Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009R0988

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 988/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatantis jo priedų turinį (Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

OJ L 284, 30.10.2009, p. 43–72 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 05 Volume 002 P. 213 - 242

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/988/oj

30.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 284/43


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 988/2009

2009 m. rugsėjo 16 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatantis jo priedų turinį

(Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 42 ir 308 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (3) numatyta, kad to reglamento II, X ir XI priedų turinys turi būti nustatytas iki dienos, kai jis bus pradėtas taikyti.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 I, III, IV, VI, VII, VIII ir IX priedai turėtų būti pritaikyti siekiant atsižvelgti į valstybių narių, kurios į Europos Sąjungą įstojo po to reglamento priėmimo, reikalavimus ir į paskutinius pokyčius kitose valstybėse narėse.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 56 straipsnio 1 dalyje ir 83 straipsnyje numatyta, kad specialios tam tikrų valstybių narių teisės aktų įgyvendinimo nuostatos turi būti išdėstytos to reglamento XI priede. XI priedas yra skirtas atsižvelgti į valstybių narių įvairių socialinės apsaugos sistemų ypatumus siekiant palengvinti koordinavimą reglamentuojančių taisyklių taikymą. Kelios valstybės narės paprašė, kad į šį priedą būtų įtraukti su jų socialinės apsaugos teisės aktų taikymu susiję įrašai, ir Komisijai pateikė savo teisės aktų ir sistemų teisinius bei praktinius paaiškinimus.

(4)

Atsižvelgiant į racionalizacijos ir supaprastinimo būtinybę, reikalingas bendras metodas siekiant užtikrinti, kad skirtingoms valstybėms narėms skirtiems įrašams, kurie yra panašaus pobūdžio arba kuriais siekiama to paties tikslo, būtų taikomos panašios sąlygos.

(5)

Kadangi Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 siekiama koordinuoti socialinės apsaugos teisės aktus, už kuriuos atsakingos tik valstybės narės, įrašai, kurie neatitinka jo paskirties arba tikslų, ir įrašai, kuriais siekiama tik paaiškinti nacionalinės teisės aktus, neturėtų būti įtraukti į tą reglamentą.

(6)

Kai kurie prašymai buvo susiję su kelioms valstybėms narėms bendrais klausimais, todėl tikslinga tuos klausimus spręsti bendresniu lygiu: pateikiant arba paaiškinimą Reglamento (EB) Nr. 883/2004 tekste arba kituose jo prieduose, kurie turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, arba nuostatą Reglamento (EB) Nr. 883/2004 89 straipsnyje nurodytame įgyvendinimo reglamente, o ne į XI priedą įtraukiant kelioms valstybėms narėms panašius įrašus.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 28 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant paaiškinti bei išplėsti jo taikymo sritį ir užtikrinti, kad buvusių pasienio darbuotojų šeimos nariai taip pat galėtų pasinaudoti galimybe tęsti gydymą šalyje, kurioje anksčiau dirbo apdraustasis, net ir jam išėjus į pensiją, išskyrus atvejus, kai pasienio darbuotojas paskiausiai dirbo III priede pateikiamame sąraše nurodytoje valstybėje narėje.

(8)

Reikėtų įvertinti pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 III priedą valstybėms narėms, kurios po to reglamento taikymo pradžios dienos praėjus ketveriems metams vis dar išvardytos tame priede, taikomo teisių į išmokas natūra apribojimo pasienio darbuotojų šeimos nariams reikšmę, dažnumą, mastą ir išlaidas.

(9)

Be to, tikslinga tam tikrus specifinius klausimus spręsti ne Reglamento (EB) Nr. 883/2004 XI priede, o kituose jo prieduose, atsižvelgiant į jų paskirtį ir turinį, siekiant užtikrinti to reglamento priedų nuoseklumą.

(10)

Kai kuriuos valstybių narių įrašus Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 (4) VI priede dabar apima tam tikros bendros Reglamento (EB) Nr. 883/2004 nuostatos. Atitinkamai kai kurie Reglamento (EEB) 1408/71 VI priede buvę įrašai tapo nebereikalingi.

(11)

Kad Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 būtų lengviau naudotis piliečiams, kai jie kreipiasi į valstybių narių institucijas prašydami informacijos arba pateikdami pretenzijas, nuorodos į atitinkamų valstybių narių teisės aktus turėtų būti pateiktos ir originalo kalba visais atvejais, kai būtina išvengti galimo neteisingo supratimo.

(12)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 883/2004.

(13)

Reglamente (EB) Nr. 883/2004 nurodyta, kad jis turi būti taikomas nuo įgyvendinimo reglamento įsigaliojimo dienos. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios datos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)

po 17 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(17a)

Kai pagal šio reglamento II antraštinę dalį valstybės narės teisės aktai turi būti taikomi asmeniui, prisijungimo teisės sąlygos ir teisė į išmoką turėtų būti nustatoma kompetentingos valstybės narės teisės aktais laikantis Bendrijos teisės nuostatų.“;

2)

po 18 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(18a)

Tik vienų taikytinų teisės aktų principas yra labai svarbus ir turėtų būti stiprinamas. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad vien dėl to, jog pagal šį reglamentą suteikiama išmoka, kuri apima draudimo įmokų mokėjimą ar išmokos gavėjo draudimą, valstybės narės, kurios institucija suteikė tą išmoką, teisės aktai tampa tam asmeniui taikytinais teisės aktais.“;

3)

1 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

„va)

„išmokos natūra“:

i)

taikant III antraštinės dalies I skyrių (ligos, motinystės ir lygiavertės tėvystes išmokos) – išmokos natūra, teikiamos pagal valstybės narės teisės aktus ir skirtos užtikrinti sveikatos priežiūros ir papildomų sveikatos priežiūros produktų bei paslaugų teikimą, prieinamumą, tiesiogiai apmokėti ar kompensuoti sveikatos priežiūros ir papildomų sveikatos priežiūros produktų bei paslaugų išlaidas. Tai apima ilgalaikės priežiūros išmokas natūra.;

ii)

taikant III antraštinės dalies 2 skyrių (nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos) – visos išmokos natūra, susijusios su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesinėmis ligomis, kaip apibrėžta i punkte ir numatyta valstybių narių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sistemose.“;

4)

3 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

socialinei paramai ir medicininei pagalbai ar

b)

paramai, kai valstybė narė prisiima atsakomybę už asmenims padarytą žalą ir suteikia kompensaciją, pavyzdžiui, kaip karo ar karinių veiksmų, ar jų pasekmių aukoms; nusikaltimų, nužudymo ar teroro aktų aukoms; nukentėjusiems dėl savo pareigas vykdančių valstybės narės agentų padarytos žalos; arba aukoms, kurios pateko į nepalankią padėtį dėl politinių ar religinių priežasčių ar dėl savo kilmės.“;

5)

14 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Jeigu remiantis valstybės narės teisės aktais savanorišku arba neprivalomu nuolatiniu draudimu gali būti draudžiami tik toje valstybėje narėje gyvenantys asmenys arba tik tie asmenys, kurie anksčiau dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, 5 straipsnio b punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems anksčiau buvo taikomi tos valstybės narės teisės aktai remiantis tuo, kad jie dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai.“;

6)

15 straipsnyje žodžiai „pagalbiniai darbuotojai“ pakeičiami žodžiais „pagal sutartis dirbantys darbuotojai“;

7)

18 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Pasienio darbuotojo šeimos nariai turi teisę į išmokas natūra, kol yra kompetentingoje valstybėje narėje.

Tačiau jei kompetentinga valstybė narė yra nurodyta III priede, pasienio darbuotojo šeimos nariai, gyvenantys toje pačioje valstybėje narėje, kurioje gyvena pasienio darbuotojas, kompetentingoje valstybėje narėje turi teisę į išmokas natūra tik 19 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.“;

8)

28 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Dėl senatvės ar neįgalumo išėjusiam į pensiją pasienio darbuotojui ligos atveju mokamos išmokos natūra toje valstybėje narėje, kurioje jis paskiausiai dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, tiek, kiek tai susiję su tolesniu toje valstybėje narėje pradėtu gydymu. „Tolesnis gydymas“ reiškia tolesnius ligos tyrimus, diagnozavimą ir gydymą visą jos laiką.

Pirma pastraipa mutatis mutandis taikoma buvusio pasienio darbuotojo šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai pasienio darbuotojas paskiausiai dirbo III priede pateikiamame sąraše nurodytoje valstybėje narėje.“;

9)

36 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nepažeidžiant palankesnių šio straipsnio 2 ir 2a dalių nuostatų, 17 straipsnis, 18 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnio 1 dalis taip pat taikomi išmokoms, susijusioms su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinėmis ligomis.“;

10)

36 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„2a.   Kompetentinga įstaiga negali atsisakyti suteikti 20 straipsnio 1 dalyje numatytą leidimą pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbančiam asmeniui, patyrusiam nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgusiam profesine liga, turinčiam teisę į tos įstaigos mokamas išmokas, jeigu atitinkamam asmeniui jo gyvenamojoje valstybėje narėje per medicinos požiūriu pateisinamą laiką negali būti suteiktas gydymas, reikalingas atsižvelgiant į dabartinę jo sveikatos būklę ir galimą ligos eigą.“;

11)

51 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus ar konkrečią sistemą teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo to, ar atitinkamas asmuo buvo apdraustas draudiminio įvykio metu, laikoma, kad ši sąlyga buvo patenkinta, jeigu asmuo buvo anksčiau apdraustas pagal tos valstybės narės teisės aktus ar konkrečią sistemą ir draudiminio įvykio metu yra apdraustas pagal kitos valstybės narės teisės aktus nuo to paties draudiminio įvykio arba jei taip nėra apsidraudęs – pagal kitos valstybės narės teisės aktus jam priklauso išmoka dėl to paties draudiminio įvykio. Tačiau pastaroji sąlyga laikoma įvykdyta 57 straipsnyje nurodytais atvejais.“;

12)

52 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Jeigu pagal 1 dalies a punkto nuostatas vienoje valstybėje narėje apskaičiuota nepriklausoma išmoka visada yra lygi pagal 1 dalies b punktą apskaičiuotai proporcingajai išmokai arba yra už ją didesnė, kompetentinga įstaiga atsisako apskaičiuoti proporcingosios išmokos dydį, jeigu:

i)

tokia situacija yra nurodyta VIII priedo 1 dalyje;

ii)

netaikomi teisės aktai, kuriuose nustatytos sutapimo vengimo, kaip nurodyta 54 ir 55 straipsniuose, taisyklės, išskyrus atvejus, kai yra įvykdytos 55 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos; ir

iii)

šio atvejo konkrečiomis aplinkybėmis netaikomas 57 straipsnis dėl laikotarpių, kurie buvo įgyti pagal kitos valstybės narės teisės aktus.“;

13)

52 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5.   Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, proporcingosios išmokos dydžio apskaičiavimas netaikomas sistemoms, pagal kurias teikiamos išmokos, kurias apskaičiuojant neatsižvelgiama į laikotarpius, jeigu tokios sistemos yra išvardytos VIII priedo 2 dalyje. Tokiais atvejais suinteresuotas asmuo turi teisę į išmoką, apskaičiuotą pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus.“;

14)

56 straipsnio 1 dalies c punkte prieš žodžius „pagal XI priede atitinkamai valstybei narei nustatytas procedūras“ įrašomi žodžiai „jei būtina“;

15)

56 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„d)

Tuo atveju, kai c punktas netaikomas, nes pagal valstybės narės teisės aktus išmoka apskaičiuojama remiantis kitais nei draudimo arba gyvenimo laikotarpiai kriterijais, kurie nėra susiję su laiku, kompetentinga įstaiga kiekvieno draudimo arba gyvenimo laikotarpio, kuris įgytas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, atžvilgiu įskaito sukaupto kapitalo dydį, kapitalą, kuris laikomas sukauptu, ar bet kurį kitą apskaičiavimo pagal jos įgyvendinamus teisės aktus kriterijų, padalintą iš atitinkamos pensijų sistemos laikotarpių atitinkamų vienetų.“;

16)

57 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Šis straipsnis netaikomas VIII priedo 2 dalyje išvardytoms sistemoms.“;

17)

62 straipsnio 3 dalyje žodžiai „pasienio darbuotojai“ pakeičiami žodžiu„bedarbiai“;

18)

įterpiamas šis straipsnis:

„68a straipsnis

Išmokų mokėjimas

Tuo atveju, kai išmokomis šeimai nesinaudoja asmuo, kuriam jos turėtų būti teikiamos šeimos nariams išlaikyti, kompetentinga įstaiga savo teisinius įsipareigojimus vykdo mokėdama tas išmokas fiziniam ar juridiniam asmeniui, faktiškai išlaikančiam šeimos narius, jų gyvenamosios valstybės narės įstaigos arba jų gyvenamosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos šiuo tikslu paskirtos institucijos ar įstaigos agentūros prašymu ir jai tarpininkaujant.“;

19)

87 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Jeigu pagal šio reglamento nuostatas asmeniui taikomi kitos, nei nustatyta pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 II antraštinę dalį, valstybės narės teisės aktai, tie teisės aktai jam ir toliau taikomi, jeigu atitinkama padėtis nepasikeičia, bet ne ilgiau kaip 10 metų nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, išskyrus atvejus kai atitinkamas asmuo paprašo jam taikyti pagal šio reglamento nuostatas taikytinus teisės aktus. Toks prašymas per tris mėnesius nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos pateikiamas valstybės narės, kurios teisės aktai taikytini pagal šį reglamentą, kompetentingai įstaigai, jeigu atitinkamam asmeniui nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos turi būti taikomi tos valstybės narės teisės aktai. Jeigu prašymas pateikiamas pasibaigus nurodytam terminui, taikomų teisės aktų pakeitimas atliekamas kito mėnesio pirmą dieną.“;

b)

įterpiamos šios dalys:

„10a)   III priedo įrašai, susiję su Estija, Ispanija, Italija, Lietuva, Vengrija ir Nyderlandais, nustoja galioti praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos;

10b)   III priede esantis sąrašas peržiūrimas ne vėliau kaip2014 m. spalio 31 d., remiantis Administracinės komisijos ataskaita. Toje ataskaitoje pateikiamas III priedo nuostatų taikymo reikšmės, dažnumo, masto ir išlaidų tiek absoliutus, tiek santykinis poveikio vertinimas. Toje ataskaitoje taip pat pateikiamas galimas tų nuostatų panaikinimo poveikis toms valstybėms narėms, kurios po 10a dalyje nurodytos datos vis dar išvardytos tame priede. Atsižvelgdama į tą ataskaitą, Komisija nusprendžia, ar pateikti pasiūlymą dėl sąrašo peržiūros, iš esmės siekiant panaikinti sąrašą, nebent Administracinės komisijos ataskaitoje pateikiamos įtikinamos priežastys, kodėl nereikėtų to daryti.“;

20)

Priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo Reglamento (EB) Nr. 883/2004 89 straipsnyje nurodyto įgyvendinimo reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2009 m. rugsėjo 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. MALMSTRÖM


(1)  . OL C 161, 2007 7 13, p. 61.

(2)  . 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2008 m. gruodžio 17 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 33 E, 2009 2 10, p. 1), ir 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento pozicija. 2009 m. liepos 27 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(4)  OL L 149, 1971 7 5, p. 2


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedų pakeitimai

A.   I priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

I dalis (išankstinės išlaikymo išmokos):

a)

Antraštė „A. BELGIJA“ pakeičiama į „BELGIJA“;

b)

Po įrašo antrašte „BELGIJA“ įterpiamas šis įrašas:

„BULGARIJA

Pagal Šeimos kodekso 92 straipsnį valstybės mokamos išlaikymo išmokos.“;

c)

Antraštės „B. DANIJA“ ir „C. VOKIETIJA“ atitinkamai pakeičiamos į „DANIJA“ ir „VOKIETIJA“;

d)

Po įrašo antrašte „VOKIETIJA“ įterpiami šie įrašai:

„ESTIJA

Išlaikymo pašalpos pagal 2007 m. vasario 21 d. Išlaikymo pašalpų aktą;

ISPANIJA

Išankstinės išlaikymo išmokos pagal 2007 m. gruodžio 7 d. Karališkąjį dekretą Nr. 1618/2007.“;

e)

Antraštė „D. PRANCŪZIJA“ pakeičiama į „PRANCŪZIJA“;

f)

Po įrašo antrašte „PRANCŪZIJA“ įterpiami šie įrašai:

„LIETUVA

Vaikų išlaikymo fondo išmokos pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą.

LIUKSEMBURGAS

Išankstinės išlaikymo išmokos ir jų susigrąžinimas, kaip apibrėžta 1980 m. liepos 26 d. akte“;

g)

Antraštė „E. AUSTRIJA“ pakeičiama į „AUSTRIJA“;

h)

Po įrašo antrašte „AUSTRIJA“ įterpiamas šis įrašas:

„LENKIJA

Alimentų fondo išmokos pagal Paramos asmenims, kuriems turi būti mokami alimentai, aktą“;

i)

Antraštė „F. PORTUGALIJA“ pakeičiama į „PORTUGALIJA“;

j)

Po įrašo antrašte „PORTUGALIJA“ įterpiami šie įrašai:

„SLOVĖNIJA

Išlaikymo pakeitimas pagal 2006 m. liepos 25 d. Slovėnijos Respublikos valstybinio garantijų ir išlaikymo fondo aktą.

SLOVAKIJA

Pakaitinė alimentų išmoka (pakaitinė išlaikymo išmoka) pagal Aktą Nr. 452/2004 dėl pakaitinių alimentų išmokų su pakeitimais, padarytais vėlesniais teisės aktais“;

k)

Antraštės „G. SUOMIJA“ ir „H. ŠVEDIJA“ atitinkamai pakeičiamos į „SUOMIJA“ ir „ŠVEDIJA“.

2.

II dalis (specialios vaiko gimimo ir įvaikinimo pašalpos):

a)

Antraštė „A. BELGIJA“ pakeičiama į „BELGIJA“;

b)

Po įrašo antrašte „BELGIJA“ įterpiami šie įrašai:

„BULGARIJA

Vienkartinė motinystės pašalpa (Šeimos pašalpų vaikams įstatymas).

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Vaiko gimimo pašalpa.

ESTIJA

a)

Vaiko gimimo pašalpa;

b)

Įvaikinimo pašalpa“;

c)

Antraštės „B. ISPANIJA“ ir „C. PRANCŪZIJA“ atitinkamai pakeičiamos į „ISPANIJA“ ir „PRANCŪZIJA“;

d)

Antraštė „ISPANIJA“ pakeičiama taip:

„ISPANIJA

Vienkartinės gimimo ir įvaikinimo išmokos“;

e)

Įrašas antrašte „PRANCŪZIJA“ papildomas šiais žodžiais:

„, išskyrus atvejus, kai jos mokamos asmeniui, kuriam toliau taikomi Prancūzijos teisės aktai pagal 12 arba 16 straipsnį“;

f)

Po įrašo antrašte „PRANCŪZIJA“ įterpiami šie įrašai:

„LATVIJA

a)

Vaiko gimimo išmoka;

b)

Įvaikinimo pašalpa.

LIETUVA

Vienkartinė išmoka vaikui.“;

g)

Antraštė „D. LIUKSEMBURGAS“ pakeičiama į „LIUKSEMBURGAS“;

h)

Po įrašo antrašte „LIUKSEMBURGAS“ įterpiami šie įrašai:

„VENGRIJA

Motinystės išmoka.

LENKIJA

Vienkartinė išmoka gimus vaikui (Išmokų šeimai aktas).

RUMUNIJA

a)

Vaiko gimimo pašalpa;

b)

Naujagimio kraitelis.

SLOVĖNIJA

Vaiko gimimo išmoka

SLOVAKIJA

a)

Vaiko gimimo pašalpa;

b)

Priedas prie vaiko gimimo pašalpos.“;

i)

Antraštė „E. SUOMIJA“ pakeičiama į „SUOMIJA“.

B.   II priedas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

KONVENCIJŲ NUOSTATOS, KURIOS GALIOJA TOLIAU IR KURIOS TAM TIKRAIS ATVEJAIS TAIKOMOS TIK TIEMS ASMENIMS, KURIEMS TAIKOMOS ŠIOS KONVENCIJOS (8 straipsnio 1 dalis)

Bendros pastabos

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dvišalių konvencijų nuostatos, kurioms netaikomas šis reglamentas ir kurios toliau galioja tarp valstybių narių, nėra išvardytos šiame priede. Tai apima valstybių narių pareigas, atsirandančias taikant konvencijas, kuriomis numatomos, pavyzdžiui, nuostatos dėl trečiojoje šalyje įgytų draudimo laikotarpių sumavimo.

Toliau galiojančios socialinės apsaugos konvencijų nuostatos:

BELGIJA ir VOKIETIJA

1957 m. gruodžio 7 d. Bendrosios konvencijos tos pačios dienos Baigiamojo protokolo 3 ir 4 straipsniai, kaip nustatyta 1960 m. lapkričio 10 d. Papildomame protokole (dėl draudimo laikotarpių, įgytų kai kuriuose pasienio regionuose prieš Antrąjį pasaulinį karą, per jį ir po jo, skaičiavimo).

BELGIJA ir LIUKSEMBURGAS

1994 m. kovo 24 d. Konvencija dėl pasienio darbuotojų socialinės apsaugos (susijusi su papildoma fiksuoto dydžio kompensavimo išmoka).

BULGARIJA ir VOKIETIJA

1997 m. gruodžio 17 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 28 straipsnio 1 dalies b punktas (Bulgarijos ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos konvencijų dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., tolesnis taikymas).

BULGARIJA ir AUSTRIJA

2005 m. balandžio 14 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 38 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

BULGARIJA ir SLOVĖNIJA

1957 m. gruodžio 18 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 32 straipsnio 2 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1957 m. gruodžio 31 d., skaičiavimas).

ČEKIJOS RESPUBLIKA ir VOKIETIJA

2001 m. liepos 27 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 39 straipsnio 1 dalies b ir c punktai (buvusios Čekoslovakijos Respublikos ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., tolesnis taikymas; draudimo laikotarpių, kuriuos vienoje iš Konvencijos šalių įgijo asmenys, kurie 2002 m. rugsėjo 1 d. jau gavo pensiją už šiuos laikotarpius iš kitos Konvencijos šalies, gyvendami jos teritorijoje, skaičiavimas).

ČEKIJOS RESPUBLIKA ir KIPRAS

1999 m. sausio 19 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 32 straipsnio 4 dalis (kompetencijos stažo, įgyto pagal atitinkamą 1976 m. Konvenciją, skaičiavimui nustatymas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

ČEKIJOS RESPUBLIKA ir LIUKSEMBURGAS

2000 m. lapkričio 17 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 52 straipsnio 8 dalis (pensijos draudimo laikotarpių politiniams pabėgėliams skaičiavimas).

ČEKIJOS RESPUBLIKA ir AUSTRIJA

1999 m. liepos 20 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 32 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

ČEKIJOS RESPUBLIKA ir SLOVAKIJA

1992 m. spalio 29 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 12, 20 ir 33 straipsniai (12 straipsnyje nustatyta kompetencija dėl maitintojo netekimo išmokų skyrimo; 20 straipsnyje nustatyta kompetencija dėl draudimo laikotarpių, įgytų iki Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos atsiskyrimo dienos, skaičiavimo; 33 straipsnyje nustatyta kompetencija dėl pensijų, paskirtų iki Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos atsiskyrimo dienos, mokėjimo).

DANIJA ir SUOMIJA

2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnis (dėl papildomų kelionės išlaidų padengimo, kai, susirgus buvimo kitoje Šiaurės šalyje metu, padidėja kelionės atgal į gyvenamosios vietos šalį išlaidos).

DANIJA ir ŠVEDIJA

2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnis (dėl papildomų kelionės išlaidų padengimo, kai, susirgus buvimo kitoje Šiaurės šalyje metu, padidėja kelionės atgal į gyvenamosios vietos šalį išlaidos).

VOKIETIJA ir ISPANIJA

1973 m. gruodžio 4 d. Socialinės apsaugos konvencijos 45 straipsnio 2 dalis (diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų atstovavimas).

VOKIETIJA ir PRANCŪZIJA

a)

1950 m. liepos 10 d. Bendrosios konvencijos tos pačios dienos Papildomas susitarimas Nr. 4, kaip išdėstyta 1955 m. birželio 18 d. Papildomame susitarime Nr. 2 (draudimo laikotarpių, įgytų nuo 1940 m. liepos 1 d. iki 1950 m. birželio 30 d., skaičiavimas);

b)

to Papildomo susitarimo Nr. 2 I antraštinė dalis (iki 1945 m. gegužės 8 d. įgytų draudimo laikotarpių skaičiavimas);

c)

1950 m. liepos 10 d. Bendrosios konvencijos tos pačios dienos Bendrojo protokolo 6, 7 ir 8 punktai (administraciniai susitarimai);

d)

1963 m. gruodžio 20 d. Susitarimo II, III ir IV antraštinės dalys (socialinė apsauga Sare).

VOKIETIJA ir LIUKSEMBURGAS

1959 m. liepos 11 d. Konvencijos 4, 5, 6 ir 7 straipsniai (draudimo laikotarpių, įgytų nuo 1940 m. rugsėjo mėn. iki 1946 m. birželio mėn., skaičiavimas).

VOKIETIJA ir VENGRIJA

1998 m. gegužės 2 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 40 straipsnio 1 dalies b punktas (buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Vengrijos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., tolesnis taikymas).

VOKIETIJA ir NYDERLANDAI

1951 m. kovo 29 d. Konvencijos 1956 m. gruodžio 21 d. Papildomo susitarimo Nr. 4 2 ir 3 straipsniai (teisių, kurias nuo 1940 m. gegužės 13 d. iki 1945 m. rugsėjo 1 d. pagal Vokietijos socialinio draudimo sistemą įgijo Nyderlandų darbuotojai, nustatymas).

