Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32002R0889

2002 m. gegužės 13 d., Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 889/2002 iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atvejutekstas svarbus EEE.

OJ L 140, 30.5.2002, p. 2–5 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)
Special edition in Czech: Chapter 07 Volume 006 P. 246 - 249
Special edition in Estonian: Chapter 07 Volume 006 P. 246 - 249
Special edition in Latvian: Chapter 07 Volume 006 P. 246 - 249
Special edition in Lithuanian: Chapter 07 Volume 006 P. 246 - 249
Special edition in Hungarian Chapter 07 Volume 006 P. 246 - 249
Special edition in Maltese: Chapter 07 Volume 006 P. 246 - 249
Special edition in Polish: Chapter 07 Volume 006 P. 246 - 249
Special edition in Slovak: Chapter 07 Volume 006 P. 246 - 249
Special edition in Slovene: Chapter 07 Volume 006 P. 246 - 249
Special edition in Bulgarian: Chapter 07 Volume 009 P. 146 - 149
Special edition in Romanian: Chapter 07 Volume 009 P. 146 - 149
Special edition in Croatian: Chapter 07 Volume 004 P. 60 - 63

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2002/889/oj

32002R0889



Oficialusis leidinys L 140 , 30/05/2002 p. 0002 - 0005


Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 889/2002

2002 m. gegužės 13 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [3],

kadangi:

(1) Pagal bendrą transporto politiką svarbu nelaimingus oro transporto atsitikimus patyrusiems keleiviams užtikrinti deramą kompensacijos lygį.

(2) 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje buvo sutarta dėl naujos Konvencijos dėl tam tikrų oro transporto vežimų taisyklių unifikavimo, nustatančios naujas pasaulio mastu taikomas taisykles dėl atsakomybės tarptautinio oro transporto nelaimingų atsitikimų atveju, pakeičiančias 1929 m. Varšuvos konvencijos ir jos vėlesnių pakeitimų [4] nustatytas taisykles.

(3) Varšuvos konvencija ir toliau egzistuoja šalia Monrealio konvencijos neribotą laiką.

(4) Monrealio konvencija numato neribotos atsakomybės režimą oro keleivių mirties ar sužeidimo atveju.

(5) Bendrija Monrealio konvenciją pasirašė nurodydama ketinimą tapti šio susitarimo šalimi ją ratifikuodama.

(6) Reikia iš dalies keisti 1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju [5], kad jis būtų suderintas su Monrealio konvencijos nuostatomis ir taip būtų sukurta vienoda atsakomybės tarptautiniame oro transporte sistema.

(7) Šis reglamentas ir Monrealio konvencija padidina keleivių bei jų išlaikytinių apsaugą ir negali būti aiškinami taip, kad jų apsauga būtų mažinama lyginant su šio reglamento priėmimo dieną galiojančiais teisės aktais.

(8) Vidaus aviacijos rinkoje skirtumas tarp nacionalinio ir tarptautinio transporto buvo panaikintas ir dėl to reikia, kad Bendrijoje būtų tas pats atsakomybės lygis ir pobūdis tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame transporte.

(9) Laikantis subsidiarumo principo, pageidautina veiksmų imtis Bendrijos lygiu, kad visiems Bendrijos oro vežėjams būtų galima sukurti bendrą taisyklių rinkinį.

(10) Kuriant saugią šiuolaikinę oro transporto sistemą, neribotos atsakomybės sistema mirties ar sužeidimo atveju keleiviams yra tinkama.

(11) Bendrijos oro vežėjas neturėtų galėti remtis Monrealio konvencijos 21 straipsnio 2 dalimi, nebent jis įrodytų, kad žala buvo padaryta ne dėl vežėjo ar jo tarnautojų arba atstovų aplaidumo ar kitos neteisėtos veikos arba neveikimo.

(12) Vienodos atsakomybės ribos už bagažo praradimą, sužalojimą ar sunaikinimą ir žalą, atsiradusią dėl bagažo vėlavimo, taikomos visoms Bendrijos vežėjų atliekamoms kelionėms, užtikrins paprastas ir aiškias taisykles ir keleiviams, ir oro transporto įmonėms bei padės keleiviams suprasti, kada reikalingas papildomas draudimas.

(13) Bendrijos oro vežėjams būtų nepatogu ir keleiviams painu, jei skirtinguose jų tinklų maršrutuose reiktų taikyti skirtingus atsakomybės režimus.

(14) Pageidautina apsaugoti nukentėjusiuosius įvykus nelaimingiems atsitikimams ir jų išlaikytinius nuo finansinių rūpesčių tuojau po nelaimingo atsitikimo.

(15) Monrealio konvencijos 50 straipsnis reikalauja, jog šalys užtikrintų, kad oro vežėjai būtų atitinkamai apsidraudę, ir laikantis šios nuostatos reikia atsižvelgti į 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo [6] 7 straipsnį.

(16) Pageidautina teikti svarbiausią informaciją apie visiems keleiviams taikytinas atsakomybės taisykles, kad jie prireikus galėtų dar prieš kelionę pasirūpinti papildomu draudimu.

(17) Šiame reglamente nustatytas pinigines sumas reikės keisti, kad būtų atsižvelgta į infliaciją ir į atsakomybės ribų pataisas Monrealio konvencijoje.

(18) Tokiu mastu, kokiu reikia papildomų taisyklių Monrealio konvencijai įgyvendinti tais klausimais, kurie neįeina į Reglamento (EB) Nr. 2027/97 taikymo sritį, už tokias nuostatas atsako valstybės narės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 iš dalies keičiamas taip:

1. pavadinimas pakeičiamas taip:

"Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru."

;

2. 1 straipsnis pakeičiamas taip:

"1 straipsnis

Šis reglamentas įgyvendina atitinkamas Monrealio konvencijos nuostatas dėl keleivių ir jų bagažo vežimo oru ir nustato tam tikras papildomas nuostatas. Šio reglamento nuostatos taip pat taikomos ir oro transporto vežimui bet kurioje vienoje valstybėje narėje.";

3. 2 straipsnis pakeičiamas taip:

"2 straipsnis

1. Šiame reglamente:

a) "oro vežėjas"; — oro transporto įmonė, turinti galiojančią veiklos licenciją;

b) "Bendrijos oro vežėjas"; — oro vežėjas, turintis galiojančią veiklos licenciją, valstybės narės išduotą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2407/92 nuostatas;

c) "asmuo, turintis teisę gauti kompensaciją"; — keleivis arba kitas asmuo, turintis teisę pagal taikytiną teisę reikalauti jos tam keleiviui;

d) "bagažas"; — išskyrus tuos atvejus, kai numatyta kitaip, registruotas ir neregistruotas bagažas, kaip apibrėžta Monrealio konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje;

e) "SST"; — speciali skolinimosi teisė, apibrėžta Tarptautinio valiutos fondo;

f) "Varšuvos konvencija"; — tai 1929 m. spalio 12 d. Varšuvoje pasirašyta Konvencija dėl tam tikrų tarptautinių oro transporto vežimų taisyklių unifikavimo arba Varšuvos konvencija su pakeitimais, padarytais 1955 m. rugsėjo 28 d. Hagoje, ir Konvencija, papildanti Varšuvos konvenciją, priimta 1961 m. rugsėjo 18 d. Gvadalacharoje;

g) "Monrealio konvencija"; — tai 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje pasirašyta Konvencija dėl tam tikrų tarptautinių oro transporto vežimų taisyklių unifikavimo.

2. Šiame reglamente vartojamos sąvokos, neapibrėžtos 1 dalyje, atitinka tas, kurios vartojamos Monrealio konvencijoje.";

4. 3 straipsnis pakeičiamas taip:

"3 straipsnis

1. Bendrijos oro vežėjo atsakomybę už keleivius ir jų bagažą reglamentuoja visos su tokia atsakomybe susijusios Monrealio konvencijos nuostatos.

2. Reglamento (EEB) Nr. 2407/92 7 straipsnyje numatyta draudimo pareiga tiek, kiek ji susijusi su atsakomybe už keleivius, suprantama kaip reikalavimas, kad Bendrijos oro vežėjas būtų apdraustas iki tokio lygio, kuris galėtų užtikrinti, kad visi asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją, gautų visą sumą, kurią jie turi teisę gauti pagal šį Reglamentą.";

5. įterpiamas šis straipsnis:

"3a straipsnis

Papildoma suma, kurios pagal Monrealio konvencijos 22 straipsnio 2 dalį gali reikalauti Bendrijos oro vežėjas, kai keleivis pateikia specialią suinteresuotumo savo bagažo pristatymu į paskirties vietą deklaraciją, yra grindžiama tarifu, kuris yra siejamas su papildomomis išlaidomis vežant ir apdraudžiant atitinkamą bagažą, viršijančiomis bagažo, kuris savo verte prilygsta atsakomybės ribai arba jos nesiekia, išlaidas. Šis tarifas keleiviams pateikiamas jų prašymu.";

6. 4 straipsnis išbraukiamas;

7. 5 straipsnis pakeičiamas taip:

"5 straipsnis

1. Bendrijos oro vežėjas nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkiolika dienų po to, kai buvo nustatyta fizinio asmens, turinčio teisę gauti kompensaciją, tapatybė, išmoka tokius išankstinius mokėjimus, kokie gali būti reikalingi neatidėliotinoms ekonominėms reikmėms tenkinti, proporcingai įvertinus patirtus sunkumus.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, išankstinis mokėjimas vienam keleiviui mirties atveju yra ne mažesnis kaip suma eurais, prilygstanti 16000 SST.

