14.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/51

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1071/2009

2009 m. spalio 21 d.

nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę (2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Norint užbaigti kelių transporto vidaus rinkos, kurioje būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos, sukūrimą, būtina vienodai taikyti bendrąsias taisykles dėl leidimo verstis profesine krovinių vežimo ir keleivių gabenimo kelių transportu veikla (toliau – profesinė vežimo kelių transportu veikla). Tokios bendrosios taisyklės padės pakelti kelių transporto vežėjų profesinės kompetencijos lygį, racionalizuoti rinką ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę kelių transporto vežėjų, jų klientų bei apskritai ekonomikos labui, kartu padidinant kelių eismo saugumą. Jos taip pat palengvins kelių transporto vežėjams veiksmingai pasinaudoti įsisteigimo teise.

(2)

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transportu verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (4) nustatytos minimalios sąlygos, kurių būtina laikytis siekiant verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, ir kurios reglamentuoja šiam tikslui reikalingų dokumentų tarpusavio pripažinimą. Vis dėlto patirtis, poveikio vertinimas ir įvairūs tyrimai rodo, kad šią direktyvą valstybės narės taiko nevienodai. Tokie skirtumai turi keletą neigiamų pasekmių, visų pirma – iškreipta konkurencija ir rinkos skaidrumo stoka bei nevienodas stebėsenos lygis, taip pat pavojus, kad įmonės, kuriose dirba žemo profesinės kvalifikacijos lygio darbuotojai, veiks aplaidžiai arba mažiau laikysis kelių eismo saugumo ir socialinių taisyklių, o tai gali pakenkti sektoriaus įvaizdžiui.

(3)

Šios pasekmės yra juo labiau neigiamos, nes dėl jų gali būti sutrikdytas sklandus kelių transporto vidaus rinkos veikimas, kadangi tarptautinė krovinių vežimo ir kai kurių kabotažo operacijų rinka yra prieinama įmonėms visoje Bendrijoje. Tokioms įmonėms keliamas vienintelis reikalavimas: turėti Bendrijos licenciją, kuri išduodama, jei įmonė atitinka leidimui verstis profesine vežimo kelių transportu veikla nustatytas sąlygas pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (5) ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių (6).

(4)

Todėl norint užtikrinti vienodesnį ir veiksmingesnį galiojančių taisyklių dėl leidimo verstis profesine vežimo kelių transportu veikla taikymą, tikslinga tas taisykles modernizuoti. Kadangi tų taisyklių laikymasis yra pagrindinė sąlyga norint patekti į Bendrijos rinką, o šioje srityje taikytinos Bendrijos priemonės yra reglamentai, reglamentas turėtų būti tinkamiausia priemonė reguliuoti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla.

(5)

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pritaikyti sąlygas, kurių jos turi laikytis, siekdamos vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą atokiausiuose regionuose, nurodytuose EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tų regionų ypatumus ir ribotas galimybes. Tačiau šiuose regionuose įsisteigusioms įmonėms, kurios profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygas atitinka tik pasinaudojusios tokiu pritaikymu, neturėtų būti leista gauti Bendrijos licenciją. Įmonėms, kurioms būtų buvę leista verstis profesine vežimo kelių transportu veikla laikantis šiame reglamente nustatytų bendrųjų sąlygų, profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų patikslinimas neturėtų sudaryti kliūčių vykdyti vežimo operacijas atokiausiuose regionuose.

(6)	Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bendrosios profesinės vežimo kelių transportu veiklos taisyklės visoms įmonėms turėtų būti taikomos kuo plačiau. Vis dėlto nėra būtina šį reglamentą taikyti įmonėms, kurios vykdo tik labai nedidelį poveikį transporto rinkai turinčioms vežimo operacijoms.

(7)

Įsisteigimo valstybė narė turėtų patikrinti, ar įmonė visada atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, kad tos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos prireikus galėtų priimti sprendimą dėl leidimų, suteikiančių šiai įmonei teisę vykdyti veiklą rinkoje, sustabdymo arba panaikinimo. Siekiant, kad sąlygų, reglamentuojančių leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, būtų laikomasi tinkamai ir kad jų laikymasis būtų patikimai stebimas, įmonės turi turėti faktinę ir nuolatinę buveinę.

(8)

Fizinių asmenų, turinčių reikalaujamą nepriekaištingą reputaciją ir profesinę kompetenciją, tapatybė turėtų būti aiškiai nustatyta ir nurodyta kompetentingoms valdžios institucijoms. Tokie asmenys (toliau – transporto vadybininkai) turėtų gyventi valstybėje narėje ir faktiškai bei nepertraukiamai vadovauti kelių transporto įmonių veiklai. Todėl reikėtų patikslinti sąlygas, pagal kurias galima laikyti, kad asmuo faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai.

(9)

Nepriekaištinga transporto vadybininko reputacija reiškia, kad jis nebuvo teistas už sunkius nusikaltimus ar jam netaikyta sankcija už sunkų pažeidimą, visų pirma, už sunkius Bendrijos kelių transporto srities taisyklių pažeidimus. Nepriekaištinga reputacija turėtų būti prarandama tuo atveju, jei transporto vadybininkas ar kelių transporto įmonė vienoje ar keliose valstybėse narėse yra teisiami arba jiems taikomos sankcijos už sunkiausius Bendrijos taisyklių pažeidimus, kompetentingai valdžios institucijai įsitikinus, jog prieš jai priimant galutinį sprendimą buvo deramai atlikta dokumentais pagrįsta tyrimo procedūra ir buvo užtikrintos atitinkamos teisės apskųsti sprendimą.

(10)	Būtina, kad kelių transporto įmonė atitiktų minimalius finansinės būklės reikalavimus, kad būtų užtikrinta tinkama įmonės veiklos pradžia ir tinkamas valdymas. Banko garantija ar profesinės atsakomybės draudimas gali būti paprastas ir ekonomiškai efektyvus metodas įmonių finansinei būklei įrodyti.

(11)

Aukštas profesinės kompetencijos lygis turėtų didinti socialinį ir ekonominį kelių transporto sektoriaus veiksmingumą. Todėl tikslinga, kad kandidatai užimti transporto vadybininko pareigas, turėtų aukštos kokybės profesinių žinių. Norint užtikrinti vienodesnes egzaminų sąlygas ir skatinti aukštos kokybės mokymą, reikia nustatyti, kad valstybės narės pagal savo nusistatytus kriterijus galėtų įgalioti egzaminų ir mokymo centrus. Transporto vadybininkai turėtų turėti žinių, reikalingų vadovaujant nacionalinėms ir tarptautinėms vežimo operacijoms. Dalykų, kuriuos reikia žinoti, norint gauti profesinės kompetencijos pažymėjimą, sąrašas, taip pat egzaminų organizavimo tvarka gali keistis vykstant technikos pažangai, todėl reikėtų numatyti galimybę juos atnaujinti. Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė atleisti nuo egzamino asmenis, galinčius įrodyti vadovavimo transporto veiklos srityje nepertraukiamo darbo patirtį.

(12)

Siekiant sąžiningos konkurencijos ir visiško taisyklių laikymosi kelių transporto sektoriuje, reikia, kad visose valstybėse narėse stebėsenos lygis būtų vienodas. Nacionalinių valdžios institucijų, atsakingų už įmonių stebėseną ir jų leidimų galiojimą, vaidmuo šiuo požiūriu yra esminis, todėl reikia užtikrinti, kad prireikus jos imtųsi atitinkamų priemonių, visų pirma, sustabdytų ar panaikintų leidimus pačiais rimčiausiais atvejais arba pripažintų, kad pakartotinai aplaidžiai pasielgę ar nesąžiningai dirbantys transporto vadybininkai yra netinkami eiti pareigas. Prieš tai turi būti deramai apsvarstyta, ar šios priemonės atitinka proporcingumo principą. Vis dėlto įmonė apie tai turėtų būti iš anksto įspėjama, ir jai turėtų būti leista per pagrįstą laiką pašalinti pažeidimus prieš taikant tokias sankcijas.

(13)

Geriau organizuotas administracinis valstybių narių bendradarbiavimas padidintų keliose valstybėse narėse veiklą vykdančių įmonių stebėsenos veiksmingumą ir ateityje sumažintų administracines išlaidas. Elektroniniai įmonių registrai, sujungti Europos mastu laikantis Bendrijos taisyklių dėl asmens duomenų apsaugos, palengvintų šį bendradarbiavimą ir sumažintų su patikrinimais susijusias įmonių ir administracijų išlaidas. Nacionaliniai registrai jau veikia keliose valstybėse narėse. Taip pat jau sukurta valstybių narių registrų sujungimo infrastruktūra. Tačiau sistemingesnis naudojimasis elektroniniais registrais galėtų padėti smarkiai sumažinti administracines patikrinimų išlaidas ir padidintų jų veiksmingumą.

(14)

Kai kurie nacionalinių elektroninių registrų duomenys, susiję su pažeidimais ir sankcijomis, yra asmens duomenys. Todėl valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 95/46/EB dėl asmenų apsaugos ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7), visų pirma, viešųjų valdžios institucijų atliekamos asmens duomenų tvarkymo priežiūros, duomenų subjektų teisės gauti informaciją ir jų teisės susipažinti su duomenimis ir užginčijimo teisės klausimais. Šio reglamento taikymo tikslais atrodo būtina tokius duomenis saugoti ne trumpiau kaip 2 metus, kad diskvalifikuotos įmonės negalėtų įsisteigti kitose valstybėse narėse.

(15)	Siekiant padidinti skaidrumą ir leisti transporto įmonės klientui patikrinti, ar ta įmonė turi atitinkamą leidimą, tam tikri nacionalinio elektroninio registro duomenys turėtų būti skelbiami viešai, laikantis atitinkamų duomenų apsaugos nuostatų.

(16)

Norint užtikrinti greitą ir veiksmingą valstybių narių keitimąsi informacija bei garantuoti, kad vežėjai nesikėsintų padaryti sunkių pažeidimų ir būtų atgrasyti juos daryti kitose nei įsisteigimo valstybėse narėse, labai svarbu palaipsniui sujungti nacionalinius elektroninius registrus. Siekiant sujungti šiuos registrus, reikia kartu apibrėžti tikslų tų duomenų, kuriais bus keičiamasi, formatą ir technines keitimosi duomenimis procedūras.

(17)	Kad valstybės narės galėtų veiksmingai keistis informacija, reikėtų paskirti nacionalinius ryšių palaikymo punktus ir apibrėžti bent jau kai kurias bendras procedūras dėl perduodamos informacijos perdavimo terminų ir jos pobūdžio.

(18)

Siekiant palengvinti naudojimąsi įsisteigimo laisve, atitinkamus transporto vadybininko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos išduotus dokumentus reikėtų pripažinti pakankamu nepriekaištingos reputacijos, reikalingos vykdyti vežimo kelių transportu profesijai įsisteigimo valstybėje narėje veiklą, jeigu atitinkami asmenys nebuvo pripažinti netinkamais užsiimti ta profesija kitose valstybėse narėse, įrodymu.

(19)	Kalbant apie profesinę kompetenciją, siekiant palengvinti naudojimąsi įsisteigimo laisve, pagal šį reglamentą išduotą bendro modelio pažymėjimą įsisteigimo valstybė turėtų pripažinti pakankamu įrodymu.

(20)	Šio reglamento taikymas turi būti atidžiai stebimas Bendrijos lygmeniu. Tai reiškia, kad Komisijai turi būti nuolat teikiamos remiantis nacionaliniais registrais parengtos ataskaitos dėl kelių transporto sektoriaus įmonių nepriekaištingos reputacijos, finansinės būklės ir profesinės kompetencijos.

(21)	Valstybės narės turėtų numatyti už šio reglamento pažeidimus taikytinas sankcijas. Tokios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(22)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. modernizuoti leidimo verstis profesine vežimo kelių transporto veikla taisykles siekiant užtikrinti vienodesnį ir efektyvesnį šių taisyklių taikymą valstybėse narėse, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(23)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(24)

Visų pirma, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus sudaryti pažeidimų, dėl kurių vežėjai kelių transportu praranda nepriekaištingą reputaciją, kategorijų, rūšių ir sunkumo lygių sąrašą, taip pat suderinti su technikos pažanga šio reglamento I, II ir III priedus dėl žinių, į kurias reikia atsižvelgti pripažįstant profesinę kompetenciją valstybėse narėse, ir dėl profesinės kompetencijos pažymėjimo modelio, taip pat sudaryti pažeidimų, be tų, kurie nustatyti šio reglamento IV priede, dėl kurių gali būti prarasta nepriekaištinga reputacija, sąrašą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(25)	Direktyva 96/26/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šis reglamentas reglamentuoja leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla ir tokios veiklos vykdymo sąlygas.

2.   Šis reglamentas taikomas visoms Bendrijoje įsisteigusioms įmonėms, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla. Jis taip pat taikomas įmonėms, ketinančioms verstis profesine vežimo kelių transportu veikla. Prireikus laikoma, kad nuorodos į įmones, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, apima nuorodą į įmones, ketinančias užsiimti tokia profesija.

3.   Atitinkamos valstybės narės gali pritaikyti profesinės vežimo kelių transportu veiklos regionuose, nurodytuose Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, sąlygas, jeigu tuose regionuose visą veiklą vykdo juose įsisteigusios įmonės.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies, jeigu nacionalinėje teisėje nenumatyta kitaip, šis reglamentas netaikomas:

a)

įmonėms, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudojant tik motorines transporto priemones arba transporto priemonių junginius, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų. Vis dėlto valstybės narės visoms arba daliai vežimo kelių transportu operacijų gali nustatyti mažesnį leistiną svorį;

b)	įmonėms, teikiančioms keleivių gabenimo kelių transportu paslaugas išimtinai ne komerciniais tikslais arba kurioms keleivių gabenimas kelių transportu nėra pagrindinė veikla;

c)	įmonėms, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla išimtinai naudojant tik motorines transporto priemones, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 40 km/h.

5.   Valstybės narės gali leisti netaikyti visų ar tam tikrų šio reglamento nuostatų tik tiems kelių transporto vežėjams, kurie užsiima išimtinai nacionalinėmis vežimo operacijomis ir turi tik nedidelį poveikį transporto rinkai dėl:

a)	vežamų krovinių pobūdžio; arba

b)	nedidelių vežimo atstumų.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1.	profesinė krovinių vežimo kelių transportu veikla – bet kurios įmonės, vežančios krovinius motorinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais už atlygį, veikla;

2.

profesinė keleivių gabenimo kelių transportu veikla – bet kurios įmonės, kuri specialiai sukonstruotomis ir įrengtomis motorinėmis transporto priemonėmis, pritaikytomis gabenti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, ir skirtomis tam tikslui, teikia viešąsias ar konkrečioms naudotojų kategorijoms skirtas keleivių gabenimo paslaugas už gabenamo asmens arba kelionių organizatoriaus mokamą atlygį, veikla;

3.	profesinė vežimo kelių transportu veikla – keleivių gabenimo arba krovinių vežimo kelių transportu profesinė veikla;

4.

įmonė – bet kuris fizinis, bet kuris juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo, bet kuri juridinio asmens statuso neturinti pelno siekianti ar nesiekianti asociacija ar asmenų grupė arba bet kuri valstybės įstaiga, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar pavaldi tokį statusą turinčiai valdžios institucijai ir besiverčianti keleivių gabenimo veikla, arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, besiverčiantis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais;

5.	transporto vadybininkas – įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai;

6.	leidimas verstis profesine vežimo kelių transportu veikla – administracinis sprendimas, kuriuo šiame reglamente nustatytas sąlygas atitinkančiai įmonei suteikiama teisė verstis profesine vežimo kelių transportu veikla;

7.

kompetentinga valdžios institucija – valstybės narės nacionalinė, regioninė ar vietos valdžios institucija, kuri, suteikdama leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, tikrina, ar įmonė atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, ir turi teisę išduoti, sustabdyti arba panaikinti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla;

8.	įsisteigimo valstybė narė – valstybė narė, kurioje įmonė yra įsisteigusi, neatsižvelgiant į tai, ar tos įmonės transporto vadybininkas yra kilęs iš kitos valstybės.

3 straipsnis

Vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla reikalavimai

1.   Įmonės, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, turi:

a)	turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje;

b)	būti nepriekaištingos reputacijos;

c)	būti tinkamos finansinės būklės; ir

d)	turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją.

2.   Valstybės narės gali nustatyti papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti įmonės, siekiančios gauti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla; jie turi būti proporcingi ir nediskriminuojantys.

4 straipsnis

Transporto vadybininkas

1.   Įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, paskiria ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris turi atitikti 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytus reikalavimus ir kuris:

a)	faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai;

b)	yra realiai susijęs su įmone, kaip antai, yra jos darbuotojas, direktorius, savininkas ar akcininkas, arba ją administruoja, arba individualios įmonės atveju – jos savininkas; ir

c)	gyvena Bendrijoje.

2.   Jeigu įmonė neatitinka 3 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyto profesinės kompetencijos reikalavimo, kompetentinga valdžios institucija gali išduoti jai leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla nepaskiriant pagal šio straipsnio 1 dalį transporto vadybininko, su sąlyga, kad:

a)	įmonė paskirs Bendrijoje gyvenantį fizinį asmenį, atitinkantį 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytus reikalavimus, kuris pagal sutartį bus įgaliotas eiti transporto vadybininko pareigas įmonės vardu;

b)

sutartyje, siejančioje įmonę su a punkte nurodytu asmeniu, nurodomos to asmens užduotys, kurias jis turi vykdyti faktiškai ir nepertraukiamai, bei apibrėžta jo, kaip transporto vadybininko, atsakomybė. Užduočių aprašyme ypač svarbu nurodyti su transporto priemonių priežiūros administravimu, transporto sutarčių ir dokumentų kontrole, bendrąja apskaita, krovinių ar paslaugų paskirstymu vairuotojams ir transporto priemonėms bei su saugumo procedūrų kontrole susijusias užduotis;

c)

a punkte nurodytas asmuo kaip transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip keturių skirtingų įmonių transporto veiklai, vykdomai naudojant iš viso ne daugiau kaip 50 transporto priemonių. Valstybės narės gali nuspręsti sumažinti įmonių, kurioms turi vadovauti transporto vadybininkas, skaičių ir (arba) bendrą transportų priemonių, kurias turi administruoti tas asmuo, skaičių; ir

d)	a punkte nurodytas asmuo atlieka nurodytas užduotis tik įmonės interesų labui, o pareigas vykdo užtikrindamas nepriklausomumą nuo bet kurių įmonių, kurioms įmonė atlieka vežimo operacijas.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad pagal 1 dalį paskirtajam transporto vadybininkui negali būti suteikti įgaliojimai ir pagal 2 dalį, arba kad jam gali būti suteikti įgaliojimai tik įmonių ar transporto priemonių skaičiaus, mažesnio nei nurodytasis 2 dalies c punkte, atžvilgiu.

4.   Įmonė turi pranešti kompetentingai valdžios institucijai apie paskirtą (-us) transporto vadybininką (-us).

II SKYRIUS

SĄLYGOS, KURIAS REIKIA ĮVYKDYTI SIEKIANT ĮGYVENDINTI 3 STRAIPSNYJE NUSTATYTUS REIKALAVIMUS

5 straipsnis

Sąlygos, susijusios su įsisteigimo reikalavimu

Siekdama įvykdyti 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą, įmonė atitinkamoje valstybėje narėje turi:

a)

turėti toje valstybėje narėje buveinę ir patalpas, kuriose ji laiko svarbiausius įmonės dokumentus, visų pirma, apskaitos, personalo valdymo dokumentus, dokumentus, kuriuose yra duomenų apie vairavimo ir poilsio laiką, bei kitus dokumentus, su kuriais kompetentinga valdžios institucija turi turėti galimybę susipažinti, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų. Valstybės narės gali pareikalauti, kad jų teritorijoje esančių buveinių patalpose bet kuriuo metu būtų galima susipažinti ir su kitais dokumentais;

b)	gavusi leidimą, valdyti nuosavybės teise arba, pvz., pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį – jai priklausančią vieną ar daugiau transporto priemonių, registruotų ar kitais būdais leidžiamų naudoti pagal tos valstybės narės teisės aktus;

c)	faktiškai ir nepertraukiamai vykdyti savo veiklą, susijusią su b punkte minėtomis transporto priemonėmis, toje valstybėje narėje esančiame veiklos centre su būtina administracine įranga ir tinkama technine įranga bei priemonėmis.

6 straipsnis

Sąlygos, susijusios su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu

1.   Laikydamosi šio straipsnio 2 dalies valstybės narės nustato sąlygas, kurias turi įvykdyti įmonės ir transporto vadybininkai tam, kad įgyvendintų nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, nustatytą 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

Nustatydamos, ar įmonė atitinka tą reikalavimą, valstybės narės turi išnagrinėti įmonės, jos transporto vadybininkų ir bet kurių kitų atitinkamų asmenų, kuriuos gali nurodyti valstybė narė, veiksmus. Bet kurios šiame straipsnyje daromos nuorodos į teistumus, sankcijas ar pažeidimus apima pačios įmonės, jos transporto vadybininkų ir kitų atitinkamų asmenų, kuriuos gali nurodyti valstybė narė, teistumus, jiems taikytas sankcijas ar jų padarytus pažeidimus.

Pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos, kurias turi nustatyti valstybė narė, apima bent šiuos reikalavimus:

a)

nėra jokių rimtų priežasčių, keliančių abejonių dėl transporto vadybininko ar transporto įmonės nepriekaištingos reputacijos, kaip antai teistumas arba sankcijos, taikytinos bet kurio sunkaus galiojančių nacionalinių taisyklių šiose srityse pažeidimo atveju: i) komercinės teisės; ii) nemokumo teisės; iii) šios profesijos apmokėjimo ir priėmimo į darbą sąlygų; iv) kelių eismo; v) profesinės atsakomybės; vi) prekyba žmonėmis ar narkotikais; ir

b)

transporto vadybininkas arba transporto įmonė vienoje ar keliose valstybėse narėse nėra teisti už sunkius nusikaltimus arba jiems nebuvo taikoma sankcija už sunkų Bendrijos taisyklių pažeidimą, visų pirma susijusį su: i) vairuotojų vairavimo ir poilsio laiku, darbo laiku ir kontrolės prietaisų įrengimu bei naudojimu; ii) didžiausiu leistinu tarptautinio vežimo komercinių transporto priemonių svoriu ir matmenimis; iii) pradine vairuotojų kvalifikacija ir jų tęstiniu mokymu; iv) technine komercinių transporto priemonių būkle keliuose, įskaitant privalomą metinę motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą; v) patekimu į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką arba, priklausomai nuo atvejo, su patekimu į keleivių gabenimo kelių transportu rinką; vi) pavojingų krovinių vežimo kelių transportu saugumu; vii) greičio ribotuvų įrengimu ir naudojimu tam tikrų kategorijų transporto priemonėse; viii) vairuotojo pažymėjimu; ix) leidimu verstis profesine veikla; x) gyvūnų vežimu.

2.   1 dalies trečios pastraipos b punkto taikymo tikslais:

a)

Jeigu transporto vadybininkas ar transporto įmonė vienoje ar keliose valstybėse narėse buvo nuteisti už sunkų nusikaltimą arba jiems buvo taikoma sankcija už vieną iš sunkiausių Bendrijos taisyklių pažeidimą, nurodytą IV priede, įsisteigimo valstybės narės kompetentinga valdžios institucija tinkamai ir laiku iki galo atlieka administracinę procedūrą, prireikus įskaitant patikrinimą atitinkamos įmonės patalpose. Per procedūrą nustatoma, ar nepriekaištingos reputacijos praradimas individualiu atveju, atsižvelgus į išimtines aplinkybes, būtų neproporcinga priemonė. Bet kokios tokios išvados turi būti tinkamai pagrįstos ir pateisintos. Jeigu kompetentinga valdžios institucija padaro išvadą, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas būtų neproporcinga priemonė, ji gali nuspręsti, kad nepriekaištinga reputacija nėra prarasta. Tokiu atveju priežastys įrašomos nacionaliniame registre. Tokių sprendimų skaičius nurodomas 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje. Jeigu kompetentinga valdžios institucija nepadaro išvados, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas būtų neproporcingas, nepriekaištinga reputacija yra prarandama dėl nuteisimo arba sankcijos;

b)

Komisija turi parengti sunkių Bendrijos taisyklių pažeidimų, be nustatytųjų IV priede, dėl kurių gali būti prarasta nepriekaištinga reputacija, kategorijų, rūšių ir sunkumo lygių sąrašą. Nustatydamos prioritetinius patikrinimus pagal 12 straipsnio 1 dalį, valstybės narės turi atsižvelgti į informaciją apie šiuos pažeidimus, įskaitant iš kitų valstybių narių gautą informaciją. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, ir susijusios su šiuo sąrašu, turi būti patvirtintos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Sudarydama sąrašą, Komisija: i) nustato dažniausiai pasitaikančių pažeidimų kategorijas ir rūšis; ii) nustato pažeidimų sunkumo lygį pagal tai, kokį pavojų gyvybei ar rimtus sužeidimus jie gali sukelti; ir iii) numato pažeidimų dažnumo ribą, kurią viršijus pakartotiniai pažeidimai laikomi sunkesniais, atsižvelgdama į vairuotojų, vykdančių transporto veiklą, kuriai vadovauja transporto vadybininkas, skaičių.

3.   3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas laikomas neįvykdytu, kol pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas nebuvo pritaikyta reabilitavimo arba bet kuri kita tokio paties poveikio priemonė.

7 straipsnis

Sąlygos, susijusios su finansinės būklės reikalavimu

1.   Siekiant įvykdyti 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, įmonė bet kuriuo metu turi galėti įvykdyti finansinius įsipareigojimus per finansinius metus. Todėl įmonė turi įrodyti, remdamasi savo auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, kad kiekvienais metais ji disponuoja kapitalu ir rezervais, kurių vertė ne mažesnė kaip 9 000 EUR, kai naudoja tik vieną transporto priemonę, ir po 5 000 EUR už kiekvieną papildomai naudojamą transporto priemonę.

Taikant šį reglamentą, euro vertė kasmet nustatoma pagal valstybių narių, nedalyvaujančių ekonominės ir pinigų sąjungos įgyvendinimo trečiajame etape, valiutų kursą. Taikomas pirmąją spalio mėn. darbo dieną nustatytas ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas kursas. Jis įsigalioja nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 d.

Pirmoje pastraipoje nurodyti atskaitomybės straipsniai suprantami, kaip apibrėžta 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtojoje Tarybos direktyvoje 78/660/EEB, grindžiamoje Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (9).

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga valdžios institucija gali leisti ar reikalauti, kad įmonė savo finansinę būklę įrodytų pateikdama vieno ar kelių bankų ar kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo bendroves, suteikiančių įmonei solidarią garantiją, išduotą pažymėjimą, pavyzdžiui, banko garantiją arba draudimą, taip pat profesinės atsakomybės draudimą, patvirtinantį 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sumą.

3.   1 dalyje nurodyta metinė finansinė atskaitomybė arba 2 dalyje nurodyta garantija, kurias reikia patikrinti, yra valstybės narės, kurioje paprašyta išduoti leidimą verstis profesine veikla, teritorijoje įsisteigusio ūkio subjekto, o ne kito kitoje valstybėje narėje įsisteigusio subjekto finansinė atskaitomybė arba garantija.

8 straipsnis

Sąlygos, susijusios su profesinės kompetencijos reikalavimu

1.   Siekiant įvykdyti 3 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus reikalavimus, atitinkamo asmens (-ų) žinios turi atitikti I priedo I dalyje numatytą lygį joje išvardytų dalykų srityse. Šios žinios įrodomos laikant privalomą egzaminą raštu, kuris, nusprendus valstybei narei, gali būti papildytas egzaminu žodžiu. Šie egzaminai organizuojami I priedo II dalyje nustatyta tvarka. Šiuo tikslu valstybės narės gali nuspręsti prieš egzaminą nustatyti privalomą mokymą.

2.   Atitinkami asmenys šiuos egzaminus laiko nuolatinės gyvenamosios vietos arba darbo vietos valstybėje narėje.

Nuolatinė gyvenamoji vieta yra vieta, kurioje asmuo paprastai, t. y. bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, gyvena dėl su šia vieta jį glaudžiai siejančių asmeninių ryšių.

Vis dėlto nuolatinė gyvenamoji vieta asmens, kuris darbo ryšiais susijęs su kita vieta nei ta, su kuria jį sieja asmeniniai ryšiai, ir kuris dėl šios priežasties gyvena pakaitomis tai vienoje, tai kitoje vietoje dviejose ar daugiau valstybių narių, laikoma ta, su kuria jį sieja asmeniniai ryšiai, jei jis nuolat grįžta į šią vietą. Pastarosios sąlygos nesilaikoma, jeigu asmuo valstybėje narėje gyvena, kad įvykdytų apibrėžtos trukmės užduotį. Universiteto ar mokyklos lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

3.   Tik valstybės narės šiam tikslui tinkamai įgaliotos valdžios institucijos ar įstaigos gali pagal jos nustatytus kriterijus organizuoti bei patvirtinti 1 dalyje nurodytus egzaminus raštu ir žodžiu. Valstybės narės nuolat tikrina, ar sąlygos, pagal kurias tos valdžios institucijos ar įstaigos rengia egzaminus, atitinka I priedo nuostatas.

4.   Valstybės narės pagal savo nustatytus kriterijus gali suteikti tinkamus įgaliojimus įstaigoms, galinčioms prašymą pateikusiems asmenims teikti egzaminui parengiantį aukštos kokybės mokymą, o pageidaujantiems transporto vadybininkams – teikti tęstinį mokymą atnaujinti žinioms. Šios valstybės narės nuolat tikrina, ar šios įstaigos visada atitinka kriterijus, kuriais remiantis joms buvo suteiktas leidimas.

5.   Valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad transporto vadybininkai žinotų sektoriaus naujienas, gali skatinti periodiškai kas 10 metų rengti mokymo kursus I priede išvardytomis temomis.

6.   Valstybės narės gali reikalauti, kad asmenys, turintys profesinės kompetencijos pažymėjimą, tačiau per pastaruosius 5 metus nevadovavę įmonei, kuri verčiasi krovinių arba keleivių gabenimo kelių transportu veikla, išklausytų pakartotinio mokymo kursus, kad atnaujintų žinias, susijusias su naujausiais I priedo I dalyje nurodytų teisės aktų pakeitimais.

7.   Valstybės narės toje pačioje valstybėje narėje suteiktą tam tikrą aukštojo mokslo ar techninio išsilavinimo kvalifikaciją turinčius asmenis, kurie turi žinių visų I priede išvardytų dalykų, ir kurie specialiai šiuo tikslu buvo paskirti, srityse, gali atleisti nuo toje kvalifikacijoje nurodytų dalykų egzamino. Ši išimtis taikoma tik tiems I priedo I dalies skirsniams, kuriuose kvalifikacija apima visus dalykus, išvardytus kiekvieno skirsnio antraštinėje dalyje.

Valstybė narė gali nuo nurodytų egzaminų dalių atleisti asmenis, turinčius profesinės kompetencijos pažymėjimus, galiojančius vykdant nacionalines vežimo operacijas toje valstybėje narėje.

8.   Profesinei kompetencijai įrodyti turi būti pateikta 3 dalyje nurodytos valdžios institucijos arba įstaigos išduotas pažymėjimas. Šis pažymėjimas neperleidžiamas jokiam kitam asmeniui. Jis parengiamas pagal II ir III prieduose nustatytas saugumo priemones ir pateiktą pažymėjimo modelį, ir turi būti pažymėtas jį išdavusios tinkamai įgaliotos valdžios institucijos ar įstaigos antspaudu.

9.   Komisija turi suderinti I, II ir III priedus su technikos pažanga. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, turi būti patvirtintos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

10.   Komisija pati arba pasitelkdama bet kurias įstaigas, kurias ji gali skirti, skatina valstybes nares keistis patirtimi ir informacija apie mokymą, egzaminus bei leidimų išdavimą ir sudaro tam palankesnes sąlygas.

9 straipsnis

Atleidimas nuo egzamino

Valstybė narė gali nuspręsti atleisti nuo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų egzaminų asmenis, kurie pateikia įrodymą, kad jie nepertraukiamai vadovavo krovinių vežimo kelių transportu arba keleivių gabenimo kelių transportu įmonei vienoje ar keliose valstybėse narėse 10 metų laikotarpiu iki 2009 m. gruodžio 4 d.

III SKYRIUS

LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR STEBĖSENA

10 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelias kompetentingas valdžios institucijas, kurios turi užtikrinti teisingą šio reglamento įgyvendinimą. Šios kompetentingos valdžios institucijos turi būti įgaliotos:

a)	nagrinėti įmonių pateiktus prašymus;

b)	suteikti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, taip pat jį sustabdyti arba panaikinti;

c)	pripažinti fizinį asmenį netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai, jam einant transporto vadybininko pareigas;

d)	vykdyti reikiamus tikrinimus, ar įmonės atitinka 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Kompetentingos valdžios institucijos paskelbia visas pagal šį reglamentą nustatytas sąlygas, bet kurias kitas nacionalines nuostatas ir procedūras, kurių turi laikytis suinteresuoti prašymus pateikę asmenys, bei atitinkamus paaiškinimus.

11 straipsnis

Prašymų nagrinėjimas ir registravimas

1.   Transporto įmonei, kuri atitinka 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pateikus prašymą išduodamas leidimas verstis profesine vežimo kelių transportu veikla. Kompetentinga valdžios institucija patikrina, ar prašymą pateikusi įmonė atitinka tame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Kompetentinga valdžios institucija įrašo į 16 straipsnyje nurodytą nacionalinį elektroninį registrą duomenis, susijusius su įmonėmis, kurioms ji išdavė leidimus ir kurie nurodyti 16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose.

3.   Kompetentinga valdžios institucija prašymą leisti verstis profesine veikla turi išnagrinėti kuo greičiau ir šis terminas neturi viršyti 3 mėnesių, skaičiuojamų nuo tos dienos, kai ji gavo visus būtinus dokumentus prašymui įvertinti. Kompetentinga valdžios institucija tinkamai pagrįstais atvejais gali pratęsti šį laikotarpį dar vienam mėnesiui.

4.   Iki 2012 m. gruodžio 31 d. kompetentinga valdžios institucija, vertindama, ar įmonės reputacija yra nepriekaištinga, tikrina, jei iškyla abejonių, ar paskirtasis transporto vadybininkas (-ai) kurioje nors valstybėje narėje prašymo pateikimo laikotarpiu nebuvo pripažintas (-i) netinkamu (-ais) vadovauti įmonės transporto veiklai pagal 14 straipsnį.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. kompetentinga valdžios institucija, vertindama, ar įmonės reputacija yra nepriekaištinga, tikrina, ar paskirtasis transporto vadybininkas ar vadybininkai kurioje nors valstybėje narėje prašymo pateikimo laikotarpiu nebuvo pripažintas (-i) netinkamu (-ais) vadovauti įmonės transporto veiklai pagal 14 straipsnį, patikrindama 16 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos f punkte nurodytus duomenis tiesiogiai ir saugiai prisijungdama prie nacionalinių registrų atitinkamos dalies arba pateikdama prašymą.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas ir susijusios su šioje dalyje nurodytų terminų nukėlimu ne daugiau kaip 3 metams, turi būti patvirtintos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5.   Pasikeitus bet kuriems 2 dalyje nurodytiems duomenims įmonės, turinčios leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, praneša apie juos šį leidimą išdavusiai kompetentingai valdžios institucijai per 28 dienas ar trumpesnį laikotarpį, kurį nustato įsisteigimo valstybė narė.

12 straipsnis

Patikrinimai

1.   Kompetentingos valdžios institucijos stebi, ar įmonės, kurioms buvo suteikti leidimai verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, nuolatos atitinka 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šiuo tikslu valstybės narės atlieka tų įmonių, kurios laikomos keliančiomis didesnį pavojų, tikslinius patikrinimus. Todėl valstybės narės į šią pavojaus klasifikavimo sistemą, kurią jos įdiegė pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti (10) 9 straipsnį, įtraukia visus šio reglamento 6 straipsnyje nurodytus pažeidimus.

2.   Iki 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės turi atlikti patikrinimus, ar įmonės atitinka 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus bent kas penkerius metus.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas ir susijusios su pirmoje pastraipoje nurodyto termino nukėlimu, turi būti patvirtintos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.   Tinkamai pagrįstais atvejais Komisijos prašymu valstybė narė turi atlikti atskirus patikrinimus, kad nustatytų, ar įmonė vis dar atitinka leidimo verstis profesine vežimo kelių transportu veikla išdavimą reglamentuojančias sąlygas. Ji informuoja Komisiją apie tokių patikrinimų rezultatus ir priemones, kurių buvo imtasi, jei buvo nustatyta, kad įmonė nebeatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

13 straipsnis

Leidimų sustabdymo ir panaikinimo tvarka

1.   Jeigu kompetentinga valdžios institucija nustato, kad įmonė gali nebeatitikti vieno iš 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ji apie tai praneša įmonei. Jeigu kompetentinga valdžios institucija nustato, kad vienas ar keli iš šių reikalavimų nebevykdomi, ji gali nustatyti vieną iš toliau nurodytų terminų, per kurį įmonė galėtų ištaisyti padėtį:

a)

ne ilgesnį kaip šešerių mėnesių terminą, kuris gali būti pratęsiamas dar trims mėnesiams transporto vadybininko mirties arba fizinės negalios atveju, naujam transporto vadybininkui įdarbinti siekiant pakeisti nepriekaištingos reputacijos ar profesinės kompetencijos reikalavimų nebeatitinkantį transporto vadybininką;

b)	ne ilgesnį kaip šešerių mėnesių terminą tuo atveju, kai įmonė turi ištaisyti padėtį įrodydama turinti faktinę ir nuolatinę buveinę;

c)	ne ilgesnį kaip šešerių mėnesių terminą, jei nevykdomas finansinės būklės reikalavimas, per kurį turi būti įrodyta, kad tas reikalavimas vėl bus įvykdytas.

2.   Kompetentinga valdžios institucija gali pareikalauti iš įmonės, kurios leidimas buvo sustabdytas ar panaikintas, kad prieš taikant bet kurią reabilitavimo priemonę jos transporto vadybininkai išlaikytų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus egzaminus.

3.   Jeigu kompetentinga valdžios institucija nustato, kad įmonė nebeatitinka vieno ar kelių iš 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ji per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sustabdo arba panaikina leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla.

14 straipsnis

Transporto vadybininko pripažinimas netinkamu eiti pareigas

1.   Jeigu transporto vadybininkas pagal 6 straipsnį praranda nepriekaištingą reputaciją, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta transporto vadybininką netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai.

2.   Jei vadovaujantis atitinkamomis nacionalinės teisės nuostatomis netaikoma reabilitavimo priemonė ir iki jos priėmimo, 8 straipsnio 8 dalyje nurodytas profesinės kompetencijos pažymėjimas, priklausantis netinkamu pripažintam transporto vadybininkui, negalioja nė vienoje valstybėje narėje.

15 straipsnis

Kompetentingų valdžios institucijų sprendimai ir apskundimas

1.   Pagal šį reglamentą valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų priimti nepalankūs sprendimai, įskaitant sprendimus atmesti prašymą, sustabdyti ar panaikinti galiojantį leidimą arba pripažinti transporto vadybininką netinkamu eiti pareigas, turi būti pagrįsti.

Priimant tokius sprendimus atsižvelgiama į turimą informaciją apie įmonės arba transporto vadybininko padarytus pažeidimus, galinčius pakenkti įmonės nepriekaištingai reputacijai, taip pat į visą kitą kompetentingos valdžios institucijos turimą informaciją. Juose nurodomos reabilitavimo priemonės, taikomos leidimo galiojimo sustabdymo arba asmens pripažinimo netinkamu eiti pareigas atvejais.

2.   Valstybės narės imasi veiksmų užtikrinti, kad atitinkamoms įmonėms ir asmenims būtų sudaryta galimybė apskųsti 1 dalyje nurodytus sprendimus bent vienoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstaigoje ar teisme.

IV SKYRIUS

SUPAPRASTINIMAS IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

16 straipsnis

Nacionaliniai elektroniniai registrai

1.   Šio reglamento, ypač jo 11–14 ir 26 straipsnių įgyvendinimo tikslais kiekviena valstybė narė turi nacionalinį elektroninį kelių transporto įmonių, kurioms valstybės narės įgaliota kompetentinga valdžios institucija yra išdavusi leidimus verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, registrą. Šio registro duomenų tvarkymą prižiūri specialiai šiam tikslui paskirta viešosios valdžios institucija. Atitinkamais nacionalinio elektroninio registro duomenimis gali naudotis visos atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos.

Ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. Komisija turi priimti sprendimą dėl minimalių reikalavimų, taikomų duomenims, kurie turi būti įvedami į nacionalinį elektroninį registrą nuo jo įsteigimo siekiant palengvinti registrų sujungimą ateityje. Ji gali rekomenduoti įtraukti ne tik 2 dalyje nurodytus duomenis, bet ir transporto priemonių registracijos numerius.

2.   Nacionaliniuose elektroniniuose registruose turi būti bent šie duomenys:

a)	įmonės pavadinimas ir teisinė forma;

b)	įstaigos buveinės adresas;

c)	transporto vadybininkų, nurodytų kaip atitinkančių nepriekaištingos reputacijos ir profesinės kompetencijos reikalavimus, vardai, pavardės arba tam tikrais atvejais teisinio atstovo vardas, pavardė;

d)	leidimo rūšis, transporto priemonių, kurioms išduotas leidimas skaičius ir atitinkamais atvejais Bendrijos licencijos bei patvirtintų kopijų serijos numeriai;

e)	sunkių pažeidimų, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies b punkte, už kuriuos per paskutinius dvejus metus buvo asmuo buvo nuteistas ar jam taikytos sankcijos, skaičius, kategorija ir rūšis;

f)	visų asmenų, kurie buvo pripažinti netinkamais vadovauti įmonės transporto veiklai tol, kol jie atgaus nepriekaištingą reputaciją pagal 6 straipsnio 3 dalį, vardai, pavardės ir taikytos reabilitavimo priemonės.

e punkto taikymo tikslais valstybės narės gali iki 2015 m. gruodžio 31 d. nuspręsti įtraukti į nacionalinį elektroninį registrą tik IV priede nurodytus sunkiausius pažeidimus.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad pirmos pastraipos e ir f punktuose nurodyti duomenys būtų saugomi atskiruose registruose. Tokiu atveju visos atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos atitinkamais duomenimis gali naudotis pateikdamos prašymą arba tiesiogiai. Prašoma informacija pateikiama per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Duomenys, nurodyti pirmos pastraipos a–d punktuose skelbiami viešai, laikantis atitinkamų asmens duomenų apsaugos nuostatų.

