EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32006L0118

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo

OJ L 372, 27.12.2006, p. 19–31 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Bulgarian: Chapter 15 Volume 018 P. 209 - 221
Special edition in Romanian: Chapter 15 Volume 018 P. 209 - 221
Special edition in Croatian: Chapter 15 Volume 028 P. 41 - 53

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 11/07/2014

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2006/118/oj

27.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 372/19


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/118/EB

2006 m. gruodžio 12 d.

dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3), atsižvelgdami į 2006 m. lapkričio 28 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą,

kadangi:

(1)

Požeminis vanduo yra vertingas gamtinis išteklius, kuris turėtų būti apsaugotas nuo būklės blogėjimo ir cheminės taršos. Tai ypač svarbu ekosistemoms, kurios priklauso nuo požeminio vandens, ir požeminio vandens naudojimui tiekiant vandenį žmonėms vartoti.

(2)

Požeminis vanduo yra lengviausiai pažeidžiamas ir didžiausias gėlojo vandens telkinys Europos Sąjungoje bei visų pirma pagrindinis viešai tiekiamo geriamojo vandens šaltinis daugelyje regionų.

(3)

Požeminis vanduo vandens telkiniuose, kurie naudojami geriamajam vandeniui imti arba kuriuos ketinama naudoti geriamajam vandeniui imti, privalo būti saugomas taip, kad būtų išvengta tokių telkinių vandens kokybės pablogėjimo siekiant sumažinti geriamajam vandeniui gauti reikalingo valymo lygį pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 2 ir 3 dalis (4).

(4)

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (5), iškeltas tikslas pasiekti tokį vandens kokybės lygį, kuris neleistų pasireikšti nepriimtinam poveikiui ir pavojui žmonių sveikatai ir aplinkai.

(5)

Kad būtų apsaugota aplinka ir ypač žmonių sveikata, būtina vengti kenksmingų teršalų žalingos koncentracijos požeminiame vandenyje bei jai užkirsti kelią ar ją mažinti.

(6)

Direktyvoje 2000/60/EB išdėstytos bendrosios nuostatos dėl požeminio vandens apsaugos ir išsaugojimo. Tos direktyvos 17 straipsnyje numatyta, kad turėtų būti patvirtintos požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės priemonės, įskaitant geros požeminio vandens cheminės būklės nustatymo kriterijus ir reikšmingų bei nuolatinių teršalų koncentracijos didėjimo tendencijų ir pradinių tendencijos keitimo taškų apibrėžimo kriterijus.

(7)

Atsižvelgiant į poreikį pasiekti suderintus požeminio vandens apsaugos lygius, turėtų būti nustatyti kokybės standartai ir ribinės vertės bei parengtos metodikos, grindžiamos bendru požiūriu, tam, kad būtų nustatyti požeminio vandens telkinių cheminės būklės įvertinimo kriterijai.

(8)

Nitratų, augalų apsaugos produktų ir biocidų kokybės standartai turėtų būti nustatyti kaip požeminio vandens telkinių cheminės būklės įvertinimo Bendrijos kriterijai ir turėtų būti užtikrintas jų atitikimas atitinkamai 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvai 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (6), 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvai 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (7) ir 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (8).

(9)

Siekiant užtikrinti požeminio vandens apsaugą, kai kuriose vietovėse gali reikėti keisti ūkininkavimo ar miškininkystės metodus, o tai galėtų lemti pajamų praradimą. Bendra žemės ūkio politika numato priemonių, skirtų laikytis Bendrijos standartų, įgyvendinimo finansavimo mechanizmus, visų pirma taikant 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (9). Valstybėms narėms teks atsakomybė pasirinkti savo prioritetus ir projektus požeminio vandens apsaugos priemonių srityje.

(10)

Nuostatos dėl požeminio vandens cheminės būklės netaikomos dideliems natūraliai konkrečiomis hidrogeologinėmis sąlygomis susidarantiems medžiagų arba jonų arba jų rodiklių kiekiams požeminio vandens telkinyje arba su juo susijusiuose paviršinio vandens telkiniuose, kurie neįtraukti į taršos apibrėžimą. Jos taip pat netaikomos laikiniems, erdvėje apribotiems tėkmės krypties ir cheminės sudėties pasikeitimams, kurie nelaikomi intruzija.

(11)

Turėtų būti nustatyti reikšmingų ir nuolatinių teršalų koncentracijos didėjimo tendencijų ir pradinio tendencijos keitimo taško apibrėžimo kriterijai, atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį susijusioms vandens ekosistemoms arba nuo jų priklausomoms sausumos ekosistemoms.

(12)

Kai įmanoma, valstybės narės turėtų naudoti statistinius metodus, jei jie atitinka tarptautinius standartus ir ilgainiui padeda palyginti valstybių narių monitoringo rezultatus.

(13)

Pagal Direktyvos 2000/60/EB 22 straipsnio 2 dalies trečiąją įtrauką nuo 2013 m. gruodžio 22 d. panaikinama 1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos (10). Būtina užtikrinti Direktyva 80/68/EEB teikiamos apsaugos, susijusios su priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam teršalų patekimui į požeminį vandenį ar jį apriboti, tęstinumą.

(14)

Būtina skirti pavojingas medžiagas, kurių patekimui turėtų būti užkirstas kelias, nuo kitų teršalų, kurių patekimas turėtų būti apribotas. Nustatant pavojingas ir nepavojingas medžiagas, kurios kelia esamą ar potencialią taršos grėsmę, turėtų būti naudojamas Direktyvos 2000/60/EB VIII priedas, kuriame išvardyti pagrindiniai teršalai, svarbūs vandens aplinkai.

