EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02000A1215(01)-20180531

Consolidated text: Partnerystės susitarimas tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu

02000A1215(01) — LT — 31.05.2018 — 004.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu

(OL L 317 2000.12.15, p. 3)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

DECISION NO 1/2003 OF THE ACP-EC COUNCIL OF MINISTERS 2003/404/EC of 16 May 2003 (*)

  L 141

25

7.6.2003

 M2

SPRENDIMAS NR. 2/2004 AKR IR EB MINISTRŲ TARYBA 2004/647/EB 2004 m. birželio 30 d.

  L 297

18

22.9.2004

 M3

AGREEMENT in the form of an exchange of letters between the European Community and Barbados, Belize, the Republic of Congo, Fiji, the Cooperative Republic of Guyana, the Republic of Côte d'Ivoire, Jamaica, the Republic of Kenya, the Republic of Madagascar, the Republic of Malawi, the Republic of Mauritius, the Republic of Suriname, Saint Christopher and Nevis, the Kingdom of Swaziland, the United Republic of Tanzania, the Republic of Trinidad and Tobago, the Republic of Uganda, the Republic of Zambia and the Republic of Zimbabwe on the accession of the Republic of Mozambique to Protocol No 3 on ACP sugar of Annex V to the ACP-EC Partnership Agreement (*)

  L 356

2

1.12.2004

►M4

SUSITARIMAS, iš dalies keičiantis 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą

  L 209

27

11.8.2005

►M5

AKR IR EB MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS NR. 1/2006 2006/608/EB 2006 m. birželio 2 d.

  L 247

22

9.9.2006

 M6

AKR IR EB MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS NR. 4/2007 2008/83/EB 2007 m. gruodžio 20 d.

  L 25

11

30.1.2008

►M7

AKR IR EB MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS NR. 1/2008 2008/494/EB 2008 m. birželio 13 d.

  L 171

63

1.7.2008

 M8

AKR IR EB MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS NR. 3/2008 2008/991/EB 2008 m. gruodžio 15 d.

  L 352

59

31.12.2008

 M9

AKR IR EB MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS NR. 1/2009 2009/497/EB 2009 m. gegužės 29 d.

  L 168

48

30.6.2009

►M10

SUSITARIMAS, kuriuo antrą kartą iš dalies keičiamas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pirmą kartą iš dalies Pakeistas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas

  L 287

3

4.11.2010

►M11

AKR IR ES MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS NR. 1/2012 2012/356/ES 2012 m. birželio 15 d.

  L 174

27

4.7.2012

►M12

AKR IR ES MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2013 2013/321/ES 2013 m. birželio 7 d.

  L 173

67

26.6.2013

►M13

AKR IR ES MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS NR. 1/2014 2014/428/ES 2014 m. birželio 20 d.

  L 196

40

3.7.2014

►M14

AKR IR ES AMBASADORIŲ KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 3/2016 2016 m. liepos 12 d.

  L 192

77

16.7.2016

►M15

AKR IR ES MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2018 2018 m. gegužės 31 d.

  L 148

7

13.6.2018



(*)

Šis aktas nebuvo skelbtas lietuvių kalba.




▼B

PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu

TURINYS

PREAMBULĖ

1 DALIS:

BENDROSIOS NUOSTATOS

I antraštinė dalis —

Tikslai, principai ir dalyviai

1 skyrius:

Tikslai ir principai

2 skyrius:

Partnerystės dalyviai

II antraštinė dalis —

Politinė dimensija

2 DALIS:

INSTITUCINĖS NUOSTATOS

3 DALIS:

BENDRADARBIAVIMO STRATEGIJOS

I antraštinė dalis —

Plėtros strategijos

1 skyrius:

Bendroji sistema

2 skyrius:

Paramos sritys

1 skirsnis:

Ekonomikos plėtra

2 skirsnis:

Socialinė ir žmogaus raida

3 skirsnis:

Regionų bendradarbiavimas ir integracija

4 skirsnis:

Teminiai ir horizontalūs klausimai

II antraštinė dalis —

Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje

1 skyrius:

Tikslai ir principai

2 skyrius:

Nauji prekybos susitarimai

3 skyrius:

Bendradarbiavimas tarptautiniuose forumuose

4 skyrius:

Prekyba paslaugomis

5 skyrius:

Su prekyba susijusios sritys

6 skyrius:

Bendradarbiavimas kitose srityse

4 DALIS:

BENDRADARBIAVIMAS DĖL PLĖTROS FINANSAVIMO

I antraštinė dalis —

Bendrosios nuostatos

1 skyrius:

Tikslai, principai, gairės ir atitiktis reikalavimams

2 skyrius:

Finansavimo taikymo sritis ir pobūdis

II antraštinė dalis —

Finansinis bendradarbiavimas

1 skyrius:

Finansiniai ištekliai

2 skyrius:

Parama skolai sumažinti ir struktūriniam pertvarkymui

3 skyrius:

Parama išorės sukrėtimų atveju

4 skyrius:

Parama užsienio politikos kryptims

5 skyrius:

Mikroprojektai ir decentralizuotas bendradarbiavimas

6 skyrius:

Humanitarinė pagalba, pagalba nepaprastosios padėties atveju ir po nepaprastosios padėties

7 skyrius:

Parama investicijoms privataus sektoriaus plėtrai

III antraštinė dalis —

Techninis bendradarbiavimas

IV antraštinė dalis —

Procedūros ir valdymo sistemos

5 DALIS:

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIŲ, NETURINČIŲ IŠĖJIMO Į JŪRĄ IR ESANČIŲ SALOJE AKR VALSTYBIŲ

1 skyrius:

Bendrosios nuostatos

2 skyrius:

Mažiausiai išsivysčiusios AKR valstybės

3 skyrius:

Neturinčios išėjimo į jūrą AKR valstybės

4 skyrius:

Esančios saloje AKR valstybės

6 DALIS:

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS



PREAMBULĖ

ATSIŽVELGDAMOS į Europos bendrijos steigimo sutartį ir Džordžtauno susitarimą, įsteigiantį Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) grupę;

PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą dirbti kartu, siekiant skurdo panaikinimo, tvarios plėtros ir laipsniškos AKR šalių integracijos į pasaulio ekonomiką tikslų;

TVIRTINDAMOS savo apsisprendimą bendradarbiaujant smarkiai prisidėti prie AKR valstybių plėtros ekonomikos, socialinėje ir kultūros srityse ir prie didesnės savo gyventojų gerovės, padedant jiems susidoroti su globalizacijos uždaviniais ir stiprinant AKR-EB partnerystę, stengiantis globalizacijos procesui suteikti stipresnę socialinę dimensiją;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo norą atgaivinti savo ypatingus santykius ir sustiprintai partnerystei, grindžiamai politiniu dialogu, bendradarbiavimu vystymosi labui ir ekonominiais bei prekybos santykiais, taikyti išsamų ir integruotą požiūrį;

PRIPAŽINDAMOS, kad politinė aplinka, garantuojanti taiką, saugumą ir stabilumą, pagarbą žmogaus teisėms, demokratijos bei teisinės valstybės principus ir gerą valdymą, yra neatskiriama ilgalaikės plėtros dalis; pripažindamos, kad atsakomybė už tokios aplinkos sukūrimą pirmiausia tenka susijusioms šalims;

PRIPAŽINDAMOS, kad patikima ir tvari ekonominė politika yra būtina plėtros sąlyga;

REMDAMOSI Jungtinių Tautų chartijos principais ir prisimindamos Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, 1993 m. Vienos konferencijos žmogus teisių klausimais išvadas, Pilietinių ir politinių teisių bei Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktus, Vaiko teisių konvenciją, Konvenciją dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, 1949 m. Ženevos konvencijas ir kitus tarptautinės humanitarinės teisės dokumentus, 1954 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso, 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Niujorko protokolą dėl pabėgėlių statuso;

MANYDAMOS, kad Jungtinių Tautų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija ir Amerikos žmogaus teisių konvencija teigiamai regioniniu mastu prisideda prie pagarbos žmogaus teisėms Europos Sąjungoje ir AKR valstybėse;

▼M4

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad už tarptautinei bendruomenei svarbius sunkiausius nusikaltimus būtina bausti bei, imantis priemonių nacionaliniu mastu ir didinant pasaulinį bendradarbiavimą, užtikrinti veiksmingą patraukimą baudžiamojon atsakomybėn;

MANYDAMOS, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimas ir veiksmingas veikimas yra svarbus taikos ir tarptautinio teisingumo veiksnys;

▼M10

PRISIMINDAMOS deklaracijas, priimtas AKR valstybių ir vyriausybių vadovų vėlesnių aukščiausiojo lygio susitikimų metu;

MANYDAMOS, kad 2000 m. Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje priimtoje Tūkstantmečio deklaracijoje numatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, ypač didelio skurdo ir alkio išnaikinimas, bei Jungtinių Tautų konferencijų metu suderinti vystymosi tikslai ir principai, rodo plėtros kryptį ir privalo sietis su šiame Susitarime aptariamu AKR-ES bendradarbiavimu; pripažindamos, kad ES ir AKR valstybės turi bendromis jėgomis stengtis greičiau pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

▼M10

PRITARDAMOS pagalbos veiksmingumo darbotvarkei, kuri buvo pradėta svarstyti Romoje, toliau svarstyta Paryžiuje ir toliau išplėtota Akros veiksmų darbotvarkėje;

▼M10

YPATINGĄ dėmesį atkreipdamos į svarbiausių JT ir kitų tarptautinių konferencijų metu duotus pažadus bei sutartus tikslus ir pripažindamos būtinybę imtis tolesnių veiksmų, siekiant įvykdyti nustatytus tikslus ir įgyvendinti veiksmų programas, kurios buvo parengtos minėtų forumų metu;

▼M10

SUVOKDAMOS klimato kaitos keliamą didelę grėsmę pasaulio aplinkai ir labai susirūpinusios dėl to, kad pažeidžiamiausios bendruomenės gyvena besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose salose esančiose AKR valstybėse, kuriose su klimatu susiję reiškiniai, kaip antai jūros lygio kilimas, krantų erozija, potvyniai, sausros ir dykumėjimas, kelia grėsmę žmonių pragyvenimo šaltiniams ir tvariai plėtrai;

▼B

SIEKDAMOS laikytis pagrindinių darbo teisių, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos atitinkamose konvencijose nustatytus principus;

PRISIMINDAMOS įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai,

NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ:



1 DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS



I ANTRAŠTINĖ DALIS

TIKSLAI, PRINCIPAI IR DALYVIAI



1 SKYRIUS

Tikslai ir principai

1 straipsnis

Partnerystės tikslai

Bendrija bei jos valstybės narės ir AKR valstybės (toliau – Šalys) sudaro šį Susitarimą siekdamos skatinti ir paspartinti AKR valstybių plėtrą ekonomikos, kultūros ir socialinėje srityse, tikėdamos prisidėti prie taikos ir saugumo bei skatinti stabilią ir demokratinę politinę aplinką.

