valdyme, ir esamos organizacijos, pavyzdžiui, kooperatyvai, kurie dalyvautų teikiant tas paslaugas galutiniams naudotojams. Ši nuostata taikoma tik tam tikroms sveikatos, socialinėms ir susijusioms paslaugoms, tam tikroms švietimo ir mokymo paslaugoms, bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitoms kultūros paslaugoms, sporto paslaugoms ir privatiems namų ūkiams teikiamoms paslaugoms ir nėra skirta apimti jokių išimčių, kurios kitais atvejais yra numatytos šioje direktyvoje. Toms paslaugoms turėtų būti taikomas tik paprastesnis režimas;

(119)

tikslinga identifikuoti tas paslaugas, jas nuoroda susiejant su konkrečiomis pozicijomis Bendrame viešųjų pirkimų žodyne (toliau – BVPŽ), priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 (19); šis žodynas – hierarchinės struktūros klasifikatorius, suskirstytas į skyrius, grupes, klases, kategorijas ir pakategores. Siekiant išvengti teisinio netikrumo, reikėtų paaiškinti, kad nuoroda į skyrių nebūtinai reiškia nuorodą į prijungiamuosius poskyrius. Tad toks išsamus išvardijimas turėtų būti pasiektas aiškiai paminint visas atitinkamas pozicijas, prireikus jas nurodant atitinkamais kodais;

(120)

projekto konkursai tradiciškai daugiausia būdavo rengiami miestų ir teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų tvarkymo srityse. Tačiau vertėtų priminti, kad šios lanksčios priemonės galėtų būti naudojamos ir kitais tikslais, pavyzdžiui, siekiant įsigyti projektus finansų inžinerijos srityje, kurie optimizuotų MVĮ skiriamą paramą įgyvendinant Jungtinių Europos išteklių labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau – JEREMIE) finansuoti iniciatyvą arba kitas Sąjungos paramos MVĮ programas konkrečioje valstybėje narėje. Projekto konkurso siekiant įsigyti projektus tokiai finansų inžinerijai sąlygose taip pat galėtų būti numatyta, kad vėlesnės paslaugų pirkimo sutartys šioms finansų inžinerijos priemonėms įgyvendinti būtų skiriamos projekto konkurso laimėtojui arba vienam iš laimėtojų vedant derybas be skelbimo apie pirkimą;

(121)

atlikus įvertinimą buvo nustatyta, kad dar daug ką galima tobulinti Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių taikymo srityje. Siekiant veiksmingiau ir nuosekliau taikyti taisykles, labai svarbu susidaryti bendrą vaizdą apie nacionalinės viešųjų pirkimų politikos galimas struktūrines problemas ir bendrus modelius, kad būtų galima tikslingiau spręsti galimas konkrečias problemas. Tą bendrą vaizdą susidaryti galima tinkamai vykdant stebėseną, kurios rezultatus reikėtų reguliariai skelbti, kad būtų galima turint pakankamai informacijos diskutuoti apie galimą viešųjų pirkimų taisyklių ir praktikos patobulinimą. Toks tinkamas bendras vaizdas taip pat galėtų suteikti svarbios informacijos apie viešųjų pirkimų taisyklių taikymą įgyvendinant Sąjungos bendrai finansuojamus projektus. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nuspręsti, kaip ši stebėsena turėtų būti vykdoma praktiškai ir kas ją turi vykdyti; nuspręsdamos, jos taip pat turėtų galėti priimti sprendimą, ar stebėsena turėtų būti pagrįsta pavyzdžiais grindžiama ex post kontrole, ar sisteminga ex ante viešojo pirkimo procedūrų, kurioms taikoma ši direktyva, kontrole. Turėtų būti galima atitinkamoms įstaigoms pranešti apie potencialias problemas; tai nebūtinai reikštų, kad stebėseną vykdę subjektai turi šalies statusą teismuose.

Veiksmingesnis konsultavimas, informavimas ir parama perkančiosioms organizacijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams taip pat gali labai prisidėti prie viešųjų pirkimų efektyvumo didinimo, pasiekiamo geresniu viešųjų pirkimų praktikos išmanymu, didesniu teisiniu tikrumu ir šios praktikos profesionalizavimu. Taip konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir ekonominės veiklos vykdytojus reikėtų, kai tai būtina siekiant užtikrinti tinkamesnį taisyklių taikymą. Konsultuoti galima visais klausimais, svarbiais viešųjų pirkimų srityje, kaip antai apie įsigijimo planavimą, procedūras, metodų ir priemonių bei gerosios praktikos įgyvendinant procedūras parinkimą. Kalbant apie teisinius klausimus, konsultavimas nebūtinai turėtų apimti išsamią teisinę atitinkamų klausimų analizę; juo galėtų būti tik bendrai nurodomi aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vėliau atliekant išsamią klausimų analizę, pavyzdžiui, nurodant galimai susijusią teismų praktiką arba gairių pastabas ar kitus šaltinius, kuriuose buvo nagrinėjamas tas konkretus klausimas;

(122)

Direktyvoje 89/665/EEB numatytos tam tikros peržiūros procedūros, kurias galima taikyti bent kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris nori arba norėjo, kad su juo būtų sudaryta tam tikra sutartis ir kuris dėl tariamo Sąjungos viešųjų pirkimo srities teisės nuostatų ar nacionalinių taisyklių, kuriomis tos teisės nuostatos perkeliamos, pažeidimo rizikavo ar rizikuoja patirti žalą. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio toms peržiūros procedūroms. Tačiau piliečiai, suinteresuotieji subjektai, tiek organizuoti, tiek neorganizuoti, ir kiti asmenys ar subjektai, kurie negali naudotis peržiūros procedūromis, nustatytomis Direktyvoje 89/665/EEB, vis dėlto kaip mokesčių mokėtojai turi teisėtą interesą tikėtis patikimų pirkimo procedūrų. Todėl jiems turėtų būti suteikta galimybė apie šios direktyvos galimus pažeidimus kompetentingai institucijai ar struktūroms pranešti kitomis priemonėmis, nei naudojantis peržiūros sistema pagal Direktyvą 89/665/EEB, ir nenustatant būtino reikalavimo juos įtraukti kaip šalis į teismo procesus. Kad nebūtų dubliuojamas esamų institucijų ar struktūrų darbas, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti galimybę kreiptis į bendras stebėsenos institucijas ar struktūras, sektorių priežiūros institucijas, savivaldos priežiūros institucijas, konkurencijos institucijas, ombudsmeną arba nacionalines audito institucijas;

(123)

siekiant visapusiškai panaudoti viešųjų pirkimų galimybes, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslai, taip pat bus svarbus pirkimų aplinkosaugos, socialinėje ir inovacijų srityje vaidmuo. Todėl svarbu apžvelgti pokyčius strateginių viešųjų pirkimų srityje, kad būtų galima susidaryti žiniomis paremtą vaizdą apie bendro lygio visuotines tendencijas toje srityje. Šiame kontekste taip pat galima remtis visais jau parengtais atitinkamais pranešimais;

(124)

atsižvelgiant į MVĮ potencialą darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir inovacijų srityje, svarbu skatinti MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tiek atitinkamomis šios direktyvos nuostatomis, tiek nacionalinio lygio iniciatyvomis. Šioje direktyvoje numatytos naujos nuostatos turėtų prisidėti prie didesnio MVĮ sėkmės lygio, turint omenyje MVĮ laimėtų konkursų vertės dalį visų skirtų sutarčių vertės atžvilgiu. Netikslinga nustatyti, kokia MVĮ laimėtų konkursų dalis turėtų būti privaloma, tačiau atsižvelgiant į MVĮ dalyvavimo svarbą turėtų būti atidžiai stebimos nacionalinės iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti MVĮ dalyvavimo mastą;

(125)

jau nustatyta įvairių procedūrų ir darbo metodų, skirtų Komisijos pranešimams ir ryšiams su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, pranešimams ir ryšiams, susijusiems su SESV 258 ir 260 straipsniuose numatytomis procedūromis, taip pat pranešimams ir ryšiams Vidaus rinkos problemų sprendimo tinkle (toliau – SOLVIT) ir pagal sistemą „ES Pilot“; šios procedūros ir metodai šia direktyva nekeičiami. Tačiau juos reikėtų papildyti kiekvienoje valstybėje narėje bendradarbiavimui su Komisija paskiriant po vieną kontaktinį punktą, kuris būtų vienintelis centras, priimantis klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais atitinkamoje valstybėje narėje. Šią funkciją gali atlikti fiziniai asmenys ar struktūros, kurie jau reguliariai palaiko ryšius su Komisija dėl klausimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, pavyzdžiui, nacionaliniai kontaktiniai punktai, Viešųjų pirkimų patariamojo komiteto nariai, Viešųjų pirkimų tinklo nariai ar nacionalinės koordinavimo įstaigos;

(126)

sprendimų priėmimo pirkimų procedūrose atsekamumas ir skaidrumas yra ypač svarbūs procedūrų patikimumo veiksniai, be to, jais veiksmingai kovojama su korupcija ir sukčiavimu. Todėl perkančiosios organizacijos turėtų saugoti sudarytų didelės vertės sutarčių kopijas, kad suinteresuotieji subjektai galėtų susipažinti su tais dokumentais laikantis taikomų taisyklių dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Be to, pirkimo ataskaitoje turėtų būti užfiksuoti atskirų pirkimo procedūrų esminiai elementai ir sprendimai. Stengiantis kiek įmanoma išvengti administracinės naštos, reikėtų leisti pirkimo ataskaitoje pateikti nuorodą į informaciją, kuri jau yra atitinkamame skelbime apie sutarties skyrimą. Taip pat reikėtų patobulinti Komisijos valdomas tų skelbimų viešo paskelbimo elektronines sistemas, siekiant palengvinti duomenų įvedimą ir kartu palengvinti visuotinių ataskaitų gavimą iš sistemos bei duomenų keitimąsi tarp sistemų;

(127)

administracinio supaprastinimo tikslais ir siekiant palengvinti valstybėms narėms tenkančią naštą Komisija turėtų periodiškai nagrinėti, ar su viešojo pirkimo procedūromis susijusiuose skelbimuose pateikiama informacija yra pakankamai kokybiška ir išsami, kad Komisija galėtų išgauti statistinę informaciją, kurią priešingu atveju turėtų pateikti valstybės narės;

(128)

būtinas veiksmingas administracinis bendradarbiavimas keičiantis informacija, kurios reikia vykdant sutarties skyrimo procedūras pirkimuose su tarpvalstybiniu aspektu, visų pirma dėl pašalinimo pagrindų ir atrankos kriterijų, kokybės ir aplinkos apsaugos standartų taikymo ir patvirtintų ekonominės veiklos vykdytojų sąrašų patikrinimo. Informacija keičiamasi vadovaujantis nacionaliniais konfidencialumo įstatymais. Taigi, šia direktyva nenustatoma įpareigojimų valstybėms narėms keistis kita informacija nei ta, kuri yra prieinama nacionalinėms perkančiosioms organizacijoms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (20) sukurta Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – IMI) galėtų būti naudinga elektroninė priemonė siekiant sudaryti administraciniam bendradarbiavimui palankesnes sąlygas ir jį paskatinti valdant keitimąsi informacija laikantis paprastų ir vienodų procedūrų, kuriomis būtų įveikiami kalbos barjerai. Todėl turėtų būti kuo greičiau pradėtas bandomasis projektas siekiant ištirti, ar verta išplėsti IMI taikymą keitimuisi informacija pagal šią direktyvą;

(129)

siekiant prisitaikyti prie sparčių techninių, ekonominių ir reglamentavimo pokyčių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų neesminių šios direktyvos elementų. Dėl poreikio laikytis tarptautinių susitarimų Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai keisti vertės ribų apskaičiavimo metodų technines procedūras, periodiškai persvarstyti pačias vertės ribas ir patikslinti X priedą; dėl administracinių pokyčių nacionaliniu lygiu gali būti keičiami centrinių valdžios institucijų sąrašai. Apie juos turi būti pranešama Komisijai ir jai turėtų būti suteikti įgaliojimai patikslinti I priedą; Sąjungos lygiu gali būti daromi nuorodų į BVPŽ nomenklatūrą reglamentavimo pakeitimai, jie turi būti atspindėti šios direktyvos tekste; elektroninio gavimo prietaisų techninė informacija ir charakteristikos turėtų būti nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į technologinę raidą; be to, reikia suteikti Komisijai įgaliojimus elektroninių ryšių techninius standartus paskelbti privalomais, siekiant užtikrinti pirkimų procedūrų techninio formato, procesų ir komunikavimo naudojant elektronines ryšio priemones suderinamumą atsižvelgiant į technologinę raidą; siekiant įtraukti atskiruose sektoriuose patvirtintas priemones reikėtų sparčiai pritaikyti Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatoma bendra gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodika, sąrašą. Siekiant patenkinti tuos poreikius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nuolat atnaujinti teisės aktų sąrašą, įskaitant gyvavimo ciklo sąnaudų metodikas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(130)

šios direktyvos taikymo klausimais Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamomis elektroninių pirkimų srities ekspertų grupėmis, užtikrindama pagrindinių suinteresuotųjų subjektų grupių sudėties pusiausvyrą;

(131)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti standartines skelbimo apie konkursą formas ir standartines savideklaracijų formas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (21);

(132)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, susijusiems su standartinėmis skelbimų paskelbimo formomis, priimti, kurie neturi poveikio nei finansiniu požiūriu, nei iš šios direktyvos kylančių įpareigojimų pobūdžiui ir aprėpčiai. Kita vertus, tiems aktams būdingas vien administracinis tikslas ir jais siekiama palengvinti šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymą;

(133)

standartinei savideklaracijų formai priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tų savideklaracijų poveikį pirkimui ir kadangi joms tenka esminis vaidmuo siekiant supaprastinti reikalavimus dėl dokumentų pirkimo procedūrose;

(134)

Komisija turėtų įvertinti poveikį vidaus rinkai dėl vertės ribų taikymo ir pateikti atitinkamą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ataskaitą ji turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip antai tarpvalstybinių pirkimų mastą, MVĮ dalyvavimą, sandorių išlaidas ir sąnaudų ir naudos santykį.

Remiantis SVP XXII straipsnio 7 dalimi, praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo dėl jos rengiamos tolesnės derybos, o vėliau derybos vyksta reguliariai. Atsižvelgiant į infliacijos poveikį, ilgą laikotarpį nekeičiant vertės ribų SVP, tomis pačiomis aplinkybėmis taip pat turėtų būti svarstomas vertės ribų lygio tinkamumas; kai vertės ribų lygis atitinkamai būtų pakeistas, Komisija turėtų tinkamais atvejais priimti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų pakeistos šioje direktyvoje nustatytos vertės ribos;

(135)

atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl horizontaliųjų nuostatų, reglamentuojančių santykius su trečiosiomis valstybėmis viešųjų pirkimų kontekste, Komisija turėtų atidžiai stebėti pasaulines prekybos sąlygas ir vertinti Sąjungos konkurencinę padėtį;

(136)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. tam tikroms viešojo pirkimo procedūroms taikomų valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų koordinavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame pat straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(137)

Direktyva 2004/18/EB turėtų būti panaikinta;

(138)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigoja pagrįstais atvejais prie pranešimo apie taikomas perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar kelis dokumentus, kuriuose būtų paaiškintas direktyvos nuostatų ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS.

TAIKYMO SRITIS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

I SKYRIUS.

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 SKIRSNIS.

DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis.

Dalykas ir taikymo sritis

2 straipsnis.

Terminų apibrėžtys

3 straipsnis.

Mišrieji pirkimai

2 SKIRSNIS.

VERTĖS RIBOS

4 straipsnis.

Vertės ribų dydžiai

5 straipsnis.

Numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodai

6 straipsnis.

Vertės ribų ir centrinių valdžios institucijų sąrašo peržiūra

3 SKIRSNIS.

IŠIMTYS

7 straipsnis.

Sutartys vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose

8 straipsnis.

Specialios išimtys elektroninių ryšių srityje

9 straipsnis.

Pagal tarptautines taisykles skiriamos viešosios sutartys ir organizuojami projekto konkursai

10 straipsnis.

Specialios išimtys paslaugų pirkimo sutarčių atveju

11 straipsnis.

Paslaugų pirkimo sutartys, skiriamos remiantis išimtine teise

12 straipsnis.

Viešosios sutartys tarp viešojo sektoriaus subjektų

4 SKIRSNIS.

YPATINGI ATVEJAI

1 poskirsnis.

Dotuojamos sutartys ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos

13 straipsnis.

Sutartys, kurias dotuoja perkančiosios organizacijos

14 straipsnis.

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos

2 poskirsnis.

Pirkimai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

15 straipsnis.

Gynyba ir saugumas

16 straipsnis.

Mišrieji pirkimai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

17 straipsnis.

Pagal tarptautines taisykles skiriamos viešosios sutartys ir organizuojami projekto konkursai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

II SKYRIUS.

Bendrosios taisyklės

18 straipsnis.

Pirkimų principai

19 straipsnis.

Ekonominės veiklos vykdytojai

20 straipsnis.

Rezervuotos sutartys

21 straipsnis.

Konfidencialumas

22 straipsnis.

Komunikavimui taikomos taisyklės

23 straipsnis.

Nomenklatūros

24 straipsnis.

Interesų konfliktai

II ANTRAŠTINĖ DALIS.

VIEŠŲJŲ SUTARČIŲ TAISYKLĖS

I SKYRIUS.

Procedūros

25 straipsnis.

Sąlygos, susijusios su SVP ir kitais tarptautiniais susitarimais

26 straipsnis.

Procedūrų pasirinkimas

27 straipsnis.

Atviras konkursas

28 straipsnis.

Ribotas konkursas

29 straipsnis.

Konkurso procedūra su derybomis

30 straipsnis.

Konkurencinis dialogas

31 straipsnis.

Inovacijų partnerystė

32 straipsnis.

Derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą naudojimas

II SKYRIUS.

Elektroninių ir grupinių pirkimų metodai ir priemonės

33 straipsnis.

Preliminariosios sutartys

34 straipsnis.

Dinaminės pirkimo sistemos

35 straipsnis.

Elektroniniai aukcionai

36 straipsnis.

Elektroniniai katalogai

37 straipsnis.

Centralizuota pirkimo veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

38 straipsnis.

Tam tikrais atvejais taikomi bendri pirkimai

39 straipsnis.

Pirkimai, kuriuose dalyvauja skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos

III SKYRIUS.

Procedūros vykdymas

1 SKIRSNIS.

PASIRENGIMAS

40 straipsnis.

Pirminės rinkos konsultacijos

41 straipsnis.

Išankstinis kandidatų arba konkurso dalyvių dalyvavimas

42 straipsnis.

Techninės specifikacijos

43 straipsnis.

Ženklinimas

44 straipsnis.

Tyrimų ataskaitos, sertifikavimas ir kitos įrodinėjimo priemonės

45 straipsnis.

Alternatyvūs pasiūlymai

46 straipsnis.

Sutarčių skaidymas į pirkimo dalis

47 straipsnis.

Terminų nustatymas

2 SKIRSNIS.

PASKELBIMAS IR SKAIDRUMAS

48 straipsnis.

Išankstiniai informaciniai skelbimai

49 straipsnis.

Skelbimai apie pirkimą

50 straipsnis.

Skelbimai apie sutarties skyrimą

51 straipsnis.

Skelbimų paskelbimo forma ir būdas

52 straipsnis.

Paskelbimas nacionaliniu lygiu

53 straipsnis.

Galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma

54 straipsnis.

Kvietimai kandidatams

55 straipsnis.

Kandidatų ir konkurso dalyvių informavimas

3 SKIRSNIS.

DALYVIŲ PASIRINKIMAS IR SUTARČIŲ SKYRIMAS

56 straipsnis.

Bendrieji principai

1 poskirsnis.

Kokybinės atrankos kriterijai

57 straipsnis.

Pašalinimo pagrindai

58 straipsnis.

Atrankos kriterijai

59 straipsnis.

Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas

60 straipsnis.

Įrodinėjimo priemonės

61 straipsnis.

Internetinė pažymų saugykla („e-Certis“)

62 straipsnis.

Kokybės užtikrinimo standartai ir aplinkosaugos vadybos standartai

63 straipsnis.

Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu

64 straipsnis.

Oficialūs patvirtintų ekonominės veiklos vykdytojų sąrašai ir įstaigų, įsteigtų pagal privačiąją arba viešąją teisę, atliekamas sertifikavimas

2 poskirsnis.

Kandidatų, pasiūlymų ir sprendimų skaičiaus sumažinimas

65 straipsnis.

Kandidatų, kurių kvalifikacija tinkama pakviesti dalyvauti konkurse, skaičiaus sumažinimas

66 straipsnis.

Pasiūlymų ir sprendimų skaičiaus sumažinimas

3 poskirsnis.

Sutarties skyrimas

67 straipsnis.

Sutarties skyrimo kriterijai

68 straipsnis.

Gyvavimo ciklo sąnaudos

69 straipsnis.

Pasiūlyta neįprastai maža kaina

IV SKYRIUS.

Sutarties įvykdymas

70 straipsnis.

Sutarčių įvykdymo sąlygos

71 straipsnis.

Subranga

72 straipsnis.

Sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu

73 straipsnis.

Sutarčių nutraukimas

III ANTRAŠTINĖ DALIS.

SPECIALIOSIOS PIRKIMO PROCEDŪROS

I SKYRIUS.

Socialinės ir kitos specialios paslaugos

74 straipsnis.

Socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių skyrimas

75 straipsnis.

Skelbimų paskelbimas

76 straipsnis.

Sutarčių skyrimo principai

77 straipsnis.

Rezervuotos sutartys tam tikrų paslaugų atveju

II SKYRIUS.

Projekto konkursams taikomos taisyklės

78 straipsnis.

Taikymo sritis

79 straipsnis.

Skelbimai

80 straipsnis.

Projekto konkursų rengimo ir dalyvių atrankos taisyklės

81 straipsnis.

Vertinimo komisijos sudėtis

82 straipsnis.

Vertinimo komisijos sprendimai

IV ANTRAŠTINĖ DALIS.

VALDYMAS

83 straipsnis.

Vykdymo užtikrinimas

84 straipsnis.

Atskiros sutarčių skyrimo procedūrų ataskaitos

85 straipsnis.

Nacionalinės ataskaitos ir statistinė informacija

86 straipsnis.

Administracinis bendradarbiavimas

V ANTRAŠTINĖ DALIS.

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

87 straipsnis.

Įgaliojimų delegavimas

88 straipsnis.

Skubos procedūra

89 straipsnis.

Komiteto procedūra

90 straipsnis.

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

91 straipsnis.

Panaikinimas

92 straipsnis.

Peržiūra

93 straipsnis.

Įsigaliojimas

PRIEDAS.

94 straipsnis

ADRESATAI

I PRIEDAS.

CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS

II PRIEDAS.

2 STRAIPSNIO 1 DALIES 6 PUNKTO a PAPUNKTYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

III PRIEDAS.

4 STRAIPSNIO B PUNKTE NURODYTŲ PRODUKTŲ, SUSIJUSIŲ SU SUTARTIMIS, KURIAS PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS SKIRIA GYNYBOS SRITYJE, SĄRAŠAS

IV PRIEDAS.

REIKALAVIMAI PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ DALYVAUTI, PROJEKTO KONKURSŲ PLANŲ IR PROJEKTŲ ELEKTRONINĖMS GAVIMO PRIEMONĖMS IR PRIETAISAMS

V PRIEDAS.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE

A dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE IŠANKSTINIO INFORMACINIO SKELBIMO PASKELBIMĄ PIRKĖJO PROFILYJE

B dalis.

IŠANKSTINIUOSE INFORMACINIUOSE SKELBIMUOSE TEIKTINA INFORMACIJA (kaip nurodyta 48 straipsnyje)

C dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE PIRKIMĄ (kaip nurodyta 49 straipsnyje)

D dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE SUTARTIES SKYRIMĄ (kaip nurodyta 50 straipsnyje)

E dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE PROJEKTO KONKURSĄ (kaip nurodyta 79 straipsnio 1 dalyje)

F dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE KONKURSO REZULTATUS (kaip nurodyta 79 straipsnio 2 dalyje)

G dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE SUTARTIES KEITIMĄ JOS GALIOJIMO LAIKOTARPIU (kaip nurodyta 72 straipsnio 1 dalyje)

H dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE PIRKIMĄ SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIALIŲ PASLAUGŲ PIRKIMO SUTARČIŲ ATVEJU (kaip nurodyta 75 straipsnio 1 dalyje)

I dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA IŠANKSTINIUOSE INFORMACINIUOSE SKELBIMUOSE SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIALIŲ PASLAUGŲ ATVEJU (kaip nurodyta 75 straipsnio 1 dalyje)

J dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE SUTARTIES SKYRIMĄ SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIALIŲ PASLAUGŲ PIRKIMO SUTARČIŲ ATVEJU (kaip nurodyta 75 straipsnio 2 dalyje)

VI PRIEDAS.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA PIRKIMO DOKUMENTUOSE, SUSIJUSIUOSE SU ELEKTRONINIAIS AUKCIONAIS (35 straipsnio 4 dalis)

VII PRIEDAS.

TAM TIKRŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽTIS

VIII PRIEDAS.

PASKELBIMO YPATUMAI

IX PRIEDAS.

54 STRAIPSNYJE NUMATYTŲ KVIETIMŲ PATEIKTI PASIŪLYMUS, DALYVAUTI DIALOGE ARBA PATVIRTINTI SUSIDOMĖJIMĄ TURINYS

X PRIEDAS.

18 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SOCIALINIŲ IR APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJŲ SĄRAŠAS

XI PRIEDAS.

REGISTRAI

XII PRIEDAS.

ATRANKOS KRITERIJŲ ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS

XIII PRIEDAS.

68 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

XIV PRIEDAS.

74 STRAIPSNYJE NURODYTOS PASLAUGOS

XV PRIEDAS.

ATITIKTIES LENTELĖ

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

I   SKYRIUS

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1   skirsnis

Dalykas ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti viešąsias sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 4 straipsnyje nustatytos vertės ribos.

2.   Kaip apibrėžta šioje direktyvoje, pirkimas – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų vykdomas darbų, prekių ar paslaugų įsigijimas pagal viešąją sutartį iš tų perkančiųjų organizacijų pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų, nepaisant to, ar darbai, prekės ar paslaugos yra skirti viešajam tikslui.

3.   Taikant šią direktyvą laikomasi SESV 346 straipsnio.

4.   Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių teisei laisvai spręsti, laikantis Sąjungos teisės, kokias paslaugas jos bendrojo ekonominio intereso paslaugomis, kaip tos paslaugos turėtų būti organizuojamos ir finansuojamos laikantis valstybės pagalbos taisyklių ir kokios konkrečios pareigos joms turėtų būti taikomos. Lygiai taip pat šia direktyva nedaromas poveikis viešųjų institucijų teisei spręsti ar, kaip ir kokiu mastu jos nori pačios atlikti viešąsias funkcijas pagal SESV 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26.

5.   Šia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas.

6.   Susitarimai, sprendimai ar kitos teisinės priemonės, kuriais organizuojamas įgaliojimų ir pareigų viešųjų užduočių vykdymo srityje perdavimas tarp perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų organizacijų grupių ir kuriais nenumatomas atlygis už sutartinių prievolių vykdymą, laikomi atitinkamos valstybės narės vidaus organizavimo klausimu, todėl jiems ši direktyva neturi jokio poveikio.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

perkančiosios organizacijos – valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojami subjektai arba iš vienos ar daugiau tokių institucijų arba vieno ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sudarytos asociacijos;

2)

centrinės valdžios institucijos – I priede išvardytos perkančiosios organizacijos ir, jeigu nacionaliniu lygiu padarytos pataisos ar pakeitimai, šių institucijų funkcijas perėmę subjektai;

3)

subcentrinės perkančiosios organizacijos – visos perkančiosios organizacijos, kurios nėra centrinės valdžios institucijos;

4)

viešosios teisės reglamentuojami subjektai – subjektai, pasižymintys visomis toliau išvardytomis charakteristikomis:

a)

jie įsteigti siekiant konkretaus tikslo – patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio;

b)

jie turi teisinį subjektiškumą ir

c)

jie didžiąja dalimi finansuojami valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų lėšomis arba jų valdymas yra prižiūrimas tų institucijų ar subjektų, arba jie turi administracinį, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos arba kiti viešosios teisės reglamentuojami subjektai.

5)

viešosios sutartys – atlygintinos sutartys, kurios raštu sudaromos tarp vieno ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų, kurių objektas – darbų vykdymas, produktų tiekimas ar paslaugų teikimas;

6)

viešojo darbų pirkimo sutartys – viešosios sutartys, kurių objektas yra vienas iš toliau nurodytų dalykų:

a)

darbų, susijusių su viena iš II priede apibrėžtų veiklos rūšių, vykdymas arba projektavimas kartu su vykdymu;

b)

darbo vykdymas arba projektavimas kartu su vykdymu;

c)

darbo, atitinkančio perkančiosios organizacijos, darančios lemiamą įtaką darbo pobūdžiui ar projektui, reikalavimus, atlikimas bet kokiomis priemonėmis;

7)

darbas – visų statybos arba civilinės inžinerijos darbų, skirtų ekonominei ar techninei funkcijai atlikti, rezultatas;

8)

viešojo prekių pirkimo sutartys – viešosios sutartys, kurių objektas yra produktų pirkimas, lizingas, nuoma arba pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant. Viešojo prekių pirkimo sutartis papildomai gali apimti įrengimo ir montavimo operacijas;

9)

viešojo paslaugų pirkimo sutartys – viešosios sutartys, kurių objektas – paslaugų, išskyrus nurodytąsias 8 punkte, teikimas;

10)

ekonominės veiklos vykdytojas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba viešasis subjektas, arba tokių asmenų ir (arba) subjektų grupė, įskaitant bet kokias laikinas įmonių asociacijas, kurie rinkoje siūlosi vykdyti darbus ir (arba) darbą, tiekti produktus ar teikti paslaugas;

11)

konkurso dalyvis – pasiūlymą pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas;

12)

kandidatas – ekonominės veiklos vykdytojas, siekiantis būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, konkurso procedūroje su derybomis, derybose be išankstinio skelbimo apie pirkimą, konkurenciniame dialoge ar inovacijų partnerystėje;

13)

pirkimo dokumentas – dokumentas, kurį pateikė arba nurodė perkančioji organizacija ir kuriame apibūdinami ar nustatomi pirkimo ar procedūros elementai, įskaitant skelbimą apie pirkimą, išankstinį informacinį skelbimą, naudojamą kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonę, technines specifikacijas, aprašomąjį dokumentą, siūlomas sutarties sąlygas, kandidatų ir konkurso dalyvių dokumentų teikimo formatus, informaciją apie bendrai taikytinas pareigas ir visus kitus papildomus dokumentus.

14)

centralizuota pirkimo veikla – veikla, vykdoma nuolat viena iš toliau nurodytų formų:

a)

perkančiosioms organizacijoms skirtų prekių ir (arba) paslaugų įsigijimas;

b)

viešųjų sutarčių skyrimas arba preliminariųjų sutarčių dėl perkančiosioms organizacijoms skirtų darbų, prekių ar paslaugų sudarymas;

15)

pagalbinė pirkimo veikla – pagalbos vykdant pirkimų veiklą teikimas, visų pirma šiomis formomis:

a)

techninė infrastruktūra, suteikianti perkančiosioms organizacijoms galimybę skirti viešąsias sutartis arba sudaryti preliminariąsias sutartis dėl darbų, prekių ar paslaugų;

b)

konsultacijos dėl viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ar rengimo;

c)

pirkimo procedūrų rengimas ir valdymas atitinkamos perkančiosios organizacijos vardu ir sąskaita;

16)

centrinė perkančioji organizacija – perkančioji organizacija, vykdanti centralizuotą pirkimo veiklą ir, galimai, pagalbinę pirkimo veiklą;

17)

pirkimo paslaugų teikėjas – viešasis arba privatusis subjektas, rinkoje siūlantis pagalbines pirkimo veiklos paslaugas;

18)

rašytinis arba raštu – bet kokia išraiška žodžiais ar skaičiais, kuriuos galima perskaityti, atgaminti, o paskui perduoti, įskaitant elektroninėmis priemonėmis perduodamą ir saugomą informaciją;

19)

elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims, perduodamiems, siunčiamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, tvarkyti (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir saugoti;

20)

gyvavimo ciklas – visi vienas po kito einantys ir (arba) tarpusavyje susiję produktų tiekimo, darbų atlikimo ar paslaugos teikimo etapai, įskaitant atliktinus mokslinius tyrimus ir plėtrą, gamybą, prekybą ir jos sąlygas, gabenimą, naudojimą ir priežiūrą, nuo žaliavų įsigijimo ar išteklių gavimo iki išėmimo iš apyvartos, sunaikinimo ir gyvavimo ciklo pabaigos ar utilizavimo;

21)

projekto konkursai – procedūros, kai perkančiajai organizacijai suteikiama teisė įsigyti konkursui, per kurį gali būti skiriami prizai, pateiktą ir vertinimo komisijos atrinktą planą ar projektą (daugiausia miestų planavimo ir teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų tvarkymo srityse);

22)

inovacija – naujo arba iš esmės pagerinto produkto, paslaugos ar proceso, įskaitant gamybos, statymo ar konstravimo procesus, bet jais neapsiribojant, naujo rinkodaros metodo arba naujo organizacinio metodo verslo praktikos, darbo vietų organizavimo arba išorės santykių srityse įgyvendinimas, inter alia, siekiant padėti spręsti visuomenės uždavinius ar remti strategiją „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“;

23)

ženklinimo dokumentas – bet koks dokumentas, sertifikatas ar liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad atitinkami darbai, produktai, paslaugos, procesai ar procedūros atitinka tam tikrus reikalavimus;

24)

ženklinimo reikalavimai – reikalavimai, kuriuos turi atitikti atitinkami darbai, produktai, paslaugos, procesai ar procedūros, kad gautų atitinkamą ženklinimo dokumentą.

2.   Šio straipsnio tikslu regionų valdžios institucijos apima valdžios institucijas, išvardytas neišsamiame NUTS 1 ir 2 klasifikatorių sąraše, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (22), o vietos valdžios institucijos apima visas administracinių vienetų, klasifikuojamų pagal NUTS 3 klasifikatorių, ir mažesnių administracinių vienetų, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, institucijas.

3 straipsnis

Mišrieji pirkimai

1.   2 dalis taikoma mišriosioms sutartims, kurių dalykas yra įvairių rūšių pirkimai, kuriems visiems taikoma ši direktyva.

3–5 dalys taikomos mišriosioms sutartims, kurių dalykas yra pirkimas, kuriam taikoma ši direktyva, ir pirkimas, kuriam taikomi kiti teisiniai režimai.

2.   Sutartys, kurių dalykas yra dviejų ar daugiau rūšių pirkimai (darbų, paslaugų ar prekių), skiriamos pagal tai pirkimų rūšiai, kuriai priskiriamas pagrindinis atitinkamos sutarties dalykas, taikytinas nuostatas.

Mišriųjų sutarčių, iš dalies apimančių paslaugas, kaip apibrėžta III antraštinės dalies I skyriuje, ir iš dalies kitas paslaugas, arba mišriųjų sutarčių, iš dalies apimančių paslaugas ir iš dalies prekes, atveju pagrindinis dalykas nustatomas atsižvelgiant į tai, kuri iš atitinkamų paslaugų ar prekių numatomų verčių yra didžiausia.

3.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai gali būti atskirtos, taikoma 4 dalis. Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai negali būti atskirtos, taikoma 6 dalis.

Kai tam tikrai konkrečios sutarties daliai taikomas SESV 346 straipsnis arba Direktyva 2009/81/EB, taikomas šios direktyvos 16 straipsnis.

4.   Sutarčių, kurių dalykas yra pirkimas, kuriam taikoma ši direktyva, ir pirkimas, kuriam netaikoma ši direktyva, atveju perkančiosios organizacijos gali nuspręsti skirti atskiras sutartis atskiroms dalims arba skirti vieną sutartį. Kai perkančiosios organizacijos nusprendžia skirti atskiras sutartis atskiroms dalims, sprendimas dėl to, kurį teisinį režimą taikyti bet kuriai iš tokių atskirų sutarčių, priimamas atsižvelgiant į atitinkamos atskiros dalies charakteristikas.

Kai perkančiosios organizacijos nusprendžia skirti vieną sutartį, tokiai sudaromai mišriajai sutarčiai taikoma ši direktyva, nebent 16 straipsnyje numatyta kitaip, neatsižvelgiant į dalių, kurioms kitu atveju būtų taikomas skirtingas teisinis režimas, vertę ir neatsižvelgiant į tai, kuris teisinis režimas antraip būtų taikomas toms dalims.

Mišriųjų sutarčių, turinčių prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutarčių ir koncesijų elementų, atveju mišrioji sutartis skiriama pagal šią direktyvą, jeigu sutarties dalies, kuri laikoma sutartimi, kuriai taikoma ši direktyva, numatoma vertė, apskaičiuota pagal 5 straipsnį, yra lygi 4 straipsnyje nustatytai atitinkamai vertės ribai arba yra už ją didesnė.

5.   Sutarčių, kurių dalykas yra tiek pirkimas, kuriam taikoma ši direktyva, tiek pirkimas siekiant vykdyti atitinkamą veiklą, kuriai taikoma Direktyva 2014/25/ES, atveju taikytinos taisyklės, nepaisant šio straipsnio 4 dalies, nustatomos pagal Direktyvos 2014/25/ES 5 ir 6 straipsnius.

6.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys negali būti objektyviai atskirtos, taikytinas teisinis režimas nustatomas atsižvelgiant į pagrindinį tos sutarties dalyką.

2   skirsnis

Vertės ribos

4 straipsnis

Vertės ribų dydžiai

Ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas:

a)

5 186 000 EUR – viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju;

b)

134 000 EUR – viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias skiria centrinės valdžios institucijos, ir tokių institucijų rengiamų projekto konkursų atveju; kai viešojo prekių pirkimo sutartis skiria gynybos srityje veikiančios perkančiosios organizacijos, ta vertės riba taikoma tik sutartims, susijusioms su produktais, kuriems taikomas III priedas;

c)

207 000 EUR – viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias skiria subcentrinės perkančiosios organizacijos, ir tokių organizacijų rengiamų projekto konkursų atveju; ta vertės riba taip pat taikoma viešojo prekių pirkimo sutartims, kurias skiria gynybos srityje veikiančios centrinės valdžios institucijos, kai tos sutartys yra susijusios su produktais, kuriems III priedas netaikomas;

d)

750 000 EUR – XIV priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų viešojo paslaugų pirkimo sutarčių atveju.

5 straipsnis

Numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodai

1.   Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama remiantis visa mokėtina suma be PVM, kurią yra apskaičiavusi perkančioji organizacija, įskaitant visas pasirinkimo ir sutarčių atnaujinimo galimybes, aiškiai nustatytas pirkimo dokumentuose.

Kai perkančioji organizacija numato prizus arba mokėjimus kandidatams ar konkurso dalyviams, ji atsižvelgia į juos apskaičiuodama numatomą pirkimo vertę.

2.   Kai perkančioji organizacija yra sudaryta iš atskirų veiklos padalinių, atsižvelgiama į bendrą numatomą vertę visiems atskiriems veiklos padaliniams.

Nepaisant pirmos pastraipos, kai atskiras veiklos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, vertės gali būti numatomos to veiklos padalinio lygiu.

3.   Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šios direktyvos taikymo pirkimui. Pirkimo skaidyti į dalis siekiant išvengti šios direktyvos taikymo negalima, nebent tai yra pateisinama dėl objektyvių priežasčių.

4.   Ta numatoma vertė galioja kvietimo dalyvauti konkurse išsiuntimo momentu, o tais atvejais, kai kvietimas dalyvauti konkurse nenumatytas – tuo momentu, kai perkančioji organizacija pradeda pirkimo procedūrą, pavyzdžiui, kai tinkama, susisiekdama su ekonominės veiklos vykdytojais pirkimo tikslu.

5.   Preliminariųjų sutarčių ir dinaminių pirkimo sistemų atveju atsižvelgiama į visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką numatytų sutarčių didžiausią numatomą vertę be PVM.

6.   Inovacijų partnerysčių atveju atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos, kurią numatoma vykdyti visais numatomos partnerystės etapais, taip pat prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nupirkti pasibaigus numatomai partnerystei, didžiausią numatomą vertę be PVM.

7.   Viešojo darbų pirkimo sutarčių numatoma vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į darbų kainą ir bendrą numatomą prekių ir paslaugų, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija su sąlyga, kad tokios prekės ir paslaugos yra būtinos darbams atlikti, vertę.

8.   Kai dėl siūlomo darbo ar siūlomo paslaugų teikimo sutartys gali būti skiriamos pagal atskiras pirkimo dalis, atsižvelgiama į bendrą numatomą visų tokių pirkimo dalių vertę.

Kai bendra pirkimo dalių vertė yra lygi 4 straipsnyje nustatytai vertės ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma skiriant kiekvieną pirkimo dalį.

9.   Kai dėl pasiūlymo įsigyti panašias prekes sutartys gali būti skiriamos pagal atskiras pirkimo dalis, taikant 4 straipsnio b ir c punktus atsižvelgiama į bendrą numatomą visų tokių pirkimo dalių vertę.

Kai bendra pirkimo dalių vertė yra lygi 4 straipsnyje nustatytai vertės ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma skiriant kiekvieną pirkimo dalį.

10.   Nepaisant 8 ir 9 dalių, perkančiosios organizacijos gali skirti sutartis pagal atskiras pirkimo dalis, netaikydamos šioje direktyvoje numatytų procedūrų su sąlyga, kad numatoma atitinkamos pirkimo dalies vertė be PVM yra mažesnė kaip 80 000 EUR prekių ar paslaugų atveju arba 1 mln. EUR darbų atveju. Vis dėlto bendra taip, netaikant šios direktyvos, skirtų pirkimo dalių vertė neturi viršyti 20 % visų pirkimo dalių, į kurias yra suskaidytas siūlomas darbas, siūlomas panašių prekių įsigijimas ar siūlomas paslaugų teikimas, bendros vertės.