Bet kuriuo atveju pirmos pastraipos e ir f punktuose nurodytais duomenimis kitos nei kompetentingos valdžios institucijos gali naudotis tik tada, jei joms suteikti tinkami įgaliojimai dėl priežiūros ir sankcijų skyrimo kelių transporto sektoriuje, o jų pareigūnai yra prisaikdinti arba yra jiems taikomas oficialus reikalavimas saugoti profesinę paslaptį.

3.   Duomenys apie įmonę, kurios leidimas buvo sustabdytas arba panaikintas, laikomi nacionaliniame elektroniniame registre dvejus metus nuo leidimo galiojimo sustabdymo pabaigos ar panaikinimo, o po to nedelsiant pašalinami.

Duomenys apie bet kurį asmenį, kuris buvo pripažintas netinkamu verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, laikomi nacionaliniame elektroniniame registre tol, kol šis asmuo atgauna nepriekaištingą reputaciją pagal 6 straipsnio 3 dalį. Pritaikius tokias reabilitavimo ar kitas lygiavertį poveikį turinčias priemones, duomenys nedelsiant pašalinami.

Į pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus duomenis turi būti įtraukta informacija apie priežastis, dėl kurių leidimai atitinkamai buvo sustabdyti ar panaikinti arba buvo paskelbta, kad asmuo netinka eiti pareigas, ir atitinkama trukmė.

4.   Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad visi elektroniniame registre esantys duomenys, ypač nurodytieji 2 dalies pirmos pastraipos e ir f punktuose, būtų atnaujinami ir tikslūs.

5.   Nedarant poveikio 1 ir 2 dalių taikymui, valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad nacionaliniai elektroniniai registrai būtų tarpusavyje sujungti ir jais būtų galima naudotis visoje Bendrijoje per nacionalinius ryšių palaikymo punktus, kaip apibrėžta 18 straipsnyje. Galimybė naudotis registrais per nacionalinius ryšių palaikymo punktus turi būti įgyvendinta ir registrai sujungti iki 2012 m. gruodžio 31 d. taip, kad bet kurios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija galėtų susipažinti su bet kurios valstybės narės nacionaliniu elektroniniu registru.

6.   Komisija pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą konsultavimo procedūrą ir pirmą kartą iki 2010 m. gruodžio 31 d. patvirtina bendrąsias taisykles dėl 5 dalies įgyvendinimo, pavyzdžiui, dėl duomenų, kuriais keičiamasi, formato, elektroninio prisijungimo prie kitų valstybių narių nacionalinių elektroninių registrų techninės tvarkos bei šių registrų sąveikos su kitomis atitinkamomis duomenų bazėmis skatinimo. Šiose bendrosiose taisyklėse nustatoma, kuri valdžios institucija atsakinga už prieigą prie duomenų, tolesnį naudojimąsi jais ir jų atnaujinimą po to, kai jais buvo pasinaudota, bei šiuo tikslu šios taisyklės apima duomenų registravimo ir stebėsenos taisykles.

7.   Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, susijusias su 1 ir 5 dalyse nurodytų terminų nukėlimu, turi būti patvirtintos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

17 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Taikydamos Direktyvą 95/46/EB, valstybės narės visų pirma užtikrina, kad:

a)	visi asmenys būtų informuojami, kada su jais susiję duomenys yra užregistruoti arba planuojama juos perduoti trečiosioms šalims. Pateikiamoje informacijoje nurodomas tikslus už duomenų tvarkymą atsakingos valdžios institucijos pavadinimas, tvarkomų duomenų rūšis ir tokio veiksmo priežastys;

b)

visiems asmenims būtų sudaryta galimybė susipažinti su jais susijusiais duomenimis už tokių duomenų tvarkymą atsakingoje valdžios institucijoje. Ta teise turi būti galima naudotis be apribojimų, pagrįstos trukmės laikotarpiais, pernelyg nedelsiant ir nesukeliant pernelyg didelių išlaidų prašymą pateikusiam asmeniui;

c)	visi asmenys, kurių duomenys yra neišsamūs arba netikslūs, turėtų teisę į tai, kad tokie duomenys būtų ištaisyti, ištrinti ar užblokuoti;

d)	visi asmenys turėtų teisę nesutikti dėl pagrįstų ir teisėtų priežasčių, kad jo duomenys būtų tvarkomi. Pagrįstais nesutikimo atvejais tokie duomenys nebegali būti tvarkomi;

e)	įmonės laikytųsi atitinkamų nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos, jei jos taikomos.

18 straipsnis

Valstybių narių administracinis bendradarbiavimas

1.   Valstybės narės paskiria nacionalinį ryšių palaikymo punktą, atsakingą už keitimąsi informacija su kitomis valstybėmis narėmis šio reglamento taikymo tikslais. Valstybės narės iki 2011 m. gruodžio 4 d. Komisijai praneša nacionalinių ryšių palaikymo punktų pavadinimus ir adresus. Komisija parengia visų nacionalinių ryšių palaikymo punktų sąrašą ir jį perduoda valstybėms narėms.

2.   Įgyvendindamos šį reglamentą valstybės narės, keisdamosi informacija, naudojasi pagal 1 dalį paskirtais nacionaliniais ryšių palaikymo punktais.

3.   Valstybės narės informacija apie 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus arba apie transporto vadybininkus, kurie pripažinti netinkamais eiti pareigas, keičiasi laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 13 straipsnio 1 dalyje arba atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos ir terminų. Valstybė narė, gavusi iš kitos valstybės narės pranešimą apie sunkų pažeidimą, dėl kurio asmuo buvo nuteistas arba jam taikyta sankcija, jį užregistruoja nacionaliniame elektroniniame registre.

V SKYRIUS

PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ DOKUMENTŲ TARPUSAVIO PRIPAŽINIMAS

19 straipsnis

Nepriekaištingos reputacijos pažymėjimai ir lygiaverčiai dokumentai

1.   Nedarydama poveikio 11 straipsnio 4 dalies taikymui, įsisteigimo valstybė narė, suteikdama leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, kaip pakankamą nepriekaištingos reputacijos įrodymą priima išrašą iš nuosprendžių registro arba, jeigu jo nėra, kompetentingos teismo ar administracinės institucijos valstybėje narėje, kurioje yra anksčiau gyvenęs transporto vadybininkas ar bet kuris kitas susijęs asmuo, išduotą lygiavertį dokumentą.

2.   Kai valstybė narė nustato savo nacionaliniams subjektams tam tikras nepriekaištingos reputacijos sąlygas, kurių įvykdymo negalima įrodyti 1 dalyje nurodytu dokumentu, kaip pakankamą įrodymą iš kitų valstybių narių nacionalinių subjektų ji priima valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) yra anksčiau gyvenęs transporto vadybininkas ar bet kuris kitas susijęs asmuo, kompetentingos teismo ar administracinės institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad įvykdytos šios sąlygos. Šiame pažymėjime nurodoma konkreti informacija, į kurią atsižvelgiama įsisteigimo valstybėje narėje.