Partnerystės pagrindinis tikslas yra skurdo sumažinimas ir, galiausiai, panaikinimas, o tai atitinka tvarios plėtros ir laipsniškos AKR šalių integracijos į pasaulio ekonomiką tikslus.

▼M10

Šie tikslai ir Šalių tarptautiniai įsipareigojimai, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, paveikia visas plėtros strategijas ir yra vykdomi taikant integruotą požiūrį ir tuo pačiu metu atsižvelgiant į politinius, ekonominius, kultūrinius ir aplinkosauginius plėtros aspektus. Ši partnerystė nustato darnią paramos sistemą kiekvienos AKR valstybės priimtoms plėtros strategijoms.

Tvarus ekonomikos augimas, privataus sektoriaus plėtra, užimtumo didinimas ir gamybos išteklių gerinimas tai pat priklauso šiai sistemai. Parama suteikiama pagarbos asmens teisių srityje bei pagrindinių poreikių tenkinimui, socialinės plėtros skatinimui ir augimo vaisių teisingo padalijimo sąlygoms. Turi būti skatinami ir remiami regioninės ir subregioninės integracijos procesai, kurie skatina AKR valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką prekybos ir privačių investicijų atžvilgiu. Dalyvių gebėjimų formavimas kuriant ir gerinant institucinę bazę, kuri yra būtina socialinei sanglaudai, demokratinės visuomenės bei rinkos ekonomikos funkcionavimui ir aktyvios bei organizuotos pilietinės visuomenės atsiradimui, yra neatskiriama požiūrio dalis. Visose srityse, t. y. politinėje, ekonominėje ir socialinėje sistemingai atsižvelgiama į moterų padėtį ir lyčių klausimus. Gamtinių išteklių ir aplinkos, įskaitant klimato kaitą, subalansuoto valdymo principai taikomi ir įtraukiami į kiekvieną partnerystės lygmenį.

2 straipsnis

Pagrindiniai principai

AKR ir ES bendradarbiavimas, sustiprintas teisiškai privaloma sistema ir bendrų institucijų buvimu, grindžiamas tarptautiniu lygmeniu suderinta pagalbos veiksmingumo darbotvarke, kurioje kalbama apie nuosavybę, koordinavimą, suderinimą, rezultatais grindžiamą pagalbos valdymą bei abipusį atskaitingumą, ir vykdomas vadovaujantis šiais pagrindiniais principais:

 partnerių lygybė ir plėtros strategijų nuosavybė: siekiant įgyvendinti partnerystės tikslus, AKR valstybės visiškai savarankiškai ir reikiamai atsižvelgdamos į 9 straipsnyje apibūdintus esminius ir pagrindinius veiksnius nustato savo ekonomikos ir visuomenės plėtros strategijas; partnerystė skatina susijusių šalių ir gyventojų atsakomybę už plėtros strategijas; ES vystymosi partneriai suderina savo programas su šiomis strategijomis,

 dalyvavimas: be centrinės vyriausybės, kuri laikoma pagrindiniu partneriu, partnerystė atvira AKR valstybių parlamentams, AKR valstybių vietos valdžios institucijoms ir įvairiems kitiems dalyviams, siekiant skatinti visų visuomenės sluoksnių, įskaitant privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės organizacijų integraciją į vyraujantį politinį, ekonominį ir socialinį gyvenimą,

 lemiamas dialogo vaidmuo ir abipusių įsipareigojimų vykdymas bei atskaitomybė: įsipareigojimai, kuriuos Šalys prisiėmė tęsdamos tarpusavio dialogą, yra jų partnerystės ir bendradarbiavimo santykių pagrindas; glaudžiai bendradarbiaudamos, Šalys nustato ir įgyvendina būtinus donorų veiklos koordinavimo bei suderinimo procesus, siekdamos užtikrinti, kad AKR valstybės šiuose procesuose atliktų pagrindinį vaidmenį,

 diferencijavimas ir regionalizavimas: bendradarbiavimo priemonės ir prioritetai skiriasi priklausomai nuo partnerio išsivystymo lygio, jo poreikių, veiklos ir ilgalaikės plėtros strategijos. Specialus režimas taikomas mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Atsižvelgiama į neturinčių išėjimo į jūrą ir esančių saloje šalių pažeidžiamumą. Ypatingas dėmesys skiriamas regioninei integracijai, taip pat žemyno lygmeniu.

▼B

3 straipsnis

Susitarimo tikslų įvykdymas

Kiekviena Šalis, kiek tai su ja susiję pagal šį Susitarimą, imasi visų atitinkamų bendro pobūdžio ar konkrečių priemonių, kad būtų įvykdyti visi pagal Susitarimą prisiimti įsipareigojimai ir kad būtų palengvinta siekti šio Susitarimo tikslų. Jos susilaiko nuo visų priemonių, galinčių pakenkti minėtiems tikslams.



2 SKYRIUS

Partnerystės dalyviai

▼M10

4 straipsnis

Bendrasis požiūris

AKR valstybės visiškai savarankiškai nustato savo ekonomikos ir visuomenės plėtros principus, strategijas ir modelius. Kartu su Bendrija jos nustato pagal šį Susitarimą numatytas bendradarbiavimo programas. Tačiau šalys pripažįsta nevalstybinių dalyvių, AKR valstybių nacionalinių parlamentų ir decentralizuotų vietos institucijų papildomą vaidmenį ir jų įnašo į vystymosi procesą galimybes, ypač nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Šiuo tikslu ir šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis nevalstybiniai dalyviai, AKR valstybių nacionaliniai parlamentai ir decentralizuotos vietos valdžios institucijos, jei reikia:

 informuojami ir įtraukiami į konsultacijas dėl bendradarbiavimo politikos ir strategijų, dėl bendradarbiavimo prioritetų ypač tose srityse, kurios su jais yra susijusios arba turi tiesioginį poveikį, ir dėl politinio dialogo,

 aprūpinami parama gebėjimų formavimui kritinėse srityse, siekiant sustiprinti minėtų dalyvių pajėgumus visų pirma organizavimo ir atstovavimo atžvilgiu, sutvirtinti konsultavimo mechanizmų, įskaitant informacijos perdavimo ir dialogo kanalus, kūrimą ir skatinti strategines sąjungas.

Nevalstybiniai dalyviai ir decentralizuotos vietos valdžios institucijos prireikus:

 aprūpinami finansinėmis lėšomis šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis, siekiant paremti vietos plėtros procesus,

 įtraukiami į bendradarbiavimo projektų ir programų įgyvendinimą tose srityse, kurios su jais susijusios arba kuriose minėti dalyviai turi santykinį pranašumą.

▼B

5 straipsnis

Informavimas

Bendradarbiavimu bus skatinamas platesnės informacijos teikimo procesas ir užtikrinamas didesnis informuotumas apie pagrindinius AKR-EB partnerystės požymius. Bendradarbiaujant taip pat:

 bus skatinama partnerystė ir sukuriami ryšiai tarp AKR ir ES dalyvių;

 bus sustiprinti kontaktai ir kompetencijos bei patirties mainai tarp dalyvių.

6 straipsnis

Apibrėžimai

▼M10

1.  Bendradarbiavimo dalyviai:

a) valstybės (vietos valdžios, regionų ir šalies) dalyviai, įskaitant AKR valstybių nacionalinius parlamentus;

b) AKR regioninės organizacijos ir Afrikos Sąjunga; regioninių organizacijų ar lygmenų samprata šiame Susitarime taip pat apima subregionines organizacijas arba lygmenis;

c) nevalstybiniai dalyviai:

 privatus sektorius,

 ekonominiai ir socialiniai partneriai, įskaitant profesinių sąjungų organizacijas,

 visų formų pilietinė visuomenė pagal šalies charakteristikas.

▼B

2.  Tai, ar Šalys pripažįsta ►M10  nevalstybinius dalyvius ◄ , priklauso nuo to, kaip minėti dalyviai sprendžia gyventojų poreikius, nuo jų konkrečios kompetencijos ir nuo to, ar jie yra organizuoti bei valdomi demokratiniu ir skaidriu būdu.

7 straipsnis

Gebėjimų formavimas

Pilietinės visuomenės indėlį į plėtrą galima padidinti stiprinant bendruomenės organizacijas ir ne pelno nevyriausybines organizacijas visose bendradarbiavimo srityse. Tam prireiks:

 skatinti ir remti tokių organizacijų kūrimą ir plėtrą;

 nustatyti tokių organizacijų įtraukimo į plėtros strategijų ir programų rengimą, įgyvendinimą ir įvertinimą tvarką.



II ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINĖ DIMENSIJA

▼M10

8 straipsnis

Politinis dialogas

1.  Šalys reguliariai dalyvauja išsamiame, subalansuotame ir nuodugniame politiniame dialoge, kurio metu abi pusės prisiima įsipareigojimus.

2.  Šio dialogo tikslas - keistis informacija, skatinti abipusį supratimą, palengvinti abiem šalims priimtinų prioritetų ir bendrų darbotvarkių nustatymą, visų pirma pripažįstant esamus ryšius tarp santykių tarp Šalių skirtingų aspektų ir įvairias šiame Susitarime nustatytas bendradarbiavimo sritis. Dialogas palengvins konsultacijas ir sustiprins Šalių bendradarbiavimą tarptautiniuose forumuose, taip pat skatins ir rems veiksmingo daugiašališkumo sistemą. Dialogu taip pat turėtų būti siekiama išvengti situacijų, kai vienai Šaliai gali pasirodyti esant būtina taikyti 96 ir 97 straipsniuose numatytas konsultavimosi procedūras.

3.  Dialogas apima visus šiame Susitarime nustatytus uždavinius ir tikslus, taip pat visus bendro, visuotinio arba regioninio intereso klausimus, įskaitant su regionine ir žemynine integracija susijusius klausimus. Vykdydamos dialogą Šalys prisideda prie taikos, saugumo ir stabilumo ir skatina stabilią bei demokratinę politinę aplinką. Jis apima bendradarbiavimo strategijas, įskaitant pagalbos veiksmingumo darbotvarkę, o taip pat pasaulines ir sektorių politikos kryptis, įskaitant aplinką, klimato kaitą, lytis, migraciją ir su kultūros paveldu susijusius klausimus. Jis taip pat apima abiejų Šalių pasaulines ir sektorių politikos kryptis, nuo kurių gali priklausyti bendradarbiavimo vystymosi labui tikslų įgyvendinimas.

4.  Dialogo metu dėmesys sutelkiamas, inter alia, į konkrečius politinius klausimus, kurie kelia abipusį susirūpinimą arba turi bendrą svarbą siekiant šio Susitarimo tikslų, pavyzdžiui, prekyba ginklais, didelės išlaidos karo pramonei, narkotikai ir organizuotas nusikalstamumas ar vaikų darbas, arba bet kokia diskriminacija, kaip antai rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turto, gimimo ar kitu pagrindu. Dialogo metu taip pat reguliariai vertinami pokyčiai pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos bei teisinės valstybės principų ir gero valdymo srityse.

5.  Plataus masto politika, kuria siekiama skatinti taiką ir užkirsti kelią, kontroliuoti ir spręsti smurtinius konfliktus, vaidina pastebimą vaidmenį šio dialogo metu, kaip ir būtinybė reikiamai atsižvelgti į taikos ir demokratinio stabilumo tikslą apibrėžiant prioritetines bendradarbiavimo sritis. Dialogas šiomis aplinkybėmis prireikus apima visapusišką atitinkamų AKR regioninių organizacijų ir Afrikos Sąjungos dalyvavimą.

6.  Dialogas vykdomas lanksčiai. Atsižvelgiant į būtinybę, dialogas yra formalus ar neformalus ir vykdomas institucinėje struktūroje, įskaitant AKR grupę, Jungtinę parlamentinę asamblėją, ar už jos ribų, yra atitinkamos formos ir vyksta atitinkamu lygiu, įskaitant nacionalinį, regioninį, žemyninį arba AKR lygmenį.

7.  Į šį dialogą įsijungia regioninės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, taip pat prireikus AKR valstybių nacionaliniai parlamentai.

8.  Jei reikia ir siekiant išvengti situacijų, kai vienai Šaliai gali pasirodyti esant būtina taikyti 96 straipsnyje numatytą konsultavimosi procedūrą, dialogas dėl esminių elementų turi būti sistemingas ir formalizuotas pagal VII priede išdėstytas sąlygas.

▼B

9 straipsnis

▼M4

Esminiai elementai dėl žmogaus teisių, demokratijos principų ir teisinės valstybės bei pagrindinis elementas dėl gero valdymo

▼B

1.  Bendradarbiaujama tvarios plėtros kryptimi, susikoncentruojant ties žmogumi, kuris yra pagrindinis plėtros veikėjas ir naudos gavėjas; tai reiškia, kad turi būti išlaikoma pagarba visoms žmogaus teisėms, ir kad šios teisės turi būti skatinamos.

Pagarba visoms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant pagarbą pagrindinėms socialinėms teisėms, demokratija, grindžiama teisinės valstybės principais, ir skaidrus bei atskaitingas valdymas yra neatsiejama tvarios plėtros dalis.

2.  Šalys vadovaujasi savo tarptautinėmis prievolėmis ir įsipareigojimais pagarbos žmogaus teisių srityje. Jos pabrėžia savo gilų atsidavimą žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, kurių teisėtai siekia atskiri asmenys ir tautos. Žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos ir tarpusavyje susijusios. Šalys įsipareigoja skatinti ir ginti visas pagrindines laisves ir žmogaus teises nepriklausomai nuo to, ar jos yra politinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės. Todėl Šalys dar kartą patvirtina moterų ir vyrų lygybę.

Šalys dar kartą patvirtina, kad pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių demokratizacija, plėtojimas ir apsauga yra tarpusavyje susiję ir abipusiai sustiprinami dalykai. Demokratijos principai yra visuotinai pripažinti principai, sustiprinantys valstybės sąrangą, siekiant užtikrinti jos galią, veiksmų konstitucinėje, įstatyminėje ir reguliavimo sistemoje teisėtumą ir dalyvavimo mechanizmų egzistavimą. Remdamasi visuotinai pripažintais principais, kiekviena šalis kuria savo demokratijos kultūrą.

Valdžios struktūra ir skirtingų valdžių prerogatyvos grindžiamos teisinės valstybės principais, visų pirma numatančiais veiksmingas teisines žalos atlyginimo priemones, nepriklausomą, lygybę prie įstatymus užtikrinančią teisinę sistemą ir visiškai įstatymams paklūstančią vykdomąją valdžią.

Pagarba žmogaus teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principai, kurie palaiko AKR-EB partnerystę, yra Šalių vietos bei tarptautinės politikos pamatas ir esminiai šio Susitarimo veiksniai.

3.  Politinės ir institucinės aplinkos, palaikančios žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus sąlygomis, geras valdymas – tai skaidrus ir atskaitingas žmogiškųjų, gamtinių, ekonominių ir finansinių išteklių valdymas siekiant nešališkos ir tvarios plėtros. Tai reiškia aiškias sprendimų priėmimo procedūras valdžios institucijose, skaidrias ir atskaitingas institucijas, įstatymų viršenybę išteklių valdymo bei padalijimo srityje ir pajėgumų formavimą rengiant ir įgyvendinant priemones, kuriomis visų pirma siekiama užkirti kelią korupcijai ir kovoti su ja.

▼M10

Geras valdymas, kuriuo grindžiama AKR ir ES partnerystė, yra Šalių vietinės ir tarptautinės politikos pamatas ir esminis šio Susitarimo elementas. Šalys susitaria, kad rimti korupcijos atvejai, įskaitant tokią korupciją sukeliančius kyšininkavimo veiksmus, kaip nurodyta 97 straipsnyje, yra minėto elemento pažeidimas.

▼B

4.  Partnerystė aktyviai remia žmogaus teisių skatinimą, demokratizacijos procesus, teisinės valstybės principų konsolidavimą ir gerą valdybą.

Minėtos sritys yra svarbus politinio dialogo objektas. Šio dialogo fone Šalys ypatingą svarbą teikia prasidėjusiems pokyčiams ir pasiektos pažangos tęstinumui. Šiuo reguliariu įvertinimu atsižvelgiama į kiekvienos šalies ekonomines, socialines, kultūrines ir istorines sąlygas.

Šiose srityse taip pat bus koncentruojama parama pagal plėtros strategijas. Bendrija teiks paramą politinių, institucinių ir teisinių reformų vykdymui bei valstybės ir privačių dalyvių bei pilietinės visuomenės gebėjimų formavimui pagal strategijas, dėl kurių bendrai susitarė susijusi valstybė ir Bendrija.

▼M10

Principai, kuriais grindžiami šiame straipsnyje nustatyti esminiai ir pagrindiniai elementai, vienodai taikomi AKR valstybėms ir Europos Sąjungai bei jos valstybėms narėms.

▼B

10 straipsnis

Kiti politinės aplinkos veiksniai

1.  Šalių nuomone, šie veiksniai prisideda prie stabilios ir demokratinės aplinkos palaikymo ir sustiprinimo:

 tvari ir teisinga plėtra apimanti, inter alia, galimybę naudotis gamybos šaltiniais, teisę į būtiniausias paslaugas ir teisingumą;

▼M10

 didesnis AKR valstybių nacionalinių parlamentų, tinkamais atvejais decentralizuotų vietos valdžios institucijų bei aktyvios ir organizuotos pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus dalyvavimas.

▼B

2.  Šalys pripažįsta, kad ►M10  socialinės rinkos ekonomikos ◄ principai, paremti skaidriomis konkurencijos taisyklėmis ir patikima ekonomine bei socialine politika, prisideda siekiant partnerystės tikslų.