3. Išankstinis mokėjimas nėra atsakomybės pripažinimas ir gali būti padengiamas išmokant paskesnes sumas remiantis Bendrijos oro vežėjo atsakomybe, bet nėra grąžintinas, išskyrus Monrealio konvencijos 20 straipsnyje numatytus atvejus arba tais atvejais, kai paaiškėja, kad išankstinį mokėjimą gavęs asmuo neturi teisės gauti kompensaciją.";

8. 6 straipsnis pakeičiamas taip:

"6 straipsnis

1. Visi oro vežėjai, parduodami oro transporto bilietus Bendrijoje, užtikrina, kad visose pardavimo vietose, įskaitant pardavimą telefonu ir internetu, keleiviai galėtų susipažinti su pagrindinių nuostatų, reglamentuojančių atsakomybę už keleivius ir jų bagažą, santrauka, įskaitant informaciją apie galutinius terminus pareikšti ieškinį dėl kompensacijos ir galimybę pateikti specialią deklaraciją dėl bagažo. Siekdami, kad būtų laikomasi šio informavimo reikalavimo, Bendrijos oro vežėjai naudoja priede pateiktą pranešimą. Tokia santrauka ar pranešimas negali būti pagrindu ieškiniui dėl kompensacijos, nei šio reglamento ar Monrealio konvencijos nuostatoms aiškinti.

2. Be 1 dalyje nustatytų informavimo reikalavimų, visi oro vežėjai apie Bendrijoje teikiamas ar parduodamas oro transporto vežimo paslaugas kiekvienam keleiviui pateikia rašytinę informaciją, kurioje nurodoma:

- tam skrydžiui vežėjo atsakomybei mirties ar sužeidimo atveju taikoma riba, jei tokia riba yra nustatyta,

- tam skrydžiui vežėjo atsakomybei už bagažo sunaikinimą, praradimą ar sužalojimą taikoma riba ir įspėjimas, kad apie šį dydį viršijančią vertę bagažo registracijos metu turėtų būti pranešama oro transporto įmonei arba keleivis prieš kelionę jį turėtų visiškai apdrausti,

- tam skrydžiui vežėjo atsakomybei už patirtą žalą dėl vėlavimo taikoma riba.

3. Visam Bendrijos oro vežėjų atliekamam vežimui pagal 1 ir 2 dalis informavimo reikalavimus nurodytos ribos yra tos, kurios yra nustatytos šiame reglamente, išskyrus atvejus, kai Bendrijos oro vežėjas savanoriškai taiko aukštesnes ribas. Jei visą vežimą atlieka ne Bendrijos oro vežėjai, 1 ir 2 dalys taikomos tik vežimui į Bendriją, iš jos arba joje.";

9. 7 straipsnis pakeičiamas taip:

"7 straipsnis

Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams po Reglamento (EB) Nr. 889/2002 [7] taikymo pradžios Komisija parengia pranešimą apie šio reglamento taikymą. Jame Komisija visų pirma nagrinėja būtinybę pakeisti Monrealio konvencijos atitinkamuose straipsniuose minimus dydžius, atsižvelgdama į ekonominius pokyčius ir ICAO depozitaro pranešimus.";

10. Pridedamas šis priedas:

"

PRIEDAS

Oro vežėjo atsakomybė už keleivius ir jų bagažą

Šis informacinis pranešimas trumpai apibūdina Bendrijos oro vežėjų taikomas atsakomybės taisykles, kaip reikalauja Bendrijos teisės aktai ir Monrealio konvencija.

Kompensacija mirties ar sužeidimo atveju

Atsakomybei už keleivio sužeidimą ar mirtį nėra jokių finansinių ribų. Dėl žalos atlyginimo iki 100000 SST (apytikris dydis vietos valiuta) oro vežėjas negali ginčyti jokių kompensacijos reikalavimų. Dėl tą sumą viršijančio dydžio oro vežėjas gali ginčyti reikalavimą, įrodydamas, kad jis nebuvo neatsargus ar kitaip kaltas.