VOKIETIJA ir AUSTRIJA

a)

1978 m. liepos 19 d. Konvencijos dėl draudimo nuo nedarbo 1 straipsnio 5 dalis ir 8 straipsnis bei šios konvencijos Baigiamojo protokolo 10 straipsnis (nedarbo pašalpos, kurias pasienio darbuotojams moka valstybė, kurioje buvo ankstesnė jų darbo vieta, skyrimas) toliau taikomi asmenims, kurie dirbo pasienio darbuotojais iki 2005 m. sausio 1 d. imtinai ir kurie neteko darbo anksčiau nei 2011 m. sausio 1 d.;

b)

1995 m. spalio 4 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 14 straipsnio 2 dalies g, h, i ir j punktai (abiejų šalių kompetencijos, susijusios su ankstesniais draudimo atvejais ir įgytais draudimo laikotarpiais, nustatymas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

VOKIETIJA ir LENKIJA

a)

1975 m. spalio 9 d. Konvencija dėl senatvės ir nelaimingų atsitikimų darbe nuostatų pagal sąlygas ir taikymo sritį, nustatytas 1990 m. gruodžio 8 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 27 straipsnio 2–4 dalyse (asmenų, kurie apsigyveno Vokietijos arba Lenkijos teritorijoje iki 1991 m. sausio 1 d. ir ten tebegyvena, teisinio statuso išlaikymas pagal 1975 m. konvenciją);

b)

1990 m. gruodžio 8 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 27 straipsnio 5 dalis ir 28 straipsnio 2 dalis (teisės į pensiją, kuri mokama remiantis 1957 m. buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Lenkijos konvencija, išlaikymas; draudimo laikotarpių, Lenkijos darbuotojų įgytų pagal 1988 m. buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Lenkijos konvenciją, skaičiavimas).

VOKIETIJA ir RUMUNIJA

2005 m. balandžio 8 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 28 straipsnio 1 dalies b punktas (buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Rumunijos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., tolesnis taikymas).

VOKIETIJA ir SLOVĖNIJA

1997 m. rugsėjo 24 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 42 straipsnis (teisių, įgytų iki 1956 m. sausio 1 d. pagal kitos Susitariančiosios Šalies socialinės apsaugos sistemą, nustatymas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

VOKIETIJA ir SLOVAKIJA

2002 m. rugsėjo 12 d. Susitarimo 29 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos (buvusios Čekoslovakijos Respublikos ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., tolesnis taikymas; draudimo laikotarpių, kuriuos vienoje iš Susitariančių Šalių įgijo asmenys, kurie 2003 m. gruodžio 1 d. jau gavo pensiją už šiuos laikotarpius iš kitos Susitariančios Šalies, gyvendami jos teritorijoje, skaičiavimas).

VOKIETIJA ir JUNGTINĖ KARALYSTĖ

a)

1960 m. balandžio 20 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnio 5 ir 6 dalys (karo pajėgose tarnaujantiems civiliams taikomi teisės aktai);

b)

1960 m. balandžio 20 d. Konvencijos dėl nedarbo draudimo 5 straipsnio 5 ir 6 dalys (karo pajėgose tarnaujantiems civiliams taikomi teisės aktai).

AIRIJA ir JUNGTINĖ KARALYSTĖ

2004 m. gruodžio 14 d. Susitarimo dėl socialinės apsaugos 19 straipsnio 2 dalis (dėl tam tikrų kreditų invalidumo atveju perkėlimo ir apskaičiavimo).

ISPANIJA ir PORTUGALIJA

1969 m. birželio 11 d. Bendrosios konvencijos 22 straipsnis (bedarbio pašalpų eksportas). Šis įrašas galioja dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos.

ITALIJA ir SLOVĖNIJA

a)

Susitarimas dėl tarpusavio prievolių reglamentavimo socialinio draudimo srityje, atsižvelgiant į Taikos sutarties XIV priedo 7 dalį (sudaryta 1959 m. vasario 5 d. pasikeičiant notomis) (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1954 m. gruodžio 18 d., skaičiavimas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikomas tas Susitarimas;

b)

1997 m. liepos 7 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 45 straipsnio 3 dalis dėl Triesto laisvosios teritorijos buvusiosios B zonos (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1956 m. spalio 5 d., skaičiavimas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

LIUKSEMBURGAS IR PORTUGALIJA

1997 m. kovo 10 d. Susitarimas (pagal kurį nustatyta, kad vienos Susitariančios Šalies institucijos turi pripažinti kitos Susitariančios Šalies institucijų sprendimus dėl pareiškėjų pensijai gauti invalidumo būklės).

LIUKSEMBURGAS ir SLOVAKIJA

2002 m. gegužės 23 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 50 straipsnio 5 dalis (pensijos draudimo laikotarpių politiniams pabėgėliams skaičiavimas).

VENGRIJA ir AUSTRIJA

1999 m. kovo 31 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 36 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

VENGRIJA ir SLOVĖNIJA

1957 m. spalio 7 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 31 straipsnis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1956 m. gegužės 29 d., skaičiavimas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

VENGRIJA ir SLOVAKIJA

1959 m. sausio 30 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 34 straipsnio 1 dalis (tos Konvencijos 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki tos Konvencijos pasirašymo dienos įgyti draudimo laikotarpiai yra tos Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje gyveno laikotarpius įgijęs asmuo, draudimo laikotarpiai); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

AUSTRIJA ir LENKIJA

1998 m. rugsėjo 7 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 33 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

AUSTRIJA ir RUMUNIJA

2005 m. spalio 28 d. Susitarimo dėl socialinės apsaugos 37 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

AUSTRIJA ir SLOVĖNIJA

1997 m. kovo 10 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 37 straipsnis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1956 m. sausio 1 d., skaičiavimas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

AUSTRIJA ir SLOVAKIJA

2001 m. gruodžio 21 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 34 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta Konvencija.

SUOMIJA ir ŠVEDIJA

2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnis (dėl papildomų kelionės išlaidų padengimo, kai, susirgus buvimo kitoje Šiaurės šalyje metu, padidėja kelionės atgal į gyvenamosios vietos šalį išlaidos).“

C.   III priedas pakeičiamas taip:

„III PRIEDAS

TEISIŲ Į IŠMOKAS NATŪRA APRIBOJIMAS PASIENIO DARBUOTOJŲ ŠEIMOS NARIAMS

(nurodyta 18 straipsnio 2 dalyje)

DANIJA

ESTIJA (šis įrašas galioja 87 straipsnio 10a dalyje nurodytu laikotarpiu)

AIRIJA

ISPANIJA (šis įrašas galioja 87 straipsnio 10a dalyje nurodytu laikotarpiu)

ITALIJA (šis įrašas galioja 87 straipsnio 10a dalyje nurodytu laikotarpiu)

LIETUVA (šis įrašas galioja 87 straipsnio 10a dalyje nurodytu laikotarpiu)

VENGRIJA (šis įrašas galioja 87 straipsnio 10a dalyje nurodytu laikotarpiu)

NYDERLANDAI (šis įrašas galioja 87 straipsnio 10a dalyje nurodytu laikotarpiu)

SUOMIJA

ŠVEDIJA

JUNGTINĖ KARALYSTĖ“.

D.   IV priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

Po įrašo „BELGIJA“ įterpiami šie įrašai:

„BULGARIJA

ČEKIJOS RESPUBLIKA“;

2.

Įrašas „ITALIJA“ išbraukiamas;

3.

Po įrašo „PRANCŪZIJA“ įterpiamas įrašas „KIPRAS“;

4.

Po įrašo „LIUKSEMBURGAS“ įterpiami šie įrašai:

„VENGRIJA

NYDERLANDAI“;

5.

Po įrašo „AUSTRIJA“ įterpiami šie įrašai:

„LENKIJA

SLOVĖNIJA“.

E.   VI priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

Priedo pradžioje įterpiami šie įrašai:

„ČEKIJOS RESPUBLIKA

Visiškos negalios pensija asmenims, kurie visiškai neįgaliais tapo iki aštuoniolikos metų ir kurie nebuvo apdrausti reikiamam laikotarpiui (Pensijų draudimo akto Nr. 155/1995 rink. 42 skirsnis).

ESTIJA

a)

Invalidumo pensijos, kurios buvo skirtos iki 2000 m. balandžio 1 d. pagal Valstybinių pašalpų aktą ir kurios toliau skiriamos pagal Valstybinių pensijų draudimo aktą.

b)

Nacionalinės pensijos, skiriamos dėl invalidumo pagal Valstybinių pensijų draudimo aktą.

c)

Invalidumo pensijos, skiriamos pagal Tarnybos ginkluotosiose pajėgose aktą, Tarnybos policijoje aktą, Prokuratūros aktą, Teisėjų statuso aktą, Riigikogu narių atlyginimų, pensijų ir kitų socialinių garantijų aktą bei Respublikos prezidento oficialių išmokų aktą.“;

2.

Antraštės „A. GRAIKIJA“ ir „B. AIRIJA“ atitinkamai pakeičiamos į „GRAIKIJA“ ir „AIRIJA“;

3.

Įrašas antrašte „AIRIJA“ perkeliamas ir įterpiamas prieš įrašą antrašte „GRAIKIJA“ ir pakeičiamas taip:

„2005 m. konsoliduoto Socialinės gerovės akto 2 dalies 17 skyrius.“;

4.

Po įrašo antrašte „GRAIKIJA“ įterpiamas šis įrašas:

„LATVIJA

Invalidumo pensijos (trečios grupės) pagal 1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis.“;

5.

Antraštė „C. SUOMIJA“ pakeičiama į „SUOMIJA“ ir atitinkamas įrašas pakeičiamas taip:

„SUOMIJA

Nacionalinės pensijos asmenims, kurie gimė neįgalūs arba tapo neįgaliais ankstyvame amžiuje (Nacionalinių pensijų aktas Nr. 568/2007).;

Invalidumo pensijos, nustatytos remiantis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis ir paskirtos iki 1994 m. sausio 1 d. (Nacionalinių pensijų akto įgyvendinamasis aktas Nr. 569/2007).“;

6.

Antraštės „D. ŠVEDIJA“ ir „E. JUNGTINĖ KARALYSTĖ“ atitinkamai pakeičiamos į „ŠVEDIJA“ ir „JUNGTINĖ KARALYSTĖ“.

F.   VII priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

Lentelėse antraštėmis „BELGIJA“ ir „PRANCŪZIJA“ išbraukiamos Liuksemburgui skirtos eilutės;

2.

Lentelė antrašte „LIUKSEMBURGAS“ išbraukiama.

G.   VIII priedas pakeičiamas taip:

„VIII PRIEDAS

ATVEJAI, KAI PROPORCINGOSIOS IŠMOKOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO ATSISAKOMA AR JIS NETAIKOMAS (52 straipsnio 4 ir 5 dalys)

1 dalis.   Atvejai, kai proporcingosios išmokos dydžio apskaičiavimo atsisakoma pagal 52 straipsnio 4 dalį

DANIJA

Visi prašymai dėl pensijų, nurodytų socialinių pensijų įstatyme, išskyrus pensijas, nurodytas IX priede.

AIRIJA

Visi prašymai dėl valstybinių pensijų (pereinamasis laikotarpis), valstybinių (įmokinių) pensijų, našlės (įmokinių) pensijų ir našlio (įmokinių) pensijų.

KIPRAS

Visi prašymai dėl senatvės, invalidumo, našlės ir našlio pensijų.

LATVIJA

a)

Visi prašymai dėl invalidumo pensijų (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas);

b)

Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas; 2001 m. liepos 1 d. Valstybės finansuojamų pensijų įstatymas).

LIETUVA

Visi prašymai dėl valstybinių socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijų, apskaičiuotų remiantis maitintojo netekimo pensijos baziniu dydžiu (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas).

NYDERLANDAI

Visi prašymai dėl senatvės pensijų pagal Bendrojo senatvės draudimo įstatymą (AOW).

AUSTRIJA

a)

Visi prašymai dėl išmokų pagal 1955 m. rugsėjo 9 d. Federalinį aktą dėl bendrojo socialinio draudimo (ASVG), 1978 m. spalio 11 d. Federalinį aktą dėl savarankiškai dirbančių asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo (GSVG), 1978 m. spalio 11 d. Federalinį aktą dėl savarankiškai dirbančių ūkininkų socialinio draudimo (BSVG) ir 1978 m. lapkričio 30 d. Federalinį aktą dėl savarankiškai dirbančių laisvųjų profesijų atstovų socialinio draudimo (FSVG);

b)

Visi prašymai dėl invalidumo pensijų, pagrįstų pensijų sąskaita pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų aktą (APG);

c)

Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų, pagrįstų pensijų sąskaita pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų aktą (APG), jei išmokos neturi būti padidinamos dėl papildomų draudimo mėnesių pagal Bendrojo pensijų akto (APG) 7 straipsnio 2 dalį;

d)

Visi prašymai dėl Austrijos gydytojų provincijų rūmų (Landesärztekammer) invalidumo ir maitintojo netekimo pensijų, pagrįstų pagrindine nuostata (bazinė ir papildoma išmoka arba bazinė pensija);

e)

Visi prašymai iš Austrijos veterinarijos gydytojų rūmų pensijų fondo teikiamai paramai dėl nuolatinio profesinio invalidumo ir paramai netekus maitintojo gauti;

f)

Visi prašymai dėl išmokų dėl profesinio invalidumo, našlių ir našlaičių pensijų pagal Austrijos advokatų asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A dalį.

LENKIJA

Visi prašymai dėl negalios pensijų, senatvės pensijų pagal nustatytų išmokų sistemą ir maitintojo netekimo pensijų.

PORTUGALIJA

Visi prašymai dėl invalidumo, senatvės ir maitintojo netekimo pensijų, išskyrus atvejus, kai bendri pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus įgyti draudimo laikotarpiai sudaro 21 ar daugiau kalendorinių metų, nacionaliniai draudimo laikotarpiai sudaro 20 ar mažiau metų, o apskaičiuojama pagal 2002 m. vasario 19 d. dekreto-įstatymo Nr. 35/2002 11 straipsnį.

SLOVAKIJA

a)

Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų (našlės, našlio ir našlaičio pensijų), apskaičiuojamų pagal teisės aktus, galiojusius iki 2004 m. sausio 1 d., kurių dydis nustatomas pagal anksčiau mirusiajam mokėtą pensiją;

b)

Visi prašymai dėl pensijų, apskaičiuojamų pagal Aktą Nr. 461/2003 dėl socialinio draudimo su pakeitimais.

ŠVEDIJA

Visi prašymai dėl senatvės pensijos formos garantijų pensijų (1998:702 aktas) ir papildomos pensijos formos senatvės pensijų (1998:674 aktas).

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Visi prašymai dėl ištarnauto laiko pensijų, našlių ir maitintojo netekimo išmokų, išskyrus tas, kurioms per mokestinius metus, kurie prasidėjo 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau:

i)

atitinkama šalis įgijo draudimo, darbo pagal sutartį ar gyvenimo laikotarpius pagal Jungtinės Karalystės ir kitos valstybės narės teisės aktus; vieneri (ar daugiau) mokestiniai metai nebuvo įskaityti kaip metai, nuo kurių pradedama skaičiuoti, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose;

ii)

draudimo laikotarpiai, įgyti pagal galiojančius laikotarpiams iki 1948 m. liepos 5 d. Jungtinėje Karalystėje taikomus teisės aktus, taikant reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą būtų įskaičiuoti atsižvelgiant į draudimo, darbo pagal darbo sutartį ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

Visi prašymai gauti papildomą pensiją pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 44 skirsnį ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų (Šiaurės Airija) akto 44 skirsnį.

2 dalis.   Atvejai, kai taikoma 52 straipsnio 5 dalis

BULGARIJA

Senatvės pensijos iš papildomo privalomojo pensijų draudimo pagal Socialinio draudimo kodekso II dalies II antraštinę dalį.

ESTIJA

Privalomojo kaupimo senatvės pensijų sistema.

PRANCŪZIJA

Pagrindinės arba papildomos sistemos, pagal kurias senatvės išmokos apskaičiuojamos remiantis pensiniais taškais.

LATVIJA

Senatvės pensijos (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas; 2001 m. liepos 1 d. Valstybės finansuojamų pensijų įstatymas).

VENGRIJA

Pensijų išmokos, pagrįstos dalyvavimu privačiuose pensijų fonduose.

AUSTRIJA

a)

Senatvės pensijos, pagrįstos pensijų sąskaita pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų aktą (APG);

b)

Privalomosios pašalpos pagal 2001 m. gruodžio 28 d. Federalinio įstatymo BGB1 I Nr. 154 dėl Austrijos vaistininkų bendrojo atlyginimų fondo (Pharmazeutische Gehaltskasse für Österreich) 41 straipsnį;

c)

Austrijos gydytojų provincijų rūmų ištarnauto laiko arba ankstyvos ištarnauto laiko pensijos, pagrįstos pagrindine nuostata (bazinė ir visos papildomos išmokos arba bazinė pensija) ir visos Austrijos gydytojų provincijų rūmų pensijų išmokos, pagrįstos papildoma nuostata (papildoma arba individuali pensija);

d)

Senatvės parama iš Austrijos veterinarijos gydytojų rūmų pensijų fondo;

e)

Išmokos pagal Austrijos advokatų asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A ir B dalis, išskyrus prašymus dėl išmokų dėl negalios, našlių ir našlaičių pensijų pagal Austrijos advokatų asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A dalį;

f)

Išmokos, pagal 1993 m. Austrijos civilinių inžinierių rūmų aktą (Ziviltechnikerkammergesetz) mokamos Architektų ir konsultacijas teikiančių inžinierių federalinių rūmų socialinės gerovės įstaigų ir socialinės gerovės įstaigų įstatus, išskyrus išmokas dėl profesinio invalidumo ir maitintojo netekimo išmokas, susijusias su minėtomis išmokomis;

g)

Išmokos pagal Apskaitininkų ir mokesčių konsultantų federalinių rūmų socialinės apsaugos įstaigos įstatus, kaip nustatyta Austrijos apskaitininkų ir mokesčių konsultantų akte (Wirtschaftstreuhandberufsgesetz).

LENKIJA

Senatvės pensijos pagal nustatytų įmokų sistemą.

SLOVĖNIJA

Pensijos pagal privalomą papildomą pensijų draudimą.

SLOVAKIJA

Privalomas senatvės pensijų kaupimas.

ŠVEDIJA

Pagal pajamas nustatoma pensija ir įmokų pensija (1998:674 Aktas).

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Diferencijuotos ištarnauto laiko išmokos, mokamos pagal 1965 m. Nacionalinio draudimo akto 36 ir 37 skirsnius ir 1966 m. Nacionalinio draudimo akto (Šiaurės Airija) 35 ir 36 skirsnius.“;

H.   IX priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

I dalyje:

a)

Antraštės „A. BELGIJA“, „B. DANIJA“, „C. GRAIKIJA“, „D. ISPANIJA“, „E. PRANCŪZIJA“, „F. AIRIJA“, „G. NYDERLANDAI“, „H. SUOMIJA“ ir „I. ŠVEDIJA“ atitinkamai pakeičiamos į „BELGIJA“, „DANIJA“, „GRAIKIJA“, „ISPANIJA“, „PRANCŪZIJA“, „AIRIJA“, „NYDERLANDAI“, „SUOMIJA“ ir „ŠVEDIJA“;

b)

Įrašas antrašte „AIRIJA“ perkeliamas po įrašo antrašte „DANIJA“ ir prieš įrašą antrašte „GRAIKIJA“;

c)

Po įrašo antrašte „PRANCŪZIJA“ įterpiamas šis įrašas:

„LATVIJA

Invalidumo pensijos (trečios grupės) pagal 1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis.“;

d)

Įrašas antrašte „NYDERLANDAI“ papildomas šiuo tekstu:

„2005 m. lapkričio 10 d. Įstatymas dėl darbo ir užmokesčio pagal pajėgumą dirbti (WIA).“;

e)

Įrašas antrašte „SUOMIJA“ pakeičiamas taip:

„Nacionalinės pensijos asmenims, kurie gimė neįgalūs arba tapo neįgaliais ankstyvame amžiuje (Nacionalinių pensijų aktas Nr. 568/2007);

Nacionalinės pensijos ir sutuoktinio pensijos, nustatytos remiantis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis ir paskirtos iki 1994 m. sausio 1 d. (Nacionalinių pensijų akto įgyvendinamasis aktas Nr. 569/2007);

Papildoma vaiko pensijos suma apskaičiuojant nepriklausomą išmoką pagal Nacionalinių pensijų aktą (Nacionalinių pensijų aktas Nr. 568/2007).“;

f)

Įrašas antrašte „ŠVEDIJA“ pakeičiamas taip:

„Švedijos su pajamomis susieta ligos kompensacija ir veiklos kompensacija (Aktas 1962:381).

Švedijos garantuota pensija ir garantuota kompensacija, kurios pakeitė viso dydžio Švedijos valstybines pensijas, numatytas pagal valstybinių pensijų teisės aktus, kurie buvo taikomi iki 1993 m. sausio 1 d., ir viso dydžio valstybinę pensiją, skiriamą pagal nuo tos dienos taikomų teisės aktų pereinamojo laikotarpio taisykles.“;

2.

II dalyje:

a)

Antraštės „A. VOKIETIJA“, „B. ISPANIJA“, „C. ITALIJA“, „D. LIUKSEMBURGAS“, „E. SUOMIJA“ ir „F. ŠVEDIJA“ atitinkamai pakeičiamos į „VOKIETIJA“, „ISPANIJA“, „ITALIJA“, „LIUKSEMBURGAS“, „SUOMIJA“ ir „ŠVEDIJA“;

b)

Po įrašo antrašte „ITALIJA“ įterpiami šie įrašai:

„LATVIJA

Maitintojo netekimo pensija, apskaičiuojama remiantis numatomais draudimo laikotarpiais (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymo 23 straipsnio 8 dalis).

LIETUVA

a)

Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.

b)

Maitintojo netekimo ir našlaičių valstybinės socialinio draudimo pensijos, skaičiuojamos remiantis mirusiojo netekto darbingumo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.“;

c)

Po įrašo antrašte „LIUKSEMBURGAS“ įterpiamas šis įrašas:

„SLOVAKIJA

a)

Slovakijos invalidumo pensija ir su ja susijusi maitintojo netekimo pensija;

b)

invalidumo pensija asmeniui, kuris tapo neįgalus būdamas išlaikomu vaiku ir kurio atžvilgiu laikoma, kad jis atitinka draudimo laikotarpio reikalavimą (Socialinio draudimo akto Nr. 461/2003 su pakeitimais 70 straipsnio 2 dalis, 72 straipsnio 3 dalis ir 73 straipsnio 3 bei 4 dalys).“;

3.

III dalyje:

Įrašas „1992 m. birželio 15 d. Šiaurės šalių konvencija dėl socialinės apsaugos“ pakeičiamas taip: „2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencija dėl socialinės apsaugos.“

I.   X priedas pakeičiamas taip:

„X PRIEDAS

SPECIALIOS NEĮMOKINĖS IŠMOKOS PINIGAIS (70 straipsnio 2 dalies c punktas)

BELGIJA

a)

Pajamas pakeičianti pašalpa (1987 m. vasario 27 d. įstatymas);

b)

Garantuotos pajamos pagyvenusiems asmenims (2001 m. kovo 22 d. įstatymas).

BULGARIJA

Socialinė senatvės pensija (Socialinio draudimo kodekso 89 straipsnis).

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Socialinė pašalpa (Valstybinės socialinės paramos aktas Nr. 117/1995 Sb.).

DANIJA

Pensininkų apgyvendinimo išlaidos (1995 m. kovo 29 d. Įstatymu Nr. 204 konsoliduotas Įstatymas dėl individualios apgyvendinimo paramos).

VOKIETIJA

a)

Pagyvenusiems asmenims ir sumažėjusio darbingumo asmenims minimalų pragyvenimo lygį garantuojančios pajamos pagal Socialinio kodekso XII knygos 4 skyrių;

b)

Išmokos, skirtos garantuoti lėšas pragyvenimui pagal pagrindinę nuostatą dėl darbo ieškančių asmenų, išskyrus atvejus, kai šių išmokų atžvilgiu įvykdomi tinkamumo reikalavimai gauti laikiną priedą po to, kai gauta bedarbio pašalpa (Socialinio kodekso II knygos 24 straipsnio 1 dalis).

ESTIJA

a)

Pašalpa neįgaliems suaugusiems asmenims (1999 m. sausio 27 d. Socialinių išmokų neįgaliems asmenims aktas);

b)

Valstybinė bedarbio pašalpa (2005 m. rugsėjo 29 d. Darbo rinkos paslaugų ir paramos aktas).

AIRIJA

a)

Pašalpa ieškantiems darbo asmenims (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 2 skyrius);

b)

Valstybinė pensija (neįmokinė) (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 4 skyrius);

c)

Našlės (neįmokinė) pensija ir našlio (neįmokinė) pensija (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 6 skyrius);

d)

Negalios pašalpa (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 10 skyrius);

e)

Judumo pašalpa (1970 m. Sveikatos akto 61 skirsnis);

f)

Aklųjų pensija (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto 3 dalies 5 skyrius).

GRAIKIJA

Specialios išmokos pagyvenusiems asmenims (Įstatymas Nr. 1296/82).

ISPANIJA

a)

Minimalių pajamų garantija (1982 m. balandžio 7 d. Įstatymas Nr. 13/82);

b)

Išmokos pinigais pagyvenusiems asmenims ir negalintiems dirbti invalidams remti (1981 m. liepos 24 d. Karališkasis dekretas Nr. 2620/81);

c)

i)

Neįmokinės invalidumo pensijos ir ištarnauto laiko pensijos, kaip numatyta Bendrojo įstatymo dėl socialinės apsaugos konsoliduoto teksto, patvirtinto 1994 m. birželio 20 d. Karališkuoju įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 1/1994, 38 straipsnio 1 dalyje; ir

ii)

išmokos, papildančios minėtąsias pensijas, kaip numatyta pagal Comunidades Autonómas teisės aktus; minėtosiomis papildomomis išmokomis garantuojamos minimalų pragyvenimo lygį užtikrinančios pajamos, atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę padėtį atitinkamoje Comunidades Autonómas;

d)

Pašalpos, skirtos skatinti judumą ir kompensuoti transporto išlaidas (1982 m. balandžio 7 d. Įstatymas Nr. 13/1982).

PRANCŪZIJA

a)

Papildomos pašalpos, skiriamos iš:

i)

Specialaus invalidumo fondo ir

ii)

Senatvės solidarumo fondo atsižvelgiant į įgytas teises

(1956 m. birželio 30 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje);

b)

Neįgalių suaugusiųjų pašalpa (1975 m. birželio 30 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje);

c)

Speciali pašalpa (1952 m. liepos 10 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje) atsižvelgiant į įgytas teises;

d)

Senatvės solidarumo pašalpa (2004 m. birželio 24 d. įsakymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje), mokama nuo 2006 m. sausio 1 d.

ITALIJA

a)

Socialinės pensijos asmenims be pragyvenimo šaltinio (1969 m. balandžio 30 d. įstatymas Nr. 153);

b)

Pensijos ir pašalpos civiliams neįgaliesiems ar invalidams (1971 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. 118, 1980 m. vasario 11 d. įstatymas Nr. 18 ir 1988 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. 508);

c)

Kurčnebylių pensijos ir pašalpos (1970 m. gegužės 26 d. įstatymas Nr. 381 ir 1988 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. 508);

d)

Pensijos ir pašalpos civiliams akliesiems (1970 m. gegužės 27 d. įstatymas Nr. 382 ir 1988 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. 508);

e)

Minimalias pensijas papildančios išmokos (1952 m. balandžio 4 d. įstatymas Nr. 218, 1983 m. lapkričio 11 d. įstatymas Nr. 638 ir 1990 m. gruodžio 29 d. įstatymas Nr. 407);

f)

Negalios pašalpas papildančios išmokos (1984 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. 222);

g)

Socialinė pašalpa (1995 m. rugpjūčio 8 d. įstatymas Nr. 335);

h)

Socialinė priemoka (1988 m. gruodžio 29 d. įstatymo Nr. 544 1 straipsnio 1 ir 12 dalys bei vėlesni šio įstatymo pakeitimai).

KIPRAS

a)

Socialinė pensija (1995 m. Socialinių pensijų įstatymas (Įstatymas 25(I)/95) su pakeitimais);

b)

Sunkios judėjimo negalios pašalpa (Ministrų Tarybos sprendimai: 1992 m. spalio 16 d. Nr. 38210, 1994 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 41370, 1997 m. birželio 11 d. Nr. 46183 ir 2001 m. gegužės 16 d. Nr. 53675);

c)

Speciali išmoka akliesiems (1996 m. Specialiųjų išmokų įstatymas (Įstatymas 77(I)/96) su pakeitimais).

LATVIJA

a)

Valstybinė socialinės apsaugos išmoka (2003 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinių išmokų įstatymas);

b)

Pašalpa, skirta kompensuoti transporto išlaidas neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją (2003 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinių išmokų įstatymas).

LIETUVA

a)

Šalpos pensija (2005 m. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnis);

b)

Šalpos kompensacija (2005 m. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 15 straipsnis);

c)

Transporto išlaidų kompensacija, skiriama neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją (2000 m. Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnis).

LIUKSEMBURGAS

Pajamos asmenims su didele negalia (2003 m. rugsėjo 12 d. įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), išskyrus asmenis, kurie pripažinti neįgaliais darbuotojais ir kurie dirba įprastinėmis darbo sąlygomis arba saugioje aplinkoje.

VENGRIJA

a)

Metinė invalidumo išmoka (Ministrų Tarybos dekretas Nr. 83/1987 (XII 27) dėl metinių invalidumo išmokų);

b)

Neįmokinė senatvės pašalpa (1993 m. III aktas dėl socialinio administravimo ir socialinių išmokų);

c)

Transporto pašalpa (Vyriausybės dekretas Nr. 164/1995 (XII 27) dėl transporto pašalpų asmenims su sunkia fizine negalia).

MALTA

a)

Papildoma pašalpa (1987 m. Socialinės apsaugos akto (Cap. 318) 73 skirsnis);

b)

Senatvės pensija (1987 m. Socialinės apsaugos aktas (Cap. 318)).

NYDERLANDAI

a)

1997 m. balandžio 24 d. Pagalbos neįgaliems jauniems asmenims aktas (Wajong);

b)

1986 m. lapkričio 6 d. Papildomų išmokų aktas (TW).

AUSTRIJA

Kompensacinis priedas (1955 m. rugsėjo 9 d. Federalinis aktas dėl bendrojo socialinio draudimo – ASVG, 1978 m. spalio 11 d. Federalinis aktas dėl asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo – GSVG ir 1978 m. spalio 11 d. Federalinis aktas dėl ūkininkų socialinio draudimo – BSVG).

LENKIJA

Socialinė pensija (2003 m. birželio 27 d. Aktas dėl socialinių pensijų).

PORTUGALIJA

a)

Neįmokinė valstybinė senatvės ir invalidumo pensija (1980 m. spalio 13 d. Dekretas–įstatymas Nr. 464/80);

b)

Neįmokinė našlystės pensija (1981 m. lapkričio 11 d. Vyriausybės dekretas Nr. 52/81);

c)

Solidarumo pašalpa pagyvenusiesiems (2005 m. gruodžio 29 d. Dekretas–įstatymas Nr. 232/2005, pakeistas 2006 m. gruodžio 11 d. Dekretu–įstatymu Nr. 236/2006).

SLOVĖNIJA

a)

Valstybinė pensija (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo aktas);

b)

Pensininkų pajamų rėmimas (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo aktas);

c)

Išlaikymo pašalpa (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo aktas).

SLOVAKIJA

a)

Pensijų, kurios yra vienintelis pajamų šaltinis, koregavimas iki 2004 m. sausio 1 d.;

b)

Socialinė pensija, paskirta iki 2004 m. sausio 1 d.

SUOMIJA

a)

Būsto pašalpa pensininkams (Aktas dėl būsto pašalpos pensininkams 571/2007);

b)

Darbo rinkos rėmimas (Bedarbio išmokų aktas 1290/2002);

c)

Speciali parama imigrantams (Aktas dėl specialios paramos imigrantams 1192/2002).

ŠVEDIJA

a)

Būsto priedai pensiją gaunantiems asmenims (Įstatymas 2001:761);

b)

Finansinė parama pagyvenusiems asmenims (Įstatymas 2001:853).

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

a)

Valstybinės pensijų paskolos (2002 m. Valstybinių pensijų paskolų aktas ir 2002 m. Valstybinių pensijų paskolų aktas (Šiaurės Airija));

b)

Pagal pajamas nustatomos pašalpos darbo ieškantiems asmenims (1995 m. Aktas dėl darbo ieškančių asmenų ir 1995 m. Įsakymas dėl darbo ieškančių asmenų (Šiaurės Airija));

c)

Pajamų rėmimas (1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas (Šiaurės Airija));

d)

Negalios pragyvenimo pašalpos judumo dalis (1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas (Šiaurės Airija)).“

J.   XI priedas pakeičiamas taip:

„XI PRIEDAS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ TEISĖS AKTŲ TAIKYMO

(51 straipsnio 3 dalis, 56 straipsnio 1 dalis ir 83 straipsnis)

BULGARIJA

Bulgarijos sveikatos draudimo akto 33 straipsnio 1 dalis taikoma visiems asmenims, kurių atžvilgiu Bulgarija yra kompetentinga valstybė narė pagal šio reglamento III antraštinės dalies 1 skyrių.

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Nustatant šeimos narius pagal 1 straipsnio i punktą sąvoka „sutuoktinis“ taip pat apima registruotą partnerį, kaip apibrėžta Čekijos Respublikos akte Nr. 115/2006 rink. dėl registruotos partnerystės.

DANIJA

a)

Apskaičiuojant pensiją pagal lov om social pension (Socialinių pensijų aktas) darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, kuriuos pagal Danijos teisės aktus įgijo pasienio darbuotojas arba darbuotojas, kuris atvyko į Daniją dirbti sezoninio darbo, yra laikomi gyvenimo laikotarpiais, kuriuos Danijoje įgijo pergyvenęs sutuoktinis, jeigu šiais laikotarpiais pergyvenęs sutuoktinis ir pirmiau minėtas darbuotojas buvo susiję santuokos ryšiais ir negyveno skyriumi arba de facto negyveno skyriumi dėl nesuderinamumo ir jeigu šiais laikotarpiais sutuoktinis gyveno kitos valstybės narės teritorijoje. Šiame punkte „sezoninis darbas“ – sezonų kaitos nulemtas kiekvienais metais pasikartojantis darbas.

b)

Apskaičiuojant pensiją pagal lov om social pension (Socialinių pensijų aktas) darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, kuriuos pagal Danijos teisės aktus įgijo asmuo, kuriam netaikomas 1 dalies a punktas, iki 1984 m. sausio 1 d., yra laikomi gyvenimo laikotarpiais, kuriuos Danijoje įgijo pergyvenęs sutuoktinis, jeigu šiais laikotarpiais pergyvenęs sutuoktinis ir pirmiau minėtas asmuo buvo susiję santuokos ryšiais ir negyveno skyriumi arba de facto negyveno skyriumi dėl nesuderinamumo ir jeigu šiais laikotarpiais sutuoktinis gyveno kitos valstybės narės teritorijoje.

c)

Laikotarpiai, kurie turi būti įskaityti pagal a ir b punktus, neįskaitomi, jeigu jie sutampa su laikotarpiais, kurie buvo įskaityti apskaičiuojant pensiją, kuri turi būti mokama atitinkamam asmeniui pagal kitos valstybės narės privalomojo draudimo teisės aktus, arba su laikotarpiais, kuriais atitinkamas asmuo gavo pensiją pagal tokius teisės aktus. Tačiau šie laikotarpiai įskaitomi, jeigu metinis minėtos pensijos dydis yra mažesnis už pusę socialinės pensijos bazinio dydžio.

a)

Nepaisant šio reglamento 6 straipsnio nuostatų, asmenys, kurie nedirbo mokamo darbo vienoje arba keliose valstybėse narėse, turi teisę gauti Danijos socialinę pensiją tik tuo atveju, jei jie nuolat gyvena arba anksčiau nuolat gyveno Danijoje ne trumpiau kaip trejus metus, atsižvelgiant į Danijos teisės aktuose nustatytus amžiaus apribojimus. Atsižvelgiant į šio reglamento 4 straipsnį, 7 straipsnis netaikomas Danijos socialinei pensijai, į kurią tokie asmenys įgijo teisę.

b)

Pirmiau minėtos nuostatos netaikomos asmenų, kurie dirba arba dirbo mokamą darbą Danijoje, šeimos narių arba studentų ar jų šeimų narių teisei į Danijos socialinę pensiją.

3.   Laikinai išmokai, skiriamai bedarbiams, kuriems buvo leista pasinaudoti ledighedsydelse („lankstaus darbo“ sistema) (1997 m. birželio 10 d. Įstatymas Nr. 455), taikomas šios reglamento III antraštinės dalies 6 skyrius. Į kitą valstybę narę išvykstančių bedarbių atveju bus taikomi 64 ir 65 straipsniai, jeigu šios valstybės narės įdarbinimo sistemos, skirtos tai pačiai asmenų kategorijai, yra panašios.

4.   Tuo atveju, kai Danijos socialinės pensijos gavėjas kitoje valstybėje narėje taip pat turi teisę gauti ir maitintojo netekimo pensiją, šios pensijos įgyvendinant Danijos teisės aktus laikomos tos pačios rūšies išmokomis, kaip apibrėžta šio reglamento 53 straipsnio 1 dalyje, tačiau su sąlyga, kad asmuo, kurio draudimo arba gyvenimo laikotarpių pagrindu apskaičiuojama maitintojo netekimo pensija, taip pat yra įgijęs teisę į Danijos socialinę pensiją.

VOKIETIJA

1.   Nepaisant šio reglamento 5 straipsnio a punkto ir Sozialgesetzbuch VI (Socialinio kodekso VI tomo) 5 straipsnio 4 dalies 1 punkto, asmuo, kuris gauna visą senatvės pensiją pagal kitos valstybės narės teisės aktus, gali prašyti būti apdraustas privalomuoju draudimu pagal Vokietijos pensinio draudimo sistemą.

2.   Nepaisant šio reglamento 5 straipsnio a punkto ir Sozialgesetzbuch VI (Socialinio kodekso VI tomo) 7 straipsnio 1 ir 3 dalių, asmuo, kuris yra apdraustas privalomuoju draudimu kitoje valstybėje narėje arba gauna senatvės pensiją pagal kitos valstybės narės teisės aktus, Vokietijoje gali pasirinkti savanoriško draudimo sistemą.

3.   Kad išmokėtų išmokas pinigais pagal Socialinio kodekso V tomo 47 straipsnio 1 dalį, VII tomo 47 straipsnio 1 dalį ir Reichsversicherungsordnung 200 straipsnio 2 dalį apdraustiems asmenims, gyvenantiems kitoje valstybėje narėje, Vokietijos draudimo sistemos apskaičiuoja grynąjį darbo užmokestį, kuris naudojamas išmokoms įvertinti tarsi apdraustas asmuo gyventų Vokietijoje, išskyrus atvejus, kai apdraustas asmuo prašo įvertinimo remiantis jo realiai gaunamu darbo užmokesčiu.

4.   Kitų valstybių narių piliečiai, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra ne Vokietijoje ir kurie atitinka Vokietijos pensinio draudimo sistemos bendras sąlygas, gali savanoriškai mokėti įmokas tik tuo atveju, jei anksčiau jie buvo apdrausti savanorišku ar privalomu draudimu Vokietijos pensinio draudimo sistemoje; tai taip pat taikoma asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje.

5.   Pauschale Anrechnungszeit (fiksuotas įskaitytas laikotarpis) pagal Sozialgesetzbuch VI (Socialinio kodekso VI tomas) 253 straipsnį nustatomas vien tik Vokietijoje įgytų laikotarpių atžvilgiu.

6.   Tais atvejais, kai pensijos perskaičiavimui taikomi 1991 m. gruodžio 31 d. galioję pensijas reglamentuojantys Vokietijos teisės aktai, įskaitant Vokietijos Ersatzzeiten (pakaitinius laikotarpius) taikomi tik Vokietijos teisės aktai.

7.   Taikant šį reglamentą toliau taikomi Vokietijos teisės aktai dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, už kuriuos turi būti atlyginta pagal užsienio pensijas reglamentuojantį įstatymą, ir dėl išmokų už draudimo laikotarpius, kurie gali būti įskaityti pagal užsienio pensijas reglamentuojantį įstatymą Perkeltų asmenų ir pabėgėlių reikalų akto (Bundesvertriebenengesetz) 1 dalies 2 punkto 3 papunktį nurodytose teritorijose, nepaisant Užsienio pensijų akto (Fremdrentengesetz) 2 dalies nuostatų.

8.   Apskaičiuojant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytą teorinį dydį laisvosioms profesijoms skirtose pensijos sistemose, kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į kiekvienus draudimo metus, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, remiasi vidutiniu metiniu teisės į pensiją, kuri įgyjama mokant įmokas kompetentingoms įstaigoms per priklausymo joms laikotarpį, dydžiu.

ESTIJA

Tėvystės išmokų apskaičiavimo tikslais darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai, įgyti ne Estijoje, o kitoje valstybėje narėje, laikomi pagrįstais tuo pačiu socialinio mokesčio vidurkiu, kuris buvo mokamas darbo pagal darbo sutartį Estijoje laikotarpiais, su kuriais jie susumuojami. Jeigu referenciniais metais asmuo dirbo pagal darbo sutartį tik kitose valstybėse narėse, laikoma, kad išmokos apskaičiavimas yra pagrįstas socialinio mokesčio vidurkiu, kuris buvo sumokėtas Estijoje laikotarpiu nuo referencinių metų iki motinystės atostogų.

AIRIJA

1.   Nepaisant šio reglamento 21 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio, apskaičiuojant apdraustojo asmens nustatytą apskaičiuojamą savaitinį darbo užmokestį skiriant ligos arba bedarbio išmokas pagal Airijos teisės aktus, suma, lygi atitinkamų nustatytų metų pagal darbo sutartį dirbančio asmens savaitinio darbo užmokesčio vidurkiui, įskaitoma to apdraustojo asmens kiekvienai darbo pagal sutartį savaitei, kurią jis tais nustatytais metais dirbo pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

2.   Kai taikomas šio reglamento 46 straipsnis, jeigu atitinkamas asmuo netenka darbingumo ir todėl tampa invalidu tuo metu, kai jam taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, 2005 m. Socialinės gerovės konsolidavimo akto 118 skirsnio 1 dalies a punkto taikymo tikslais Airija įskaito visus laikotarpius, kuriais dėl invalidumo praradus minėtą darbingumą tas asmuo būtų buvęs laikomas netekusiu darbingumo pagal Airijos teisės aktus.

GRAIKIJA

1.   Įstatymas Nr. 1469/84 dėl Graikijos piliečių ir graikų kilmės užsienio valstybių piliečių savanoriško dalyvavimo pensinio draudimo sistemoje taikomas kitų valstybių narių piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kai atitinkami asmenys, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją ar buvimo vietą, kažkada praeityje buvo apdrausti privalomu ar savanorišku draudimu Graikijos pensinio draudimo sistemoje.

2.   Nepaisant šio reglamento 5 straipsnio a punkto ir įstatymo Nr. 1140/1981 34 straipsnio, asmuo, pagal kitos valstybės narės teisės aktus gaunantis pensiją dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų, gali prašyti būti apdraustas privalomu draudimu pagal žemės ūkio darbuotojų draudimo sistemoje taikomus teisės aktus, jei jis užsiima veikla, patenkančia į šių teisės aktų taikymo sritį.

ISPANIJA

1.   Įgyvendinant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį, metai, kurių darbuotojui trūksta iki pensinio arba privalomo išėjimo į pensiją amžiaus, kaip nurodyta Ley de clases Pasivas del Estado (Valstybės pensininkų įstatymas) suvestinės redakcijos 31 straipsnio 4 dalyje, įskaitomi kaip tarnybos valstybei metai tik tuo atveju, jeigu įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turi būti mokamos invalidumo arba mirties pensijos, išmokų gavėjui buvo taikoma speciali Ispanijos valstybės tarnautojams skirta sistema arba jeigu jis vertėsi veikla, kuriai pagal tą sistemą taikomos panašios sąlygos, arba įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turi būti mokamos pensijos, išmokų gavėjas vertėsi veikla, kurią vykdant atitinkamam asmeniui turėjo būti taikoma valstybės tarnautojams, ginkluotosioms pajėgoms ir teismams skirta speciali valstybės sistema, jei ši veikla būtų buvusi vykdoma Ispanijoje.

a)

Pagal šio reglamento 56 straipsnio 1 dalies c punktą Ispanijos teorinė išmoka apskaičiuojama remiantis faktinėmis asmens įmokomis, kurias jis mokėjo prieš paskutiniosios įmokos Ispanijos socialinei apsaugai sumokėjimą ėjusiais metais. Tais atvejais, kai apskaičiuojant bazinę pensiją turi būti atsižvelgta į draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpius pagal kitų valstybių narių teisės aktus, minėtiems laikotarpiams naudojama Ispanijos įmokų bazė, taikyta referenciniams laikotarpiams artimiausiu laiku, atsižvelgiant į mažmeninių kainų indekso raidą.

b)

Įgytos pensijos dydis padidinamas pagal apskaičiuotą kiekvienų kitų metų tos pačios rūšies pensijų padidinimą ir pakartotinį vertinimą.

3.   Kitose valstybėse narėse įgyti laikotarpiai, kurie turi būti apskaičiuojami pagal valstybės tarnautojams, ginkluotosioms pajėgoms ir teismų administracijos darbuotojams skirtą specialią sistemą, taikant šio reglamento 56 straipsnį prilyginami laiko požiūriu artimiausiems laikotarpiams, kuriuos asmuo įgijo Ispanijoje kaip valstybės tarnautojas.

4.   Visiems pagal reglamentą išmokas gaunantiems asmenims, kurie savo vardu mokėjo įmokas pagal Ispanijos teisės aktus iki 1967 m. sausio 1 d., priklauso papildomos sumos, atsižvelgiant į amžių, nurodytos Bendrojo socialinės apsaugos įstatymo antrojoje pereinamojo laikotarpio nuostatoje; taikant šio reglamento 5 straipsnį draudimo laikotarpių, kurie įgyti kitoje valstybėje narėje iki pirmiau nurodytos datos, nebus įmanoma laikyti lygiaverčiais įmokoms, mokamoms Ispanijoje, tik šiais tikslais. Vietoje 1967 m. sausio 1 d. jūrininkams skirtos specialios sistemos atveju taikoma 1970 m. rugpjūčio 1 d., o specialios kalnakasybai skirtos socialinės apsaugos sistemos atveju – 1969 m. balandžio 1 d.

PRANCŪZIJA

1.   Kitų valstybių narių piliečiai, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra ne Prancūzijoje ir kurie atitinka Prancūzijos pensinio draudimo sistemos bendras sąlygas, gali savanoriškai į ją mokėti įmokas tik tuo atveju, jei anksčiau jie buvo apdrausti savanorišku ar privalomu draudimu Prancūzijos pensinio draudimo sistemoje; tai taip pat taikoma asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje.

2.   Asmenų, Prancūzijoje gaunančių išmokas natūra pagal šio reglamento 17, 24 arba 26 straipsnius, kurie yra Prancūzijos Aukštutinio Reino, Žemutinio Reino arba Mozelio departamentų nuolatiniai gyventojai, išmokos natūra, teikiamos kitos valstybės narės, kuri yra atsakinga už jų finansavimą, įstaigos vardu, apima išmokas, kurios mokamos ir pagal bendrąją ligos draudimo sistemą, ir pagal Elzaso ir Mozelio vietinę privalomąją papildomą ligos draudimo sistemą.

3.   Taikant šio reglamento III antraštinės dalies 5 skyrių Prancūzijos teisės aktai, taikomi asmeniui, kuris dirba arba anksčiau dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, apima ir pagrindinę (-es) senatvės draudimo sistemą (-as), ir papildomą (-as) pensijų sistemą (-as), kuri (kurios) buvo taikoma (-os) tam asmeniui.

KIPRAS

Taikant šio reglamento 6, 51 ir 61 straipsnių nuostatas kiekvieno laikotarpio, prasidedančio 1980 m. spalio 6 d. arba vėliau, draudimo savaitė pagal Kipro Respublikos teisės aktus nustatoma padalinant visą atitinkamo laikotarpio apdraustąjį darbo užmokestį iš pagrindinio apdraustojo darbo užmokesčio, taikomo atitinkamais įmokų mokėjimo metais, savaitinės sumos, jeigu taip nustatytų savaičių skaičius neviršija atitinkamo laikotarpio kalendorinių savaičių skaičiaus.

MALTA

Specialios nuostatos valstybės tarnautojams

a)

Tik taikant šio reglamento 49 ir 60 straipsnius asmenys, kurie įdarbinti pagal Maltos ginkluotųjų pajėgų aktą (Maltos teisės aktų 220 skyrius), Policijos aktą (Maltos teisės aktų 164 skyrius) ir Kalėjimų aktą (Maltos teisės aktų 260 skyrius), laikomi valstybės tarnautojais;

b)

Pagal minėtus aktus ir pagal Pensijų įsakymą (Maltos įstatymų 93 skyrius) mokamos pensijos šio reglamento 1 straipsnio e punkto tikslu bus laikomos „specialia sistema valstybės tarnautojams“.

NYDERLANDAI

1.   Sveikatos priežiūros draudimas

a)

Įgyvendinant šio reglamento III antraštinės dalies 1 ir 2 skyrius, pagal Nyderlandų teisės aktus teisę į išmokas natūra turintys asmenys yra:

i)

asmenys, kurie pagal Zorgverzekeringswet (Sveikatos priežiūros draudimo aktas) 2 straipsnį privalo sudaryti draudimo sutartį su sveikatos priežiūros draudiku, ir

ii)

jei jie nepatenka į i papunkčio taikymo sritį, aktyvios tarnybos karinio personalo šeimos nariai, gyvenantys kitoje valstybėje narėje, ir asmenys, gyvenantys kitoje valstybėje narėje ir pagal šį reglamentą įgiję teisę į sveikatos priežiūrą savo gyvenamosios vietos valstybėje, kurių išlaidas padengia Nyderlandai.

b)

1 dalies a punkto i papunktyje nurodyti asmenys pagal Zorgverzekeringswet (Sveikatos priežiūros draudimo aktas) nuostatas turi būti sudarę draudimo sutartį su sveikatos priežiūros draudiku, o 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti asmenys turi būti užsiregistravę College voor zorgverzekeringen (Sveikatos priežiūros draudimo valdyba).

c)

a punkte nurodytiems asmenims ir jų šeimos nariams taikomos Zorgverzekeringswet (Sveikatos priežiūros draudimo akto) ir Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten (Bendrojo akto dėl išskirtinių medicininių išlaidų) nuostatos dėl pareigos mokėti įmokas. Šeimos narių atžvilgiu įmokas moka tas asmuo, per kurį įgyjama teisė į sveikatos priežiūrą, išskyrus karinio personalo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, kurie įmokas moka tiesiogiai.

d)

Zorgverzekeringswet (Sveikatos priežiūros draudimo aktas) nuostatos dėl pavėluoto draudimo mutatis mutandis taikomos 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytiems asmenims pavėluotos registracijos College voor zorgverzekeringen (Sveikatos priežiūros draudimo valdyba) atveju.

e)

Asmenys, kurie turi teisę į išmokas natūra ne pagal Nyderlandų, o pagal kitos valstybės narės teisės aktus ir kurie nuolat arba laikinai gyvena Nyderlanduose, turi teisę gauti išmokas natūra pagal polisą, kurį apdraustiesiems Nyderlanduose suteikia nuolatinės arba laikinos gyvenamosios vietos įstaiga, atsižvelgiant į Zorgverzekeringswet (Sveikatos priežiūros draudimo aktas) 11 straipsnio 1, 2 bei 3 dalis ir 19 straipsnio 1 dalį, taip pat išmokas natūra, numatytas Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten (Bendrasis aktas dėl išskirtinių medicininių išlaidų).

f)

šio reglamento 23–30 straipsnių taikymo tikslais toliau išvardytos išmokos (be pensijų, kurioms taikomi šio reglamento III antraštinės dalies 4 ir 5 skyriai) prilyginamos pagal Nyderlandų teisės aktus mokamoms pensijoms:

pensijos, skiriamos pagal 1966 m. sausio 6 d. Įstatymą dėl valstybės tarnautojų ir maitintojo netekusių asmenų pensijų (Algemene burgerlijke pensioenwet) (Nyderlandų valstybės tarnautojų pensijų aktas),

pensijos, skiriamos pagal 1966 m. spalio 6 d. Įstatymą dėl kariškių ir maitintojo netekusių asmenų pensijų (Algemene militaire pensioenwet) (Karinės tarnybos pensijų aktas),

nedarbingumo išmokos, skiriamos pagal 1972 m. birželio 7 d. Įstatymą dėl nedarbingumo išmokų kariškiams (Wetarbeidsongeschiktheidsvoorziening militairen) (Kariškių nedarbingumo aktas),

pensijos, skiriamos pagal 1967 m. vasario 15 d. Įstatymą dėl NV Nederlandse Spoorwegen (Nyderlandų geležinkelių bendrovė) darbuotojų ir maitintojo netekusių asmenų pensijų (Spoorwegpensioenwet) (Geležinkeliečių pensijų aktas),

pensijos, skiriamos pagal Reglement Dienstvoorwaarden Nederlandse Spoorwegen (Reglamentas dėl įdarbinimo Nyderlandų geležinkelių bendrovėje sąlygų),

išmokos, skiriamos į pensiją išėjusiems asmenims, kol jie nepasiekė pensinio 65 metų amžiaus, pagal pensiją, skirtą senatvėje aprūpinti pajamomis anksčiau pagal darbo sutartį dirbusius asmenis, arba išmokos, numatytos ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos atveju pagal valstybės nustatytą sistemą arba pagal kolektyvinį susitarimą, skirtą 55 metų amžiaus ar vyresniems asmenims,

išmokos, pagal atleidimo dėl darbo vietų mažinimo, senatvės pensijos ir ankstyvo išėjimo į pensiją atveju taikomą sistemą, skiriamos kariškiams ir valstybės tarnautojams.

g)

Šio reglamento III antraštinės dalies 1 ir 2 skyrių taikymo tikslais, Nyderlandų sistemoje numatyta kompensacija už nepateiktas draudimines pretenzijas, kuri mokama, jei ribotai naudojamasi sveikatos priežiūros paslaugomis, laikoma ligos išmoka pinigais.

2.   Algemene Ouderdomswet (AOW) (Nyderlandų teisės aktas dėl bendrojo senatvės draudimo) taikymas

a)

Algemene Ouderdomswet (AOW) (Nyderlandų teisės aktas dėl bendrojo senatvės draudimo) 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1957 m. sausio 1 d., kuriais išmokų gavėjas, neatitinkantis sąlygų, pagal kurias tokie metai laikomi draudimo laikotarpiais:

būdamas 15–65 metų amžiaus gyveno Nyderlanduose, arba

gyvendamas kitoje valstybėje narėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba

dirbo kitoje valstybėje narėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

Nukrypstant nuo AOW 7 straipsnio, kiekvienas asmuo, kuris pirmiau nurodytomis sąlygomis Nyderlanduose gyveno arba dirbo tik iki 1957 m. sausio 1 d., taip pat laikomas turinčiu teisę į pensiją.

b)

AOW 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1989 m. rugpjūčio 2 d., kuriais būdamas 15–65 metų amžiaus, kitoje nei Nyderlandai valstybėje narėje gyvenęs, vedęs ar tuo metu vedęs asmuo buvo neapdraustas pagal pirmiau minėtą teisės aktą, jeigu tie kalendoriniai metai sutampa su draudimo laikotarpiais, kuriuos asmens sutuoktinis įgijo pagal tą teisės aktą, arba su kalendoriniais metais, kuriuos reikia įskaityti pagal 2 dalies a punktą, jeigu tuo metu šių asmenų santuoka nebuvo iširusi.

Nukrypstant nuo AOW 7 straipsnio, laikoma, kad toks asmuo turi teisę į pensiją.

c)

AOW 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1957 m. sausio 1 d., kuriais pensininko sutuoktinis, neatitinkantis sąlygų, pagal kurias tokie metai laikomi draudimo laikotarpiais:

būdamas 15–65 metų amžiaus gyveno Nyderlanduose, arba

gyvendamas kitoje valstybėje narėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba

dirbo kitoje valstybėje narėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

d)

AOW 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams iki 1989 m. rugpjūčio 2 d., kuriais, būdamas 15–65 metų amžiaus, kitoje nei Nyderlandai valstybėje narėje gyvenantis pensininko sutuoktinis buvo neapdraustas pagal pirmiau minėtą teisės aktą, jeigu tie kalendoriniai metai sutampa su draudimo laikotarpiais, kuriuos pensininkas įgijo pagal tą teisės aktą, arba su kalendoriniais metais, kurie turi būti įskaityti pagal 2 dalies a punktą, jeigu tuo metu šių asmenų santuoka nebuvo iširusi.

e)

2 dalies a, b, c ir d punktai netaikomi laikotarpiams, sutampantiems su:

laikotarpiais, kuriuos galima įskaityti apskaičiuojant teises į pensiją pagal kitos nei Nyderlandai valstybės narės senatvės draudimo teisės aktus, arba

laikotarpiais, kuriais atitinkamam asmeniui buvo mokama senatvės pensija pagal tokius teisės aktus.

Taikant šią nuostatą, neįskaitomi savanoriško draudimo laikotarpiai, įgyti pagal kitos valstybės narės sistemą.

f)

2 dalies a, b, c ir d punktai taikomi tik tuo atveju, jeigu atitinkamas asmuo, būdamas vyresnis nei 59 metų amžiaus, šešerius metus gyveno vienoje arba keliose valstybėse narėse ir tik tiek laiko, kiek jis gyveno vienoje iš tų valstybių narių.

g)

Nukrypsant nuo AOW IV skyriaus, kiekvienam kitos nei Nyderlandai valstybės narės gyventojui, kurio sutuoktiniui pagal tą teisės aktą taikomas privalomasis draudimas, leidžiama apsidrausti savanorišku draudimu pagal tą teisės aktą tais laikotarpiais, kuriais jo sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu.

Šis leidimas galioja ir tada, kai dėl mirties nutrūksta sutuoktinio privalomasis draudimas ir kai maitintojo netekęs asmuo gauna tik pensiją pagal Algemene Nabestaandenwet (Nyderlandų bendrasis įstatymas dėl maitintojo netekusių išlaikytinių).

Bet kuriuo atveju leidimas apsidrausti savanorišku draudimu nustoja galioti asmeniui sulaukus 65 metų.

Savanoriško draudimo įmokos nustatomos remiantis nuostatomis dėl savanoriško draudimo įmokų nustatymo pagal AOW. Tačiau jeigu savanorišku draudimu apsidraudžiama po 2 dalies b punkte nurodyto draudimo laikotarpio, įmoka nustatoma remiantis nuostatomis dėl privalomojo draudimo įmokų nustatymo pagal AOW ir laikoma, kad pajamos, kurias reikia įskaityti, buvo gautos Nyderlanduose.

h)

2 dalies g punkte nurodytas leidimas nesuteikiamas asmenims, apdraustiems pagal kitos valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius pensijas arba maitintojo netekimo išmokas;

i)

Asmuo, norintis apsidrausti savanorišku draudimu pagal 2 dalies g punktą, turi kreiptis į Socialinio draudimo banką (Sociale Verzekeringsbank) ne vėliau kaip per vienerius metus nuo dienos, kai įvykdomos savanoriško draudimo sąlygos.

3.   Algemene Nabestaandenwet (ANW) (Nyderlandų bendrasis įstatymas dėl maitintojo netekusių asmenų draudimo) taikymas

a)

Jeigu pagal šio reglamento 51 straipsnio 3 dalį pergyvenęs sutuoktinis turi teisę į maitintojo netekimo pensiją pagal Algemene Nabestaandenwet (ANW) (Bendrasis įstatymas dėl maitintojo netekusių išlaikytinių), ta pensija apskaičiuojama pagal šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą.

Taikant šias nuostatas, iki 1959 m. spalio 1 d. įgyti draudimo laikotarpiai taip pat laikomi pagal Nyderlandų teisės aktus įgytais draudimo laikotarpiais, jeigu šiais laikotarpiais apdraustasis, būdamas vyresnis nei 15 metų:

gyveno Nyderlanduose, arba

gyvendamas kitoje valstybėje narėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba

dirbo kitoje valstybėje narėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

b)

Neįskaitomi laikotarpiai, kurie turi būti įskaityti pagal 3 dalies a punktą ir kurie sutampa su privalomojo draudimo laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės narės teisės aktus dėl maitintojo netekimo pensijų.

c)

Taikant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, draudimo laikotarpiais laikomi tik tie draudimo laikotarpiai, kuriuos pagal Nyderlandų teisės aktus asmuo įgijo būdamas vyresnis nei 15 metų.

d)

Nukrypstant nuo ANW 63a straipsnio 1 dalies, kitos nei Nyderlandai valstybės narės gyventojui, kurio sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu pagal ANW, leidžiama apsidrausti savanorišku draudimu pagal tą teisės aktą, jeigu toks draudimas jau buvo įsigaliojęs iki šio reglamento taikymo pradžios, tačiau tik laikotarpiais, kuriais sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu.

Šis leidimas nebegalioja nuo sutuoktinio privalomojo draudimo pagal ANW pasibaigimo dienos, išskyrus atvejus, kai sutuoktinio privalomasis draudimas pasibaigia dėl jo mirties ir kai maitintojo netekęs asmuo gauna tik pensiją pagal ANW.

Bet kuriuo atveju leidimas apsidrausti savanorišku draudimu nustoja galioti asmeniui sulaukus 65 metų.

Savanoriško draudimo įmokos nustatomos remiantis nuostatomis dėl savanoriško draudimo įmokų nustatymo pagal ANW. Tačiau jeigu savanorišku draudimu apsidraudžiama po 2 dalies b punkte nurodyto draudimo laikotarpio, įmoka nustatoma remiantis nuostatomis dėl privalomojo draudimo įmokų nustatymo pagal ANW ir laikoma, kad pajamos, kurias reikia įskaityti, buvo gautos Nyderlanduose.

4.   Nyderlandų teisės aktų, susijusių su nedarbingumu, taikymas

a)

Jeigu atitinkamas asmuo pagal šio reglamento 51 straipsnio 3 dalį turi teisę gauti Nyderlandų invalidumo išmoką, apskaičiuojant šią išmoką šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas dydis nustatomas:

i)

jeigu asmuo, prieš netekdamas darbingumo, paskutiniu metu dirbo pagal darbo sutartį, kaip apibrėžta šio reglamento 1 straipsnio a punkte:

laikantis Wet op arbeidsongeschiktheidsverzekering (WAO) (Nedarbingumo aktas) nustatytų nuostatų, jei asmuo neteko darbingumo iki 2004 m. sausio 1 d., arba

laikantis Wet Werk en inkomen naar arbeidsvermogen (WIA) (Darbo ir pajamų pagal darbingumą aktas) nustatytų nuostatų, jei asmuo neteko darbingumo 2004 m. sausio 1 d. arba vėliau.

ii)

jeigu atitinkamas asmuo, prieš netekdamas darbingumo, paskutiniu metu dirbo savarankiškai, kaip apibrėžta šio reglamento 1 straipsnio b punkte, laikantis Wet arbeidsongeschiktheidsverzekering zelfstandigen (WAZ) (Savarankiškai dirbančių asmenų nedarbingumo aktas) nustatytų nuostatų, jeigu asmuo neteko nedarbingumo iki 2004 m. rugpjūčio 1 d.

b)

Apskaičiuodamos išmokas pagal WAO, WIA arba WAZ, Nyderlandų įstaigos įskaito:

Nyderlanduose iki 1967 m. liepos 1 d. įgytus mokamo darbo laikotarpius ir jiems prilygintus laikotarpius,

pagal WAO įgytus draudimo laikotarpius,

vyresnio nei 15 metų amžiaus asmens pagal Algemene Arbeidsongeschiktheidswet (AAW) (Bendrasis nedarbingumo aktas) įgytus draudimo laikotarpius, jeigu tie laikotarpiai nesutampa su pagal WAO įgytais draudimo laikotarpiais,

pagal WAZ įgytus draudimo laikotarpius,

pagal WIA įgytus draudimo laikotarpius.