(15)

Priemonės, skirtos užkirsti ar apriboti teršalų patekimą į požeminio vandens telkinius, kurie naudojami vandeniui žmonėms imti, arba kuriuos ketinama naudoti vandeniui žmonėms imti, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 1 dalyje, turėtų pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio 2 dalį apimti tokias priemones, kurios reikalingos užtikrinti, kad taikant vandens valymo režimą vadovaujantis Bendrijos teisės aktais išvalytas vanduo atitiktų 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (11) reikalavimus. Šios priemonės taip pat gali apimti tokio dydžio, kokį kompetentingos nacionalinės institucijos mano esant reikalingą siekiant apsaugoti geriamojo vandens atsargas, apsaugos zonų nustatymą pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 3 dalį. Tokios apsaugos zonos gali apimti visą valstybės narės teritoriją.

(16)

Siekdamos užtikrinti nuoseklią požeminio vandens apsaugą, valstybės narės, kurių teritorijoje yra bendri požeminio vandens telkiniai, turėtų koordinuoti savo veiklą vykdant monitoringą, nustatant ribines vertes ir nustatant svarbias pavojingas medžiagas.

(17)

Patikimi ir palyginami požeminio vandens monitoringo metodai yra svarbi priemonė vertinant požeminio vandens kokybę ir pasirenkant tinkamiausias priemones. Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnyje numatyta priimti standartizuotus vandens būklės analizės ir monitoringo metodus bei prireikus įgyvendinimo gaires, įskaitant monitoringą.

(18)

Valstybėms narėms turėtų būti leista tam tikromis aplinkybėmis taikyti priemonių, užkertančių kelią teršalų patekimui į požeminį vandenį arba jį ribojančių, išimtis. Visos išimtys turėtų būti grindžiamos skaidriais kriterijais ir išsamiai nurodomos upių baseinų valdymo planuose.

(19)

Reikėtų ištirti skirtingų požeminio vandens ribinių verčių, kurias turi nustatyti valstybės narės, poveikį aplinkos apsaugos lygiui ir vidaus rinkos funkcionavimui.

(20)

Siekiant užtikrinti geresnę požeminio vandens ekosistemų kokybę ir apsaugos standartus, turėtų būti atliekami tyrimai. Jei būtina, į gautus rezultatus turėtų būti atsižvelgta įgyvendinant arba peržiūrint šią direktyvą. Tokius mokslinius tyrimus bei žinių, patirties ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą reikia skatinti ir finansuoti.

(21)

Būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, apimančias laikotarpį nuo šios direktyvos įgyvendinimo dienos iki Direktyvos 80/68/EEB panaikinimo dienos.

(22)

Direktyvoje 2000/60/EB nustatomas reikalavimas taikyti kontrolės priemones, įskaitant reikalavimą gauti išankstinį leidimą dirbtiniam požeminio vandens telkinių papildymui ar padidinimui, jei šaltinio panaudojimas nestato į pavojų tam šaltiniui ar papildytam arba padidintam požeminio vandens telkiniui nustatytų aplinkos apsaugos tikslų.

(23)

Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 2 dalyje ir VI priedo B dalyje dėl priemonių programos pateikiamas neišsamus papildomų priemonių, kurias valstybės narės gali taikyti kaip savo priemonių programos dalį, sąrašas, apimantis inter alia:

teisėkūros priemones,

administracines priemones, ir

derybomis pasiektus aplinkos apsaugos susitarimus.

(24)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12).

(25)

Visų pirma reikia taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu tvirtinant bendro pobūdžio priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

1.   Šia direktyva nustatomos konkrečios požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės priemonės, kaip numatyta Direktyvos 2000/60/EB 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šios priemonės visų pirma yra:

a)

geros požeminio vandens cheminės būklės vertinimo kriterijai, ir

b)

reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymo ir jų mažinimo bei pradinių tendencijų mažinimo taškų apibrėžimo kriterijai.

2.   Šia direktyva taip pat papildomos teršalų patekimo į požeminį vandenį prevencijos ir ribojimo nuostatos, jau nustatytos Direktyvoje 2000/60/EB, ir siekiama užkirsti kelią visų požeminio vandens telkinių būklės blogėjimui.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje, greta Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnyje nustatytų sąvokų apibrėžimų, vartojamos tokios sąvokos:

1)

„požeminio vandens kokybės standartas“ – aplinkos kokybės standartas, išreikštas konkretaus teršalo, teršalų grupės arba taršos rodiklio koncentracija požeminiame vandenyje, kuri siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką neturėtų būti viršijama;

2)

„ribinė vertė“ – valstybių narių pagal 3 straipsnį nustatytas požeminio vandens kokybės standartas;

3)

„reikšminga ir nuolatinė didėjimo tendencija“ – statistiškai ir aplinkosaugos požiūriu reikšmingas teršalo, teršalų grupės ar taršos rodiklio koncentracijos padidėjimas požeminiame vandenyje, kurio tendencija, kaip nustatyta, turi būti mažinama pagal 5 straipsnį;

4)

„teršalų patekimas į požeminį vandenį“ – tai žmogaus veiklos sukeliamas tiesioginis ar netiesioginis teršalų patekimas į požeminį vandenį;

5)

„foninė koncentracija“ – tai medžiagos koncentracija arba rodiklio vertė požeminio vandens telkinyje, atitinkanti šios medžiagos koncentraciją nepakitusiame ar dėl žmogaus veiklos nereikšmingai pakitusiame vandens telkinyje, palyginti su išorinių veiksnių nepaveiktu vandens telkiniu;

6)

„pradinė koncentracija“ – vidutinė vertė, išmatuota bent jau 2007 m. ir 2008 m. pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį vykdant monitoringo programas arba, medžiagas aptikus vėliau, išmatuota per pirmą atskaitos laikotarpio, apie kurį turima monitoringo duomenų, dalį.