▼M10

11 straipsnis

Taikos kūrimo politika, konfliktų prevencija ir sprendimas, reagavimas į pažeidžiamumo situacijas

1.  Šalys pripažįsta, kad tvarios taikos ir saugumo pasiekti neįmanoma, jei nesivystoma ir nemažinamas skurdas, kita vertus, tvari plėtra neįmanoma be taikos ir saugumo. Šalys vykdo aktyvią, išsamią ir integruotą taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo bei žmonių saugumo politiką ir imasi veiksmų pažeidžiamumo situacijose pagal šią partnerystę. Ši politika grindžiama nuosavybės principu ir visų pirma pagrįsta nacionalinių, regioninių ir žemyninių pajėgumų formavimu ir smurtinių konfliktų prevencija ankstyvame etape, tikslingai ir tinkamai apjungiant visas turimas priemones nagrinėjant pagrindines konfliktų priežastis, įskaitant skurdą.

Šalys pripažįsta, kad reikia šalinti naujas ar didėjančias grėsmes saugumui, kaip antai organizuotą nusikalstamumą, piratavimą ir neteisėtą prekybą, ypač žmonėmis, narkotikais ir ginklais. Taip pat reikia atsižvelgti į pasaulinių problemų, kaip antai tarptautinių finansų rinkų sukrėtimų, klimato kaitos ir pandemijų, poveikį.

Šalys pabrėžia svarbų regioninių organizacijų vaidmenį kuriant taiką, prisidedant prie konfliktų prevencijos bei sprendimo ir šalinant naujas arba didėjančias grėsmes saugumui; Afrikoje – tai yra pagrindinė Afrikos Sąjungos užduotis.

2.  Saugumo ir vystymosi sąveika grindžiamoje taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo veikloje vadovaujamasi trumpalaikiu ir ilgalaikiu požiūriais, kurie apima krizių valdymą, tačiau juo neapsiriboja. Veiksmais, kuriais šalinamos naujos arba didėjančios grėsmės saugumui, inter alia, remiama teisėsauga, įskaitant bendradarbiavimą sienų kontrolės srityje, tarptautinės tiekimo grandinės apsaugos stiprinimą ir oro, jūrų bei kelių transporto apsaugos priemonių tobulinimą.

Taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo srityje vykdoma veikla visų pirma apima paramą politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių galimybių subalansavimui visuose visuomenės sluoksniuose, demokratinio teisėtumo ir valdymo veiksmingumo stiprinimui, veiksmingų mechanizmų, skirtų taikiam grupių interesų sutaikinimui, nustatymui, aktyviam moterų dalyvavimui, skiriamųjų linijų tarp skirtingų visuomenės sluoksnių panaikinimui, o taip pat paramai aktyviai ir organizuotai pilietinei visuomenei. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas išankstinio perspėjimo sistemų ir taikos kūrimo mechanizmų, kurie padėtų išvengti konfliktų, kūrimui.

3.  Atitinkama veikla taip pat apima, inter alia, paramą tarpininkavimo, derybų ir sutaikinimo pastangoms, bendrų negausių gamtinių išteklių veiksmingam valdymui regioniniu lygiu, buvusių kovotojų demobilizacijai ir reintegracijai į visuomenę, vaikų-karių problemų sprendimui, taip pat smurtui prieš moteris ir vaikus. Reikėtų tinkamomis priemonėmis nustatyti priimtinas išlaidų karo pramonei bei prekybos ginklais ribas, įskaitant paramą patvirtintų standartų ir elgesio kodeksų skatinimui ir taikymui, taip pat kovoti su konfliktų kurstymo veiksmais.

3a.  Ypatingas dėmesys skiriamas kovai su priešpėstinių minų naudojimu ir karo sprogmenų naikinimui, taip pat kovai su šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų neteisėta gamyba, perdavimu, platinimu ir kaupimu, įskaitant nepakankamai gerai saugomus ir netinkamai tvarkomus sandėlius ir atsargas, taip pat jų nekontroliuojamą plitimą.

Šalys susitaria koordinuoti, stebėti ir visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įsipareigojimus pagal visas susijusias tarptautines konvencijas ir priemones ir šiuo tikslu įsipareigoja bendradarbiauti nacionaliniu, regioniniu ir žemyniniu lygmenimis.

3b.  Šalys, vykdydamos visomis susijusiomis tarptautinėmis konvencijomis ir priemonėmis prisiimtus įsipareigojimus bei atitinkamus teisės aktus ir tvarką, taip pat įsipareigoja bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią savanaudiškai veiklai.

4.  Siekdamos strategiškai ir veiksmingai vertinti pažeidžiamumo situacijas, Šalys dalijasi informacija ir palengvina prevencinius veiksmus, apimančius diplomatines, saugumo ir bendradarbiavimo vystymosi labui priemones. Jos susitaria dėl geriausio būdo stiprinti Šalių gebėjimus atlikti savo pagrindines užduotis ir stiprinti politinę valią įgyvendinti reformas, nepažeidžiant nuosavybės principo. Pažeidžiamumo situacijose politinis dialogas ypač svarbus ir turi būti toliau plėtojamas bei stiprinamas.

5.  Smurtinio konflikto metu Šalys imasi visų tinkamų veiksmų, siekdamos užkirsti kelią smurto suintensyvėjimui, apriboti jo teritorinį išplitimą ir palengvinti taikų esamų ginčų išsprendimą. Ypatingas dėmesys skiriamas stengiantis užtikrinti bendradarbiavimui skirtų finansinių išteklių panaudojimą pagal partnerystės principus ir tikslus bei siekiant užkirsti kelią lėšų nukreipimui kariaujančiųjų pusių tikslais.

6.  Pasibaigus konfliktui, Šalys imasi visų tinkamų veiksmų, stengdamosi stabilizuoti padėtį pereinamuoju laikotarpiu, siekdamos palengvinti sugrįžimą prie nesmurtinės, stabilios ir demokratiškos padėties. Šalys užtikrina būtinų ryšių tarp neatidėliotinų priemonių kūrimą, reabilitaciją ir bendradarbiavimą plėtros srityje.

7.  Siekdamos sustiprinti taiką ir tarptautinį teisingumą, Šalys dar kartą patvirtina savo apsisprendimą:

 pasidalinti patirtimi dėl teisinio pertvarkymo, būtino norint ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, bei

 vadovaujantis tarptautine teise ir deramai atsižvelgiant į Romos statutą, kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu.

Šalys siekia tolesnių veiksmų, skirtų Romos statutui ir su juo susijusioms priemonėms ratifikuoti ir įgyvendinti.

▼M4

11a straipsnis

Kova su terorizmu

Šalys dar kartą griežtai pasmerkia visus teroristinius veiksmus ir įsipareigoja įveikti terorizmą bendradarbiaudamos tarptautiniu mastu ir veikdamos pagal JT Chartiją ir tarptautinę teisę, atitinkamas konvencijas ir priemones ir visų pirma įgyvendindamos JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1373 ir Nr. 1456 bei kitas svarbias JT rezoliucijas. Šiuo tikslu šalys susitaria apsikeisti:

 informacija apie teroristų grupuotes ir jas remiančius tinklus, ir

 nuomonėmis dėl pasipriešinimo teroro aktams priemonių ir būdų, įskaitant techninę ir apmokymų sritį, bei patirtimi, susijusia su terorizmo prevencija.

11b straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu

1.  Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų platinimas bei jų tiekimo būdai tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams dalyviams kelia vieną iš rimčiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui.

Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti priešinantis masinio naikinimo ginklų platinimui ir tiekimo būdams, pilnai laikydamosi ir nacionaliniu mastu įgyvendindamos prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines nusiginklavimo ir neplatinimo sutartis ir susitarimus bei kitus svarbius tarptautinius įsipareigojimus.

Šalys sutinka, kad ši nuostata yra svarbiausias šio Susitarimo elementas.

2.  Be to, šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti siekiant ginklų neplatinimo:

 imdamosi veiksmų pasirašyti, ratifikuoti visus kitus svarbius tarptautinius dokumentus, arba, jei reikia, prisijungti prie jų bei visiškai juos įgyvendinti,

 sukurdamos veiksmingą šalies eksporto valdymo sistemą, padedančią kontroliuoti su masinio naikinimo ginklais susijusių prekių eksportą ir tranzitą, įskaitant galutinės masinio naikinimo ginklų paskirties dvejopo panaudojimo technologijų kontrolę ir užtikrinančią veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus.

Finansinė ir techninė pagalba bendradarbiavimo kovojant su terorizmu srityje bus finansuojama iš papildomų išteklių, o ne iš išteklių, skirtų AKR-EB plėtrai ir bendradarbiavimui finansuoti.

3.  Šalys susitaria vesti nuolatinį politinį dialogą, lydintį ir sutvirtinantį šiuos elementus.

4.  Jei, įgyvendinus sustiprintą šalių politinį dialogą, kuri nors Šalis, ypač gavusi informaciją iš TATENA, Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) ar kitų svarbių daugiašalių institucijų pateiktų ataskaitų, mano, kad kita Šalis neįvykdė įsipareigojimo, susijusio su šio straipsnio 1 dalyje minėtu masinio naikinimo ginklų neplatinimu, išskyrus ypatingos skubos atvejus, kitai Šaliai bei AKR ir ES Ministrų Taryboms ji pateikia visą susijusią informaciją, būtiną nuodugniam padėties tyrimui atlikti siekiant surasti Šalims priimtiną sprendimą. Šiuo tikslu ji kviečia kitą Šalį surengti konsultacijas, nukreiptas į priemones, kurių ėmėsi ar imsis atitinkama Šalis padėčiai ištaisyti.

5.  Konsultacijos rengiamos sprendimui surasti tinkamiausiu lygiu ir forma.

Konsultacijos prasideda ne vėliau kaip po 30 dienų nuo pakvietimo ir trunka bendru susitarimu nustatytą laikotarpį atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Bet kuriuo atveju konsultacijų dialogas trunka ne ilgiau negu 120 dienų.