AUSTRIJA

1.   Siekiant įgyti pensinio draudimo laikotarpius, mokymasis kitos valstybės narės mokykloje arba panašioje švietimo įstaigoje prilyginamas mokymuisi mokykloje arba švietimo įstaigoje pagal Allgemeines Sozialversicherungsgesetz (ASVG) (Bendrasis socialinės apsaugos aktas) 227 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 228 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Gewerbliches Sozialversicherungsgesetz (GSVG) (Federalinis aktas dėl asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo) 116 straipsnio 7 dalį ir Bauern-Sozialversicherungsgesetz (BSVG) (Ūkininkų socialinės apsaugos aktas) 107 straipsnio 7 dalį, jeigu atitinkamam asmeniui kuriuo nors metu buvo taikomi Austrijos teisės aktai dėl to, kad jis dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, ir yra sumokėtos specialios įmokos, numatytos pagal ASVG 227 straipsnio 3 dalį, GSVG 116 straipsnio 9 dalį ir BSGV 107 straipsnio 9 dalį dėl tokių mokymosi laikotarpių pirkimo.

2.   Apskaičiuojant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą proporcingąją išmoką, neatsižvelgiama į specialų papildomo draudimo ir papildomos išmokos kalnakasiams įmokų padidėjimą pagal Austrijos teisės aktus. Šiais atvejais proporcingoji išmoka, apskaičiuota neatsižvelgus į šias įmokas, prireikus padidinama atitinkamais specialiais nesumažintais įmokų, skirtų papildomam draudimui ir papildomoms išmokoms kalnakasiams, dydžiais.

3.   Jeigu pagal šio reglamento 6 straipsnį buvo įgyti pakaitiniai laikotarpiai pagal Austrijos pensijų draudimo sistemą, bet jais negalima remtis atliekant skaičiavimus pagal Allgemeines Sozialversicherungsgesetz (ASVG) (Bendrasis socialinės apsaugos aktas) 238 ir 239 straipsnius, Gewerbliches Sozialversicherungsgesetz (GSVG) (Federalinis aktas dėl asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo) 122 ir 123 straipsnius bei Bauern-Sozialversicherungsgesetz (BSVG) (Ūkininkų socialinės apsaugos aktas) 113 ir 114 straipsnius, skaičiuojama kaip skaičiuojant vaiko priežiūros laikotarpius pagal ASVG 239 straipsnį, GSVG 123 straipsnį ir BSVG 114 straipsnį.

SUOMIJA

1.   Nustatant teisę gauti išmokas ir apskaičiuojant Suomijos nacionalinės pensijos dydį pagal šio reglamento 52–54 straipsnius, pagal kitos valstybės narės teisės aktus įgytos pensijos prilyginamos pagal Suomijos teisės aktus įgytoms pensijoms.

2.   Taikant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį, apskaičiuojant uždarbį pagal Suomijos teisės aktus, reglamentuojančius su uždarbiu susijusias pensijas, įskaitytu laikotarpiu, jeigu asmuo yra įgijęs pensinio draudimo laikotarpių, pagrįstų darbu pagal darbo sutartį arba savarankiškai kitoje valstybėje narėje daliai referencinio laikotarpio pagal Suomijos teisės aktus, įskaityto laikotarpio uždarbis yra lygus visam uždarbiui, gautam per referencinio laikotarpio dalį Suomijoje, padalintam iš mėnesių, kuriais referenciniu laikotarpiu Suomijoje buvo įgyti draudimo laikotarpiai, skaičiaus.

ŠVEDIJA

1.   Kai pagal šio reglamento 67 straipsnį tėvystės atostogų išmoka mokama pagal darbo sutartį nedirbančiam šeimos nariui, mokama bazinio arba mažiausio dydžio tėvystės atostogų išmoka.

2.   Pagal Lag (1962:381) om allmän försäkring (Valstybinio draudimo aktas) 4 skyriaus 6 dalį apskaičiuojant tėvystės atostogų išmoką asmenims, turintiems teisę į dėl darbo gaunamą tėvystės atostogų išmoką, taikomos šios nuostatos:

Vienas iš tėvų, kuriam pajamos, iš kurių kaupiama ligos išmoka, apskaičiuojamos remiantis pajamomis iš mokamos veiklos Švedijoje, tenkina reikalavimą būti mažiausiai 240 iš eilės einančių dienų iki vaiko gimimo apdraustas su teise į ligos išmoką viršijant minimalų lygį, jei minėtu laikotarpiu jis gavo pajamas iš mokamos veiklos kitoje valstybėje narėje, atitinkančias draudimą viršijantį minimalų lygį.

3.   Šio reglamento nuostatos dėl draudimo laikotarpių ir gyvenimo laikotarpių sumavimo netaikomos pereinamojo laikotarpio nuostatoms, numatytoms Švedijos teisės aktuose, reglamentuojančiuose teisę į garantuotą pensiją ne vėliau kaip 1937 m. gimusiems asmenims, kurie, prieš pateikdami prašymą pensijai gauti, nustatytą laikotarpį gyveno Švedijoje (Aktas 2000:798).

4.   Pagal Lag (1962:381) om allmän försäkring (Valstybinio draudimo aktas) 8 skyrių apskaičiuojant pajamas hipotetinei su pajamomis susijusiai ligos kompensacijai ir su pajamomis susijusiai veiklos kompensacijai, taikomos šios nuostatos:

a)

jeigu referenciniu laikotarpiu apdraustajam taip pat buvo taikomi vienos arba kelių kitų valstybių narių teisės aktai todėl, kad jis dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, atitinkamoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) gautos pajamos laikomos lygiomis bendrų pajamų, kurias apdraustasis gavo Švedijoje referencinio laikotarpio Švedijoje metu, vidurkiui, kuris apskaičiuojamas Švedijoje gautą uždarbį padalinant iš metų, kuriais tas uždarbis buvo sukauptas, skaičiaus;

b)

jeigu išmokos skaičiuojamos pagal šio reglamento 46 straipsnį, o asmenys nėra apdrausti Švedijoje, referencinis laikotarpis yra nustatomas pagal pirmiau minėto akto 8 skyriaus 2 ir 8 dalis taip, lyg atitinkamas asmuo būtų apdraustas Švedijoje. Jeigu atitinkamas asmuo šiuo laikotarpiu negavo pajamų, suteikiančių teisę į pensiją pagal Aktą dėl pagal pajamas nustatomos senatvės pensijos (1998:674), referencinį laikotarpį leidžiama skaičiuoti nuo ankstesnės datos, kai apdraustasis gaudavo pajamų iš mokamos veiklos Švedijoje.

a)

Apskaičiuojant pagal pajamas nustatomos maitintojo netekimo pensijos hipotetinį pensijai sukauptą kapitalą (Aktas 2000:461), jeigu nebuvo įvykdytas Švedijos teisės aktuose teisei į pensiją nustatytas reikalavimas bent jau trejus iš paskutinių penkerių kalendorinių metų iki apdraustojo mirties (referencinis laikotarpis), įskaitomi ir kitose valstybėse narėse įgyti draudimo laikotarpiai taip, lyg jie būtų įgyti Švedijoje. Kitose valstybėse narėse įgyti draudimo laikotarpiai apskaičiuojami remiantis vidutine Švedijos pensija. Jeigu atitinkamas asmuo Švedijoje įgijo tik vienerių metų laikotarpį, suteikiantį teisę į pensiją, kiekvienas kitoje valstybėje narėje įgytas draudimo laikotarpis laikomas lygiaverčiu tokiai pačiai sumai.

b)

2003 m. sausio 1 d. arba vėlesnių mirčių atveju apskaičiuojant hipotetinius pensijų kreditus, suteikiančius teisę į našlių pensiją, jeigu nebuvo įvykdytas Švedijos teisės aktuose pensijų kreditams nustatytas reikalavimas bent jau dvejus iš paskutinių ketverių metų iki apdraustojo mirties (referencinis laikotarpis), o draudimo laikotarpiai referenciniu laikotarpiu buvo įgyti kitoje valstybėje narėje, laikoma, kad tie metai yra apskaičiuojami pagal tokius pačius pensijų kreditus, pagal kuriuos jie apskaičiuojami Švedijoje.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1.   Kai pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus asmuo gali turėti teisę į ištarnauto laiko pensiją, jeigu:

a)

buvusio sutuoktinio įmokos įskaitomos prilyginant jas to asmens įmokoms; arba

b)

to asmens sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis tenkina atitinkamas įmokoms nustatytas sąlygas, tuomet, jeigu kiekvienu atveju sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis dirba arba dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir jam buvo taikomi dviejų arba daugiau valstybių narių teisės aktai, taikomos šio reglamento III antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatos siekiant nustatyti teisę į išmokas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus. Šiuo atveju minėtame 5 skyriuje pateiktos nuorodos į „draudimo laikotarpius“ laikomos nuorodomis į laikotarpius, kuriuos įgijo:

i)

sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis, kai prašymą pateikia:

ištekėjusi moteris, arba

asmuo, kurio santuoka nutrūko ne dėl sutuoktinio mirties, arba

ii)

buvęs sutuoktinis, kai prašymą pateikia:

našlys, kuris prieš pat pensinį amžių neturi teisės į našlio tėvystės pašalpą, arba

našlė, kuri prieš pat pensinį amžių neturi teisės į našlės motinystės pašalpą, našlio tėvystės pašalpą arba našlės pensiją, arba kuri turi teisę tik į su amžiumi susijusią našlės pensiją, apskaičiuotą pagal šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, ir šiuo tikslu „su amžiumi susijusi našlės pensija“ reiškia sumažinto tarifo našlės pensiją pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 39 straipsnio 4 dalį.

2.   Taikant šio reglamento 6 straipsnį nuostatoms, reglamentuojančioms teisę į priežiūros pašalpą, slaugymo pašalpą ir invalidumo pašalpą, atsižvelgiama į darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpius kitos nei Jungtinė Karalystė valstybės narės teritorijoje, jeigu reikia įvykdyti buvimo Jungtinėje Karalystėje iki tos dienos, kurią pirmą kartą atsiranda teisė į atitinkamą išmoką, sąlygas.

3.   Taikant šio reglamento 7 straipsnį invalidumo, senatvės ar maitintojo netekimo išmokos pinigais, pensijos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų bei išmokos mirties atveju atvejais, pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus bet kuris naudos gavėjas, kuris būna kitos valstybės narės teritorijoje, šio buvimo metu vertinamas kaip nuolat gyvenęs tos kitos valstybės narės teritorijoje.

4.   Kai taikomas šio reglamento 46 straipsnis, jeigu atitinkamas asmuo neteko darbingumo ir todėl tapo neįgaliu tuo metu, kai jam buvo taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, Jungtinė Karalystė, taikydama 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 30A skirsnio 5 dalį, įskaito visus laikotarpius, kuriais atitinkamas asmuo dėl minėto nedarbingumo gavo:

i)

ligos išmokas pinigais arba, vietoje jų, darbo užmokestį arba atlyginimą, arba

ii)

išmokas, kaip apibrėžta šio reglamento III antraštinės dalies 4 ir 5 skyriuose, mokamas dėl invalidumo, atsiradusio po minėto darbingumo netekimo, pagal kitos valstybės narės teisės aktus taip, lyg jie būtų buvę laikotarpiai, kuriais buvo mokama trumpalaikio nedarbingumo išmoka pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 30A skirsnio 1–4 dalis.

Taikant šią nuostatą, įskaitomi tik laikotarpiai, kuriais asmuo būtų buvęs nedarbingas, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose.

1)

Apskaičiuojant uždarbio koeficientą siekiant nustatyti teisę į išmokas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, laikoma, kad atitinkamas asmuo už kiekvieną savaitę, kurią jis dirbo pagal darbo sutartį pagal kitos valstybės narės teisės aktus ir kuri prasidėjo atitinkamais pajamų mokesčio metais, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, mokėjo įmokas kaip pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas arba gavo uždarbį, nuo kurio buvo sumokėtos įmokos, remiantis uždarbiu, lygiu dviem trečdaliams tų metų didžiausio uždarbio normos.

2)

Taikant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį, kai:

a)

bet kuriais pajamų mokesčio metais, prasidedančiais 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau, pagal darbo sutartį dirbantis asmuo įgijo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpių vien tik kitoje nei Jungtinė Karalystė valstybėje narėje, o taikant 5 dalies 1 punktą tie metai laikomi reikalavimus atitinkančiais metais, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio taikymo tikslais laikoma, kad toje kitoje valstybėje narėje jis tais metais buvo apdraustas 52 savaites;

b)

bet kurie pajamų mokesčio metai, prasidedantys 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau, nelaikomi reikalavimus atitinkančiais metais, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio taikymo tikslais, visi draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpiai tais metais neįskaitomi.

3)

Uždarbio koeficientą perskaičiuojant į draudimo laikotarpius, atitinkamais pajamų mokesčio metais pasiektas uždarbio koeficientas, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, padalinamas iš tų metų mažiausio uždarbio normos. Rezultatas išreiškiamas sveikuoju skaičiumi, neatsižvelgiant į skaičius po kablelio. Laikoma, kad taip apskaičiuotas skaičius nurodo draudimo savaičių laikotarpį, kuris tais metais buvo įgytas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, jeigu šis skaičius neviršija savaičių, kuriomis šiam asmeniui tais metais buvo taikomi minėti teisės aktai, skaičiaus.“


Top