3 straipsnis

Požeminio vandens cheminės būklės vertinimo kriterijai

1.   Vertindamos požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės cheminę būklę pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.3 skirsnį, valstybės narės naudoja šiuos kriterijus:

a)

I priede nurodytus požeminio vandens kokybės standartus;

b)

ribines vertes, kurias II priedo A dalyje nustatyta tvarka turi nustatyti valstybės narės teršalams, teršalų grupėms ir taršos rodikliams, kurie valstybės narės teritorijoje buvo įvertinti kaip padedantys požeminio vandens telkinį ar požeminio vandens telkinių grupę priskirti rizikos grupei, atsižvelgiant bent į II priedo B dalyje pateiktą sąrašą.

Požeminio vandens ribinės vertės, taikomos nustatant gerą cheminę būklę, grindžiamos požeminio vandens telkinio apsauga pagal II priedo A dalies 1, 2 ir 3 punktus, visų pirma atkreipiant dėmesį į jo poveikį susijusiems paviršiniams vandenims ir tiesiogiai nuo jo priklausomoms sausumos ekosistemoms bei šlapžemėms ir sąveiką su jais, ir jose inter alia atsižvelgiama į žmogaus toksikologines ir ekotoksikologines žinias.

2.   Ribines vertes galima nustatyti nacionaliniu, tarptautinės upės baseino rajono ar upės baseino rajono dalies, esančios valstybės narės teritorijoje, lygmeniu arba požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės lygmeniu.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad nustatant ribines vertes požeminio vandens telkiniams, esantiems dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose, ir požeminio vandens telkiniams, kuriuose esantis požeminis vanduo kerta valstybės sieną, atitinkamos valstybės narės koordinuotų veiklą tarpusavyje pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 4 dalį.

4.   Kai požeminio vandens telkinys ar požeminio vandens telkinių grupė yra ne tik Bendrijos teritorijoje, atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) siekia ribines vertes nustatyti koordinuodamos veiklą su valstybe (-ėmis), nesančia (-iomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 5 dalį.

5.   Ribines vertes pagal 1 dalies b punktą valstybės narės pirmą kartą nustato ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 22 d.

Visos nustatytos ribinės vertės skelbiamos upės baseino valdymo planuose, kurie turi būti pateikiami pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį, įskaitant šios direktyvos II priedo C dalyje nustatytos informacijos santrauką.

6.   Vėliau valstybės narės iš dalies keičia ribinių verčių sąrašą, kai nauja informacija apie teršalus, teršalų grupes ar taršos rodiklius nurodo, kad ribinė vertė turėtų būti nustatyta papildomai medžiagai ar kad esama ribinė vertė turėtų būti pakeista arba kad anksčiau iš sąrašo išbraukta ribinė vertė vėl turėtų būti įtraukta, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.

Ribinės vertės gali būti išbrauktos iš sąrašo, kai atitinkami teršalai, teršalų grupė ar taršos rodikliai nebekelia pavojaus požeminio vandens telkiniui.

Apie tokius ribinių verčių sąrašo pakeitimus pranešama periodiškai peržiūrint upės baseino valdymo planus.

7.   Iki 2009 m. gruodžio 22 d. Komisija, remdamasi pagal 5 dalį valstybių narių pateikta informacija, paskelbia pranešimą.

4 straipsnis

Požeminio vandens cheminės būklės vertinimo procedūra

1.   Požeminio vandens telkinio cheminę būklę valstybės narės vertina pagal 2 dalyje apibūdintą procedūrą. Vykdydamos šią procedūrą valstybės narės tam tikrais atvejais gali požeminio vandens telkinius sujungti į grupę pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedą.

2.   Požeminio vandens telkinys ar požeminio vandens telkinių grupė yra laikoma geros cheminės būklės tuomet, kai:

a)

atitinkamas monitoringas įrodo, jog sąlygos, išdėstytos Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.3.2 lentelėje, yra tenkinamos; arba

b)

I priede išvardytų požeminio vandens kokybės standartų vertės ir pagal 3 straipsnį bei II priedą nustatytos atitinkamos ribinės vertės neviršijamos nei vienoje to požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės monitoringo taške; arba

c)

požeminio vandens kokybės standarto vertė ar ribinė vertė viršijama viename ar keliuose monitoringo taškuose, bet atitinkamas tyrimas pagal III priedą patvirtina, kad:

i)

remiantis III priedo 3 punkte nurodytu įvertinimu laikoma, kad požeminio vandens kokybės standartus ar ribines vertes viršijanti teršalų koncentracija nekelia didelio pavojaus aplinkai, tam tikrais atvejais atsižvelgiant į poveikį patiriančio požeminio vandens telkinio dydį;

ii)

pagal šios direktyvos III priedo 4 punktą laikomasi kitų Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.3.2 lentelėje nustatytų geros požeminio vandens cheminės būklės sąlygų;

iii)

požeminio vandens telkinių, nurodytų pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 1 dalį, atveju, remiantis šios direktyvos III priedo 4 punktu, laikomasi Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų;

iv)

tarša labai nesumažino galimybės požeminio vandens telkinį ar kurį nors telkinių grupės telkinį panaudoti žmonių reikmėms.

3.   Pasirinktos požeminio vandens monitoringo vietos turi atitikti Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4 punkto reikalavimus, ir turi būti suprojektuotos taip, kad per jas būtų galima nuosekliai ir išsamiai apžvelgti požeminio vandens cheminę būklę ir kad jos pateiktų reprezentatyvius monitoringo duomenis.

4.   Valstybės narės požeminio vandens cheminės būklės įvertinimo santrauką skelbia upės baseino valdymo planuose pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį.

Šioje upės baseino rajono ar tarptautinės upės baseino rajono dalies, esančios valstybės narės teritorijoje, lygmeniu parengtoje santraukoje taip pat pateikiamas paaiškinimas, kaip galutiniame įvertinime buvo atsižvelgta į atskiruose monitoringo taškuose viršytus požeminio vandens kokybės standartus ar ribines vertes.

5.   Jeigu pagal 2 dalies c punktą požeminio vandens telkinys yra priskiriamas geros cheminės būklės telkiniams, valstybės narės imasi priemonių pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnį, kurios gali būti būtinos siekiant apsaugoti vandens ekosistemas, sausumos ekosistemas ir užtikrinti požeminio vandens naudojimą žmonių reikmėms, susijusius su ta požeminio vandens telkinio dalimi, kurios monitoringo taške ar taškuose buvo viršyta požeminio vandens kokybės standarto vertė ar ribinė vertė.

5 straipsnis

Reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymas ir pradinių tendencijos mažinimo taškų apibrėžimas

1.   Valstybės narės nustato reikšmingą ir nuolatinę teršalų, teršalų grupės ir taršos rodiklių koncentracijos didėjimo tendenciją požeminio vandens telkiniuose ar požeminio vandens telkinių grupėse, kurie, kaip nustatyta, priskirti rizikos grupei, bei apibrėžia pradinį šios tendencijos mažinimo tašką pagal IV priedą.

2.   Siekiant palaipsniui sumažinti požeminio vandens taršą ir užkirsti kelią jo būklės blogėjimui, valstybės narės, vykdydamos Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnyje nurodytą priemonių programą ir vadovaudamosi IV priedo B dalimi mažina tendencijas, keliančias didelį žalos vandenų ekosistemų ar sausumos ekosistemų kokybei, žmonių sveikatai arba realiam ar potencialiam teisėtam vandenų aplinkos naudojimui, pavojų.

3.   Valstybės narės pagal IV priedo B dalies 1 punktą dalį nustato pradinį tendencijų mažinimo tašką, apibūdinamą kaip I priede nustatytų požeminio vandens telkinių kokybės standartų ir pagal 3 straipsnį nustatytų ribinių verčių lygio procentinę dalį, remiantis nustatyta tendencija ir su ja susijusiu pavojumi aplinkai.

4.   Upės baseino valdymo planuose, kurie turi būti pateikti pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį, valstybės narės apibendrina šią informaciją:

a)

kaip tendencijos įvertinimas atskirose požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės monitoringo taškuose prisidėjo pagal tos direktyvos V priedo 2.5 skirsnį nustatant, kad tuose telkiniuose pastebima reikšminga ir nuolatinė tam tikro teršalo koncentracijos didėjimo tendencija arba kad juose toji tendencija mažėja; ir

b)

pagal 3 dalį apibrėžtų pradinių taškų nustatymo priežastis.

5.   Kai reikia įvertinti esamų taršos zonų požeminio vandens telkiniuose, visų pirma dėl sutelktųjų šaltinių ir užterštos žemės atsirandančių taršos zonų, poveikį, dėl kurio gali būti sunku pasiekti Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje nustatytus tikslus, valstybės narės vykdo papildomą nustatytų teršalų tendencijos įvertinimą, kad patikrintų, ar taršos iš užterštų vietų zonos nedidėja, nepablogina požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės cheminės būklės bei nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Šių įvertinimų rezultatai apibendrinami upės baseino valdymo planuose, kurie turi būti pateikti pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį.

6 straipsnis

Teršalų patekimo į požeminį vandenį prevencijos ar ribojimo priemonės

1.   Siekdamos Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies b punkte i papunktyje nurodyto tikslo – teršalų patekimo į požeminį vandenį prevencijos ar ribojimo, valstybės narės užtikrina, kad pagal tos direktyvos 11 straipsnį nustatyta priemonių programa apimtų:

a)

visas priemones, kurios būtinos siekiant užkirsti kelią pavojingoms medžiagoms patekti į požeminį vandenį, nepažeidžiant 2 ir 3 dalies. Nustatydamos tokias medžiagas, valstybės narės ypač atsižvelgia į Direktyvos 2000/60/EB VIII priedo 1–6 punktuose nurodytoms teršalų šeimoms ar grupėms priklausančias pavojingas medžiagas, taip pat į to priedo 7–9 punktuose nurodytoms teršalų šeimoms ar grupėms priklausančias medžiagas, kai jos laikomos pavojingomis;

b)

dėl Direktyvos 2000/60/EB VIII priede išvardytų teršalų, kurie nelaikomi pavojingais, ir tame priede neišvardytų kitų nepavojingų teršalų, kurie, valstybių narių nuomone, šiuo metu kelia ar ateityje gali kelti taršos pavojų, – visas priemones, būtinas ribojant patekimą į požeminį vandenį taip, kad būtų užtikrinta, jog dėl tokio patekimo nepablogės jo būklė ar neatsiras reikšmingos ir nuolatinės teršalų koncentracijos požeminiame vandenyje didėjimo tendencijos. Šiose priemonėse atsižvelgiama bent jau į nustatytą geriausią praktiką, įskaitant geriausią aplinkos apsaugos praktiką ir geriausius prieinamus metodus, nurodytus atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose.

Nustatant priemones pagal pirmiau minėtus a arba b punktus, valstybės narės gali pradiniame etape nustatyti aplinkybes, kuriomis Direktyvos 2000/60/EB VIII priede išvardyti teršalai, ypač to priedo 7 punkte nurodyti pagrindiniai metalai ir jų junginiai turi būti laikomi pavojingais arba nepavojingais.