11.   Viešojo prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių, kurios pagal savo pobūdį yra reguliaraus pobūdžio arba kurias ketinama per nustatytą laikotarpį atnaujinti, atveju numatoma sutarties vertė apskaičiuojama pagal:

a)

bendrą faktinę viena po kitos einančių tos pačios rūšies sutarčių, paskirtų per ankstesnius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertę, pakoreguotą, kai įmanoma, atsižvelgiant į perkamų prekių ar paslaugų kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės sutarties sudarymo;

b)

arba bendrą numatomą viena po kitos einančių sutarčių, paskirtų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę.

12.   Viešojo prekių pirkimo sutarčių, susijusių su produktų lizingu, nuoma ar pirkimu išsimokėtinai, atveju numatoma sutarties vertė apskaičiuojama pagal:

a)

terminuotų viešųjų sutarčių atveju, kai sutarties terminas yra trumpesnis kaip 12 mėnesių ar lygus 12 mėnesių, – bendrą sutarties laikotarpiui numatomą vertę arba, kai sutarties terminas ilgesnis kaip 12 mėnesių, – bendrą vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę;

b)

neterminuotų viešųjų sutarčių atveju arba jeigu sutarties termino nustatyti neįmanoma – sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

13.   Viešojo paslaugų pirkimo sutarčių atveju numatoma sutarties vertė, kai taikytina, apskaičiuojama atsižvelgiant į:

a)

draudimo paslaugų atveju – mokėtiną draudimo įmoką ir kitų formų atlygį;

b)

bankininkystės ir kitų finansinių paslaugų atveju – mokesčius, mokėtinus komisinius, palūkanas ir kitų formų atlygį;

c)

su projektavimu susijusių sutarčių atveju – mokesčius, mokėtinus komisinius ir kitų formų atlygį.

14.   Jeigu viešojo paslaugų pirkimo sutartyje nenurodoma visa kaina, numatoma sutarties vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į:

a)

terminuotų sutarčių atveju, jeigu sutarties terminas yra trumpesnis kaip 48 mėnesiai ar lygus 48 mėnesiams – bendrą vertę per visą sutarties laikotarpį;

b)

neterminuotų sutarčių atveju arba jeigu sutarties terminas ilgesnis kaip 48 mėnesiai – mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

6 straipsnis

Vertės ribų ir centrinių valdžios institucijų sąrašo peržiūra

1.   Komisija kas dvejus metus, pradedant nuo 2013 m. birželio 30 d., patikrina, ar 4 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytos vertės ribos atitinka vertės ribas, nustatytas Pasaulio prekybos organizacijos Sutartyje dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP), ir prireikus jas peržiūri pagal šį straipsnį.

Laikydamasi SVP nustatyto apskaičiavimo metodo, Komisija šių vertės ribų vertes skaičiuoja pagal vidutinę euro dienos vertę, išreikštą specialiosiomis skolinimosi teisėmis (toliau – SST), per 24 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi rugpjūčio mėnesio, einančio prieš peržiūrą, 31 d., ir jos įsigalioja sausio 1 d. Taip peržiūrėtų vertės ribų vertė prireikus suapvalinama tūkstančio eurų tikslumu, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma galiojančių SVP numatytų vertės ribų, išreikštų SST.

2.   Atlikdama šio straipsnio 1 dalyje numatytą persvarstymą, Komisija papildomai peržiūri:

a)

13 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nustatytą vertės ribą ir ją suderina su peržiūrėta vertės riba, taikoma viešojo darbų pirkimo sutartims;

b)

13 straipsnio pirmos pastraipos b punkte nustatytą vertės ribą ir ją suderina su peržiūrėta vertės riba, taikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kurias paskyrė subcentrinės perkančiosios organizacijos.

3.   Kas dvejus metus nuo 2014 m. sausio 1 d. Komisija nustato 4 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytų vertės ribų, peržiūrėtų pagal šio straipsnio 1 dalį, vertes valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, nacionaline valiuta.

Tuo pačiu metu Komisija nustato 4 straipsnio d punkte nurodytos vertės ribos vertę valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, nacionaline valiuta.

Laikantis SVP nustatyto skaičiavimo metodo, tokios vertės nustatomos pagal tų valiutų vidutinę dienos vertę, atitinkančią taikytiną vertės ribą, išreikštą eurais, per 24 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi rugpjūčio, einančio prieš peržiūrą, 31 dieną, ir įsigalioja sausio 1 d.

4.   Komisija paskelbia 1 dalyje nurodytas peržiūrėtas vertės ribas, 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas atitinkamas jų vertes nacionaline valiuta ir pagal 3 dalies antrą pastraipą nustatytą vertę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje lapkričio mėnesio, einančio po jų peržiūros, pradžioje.

5.   Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyto metodo suderinimo su SVP numatytų metodų, taikomų 4 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytų vertės ribų peržiūrai ir valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, atitinkamų verčių nustatymui nacionaline valiuta, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, pakeitimais.

Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 4 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytų vertės ribų peržiūros pagal šio straipsnio 1 dalį ir dėl 13 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų vertės ribų peržiūros pagal šio straipsnio 2 dalį.

6.   Jeigu reikia peržiūrėti 4 straipsnio a, b ir c punktuose ir 13 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas verčių ribas, o dėl laiko apribojimų negalima taikyti 87 straipsnyje nustatytos procedūros it todėl yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šio straipsnio 5 dalies antrą pastraipą priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 88 straipsnyje numatyta procedūra.

7.   Komisija pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo keitimo, siekiant atnaujinti perkančiųjų organizacijų sąrašą, gavus valstybių narių pranešimus, kai tokie pakeitimai reikalingi norint teisingai nustatyti perkančiąsias organizacijas.

3   skirsnis

Išimtys

7 straipsnis

Sutartys vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose

Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kuriuos pagal Direktyvą 2014/25/ES skiria ar organizuoja perkančiosios organizacijos, vykdančios vieną ar daugiau tos direktyvos 8–14 straipsniuose nurodytų veiklos rūšių, ir skiriamiems tai veiklai vykdyti, viešosioms sutartims, kurioms ta direktyva netaikoma pagal jos 18, 23 ir 34 straipsnius, arba tuo atveju, jei sutartis skiria pašto paslaugas, apibrėžtas tos direktyvos 13 straipsnio 2 dalies b punkte, teikianti perkančioji organizacija – sutartims, skiriamoms vykdyti šiai veiklai:

a)

teikti pridėtinės vertės paslaugas, susijusias su elektroninėmis priemonėmis ir teikiamas vien jomis (įskaitant saugų koduotų dokumentų perdavimą elektroninėmis priemonėmis, adresų valdymo paslaugas ir registruoto elektroninio pašto perdavimą);

b)

teikti finansines paslaugas, kurių BVPŽ kodai yra nuo 66100000-1 iki 66720000-3 ir kurios apibrėžtos Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnio d punkte, įskaitant visų pirma pinigų siuntimą pašto perlaidomis ir žiro pašto pervedimus;

c)

teikti filatelines paslaugas arba

d)

teikti logistikos paslaugas (paslaugas, derinančias fizinį pristatymą ir (arba) sandėliavimą su kitomis ne pašto funkcijomis).

8 straipsnis

Specialios išimtys elektroninių ryšių srityje

Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kurių pagrindinis tikslas – leisti perkančiosioms organizacijoms teikti arba naudoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti visuomenei vieną ar daugiau elektroninių ryšių paslaugų.

Šiame straipsnyje „viešasis ryšių tinklas“ ir „elektroninių ryšių tinklas“ reiškia tą patį kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB (23).

9 straipsnis

Pagal tarptautines taisykles skiriamos viešosios sutartys ir organizuojami projekto konkursai

1.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kuriuos perkančioji organizacija privalo skirti arba organizuoti pagal pirkimo procedūras, kurios skiriasi nuo šioje direktyvoje nustatytų procedūrų ir yra nustatytos kuriuo nors toliau nurodytu būdu:

a)

teisine priemone, kuria sukuriamos tarptautinės teisės pareigos, kaip antai tarptautiniu susitarimu, kurį laikydamasi Sutarčių yra sudariusi valstybė narė ir viena ar daugiau trečiųjų šalių, ar jo dalimis, ir kuris taikomas darbams, prekėms ar paslaugoms, skirtoms tam, kad jį pasirašiusiosios valstybės galėtų bendrai įgyvendinti arba naudoti projektą;

b)

tarptautinės organizacijos.

Valstybės narės apie visas šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas teisines priemones praneša Komisijai, kuri gali konsultuotis su 89 straipsnyje nurodytu Viešųjų pirkimų patariamuoju komitetu.

2.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kurias perkančioji organizacija skiria arba kuriuos organizuoja pagal tarptautinės organizacijos arba tarptautinės finansų įstaigos numatytas pirkimų taisykles, kai atitinkamas viešąsias sutartis ir atitinkamus projekto konkursus visiškai finansuoja tos organizacijos arba institucijos; tais atvejais, kai viešąsias sutartis ir projekto konkursus didžiąja dalimi bendrai finansuoja tarptautinė organizacija arba tarptautinė finansų įstaiga, šalys susitaria dėl taikytinų pirkimų procedūrų.

3.   17 straipsnis taikomas gynybos ar saugumo aspektus apimančioms sutartims ir projekto konkursams, kurios yra skiriamos ar kurie yra organizuojami pagal tarptautines taisykles. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos toms sutartims ir projekto konkursams.

10 straipsnis

Specialios išimtys paslaugų pirkimo sutarčių atveju

Ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl:

a)

žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimo arba nuomos bet kokiomis finansinėmis priemonėmis arba sutartims, susijusioms su teisėmis į juos;

b)

audiovizualinės arba radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjų skiriamoms sutartims dėl programų medžiagos, skirtos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms arba radijo žiniasklaidos paslaugoms teikti, įsigijimo, kūrimo, gaminimo ar bendro gaminimo arba sutartims dėl transliacijos laiko ar programų transliavimo, skiriamoms audiovizualinės ar radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Taikant šį punktą terminai „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos“ ir „žiniasklaidos paslaugų teikėjai“ turi tokią pačią reikšmę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (24) atitinkamai 1 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose. Terminas „programa“ turi tokią pačią reikšmę, kaip apibrėžta tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b punkte, tačiau jis taip pat apima radijo programas ir radijo programų medžiagą. Be to, taikant šią nuostatą, termino „programų medžiaga“ ir termino „programa“ reikšmės yra tokios pačios;

c)

arbitražo ir taikinimo paslaugų;

d)

bet kurios iš šių teisinių paslaugų:

i)

teisininko vykdomo kliento teisinio atstovavimo, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB (25) 1 straipsnyje:

arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinio arbitražo ar taikinimo instancijoje, arba

teismo procesuose, vykstančiuose valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose ar institucijose;

ii)

teisinių konsultacijų, teikiamų rengiantis šio punkto i punkte nurodytiems procesams arba jei yra konkreti nuoroda ir didelė tikimybė, kad klausimas, dėl kurio teiktos konsultacijos, bus nagrinėjamas tokiuose procesuose, su sąlyga, kad konsultaciją teikia teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje;

iii)

dokumentų sertifikavimo ir tvirtinimo paslaugų, kurias turi teikti notarai;

iv)

patikėtinių ar paskirtų globėjų teikiamų teisinių paslaugų arba kitų teisinių paslaugų, kurių teikėjus yra paskyręs atitinkamos valstybės narės teismas arba kurie yra paskirti pagal įstatymą tam, kad atliktų specialias užduotis prižiūrint tokiems teismams;

v)

kitų teisinių paslaugų, kurios atitinkamoje valstybėje narėje yra susijusios (net jei retai) su viešosios valdžios funkcijų vykdymu;

e)

finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB (26), dėl centrinio banko paslaugų ir dėl operacijų, atliekamų su Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu;

f)

paskolų, susijusių ar nesusijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu;

g)

darbo sutartims;

h)

civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugų, kurias teikia ne pelno organizacijos ar asociacijos ir kurių BVPŽ kodai yra 75250000-3, 75251000-0, 75251100-1, 75251110-4, 75251120-7, 75252000-7, 75222000-8, 98113100-9 ir 85143000-3, išskyrus pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas;

i)

viešojo keleivių vežimo geležinkeliais arba metro paslaugų;

j)

su politinėmis kampanijomis susijusių paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra 79341400-0, 92111230-3 ir 92111240-6, jei tokias sutartis skiria politinė partija rinkimų kampanijos metu.

11 straipsnis

Paslaugų pirkimo sutartys, skiriamos remiantis išimtine teise

Ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kurias perkančioji organizacija skiria kitai perkančiajai organizacijai arba perkančiųjų organizacijų asociacijai remdamasi išimtine teise, kuria ji naudojasi pagal įstatymus ar kitus paskelbtus teisės aktus, atitinkančius SESV.

12 straipsnis

Viešosios sutartys tarp viešojo sektoriaus subjektų

1.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims, kurias perkančioji organizacija skiria privačiosios ar viešosios teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

perkančioji organizacija atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius;

b)

daugiau kaip 80 % kontroliuojamojo juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusi kontroliuojančioji perkančioji organizacija arba kiti tos perkančiosios organizacijos kontroliuojami juridiniai asmenys, ir

c)

kontroliuojamajame juridiniame asmenyje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

Perkančioji organizacija laikoma kontroliuojančiąja juridinį asmenį panašiai kaip ir savo skyrius pagal pirmos pastraipos a punktą, kai ji daro lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams. Tokią kontrolę gali vykdyti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija.

2.   1 dalis taikoma ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis juridinis asmuo, kuris yra perkančioji organizacija, skiria sutartį savo kontroliuojančiajai perkančiajai organizacijai arba kitam tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamajam juridiniam asmeniui su sąlyga, kad juridiniame asmenyje, kuriam skiriama viešoji sutartis, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

3.   Vis dėlto perkančioji organizacija, nekontroliuojanti privačiosios ar viešosios teisės reglamentuojamo juridinio asmens taip, kaip apibrėžta 1 dalyje, gali skirti tam juridiniam asmeniui viešąją sutartį netaikydama šios direktyvos, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

perkančioji organizacija kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis tą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai, kaip jos kontroliuoja savo skyrius;

b)

daugiau kaip 80 % to juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusios kontroliuojančiosios perkančiosios organizacijos arba kiti tų pačių perkančiųjų organizacijų kontroliuojamieji juridiniai asmenys, ir

c)

kontroliuojamajame juridiniame asmenyje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

Taikant pirmos pastraipos a punktą perkančiosios organizacijos vykdo bendrą juridinio asmens kontrolę, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

i)

kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimų priėmimo organus sudaro visų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų atstovai. Atskiri atstovai gali atstovauti kelioms arba visoms dalyvaujančioms perkančiosioms organizacijoms;

ii)

tos perkančiosios organizacijos gali kartu daryti lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir svarbiems sprendimams ir

iii)

kontroliuojamasis juridinis asmuo nesiekia jokių interesų, kurie prieštarautų kontroliuojančiųjų perkančiųjų organizacijų interesams.

4.   Ši direktyva netaikoma išimtinai dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudarytai sutarčiai, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jie turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų;

b)

toks bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais ir

c)

dalyvaujančios perkančiosios organizacijos atviroje rinkoje vykdo mažiau kaip 20 % veiklų, kurias apima bendradarbiavimas.

5.   Nustatant procentinę 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, 3 dalies pirmos pastraipos b punkte ir 4 dalies c punkte nurodytos veiklos dalį, atsižvelgiama į trejų metų iki sutarties skyrimo duomenis apie vidutinę bendrąją apyvartą arba atitinkamą alternatyvų veikla grindžiamą rodiklį, kaip antai atitinkamo juridinio asmens ar perkančiosios organizacijos sąnaudas, susijusias su paslaugomis, prekėmis ir darbais.

Kai dėl atitinkamo juridinio asmens ar perkančiosios organizacijos įsteigimo ar veiklos pradžios datos arba kai dėl jo veiklos reorganizavimo duomenų apie trejų ankstesnių metų apyvartą arba alternatyvų veikla grindžiamą rodiklį, pavyzdžiui, sąnaudas, nėra arba jie nebeaktualūs, pakanka įrodyti, visų pirma remiantis verslo planais, kad veiklos matavimas yra patikimas.

4   skirsnis

Ypatingi atvejai

1   poskirsnis

Dotuojamos sutartys ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos

13 straipsnis

Sutartys, kurias dotuoja perkančiosios organizacijos

Ši direktyva taikoma skiriant šias sutartis:

a)

darbų pirkimo sutartis, kurias tiesiogiai daugiau nei 50 % dotuoja perkančiosios organizacijos ir kurių numatoma vertė be PVM yra lygi arba viršija 5 186 000 EUR, kai tos sutartys apima vieną iš toliau nurodytų veiklos rūšių:

i)

civilinės inžinerijos darbus, išvardytus II priede;

ii)

ligoninių, pastatų, skirtų sportui, poilsiui ir laisvalaikiui, mokyklų, universitetų pastatų ir pastatų, skirtų administracinėms reikmėms tenkinti, statybos darbus;

b)

paslaugų pirkimo sutartis, kurias tiesiogiai daugiau nei 50 % dotuoja perkančiosios organizacijos, kurių numatoma vertė be PVM yra lygi arba viršija 207 000 EUR ir kurios yra susijusios su darbų pirkimo sutartimi, kaip nurodyta a punkte.

Perkančiosios organizacijos, kurios skiria pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas dotacijas, užtikrina, kad šios direktyvos būtų laikomasi, kai dotuojamą sutartį skiria ne jos pačios arba kai jos tą sutartį skiria kitiems subjektams ir jų vardu.

14 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos

Ši direktyva taikoma tik viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, su sąlyga, kad įvykdytos abi toliau nurodytos sąlygos:

a)

naudą gauna tik perkančioji organizacija vykdydama savo veiklą ir

b)

už teikiamą paslaugą visiškai atlygina perkančioji organizacija.

2   poskirsnis

Pirkimai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

15 straipsnis

Gynyba ir saugumas

1.   Ši direktyva taikoma gynybos ir saugumo srityse skiriamoms viešosioms sutartims ir organizuojamiems projekto konkursams, išskyrus:

a)

sutartis, kurioms taikoma Direktyva 2009/81/EB;

b)

sutartis, kurioms Direktyva 2009/81/EB netaikoma pagal jos 8, 12 ir 13 straipsnius.

2.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kuriems netaikomos išimtys pagal 1 dalį, tiek, kiek valstybės narės esminių saugumo interesų apsaugos negalima užtikrinti mažiau intervencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nustačius reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija teikia vykdydama šioje direktyvoje numatytą sutarties skyrimo procedūrą, konfidencialų pobūdį.

Be to, laikantis SESV 346 straipsnio 1 dalies a punkto ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kuriems netaikomos išimtys pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek, kiek taikant šią direktyvą valstybė narė būtų įpareigota teikti informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams.

3.   Kai pirkimas ir viešosios sutarties vykdymas arba projekto konkursas yra pripažįstami slaptais arba jų metu reikia imtis specialių apsaugos priemonių pagal valstybėje narėje galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, ši direktyva netaikoma su sąlyga, kad valstybė narė yra nustačiusi, kad atitinkamų esminių interesų nebūtų įmanoma apsaugoti mažiau intervencinėmis priemonėmis, kaip antai nurodytomis 2 dalies pirmoje pastraipoje.

16 straipsnis

Mišrieji pirkimai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

1.   Šis straipsnis taikomas mišriosioms sutartims, kurių dalykas yra pirkimai, kuriems taikoma ši direktyva, ir pirkimai, kuriems taikomas SESV 346 straipsnis arba Direktyva 2009/81/EB.

2.   Kai skirtingos konkrečios viešosios sutarties dalys objektyviai gali būti atskirtos, perkančiosios organizacijos gali nuspręsti skirti atskiras sutartis atskiroms dalims arba skirti vieną sutartį.

Kai perkančiosios organizacijos nusprendžia skirti atskiras sutartis atskiroms dalims, sprendimas dėl to, kurį teisinį režimą taikyti tokioms atskiroms sutartims, priimamas atsižvelgiant į atitinkamos atskiros dalies charakteristikas.

Kai perkančiosios organizacijos nusprendžia skirti vieną sutartį, taikytinam teisiniam režimui nustatyti taikomi šie kriterijai:

a)

kai konkrečios sutarties daliai taikomas SESV 346 straipsnis, sutartis gali būti skiriama netaikant šios direktyvos su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių;

b)

kai konkrečios sutarties daliai yra taikoma Direktyva 2009/81/EB, sutartis gali būti skiriama laikantis tos direktyvos su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių. Šis punktas nedaro poveikio toje direktyvoje nustatytoms vertės riboms ir išimtims.

Vis dėlto sprendimas skirti vieną sutartį neturi būti priimtas siekiant, kad sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba Direktyva 2009/81/EB.

3.   2 dalies trečios pastraipos a punktas taikomas mišriosioms sutartims, kurioms kitu atveju galėtų būti taikomi tos pastraipos a ir b punktai.

4.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai negali būti atskirtos, sutartis, jei ji apima elementus, kuriems taikomas SESV 346 straipsnis, gali būti skiriama netaikant šios direktyvos; kitu atveju ji gali būti skiriama laikantis Direktyvos 2009/81/EB.

17 straipsnis

Pagal tarptautines taisykles skiriamos viešosios sutartys arba organizuojami projekto konkursai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

1.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, apimantiems gynybos ar saugumo aspektus, kuriuos perkančioji organizacija privalo skirti arba organizuoti pagal pirkimo procedūras, kurios skiriasi nuo šioje direktyvoje nustatytų procedūrų ir yra nustatytos kuriuo nors toliau nurodytu būdu:

a)

tarptautiniu susitarimu ar susitarimu, kurie laikantis Sutarčių yra sudaryti tarp valstybės narės ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, ar jo dalimis, ir kurie taikomi darbams, prekėms ar paslaugoms, skirtoms tam, kad jį pasirašiusiosios valstybės galėtų bendrai įgyvendinti arba naudoti projektą;

b)

tarptautiniu susitarimu ar susitarimu dėl karinių dalinių dislokavimo ir susijusio su valstybės narės ar trečiosios šalies įmonėmis;

c)

tarptautinės organizacijos.

Apie visus šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytus susitarimus pranešama Komisijai, kuri gali konsultuotis su 89 straipsnyje nurodytu Viešųjų pirkimų patariamuoju komitetu.

2.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, apimantiems gynybos ar saugumo aspektus, kuriuos perkančioji organizacija skiria pagal tarptautinės organizacijos arba tarptautinės finansų institucijos numatytas pirkimų taisykles, kai atitinkamos viešosios sutartys ir atitinkami projekto konkursai yra visiškai finansuojami tos organizacijos arba institucijos. Kai viešąsias sutartis ir projekto konkursus didžiąja dalimi bendrai finansuoja tarptautinė organizacija arba tarptautinė finansų institucija, šalys susitaria dėl taikytinų pirkimo procedūrų.

II   SKYRIUS

Bendrosios taisyklės

18 straipsnis

Pirkimų principai

1.   Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.

Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.

2.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami viešąsias sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba X priede išvardytomis aplinkos, socialinės ir darbo tarptautinės teisės nuostatomis.

19 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojai

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai pagal valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, teisę turintys teisę teikti atitinkamą paslaugą, nėra atmetami remiantis vien tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje skiriama sutartis, teisę reikalaujama, kad jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys.

Vis dėlto viešojo paslaugų pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutarčių, taip pat viešojo prekių pirkimo sutarčių, į kurias įeina ir paslaugos arba įrengimo ir montavimo operacijos, atveju iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama pasiūlyme arba prašyme dalyvauti nurodyti darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties vykdymą, vardus, pavardes ir atitinkamą profesinę kvalifikaciją.

2.   Pirkimo procedūrose gali dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojų grupės, įskaitant laikinas asociacijas. Perkančiosios organizacijos iš jų nereikalauja turėti konkrečią teisinę formą tam, kad jos galėtų pateikti pasiūlymą ar prašymą dalyvauti.

Prireikus perkančiosios organizacijos gali pirkimo dokumentuose paaiškinti, kaip ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi įvykdyti ekonominės ir finansinės būklės ar techninių ir profesinių pajėgumų reikalavimus, nurodytus 58 straipsnyje su sąlyga, kad tai pagrįsta objektyviomis priežastimis ir yra proporcinga. Valstybės narės gali nustatyti standartines sąlygas, kaip ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi įvykdyti tuos reikalavimus.

Bet kokios tokių ekonominės veiklos vykdytojų grupių atliekamo sutarties vykdymo sąlygos, kurios skiriasi nuo tų, kurios nustatytos atskiriems dalyviams, taip pat turi būti pagrįstos objektyviomis priežastimis ir turi būti proporcingos.

3.   Nepaisant 2 dalies, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad po to, kai ekonominės veiklos vykdytojų grupėms buvo paskirta sutartis, jos įgytų konkrečią teisinę formą tiek, kiek toks pakeitimas yra būtinas sutarčiai tinkamai įvykdyti.

20 straipsnis

Rezervuotos sutartys

1.   Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas — socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba gali numatyti, kad tokios sutartys būtų vykdomos pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 30 % tų grupių, ekonominės veiklos vykdytojų ar programų darbuotojų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys.

2.   Kvietime dalyvauti konkurse pateikiama nuoroda į šį straipsnį.

21 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Jei šioje direktyvoje arba perkančiajai organizacijai taikomoje nacionalinėje teisėje, visų pirma teisės aktuose dėl teisės gauti informaciją, nenurodyta kitaip, ir nedarant poveikio pareigoms, susijusioms su paskirtų sutarčių viešinimu ir informacijos teikimu kandidatams ir konkurso dalyviams, kaip nustatyta 50 ir 55 straipsniuose, perkančioji organizacija neatskleidžia ekonominės veiklos vykdytojų jai perduotos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią, įskaitant technikos ar prekybos paslaptis ir konfidencialius pasiūlymų aspektus, bet jais neapsiribojant.

2.   Perkančiosios organizacijos gali nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, kurią perkančiosios organizacijos teikia vykdydamos pirkimo procedūrą, konfidencialų pobūdį.

22 straipsnis

Komunikavimui taikomos taisyklės

1.   Valstybės narės užtikrina, kad bet koks komunikavimas ir keitimasis informacija pagal šią direktyvą, visų pirma pasiūlymų teikimas elektroninėmis priemonėmis, būtų atliekamas naudojant elektronines ryšio priemones, laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Priemonės ir prietaisai, kurie turi būti naudojami komunikuojant elektroninėmis priemonėmis, taip pat jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminaciniai, plačiai prieinami ir sąveikūs su visuotinai naudojamais IRT produktais ir jais neturi būti ribojama ekonominės veiklos vykdytojų galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje.

Nepaisant pirmos pastraipos, perkančiosios organizacijos neturi būti įpareigotos reikalauti teikiant pasiūlymus naudoti elektronines ryšio priemones šiais atvejais:

a)

dėl specializuoto pirkimo pobūdžio norint naudoti elektronines ryšio priemones reikėtų specialių priemonių, prietaisų ar rinkmenų formatų, kurie nėra plačiai prieinami ar palaikomi plačiai prieinamomis programomis;

b)

programoms, kuriomis palaikomi pasiūlymų aprašui tinkami rinkmenų formatai, naudojami rinkmenų formatai, kurie negali būti tvarkomi jokiomis kitomis atviromis ar plačiai prieinamomis programomis, arba joms taikomos patentų teisės, ir perkančioji organizacija negali sudaryti sąlygų tas programas atsisiųsti arba naudoti nuotoliniu būdu;

c)

norint naudoti elektronines ryšio priemones reikėtų specialios biuro įrangos, kuri nėra plačiai prieinama perkančiosioms organizacijoms;

d)

pagal pirkimo dokumentus reikalaujama pateikti fizinį arba tam tikro mastelio modelį, kurio perduoti elektroninėmis priemonėmis neįmanoma.

Jeigu komunikavimui pagal antrą pastraipą nėra naudojamos elektroninės ryšio priemonės, komunikavimas vykdomas paštu ar per kitą tinkamą vežėją arba kartu naudojant paštą ar kitą tinkamą vežėją ir elektronines priemones.

Nepaisant šios dalies pirmos pastraipos, perkančiosios organizacijos neprivalo reikalauti, kad teikiant pasiūlymus būtų naudojamos elektroninės ryšio priemonės, jeigu naudoti kitas nei elektronines ryšio priemones reikia dėl elektroninių ryšio priemonių saugumo pažeidimo arba siekiant apsaugoti itin slaptą informaciją, o toks aukštas jos apsaugos lygis negali būti tinkamai užtikrintas naudojant elektronines priemones ir prietaisus, kurie yra plačiai prieinami ekonominės veiklos vykdytojams arba jiems gali būti sudaryta galimybė tomis priemonėmis ir prietaisais naudotis alternatyviomis prieigos galimybėmis, kaip apibrėžta 5 dalyje.

Perkančiosioms organizacijoms, pagal šios dalies antrą pastraipą reikalaujančioms teikiant pasiūlymus naudoti kitas nei elektronines ryšio priemones, tenka atsakomybė už tai, kad 84 straipsnyje nurodytoje atskiroje ataskaitoje būtų nurodytos šio reikalavimo priežastys. Prireikus perkančiosios organizacijos atskiroje ataskaitoje nurodo priežastis, kodėl taikant šios dalies ketvirtą pastraipą nuspręsta, kad būtina naudoti kitas nei elektronines ryšio priemones.

2.   Nepaisant 1 dalies, komunikuojant kitais klausimais nei esminiai pirkimo procedūros elementai galima komunikuoti žodžiu su sąlyga, kad komunikavimo žodžiu turinys pakankamu mastu užfiksuojamas dokumentuose. Šiuo tikslu esminiai pirkimo procedūros elementai apima pirkimo dokumentus, prašymus dalyvauti, susidomėjimo patvirtinimus ir pasiūlymus. Visų pirma dokumentuose turi būti pakankamu mastu ir tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant rašytinius protokolus ar garso įrašus arba parengiant pagrindinių komunikavimo elementų santraukas, užfiksuojamas toks komunikavimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų padaryti didelį poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui.

3.   Visais komunikavimo, keitimosi informacija ir jos saugojimo atvejais perkančiosios organizacijos užtikrina, kad būtų išsaugotas duomenų vientisumas ir pasiūlymų bei prašymų dalyvauti konfidencialumas. Jos nagrinėja pasiūlymų ir prašymų dalyvauti turinį tik pasibaigus jų pateikimo laikotarpiui.

4.   Viešųjų darbų pirkimo sutarčių ir projekto konkursų atveju valstybės narės gali reikalauti naudoti specialias elektronines priemones, pavyzdžiui, pastatų informacijos elektroninio modeliavimo priemones ar pan. Tokiais atvejais perkančiosios organizacijos turi pasiūlyti alternatyvias prieigos galimybes, kaip numatyta 5 dalyje, iki tol, kol tos priemonės taps plačiai prieinamos, kaip apibrėžta 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje.

5.   Perkančiosios organizacijos prireikus gali reikalauti naudoti priemones ir prietaisus, kurie nėra plačiai prieinami, su sąlyga, kad perkančiosios organizacijos pasiūlo alternatyvias prieigos galimybes.

Laikoma, kad perkančiosios organizacijos pasiūlo tinkamas alternatyvias prieigos galimybes bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, kai jos:

a)

suteikia neribotą, visapusišką tiesioginę ir nemokamą prieigą elektroninėmis priemonėmis prie tų priemonių ir prietaisų nuo skelbimo paskelbimo dienos pagal VIII priedą arba nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos. Skelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą tekste nurodomas interneto adresas, kuriuo tos priemonės ir prietaisai yra prieinami;

b)

užtikrina, kad konkurso dalyviai, neturintys prieigos prie atitinkamų priemonių ir prietaisų arba galimybės jų gauti per atitinkamą laikotarpį, su sąlyga, kad toks prieigos neturėjimas nepriklauso nuo atitinkamo konkurso dalyvio, galėtų dalyvauti pirkimo procedūroje naudodami internetu suteikiamus nemokamus laikinus prisijungimo kodus, arba

c)

patvirtina alternatyvų pasiūlymų teikimo elektroninėmis priemonėmis kanalą.

6.   Priemonėms ir prietaisams, skirtiems pasiūlymams perduoti bei priimti elektroninėmis priemonėmis ir prašymams dalyvauti priimti elektroninėmis priemonėmis, be IV priede nustatytų reikalavimų taikomos šios taisyklės:

a)

suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninio pasiūlymų ir prašymų dalyvauti teikimo specifikacijas, įskaitant kodavimą ir laiko žymėjimą;

b)

valstybės narės arba perkančiosios organizacijos, veikdamos pagal atitinkamos valstybės narės nustatytą bendrą sistemą, nurodo saugumo lygį, kurį įvairiais konkrečios pirkimo procedūros etapais privalo atitikti elektroninės ryšio priemonės; tas lygis turi būti proporcingas susijusiai rizikai;

c)

kai valstybės narės arba perkančiosios organizacijos, veikdamos pagal atitinkamos valstybės narės nustatytą bendrą sistemą, padaro išvadą, kad pagal šios dalies b punktą įvertintas rizikos lygis yra toks, kad reikalingi saugūs elektroniniai parašai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB (27), perkančiosios organizacijos pripažįsta saugius elektroninius parašus, patvirtintus kvalifikuotu sertifikatu, atsižvelgiant į tai, ar tuos sertifikatus yra pateikęs sertifikato paslaugų teikėjas, įtrauktas į Komisijos sprendime 2009/767/EB (28) numatytą patikimą sąrašą, ar jie yra sukurti naudojant saugią parašo formavimo įrangą arba jos nenaudojant su sąlyga, kad įvykdomos toliau nurodytos sąlygos:

i)

remdamosi Komisijos sprendime 2011/130/ES (29) nustatytais formatais, perkančiosios organizacijos nustato reikalaujamą saugaus elektroninio parašo formatą ir įdiegia būtinas priemones, kad galėtų techniškai šiuos formatus tvarkyti; tuo atveju, kai naudojamas kitoks elektroninio parašo formatas, į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, o už tai atsako valstybė narė. Perkančioji organizacija, naudodamasi tomis patvirtinimo galimybėmis, turi galėti internetu, nemokamai ir asmenims, kuriems tai nėra gimtoji kalba, suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip saugų elektroninį parašą, patvirtintą kvalifikuotu sertifikatu.

Valstybės narės pateikia informaciją apie tvirtinimo paslaugų teikėją Komisijai, kuri iš valstybių narių gautą informaciją viešai paskelbia internete;

ii)

kai pasiūlymas yra pasirašytas ir parašas yra patvirtintas patikimame sąraše esančiu kvalifikuotu sertifikatu, perkančiosios organizacijos neturi kelti papildomų reikalavimų, kurie galėtų kliudyti konkurso dalyviams naudoti tokius parašus.

Kalbant apie pirkimų procedūroje naudojamus dokumentus, kuriuos yra pasirašiusi valstybės narės kompetentinga valdžios institucija arba kitas išduodantysis subjektas, kompetentinga išduodančioji institucija arba subjektas gali nustatyti reikalaujamą saugaus parašo formatą pagal Sprendimo 2011/130/ES 1 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Jie įdiegia būtinas priemones, kad būtų galima tą formatą techniškai tvarkyti, įtraukdami informaciją, būtiną atitinkamame dokumente pateikto parašo tvarkymui. Į tokių dokumentų elektroninį parašą arba elektroninio dokumento laikmeną įtraukiama informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis pasinaudojant gautus elektroninius parašus būtų galima patvirtinti internetu, nemokamai ir asmenims, kuriems tai nėra gimtoji kalba, suprantamu būdu.

7.   Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus dėl IV priede nurodytos techninės informacijos ir charakteristikų dalinio keitimo, siekiant atsižvelgti į technologinę raidą.

Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos a–d punktuose pateikto sąrašo dalinio keitimo, kai dėl technologinės raidos nebetikslinga toliau taikyti elektroninių ryšio priemonių naudojimo išimtis arba kai išimtinais atvejais dėl technologinės raidos turi būti numatytos naujos išimtys.

Siekiant užtikrinti techninių formatų, taip pat proceso ir pranešimų standartų sąveikumą, visų pirma tarpvalstybiniame kontekste, Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti privalomą tokių konkrečių techninių standartų naudojimą, visų pirma elektroninio pasiūlymų teikimo, elektroninių katalogų ir elektroninio tapatumo nustatymo priemonių srityje, tačiau tik tuo atveju, jeigu techniniai standartai buvo nuodugniai išbandyti, o jų nauda įrodyta praktikoje. Prieš nustatydama pareigą taikyti techninį standartą Komisija taip pat atidžiai atsižvelgia į susijusias sąnaudas, galinčias atsirasti visų pirma dėl poreikio pritaikyti esamas elektronines pirkimo priemones, įskaitant infrastruktūrą, procesus ar programinę įrangą.

23 straipsnis

Nomenklatūros

1.   Visos nuorodos į nomenklatūras viešųjų pirkimų srityje pateikiamos naudojant Reglamente (EB) Nr. 2195/2002 nustatytą Bendrą viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ).

2.   Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šioje direktyvoje nurodytų BVPŽ kodų pritaikymo, kai BVPŽ nomenklatūros pakeitimai turi būti atspindėti šioje direktyvoje ir jeigu jie nereiškia, kad turi būti keičiama šios direktyvos taikymo sritis.

24 straipsnis

Interesų konfliktai

Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos imtųsi tinkamų priemonių, kad būtų veiksmingai užkertamas kelias interesų konfliktams, kylantiems vykdant pirkimo procedūras, ir kad jie būtų veiksmingai nustatomi ir šalinami, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo bei užtikrinti visų ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiškumą.

Interesų konfliktų koncepcija turi apimti bent visus atvejus, kai perkančiosios organizacijos darbuotojai arba perkančiosios organizacijos vardu veikiančio pirkimo paslaugų teikėjo darbuotojai, kurie dalyvauja vykdant pirkimo procedūrą arba gali padaryti poveikį tos procedūros rezultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, kuris galėtų būti laikomas kenkiančiu jų nešališkumui ir nepriklausomumui vykstant pirkimo procedūrai.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

VIEŠŲJŲ SUTARČIŲ TAISYKLĖS

I   SKYRIUS

Procedūros

25 straipsnis

Sąlygos, susijusios su SVP ir kitais tarptautiniais susitarimais

Kiek jie numatyti 1, 2, 4 ir 5 prieduose bei SVP Europos Sąjungos I priedėlio bendrosiose pastabose, taip pat kituose tarptautiniuose susitarimuose, kurie Sąjungai yra privalomi, perkančiosios organizacijos tuos susitarimus pasirašiusių šalių darbus, prekes, paslaugas ir ekonominės veiklos vykdytojus vertina ne mažiau palankiai nei Sąjungos darbus, prekes, paslaugas ir ekonominės veiklos vykdytojus.

26 straipsnis

Procedūrų pasirinkimas

1.   Skirdamos viešąsias sutartis, perkančiosios organizacijos taiko nacionalines procedūras, patikslintas, kad jos atitiktų šią direktyvą, su sąlyga, kad, nedarant poveikio 32 straipsniui, kvietimas dalyvauti konkurse buvo paskelbtas pagal šią direktyvą.

2.   Valstybės narės nustato, kad perkančiosios organizacijos gali taikyti šioje direktyvoje reglamentuojamus atvirus arba ribotus konkursus.

3.   Valstybės narės nustato, kad perkančiosios organizacijos gali taikyti šioje direktyvoje reglamentuojamas inovacijų partnerystes.

4.   Valstybės narės nustato, kad toliau nurodytais atvejais perkančiosios organizacijos gali taikyti konkurso procedūrą su derybomis arba konkurencinį dialogą:

a)

kai darbai, prekės arba paslaugos atitinka vieną ar daugiau iš šių kriterijų:

i)

perkančiosios organizacijos poreikių neįmanoma patenkinti nepritaikius lengvai prieinamų sprendimų;

ii)

jie apima su projektavimu susijusius arba inovacinius sprendimus;

iii)

dėl specifinių aplinkybių, susijusių su jų pobūdžiu, sudėtingumu arba teisine ir finansine struktūra ar su jais susijusia rizika, sutartis negali būti paskirta be išankstinių derybų;

iv)

perkančioji organizacija negali pakankamai tiksliai nustatyti techninių specifikacijų atsižvelgiant į tam tikrą standartą, Europos techninį įvertinimą, bendrąsias technines specifikacijas ar techninius etalonus, kaip apibrėžta VII priedo 2–5 punktuose;

b)

kai paskelbus atvirą arba ribotą konkursą dėl darbų, prekių ar paslaugų pateikiami tik netaisyklingi arba nepriimtini pasiūlymai. Tokiais atvejais perkančiosios organizacijos nėra įpareigotos skelbti skelbimą apie pirkimą, kai jos į procedūrą įtraukia visus ir tik tuos konkurso dalyvius, kurie atitinka 57–64 straipsniuose nustatytus kriterijus ir kurie prieš tai vykusio atviro ar riboto konkurso metu pateikė pasiūlymus pagal oficialius pirkimo procedūros reikalavimus.

Netaisyklingais pasiūlymais laikomi visų pirma pasiūlymai, kurie neatitinka pirkimo dokumentų, buvo gauti per vėlai, pasiūlymai, kurių atveju gauta duomenų apie slaptą susitarimą ar korupciją, arba pasiūlymai, kuriuos perkančioji organizacija laiko neįprastai mažos kainos pasiūlymais. Nepriimtinais pasiūlymais visų pirma laikomi pasiūlymai, kurių teikėjai neturi reikiamos kvalifikacijos, taip pat pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos biudžetą, nustatytą ir užfiksuotą dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą.

5.   Kvietimas dalyvauti konkurse pateikiamas skelbime apie pirkimą pagal 49 straipsnį.

Kai sutartis skiriama taikant ribotą konkursą arba konkurso procedūrą su derybomis, valstybės narės, nepaisydamos šios dalies pirmos pastraipos, gali nustatyti, kad subcentrinės perkančiosios organizacijos ar specialių kategorijų subcentrinės perkančiosios organizacijos gali pateikti kvietimą dalyvauti konkurse išankstiniu informaciniu skelbimu pagal 48 straipsnio 2 dalį.

Kai kvietimas dalyvauti konkurse pateikiamas išankstiniu informaciniu skelbimu pagal 48 straipsnio 2 dalį, paskelbus išankstinį informacinį skelbimą susidomėjimą pareiškę ekonominės veiklos vykdytojai toliau kviečiami raštu patvirtinti susidomėjimą naudojant kvietimą patvirtinti susidomėjimą pagal 54 straipsnį.

6.   Valstybės narės gali nustatyti, kad 32 straipsnyje aiškiai nurodytais konkrečiais atvejais ir aplinkybėmis perkančiosios organizacijos gali taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie kvietimą dalyvauti konkurse. Valstybės narės neleidžia taikyti tos procedūros jokiais kitais atvejais, išskyrus nurodytuosius 32 straipsnyje.

27 straipsnis

Atviras konkursas

1.   Atvirų konkursų atveju pasiūlymą pagal kvietimą dalyvauti konkurse gali teikti bet kuris suinteresuotasis ekonominės veiklos vykdytojas.

Minimalus pasiūlymų priėmimo laikotarpis yra 35 dienos nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

Kartu su pasiūlymu pateikiama perkančiosios organizacijos reikalaujama kokybinės atrankos informacija.

2.   Kai perkančiosios organizacijos yra paskelbusios išankstinį informacinį skelbimą, kuris pats savaime nereiškė kvietimo dalyvauti konkurse, minimalus pasiūlymų priėmimo laikotarpis, nustatytas šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, gali būti sutrumpintas iki 15 dienų, su sąlyga, kad įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)

į išankstinį informacinį skelbimą buvo įtraukta visa informacija, kurią pagal V priedo B dalies I skirsnį reikalaujama pateikti skelbime apie pirkimą, tiek, kiek ta informacija buvo prieinama išankstinio informacinio skelbimo paskelbimo metu;

b)

išankstinis informacinis skelbimas buvo išsiųstas paskelbti prieš ne mažiau kaip 35 dienas ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

3.   Kai dėl skubos, kurią perkančioji organizacija tinkamai pagrindžia, 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas laikotarpis nebeįmanomas, ji gali nustatyti kitą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

4.   Šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytą pasiūlymų priėmimo laikotarpį perkančioji organizacija gali sutrumpinti penkiomis dienomis, kai ji sutinka, kad pasiūlymai gali būti teikiami elektroninėmis priemonėmis laikantis 22 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir 22 straipsnio 5 ir 6 dalių.

28 straipsnis

Ribotas konkursas

1.   Ribotų konkursų atveju bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą dalyvauti pagal kvietimą dalyvauti konkurse, kuriame pateikiama V priedo B ar C dalyse nustatyta informacija, atitinkamais atvejais pateikdamas perkančiosios organizacijos reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, jeigu kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudotas išankstinis informacinis skelbimas, – nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos.

2.   Pasiūlymus gali teikti tik tie ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos perkančioji organizacija pakvietė tai padaryti įvertinusi pateiktą informaciją. Pagal 65 straipsnį perkančiosios organizacijos gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių.

Minimalus pasiūlymų priėmimo laikotarpis yra 30 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.

3.   Kai perkančiosios organizacijos yra paskelbusios išankstinį informacinį skelbimą, kuris pats savaime nereiškė kvietimo dalyvauti konkurse, minimalus pasiūlymų priėmimo laikotarpis, nustatytas šio straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, gali būti sutrumpintas iki 10 dienų, su sąlyga, kad įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)

į išankstinį informacinį skelbimą buvo įtraukta visa informacija, reikalaujama pagal V priedo B dalies I skirsnį, jeigu ta informacija buvo prieinama išankstinio informacinio skelbimo paskelbimo metu;

b)

išankstinis informacinis skelbimas buvo išsiųstas paskelbti prieš ne mažiau kaip 35 dienas ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

4.   Valstybės narės gali nustatyti, kad visos arba konkrečių kategorijų subcentrinės perkančiosios organizacijos gali nustatyti pasiūlymų priėmimo laikotarpį perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų abipusiu susitarimu, su sąlyga, kad visi atrinkti kandidatai turėtų tiek pat laiko savo pasiūlymams parengti ir pateikti. Jeigu dėl pasiūlymų priėmimo laikotarpio nesusitariama, laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.

5.   Šio straipsnio 2 dalyje numatytas pasiūlymų priėmimo laikotarpis gali būti sutrumpintas penkiomis dienomis, kai perkančioji organizacija sutinka, kad pasiūlymai gali būti teikiami elektroninėmis priemonėmis laikantis 22 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių.

6.   Jeigu dėl skubos, kurią perkančiosios organizacijos tinkamai pagrindžia, šiame straipsnyje nustatyti laikotarpiai nebeįmanomi, jos gali nustatyti:

a)

prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos;

b)

pasiūlymų priėmimo laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.

29 straipsnis

Konkurso procedūra su derybomis

1.   Konkurso procedūrų su derybomis atveju bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą dalyvauti pagal kvietimą dalyvauti konkurse, kuriame pateikiama V priedo B ir C dalyse nustatyta informacija, pateikdamas perkančiosios organizacijos reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Pirkimo dokumentuose perkančiosios organizacijos, aprašydamos savo poreikius ir reikiamas prekių, darbų ar paslaugų, kurias ketinama pirkti, charakteristikas, nurodo pirkimo dalyką ir sutarties skyrimo kriterijus. Jos taip pat nurodo, kuriose aprašo dalyse nustatomi minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai.

Nurodoma informacija turi būti pakankamai tiksli, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir aprėptį bei nuspręsti, ar pateikti prašymą dalyvauti konkurse.

Minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, jeigu kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudotas išankstinis informacinis skelbimas, – nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos. Minimalus pirminių pasiūlymų priėmimo laikotarpis yra 30 dienų nuo kvietimo išsiuntimo dienos. Taikomos 28 straipsnio 3–6 dalys.

2.   Pirminį pasiūlymą, kuris bus paskesnių derybų pagrindas, gali pateikti tik tie ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos perkančioji organizacija pakvietė įvertinusi pateiktą informaciją. Pagal 65 straipsnį perkančiosios organizacijos gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių.

3.   Nebent 4 dalyje būtų numatyta kitaip, perkančiosios organizacijos derasi su konkurso dalyviais dėl jų pateiktų pirminių ir visų vėlesnių pasiūlymų, išskyrus galutinius pasiūlymus, kaip apibrėžta 7 dalyje, siekiant pagerinti jų turinį.

Dėl minimalių reikalavimų ir sutarties skyrimo kriterijų nesiderama.

4.   Perkančiosios organizacijos gali be derybų skirti sutartis remdamosi pirminiais pasiūlymais, kai jos skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą yra nurodžiusios, kad jos pasilieka galimybę tą padaryti.

5.   Vykstant deryboms perkančiosios organizacijos užtikrina vienodas sąlygas visiems konkurso dalyviams. Tuo tikslu jos neteikia informacijos diskriminuojamai, kad vieniems konkurso dalyviams nebūtų suteikta pranašumų kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. Jos raštu informuoja visus konkurso dalyvius, kurių pasiūlymai pagal 6 dalį nebuvo atmesti, apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų, išskyrus dokumentus, kuriais nustatomi minimalūs reikalavimai, pakeitimus. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, perkančiosios organizacijos suteikia pakankamai laiko konkurso dalyviams, kad jie atitinkamai galėtų pakeisti pasiūlymus ir vėl pateikti tokius iš dalies pakeistus pasiūlymus.

Pagal 21 straipsnį perkančiosios organizacijos neatskleidžia kitiems dalyviams konfidencialios informacijos, pateiktos derybose dalyvaujančio kandidato ar konkurso dalyvio be jo sutikimo. Toks sutikimas turi būti ne bendro pobūdžio, o duodamas dėl numatomo konkrečios informacijos perdavimo.

6.   Konkurso procedūros su derybomis gali vykti vienas po kito einančiais etapais, kad būtų sumažintas pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičius, taikant skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba kitame pirkimo dokumente nustatytus sutarties skyrimo kriterijus. Skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba kitame pirkimo dokumente perkančioji organizacija nurodo, ar ji pasinaudos ta galimybe.

7.   Kai perkančioji organizacija ketina baigti derybas, ji apie tai informuoja likusius konkurso dalyvius ir nustato bendrą terminą, iki kurio turi būti pateikti nauji ar patikslinti pasiūlymai. Ji patikrina, ar galutiniai pasiūlymai atitinka minimalius reikalavimus ir 56 straipsnio 1 dalį, įvertina galutinius pasiūlymus remdamasi sutarties skyrimo kriterijais ir skiria sutartį pagal 66–69 straipsnius.

30 straipsnis

Konkurencinis dialogas

1.   Konkurencinių dialogų atveju bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą dalyvauti pagal skelbimą apie pirkimą, pateikdamas perkančiosios organizacijos reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

Dialoge gali dalyvauti tik tie ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos perkančioji organizacija pakvietė įvertinusi pateiktą informaciją. Pagal 65 straipsnį perkančiosios organizacijos gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių. Sutartis skiriama remiantis vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi – geriausio kainos ir kokybės santykio kriterijumi pagal 67 straipsnio 2 dalį.

2.   Perkančiosios organizacijos savo poreikius bei reikalavimus nurodo skelbime apie pirkimą ir juos apibrėžia tame skelbime ir (arba) aprašomajame dokumente. Tuo pačiu metu ir tuose pačiuose dokumentuose jos taip pat nurodo ir apibrėžia pasirinktus sutarties skyrimo kriterijus ir nustato orientacinį tvarkaraštį.

3.   Perkančiosios organizacijos su dalyviais, atrinktais pagal atitinkamas 56–66 straipsnių nuostatas, pradeda dialogą, kurio tikslas – nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai tinkančias jų poreikiams patenkinti. Vykstant šiam dialogui jos gali su pasirinktais dalyviais aptarti visus pirkimo aspektus.

Vykstant dialogui perkančiosios organizacijos užtikrina vienodas sąlygas visiems dalyviams. Tuo tikslu jos neteikia informacijos diskriminuojamai, kad vieniems dalyviams nebūtų suteikta pranašumo kitų dalyvių atžvilgiu.

Pagal 21 straipsnį vykstant dialogui perkančiosios organizacijos neatskleidžia kitiems dalyviams dalyvaujančio kandidato ar konkurso dalyvio pasiūlytų sprendimų ar kitos jo perduotos konfidencialios informacijos be jo sutikimo. Toks sutikimas turi būti ne bendro pobūdžio, o duodamas dėl numatomo konkrečios informacijos perdavimo.

4.   Konkurenciniai dialogai gali vykti vienas po kito einančiais etapais, kad būtų sumažintas sprendimų, aptartinų vykstant dialogo etapui, skaičius, taikant skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nustatytus sutarties skyrimo kriterijus. Skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente perkančioji organizacija nurodo, ar ji pasinaudos ta galimybe.

5.   Perkančioji organizacija tęsia dialogą tol, kol gali nustatyti jos poreikius galintį (-čius) patenkinti sprendimą (-us).

6.   Paskelbusios apie dialogo užbaigimą ir apie tai pranešusios likusiems dalyviams, perkančiosios organizacijos kiekvieno jų paprašo pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus vykstant dialogui pristatytu (-ais) ir apibūdintu (-ais) sprendimu (-ais). Šiuose pasiūlymuose nurodomi visi projektui įgyvendinti reikalingi ir būtini elementai.

Perkančiosios organizacijos prašymu tie pasiūlymai gali būti paaiškinti, išsamiai apibūdinti ir patobulinti. Tačiau dėl tokio paaiškinimo, išsamaus apibūdinimo, patobulinimo arba papildomos informacijos negali būti pakeisti esminiai pasiūlymo ar viešojo pirkimo aspektai, įskaitant skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nustatytus poreikius ir reikalavimus, kai tokių aspektų, poreikių ir reikalavimų pakeitimai gali iškreipti konkurenciją arba turėti diskriminacinį poveikį.

7.   Perkančiosios organizacijos vertina gautus pasiūlymus remdamosi skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nustatytais sutarties skyrimo kriterijais.

Perkančiosios organizacijos prašymu su dalyviu, kuris įvertintas kaip pateikęs pasiūlymą, atitinkantį geriausią kainos ir kokybės santykį pagal 67 straipsnį, gali būti vykdomos derybos siekiant patvirtinti finansinius įsipareigojimus ar kitas pasiūlyme pateiktas sąlygas, galutinai nustatant sutarties sąlygas, jeigu dėl to nereikia iš esmės keisti esminių pasiūlymo arba viešojo pirkimo aspektų, įskaitant skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nustatytus poreikius ir reikalavimus, ir jeigu dėl to nekyla pavojaus, kad bus iškreipta konkurencija arba sukelta diskriminacija.

8.   Perkančiosios organizacijos gali dialogo dalyviams skirti prizus arba pinigines išmokas.

31 straipsnis

Inovacijų partnerystė

1.   Inovacijų partnerysčių atveju bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą dalyvauti pagal skelbimą apie pirkimą, pateikdamas perkančiosios organizacijos reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija nustato inovacinio produkto, paslaugos ar darbų poreikį, kurio neįmanoma patenkinti perkant rinkoje jau prieinamus produktus, paslaugas ar darbus. Ji taip pat nurodo, kuriose aprašo dalyse nustatomi minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Nurodoma informacija turi būti pakankamai tiksli, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų nustatyti reikiamo sprendimo pobūdį bei aprėptį ir nuspręsti, ar pateikti prašymą dalyvauti procedūroje.

Perkančioji organizacija gali nuspręsti sudaryti inovacijų partnerystę su vienu ar keliais partneriais, vykdančiais atskiras mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklas.

Minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos. Procedūroje gali dalyvauti tik tie ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos perkančioji organizacija pakvietė įvertinusi pateiktą informaciją. Pagal 65 straipsnį perkančiosios organizacijos gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių. Sutartys skiriamos remiantis vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi – geriausio kainos ir kokybės santykio kriterijumi pagal 67 straipsnį.

2.   Taikant inovacijų partnerystę siekiama sukurti inovacinį produktą, paslaugą ar darbus, taip pat vykdyti vėlesnį susijusių prekių, paslaugų arba darbų pirkimą su sąlyga, kad jie atitiktų rezultatyvumo lygius ir maksimalias sąnaudas, dėl kurių susitarė perkančiosios organizacijos ir dalyviai.

Inovacijų partnerystė sudaroma vienas po kito einančiais etapais, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etapų, kurie gali apimti produktų gamybą, paslaugų teikimą arba darbų užbaigimą, seką. Pagal inovacijų partnerystę nustatomi tarpiniai rodikliai, kuriuos partneriai turi pasiekti, ir numatomas atlyginimo mokėjimas atitinkamomis dalimis.

Remdamasi tais rodikliais, perkančioji organizacija po kiekvieno etapo gali nuspręsti nutraukti inovacijų partnerystę, o inovacijų partnerystės su keliais partneriais atveju – sumažinti partnerių skaičių nutraukdama atskiras sutartis, su sąlyga, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodė tas galimybes ir naudojimosi jomis sąlygas.

3.   Nebent šiame straipsnyje būtų numatyta kitaip, perkančiosios organizacijos derasi su konkurso dalyviais dėl jų pateiktų pirminių ir visų vėlesnių pasiūlymų, išskyrus galutinį pasiūlymą, siekiant pagerinti jų turinį.

Dėl minimalių reikalavimų ir sutarties skyrimo kriterijų nesiderama.

4.   Vykstant deryboms perkančiosios organizacijos užtikrina visų konkurso dalyvių lygiateisiškumą. Tuo tikslu jos neteikia informacijos diskriminuojamai, kad vieniems konkurso dalyviams nebūtų suteikta pranašumų kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. Jos raštu informuoja visus konkurso dalyvius, kurių pasiūlymai pagal 5 dalį nebuvo atmesti, apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų, išskyrus dokumentus, kuriais nustatomi minimalūs reikalavimai, pakeitimus. Atsižvelgiant į tuos pakeitimus perkančiosios organizacijos suteikia pakankamai laiko konkurso dalyviams pasiūlymams prireikus pakeisti ir iš dalies pakeistiems pasiūlymams vėl pateikti.

Pagal 21 straipsnį perkančiosios organizacijos neatskleidžia kitiems dalyviams konfidencialios informacijos, pateiktos derybose dalyvaujančio kandidato ar konkurso dalyvio be jo sutikimo. Toks sutikimas turi būti ne bendro pobūdžio, o duodamas dėl numatomo konkrečios informacijos perdavimo.

5.   Derybos inovacijų partnerystės procedūrų metu gali būti vykdomos vienas po kito einančiais etapais, kad būtų sumažintas pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičius, taikant skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose nurodytus sutarties skyrimo kriterijus. Skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija nurodo, ar naudosis ta galimybe.

6.   Atrinkdamos kandidatus perkančiosios organizacijos visų pirma taiko kriterijus, susijusius su kandidatų gebėjimais mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacinių sprendimų kūrimo ir įgyvendinimo srityse.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais siekiama patenkinti perkančiosios organizacijos nurodytus poreikius ir kurių negali patenkinti esami sprendimai, gali teikti tik tie ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos perkančioji organizacija pakvietė, įvertinusi prašomą informaciją.

Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija nurodo, kokie susitarimai taikomi intelektinės nuosavybės teisėms. Inovacijų partnerystės su keliais partneriais atveju perkančioji organizacija pagal 21 straipsnį neatskleidžia kitiems partneriams įgyvendinant partnerystę vieno iš partnerių pasiūlytų sprendimų ar kitos jo perduotos konfidencialios informacijos be to partnerio sutikimo. Toks sutikimas turi būti ne bendro pobūdžio, o duodamas dėl numatomo konkrečios informacijos perdavimo.

7.   Perkančioji organizacija užtikrina, kad partnerystės struktūra ir visų pirma įvairių etapų trukmė bei vertė atspindėtų siūlomo sprendimo inovacijų laipsnį ir mokslinių tyrimų bei inovacijų veiklos, reikalingos inovaciniam sprendimui, kurio rinkoje dar nėra, kurti, seką. Numatoma prekių, paslaugų ar darbų vertė neturi būti neproporcinga investicijoms į tokių prekių, paslaugų ar darbų kūrimą.

32 straipsnis

Derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą naudojimas

1.   Valstybės narės gali nustatyti, kad 2–5 dalyse nustatytais konkrečiais atvejais ir aplinkybėmis perkančiosios organizacijos gali skirti viešąsias sutartis taikydamos derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą.

2.   Derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą gali būti taikomos viešojo darbų pirkimo sutartims, viešojo prekių pirkimo sutartims ir viešojo paslaugų pirkimo sutartims bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

kai nebuvo pateikta pasiūlymų arba nebuvo pateikta tinkamų pasiūlymų, arba nebuvo pateikta prašymų dalyvauti arba nebuvo pateikta tinkamų prašymų dalyvauti paskelbus atvirą arba ribotą konkursą su sąlyga, kad iš esmės nepakeičiamos pradinės sutarties sąlygos ir kad Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo.

Pasiūlymas laikomas netinkamu, kai jis yra nereikšmingas sutarčiai, nes, nepadarius esminių pakeitimų, jis akivaizdžiai negali patenkinti pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų. Prašymas dalyvauti laikomas netinkamu, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turi būti pašalintas arba gali būti pašalintas pagal 57 straipsnį arba kai jis neatitinka atrankos kriterijų, kuriuos perkančioji organizacija yra nustačiusi pagal 58 straipsnį;

b)

kai atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių:

i)

pirkimo tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas;

ii)

konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių;

iii)

išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos.

Išimtys, nustatytos ii ir iii punktuose, taikomos tik tuo atveju, jeigu nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtinio pirkimo parametrų susiaurinimo;

c)

kiek tai yra neišvengiamai būtina, kai dėl ypatingos skubos, susidariusios dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, neįmanoma laikytis atviro ar riboto konkurso procedūrų arba konkurso procedūros su derybomis terminų. Aplinkybės, kuriomis remiamasi norint pateisinti ypatingą skubą, bet kuriuo atveju neturi priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

3.   Derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą gali būti naudojamos viešojo prekių pirkimo sutartims:

a)

jeigu atitinkami produktai yra gaminami išimtinai mokslinių tyrimų, eksperimentų, tyrimų arba plėtros tikslu; tačiau pagal šį punktą skirtos sutartys neapima kiekybinės gamybos siekiant komercinio gyvybingumo arba susigrąžinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąnaudas;

b)

dėl pradinio tiekėjo tiekiamų papildomų prekių, kurios skirtos prekėms arba įrenginiams iš dalies pakeisti arba kurios yra esamų prekių arba įrenginių gamybos linijos tąsa, kai pakeitus tiekėją perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti prekių, kurių techninės savybės yra kitokios, ir dėl to atsirastų eksploatacijos ir priežiūros nesuderinamumas arba kiltų neproporcingų techninių sunkumų; tokių sutarčių ir pasikartojančių sutarčių galiojimo trukmė paprastai turi būti ne ilgesnė nei treji metai;

c)

dėl prekių, kurios kotiruojamos ir perkamos prekių rinkoje;

d)

dėl prekių ar paslaugų pirkimo ypač palankiomis sąlygomis iš tiekėjo, kuris galutinai likviduoja savo verslą, arba iš likvidatoriaus pagal nemokumo procedūrą, susitarimą su kreditoriais arba pagal panašią procedūrą remiantis nacionaliniais įstatymais arba kitais teisės aktais.

4.   Derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą gali būti naudojamos viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kai atitinkama sutartis yra susijusi su pasibaigusiu projekto konkursu, organizuojamu pagal šią direktyvą, ir turi būti skiriama pagal projekto konkurse numatytas taisykles projekto konkurso laimėtojui arba vienam iš laimėtojų; pastaruoju atveju visi laimėtojai turi būti pakviesti dalyvauti derybose.

5.   Derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą gali būti taikomos naujiems darbams arba paslaugoms, kuriuos sudaro panašių darbų arba paslaugų, patikėtų tiekti arba teikti ekonominės veiklos vykdytojui, kuriam tos pačios perkančiosios organizacijos skyrė pradinę sutartį, pakartojimas, su sąlyga, kad tokie darbai arba paslaugos atitiktų pagrindinį projektą, dėl kurio pagal 26 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą buvo paskirta pradinė sutartis. Pagrindiniame projekte nurodoma galimų papildomų darbų arba paslaugų aprėptis ir sąlygos, kuriomis jie bus skiriami.

Iš karto po to, kai dėl pirmojo projekto paskelbiamas konkursas, perkančiosios organizacijos paskelbia apie galimą šios procedūros naudojimą ir taikydamos 4 straipsnį atsižvelgia į bendrą numatomą paskesnių darbų arba paslaugų kainą.

Ši procedūra gali būti naudojama tik trejus metus po pradinės sutarties sudarymo.

II   SKYRIUS

Elektroninių ir grupinių pirkimų metodai ir priemonės

33 straipsnis

Preliminariosios sutartys

1.   Perkančiosios organizacijos gali sudaryti preliminariąsias sutartis, su sąlyga, kad jos taiko šioje direktyvoje numatytas procedūras.

Preliminarioji sutartis – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų ir vieno ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, visų pirma susijusias su kainos ir, kai to reikia, numatomo kiekio nustatymu, taikomas sutartims, kurios bus skirtos per tam tikrą laikotarpį.

Preliminariosios sutarties terminas turi būti ne ilgesnis kaip ketveri metai, išskyrus išimtinius, visų pirma dėl preliminariosios sutarties dalyko tinkamai pagrįstus atvejus.

2.   Preliminariosios sutarties pagrindu sudaromos sutartys skiriamos laikantis šioje dalyje ir 3 bei 4 dalyse nustatytų procedūrų.

Tos procedūros gali būti taikomos tik tarp tų perkančiųjų organizacijų, kurios yra aiškiai nurodytos šiuo tikslu kvietime dalyvauti konkurse arba kvietime patvirtinti susidomėjimą, ir tų ekonominės veiklos vykdytojų, kurie yra sudarytos preliminariosios sutarties šalys.

Preliminariosios sutarties pagrindu sudaromose sutartyse jokiomis aplinkybėmis negali būti daromi esminiai toje preliminariojoje sutartyje nustatytų sąlygų pakeitimai, visų pirma 3 dalyje nurodytu atveju.

3.   Kai preliminarioji sutartis sudaroma su vienu ekonominės veiklos vykdytoju, tos sutarties pagrindu sudaromos sutartys skiriamos laikantis preliminariojoje sutartyje nustatytų sąlygų.

Tų sutarčių skyrimo tikslu perkančiosios organizacijos gali raštu kreiptis į ekonominės veiklos vykdytoją, kuris yra preliminariosios sutarties šalis, su prašymu prireikus papildyti savo pasiūlymą.

4.   Kai preliminarioji sutartis sudaroma su daugiau negu vienu ekonominės veiklos vykdytoju, ta preliminarioji sutartis vykdoma vienu iš toliau nurodytų būdų:

a)

laikantis preliminariosios sutarties sąlygų, iš naujo neskelbiant konkurso, kai joje yra nustatytos visos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas atitinkamų darbų atlikimas, paslaugų teikimas ir prekių tiekimas ir objektyvios sąlygos, pagal kurias nustatoma, kuris iš ekonominės veiklos vykdytojų, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, atlieka darbus, teikia paslaugas arba tiekia prekes; pastarosios sąlygos nurodomos preliminariosios sutarties pirkimo dokumentuose;

b)

kai preliminariojoje sutartyje yra nustatytos visos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas atitinkamų darbų atlikimas, paslaugų teikimas ir prekių tiekimas – iš dalies neskelbiant naujo konkurso pagal a punktą ir iš dalies skelbiant naują konkursą tarp ekonominės veiklos vykdytojų, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, pagal c punktą, kai perkančiosios organizacijos šią galimybę yra nurodžiusios preliminariosios sutarties pirkimo dokumentuose. Sprendimas dėl pasirinkimo, ar konkretūs darbai, prekės arba paslaugos įsigyjami iš naujo paskelbus konkursą, ar įsigyjami tiesiogiai, laikantis preliminariojoje sutartyje nustatytų sąlygų, priimamas vadovaujantis objektyviais kriterijais, kurie nustatomi preliminariosios sutarties pirkimo dokumentuose. Šiuose pirkimo dokumentuose taip pat nurodoma, dėl kurių sąlygų gali būti iš naujo skelbiamas konkursas.

Galimybės, kurios numatytos šio punkto pirmoje pastraipoje, taikomos ir bet kuriai preliminariosios sutarties pirkimo daliai, kuriai preliminariojoje sutartyje yra nustatytos visos sąlygos, reglamentuojančios atitinkamų darbų atlikimą, paslaugų teikimą ir prekių tiekimą, nepaisant to, ar buvo nustatytos visos sąlygos, reglamentuojančios darbų atlikimą, paslaugų teikimą ir prekių tiekimą pagal kitas pirkimo dalis;

c)

kai preliminariojoje sutartyje visos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas darbų atlikimas, paslaugų teikimas ir prekių tiekimas, nėra nustatytos – iš naujo skelbiant konkursą tarp ekonominės veiklos vykdytojų, kurie yra preliminariosios sutarties šalys.

5.   4 dalies b ir c punktuose nurodyti konkursai vykdomi taikant tokias pačias sąlygas, kurios buvo taikomos preliminariosios sutarties skyrimui, o prireikus – tiksliau suformuluotomis sąlygomis ir, jeigu taikytina, kitomis preliminariosios sutarties pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis, laikantis šios tvarkos:

a)

dėl kiekvienos skirtinos sutarties perkančiosios organizacijos raštu kreipiasi į ekonominės veiklos vykdytojus, galinčius įvykdyti sutartį;

b)

perkančiosios organizacijos nustato terminą, kuris turi būti pakankamai ilgas, kad pasiūlymus būtų galima pateikti dėl kiekvienos konkrečios sutarties, atsižvelgdamos į tokius veiksnius kaip antai sutarties dalyko sudėtingumas ir laikas, kurio reikia pasiūlymams atsiųsti;

c)

pasiūlymai teikiami raštu, o jų turinys neatskleidžiamas, kol nėra pasibaigęs nustatytas laikotarpis atsakymui pateikti;

d)

perkančiosios organizacijos kiekvieną sutartį skiria geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, remdamosi preliminariosios sutarties pirkimo dokumentuose nustatytais sutarties skyrimo kriterijais.

34 straipsnis

Dinaminės pirkimo sistemos

1.   Įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos, visuotinai prieinamos rinkoje, atitinka perkančiųjų organizacijų nustatytus reikalavimus, perkančiosios organizacijos gali naudoti dinaminę pirkimo sistemą. Dinaminė pirkimo sistema taikoma kaip vien elektroninis procesas ir ja visu pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu gali naudotis bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, atitinkantis atrankos kriterijus. Ji gali būti suskirstyta į produktų, darbų ir paslaugų kategorijas, kurios objektyviai nustatomos remiantis to pirkimo, kuris turi būti vykdomas pagal atitinkamą kategoriją, charakteristikomis. Tokios charakteristikos gali apimti nuorodą į maksimaliai leistiną paskesnių konkrečių sutarčių apimtį arba į konkrečią geografinę vietovę, kurioje bus vykdomos paskesnės konkrečios sutartys.

2.   Norėdamos pirkti pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkančiosios organizacijos vadovaujasi riboto konkurso taisyklėmis. Sistemoje leidžiama dalyvauti visiems atrankos kriterijus atitinkantiems kandidatams, o sistemoje galinčių dalyvauti kandidatų skaičius pagal 65 straipsnį neribojamas. Kai pagal šio straipsnio 1 dalį perkančiosios organizacijos yra suskirsčiusios sistemą į produktų, darbų ar paslaugų kategorijas, jos apibrėžia kiekvienai kategorijai taikytinus atrankos kriterijus.

Nepaisant 28 straipsnio, taikomi šie laikotarpiai:

a)

minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, kai kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudotas išankstinis informacinis skelbimas, nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos. Kai išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymus dėl pirmojo konkretaus pirkimo taikant dinaminę pirkimo sistemą, nebetaikomi jokie tolesni prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpiai;

b)

minimalus pasiūlymų priėmimo laikotarpis yra bent 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos. Atitinkamais atvejais taikoma 28 straipsnio 4 dalis. 28 straipsnio 3 ir 5 dalys netaikomos.

3.   Visas komunikavimas, kai naudojama dinaminė pirkimo sistema, vyksta tik elektroninėmis priemonėmis pagal 22 straipsnio 1, 3, 5 ir 6 dalis.

4.   Norėdamos skirti sutartis pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkančiosios organizacijos:

a)

paskelbia kvietimą dalyvauti konkurse ir aiškiai nurodo, kad yra taikoma dinaminė pirkimo sistema;

b)

pirkimo dokumentuose nurodo bent numatomų pirkimų pobūdį ir numatomą kiekį, taip pat visą būtiną informaciją, susijusią su dinamine pirkimo sistema, įskaitant tai, kaip dinaminė pirkimo sistema veikia, kokia naudojama elektroninė įranga, techninės ryšio priemonės ir specifikacijos;

c)

jeigu yra, nurodo suskirstymą į produktų, darbų ar paslaugų kategorijas ir nurodo charakteristikas, pagal kurias tokios kategorijos nustatomos;

d)

kol sistema galioja, suteikia neribotą ir visapusišką tiesioginę prieigą prie pirkimo dokumentų pagal 51 straipsnį.

5.   Perkančiosios organizacijos visu dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu suteikia bet kuriam ekonominės veiklos vykdytojui galimybę prašyti dalyvauti sistemoje 2 dalyje nurodytomis sąlygomis. Perkančiosios organizacijos tokių prašymų vertinimą pagal atrankos kriterijus užbaigia per 10 darbo dienų nuo jų gavimo. Tas terminas atskirais atvejais gali būti pratęstas iki 15 darbo dienų, jeigu tai yra pagrįsta, visų pirma dėl poreikio išnagrinėti papildomus dokumentus arba kitaip patikrinti, ar įvykdyti atrankos kriterijai.

Nepaisant pirmos pastraipos, kol nėra išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymus dėl pirmojo konkretaus pirkimo taikant dinaminę pirkimo sistemą, perkančiosios organizacijos gali pratęsti vertinimo laikotarpį su sąlyga, kad pratęstu vertinimo laikotarpiu nebūtų paskelbta kvietimų pateikti pasiūlymus. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodo pratęsto laikotarpio, kurį jos ketina taikyti, trukmę.

Perkančiosios organizacijos atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui kuo anksčiau praneša, ar jam leista dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje.

6.   Perkančiosios organizacijos pakviečia visus dalyvius, kuriems leista dalyvauti, pateikti pasiūlymą dėl kiekvieno konkretaus pirkimo taikant dinaminę pirkimo sistemą, laikydamosi 54 straipsnio. Kai dinaminė pirkimo sistema suskirstyta į darbų, produktų arba paslaugų kategorijas, perkančiosios organizacijos pakviečia visus dalyvius, kuriems leista dalyvauti pagal atitinkamą konkretų pirkimą atitinkančią kategoriją, pateikti pasiūlymą.

Jos skiria sutartį konkurso dalyviui, pateikusiam geriausią pasiūlymą, remdamosi skelbime apie pirkimą (taikant dinaminę pirkimo sistemą) arba, jeigu kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonė naudojamas išankstinis informacinis skelbimas, kvietime patvirtinti susidomėjimą nustatytais skyrimo kriterijais. Atitinkamais atvejais tie kriterijai gali būti tiksliau suformuluoti kvietime pateikti pasiūlymus.

7.   Perkančiosios organizacijos visu dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu gali pareikalauti, kad dalyviai, kuriems leista dalyvauti, pateiktų atnaujintą ir patikslintą savideklaraciją, kaip numatyta 59 straipsnio 1 dalyje, per penkias darbo dienas nuo to reikalavimo pateikimo dienos.

Visu dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu taikomos 59 straipsnio 4–6 dalys.

8.   Perkančiosios organizacijos kvietime dalyvauti konkurse nurodo dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpį. Jos praneša Komisijai apie galiojimo laikotarpio pakeitimus, naudodamos šias standartines formas:

a)

kai galiojimo laikotarpis pakeičiamas nenutraukiant sistemos taikymo – formą, kuri buvo iš pradžių naudojama kvietimui dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą;

b)

kai sistemos taikymas nutraukiamas – skelbimą apie sutarties skyrimą, nurodytą 50 straipsnyje.

9.   Ekonominės veiklos vykdytojams, kurie yra suinteresuoti dinamine pirkimo sistema arba yra jos šalys, negali būti taikomos jokios rinkliavos iki dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpio arba jo metu.

35 straipsnis

Elektroniniai aukcionai

1.   Perkančiosios organizacijos gali naudoti elektroninius aukcionus, kuriuose pateikiamos naujos sumažintos kainos ir (arba) tam tikrų pasiūlymų elementų naujos vertės.

Šiuo tikslu perkančiosios organizacijos rengia elektroninį aukcioną kaip kartojamąjį elektroninį procesą, kuris vyksta iš pradžių išsamiai įvertinus pasiūlymus, suteikiant galimybę juos išdėstyti eilės tvarka pagal automatinius vertinimo metodus.

Tam tikroms viešojo paslaugų pirkimo sutartims ir tam tikroms viešojo darbų pirkimo sutartims, kurių dalykas yra intelektinės veiklos rezultatai, kaip antai darbų projektavimas, ir kurių negalima išdėstyti eilės tvarka pagal automatinius vertinimo metodus, elektroniniai aukcionai nėra taikomi.

2.   Kai rengiamas atviras ar ribotas konkursas arba konkurso procedūra su derybomis, perkančiosios organizacijos gali nuspręsti, kad prieš skiriant viešąją sutartį turi būti rengiamas elektroninis aukcionas, kai pirkimo dokumentų, visų pirma techninių specifikacijų, turinys gali būti tiksliai nustatytas.

Tokiomis pačiomis aplinkybėmis elektroninis aukcionas gali būti rengiamas dėl konkurso tarp preliminariosios sutarties šalių paskelbimo iš naujo, kaip numatyta 33 straipsnio 4 dalies b arba c punktuose, ir dėl sutarčių, kurias numatoma skirti taikant 34 straipsnyje nurodytą dinaminę pirkimo sistemą, konkurso skelbimo.

3.   Elektroninis aukcionas grindžiamas vienu iš toliau nurodytų pasiūlymų elementų:

a)

tik kainomis, kai sutartis skiriama remiantis vien kaina;

b)

kainomis ir (arba) naujomis pasiūlymų elementų vertėmis, nurodytomis pirkimo dokumentuose, kai sutartis skiriama remiantis geriausiu kainos ir kokybės santykiu, arba pasiūlymui, kuriuo siūloma mažiausia kaina, taikant išlaidų efektyvumo metodą.

4.   Perkančiosios organizacijos, nusprendusios surengti elektroninį aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Pirkimo dokumentuose pateikiama bent VI priede nustatyta informacija.

5.   Prieš pradėdamos elektroninį aukcioną, perkančiosios organizacijos iš pradžių išsamiai įvertina pasiūlymus vadovaudamosi sutarties skyrimo kriterijumi arba kriterijais ir jo (jų) nustatytu lyginamuoju svoriu.

Pasiūlymas laikomas priimtinu, kai jį pateikė konkurso dalyvis, kuris nebuvo pašalintas pagal 57 straipsnį, kuris atitinka atrankos kriterijus ir kurio pasiūlymas atitinka technines specifikacijas ir nėra netaisyklingas ar nepriimtinas arba netinkamas.

Netaisyklingais pasiūlymais laikomi visų pirma pasiūlymai, kurie neatitinka pirkimo dokumentų, buvo gauti per vėlai, pasiūlymai, kurių atveju gauta duomenų apie slaptą susitarimą ar korupciją, arba pasiūlymai, kuriuos perkančioji organizacija laiko neįprastai mažos kainos pasiūlymais. Nepriimtinais pasiūlymais visų pirma laikomi pasiūlymai, kurių teikėjai neturi reikiamos kvalifikacijos, taip pat pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos biudžetą, nustatytą ir užfiksuotą dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą.

Pasiūlymas laikomas netinkamu, kai jis yra nereikšmingas sutarčiai, nes, nepadarius esminių pakeitimų, jis akivaizdžiai negali patenkinti pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų. Prašymas dalyvauti laikomas netinkamu, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turi būti pašalintas arba gali būti pašalintas pagal 57 straipsnį arba kai jis neatitinka atrankos kriterijų, kuriuos perkančioji organizacija yra nustačiusi pagal 58 straipsnį.

Visi priimtinus pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai elektroninėmis priemonėmis vienu metu kviečiami dalyvauti elektroniniame aukcione – pagal kvietime nustatytas instrukcijas prisijungti prie elektroninės sistemos nurodytą dieną ir nurodytu laiku. Elektroninis aukcionas gali vykti keliais vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas neprasideda anksčiau nei praėjus dviem darbo dienoms nuo tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.

6.   Kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo pasiūlymo išsamaus vertinimo, atlikto pagal 67 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatytą lyginamąjį svorį, rezultatai.

Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus naudojama elektroniniame aukcione naujam eiliškumui automatiniu būdu nustatyti remiantis pateiktomis naujomis kainomis ir (arba) naujomis vertėmis. Išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik kainos pagrindu, į tą formulę įtraukiamas visų nustatytų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, lyginamasis svoris, nurodytas skelbime, naudojamame kaip kvietimas dalyvauti konkurse, arba kituose pirkimo dokumentuose. Vis dėlto tuo tikslu visi intervalai iš anksto sumažinami iki nustatytos vertės.

Jeigu leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam alternatyviam pasiūlymui pateikiama atskira formulė.

7.   Kiekviename elektroninio aukciono etape perkančiosios organizacijos vienu metu visiems konkurso dalyviams praneša informaciją, kurios turi pakakti bent tam, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo santykinę vietą pasiūlymų eilėje. Jos gali suteikti ir kitą informaciją apie kitas pateiktas kainas ar vertes, kai tai buvo numatyta iš anksto. Jos taip pat gali bet kuriuo metu paskelbti dalyvių skaičių tame aukciono etape. Vis dėlto jos jokiu atveju jokiame elektroninio aukciono etape negali atskleisti konkurso dalyvių tapatybės.

8.   Perkančiosios organizacijos uždaro elektroninį aukcioną vienu ar daugiau toliau nurodytų būdų:

a)

iš anksto nurodytą dieną ir laiką;

b)

kai jos nebegauna naujų kainų arba naujų verčių, kurios atitiktų reikalavimus dėl minimalių skirtumų tarp teikiamų pasiūlymų, su sąlyga, kad jos anksčiau yra nurodžiusios laiką, kuris turi praeiti nuo paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono uždarymo, arba

c)

kai baigiasi visi pirmiau nurodyti aukciono etapai.

Kai perkančiosios organizacijos ketina uždaryti elektroninį aukcioną pagal pirmos pastraipos c punktą, galbūt kartu derinant su jos b punkte nustatyta tvarka, kvietime dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo tvarkaraštis.

9.   Uždariusios elektroninį aukcioną, perkančiosios organizacijos skiria sutartį pagal 67 straipsnį remdamosi elektroninio aukciono rezultatais.

36 straipsnis

Elektroniniai katalogai

1.   Kai reikalaujama naudoti elektronines ryšio priemones, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad pasiūlymai būtų teikiami elektroninio katalogo forma arba į juos būtų įtrauktas elektroninis katalogas.

Valstybės narės gali nustatyti, kad elektroninių katalogų naudojimas būtų privalomas tam tikrų pirkimo rūšių atveju.

Kartu su elektroninio katalogo forma pateiktais pasiūlymais gali būti teikiami ir kiti dokumentai, kuriais pasiūlymas papildomas.

2.   Kandidatai arba konkurso dalyviai elektroninius katalogus sudaro siekdami dalyvauti konkrečioje pirkimo procedūroje pagal perkančiosios organizacijos nustatytas technines specifikacijas ir formatą.

Be to, elektroniniai katalogai turi atitikti elektroninių ryšių priemonėms taikomus reikalavimus ir papildomus pagal 22 straipsnį perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.

3.   Kai pasiūlymus leidžiama arba reikalaujama teikti elektroninių katalogų forma, perkančiosios organizacijos:

a)

tai nurodo skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą, jeigu kaip būdas pakviesti dalyvauti konkurse yra naudojamas išankstinis informacinis skelbimas;

b)

pirkimo dokumentuose nurodo visą pagal 22 straipsnio 6 dalį būtiną informaciją, susijusią su katalogo formatu, naudojama elektronine įranga ir techninėmis ryšio priemonėmis bei specifikacijomis.

