EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02008L0105-20130913

Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB 2008 m. gruodžio 16 d. dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2008/105/2013-09-13

2008L0105 — LT — 13.09.2013 — 001.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/105/EB

2008 m. gruodžio 16 d.

dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB

(OL L 348, 24.12.2008, p.84)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/39/ES Tekstas svarbus EEE 2013 m. rugpjūčio 12 d.

  L 226

1

24.8.2013




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/105/EB

2008 m. gruodžio 16 d.

dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 2 ),

kadangi:

(1)

Paviršinio vandens cheminė tarša kelia pavojų vandens aplinkai: jos padariniai gali būti ūmus ir ilgalaikis toksinis poveikis vandens organizmams, kaupimasis ekosistemoje ir buveinių bei biologinės įvairovės nykimas, taip pat pavojus žmonių sveikatai. Pirmiausia turėtų būti nustatytos taršos priežastys ir taršos klausimas turėtų būti sprendžiamas teršalų išmetimo vietoje ekonomiškiausiu ir aplinkosaugos požiūriu veiksmingiausiu būdu.

(2)

Kaip nustatyta Sutarties 174 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje, Bendrijos aplinkosaugos politika turi būti grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikėtų imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad turėtų atlyginti teršėjas.

(3)

Pagal Sutarties 174 straipsnio 3 dalį Bendrija, rengdama savo aplinkosaugos politiką, turi atsižvelgti į turimus mokslinius ir techninius duomenis, aplinkos sąlygas įvairiuose Bendrijos regionuose, visos Bendrijos ekonomikos ir socialinį vystymąsi ir darnų savo regionų vystymąsi, taip pat naudą ir sąnaudas, kurios gali atsirasti, kai imamasi veiksmų ar jų nesiimama.

(4)

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą ( 3 ), nurodoma, kad aplinka ir sveikata bei gyvenimo kokybė yra vieni iš pagrindinių tos programos aplinkos apsaugos prioritetų; visų pirma pabrėžiama, kad vandens politikos srityje reikia parengti konkretesnių teisės aktų.

(5)

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ( 4 ), nustatoma kovos su vandens tarša strategija ir reikalaujama papildomų konkrečių taršos kontrolės priemonių ir aplinkos kokybės standartų (AKS). Šia direktyva nustatomi AKS, laikantis Direktyvos 2000/60/EB nuostatų ir tikslų.

(6)

Pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnį, visų pirma 1 dalį, valstybės narės turėtų įgyvendinti būtinas priemones pagal tos direktyvos 16 straipsnio 1 ir 8 dalis, siekdamos nuosekliai mažinti taršą, kurią kelia prioritetinės medžiagos, bei nutraukti ar laipsniškai panaikinti prioritetinių pavojingų medžiagų išmetimą, išleidimą ir nuotėkius.

(7)

Nuo 2000 metų buvo priimta daug Bendrijos teisės aktų, kuriuose pagal Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnį nustatomos teršalų išmetimo kontrolės priemonės atskiroms prioritetinėms medžiagoms. Be to, daug aplinkos apsaugos priemonių patenka į kitų galiojančių Bendrijos teisės aktų taikymo sritį. Todėl pirmiausiai turėtų būti įgyvendinami ir tikslinami galiojantys teisės aktai, o ne nustatomos naujos kontrolės priemonės.

(8)

Dėl prioritetinių medžiagų išmetimo iš sutelktųjų ir pasklidųjų taršos šaltinių kontrolės, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnyje, valstybėms narėms būtų ekonomiškiau ir proporcingiau prireikus papildomai, greta kitų galiojančių Bendrijos teisės aktų įgyvendinimo, į priemonių programą, kuri turi būti parengta kiekvienam upės baseino rajonui pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnį, įtraukti atitinkamas kontrolės priemones, vadovaujantis tos direktyvos 10 straipsniu.

(9)

Valstybės narės turėtų pagerinti žinias ir turimus duomenis apie prioritetinių medžiagų šaltinius ir taršos būdus siekdamos nustatyti tikslingos ir veiksmingos kontrolės galimybes. Valstybės narės prireikus turėtų, inter alia, pakankamai dažnai stebėti nuosėdas ir biotą, kad galėtų surinkti pakankamai duomenų, reikalingų patikimai ilgalaikių tendencijų, susijusių su tomis medžiagomis, kurios kaupiasi nuosėdose ir (arba) biotoje, analizei. Stebėjimo rezultatai, įskaitant nuosėdų ir biotos stebėjimą, turėtų būti prieinami, kaip reikalaujama 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 2455/2001/EB, nustatančio prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje sąrašą ( 5 ), 3 straipsnyje, kad į juos būtų atsižvelgiama būsimuose Komisijos pasiūlymuose pagal Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 4 ir 8 dalis.

(10)

Sprendime Nr. 2455/2001/EB nustatomas pirmasis 33 medžiagų ar medžiagų grupių, kurių atžvilgiu reikia pirmiausia imtis veiksmų Bendrijos lygiu, sąrašas. Tam tikros iš šių prioritetinių medžiagų įvardijamos kaip prioritetinės pavojingos medžiagos, kurių atžvilgiu valstybės narės turėtų įgyvendinti būtinas priemones, siekdamos nutraukti arba palaipsniui panaikinami jų išmetimą, išleidimą ir nuotėkius. Gamtoje pasitaikančių medžiagų arba dėl gamtos procesų atsirandančių medžiagų atveju laipsniškai panaikinti išmetimą, išleidimą ir nuotėkius iš visų galimų šaltinių yra neįmanoma. Kai kurios medžiagos buvo peržiūrimos ir turėtų būti klasifikuojamos. Komisija turėtų toliau atlikti prioritetinių medžiagų sąrašo peržiūrą, išdėstydama medžiagas prioritetine tvarka pagal tai, kokių veiksmų reikia imtis, vadovaudamasi sutartais kriterijais, parodančiais riziką, kylančią vandens aplinkai arba per ją, laikantis Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnyje nustatyto tvarkaraščio, ir pateikti atitinkamus pasiūlymus.

(11)

Bendrijos interesais ir siekiant veiksmingesnio paviršinių vandenų apsaugos reguliavimo tikslinga Bendrijos lygiu nustatyti AKS teršalams, klasifikuojamiems kaip prioritetinės medžiagos, o valstybėms narėms palikti galimybę prireikus nustatyti likusius teršalus reglamentuojančias taisykles nacionaliniu lygmeniu, nepažeidžiant atitinkamų Bendrijos taisyklių. Nepaisant to, aštuoni teršalai, kurie patenka į 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 86/280/EEB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų, įtrauktų į Direktyvos 76/464/EEB priedo I sąrašą, išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų ( 6 ) taikymo sritį ir priklauso medžiagų, kurių atžvilgiu valstybės narės turėtų įgyvendinti priemones, kad iki 2015 m. būtų pasiekta gera cheminė būklė, grupei, vadovaujantis Direktyvos 2000/60/EB 2 ir 4 straipsniais, nebuvo įtraukti į prioritetinių medžiagų sąrašą. Tačiau pasirodė, kad šiems teršalams nustatyti bendrieji standartai yra naudingi ir todėl tikslinga jų reguliavimą išlaikyti Bendrijos lygiu.

(12)

Todėl nuostatos dėl dabartinių aplinkos kokybės tikslų, išdėstytos 1982 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvoje 82/176/EEB dėl gyvsidabrio išleidimo iš chloro šarminės elektrolizės pramonės ribinių verčių ir kokybės siektinų normų ( 7 ), 1983 m. rugsėjo 26 d. Tarybos direktyvoje 83/513/EEB dėl kadmio išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų ( 8 ), 1984 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvoje 84/156/EEB dėl pramonės sektorių, išskyrus chloro šarminės elektrolizės pramonę, gyvsidabrio teršalų išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų ( 9 ), 1984 m. spalio 9 d. Tarybos direktyvoje 84/491/EEB dėl heksachlorcikloheksano išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų ( 10 ) ir Direktyvoje 86/280/EEB, taps nebereikalingos ir turėtų būti išbrauktos.

(13)

Vandens aplinką gali veikti ilgalaikė ir trumpalaikė cheminė tarša, todėl nustatant AKS kaip pagrindas turėtų būti naudojami ir ūmaus, ir ilgalaikio poveikio duomenys. Siekiant užtikrinti tinkamą vandens ir žmonių sveikatos apsaugą, turėtų būti nustatyti vidutiniai metinių AKS dydžiai tokiu lygiu, kad būtų užtikrinta apsauga nuo ilgalaikio poveikio, ir didžiausios leistinos koncentracijos, kad būtų užtikrinta apsauga nuo trumpalaikio poveikio.