2.   Kiek tik įmanoma techniniu požiūriu, atsižvelgiama į poveikį požeminio vandens cheminei būklei darantį teršalų patekimą iš pasklidusių taršos šaltinių.

3.   Nepažeidžiant kituose Bendrijos teisės aktuose nustatytų griežtesnių reikalavimų, valstybės narės gali netaikyti priemonių, kurių reikalaujama pagal 1 dalį, kai teršalai patenka:

a)

dėl tiesioginio teršalų išleidimo, kuriam suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies j punktą;

b)

kompetentingų institucijų nuomone yra tokio nedidelio kiekio ir koncentracijos, kad yra atmetama bet kokia požeminio vandens, į kurį teršalai išleidžiami, esamo arba būsimo kokybės pablogėjimo pavojaus galimybė;

c)

dėl nelaimingo atsitikimo ar išskirtinių gamtinės kilmės aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, išvengti ar sušvelninti;

d)

dėl dirbtinio požeminio vandens telkinių papildymo ar padidinimo, kuriam suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies f punktą;

e)

kompetentingų institucijų manymu, nebuvo techniškai įmanoma tam užkirsti kelią ar to apriboti, nenaudojant:

i)

priemonių, padidinančių pavojų žmonių sveikatai ar aplinkos kokybei apskritai; arba

ii)

neproporcingai brangių priemonių, skirtų iš užteršto žemės paviršiaus ar podirvio pašalinti teršalų kiekį ar kitaip kontroliuoti prasisunkimą į užterštą žemės paviršių ar podirvį; arba

f)

dėl veiklos paviršiniame vandenyje, kuria be kita ko siekiama sumažinti potvynių ir sausrų sukeltus padarinius bei valdyti vandenis bei vandens kelius, įskaitant veiklą tarptautiniu lygmeniu. Tokia veikla, įskaitant nuosėdų paviršiniame vandenyje išvalymą, išsiurbimą, perkėlimą ir nusodinimą, vykdoma vadovaujantis tuo tikslu valstybių narių nustatytomis bendrosiomis privalomomis taisyklėmis bei atitinkamais atvejais remiantis tomis taisyklėmis išduotais leidimais ir licencijomis, jeigu toks teršalų patekimas netrukdo siekti aplinkos apsaugos tikslų, nustatytų atitinkamiems vandens telkiniams pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies b punktą.

Išimtys pagal a–f punktus gali būti taikomos tik tada, kai valstybių narių kompetentingos institucijos yra nustačiusios, kad vykdomas atitinkamų požeminio vandens telkinių veiksmingas monitoringas pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4.2 punktą arba kitas atitinkamas monitoringas.

4.   Valstybių narių kompetentingos institucijos turi 3 dalyje nurodytų išimčių sąrašą, kad galėtų, Komisijai paprašius, jai apie jas pranešti.

7 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

2009 m. sausio 16 d. – 2013 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu vykdant naują leidimo suteikimo procedūrą pagal Direktyvos 80/68/EEB 4 ir 5 straipsnius, atsižvelgiama į šios direktyvos 3, 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

8 straipsnis

Techninės adaptacijos

1.   II priedo A bei C dalys ir III bei IV priedai gali būti iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į mokslinę ir techninę pažangą taikant 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu ir atsižvelgiant į Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnio 7 dalyje numatytą upės baseino valdymo plano patikslinimo ir atnaujinimo laikotarpį.

2.   Siekiant įrašyti naujus teršalus ar rodiklius, II priedo B dalis gali būti iš dalies keičiama taikant 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

9 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

10 straipsnis

Peržiūra

Nepažeisdama 8 straipsnio Komisija peržiūri šios direktyvos I ir II priedus iki 2013 m. sausio 16 d., o vėliau – kas šešerius metus. Remdamasi peržiūros rezultatais prireikus ji pateikia pasiūlymus dėl I ir(arba) II priedų pakeitimo Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka. Atlikdama peržiūrą ir rengdama pasiūlymą Komisija atsižvelgia į visą svarbią informaciją, kuri gali apimti pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį įgyvendinamų monitoringo programų, Bendrijos mokslinių tyrimų programų rezultatus ir (arba) Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinio komiteto, valstybių narių, Europos Parlamento, Europos aplinkos agentūros, Europos verslo organizacijų ir Europos aplinkosaugos organizacijų rekomendacijas.

11 straipsnis

Vertinimas

Direktyvos 2000/60/EB 18 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje dėl požeminio vandens Komisija pateikia šios direktyvos veikimo įvertinimą atsižvelgdama į kitus atitinkamus aplinkosaugos teisės aktus, įskaitant šios direktyvos ir jų suderinamumą.

12 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2009 m. sausio 16 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2006 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORREL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. PEKKARINEN


(1)  OL C 112, 2004 4 30, p. 40.

(2)  OL C 109, 2004 4 30, p. 29.

(3)  2005 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 45 E, 2006 2 23, p. 15), 2006 m. sausio 23 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 126 E, 2006 5 30, p. 1) ir 2006 m. birželio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

(5)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(6)  OL L 375, 1991 12 31, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(7)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/85/EB (OL L 293, 2006 10 24, p. 3).

(8)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/50/EB (OL L 142, 2006 5 30, p. 6).

(9)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1463/2006 (OL L 277, 2006 10 9, p. 1).

(10)  OL L 20, 1980 1 26, p. 43. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48).

(11)  OL L 330, 1998 12 5, p. 32. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(12)  OL C 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).