6.  Jei konsultacijomis nepavyksta rasti abiems Šalims priimtino sprendimo, jei konsultacijų atsisakoma arba ypatingos skubos atvejais, gali būti imamasi atitinkamų priemonių. Šios priemonės panaikinamos iškart, kai nebelieka jų taikymą lėmusių priežasčių.

▼M10

12 straipsnis

Bendrijos politikos darnumas ir jos poveikis šio Susitarimo įgyvendinimui

Šalys yra įsipareigojusios kryptingai, strategiškai ir pagal partnerystės principus spręsti vystymosi politikos darnos klausimą, įskaitant dialogo vystymosi politikos darnos klausimais stiprinimą. Sąjunga pripažįsta, kad AKR valstybių vystymosi prioritetus, siekiant šio Susitarimo tikslų, gali remti ne tik vystymosi politika, bet ir kitų sričių Sąjungos politika. Todėl Sąjunga, siekdama šio Susitarimo tikslų, labiau derins tų sričių politiką.

Nepažeidžiant 96 straipsnio ir tais atvejais, kai Bendrija, naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais, ketina imtis priemonių, kurios galėtų paveikti AKR valstybių interesus, ir kiek tai yra susiję su šio Susitarimo tikslais, ji apie savo ketinimus iš anksto praneša AKR grupei. Šiuo tikslu Komisija reguliariai praneša AKR grupės sekretoriatui apie numatomus pasiūlymus ir tuo pačiu metu pateikia pasiūlymą dėl minėtų priemonių. Jei būtina, AKR valstybės gali pateikti prašymą suteikti informaciją.

Jų prašymu nedelsiant surengiamos konsultacijos, kad būtų atsižvelgta į jų susirūpinimą dėl minėtų priemonių poveikio, prieš priimant galutinį sprendimą.

Be to, po tokių konsultacijų AKR valstybės ir AKR grupė kaip galima greičiau raštu gali informuoti Bendriją apie joms rūpimus klausimus ir pateikti pasiūlymus dėl pakeitimų, nurodydamos būdą, kaip tuos klausimus išspręsti.

Jei Bendrija nesutinka su AKR valstybių argumentais, ji apie tai nedelsdama praneša AKR valstybėms ir nurodo savo priežastis.

AKR grupei taip pat, jei įmanoma, iš anksto pateikiama reikiama informacija apie minėtų sprendimų įsigaliojimą.

▼B

13 straipsnis

Migracija

1.  Migracijos klausimas yra išsamaus dialogo objektas pagal AKR-EB partnerystę.

Šalys dar kartą patvirtina savo prievoles ir įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir panaikinti visų formų diskriminaciją, visų pirma dėl kilmės, lyties, rasės, kalbos ir religijos.

2.  Šalys susitaria laikytis nuomonės, kad partnerystė migracijos atžvilgiu reiškia vienodą požiūrį į teisėtai jų teritorijose gyvenančius trečiosios šalies piliečius, integracijos politiką, kuria siekiama suteikti minėtiems piliečiams teises ir prievoles, kurios būtų panašios į jų piliečių teises ir prievoles, nediskriminavimo principo stiprinimą ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime bei kovos su rasizmu ir ksenofobija priemonių rengimą.

3.  Režimas, kurį kiekviena valstybė narė taiko teisėtai jų teritorijoje samdomiems AKR šalių darbuotojams, nediskriminuoja jų dėl pilietybės, lyginant su savo piliečiais, darbo sąlygų, atlyginimo ir atleidimo iš darbo atžvilgiu. Šiuo atžvilgiu kiekviena AKR valstybė darbuotojams, kurie yra valstybių narių piliečiai, taiko panašų nediskriminacinį režimą.

4.  Šalys laikosi nuomonės, kad strategijos, kuriomis siekiama sumažinti skurdą, pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, sukurti darbo vietas ir rengti mokymo programas, ilgainiui prisidės prie migracijos srautų normalizavimo.

Pagal plėtros strategijas ir nacionalinį bei regioninį programavimą Šalys atsižvelgs į struktūrinius apribojimus, siejamus su migracijos srautais, siekdamos remti migrantų kilmės regionų ekonomikos ir socialinę plėtrą bei sumažinti skurdą.

Pagal nacionalinio ir regioninio bendradarbiavimo programas Bendrija teiks paramą AKR piliečių mokymui jų kilmės šalyje, kitoje AKR šalyje arba Europos Sąjungos valstybėje narėje. Mokymo valstybėje narėje atžvilgiu Šalys užtikrina, kad tokiais veiksmais siekiama AKR piliečių profesinės integracijos jų kilmės šalyse.

Šalys rengia bendradarbiavimo programas, siekdamos palengvinti studentų iš AKR valstybių galimybes mokytis, ypač naudojant naujas ryšių technologijas.

5.  

a) Politinio dialogo lygiu Ministrų Taryba nagrinėja su nelegalia imigracija susijusius klausimus, siekiant, jei reikia, nustatyti prevencinės politikos priemones.

b) Šiomis sąlygomis Šalys visų pirma susitaria užtikrinti, kad visų procedūrų, inicijuotų siekiant sugrąžinti nelegalius imigrantus į jų kilmės šalis, metu būtų išlaikoma pagarba asmens teisėms ir orumui. Šiuo atžvilgiu susijusios institucijos suteikia jiems grįžimui būtinas administracines priemones.

c) Šalys taip pat susitaria, kad:

i)

 

kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė neprieštarauja savo piliečių, neteisėtai esančių AKR valstybės teritorijoje, grąžinimui ir readmisijai minėtos valstybės prašymu ir be jokių papildomų formalumų;

kiekviena AKR valstybė narė neprieštarauja savo piliečių, neteisėtai esančių Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, grąžinimui ir readmisijai minėtos valstybės narės prašymu ir be jokių papildomų formalumų.

Minėtais tikslais valstybės narės ir AKR valstybės savo piliečiams suteikia atitinkamus asmens dokumentus.

Europos Sąjungos valstybių narių atžvilgiu šio straipsnio šioje dalyje numatytos prievolės taikomos tik tų asmenų atžvilgiu, kurie yra laikomi jų piliečiais Bendrijos tikslais pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties Deklaraciją Nr. 2. AKR valstybių atžvilgiu šio straipsnio šioje dalyje numatytos prievolės taikomos tik tų asmenų atžvilgiu, kurie laikomi jų piliečiais pagal minėtų valstybių atitinkamą teisinę sistemą;

ii) kurios nors Šalies prašymu inicijuojamos derybos su AKR valstybėmis, kurių metu sąžiningai ir reikiamai atsižvelgiant į atitinkamas tarptautinės teisės taisykles siekiama sudaryti dvišalius susitarimus, reglamentuojančius konkrečius įsipareigojimus, susijusius su nurodytų valstybių piliečių readmisija ir grąžinimu. Jei tai yra būtina kurios nors šalies manymu, minėtuose susitarimuose taip pat numatoma trečiosios šalies piliečių ir asmenų be pilietybės readmisijos tvarka. Minėtuose susitarimuose bus pateikta smulki informacija apie asmenų, kuriems minėta tvarka taikoma, kategorijas ir jų readmisijos bei grąžinimo ypatumai.

AKR valstybėms bus teikiama reikiama pagalba minėtų susitarimų įgyvendinimui;

iii) šiame c punkte sąvoka „Šalys“ – tai Bendrija, bet kuri jos valstybė narė ir bet kuri AKR valstybė.



2 DALIS

INSTITUCINĖS NUOSTATOS

▼M10

14 straipsis

Jungtinės institucijos

1.  Šio Susitarimo jungtinės institucijos yra Ministrų Taryba, Ambasadorių komitetas ir Jungtinė Parlamentinė Asamblėja.

2.  Jungtinės institucijos ir pagal Ekonominės partnerystės susitarimus įsteigtos institucijos, nepažeisdamos esamų arba būsimų Ekonominės partnerystės susitarimų atitinkamų nuostatų, įsipareigoja užtikrinti koordinavimą, nuoseklumą ir papildomumą, taip pat veiksmingą ir abipusį informacijos srautą.

▼M10

14a straipsnis

Valstybių arba vyriausybių vadovų susitikimai

Bendru susitarimu sušaukti tinkamos formos Šalių susitikimai vyksta valstybių arba vyriausybių vadovų lygmeniu.

▼B

15 straipsnis

Ministrų Taryba

1.  Į Ministrų Tarybos sudėtį įeina Europos Sąjungos Tarybos nariai bei Europos Bendrijų Komisijos nariai ir kiekvienos AKR valstybės Vyriausybės narys.

Ministrų Tarybai paeiliui pirmininkauja vienas iš Europos Sąjungos Tarybos narių ir vienas iš AKR valstybių Vyriausybių narių.

▼M10

Tinkamos nagrinėtiniems klausimams formos ir geografinės sudėties Ministrų Taryba paprastai susirenka kartą per metus pirmininko iniciatyva ir tais atvejais, kai tai atrodo būtina. Tokiuose susitikimuose vyksta aukšto lygio konsultacijos Šalims svarbiais konkrečiais klausimais, papildančios darbą, atliekamą Jungtiniame ministrų prekybos komitete, kaip nustatyta 38 straipsnyje, ir AKR ir EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitete, kaip nustatyta 83 straipsnyje, kuriuo remiamasi reguliariuose metiniuose Ministrų Tarybos susitikimuose.

▼B

2.  Ministrų Tarybos funkcijos yra šios:

a) vesti politinį dialogą;

b) priimti politikos gaires ir sprendimus, būtinus šio Susitarimo nuostatų įgyvendinimui, visų pirma dėl plėtros strategijų šiame Susitarime numatytose konkrečiose srityse arba kitose svarbiose srityse ir dėl procedūrų;

c) nagrinėti ir spręsti klausimus, galinčius sukliudyti veiksmingai ir patikimai įgyvendinti šį Susitarimą arba sudaryti kliūtis siekiant jo tikslų;

d) užtikrinti sklandų konsultavimo mechanizmų veikimą.