4.   Kai po pasiūlymų pateikimo elektroninių katalogų forma su daugiau negu vienu ekonominės veiklos vykdytoju sudaroma preliminarioji sutartis, perkančiosios organizacijos gali nustatyti, kad iš naujo paskelbtas konkursas dėl konkrečių sutarčių turi vykti pagal atnaujintus katalogus. Tokiu atveju perkančiosios organizacijos taiko vieną iš toliau nurodytų metodų:

a)

paprašo konkurso dalyvių pateikti iš naujo prie atitinkamos sutarties reikalavimų pritaikytus elektroninius katalogus arba

b)

praneša konkurso dalyviams ketinančios iš jau pateiktų elektroninių katalogų surinkti informaciją, reikalingą prie atitinkamos sutarties reikalavimų pritaikytiems pasiūlymams suformuoti su sąlyga, kad apie to metodo taikymą yra paskelbta preliminariosios sutarties pirkimo dokumentuose.

5.   Kai perkančiosios organizacijos iš naujo paskelbia konkursą dėl konkrečių sutarčių pagal 4 dalies b punktą, jos konkurso dalyviams praneša apie datą ir laiką, kada jos ketina rinkti informaciją, reikalingą prie atitinkamos konkrečios sutarties reikalavimų pritaikytiems pasiūlymams sudaryti, ir suteikia konkurso dalyviams galimybę nesutikti, kad informacija būtų taip renkama.

Perkančiosios organizacijos suteikia pakankamai laiko nuo pranešimo iki faktinio informacijos rinkimo dienos.

Prieš skirdamos sutartį, perkančiosios organizacijos pateikia surinktą informaciją atitinkamam konkurso dalyviui, kad suteiktų jam galimybę užginčyti arba patvirtinti, jog taip suformuotame pasiūlyme nėra esminių klaidų.

6.   Perkančiosios organizacijos gali skirti sutartis taikydamos dinaminę pirkimo sistemą, reikalaudamos, kad pasiūlymai dėl konkrečios sutarties būtų teikiami elektroninio katalogo forma.

Perkančiosios organizacijos taip pat gali skirti sutartis taikydamos dinaminę pirkimo sistemą pagal 4 dalies b punktą ir 5 dalį, su sąlyga, kad kartu su prašymu dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje pateikiamas elektroninis katalogas, atitinkantis perkančiosios organizacijos nustatytas technines specifikacijas ir formatą. Vėliau kandidatai, kai jiems pranešama apie perkančiosios organizacijos ketinimą suformuoti pasiūlymus taikant 4 dalies b punkte nustatytą procedūrą, pildo tą katalogą.

37 straipsnis

Centralizuota pirkimo veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1.   Valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos gali įsigyti prekes ir (arba) paslaugas iš centrinės perkančiosios organizacijos, siūlančios 2 straipsnio 1 dalies 14 punkto a papunktyje nurodytos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos gali įsigyti darbus, prekes ir paslaugas naudodamos centrinės perkančiosios organizacijos skirtas sutartis, taikydamos centrinės perkančiosios organizacijos valdomas dinamines pirkimo sistemas arba, kiek tai nustatyta 33 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, naudodamos centrinės perkančiosios organizacijos, siūlančios 2 straipsnio 1 dalies 14 punkto b papunktyje nurodytos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas, sudarytą preliminariąją sutartį. Kai centrinės perkančiosios organizacijos valdoma dinamine pirkimo sistema gali naudotis ir kitos perkančiosios organizacijos, tai nurodoma kvietime dalyvauti konkurse, kuriuo sudaroma ta dinaminė pirkimo sistema.

Kiek tai susiję su pirma ir antra pastraipomis, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikri pirkimai turi būti vykdomi pasitelkiant centrines perkančiąsias organizacijas arba vieną ar daugiau konkrečių centrinių perkančiųjų organizacijų.

2.   Perkančioji organizacija įvykdo savo pareigas pagal šią direktyvą, kai ji įsigyja prekes arba paslaugas iš centrinės perkančiosios organizacijos, siūlančios 2 straipsnio 1 dalies 14 punkto a papunktyje nurodytos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas.

Be to, perkančioji organizacija taip pat įvykdo savo pareigas pagal šią direktyvą, kai ji įsigyja darbus, prekes arba paslaugas naudodama centrinės perkančiosios organizacijos skirtas sutartis, naudodama centrinės perkančiosios organizacijos valdomas dinamines pirkimo sistemas arba tiek, kiek tai nustatyta 33 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, naudodama centrinės perkančiosios organizacijos, siūlančios 2 straipsnio 1 dalies 14 punkto b papunktyje nurodytos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas, sudarytą preliminariąją sutartį.

Vis dėlto atsakomybė už šioje direktyvoje nustatytų pareigų vykdymą tenka atitinkamai perkančiajai organizacijai jos vykdomų dalių atžvilgiu, kaip antai atsakomybė už:

a)

sutarties skyrimą taikant centrinės perkančiosios organizacijos valdomą dinaminę pirkimo sistemą;

b)

iš naujo paskelbto konkurso vykdymą pagal centrinės perkančiosios organizacijos sudarytą preliminariąją sutartį;

c)

nustatymą pagal 33 straipsnio 4 dalies a arba b punktus, kuris iš ekonominės veiklos vykdytojų, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, vykdys tam tikrą užduotį pagal centrinės perkančiosios organizacijos sudarytą preliminariąją sutartį.

3.   Visos centrinės perkančiosios organizacijos vykdomos pirkimo procedūros atliekamos naudojant elektronines ryšio priemones, laikantis 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

4.   Perkančiosios organizacijos gali, netaikydamos šioje direktyvoje numatytų procedūrų, centrinei perkančiajai organizacijai skirti viešojo paslaugų pirkimo sutartį dėl centralizuotos pirkimo veiklos paslaugų teikimo.

Tokiose viešojo paslaugų pirkimo sutartyse taip pat galima numatyti pagalbinės pirkimo veiklos paslaugų teikimą.

38 straipsnis

Tam tikrais atvejais taikomi bendri pirkimai

1.   Dvi arba daugiau perkančiųjų organizacijų gali susitarti kartu vykdyti tam tikrus pirkimus.

2.   Jeigu visa pirkimo procedūra bendrai vykdoma visų atitinkamų perkančiųjų organizacijų vardu ir interesais, joms tenka bendra atsakomybė už jų pareigų pagal šią direktyvą vykdymą. Tai taikoma ir tais atvejais, kai viena perkančioji organizacija valdo procedūrą veikdama savo interesais ir kitų atitinkamų perkančiųjų organizacijų interesais.

Jeigu ne visa pirkimo procedūra vykdoma atitinkamų perkančiųjų organizacijų vardu ir interesais, joms tenka bendra atsakomybė tik už bendrai vykdomas procedūros dalis. Kiekvienai perkančiajai organizacijai tenka visa atsakomybė už jos pareigų pagal šią direktyvą vykdymą tų dalių, kurias ji vykdo savo vardu ir savo interesais, atžvilgiu.

39 straipsnis

Pirkimai, kuriuose dalyvauja skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos

1.   Nedarant poveikio 12 straipsniui, skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali bendrai veikti skirdamos viešąsias sutartis, taikydamos vieną iš šiame straipsnyje numatytų priemonių.

Perkančiosios organizacijos nesinaudoja šiame straipsnyje numatytomis priemonėmis siekdamos išvengti privalomų viešosios teisės nuostatų, atitinkančių Sąjungos teisę, kurios joms taikomos jų valstybėje narėje, taikymo.

2.   Valstybė narė savo perkančiosioms organizacijoms nedraudžia naudotis kitoje valstybėje narėje esančių centrinių perkančiųjų organizacijų siūlomomis centralizuotos pirkimo veiklos paslaugomis.

Vis dėlto, jeigu centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas siūlo centrinė perkančioji organizacija, esanti kitoje valstybėje narėje nei perkančioji organizacija, valstybės narės gali nuspręsti nustatyti, kad jų perkančiosios organizacijos gali naudotis tik 2 straipsnio 1 dalies 14 punkto a arba b papunktyje apibrėžtos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugomis.

3.   Kai centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas siūlo kitoje valstybėje narėje esanti centrinė perkančioji organizacija, ji vykdoma laikantis tos valstybės narės, kurioje yra centrinė perkančioji organizacija, nacionalinių nuostatų.

Valstybės narės, kurioje yra centrinė perkančioji organizacija, nacionalinės nuostatos taip pat taikomos:

a)

sutarties skyrimui taikant dinaminę pirkimo sistemą;

b)

iš naujo paskelbto konkurso pagal preliminariąją sutartį vykdymui;

c)

nustatymui pagal 33 straipsnio 4 dalies a arba b punktus, kuris iš ekonominės veiklos vykdytojų, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, turi vykdyti atitinkamą užduotį.

4.   Kelios skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali bendrai skirti viešąją sutartį, sudaryti preliminariąją sutartį arba valdyti dinaminę pirkimo sistemą. Jos taip pat gali, kiek tai numatyta 33 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, skirti sutartis preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Išskyrus atvejus, kai būtini elementai reglamentuojami tarp atitinkamų valstybių narių sudarytu tarptautiniu susitarimu, dalyvaujančios perkančiosios organizacijos sudaro susitarimą, kuriame nustatoma:

a)

šalių atsakomybė ir atitinkamos taikytinos nacionalinės nuostatos;

b)

pirkimo procedūros vidinis organizavimas, įskaitant procedūros valdymą, numatomų pirkti darbų, prekių ar paslaugų paskirstymą ir sutarčių sudarymą.

Dalyvaujanti perkančioji organizacija, įsigydama darbus, prekes ar paslaugas iš perkančiosios organizacijos, kuri yra atsakinga už pirkimo procedūrą, įvykdo savo pareigas pagal šią direktyvą. Nustatydamos atsakomybę ir taikytiną nacionalinę teisę, kaip nurodyta a punkte, dalyvaujančios perkančiosios organizacijos gali paskirstyti konkrečią atsakomybę tarp jų ir nustatyti taikytinas bet kurios atitinkamos savo valstybės narės nacionalinės teisės aktų nuostatas. Atsakomybės paskirstymas ir taikytina nacionalinė teisė nurodomi bendrai skiriamų viešųjų sutarčių pirkimo dokumentuose.

5.   Kai kelios skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos įsteigia bendrą subjektą, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 (30) arba kitus pagal Sąjungos teisę įsteigtus subjektus, dalyvaujančios perkančiosios organizacijos bendro subjekto kompetentingo organo sprendimu susitaria dėl vienos iš toliau nurodytų valstybių narių nacionalinių pirkimų taisyklių taikymo:

a)

valstybės narės, kurioje yra bendro subjekto registruotoji būstinė, nacionalinės nuostatos;

b)

valstybės narės, kurioje bendras subjektas vykdo veiklą, nacionalinės nuostatos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas susitarimas gali būti taikomas neterminuotai, jeigu tai nustatyta bendro subjekto steigimo dokumente, arba terminuotai, tam tikrų rūšių sutartims arba vienos ar kelių atskirų sutarčių skyrimui.

III   SKYRIUS

Procedūros vykdymas

1   skirsnis

Pasirengimas

40 straipsnis

Pirminės rinkos konsultacijos

Prieš pradėdamos pirkimo procedūrą, perkančiosios organizacijos gali organizuoti rinkos konsultacijas, kad pasirengtų pirkimui ir praneštų ekonominės veiklos vykdytojams apie savo pirkimo planus bei reikalavimus.

Šiuo tikslu perkančiosios organizacijos gali, pavyzdžiui, prašyti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių suteikti konsultacijas arba iš šių subjektų gauti konsultacijas. Tomis konsultacijomis gali būti remiamasi planuojant ir vykdant pirkimo procedūrą, su sąlyga, kad dėl tokių konsultacijų neiškreipiama konkurencija ir nėra pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai.

41 straipsnis

Išankstinis kandidatų arba konkurso dalyvių dalyvavimas

Kai kandidatas arba konkurso dalyvis, arba su kandidatu arba konkurso dalyviu susijusi įmonė suteikė perkančiajam subjektui konsultaciją (nesvarbu, ar pagal 40 straipsnį, ar ne) arba kitaip dalyvavo rengiant pirkimo procedūrą, perkančioji organizacija imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad dėl to kandidato arba konkurso dalyvio dalyvavimo nebūtų iškreipta konkurencija.

Tokios priemonės apima naujausios informacijos, kuria keistasi kandidatui arba konkurso dalyviui dalyvaujant pirkimo procedūros rengime arba dėl tokio jo dalyvavimo, pateikimą kitiems kandidatams bei konkurso dalyviams ir tinkamų pasiūlymų priėmimo terminų nustatymą. Atitinkamas kandidatas arba konkurso dalyvis pašalinamas iš procedūros tik tuo atveju, kai nėra kitų priemonių užtikrinti, jog būtų laikomasi pareigos laikytis lygiateisiškumo principo.

Prieš tokį pašalinimą, kandidatams ar konkurso dalyviams suteikiama galimybė įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negalėtų iškreipti konkurencijos. Priemonės, kurių imamasi, užfiksuojamos atskiroje ataskaitoje, kurios reikalaujama pagal 84 straipsnį.

42 straipsnis

Techninės specifikacijos

1.   VII priedo 1 punkte apibrėžtos techninės specifikacijos nustatomos pirkimo dokumentuose. Techninėje specifikacijoje nustatomos reikalaujamos darbų, paslaugų arba prekių charakteristikos.

Tos charakteristikos taip pat gali sietis su konkrečiu gamybos arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų teikimo procesu ar metodu arba konkrečiu kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jei tokie veiksniai nėra susiję su esminiais jų aspektais, su sąlyga, kad jie yra susiję su sutarties dalyku ir atitinka jos vertę bei tikslus.

Techninėse specifikacijose taip pat gali būti nurodoma, ar bus reikalaujama intelektinės nuosavybės teisių perdavimo.

Techninės visų pirkimų, skirtų fizinių asmenų naudojimui, ar tai būtų plačioji visuomenė, ar perkančiosios organizacijos darbuotojai, specifikacijos, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, rengiamos taip, kad būtų atsižvelgta į prieinamumo neįgaliems asmenims arba tinkamumo visiems naudotojams kriterijus.

Kai Sąjungos teisės aktu yra patvirtinti privalomieji prieinamumo reikalavimai, techninėse specifikacijose prieinamumo neįgaliems asmenims arba tinkamumo visiems naudotojams kriterijai apibrėžiami remiantis tokiais aktais.

2.   Techninėmis specifikacijomis ekonominės veiklos vykdytojams sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje ir nesudaromos nepagrįstos kliūtys atverti viešuosius pirkimus konkurencijai.

3.   Nedarant poveikio privalomosioms nacionalinėms techninėms taisyklėms, tiek, kiek jos yra suderinamos su Sąjungos teise, techninės specifikacijos formuluojamos vienu iš toliau nurodytų būdų:

a)

nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkosaugines charakteristikas, su sąlyga, kad parametrai yra pakankamai tikslūs, jog konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties dalyką, o perkančiosios organizacijos – skirti sutartį;

b)

nurodant technines specifikacijas ir, pirmumo tvarka, nacionalinius standartus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami Europos standartai, Europos techninius įvertinimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių etalonų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus arba nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu; kiekviena nuoroda pateikiama kartu su fraze „arba lygiavertis“;

c)

nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, nurodytus a punkte, ir remiantis b punkte nurodytomis techninėmis specifikacijomis kaip priemone daryti prielaidą, kad tokių rezultatų ar funkcinių reikalavimų yra laikomasi;

d)

nurodant b punkte nurodytas technines specifikacijas tam tikroms charakteristikoms ir a punkte nurodytus rezultatų ar funkcinius reikalavimus kitoms charakteristikoms.

4.   Nebent tai būtų pateisinama sutarties dalyku, techninėse specifikacijose negalima nurodyti konkretaus modelio, tiekimo šaltinio ar konkretaus proceso, būdingo konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo tiekiamiems produktams ar teikiamoms paslaugoms, arba prekių ženklų, patentų, rūšių ar konkrečios kilmės šalies ar gamybos būdo taip, kad taip tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankios sąlygos arba jie būtų pašalinami. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai sutarties dalyko neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pagal 3 dalį. Toks nurodymas pateikiamas su fraze „arba lygiavertis“.

5.   Kai perkančioji organizacija pasinaudoja galimybe pateikti nuorodą į 3 dalies b punkte nurodytas technines specifikacijas, ji neatmeta pasiūlymo remdamasi tuo, kad siūlomi darbai, prekės ar paslaugos neatitinka jos nurodytų techninių specifikacijų, jei konkurso dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant 44 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo priemones, įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai lygiaverčiu būdu tenkina techninėse specifikacijose apibrėžtus reikalavimus.

6.   Kai perkančioji organizacija pasinaudoja 3 dalies a punkte nustatyta galimybe suformuluoti technines specifikacijas kaip rezultatų ar funkcinius reikalavimus, ji neturi atmesti darbų, prekių ar paslaugų, kurie atitinka nacionalinį standartą, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamas Europos standartas, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos institucijos nustatytą techninių etalonų sistemą, pasiūlymo, kai tos specifikacijos apima jos nustatytus rezultatų arba funkcinius reikalavimus.

Savo pasiūlyme konkurso dalyvis bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant nurodytąsias 44 straipsnyje, įrodo, kad standartą atitinkantys darbai, prekės ar paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus rezultatų ar funkcinius reikalavimus.

43 straipsnis

Ženklinimas

1.   Kai perkančiosios organizacijos ketina pirkti konkrečiomis aplinkosaugos, socialinėmis ar kitomis charakteristikomis pasižyminčius darbus, prekes arba paslaugas, jos gali techninėse specifikacijose, sutarties skyrimo kriterijuose ar sutarties įvykdymo sąlygose reikalauti naudoti specialų ženklinimą kaip įrodymą, kad darbai, paslaugos ar prekės atitinka reikalaujamas charakteristikas, su sąlyga, kad įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)

ženklinimo reikalavimai yra susiję tik su kriterijais, kurie susieti su sutarties dalyku ir yra tinkami apibrėžti sutarties dalyku esančių darbų, prekių arba paslaugų charakteristikoms;

b)

ženklinimo reikalavimai grindžiami objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais;

c)

ženklinimas nustatomas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant valdžios įstaigas, vartotojus, socialinius partnerius, gamintojus, platintojus ir nevyriausybines organizacijas;

d)

ženklinimo dokumentai yra prieinami visoms suinteresuotosioms šalims;

e)

ženklinimo reikalavimus yra nustačiusi trečioji šalis, kurios sprendimams ekonominės veiklos vykdytojas, kuris kreipiasi dėl ženklinimo naudojimo, negali turėti lemiamos įtakos.

Kai perkančiosios organizacijos nereikalauja, kad darbai, prekės ar paslaugos atitiktų visus ženklinimo reikalavimus, jos nurodo, kurie ženklinimo reikalavimai turimi omenyje.

Perkančiosios organizacijos, reikalaujančios naudoti specialų ženklinimą, pripažįsta visų tipų ženklinimą, kuriuo patvirtinama, kad darbai, prekės ar paslaugos atitinka lygiaverčius ženklinimo reikalavimus.

Kai ekonominės veiklos vykdytojas akivaizdžiai neturėjo galimybės gauti perkančiosios organizacijos nurodytą specialaus ženklinimo dokumentą arba lygiavertį ženklinimo dokumentą per atitinkamą laikotarpį dėl nuo to ekonominės veiklos vykdytojo nepriklausančių priežasčių, perkančioji organizacija pripažįsta kitas tinkamas įrodinėjimo priemones, kurias, be kita ko, gali sudaryti gamintojo techniniai dokumentai, su sąlyga, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, jog darbai, prekės ar paslaugos, kuriuos jis atliks, pateiks ar suteiks, atitinka specialaus ženklinimo reikalavimus arba perkančiosios organizacijos nurodytus specialius reikalavimus.

2.   Kai ženklinimas atitinka 1 dalies b, c, d ir e punktuose nustatytas sąlygas, tačiau juo taip pat nustatomi su sutarties dalyku nesusiję reikalavimai, perkančiosios organizacijos nereikalauja paties ženklinimo, o gali apibrėžti techninę specifikaciją, remdamosi to ženklinimo išsamių specifikacijų arba prireikus jų dalių reikalavimais, susijusiais su sutarties dalyku ir tinkamais šio dalyko charakteristikoms apibrėžti.

44 straipsnis

Tyrimų ataskaitos, sertifikavimas ir kitos įrodinėjimo priemonės

1.   Perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų atitikties vertinimo įstaigos tyrimų ataskaitą arba tokios įstaigos išduotą pažymą kaip atitikties techninėse specifikacijose, sutarties skyrimo kriterijuose arba sutarties vykdymo sąlygose nustatytiems reikalavimams ar kriterijams įrodinėjimo priemonę.

Kai perkančiosios organizacijos reikalauja pateikti konkrečios atitikties vertinimo įstaigos parengtas pažymas, perkančiosios organizacijos pripažįsta ir kitų lygiaverčių atitikties vertinimo įstaigų pažymas.

Šios dalies tikslu atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, testavimą, sertifikavimą ir patikrą, akredituota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (31).

2.   Perkančiosios organizacijos pripažįsta kitas, nei nurodytosios 1 dalyje, tinkamas įrodinėjimo priemones, pavyzdžiui, gamintojo techninius dokumentus, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas negalėjo gauti 1 dalyje nurodytų pažymų arba tyrimų ataskaitų arba neturėjo galimybės jų gauti per atitinkamą laikotarpį, su sąlyga, kad toks prieigos neturėjimas nepriklauso nuo atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo, ir su sąlyga, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad jo atlikti darbai, pateiktos prekės ar suteiktos paslaugos atitinka techninėse specifikacijose, sutarties skyrimo sąlygose ar sutarties įvykdymo sąlygose nustatytus reikalavimus ar kriterijus.

3.   Valstybės narės kitų valstybių narių prašymu suteikia joms informaciją, susijusią su įrodymais ir dokumentais, pateiktais pagal 42 straipsnio 6 dalį, 43 straipsnį ir šio straipsnio 1 bei 2 dalis. Ekonominės veiklos vykdytojo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos šią informaciją pateikia pagal 86 straipsnį.

45 straipsnis

Alternatyvūs pasiūlymai

1.   Perkančiosios organizacijos gali leisti konkurso dalyviams teikti alternatyvius pasiūlymus arba reikalauti, kad jie juos pateiktų. Skelbime apie pirkimą arba, jeigu kaip priemonė pakviesti dalyvauti konkurse naudojamas išankstinis informacinis skelbimas, kvietime patvirtinti susidomėjimą jos nurodo, ar jos leidžia ar reikalauja teikti alternatyvius pasiūlymus. Jeigu tokios nuorodos nėra, alternatyvių pasiūlymų teikti neleidžiama. Alternatyvūs pasiūlymai turi būti susiję su sutarties dalyku.

2.   Perkančiosios organizacijos, leidžiančios teikti alternatyvius pasiūlymus arba reikalaujančios juos pateikti, pirkimo dokumentuose nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir specialius jų teikimo reikalavimus, visų pirma, ar alternatyvius pasiūlymus galima teikti tik tada, kai pateikiamas ir pasiūlymas, kuris nėra alternatyvus pasiūlymas. Jos taip pat užtikrina, kad pasirinktus skyrimo kriterijus būtų galima taikyti tuos minimalius reikalavimus atitinkantiems alternatyviems pasiūlymams bei reikalavimus atitinkantiems pasiūlymams, kurie nėra alternatyvūs pasiūlymai.

3.   Atsižvelgiama tik į tuos alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka perkančiųjų organizacijų nustatytus minimalius reikalavimus.

Viešojo prekių arba paslaugų pirkimo sutarčių skyrimo procedūrose perkančiosios organizacijos, leidusios arba pareikalavusios teikti alternatyvius pasiūlymus, neatmeta alternatyvaus pasiūlymo vien todėl, kad jį pripažinus laimėjusiu būtų paskirta ne viešojo prekių pirkimo, bet paslaugų pirkimo sutartis arba prekių pirkimo, o ne viešojo paslaugų pirkimo sutartis.

46 straipsnis

Sutarčių skaidymas į pirkimo dalis

1.   Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti skirti sutartį atskiromis pirkimo dalimis ir gali nustatyti tokių pirkimo dalių dalyką ir dydį.

Išskyrus atvejus, kai sutartis skaidyti į pirkimo dalis yra privaloma pagal šio straipsnio 4 dalį, perkančiosios organizacijos nurodo pagrindines savo sprendimo neskaidyti sutarties į pirkimo dalis priežastis, kurios įtraukiamos į pirkimo dokumentus arba 84 straipsnyje nurodytoje atskiroje ataskaitoje.

2.   Perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo, ar pasiūlymus galima teikti dėl vienos, kelių ar visų pirkimo dalių.

NET ir tais atvejais, kai galima teikti pasiūlymus dėl kelių ar visų pirkimo dalių, perkančiosios organizacijos gali apriboti vienam konkurso dalyviui skirtinų pirkimo dalių skaičių su sąlyga, kad maksimalus vienam konkurso dalyviui skirtinas pirkimo dalių skaičius nurodomas skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus arba taisykles, kuriuos jos ketina taikyti spręsdamos, kurios pirkimo dalys bus skirtos, kai pritaikius skyrimo kriterijus paaiškėtų, kad vienam konkurso dalyviui būtų skirta daugiau pirkimo dalių nei nustatytas jų maksimalus skaičius.

3.   Valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai tam pačiam konkurso dalyviui gali būti paskirtos daugiau nei viena pirkimo dalys, perkančiosios organizacijos gali paskirti sutartis, apimančias kelias ar visas pirkimo dalis, kai jos skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodė, kad pasilieka galimybę taip pasielgti, ir nurodė pirkimo dalis arba pirkimo dalių grupes, kurias būtų galima sujungti.

4.   Valstybės narės gali įgyvendinti 1 dalies antrą pastraipą įpareigodamos skirti sutartis pagal atskiras pirkimo dalis jų nacionalinėje teisėje apibrėžtinomis sąlygomis ir atsižvelgiant į Sąjungos teisę. Tokiomis aplinkybėmis taip pat taikoma 2 dalies pirma pastraipa ir atitinkamais atvejais 3 dalis.

47 straipsnis

Terminų nustatymas

1.   Nustatydamos pasiūlymų ir prašymų leisti dalyvauti priėmimo terminus, perkančiosios organizacijos atsižvelgia į sutarties sudėtingumą ir pasiūlymams parengti reikalingą laiką, nedarant poveikio 27–31 straipsniuose nustatytiems minimaliems terminams.

2.   Kai pasiūlymai gali būti parengti tik apsilankius vietoje arba vietoje patikrinus dokumentus, kuriais grindžiami pirkimo dokumentai, nustatomi pasiūlymų priėmimo terminai, kurie yra ilgesni nei 27–31 straipsniuose nustatyti minimalūs terminai, kad visi atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai galėtų sužinoti visą pasiūlymams parengti būtiną informaciją.

3.   Perkančiosios organizacijos pratęsia pasiūlymų priėmimo terminus, kad visi atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai galėtų sužinoti visą pasiūlymams parengti būtiną informaciją šiais atvejais:

a)

kai dėl kokių nors priežasčių papildoma informacija, nors jos ekonominės veiklos vykdytojas paprašė laiku, nėra pateikiama likus ne daugiau kaip šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų priėmimo termino. Kai vykdoma pagreitinta procedūra, kaip nurodyta 27 straipsnio 3 dalyje ir 28 straipsnio 6 dalyje, tas laikotarpis yra keturios dienos;

b)

kai padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų.

Pratęsimo trukmė turi atitikti informacijos ar pakeitimų svarbą.

Kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku arba jos svarba tinkamų pasiūlymų parengimui yra nedidelė, iš perkančiųjų organizacijų terminų pratęsti nereikalaujama.

2   skirsnis

Paskelbimas ir skaidrumas

48 straipsnis

Išankstiniai informaciniai skelbimai

1.   Perkančiosios organizacijos apie savo ketinimus vykdyti planuojamus pirkimus gali paskelbti išankstiniame informaciniame skelbime. Tuose skelbimuose pateikiama V priedo B dalies I skirsnyje nustatyta informacija. Juos skelbia Europos Sąjungos leidinių biuras arba perkančiosios organizacijos pirkėjo profilyje pagal VII priedo 2 punkto b papunktį. Kai išankstinis informacinis skelbimas perkančiųjų organizacijų paskelbiamas jų pirkėjo profilyje, jos Europos Sąjungos leidinių biurui nusiunčia skelbimą apie paskelbimą savo pirkėjo profilyje laikydamosi VIII priedo. Tuose skelbimuose pateikiama V priedo A dalyje nustatyta informacija.

2.   Jei rengiami riboti konkursai ir konkurso procedūros su derybomis, subcentrinės perkančiosios organizacijos kaip kvietimą dalyvauti konkurse gali naudoti išankstinį informacinį skelbimą pagal 26 straipsnio 5 dalį su sąlyga, kad skelbimas turi atitikti visas toliau išvardytas sąlygas:

a)

jame konkrečiai nurodomos prekės, darbai arba paslaugos, kurios bus numatomos skirti sutarties dalykas;

b)

jame nurodoma, kad sutartis bus skiriama taikant ribotą konkursą arba konkurso procedūrą su derybomis papildomai neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse, o suinteresuotieji ekonominės veiklos vykdytojai kviečiami pareikšti susidomėjimą;

c)

be V priedo B dalies I skirsnyje nustatytos informacijos, jame pateikiama ir V priedo B dalies II skirsnyje nustatyta informacija;

d)

jis išsiųstas paskelbti likus ne mažiau kaip 35 dienoms ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki 54 straipsnio 1 dalyje nurodyto kvietimo išsiuntimo dienos.

Tokie skelbimai pirkėjo profilyje neskelbiami. Vis dėlto pagal 52 straipsnį nacionaliniu lygiu juos galima papildomai paskelbti pirkėjo profilyje.

Laikotarpis, kuriam skelbiamas išankstinis informacinis skelbimas, neturi būti ilgesnis nei 12 mėnesių nuo tos dienos, kurią skelbimas pateikiamas paskelbti. Tačiau socialinių ir kitų specialių paslaugų viešųjų sutarčių atveju 75 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas išankstinis informacinis skelbimas gali apimti ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį.

49 straipsnis

Skelbimai apie pirkimą

Skelbimai apie pirkimą naudojami visų procedūrų atveju kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonė, nedarant poveikio 26 straipsnio 5 dalies antrai pastraipai ir 32 straipsniui. Skelbimuose apie pirkimą pateikiama V priedo C dalyje nustatyta informacija ir jie skelbiami pagal 51 straipsnį.

50 straipsnis

Skelbimai apie sutarties skyrimą

1.   Ne vėliau kaip per 30 dienų po sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, kuris įvyksta priėmus sprendimą ją skirti ar sudaryti, perkančiosios organizacijos išsiunčia skelbimą apie sutarties skyrimą, kuriame pateikiami pirkimo procedūros rezultatai.

Tokiuose skelbimuose pateikiama V priedo D dalyje nustatyta informacija ir jie skelbiami pagal 51 straipsnį.

2.   Kai dalyvauti konkurse dėl atitinkamos sutarties buvo kviečiama naudojant išankstinį informacinį skelbimą ir perkančioji organizacija nusprendė, kad per išankstinio informacinio skelbimo apimamą laikotarpį neskirs kitų sutarčių, tai konkrečiai nurodoma skelbime apie sutarties skyrimą.

Jeigu pagal 33 straipsnį sudaromos preliminariosios sutartys, perkančiosios organizacijos neprivalo siųsti skelbimo apie pirkimo procedūros rezultatus dėl kiekvienos tos preliminariosios sutarties pagrindu sudaromos sutarties. Valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos skelbimus apie pirkimo procedūros rezultatus pagal preliminariosios sutarties pagrindu sudaromas sutartis grupuoja kas ketvirtį. Tokiu atveju perkančiosios organizacijos išsiunčia sugrupuotus skelbimus per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

3.   Perkančiosios organizacijos siunčia skelbimą apie sutarties skyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų po kiekvienos sutarties, kuri remiasi dinamine pirkimo sistema, skyrimo. Tačiau jos gali sugrupuoti tokius skelbimus kas ketvirtį. Tokiu atveju jos išsiunčia sugrupuotus skelbimus per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

4.   Tam tikra informacija apie sutarties skyrimą arba preliminariosios sutarties sudarymą gali būti neskelbiama, kai jos pateikimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus konkretaus viešojo ar privačiojo ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningam ekonominės veiklos vykdytojų konkuravimui.

51 straipsnis

Skelbimų paskelbimo forma ir būdas

1.   V priede nustatyta informacija 48, 49 ir 50 straipsniuose nurodytuose skelbimuose pateikiama naudojant standartines formas, įskaitant standartines klaidų ištaisymo formas.

Komisija tas standartines formas nustato priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 89 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   48, 49 ir 50 straipsniuose nurodyti skelbimai rengiami, perduodami elektroninėmis priemonėmis Europos Sąjungos leidinių biurui ir skelbiami laikantis VIII priedo. Skelbimai skelbiami ne vėliau kaip praėjus penkioms dienoms po jų išsiuntimo. Europos Sąjungos leidinių biuro patiriamas skelbimų paskelbimo išlaidas padengia Sąjunga.

3.   48, 49 ir 50 straipsniuose nurodyti skelbimai skelbiami išsamiai perkančiosios organizacijos pasirinkta oficialiąja (-iosiomis) Sąjungos institucijų kalba (-omis). Tos kalbos arba tų kalbų redakcija laikoma (-os) vieninteliu (-iais) autentišku (-ais) tekstu (-ais). Svarbių kiekvieno skelbimo elementų santrauka skelbiama ir kitomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis.

4.   Europos Sąjungos leidinių biuras užtikrina, kad 48 straipsnio 2 dalyje nurodytų išankstinių informacinių skelbimų ir 34 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytų kvietimų dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą visas tekstas ir santrauka būtų toliau skelbiami:

a)

išankstinių informacinių skelbimų – 12 mėnesių arba kol bus gautas 50 straipsnyje numatytas skelbimas apie sutarties skyrimą, kuriame nurodoma, kad per 12 mėnesių laikotarpį, kurį apima kvietimas dalyvauti konkurse, daugiau sutarčių nebus skiriama. Tačiau socialinių ir kitų specialių paslaugų viešųjų sutarčių atveju 75 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas išankstinis informacinis skelbimas toliau skelbiamas iki iš pradžių nurodyto jo galiojimo laikotarpio pabaigos arba iki kol bus gautas skelbimas apie sutarties skyrimą, kaip numatyta 50 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad per laikotarpį, kurį apima kvietimas dalyvauti konkurse, daugiau sutarčių nebus skiriama;

b)

kvietimų dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą atveju – dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpį.

5.   Perkančiosios organizacijos turi gebėti pateikti skelbimų išsiuntimo datos įrodymus.

Europos Sąjungos leidinių biuras pateikia perkančiajai organizacijai skelbimo gavimo patvirtinimą ir atsiųstos informacijos paskelbimo patvirtinimą, nurodydama to paskelbimo datą. Toks patvirtinimas laikomas paskelbimo įrodymu.

6.   Perkančiosios organizacijos gali skelbti skelbimus apie viešąsias sutartis, kurioms netaikomas šioje direktyvoje nustatytas paskelbimo reikalavimas, su sąlyga, kad tie skelbimai Europos Sąjungos leidinių biurui siunčiami elektroninėmis priemonėmis laikantis VIII priede nustatyto perdavimo formato ir procedūrų.

52 straipsnis

Paskelbimas nacionaliniu lygiu

1.   48, 49 ir 50 straipsniuose nurodyti skelbimai ir juose pateikta informacija neskelbiami nacionaliniu lygiu anksčiau nei tą dieną, kurią jie paskelbiami pagal 51 straipsnį. Vis dėlto paskelbti nacionaliniu lygiu bet kuriuo atveju galima, kai perkančiosioms organizacijoms nebuvo pranešta apie paskelbimą per 48 valandas po skelbimo gavimo patvirtinimo pagal 51 straipsnį.

2.   Nacionaliniu lygiu skelbiamuose skelbimuose neturi būti kitos nei Europos Sąjungos leidinių biurui išsiųstuose arba pirkėjo profilyje paskelbtuose skelbimuose nurodytos informacijos, bet juose nurodoma skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos leidinių biurui arba jo paskelbimo pirkėjo profilyje data.

3.   Išankstiniai informaciniai skelbimai neskelbiami pirkėjo profilyje anksčiau, nei Europos Sąjungos leidinių biurui išsiunčiamas skelbimas apie jų paskelbimą ta forma. Juose nurodoma to išsiuntimo data.

53 straipsnis

Galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma

1.   Perkančiosios organizacijos suteikia neribotą, visapusišką, tiesioginę ir nemokamą prieigą elektroninėmis priemonėmis prie pirkimo dokumentų nuo skelbimo paskelbimo dienos pagal 51 straipsnį arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos. Skelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą tekste nurodomas interneto adresas, kuriuo galima gauti pirkimo dokumentus.

Tais atvejais, kai dėl vienos iš 22 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytų priežasčių negali būti suteikta neribota, visapusiška, tiesioginė ir nemokama prieiga elektroninėmis priemonėmis prie tam tikrų pirkimo dokumentų, perkančiosios organizacijos skelbime arba kvietime patvirtinti susidomėjimą gali nurodyti, kad atitinkami pirkimo dokumentai bus perduoti ne elektroninėmis, bet kitomis priemonėmis laikantis šio straipsnio 2 dalies. Tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas penkiomis dienomis, išskyrus 27 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 6 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytus tinkamai pagrįstus skubos atvejus.

Kai neribota, visapusiška, tiesioginė ir nemokama prieiga elektroninėmis priemonėmis prie tam tikrų pirkimo dokumentų negali būti suteikta, nes perkančiosios organizacijos ketina taikyti šios direktyvos 21 straipsnio 2 dalį, jos skelbime arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo, kokių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti konfidencialų informacijos pobūdį, jos reikalauja ir kaip būtų galima susipažinti su atitinkamais dokumentais. Tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas penkiomis dienomis, išskyrus 27 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 6 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytus tinkamai pagrįstus skubos atvejus.

2.   Su sąlyga, kad papildomos informacijos, susijusios su specifikacijomis ir visais patvirtinamaisiais dokumentais, prašoma laiku, perkančiosios organizacijos ją pateikia visiems pirkimo procedūroje dalyvaujantiems konkurso dalyviams ne vėliau kaip likus šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jei vykdoma pagreitinta procedūra, kaip nurodyta 27 straipsnio 3 dalyje ir 28 straipsnio 6 dalyje, tas laikotarpis yra keturios dienos.

54 straipsnis

Kvietimai kandidatams

1.   Kai rengiami riboti konkursai, konkurencinio dialogo procedūros, taikomos inovacijų partnerystės ir konkurso procedūros su derybomis, perkančiosios organizacijos vienu metu raštu pakviečia atrinktus kandidatus pateikti pasiūlymus, o kai naudojamas konkurencinis dialogas – dalyvauti dialoge.

Kai kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas išankstinis informacinis skelbimas pagal 48 straipsnio 2 dalį, perkančiosios organizacijos vienu metu raštu pakviečia susidomėjimą pareiškusius ekonominės veiklos vykdytojus patvirtinti savo susidomėjimą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose kvietimuose pateikiama nuoroda į elektroninį adresą, kuriuo tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis galima susipažinti su pirkimo dokumentais. Kai dėl 53 straipsnio 1 dalies antroje ar trečioje pastraipoje nustatytų priežasčių neribota, visapusiška, tiesioginė ir nemokama prieiga prie tų pirkimo dokumentų nesuteikiama ir su tais dokumentais nebuvo leista kitaip susipažinti, jie pridedami prie kvietimų. Be to, šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose kvietimuose pateikiama IX priede nustatyta informacija.

55 straipsnis

Kandidatų ir konkurso dalyvių informavimas

1.   Perkančiosios organizacijos kiekvienam kandidatui ir konkurso dalyviui nedelsiant praneša apie priimtus sprendimus dėl preliminariosios sutarties sudarymo, sutarties skyrimo ar leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, įskaitant sprendimo nesudaryti preliminariosios sutarties, neskirti sutarties, dėl kurios buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, pradėti procedūrą iš naujo arba netaikyti dinaminės pirkimo sistemos motyvus.

2.   Jeigu to prašo atitinkamas kandidatas ar konkurso dalyvis, perkančioji organizacija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 15 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo praneša:

a)

visiems nelaimėjusiems kandidatams apie jų prašymo dalyvauti atmetimo priežastis;

b)

visiems nelaimėjusiems konkurso dalyviams apie jų pasiūlymo atmetimo priežastis, o 42 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytais atvejais – ir savo sprendimo dėl nelygiavertiškumo arba sprendimo, kad darbai, prekės arba paslaugos neatitinka rezultatų arba funkcinių reikalavimų, priežastis;

c)

visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie atrinkto pasiūlymo ypatybes ir santykinius pranašumus, taip pat nurodo laimėjusį konkurso dalyvį arba preliminariosios sutarties šalis;

d)

visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie derybų ir dialogo su konkurso dalyviais eigą ir pažangą.

3.   Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti nepateikti tam tikros 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos, susijusios su sutarties skyrimu, preliminariųjų sutarčių sudarymu arba leidimu dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, kai tokios informacijos pateikimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus konkretaus viešojo ar privačiojo ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningam ekonominės veiklos vykdytojų konkuravimui.

3   skirsnis

Dalyvių pasirinkimas ir sutarčių skyrimas

56 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Sutartys skiriamos remiantis kriterijais, nustatytais pagal 67–69 straipsnius su sąlyga, kad perkančioji organizacija yra patikrinusi pagal 59–61 straipsnius, jog įvykdytos visos šios sąlygos:

a)

pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, jei taikytina, atsižvelgiant į 45 straipsnį;

b)

pasiūlymą pateikia konkurso dalyvis, kuris nėra pašalintas pagal 57 straipsnį ir kuris atitinka perkančiosios organizacijos pagal 58 straipsnį nustatytus atrankos kriterijus ir, jei taikytina, 65 straipsnyje nurodytas nediskriminavimo taisykles bei kriterijus.

Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti neskirti sutarties ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, kai nustato, kad pasiūlymas neatitinka 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų taikytinų pareigų.

2.   Jei rengiami atviri konkursai, perkančiosios organizacijos gali nuspręsti išnagrinėti pasiūlymus prieš patikrindamos, ar nėra pašalinimo pagrindų, ir atrankos kriterijų atitikimą pagal 57–64 straipsnius. Kai jos naudojasi ta galimybe, jos užtikrina, kad pašalinimo pagrindų nebuvimo ir atrankos kriterijų atitikimo patikrinimas būtų atliekamas nešališkai ir skaidriai, kad sutartis nebūtų paskirta konkurso dalyviui, kuris turėjo būti pašalintas pagal 57 straipsnį arba kuris neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų atrankos kriterijų.

Valstybės narės gali neleisti naudoti pirmoje pastraipoje nurodytos procedūros vykdant tam tikras viešųjų pirkimų procedūras ar esant konkrečioms aplinkybėms arba apriboti jos naudojimą tik rengiant tam tikras viešųjų pirkimų procedūras ar esant konkrečioms aplinkybėms.

3.   Kai informacija ar dokumentai, kuriuos turi pateikti ekonominės veiklos vykdytojai, yra ar atrodo neišsamūs ar klaidingi arba jeigu trūksta konkrečių dokumentų, perkančiosios organizacijos gali, išskyrus atvejus, kai šią direktyvą įgyvendinančioje nacionalinėje teisėje nustatyta kitaip, prašyti atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų per tinkamą laikotarpį pateikti, papildyti, patikslinti naujausią informaciją ar dokumentus arba pateikti trūkstamą naujausią informaciją ar dokumentus su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami visapusiškai laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

4.   Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl X priede pateikto sąrašo dalinio keitimo, kai tai būtina norint į sąrašą įtraukti naujus tarptautinius susitarimus, kuriuos yra ratifikavusios visos valstybės narės, kai sąraše nurodyti esami tarptautiniai susitarimai jau nebėra ratifikuoti visų valstybių narių arba jei jie buvo kitaip pakeisti, pavyzdžiui, buvo pakeista jų taikymo sritis, turinys arba pavadinimas.

1   poskirsnis

Kokybinės atrankos kriterijai

57 straipsnis

Pašalinimo pagrindai

1.   Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytoją pašalina iš dalyvavimo pirkimo procedūroje, jeigu atlikusios patikrinimą pagal 59, 60 ir 61 straipsnius nustatė arba remdamosi kitais šaltiniais žino, kad tas ekonominės veiklos vykdytojas galutiniu teismo sprendimu yra nuteistas dėl vienos iš toliau išvardytų priežasčių:

a)

dalyvavimo nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR (32) 2 straipsnyje;

b)

korupcijos, kaip apibrėžta Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais (33), 3 straipsnyje ir Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR (34) 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat dėl korupcijos, kaip apibrėžta perkančiosios organizacijos arba ekonominės veiklos vykdytojo nacionalinėje teisėje;

c)

sukčiavimo, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (35) 1 straipsnyje;

d)

teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, kaip apibrėžta atitinkamai Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR (36) 1 ir 3 straipsniuose, arba dėl nusikalstamos veikos kurstymo, pagalbos ar bendrininkavimo ją įvykdant arba kėsinimosi ją įvykdyti, kaip nurodyta to pamatinio sprendimo 4 straipsnyje;

e)

pinigų plovimo arba teroristų finansavimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB (37) 1 straipsnyje;

f)

vaikų darbo ir kitų prekybos žmonėmis formų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES (38) 2 straipsnyje.

Pareiga pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją taip pat taikoma, kai galutiniu teismo sprendimu nuteistas asmuo yra to ekonominės veiklos vykdytojo administracijos, valdymo ar priežiūros organo narys arba kuris turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to ekonominės veiklos vykdytojo atžvilgiu.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojas pašalinamas iš dalyvavimo pirkimo procedūroje, kai perkančioji organizacija žino, kad ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko pareigų, susijusių su mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimu, ir kai tai nustatyta galutiniu ir privalomu teismo ar administraciniu sprendimu pagal šalies, kurioje šis ekonominės veiklos vykdytojas yra įsisteigęs, arba perkančiosios organizacijos valstybės narės teisės nuostatas.

Be to, perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš dalyvavimo pirkimo procedūroje, kai perkančioji organizacija gali bet kuriuo tinkamu būdu įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko savo pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu.

Šis dalis nebetaikoma, kai ekonominės veiklos vykdytojas įvykdo jam nustatytas pareigas sumokėdamas mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudarydamas privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant prireikus susikaupusias palūkanas ar baudas.

3.   Valstybės narės išimties tvarka gali numatyti nukrypti leidžiančią nuostatą nuo 1 ir 2 dalyse numatytų privalomų pašalinimo pagrindų, kai to reikia dėl svarbių priežasčių, susijusių su viešuoju interesu, kaip antai visuomenės sveikata ar aplinkos apsauga.

Be to, valstybės narės gali numatyti nukrypti nuo 2 dalyje numatytų privalomų pašalinimo pagrindų leidžiančią nuostatą, kai atmetimas būtų aiškiai neproporcingas, visų pirma jei nesumokėtos tik nedidelės mokesčių ar socialinio draudimo įmokų sumos arba kai ekonominės veiklos vykdytojui apie tikslią mokėtiną sumą, pastarajam neįvykdžius pareigos, susijusios su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu, buvo pranešta tokiu metu, kai jis neturėjo galimybės imtis priemonių, kaip numatyta 2 dalies trečioje pastraipoje, prieš pasibaigiant prašymo dalyvauti pateikimo terminui, arba, atviro konkurso atveju — prieš pasibaigiant jo pasiūlymo pateikimo terminui.

4.   Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojams esantiems bet kurioje iš šių situacijų:

a)

kai perkančioji organizacija gali tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad buvo pažeistos 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos taikytinos pareigos;

b)

kai ekonominės veiklos vykdytojas yra bankrutavęs arba jam yra taikoma nemokumo arba likvidavimo procedūra, kai jo turtą administruoja likvidatorius arba teismas, kai jis yra sudaręs susitarimą su kreditoriais, kai jis yra sustabdęs savo verslo veiklą arba yra analogiškoje situacijoje, susiklosčiusioje dėl panašios nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos procedūros;

c)

kai perkančioji organizacija gali tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, dėl kurio galima abejoti jo sąžiningumu;

d)

kai perkančioji organizacija turi pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, kad ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais sudarė susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją;

e)

kai interesų konflikto, kaip apibrėžta 24 straipsnyje, negalima pašalinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis;

f)

kai padėties dėl iškreiptos konkurencijos, susidariusios dėl išankstinio ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimo rengiant pirkimo procedūrą, kaip nurodyta 41 straipsnyje, negalima ištaisyti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis;

g)

kai ekonominės veiklos vykdytojas vykdydamas ankstesnę viešąją sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos;

h)

kai ekonominės veiklos vykdytojas rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį, arba

i)

kai ekonominės veiklos vykdytojas pradėjo daryti neteisėtą įtaką perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo procesui, ėmėsi veiksmų, kad gautų konfidencialią informaciją, dėl kurios pirkimo procedūroje įgytų pernelyg didelį pranašumą, arba ėmė aplaidžiai teikti klaidinančią informaciją, kuri gali turėti esminę įtaką sprendimams dėl pašalinimo, atrankos ar sutarties skyrimo.

Nepaisant pirmos pastraipos b punkto, valstybės narės gali reikalauti arba numatyti galimybę, kad perkančioji organizacija leistų dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojui, kuris yra vienoje iš tame punkte nurodytų situacijų, kai perkančioji organizacija nustatė, kad tas ekonominės veiklos vykdytojas sugebės įvykdyti sutartį, atsižvelgiant į taikytinas nacionalines taisykles ir priemones dėl veiklos tęstinumo b punkte nurodytų situacijų atveju.

5.   Perkančiosios organizacijos bet kuriuo procedūros metu pašalina ekonominės veiklos vykdytoją, kai paaiškėja, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš 1 ir 2 dalyse nurodytų situacijų.

Perkančiosios organizacijos gali bet kuriuo procedūros metu pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją arba būti valstybių narių įpareigotos pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją, jeigu paaiškėja, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš 4 dalyje nurodytų situacijų.

6.   Ekonominės veiklos vykdytojas, atsidūręs vienoje iš 1 ir 4 dalyse nurodytų situacijų, gali pateikti įrodymus, kad ėmėsi pakankamų priemonių, jog įrodytų savo patikimumą, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti. Jeigu manoma, kad tokių įrodymų pakanka, atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojas nepašalinamas iš pirkimo procedūroje.

Šiuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl nusikalstamos veikos arba nusižengimo, išsamiai išaiškino faktines ir kitas aplinkybes aktyviai bendradarbiaudamas su tyrimą atliekančiomis valdžios institucijomis ir ėmėsi konkrečių tinkamų techninių, organizacinių ir personalo priemonių, kad užkirstų kelią tolesnei nusikalstamai veikai arba nusižengimams.

Priemonės, kurių ėmėsi ekonominės veiklos vykdytojai, vertinamos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos arba nusižengimo sunkumą ir konkrečias aplinkybes. Kai manoma, kad priemonių nepakanka, ekonominės veiklos vykdytojui pateikiamas to sprendimo motyvų paaiškinimas.

Ekonominės veiklos vykdytojui, kuris galutiniu teismo sprendimu pašalintas iš dalyvavimo pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrose, neleidžiama valstybėse narėse, kuriose tas teismo sprendimas galioja, iš to sprendimo išplaukiančiu pašalinimo laikotarpiu naudotis šioje dalyje numatyta galimybe.

7.   Valstybės narės apibrėžia šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas įstatymuose ar kituose teisės aktuose ir atsižvelgdamos į Sąjungos teisę. Visų pirma jos nustato ilgiausią pašalinimo laikotarpį, jei ekonominės veiklos vykdytojas savo patikimumui įrodyti nesiėmė jokių 6 dalyje nurodytų priemonių. Kai pašalinimo laikotarpis nenustatomas galutiniu teismo sprendimu, tas laikotarpis 1 dalyje nurodytais atvejais neviršija penkerių metų nuo nuteisimo galutiniu teismo sprendimu dienos, o 4 dalyje nurodytais atvejais – trejų metų nuo atitinkamo įvykio dienos.

58 straipsnis

Atrankos kriterijai

1.   Atrankos kriterijai gali būti susiję su:

a)

tinkamumu vykdyti profesinę veiklą;

b)

ekonomine ir finansine būkle;

c)

techniniais ir profesiniais pajėgumais.

Perkančiosios organizacijos 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus ekonominės veiklos vykdytojams gali taikyti tik kaip dalyvavimo reikalavimus. Jos nustato tik tokius reikalavimus, kurie yra tinkami užtikrinti, kad kandidatas arba konkurso dalyvis naudojasi teisnumu bei veiksnumu, turi finansinį pajėgumą ir techninių bei profesinių pajėgumų įvykdyti paskirtiną sutartį. Visi reikalavimai turi būti susiję su sutarties dalyku ir proporcingi jo atžvilgiu.

2.   Kalbant apie tinkamumą verstis profesine veikla, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai būtų įregistruoti viename iš jų įsisteigimo valstybėje narėje esančių profesijų arba verslo registrų, kaip aprašyta XI priede, ar įvykdytų bet kokį kitą tame priede nurodytą prašymą.

Jeigu viešojo paslaugų pirkimo procedūrose iš ekonominės veiklos vykdytojų reikalaujama turėti konkretų leidimą arba būti konkrečios organizacijos nariais, kad jie savo kilmės šalyje galėtų teikti atitinkamą paslaugą, perkančioji organizacija gali jų reikalauti įrodyti, jog jie turi tokį leidimą arba yra konkrečios organizacijos nariai.

3.   Kalbant apie ekonominę ir finansinę būklę, perkančiosios organizacijos gali nustatyti reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būtiną ekonominį ir finansinį pajėgumą įvykdyti sutartį. Tuo tikslu perkančiosios organizacijos visų pirma gali nustatyti tam tikrą būtiną ekonominės veiklos vykdytojų metinę apyvartą, įskaitant tam tikrą būtiną apyvartą srityje, kuriai taikoma sutartis. Be to, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų informaciją apie savo metines finansines ataskaitas, iš kurių būtų matyti, pavyzdžiui, turto ir įsipareigojimų santykiai. Jos taip pat gali reikalauti tinkamo profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimo lygio.

Būtina metinė apyvarta, kurios reikalaujama iš ekonominės veiklos vykdytojų, negali du kartus viršyti numatomos sutarties vertės, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, pavyzdžiui, susijusius su ypatinga rizika dėl darbų, paslaugų arba prekių pobūdžio. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba 84 straipsnyje nurodytoje atskiroje ataskaitoje pateikia pagrindines tokio reikalavimo priežastis.

Į santykį, pavyzdžiui, turto ir įsipareigojimų santykį, gali būti atsižvelgiama, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose apibrėžia tokio atsižvelgimo metodus ir kriterijus. Tokie metodai ir kriterijai turi būti skaidrūs, objektyvūs ir nediskriminaciniai.

Jeigu sutartis dalijama į pirkimo dalis, šis straipsnis taikomas kiekvienai pirkimo daliai atskirai. Tačiau perkančioji organizacija gali nustatyti būtinos metinės apyvartos, kurią privalo turėti ekonominės veiklos vykdytojai, reikalavimą pagal pirkimo dalių grupes tuo atveju, jeigu konkursą laimėjusiam dalyviui būtų paskirtos kelios vienu metu vykdytinos pirkimo dalys.

Kai preliminariosios sutarties pagrindu sudaromas sutartis numatoma skirti iš naujo paskelbiant konkursą, šios dalies antroje pastraipoje nurodytas maksimalios metinės apyvartos reikalavimas apskaičiuojamas pagal numatomą maksimalią konkrečių sutarčių, kurios bus vykdomos vienu metu, vertę, kai ji žinoma, arba, kai ji nežinoma - pagal numatomą preliminariosios sutarties vertę. Dinaminių pirkimo sistemų atveju antroje pastraipoje nurodytas maksimalios metinės apyvartos reikalavimas apskaičiuojamas pagal numatomą maksimalią konkrečių sutarčių, kurios turi būti skiriamos pagal tą sistemą, vertę.

4.   Kalbant apie techninius ir profesinius pajėgumus, perkančiosios organizacijos gali nustatyti reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų sutarčiai įvykdyti pagal atitinkamą kokybės standartą būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį.

Perkančiosios organizacijos visų pirma gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pakankamai patirties, kurią įrodytų tinkamomis rekomendacijomis, gautomis dėl praeityje įvykdytų sutarčių. Perkančioji organizacija gali daryti prielaidą, kad ekonominės veiklos vykdytojas neturi reikalingų profesinių pajėgumų, jeigu perkančioji organizacija nustatė ekonominės veiklos vykdytojo interesų konfliktą, galintį daryti neigiamą poveikį sutarties vykdymui.

Pirkimo procedūrose, rengiamose dėl prekių, kurioms reikalingi įrengimo ar montavimo darbai, paslaugų teikimo arba darbų atlikimo, ekonominės veiklos vykdytojų profesinis pajėgumas suteikti paslaugą arba atlikti montavimą ar darbą gali būti vertinamas atsižvelgiant į jų įgūdžius, efektyvumą, patirtį ir patikimumą.

5.   Perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo reikalaujamas dalyvavimo sąlygas, kurios gali būti išreikštos kaip minimalūs pajėgumų lygiai, kartu su atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis.

59 straipsnis

Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas

1.   Prašymų leisti dalyvauti konkurse arba pasiūlymų pateikimo metu perkančiosios organizacijos kaip pirminį įrodymą pripažįsta Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD), kuriame pateikiama naujausia savideklaracija, pakeičianti viešųjų institucijų arba trečiųjų šalių išduotas pažymas, kuriose patvirtinama, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas atitinka bet kurią iš toliau nurodytų sąlygų:

a)

jis nėra patekęs į vieną iš 57 straipsnyje nurodytų padėčių, kurių atveju ekonominės veiklos vykdytojai turi arba gali būti pašalinami;

b)

jis tenkina atitinkamus atrankos kriterijus, nustatytus pagal 58 straipsnį;

c)

jeigu taikytina, jis atitinka objektyvias taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal 65 straipsnį.

Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu pagal 63 straipsnį, EBVPD taip pat pateikiama šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, susijusi su tokiais subjektais.

EBVPD sudaro ekonominės veiklos vykdytojo oficialus pareiškimas, kad jo atžvilgiu netaikomas atitinkamas pašalinimo pagrindas ir (arba) kad jis tenkina atitinkamą atrankos kriterijų, bei pateikiama atitinkama informacija, kurios reikalauja perkančioji organizacija. EBVPD toliau nurodoma viešoji institucija arba trečioji šalis, atsakinga už patvirtinamųjų dokumentų parengimą, ir pateikiamas oficialus pareiškimas, kad ekonominės veiklos vykdytojas paprašytas galės nedelsdamas pateikti tuos patvirtinamuosius dokumentus.

Kai perkančioji organizacija patvirtinamuosius dokumentus gali gauti tiesiogiai naudodamasi duomenų baze pagal 5 dalį, EBVPD taip pat pateikiama šiuo tikslu reikalinga informacija, pavyzdžiui, duomenų bazės interneto adresas, identifikacijos duomenys ir, jei taikytina, privaloma sutikimo deklaracija.

Ekonominės veiklos vykdytojai gali pakartotinai naudoti EBVPD, kuris jau buvo naudojamas ankstesnėje pirkimo procedūroje, jei jie patvirtina, kad jame išdėstyta informacija tebėra teisinga.

2.   EBVPD parengiamas pagal standartinę formą. Tą standartinę formą nustato Komisija priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 89 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

EBVPD pateikiamas tik elektronine forma.

3.   Nepaisant 92 straipsnio, Komisija peržiūri praktinį EBVPD taikymą, atsižvelgdama į su duomenų bazėmis susijusią techninę raidą valstybėse narėse, ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios peržiūros ataskaitą ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 18 d.

Atitinkamais atvejais Komisija teikia pasiūlymus dėl sprendimų, kuriais būtų optimizuota tarpvalstybinė prieiga prie tokių duomenų bazių ir pažymėjimų bei atestavimų naudojimas vidaus rinkoje.

4.   Perkančioji organizacija gali bet kuriuo procedūros metu prašyti dalyvių ir kandidatų pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus arba jų dalį, jeigu tai yra būtina tinkamai procedūros eigai užtikrinti.

Prieš skirdama sutartį, perkančioji organizacija reikalauja (išskyrus sutarčių sudarymo preliminariųjų sutarčių pagrindu, kai tokios sutartys sudaromos pagal 33 straipsnio 3 dalį arba 33 straipsnio 4 dalies a punktą, atveju), kad konkurso dalyvis, kuriam ji nusprendė skirti sutartį, pateiktų naujausius patvirtinamuosius dokumentus pagal 60 straipsnį ir, jei taikytina, pagal 62 straipsnį. Perkančioji organizacija gali paprašyti ekonominės veiklos vykdytojų papildyti arba patikslinti pagal 60 ir 62 straipsnius pateiktas pažymas.

5.   Nepaisant 4 dalies, nereikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų patvirtinamuosius dokumentus ar kitus įrodomuosius dokumentus, kai perkančioji organizacija turi galimybę (ir tiek, kiek ji ją turi) gauti pažymas arba susijusią informaciją naudodamasi tiesiogine prieiga bet kurios iš valstybių narių nemokamos nacionalinės duomenų bazės, pavyzdžiui, nacionalinio viešųjų pirkimų registro, bendrovių virtualaus dokumentų rinkinio, elektroninių dokumentų saugyklos sistemos ar išankstinių kvalifikacijos reikalavimų sistemos.

Nepaisant 4 dalies, nereikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų patvirtinamuosius dokumentus, kai perkančioji organizacija, paskyrusi sutartį arba sudariusi preliminariąją sutartį, jau turi šiuos dokumentus.

Pirmos pastraipos tikslu valstybės narės užtikrina, kad duomenų bazėmis, kuriose pateikiama naujausia informacija apie ekonominės veiklos vykdytojus ir kuriomis gali naudotis jų perkančiosios organizacijos, taip pat tokiomis pačiomis sąlygomis galėtų naudotis kitų valstybių narių perkančiosios organizacijos.

6.   Valstybės narės informacinėje pažymų saugykloje „e-Certis“ pateikia išsamų duomenų bazių, kuriose pateikiama atitinkama informacija apie ekonominės veiklos vykdytojus ir kuriose kitų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali ieškoti informacijos, sąrašą ir jį nuolat atnaujina. Gavusios prašymą valstybės narės pateikia kitoms valstybėms narėms visą informaciją, susijusią su šiame straipsnyje nurodytomis duomenų bazėmis.

60 straipsnis

Įrodinėjimo priemonės

1.   Perkančiosios organizacijos gali reikalauti sertifikatų, pažymų ir kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir XII priede nurodytų įrodinėjimo priemonių kaip įrodymo, kad nėra pašalinimo pagrindų, kaip nurodyta 57 straipsnyje, ir kad tenkinami atrankos kriterijai pagal 58 straipsnį.

Perkančiosios organizacijos nereikalauja kitų įrodinėjimo priemonių nei nurodytosios šiame straipsnyje ir 62 straipsnyje. Pagal 63 straipsnį ekonominės veiklos vykdytojai gali remtis visomis tinkamomis priemonėmis, kad įrodytų perkančiajai organizacijai, jog jie turės reikiamus išteklius.

2.   Pakankamu įrodymu, kad ekonominės veiklos vykdytojui netaikomas nė vienas iš 57 straipsnyje nurodytų atvejų, perkančiosios organizacijos pripažįsta toliau nurodytus dalykus:

a)

kalbant apie to straipsnio 1 dalį – išrašo iš atitinkamo registro, pvz., teismo bylų registro, pateikimą arba vietoj šio išrašo – valstybės narės ar kilmės šalies arba šalies, kurioje ekonominės veiklos vykdytojas yra įsisteigęs, kompetentingos teisminės arba administracinės institucijos išduotą lygiavertį dokumentą, įrodantį, kad tie reikalavimai yra įvykdyti;

b)

kalbant apie to straipsnio 2 dalį ir 4 dalies b punktą – valstybės narės ar atitinkamos šalies kompetentingos valdžios institucijos išduotą pažymą.

Kai valstybė narė ar atitinkama šalis neišduoda tokių dokumentų ar pažymų arba jie neapima visų atvejų, nurodytų 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 4 dalies b punkte, juos gali pakeisti priesaikos deklaracija arba valstybėse narėse ar šalyse, kuriose nėra nuostatų dėl priesaikos deklaracijos, iškilminga deklaracija, kurią atitinkamas asmuo pateikė kompetentingai teisminei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai valstybėje narėje ar kilmės šalyje arba valstybėje narėje ar šalyje, kurioje ekonominės veiklos vykdytojas yra įsisteigęs.

Atitinkamais atvejais valstybė narė pateikia oficialią deklaraciją, kurioje nurodoma, kad šioje dalyje nurodyti dokumentai ar pažymos yra neišduodami ar kad jie neapima visų 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 4 dalies b punkte nurodytų atvejų. Tokias oficialias deklaracijas galima gauti per 61 straipsnyje nurodytą internetinę pažymų saugyklą („e-Certis“).

3.   Ekonominės veiklos vykdytojo ekonominės ir finansinės būklės įrodymai paprastai gali būti pateikiami su vienu ar daugiau XII priedo I dalyje išvardytais dokumentais.

Kai ekonominės veiklos vykdytojas dėl pagrįstos priežasties negali pateikti perkančiosios organizacijos prašomų dokumentų, savo ekonominę ir finansinę būklę jis gali įrodyti bet kokiu kitu dokumentu, kurį perkančioji organizacija laiko tinkamu.

4.   Ekonominės veiklos vykdytojo techninių pajėgumų įrodymus galima pateikti viena ar daugiau iš XII priedo II dalyje išvardytų priemonių, atsižvelgiant į darbų, prekių arba paslaugų pobūdį, kiekį ar svarbą ir jų paskirtį.

5.   Valstybės narės kitų valstybių narių prašymu pateikia joms visą informaciją, susijusią su 57 straipsnyje išvardytais pašalinimo pagrindais, 58 straipsnyje nurodytu konkurso dalyvių tinkamumu vykdyti profesinę veiklą, finansiniais ir techniniais pajėgumais, ir informaciją, susijusią su šiame straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

61 straipsnis

Internetinė pažymų saugykla („e-Certis“)

1.   Kad sudarytų palankesnes sąlygas rengti tarpvalstybinius konkursus, valstybės narės užtikrina, jog informacija apie pažymas ir kitas dokumentinių įrodymų formas, pateikiamas Komisijos sukurtoje „e-Certis“, būtų nuolat atnaujinama.

2.   Perkančiosios organizacijos naudojasi „e-Certis“ ir visų pirma reikalauja tokių rūšių pažymų arba tokių dokumentinių įrodymų formų, kuriuos apima „e-Certis“.

3.   Komisija saugykloje „e-Certis“ pateikia EBVPD dokumentą visomis kalbomis.

62 straipsnis

Kokybės užtikrinimo standartai ir aplinkosaugos vadybos standartai

1.   Kai perkančiosios organizacijos reikalauja pateikti nepriklausomų organizacijų išduotas pažymas, kuriomis patvirtinama, kad ekonominės veiklos vykdytojas atitinka tam tikrus kokybės užtikrinimo standartus, įskaitant dėl prieinamumo neįgaliesiems, jos nurodo kokybės užtikrinimo sistemas, grindžiamas atitinkamomis akredituotų organizacijų sertifikuotomis Europos standartų serijomis. Jos pripažįsta lygiavertes kitose valstybėse narėse įsteigtų organizacijų pažymas. Jos taip pat pripažįsta kitus lygiaverčių kokybės užtikrinimo priemonių įrodymus, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas neturėjo galimybės gauti tokių pažymų per atitinkamą laikotarpį dėl nuo to ekonominės veiklos vykdytojo nepriklausančių priežasčių, su sąlyga, kad ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, jog siūlomos kokybės užtikrinimo priemonės atitinka reikiamus kokybės užtikrinimo standartus.

2.   Kai perkančiosios organizacijos reikalauja pateikti nepriklausomų organizacijų parengtas pažymas, kuriomis patvirtinama, kad ekonominės veiklos vykdytojas atitinka tam tikras aplinkosaugos vadybos sistemas arba standartus, jie nurodo Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (toliau – EMAS) arba kitas aplinkosaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 45 straipsnį, arba kitus aplinkosaugos vadybos standartus, grindžiamus atitinkamais akredituotų organizacijų Europos arba tarptautiniais standartais. Jos pripažįsta lygiavertes kitose valstybėse narėse įsteigtų organizacijų pažymas.

Kai ekonominės veiklos vykdytojas akivaizdžiai neturėjo galimybės gauti tokių pažymų arba negali jų gauti per atitinkamą laikotarpį dėl su tuo ekonominės veiklos vykdytoju nesusijusių priežasčių, perkančioji organizacija taip pat pripažįsta kitus aplinkosaugos vadybos priemonių įrodymus, su sąlyga, kad ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, jog šios priemones yra lygiavertės pagal taikytiną aplinkosaugos vadybos sistemą ar standartą reikalaujamoms priemonėms.

3.   Valstybės narės kitų valstybių narių prašymu pagal 86 straipsnį pateikia visą informaciją, susijusią su dokumentais, kurie pateikti kaip 1 ir 2 dalyje nurodytų kokybės ir aplinkosaugos standartų laikymosi įrodymas.

63 straipsnis

Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu

1.   Pagal 58 straipsnio 3 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, ir pagal 58 straipsnio 4 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su techniniu ir profesiniu pajėgumu, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamais atvejais dėl konkrečios sutarties gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio. Tačiau kriterijų, susijusių su išsilavinimu ir profesinėmis kvalifikacijomis, kaip nustatyta XII priedo II dalies f punkte, arba su atitinkama profesine patirtimi, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai gali remtis kitų subjektų pajėgumu tik tuo atveju, kai pastarieji atliks tuos darbus ar teiks tas paslaugas, kuriems reikalaujama šių pajėgumų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumu, jis perkančiajai organizacijai turi įrodyti, pavyzdžiui, pateikdamas šių subjektų tuo tikslu patvirtintą įsipareigojimą, kad jis turės reikiamus išteklius.

Perkančioji organizacija pagal 59, 60 ir 61 straipsnius patikrina, ar subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis ekonominės veiklos vykdytojas, tenkina atitinkamus atrankos kriterijus ir ar nėra pašalinimo pagrindų pagal 57 straipsnį. Perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kuris netenkina atitinkamo atrankos kriterijaus arba kurio atžvilgiu yra privalomų pašalinimo pagrindų. Perkančioji organizacija gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad ji reikalautų, jog ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų.

Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, atžvilgiu, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą.

Tomis pačiomis sąlygomis 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų subjektų pajėgumu.

2.   Darbų pirkimo sutarčių, paslaugų pirkimo sutarčių ir įrengimo ar montavimo operacijų pagal prekių pirkimo sutartį atveju perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis, o kai pasiūlymą teikia 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė – tos grupės dalyvis.

64 straipsnis

Oficialūs patvirtintų ekonominės veiklos vykdytojų sąrašai ir įstaigų, įsteigtų pagal privačiąją arba viešąją teisę, atliekamas sertifikavimas

1.   Valstybės narės gali sudaryti ar pildyti oficialius patvirtintų rangovų, tiekėjų arba paslaugų teikėjų sąrašus arba numatyti sertifikavimo įstaigų pagal Europos sertifikavimo standartus atliekamą sertifikavimą, kaip apibrėžta VII priede.

Jos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša sertifikavimo įstaigos arba už oficialius sąrašus atsakingos įstaigos adresą, kuriuo siunčiamos paraiškos.

2.   Valstybės narės įtraukimo į 1 dalyje nurodytus oficialius sąrašus ir sertifikavimo įstaigų atliekamo sertifikatų išdavimo sąlygas suderina su šio poskirsnio nuostatomis.

Valstybės narės tas sąlygas taip pat pritaiko prie 63 straipsnio, jei registracijos paraiškas pateikia grupei priklausantys ekonominės veiklos vykdytojai, kurie teigia, kad išteklius jiems suteikia kitos grupės įmonės. Tokiais atvejais tie veiklos vykdytojai oficialų sąrašą sudarančiai institucijai įrodo, kad jie disponuos tais ištekliais per visą pažymos, kuria patvirtinama jų registracija oficialiame sąraše, galiojimo laikotarpį ir kad per šį laikotarpį tos bendrovės ir toliau atitiks kokybinės atrankos reikalavimus, kuriuos apima oficialus sąrašas arba pažyma, kuriais veiklos vykdytojai remiasi registracijai pagrįsti.

3.   Į oficialius sąrašus įtraukti arba pažymą turintys ekonominės veiklos vykdytojai dėl kiekvienos sutarties perkančiajai organizacijai gali teikti kompetentingos valdžios institucijos išduotą registracijos pažymą arba kompetentingos sertifikavimo įstaigos išduotą pažymą.

Tose pažymose pateikiamos nuorodos, dėl kurių tie ekonominės veiklos vykdytojai galėjo būti įtraukti į oficialų sąrašą arba gauti pažymą, ir nurodomas jų klasifikavimas tame sąraše.

4.   Kompetentingų įstaigų patvirtinta registracija oficialiuose sąrašuose arba sertifikavimo įstaigos išduota pažyma yra pagrindas daryti prielaidą, kad įvykdyti atitinkami kokybinės atrankos reikalavimai, kuriuos apima oficialus sąrašas arba pažyma.

5.   Informacija, apie kurią galima spręsti iš registracijos oficialiuose sąrašuose arba sertifikavimo, negalima abejoti, jei tam nėra pagrindo. Iš bet kurio įregistruoto ekonominės veiklos vykdytojo gali būti reikalaujama papildomos pažymos apie socialinio draudimo įmokų ir mokesčių sumokėjimą, jeigu priimtas sprendimas skirti sutartį.

Kitų valstybių narių perkančiosios organizacijos 3 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą taiko tik ekonominės veiklos vykdytojams, įsisteigusiems valstybėje narėje, kurioje yra sudaromas oficialus sąrašas.

6.   Kokybinės atrankos kriterijų, kuriuos apima oficialus sąrašas arba pažyma, įrodymo reikalavimai atitinka 60 straipsnį ir, jei taikytina, 62 straipsnį. Iš kitų valstybių narių ekonominės veiklos vykdytojų dėl įtraukimo į oficialų sąrašą arba jų sertifikavimo nereikalaujama jokių kitų įrodymų ar deklaracijų, išskyrus tuos, kurių reikalaujama iš nacionalinių ekonominės veiklos vykdytojų.

Ekonominės veiklos vykdytojai gali bet kada kreiptis dėl registracijos oficialiame sąraše arba dėl pažymos išdavimo. Apie oficialų sąrašą sudarančios institucijos arba kompetentingos sertifikavimo įstaigos sprendimą jiems pranešama per pagrįstai trumpą laikotarpį.

7.   Kitų valstybių narių ekonominės veiklos vykdytojai neprivalo atlikti tokios registracijos arba gauti pažymos, kad galėtų dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiavertes kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų pažymas. Jos taip pat pripažįsta lygiavertes įrodinėjimo priemones.

8.   Valstybės narės kitų valstybių narių prašymu suteikia joms informaciją, susijusią su dokumentais, kurie pateikti kaip įrodymas, kad ekonominės veiklos vykdytojai atitinka įtraukimo į patvirtintų ekonominės veiklos vykdytojų oficialų sąrašą reikalavimus, arba kaip įrodymas, kad kitos valstybės narės ekonominės veiklos vykdytojai turi lygiavertę pažymą.

2   poskirsnis

Kandidatų, pasiūlymų ir sprendimų skaičiaus sumažinimas

65 straipsnis

Kandidatų, kurių kvalifikacija tinkama pakviesti dalyvauti konkurse, skaičiaus sumažinimas

1.   Kai rengiamas ribotas konkursas, konkurso procedūra su derybomis, konkurencinis dialogas ir inovacijų partnerystės, perkančiosios organizacijos gali apriboti kandidatų, kurie atitinka atrankos kriterijus ir kuriuos jos pakvies pateikti pasiūlymus arba dalyvauti dialoge, skaičių, su sąlyga, kad yra minimalus tinkamų kandidatų skaičius pagal 2 dalį.

2.   Perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus arba taisykles, kurias jos ketina taikyti, minimalų ketinamų kviesti kandidatų skaičių ir, jei taikytina, maksimalų jų skaičių.

Kai rengiamas ribotas konkursas, turi būti bent penki kandidatai. Kai rengiama konkurso procedūra su derybomis, konkurencinis dialogas ir inovacijų partnerystė, turi būti bent trys kandidatai. Bet kuriuo atveju pakviestų kandidatų skaičius turi būti toks, kurio pakaktų tikrai konkurencijai užtikrinti.

Perkančiosios organizacijos pakviečia tiek kandidatų, kad jų skaičius prilygtų bent minimaliam skaičiui. Vis dėlto kai atrankos kriterijus ir būtinąjį pajėgumų lygį, nurodytą 58 straipsnio 5 dalyje, atitinkančių kandidatų yra mažiau nei nustatytas minimalus skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti konkursą ir pakviesti reikalaujamus pajėgumus turinčius kandidatus. Tai pačiai procedūrai perkančioji organizacija neįtraukia kitų ekonominės veiklos vykdytojų, nepateikusių prašymų dalyvauti, arba reikiamo pajėgumo neturinčių kandidatų.

66 straipsnis

Pasiūlymų ir sprendimų skaičiaus sumažinimas

Kai perkančiosios organizacijos pasinaudoja galimybe sumažinti pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, kaip numatyta 29 straipsnio 6 dalyje, arba aptartinų sprendimų, kaip numatyta 30 straipsnio 4 dalyje, skaičių, jos tai daro taikydamos pirkimo dokumentuose nurodytus skyrimo kriterijus. Galutiniame etape patvirtinamas pasiūlymų ar sprendimų skaičius turi užtikrinti tikrą konkurenciją, jeigu tik yra pakankamai pasiūlymų, sprendimų ar tinkamų kandidatų.

3   poskirsnis

Sutarties skyrimas

67 straipsnis

Sutarties skyrimo kriterijai

1.   Nedarant poveikio nacionaliniams įstatymams ar kitiems teisės aktams dėl tam tikrų prekių kainos arba atlygio už tam tikras paslaugas, perkančiosios organizacijos sprendimą skirti viešąsias sutartis grindžia ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

2.   Perkančiosios organizacijos nuomone ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas kainos ar išlaidų pagrindu, taikant išlaidų efektyvumo metodą, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudų metodą pagal 68 straipsnį, ir gali apimti geriausią kainos ir kokybės santykį, kuris įvertinamas remiantis kriterijais, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius aspektus, susijusius su atitinkamos viešosios sutarties dalyku. Tokie kriterijai, pavyzdžiui, gali būti:

a)

kokybė, įskaitant techninius privalumus, estetinės ir funkcinės charakteristikos, prieinamumas, tinkamumas visiems naudotojams, socialinės, aplinkosauginės ir inovacinės charakteristikos bei prekyba ir jos sąlygos;

b)

sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimas, kvalifikacija ir patirtis tais atvejais, kai paskirtų darbuotojų kokybė gali daryti didelį poveikį sutarties vykdymo lygiui, arba

c)

garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo sąlygos, kaip antai pristatymo data, pristatymo procesas ir pristatymo laikotarpis arba užbaigimo laikotarpis.

Išlaidų veiksnys taip pat gali būti išreikštas fiksuota kaina arba fiksuotomis išlaidomis, kurių pagrindu ekonominės veiklos vykdytojai konkuruos tik dėl kokybės kriterijų.

Valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi arba gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims.

3.   Laikoma, kad sutarties skyrimo kriterijai yra susieti su viešosios sutarties dalyku, kai jie susiję su darbais, kurie turi būti atliekami, prekėmis, kurios turi būti tiekiamos, arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos pagal tą sutartį visais atžvilgiais ir visais jų gyvavimo ciklo etapais, įskaitant veiksnius, susijusius su:

a)

konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos procesu arba

b)

konkrečiu kito jų gyvavimo ciklo etapo procesu,

net jei tokie veiksniai neapima jų daiktinės materijos.

4.   Sutarties skyrimo kriterijais perkančiajai organizacijai nesuteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Jais užtikrinama veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie pateikiami kartu su specifikacijomis, pagal kurias galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją, siekiant įvertinti, kokia apimtimi pasiūlymai atitinka skyrimo kriterijus. Kilus abejonių, perkančiosios organizacijos veiksmingai tikrina informacijos tikslumą ir konkurso dalyvių pateiktus įrodymus.

5.   Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo kiekvienam pasirinktam kriterijui teikiamą santykinį lyginamąjį svorį, kad nustatytų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai tai nustatoma remiantis tik kaina.

Tie lyginamieji svoriai gali būti išreikšti nustatant intervalą su atitinkama maksimalia apimtimi.

Kai dėl objektyvių priežasčių lyginamojo svorio taikyti neįmanoma, perkančioji organizacija kriterijus nurodo mažėjančios svarbos tvarka.

68 straipsnis

Gyvavimo ciklo sąnaudos

1.   Gyvavimo ciklo sąnaudos tiek, kiek tinkama, apima toliau nurodytų išlaidų dalis ar visas išlaidas per visą produkto, paslaugos ar darbų gyvavimo ciklą:

a)

perkančiajai organizacijai ar kitiems naudotojams tenkančias išlaidas, kaip antai:

i)

su įsigijimu susijusias išlaidas;

ii)

naudojimo išlaidas, kaip antai energijos ir kitų išteklių vartojimą;

iii)

priežiūros išlaidas;

iv)

gyvavimo ciklo pabaigos išlaidas, kaip antai surinkimo ir perdirbimo išlaidas;

b)

išlaidas dėl išorinių aplinkos veiksnių, susijusias su produktu, paslauga arba darbais per jų gyvavimo ciklą, su sąlyga, kad galima nustatyti ir patikrinti jų piniginę vertę; tokios išlaidos gali apimti su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir kitais išmetamais teršalais susijusias išlaidas ir kitas klimato kaitos mažinimo išlaidas.

2.   Kai perkančiosios organizacijos išlaidas apskaičiuoja taikydamos gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, jos pirkimo dokumentuose nurodo, kokius duomenis turi pateikti konkurso dalyviai, ir metodą, kurį perkančioji organizacija naudos gyvavimo ciklo sąnaudoms apskaičiuoti remdamasi tais duomenimis.

Metodas, naudojamas išlaidoms dėl išorinių aplinkos veiksnių apskaičiuoti, turi atitikti visas toliau nurodytas sąlygas:

a)

jis grindžiamas objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais. Visų pirma, kai jis nebuvo nustatytas pakartotiniam ar nuolatiniam taikymui, jis neturi būti toks, jog būtų sudarytos nepagrįstai palankios ar nepalankios sąlygos tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams;

b)

jis prieinamas visoms suinteresuotosioms šalims;

c)

prašomus duomenis gali pateikti įprasto pareigingumo ekonominės veiklos vykdytojai dėdami pagrįstas pastangas, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus iš trečiųjų šalių, kurios yra SVP ar kitų tarptautinių susitarimų, kurie yra privalomi Sąjungai, šalys.

3.   Kai tik Sąjungos teisėkūros procedūra priimtu aktu bendrasis gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo metodas padaromas privalomu, tas bendrasis metodas taikomas gyvavimo ciklo sąnaudoms apskaičiuoti.

Tokių teisėkūros procedūra priimtų aktų ir prireikus juos papildančių deleguotųjų aktų sąrašas pateikiamas XIII priede. Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl to sąrašo atnaujinimo, kai sąrašą būtina atnaujinti dėl naujų teisės aktų, kuriais bendrasis metodas padaromas privalomu, priėmimo arba esamų teisės aktų panaikinimo ar dalinio keitimo.

69 straipsnis

Pasiūlyta neįprastai maža kaina

1.   Perkančiosios organizacijos reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai paaiškintų pasiūlyme nurodytą kainą arba išlaidas, kai pasiūlyta kaina atrodo neįprastai maža darbų, prekių ar paslaugų atžvilgiu.

2.   1 dalyje nurodyti paaiškinimai visų pirma gali būti susiję su:

a)

gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonominiu aspektu;

b)

pasirinktais techniniais sprendimais arba konkurso dalyviui prieinamomis išskirtinai palankiomis sąlygomis tiekti produktus, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

c)

konkurso dalyvio siūlomų darbų, prekių ar paslaugų originalumu;

d)

18 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų laikymusi;

e)

71 straipsnyje nurodytų pareigų laikymusi;

f)

konkurso dalyvio galimybe gauti valstybės pagalbą.

3.   Perkančioji organizacija įvertina pateiktą informaciją, kreipdamasi į konkurso dalyvį. Ji gali atmesti pasiūlymą tik tuo atveju, kai pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti pasiūlytą mažą kainą arba sąnaudas, atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytus aspektus.

Perkančiosios organizacijos atmeta pasiūlymą, kai nustato, kad pasiūlyta kaina neįprastai maža todėl, kad pasiūlymas neatitinka taikytinų 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų.

4.   Kai perkančioji organizacija nustato, jog pasiūlyta kaina neįprastai maža todėl, kad konkurso dalyvis gavo valstybės pagalbą, pasiūlymas gali būti atmestas vien dėl tos priežasties tik po konsultacijų su konkurso dalyviu, kai jis per perkančiosios organizacijos nustatytą pakankamą laikotarpį negali įrodyti, jog ši pagalba buvo suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnyje. Kai perkančioji organizacija atmeta pasiūlymą tokiomis aplinkybėmis, ji apie tai praneša Komisijai.

5.   Valstybės narės kitų valstybių narių prašymu administracinio bendradarbiavimo tvarka pateikia joms turimą informaciją, kaip antai įstatymus ir kitus teisės aktus, visuotinai taikytinas kolektyvines sutartis ar nacionalinius techninius standartus, susijusius su įrodymais ir dokumentais, pateiktais dėl 2 dalyje išvardytų aspektų.

IV   SKYRIUS

Sutarties įvykdymas

70 straipsnis

Sutarčių įvykdymo sąlygos

Perkančiosios organizacijos gali nustatyti specialias sąlygas, susijusias su sutarties įvykdymu, su sąlyga, kad jos susietos su sutarties dalyku, kaip apibrėžta 67 straipsnio 3 dalyje, ir nurodytos kvietime dalyvauti konkurse arba pirkimo dokumentuose. Tos sąlygos gali apimti ekonominius, su inovacijomis susijusius, aplinkosaugos, socialinius ar su užimtumu susijusius aspektus.

71 straipsnis

Subranga

1.   Kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, veikdamos pagal savo atsakomybę ir kompetenciją, imdamosi atitinkamų veiksmų užtikrina, kad subrangovai laikytųsi 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų.

2.   Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija gali prašyti arba valstybės narės gali būti įpareigota konkurso dalyvio prašyti pasiūlyme nurodyti visas sutarties dalis, kurias jis ketina subrangos sutartimi pavesti atlikti trečiosioms šalims, ir visus siūlomus subrangovus.

3.   Valstybės narės gali nustatyti, kad subrangovo prašymu ir jeigu tai įmanoma dėl sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija tiesiogiai subrangovui pervestų mokėtinas sumas už ekonominės veiklos vykdytojui, kuriam skirta viešųjų pirkimų sutartis (pagrindiniam rangovui) suteiktas paslaugas, patiektas prekes arba atliktus darbus. Tokios priemonės, be kita ko, gali būti atitinkami mechanizmai, kuriuos taikydamas pagrindinis rangovas galėtų prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. To mokėjimo būdo tvarka nustatoma pirkimo dokumentuose.

4.   1–3 dalimis nedaromas poveikis pagrindinio rangovo atsakomybei.

5.   Darbų pirkimo sutarčių ir paslaugų, kurios turi būti teikiamos objekte tiesiogiai prižiūrint perkančiajai organizacijai, atveju paskyrus sutartį ir ne vėliau kaip nuo tada, kai sutartis pradedama vykdyti, perkančioji organizacija reikalauja, kad pagrindinis rangovas perkančiajai organizacijai nurodytų savo subrangovų, kurie dalyvauja atliekant tokius darbus ar teikiant tokias paslaugas, pavadinimus, kontaktinius duomenis ir teisinius atstovus tiek, kiek ta informacija tuo metu jau yra žinoma. Perkančioji organizacija reikalauja, kad pagrindinis rangovas ją informuotų apie visus tos informacijos pasikeitimus visu sutarties laikotarpiu, taip pat praneštų būtiną informaciją apie visus naujus subrangovus, kuriuos jis vėliau įtraukia į tokių darbų atlikimą ar paslaugų teikimą.

Nepaisant pirmos pastraipos, valstybės narės gali tiesiogiai pagrindiniam rangovui nustatyti pareigą teikti reikiamą informaciją.

Prireikus, šio straipsnio 6 dalies b punkto tikslais prie reikiamos informacijos pridedamos subrangovų savideklaracijos, kaip numatyta 59 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 8 dalimi įgyvendinimo priemonėmis gali būti nustatyta, kad subrangovai, kurie pristatomi po to, kai skiriama sutartis, pateiktų ne savideklaracijas, o pažymėjimus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus.

Pirma pastraipa netaikoma prekių tiekėjams.

Perkančiosios organizacijos gali išplėsti arba gali būti valstybių narių įpareigotos išplėsti pirmoje pastraipoje numatytų pareigų taikymą, pavyzdžiui:

a)

prekių pirkimo sutartims, paslaugų pirkimo sutartims, nesusijusioms su paslaugomis, kurios turi būti teikiamos objektuose tiesiogiai prižiūrint perkančiajai organizacijai, arba prekių tiekėjams, įtrauktiems į darbų ar paslaugų pirkimo sutartis;

b)

pagrindinio rangovo subrangovų subrangovams arba dar žemesnėje subrangos grandyje esantiems subrangovams.

6.   Siekiant išvengti 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų pažeidimų, galima imtis atitinkamų priemonių, kaip antai:

a)

kai valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytas subrangovų ir pagrindinio rangovo bendrosios atsakomybės mechanizmas, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad atitinkamos taisyklės būtų taikomos laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų;

b)

perkančiosios organizacijos, vadovaudamosi 59, 60 ir 61 straipsniais, gali patikrinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos patikrinti, ar yra subrangovams taikytinų pašalinimo pagrindų pagal 57 straipsnį. Tokiais atvejais perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą, kurio atžvilgiu atlikto patikrinimo rezultatai rodo, jog yra privalomų pašalinimo pagrindų. Perkančioji organizacija gali reikalauti arba gali būti valstybės narės įpareigota reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą, kurio atžvilgiu atlikto patikrinimo rezultatai rodo, kad yra neprivalomų pašalinimo pagrindų.

7.   Valstybės narės gali numatyti griežtesnes atsakomybės taisykles pagal nacionalinę teisę arba imtis papildomų priemonių pagal nacionalinę teisę dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams, pavyzdžiui, numatydamos nuostatas dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams jiems nebūtinai prašant tokio tiesioginio mokėjimo.

8.   Valstybės narės, nusprendusios numatyti priemones pagal 3, 5 ar 6 dalis, įstatymais ar kitais teisės aktais ir atsižvelgdamos į Sąjungos teisę, apibrėžia tų priemonių įgyvendinimo sąlygas. Tą darydamos valstybės narės gali apriboti jų taikymą, pavyzdžiui, numatyti, kad jos bus taikomos tik tam tikroms sutarčių rūšims, tam tikroms perkančiųjų organizacijų ar ekonominės veiklos vykdytojų kategorijoms arba pradedant nuo tam tikrų sumų.

72 straipsnis

Sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu

1.   Sutartys ir preliminariosios sutartys gali būti keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

kai pakeitimai, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, buvo numatyti pradiniuose pirkimo dokumentuose apibrėžtose aiškiose, tiksliose ir nedviprasmiškose peržiūros nuostatose, kurios, be kita ko, gali apimti nuostatas dėl kainos persvarstymo, arba pasirinkimo galimybėse. Tokiose nuostatose nurodoma galimų pakeitimų arba pasirinkimo galimybių taikymo sritis, pobūdis ir galimos jų taikymo sąlygos. Jose nenumatomi pakeitimai arba pasirinkimo galimybės, dėl kurių pasikeistų bendras sutarties arba preliminariosios sutarties pobūdis;

b)

perkant iš pradinio rangovo papildomus darbus, paslaugas ar prekes, kurie tapo būtini, bet kurie nebuvo įtraukti į pradinį pirkimą, jei:

i)

rangovo keisti negalima dėl ekonominių ar techninių priežasčių, pavyzdžiui, dėl sukeičiamumo arba sąveikumo su esama įranga, paslaugomis arba įrenginiais, įsigytais vykdant pradinį pirkimą, reikalavimų, ir

ii)

pakeitus rangovą perkančiajai organizacijai kiltų didelių nepatogumų arba dėl to būtų dubliuojama nemažai jo išlaidų.

Vis dėlto bet koks kainos padidėjimas neturi viršyti 50 % pradinės sutarties vertės. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, ta riba taikoma kiekvieno pakeitimo vertei. Tokiais iš eilės daromais pakeitimais nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo;

c)

kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

i)

būtinybė daryti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti;

ii)

dėl pakeitimo nepasikeičia bendras sutarties pobūdis;

iii)

kainos padidėjimas neviršija 50 % pradinės sutarties arba preliminariosios sutarties vertės. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, ta riba taikoma kiekvieno pakeitimo vertei. Tokiais iš eilės daromais pakeitimais nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo;

d)

kai rangovas, kuriam perkančioji organizacija iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu dėl vienos iš šių priežasčių:

i)

nedviprasmiškos nuostatos dėl sutarties peržiūros arba pasirinkimo galimybės, laikantis a punkto;

ii)

jeigu dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo visas arba dalį pradinio rangovo teisių perima kitas ekonominės veiklos vykdytojas, atitinkantis pradinius kokybinės atrankos kriterijus, su sąlyga, kad dėl to nereikia daryti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo, arba

iii)

kai pati perkančioji organizacija prisiima pagrindinio rangovo pareigas jo subrangovų atžvilgiu, jei tokia galimybė numatyta nacionalinės teisės aktuose atsižvelgiant į 71 straipsnį;

e)

kai pakeitimai, neatsižvelgiant į jų vertę, nėra esminiai, kaip apibrėžta 4 dalyje.

Perkančiosios organizacijos, pakeitusios sutartį šios pastraipos b ir c punktuose nustatytais atvejais, tuo tikslu paskelbia skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tokiame skelbime pateikiama V priedo G dalyje nustatyta informacija ir jis skelbiamas pagal 51 straipsnį.

2.   Be to, sutartys gali būti taip pat keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą, nereikalaujant patikrinti, ar įvykdytos 4 dalies a–d punktuose nustatytos sąlygos, kai pakeitimo vertė neviršija šių abiejų verčių:

i)

4 straipsnyje nustatytų vertės ribų ir

ii)

10 % pradinės sutarties vertės paslaugų ir prekių pirkimo sutarčių atveju ir 15 % pradinės sutarties vertės darbų pirkimo sutarčių atveju.

Vis dėlto pakeitimu neturi būti keičiamas bendras sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, vertė nustatoma pagal iš eilės daromų pakeitimų grynąją kumuliacinę vertę.

3.   Tais atvejais, kai į sutartį įtraukiama indeksavimo sąlyga, siekiant apskaičiuoti 2 dalyje ir 1 dalies b bei c punktuose nurodytą kainą, atnaujinta kaina yra pamatinė vertė.

4.   Sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal 1 dalies e punktą, kai dėl jo iš esmės pasikeičia sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, palyginti su pradine sutartimi. Bet kuriuo atveju, nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, pakeitimas laikomas esminiu, kai įvykdoma viena ar daugiau iš šių sąlygų:

a)

pakeitimu nustatomos sąlygos, dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę pirkimo procedūrą, būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba priimti kitą pasiūlymą nei iš pradžių priimtas, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi papildomų dalyvių;

b)

pakeitimu rangovo naudai pakeičiama sutarties arba preliminariosios sutarties ekonominė pusiausvyra taip, kaip nebuvo numatyta pradinėje sutartyje arba preliminariojoje sutartyje;

c)

pakeitimu labai išplečiama sutarties arba preliminariosios sutarties taikymo sritis;

d)

kai rangovas, kuriam perkančioji organizacija iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu kitais atvejais, nei numatytieji pagal 1 dalies d punktą.

5.   Viešosios sutarties ar preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu darant kitus jos nuostatų pakeitimus nei numatyti 1 ir 2 dalyse, reikalaujama vykdyti naują pirkimo procedūrą pagal šią direktyvą.

73 straipsnis

Sutarčių nutraukimas

Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos bent toliau nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu, kai:

a)

sutartis buvo iš esmės pakeista ir dėl to turėjo būti reikalaujama vykdyti naują pirkimo procedūrą pagal 72 straipsnį;

b)

skiriant sutartį rangovas buvo vienoje iš 57 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų ir todėl jis turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros;

c)

sutartis neturėjo būti paskirta rangovui, atsižvelgiant į rimtą pagal Sutartis ir šią direktyvą nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą, kurį pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal SESV 258 straipsnį.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS PIRKIMO PROCEDŪROS

I   SKYRIUS

Socialinės ir kitos specialios paslaugos

74 straipsnis

Socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių skyrimas

XIV priede išvardytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų viešosios sutartys skiriamos šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai sutarčių vertė yra lygi 4 straipsnio d punkte nurodytai vertės ribai arba ją viršija.

75 straipsnis

Skelbimų paskelbimas

1.   Perkančiosios organizacijos, ketinančios skirti viešąją sutartį dėl 74 straipsnyje nurodytų paslaugų, savo ketinimą paskelbia naudodamos kurią nors iš šių priemonių:

a)

skelbimą apie pirkimą, kuriame pateikiama V priedo H dalyje nurodyta informacija, laikydamosi 51 straipsnyje nurodytų standartinių formų, arba

b)

išankstinį informacinį skelbimą, kuris skelbiamas nuolat ir kuriame pateikiama V priedo I dalyje nustatyta informacija. Išankstiniame informaciniame skelbime konkrečiai nurodomos paslaugų, kurios bus skirtinų sutarčių dalykas, rūšys. Jame nurodoma, kad sutartys bus skiriamos neskelbiant kito skelbimo, o suinteresuotieji ekonominės veiklos vykdytojai kviečiami pareikšti savo susidomėjimą raštu.

Vis dėlto pirma pastraipa netaikoma, kai viešojo paslaugų pirkimo sutarties skyrimui galėjo būti taikomos derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą laikantis 32 straipsnio.

2.   Perkančiosios organizacijos, paskyrusios viešąją sutartį dėl 74 straipsnyje nurodytų paslaugų, pirkimo procedūros rezultatus paskelbia skelbime apie sutarties skyrimą, kuriame pateikiama V priedo J dalyje nurodyta informacija, laikydamosi 51 straipsnyje nurodytų standartinių formų. Tačiau jos gali sugrupuoti tokius skelbimus kas ketvirtį. Tuo atveju jos išsiunčia sugrupuotus skelbimus per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

3.   Priimdama įgyvendinimo aktus Komisija nustato šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas standartines formas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 89 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4.   Šiame straipsnyje nurodyti skelbimai skelbiami pagal 51 straipsnį.

76 straipsnis

Sutarčių skyrimo principai

1.   Valstybės narės nustato nacionalines sutarčių skyrimo pagal šį skyrių taisykles siekdamos užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos laikytųsi skaidrumo ir ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiškumo principų. Valstybės narės gali savarankiškai nustatyti taikytinas procedūrines taisykles, jeigu tokiomis taisyklėmis perkančiosioms organizacijoms leidžiama atsižvelgti į atitinkamų paslaugų specifiką.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos galėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti paslaugų kokybę, tęstinumą, prieinamumą, įperkamumą, galimybę jas gauti ir visapusiškumą, įvairių naudotojų kategorijų, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas grupes, konkrečius poreikius, naudotojų įtraukimą ir įgalinimą bei inovacijas. Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad paslaugų teikėjas pasirenkamas vadovaujantis geriausio kainos ir kokybės santykio pasiūlymu, atsižvelgiant į socialinių paslaugų kokybės ir tvarumo kriterijus.

77 straipsnis

Rezervuotos sutartys tam tikrų paslaugų atveju

1.   Valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos gali rezervuoti teisę organizacijoms dalyvauti viešųjų sutarčių skyrimo procedūrose tik tų 74 straipsnyje nurodytų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų atveju, kurių BVPŽ kodai yra 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8.

2.   1 dalyje nurodyta organizacija turi atitikti visas šias sąlygas:

a)

jos tikslas yra vykdyti viešųjų paslaugų misiją, susijusią su 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimu;

b)

pelnas reinvestuojamas siekiant organizacijos tikslo. Kai pelnas yra paskirstomas ar perskirstomas, tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į dalyvavimo veiksnius;

c)

sutartį vykdančios organizacijos valdymo ar nuosavybės teisių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisių ar dalyvavimo principais arba reikalaujama aktyvaus darbuotojų, naudotojų ar suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir

d)

organizacijai per paskutinius trejus metus atitinkama perkančioji organizacija nėra skyrusi atitinkamų paslaugų pirkimo sutarties pagal šį straipsnį.

3.   Maksimali sutarties trukmė yra ne daugiau nei treji metai.

4.   Kvietime dalyvauti konkurse daroma nuoroda į šį straipsnį.

5.   Nepaisant 92 straipsnio, Komisija įvertina šio straipsnio poveikį ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 18 d.

II   SKYRIUS

Projekto konkursams taikomos taisyklės

78 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas:

a)

projekto konkursams, rengiamiems kaip procedūros, po kurios skiriama viešojo paslaugų pirkimo sutartis, dalis;

b)

projekto konkursams, kurių dalyvius numatyta apdovanoti prizais arba mokėjimais.

4 straipsnyje nurodyta vertės riba šio straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytais atvejais skaičiuojama pagal numatomą viešojo paslaugų pirkimo sutarties vertę be PVM, įskaitant visus galimus prizus arba mokėjimus dalyviams.

Vertės riba šio straipsnio pirmos pastraipos b punkte nurodytais atvejais apima visą prizų ir mokėjimų sumą, įskaitant numatomą viešojo paslaugų pirkimo sutarties, kuri gali būti vėliau sudaryta pagal 32 straipsnio 4 dalį, vertę be PVM, jei perkančioji organizacija skelbime apie konkursą paskelbė ketinimą skirti tokią sutartį.

79 straipsnis

Skelbimai

1.   Perkančiosios organizacijos, ketinančios surengti projekto konkursą, apie savo ketinimą praneša skelbime apie konkursą.

Kai paskui jos ketina skirti paslaugų pirkimo sutartį pagal 32 straipsnio 4 dalį, tai nurodoma skelbime apie konkursą.

2.   Projekto konkursą surengusios perkančiosios organizacijos skelbimą apie konkurso rezultatus išsiunčia pagal 51 straipsnį ir turi galėti įrodyti išsiuntimo datą.

Kai informacijos apie konkurso rezultatus paskelbimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą, prieštarautų viešajam interesui arba pažeistų konkrečios viešosios ar privačiosios įmonės teisėtus komercinius interesus ar galėtų trukdyti sąžiningam paslaugų teikėjų tarpusavio konkuravimui, tokios informacijos galima neskelbti.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti skelbimai skelbiami 51 straipsnio 2–6 dalyse ir 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Juose naudojant standartines formas pateikiama atitinkamai V priedo E ir F dalyse nustatyta informacija.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl standartinių formų nustatymo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 89 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

80 straipsnis

Projekto konkursų rengimo ir dalyvių atrankos taisyklės

1.   Rengdamos projekto konkursus, perkančiosios organizacijos taiko procedūras, pritaikytas pagal I antraštinės dalies ir šio skyriaus nuostatas.

2.   Dalyvavimas projekto konkursuose negali būti ribojamas:

a)

nurodant į valstybės narės teritoriją arba jos dalį;

b)

remiantis tuo, jog pagal valstybės narės, kurioje rengiamas konkursas, teisę reikalaujama, kad dalyviai būtų fiziniai arba juridiniai asmenys.

3.   Kai projekto konkurse leidžiama dalyvauti ribotam dalyvių skaičiui, perkančiosios organizacijos nustato aiškius ir nediskriminacinius atrankos kriterijus. Bet kuriuo atveju dalyvauti pakviestų kandidatų skaičiaus turi pakakti tikrai konkurencijai užtikrinti.

81 straipsnis

Vertinimo komisijos sudėtis

Vertinimo komisiją sudaro tik fiziniai asmenys, kurie yra nepriklausomi nuo konkurso dalyvių. Kai iš konkurso dalyvių reikalaujama konkrečios profesinės kvalifikacijos, bent trečdalis vertinimo komisijos narių turi turėti tą arba lygiavertę kvalifikaciją.

82 straipsnis

Vertinimo komisijos sprendimai

1.   Vertinimo komisija sprendimus priima ar nuomonę reiškia savarankiškai.

2.   Vertinimo komisija nagrinėja kandidatų pateiktus planus ir projektus anonimiškai ir remdamasi tik skelbime apie konkursą nurodytais kriterijais.

3.   Vertinimo komisija į savo narių pasirašomą protokolą surašo projektų eilę, sudaromą atsižvelgus į kiekvieno projekto pranašumus, ir jame pateikia pastabas ir dalykus, kuriuos gali reikėti patikslinti.

4.   Kol vertinimo komisija nėra priėmusi nuomonės ar sprendimo, užtikrinamas anonimiškumas.

5.   Prireikus kandidatų gali būti prašoma atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija įrašė į protokolą, siekiant išsiaiškinti bet kokius projektų aspektus.

6.   Parengiamas išsamus vertinimo komisijos narių ir kandidatų dialogo protokolas.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMAS

83 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1.   Siekdamos veiksmingai užtikrinti tinkamą ir veiksmingą įgyvendinimą, valstybės narės užtikrina, kad bent šiame straipsnyje nustatytas užduotis vykdytų viena ar daugiau valdžios institucijų, įstaigų ar struktūrų. Jos Komisijai nurodo visas tas užduotis vykdyti kompetentingas valdžios institucijas, įstaigas ar struktūras.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų stebima, kaip taikomos viešojo pirkimo taisyklės.

Kai stebėsenos institucijos ar struktūros savo iniciatyva arba gavusios informacijos nustato konkrečius pažeidimus ar sistemines problemas, jos įgaliojamos nurodyti tas problemas nacionalinėms audito institucijoms, teismams arba kitoms atitinkamoms valdžios institucijoms ar struktūroms, kaip antai ombudsmenui, nacionaliniams parlamentams ar jų komitetams.

3.   Stebėsenos veiklos rezultatai pagal 2 dalį skelbiami viešai, naudojant tinkamas informacijos priemones. Šie rezultatai taip pat pateikiami Komisijai. Pavyzdžiui, jie gali būti įtraukti į šios dalies antroje pastraipoje nurodytas stebėsenos ataskaitas.

Ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 18 d., o vėliau – kas trejus metus, valstybės narės pateikia Komisijai stebėsenos ataskaitą, kurioje atitinkamais atvejais pateikiama informacija apie dažniausias netinkamo taikymo ar teisinio netikrumo priežastis, įskaitant galimas struktūrines ar pasikartojančias taisyklių taikymo problemas, apie MVĮ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose lygį ir apie sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rimtų pažeidimų viešųjų pirkimų srityje atvejų prevenciją, nustatymą ir tinkamą pranešimą apie tokius atvejus.

Komisija ne dažniau kaip kas trejus metus gali prašyti valstybių narių pateikti informaciją apie nacionalinės strateginės viešųjų pirkimų politikos praktinį įgyvendinimą.

Šio straipsnio 3 ir 5 dalių tikslais MVĮ suprantamos taip, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (39).

Pagal šią dalį gautų duomenų pagrindu Komisija reguliariai pateikia nacionalinės pirkimų politikos įgyvendinimo ir geriausios praktikos vidaus rinkoje ataskaitą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

būtų galima nemokamai gauti informaciją ir konsultacijas dėl Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aktų aiškinimo ir taikymo, kad perkančiosioms organizacijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma MVĮ, būtų padedama tinkamai taikyti Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles, ir

b)

būtų teikiama parama perkančiosioms organizacijoms planuojant ir vykdant pirkimo procedūras.

5.   Valstybės narės, nedarydamos poveikio Komisijos nustatytoms bendrosioms procedūroms ir darbo metodams, taikomiems jos bendravimui ir ryšiams su valstybėmis narėmis, paskiria kontaktinį punktą bendradarbiavimui su Komisija dėl viešųjų pirkimų teisės aktų taikymo.

6.   Perkančiosios organizacijos bent sutarties galiojimo laikotarpiu saugo visų sudarytų sutarčių kopijas, kai sutarties vertė lygi arba didesnė negu:

a)

1 000 000 EUR viešojo prekių pirkimo ar viešojo paslaugų pirkimo sutarčių atveju;

b)

10 000 000 EUR viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju.

Perkančiosios organizacijos leidžia susipažinti su tomis sutartimis; tačiau gali būti neleidžiama susipažinti su konkrečiais dokumentais ar informacijos dalimis tiek, kiek tokia galimybė numatyta taikytinose Sąjungos ar nacionalinėse taisyklėse dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir duomenų apsaugos ir jose numatytomis sąlygomis.

84 straipsnis

Atskiros sutarčių skyrimo procedūrų ataskaitos

1.   Dėl kiekvienos sutarties ar preliminariosios sutarties, kuriai taikoma ši direktyva, ir kiekvieną kartą, kai yra nustatoma dinaminė pirkimo sistema, perkančiosios organizacijos parengia rašytinę ataskaitą, į kurią įtraukiama bent tokia informacija:

a)

perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas, sutarties, preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos dalykas ir vertė;

b)

atitinkamais atvejais kokybinės atrankos ir (arba) skaičiaus sumažinimo pagal 65 ir 66 straipsnius rezultatai, būtent:

i)

atrinktų kandidatų arba konkurso dalyvių vardai ir pavardės (pavadinimai) ir jų pasirinkimo priežastys;

ii)

atmestų kandidatų arba konkurso dalyvių vardai ir pavardės (pavadinimai) ir jų atmetimo priežastys;

c)

pasiūlymų, kurių kaina nustatyta kaip neįprastai maža, atmetimo priežastys;

d)

konkursą laimėjusio dalyvio vardas ir pavardė (pavadinimas), jo pasiūlymo pasirinkimo priežastys ir, jeigu žinoma, sutarties arba preliminariosios sutarties dalis, kurią konkursą laimėjęs dalyvis ketina subrangos būdu perduoti vykdyti trečiosioms šalims; ir kai tuo metu žinoma, pagrindinio rangovo subrangovų, jei tokių yra, pavadinimai;

e)

apie konkurso procedūras su derybomis ir konkurencinius dialogus – 26 straipsnyje nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios tų procedūrų taikymą;

f)

apie derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą – 32 straipsnyje nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios šios procedūros taikymą;

g)

kai taikoma, priežastys, dėl kurių perkančioji organizacija nusprendė neskirti sutarties ar preliminariosios sutarties arba netaikyti dinaminės pirkimo sistemos;

h)

kai taikoma, priežastys, kodėl pasiūlymų pateikimui naudojo kitas nei elektroninės ryšio priemonės;

i)

kai taikoma, nustatyti interesų konfliktai ir priemonės, kurių dėl to imtasi.

Šios ataskaitos nereikalaujama sutarčių, kai jos sudaromos preliminariųjų sutarčių pagrindu pagal 33 straipsnio 3 dalį arba 33 straipsnio 4 dalies a punktą, atveju.

Jei skelbime apie sutarties skyrimą, parengtame pagal 50 straipsnį arba 75 straipsnio 2 dalį, pateikta pagal šią dalį reikalaujama informacija, perkančiosios organizacijos gali remtis tuo skelbimu.

2.   Perkančiosios organizacijos visų pirkimo procedūrų eigą užfiksuoja dokumentuose, nepriklausomai nuo to, ar jos vykdomos elektroninėmis priemonėmis. Tuo tikslu jos užtikrina, kad būtų saugoma pakankamai dokumentų visais pirkimo procedūros etapais priimtiems sprendimams pagrįsti, kaip antai dokumentai, susiję su ryšių palaikymu su ekonominės veiklos vykdytojais ir vidaus svarstymais, pirkimo dokumentų rengimu, dialogu ar derybomis, jeigu vyko, atranka ir sutarties skyrimu. Dokumentai saugomi bent trejus metus nuo sutarties skyrimo datos.

3.   Ataskaita arba pagrindinės jos dalys pateikiamos Komisijai arba kompetentingoms valdžios institucijoms, įstaigoms ar struktūroms, nurodytoms 83 straipsnyje, kai jos to prašo.

85 straipsnis

Nacionalinės ataskaitos ir statistinė informacija

1.   Komisija peržiūri duomenų, kuriuos galima gauti iš 48, 49, 50, 75 ir 79 straipsniuose nurodytų skelbimų, skelbiamų pagal VIII priedą, kokybę ir išsamumą.

Kai šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų duomenų kokybė ir išsamumas neatitinka pareigų, nustatytų 48 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnyje, 50 straipsnio 1 dalyje, 75 straipsnio 2 dalyje ir 79 straipsnio 3 dalyje, Komisija prašo atitinkamos valstybės narės papildomos informacijos. Atitinkama valstybė narė per pagrįstą laikotarpį suteikia Komisijos prašomą trūkstamą statistinę informaciją.

2.   Ne vėliau kaip 2017 m balandžio 18 d., o vėliau – kas trejus metus, valstybės narės perduoda Komisijai statistinę ataskaitą apie pirkimą, kuriam būtų taikoma ši direktyva, jei jo vertė būtų viršijusi 4 straipsnyje nustatytą atitinkamą vertės ribą, kurioje nurodomas tokio pirkimo agreguotos bendros vertės atitinkamu laikotarpiu apskaičiavimas. Tas apskaičiavimas visų pirma gali būti grindžiamas turimais duomenimis pagal nacionalinius skelbimo reikalavimus arba skaičiavimais pagal imčių modelius.

Ta ataskaita gali būti įtraukta į 83 straipsnio 3 dalyje nurodytą ataskaitą.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie savo institucinę struktūrą, susijusią su šios direktyvos įgyvendinimu, stebėsena ir įgyvendinimo užtikrinimu, taip pat apie nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant teikti rekomendacijas ar padėti įgyvendinti Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant tas taisykles.

Ta informacija gali būti įtraukta į 83 straipsnio 3 dalyje nurodytą ataskaitą.

86 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

1.   Valstybės narės viena kitai teikia pagalbą ir įdiegia veiksmingo tarpusavio bendradarbiavimo priemones, kad užtikrintų informacijos mainus 42, 43, 44, 57, 59, 60, 62, 64 ir 69 straipsniuose nurodytais klausimais. Jos užtikrina informacijos, kuria keičiasi, konfidencialumą.

2.   Visų atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos keičiasi informacija laikydamosi asmens duomenų apsaugos taisyklių, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (40) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB (41).

3.   Siekiant įvertinti, ar Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – IMI), sukurta Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012, yra tinkama naudoti siekiant keistis informacija, kuriai taikoma ši direktyva, ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 18 d. pradedamas bandomasis projektas.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

87 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   6, 22, 23, 56 ir 68 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. balandžio 17 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6, 22, 23, 56 ir 68 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 6, 22, 23, 56 ir 68 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

88 straipsnis

Skubos procedūra

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 87 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

89 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Viešųjų pirkimų patariamasis komitetas, įsteigtas pagal Tarybos sprendimą 71/306/EEB (42). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

90 straipsnis

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali atidėti 22 straipsnio 1 dalies taikymą iki 2018 m. spalio 18 d., išskyrus atvejus, kai elektroninių priemonių naudojimas yra privalomas pagal 34, 35 arba 36 straipsnį, 37 straipsnio 3 dalį, 51 straipsnio 2 dalį arba 53 straipsnį.

Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali atidėti 22 straipsnio 1 dalies taikymą centrinėms perkančiosioms organizacijoms iki 2017 m. balandžio 18 d.

Kai valstybė narė nusprendžia atidėti 22 straipsnio 1 dalies taikymą, ta valstybė narė numato, kad visų tipų bendravimui ir keitimuisi informacija perkančiosios organizacijos gali pasirinkti kurią nors iš šių bendravimo priemonių:

a)

elektronines priemones, laikantis 22 straipsnio;

b)

paštą ar kitą tinkamą vežėją;

c)

faksą;

d)

tų priemonių derinį.

3.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali atidėti 59 straipsnio 2 dalies taikymą iki 2018 m. balandžio 18 d.

4.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali atidėti 59 straipsnio 5 dalies taikymą iki 2018 m. spalio 18 d.

5.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali atidėti 61 straipsnio 2 dalies taikymą iki 2018 m. spalio 18 d.

6.   Valstybės narės, patvirtindamos 1–5 dalyse nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

7.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

91 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2004/18/EB panaikinama nuo 2016 m. balandžio 18 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal XV priede pateiktą atitikties lentelę.

92 straipsnis

Peržiūra

Komisija peržiūri ekonominį poveikį vidaus rinkai, visų pirma atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip antai tarpvalstybinis sutarčių skyrimas ir sandorių sąnaudos, atsiradusį dėl 4 straipsnyje nustatytų vertės ribų taikymo, ir ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 18 d. dėl jo pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija, jei įmanoma ir tinkama, apsvarsto galimybę pasiūlyti kitame derybų raunde padidinti pagal SVP taikytinas vertės ribas. Jei yra kokių nors pagal SVP taikytinų ribų pakeitimų, po ataskaitos prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo keičiamos šioje direktyvoje nustatytos vertės ribos.

93 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

94 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2014 m. vasario 26 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 191, 2012 6 29, p. 84.

(2)  OL C 391, 2012 12 18, p. 49.

(3)  2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. vasario 11 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 4 30, p. 1).

(5)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 4 30, p. 114).

(6)  Patvirtinta 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 23, 2010 1 27, p. 35).

(7)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

(8)  1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994 m.) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos Bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1).

(9)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 243).

(10)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).

(11)  1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).

(12)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(13)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).

(14)  1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989 12 30, p. 33).

(15)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

(16)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 120, 2009 5 15, p. 5).

(17)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 106/2008 dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos (OL L 39, 2008 2 13, p. 1).

(18)  1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (Specialusis leidimas lietuvių kalba: skyrius 01 tomas 01, p. 51).

(19)  2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (OL L 340, 2002 12 16, p. 1).

(20)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (IMI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).

(21)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(22)  2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

(23)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).

(24)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(25)  1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL L 78, 1977 3 26, p. 17).

(26)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(27)  1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (OL L 13, 2000 1 19, p. 12).

(28)  2009 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimas 2009/767/EB, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nustatomos priemonės procedūroms, atliekamoms naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir kontaktinių centrų paslaugomis, palengvinti (OL L 274, 2009 10 22, p. 36).

(29)  2011 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas 2011/130/ES, kuriuo nustatomi būtinieji dokumentų, kompetentingų institucijų pasirašomų elektroniniu būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tarptautinio tvarkymo reikalavimai (OL L 53, 2011 2 26, p. 66).

(30)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19).

(31)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(32)  2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008 11 11, p. 42).

(33)  OL C 195, 1997 6 25, p. 1.

(34)  2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (OL L 192, 2003 7 31, p. 54).

(35)  OL C 316, 1995 11 27, p. 48.

(36)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3).

(37)  2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).

(38)  2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(39)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(40)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(41)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(42)  1971 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 71/306/EEB dėl Viešųjų darbų sutarčių patariamojo komiteto įsteigimo (OL L 185, 1971 8 16, p. 15).


I PRIEDAS

CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS

BELGIJA

1.

Services publics fédéraux (Ministerijos):

1.

Federale Overheidsdiensten (Ministerijos):

SPF Chancellerie du Premier Ministre;

FOD Kanselarij van de Eerste Minister;

SPF Personnel et Organisation;

FOD Kanselarij Personeel en Organisatie;

SPF Budget et Contrôle de la Gestion;

FOD Budget en Beheerscontrole;

SPF Technologie de l’Information et de la Communication (Fedict);

FOD Informatie- en Communicatietechnologie (Fedict);

SPF Affaires étrangères, Commerce extérieur et Coopération au Développement;

FOD Buitenlandse Zaken, Buitenlandse Handel en Ontwikkelingssamenwerking;

SPF Intérieur;

FOD Binnenlandse Zaken;

SPF Finances;

FOD Financiën;

SPF Mobilité et Transports;

FOD Mobiliteit en Vervoer;

SPF Emploi, Travail et Concertation sociale;

FOD Werkgelegenheid, Arbeid en sociaal overleg

SPF Sécurité Sociale et Institutions publiques de Sécurité Sociale;

FOD Sociale Zekerheid en Openbare Instellingen van sociale Zekerheid

SPF Santé publique, Sécurité de la Chaîne alimentaire et Environnement;

FOD Volksgezondheid, Veiligheid van de Voedselketen en Leefmilieu;

SPF Justice;

FOD Justitie;

SPF Economie, PME, Classes moyennes et Energie;

FOD Economie, KMO, Middenstand en Energie;

Ministère de la Défense;

Ministerie van Landsverdediging;

Service public de programmation Intégration sociale, Lutte contre la pauvreté et Economie sociale;

Programmatorische Overheidsdienst Maatschappelijke Integratie, Armoedsbestrijding en sociale Economie;

Service public fédéral de Programmation Développement durable;

Programmatorische federale Overheidsdienst Duurzame Ontwikkeling;

Service public fédéral de Programmation Politique scientifique;

Programmatorische federale Overheidsdienst Wetenschapsbeleid;

2.

Régie des Bâtiments;

2.

Regie der Gebouwen;

Office national de Sécurité sociale;

Rijksdienst voor sociale Zekerheid;

Institut national d’Assurance sociales pour travailleurs indépendants

Rijksinstituut voor de sociale Verzekeringen der Zelfstandigen;

Institut national d’Assurance Maladie-Invalidité;

Rijksinstituut voor Ziekte- en Invaliditeitsverzekering;

Office national des Pensions;

Rijksdienst voor Pensioenen;

Caisse auxiliaire d’Assurance Maladie-Invalidité;

Hulpkas voor Ziekte-en Invaliditeitsverzekering;

Fond des Maladies professionnelles;

Fonds voor Beroepsziekten;

Office national de l’Emploi;

Rijksdienst voor Arbeidsvoorziening

BULGARIJA

Администрация на Народното събрание

Aдминистрация на Президента

Администрация на Министерския съвет

Конституционен съд

Българска народна банка

Министерство на външните работи

Министерство на вътрешните работи

Министерство на държавната администрация и административната реформа

Министерство на извънредните ситуации

Министерство на земеделието и храните

Министерство на здравеопазването

Министерство на икономиката и енергетиката

Министерство на културата

Министерство на образованието и науката

Министерство на околната среда и водите

Министерство на отбраната

Министерство на правосъдието

Министерство на регионалното развитие и благоустройството

Министерство на транспорта

Министерство на труда и социалната политика

Министерство на финансите

Valstybės agentūros, valstybinės komisijos, vykdomosios agentūros ir kitos įstatymais ar Ministrų tarybos įsteigtos valstybės institucijos, kurių funkcijos susijusios su vykdomąja valdžia:

Агенция за ядрено регулиране

Висшата атестационна комисия

Държавна комисия за енергийно и водно регулиране

Държавна комисия по сигурността на информацията

Комисия за защита на конкуренцията

Комисия за защита на личните данни

Комисия за защита от дискриминация

Комисия за регулиране на съобщенията

Комисия за финансов надзор

Патентно ведомство на Република България

Сметна палата на Република България

Агенция за приватизация

Агенция за следприватизационен контрол

Български институт по метрология

Държавна агенция „Архиви“

Държавна агенция „Държавен резерв и военновременни запаси“

Държавна агенция „Национална сигурност“

Държавна агенция за бежанците

Държавна агенция за българите в чужбина

Държавна агенция за закрила на детето

Държавна агенция за информационни технологии и съобщения

Държавна агенция за метрологичен и технически надзор

Държавна агенция за младежта и спорта

Държавна агенция по горите

Държавна агенция по туризма

Държавна комисия по стоковите борси и тържища

Институт по публична администрация и европейска интеграция

Национален статистически институт

Национална агенция за оценяване и акредитация

Националната агенция за професионално образование и обучение

Национална комисия за борба с трафика на хора

Агенция „Митници“

Агенция за държавна и финансова инспекция

Агенция за държавни вземания

Агенция за социално подпомагане

Агенция за хората с увреждания

Агенция по вписванията

Агенция по геодезия, картография и кадастър

Агенция по енергийна ефективност

Агенция по заетостта

Агенция по обществени поръчки

Българска агенция за инвестиции

Главна дирекция „Гражданска въздухоплавателна администрация“

Дирекция „Материално-техническо осигуряване и социално обслужване“ на Министерство на вътрешните работи

Дирекция „Оперативно издирване“ на Министерство на вътрешните работи

Дирекция „Финансово-ресурсно осигуряване“ на Министерство на вътрешните работи

Дирекция за национален строителен контрол

Държавна комисия по хазарта

Изпълнителна агенция „Автомобилна администрация“

Изпълнителна агенция „Борба с градушките“

Изпълнителна агенция „Българска служба за акредитация“

Изпълнителна агенция „Военни клубове и информация“

Изпълнителна агенция „Главна инспекция по труда“

Изпълнителна агенция „Държавна собственост на Министерството на отбраната“

Изпълнителна агенция „Железопътна администрация“

Изпълнителна агенция „Изпитвания и контролни измервания на въоръжение, техника и имущества“

Изпълнителна агенция „Морска администрация“

Изпълнителна агенция „Национален филмов център“

Изпълнителна агенция „Пристанищна администрация“

Изпълнителна агенция „Проучване и поддържане на река Дунав“

Изпълнителна агенция „Социални дейности на Министерството на отбраната“

Изпълнителна агенция за икономически анализи и прогнози

Изпълнителна агенция за насърчаване на малките и средни предприятия

Изпълнителна агенция по лекарствата

Изпълнителна агенция по лозата и виното

Изпълнителна агенция по околна среда

Изпълнителна агенция по почвените ресурси

Изпълнителна агенция по рибарство и аквакултури

Изпълнителна агенция по селекция и репродукция в животновъдството

Изпълнителна агенция по сортоизпитване, апробация и семеконтрол

Изпълнителна агенция по трансплантация

Изпълнителна агенция по хидромелиорации

Комисията за защита на потребителите

Контролно-техническата инспекция

Национален център за информация и документация

Национален център по радиобиология и радиационна защита

Национална агенция за приходите

Национална ветеринарномедицинска служба

Национална служба „Полиция“

Национална служба „Пожарна безопасност и защита на населението“

Национална служба за растителна защита

Национална служба за съвети в земеделието

Национална служба по зърното и фуражите

Служба „Военна информация“

Служба „Военна полиция“

Фонд „Републиканска пътна инфраструктура“

Авиоотряд 28

ČEKIJA

Ministerstvo dopravy

Ministerstvo financí

Ministerstvo kultury

Ministerstvo obrany

Ministerstvo pro místní rozvoj

Ministerstvo práce a sociálních věcí

Ministerstvo průmyslu a obchodu

Ministerstvo spravedlnosti

Ministerstvo školství, mládeže a tělovýchovy

Ministerstvo vnitra

Ministerstvo zahraničních věcí

Ministerstvo zdravotnictví

Ministerstvo zemědělství

Ministerstvo životního prostředí

Poslanecká sněmovna PČR

Senát PČR

Kancelář prezidenta

Český statistický úřad

Český úřad zeměměřičský a katastrální

Úřad průmyslového vlastnictví

Úřad pro ochranu osobních údajů

Bezpečnostní informační služba

Národní bezpečnostní úřad

Česká akademie věd

Vězeňská služba

Český báňský úřad

Úřad pro ochranu hospodářské soutěže

Správa státních hmotných rezerv

Státní úřad pro jadernou bezpečnost

Česká národní banka

Energetický regulační úřad

Úřad vlády České republiky

Ústavní soud

Nejvyšší soud

Nejvyšší správní soud

Nejvyšší státní zastupitelství

Nejvyšší kontrolní úřad

Kancelář Veřejného ochránce práv

Grantová agentura České republiky

Státní úřad inspekce práce

Český telekomunikační úřad

DANIJA

Folketinget

Rigsrevisionen

Statsministeriet

Udenrigsministeriet

Beskæftigelsesministeriet

5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos)

Domstolsstyrelsen

Finansministeriet

5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos)

Forsvarsministeriet

5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos)

Ministeriet for Sundhed og Forebyggelse

Adskillige styrelser og institutioner, herunder Statens Serum Institut (Kelios agentūros ir institucijos, įskaitant Statens Serum Institut)

Justitsministeriet

Rigspolitichefen, anklagemyndigheden samt 1 direktorat og et antal styrelser (Policijos komisaras, prokuroras, 1 direktoratas ir kelios agentūros)

Kirkeministeriet

10 stiftsøvrigheder (10 diecezinių įstaigų)

Kulturministeriet (Kultūros ministerija)

4 styrelser samt et antal statsinstitutioner (4 agentūros ir kelios institucijos)

Miljøministeriet

5 styrelser (5 agentūros)

Ministeriet for Flygtninge, Invandrere og Integration

1 styrelse (1 agentūra)

Ministeriet for Fødevarer, Landbrug og Fiskeri

4 direktorater og institutioner (4 direktoratai ir institucijos)

Ministeriet for Videnskab, Teknologi og Udvikling

Adskillige styrelser og institutioner, Forskningscenter Risø og Statens uddannelsesbygninger (Kelios agentūros ir institucijos, įskaitant Risø nacionalinę laboratoriją ir Danijos nacionalinius mokslinių tyrimų ir švietimo įstaigų pastatus)

Skatteministeriet

1 styrelse og institutioner (1 agentūra ir kelios institucijos)

Velfærdsministeriet

3 styrelser og institutioner (3 agentūros ir kelios institucijos)

Transportministeriet

7 styrelser og institutioner, hereunder Øresundsbrokonsortiet (7 agentūros ir institucijos, įskaitant Øresundsbrokonsortiet)

Undervisningsministeriet

3 styrelser, 4 undervisningsinstitutioner og 5 andre institutioner (3 agentūros, 4 švietimo įstaigos, 5 kitos institucijos)

Økonomi- og Erhvervsministeriet

Adskilligestyrelser og institutioner (Kelios agentūros ir institucijos)

Klima- og Energiministeriet

3 styrelser og institutioner (3 agentūros ir institucijos)

VOKIETIJA

Auswärtiges Amt

Bundeskanzleramt

Bundesministerium für Arbeit und Soziales

Bundesministerium für Bildung und Forschung

Bundesministerium für Ernährung, Landwirtschaft und Verbraucherschutz

Bundesministerium der Finanzen

Bundesministerium des Innern (tik civilinės paskirties prekės)

Bundesministerium für Gesundheit

Bundesministerium für Familie, Senioren, Frauen und Jugend

Bundesministerium der Justiz

Bundesministerium für Verkehr, Bau und Stadtentwicklung

Bundesministerium für Wirtschaft und Technologie

Bundesministerium für wirtschaftliche Zusammenarbeit und Entwicklung

Bundesministerium der Verteidigung (ne karinės paskirties prekės)

Bundesministerium für Umwelt, Naturschutz und Reaktorsicherheit

ESTIJA

Vabariigi Presidendi Kantselei;

Eesti Vabariigi Riigikogu;

Eesti Vabariigi Riigikohus;

Riigikontroll;

Õiguskantsler;

Riigikantselei;

Rahvusarhiiv;

Haridus- ja Teadusministeerium;

Justiitsministeerium;

Kaitseministeerium;

Keskkonnaministeerium;

Kultuuriministeerium;

Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium;

Põllumajandusministeerium;

Rahandusministeerium;

Siseministeerium;

Sotsiaalministeerium;

Välisministeerium;

Keeleinspektsioon;

Riigiprokuratuur;

Teabeamet;

Maa-amet;

Keskkonnainspektsioon;

Metsakaitse- ja Metsauuenduskeskus;

Muinsuskaitseamet;

Patendiamet;

Tarbijakaitseamet;

Riigihangete Amet;

Taimetoodangu Inspektsioon;

Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet;

Veterinaar- ja Toiduamet

Konkurentsiamet;

Maksu- ja Tolliamet;

Statistikaamet;

Kaitsepolitseiamet;

Kodakondsus- ja Migratsiooniamet;

Piirivalveamet;

Politseiamet;

Eesti Kohtuekspertiisi Instituut;

Keskkriminaalpolitsei;

Päästeamet;

Andmekaitse Inspektsioon;

Ravimiamet;

Sotsiaalkindlustusamet;

Tööturuamet;

Tervishoiuamet;

Tervisekaitseinspektsioon;

Tööinspektsioon;

Lennuamet;

Maanteeamet;

Veeteede Amet;

Julgestuspolitsei;

Kaitseressursside Amet;

Kaitseväe Logistikakeskus;

Tehnilise Järelevalve Amet.

AIRIJA

President’s Establishment

Houses of the Oireachtas (Parlamentas)

Department of the Taoiseach (Ministras Pirmininkas)

Central Statistics Office

Department of Finance

Office of the Comptroller and Auditor General

Office of the Revenue Commissioners

Office of Public Works

State Laboratory

Office of the Attorney General

Office of the Director of Public Prosecutions

Valuation Office

Office of the Commission for Public Service Appointments

Public Appointments Service

Office of the Ombudsman

Chief State Solicitor’s Office

Department of Justice, Equality and Law Reform

Courts Service

Prisons Service

Office of the Commissioners of Charitable Donations and Bequests

Department of the Environment, Heritage and Local Government

Department of Education and Science

Department of Communications, Energy and Natural Resources

Department of Agriculture, Fisheries and Food

Department of Transport

Department of Health and Children

Department of Enterprise, Trade and Employment

Department of Arts, Sports and Tourism

Department of Defence

Department of Foreign Affairs

Department of Social and Family Affairs

Department of Community, Rural and Gaeltacht — [Gaelic speaking regions] Affairs

Arts Council

National Gallery.

GRAIKIJA

Υπουργείο Εσωτερικών;

Υπουργείο Εξωτερικών;

Υπουργείο Οικονομίας και Οικονομικών;

Υπουργείο Ανάπτυξης;

Υπουργείο Δικαιοσύνης;

Υπουργείο Εθνικής Παιδείας και Θρησκευμάτων;

Υπουργείο Πολιτισμού;

Υπουργείο Υγείας και Κοινωνικής Αλληλεγγύης;

Υπουργείο Περιβάλλοντος, Χωροταξίας και Δημοσίων Έργων;

Υπουργείο Απασχόλησης και Κοινωνικής Προστασίας;

Υπουργείο Μεταφορών και Επικοινωνιών;

Υπουργείο Αγροτικής Ανάπτυξης και Τροφίμων;

Υπουργείο Εμπορικής Ναυτιλίας, Αιγαίου και Νησιωτικής Πολιτικής;

Υπουργείο Μακεδονίας- Θράκης;

Γενική Γραμματεία Επικοινωνίας;

Γενική Γραμματεία Ενημέρωσης;

Γενική Γραμματεία Νέας Γενιάς;

Γενική Γραμματεία Ισότητας;

Γενική Γραμματεία Κοινωνικών Ασφαλίσεων;

Γενική Γραμματεία Απόδημου Ελληνισμού;

Γενική Γραμματεία Βιομηχανίας;

Γενική Γραμματεία Έρευνας και Τεχνολογίας;

Γενική Γραμματεία Αθλητισμού;

Γενική Γραμματεία Δημοσίων Έργων;

Γενική Γραμματεία Εθνικής Στατιστικής Υπηρεσίας Ελλάδος;

Εθνικό Συμβούλιο Κοινωνικής Φροντίδας;

Οργανισμός Εργατικής Κατοικίας;

Εθνικό Τυπογραφείο;

Γενικό Χημείο του Κράτους;

Ταμείο Εθνικής Οδοποιίας;

Εθνικό Καποδιστριακό Πανεπιστήμιο Αθηνών;

Αριστοτέλειο Πανεπιστήμιο Θεσσαλονίκης;

Δημοκρίτειο Πανεπιστήμιο Θράκης;

Πανεπιστήμιο Αιγαίου;

Πανεπιστήμιο Ιωαννίνων;

Πανεπιστήμιο Πατρών;

Πανεπιστήμιο Μακεδονίας;

Πολυτεχνείο Κρήτης;

Σιβιτανίδειος Δημόσια Σχολή Τεχνών και Επαγγελμάτων;

Αιγινήτειο Νοσοκομείο;

Αρεταίειο Νοσοκομείο;

Εθνικό Κέντρο Δημόσιας Διοίκησης;

Οργανισμός Διαχείρισης Δημοσίου Υλικού;

Οργανισμός Γεωργικών Ασφαλίσεων;

Οργανισμός Σχολικών Κτιρίων;

Γενικό Επιτελείο Στρατού;

Γενικό Επιτελείο Ναυτικού;

Γενικό Επιτελείο Αεροπορίας;

Ελληνική Επιτροπή Ατομικής Ενέργειας;

Γενική Γραμματεία Εκπαίδευσης Ενηλίκων;

Υπουργείο Εθνικής Άμυνας;

Γενική Γραμματεία Εμπορίου.

ISPANIJA

Presidencia de Gobierno

Ministerio de Asuntos Exteriores y de Cooperación

Ministerio de Justicia

Ministerio de Defensa

Ministerio de Economía y Hacienda

Ministerio del Interior

Ministerio de Fomento

Ministerio de Educación, Política Social y Deportes

Ministerio de Industria, Turismo y Comercio

Ministerio de Trabajo e Inmigración

Ministerio de la Presidencia

Ministerio de Administraciones Públicas

Ministerio de Cultura

Ministerio de Sanidad y Consumo

Ministerio de Medio Ambiente y Medio Rural y Marino

Ministerio de Vivienda

Ministerio de Ciencia e Innovación

Ministerio de Igualdad

PRANCŪZIJA

1.   Ministerijos

Services du Premier ministre

Ministère chargé de la santé, de la jeunesse et des sports

Ministère chargé de l’intérieur, de l’outre-mer et des collectivités territoriales

Ministère chargé de la justice

Ministère chargé de la défense

Ministère chargé des affaires étrangères et européennes

Ministère chargé de l’éducation nationale

Ministère chargé de l’économie, des finances et de l’emploi

Secrétariat d’Etat aux transports

Secrétariat d’Etat aux entreprises et au commerce extérieur

Ministère chargé du travail, des relations sociales et de la solidarité

Ministère chargé de la culture et de la communication

Ministère chargé du budget, des comptes publics et de la fonction publique

Ministère chargé de l’agriculture et de la pêche

Ministère chargé de l’enseignement supérieur et de la recherche

Ministère chargé de l’écologie, du développement et de l’aménagement durables

Secrétariat d’Etat à la fonction publique

Ministère chargé du logement et de la ville

Secrétariat d’Etat à la coopération et à la francophonie

Secrétariat d’Etat à l’outre-mer

Secrétariat d’Etat à la jeunesse, des sports et de la vie associative

Secrétariat d’Etat aux anciens combattants

Ministère chargé de l’immigration, de l’intégration, de l’identité nationale et du co-développement

Secrétariat d’Etat en charge de la prospective et de l’évaluation des politiques publiques

Secrétariat d’Etat aux affaires européennes,

Secrétariat d’Etat aux affaires étrangères et aux droits de l’homme

Secrétariat d’Etat à la consommation et au tourisme

Secrétariat d’Etat à la politique de la ville

Secrétariat d’Etat à la solidarité

Secrétariat d’Etat en charge de l’industrie et de la consommation

Secrétariat d’Etat en charge de l’emploi

Secrétariat d’Etat en charge du commerce, de l’artisanat, des PME, du tourisme et des services

Secrétariat d’Etat en charge de l’écologie

Secrétariat d’Etat en charge du développement de la région-capitale

Secrétariat d’Etat en charge de l’aménagement du territoire

2.   Institucijos, nepriklausomos įstaigos ir jurisdikcijos

Présidence de la République

Assemblée Nationale

Sénat

Conseil constitutionnel

Conseil économique et social

Conseil supérieur de la magistrature

Agence française contre le dopage

Autorité de contrôle des assurances et des mutuelles

Autorité de contrôle des nuisances sonores aéroportuaires

Autorité de régulation des communications électroniques et des postes

Autorité de sûreté nucléaire

Autorité indépendante des marchés financiers

Comité national d’évaluation des établissements publics à caractère scientifique, culturel et professionnel

Commission d’accès aux documents administratifs

Commission consultative du secret de la défense nationale

Commission nationale des comptes de campagne et des financements politiques

Commission nationale de contrôle des interceptions de sécurité

Commission nationale de déontologie de la sécurité

Commission nationale du débat public

Commission nationale de l’informatique et des libertés

Commission des participations et des transferts

Commission de régulation de l’énergie

Commission de la sécurité des consommateurs

Commission des sondages

Commission de la transparence financière de la vie politique

Conseil de la concurrence

Conseil des ventes volontaires de meubles aux enchères publiques

Conseil supérieur de l’audiovisuel

Défenseur des enfants

Haute autorité de lutte contre les discriminations et pour l’égalité

Haute autorité de santé

Médiateur de la République

Cour de justice de la République

Tribunal des Conflits

Conseil d’Etat

Cours administratives d’appel

Tribunaux administratifs

Cour des Comptes

Chambres régionales des Comptes

Cours et tribunaux de l’ordre judiciaire (Cour de Cassation, Cours d’Appel, Tribunaux d’instance et Tribunaux de grande instance)

3.   Valstybinės įstaigos

Académie de France à Rome

Académie de marine

Académie des sciences d’outre-mer

Académie des technologies

Agence centrale des organismes de sécurité sociale (ACOSS)

Agence de biomédicine

Agence pour l’enseignement du français à l’étranger

Agence française de sécurité sanitaire des aliments

Agence française de sécurité sanitaire de l’environnement et du travail

Agence Nationale pour la cohésion sociale et l’égalité des chances

Agence nationale pour la garantie des droits des mineurs

Agences de l’eau

Agence Nationale de l’Accueil des Etrangers et des migrations

Agence nationale pour l’amélioration des conditions de travail (ANACT)

Agence nationale pour l’amélioration de l’habitat (ANAH)

Agence Nationale pour la Cohésion Sociale et l’Egalité des Chances

Agence nationale pour l’indemnisation des français d’outre-mer (ANIFOM)

Assemblée permanente des chambres d’agriculture (APCA)

Bibliothèque publique d’information

Bibliothèque nationale de France

Bibliothèque nationale et universitaire de Strasbourg

Caisse des Dépôts et Consignations

Caisse nationale des autoroutes (CNA)

Caisse nationale militaire de sécurité sociale (CNMSS)

Caisse de garantie du logement locatif social

Casa de Velasquez

Centre d’enseignement zootechnique

Centre d’études de l’emploi

Centre d’études supérieures de la sécurité sociale

Centres de formation professionnelle et de promotion agricole

Centre hospitalier des Quinze-Vingts

Centre international d’études supérieures en sciences agronomiques (Montpellier Sup Agro)

Centre des liaisons européennes et internationales de sécurité sociale

Centre des Monuments Nationaux

Centre national d’art et de culture Georges Pompidou

Centre national des arts plastiques

Centre national de la cinématographie

Centre National d’Etudes et d’expérimentation du machinisme agricole, du génie rural, des eaux et des forêts (CEMAGREF)

Centre national du livre

Centre national de documentation pédagogique

Centre national des œuvres universitaires et scolaires (CNOUS)

Centre national professionnel de la propriété forestière

Centre National de la Recherche Scientifique (C.N.R.S)

Centres d’éducation populaire et de sport (CREPS)

Centres régionaux des œuvres universitaires (CROUS)

Collège de France

Conservatoire de l’espace littoral et des rivages lacustres

Conservatoire National des Arts et Métiers

Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Paris

Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Lyon

Conservatoire national supérieur d’art dramatique

Ecole centrale de Lille

Ecole centrale de Lyon

École centrale des arts et manufactures

École française d’archéologie d’Athènes

École française d’Extrême-Orient

École française de Rome

École des hautes études en sciences sociales

Ecole du Louvre

École nationale d’administration

École nationale de l’aviation civile (ENAC)

École nationale des Chartes

École nationale d’équitation

Ecole Nationale du Génie de l’Eau et de l’environnement de Strasbourg

Écoles nationales d’ingénieurs

Ecole nationale d’ingénieurs des industries des techniques agricoles et alimentaires de Nantes

Écoles nationales d’ingénieurs des travaux agricoles

École nationale de la magistrature

Écoles nationales de la marine marchande

École nationale de la santé publique (ENSP)

École nationale de ski et d’alpinisme

École nationale supérieure des arts décoratifs

École nationale supérieure des arts et techniques du théâtre

École nationale supérieure des arts et industries textiles Roubaix

Écoles nationales supérieures d’arts et métiers

École nationale supérieure des beaux-arts

École nationale supérieure de céramique industrielle

École nationale supérieure de l’électronique et de ses applications (ENSEA)

Ecole nationale supérieure du paysage de Versailles

Ecole Nationale Supérieure des Sciences de l’information et des bibliothécaires

Ecole nationale supérieure de la sécurité sociale

Écoles nationales vétérinaires

École nationale de voile

Écoles normales supérieures

École polytechnique

École technique professionnelle agricole et forestière de Meymac (Corrèze)

École de sylviculture Crogny (Aube)

École de viticulture et d’œnologie de la Tour- Blanche (Gironde)

École de viticulture — Avize (Marne)

Etablissement national d’enseignement agronomique de Dijon

Établissement national des invalides de la marine (ENIM)

Établissement national de bienfaisance Koenigswarter

Établissement public du musée et du domaine national de Versailles

Fondation Carnegie

Fondation Singer-Polignac

Haras nationaux

Hôpital national de Saint-Maurice

Institut des hautes études pour la science et la technologie

Institut français d’archéologie orientale du Caire

Institut géographique national

Institut National de l’origine et de la qualité

Institut national des hautes études de sécurité

Institut de veille sanitaire

Institut National d’enseignement supérieur et de recherche agronomique et agroalimentaire de Rennes

Institut National d’Etudes Démographiques (I.N.E.D)

Institut National d’Horticulture

Institut National de la jeunesse et de l’éducation populaire

Institut national des jeunes aveugles — Paris

Institut national des jeunes sourds — Bordeaux

Institut national des jeunes sourds — Chambéry

Institut national des jeunes sourds — Metz

Institut national des jeunes sourds — Paris

Institut national de physique nucléaire et de physique des particules (I.N.P.N.P.P)

Institut national de la propriété industrielle

Institut National de la Recherche Agronomique (I.N.R.A)

Institut National de la Recherche Pédagogique (I.N.R.P)

Institut National de la Santé et de la Recherche Médicale (I.N.S.E.R.M)

Institut national d’histoire de l’art (I.N.H.A.)

Institut national de recherches archéologiques préventives

Institut National des Sciences de l’Univers

Institut National des Sports et de l’Education Physique

Institut national supérieur de formation et de recherche pour l’éducation des jeunes handicapés et les enseignements inadaptés

Instituts nationaux polytechniques

Instituts nationaux des sciences appliquées

Institut national de recherche en informatique et en automatique (INRIA)

Institut national de recherche sur les transports et leur sécurité (INRETS)

Institut de Recherche pour le Développement

Instituts régionaux d’administration

Institut des Sciences et des Industries du vivant et de l’environnement (Agro Paris Tech)

Institut supérieur de mécanique de Paris

Institut Universitaires de Formation des Maîtres

Musée de l’armée

Musée Gustave-Moreau

Musée national de la marine

Musée national J.-J.-Henner

Musée du Louvre

Musée du Quai Branly

Muséum National d’Histoire Naturelle

Musée Auguste-Rodin

Observatoire de Paris

Office français de protection des réfugiés et apatrides

Office National des Anciens Combattants et des Victimes de Guerre (ONAC)

Office national de la chasse et de la faune sauvage

Office National de l’eau et des milieux aquatiques

Office national d’information sur les enseignements et les professions (ONISEP)

Office universitaire et culturel français pour l’Algérie

Ordre national de la Légion d’honneur

Palais de la découverte

Parcs nationaux

Universités

4.   Kiti nacionaliniai viešieji subjektai

Union des groupements d’achats publics (UGAP)

Agence Nationale pour l’emploi (A.N.P.E)

Caisse Nationale des Allocations Familiales (CNAF)

Caisse Nationale d’Assurance Maladie des Travailleurs Salariés (CNAMS)

Caisse Nationale d’Assurance-Vieillesse des Travailleurs Salariés (CNAVTS)

KROATIJA

Hrvatski sabor

Predsjednik Republike Hrvatske

Ured predsjednika Republike Hrvatske

Ured predsjednika Republike Hrvatske po prestanku obnašanja dužnosti

Vlada Republike Hrvatske

uredi Vlade Republike Hrvatske

Ministarstvo gospodarstva

Ministarstvo regionalnog razvoja i fondova Europske unije

Ministarstvo financija

Ministarstvo obrane

Ministarstvo vanjskih i europskih poslova

Ministarstvo unutarnjih poslova

Ministarstvo pravosuđa

Ministarstvo uprave

Ministarstvo poduzetništva i obrta

Ministarstvo rada i mirovinskog sustava

Ministarstvo pomorstva, prometa i infrastrukture

Ministarstvo poljoprivrede

Ministarstvo turizma

Ministarstvo zaštite okoliša i prirode

Ministarstvo graditeljstva i prostornog uređenja

Ministarstvo branitelja

Ministarstvo socijalne politike i mladih

Ministarstvo zdravlja

Ministarstvo znanosti, obrazovanja i sporta

Ministarstvo kulture

državne upravne organizacije

uredi državne uprave u županijama

Ustavni sud Republike Hrvatske

Vrhovni sud Republike Hrvatske

sudovi

Državno sudbeno vijeće

državna odvjetništva

Državnoodvjetničko vijeće

pravobraniteljstva

Državna komisija za kontrolu postupaka javne nabave

Hrvatska narodna banka

državne agencije i uredi

Državni ured za reviziju

ITALIJA

Perkančiosios organizacijos

Presidenza del Consiglio dei Ministri

Ministero degli Affari Esteri

Ministero dell’Interno

Ministero della Giustizia e Uffici giudiziari (esclusi i giudici di pace)

Ministero della Difesa

Ministero dell’Economia e delle Finanze

Ministero dello Sviluppo Economico

Ministero delle Politiche Agricole, Alimentari e Forestali

Ministero dell’Ambiente, Tutela del Territorio e del Mare

Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti

Ministero del Lavoro, della Salute e delle Politiche Sociali

Ministero dell’Istruzione, Università e Ricerca

Ministero per i Beni e le Attività culturali, comprensivo delle sue articolazioni periferiche

Kiti nacionaliniai viešieji subjektai

CONSIP (Concessionaria Servizi Informatici Pubblici)

KIPRAS

Προεδρία και Προεδρικό Μέγαρο

Γραφείο Συντονιστή Εναρμόνισης

Υπουργικό Συμβούλιο

Βουλή των Αντιπροσώπων

Δικαστική Υπηρεσία

Νομική Υπηρεσία της Δημοκρατίας

Ελεγκτική Υπηρεσία της Δημοκρατίας

Επιτροπή Δημόσιας Υπηρεσίας

Επιτροπή Εκπαιδευτικής Υπηρεσίας

Γραφείο Επιτρόπου Διοικήσεως

Επιτροπή Προστασίας Ανταγωνισμού

Υπηρεσία Εσωτερικού Ελέγχου

Γραφείο Προγραμματισμού

Γενικό Λογιστήριο της Δημοκρατίας

Γραφείο Επιτρόπου Προστασίας Δεδομένων Προσωπικού Χαρακτήρα

Γραφείο Εφόρου Δημοσίων Ενισχύσεων

Αναθεωρητική Αρχή Προσφορών

Υπηρεσία Εποπτείας και Ανάπτυξης Συνεργατικών Εταιρειών

Αναθεωρητική Αρχή Προσφύγων

Υπουργείο Άμυνας

Υπουργείο Γεωργίας, Φυσικών Πόρων και Περιβάλλοντος

Τμήμα Γεωργίας

Κτηνιατρικές Υπηρεσίες

Τμήμα Δασών

Τμήμα Αναπτύξεως Υδάτων

Τμήμα Γεωλογικής Επισκόπησης

Μετεωρολογική Υπηρεσία

Τμήμα Αναδασμού

Υπηρεσία Μεταλλείων

Ινστιτούτο Γεωργικών Ερευνών

Τμήμα Αλιείας και Θαλάσσιων Ερευνών

Υπουργείο Δικαιοσύνης και Δημοσίας Τάξεως

Αστυνομία

Πυροσβεστική Υπηρεσία Κύπρου

Τμήμα Φυλακών

Υπουργείο Εμπορίου, Βιομηχανίας και Τουρισμού

Τμήμα Εφόρου Εταιρειών και Επίσημου Παραλήπτη

Υπουργείο Εργασίας και Κοινωνικών Ασφαλίσεων

Τμήμα Εργασίας

Τμήμα Κοινωνικών Ασφαλίσεων

Τμήμα Υπηρεσιών Κοινωνικής Ευημερίας

Κέντρο Παραγωγικότητας Κύπρου

Ανώτερο Ξενοδοχειακό Ινστιτούτο Κύπρου

Ανώτερο Τεχνολογικό Ινστιτούτο

Τμήμα Επιθεώρησης Εργασίας

Τμήμα Εργασιακών Σχέσεων

Υπουργείο Εσωτερικών

Επαρχιακές Διοικήσεις

Τμήμα Πολεοδομίας και Οικήσεως

Τμήμα Αρχείου Πληθυσμού και Μεταναστεύσεως

Τμήμα Κτηματολογίου και Χωρομετρίας

Γραφείο Τύπου και Πληροφοριών

Πολιτική Άμυνα

Υπηρεσία Μέριμνας και Αποκαταστάσεων Εκτοπισθέντων

Υπηρεσία Ασύλου

Υπουργείο Εξωτερικών

Υπουργείο Οικονομικών

Τελωνεία

Τμήμα Εσωτερικών Προσόδων

Στατιστική Υπηρεσία

Τμήμα Κρατικών Αγορών και Προμηθειών

Τμήμα Δημόσιας Διοίκησης και Προσωπικού

Κυβερνητικό Τυπογραφείο

Τμήμα Υπηρεσιών Πληροφορικής

Υπουργείο Παιδείας και Πολιτισμού

Υπουργείο Συγκοινωνιών και Έργων

Τμήμα Δημοσίων Έργων

Τμήμα Αρχαιοτήτων

Τμήμα Πολιτικής Αεροπορίας

Τμήμα Εμπορικής Ναυτιλίας

Τμήμα Οδικών Μεταφορών

Τμήμα Ηλεκτρομηχανολογικών Υπηρεσιών

Τμήμα Ηλεκτρονικών Επικοινωνιών

Υπουργείο Υγείας

Φαρμακευτικές Υπηρεσίες

Γενικό Χημείο

Ιατρικές Υπηρεσίες και Υπηρεσίες Δημόσιας Υγείας

Οδοντιατρικές Υπηρεσίες

Υπηρεσίες Ψυχικής Υγείας

LATVIJA

Ministerijos, specialios paskirties ministrų sekretoriatai ir jiems pavaldžios institucijos

Aizsardzības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Ārlietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Bērnu un ģimenes lietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Ekonomikas ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Finanšu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Iekšlietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Izglītības un zinātnes ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Kultūras ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Labklājības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Reģionālās attīstības un pašvaldības lietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Satiksmes ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Tieslietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Veselības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Vides ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Zemkopības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

Īpašu uzdevumu ministra sekretariāti un to padotībā esošās iestādes

Satversmes aizsardzības birojs

Kitos valstybės institucijos

Augstākā tiesa

Centrālā vēlēšanu komisija

Finanšu un kapitāla tirgus komisija

Latvijas Banka

Prokuratūra un tās pārraudzībā esošās iestādes

Saeimas kanceleja un tās padotībā esošās iestādes

Satversmes tiesa

Valsts kanceleja un tās padotībā esošās iestādes

Valsts kontrole

Valsts prezidenta kanceleja

Tiesībsarga birojs

Nacionālā radio un televīzijas padome

Citas valsts iestādes, kuras nav ministriju padotībā (Kitos ministerijoms nepavaldžios valstybės institucijos)

LIETUVA

Prezidentūros kanceliarija

Seimo kanceliarija

Seimui atskaitingos institucijos: Lietuvos mokslo taryba;

Seimo kontrolierių įstaiga;

Valstybės kontrolė;

Specialiųjų tyrimų tarnyba;

Valstybės saugumo departamentas;

Konkurencijos taryba;

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras;

Vertybinių popierių komisija;

Ryšių reguliavimo tarnyba;

Nacionalinė sveikatos taryba;

Etninės kultūros globos taryba;

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba;

Valstybinė kultūros paveldo komisija;

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;

Valstybinė lietuvių kalbos komisija;

Vyriausioji rinkimų komisija;

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija;

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Vyriausybės kanceliarija

Vyriausybei atskaitingos įstaigos:

Ginklų fondas;

Informacinės visuomenės plėtros komitetas;

Kūno kultūros ir sporto departamentas;

Lietuvos archyvų departamentas;

Mokestinių ginčų komisija;

Statistikos departamentas;

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas;

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba;

Viešųjų pirkimų tarnyba;

Narkotikų kontrolės departamentas;

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija;

Valstybinė lošimų priežiūros komisija;

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;

Vyriausioji administracinių ginčų komisija;

Draudimo priežiūros komisija;

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas;

Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras.

Konstitucinis Teismas

Lietuvos bankas

Aplinkos ministerija

Įstaigos prie Aplinkos ministerijos:

Generalinė miškų urėdija;

Lietuvos geologijos tarnyba;

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba;

Lietuvos standartizacijos departamentas;

Nacionalinis akreditacijos biuras;

Valstybinė metrologijos tarnyba;

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba;

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Finansų ministerija

Įstaigos prie Finansų ministerijos:

Muitinės departamentas;

Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba;

Valstybinė mokesčių inspekcija;

Finansų ministerijos mokymo centras.

Krašto apsaugos ministerija

Institucijos prie Krašto apsaugos ministerijos:

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas;

Centralizuota finansų ir turto tarnyba;

Karo prievolės administravimo tarnyba;

Krašto apsaugos archyvas;

Krizių valdymo centras;

Mobilizacijos departamentas;

Ryšių ir informacinių sistemų tarnyba;

Infrastruktūros plėtros departamentas;

Valstybinis pilietinio pasipriešinimo rengimo centras.

Lietuvos kariuomenė

Krašto apsaugos sistemos kariniai vienetai ir tarnybos

Kultūros ministerija

Įstaigos prie Kultūros ministerijos:

Kultūros paveldo departamentas;

Valstybinė kalbos inspekcija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Įstaigos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:

Garantinio fondo administracija;

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba;

Lietuvos darbo birža;

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba;

Trišalės tarybos sekretoriatas;

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas;

Darbo inspekcija;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba;

Ginčų komisija;

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras;

Neįgaliųjų reikalų departamentas.

Susisiekimo ministerija

Įstaigos prie Susisiekimo ministerijos:

Lietuvos automobilių kelių direkcija;

Valstybinė geležinkelio inspekcija;

Valstybinė kelių transporto inspekcija;

Pasienio kontrolės punktų direkcija.

Sveikatos apsaugos ministerija

Įstaigos prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba;

Valstybinė ligonių kasa;

Valstybinė medicininio audito inspekcija;

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba;

Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba;

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba;

Farmacijos departamentas;

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras;

Lietuvos bioetikos komitetas;

Radiacinės saugos centras.

Švietimo ir mokslo ministerija

Įstaigos prie Švietimo ir mokslo ministerijos:

Nacionalinis egzaminų centras;

Studijų kokybės vertinimo centras.

Teisingumo ministerija

Įstaigos prie Teisingumo ministerijos:

Kalėjimų departamentas;

Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba;

Europos teisės departamentas.

Ūkio ministerija

Įstaigos prie Ūkio ministerijos:

Įmonių bankroto valdymo departamentas;

Valstybinė energetikos inspekcija;

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija;

Valstybinis turizmo departamentas.

Užsienio reikalų ministerija

Diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje bei atstovybės prie tarptautinių organizacijų

Vidaus reikalų ministerija

Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos:

Asmens dokumentų išrašymo centras;

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba;

Gyventojų registro tarnyba;

Policijos departamentas;

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;

Turto valdymo ir ūkio departamentas;

Vadovybės apsaugos departamentas;

Valstybės sienos apsaugos tarnyba;

Valstybės tarnybos departamentas;

Informatikos ir ryšių departamentas;

Migracijos departamentas;

Sveikatos priežiūros tarnyba;

Bendrasis pagalbos centras.

Žemės ūkio ministerija

Įstaigos prie Žemės ūkio ministerijos:

Nacionalinė mokėjimo agentūra;

Nacionalinė žemės tarnyba;

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba;

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba;

Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba;

Žuvininkystės departamentas

Teismai:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas;

Lietuvos apeliacinis teismas;

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas;

apygardų teismai;

apygardų administraciniai teismai;

apylinkių teismai;

Nacionalinė teismų administracija

Generalinė prokuratūra

Kiti centriniai viešojo administravimo subjektai (institucijos, įstaigos, tarnybos):

Aplinkos apsaugos agentūra;

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija;

Aplinkos projektų valdymo agentūra;

Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba;

Miško sanitarinės apsaugos tarnyba;

Valstybinė miškotvarkos tarnyba;

Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras;

Lietuvos AIDS centras;

Nacionalinis organų transplantacijos biuras;

Valstybinis patologijos centras;

Valstybinis psichikos sveikatos centras;

Lietuvos sveikatos informacijos centras;

Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras;

Valstybinis aplinkos sveikatos centras;

Respublikinis mitybos centras;

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras;

Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimosi centras;

Visuomenės sveikatos ugdymo centras;

Muitinės kriminalinė tarnyba;

Muitinės informacinių sistemų centras;

Muitinės laboratorija;

Muitinės mokymo centras;

Valstybinis patentų biuras;

Lietuvos teismo ekspertizės centras;

Centrinė hipotekos įstaiga;

Lietuvos metrologijos inspekcija;

Civilinės aviacijos administracija;

Lietuvos saugios laivybos administracija;

Transporto investicijų direkcija;

Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija;

Pabėgėlių priėmimo centras

LIUKSEMBURGAS

Ministère d’Etat

Ministère des Affaires Etrangères et de l’Immigration

Ministère de l’Agriculture, de la Viticulture et du Développement Rural

Ministère des Classes moyennes, du Tourisme et du Logement

Ministère de la Culture, de l’Enseignement Supérieur et de la Recherche

Ministère de l’Economie et du Commerce extérieur

Ministère de l’Education nationale et de la Formation professionnelle

Ministère de l’Egalité des chances

Ministère de l’Environnement

Ministère de la Famille et de l’Intégration

Ministère des Finances

Ministère de la Fonction publique et de la Réforme administrative

Ministère de l’Intérieur et de l’Aménagement du territoire

Ministère de la Justice

Ministère de la Santé

Ministère de la Sécurité sociale

Ministère des Transports

Ministère du Travail et de l’Emploi

Ministère des Travaux publics

VENGRIJA

Egészségügyi Minisztérium

Földművelésügyi és Vidékfejlesztési Minisztérium

Gazdasági és Közlekedési Minisztérium

Honvédelmi Minisztérium

Igazságügyi és Rendészeti Minisztérium

Környezetvédelmi és Vízügyi Minisztérium

Külügyminisztérium

Miniszterelnöki Hivatal

Oktatási és Kulturális Minisztérium

Önkormányzati és Területfejlesztési Minisztérium

Pénzügyminisztérium

Szociális és Munkaügyi Minisztérium

Központi Szolgáltatási Főigazgatóság

MALTA

Uffiċċju tal-Prim Ministru (Office of the Prime Minister)

Ministeru għall-Familja u Solidarjeta’ Soċjali (Ministry for the Family and Social Solidarity)

Ministeru ta’ l-Edukazzjoni Zghazagh u Impjieg (Ministry for Education Youth and Employment)

Ministeru tal-Finanzi (Ministry of Finance)

Ministeru tar-Riżorsi u l-Infrastruttura (Ministry for Resources and Infrastructure)

Ministeru tat-Turiżmu u Kultura (Ministry for Tourism and Culture)

Ministeru tal-Ġustizzja u l-Intern (Ministry for Justice and Home Affairs)

Ministeru għall-Affarijiet Rurali u l-Ambjent (Ministry for Rural Affairs and the Environment)

Ministeru għal Għawdex (Ministry for Gozo)

Ministeru tas-Saħħa, l-Anzjani u Kura fil-Kommunita’ (Ministry of Health, the Elderly and Community Care)

Ministeru ta’ l-Affarijiet Barranin (Ministry of Foreign Affairs)

Ministeru għall-Investimenti, Industrija u Teknologija ta’ Informazzjoni (Ministry for Investment, Industry and Information Technology)

Ministeru għall-Kompetittivà u Komunikazzjoni (Ministry for Competitiveness and Communications)

Ministeru għall-Iżvilupp URBAN u Toroq (Ministry for URBAN Development and Roads)

NYDERLANDAI

Ministerie van Algemene Zaken

Bestuursdepartement

Bureau van de Wetenschappelijke Raad voor het Regeringsbeleid

Rijksvoorlichtingsdienst

Ministerie van Binnenlandse Zaken en Koninkrijksrelaties

Bestuursdepartement

Centrale Archiefselectiedienst (CAS)

Algemene Inlichtingen- en Veiligheidsdienst (AIVD)

Agentschap Basisadministratie Persoonsgegevens en Reisdocumenten (BPR)

Agentschap Korps Landelijke Politiediensten

Ministerie van Buitenlandse Zaken

Directoraat-generaal Regiobeleid en Consulaire Zaken (DGRC)

Directoraat-generaal Politieke Zaken (DGPZ)

Directoraat-generaal Internationale Samenwerking (DGIS)

Directoraat-generaal Europese Samenwerking (DGES)

Centrum tot Bevordering van de Import uit Ontwikkelingslanden (CBI)

Centrale diensten ressorterend onder S/PlvS (Support services falling under the Secretary-general and Deputy Secretary-general)

Buitenlandse Posten (ieder afzonderlijk)

Ministerie van Defensie — (Gynybos ministerija)

Bestuursdepartement

Commando Diensten Centra (CDC)

Defensie Telematica Organisatie (DTO)

Centrale directie van de Defensie Vastgoed Dienst

De afzonderlijke regionale directies van de Defensie Vastgoed Dienst

Defensie Materieel Organisatie (DMO)

Landelijk Bevoorradingsbedrijf van de Defensie Materieel Organisatie

Logistiek Centrum van de Defensie Materieel Organisatie

Marinebedrijf van de Defensie Materieel Organisatie

Defensie Pijpleiding Organisatie (DPO)

Ministerie van Economische Zaken

Bestuursdepartement

Centraal Planbureau (CPB)

SenterNovem

Staatstoezicht op de Mijnen (SodM)

Nederlandse Mededingingsautoriteit (NMa)

Economische Voorlichtingsdienst (EVD)

Agentschap Telecom

Kenniscentrum Professioneel & Innovatief Aanbesteden, Netwerk voor Overheidsopdrachtgevers (PIANOo)

Regiebureau Inkoop Rijksoverheid

Octrooicentrum Nederland

Consumentenautoriteit

Ministerie van Financiën

Bestuursdepartement

Belastingdienst Automatiseringscentrum

Belastingdienst

de afzonderlijke Directies der Rijksbelastingen (atskiri mokesčių ir muitų administracijos skyriai Nyderlanduose)

Fiscale Inlichtingen- en Opsporingsdienst (įsk. Economische Controle dienst (ECD))

Belastingdienst Opleidingen

Dienst der Domeinen

Ministerie van Justitie

Bestuursdepartement

Dienst Justitiële Inrichtingen

Raad voor de Kinderbescherming

Centraal Justitie Incasso Bureau

Openbaar Ministerie

Immigratie en Naturalisatiedienst

Nederlands Forensisch Instituut

Dienst Terugkeer & Vertrek

Ministerie van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit

Bestuursdepartement

Dienst Regelingen (DR)

Agentschap Plantenziektenkundige Dienst (PD)

Algemene Inspectiedienst (AID)

Dienst Landelijk Gebied (DLG)

Voedsel en Waren Autoriteit (VWA)

Ministerie van Onderwijs, Cultuur en Wetenschappen

Bestuursdepartement

Inspectie van het Onderwijs

Erfgoedinspectie

Centrale Financiën Instellingen

Nationaal Archief

Adviesraad voor Wetenschaps- en Technologiebeleid

Onderwijsraad

Raad voor Cultuur

Ministerie van Sociale Zaken en Werkgelegenheid

Bestuursdepartement

Inspectie Werk en Inkomen

Agentschap SZW

Ministerie van Verkeer en Waterstaat

Bestuursdepartement

Directoraat-Generaal Transport en Luchtvaart

Directoraat-generaal Personenvervoer

Directoraat-generaal Water

Centrale diensten (Central Services)

