KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1523/2007, draudžiančio pateikti į Bendrijos rinką ir importuoti į ją bei eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių, taikymo

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Pagrindiniai faktai

Reglamentu (EB) Nr. 1523/2007[1] draudžiama pateikti Sąjungos rinkai ir importuoti į ją bei eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių.

Šis draudimas buvo priimtas siekiant atsižvelgti į Europos piliečių nuogąstavimus. Jie laiko kates ir šunis gyvūnais augintiniais, todėl nenori pirkti gaminių, kurių sudėtyje yra kačių arba šunų kailių.

Reglamentu ES lygmeniu suderinamos priemonės, kuriomis uždraudžiami kačių ir šunų kailiai ir gaminiai, kurių sudėtyje yra tokių kalių, kadangi penkiolika valstybių narių[2] priėmė nacionalines priemones, kad apribotų kačių ir šunų kailių gamybą ir prekybą jais.

Kačių ir šunų kailį nėra lengva atskirti nuo kitų rūšių kailių ar sintetinių medžiagų, naudojamų kailiui imituoti. Ypač, kai kailis naudojamas kaip drabužių pamušalas arba papuošimas (pvz., palto apykaklė) arba ant žaislų ir kitų aksesuarų (pvz., raktų pakabukų su kailiniais gyvūnėliais).

Kačių ir šunų kailių draudimas Europos Sąjungoje galioja nuo 2008 m. gruodžio 31 d.

Reglamento 7 straipsnyje teigiama, kad „ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo, įskaitant muitinės veiklą, ataskaitą.“ Ši ataskaita yra Komisijos atsakas į nurodytą reikalavimą.

Ataskaita siekiama apžvelgti, kaip 2009–2010 m. ES buvo įgyvendinamas kačių ir šunų kailių draudimas. Ataskaitą priimti vėluota, nes valstybėms narėms reikėjo surinkti pakankamai informacijos apie draudimo įgyvendinimą. Kai kurie duomenys buvo gauti tik 2012 m. pradžioje, todėl visapusišką analizę buvo galima atlikti tik 2012 m.

Ataskaitoje aprašytos vykdymo užtikrinimo priemonės, kurias valstybės narės įdiegė, kad užkirstų kelią kačių ir šunų kailių bei gaminių, kurių sudėtyje yra tokių kailių, pateikimui Sąjungos rinkai, importui į ją bei eksportui iš jos.

Visų pirma ataskaitoje apžvelgiami analizės metodai, kuriuos valstybės narės naudojo, kad nustatytų kailių kilmę, ir už pažeidimus taikomos sankcijos. Ataskaitoje aptariami pagrindiniai su įgyvendinimu susiję klausimai, kuriuos Komisijai nurodė suinteresuotieji subjektai ir valstybės narės.

Galiausiai šiame dokumente iš pagrindinių suinteresuotųjų subjektų perspektyvos apžvelgiamas šio reglamento taikymo poveikis.

2.           Valstybių narių įsipareigojimai

Už draudimo taikymą pirmiausia atsakingos valstybės narės.[3]

Be to, jos turi:

– informuoti Komisiją apie taikomus kailių kilmės nustatymo analizės metodus (reglamento 5 straipsnis);

– nustatyti sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taisykles ir apie jas pranešti Komisijai (reglamento 8 straipsnis).

3.           Metodika

Ataskaitai parengti Komisija naudojosi šiais informacijos šaltiniais:

– valstybių narių atsakymais į 2011 m. Komisijos išsiųstą klausimyną dėl kačių ir šunų kailių draudimo vykdymo užtikrinimo 2009 ir 2010 m.[4];

– valstybių narių pateikta informacija apie sankcijas, taikomas už šio reglamento pažeidimus;

– suinteresuotųjų subjektų arba valstybių narių korespondencija, kurią gavo Komisija;

– 2012 m. sausio 18 d. Komisijos surengto susitikimo[5] su valstybių narių atstovais ir suinteresuotaisiais subjektais[6] dėl draudimo įgyvendinimo, rezultatais.

4.           Draudimo įgyvendinimas

4.1.        Valstybėse narėse vykdoma kontrolė

Kad įgyvendintų draudimą, valstybės narės turėjo sukurti kontrolės sistemas. Pirmiausia reikėjo integruoti draudimo patikrinimus į esamas kontroles sistemas. Tai bus aprašyta tolesniuose skirsniuose.

Imtasi daugiau ar mažiau visapusiškų veiksmų, priklausomai nuo valstybės narės. Visų pirma keletas valstybių narių vykdė su mokymais ir procedūromis susijusią veiklą ir skleidė informaciją.

Kadangi dauguma kačių ir šunų kalių ir gaminių, kurių sudėtyje yra tokių kailių, yra trečiųjų šalių kilmės, pagrindinis valstybėse narėse įdiegtų kontrolės sistemų tikslas – užkirsti kelią neteisėtam komerciniam kačių ir šunų kailių importui iš trečiųjų šalių į ES. Nėra duomenų, kad kačių ir šunų kailiai būtų gaminai ES, todėl eksporto tikimybė yra teorinė.

4.1.1.     Nacionaliniai teisės aktai, kuriais draudžiami kačių ir šunų kailiai

Atitinkamose valstybėse iki reglamento priėmimo galioję nacionalinės teisės aktai, kuriais draudžiami kačių ir šunų kailiai, buvo panaikinti ir (arba) iš dalies pakeisti. Todėl įsigaliojus reglamentui atsirado galimybė ES lygmeniu suderinti su draudimu susijusias taisykles. Dėl to kontrolę vykdantiems pareigūnams ir teisėtais kailiais ir kailių gaminiais ar kailio imitacija prekiaujantiems subjektams yra paprasčiau vykdyti veiklą.

4.1.2.     Sankcijos, taikomos už draudimo pažeidimus

Valstybės narės turi nustatyti sankcijas, taikomas už reglamento nuostatų pažeidimus. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Dauguma valstybių narių iš dalies pakeitė teisės aktus, kad nustatytų administracines ir (arba) baudžiamąsias sankcijas už draudimo pažeidimus. Kitose valstybėse narėse jau buvo nustatytos sankcijos apskritai už neteisėtų prekių importą arba pateikimą rinkai, taigi jos taikomos ir už reglamento pažeidimus.

Administracinės sankcijos – tai pirmiausia veiklos vykdytojams taikomos baudos ir jos nepanaikina galimybės taip pat taikyti baudžiamąsias sankcijas.

Norint taikyti baudžiamąsias sankcijas paprastai reikia, kad byla būtų perduota nacionaliniam teismui. Kaip parodyta 1 lentelėje, valstybėse narėse taikomos gana skirtingos sankcijos.

Be to, valstybės narės turi teisines galias konfiskuoti neteisėtus gaminius ir paprašyti juos sunaikinti.

1 lentelė. Valstybėse narėse taikomos sankcijos už kačių ir šunų kailių draudimo pažeidimus

Sankcijos || Sankcijų dydis

Administracinės sankcijos || Nuo 250–500 EUR iki 20 000 EUR

Baudžiamosios sankcijos || 1 500 EUR – 40 000 EUR baudos Įkalinimas nuo 4 mėnesių iki 3 metų

Šaltinis – valstybių narių atsakymai į Komisijos išsiųstą klausimyną dėl įgyvendinimo.

4.1.3.     Už draudimo įgyvendinimą atsakingos kompetentingos institucijos

Kadangi pagrindinis kontrolės tikslas buvo užkirsti kelią neteisėtam kačių ir šunų kailių importui iš trečiųjų šalių į Sąjungą, pagrindinės valstybių narių institucijų paskirtos kompetentingos institucijos, atsakingos už draudimo įgyvendinimą, buvo muitinės arba muitinės ir veterinarijos tarnybos.

Muitinių užduotis buvo nustatyti galimas neteisėtas komercines siuntas iš trečiųjų šalių, kurių sudėtyje įtariama yra kačių ir šunų kailių. Jų patirtis kitose srityse siekiant užkirsti kelią neteisėtam importui buvo labai svarbi siekiant nustatyti rizikingas siuntas. Kilus įtarimui muitinės atlieka patikrinimus, kad patvirtintų įtarimą. Todėl kačių ir šunų kailių importo kontrolės procedūros buvo įtrauktos į bendras muitinės procedūras, kurios jau apima rizika pagrįstą kontrolę. Kadangi patikrinimų būta nedaug, vargu, ar draudimo įgyvendinimas sukėlė didelę naštą muitinėms.

Kai buvo įtrauktos veterinarijos tarnybos, jos daugiausia turėjo fiziškai patikrinti įtariamas siuntas, paimti mėginius ir, prireikus, išsiųsti mėginius analizei.

Kai buvo įtrauktos kelios kompetentingos institucijos, dauguma valstybių narių ėmėsi priemonių, kad užtikrintų jų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.

4.1.4.     Mokymai ir procedūros

ES lygmeniu Komisija integravo su draudimu susijusias kontrolės priemones į internetinę Europos muitų tarifų duomenų bazę, vadinamą TARIC[7].

TARIC yra daugiakalbė duomenų bazė, prie kurios internetu gali prisijungti pareigūnai ir verslo subjektai. Joje pirmiausia integruotos priemonės, susijusios su importo ir eksporto apribojimais. 2009 m. ES lygmeniu nustatytas ir į TARIC įtrauktas gaminių ir prekių, kurių sudėtyje įtariama yra kačių arba šunų kailių, kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodų[8] sąrašas.

Kelios valstybės narės paminėjo, kad TARIC joms padėjo nustatyti galimas neteisėtas siuntas. Tačiau viena valstybė narė manė, kad prekių, kurių sudėtyje įtariama yra kačių ir šunų kailių, ir KN kodų sąrašas yra per išsamus.

Kai kailių importą ar eksportą tikrinantys pareigūnai TARIC duomenų bazėje įveda pirmiau nurodytam sąrašui priklausantį gaminį ar KN kodą, duomenų bazė parodo, kad būtina patikrinti, ar verslo subjektas muitinės deklaracijoje pažymėjo langelį, kad importuojamas arba eksportuojamas kailis nėra katės ar šuns, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1523/2007.

Be TARIC kai kurios valstybės narės paskelbė gaires ir informaciją pareigūnams apie draudimo įgyvendinimą. Tai, be kita ko, kontrolei vykdyti skirta praktinė informacija ir informacija apie reglamento ir nacionalinės teisės nuostatas. Tokių dokumentų pavyzdys pateiktas čia

https://findok.bmf.gv.at/findok/targetSearchSubmit.do;jsessionid=9605F10870FC605A9F5E848516744BF5.

4.1.5.     Kailių kilmės nustatymo analizės metodai

Valstybės naudojo šiuos kailių kilmės nustatymo metodus:

– vizualinį identifikavimą,

– mikroskopinį identifikavimą,

– DNR analizę (polimerazės grandininę reakciją),

– gyvūnų rūšių identifikavimą taikant MALDI-TOF masės spektrometriją.

Kiekvienoje valstybėje narėje naudotų metodų ir laboratorijų sąrašas pateiktas ataskaitos I priede.

Valstybės narės daugiausia naudojo mikroskopiją, DNR analizę ir gyvūnų rūšių identifikavimą taikant MALDI-TOF masės spektrometriją. Kiekvienas šių metodų turi privalumų ir trūkumų, atsižvelgiant į paimtų mėginių tipą, reikiamo identifikavimo lygį, pasikartojimą ir susijusias sąnaudas.