I PRIEDAS

POŽEMINIO VANDENS KOKYBĖS STANDARTAI

1.

Pagal 4 straipsnį atliekant požeminio vandens cheminės būklės įvertinimą, toliau pateikiami požeminio vandens kokybės standartai yra Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.3.2 lentelėje nurodyti ir pagal tos direktyvos 17 straipsnį nustatyti kokybės standartai.

Teršalas

Kokybės standartai

Nitratai

50 mg/l

Veikliosios medžiagos pesticiduose, įskaitant jų reikšminguosius metabolitus, skilimo ir reakcijos produktai (1)

0,1 μg/l

0,5 μg/l (bendra) (2)

2.

Pesticidų kokybės standartų taikymo šioje direktyvoje nustatyta tvarka rezultatai nepažeidžia rezultatų, gautų taikant rizikos įvertinimo procedūras, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 91/414/EEB arba Direktyvą 98/8/EB.

3.

Jeigu manoma, kad konkrečiam požeminio vandens telkiniui taikant požeminio vandens kokybės standartus, nebus pasiekta aplinkos apsaugos tikslų dėl su juo susijusių paviršinio vandens telkinių, išdėstytų Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje arba gerokai pablogės ekologinė ar cheminė tokių telkinių kokybė, arba bus pastebima bet kokia didesnė žala tiesiogiai nuo požeminio vandens telkinio priklausomai sausumos ekosistemai, pagal šios direktyvos 3 straipsnį ir II priedą nustatomos griežtesnės ribinės vertės. Šiai ribinei vertei būtinos programos ir priemonės taip pat taikomos veiklai, patenkančiai į Direktyvos 91/676/EEB taikymo sritį.


(1)  Pesticidais vadinami augalų apsaugos produktai ir biocidiniai produktai, apibrėžti atitinkamai Direktyvos 91/414/EEB 2 straipsnyje ir Direktyvos 98/8/EB 2 straipsnyje.

(2)  Žodžiu „bendra“ apibrėžiama visų monitoringo metu nustatytų ir išmatuotų atskirų pesticidų, įskaitant atitinkamus jų metabolitus, skilimo ir reakcijos produktus, suma.


II PRIEDAS

POŽEMINIO VANDENS TERŠALŲ IR TARŠOS RODIKLIŲ RIBINĖS VERTĖS

A Dalis

Ribinių verčių nustatymo, kurį Pagal 3 straipsnį atlieka valstybės narės, Gairės

Valstybės narės nustato ribines vertes visoms teršiančioms medžiagoms ir taršos rodikliams, kurie, atlikus charakteristikų analizę vadovaujantis Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsniu, apibūdina požeminio vandens telkinius ar požeminio vandens telkinių grupes kaip priskirtinus rizikos grupei, jog jose bus nepasiekta gera požeminio vandens cheminė būklė.

Ribinės vertės nustatomos taip, kad tipiniame monitoringo taške gautiems monitoringo rezultatams viršijus ribines vertes būtų aišku, jog yra pavojus, kad nesilaikoma 4 straipsnio 2 dalies c punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nurodytos vienos ar daugiau geros požeminio vandens cheminės būklės sąlygų.

Nustatydama ribines vertes valstybė narė atsižvelgia į šias gaires:

1)

Ribinių verčių nustatymas turėtų būti grindžiamas atsižvelgiant į:

a)

požeminio vandens ir su juo susijusių vandens ekosistemų bei nuo jo priklausomų sausumos ekosistemų tarpusavio sąveikos mastą;

b)

kliūtis realiam ar potencialiam teisėtam požeminio vandens naudojimui ar jo funkcijoms;

c)

visus teršalus, apibūdinančius požeminio vandens telkinio priskyrimą rizikos grupei, atsižvelgiant į B dalyje nustatytus minimalius sąrašus;

d)

hidrogeologines charakteristikas, įskaitant informaciją apie foninę koncentraciją ir vandens balansą.

2)

Nustatant ribines vertes taip pat turėtų būti atsižvelgiama į teršalų kilmę, į jų galimą natūralų susidarymą, jų toksikologiją ir sklaidos tendenciją, jų patvarumą ir jų bioakumuliacinį potencialą.

3)

Kai dėl natūralių hidrogeologinių priežasčių padidėja medžiagų ar jonų arba jų rodiklių foninė koncentracija, į šią koncentraciją atitinkamame požeminio vandens telkinyje atsižvelgiama nustatant ribines vertes.

4)

Nustatant ribines vertes turėtų būti remiamasi surinktų duomenų kontrolės mechanizmu, grindžiamu duomenų kokybės įvertinimu, analitiniais svarstymais ir fonine koncentracija, nustatoma medžiagoms, kurios gali atsirasti tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos.

B Dalis

Teršalų ir jų rodiklių, į kuriuos turi atsižvelgti valstybės narės, pagal 3 straipsnį nustatydamos ribines vertes, minimalūs sąrašai

1.

Medžiagos ar jonai, arba rodikliai, kurie gali susidaryti tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos

 

Arsenas

 

Kadmis

 

Švinas

 

Gyvsidabris

 

Amonis

 

Chloridas

 

Sulfatas

2.

Žmogaus sukurtos sintetinės medžiagos

 

Trichloretilenas

 

Tetrachloretilenas

3.

Parametrai, nurodantys druskingo ar kitokio vandens intruziją (1)

 

Savitasis elektros laidis

C Dalis

Informacija, kurią valstybės narės turi pateikti apie teršalus ir jų rodiklius, kurių ribinės vertės buvo nustatytos

Upės baseino valdymo plane, pateiktame pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį, valstybės narės apibendrina, kaip buvo laikomasi šio priedo A dalyje nurodytos tvarkos.

Pirmiausia valstybės narės, kai tai įmanoma, pateikia:

a)

informaciją apie tai, kiek yra požeminio vandens telkinių arba telkinių grupių, apibūdintų kaip priskirtinų rizikos grupei, ir apie teršalus bei taršos rodiklius, kurie lėmė jų priskyrimą rizikos grupei, įskaitant nustatytas koncentracijas (vertes);

b)

informaciją apie visus požeminio vandens telkinius, priskirtus rizikos grupei, ypač apie jų dydį, požeminių vandens telkinių ir su jais susijusių paviršinio vandens telkinių bei nuo jų tiesiogiai priklausomų sausumos ekosistemų santykį, o natūraliai susidarančių medžiagų atveju – požeminio vandens telkinių foninę koncentraciją;

c)

ribines vertes, taikomas nacionaliniu lygmeniu, upės baseino rajono ar tarptautinės upės baseino rajono dalies, esančios valstybės narės teritorijoje, lygmeniu arba požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės lygmeniu;

d)

santykį tarp ribinių verčių ir

i)

natūraliai susidarančių medžiagų atveju, – nustatytos foninės koncentracijos,

ii)

aplinkos apsaugos kokybės tikslų bei kitų vandens apsaugos standartų, egzistuojančių nacionaliniu, Bendrijos arba tarptautiniu lygmeniu, ir

iii)

atitinkamos informacijos apie teršalų toksikologiją, ekotoksikologiją, patvarumą, bioakumuliacinį potencialą ir sklaidos tendenciją.


(1)  Dėl žmogaus veiklos atsirandančioms druskingo vandens koncentracijoms, valstybės narės gali nuspręsti taikyti arba sulfato ir chlorido, arba savitojo laidžio ribines vertes.


III PRIEDAS

POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

1.

Įvertinimo tvarka požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės cheminei būklei nustatyti taikoma visiems požeminio vandens telkiniams ar požeminio vandens telkinių grupėms, priskirtoms rizikos grupei, ir teršalams, kurie padeda tuo aspektu apibūdinti požeminio vandens telkinį ar telkinių grupę.

2.

Pradėdamos 4 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytus tyrimus, valstybės narės atsižvelgia į:

a)

informaciją, surinktą kaip charakteristikų analizės, atliekamos vadovaujantis Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsniu ir jos II priedo 2.1, 2.2 ir 2.3 skirsniais, dalį;

b)

požeminio vandens monitoringo tinklo rezultatus, gautus laikantis Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4 skirsnio; ir

c)

kitą atitinkamą informaciją, įskaitant metinio aritmetinio atitinkamų teršalų koncentracijos vidurkio monitoringo taške palyginimą su I priede nustatytais požeminio vandens kokybės standartais ir valstybių narių pagal 3 straipsnį bei II priedą nustatytomis ribinėmis vertėmis.3. Tirdamos, ar yra laikomasi 4 straipsnio 2 dalies c punkto i ir iv papunkčiuose nurodytų geros požeminio vandens cheminės būklės sąlygų, valstybės narės prireikus ir jei būtina, remdamosi atitinkamai sukauptais monitoringo rezultatais, pasitelkusios, jei būtina, požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės konceptualiu modeliu pagrįstais koncentracijos įvertinimais, įvertina požeminio vandens telkinio, kuriame metinis aritmetinis tam tikro teršalo koncentracijos vidurkis yra aukštesnis už požeminio vandens kokybės standartą ar už ribinę vertę, apimtį.

3.

Tirdamos, ar yra laikomasi 4 straipsnio 2 dalies c punkto i ir iv papunkčiuose nurodytų geros požeminio vandens cheminės būklės sąlygų, valstybės narės prireikus ir jei būtina, remdamosi atitinkamai sukauptais monitoringo rezultatais, pasitelkusios, jei būtina, požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės konceptualiu modeliu pagrįstais koncentracijos įvertinimais, įvertina požeminio vandens telkinio, kuriame metinis aritmetinis tam tikro teršalo koncentracijos vidurkis yra aukštesnis už požeminio vandens kokybės standartą ar už ribinę vertę, apimtį.

4.

Tirdamos, ar yra laikomasi 4 straipsnio 2 dalies c punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytų geros požeminio vandens cheminės būklės sąlygų, valstybės narės prireikus ir jei būtina, remdamosi atitinkamais monitoringo rezultatais ir tinkamu požeminio vandens telkinio konceptualiu modeliu, įvertina:

a)

teršalų poveikį požeminio vandens telkiniui;

b)

teršalų, patenkančių ar galinčių patekti iš požeminio vandens telkinio į su juo susijusius paviršinius vandenis ar nuo jo tiesiogiai priklausomas sausumos ekosistemas, kiekį ir koncentraciją;

c)

teršalų, patenkančių į susijusius paviršinius vandenis ar tiesiogiai priklausomas sausumos ekosistemas, kiekio ir koncentracijos tikėtiną poveikį; d) druskingo ar kitokio vandens intruziją į požeminio vandens telkinį; ir

d)

druskingo ar kitokio vandens intruziją į požeminio vandens telkinį; ir

e)

dėl teršalų požeminio vandens telkinyje kylantį pavojų vandens, išgaunamo arba ketinamo išgauti iš požeminio vandens telkinio ir skirto žmonės vartoti, kokybei.

5.

Valstybės narės požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės požeminio vandens cheminę būklę pristato žemėlapiuose pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4.5 ir 2.5 skirsnius. Be to, valstybės narės šiuose žemėlapiuose nurodo, jei būtina ir galima, visus monitoringo taškus, kuriuose yra viršyti požeminio vandens kokybės standartai ir (arba) ribinės vertės.