(14)

Laikydamosi Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.3.4 skirsnyje nustatytų taisyklių, kai stebima atitiktis AKS, įskaitant AKS, išreikštus kaip didžiausia leistina koncentracija, valstybės narės gali nustatyti statistinius metodus, tokius kaip procentilio skaičiavimą, tam, kad būtų surasti ir pašalinti klaidingi, ekstremaliai nuo vidurkio nukrypę duomenys ir užtikrintas priimtinas patikimumo bei tikslumo lygis. Siekiant užtikrinti valstybių narių stebėsenos palyginamumą, reikia numatyti, kad komitologijos tvarka turi būti sukurtos išsamios tokių statistinių metodų taisyklės.

(15)

Šiame etape daugelio medžiagų atžvilgiu AKS vertės Bendrijos lygiu turėtų būti nustatomos tik paviršiniam vandeniui. Tačiau heksachlorbenzeno, heksachlorbutadieno ir gyvsidabrio atžvilgiu neįmanoma užtikrinti apsaugos nuo netiesioginio poveikio ir antrinio apsinuodijimo Bendrijos lygiu AKS nustatant tik paviršiniam vandeniui. Todėl šių trijų medžiagų atžvilgiu tikslinga nustatyti AKS biotai Bendrijos lygiu. Siekiant valstybėms narėms suteikti lankstumo veikti pagal jų stebėsenos strategiją, valstybės narės turėtų turėti galimybę arba stebėti ir taikyti šiuos AKS biotai, arba nustatyti griežtesnius AKS paviršiniam vandeniui numatant tą patį apsaugos lygį.

(16)

Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti AKS nuosėdoms ir (arba) biotai nacionaliniu lygiu ir taikyti būtent tuos AKS, o ne AKS vandeniui, nustatytus šioje direktyvoje. Tokie AKS turėtų būti nustatomi taikant skaidrią tvarką ir teikiant pranešimus Komisijai bei kitoms valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas toks pats apsaugos lygis, kaip taikant Bendrijos lygiu nustatytus AKS vandeniui. Šiuos pranešimus Komisija turėtų apibendrinti Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo ataskaitose. Be to, nuosėdos ir biota išlieka svarbios terpės stebėti tam tikras medžiagas, kurios turi didelį kaupimosi potencialą. Siekdamos įvertinti ilgalaikį žmonių veiklos poveikį ir tendencijas, valstybės narės turėtų imtis priemonių pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnį, siekdamos užtikrinti, kad esamas biotos ir nuosėdų taršos lygis smarkiai nedidėtų.

(17)

Pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį ir jos VII priedo A dalies 5 punktą bet kokios AKS taikymo prioritetinėms medžiagoms, kurie pagal tos direktyvos 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, atsižvelgiant į jos 4 straipsnio 8 ir 9 dalis, taikomi vandens telkiniams, išimtys turėtų būti įtrauktos į upės baseino valdymo planus. Jei Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio reikalavimų, įskaitant išimčių sąlygas, laikomasi, gali būti vykdoma veikla, įskaitant dugno valymą ir laivybą, kuri sukelia prioritetinių medžiagų išleidimą, išmetimą ir nuotėkius.

(18)

Valstybės narės turi laikytis 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės ( 11 ) ir valdyti paviršinio vandens telkinius, naudojamus geriamajam vandeniui imti, laikantis Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio. Todėl ši direktyva turėtų būti įgyvendinama nedarant poveikio reikalavimams, kuriais gali būti nurodoma taikyti griežtesnius standartus.

(19)

Prie sutelktųjų išmetimo šaltinių teršalų koncentracijos paprastai yra didesnės nei foninės koncentracijos vandenyje. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti mišrias zonas, jeigu jos neturi įtakos likusios paviršinio vandens telkinio dalies atitikčiai atitinkamiems AKS. Mišrios zonos turėtų būti nustatytos tik šalia išleidimo vietų ir turėtų būti proporcingos. Pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 4 dalį valstybės narės turėtų atitinkamai užtikrinti, kad aplinkos tikslų pasiekimo reikalavimai, nustatyti tos direktyvos 4 straipsnyje, būtų suderinti visoje upės baseino srityje, įskaitant mišrių zonų nustatymą tarpvalstybiniuose vandens telkiniuose.

(20)

Būtina patikrinti, ar laikomasi nutraukimo arba laipsniško panaikinimo ir sumažinimo tikslų, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte, ir užtikrinti skaidrų šių įsipareigojimų laikymosi vertinimą, visų pirma sprendžiant dėl reikšmingų išmetimo, išleidimo ir nuotėkių dėl žmogaus veiklos. Be to, nutraukimo ar laipsniško panaikinimo ir sumažinimo tvarkaraštis gali būti sudaromas tik siejant su sąrašu. Taip pat turėtų būti galima įvertinti Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 4–7 dalių taikymą. Taip pat reikalinga tinkama gamtoje pasitaikančių medžiagų nuotėkių arba dėl gamtos procesų atsirandančių nuotėkių kiekybinio įvertinimo priemonė; tais atvejais visiškai nutraukti arba palaipsniui panaikinti išleidimą iš visų galimų šaltinių yra neįmanoma. Kad patenkintų šiuos poreikius, kiekviena valstybė narė turėtų sudaryti kiekvieno jos teritorijoje esančio upės baseino rajono ar upės baseino rajono dalies išmetimo, išleidimo ir nuotėkių sąrašą.

(21)

Tam, kad sudarant šiuos sąrašus būtų išvengta dvigubo darbo ir būtų užtikrinta tų sąrašų darna su kitomis paviršinio vandens apsaugos srityje taikomomis priemonėmis, valstybės narės turėtų naudoti informaciją, surinktą pagal Direktyvą 2000/60/EB ir pagal 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ( 12 ).

(22)

Siekdamos užtikrinti nuoseklią paviršinio vandens apsaugą, valstybės narės, kurių teritorijoje yra bendri paviršinio vandens telkiniai, turėtų koordinuoti savo stebėjimą ir, prireikus, sąrašų sudarymą.

(23)

Siekiant geriau atspindėti valstybių narių poreikius, valstybės narės turėtų turėti galimybę pagrindiniams sąrašo duomenims matuoti pasirinkti atitinkamą vienerių metų trukmės ataskaitinį laikotarpį. Tačiau turėtų būti atsižvelgta į tai, kad nuotėkiai dėl pesticidų naudojimo įvairiais metais gali labai skirtis dėl skirtingų naudojimo kiekių, kurie skiriasi, pavyzdžiui, dėl skirtingų klimato sąlygų. Todėl tam tikrų medžiagų, kurioms taikoma 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ( 13 ), atžvilgiu valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti trejų metų ataskaitinį laikotarpį.

(24)

Siekiant optimizuoti sąrašo naudojimą, yra tikslinga, kad Komisija nustatytų galutinį terminą, skirtą patikrinti, ar išmetimo, išleidimo ir nuotėkių atžvilgiu daroma pažanga siekiant, kad jie atitiktų tikslus, nustatytus Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte, laikantis tos direktyvos 4 straipsnio 4 ir 5 dalių.

(25)

Turėtų būti parengtos techninės gairės, siekiant prisidėti prie valstybių narių metodų, naudojamų rengiant išmetimo, išleidimo ir nuotėkių, įskaitant nuotėkius dėl nuosėdose besikaupiančių teršalų, sąrašus, derinimo.

(26)

Kelios valstybės narės yra veikiamos taršos, kurios šaltinis yra už jų nacionalinės jurisdikcijos ribų. Todėl tikslinga aiškiai nurodyti, kad valstybė narė nepažeidžia pagal šią direktyvą prisiimtų įsipareigojimų dėl to, kad viršijami AKS dėl tokios tarpvalstybinės taršos, jeigu įvykdomi tam tikri reikalavimai ir jeigu buvo pasinaudota atitinkamomis Direktyvos 2000/60/EB nuostatomis.