Išankstiniai mokėjimai

Keleivio žūties ar sužeidimo atveju, oro vežėjas per 15 dienų po to, kai buvo nustatyta asmens, turinčio teisę gauti kompensaciją, tapatybė, turi išmokėti išankstinį mokėjimą, koks gali būti reikalingas neatidėliotinoms ekonominėms reikmėms. Mirties atveju šis išankstinis mokėjimas yra ne mažesnis kaip 16000 SST (apytikris dydis vietos valiuta).

Keleivio užlaikymas

Jei keleivis užlaikomas, oro vežėjas turi atlyginti žalą, išskyrus atvejus, kai jis ėmėsi visų protingų priemonių, kad būtų išvengta žalos, arba kai imtis tokių priemonių buvo neįmanoma. Atsakomybė už keleivio užlaikymą yra ne didesnė kaip 4150 SST (apytikris dydis vietos valiuta).

Bagažo užlaikymas

Jei bagažas užlaikomas, oro vežėjas turi atlyginti žalą, išskyrus atvejus, kai jis ėmėsi visų protingų priemonių, kad būtų išvengta žalos, arba kai imtis tokių priemonių buvo neįmanoma. Atsakomybė už bagažo užlaikymą yra ne didesnė kaip 1000 SST (apytikris dydis vietos valiuta).

Bagažo sunaikinimas, praradimas ar sužalojimas

Oro vežėjas atsako už bagažo sunaikinimą, praradimą ar sužalojimą iki 1000 SST (apytikris dydis vietos valiuta). Registruoto bagažo atveju jis atsako, net jei jis nėra kaltas, išskyrus atvejus, kai tas bagažas buvo su defektais. Neregistruoto bagažo atveju vežėjas atsako tik tuo atveju, jei jis yra kaltas.

Aukštesnės ribos bagažui

Keleivis gali naudotis aukštesne atsakomybės riba ne vėliau kaip registracijos metu pateikdamas specialią deklaraciją ir sumokėdamas papildomą mokestį.

Skundai dėl bagažo

Jei bagažas sužalojamas, užlaikomas, prarandamas ar sunaikinamas, keleivis turi kuo skubiau pateikti oro vežėjui rašytinį skundą. Jei registruotas bagažas sužalojamas, rašytinį skundą keleivis turi pateikti per septynias dienas, o jeigu jis užlaikomas? per 21 dieną, abiem atvejais nuo tos dienos, kai bagažas buvo atiduotas keleiviui.

Sutartį sudariusio vežėjo ir faktinio vežėjo atsakomybė

Jei faktiškai skrydį atliekantis oro vežėjas yra ne tas pats, su kuriuo sudaryta sutartis, keleivis turi teisę pateikti pretenziją ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo bet kuriam iš jų. Jei biliete yra nurodytas oro vežėjo pavadinimas ar kodas, tas oro vežėjas yra laikomas sutartį sudariusiu oro vežėju.

Ieškinio senatis

Bet kuris ieškinys teisme dėl žalos atlyginimo turi būti pareikštas per dvejus metus nuo orlaivio atvykimo dienos arba nuo tos dienos, kai tas orlaivis turėjo atvykti.

Informavimo pagrindas

Pirmiau apibūdintų taisyklių pagrindas yra 1999 m. gegužės 28 d. Monrealio konvencija, kuri Bendrijoje yra įgyvendinta Reglamentu (EB) Nr. 2027/97 (su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 889/2002) ir valstybių narių nacionalinės teisės aktais.

"

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos arba nuo Monrealio konvencijos įsigaliojimo Bendrijai dienos, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dokumentų įsigalios vėliau.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybės narėse.

Priimta Briuselyje, 2002 m. gegužės 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Piqué I Camps

[1] OL C 337 E, 2000 11 28, p. 68 ir OL C 213 E, 2001 7 31, p. 298.

[2] OL C 123, 2001 4 25, p. 47.

[3] 2001 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 21, 2002 1 24, p. 256), 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos bendra pozicija (OL C 58 E, 2002 3 5, p. 8) ir 2002 kovo 12 d. Europos Parlamento sprendimas.

[4] OL L 194, 2001 7 18, p. 38.

[5] OL L 285, 1997 10 17, p. 1.

[6] OL L 240, 1992 8 24, p. 1.

[7] OL L 140, 2002 5 30, p, 2.

--------------------------------------------------

Top