Shared services Organisatie Verkeer en Watersaat

Koninklijke Nederlandse Meteorologisch Instituut KNMI

Rijkswaterstaat, Bestuur

De afzonderlijke regionale Diensten van Rijkswaterstaat (Viešųjų darbų ir vandentvarkos generalinės direkcijos atskiros regioninės tarnybos)

De afzonderlijke specialistische diensten van Rijkswaterstaat (Viešųjų darbų ir vandentvarkos generalinės direkcijos atskiros specialistų tarnybos)

Adviesdienst Geo-Informatie en ICT

Adviesdienst Verkeer en Vervoer (AVV)

Bouwdienst

Corporate Dienst

Data ICT Dienst

Dienst Verkeer en Scheepvaart

Dienst Weg- en Waterbouwkunde (DWW)

Rijksinstituut voor Kunst en Zee (RIKZ)

Rijksinstituut voor Integraal Zoetwaterbeheer en Afvalwaterbehandeling (RIZA)

Waterdienst

Inspectie Verkeer en Waterstaat, Hoofddirectie

Port state Control

Directie Toezichtontwikkeling Communicatie en Onderzoek (TCO)

Toezichthouder Beheer Eenheid Lucht

Toezichthouder Beheer Eenheid Water

Toezichthouder Beheer Eenheid Land

Ministerie van Volkshuisvesting, Ruimtelijke Ordening en Milieubeheer

Bestuursdepartement

Directoraat-generaal Wonen, Wijken en Integratie

Directoraat-generaal Ruimte

Directoraat-general Milieubeheer

Rijksgebouwendienst

VROM Inspectie

Ministerie van Volksgezondheid, Welzijn en Sport

Bestuursdepartement

Inspectie Gezondheidsbescherming, Waren en Veterinaire Zaken

Inspectie Gezondheidszorg

Inspectie Jeugdhulpverlening en Jeugdbescherming

Rijksinstituut voor de Volksgezondheid en Milieu (RIVM)

Sociaal en Cultureel Planbureau

Agentschap t.b.v. het College ter Beoordeling van Geneesmiddelen

Tweede Kamer der Staten-Generaal

Eerste Kamer der Staten-Generaal

Raad van State

Algemene Rekenkamer

Nationale Ombudsman

Kanselarij der Nederlandse Orden

Kabinet der Koningin

Raad voor de rechtspraak en de Rechtbanken

AUSTRIJA

Bundeskanzleramt

Bundesministerium für europäische und internationale Angelegenheiten

Bundesministerium für Finanzen

Bundesministerium für Gesundheit, Familie und Jugend

Bundesministerium für Inneres

Bundesministerium für Justiz

Bundesministerium für Landesverteidigung

Bundesministerium für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft

Bundesministerium für Soziales und Konsumentenschutz

Bundesministerium für Unterricht, Kunst und Kultur

Bundesministerium für Verkehr, Innovation und Technologie

Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit

Bundesministerium für Wissenschaft und Forschung

Österreichische Forschungs- und Prüfzentrum Arsenal Gesellschaft m.b.H

Bundesbeschaffung G.m.b.H

Bundesrechenzentrum G.m.b.H

LENKIJA

Kancelaria Prezydenta RP

Kancelaria Sejmu RP

Kancelaria Senatu RP

Kancelaria Prezesa Rady Ministrów

Sąd Najwyższy

Naczelny Sąd Administracyjny

Wojewódzkie sądy administracyjne

Sądy powszechne — rejonowe, okręgowe i apelacyjne

Trybunał Konstytucyjny

Najwyższa Izba Kontroli

Biuro Rzecznika Praw Obywatelskich

Biuro Rzecznika Praw Dziecka

Biuro Ochrony Rządu

Biuro Bezpieczeństwa Narodowego

Centralne Biuro Antykorupcyjne

Ministerstwo Pracy i Polityki Społecznej

Ministerstwo Finansów

Ministerstwo Gospodarki

Ministerstwo Rozwoju Regionalnego

Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego

Ministerstwo Edukacji Narodowej

Ministerstwo Obrony Narodowej

Ministerstwo Rolnictwa i Rozwoju Wsi

Ministerstwo Skarbu Państwa

Ministerstwo Sprawiedliwości

Ministerstwo Infrastruktury

Ministerstwo Nauki i Szkolnictwa Wyższego

Ministerstwo Środowiska

Ministerstwo Spraw Wewnętrznych i Administracji

Ministerstwo Spraw Zagranicznych

Ministerstwo Zdrowia

Ministerstwo Sportu i Turystyki

Urząd Komitetu Integracji Europejskiej

Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej

Urząd Regulacji Energetyki

Urząd do Spraw Kombatantów i Osób Represjonowanych

Urząd Transportu Kolejowego

Urząd Dozoru Technicznego

Urząd Rejestracji Produktów Leczniczych, Wyrobów Medycznych i Produktów Biobójczych

Urząd do Spraw Repatriacji i Cudzoziemców

Urząd Zamówień Publicznych

Urząd Ochrony Konkurencji i Konsumentów

Urząd Lotnictwa Cywilnego

Urząd Komunikacji Elektronicznej

Wyższy Urząd Górniczy

Główny Urząd Miar

Główny Urząd Geodezji i Kartografii

Główny Urząd Nadzoru Budowlanego

Główny Urząd Statystyczny

Krajowa Rada Radiofonii i Telewizji

Generalny Inspektor Ochrony Danych Osobowych

Państwowa Komisja Wyborcza

Państwowa Inspekcja Pracy

Rządowe Centrum Legislacji

Narodowy Fundusz Zdrowia

Polska Akademia Nauk

Polskie Centrum Akredytacji

Polskie Centrum Badań i Certyfikacji

Polska Organizacja Turystyczna

Polski Komitet Normalizacyjny

Zakład Ubezpieczeń Społecznych

Komisja Nadzoru Finansowego

Naczelna Dyrekcja Archiwów Państwowych

Kasa Rolniczego Ubezpieczenia Społecznego

Generalna Dyrekcja Dróg Krajowych i Autostrad

Państwowa Inspekcja Ochrony Roślin i Nasiennictwa

Komenda Główna Państwowej Straży Pożarnej

Komenda Główna Policji

Komenda Główna Straży Granicznej

Inspekcja Jakości Handlowej Artykułów Rolno-Spożywczych

Główny Inspektorat Ochrony Środowiska

Główny Inspektorat Transportu Drogowego

Główny Inspektorat Farmaceutyczny

Główny Inspektorat Sanitarny

Główny Inspektorat Weterynarii

Agencja Bezpieczeństwa Wewnętrznego

Agencja Wywiadu

Agencja Mienia Wojskowego

Wojskowa Agencja Mieszkaniowa

Agencja Restrukturyzacji i Modernizacji Rolnictwa

Agencja Rynku Rolnego

Agencja Nieruchomości Rolnych

Państwowa Agencja Atomistyki

Polska Agencja Żeglugi Powietrznej

Polska Agencja Rozwiązywania Problemów Alkoholowych

Agencja Rezerw Materiałowych

Narodowy Bank Polski

Narodowy Fundusz Ochrony Środowiska i Gospodarki Wodnej

Państwowy Fundusz Rehabilitacji Osób Niepełnosprawnych

Instytut Pamięci Narodowej — Komisja Ścigania Zbrodni Przeciwko Narodowi Polskiemu

Rada Ochrony Pamięci Walk i Męczeństwa

Służba Celna Rzeczypospolitej Polskiej

Państwowe Gospodarstwo Leśne ’Lasy Państwowe“

Polska Agencja Rozwoju Przedsiębiorczości

Urzędy wojewódzkie

Samodzielne Publiczne Zakłady Opieki Zdrowotnej, jeśli ich organem założycielskim jest minister, centralny organ administracji rządowej lub wojewoda

PORTUGALIJA

Presidência do Conselho de Ministros

Ministério das Finanças e da Administração Pública

Ministério da Defesa Nacional

Ministério dos Negócios Estrangeiros

Ministério da Administração Interna

Ministério da Justiça

Ministério da Economia e da Inovação

Ministério da Agricultura, Desenvolvimento Rural e Pescas

Ministério da Educação

Ministério da Ciência, Tecnologia e do Ensino Superior

Ministério da Cultura

Ministério da Saúde

Ministério do Trabalho e da Solidariedade Social

Ministério das Obras Públicas, Transportes e Comunicações

Ministério do Ambiente, do Ordenamento do Território e do Desenvolvimento Regional

Presidença da Republica

Tribunal Constitucional

Tribunal de Contas

Provedoria de Justiça

RUMUNIJA

Administrația Prezidențială

Senatul României

Camera Deputaților

Inalta Curte de Casație și Justiție

Curtea Constituțională

Consiliul Legislativ

Curtea de Conturi

Consiliul Superior al Magistraturii

Parchetul de pe lângă Inalta Curte de Casație și Justiție

Secretariatul General al Guvernului

Cancelaria primului ministru

Ministerul Afacerilor Externe

Ministerul Economiei și Finanțelor

Ministerul Justiției

Ministerul Apărării

Ministerul Internelor și Reformei Administrative

Ministerul Muncii, Familiei și Egalității de Șanse

Ministerul pentru Intreprinderi Mici și Mijlocii, Comerț, Turism și Profesii Liberale

Ministerul Agriculturii și Dezvoltării Rurale

Ministerul Transporturilor

Ministerul Dezvoltării, Lucrărilor Publice și Locuinței

Ministerul Educației Cercetării și Tineretului

Ministerul Sănătății Publice

Ministerul Culturii și Cultelor

Ministerul Comunicațiilor și Tehnologiei Informației

Ministerul Mediului și Dezvoltării Durabile

Serviciul Român de Informații

Serviciul de Informații Externe

Serviciul de Protecție și Pază

Serviciul de Telecomunicații Speciale

Consiliul Național al Audiovizualului

Consiliul Concurenței (CC)

Direcția Națională Anticorupție

Inspectoratul General de Poliție

Autoritatea Națională pentru Reglementarea și Monitorizarea Achizițiilor Publice

Consiliul Național de Soluționare a Contestațiilor

Autoritatea Națională de Reglementare pentru Serviciile Comunitare de Utilități Publice (ANRSC)

Autoritatea Națională Sanitară Veterinară și pentru Siguranța Alimentelor

Autoritatea Națională pentru Protecția Consumatorilor

Autoritatea Navală Română

Autoritatea Feroviară Română

Autoritatea Rutieră Română

Autoritatea Națională pentru Protecția Drepturilor Copilului

Autoritatea Națională pentru Persoanele cu Handicap

Autoritatea Națională pentru Turism

Autoritatea Națională pentru Restituirea Proprietăților

Autoritatea Națională pentru Tineret

Autoritatea Națională pentru Cercetare Științifică

Autoritatea Națională pentru Reglementare în Comunicații și Tehnologia Informației

Autoritatea Națională pentru Serviciile Societății Informaționale

Autoritatea Electorală Permanente

Agenția pentru Strategii Guvernamentale

Agenția Națională a Medicamentului

Agenția Națională pentru Sport

Agenția Națională pentru Ocuparea Forței de Muncă

Agenția Națională de Reglementare în Domeniul Energiei

Agenția Română pentru Conservarea Energiei

Agenția Națională pentru Resurse Minerale

Agenția Română pentru Investiții Străine

Agenția Națională pentru Întreprinderi Mici și Mijlocii și Cooperație

Agenția Națională a Funcționarilor Publici

Agenția Națională de Administrare Fiscală

Agenția de Compensare pentru Achiziții de Tehnică Specială

Agenția Națională Anti-doping

Agenția Nucleară

Agenția Națională pentru Protecția Familiei

Agenția Națională pentru Egalitatea de Șanse între Bărbați și Femei

Agenția Națională pentru Protecția Mediului

Agenția națională Antidrog

SLOVĖNIJA

Predsednik Republike Slovenije

Državni zbor Republike Slovenije

Državni svet Republike Slovenije

Varuh človekovih pravic

Ustavno sodišče Republike Slovenije

Računsko sodišče Republike Slovenije

Državna revizijska komisja za revizijo postopkov oddaje javnih naročil

Slovenska akademija znanosti in umetnosti

Vladne službe

Ministrstvo za finance

Ministrstvo za notranje zadeve

Ministrstvo za zunanje zadeve

Ministrstvo za obrambo

Ministrstvo za pravosodje

Ministrstvo za gospodarstvo

Ministrstvo za kmetijstvo, gozdarstvo in prehrano

Ministrstvo za promet

Ministrstvo za okolje in prostor

Ministrstvo za delo, družino in socialne zadeve

Ministrstvo za zdravje

Ministrstvo za javno upravo

Ministrstvo za šolstvo in šport

Ministrstvo za visoko šolstvo, znanost in tehnologijo

Ministrstvo za kulturo

Vrhovno sodišče Republike Slovenije

višja sodišča

okrožna sodišča

okrajna sodišča

Vrhovno državno tožilstvo Republike Slovenije

Okrožna državna tožilstva

Državno pravobranilstvo

Upravno sodišče Republike Slovenije

Višje delovno in socialno sodišče

delovna sodišča

Davčna uprava Republike Slovenije

Carinska uprava Republike Slovenije

Urad Republike Slovenije za preprečevanje pranja denarja

Urad Republike Slovenije za nadzor prirejanja iger na srečo

Uprava Republike Slovenije za javna plačila

Urad Republike Slovenije za nadzor proračuna

Policija

Inšpektorat Republike Slovenije za notranje zadeve

Generalštab Slovenske vojske

Uprava Republike Slovenije za zaščito in reševanje

Inšpektorat Republike Slovenije za obrambo

Inšpektorat Republike Slovenije za varstvo pred naravnimi in drugimi nesrečami

Uprava Republike Slovenije za izvrševanje kazenskih sankcij

Urad Republike Slovenije za varstvo konkurence

Urad Republike Slovenije za varstvo potrošnikov

Tržni inšpektorat Republike Slovenije

Urad Republike Slovenije za intelektualno lastnino

Inšpektorat Republike Slovenije za elektronske komunikacije, elektronsko podpisovanje in pošto

Inšpektorat za energetiko in rudarstvo

Agencija Republike Slovenije za kmetijske trge in razvoj podeželja

Inšpektorat Republike Slovenije za kmetijstvo, gozdarstvo in hrano

Fitosanitarna uprava Republike Slovenije

Veterinarska uprava Republike Slovenije

Uprava Republike Slovenije za pomorstvo

Direkcija Republike Slovenije za caste

Prometni inšpektorat Republike Slovenije

Direkcija za vodenje investicij v javno železniško infrastrukturo

Agencija Republike Slovenije za okolje

Geodetska uprava Republike Slovenije

Uprava Republike Slovenije za jedrsko varstvo

Inšpektorat Republike Slovenije za okolje in prostor

Inšpektorat Republike Slovenije za delo

Zdravstveni inšpektorat

Urad Republike Slovenije za kemikalije

Uprava Republike Slovenije za varstvo pred sevanji

Urad Republike Slovenije za meroslovje

Urad za visoko šolstvo

Urad Republike Slovenije za mladino

Inšpektorat Republike Slovenije za šolstvo in šport

Arhiv Republike Slovenije

Inšpektorat Republike Slovenije za kulturo in medije

Kabinet predsednika Vlade Republike Slovenije

Generalni sekretariat Vlade Republike Slovenije

Služba vlade za zakonodajo

Služba vlade za evropske zadeve

Služba vlade za lokalno samoupravo in regionalno politiko

Urad vlade za komuniciranje

Urad za enake možnosti

Urad za verske skupnosti

Urad za narodnosti

Urad za makroekonomske analize in razvoj

Statistični urad Republike Slovenije

Slovenska obveščevalno-varnostna agencija

Protokol Republike Slovenije

Urad za varovanje tajnih podatkov

Urad za Slovence v zamejstvu in po svetu

Služba Vlade Republike Slovenije za razvoj

Informacijski pooblaščenec

Državna volilna komisija

SLOVAKIJA

Ministerijos ir kitos centrinės valdžios institucijos, nurodytos Įstatyme Nr. 575/2001 Coll. dėl Vyriausybės ir centrinių viešojo administravimo institucijų veiklos struktūros pagal paskutinius teisės aktus:

Kancelária Prezidenta Slovenskej republiky

Národná rada Slovenskej republiky

Ministerstvo hospodárstva Slovenskej republiky

Ministerstvo financií Slovenskej republiky

Ministerstvo dopravy, pôšt a telekomunikácií Slovenskej republiky

Ministerstvo pôdohospodárstva Slovenskej republiky

Ministerstvo výstavby a regionálneho rozvoja Slovenskej republiky

Ministerstvo vnútra Slovenskej republiky

Ministerstvo obrany Slovenskej republiky

Ministerstvo spravodlivosti Slovenskej republiky

Ministerstvo zahraničných vecí Slovenskej republiky

Ministerstvo práce, sociálnych vecí a rodiny Slovenskej republiky

Ministerstvo životného prostredia Slovenskej republiky

Ministerstvo školstva Slovenskej republiky

Ministerstvo kultúry Slovenskej republiky

Ministerstvo zdravotníctva Slovenskej republiky

Úrad vlády Slovenskej republiky

Protimonopolný úrad Slovenskej republiky

Štatistický úrad Slovenskej republiky

Úrad geodézie, kartografie a katastra Slovenskej republiky

Úrad jadrového dozoru Slovenskej republiky

Úrad pre normalizáciu, metrológiu a skúšobníctvo Slovenskej republiky

Úrad pre verejné obstarávanie

Úrad priemyselného vlastníctva Slovenskej republiky

Správa štátnych hmotných rezerv Slovenskej republiky

Národný bezpečnostný úrad

Ústavný súd Slovenskej republiky

Najvyšši súd Slovenskej republiky

Generálna prokuratura Slovenskej republiky

Najvyšši kontrolný úrad Slovenskej republiky

Telekomunikačný úrad Slovenskej republiky

Úrad priemyselného vlastníctva Slovenskej republiky

Úrad pre finančný trh

Úrad na ochranu osobn ý ch udajov

Kancelária verejneho ochranu prav

SUOMIJA

Oikeuskanslerinvirasto — Justitiekanslersämbetet

Liikenne- ja viestintäministeriö — Kommunikationsministeriet

Ajoneuvohallintokeskus AKE — Fordonsförvaltningscentralen AKE

Ilmailuhallinto — Luftfartsförvaltningen

Ilmatieteen laitos — Meteorologiska institutet

Merenkulkulaitos — Sjöfartsverket

Merentutkimuslaitos — Havsforskningsinstitutet

Ratahallintokeskus RHK — Banförvaltningscentralen RHK

Rautatievirasto — Järnvägsverket

Tiehallinto — Vägförvaltningen

Viestintävirasto — Kommunikationsverket

Maa- ja metsätalousministeriö — Jord- och skogsbruksministeriet

Elintarviketurvallisuusvirasto — Livsmedelssäkerhetsverket

Maanmittauslaitos — Lantmäteriverket

Maaseutuvirasto — Landsbygdsverket

Oikeusministeriö — Justitieministeriet

Tietosuojavaltuutetun toimisto — Dataombudsmannens byrå

Tuomioistuimet — Domstolar

Korkein oikeus — Högsta domstolen

Korkein hallinto-oikeus — Högsta förvaltningsdomstolen

Hovioikeudet — Hovrätter

Käräjäoikeudet — Tingsrätter

Hallinto-oikeudet –Förvaltningsdomstolar

Markkinaoikeus — Marknadsdomstolen

Työtuomioistuin — Arbetsdomstolen

Vakuutusoikeus — Försäkringsdomstolen

Kuluttajariitalautakunta — Konsumenttvistenämnden

Vankeinhoitolaitos — Fångvårdsväsendet

HEUNI — Yhdistyneiden Kansakuntien yhteydessä toimiva Euroopan kriminaalipolitiikan instituutti — HEUNI — Europeiska institutet för kriminalpolitik, verksamt i anslutning till Förenta nationerna

Konkurssiasiamiehen toimisto — Konkursombudsmannens byrå

Kuluttajariitalautakunta — Konsumenttvistenämnden

Oikeushallinnon palvelukeskus — Justitieförvaltningens servicecentral

Oikeushallinnon tietotekniikkakeskus — Justitieförvaltningens datateknikcentral

Oikeuspoliittinen tutkimuslaitos (Optula) — Rättspolitiska forskningsinstitutet

Oikeusrekisterikeskus — Rättsregistercentralen

Onnettomuustutkintakeskus — Centralen för undersökning av olyckor

Rikosseuraamusvirasto — Brottspåföljdsverket

Rikosseuraamusalan koulutuskeskus — Brottspåföljdsområdets utbildningscentral

Rikoksentorjuntaneuvosto — Rådet för brottsförebyggande

Saamelaiskäräjät — Sametinget

Valtakunnansyyttäjänvirasto — Riksåklagarämbetet

Vankeinhoitolaitos — Fångvårdsväsendet

Opetusministeriö — Undervisningsministeriet

Opetushallitus — Utbildningsstyrelsen

Valtion elokuvatarkastamo — Statens filmgranskningsbyrå

Puolustusministeriö — Försvarsministeriet

Puolustusvoimat — Försvarsmakten

Sisäasiainministeriö — Inrikesministeriet

Väestörekisterikeskus — Befolkningsregistercentralen

Keskusrikospoliisi — Centralkriminalpolisen

Liikkuva poliisi — Rörliga polisen

Rajavartiolaitos — Gränsbevakningsväsendet

Lääninhallitukset — Länstyrelserna

Suojelupoliisi — Skyddspolisen

Poliisiammattikorkeakoulu — Polisyrkeshögskolan

Poliisin tekniikkakeskus — Polisens teknikcentral

Poliisin tietohallintokeskus — Polisens datacentral

Helsingin kihlakunnan poliisilaitos — Polisinrättningen i Helsingfors

Pelastusopisto — Räddningsverket

Hätäkeskuslaitos — Nödcentralsverket

Maahanmuuttovirasto — Migrationsverket

Sisäasiainhallinnon palvelukeskus — Inrikesförvaltningens servicecentral

Sosiaali- ja terveysministeriö — Social- och hälsovårdsministeriet

Työttömyysturvan muutoksenhakulautakunta — Besvärsnämnden för utkomstskyddsärenden

Sosiaaliturvan muutoksenhakulautakunta — Besvärsnämnden för social trygghet

Lääkelaitos — Läkemedelsverket

Terveydenhuollon oikeusturvakeskus — Rättsskyddscentralen för hälsovården

Säteilyturvakeskus — Strålsäkerhetscentralen

Kansanterveyslaitos — Folkhälsoinstitutet

Lääkehoidon kehittämiskeskus ROHTO — Utvecklingscentralen för läkemedelsbe-handling

Sosiaali- ja terveydenhuollon tuotevalvontakeskus — Social- och hälsovårdens produkttillsynscentral

Sosiaali- ja terveysalan tutkimus- ja kehittämiskeskus Stakes — Forsknings- och utvecklingscentralen för social- och hälsovården Stakes

Vakuutusvalvontavirasto — Försäkringsinspektionen

Työ- ja elinkeinoministeriö — Arbets- och näringsministeriet

Kuluttajavirasto — Konsumentverket

Kilpailuvirasto — Konkurrensverket

Patentti- ja rekisterihallitus — Patent- och registerstyrelsen

Valtakunnansovittelijain toimisto — Riksförlikningsmännens byrå

Valtion turvapaikanhakijoiden vastaanottokeskukset – Statliga förläggningar för asylsökande

Energiamarkkinavirasto - Energimarknadsverket

Geologian tutkimuskeskus — Geologiska forskningscentralen

Huoltovarmuuskeskus — Försörjningsberedskapscentralen

Kuluttajatutkimuskeskus — Konsumentforskningscentralen

Matkailun edistämiskeskus (MEK) — Centralen för turistfrämjande

Mittatekniikan keskus (MIKES) — Mätteknikcentralen

Tekes — teknologian ja innovaatioiden kehittämiskeskus - Tekes — utvecklingscentralen för teknologi och innovationer

Turvatekniikan keskus (TUKES) — Säkerhetsteknikcentralen

Valtion teknillinen tutkimuskeskus (VTT) — Statens tekniska forskningscentral

Syrjintälautakunta — Nationella diskrimineringsnämnden

Työneuvosto — Arbetsrådet

Vähemmistövaltuutetun toimisto — Minoritetsombudsmannens byrå

Ulkoasiainministeriö — Utrikesministeriet

Valtioneuvoston kanslia — Statsrådets kansli

Valtiovarainministeriö — Finansministeriet

Valtiokonttori — Statskontoret

Verohallinto — Skatteförvaltningen

Tullilaitos — Tullverket

Tilastokeskus — Statistikcentralen

Valtion taloudellinen tutkimuskeskus — Statens ekonomiska forskningscentral

Ympäristöministeriö — Miljöministeriet

Suomen ympäristökeskus — Finlands miljöcentral

Asumisen rahoitus- ja kehityskeskus — Finansierings- och utvecklingscentralen för boendet

Valtiontalouden tarkastusvirasto — Statens tevisionsverk

ŠVEDIJA

A

Affärsverket svenska kraftnät

Akademien för de fria konsterna

Alkohol- och läkemedelssortiments-nämnden

Allmänna pensionsfonden

Allmänna reklamationsnämnden

Ambassader

Ansvarsnämnd, statens

Arbetsdomstolen

Arbetsförmedlingen

Arbetsgivarverk, statens

Arbetslivsinstitutet

Arbetsmiljöverket

Arkitekturmuseet

Arrendenämnder

Arvsfondsdelegationen

Arvsfondsdelegationen

B

Banverket

Barnombudsmannen

Beredning för utvärdering av medicinsk metodik, statens

Bergsstaten

Biografbyrå, statens

Biografiskt lexikon, svenskt

Birgittaskolan

Blekinge tekniska högskola

Bokföringsnämnden

Bolagsverket

Bostadsnämnd, statens

Bostadskreditnämnd, statens

Boverket

Brottsförebyggande rådet

Brottsoffermyndigheten

C

Centrala studiestödsnämnden

D

Danshögskolan

Datainspektionen

Departementen

Domstolsverket

Dramatiska institutet

E

Ekeskolan

Ekobrottsmyndigheten

Ekonomistyrningsverket

Ekonomiska rådet

Elsäkerhetsverket

Energimarknadsinspektionen

Energimyndighet, statens

ES/FoU-rådet

Exportkreditnämnden

Exportråd, Sveriges

F

Fastighetsmäklarnämnden

Fastighetsverk, statens

Fideikommissnämnden

Finansinspektionen

Finanspolitiska rådet

Finsk-svenska gränsälvskommissionen

Fiskeriverket

Flygmedicincentrum

Folkhälsoinstitut, statens

Fonden för fukt- och mögelskador

Forskningsrådet för miljö, areella näringar och samhällsbyggande, Formas

Folke Bernadotte Akademin

Forskarskattenämnden

Forskningsrådet för arbetsliv och socialvetenskap

Fortifikationsverket

Forum för levande historia

Försvarets materielverk

Försvarets radioanstalt

Försvarets underrättelsenämnd

Försvarshistoriska museer, statens

Försvarshögskolan

Försvarsmakten

Försäkringskassan

G

Gentekniknämnden

Geologiska undersökning

Geotekniska institut, statens

Giftinformationscentralen

Glesbygdsverket

Grafiska institutet och institutet för högre kommunikation- och reklamutbildning

Granskningsnämnden för radio och TV

Granskningsnämnden för försvarsuppfinningar

Gymnastik- och Idrottshögskolan

Göteborgs universitet

H

Handelsflottans kultur- och fritidsråd

Handelsflottans pensionsanstalt

Handelssekreterare

Handelskamrar, auktoriserade

Handikappombudsmannen

Handikappråd, statens

Harpsundsnämnden

Haverikommission, statens

Historiska museer, statens

Hjälpmedelsinstitutet

Hovrätterna

Hyresnämnder

Häktena

Hälso- och sjukvårdens ansvarsnämnd

Högskolan Dalarna

Högskolan i Borås

Högskolan i Gävle

Högskolan i Halmstad

Högskolan i Kalmar

Högskolan i Karlskrona/Ronneby

Högskolan i Kristianstad

Högskolan i Skövde

Högskolan i Trollhättan/Uddevalla

Högskolan på Gotland

Högskolans avskiljandenämnd

Högskoleverket

Högsta domstolen

I

ILO kommittén

Inspektionen för arbetslöshetsförsäkringen

Inspektionen för strategiska produkter

Institut för kommunikationsanalys, statens

Institut för psykosocial medicin, statens

Institut för särskilt utbildningsstöd, statens

Institutet för arbetsmarknadspolitisk utvärdering

Institutet för rymdfysik

Institutet för tillväxtpolitiska studier

Institutionsstyrelse, statens

Insättningsgarantinämnden

Integrationsverket

Internationella programkontoret för utbildningsområdet

J

Jordbruksverk, statens

Justitiekanslern

Jämställdhetsombudsmannen

Jämställdhetsnämnden

Järnvägar, statens

Järnvägsstyrelsen

K

Kammarkollegiet

Kammarrätterna

Karlstads universitet

Karolinska Institutet

Kemikalieinspektionen

Kommerskollegium

Konjunkturinstitutet

Konkurrensverket

Konstfack

Konsthögskolan

Konstnärsnämnden

Konstråd, statens

Konsulat

Konsumentverket

Krigsvetenskapsakademin

Krigsförsäkringsnämnden

Kriminaltekniska laboratorium, statens

Kriminalvården

Krisberedskapsmyndigheten

Kristinaskolan

Kronofogdemyndigheten

Kulturråd, statens

Kungl. Biblioteket

Kungl. Konsthögskolan

Kungl. Musikhögskolan i Stockholm

Kungl. Tekniska högskolan

Kungl. Vitterhets-, historie- och antikvitetsakademien

Kungl Vetenskapsakademin

Kustbevakningen

Kvalitets- och kompetensråd, statens

Kärnavfallsfondens styrelse

L

Lagrådet

Lantbruksuniversitet, Sveriges

Lantmäteriverket

Linköpings universitet

Livrustkammaren, Skoklosters slott och Hallwylska museet

Livsmedelsverk, statens

Livsmedelsekonomiska institutet

Ljud- och bildarkiv, statens

Lokala säkerhetsnämnderna vid kärnkraftverk

Lotteriinspektionen

Luftfartsverket

Luftfartsstyrelsen

Luleå tekniska universitet

Lunds universitet

Läkemedelsverket

Läkemedelsförmånsnämnden

Länsrätterna

Länsstyrelserna

Lärarhögskolan i Stockholm

M

Malmö högskola

Manillaskolan

Maritima muséer, statens

Marknadsdomstolen

Medlingsinstitutet

Meteorologiska och hydrologiska institut, Sveriges

Migrationsverket

Militärhögskolor

Mittuniversitetet

Moderna museet

Museer för världskultur, statens

Musikaliska Akademien

Musiksamlingar, statens

Myndigheten för handikappolitisk samordning

Myndigheten för internationella adoptionsfrågor

Myndigheten för skolutveckling

Myndigheten för kvalificerad yrkesutbildning

Myndigheten för nätverk och samarbete inom högre utbildning

Myndigheten för radio- och tv

Myndigheten för Sveriges nätuniversitet

Myndigheten för utländska investeringar i Sverige

Mälardalens högskola

N

Nationalmuseum

Nationellt centrum för flexibelt lärande

Naturhistoriska riksmuseet

Naturvårdsverket

Nordiska Afrikainstitutet

Notarienämnden

Nämnd för arbetstagares uppfinningar, statens

Nämnden för statligt stöd till trossamfund

Nämnden för styrelserepresentationsfrågor

Nämnden mot diskriminering

Nämnden för elektronisk förvaltning

Nämnden för RH anpassad utbildning

Nämnden för hemslöjdsfrågor

O

Oljekrisnämnden

Ombudsmannen mot diskriminering på grund av sexuell läggning

Ombudsmannen mot etnisk diskriminering

Operahögskolan i Stockholm

P

Patent- och registreringsverket

Patentbesvärsrätten

Pensionsverk, statens

Personregisternämnd statens, SPAR-nämnden

Pliktverk, Totalförsvarets

Polarforskningssekretariatet

Post- och telestyrelsen

Premiepensionsmyndigheten

Presstödsnämnden

R

Rederinämnden

Regeringskansliet

Regeringsrätten

Resegarantinämnden

Registernämnden

Revisorsnämnden

Riksantikvarieämbetet

Riksarkivet

Riksbanken

Riksdagsförvaltningen

Riksdagens ombudsmän

Riksdagens revisorer

Riksgäldskontoret

Rikshemvärnsrådet

Rikspolisstyrelsen

Riksrevisionen

Rikstrafiken

Riksutställningar, Stiftelsen

Riksvärderingsnämnden

Rymdstyrelsen

Rådet för Europeiska socialfonden i Sverige

Räddningsverk, statens

Rättshjälpsmyndigheten

Rättshjälpsnämnden

Rättsmedicinalverket

S

Samarbetsnämnden för statsbidrag till trossamfund

Sameskolstyrelsen och sameskolor

Sametinget

SIS, Standardiseringen i Sverige

Sjöfartsverket

Skatterättsnämnden

Skatteverket

Skaderegleringsnämnd, statens

Skiljenämnden i vissa trygghetsfrågor

Skogsstyrelsen

Skogsvårdsstyrelserna

Skogs och lantbruksakademien

Skolverk, statens

Skolväsendets överklagandenämnd

Smittskyddsinstitutet

Socialstyrelsen

Specialpedagogiska institutet

Specialskolemyndigheten

Språk- och folkminnesinstitutet

Sprängämnesinspektionen

Statistiska centralbyrån

Statskontoret

Stockholms universitet

Stockholms internationella miljöinstitut

Strålsäkerhetsmyndigheten

Styrelsen för ackreditering och teknisk kontroll

Styrelsen för internationellt utvecklingssamarbete, SIDA

Styrelsen för Samefonden

Styrelsen för psykologiskt försvar

Stängselnämnden

Svenska institutet

Svenska institutet för europapolitiska studier

Svenska ESF rådet

Svenska Unescorådet

Svenska FAO kommittén

Svenska Språknämnden

Svenska Skeppshypotekskassan

Svenska institutet i Alexandria

Sveriges författarfond

Säkerhetspolisen

Säkerhets- och integritetsskyddsnämnden

Södertörns högskola

T

Taltidningsnämnden

Talboks- och punktskriftsbiblioteket

Teaterhögskolan i Stockholm

Tingsrätterna

Tjänstepensions och grupplivnämnd, statens

Tjänsteförslagsnämnden för domstolsväsendet

Totalförsvarets forskningsinstitut

Totalförsvarets pliktverk

Tullverket

Turistdelegationen

U

Umeå universitet

Ungdomsstyrelsen

Uppsala universitet

Utlandslönenämnd, statens

Utlänningsnämnden

Utrikesförvaltningens antagningsnämnd

Utrikesnämnden

Utsädeskontroll, statens

V

Valideringsdelegationen

Valmyndigheten

Vatten- och avloppsnämnd, statens

Vattenöverdomstolen

Verket för förvaltningsutveckling

Verket för högskoleservice

Verket för innovationssystem (VINNOVA)

Verket för näringslivsutveckling (NUTEK)

Vetenskapsrådet

Veterinärmedicinska anstalt, statens

Veterinära ansvarsnämnden

Väg- och transportforskningsinstitut, statens

Vägverket

Vänerskolan

Växjö universitet

Växtsortnämnd, statens

Å

Åklagarmyndigheten

Åsbackaskolan

Ö

Örebro universitet

Örlogsmannasällskapet

Östervångsskolan

Överbefälhavaren

Överklagandenämnden för högskolan

Överklagandenämnden för nämndemanna-uppdrag

Överklagandenämnden för studiestöd

Överklagandenämnden för totalförsvaret

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Cabinet Office

Office of the Parliamentary Counsel

Central Office of Information

Charity Commission

Crown Estate Commissioners (Vote Expenditure Only)

Crown Prosecution Service

Department for Business, Enterprise and Regulatory Reform

Competition Commission

Gas and Electricity Consumers’ Council

Office of Manpower Economics

Department for Children, Schools and Families

Department of Communities and Local Government

Rent Assessment Panels

Department for Culture, MEDIA and Sport

British Library

British Museum

Commission for Architecture and the Built Environment

The Gambling Commission

Historic Buildings and Monuments Commission for England (English Heritage)

Imperial War Museum

Museums, Libraries and Archives Council

National Gallery

National Maritime Museum

National Portrait Gallery

Natural History Museum

Science Museum

Tate Gallery

Victoria and Albert Museum

Wallace Collection

Department for Environment, Food and Rural Affairs

Agricultural Dwelling House Advisory Committees

Agricultural Land Tribunals

Agricultural Wages Board and Committees

Cattle Breeding Centre

Countryside Agency

Plant Variety Rights Office

Royal Botanic Gardens, Kew

Royal Commission on Environmental Pollution

Department of Health

Dental Practice Board

National Health Service Strategic Health Authorities

NHS Trusts

Prescription Pricing Authority

Department for Innovation, Universities and Skills

Higher Education Funding Council for England

National Weights and Measures Laboratory

Patent Office

Department for International Development

Department of the Procurator General and Treasury Solicitor

Legal Secretariat to the Law Officers

Department for Transport

Maritime and Coastguard Agency

Department for Work and Pensions

Disability Living Allowance Advisory Board

Independent Tribunal Service

Medical Boards and Examining Medical Officers (War Pensions)

Occupational Pensions Regulatory Authority

Regional Medical Service

Social Security Advisory Committee

Export Credits Guarantee Department

Foreign and Commonwealth Office

Wilton Park Conference Centre

Government Actuary’s Department

Government Communications Headquarters

Home Office

HM Inspectorate of Constabulary

House of Commons

House of Lords

Ministry of Defence

Defence Equipment & Support

Meteorological Office

Ministry of Justice

Boundary Commission for England

Combined Tax Tribunal

Council on Tribunals

Court of Appeal — Criminal

Employment Appeals Tribunal

Employment Tribunals

HMCS Regions, Crown, County and Combined Courts (England and Wales)

Immigration Appellate Authorities

Immigration Adjudicators

Immigration Appeals Tribunal

Lands Tribunal

Law Commission

Legal Aid Fund (England and Wales)

Office of the Social Security Commissioners

Parole Board and Local Review Committees

Pensions Appeal Tribunals

Public Trust Office

Supreme Court Group (England and Wales)

Transport Tribunal

The National Archives

National Audit Office

National Savings and Investments

National School of Government

Northern Ireland Assembly Commission

Northern Ireland Court Service

Coroners Courts

County Courts

Court of Appeal and High Court of Justice in Northern Ireland

Crown Court

Enforcement of Judgements Office

Legal Aid Fund

Magistrates’ Courts

Pensions Appeals Tribunals

Northern Ireland, Department for Employment and Learning

Northern Ireland, Department for Regional Development

Northern Ireland, Department for Social Development

Northern Ireland, Department of Agriculture and Rural Development

Northern Ireland, Department of Culture, Arts and Leisure

Northern Ireland, Department of Education

Northern Ireland, Department of Enterprise, Trade and Investment

Northern Ireland, Department of the Environment

Northern Ireland, Department of Finance and Personnel

Northern Ireland, Department of Health, Social Services and Public SAFEty

Northern Ireland, Office of the First Minister and Deputy First Minister

Northern Ireland Office

Crown Solicitor’s Office

Department of the Director of Public Prosecutions for Northern Ireland

Forensic Science Laboratory of Northern Ireland

Office of the Chief Electoral Officer for Northern Ireland

Police Service of Northern Ireland

Probation Board for Northern Ireland

State Pathologist Service

Office of Fair Trading

Office for National Statistics

National Health Service Central Register

Office of the Parliamentary Commissioner for Administration and Health Service Commissioners

Paymaster General’s Office

Postal Business of the Post Office

Privy Council Office

Public Record Office

HM Revenue and Customs

The Revenue and Customs Prosecutions Office

Royal Hospital, Chelsea

Royal Mint

Rural Payments Agency

Scotland, Auditor-General

Scotland, Crown Office and Procurator Fiscal Service

Scotland, General Register Office

Scotland, Queen’s and Lord Treasurer’s Remembrancer

Scotland, Registers of Scotland

The Scotland Office

The Scottish Ministers

Architecture and Design Scotland

Crofters Commission

Deer Commission for Scotland

Lands Tribunal for Scotland

National Galleries of Scotland

National Library of Scotland

National Museums of Scotland

Royal Botanic Garden, Edinburgh

Royal Commission on the Ancient and Historical Monuments of Scotland

Scottish Further and Higher Education Funding Council

Scottish Law Commission

Community Health Partnerships

Special Health Boards

Health Boards

The Office of the Accountant of Court

High Court of Justiciary

Court of Session

HM Inspectorate of Constabulary

Parole Board for Scotland

Pensions Appeal Tribunals

Scottish Land Court

Sheriff Courts

Scottish Police Services Authority

Office of the Social Security Commissioners

The Private Rented Housing Panel and Private Rented Housing Committees

Keeper of the Records of Scotland

The Scottish Parliamentary Body Corporate

HM Treasury

Office of Government Commerce

United Kingdom Debt Management Office

The Wales Office (Office of the Secretary of State for Wales)

The Welsh Ministers

Higher Education Funding Council for Wales

Local Government Boundary Commission for Wales

The Royal Commission on the Ancient and Historical Monuments of Wales

Valuation Tribunals (Wales)

Welsh National Health Service Trusts and Local Health Boards

Welsh Rent Assessment Panels


II PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 1 DALIES 6 PUNKTO a PAPUNKTYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Jei apibrėžtys Bendrame viešųjų pirkimų žodyne (BVPŽ) ir Europos bendrijos statistiniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (NACE) skiriasi, bus taikoma BVPŽ nomenklatūra.

NACE 1 red. (1)

BVPŽ kodas

F SEKCIJA

STATYBA

Skyrius

Grupė

Klasė

Pavadinimas

Pastabos

45

 

 

Statyba

Šis skyrius apima:

naujų pastatų statybą bei darbus, atnaujinimą ir įprastus remonto darbus.

45000000

 

45,1

 

Statybvietės paruošimas

 

45100000

 

 

45,11

Pastatų nugriovimas, išardymas; grunto pervežimas

Ši klasė apima: