This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32019R0630
Regulation (EU) 2019/630 of the European Parliament and of the Council of 17 April 2019 amending Regulation (EU) No 575/2013 as regards minimum loss coverage for non-performing exposures (Text with EEA relevance.)
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/630, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (Tekstas svarbus EEE.)
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/630, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (Tekstas svarbus EEE.)
PE/2/2019/REV/1
OL L 111, 2019 4 25, p. 4–12
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 25/04/2019
25.4.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 111/4 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/630
2019 m. balandžio 17 d.
kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
nustatyti išsamią strategiją, skirtą neveiksnių pozicijų problemai spręsti, yra svarbus Sąjungos uždavinys siekiant finansų sistemą padaryti atsparesnę. Nors už neveiksnių pozicijų problemos sprendimą pirmiausia yra atsakingi bankai ir valstybės narės, akivaizdu, kad visos Sąjungos mastu reikia mažinti dabartinį didelį susikaupusių neveiksnių pozicijų kiekį, užkirsti kelią pernelyg dideliam neveiksnių pozicijų kaupimuisi ateityje ir neleisti kilti sisteminei rizikai ne bankų sektoriuje. Dėl bankų ir finansų sistemų tarpusavio sąsajų visoje Sąjungoje, kurioje bankai vykdo veiklą ne vienoje jurisdikcijoje ir valstybėje narėje, šalutinio poveikio valstybėms narėms ir visai Sąjungai galimybė tiek ekonomikos augimo, tiek finansinio stabilumo atžvilgiais yra didelė; |
(2) |
dėl finansų krizės bankų sektoriuje susikaupė neveiksnių pozicijų. Vėlesnis nuosmukis ir būsto kainų kritimas padarė didelį poveikį vartotojams. Sprendžiant neveiksnių pozicijų problemą būtina apsaugoti vartotojų teises, vadovaujantis atitinkama Sąjungos teise, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2008/48/EB (4) ir 2014/17/ES (5). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES (6) įmonės ir viešosios valdžios institucijos skatinamos mokėjimus atlikti laiku; tai padeda užkirsti kelią tokiam neveiksnių pozicijų kaupimuisi, koks įvyko finansų krizės metu; |
(3) |
integravus finansų sistemą padidės ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumas nepalankiems sukrėtimams, nes pagerės sąlygos tarpvalstybiniu mastu dalytis rizika privačiajame sektoriuje ir kartu sumažės būtinybė prisiimti riziką viešajam sektoriui. Kad tie tikslai būtų pasiekti, Sąjunga turėtų užbaigti kurti bankų sąjungą ir toliau plėtoti kapitalo rinkų sąjungą. Siekiant sustiprinti bankų sąjungą, užtikrinti konkurenciją bankų sektoriuje, išsaugoti finansinį stabilumą ir skatinti skolinimą, kad būtų kuriamos darbo vietos ir užtikrintas ekonomikos augimas Sąjungoje, itin svarbu spręsti galimo neveiksnių pozicijų kiekio kaupimosi ateityje problemą; |
(4) |
savo 2017 m. liepos 11 d. Veiksmų plane neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti Taryba paragino įvairias institucijas imtis tinkamų priemonių siekiant toliau spręsti didelio susikaupusio neveiksnių pozicijų kiekio Sąjungoje problemą ir užkirsti kelią jų kaupimuisi ateityje. Veiksmų plane pateikiamas visapusiškas požiūris, orientuotas į įvairius papildomojo pobūdžio politikos veiksmus keturiose srityse: i) priežiūros, ii) nemokumo ir skolų išieškojimo sistemų struktūrinių reformų, iii) finansinių sunkumų paveikto turto antrinių rinkų plėtojimo ir iv) bankų sistemos restruktūrizavimo skatinimo. Veiksmai tose srityse turėtų būti vykdomi, kai tikslinga, Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. 2017 m. spalio 11 d. Komisija savo komunikate „Bankų sąjungos sukūrimas“ išreiškė panašų ketinimą, kuriam įvykdyti reikėjo priimti visapusišką priemonių, skirtų neveiksnių paskolų problemai spręsti Sąjungoje, rinkinį; |
(5) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (7) kartu su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (8) sudaro teisinę kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (toliau kartu – įstaigos) taikomų prudencinių taisyklių reglamentavimo sistemą. Reglamente (ES) Nr. 575/2013 pateikiamos, inter alia, tiesiogiai įstaigoms taikytinos nuosavų lėšų apskaičiavimo nuostatos. Todėl galiojančias Reglamento (ES) Nr. 575/2013 prudencines taisykles, susijusias su nuosavomis lėšomis, būtina papildyti nuostatomis, įpareigojančiomis atlikti atskaitymą iš nuosavų lėšų, kai neveiksnios pozicijos nėra pakankamai padengtos atidėjiniais ar kitais koregavimais. Tokiu reikalavimu būtų veiksmingai sukurta neveiksnioms pozicijoms skirta prudencinė finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, Sąjungoje vienodai taikoma visoms įstaigoms, ir būtų įtrauktos įstaigos, kurios veikia antrinėje rinkoje; |
(6) |
prudencinė finansinio stabilumo stiprinimo priemonė neturėtų trukdyti kompetentingoms institucijoms naudotis turimais priežiūros įgaliojimais pagal Direktyvą 2013/36/ES. Kompetentingoms institucijoms kiekvienu konkrečiu atveju nustačius, kad, nepaisant šiuo reglamentu nustatytos prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo neveiksnioms pozicijoms, konkrečios įstaigos neveiksnios pozicijos nėra pakankamai padengtos, joms turėtų būti galima pasinaudoti priežiūros įgaliojimais, numatytais Direktyvoje 2013/36/ES, įskaitant įgaliojimą reikalauti, kad įstaigos taikytų specialią atidėjinių politiką arba turto valdymo tvarką nuosavų lėšų poreikio atžvilgiu. Todėl kompetentingoms institucijoms kiekvienu konkrečiu atveju galima viršyti šiuo reglamentu nustatytus reikalavimus, kad užtikrintų pakankamą neveiksnių pozicijų padengimą; |
(7) |
prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo tikslais Reglamente (ES) Nr. 575/2013 tikslinga nustatyti aiškias neveiksnių pozicijų klasifikavimo sąlygas. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 (9) jau yra nustatyti su neveiksniomis pozicijomis susiję kriterijai priežiūros ataskaitų teikimo reikmėms, todėl neveiksnių pozicijų klasifikavimą tikslinga pagrįsti ta galiojančia sistema. Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 daroma nuoroda į pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui, apibrėžtoms nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti apskaičiavimo tikslu, ir į pagal taikytiną apskaitos sistemą nuvertėjusiomis laikomas pozicijas. Kadangi nuo restruktūrizavimo priemonių gali priklausyti, ar pozicija priskiriama neveiksnių pozicijų klasei, klasifikavimo kriterijai yra papildomi aiškiais restruktūrizavimo priemonių poveikio kriterijais. Restruktūrizavimo priemonėmis turėtų būti siekiama sugrąžinti skolininkui tvarų mokėtojo statusą ir jos turi atitikti Sąjungos vartotojų apsaugos teisę ir visų pirma direktyvas 2008/48/EB ir 2014/17/ES, tačiau galėtų turėti skirtingą pagrindą ir padarinius. Todėl tikslinga nustatyti, kad neveiksniai pozicijai taikoma restruktūrizavimo priemonė neturėtų būti priežastis nebepriskirti tos pozicijos neveiksnių pozicijų klasei, nebent būtų tenkinami tam tikri griežti tokio priskyrimo tai klasei panaikinimo kriterijai; |
(8) |
kuo ilgiau pozicija buvo neveiksni, tuo mažesnė yra tikimybė susigrąžinti jos vertę. Todėl pozicijos dalis, kuri turėtų būti padengta atidėjiniais, kitais koregavimais arba atskaitymais, laikui bėgant turėtų didėti pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį. Todėl įstaigos įsigytoms neveiksnioms pozicijoms tvarkaraštis turėtų būti taikomas ne nuo neveiksnios pozicijos įsigijimo datos, o nuo tos dienos, kai ta pozicija pirmą kartą buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei. Tuo tikslu pardavėjas turėtų informuoti pirkėją apie datą, nuo kurios pozicija buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei; |
(9) |
skaičiuojant specifinės kredito rizikos koregavimus, reikėtų atsižvelgti į dalinius nurašymus. Tam, kad nurašymas nebūtų apskaičiuotas dukart, būtina naudoti pradinės pozicijos vertę prieš dalinį nurašymą. Dalinių nurašymų įtraukimas į elementų, kuriuos galima naudoti siekiant atitikti finansinio stabilumo stiprinimo priemonės reikalavimus, sąrašą turėtų paskatinti įstaigas nurašymus pripažinti laiku. Neveiksnių pozicijų, kurias įstaiga įsigijo už mažesnę kainą nei skolininko mokėtina suma, atveju pirkimo kainos ir skolininko mokėtinos sumos skirtumą pirkėjas turėtų traktuoti taip pat kaip dalinį nurašymą prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo tikslu; |
(10) |
paprastai tikimasi, kad užtikrintų neveiksnių pozicijų nuostoliai bus ne tokie dideli nei neužtikrintų neveiksnių pozicijų nuostoliai, nes, be įstaigos bendrojo reikalavimo įsipareigojimų nevykdančiam skolininkui, dėl neveiksnių pozicijų kredito užtikrinimo įstaiga įgyja teisę teikti specialų reikalavimą turto atžvilgiu arba trečiajai šaliai. Neužtikrintos neveiksnios pozicijos atveju būtų galima teikti tik bendrąjį reikalavimą įsipareigojimų nevykdančiam skolininkui. Dėl didesnių nuostolių, tikėtinų neužtikrintų neveiksnių pozicijų atveju, reikėtų taikyti griežtesnį tvarkaraštį; |
(11) |
pozicija, tik iš dalies padengta reikalavimus atitinkančiu kredito užtikrinimu, turėtų būti laikoma užtikrinta padengtos dalies atveju ir neužtikrinta reikalavimus atitinkančiu kredito užtikrinimu nepadengtos dalies atveju. Siekiant nustatyti, kurios neveiksnių pozicijų dalys laikytinos užtikrintomis arba neužtikrintomis, reikėtų taikyti kredito užtikrinimo ir visiškai užtikrintų hipotekų tinkamumo kriterijus, naudojamus nuosavų lėšų poreikiui apskaičiuoti, vadovaujantis atitinkamu požiūriu pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, apimančiu taikytiną vertės koregavimą; |
(12) |
reikėtų taikyti vienodą tvarkaraštį nepriklausomai nuo pozicijos neveiksnumo priežasčių. Prudencinė finansinio stabilumo stiprinimo priemonė turėtų būti taikoma kiekvienos atskiros pozicijos lygmeniu. Trejų metų tvarkaraštis turėtų būti taikomas neužtikrintoms neveiksnioms pozicijoms. Siekiant užtikrinti galimybę įstaigoms ir valstybėms narėms pagerinti restruktūrizavimo arba vykdymo užtikrinimo procedūrų veiksmingumą, taip pat pripažinti, kad užstatytu nekilnojamuoju turtu ir būsto paskolomis, užtikrintomis Reglamente (ES) Nr. 575/2013 apibrėžto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, užtikrintos neveiksnios pozicijos turės likutinę vertę ilgesnį laikotarpį po to, kai paskola priskiriama neveiksnių kategorijai, tikslinga numatyti devynerių metų trukmės tvarkaraštį. Kitoms užtikrintoms neveiksnioms pozicijoms turėtų būti taikomas septynerių metų trukmės tvarkaraštis tam, kad būtų pasiektas visiško padengimo lygis; |
(13) |
siekiant pritaikyti atitinkamą padengimo koeficientą turėtų būti įmanoma atsižvelgti į restruktūrizavimo priemones. Konkrečiau, pozicija toliau turėtų būti priskiriama neveiksniai, bet padengimo lygio reikalavimas dar vienus papildomus metus turėtų nekisti. Todėl koeficientas, kuris būtų taikytinas tais metais, kai buvo taikoma restruktūrizavimo priemonė, turėtų galioti dvejus metus. Jeigu, pasibaigus tam papildomų metų laikotarpiui, pozicija vis dar yra neveiksni, taikytinas koeficientas turėtų būti nustatomas taip, tarsi nebūtų buvusi taikoma jokia restruktūrizavimo priemonė, atsižvelgiant į datą, kada pozicija pirmą kartą buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei. Atsižvelgiant į tai, kad dėl taikomų restruktūrizavimo priemonių neturėtų būti kreipiamasi į arbitražą, tie papildomi metai turėtų būti leidžiami tik pirmosios restruktūrizavimo priemonės, kuri buvo pradėta taikyti nuo tada, kai pozicija buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei, atžvilgiu. Be to, vienų metų laikotarpis, per kurį padengimo koeficientas nekinta, neturėtų būti atidėjinių tvarkaraščio pailginimo priežastis. Todėl jokia trečiais metais po neužtikrintų pozicijų priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei arba septintais metais po užtikrintų pozicijų priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei taikoma restruktūrizavimo priemonė neturėtų būti visiško neveiksnių pozicijų padengimo vėlavimo priežastis; |
(14) |
siekdama užtikrinti, kad įstaigų neveiksnių pozicijų kredito užtikrinimo vertinimas būtų vykdomas taikant prudencinį požiūrį, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI) turėtų apsvarstyti bendros metodikos poreikį ir prireikus ją parengti, visų pirma nustatydama prielaidas, susijusias su susigrąžinimo ir vykdymo užtikrinimo tikimybe, ir galbūt įtraukdama būtiniausius kredito apsaugos pakartotinio vertinimo po tam tikro laiko reikalavimus; |
(15) |
kad perėjimas prie naujosios prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės būtų kuo sklandesnis, naujosios taisyklės neturėtų būti taikomos pozicijoms, atsiradusioms iki 2019 m. balandžio 26 d.; |
(16) |
siekiant užtikrinti, kad šiuo reglamentu padaryti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai būtų taikomi laiku, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; |
(17) |
todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:
1) |
36 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
|
2) |
įterpiami šie straipsniai: „47a straipsnis Neveiksnios pozicijos 1. 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais terminas „pozicija“ apima visus šiuos straipsnius, jeigu jie nėra įtraukti į įstaigos prekybos knygą:
2. 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais skolos priemonės pozicijos vertė yra lygi jos apskaitinei vertei, apskaičiuotai neatsižvelgiant į jokius specifinės kredito rizikos koregavimus, papildomus vertės koregavimus pagal 34 ir 105 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą, kitus su pozicija susijusius nuosavų lėšų sumažinimus arba dalinius įstaigos atliktus nurašymus nuo paskutinio karto, kai pozicija buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei. 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais į skolos priemonės, kuri buvo įsigyta už mažesnę kainą nei skolininko mokėtina suma, pozicijos vertę įtraukiamas pirkimo kainos ir skolininko mokėtinos sumos skirtumas. 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais suteikto kreditavimo įsipareigojimo, suteiktos finansinės garantijos ar bet kurio kito pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą suteikto įsipareigojimo pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, atitinkanti įstaigos didžiausią kredito rizikos poziciją, neatsižvelgiant į jokį tiesioginį ar netiesioginį kredito užtikrinimą. Suteiktų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji vertė – tai nepanaudota suma, kurią įstaiga įsipareigojo paskolinti, ir suteiktos finansinės garantijos nominalioji vertė – didžiausia galima suma, kurią subjektui tektų sumokėti, jeigu būtų pareikalauta garantijos. Šios dalies trečioje pastraipoje nurodyta nominalioji vertė apskaičiuojama neatsižvelgiant į jokį specifinės kredito rizikos koregavimą, papildomus vertės koregavimus pagal 34 ir 105 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą ar kitus su pozicija susijusius nuosavų lėšų sumažinimus. 3. 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais neveiksnių pozicijų klasei priskiriamos šios pozicijos:
Minėto a punkto tikslais tais atvejais, kai įstaiga turi balansinių pozicijų įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, kurios yra pradelstos daugiau nei 90 dienų ir sudaro daugiau nei 20 % visų balansinių pozicijų to įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, visos balansinės ir nebalansinės pozicijos to įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu laikomos esančios neveiksniomis. 4. Pozicijos, kurioms restruktūrizavimo priemonė nebuvo taikoma, neveiksnių pozicijų klasei 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais nebepriskiriamos, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
5. Jei pagal taikytiną apskaitos sistemą neveiksni pozicija klasifikuojama kaip pardavimui laikomas ilgalaikis turtas, tai nėra pagrindas panaikinti jos priskyrimą neveiksnių pozicijų klasei 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais. 6. Neveiksnios pozicijos, kurioms taikomos restruktūrizavimo priemonės, neveiksnių pozicijų klasei 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais nebepriskiriamos, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
Visiškas pozicijos apmokėjimas laiku nelaikomas tikėtinu, nebent įsipareigojantysis asmuo reguliariai ir laiku mokėjo įmokas, kurių sumos yra lygios kuriai nors iš šių:
7. Kai neveiksni pozicija nustoja būti priskiriama neveiksnių pozicijų klasei pagal 6 dalį, tokiai pozicijai taikomas bandomasis laikotarpis tol, kol bus tenkinamos visos šios sąlygos:
47b straipsnis Restruktūrizavimo priemonės 1. Restruktūrizavimo priemonė yra lengvata, kurią įstaiga suteikia įsipareigojančiajam asmeniui, kuris, vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus, susiduria su sunkumais arba, tikėtina, su jais susidurs. Dėl lengvatos skolintojas gali patirti nuostolių ir ji reiškia bet kurį iš šių veiksmų:
2. Restruktūrizavimo priemonėmis laikomos bent šios aplinkybės:
3. Toliau nurodytos aplinkybės rodo, kad restruktūrizavimo priemonės galėjo būti priimtos:
4. Šio straipsnio tikslais įsipareigojančiojo asmens patiriami sunkumai vykdant savo finansinius įsipareigojimus yra vertinami įsipareigojančiojo asmens lygmeniu, atsižvelgiant į visus įsipareigojančiojo asmens grupės juridinius asmenis, kurie įtraukiami į konsoliduotas grupės ataskaitas, ir tą grupę kontroliuojančius fizinius asmenis. 47c straipsnis Su neveiksniomis pozicijomis susijęs atskaitymas 1. 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais įstaigos atskirai kiekvienos neveiksnios pozicijos atžvilgiu apskaičiuoja taikytiną nepakankamo padengimo sumą, atskaitytiną iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, iš pagal šios dalies a punktą apskaičiuotos sumos atimdamos pagal šios dalies b punktą apskaičiuotą sumą, jei a punkte nurodyta suma viršija b punkte nurodytą sumą:
Neveiksnios pozicijos užtikrinta dalis – tai tokios pozicijos dalis, kuri, siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus pagal trečios dalies II antraštinę dalį, laikoma padengta tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu arba visapusiškai ir visiškai užtikrinta hipotekomis. Neveiksnios pozicijos neužtikrinta dalis atitinka pozicijos vertės, kaip nurodyta 47a straipsnio 1 dalyje, ir pozicijos užtikrintos dalies skirtumą (jei yra). 2. 1 dalies a punkto i papunkčio tikslais taikomi šie koeficientai:
3. 1 dalies a punkto ii papunkčio tikslais taikomi šie koeficientai:
4. Nukrypstant nuo 3 dalies, neveiksnios pozicijos daliai, kuri yra užtikrinta arba apdrausta oficialios eksporto kreditų agentūros, taikomi šie koeficientai:
5. EBI įvertina įvairią užtikrintų neveiksnių pozicijų vertinimo praktiką ir gali parengti gaires, kuriose būtų nustatyta bendra metodika, įskaitant galimus būtiniausius pakartotinio vertinimo reikalavimus tvarkaraščio ir ad hoc metodų atžvilgiu, reikalavimus atitinkančių tiesioginio ir netiesioginio kredito užtikrinimo formų prudenciniam vertinimui, visų pirma prielaidas, susijusias su jų susigrąžinimo ir vykdymo užtikrinimo tikimybe. Tose gairėse gali būti nustatyta ir bendra metodika, kuria vadovaujantis būtų nustatoma užtikrinta neveiksnios pozicijos dalis, kaip nurodyta 1 dalyje. Tos gairės skelbiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį. 6. Nukrypstant nuo 2 dalies, jei pozicijai laikotarpiu tarp vienų ir dvejų metų nuo jos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei buvo pritaikyta restruktūrizavimo priemonė, koeficientas, taikytinas pagal 2 dalį nuo tos dienos, kai restruktūrizavimo priemonė buvo pradėta taikyti, galioja papildomą vienų metų laikotarpį. Nukrypstant nuo 3 dalies, jei pozicijai laikotarpiu tarp dvejų ir šešerių metų nuo jos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei buvo pritaikyta restruktūrizavimo priemonė, koeficientas, taikytinas pagal 3 dalį nuo tos datos, kai restruktūrizavimo priemonė buvo pradėta taikyti, galioja papildomą vienų metų laikotarpį. Ši dalis taikoma tik pirmosios restruktūrizavimo priemonės, kuri buvo pritaikyta nuo pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei, atžvilgiu.“; |
3) |
111 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip: „1. Turto straipsnio pozicijos vertė yra jo apskaitinė vertė, likusi atlikus specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį, papildomus vertės koregavimus pagal 34 ir 105 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą ir kitus nuosavų lėšų sumažinimus, susijusius su tuo turto straipsniu. I priede išvardytų nebalansinių straipsnių pozicijos vertė yra toliau nurodyta jų nominaliosios vertės, ją sumažinus specifinės kredito rizikos koregavimais ir atskaitymais pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą, procentinė dalis:“; |
4) |
127 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Bet kurio straipsnio neužtikrintai daliai, kai įsipareigojantysis asmuo neįvykdė įsipareigojimų pagal 178 straipsnį, arba mažmeninių pozicijų atveju neužtikrintai bet kurios kredito priemonės daliai, kurios atžvilgiu įsipareigojimai neįvykdyti pagal 178 straipsnį, priskiriamas toks rizikos koeficientas:
|
5) |
159 straipsnis pakeičiamas taip: „159 straipsnis Tikėtino nuostolio sumų vertinimas Įstaigos atima pagal 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis apskaičiuotas tikėtino nuostolio sumas iš bendrosios bei specifinės kredito rizikos koregavimų pagal 110 straipsnį ir papildomų vertės koregavimų pagal 34 bei 105 straipsnius ir kitų nuosavų lėšų sumažinimų, susijusių su tomis pozicijomis, išskyrus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą padarytus atskaitymus. Įsigytų balansinių pozicijų, esant įsipareigojimų neįvykdymui, diskontai pagal 166 straipsnio 1 dalį vertinami taip pat kaip specifinės kredito rizikos koregavimai. Su pozicijų, esant įsipareigojimų neįvykdymui, verte susiję specifinės kredito rizikos koregavimai nenaudojami kitų pozicijų tikėtino nuostolio sumoms padengti. Tikėtino nuostolio sumos pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms ir su tomis pozicijomis susiję bendrosios ir specifinės kredito rizikos koregavimai į tą skaičiavimą neįtraukiami.“; |
6) |
178 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:
|
7) |
įterpiamas šis straipsnis: „469a straipsnis Išimtis, taikoma su neveiksniomis pozicijomis susijusiems atskaitymams iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių Nukrypstant nuo 36 straipsnio 1 dalies m punkto, įstaigos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių neatskaito taikytinos nepakankamo neveiksnių pozicijų padengimo sumos, jeigu pozicija atsirado iki 2019 m. balandžio 26 d. Jeigu įstaiga pakeičia pozicijos, kuri atsirado iki 2019 m. balandžio 26 d., sąlygas, padidindama įstaigos poziciją įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, laikoma, kad pozicija atsirado dieną, nuo kurios pradedamas taikyti pakeitimas, ir jai pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis nebegalioja.“ |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2019 m. balandžio 17 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
A. TAJANI
Tarybos vardu
Pirmininkas
G. CIAMBA
(2) OL C 367, 2018 10 10, p. 43.
(3) 2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimas.
(4) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).
(5) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).
(6) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL L 48, 2011 2 23, p. 1).
(7) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(8) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(9) 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).