Naudojant mikroskopinį plaukų identifikavimą galima nustatyti, ar mėginio sudėtyje yra gyvūno ar sintetinio kailio.

Atliekant DNR analizę, galima nustatyti, ar mėginys nėra naminės katės ar šuns, ir kailio kilmę, su sąlyga, jei turima atitinkamų konkrečios rūšies pradmenų. DNR analizės metu galima atskirti naminių šunų kailių mėginius nuo lapių, kojotų, šakalų ir ūsūrinių šunų kalio. Tačiau DNR analizės metu negalima atskirti naminių kačių kailio nuo naminių kačių ir bengalinių kačių hibridų kailio. Kad DNR analizė būtų sėkminga, reikia minimalaus kiekio ir kokybės izoliuotos DNR, kurią kartais gali būti sudėtinga gauti, kai tiriamas apdoroto kailio (pvz., dažyto kailio) mėginys.

Gyvūnų rūšių identifikavimas taikant MALDI-TOF masių spektrometriją, palyginti su DNR analize, aprėpia didesnį spektrą kilmės rūšių, kurias galima identifikuoti, ir gali nustatyti net apdoroto kailio kilmę.

Suinteresuotieji subjektai ir valstybės narės pateikė daugiau informacijos apie skirtingus analizės metodus per Komisijos surengtą susitikimą 2012 m. sausio 18 d. Šią informaciją galima rasti čia

http://ec.europa.eu/food/animal/welfare/seminars/docs/methods_analysis_identifying_species_origin_fur_en.pdf.

Toliau lentelėje nurodomos kačių ir šunų kailio identifikavimo analizės metodų sąnaudos.

2 lentelė. Kailio kilmės identifikavimo analizės metodų sąnaudos

Metodas || Sąnaudos

Mikroskopija || 30–60 EUR

Gyvūnų rūšių identifikavimas taikant MALDI-TOF masės spektrometriją || 150–250 EUR

DNR analizė || 150–1 075 EUR

Šaltinis – valstybių narių atsakymai į Komisijos išsiųstą klausimyną dėl įgyvendinimo.

Dauguma valstybių savo teritorijoje paskiria laboratoriją, kuriai pareigūnai gali siųsti nustatyti kačių ir šunų kailio mėginius. Kelios valstybės narės dėl nepakankamos jų laboratorijų kompetencijos ir nedidelio analizuotinų mėginių kiekio siunčia arba svarsto galimybę siųsti mėginius kitoje valstybėje narėje esančiai laboratorijai subrangovei.

4.1.6.     Informacijos sklaida

Kaip minėta, verslo subjektai gali naudotis internetine muitų tarifų duomenų baze TARIC. TARIC duomenų bazėje verslo subjektai gali susipažinti su reglamentu ir sužinoti, kad norėdami importuoti arba eksportuoti kailius jie turės muitinės deklaracijoje nurodyti, kad importui ar eksportui skirtų prekių sudėtyje nėra kačių ir šunų kailių.

Be to, kai kurios valstybės narės pateikė informaciją galimiems atitinkamiems verslo subjektams, importuotojams, mažmenininkams ir vartotojams. Oficialiame leidinyje arba valstybių narių oficialioje svetainėje paskelbti informaciniai pranešimai.

4.2.        Kontrolės rezultatai

Valstybės narės kontrolę daugiausia vykdė importo srityje. Be to, šios kontrolės priemonės Sąjungoje papildytos patikrinimais, kurie daugiausia atlikti mažmeninėse parduotuvėse.

Prireikus mėginiai buvo paimti analizei, siekiant patvirtinti, ar gaminio sudėtyje yra kačių ir šunų kailio. Nustatyti neteisėti gaminiai buvo konfiskuoti ir sunaikinti. Esant pažeidimams, skirtos sankcijos.

Toliau lentelėse apibendrinami valstybių narių atlikti patikrinimai ir jų rezultatai. Valstybės narės nepateikė konkrečių duomenų, susijusių su aptiktų kačių ir šunų kailių kiekiu ir taikytomis sankcijomis.

3 lentelė. Kontrolės priemonės, taikytos siekiant užkirsti kelią komerciniam neteisėtam kačių ir šunų kalių importui

Metai || Patikrintų importuotų komercinių siuntų skaičius || Importuotų komercinių siuntų, kurių mėginiai paimti analizei, skaičius || Siuntų, kurių neleista importuoti, skaičius || Konfiskuotų siuntų skaičius || Sunaikintų importuotų siuntų skaičius

2009 || 9687 || 0 || 1 || 0 || 0

2010 || 25275 || 5 || 2 || 67 || 0

Šaltinis – valstybių narių atsakymai į Komisijos išsiųstą klausimyną dėl įgyvendinimo.

4 lentelė. Kontrolės priemonės, taikytos siekiant nustatyti neteisėtą kačių ir šunų kailių pateikimą ES rinkai

Metai || Parduotuvių ir mažmenininkų patikrinimų skaičius || Siuntų, kurių mėginiai paimti analizei, skaičius || Iš parduotuvių ir mažmenininkų konfiskuotų komercinių siuntų skaičius[9] || Iš parduotuvių ir mažmenininkų paimtų ir sunaikintų komercinių siuntų skaičius[10] || Internetinių parduotuvių tikslinių patikrinimų skaičius || Paštu siunčiamų pakuočių tikslinių patikrinimų skaičius

2009 || 119 || 46 || 66 || 56 || 0 || 0

2010 || 169 || 52 || 40 || 28 || 0 || 0

Šaltinis – valstybių narių atsakymai į Komisijos išsiųstą klausimyną dėl įgyvendinimo.

5 lentelė. Ištirtų mėginių skaičius

Valstybė narė || Ištirtų mėginių skaičius

|| 2009 m. || 2010 m.

Austrija || 1 || 10

Čekija || 0 || 1

Vokietija || 1 ||

Danija || 15 – bendrai 2009 m. ir 2010 m.

Suomija || 0 || 2

Prancūzija || 46 (iš kurių 17 neatitiko reikalavimų[11]) || 20 (visi mėginiai atitiko reikalavimus)

Italija || 20

Jungtinė Karalystė || 0 || 3

Iš viso || 119

Šaltinis – valstybių narių atsakymai į Komisijos išsiųstą klausimyną dėl įgyvendinimo.

2010 m. padaugėjo patikrinimų, palyginti su 2009 m., taip pat paimta ir išsiųsta daugiau mėginių analizei. 2009 m. buvo pirmieji reglamento galiojimo metai ir įgyvendinimo lygis 2010 m. sustiprėjo, nes iki to laiko valstybės narės ėmėsi patikrinimams rengti skirtų priemonių.

Remiantis valstybių narių pateikta informacija, prekės, kurių atžvilgiu valstybės narės dažniausiai nustatė, kad jų sudėtyje galbūt yra kačių ir šunų kailio, buvo striukės ir paltai, šalikai, kaklaskarės, raktų pakabukai ir oda.

5.           Įgyvendinimo klausimai

Kai kurie suinteresuotieji subjektai manė, kad vykdyta per mažai oficialiosios kontrolės dėl kačių ir šunų kailių pateikimo rinkai, ypač dėl pardavimo internetu.

Taip pat aptartas ženklinimo klausimas atsižvelgiant į būsimą Reglamento (EB) Nr. 1007/2011[12] taikymą drabužių, kurių sudėtyje yra nedidelis kailio kiekis, atžvilgiu, kaip įpareigojo valstybės narės.

Reglamentu (EB) Nr. 1007/2011 reikalaujama ženklinant arba žymint nurodyti gyvūninės kilmės ne tekstilės dalis tekstilės gaminiuose, kurių sudėtyje yra tokių dalių, kad vartotojai galėtų rinktis remdamiesi turima informacija. Ženklinimas arba žymėjimas neturėtų klaidinti.

6.           Reglamento poveikis

Pagrindiniai suinteresuotieji subjektai pabrėžė teigiamą reglamento poveikį. Šiuo metu visose valstybėse narėse galioja kačių ir šunų kailių draudimas. Reglamentu suderinamos taisyklės, todėl verslo subjektams, importuojantiems arba pateikiantiems ES rinkai kailius arba gaminius, kurių sudėtyje yra kailio, yra paprasčiau dirbti. Be to, pasak Europos kailinių gyvūnų veisėjų asociacijos, draudimas neturėjo neigiamo poveikio prekybai kailiais.

Remiantis suinteresuotųjų subjektų nuomone, galima daryti prielaidą, kad draudimu ir valstybėse narėse vykdoma kontrole užtikrinama, kad rizika įsigyti katės arba šuns kailį Europos vartotojams yra labai maža.

7.           Išvada

Kad įgyvendintų draudimą, valstybės narės sukūrė kontrolės sistemą. Jos integravo su draudimu susijusius patikrinimus į esamas kontrolės sistemas, visų pirma taip:

– iš dalies pakeitė nacionalinės teisės aktus, kad panaikintų ankstesnes nacionalines priemones, kuriomis draudžiami kačių ir šunų kailiai, ir nustatė sankcijas;

– paskyrė kompetentingas nacionalines institucijas ir atsakingus pareigūnus;

– nustatė analizės metodus ir paskyrė laboratorijas, kurios tą analizę atlieka, kad kilus įtarimui nustatytų, ar kailis yra naminio šuns ar katės;

– rengė mokymus ir išplėtojo procedūras, kad informuotų kontrolę vykdančius pareigūnus;

– skleidė informaciją verslo subjektams ir plačiajai visuomenei.

Pagrindinis kontrolės sistemų tikslas – užkirsti kelią neteisėtam kačių ir šunų kailių komerciniam importui į Sąjungą iš trečiųjų šalių, nes jos yra pagrindinės kilmės šalys.

Todėl 2009 ir 2010 m. valstybių narių kontrolės priemonės buvo daugiausia skirtos neteisėto importo prevencijai. Kadangi muitinės tiesiogiai dalyvauja procese ir verslo subjektai bei valstybės narės gali naudotis Komisijos duomenų baze, galima darniai įgyvendinti draudimą dėl neteisėto importo.

Apskritai reglamento taikymas turėjo teigiamą poveikį, nes juo pakeisti įvairūs nacionaliniai draudimai ir jų skirtingos procedūros ir supaprastinamas verslo subjektų darbas. Be to, pasak suinteresuotųjų subjektų, draudimas padėjo sumažinti riziką, kad Europos vartotojai gali įsigyti kačių ir šunų kailių arba gaminių, kurių sudėtyje yra tokių kailių.

I PRIEDAS. Valstybėse narėse naudojami kačių ir šunų kailių identifikavimo metodai

Nr. || Valstybė narė || Taikomas metodas

1 || Austrija || Mikroskopinis plaukų identifikavimas + svarstyta DNR analizė

2 || Belgija || Atsakyme į klausimyną informacijos nepateikta

3 || Bulgarija || Mikroskopinis plaukų identifikavimas + MALDI-TOF

4 || Kipras || MALDI-TOF

5 || Čekija || DNR analizė

6 || Danija || DNR analizė

7 || Estija || Vizualinis identifikavimas + mikroskopinis plaukų identifikavimas

8 || Suomija || Mikroskopinis plaukų identifikavimas

9 || Prancūzija || Mikroskopinis plaukų identifikavimas + DNR analizė

10 || Vokietija || DNR analizė + MALDI-TOF

11 || Graikija || Atsakymas į klausimyną nepateiktas

12 || Vengrija || Mikroskopinis plaukų identifikavimas + DNR analizė

13 || Airija || MALDI-TOF

14 || Italija || Vizualinis identifikavimas + mikroskopinis plaukų identifikavimas + DNR analizė + MALDI-TOF

15 || Latvija || Mikroskopinis plaukų identifikavimas

16 || Lietuva || Mikroskopinis plaukų identifikavimas + svarstoma DNR analizė

17 || Liuksemburgas || MALDI-TOF

18 || Мalta || DNR analizė

19 || Nyderlandai || Mikroskopinis plaukų identifikavimas + MALDI-TOF

20 || Lenkija || Vizualinis identifikavimas + DNR analizė

21 || Portugalija || Svarstoma naudotis subrangovės užsienio laboratorijos paslaugomis

22 || Rumunija || MALDI-TOF

23 || Slovakija || Mikroskopinis plaukų identifikavimas + DNR analizė + MALDI-TOF

24 || Slovėnija || Mikroskopinis plaukų identifikavimas + DNR analizė

25 || Ispanija || Mikroskopinis plaukų identifikavimas + DNR analizė

26 || Švedija || DN analizė + MALDI-TOF

27 || Jungtinė Karalystė || DNR analizė

Šaltinis – Valstybių narių atsakymai į Komisijos išsiųstą klausimyną dėl įgyvendinimo.

II PRIEDAS. Suinteresuotųjų subjektų, su kuriais konsultuotasi, sąrašas

Organizacijos pavadinimas

AEDT - The European Association of Fashion Retailers

COTANCE

GAIA

HSI Humane Society International

IFTF, International Fur Trade Federation

European Fur Breeders Association

Euroleather

UNIC (Unione Nazionale Industria Conciaria)

Fondation Brigitte Bardot

IFAW, International Fund for Animal Welfare

[1]               2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1523/2007, draudžiantis pateikti į Bendrijos rinką ir importuoti į ją bei eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių. OL L 343, 2007 12 27, p. 1.

[2]               Ši ataskaita yra reglamento taikymo 2009–2010 m. ataskaita.

[3]               Draudimas – tai kačių ir šunų kailių draudimas. Tai taikoma visam tekstui.

[4]               Atsakė visos valstybės narės, išskyrus Graikiją.

[5]               Susitikimo darbotvarkė ir pranešimai:               http://ec.europa.eu/food/animal/welfare/seminars/docs/agenda_implementation_ban_cat_dog_fur_en.pdf.

[6]               Susitikime dalyvavusių organizacijų sąrašas pateiktas ataskaitos priede.

[7]               Prie TARIC duomenų bazės galima prisijungti paspaudus šią nuorodą     http://ec.europa.eu/taxation_customs/customs/customs_duties/tariff_aspects/customs_tariff/index_en.htm.

[8]               Sąjungoje muitinėje deklaruojamos prekės paprastai turi būti klasifikuojamos pagal kombinuotąją nomenklatūrą (KN). Importuojamos ir eksportuojamos prekės turi būti deklaruojamos nurodant, kuriai nomenklatūros subpozicijai jos priskiriamos.

[9]               Nebūtinai buvo paimti konfiskuotų siuntų mėginiai analizei, nes galėjo būti nustatyta, kad reikalavimų nesilaikyta dėl kitų priežasčių, nei teigiami analizės rezultatai.

[10]             Nebūtinai buvo paimti sunaikintų siuntų mėginiai analizei, nes galėjo būti nustatyta, kad reikalavimų nesilaikyta dėl kitų priežasčių, nei teigiami analizės rezultatai.

[11]             Neatitiktis reikalavimams reiškia, kad patikrinus nustatyta, jog mėginyje yra kačių arba šunų kailio.

[12]             2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1007/2011 dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimo ir žymėjimo (OL L 272, 2011 10 18 p, 1–64).