3.   Jei valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje yra anksčiau gyvenęs transporto vadybininkas ar bet kuris kitas susijęs asmuo, neišduoda 1 dalyje nurodyto dokumento ar 2 dalyje nurodyto pažymėjimo, jį galima pakeisti transporto vadybininko ar bet kurio kito susijusio asmens pareiškimu prisiekus arba oficialiu pareiškimu valstybės narės, kurioje yra anksčiau gyvenęs transporto vadybininkas ar bet kuris kitas susijęs asmuo, kompetentingai teismo arba administracinei institucijai arba tam tikrais atvejais notarui, kurie išduoda pažymėjimą, patvirtinantį pareiškimo prisiekus arba oficialaus pareiškimo autentiškumą.

4.   1 dalyje nurodytas dokumentas ar 2 dalyje nurodytas pažymėjimas nepriimamas, jeigu pateikiamas vėliau kaip trys mėnesiai nuo jo išdavimo dienos. Ši sąlyga taip pat taikoma pagal 3 dalį padarytiems pareiškimams.

20 straipsnis

Pažymėjimai dėl finansinės būklės

Kai valstybė narė reikalauja, kad jos piliečiai be 7 straipsnyje nustatytų sąlygų įvykdytų tam tikras papildomas finansinės būklės sąlygas, kaip pakankamą įrodymą iš kitų valstybių narių piliečių ji turi priimti valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) yra anksčiau gyvenęs transporto vadybininkas ar bet kuris kitas susijęs asmuo, kompetentingos valdžios institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad šios sąlygos yra įvykdytos. Tokiame pažymėjime turi būti nurodyta konkreti informacija, į kurią atsižvelgiama naujoje įsisteigimo valstybėje narėje.

21 straipsnis

Profesinės kompetencijos pažymėjimai

1.   Valstybės narės kaip tinkamą profesinės kompetencijos įrodymą pripažįsta III priede nurodyto pažymėjimo modelį atitinkančius pažymėjimus, kuriuos šiuo tikslu išduoda tinkamai įgaliotos valdžios institucijos ar įstaigos.

2.   Laikoma, kad pažymėjimai, išduoti iki 2011 m. gruodžio 4 d. kaip profesinės kompetencijos įrodymai pagal tuo metu galiojančias nuostatas prilygsta pažymėjimui, kuris atitinka III priede pateiktą modelį, ir visose valstybėse narėse pripažįstami kaip įrodantys profesinę kompetenciją. Valstybės narės gali reikalauti, kad asmenys, turintys profesinės kompetencijos pažymėjimus, galiojančius vykdyti tik nacionalines vežimo operacijas, laikytų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus egzaminus ar jų dalis.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Sankcijos

1.   Valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikomas sankcijas, ir imasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės iki 2011 m. gruodžio 4 d. praneša Komisijai apie tas nuostatas bei nedelsdamos informuoja apie vėliau padarytus su jomis susijusius pakeitimus. Valstybės narės užtikrina, kad visos tokios priemonės būtų taikomos nediskriminuojant įmonės dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos.

2.   1 dalyje nurodytos sankcijos apima visų pirma leidimo verstis profesine vežimo kelių transportu veikla sustabdymą, šio leidimo panaikinimą ir pažeidimą padariusių transporto vadybininkų pripažinimą netinkamais eiti pareigas.

23 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Įmonėms, kurios iki 2009 m. gruodžio 4 d. yra gavusios leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, šio reglamento nuostatų turi laikytis ne vėliau kaip nuo 2011 m. gruodžio 4 d.

24 straipsnis

Tarpusavio pagalba

Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir teikia tarpusavio pagalbą šio reglamento taikymo tikslais. Nepažeisdamos asmens duomenų apsaugai taikomų nuostatų, jos keičiasi informacija apie teistumus ir sankcijas už sunkius pažeidimus arba kita svarbia informacija, galinčia turėti pasekmių profesinės vežimo kelių transportu veiklos vykdymui.

25 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (11) 18 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas.

2.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

3.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

26 straipsnis

Ataskaitos

1.   Kas dvejus metus valstybės narės rengia kompetentingų valdžios institucijų veiklos ataskaitą ir teikia ją Komisijai. Šioje ataskaitoje pateikiama:

a)	sektoriaus apžvalga nepriekaištingos reputacijos, finansinės būklės ir profesinės kompetencijos požiūriu;

b)	išduotų, sustabdytų, panaikintų leidimų skaičius (pagal rūšį ir metus), sprendimų dėl netinkamumo verstis profesine veikla skaičius, taip pat priežastys, kuriomis grindžiami tie sprendimai;

c)	kiekvienais metais išduotų profesinės kompetencijos pažymėjimų skaičius;

d)	pagrindiniai statistiniai duomenys, susiję su nacionaliniais elektroniniais registrais ir kompetentingų valdžios institucijų atliekamais jų panaudojimo būdais; ir

e)

keitimosi informacija su kitomis valstybėmis narėmis apžvalga pagal 18 straipsnio 2 dalį, į kurią visų pirma įtraukiamas per metus nustatytų pažeidimų, apie kuriuos pranešta kitoms valstybėms narėms, ir gautų atsakymų skaičius, taip pat prašymų bei atsakymų, per metus gautų pagal 18 straipsnio 3 dalį, skaičius.

2.   Kas dvejus metus Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis, parengia Europos Parlamentui ir Tarybai skirtą profesinės vežimo kelių transportu veiklos vykdymo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma pateikiamas valstybių narių vykdomo keitimosi informacija vertinimas ir nacionalinių elektroninių registrų veikimo bei jų duomenų apžvalga. Ataskaita skelbiama tuo pačiu metu, kaip ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (12) 17 straipsnyje nurodyta ataskaita.

27 straipsnis

Kompetentingų valdžios institucijų sąrašas

Iki 2011 m. gruodžio 4 d. kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia kompetentingų valdžios institucijų, kurias ji paskyrė įgaliotomis suteikti leidimus verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, sąrašą ir egzaminams, nurodytiems 8 straipsnio 1 dalyje, organizuoti bei pažymėjimams išduoti įgaliotų valdžios institucijų ar įstaigų sąrašą. Konsoliduotą šių valdžios institucijų ir įstaigų Bendrijoje sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

28 straipsnis

Pranešimas apie nacionalines priemones

Valstybės narės Komisijai pateikia šio reglamento taikymo srityje priimtų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų tekstus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos, o pirmą kartą iki 2011 m. gruodžio 4 d.

29 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 96/26/EB panaikinama.

30 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. gruodžio 4 d.

---

(1)  OL C 151, 2008 6 17, p. 16.

(2)  OL C 14, 2008 1 19, p. 1.

(3)  2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2009 m. sausio 9 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 62 E, 2009 3 17, p. 1). 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 124, 1996 5 23, p. 1.

(5)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 72.

(6)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 88.

(7)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(8)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(9)  OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

(10)  OL L 102, 2006 4 11, p. 35.

(11)  OL L 370, 1985 12 31, p. 8.

(12)  OL L 102, 2006 4 11, p. 1.

---

---

---

---

---