3.  Ministrų Taryba sprendimus priima bendru Šalių susitarimu. Ministrų Tarybos darbas galioja tik tuo atveju, jei posėdyje dalyvauja pusė Europos Sąjungos Tarybos narių, vienas Komisijos narys ir du trečdaliai narių, atstovaujančių AKR valstybių Vyriausybes. Negalinčius dalyvauti posėdyje Ministrų Tarybos narius gali pakeisti atstovai. Atstovas turi to nario teises.

▼M10

Ji gali priimti Šalims privalomus sprendimus ir rengti rezoliucijas, rekomendacijas ir nuomones reguliariuose metiniuose susitikimuose arba pagal rašytinę procedūrą. Ji teikia metines šio Susitarimo įgyvendinimo ataskaitas Jungtinei Parlamentinei Asamblėjai. Ji nagrinėja ir atsižvelgia į Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas ir rekomendacijas.

▼B

Ministrų Taryba veda nuolatinį dialogą su socialinių ir ekonominių partnerių atstovais ir kitais AKR ir ES pilietinės visuomenės dalyviais. Tuo tikslu kartu su posėdžiais galima surengti konsultacijas.

4.  Ministrų Taryba gali perduoti įgaliojimus Ambasadorių komitetui.

5.  Ministrų Taryba per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo priima savo darbo tvarkos taisykles.

16 straipsnis

Ambasadorių komitetas

1.  Į Ambasadorių komiteto sudėtį įeina kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės nuolatinis atstovas bei Komisijos atstovas ir kiekvienos AKR valstybės misijos prie Europos Sąjungos vadovas.

Ambasadorių komitetui paeiliui pirmininkauja Bendrijos paskirtos valstybės narės nuolatinis atstovas ir AKR valstybių paskirtos misijos, atstovaujančios AKR valstybę, vadovas.

2.  Komitetas padeda Ministrų Tarybai vykdyti jos uždavinius ir vykdo visus įgaliojimus, kuriuos jam patikėjo Taryba. Šiomis sąlygomis jis kontroliuoja šio Susitarimo įgyvendinimą ir pažangą siekiant jame nustatytų tikslų.

Ambasadorių komitetas reguliariai susitinka pirmiausia parengti Tarybos posėdžius ir tais atvejais, kai tai atrodo būtina.

3.  Komitetas per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo priima savo darbo tvarkos taisykles.

17 straipsnis

Jungtinė Parlamentinė Asamblėja

1.  Į Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos sudėti įeina vienodas ES ir AKR atstovų skaičius. Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos nariai yra Europos Parlamento nariai ir kiekvienos AKR valstybės parlamento nariai arba, jei tai neįmanoma, AKR valstybės parlamento paskirti atstovai. Jei susijusi AKR valstybė parlamento neturi, jos atstovo dalyvavimą turi iš anksto patvirtinti Jungtinė Parlamentinė Asamblėja.

2.  Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos, kaip konsultacinės institucijos, vaidmuo yra šis:

 skatinti demokratijos procesus dialogo ir konsultacijų būdu;

 užtikrinti didesnį supratimą tarp Europos Sąjungos ir AKR valstybių tautų bei didinti visuomenės informuotumą plėtros klausimais;

▼M10

 nagrinėti klausimus, susijusius su plėtra ir AKR ir ES partneryste, įskaitant Ekonominės partnerystės susitarimus, kitus prekybos susitarimus, Europos plėtros fondą ir šalių bei regioninių strategijų dokumentus. Šiuo tikslu Komisija perduoda tokius strategijų dokumentus Jungtinei Parlamentinei Asamblėjai susipažinti;

 aptarti Ministrų Tarybos metinę šio Susitarimo įgyvendinimo ataskaitą, priimti rezoliucijas ir teikti rekomendacijas Ministrų Tarybai, siekiant šio Susitarimo tikslų;

▼M10

 remti nacionalinių parlamentų institucinę plėtrą ir gebėjimų formavimą pagal šio Susitarimo 33 straipsnio 1 dalį.

▼M10

3.  Jungtinė Parlamentinė Asamblėja susirenka du kartus per metus į plenarinį posėdį, pakaitomis vykstantį Europos Sąjungoje ir vienoje iš AKR valstybių. Siekiant stiprinti regioninę integraciją ir skatinti nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą, ES ir AKR parlamentų narių susitikimai rengiami regioniniu lygmeniu.

Tokie regioninio lygmens susitikimai rengiami siekiant šio Susitarimo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

▼B

4.  Jungtinė Parlamentinė Asamblėja per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo priima savo darbo tvarkos taisykles.



3 DALIS

BENDRADARBIAVIMO STRATEGIJOS

18 straipsnis

Bendradarbiavimo strategijos grindžiamos tarpusavyje susijusiomis bei viena kitą papildančiomis plėtros strategijomis ir bendradarbiavimu ekonomikos bei prekybos srityse. Šalys užtikrina, kad abi pusės stiprins pastangas abiejose pirmiau nurodytose srityse.



I ANTRAŠTINĖ DALIS

PLĖTROS STRATEGIJOS



1 SKYRIUS

Bendroji sistema

19 straipsnis

Principai ir tikslai

1.  Pagrindinis AKR-EB bendradarbiavimo tikslas yra skurdo sumažinimas ir, galiausiai, panaikinimas, tvari plėtra ir laipsniška AKR šalių integracija į pasaulio ekonomiką. Šiomis sąlygomis bendradarbiavimo struktūra ir orientyrai pritaikomi atskiroms kiekvienos AKR šalies aplinkybėms, skatina ekonominių ir socialinių reformų vietinę nuosavybę ir privataus sektoriaus bei pilietinės visuomenės dalyvių integraciją į plėtros procesą.

▼M10

2.  Bendradarbiavimas remiasi Jungtinių Tautų konferencijų išvadomis bei tarptautiniu lygiu nustatytais tikslais, uždaviniais ir veiksmų programomis bei tęstine veikla kaip plėtros principų pagrindu. Bendradarbiavimas taip pat remiasi tarptautinio bendradarbiavimo vystymosi labui uždaviniais ir ypatingą dėmesį skiria kokybinių ir kiekybinių pažangos rodiklių įdiegimui. Šalys bendromis jėgomis stengsis greičiau pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

▼B

3.  Kiekvienos AKR šalies Vyriausybė ir nevalstybiniai dalyviai inicijuoja konsultacijas dėl šalies plėtros strategijų ir joms skiriamos Bendrijos paramos.

20 straipsnis

Požiūris

▼M10

1.  AKR ir EB bendradarbiavimo vystymosi labui tikslai vykdomi taikant integruotas strategijas, į kurias įeina ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, aplinkosauginiai ir instituciniai elementai, priklausantys vietinei nuosavybei. Todėl bendradarbiavimu sukuriama darni įgalinanti paramos AKR valstybių plėtros strategijoms sistema, užtikrinanti papildomumą ir įvairių elementų sąveiką, visų pirma nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir tarp šių lygmenų. Šiomis sąlygomis ir pagal plėtros politiką bei AKR valstybių vykdomas reformas AKR ir EB bendradarbiavimo strategijomis nacionaliniu ir tinkamais atvejais regioniniu lygmeniu siekiama:

a) pasiekti greitą ir tvarų darbo vietas kuriantį ekonomikos augimą, plėtoti privatų sektorių, didinti užimtumą ir pagerinti galimybes užsiimti produktyvia ekonomine veikla ir naudotis gamybos šaltiniais;

▼M10

aa) skatinti regionų bendradarbiavimą ir integraciją;

▼B

b) skatinti žmogaus ir socialinę raidą, padedančią užtikrinti platų ir teisingą augimo vaisių padalijimą ir skatinančią lyčių lygybę;

c) skatinti bendruomenių kultūros vertybes ir konkrečią sąveiką su ekonominiais, politiniais ir socialiniais veiksniais;

d) skatinti institucines reformas ir plėtrą, stiprinti institucijas, siekiant užtikrinti demokratijos įtvirtinimą, gerą valdymą ir veiksmingą bei konkurencingą rinkos ekonomiką; formuoti plėtros ir partnerystės pajėgumus; ir

e) skatinti aplinkosauginį subalansuotumą, regeneravimą ir geriausią praktiką bei gamtinių šaltinių bazės išsaugojimą.

▼M10

2.  Į visas bendradarbiavimo sritis sistemingai įtraukiami šie teminiai arba tarpusavyje susiję klausimai: žmogaus teisės, lyčių klausimai, demokratija, geras valdymas, aplinkos tvarumas, klimato kaita, užkrečiamosios bei neužkrečiamosios ligos, institucinė plėtra ir gebėjimų formavimas. Šios sritys taip pat atitinka reikalavimus Bendrijos paramai gauti.

▼B

3.  Išsamūs tekstai dėl bendradarbiavimo vystymosi labui tikslų ir strategijų, visų pirma sektorių politikos ir strategijų, įtraukiami į vadovą, nustatantį veiklos gaires konkrečiose bendradarbiavimo srityse arba sektoriuose. Ministrų Taryba, remdamasi AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komiteto rekomendacija, minėtus tekstus gali pataisyti, peržiūrėti ir (arba) iš dalies pakeisti.



2 SKYRIUS

PARAMOS SRITYS



1 SKIRSNIS

Ekonomikos plėtra

21 straipsnis

Investicijų ir privataus sektoriaus plėtra

1.  Bendradarbiaujant remiamos būtinos ekonomikos ir institucinės reformos bei politikos kryptys nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygiu, kuriomis siekiama sukurti palankią aplinką ►M10  investicijoms ◄ ir plėtoti dinamišką, gyvybingą ir konkurencingą privatų sektorių. Bendradarbiaujant taip pat remiama:

a) dialogo ir bendradarbiavimo tarp valstybinio ir privataus sektorių skatinimas;

b) verslo įgūdžių ir verslo kultūros plėtojimas;

c) privatizacija ir įmonių reforma; ir

d) tarpininkavimo ir arbitražo sistemų kūrimas ir modernizavimas.

2.  Bendradarbiaujant taip pat remiamas finansinių ir nefinansinių paslaugų kokybės, buvimo ir prieinamumo oficialioms ir neoficialioms privačioms įmonėms gerinimas:

a) suaktyvinant ir nukreipiant vidaus ir užsienio privačių santaupų srautus į privačių įmonių finansavimą, remiant modernaus finansų sektoriaus, įskaitant kapitalo rinkos, finansinių institucijų ir subalansuotų mikrofinansinių operacijų, plėtojimą;

b) kuriant ir stiprinant verslo institucijas ir tarpininkų organizacijas, asociacijas, prekybos rūmus ir privataus sektoriaus vietos paslaugų teikėjus, remiant ir teikiant nefinansines paslaugas, t. y. profesines, technines, valdymo, mokymo ir prekybines paramos paslaugas įmonėms, ir

c) remiant institucijas, programas, veiklos kryptis ir iniciatyvas, kurios prisideda prie technologijų ir gamybinės, prekybinės ar mokslinės patirties ir geriausios praktikos visais verslo vadybos aspektais plėtojimo ir perdavimo.

3.  Bendradarbiaujant skatinama verslo plėtra teikiant finansines lėšas, garantijų priemones ir techninę paramą, kuriomis siekiama skatinti ir remti dinamiškų, gyvybingų ir konkurencingų įmonių visuose ūkio sektoriuose, o taip pat finansinių tarpininkų, tokių kaip finansų ir rizikos kapitalo institucijų bei lizingo kompanijų kūrimą, steigimą, plėtimą, diversifikavimą, sanavimą, restruktūrizaciją, modernizaciją ir privatizaciją:

a) kuriant ir (arba) stiprinant finansinius instrumentus investicinio kapitalo forma;

b) gerinant prieigą prie būtiniausios informacijos, pvz., verslo informacijos ir patariamųjų, konsultacinių ar techninės pagalbos paslaugų;

c) didinant eksporto veiklą, visų pirma formuojant pajėgumus visose su prekyba susijusiose srityse, ir

d) skatinant ryšius, tinklus ir bendradarbiavimą tarp įvairių firmų, įskaitant apimantį technologijos ir gamybinės, prekybinės ar mokslinės patirties perdavimą nacionaliniu, regioniniu ir AKR-EB lygiu, ir partnerystę su užsienio privačiais investuotojais, kurie laikosi AKR-EB bendradarbiavimo vystymosi labui tikslų ir gairių.

4.  Bendradarbiaujant remiama mikroįmonių plėtra, užtikrinant geresnę prieigą prie finansinių ir nefinansinių paslaugų; nustatoma atitinkama jų plėtros politika ir reguliavimo sistema; taip pat teikiamos mokymo ir informacinės paslaugos geriausios praktikos mikrofinansų srityje.

▼M10

5.  Parama investicijoms ir privataus sektoriaus plėtrai apjungia veiksmus ir iniciatyvas makro-, mezo- ir mikroekonomikos lygiu ir skatina ieškoti pažangių finansavimo mechanizmų, įskaitant privačių ir viešųjų plėtros finansavimo šaltinių sujungimą bei derinimą.

▼M10

6.  Bendradarbiaujant remiamos investicijos į pagrindinę viešojo sektoriaus infrastruktūrą, kuriomis siekiama privačiojo sektoriaus plėtros, ekonomikos augimo ir skurdo panaikinimo tikslų.

▼B

22 straipsnis

Makroekonomikos ir struktūrinės reformos ir politikos kryptys

1.  Bendradarbiaujant remiamos AKR pastangos įgyvendinti:

a) makroekonomikos augimą ir stabilizaciją, taikant disciplinuotą fiskalinę ir pinigų politiką, dėl kurios sumažėja infliacija ir pagerinamas užsienio ir fiskalinis balansas, sustiprinant fiskalinę drausmę, sustiprinant biudžeto skaidrumą it patikimumą, pagerinant fiskalinės politikos kokybę, nuosavą kapitalą ir sudėtį; ir

▼M10

b) struktūrinę politiką, kuria siekiama sustiprinti skirtingų veikėjų, visų pirma privataus sektoriaus, vaidmenį ir pagerinti aplinką didesniam šalies išteklių sutelkimui bei verslo, investicijų ir užimtumo augimui, taip pat:

i) liberalizuoti prekybą ir užsienio valiutos režimus bei einamosios sąskaitos konvertabilumą, atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos šalies galimybes;

ii) sustiprinti darbo ir produktų rinkos reformas;

iii) skatinti finansų sistemos reformas, padedančias plėtoti gyvybingas bankininkystės ir ne bankininkystės sistemas, kapitalo rinkas ir finansų paslaugas, įskaitant mikrofinansus;

iv) pagerinti privačių ir viešųjų paslaugų kokybę; ir

v) skatinti regionų bendradarbiavimą ir makroekonomikos ir pinigų politikos integraciją.

2.  Makroekonomikos politikos ir struktūrinės pertvarkos programų modelis atspindi susijusių šalių socialinį politinį foną ir institucinius gebėjimus, užtikrina teigiamą poveikį skurdo sumažinimui ir prieigą prie socialinių paslaugų, ir yra grindžiamas šiais principais:

a) AKR valstybės pirmiausia atsakingos už spręstinų problemų analizę, reformų parengimą ir įgyvendinimą;

b) paramos programos pritaikomos prie skirtingos padėties kiekvienoje AKR valstybėje ir atsižvelgia į šių valstybių socialines sąlygas, kultūrą ir aplinką;

c) pripažįstama ir gerbiama AKR valstybių teisė nustatyti savo plėtros strategijų kryptį ir seką bei prioritetus;

d) reformų tempas yra realus ir atitinka kiekvienos AKR valstybės pajėgumus ir išteklius, ir

e) stiprinamas gyventojų informuotumas ekonomikos ir socialinių reformų bei politikos klausimais.

▼M10

23 straipsnis

Ekonomikos sektoriaus plėtra

Bendradarbiaujant remiama tvari politika ir institucinės reformos bei investicijos, būtinos užtikrinti lygiateises galimybes užsiimti ekonominės veiklos rūšimis ir naudotis gamybos šaltiniais, visų pirma:

a) mokymo sistemų, padedančių didinti produktyvumą oficialiuose ir neoficialiuose sektoriuose, kūrimas;

b) kapitalas, kreditai, žemė, ypač nuosavybės teisių ir naudojimo atžvilgiu;

c) kaimo strategijų, kuriomis siekiama nustatyti dalyvavimo decentralizuotame planavime, išteklių paskirstyme ir valdyme, kūrimas;

d) strategijų kūrimas siekiant didinti žemės ūkio gamybą ir našumą AKR valstybėse, visų pirma skiriant būtinų lėšų žemės ūkio moksliniams tyrimams, žemės ūkio žaliavoms ir paslaugoms, pagalbinei kaimo infrastruktūrai ir rizikos mažinimui bei valdymui. Parama apima viešojo ir privataus sektorių investicijas į žemės ūkį, paramą žemės ūkio politikos krypčių bei strategijų kūrimui, ūkininkų ir privataus sektoriaus organizacijų stiprinimą, gamtinių išteklių valdymą ir žemės ūkio rinkų kūrimą bei veikimą. Žemės ūkio gamybos strategijomis remiama nacionalinė bei regioninė maisto saugos politika ir regioninė integracija; šiomis aplinkybėmis bendradarbiaujant remiamos AKR valstybių pastangos didinti prekių eksporto konkurencingumą ir derinti prekių eksporto strategijas prie besikeičiančių prekybos sąlygų;

e) subalansuota vandens išteklių plėtra, grindžiama darnaus vandens išteklių valdymo principais, užtikrinant teisingą ir subalansuotą bendrų vandens išteklių paskirstymą įvairioms reikmėms;

f) subalansuota akvakultūros ir žuvininkystės išteklių plėtra, įskaitant vidaus žuvininkystės sektorių ir jūrų išteklius išskirtinėse AKR valstybių ekonominėse zonose;

g) ekonominė ir technologinė infrastruktūra ir paslaugos, įskaitant transportą, telekomunikacijų sistemas, ryšių paslaugas ir informacinės visuomenės kūrimą;

h) konkurencingų pramonės, kasybos ir energetikos sektorių plėtra, skatinant privataus sektoriaus įsitraukimą ir plėtrą;

i) prekybos plėtra, įskaitant sąžiningos prekybos skatinimą;

j) verslo, finansų, bankininkystės ir kitų paslaugų sektorių plėtra;

k) turizmo plėtra;

l) mokslo, technologijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros ir paslaugų plėtra; įskaitant naujų technologijų stiprinimą, perdavimą ir įsisavinimą;

m) gebėjimų gamybinėse srityse, ypač visuomeniniame ir privačiame sektoriuose stiprinimas;

n) tradicinių žinių skatinimas; ir

o) konkrečių prisitaikymo strategijų, kuriose būtų atsižvelgiama į lengvatų panaikinimo poveikį ir į kurias galėtų būti įtraukta a–n punktuose nurodyta veikla, rengimas.

▼M10

23a straipsnis

Žuvininkystė

Pripažįstant, kad žuvininkystė ir akvakultūra AKR valstybėse yra pagrindinės svarbos sektoriai, padedantys kurti naujas darbo vietas, gauti pajamų, užtikrinti maisto saugą ir mažinti skurdą, suteikiant pragyvenimo šaltinį kaimo bei pakrančių bendruomenėms, bendradarbiaujant siekiama toliau plėtoti AKR valstybių akvakultūros ir žuvininkystės sektorius ir tvariai didinti su jais susijusią socialinę bei ekonominę naudą.