IV PRIEDAS

REIKŠMINGŲ IR NUOLATINIŲ DIDĖJIMO TENDENCIJŲ NUSTATYMAS IR MAŽINIMAS

A dalis

Reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymas

Valstybės narės nustato reikšmingas ir nuolatines didėjimo tendencijas visuose požeminio vandens telkiniuose ar požeminio vandens telkinių grupėse, kurios priskirtos rizikos grupei pagal Direktyvos 2000/60/EB II priedą, atsižvelgiant į tokius reikalavimus:

1)

pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4 skirsnį monitoringo programa sudaroma taip, kad būtų galima nustatyti reikšmingas ir nuolatines teršalų, nustatytų pagal šios direktyvos 3 straipsnį, koncentracijų tendencijas;

2)

reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymo tvarka grindžiama tokiais elementais:

a)

parenkamas toks monitoringo dažnumas ir monitoringo taškai, kad jų pakaktų:

i)

teikti informaciją, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad tokias stiprėjančias tendencijas galima būtų su deramu pasitikėjimu ir tikslumu atskirti nuo natūralių nukrypimų;

ii)

nustatyti tokias didėjimo tendencijas taip, kad liktų pakankamai laiko įgyvendinti priemones siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams arba bent kiek įmanoma juos sušvelninti. Pirmą kartą toks nustatymas turi būti atliktas 2009 m., jei įmanoma, atsižvelgus į esamus duomenis, pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje nurodytą pirmąjį upės baseino valdymo planą rengiant pranešimą apie tendencijos nustatymą, ir po to bent kas šešerius metus;

iii)

atsižvelgti į požeminio vandens telkinio laikinas fizines ir chemines charakteristikas, įskaitant požeminio vandens nuotėkio sąlygas, pasipildymo normas ir prasisunkimo per dirvožemį ar podirvį laiką.

b)

naudojami monitoringo ir analizės metodai, atitinkantys tarptautinius kokybės kontrolės principus, įskaitant, jei reikia, CEN ar nacionalinius standartizuotus metodus, siekiant užtikrinti, kad būtų teikiami lygiavertės mokslinės kokybės ir palyginami duomenys;

c)

įvertinimas grindžiamas statistiniu metodu, tokiu kaip regresijos analizė, analizuojant tendencijas atskiruose monitoringo taškuose tam tikrais laiko tarpais; d) siekiant išvengti paklaidų nustatant tendencijas, visiems žemiau kiekybinio įvertinimo ribos esantiems matams skaičiuojant priskiriama pusė iš visų laiko tarpų aukščiausio kiekybinio įvertinimo ribos vertės, išskyrus bendros pesticidų apimties atveju;

d)

siekiant išvengti paklaidų nustatant tendencijas, visiems žemiau kiekybinio įvertinimo ribos esantiems matams skaičiuojant priskiriama pusė iš visų laiko tarpų aukščiausio kiekybinio įvertinimo ribos vertės, išskyrus bendros pesticidų apimties atveju;

3)

nustatant reikšmingas ir nuolatines medžiagų, susidarančių tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos, koncentracijos didėjimo tendencijas bus atsižvelgiama į pradines koncentracijas ir į duomenis, kai jų yra, surinktus prieš pradedant vykdyti monitoringo programą siekiant pateikti pranešimą apie tendencijų nustatymą pirmame upės baseino valdymo plane, numatytame Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje.

B dalis

Pradiniai tendencijos mažinimo taškai

Valstybės narės pakeičia nustatytas reikšmingas ir nuolatines didėjimo tendencijas pagal 5 straipsnį, atsižvelgdamos į tokius reikalavimus:

1)

Priemonių mažinti reikšmingas ir nuolatines didėjimo tendencijas įgyvendinimo pradinis taškas yra tada, kai teršalo koncentracija siekia 75 % I priede numatytų požeminio vandens kokybės standartų ir pagal 3 straipsnį nustatytų ribinių verčių parametrinės vertės, nebent:

a)

pradinis taškas turi būti atkeltas anksčiau, kad tendencijos mažinimo priemonėmis galima būtų kuo ekonomiškiau užkirsti kelią aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams arba bent kiek įmanoma juos sušvelninti;

b)

kitoks pradinis taškas yra pateisinamas, kai dėl nustatymo ribos neįmanoma nustatyti, ar pasiekta 75 % parametrinės vertės tendencija; arba

c)

tendencijos didėjimo ir galimybės ją mažinti procentas yra toks, kad vėliau nukėlus tendencijos mažinimo priemonių pradinį tašką, tokiomis priemonėmis vis tiek galima būtų kuo ekonomiškiau užkirsti kelią aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams arba bent kiek įmanoma juos sušvelninti. Vėlesnis tendencijos mažinimo priemonių pradinis taškas neturi sąlygoti to, kad nebus laikomasi aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo termino.

Į Direktyvos 91/676/EEB taikymo sritį patenkančiai veiklai priemonių mažinti reikšmingas ir nuolatines didėjimo tendencijas įgyvendinimo pradinis taškas nustatomas pagal tą direktyvą ir Direktyvą 2000/60/EB ir ypač laikantis vandens apsaugai taikomų aplinkosaugos tikslų, išdėstytų Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje;

2)

Nustačius pradinį tašką požeminio vandens telkiniui, priskirtam rizikos grupei pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4.4 skirsnį ir laikantis 1 punkto, jis nekeičiamas per Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje numatyto upės baseino valdymo plano šešerių metų ciklą.

3)

Tendencijos mažinimas įrodomas atsižvelgiant į atitinkamas monitoringo nuostatas, pateiktas A dalies 2 punkte.


Top