(1)

našta nuosavoms lėšoms neturėtų būti neproporcinga vertinant tiek pagal sumas, paskirstomas už bet kokią atskirą bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę, tiek pagal sumas, paskirstomas už visas įstaigos nuosavas lėšas. Todėl neproporcingos naštos nuosavoms lėšoms sąvoka turėtų būti nustatyta pateikiant taisykles, kurios apimtų abu šiuos aspektus;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 5 dalies b punkte nustatytas įgaliojimas dėl galimos neproporcingos naštos nuosavoms lėšoms neapima priemonių, kurioms taikomas to reglamento 27 straipsnis, nes tos priemonės atleidžiamos nuo reikalavimų pagal to reglamento 28 straipsnio 1 dalies h punkto iii papunktį;

(3)

paskirstymo atsižvelgiant į pirmumo teises reikšmė turėtų būti pagrįsta priemonių požymiais, kurie atspindi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 1 dalies h punkto i papunkčio reikalavimus, kad sumos turėtų būti paskirstomos netaikant pirmumo sąlygų dėl paskirstomų sumų mokėjimo tvarkos ar kitų pirmumo teisių, taip pat kad atsižvelgiant į pirmumo teises paskirstomoms bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumoms nebūtų teikiama pirmenybė kitų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 1 dalies h punkto i papunktyje išskiriamos pirmumo teisės į paskirstomas sumas ir pirmumo sąlygos dėl paskirstomų sumų mokėjimo tvarkos, paskirstymo atsižvelgiant į pirmumo teises taisyklės turėtų apimti abu atvejus;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnyje nurodytų įstaigų (neakcinių bendrovių) bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms turėtų būti taikomos skirtingos taisyklės, kai tai pateisinama specifiniais balsavimo teises suteikiančių priemonių ir balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių požymiais. Jeigu balsavimo teisių nesuteikiančias akcijas gali pasirašyti tik balsavimo teises suteikiančių priemonių turėtojai, tuomet iš balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių turėtojų balsavimo teisės neatimamos. Kitaip nei akcinių bendrovių atveju, balsavimo teisės nebuvimas nelemia diferencijuotojo paskirstymo už neakcinių bendrovių balsavimo teisių nesuteikiančias priemones. Be to, kai pagal taikomą nacionalinę teisę yra nustatyta aukščiausia balsavimo teises suteikiančios priemonės paskirstymo riba, akcinėms bendrovėms skirtas ribas reikėtų pakeisti kitomis taisyklėmis, kurios užtikrina, kad nebūtų taikoma pirmumo teisė į paskirstomas sumas;

(5)

skirtinga tvarka neakcinėms bendrovėms pateisinama tik tuo atveju, jei įstaigos neišleidžia kapitalo priemonių su keliagubo paskirstymo galimybe, kuri būtų iš anksto numatyta sutarties sąlygose arba įstaigos įstatuose. Jeigu jos tokias priemones išleidžia, susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su pirmumo teise į paskirstomas sumas, yra tokie patys kaip akcinių bendrovių atveju, todėl turėtų būti taikoma tokia pati tvarka;

(6)

tai neturėtų trukdyti neakcinėms bendrovėms išleisti kitas kapitalo priemones, pagal kurias numatytas diferencijuotasis paskirstymas, jeigu jos įrodo, kad tos priemonės nesukuria pirmumo teisės į paskirstomas sumas. Šis įrodymas turėtų būti pagrįstas sumų, paskirstomų už balsavimo teises suteikiančias priemones, lygio įvertinimu ir sumų, paskirstomų už visą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, lygio įvertinimu. Įstaigos turėtų įrodyti, kad sumų, paskirstomų už balsavimo teises suteikiančias priemones, lygis yra žemas, palyginti su kitomis kapitalo priemonėmis, ir kad bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių išmokėjimo koeficientas yra mažas;

(7)

kad būtų galima įvertinti, ar neakcinių bendrovių išmokėjimo koeficientas yra mažas, reikėtų nustatyti lyginamąjį dydį. Siekiant atsižvelgti į tai, kad išmokėjimo koeficientai gali svyruoti priklausomai nuo metinio rezultato, šis lyginamasis dydis turėtų būti pagrįstas penkerių ankstesnių metų vidurkiu. Atsižvelgiant į tai, kad ši taisyklė yra nauja, ir į galimą jos poveikį kai kurioms iš šių įstaigų, reikėtų numatyti, kad prireikus būtų numatytas laipsniškas išmokėjimo koeficiento apskaičiavimo taisyklių įvedimas. Išmokėjimo koeficiento ribos gali būti įvedamos laipsniškai per pirmuosius penkerius metus, numatant, kad jos bus laipsniškai taikomos iki 2017 m. pabaigos, o 2018 m. visos įstaigos turėtų visiškai įgyvendinti taisyklę;

(8)

kai kurios neakcinės bendrovės negali išleisti priemonių, kurios būtų tokios pat lanksčios kaip paprastosios akcijos, skubaus rekapitalizavimo atveju, kai įstaigoms taikomos ankstyvosios intervencijos priemonės. Tais atvejais toms įstaigoms reikėtų išleisti kapitalo priemones, siekiant palengvinti atsigavimą; todėl turėtų būti priimtina, kad tos įstaigos, kuriose paprastai balsavimo teisių nesuteikiančios priemonės priklauso balsavimo teises suteikiančių priemonių turėtojams, išimties tvarka galėtų parduoti balsavimo teisių nesuteikiančias priemones ir išorės investuotojams. Be to, skubaus rekapitalizavimo atveju išleistos kapitalo priemonės turėtų apimti adekvataus būsimo pranašumo, kuris bus įgytas po gaivinimo etapo, perspektyvą. Todėl toms įstaigoms turėtų būti leista viršyti nustatytas išmokėjimo koeficiento ribas po gaivinimo etapo, kad bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, pateiktų skubaus rekapitalizavimo tikslais, turėtojams būtų galima suteikti šį pranašumą;

(9)

pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnį kompetentinga institucija gali pagal nacionalinės teisės aktus leisti iš dalies arba visiškai netaikyti to reglamento antroje–aštuntoje dalyse nustatytų reikalavimų kredito įstaigoms, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga. Be to, pagal tą patį straipsnį kompetentingos institucijos individualiu pagrindu gali netaikyti antroje–aštuntoje dalyse nustatytų reikalavimų centrinei įstaigai, jeigu kontroliuojamos įstaigos visiškai garantuoja centrinės įstaigos pareigas ar įsipareigojimus. Remdamosi tuo straipsniu, kompetentingos institucijos turėtų galėti leisti netaikyti reikalavimų pagal šį reglamentą grupės vidaus kapitalo priemonėms. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų galėti įvertinti, kaip laikomasi šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų, remdamosi įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti reikalavimų, konsoliduota padėtimi, visų pirma kiek tai susiję su išmokėjimo koeficiento apskaičiavimu;

(10)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(11)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2) 37 straipsnį, pateikti nuomonę,

(12)

Todėl Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014 (3) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

Įterpiamas 7a straipsnis:

„7a straipsnis

Keliagubas paskirstymas, dėl kurio atsiranda neproporcinga našta nuosavoms lėšoms

1.   Laikoma, kad paskirstomos sumos, susijusios su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnyje nurodytomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, nesukuria neproporcingos naštos kapitalui, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	keliagubas dividendas yra už balsavimo teises suteikiančias priemones mokama paskirstoma suma, padauginta iš daugiklio, o ne iš anksto nustatyta pastovi suma;

b)	keliagubas dividendas nustatytas sutarties sąlygose arba įstaigos įstatuose;

c)	keliagubas dividendas yra neperžiūrimas;

d)	tas pats keliagubas dividendas taikomas visoms priemonėms su keliagubu dividendu;

e)

paskirstoma suma, mokama už vieną priemonę su keliagubu dividendu, nesudaro daugiau nei 125 % paskirstomos sumos, mokamos už vieną balsavimo teisę suteikiančią bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę. Formulėje išreiškiama taip: čia:   k yra paskirstoma suma už vieną priemonę be keliagubo dividendo;   l yra paskirstoma suma už vieną priemonę su keliagubu dividendu;

f)

bendra už visas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones paskirstoma suma per vienų metų laikotarpį neviršija 105 % sumos, kuri būtų sumokėta, jeigu paskirstomos sumos už priemones, suteikiančias mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančias, būtų tokios pačios kaip už balsavimo teises suteikiančias priemones. Formulėje išreiškiama taip: čia:   k yra paskirstoma suma už vieną priemonę be keliagubo dividendo;   l yra paskirstoma suma už vieną priemonę su keliagubu dividendu;   X yra balsavimo teises suteikiančių priemonių skaičius;   Y yra balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių skaičius. Formulė taikoma vienų metų pagrindu.

2.   Jeigu 1 dalies f punkto sąlyga neįvykdoma, laikoma, kad neproporcingą naštą kapitalui lemia tik priemonių su keliagubu dividendu suma, viršijanti tame punkte apibrėžtą ribą.

3.   Jeigu neįvykdoma bet kuri 1 dalies a–e punktuose nurodyta sąlyga, laikoma, kad visos neapmokėtos priemonės su keliagubu dividendu lemia neproporcingą naštą kapitalui.“

2)

Įterpiamas 7b straipsnis

„7b straipsnis

Paskirstymas atsižvelgiant į pirmumo teises, kiek tai susiję su pirmumo teisėmis į paskirstomas sumas

1.   Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnyje nurodytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atveju laikoma, kad sumos už bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones yra paskirstomos atsižvelgiant į pirmumo teises, palyginti su kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, kai taikomi diferencijuoti paskirstymo lygiai, nebent įvykdomos šio reglamento 7a straipsnio sąlygos.

2.   Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, suteikiančių mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančių, kurias išleido Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnyje nurodytos įstaigos, atveju, kai paskirstoma suma yra už balsavimo teises suteikiančias priemones paskirstoma suma, padauginta iš daugiklio, ir tas keliagubas paskirstymas yra nustatytas sutarties sąlygose arba įstatuose, laikoma, kad sumos paskirstomos neatsižvelgiant į pirmumo teises, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	keliagubas dividendas yra už balsavimo teises suteikiančias priemones mokama paskirstoma suma, padauginta iš daugiklio, o ne iš anksto nustatyta pastovi suma;

b)	keliagubas dividendas nustatytas sutarties sąlygose arba įstaigos įstatuose;

c)	keliagubas dividendas yra neperžiūrimas;

d)	tas pats keliagubas dividendas taikomas visoms priemonėms su keliagubu dividendu;

e)

paskirstoma suma, mokama už vieną priemonę su keliagubu dividendu, nesudaro daugiau nei 125 % paskirstomos sumos, mokamos už vieną balsavimo teisę suteikiančią bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę. Formulėje išreiškiama taip: čia:   k yra paskirstoma suma už vieną priemonę be keliagubo dividendo;   l yra paskirstoma suma už vieną priemonę su keliagubu dividendu;

f)

bendra už visas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones paskirstoma suma per vienų metų laikotarpį neviršija 105 % sumos, kuri būtų sumokėta, jeigu paskirstomos sumos už priemones, suteikiančias mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančias, būtų tokios pačios kaip už balsavimo teises suteikiančias priemones. Formulėje išreiškiama taip: čia:   k yra paskirstoma suma už vieną priemonę be keliagubo dividendo;   l yra paskirstoma suma už vieną priemonę su keliagubu dividendu;   X yra balsavimo teises suteikiančių priemonių skaičius;   Y yra balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių skaičius. Formulė taikoma vienų metų pagrindu.

3.   Jeigu 2 dalies f punkto sąlyga neįvykdoma, laikoma, kad įtraukimo į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą reikalavimų neatitinka tik priemonių su keliagubu dividendu suma, viršijanti tame punkte apibrėžtą ribą.

4.   Jeigu neįvykdoma bet kuri 2 dalies a–e punktuose nurodyta sąlyga, laikoma, kad visos neapmokėtos priemonės su keliagubu dividendu neatitinka įtraukimo į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą reikalavimų.

5.   Taikant 2 dalį, kai bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių paskirstomos sumos tiek balsavimo teises suteikiančių, tiek jų nesuteikiančių priemonių atveju yra išreiškiamos remiantis pirkimo kaina priemonės išleidimo metu, formulės yra pritaikomos, kaip nurodyta toliau, priemonei ar priemonėms, kurios yra išreikštos remiantis pirkimo kaina išleidimo metu:

a)	l yra paskirstoma suma už vieną priemonę be keliagubo dividendo, padalyta iš tos priemonės pirkimo kainos išleidimo metu;

b)	l yra paskirstoma suma už vieną priemonę su keliagubu dividendu, padalyta iš tos priemonės pirkimo kainos išleidimo metu.

6.   Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, suteikiančių mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančių, kurias išleido Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnyje nurodytos įstaigos, atveju, kai paskirstoma suma nėra už balsavimo teises suteikiančias priemones paskirstoma suma, padauginta iš daugiklio, laikoma, kad sumos paskirstomos neatsižvelgiant į pirmumo teises, jeigu įvykdoma bet kuri iš 7 dalyje nurodytų sąlygų arba abi 8 dalyje nurodytos sąlygos.

7.   Taikant 6 dalį taikoma bet kuri iš a arba b punkte nustatytų sąlygų:

a)	įvykdomos abi i ir ii punktų sąlygos: i) priemonę, suteikiančią mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančią, gali pasirašyti ir turėti tik balsavimo teises suteikiančių priemonių turėtojai; ii) vieno turėtojo balsavimo teisių skaičius yra ribotas;

b)	sumoms, paskirstomoms už įstaigų išleistas balsavimo teises suteikiančias priemones, taikoma aukščiausia riba, nustatyta pagal taikomą nacionalinę teisę.

8.   Taikant 6 dalį taikomos abi šios sąlygos:

a)	įstaiga įrodo, kad per pastaruosius penkerius metus už balsavimo teises suteikiančias priemones paskirstytų sumų vidurkis yra mažas, palyginti su kitomis panašiomis priemonėmis;

b)	įstaiga įrodo, kad išmokėjimo koeficientas yra mažas, kai išmokėjimo koeficientas apskaičiuojamas pagal 7c straipsnį. Mažu laikomas mažesnis nei 30 % išmokėjimo koeficientas.

9.   Taikant 7 dalies a punktą, vieno turėtojo balsavimo teisės laikomos ribotomis šiais atvejais:

a)	kai kiekvienas turėtojas gauna tik vieną balsavimo teisę, nepriklausomai nuo bet kurio turėtojo balsavimo teises suteikiančių priemonių skaičiaus;

b)	kai yra nustatyta aukščiausia balsavimo teisių skaičiaus riba, nepriklausomai nuo bet kurio turėtojo turimų balsavimo teises suteikiančių priemonių skaičiaus;

c)	kai balsavimo teises suteikiančių priemonių skaičius, kurį gali turėti kiekvienas turėtojas, yra ribotas pagal įstaigos įstatus ar pagal taikomą nacionalinę teisę.

10.   Šiame straipsnyje laikoma, kad vienų metų laikotarpis baigiasi įstaigos paskutinių finansinių ataskaitų datą.

11.   Įstaigos įvertina, ar įvykdytos 7 ir 8 dalyse nurodytos sąlygos, ir apie savo vertinimo rezultatus informuoja kompetentingą instituciją bent šiais atvejais:

a)	kiekvieną kartą, kai priimamas sprendimas dėl paskirstomų sumų už bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

b)	kiekvieną kartą, kai išleidžiamos naujos klasės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, suteikiančios mažiau balsavimo teisių ar visai jų nesuteikiančios.

12.   Jeigu neįvykdoma 8 dalies b punkto sąlyga, laikoma, kad paskirstymą atsižvelgiant į pirmumo teises lemia tik balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių, su kuriomis susijusios paskirstomos sumos viršija tame punkte apibrėžtą ribą, suma.

13.   Jeigu neįvykdoma 8 dalies a punkto sąlyga, laikoma, kad sumos už visas neapmokėtas balsavimo teisių nesuteikiančias priemones paskirstomos atsižvelgiant į pirmumo teises, nebent įvykdomos 2 dalies sąlygos.

14.   Jeigu neįvykdoma nė viena iš 7 dalies sąlygų, laikoma, kad sumos už visas neapmokėtas balsavimo teisių nesuteikiančias priemones paskirstomos atsižvelgiant į pirmumo teises, nebent įvykdomos 2 dalies sąlygos.

15.   7 dalies a punkto i papunktyje nurodyto reikalavimo arba 8 dalies b punkte nurodyto reikalavimo, arba abiejų šių reikalavimų galima netaikyti, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

a)	įstaiga pažeidžia arba tikėtina, kad netolimoje ateityje pažeis bet kuriuos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus nes, inter alia, sparčiai blogėja jos finansinė būklė;

b)

kompetentinga institucija pareikalavo, kad įstaiga skubiai padidintų savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą per nurodytą laikotarpį, ir įvertino, kad nepasinaudojusi šioje dalyje nurodytu leidimu netaikyti reikalavimų įstaiga negali ištaisyti ar išvengti a punkte nurodyto pažeidimo per tą nurodytą laikotarpį.“

3)

Įterpiamas 7c straipsnis

(*1)   2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).“ "

4)

Įterpiamas 7d straipsnis: