EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02006R1920-20181123

Consolidated text: 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (nauja redakcija)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2006/1920/2018-11-23

02006R1920 — LT — 23.11.2018 — 001.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1920/2006

2006 m. gruodžio 12 d.

dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (nauja redakcija)

(OL L 376 2006.12.27, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2101 2017 m. lapkričio 15 d.

  L 305

1

21.11.2017




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1920/2006

2006 m. gruodžio 12 d.

dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (nauja redakcija)



1 straipsnis

Tikslas

1.  Šiuo Reglamentu numatomas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) (toliau – Centras).

2.  Centro uždavinys – 3 straipsnyje nurodytose veiklos srityse aprūpinti Bendriją ir valstybes nares faktine, objektyvia, patikima ir palyginama Europos masto informacija, susijusia su narkotikais ir narkomanija bei to padariniais.

3.  Apdorojama ar pateikiama statistinė, dokumentinė ir techninė informacija turėtų padėti Bendrijai ir valstybėms narėms turėti bendrą narkotikų paplitimo ir narkomanijos padėties vaizdą tuomet, kai atitinkamose savo kompetencijos srityse jos imasi priemonių ar svarsto sprendimus dėl veiksmų. Šios informacijos statistinė dalis parengiama bendradarbiaujant su atitinkamomis statistikos institucijomis, prireikus pasitelkiant Bendrijos statistikos programą, taip skatinant sinergiją ir vengiant dubliavimosi. Atsižvelgiama į kitus visame pasaulyje prieinamus Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų organizacijos (JT) duomenis.

4.  Neribojant 2 straipsnio d punkto v papunkčio taikymo, Centras neturėtų imtis jokių priemonių, kurios peržengtų informacijos ir jos apdorojimo srities ribas.

5.  Centras nerenka jokios atskirus asmenis ar nedideles asmenų grupes galinčios identifikuoti informacijos. Jis susilaiko nuo bet kokios informacijos, susijusios su konkrečiais įvardytais atvejais, teikimo.

2 straipsnis

Uždaviniai

Centras, siekdamas 1 straipsnyje nurodytų tikslų, savo veiklos srityse vykdo tokias užduotis:

a)  Esamų duomenų rinkimas ir analizė

i) rinkti, registruoti ir analizuoti informaciją, apimančią ir duomenis, gautus atliekant mokslinius tyrimus iš valstybių narių, taip pat duomenis, gautus iš Bendrijos, nevyriausybinių nacionalinių šaltinių ir kompetentingų tarptautinių organizacijų, įskaitant Europos policijos biurą (Europolas); teikti informaciją apie valstybių narių geriausią praktiką ir palengvinti jų keitimąsi tokia praktika; taip renkami, registruojami, analizuojami bei pateikiami ir duomenys apie atsirandančias kombinuoto narkotikų vartojimo, taip pat skirtingų teisėtų ir draudžiamų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, tendencijas;

ii) atlikti apklausas, parengiamąsias ir galimybių ištyrimo studijas, taip pat bandomuosius projektus, reikalingus uždaviniams įgyvendinti; organizuoti ekspertų susitikimus ir, kai būtina, sudaryti ad hoc tikslines darbo grupes; surinkti ir viešai pateikti mokslinius dokumentus bei prisidėti prie informacinės veiklos skatinimo;

iii) sukurti organizacinę ir techninę bazę, kuri būtų pajėgi teikti informaciją apie panašias ar papildomas programas, arba valstybių narių vykdomą veiklą;

iv) konsultuojantis ir bendradarbiaujant su valstybių narių kompetentingomis įstaigomis bei organizacijomis, sukurti 5 straipsnyje nurodytą tinklą ir koordinuoti jo veiklą;

v) palengvinti pasikeitimą informacija tarp sprendimų priėmėjų, tyrinėtojų, ekspertų ir visų dalyvaujančiųjų sprendžiant su narkotikais susijusius klausimus iš vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų;

b)  Duomenų palyginimo metodų pagerinimas

i) pagerinti informacijos palyginamumą, objektyvumą ir patikimumą Europos lygiu, sukuriant neprivalomo pobūdžio rodiklius bei bendruosius kriterijus, kurių laikymąsi galėtų rekomenduoti Centras taip padidindamas valstybių narių ir Bendrijos taikomų matavimo metodų suvienodinimą; visų pirma Centras kuria priemones, kurios padėtų valstybėms narėms ir Europos Komisijai kontroliuoti bei vertinti atitinkamai jų nacionalines ir Sąjungos politikos sritis;

ii) palengvinti pasikeitimą informacija bei jos sisteminimą kokybine ir kiekybine prasme (duomenų bazės);

c)  Informacijos platinimas

i) pasirūpinti, kad Centro parengta informacija būtų prieinama Bendrijai, valstybėms narėms ir kompetentingoms organizacijoms;

ii) plačiai išplatinti informaciją apie kiekvienoje valstybėje narėje atliktus darbus ir pačios Bendrijos vykdomą veiklą, ir atitinkamais atvejais apie trečiųjų šalių bei tarptautinių organizacijų vykdomą veiklą;

iii) užtikrinti platų patikimos nekonfidencialios informacijos platinimą; surinktų duomenų pagrindu paskelbti metinę ataskaitą apie narkotikų problemas, įskaitant duomenis apie atsirandančias tendencijas;

d)  Bendradarbiavimas su Europos ir tarptautinėmis institucijomis bei organizacijomis, taip pat su trečiosiomis šalimis

i) padėti gerinti nacionalinių ir Bendrijos veiksmų tarpusavio koordinavimą vykdomos veiklos srityse;

ii) neprieštaraujant valstybių narių įsipareigojimams dėl informacijos teikimo pagal Jungtinių Tautų konvencijas dėl narkotikų, skatinti, kad informacija apie narkotikus ir narkomaniją, surinkta valstybėse narėse ar atsirandanti iš Bendrijos, būtų įtraukta į tarptautines stebėsenos ir narkotikų kontrolės programas, o ypač į JT ir jos specializuotų atstovybių parengtas programas;