(27)

Remdamasi iš valstybių narių gautomis ataskaitomis pagal Direktyvos 2000/60/EB 15 straipsnį, Komisija turėtų peržiūrėti, ar reikia galiojančių teisės aktų pakeitimų ir papildomų konkrečių visoje Bendrijoje taikomų priemonių, pvz., teršalų išmetimo kontrolės, ir, prireikus, pateikia atitinkamus pasiūlymus. Komisija turėtų pranešti apie šios peržiūros išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai, pateikdama pagal Direktyvos 2000/60/EB 18 straipsnio 1 dalį parengtą ataskaitą. Pateikdama bet kokius pasiūlymus dėl teršalų išmetimo kontrolės priemonių atsižvelgdama į Direktyvos 2000/60/EB 10 straipsnį Komisija turėtų atsižvelgti į galiojančius teršalų išmetimo kontrolės reikalavimus, pvz., 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ( 14 ) numatytus reikalavimus ir naujausius taršos mažinimo technologijų pokyčius.

(28)

Patvarių, biologiškai besikaupiančių ir toksiškų medžiagų, taip pat kitų susirūpinimą keliančių medžiagų, ypač labai patvarių ir labai biologiškai besikaupiančių, kaip nurodyta Direktyvoje 2000/60/EB, nustatymo kriterijai yra pateikti specialiame rizikos vertinimo techninių gairių dokumente, kuriuo remiami 1993 m. liepos 20 d. Komisijos direktyva 93/67/EEB, nustatanti medžiagų, apie kurias pranešta pagal Tarybos direktyvą 67/548/EEB, rizikos žmonėms ir aplinkai įvertinimo principus ( 15 ), 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką ( 16 ) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą ( 17 ). Siekiant užtikrinti skirtingų Bendrijos teisės aktų darną, turėtų būti taikomi tik šie kriterijai medžiagoms, peržiūrimoms pagal Sprendimą Nr. 2455/2001/EB, o Direktyvos 2000/60/EB X priedas turėtų būti atitinkamai pakeistas.

(29)

Direktyvos 2000/60/EB IX priede išvardytose direktyvose nustatyti įpareigojimai jau yra įtraukti į Direktyvą 2008/1/EB ir į Direktyvą 2000/60/EB, ir užtikrinamas bent toks pats apsaugos lygis, jei AKS paliekami arba peržiūrimi. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į paviršinių vandenų cheminę taršą ir supaprastinti bei padaryti aiškesnius šioje srityje galiojančius Bendrijos teisės aktus, tikslinga, vadovaujantis Direktyva 2000/60/EB, nuo 2012 m. gruodžio 22 d. panaikinti direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB ir 86/280/EEB.

(30)

Buvo atsižvelgta į Direktyvoje 2000/60/EB nurodytas rekomendacijas, visų pirma į Toksiškumo, ekologinio toksiškumo ir aplinkos mokslinio komiteto rekomendacijas.

(31)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros ( 18 ) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikį, ir viešai jas paskelbti.

(32)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. geros paviršinio vandens cheminės būklės nustatant AKS prioritetinėms medžiagoms ir tam tikriems kitiems teršalams, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi siekiant išlaikyti tokį patį paviršinio vandens apsaugos lygį visoje Bendrijoje to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(33)

Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 19 ).

(34)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti šios direktyvos I priedo B dalies 3 punktą. Kadangi ši priemonė yra bendro pobūdžio ir skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ar papildyti ją naujomis neesminėmis nuostatomis, ji turi būti patvirtinta pagal Sprendimo Nr. 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:



1 straipsnis

Dalykas

Siekiant geros paviršinio vandens cheminės būklės ir laikantis Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio nuostatų ir tikslų, šia direktyva nustatomi aplinkos kokybės standartai (toliau – AKS) prioritetinėms medžiagoms ir tam tikriems kitiems teršalams, kaip numatyta tos direktyvos 16 straipsnyje.

▼M1

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnyje ir 2009 m. liepos 31 d. Komisijos direktyvos 2009/90/EB, kuria pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB nustatomos vandens cheminės analizės ir vandens būklės stebėsenos techninės specifikacijos ( 20 ), 2 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys.

Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1.

terpė – vandens aplinkos komponentas, t. y. vanduo, nuosėdos arba biota;

2.

biotos taksonas – konkretus vandens aplinkos taksonas, kurio taksonominės klasifikacijos rangas yra „potipis“, „klasė“ arba jiems lygiavertis.

3 straipsnis

Aplinkos kokybės standartai

1.  Nedarant poveikio 1a daliai, valstybės narės taiko I priedo A dalyje nustatytus AKS paviršiniams vandens telkiniams bei taiko tuos AKS laikydamosi I priedo B dalyje nustatytų reikalavimų.

1a.  Nedarant poveikio įpareigojimams pagal šios direktyvos redakciją, galiojančią 2009 m. sausio 13 d., ir visų pirma įpareigojimui siekti geros paviršinio vandens cheminės būklės joje išvardytų medžiagų ir AKS atžvilgiu, I priedo A dalyje nustatytus AKS valstybės narės taiko:

i) I priedo A dalyje nurodytų medžiagų Nr. 2, 5, 15, 20, 22, 23 ir 28, kurioms nustatyti peržiūrėti AKS atžvilgiu, nuo 2015 m. gruodžio 22 d., kad ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 22 d. tų medžiagų atžvilgiu būtų pasiekta gera paviršinio vandens cheminė būklė, pasitelkiant 2015 m. upių baseinų valdymo planuose, parengtuose pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnio 7 dalį, numatytas priemonių programas, ir

ii) I priedo A dalyje nurodytų naujų nustatytų medžiagų Nr. 34–45 atžvilgiu nuo 2018 m. gruodžio 22 d., kad ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 22 d. tų medžiagų atžvilgiu būtų pasiekta gera paviršinio vandens cheminė būklė ir būtų užkirstas kelias paviršinio vandens telkinių cheminės būklės blogėjimui tų medžiagų atžvilgiu. Tuo tikslu valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 22 d. parengia toms medžiagoms skirtą papildomą stebėsenos programą ir preliminarią priemonių programą ir pateikia jas Komisijai. Galutinė priemonių programa laikantis Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio parengiama ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 22 d. ir kuo greičiau įgyvendinama ir pradeda veikti visu pajėgumu po tos datos ir ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 22 d.

Medžiagų, išvardytų pirmos pastraipos i ir ii punktuose, atžvilgiu Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 4–9 dalys taikomos mutatis mutandis.

2.  I priedo A dalyje nurodytoms medžiagoms Nr. 5, 15, 16, 17, 21, 28, 34, 35, 37, 43 ir 44 valstybės narės taiko I priedo A dalyje nurodytus biotos AKS.

Kitoms nei pirmoje pastraipoje nurodytoms medžiagoms valstybės narės taiko I priedo A dalyje nurodytus vandens AKS.

3.  Valstybės narės vienos ar daugiau paviršinio vandens kategorijų atveju gali pasirinkti taikyti kitos nei nurodyta 2 dalyje terpės arba atitinkamais atvejais kitų nei I priedo A dalyje nurodyti biotos taksonų AKS.

Pirmoje pastraipoje nurodytą galimybę pasirinkusios valstybės narės taiko atitinkamus I priedo A dalyje nurodytus AKS arba, jei terpės ar biotos taksono AKS nėra nurodyta, nustato AKS, kuriuo užtikrinama bent jau tokio paties lygio apsauga, kaip I priedo A dalyje nustatytų AKS užtikrinama apsauga.

Valstybės narės gali pasinaudoti pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe tik tuo atveju, kai naudojamas pasirinktos terpės ar biotos taksono analizės metodas atitinka Direktyvos 2009/90/EB 4 straipsnyje nustatytus būtiniausius veiksmingumo kriterijus. Jeigu nė vienos terpės atveju tų kriterijų neatitinkama, valstybės narės užtikrina, kad stebėsena būtų vykdoma naudojant geriausius turimus metodus, dėl kurių nepatiriama pernelyg didelių išlaidų, ir kad tas analizės metodas būtų bent tiek pat veiksmingas, kaip metodas, taikomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytai terpei atitinkamai medžiagai.

3a.  Jeigu potenciali grėsmė dėl stipraus poveikio vandens aplinkai arba per ją nustatoma išmatavus ar apskaičiavus koncentraciją aplinkoje ar teršalų išmetimą ir kai taikomi biotos arba nuosėdų AKS, valstybės narės užtikrina, kad taip pat būtų vykdoma stebėsena paviršiniame vandenyje ir taiko DLK-AKS, nurodytus šios direktyvos I priedo A dalyje, jeigu tokie AKS buvo nustatyti.

3b.  Jeigu, vadovaujantis Direktyvos 2009/90/EB 5 straipsniu, apskaičiuota matavimo, atlikto naudojant geriausią turimą metodą, dėl kurio nepatiriama pernelyg didelių išlaidų, rezultatų vidutinė vertė yra nurodoma kaip „mažesnė už kiekybinio įvertinimo ribą“ ir jeigu taikant tą metodą „kiekybinio įvertinimo riba“ yra aukštesnė nei AKS, vertinant to vandens telkinio bendrą cheminę būklę į matuojamos medžiagos matavimo rezultatą neatsižvelgiama.

4.  Medžiagų, kurioms taikomi nuosėdų ir (arba) biotos AKS, atveju valstybės narės atlieka medžiagos atitinkamoje terpėje stebėseną bent kartą per metus, nebent remiantis techninėmis žiniomis ir ekspertų sprendimu būtų pagrįsta taikyti kitokį intervalą.

5.  Valstybės narės į atnaujintus upių baseinų valdymo planus, parengtus pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnio 7 dalį, įtraukia šią informaciją:

a) lentelę, kurioje pateikiamos taikomų analizės metodų kiekybinio įvertinimo ribos, ir informaciją apie tų metodų veiksmingumo atitiktį Direktyvos 2009/90/EB 4 straipsnyje nurodytiems būtiniausiems veiksmingumo kriterijams;

b) medžiagų, dėl kurių pasinaudota šio straipsnio 3 dalyje nurodyta galimybe, atveju:

i) pasinaudojimo ta galimybe priežastis ir pagrindą,

ii) nustatytus alternatyvius AKS, jei tokių yra, įrodymus, kad tais AKS užtikrinama bent lygiavertė apsauga, kokia yra užtikrinama I priedo A dalyje nustatytais AKS, įskaitant AKS nustatyti naudotus duomenis ir metodiką bei paviršinio vandens kategorijas, kurioms jie būtų taikomi,

iii) palyginti šios dalies a punkte nurodyta informacija – šios direktyvos I priedo A dalyje nurodytas terpių analizės metodų kiekybinio įvertinimo ribas, įskaitant informaciją apie tų metodų veiksmingumą palyginti su Direktyvos 2009/90/EB 4 straipsnyje nurodytais būtiniausiais veiksmingumo kriterijais;

c) pagal 4 dalį taikomo stebėsenos dažnumo pagrindimą, jei stebėsenos intervalai yra ilgesni nei vieneri metai.

5a.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, kad pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnio 7 dalį parengti atnaujinti upių baseinų valdymo planai, kuriuose nurodomi priemonių, kurių imtasi siekiant išvengti paviršinių vandenų cheminės taršos, taikymo rezultatai ir poveikis, ir pagal Direktyvos 2000/60/EB 15 straipsnio 3 dalį numatyta tarpinė ataskaita, kurioje apibūdinama planuotos priemonių programos įgyvendinimo pažanga, būtų pateikti pasitelkiant centrinį portalą, prieinamą visuomenei elektroniniu būdu, vadovaujantis 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ( 21 ) 7 straipsnio 1 dalimi.

6.  Valstybės narės, remdamosi paviršinio vandens būklės stebėsena, atlikta pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį, parengia I priedo A dalyje išvardytų prioritetinių medžiagų, kurios linkusios kauptis nuosėdose ir (arba) biotoje, koncentracijos ilgalaikių tendencijų analizę, ypač daug dėmesio skirdamos I priedo A dalyje išvardytoms medžiagoms Nr. 2, 5, 6, 7, 12, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 26, 28, 30, 34, 35, 36, 37, 43 ir 44. Laikydamosi Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio, valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad tokia koncentracija žymiai nepadidėtų nuosėdose ir (arba) atitinkamoje biotoje.

Valstybės narės nustato nuosėdų ir (arba) biotos stebėsenos dažnumą, kad būtų pateikiama pakankamai duomenų patikimai ilgalaikių tendencijų analizei. Paprastai stebėsena turėtų būti atliekama kas trejus metus, nebent remiantis techninėmis žiniomis ir ekspertų sprendimu būtų pagrįsta taikyti kitokį intervalą.

7.  Komisija išnagrinėja techninę ir mokslinę pažangą, įskaitant Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų rizikos vertinimų išvadas ir medžiagų registracijos informaciją, su kuria visuomenė gali susipažinti pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 119 straipsnį, ir prireikus pasiūlo peržiūrėti šios direktyvos I priedo A dalyje nustatytus AKS laikantis SESV 294 straipsnyje nustatytos tvarkos ir Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto tvarkaraščio.

8.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 10 straipsnį, jei reikia, siekiant pritaikyti šios direktyvos I priedo B dalies 3 punktą atsižvelgiant į mokslinius ar techninius pokyčius.

8a.  Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šio straipsnio įgyvendinimui, kiek įmanoma ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 22 d. parengiamos techninės gairės dėl medžiagų stebėsenos strategijų ir analizės metodų, įskaitant biotos mėginių ėmimą ir jos stebėseną, kaip dabartinio Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo proceso dalis.

Visų pirma gairės apima:

a) medžiagų stebėseną biotoje, kaip numatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse;

b) naujai nustatytų medžiagų (nurodytų I priedo A dalyje Nr. 34–45) atveju ir medžiagų, kurioms nustatyti griežtesni AKS (nurodytų I priedo A dalyje Nr. 2, 5, 15, 20, 22, 23 ir 28), atveju – Direktyvos 2009/90/EB 4 straipsnyje nustatytus būtiniausius veiksmingumo kriterijus atitinkančius analizės metodus.

8b.  Medžiagų, dėl kurių techninės gairės 2014 m. gruodžio 22 d. dar nebus patvirtintos, atveju 1a dalies i punkte nurodytas 2015 m. gruodžio 22 d. terminas pratęsiamas iki 2018 m. gruodžio 22 d., o tame punkte nurodytas 2021 m. gruodžio 22 d., terminas pratęsiamas iki 2027 m. gruodžio 22 d.

▼B

4 straipsnis

Mišrios zonos

1.  Valstybės narės gali nustatyti mišrias zonas šalia išleidimo vietų. Vienos ar kelių medžiagų, išvardytų I priedo A dalyje, koncentracija tokiose mišriose zonose gali viršyti atitinkamus AKS, jei ji neturi įtakos likusios paviršinio vandens telkinio dalies atitikčiai tiems standartams.

2.  Valstybės narės, kurios nustato mišrias zonas, pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį parengtuose upės baseino valdymo planuose aprašo:

a) metodus ir metodikas, taikomas apibrėžiant šias zonas; ir

b) priemones, kurių imtasi siekiant ateityje mažinti mišrios zonos, kaip, pvz., nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies k punkte, mastą, arba leidimų, nurodytų Direktyvoje 2008/1/EB, arba Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytų išankstinio reguliavimo aktų peržiūrą.

3.  Valstybės narės, kurios nustato mišrias zonas, užtikrina, kad visų šių zonų plotas:

a) yra tik šalia išleidimo vietos;

b) yra proporcingas, atsižvelgiant į teršalų koncentraciją išleidimo vietoje ir į teršalų išmetimo sąlygas, numatytas išankstinio reguliavimo aktuose, pavyzdžiui, nustatančiuose leidimus, nurodytus Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies g punkte, ir visuose kituose atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose taikant geriausias turimas technologijas ir laikantis Direktyvos 2000/60/EB 10 straipsnio, visų pirma atlikus išankstinio sureguliavimo peržiūrą.

▼M1 —————

▼B

5 straipsnis

Išmetimo, išleidimo ir nuotėkių sąrašas

1.  Remdamosi informacija, surinkta pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 ir 8 straipsnius, pagal Reglamentą (EB) Nr. 166/2006, ir kitais turimais duomenimis, valstybės narės sudaro visų prioritetinių medžiagų ir teršalų, išvardytų šios direktyvos I priedo A dalyje, prireikus įskaitant jų koncentraciją nuosėdose ir biotoje, išmetimo, išleidimo ir nuotėkių sąrašą ir, jei įmanoma, žemėlapius kiekvienam upės baseinui arba jo daliai savo teritorijoje.

2.  Teršalų verčių, kurios turi būti įtraukiamos į 1 dalyje nurodytus sąrašus, apytikslio apskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai 2008-2010 m. laikotarpiu.

Tačiau prioritetinių medžiagų arba teršalų, kuriems taikoma Direktyva 91/414/EEB, vertės gali būti apskaičiuojamos kaip 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. vidurkis.

3.  Laikydamosi Direktyvos 2000/60/EB 15 straipsnio 1 dalyje numatytų ataskaitų teikimo reikalavimų, valstybės narės perduoda Komisijai sąrašus, sudarytus pagal šio straipsnio 1 dalį, be kita ko, nurodydamos atitinkamus ataskaitinius laikotarpius.

4.  Valstybės narės atnaujina sąrašus atlikdamos Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą analizių peržiūrą.

Į atnaujintus sąrašus įtraukiamų verčių nustatymo ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai iki tos analizės pabaigos. Prioritetinių medžiagų arba teršalų, kuriems taikoma Direktyva 91/414/EEB, vertės gali būti apskaičiuojamos kaip trejų metų iki tos analizės pabaigos vidurkis.

Valstybės narės paskelbia atnaujintus sąrašus atnaujintuose upės baseino valdymo planuose, kaip nustatyta Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnio 7 dalyje.

5.  Komisija iki 2018 m. patikrina, ar sąraše nurodytų išmetimo, išleidimo ir nuotėkių atžvilgiu daroma pažanga siekiant, kad jie atitiktų sumažinimo arba sustabdymo tikslus, nustatytus Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, laikantis tos direktyvos 4 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų.

▼M1 —————

▼B

6 straipsnis

Tarpvalstybinė tarša

1.  Valstybė narė nepažeidžia pagal šią direktyvą prisiimtų įsipareigojimų dėl AKS viršijimo, jei gali įrodyti, kad:

a) AKS buvo viršyti dėl taršos šaltinio, esančio už jos nacionalinės jurisdikcijos ribų;

b) dėl tokios tarpvalstybinės taršos ji negalėjo imtis veiksmingų priemonių, siekdama laikytis atitinkamų AKS; ir

c) ji taikė Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnyje nustatytus koordinavimo mechanizmus ir, prireikus, pasinaudojo tos direktyvos 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatomis tų vandens telkinių, kuriems poveikį daro tarpvalstybinė tarša, atveju.

2.  Valstybės narės naudojasi Direktyvos 2000/60/EB 12 straipsnyje nustatytu mechanizmu siekdamos šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis pateikti Komisijai reikalingą informaciją ir pateikti priemonių, kurių buvo imtasi dėl tarpvalstybinės taršos atitinkamame upės baseino valdymo plane, santrauką, laikantis ataskaitų teikimo reikalavimų pagal Direktyvos 2000/60/EB 15 straipsnio 1 dalį.

7 straipsnis

Ataskaitos rengimas ir peržiūra

1.  Remdamasi valstybių narių pranešimais, įskaitant pranešimus, teikiamus pagal Direktyvos 2000/60/EB 12 straipsnį, visų pirma pranešimus dėl tarpvalstybinės taršos, Komisija peržiūri, ar reikia iš dalies pakeisti galiojančius aktus ir ar reikia papildomų konkrečių visoje Bendrijoje taikomų priemonių, pavyzdžiui, teršalų išmetimo kontrolės.

2.  Komisija praneša apie savo išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai, pateikdama pagal Direktyvos 2000/60/EB 18 straipsnio 1 dalį parengtą ataskaitą dėl:

a) šio straipsnio 1 dalyje nurodytos peržiūros išvadų;

b) priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti mišrių zonų, nustatytų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, apimtį;

c) šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo rezultatų;

d) padėties, susijusios su ne Bendrijos teritorijos kilmės teršėju.

Prireikus kartu su ataskaita Komisija pateikia atitinkamus pasiūlymus.

▼M1

7a straipsnis

Veiksmų derinimas

1.  Prioritetinių medžiagų, kurioms taikomi reglamentai (EB) Nr. 1907/2006, (EB) Nr. 1107/2009 ( 22 ), (ES) Nr. 528/2012 ( 23 ) ar Direktyva 2010/75/ES ( 24 ), atveju Komisija, atlikdama reguliarią Direktyvos 2000/60/EB X priedo peržiūrą pagal tos direktyvos 16 straipsnio 4 dalį, įvertina, ar Sąjungos ir valstybių narių lygmens priemonės yra pakankamos prioritetinėms medžiagoms taikomiems AKS pasiekti ir prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimo, išmetimo ir nuotėkio nutraukimo ar laipsniško panaikinimo tikslui pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir 16 straipsnio 6 dalį pasiekti.

2.  Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vertinimo rezultatus, laikydamasi Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 4 dalyje išdėstyto tvarkaraščio, ir su ataskaita pateikia atitinkamus pasiūlymus, be kita ko, dėl kontrolės priemonių.

3.  Jei iš ataskaitos rezultatų matyti, kad siekiant palengvinti suderinamumą su Direktyva 2000/60/EB dėl tam tikros medžiagos, patvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ar Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, gali prireikti papildomų priemonių Sąjungos ar valstybės narės lygmeniu, valstybės narės arba Komisija prireikus taiko Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 21 ar 44 straipsnius arba Reglamento (ES) Nr. 528/2012 15 ar 48 straipsnius, kaip tinkama, tai medžiagai arba produktams, kurių sudėtyje yra ta medžiaga.

Medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006, atveju Komisija prireikus inicijuoja to reglamento 59, 61 ar 69 straipsniuose nurodytą procedūrą.

Taikydamos pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų reglamentų nuostatas, valstybės narės ir Komisija atsižvelgia į visus rizikos vertinimus ir socialinę-ekonominę ar kaštų naudos analizes, kurias reikalaujama atlikti pagal tuos reglamentus, įskaitant susijusias su alternatyvų buvimu.

▼M1

8 straipsnis

Direktyvos 2000/60/EB X priedo peržiūra

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia reguliarios Direktyvos 2000/60/EB X priedo peržiūros, numatytos tos direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje, rezultatų ataskaitą. Prireikus kartu su ataskaita ji pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto iš dalies keisti X priedą, įskaitant visų pirma pasiūlymus nustatyti naujas prioritetines medžiagas ar prioritetines pavojingas medžiagas arba tam tikras prioritetines medžiagas priskirti prie prioritetinių pavojingų medžiagų ir prireikus nustatyti atitinkamus paviršinio vandens, nuosėdų ar biotos AKS.

8a straipsnis

Specialios nuostatos dėl tam tikrų medžiagų

1.  Pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį parengtuose upių baseinų valdymo planuose, nedarant poveikio tos direktyvos V priedo 1.4.3 skirsnyje nurodytiems bendros cheminės būklės stebėsenos rezultatų pateikimo reikalavimams ir tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkte, 11 straipsnio 3 dalies k punkte ir 16 straipsnio 6 dalyje nustatytiems tikslams ir įpareigojimams, valstybės narės gali pateikti papildomus žemėlapius, kuriuose informacija apie cheminę būklę pagal šią (šias) vieną ar kelias medžiagas pateikiama atskirai nuo informacijos apie likusias šios direktyvos I priedo A dalyje nustatytas medžiagas:

a) medžiagų Nr. 5, 21, 28, 30, 35, 37, 43 ir 44 (medžiagų, kurioms būdingos visur esančių patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų medžiagų savybės),

b) medžiagų Nr. 34–45 (naujai nustatytų medžiagų),

c) medžiagų Nr. 2, 5, 15, 20, 22, 23 ir 28 (medžiagų, kurioms nustatyti peržiūrėti, griežtesni AKS.

Valstybės narės upių baseinų valdymo planuose taip pat gali pateikti nukrypimo nuo nustatytų AKS verčių medžiagoms, nurodytoms pirmos pastraipos a–c punktuose, laipsnį. Tokius papildomus žemėlapius pateikiančios valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad jie būtų tarpusavyje palyginami upės baseino ir Sąjungos lygmeniu.

2.  I priedo A dalyje nurodytų medžiagų Nr. 5, 21, 28, 30, 35, 37, 43 ir 44 atžvilgiu valstybės narės gali vykdyti mažesnio intensyvumo stebėseną nei prioritetinių medžiagų stebėsena, kurios reikalaujama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 2000/60/EB V priedą, su sąlyga, kad stebėsena yra reprezentatyvi ir kad esama statistiškai patikimos šių medžiagų buvimo vandens aplinkoje stebėsenos bazinės linijos. Paprastai pagal šios direktyvos 3 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą stebėsena turėtų būti atliekama kas trejus metus, nebent remiantis techninėmis žiniomis ir ekspertų sprendimu būtų pagrįsta taikyti kitokį intervalą.

8b straipsnis

Stebėjimo sąrašas

1.  Komisija sudaro medžiagų, kurių visos Sąjungos lygmeniu vykdomos stebėsenos duomenys turi būti renkami siekiant jais pagrįsti būsimus medžiagų prioritetiškumo nustatymus, vykdomus pagal Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 2 dalį, kurie papildo duomenis, inter alia, gautus pagal tos direktyvos 5 straipsnį atliekant analizes ir apžvalgas bei pagal jos 8 straipsnį vykdant monitoringo programas, stebėjimo sąrašą.

Pirmąjį stebėjimo sąrašą sudaro daugiausia 10 medžiagų arba medžiagų grupių, ir jame nurodomi kiekvienos medžiagos stebėsenos terpės ir galimi analizės metodai, dėl kurių nepatiriama pernelyg didelių išlaidų. Su sąlyga, kad esama analizės metodų, dėl kurių nepatiriama pernelyg didelių išlaidų, didžiausias medžiagų arba medžiagų grupių skaičius, kurį Komisijai leidžiama įtraukti į sąrašą, padidėja vienu kiekvieną kartą atnaujinant sąrašą pagal šio straipsnio 2 dalį; sąraše gali būti ne daugiau kaip 14 medžiagų. Medžiagos, įtrauktinos į stebėjimo sąrašą, atrenkamos iš tų medžiagų, kurios pagal turimą informaciją Sąjungos lygmeniu gali kelti didelę grėsmę vandens aplinkai arba per ją, ir kurioms stebėsenos duomenų nepakanka.

Į pirmąjį stebėjimo sąrašą įtraukiami diklofenakas (CAS 15307–79–6), 17-beta-estradiolis (E2) (CAS 50–28–2) ir 17-alfa-etinilestradiolis (EE2) (CAS 57–63–6), siekiant surinkti stebėsenos duomenis, kuriais remiantis būtų palengvintas atitinkamų priemonių tų medžiagų keliamai grėsmei šalinti nustatymas.

Atrinkdama į stebėjimo sąrašą įtrauktinas medžiagas, Komisija atsižvelgia į visą turimą informaciją, įskaitant:

a) Direktyvos 2000/60/EB X priedo naujausios reguliarios peržiūros, kuri numatyta tos direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje, rezultatus,

b) mokslinių tyrimų projektus,

c) Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 5 dalyje nurodytų suinteresuotųjų subjektų rekomendacijas,

d) pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 ir 8 straipsnius valstybių narių sudarytas upių baseinų rajonų charakteristikas ir monitoringo programų rezultatus,

e) informaciją apie gamybos apimtis, naudojimo būdus, būdingas savybes (įskaitant, prireikus, dalelių dydį), koncentraciją aplinkoje ir poveikį, įskaitant informaciją, surinktą pagal direktyvas 98/8/EB, 2001/82/EB ( 25 ) bei 2001/83/EB ( 26 ) ir pagal reglamentus (EB) Nr. 1907/2006 ir (EB) Nr. 1107/2009.

2.  Pirmąjį stebėjimo sąrašą, nurodytą 1 dalyje, Komisija sudaro ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 14 d., o vėliau kas 24 mėnesius jį atnaujina. Atnaujindama stebėjimo sąrašą, Komisija išbraukia visas medžiagas, kurių rizikos vertinimas, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 2 dalyje, gali būti atliktas be papildomos stebėsenos duomenų. Stebėjimo sąrašo nepertraukiamos stebėsenos laikotarpio trukmė bet kurios atskiros medžiagos atžvilgiu neviršija ketverių metų.

3.  Valstybės narės vykdo kiekvienos į stebėjimo sąrašą įtrauktos medžiagos stebėseną atrinktose reprezentatyviose stebėsenos stotyse ne trumpesniu nei 12 mėnesių laikotarpiu. Pirmojo stebėjimo sąrašo atveju stebėsenos laikotarpis prasideda ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 14 d. arba per šešis mėnesius nuo stebėjimo sąrašo sudarymo dienos, pasirenkant tą datą, kuri yra vėlesnė. Valstybės narės pradeda kiekvienos paskesniuose sąrašuose esančios medžiagos stebėseną per 6 mėnesius nuo tos medžiagos įtraukimo į sąrašą dienos.

Kiekviena valstybė narė parenka bent vieną stebėsenos stotį, be to, papildomai po vieną stotį, jei joje gyvena daugiau kaip vienas milijonas gyventojų, ir dar tokį skaičių stočių, kuris lygus jos plotui km2, padalintam iš 60 000 (suapvalinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus) ir dar tokį skaičių stočių, kuris lygus jos gyventojų skaičiui, padalintam iš penkių milijonų (suapvalinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus).

Parinkdamos reprezentatyvias kiekvienos medžiagos stebėsenos stotis, dažnumą ir laiką valstybės narės atsižvelgia į medžiagos naudojimo būdus ir galimą buvimą aplinkoje. Stebėsena vykdoma ne rečiau kaip kartą per metus.

Jei valstybė narė pateikia pakankamus, palyginamus, reprezentatyvius ir naujausius tam tikros medžiagos stebėsenos duomenis iš esamų stebėsenos programų ar tyrimų, ji gali nuspręsti neatlikti tos medžiagos papildomos stebėsenos pagal stebėjimo sąrašo mechanizmą, be to, su sąlyga, kad ta medžiaga buvo stebima taikant metodiką, kuri tenkina pagal 8b straipsnio 5 dalį Komisijos parengtų techninių gairių reikalavimus.

4.  Valstybės narės teikia Komisijai pagal 3 dalį vykdomos stebėsenos rezultatų ataskaitą. Pirmojo stebėjimo sąrašo atveju stebėsenos rezultatų ataskaita teikiama per 15 mėnesių nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. arba per 21 mėnesį nuo stebėjimo sąrašo sudarymo dienos, pasirenkant tą datą, kuri yra vėlesnė, o vėliau kas 12 mėnesių, kol medžiaga yra sąraše. Kiekvienos medžiagos, įtrauktos į paskesnį sąrašą, atveju valstybės narės teikia Komisijai stebėsenos rezultatų ataskaitą per 21 mėnesį nuo medžiagos įtraukimo į stebėjimo sąrašą dienos, o vėliau kas 12 mėnesių, kol medžiaga yra sąraše. Į ataskaitą įtraukiama informacija apie stebėsenos stočių reprezentatyvumą ir stebėsenos strategiją.

5.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas ir atnaujinamas stebėjimo sąrašas, kaip nurodyta 1 bei 2 dalyse. Ji taip pat gali patvirtinti ataskaitų dėl stebėsenos rezultatų bei susijusios informacijos teikimo Komisijai techninius formatus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija parengia gaires, įskaitant technines specifikacijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos į stebėjimo sąrašą įtrauktų medžiagų stebėsenai; jos prašoma skatinti tokios stebėsenos veiksmų derinimą.

8c straipsnis

Specialios nuostatos dėl farmacinių medžiagų

Pagal Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 9 dalį Komisija prireikus, atsižvelgdama į savo 2013 m. vaistų keliamo pavojaus aplinkai tyrimo ir kitų atitinkamų tyrimų bei ataskaitų išvadas, kiek įmanoma per dvejus metus nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. parengia strateginį požiūrį į vandens taršą farmacinėmis medžiagomis. Tas strateginis požiūris prireikus apima pasiūlymus, kuriais būtų sudarytos sąlygos, kiek tai būtina, per vaistų pateikimo rinkai procedūrą veiksmingiau atsižvelgti į vaistų poveikį aplinkai. Tame strateginiame požiūryje Komisija prireikus ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 14 d. pasiūlo priemones, kurių turėtų būti imamasi, Sąjungos ir (arba) valstybės narės lygmeniu, kaip tinkama, siekiant pašalinti galimą farmacinių medžiagų, visų pirma nurodytų 8b straipsnio 1 dalyje, poveikį aplinkai, kad būtų sumažinti tokių medžiagų išleidimo, išmetimo ir nuotėkio į vandens aplinką kiekiai, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos poreikius ir siūlomų priemonių kaštų efektyvumą.

9 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda pagal Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai ( 27 ).

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

9a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  3 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šešerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki šešerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 3 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

▼B

10 straipsnis

Direktyvos 2000/60/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2000/60/EB X priedas pakeičiamas šios direktyvos II priede pateiktu tekstu.

11 straipsnis

Direktyvų 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB ir 86/280/EEB dalinis pakeitimas

1.  Direktyvų 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB ir 84/491/EEB atitinkamas II priedas išbraukiamas.

2.  Direktyvos 86/280/EEB II priedo I–XI skirsnių B antraštinės dalys išbraukiamos.

12 straipsnis

Direktyvų 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB ir 86/280/EEB panaikinimas

1.  Direktyvos 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB ir 86/280/EEB panaikinamos nuo 2012 m. gruodžio 22 d.

2.  Iki 2012 m. gruodžio 22 d. valstybės narės gali vykdyti stebėseną ir teikti ataskaitas pagal Direktyvos 2000/60/EB 5, 8 ir 15 straipsnius, o ne atlikti tai pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas direktyvas.

13 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip 2010 m. liepos 13 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.




▼M1

I PRIEDAS

PRIORITETINĖMS MEDŽIAGOMS IR KAI KURIEMS KITIEMS TERŠALAMS TAIKOMI APLINKOS KOKYBĖS STANDARTAI

A DALIS.   APLINKOS KOKYBĖS STANDARTAI (AKS)

MV

metinis vidurkis

DLK

didžiausia leidžiama koncentracija

vienetas

:

4–7 skilčių – [μg/l],

8 skilties – [μg/kg drėgno svorio]



(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

Numeris

Medžiagos pavadinimas

CAS numeris (1)

MV–AKS (2)

Vidaus paviršiniai vandenys (3)

MV–AKS (2)

Kiti paviršiniai vandenys

DLK–AKS (4)

Vidaus paviršiniai vandenys (3)

DLK–AKS (4)

Kiti paviršiniai vandenys

AKS

Biota (12)

(1)

Alachloras

15972–60–8

0,3

0,3

0,7

0,7

 

(2)

Antracenas

120–12–7

0,1

0,1

0,1

0,1

 

(3)

Atrazinas

1912–24–9

0,6

0,6

2,0

2,0

 

(4)

Benzenas

71–43–2

10

8

50

50

 

(5)

Brominti difenileteriai (5)

32534–81–9

 
 

0,14

0,014

0,0085

(6)

Kadmis ir jo junginiai

(priklausomai nuo vandens kietumo klasės) (6)

7440–43–9

≤ 0,08 (1 klasė)

0,08 (2 klasė)

0,09 (3 klasė)

0,15 (4 klasė)

0,25 (5 klasė)

0,2

≤ 0,45 (1 klasė)

0,45 (2 klasė)

0,6 (3 klasė)

0,9 (4 klasė)

1,5 (5 klasė)

≤ 0,45 (1 klasė)

0,45 (2 klasė)

0,6 (3 klasė)

0,9 (4 klasė)

1,5 (5 klasė)

 

(6a)

Karbontetrachloridas (7)

56–23–5

12

12

Netaikoma

Netaikoma

 

(7)

C10–13 Chloralkanai (8)

85535–84–8

0,4

0,4

1,4

1,4

 

(8)

Chlorfenvinfosas

470–90–6

0,1

0,1

0,3

0,3

 

(9)

Chlorpirifosas (etilo chlorpirifosas)

2921–88–2

0,03

0,03

0,1

0,1

 

(9a)

Ciklodieno pesticidai:

Aldrinas (7)

Dieldrinas (7)

Endrinas (7)

Izodrina (7)

309–00–2

60–57–1

72–20–8

465–73–6

Σ = 0,01

Σ = 0,005

Netaikoma

Netaikoma

 

(9b)

Visas DDT (7)(9)

Netaikoma

0,025

0,025

Netaikoma

Netaikoma

 

para-para-DDT (7)

50–29–3

0,01

0,01

Netaikoma

Netaikoma

 

(10)

1,2-dichloretanas

107–06–2

10

10

Netaikoma

Netaikoma

 

(11)

Dichlormetanas

75–09–2

20

20

Netaikoma

Netaikoma

 

(12)

Di(2-etilheksil)ftalatas (DEHP)

117–81–7

1,3

1,3

Netaikoma

Netaikoma

 

(13)

Diuronas

330–54–1

0,2

0,2

1,8

1,8

 

(14)

Endosulfanas

115–29–7

0,005

0,0005

0,01

0,004

 

(15)

Fluorantenas

206–44–0

0,0063

0,0063

0,12

0,12

30

(16)

Heksachlorobenzenas

118–74–1

 
 

0,05

0,05

10

(17)

Heksachlorobutadienas

87–68–3

 
 

0,6

0,6

55

(18)

Heksachlorocikloheksanas

608–73–1

0,02

0,002

0,04

0,02

 

(19)

Izoproturonas

34123–59–6

0,3

0,3

1,0

1,0

 

(20)

Švinas ir jo junginiai

7439–92–1

1,2 (13)

1,3

14

14

 

(21)

Gyvsidabris ir jo junginiai

7439–97–6

 
 

0,07

0,07

20

(22)

Naftalenas

91–20–3

2

2

130

130

 

(23)

Nikelis ir jo junginiai

7440–02–0

(13)

8,6

34

34

 

(24)

Nonilfenoliai

(4-nonilfenolis)

84852–15–3

0,3

0,3

2,0

2,0

 

(25)

Oktilfenoliai

((4-(1,1′,3,3′-tetrametilbutil)-fenolis))

140–66–9

0,1

0,01

Netaikoma

Netaikoma

 

(26)

Pentachlorobenzenas

608–93–5

0,007

0,0007

Netaikoma

Netaikoma

 

(27)

Pentachlorofenolis

87–86–5

0,4

0,4

1

1

 

(28)

Poliaromatiniai angliavandeniliai (PAH) (11)

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

 

Benz(a)pirenas

50–32–8

1,7 × 10–4

1,7 × 10–4

0,27

0,027

5

Benzo(b)fluorantenas

205–99–2

Žr. 11 išnašą

Žr. 11 išnašą

0,017

0,017

Žr. 11 išnašą

Benzo(k)fluorantenas

207–08–9

Žr. 11 išnašą

Žr. 11 išnašą

0,017

0,017

Žr. 11 išnašą

Benzo(g,h,i)perilenas

191–24–2

Žr. 11 išnašą

Žr. 11 išnašą

8,2 × 10–3

8,2 × 10–4

Žr. 11 išnašą

Indeno(1,2,3-cd)pirenas

193–39–5

Žr. 11

išnašą Žr. 11

išnašą Netaikoma

XXX Netaikoma

XXX Žr. 11 išnašą

(29)

Simazinas

122–34–9

1

1

4

4

 

(29a)

Tetrachloretilenas (7)

127–18–4

10

10

Netaikoma

Netaikoma

 

(29b)

Trichloroetilenas (7)

79–01–6

10

10

Netaikoma

Netaikoma

 

(30)

Tributilalavo junginiai (Tributilalavo katijonas)

36643–28–4

0,0002

0,0002

0,0015

0,0015

 

(31)

Trichlorobenzenai

12002–48–1

0,4

0,4

Netaikoma

Netaikoma

 

(32)

Trichlorometanas

67–66–3

2,5

2,5

Netaikoma

Netaikoma

 

(33)

Trifluralinas

1582–09–8

0,03

0,03

Netaikoma

Netaikoma

 

(34)

Dikofolis

115–32–2

1,3 × 10–3

3,2 × 10–5

Netaikoma (10)

Netaikoma (10)

33

(35)

Perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai (PFOS)

1763–23–1

6,5 × 10–4

1,3 × 10–4

36

7,2

9,1

(36)

Chinoksifenas

124495–18–7

0,15

0,015

2,7

0,54

 

(37)

Dioksinai ir dioksinų tipo junginiai

Žr.

 
 

Direktyvos 2000/60/EB X priedo 10 išnašą

Netaikoma Netaikoma

Suma: PCDD + PCDF + PCB-DL

0,0065 μg.kg–1 TEQ (14)

(38)

Aklonifenas

74070–46–5

0,12

0,012

0,12

0,012

 

(39)

Bifenoksas

42576–02–3

0,012

0,0012

0,04

0,004

 

(40)

Cibutrinas

28159–98–0

0,0025

0,0025

0,016

0,016

 

(41)

Cipermetrinas

52315–07–8

8 × 10–5

8 × 10–6

6 × 10–4

6 × 10–5

 

(42)

Dichlorvosas

62–73–7

6 × 10–4

6 × 10–5

7 × 10–4

7 × 10–5

 

(43)

Heksabromciklododekanas (HBCDD)

Žr. Direktyvos 2000/60/EB X priedo 12 išnašą

0,0016

0,0008

0,5

0,05

167

(44)

Heptachloras ir heptachloro epoksidas

76–44–8/1024–57–3

2 × 10–7

1 × 10–8

3 × 10–4

3 × 10–5

6,7 × 10–3

(45)

Terbutrinas

886–50–0

0,065

0,0065

0,34

0,034

 

(1)   CAS: Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba.

(2)   Šis parametras yra AKS, išreikštas kaip metinė vidutinė vertė (MV–AKS). Jei nenurodyta kitaip, jis taikomas visų izomerų bendrai koncentracijai.

(3)   Vidaus paviršiniai vandenys apima upes bei ežerus ir susijusius dirbtinius arba labai pakeistus vandens telkinius.

(4)   Šis parametras yra aplinkos kokybės standartas, išreikštas kaip didžiausia leidžiama koncentracija (DLK–AKS). Jeigu prie DLK–AKS yra pažymėta „netaikoma“, MV–AKS vertės yra laikomos apsaugančiomis nuo didžiausio trumpalaikės taršos padidėjimo vykstant nuolatiniam išleidimui, nes jos yra žymiai mažesnės nei vertės, nustatytos remiantis ūmaus toksiškumo duomenimis.

(5)   Prioritetinių medžiagų grupės, kurią sudaro brominti difenileteriai (Nr. 5), atveju AKS reiškia giminingų medžiagų Nr. 28, 47, 99, 100, 153 ir 154 koncentracijų sumą.

(6)   Kadmio ir jo junginių (Nr. 6) AKS vertės priklauso nuo vandens kietumo, kaip apibrėžta penkiose klasių kategorijose (1 klasė: < 40 mg CaCO3/l, 2 klasė: nuo 40 iki < 50 mg CaCO3/l, 3 klasė: nuo 50 iki < 100 mg CaCO3/l, 4 klasė: nuo 100 iki < 200 mg CaCO3/l ir 5 klasė: ≥ 200 mg CaCO3/l).

(7)   Ši medžiaga nėra prioritetinė, tačiau ji priklauso kitiems teršalams, kuriems taikomi AKS identiški nustatytiesiems teisės aktuose, taikytuose iki 2009 m. sausio 13 d.

(8)   Šiai medžiagų grupei orientacinių parametrų nenumatyta. Orientaciniai parametrai turi būti nustatomi naudojant analizės metodą.

(9)   Visą DDT sudaro izomerų 1,1,1-trichlor-2,2-bis-(p-chlorfenil)etano (CAS Nr. 50–29–3, ES Nr. 200–024–3); (1,1,1-trichloro-2 (o-chlorofenil)-2-(p-chlorofenil)etano (CAS Nr. 789–02–6, ES Nr. 212–332–5); 1,1-dichlor-2,2-bis-(p-chlorfenil)etileno (CAS Nr. 72–55–9, ES Nr. 200–784–6) ir 1,1-dichlor-2,2-bis-(p-chlorfenil)etano (CAS Nr. 72–54–8, ES Nr. 200–783–0) suma.

(10)   Trūksta informacijos šių medžiagų DLK–AKS nustatyti.

(11)   Poliaromatinių angliavandenilių prioritetinių medžiagų grupės (PAH) (Nr. 28) atveju biotos AKS ir atitinkami vandens MV-AKS nurodo benzo(a)pireno, kurio toksiškumu jie grindžiami, koncentraciją. Benzo(a)pirenas gali būti laikomas kitų PAH žymekliu, taigi reikia stebėti tik benzo(a)pireną lyginant su kitais biotos AKS ar atitinkamais vandens MV–AKS.

(12)   Jei nėra nurodyta kitaip, biotos AKS yra susiję su žuvimis. Vietoj to gali būti stebimas alternatyvus biotos taksonas arba kita terpė, jei taikomu AKS suteikiamas lygiavertis apsaugos lygis. Medžiagų Nr. 15 (Fluorantenas) ir Nr. 28 (PAH) atveju, biotos AKS yra susiję su vėžiagyviais ir moliuskais. Cheminės būklės įvertinimo tikslais nėra tinkama vykdyti žuvyse aptinkamų fluoranteno ir PAH stebėseną. Medžiagų Nr. 37 (Dioksinai ir dioksinų tipo junginiai) atveju, biotos AKS yra susiję su žuvimis, vėžiagyviais ir moliuskais; pagal 2011 m. gruodžio 2 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1259/2011, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos maisto produktuose iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1881/2006 priedo 5.3 skirsnį (OL L 320, 2011 12 3, p. 18).

(13)   Šie AKS susiję su biologiškai įsisavinamomis šių medžiagų koncentracijomis.

(14)   PCDD: polichlorinti dibenzo-p-dioksinai; PCDF: polichlorinti dibenzofuranai; PCB-DL: dioksinų tipo polichlorinti bifenilai; TEQ: toksiškumo ekvivalentai, nustatyti pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 2005 m. toksinio ekvivalentiškumo koeficientus.

▼B

B DALIS.   A DALYJE NUSTATYTŲ AKS TAIKYMAS

1.

Lentelės 4 ir 5 skiltys. Bet kurio paviršinio vandens telkinio atveju MV-AKS taikymas reiškia, kad kiekviename vandens telkinio tipiniame stebėsenos taške vienerių metų laikotarpiu skirtingu metu išmatuotos koncentracijos aritmetinis vidurkis neviršija standarto.

Aritmetinio vidurkio skaičiavimas, analitinio metodo taikymas ir, nesant tinkamo analitinio metodo, atitinkančio būtiniausius veikimo kriterijus, AKS taikymo metodas turi atitikti įgyvendinimo aktus dėl cheminės stebėsenos techninių specifikacijų ir analizės rezultatų kokybės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB.

▼M1

2.

6 ir 7 lentelės skiltys: atitinkamo paviršinio vandens telkinio atveju DLK–AKS taikymas reiškia, kad to paviršinio vandens telkinio kiekvienoje reprezentatyvioje stebėsenos vietoje išmatuota koncentracija neviršija standarto

Tačiau pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.3.4 punkto nuostatas valstybės narės gali taikyti statistinius metodus, tokius kaip procentilio skaičiavimas, siekdamos užtikrinti priimtiną patikimumo ir tikslumo lygį nustatant, ar laikomasi DLK–AKS. Kai valstybės narės tai taiko, tokie statistiniai metodai turi atitikti išsamias taisykles, nustatytas pagal šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3.

Šiame priede nustatyti vandens AKS yra išreikšti kaip bendros koncentracijos visame vandens mėginyje.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kadmio, švino, gyvsidabrio ir nikelio atveju (toliau – metalai) vandens AKS nurodo tirpinio koncentraciją, t. y. vandens mėginio ištirpusiąją fazę, gaunamą filtruojant 0,45 μm filtru arba taikant bet kurį lygiavertį pradinio apdorojimo būdą, arba, jei konkrečiai nurodyta, biologiškai įsisavinamą koncentraciją.

Valstybės narės, vertindamos stebėsenos rezultatus pagal atitinkamus AKS, gali atsižvelgti į:

a) natūralią foninę metalų ir jų junginių koncentraciją, kai dėl tokios koncentracijos nėra atitikties atitinkamiems AKS,

b) vandens kietumą, pH, ištirpusią organinę anglį ar kitus vandens kokybės parametrus, kurie daro poveikį metalų biologiniam įsisavinamumui; biologiškai įsisavinama koncentracija nustatoma taikant tinkamą biologinio įsisavinamumo modeliavimą.

▼M1 —————



( 1 ) OL C 97, 2007 4 28, p. 3.

( 2 ) 2007 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 102 E, 2008 4 24, p. 90), 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 71 E, 2008 3 18, p. 1) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento pozicija(dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2008 m. spalio 20 d. Tarybos sprendimas.

( 3 ) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

( 4 ) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

( 5 ) OL L 331, 2001 12 15, p. 1.

( 6 ) OL L 181, 1986 7 4, p. 16.

( 7 ) OL L 81, 1982 3 27, p. 29.

( 8 ) OL L 291, 1983 10 24, p. 1.

( 9 ) OL L 74, 1984 3 17, p. 49.

( 10 ) OL L 274, 1984 10 17, p. 11.

( 11 ) OL L 330, 1998 12 5, p. 32.

( 12 ) OL L 33, 2006 2 4, p. 1.

( 13 ) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

( 14 ) OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

( 15 ) OL L 227, 1993 9 8, p. 9.

( 16 ) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

( 17 ) OL L 396, 2006 12 30, p. 1. Ištaisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 3.

( 18 ) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

( 19 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 20 ) OL L 201, 2009 8 1, p. 36.

( 21 ) OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

( 22 ) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

( 23 ) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

( 24 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

( 25 ) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1.).

( 26 ) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67.).

( 27 ) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

Top