iii) aktyviai bendradarbiauti su Europolu siekiant kuo veiksmingiau stebėti narkotikų problemą;

iv) glaudžiai bendradarbiauti su 20 straipsnyje nurodytomis organizacijomis ir įstaigomis;

v) Komisijos prašymu ir 9 straipsnyje nurodytai valdybai pritariant tam tikroms trečiosioms šalims, tokioms kaip šalims kandidatėms arba Vakarų Balkanų šalims, perduoti savo pažangiąją patirtį ir padėti kurti bei tvirtinti struktūrinius saitus su 5 straipsnyje nurodytu tinklu, steigti ir stiprinti nacionalinius centrus, nurodytus tame straipsnyje;

e)  Pareiga informuoti

Centras iš esmės įpareigotas informuoti kompetentingas valstybių narių institucijas, jei jis pastebi pasikeitimus ir besikeičiančias tendencijas;

▼M1

f)  Keitimasis informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, ankstyvojo perspėjimo apie jas sistema ir jų keliamos rizikos vertinimas

i) rinkti, palyginti, analizuoti ir vertinti 5 straipsnyje nurodyto Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo nacionalinių centrų ir nacionalinių Europolo padalinių turimą informaciją apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR ( 1 ) 1 straipsnio 4 punkte, ir nepagrįstai nedelsiant perduoti tą informaciją nacionaliniams centrams, nacionaliniams Europolo padaliniams ir Komisijai,

ii) parengti pradinę ataskaitą arba bendrą pradinę ataskaitą pagal 5b straipsnį,

iii) organizuoti rizikos vertinimo procedūrą pagal 5c ir 5d straipsnius,

iv) vykdyti visų naujų psichoaktyviųjų medžiagų, apie kurias pranešė valstybės narės, stebėseną bendradarbiaujant su Europolu ir naudojantis 5 straipsnyje nurodytų nacionalinių centrų bei nacionalinių Europolo padalinių pagalba.

▼B

3 straipsnis

Prioritetinės veiklos sritys

Centro tikslas ir uždaviniai, nurodyti 1 ir 2 straipsniuose, įgyvendinami laikantis I priede nurodytos pirmenybės tvarkos.

4 straipsnis

Darbo metodas

1.  Centras savo uždavinius vykdo laipsniškai, pagal tikslus, nustatytus trimetėje ir metinėje darbo programose, nurodytose 9 straipsnio 4 dalyje ir 5 straipsnyje, tinkamai atsižvelgiant į turimus išteklius.

2.  Vykdydamas savo veiklą ir siekdamas išvengti dubliavimo, Centras atsižvelgia į jau vykdomą veiklą ar veiklą, kurią vykdys kitos esamos bei būsimos institucijos ir agentūros, o ypač Europolas, bei siekia didinti šių darbų vertę.

5 straipsnis

Europos narkotikų ir narkomanijos informacinis tinklas (Reitox)

1.  Centras savo žinioje turi Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklą (Reitox). Tinklą sudaro centrai (po vieną) kiekvienoje valstybėje narėje ir kiekvienoje šalyje, sudariusioje susitarimą pagal 21 straipsnį, ir Komisijos centras. Nurodyti nacionalinius centrus – išimtinė atitinkamos šalies atsakomybė.

2.  Nacionaliniai centrai yra sąsaja tarp dalyvaujančių šalių ir Centro. Jie padeda nustatyti pagrindinius rodiklius ir duomenis, įskaitant jų įgyvendinimo gaires, siekiant surinkti patikimą ir palyginamą informaciją Europos Sąjungos lygiu. Jie nacionaliniu lygiu, sutelkdami skirtingų sektorių – sveikatos apsaugos, teisingumo, teisėsaugos – patirtį ir bendradarbiaudami su ekspertais bei narkotikų problemas nagrinėjančiomis nacionalinėmis organizacijomis, objektyviai renka ir analizuoja visą su narkotikais ir narkomanija, taip pat su taikoma politika ir priemonėmis susijusią informaciją. Visų pirma jie pateikia duomenis apie Centro nurodytus penkis epidemiologinius rodiklius.

▼M1 —————

▼B

Nacionaliniai centrai taip pat gali Centrui teikti informaciją apie naujas egzistuojančių psichoaktyvių medžiagų ir (arba) psichoaktyvių medžiagų naujų derinių vartojimo tendencijas, keliančias galimą riziką visuomenės sveikatai, bei informaciją apie galimas su visuomenės sveikata susijusias priemones.

3.  Nacionalinės valdžios institucijos užtikrina, kad jų centrai rinktų ir analizuotų duomenis nacionaliniu lygiu, remdamiesi Centro priimtomis gairėmis.

4.  Konkretūs nacionaliniams centrams paskirti uždaviniai centrams pateikiami Centro trejų metų programoje, nurodytoje 9 straipsnio 4 dalyje.

5.  Centras, visiškai atsižvelgdamas į nacionalinių centrų viršenybę ir glaudžiai bendradarbiaudamas su jais, gali atlikti papildomą tyrimą ir pasinaudoti informacijos šaltiniais narkotikų ir narkomanijos srityje.

▼M1

5a straipsnis

Keitimasis informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir ankstyvojo perspėjimo apie jas sistema

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 5 straipsnyje nurodytas jos nacionalinis centras ir jos nacionalinis Europolo padalinys laiku ir nepagrįstai nedelsdami pateiktų Centrui ir Europolui, atsižvelgdami į atitinkamus jų įgaliojimus, turimą informaciją apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas. Informacija turi būti susijusi su medžiagų nustatymu ir identifikavimu, vartojimu ir vartojimo būdais, gamyba, išgavimu, platinimu ir platinimo būdais, neteisėta prekyba, naudojimu komerciniais, medicininiais ir moksliniais tikslais ir galima bei nustatyta tų medžiagų keliama rizika.

Centras, bendradarbiaudamas su Europolu, renka, lygina, analizuoja, vertina ir laiku perduoda informaciją nacionaliniams centrams, nacionaliniams Europolo padaliniams ir Komisijai, kad jie turėtų visą informaciją, reikalingą ankstyvojo perspėjimo tikslais ir kad Centras turėtų galimybę parengti pradinę ataskaitą arba bendrą pradinę ataskaitą pagal 5b straipsnį.

5b straipsnis

Pradinė ataskaita

1.  Jei Centras, Komisija arba valstybių narių dauguma mano, kad pasidalinta informacija apie naują psichoaktyviąją medžiagą, surinkta pagal 5a straipsnį vienoje ar keliose valstybėse narėse, teikia pagrindo susirūpinimui tuo, kad nauja psichoaktyvioji medžiaga gali kelti riziką sveikatai arba socialinę riziką Sąjungos lygmeniu, Centras parengia pradinę ataskaitą dėl naujos psichoaktyviosios medžiagos.

Šios dalies taikymo tikslais valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie savo pageidavimą, kad būtų parengta pradinė ataskaita. Susidarius valstybių narių balsų daugumai, Komisija duoda Centrui atitinkamus nurodymus ir apie tai informuoja valstybes nares.

2.  Pradinėje ataskaitoje kaip pirminė informacija pateikiama:

a) incidentų, rodančių, kad esama sveikatos ir socialinių problemų, su kuriomis potencialiai gali būti susijusi nauja psichoaktyvioji medžiaga, pobūdis, skaičius ir mastas, taip pat informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdus;

b) naujos psichoaktyviosios medžiagos cheminis ir fizinis aprašymas bei jai pagaminti arba išgauti naudoti metodai ir prekursoriai;

c) naujos psichoaktyviosios medžiagos farmakologinis ir toksikologinis aprašymas;

d) informacija apie nusikalstamų grupuočių dalyvavimą gaminant ar platinant naują psichoaktyviąją medžiagą.

Pradinėje ataskaitoje taip pat pateikiama:

a) informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos, be kita ko, kaip žmonėms skirto vaisto ar veterinarinio vaisto veikliosios medžiagos, naudojimą žmonių ir veterinarinės medicinos reikmėms;

b) informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos naudojimą komerciniais ir pramoniniais tikslais, tokio naudojimo apimtį ir naudojimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslais;

c) informacija apie tai, ar naujai psichoaktyviajai medžiagai taikomos kokios nors ribojamosios priemonės valstybėse narėse;

d) informacija apie tai, ar nauja psichoaktyvioji medžiaga šiuo metu vertinama ar buvo įvertinta pagal 1961 m. Jungtinių Tautų bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, iš dalies pakeistos 1972 m. protokolu, ir 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos sistemą (Jungtinių Tautų sistemą);

e) kita atitinkama informacija, jei turima.

3.  Pradinei ataskaitai parengti Centras naudoja savo turimą informaciją.

4.  Centras 5 straipsnyje nurodytų nacionalinių centrų prašo pateikti papildomos informacijos apie naują psichoaktyviąją medžiagą, jei mano, kad tai yra būtina. Nacionaliniai centrai pateikia tą informaciją per dvi savaites nuo prašymo gavimo.

5.  Centras nepagrįstai nedelsdamas prašo Europos vaistų agentūros pateikti informaciją, ar Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu nauja psichoaktyvioji medžiaga yra:

a) žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kuriuo prekiauti leidimas suteiktas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB ( 2 ), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ( 3 ) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 ( 4 ), veiklioji medžiaga;

b) žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio pateikta paraiška gauti leidimą prekiauti, veiklioji medžiaga;

c) žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kuriuo prekiauti leidimas kompetentingos institucijos buvo sustabdytas, veiklioji medžiaga;

d) žmonėms skirto vaisto, kuriam nėra išduotas leidimas pagal Direktyvos 2001/83/EB 5 straipsnį, arba ekstemporalaus veterinarinio vaisto, kurį pagal nacionalinę teisę pagamina tuo tikslu įgaliotas asmuo pagal Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio 1 dalies c punktą, veiklioji medžiaga;

e) tiriamojo vaisto, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/20/EB ( 5 ) 2 straipsnio d punkte, veiklioji medžiaga.

Jei informacija yra susijusi su valstybių narių išduotais leidimais prekiauti, atitinkamos valstybės narės, Europos vaistų agentūrai paprašius, pateikia jai tokią informaciją.

6.  Centras nepagrįstai nedelsdamas prašo Europolo pateikti informaciją apie nusikalstamų grupuočių dalyvavimą gaminant, platinant naują psichoaktyviąją medžiagą, plėtojant jos platinimo būdus, vykdant neteisėtą prekybą ja ir bet kokiu būdu ją naudojant.

7.  Centras nepagrįstai nedelsdamas prašo Europos cheminių medžiagų agentūros, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Europos maisto saugos tarnybos pateikti turimą informaciją ir duomenis apie naują psichoaktyviąją medžiagą.

8.  Centro bendradarbiavimo su šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytomis įstaigomis ir agentūromis išsamios nuostatos reglamentuojamos darbo susitarimais. Tokie darbo susitarimai sudaromi pagal 20 straipsnio antrą pastraipą.

9.  Centras laikosi informacijos, kuri buvo pateikta Centrui, naudojimo sąlygų, įskaitant galimybės susipažinti su dokumentais, informacijos ir duomenų saugumo bei konfidencialių duomenų, įskaitant jautrius duomenis ir konfidencialią verslo informaciją, apsaugos sąlygas.

10.  Centras pateikia pradinę ataskaitą Komisijai ir valstybėms narėms per penkias savaites nuo 5, 6 ir 7 dalyse nurodytų prašymų pateikti informaciją pateikimo dienos.

11.  Jei Centras surenka informaciją apie kelias naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurias jis laiko esant panašios cheminės sudėties, jis per šešias savaites nuo 5, 6 ir 7 dalyje nurodytų prašymų pateikti informaciją pateikimo dienos pateikia Komisijai ir valstybėms narėms atskiras pradines ataskaitas arba bendras pradines ataskaitas apie kelias naujas psichoaktyviąsias medžiagas, su sąlyga, kad kiekvienos naujos psichoaktyviosios medžiagos savybės yra aiškiai nustatytos.

5c straipsnis

Rizikos vertinimo procedūra ir ataskaita

1.  Komisija per dvi savaites nuo pradinės ataskaitos gavimo dienos, kaip nurodyta 5b straipsnio 10 dalyje, gali paprašyti, kad Centras įvertintų galimą riziką, kurią kelia nauja psichoaktyvioji medžiaga, ir parengtų rizikos vertinimo ataskaitą, jeigu pradinėje ataskaitoje esama informacijos, leidžiančios manyti, kad medžiaga gali kelti didelę riziką visuomenės sveikatai ir, tam tikrais atvejais, didelę socialinę riziką. Rizikos vertinimą atlieka Mokslinis komitetas.

2.  Komisija per dvi savaites nuo bendros pradinės ataskaitos gavimo dienos, kaip nurodyta 5b straipsnio 11 dalyje, gali paprašyti, kad Centras įvertintų galimą riziką, kurią kelia kelios panašios cheminės sudėties naujos psichoaktyviosios medžiagos, ir parengtų bendrą rizikos vertinimo ataskaitą, jeigu bendroje pradinėje ataskaitoje esama informacijos, leidžiančios manyti, kad medžiaga gali kelti didelę riziką visuomenės sveikatai ir, tam tikrais atvejais, didelę socialinę riziką. Bendrą rizikos vertinimą atlieka Mokslinis komitetas.

3.  Rizikos vertinimo ataskaitoje arba bendroje rizikos vertinimo ataskaitoje pateikiama:

a) turima informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos chemines ir fizines savybes, taip pat jai pagaminti arba išgauti naudoti metodai ir prekursoriai;

b) turima informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos farmakologines ir toksikologines savybes;

c) su nauja psichoaktyviąja medžiaga siejamos rizikos sveikatai, visų pirma siejamos su tos medžiagos ūmiu ir chronišku toksiškumu, piktnaudžiavimo ir priklausomybės sukėlimo galimybe ir fiziniu bei psichiniu poveikiu ir poveikiu elgesiui, analizė;

d) su nauja psichoaktyviąja medžiaga siejamos socialinės rizikos, visų pirma tos medžiagos poveikio socialiniam veikimui, viešajai tvarkai ir nusikalstamai veiklai, taip pat nusikalstamų grupuočių dalyvavimo gaminant, platinant naują psichoaktyviąją medžiagą, plėtojant jos platinimo būdus ir vykdant neteisėtą prekybą ja, analizė;

e) turima informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos vartojimo mastą ir būdus, galimybes jos įsigyti ir paplitimo Sąjungoje tikimybę;

f) turima informacija apie naujos psichoaktyviosios medžiagos naudojimą komerciniais ir pramoniniais tikslais, tokio naudojimo apimtį ir jos naudojimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslais;

g) kita atitinkama informacija, jei turima.

4.  Mokslinis komitetas įvertina naujos psichoaktyviosios medžiagos ar naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės keliamą riziką. Direktoriaus, veikiančio pagal Mokslinio komiteto pirmininko rekomendaciją, sprendimu prireikus Mokslinio komiteto sudėtis gali būti išplėsta įtraukiant ekspertus iš mokslo sričių, kurios yra svarbios siekiant užtikrinti subalansuotą naujos psichoaktyviosios medžiagos keliamos rizikos vertinimą. Direktorius paskiria tuos ekspertus iš ekspertų sąrašo. Valdyba patvirtina ekspertų sąrašą kas trejus metus.

Komisija, Centras, Europolas ir Europos vaistų agentūra turi teisę paskirti po du stebėtojus.

5.  Mokslinis komitetas atlieka rizikos vertinimą remdamasis turima informacija ir visais kitais susijusiais moksliniais įrodymais. Jis atsižvelgia į visas savo narių nuomones. Centras organizuoja rizikos vertinimo procedūrą, be kita ko, nustato būsimus informacijos poreikius ir susijusius tyrimus.

6.  Centras rizikos vertinimo ataskaitą arba bendrą rizikos vertinimo ataskaitą Komisijai ir valstybėms narėms pateikia per šešias savaites nuo Komisijos prašymo parengti rizikos vertinimo ataskaitą gavimo dienos.

7.  Gavusi tinkamai pagrįstą Centro prašymą, Komisija gali pratęsti laikotarpį, per kurį reikia užbaigti rizikos vertinimą arba bendrą rizikos vertinimą, kad būtų galima atlikti papildomus mokslinius tyrimus ir surinkti papildomų duomenų. Tame prašyme pateikiama informacija apie tai, kiek laiko reikės rizikos vertinimui arba bendram rizikos vertinimui užbaigti.

5d straipsnis

Rizikos nevertinimas

1.  Rizikos vertinimas neatliekamas, jeigu jau gerokai pasistūmėta naują psichoaktyviąją medžiagą vertinant pagal Jungtinių Tautų sistemą, t. y. kai Pasaulio sveikatos organizacijos Narkomanijos ekspertų komitetas yra paskelbęs kritinę apžvalgą bei rašytinę rekomendaciją, išskyrus atvejus, kai turima pakankamai duomenų ir informacijos, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad reikia parengti rizikos vertinimo ataskaitą Sąjungos lygmeniu, o priežastys ją parengti nurodomos pradinėje ataskaitoje.

2.  Rizikos vertinimas neatliekamas, jeigu, įvertinus pagal Jungtinių Tautų sistemą, buvo nuspręsta naujos psichoaktyviosios medžiagos neįtraukti į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, iš dalies pakeistos 1972 m. protokolu, arba 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašą, išskyrus atvejus, kai turima pakankamai duomenų ir informacijos, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad reikia parengti rizikos vertinimo ataskaitą Sąjungos lygmeniu, o priežastys ją parengti nurodomos pradinėje ataskaitoje.

3.  Rizikos vertinimas neatliekamas, jeigu nauja psichoaktyvioji medžiaga yra:

a) žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kuriuo prekiauti suteiktas leidimas, veiklioji medžiaga;

b) žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio pateikta paraiška gauti leidimą prekiauti, veiklioji medžiaga;

c) žmonėms skirto vaisto arba veterinarinio vaisto, kuriuo prekiauti suteiktą leidimą kompetentinga institucija yra sustabdžiusi, veiklioji medžiaga;

d) tiriamojo vaisto, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/20/EB 2 straipsnio d punkte, veiklioji medžiaga.

▼B

6 straipsnis

Duomenų apsauga ir konfidencialumas

1.  Informacija apie narkotikus ir narkomaniją, kuri yra teikiama Centro arba Centrui, gali būti skelbiama tik laikantis Bendrijos ir nacionalinių informacijos konfidencialumo bei platinimo taisyklių. Asmens duomenys negali būti skelbiami ar pateikiami viešai.

Valstybės narės ir nacionaliniai centrai neįpareigoti suteikti informaciją, kuri pagal nacionalinę teisę laikoma konfidencialia.

2.  Centrui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

7 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

1.  Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 taikomas Centro turimiems dokumentams.

2.  9 straipsnyje nurodyta valdyba priima Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

3.  Dėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį Centro priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba iškelta byla Europos Bendrijų Teisingumo Teisme laikantis atitinkamai Sutarties 195 ir 230 straipsniuose nustatytų sąlygų.

8 straipsnis

Juridinis statusas ir buveinė

1.  Centras yra juridinis asmuo. Kiekvienoje valstybėje narėje jis naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus. Konkrečiai jis gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

2.  Centro būstinė yra Lisabonoje.

9 straipsnis

Valdyba

1.  Centras turi valdybą, į kurios sudėtį įeina po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, du Komisijos atstovai, du nepriklausomi ekspertai, kurie kompetentingi narkotikų srityje, ir yra paskirti Europos Parlamento taip pat po vieną kiekvienos šalies, sudariusios susitarimą pagal 21 straipsnį, atstovą.

Kiekvienas valdybos narys turi po vieną balsą, išskyrus šalių, sudariusių susitarimus pagal 21 straipsnį, atstovus, kurie neturi teisės balsuoti.

Valdybos sprendimai priimami dviejų trečdalių narių, turinčių balsavimo teisę, balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje ir 20 straipsnyje nurodytus atvejus.

Valdybos narius gali pavaduoti arba jiems padėti pakaitiniai nariai. Kai tikrasis narys, turintis balsavimo teisę, nedalyvauja, pakaitinis narys gali pasinaudoti šia teise.

Valdyba gali pakviesti dalyvauti stebėtojų teisėmis be balso teisės tarptautinių organizacijų, su kuriomis Centras bendradarbiauja pagal 20 straipsnį, atstovus.

2.  Valdybos pirmininką ir jo pavaduotoją iš jos narių renka jos nariai trejiems metams. Jie gali būti perrinkti dar vienai kadencijai.

Pirmininkas ir jo pavaduotojas turi teisę dalyvauti balsavime.

Valdyba pati nustato savo darbo tvarkos taisykles.

3.  Valdybos susirinkimus sušaukia jos pirmininkas. Eilinį susirinkimą ji surengia ne rečiau kaip kartą per metus. Centro direktorius, nurodytas 11 straipsnyje, dalyvauja valdybos susirinkimuose be teisės balsuoti ir pagal 11 straipsnio 3 dalį rūpinasi valdybos sekretoriatu.

4.  Valdyba priima trejų metų darbo programą Direktoriaus pateikto projekto pagrindu, pasikonsultavusi su 13 straipsnyje nurodytu moksliniu komitetu ir gavusi Komisijos nuomonę, ir persiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

5.  Pagal trejų metų darbo programą valdyba kiekvienais metais priima Centro metinę darbų programą pagal Direktoriaus pateiktą projektą, pasikonsultavusi su moksliniu komitetu ir gavusi Komisijos nuomonę. Darbo programa nusiunčiama Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ji per metus gali būti tikslinama laikantis tos pačios procedūros.

6.  Kai Komisija pareiškia nesutinkanti su trejų metų arba metine darbo programa, šias programas valdyba priima trijų ketvirtadalių narių, turinčių balsavimo teisę, balsų dauguma.

7.  Valdyba tvirtina metinį pranešimą apie Centro veiklą ir iki birželio 15 d. nusiunčia jį Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybėms narėms.

8.  Centras kasmet perduoda biudžeto valdymo institucijai visą informaciją, susijusią su vertinimo procedūrų rezultatais.

10 straipsnis

Vykdomasis komitetas

1.  Valdybai padeda vykdomasis komitetas. Vykdomąjį komitetą sudaro valdybos pirmininkas ir jo pavaduotojas, du kiti valdybos nariai, atstovaujantys valstybėms narėms ir paskirti valdybos, bei du Komisijos atstovai. Direktorius dalyvauja vykdomojo komiteto komiteto susirinkimuose.

2.  Vykdomasis komitetas renkasi mažiausiai du kartus per metus ir tuomet, kai būtina parengti valdybos sprendimus bei padėti direktoriui ir jį konsultuoti. Valdybos vardu komitetas priima sprendimus tais klausimais, kurie numatyti finansinėse taisyklėse, priimtose pagal 15 straipsnio 10 dalį, ir kurių pagal šį reglamentą nepriima išimtinai valdyba. Sprendimai priimami bendru sutarimu.

11 straipsnis

Direktorius

1.  Centrui vadovauja direktorius, kurį skiria valdyba Komisijos teikimu, penkerių metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinama.

2.  Direktoriaus postui užimti vadybos atrinktas kandidatas, skiriant jį pirmajai (iš daugiausia dviejų) kadencijai, nedelsiant pakviečiamas padaryti pareiškimą Europos Parlamentui ir atsakyti į šios institucijos narių užduotus klausimus.

3.  Direktorius atsako už:

a) Centro valdybos priimtų programų rengimą ir sprendimų įgyvendinimą,

b) kasdieninį administravimą,

c) Centro darbo programų rengimą,

d) Centro pajamų ir išlaidų sąmatos projekto parengimą ir biudžeto vykdymą,

e) šiame reglamente numatytų ataskaitų rengimą ir paskelbimą,

f) visų su personalu susijusių reikalų tvarkymą ir visų pirma naudojimąsi galiomis, kurias suteikė darbuotojus skiriančioji organizacija,

g) Centro organizacinės struktūros nustatymą ir jos pateikimą valdybai tvirtinti,

h) 1 ir 2 straipsniuose nurodytų užduočių atlikimą,

i) reguliarų Centro darbo vertinimą.

4.  Direktorius už savo veiklą atskaitingas valdybai ir dalyvauja jos susirinkimuose.

5.  Direktorius yra Centro teisinis atstovas.

12 straipsnis

Direktoriaus ir valdybos pirmininkoiš klausymas Europos Parlamente

Kasmet direktorius Europos Parlamentui pateikia bendrąją Centro veiklos ataskaitą. Europos Parlamentas taip pat gali direktorių ir valdybos pirmininką pakviesti ir išklausyti bet kokiu su Centro veikla susijusiu klausimu.

13 straipsnis

Mokslinis komitetas

1.  Valdybai ir direktoriui padeda mokslinis komitetas, kuris šiame reglamente numatytais atvejais paskelbia savo nuomonę visais su centro veikla susijusiais moksliniais klausimais, kuriuos valdyba ar direktorius pateikia moksliniam komitetui.

Mokslinio komiteto nuomonės skelbiamos viešai.

2.  Mokslinį komitetą sudaro daugiausia penkiolika gerai žinomų mokslininkų, paskirtų valdybos atsižvelgiant į jų mokslinę kompetenciją ir nepriklausomumą po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiamas kvietimas teikti paraiškas. Atrankos procedūra užtikrinama, kad specifinės mokslinio komiteto narių kompetencijos sritys aprėptų visas svarbiausias su narkotikų ir narkomanijos problemomis susijusias sritis.

Mokslinio komiteto nariai yra skiriami kaip individualūs asmenys ir teikia savo nuomones visiškai nepriklausomai nuo valstybių narių ir Bendrijos institucijų.

Prieš pateikdamas bet kokią galutinę nuomonę, mokslinis komitetas atsižvelgia į įvairias nacionalinių ekspertų nuomonėse išreikštas pozicijas, jei tokių yra.

▼M1

Siekiant įvertinti naujos psichoaktyviosios medžiagos ar naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės keliamą riziką, Mokslinio komiteto sudėtis gali būti išplėsta laikantis 5c straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

▼B

3.  Mokslinio komiteto nariai dirba trejų metų kadenciją, kuri gali būti atnaujinta.

4.  Mokslinis komitetas išsirenka pirmininką trejų metų kadencijai. Pirmininkas mokslinį komitetą šaukia ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

14 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.  Kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, parengiama Centro pajamų ir išlaidų sąmata, kuri įtraukiama į Centro biudžetą.

2.  Biudžete turi būti išlaikyta pajamų ir išlaidų pusiausvyra.

3.  Neribojant kitų išteklių, Centro pajamas sudaro Bendrijos subsidija, bendrajame Europos Bendrijų biudžete įrašoma po atskira paantrašte (Komisijos skirsnyje), pajamos, gautos už suteiktas paslaugas, ir 20 ir 21 straipsniuose atitinkamai nurodytų organizacijų ir organų bei trečiųjų šalių bet kokie piniginiai įnašai.

4.  Centro išlaidas sudaro:

a) darbo užmokestis personalui, administracinės ir infrastruktūros išlaidos ir veiklos sąnaudos;

b) išlaidos, remiančios Reitox centrus.

5.  Kiekvienais metais valdyba pagal direktoriaus parengtą projektą sudaro kitų finansinių metų Centro pajamų ir išlaidų sąmatą. Šią sąmatą, į kurią įeina ir personalo planas, valdyba pateikia Komisijai iki kovo 31 dienos kartu su Centro darbo programa. Komisija pateikia šią sąmatą Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija) kartu su preliminariu Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

6.  Sąmatos pagrindu Komisija įtraukia į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą personalo planui būtinas numatomas sumas ir atitinkamą subsidijos dydį, kuris turi būti įrašytas į bendrąjį biudžetą, kurį Komisija pagal Sutarties 272 straipsnį pateikia biudžeto valdymo institucijai.

7.  Biudžeto valdymo institucija patvirtina asignavimus Centro subsidijai ir tvirtina Centro personalo planą.

8.  Centro biudžetą priima valdyba. Jis tampa galutiniu po paskutinio Europos Sąjungos bendrojo biudžeto tvirtinimo. Tam tikrais atvejais jis atitinkamai tikslinamas.

9.  Valdyba kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą įgyvendinti bet kokį projektą, kuris gali turėti didelės įtakos biudžeto finansavimui, ypač apie bet kokius projektus, susijusius su nuosavybe, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu. Ji apie tai praneša Komisijai.

Jei biudžeto valdymo institucijos padalinys pranešė, kad norėtų pareikšti savo nuomonę, jis pateikia šią nuomonę valdybai. ne vėliau kaip per šešias savaites nuo projekto paskelbimo dienos.

15 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.  Direktorius vykdo Centro biudžetą.

2.  Iki kovo 1 d. po kiekvienų finansinių metų už apskaitą atsakingas Centro pareigūnas nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui išankstines ataskaitas kartu su šių finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Už apskaitą atsakingas Komisijos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų išankstines ataskaitas pagal 2002 m. birželio 25 d.Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ( 6 ) (toliau - finansinis reglamentas) 128 straipsnį.

3.  Pasibaigus finansiniams metams ir iki kovo 31 d. už apskaitą atsakingas Komisijos pareigūnas laikinąsias Centro finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Audito Rūmams. Minėtų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat siunčiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.  Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Centro išankstinių ataskaitų, pagal bendrojo finansinio reglamento 129 straipsnį direktorius savo atsakomybe parengia Centro galutines ataskaitas ir nusiunčia jas valdybai, kad ši pateiktų nuomonę.

5.  Valdyba pateikia nuomonę apie galutines Centro finansines ataskaitas.

6.  Pasibaigus finansiniams metams ir iki liepos 1 d. direktorius galutines Centro finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone siunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

Galutinės ataskaitos skelbiamos.

7.  Iki rugsėjo 30 d. direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą dėl pateiktų pastabų. Jis taip pat siunčia šį atsakymą valdybai.

8.  Direktorius Europos Parlamento prašymu pateikia jam visą informaciją, reikalingą sklandžiai atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui, kaip nustatyta bendrojo finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje.

9.  Remdamasis kvalifikuota balsų dauguma priimta Tarybos rekomendacija, Europos Parlamentas iki N + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad direktorius N metų biudžetą įvykdė.

10.  Centrui taikomas finansines taisykles priima valdyba, prieš tai pasikonsultavusi su Komisija. Šios taisyklės negali prieštarauti Komisijos reglamentui (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 ( 7 ) dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje, išskyrus kai to konkrečiai reikia Centro veiklai ir gavus išankstinį Komisijos sutikimą.

16 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.  Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla, įtakojančia Bendrijos finansiniu interesus, Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 nuostatos Centrui taikomos be apribojimų.

2.  Sprendimuose dėl finansavimo ir įgyvendinimo susitarimų bei su jais susijusių priemonių aiškiai teigiama, kad Audito Rūmai ir OLAF, jei būtina, gali atlikti Centro finansavimo gavėjų patikrinimus vietoje.

17 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Centrui yra taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

18 straipsnis

Tarnybos nuostatai

Centro personalui yra taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir bendrai Bendrijos institucijų priimtos taisyklės dėl šių tarnybos nuostatų ir įdarbinimo sąlygų taikymo.

Personalo iš trečiųjų šalių įdarbinimas sudarius susitarimus, nurodytus 21 straipsnyje, bet kokiu atveju turi atitikti Pareigūnų tarnybos nuostatus ir įdarbinimo sąlygas, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje.

Centras savo darbuotojų atžvilgiu turi galias, kurios yra suteikiamos darbuotojus skiriančiajai organizacijai.

Valdyba, suderinusi su Komisija, priima atitinkamas įgyvendinimo taisykles, laikydamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų ir įdarbinimo sąlygų, nurodytų 1 dalyje, 110 straipsnio.

Valdyba gali priimti nuostatas, leidžiančias Centre įdarbinti kitų valstybių narių deleguotus nacionalinius ekspertus.

19 straipsnis

Atsakomybė

1.  Centro sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė. Teisingumo Teismas turi teisę spręsti ginčus pagal Centro sudarytoje sutartyje nurodytą arbitražinę išlygą.

2.  Deliktinės atsakomybės atveju, Centras pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro Centras arba jo darbuotojai. Teisingumo Teismas turi teisę spręsti ginčus, susijusius su tokios žalos kompensavimu.

3.  Centro darbuotojų asmeninę atsakomybę Centrui reglamentuoja nuostatos, taikomos Centro personalui.

20 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis ir įstaigomis

Neribojant ryšių, kuriuos Komisija gali palaikyti pagal Sutarties 302 straipsnį, Centras aktyviai siekia bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis bei kitomis, ypač Europos, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis įstaigomis, veikiančiomis narkotikų srityje.

Šis bendradarbiavimas turėtų būti pagrįstas darbo susitarimais, sudarytais su pirmoje pastraipoje nurodytomis organizacijomis ir įstaigomis. Šiuos susitarimus pagal direktoriaus pateiktą projektą ir Komisijai pateikus nuomonę priima valdyba. Kai Komisija pareiškia nesutinkanti su šiais susitarimais, valdyba juos priima trijų ketvirtadalių narių, turinčių balsavimo teisę, balsų dauguma.

21 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

Centro veikloje gali dalyvauti ir trečiosios šalys, kurias su Bendrija ir jos valstybėmis narėmis sieja bendri interesai siekiant Centro tikslų ir atliekant jo darbą. Šis bendradarbiavimas grindžiamas šių šalių ir Bendrijos susitarimais, sudaromais pagal Sutarties 300 straipsnį.

22 straipsnis

Teisingumo Teismo jurisdikcija

Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius, pateiktus prieš Centrą pagal Sutarties 230 straipsnį.

23 straipsnis

Vertinimo ataskaita

Komisija Centro išorės vertinimą inicijuoja kas šešerius metus, kai užbaigiamos dvi trejų metų Centro darbo programos. Šis vertinimas taip pat turėtų aprėpti Reitox sistemą. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir valdybai pateikia vertinimo ataskaitą.

Prireikus Komisija Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia pasiūlymą peržiūrėti šio reglamento nuostatas, atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su reguliuojančiomis agentūromis.

24 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EEB) Nr. 302/93 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateikiamą atitikmenų lentelę.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

A. Centro veikla vykdoma deramai atsižvelgiant į Bendrijos ir jos valstybių narių galias narkotikų srityje, kurios yra apibrėžtos Sutartyje. Ji aprėpia įvairius narkotikų ir narkomanijos reiškinio aspektus ir taikomas priemones. Centras veikia pagal Europos Sąjungos priimtas su narkotikais susijusias strategijas ir veiksmų planus.

Centro prioritetinės sritys yra šios:

1) stebėti narkotikų problemą, visų pirma pasitelkiant epidemiologinius ar kitus rodiklius, ir stebėti atsirandančias tendencijas, visų pirma kombinuoto narkotikų vartojimo tendencijas;

2) stebėti priemones, taikomas su narkotikais susijusioms problemoms; teikti informaciją apie valstybių narių geriausią praktiką ir palengvinti jų keitimąsi šia praktika;

3) vertinti naujų psichoaktyvių medžiagų riziką ir turėti greito informavimo apie jų vartojimą bei apie naujus egzistuojančių psichoaktyvių medžiagų vartojimo būdus sistemą;

4) kurti tam skirtas priemones padėti valstybėms narėms ir Komisijai stebėti bei vertinti atitinkamai jų nacionalines ir Europos Sąjungos politikos kryptis.

B. Komisija pateikia Centrui informaciją ir statistinius duomenis, kuriais ji disponuoja pagal savo galias, o Centras ją išplatina.




II PRIEDAS

PANAIKINTAS REGLAMENTAS IR JO VėLESNI PAKEITIMAI



Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 302/93

OL L 36, 1993 2 12, p. 1.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3294/94

OL L 341, 1994 12 30, p. 7.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2220/2000

OL L 253, 2000 10 7, p. 1.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1651/2003

OL L 245, 2003 9 29, p. 30.




III PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ



Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 302/93

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

1 straipsnio 3 dalies antras ir trečias sakiniai

2 straipsnio A punkto įvadinis sakinys

2 straipsnio a punkto įvadinis sakinys

2 straipsnio A punkto 1 papunktis

2 straipsnio a punkto i papunkčio pirmas sakinys

2 straipsnio a punkto i papunkčio antras ir trečias sakiniai

2 straipsnio A punkto 2–5 papunkčiai

2 straipsnio a punkto ii–v papunkčiai

2 straipsnio B punkto įvadinis sakinys

2 straipsnio b punkto įvadinis sakinys

2 straipsnio B punkto 6 papunkčio pirmas sakinys

2 straipsnio b punkto i papunkčio pirmas sakinys

2 straipsnio b punkto i papunkčio antras sakinys

2 straipsnio B punkto 7 papunktis

2 straipsnio b punkto ii papunktis

2 straipsnio C punkto įvadinis sakinys

2 straipsnio c punkto įvadinis sakinys

2 straipsnio C punkto 8–10 papunkčiai

2 straipsnio c punkto i–iii papunkčiai

2 straipsnio D punkto įvadinis sakinys

2 straipsnio d punkto įvadinis sakinys

2 straipsnio D punkto 11–13 papunkčiai

2 straipsnio d punkto i, ii ir iv papunkčiai

2 straipsnio d punkto iii ir v papunkčiai

2 straipsnio e punktas

3 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

3 straipsnis

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

5 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 5 dalis

6 straipsnio 2 ir 3 dalys

6 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 2 dalis

6a straipsnis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnio pavadinimas

8 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 dalies pirma, ketvirta ir penkta pastraipos

8 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos;

9 straipsnio 2 dalis;

9 straipsnio 3 dalies antras sakinys

9 straipsnio 3 dalies pirmas ir trečias sakiniai

8 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 5 dalies pirmas ir trečias sakiniai

9 straipsnio 5 dalies antras sakinys

9 straipsnio 6 dalis

8 straipsnio 5 ir 6 dalys

9 straipsnio 7 ir 8 dalys

10 straipsnis

9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

11 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

11 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirma–šešta įtraukos

11 straipsnio 3 dalies a–f punktai, pirmas sakinys

11 straipsnio 3 dalies f punkto antras sakinys

11 straipsnio 3 dalies g punktas

9 straipsnio 1 dalies antros pastraipos septinta įtrauka

11 straipsnio 3 dalies h punktas

11 straipsnio 3 dalies i punktas

9 straipsnio 2 ir 3 dalys

11 straipsnio 4 ir 5 dalys

12 straipsnis

10 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 2 dalies pirma, antra ir ketvirta pastraipos

13 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos

10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys

13 straipsnio 3 ir 4 dalys

11 straipsnio 1–6 dalys

14 straipsnio 1–5 dalys

11 straipsnio 7–10 dalys

14 straipsnio 6–9 dalys

11a straipsnio 1–5 dalys

15 straipsnio 1–5 dalys

11a straipsnio 6 ir 7 dalys

15 straipsnio 6 dalis

11a straipsnio 8–11 dalys

15 straipsnio 7–10 dalys

16 straipsnis

12 straipsnis

20 straipsnis

20 straipsnio antra pastraipa

13 straipsnio 1 dalis

21 straipsnis

13 straipsnio 2 dalis

14 straipsnis

17 straipsnis

15 straipsnis

18 straipsnio pirma, trečia ir ketvirta pastraipos

18 straipsnio ketvirta ir penkta pastraipos

16 straipsnis

19 straipsnis

17 straipsnis

22 straipsnis

18 straipsnis

23 straipsnio pirmos pastraipos antras sakinys

23 straipsnio pirma pastraipa

23 straipsnio antra pastraipa

24 straipsnis

19 straipsnis

25 straipsnis

Priedo A dalies pirma pastraipa

I priedo A dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys

I priedo A dalies pirmos pastraipos antras ir trečias sakiniai

I priedo A dalies antros pastraipos 1–4 punktai

Priedo A dalies 1–5 punktai

Priedo B dalis

I priedo B dalis

Priedo C dalis

II priedas

III priedas



( 1 ) 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/757/TVR, nustatantis būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje (OL L 335, 2004 11 11, p. 8).

( 2 ) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

( 3 ) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1).

( 4 ) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL L 136, 2004 4 30, p. 1).

( 5 ) 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (OL L 121, 2001 5 1, p. 34).

( 6 ) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

( 7 ) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

Top