Bendradarbiavimo programomis ir veiklos kryptimis remiamas, inter alia, subalansuotos akvakultūros bei žuvininkystės plėtros strategijų ir valdymo planų rengimas bei įgyvendinimas AKR valstybėse ir regionuose; akvakultūros ir žuvininkystės integravimas į nacionalines ir regionines plėtros strategijas; būtinos infrastruktūros ir techninės kompetencijos, kad AKR valstybės galėtų išsaugoti nuolatinę didžiausią savo žuvininkystės ir akvakultūros išteklių vertę, plėtra; AKR valstybių gebėjimų formavimas, siekiant įveikti išorės kliūtis, trukdančias visapusiškai naudotis savo žuvininkystės ištekliais; bendrų įmonių, investuojančių į AKR valstybių žuvininkystės ir akvakultūros sektorius, rėmimas ir kūrimas. Visuose žuvininkystės srities susitarimuose, dėl kurių gali derėtis Bendrija ir AKR valstybės, deramai atsižvelgiama į atitiktį šios srities plėtros strategijoms.

Bendrai susitarus gali būti rengiamos aukšto lygio konsultacijos, taip pat ministrų lygmeniu, siekiant plėtoti, gerinti ir (arba) stiprinti AKR ir ES vystomąjį bendradarbiavimą subalansuotos akvakultūros ir žuvininkystės srityje.

▼B

24 straipsnis

Turizmas

Bendradarbiaujant siekiama tvarios turizmo pramonės AKR šalyse ir jų subregionuose plėtros, pripažįstant šios pramonės didėjančią svarbą paslaugų sektoriaus augimui AKR šalyse ir jų pasaulinės prekybos išsiplėtimui, jos gebėjimą stimuliuoti kitus ekonominės veiklos sektorius ir jos vaidmenį skurdo panaikinimui.

Bendradarbiavimo programomis ir projektais bus remiamos AKR šalių pastangos sukurti ir pagerinti šalių teisinę ir institucinę struktūrą ir išteklius, kuriant ir įgyvendinant tvarią turizmo politiką ir programas, taip pat, inter alia, gerinant šio sektoriaus, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), konkurencinę padėtį, paramą investicijoms ir jų skatinimą, prekių išplėtimą, įskaitant vietinių kultūrų plėtrą AKR šalyse, ir stiprinant ryšius tarp turizmo ir kitų ekonominės veiklos sektorių.



2 SKIRSNIS

Socialinė ir žmogaus raida

25 straipsnis

Socialinio sektoriaus plėtra

1.  Bendradarbiaujant remiamos AKR valstybių pastangos plėtoti bendrąją ir sektorių politiką bei reformas, kurios pagerina pagrindinės socialinės infrastruktūros ir paslaugų apimtis, kokybę ir prieinamumą bei atsižvelgia į vietinius poreikius ir konkrečius labiausiai pažeidžiamų ir socialiai nuskriaustųjų poreikius, tokiu būdu sumažinant galimybės naudotis minėtomis paslaugomis nelygybę. Specialus dėmesys skiriamas pakankamo socialinių sektorių finansavimo valstybės lėšomis užtikrinimui. Tokiu būdu bendradarbiaujant siekiama:

▼M10

a) gerinti švietimą ir mokymą visais lygmenimis, siekti aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo, sukurti švietimo kokybės užtikrinimo sistemas, įskaitant švietimą ir mokymą internetu arba kitais netradiciniais būdais, bei formuoti techninius pajėgumus ir įgūdžius;

b) gerinti sveikatos apsaugos sistemas, visų pirma užtikrinti lygias galimybes naudotis visapusiškomis ir kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir mitybą, panaikinant badą ir nepakankamą mitybą ir užtikrinant pakankamą maisto produktų tiekimą ir saugą, taip pat remti minimalios socialinės apsaugos sistemas;

▼B

c) integruoti su gyventojais susijusius klausimus į plėtros strategijas, siekiant pagerinti reprodukcinę sveikatą, priminę sveikatos apsaugą, šeimos planavimą; užtikrinti moterų lyties organų sužalojimo prevenciją;

▼M4

d) skatinti kovą su:

 ŽIV/AIDS, užtikrinant moterų seksualinės ir reprodukcinės sveikatos apsaugą ir moterų teises;

 kitomis su skurdu susijusiomis ligomis, ypač maliarija ir tuberkulioze;

▼B

e) didinti buityje naudojamo vandens saugą ir gerinti prieigą prie saugaus vandens ir tinkamos sanitarijos;

f) gerinti galimybes visiems turėti prieinamą ir tinkamą būstą, remiant mažų išlaidų ir mažų pajamų būsto programas ir gerinant miestų plėtrą; ir

g) skatinti socialinio dialogo metodų propagavimą ir pagrindinių socialinių teisių laikymąsi.

2.  Bendradarbiaujant taip pat remiamas gebėjimų formavimas socialinėse srityse, pvz. mokymo programos nustatant socialinės politikos kryptis ir modernius socialinių projektų valdymo metodus; politikos kryptys, prisidedančios prie technologinės inovacijos ir mokslinių tyrimų; vietinės kompetencijos kūrimas ir partnerysčių skatinimas; ir apskrito stalo diskusijos nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygiu.

3.  Bendradarbiaujant skatinama ir remiama socialinės apsaugos ir socialinio draudimo politikos ir sistemų kūrimas ir įgyvendinimas, siekiant sustiprinti socialinę sanglaudą ir skatinti pagalbą sau bei bendruomenės solidarumą. Parama sutelkiama, inter alia, į ekonominiu solidarumu grindžiamų iniciatyvų rengimą, ypač įsteigiant su vietos poreikiais ir dalyviais suderintus socialinės plėtros fondus.

26 straipsnis

Jaunimo klausimai

Bendradarbiaujant taip pat remiamas darnios ir išsamios jaunimo galimybių realizavimo politikos kūrimas, kad jaunimas būtų geriau integruotas į visuomenę ir galėtų pasinaudoti visomis savo galimybėmis. Tokiu būdu bendradarbiaujant remiamos politikos kryptis, priemonės ir veiksmai, kuriais siekiama:

a) apsaugoti vaikų ir jaunimo, ypač mergaičių teises;

b) skatinti jaunimo įgūdžius, energiją, novatoriškumą ir potencialą, kad būtų sustiprintos jų ekonominės, socialinės ir kultūrinės galimybės ir padidintos jų užimtumo galimybės gamybos sektoriuje;

▼M4

c) padėti bendruomeninėms institucijoms suteikti vaikams galimybę plėtoti savo fizinį, psichologinį, socialinį ir ekonominį potencialą;

d) vykdant reabilitacijos programas reintegruoti vaikus, pasibaigus konfliktui, į visuomenę; ir

▼M4

e) skatinti aktyvų jaunų piliečių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir studentų mainus bei AKR ir ES jaunimo organizacijų bendravimą.

▼B

27 straipsnis

▼M10

Kultūra ir vystymasis

▼B

Bendradarbiaujant kultūros srityje siekiama:

a) įtraukti kultūros dimensiją į visus bendradarbiavimo vystymosi labui lygius;

b) pripažinti, išsaugoti ir remti kultūros vertybes ir tapatumą, siekiant sudaryti sąlygas dialogui tarp skirtingų kultūrų;

▼M10

c) pripažinti, išsaugoti ir remti kultūros paveldo vertybes; remti pajėgumų plėtojimą šiame sektoriuje;

▼B

d) plėtoti kultūros pramonę ir didinti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūrinių paslaugų patekimo į rinką galimybes;

▼M10

e) pripažinti ir remti kultūros veikėjų bei kultūros tinklų vaidmenį ir įnašą į tvarią plėtrą; ir

f) remti švietimo kultūrinį matmenį ir jaunimo dalyvavimą kultūrinėje veikloje.

▼B



3 SKIRSNIS

Regionų bendradarbiavimas ir integracija

▼M10

28 straipsnis

Bendrasis požiūris

1.  AKR ir ES bendradarbiaujant teikiama veiksminga pagalba siekiant įvykdyti tikslus ir prioritetus, kuriuos AKR valstybės nustatė regionų bendradarbiavimo ir integracijos srityse.

2.  Atsižvelgiant į 1 ir 20 straipsniuose nustatytus bendruosius tikslus, AKR ir ES bendradarbiavimu siekiama:

a) remti taiką ir stabilumą, taip pat konfliktų prevenciją ir sprendimą;

b) stiprinti ekonominę plėtrą bei ekonominį bendradarbiavimą kuriant didesnes rinkas, užtikrinant laisvą asmenų, prekių, paslaugų, kapitalo, darbo jėgos ir technologijų judėjimą tarp AKR valstybių, sparčiau įvairinant AKR valstybių ekonomiką, remiant bei plėtojant AKR valstybių tarpusavio prekybą bei prekybą su trečiosiomis šalimis ir laipsniškai integruojant AKR valstybes į pasaulio ekonomiką;

c) skatinti tvarios plėtros uždavinių valdymą tarpvalstybiniu lygmeniu, inter alia, koordinuojant ir derinant regionų bendradarbiavimo politiką.

3.  58 straipsnyje nustatytomis sąlygomis bendradarbiaujant taip pat remiamas regionų ir AKR valstybių bendradarbiavimas, kaip antai apimantis:

a) vieną ar kelias AKR regionines organizacijas, taip pat žemyno lygmeniu;

b) Europos užjūrio šalis ir teritorijas bei atokiausius regionus;

c) AKR nepriklausančias besivystančias šalis.

29 straipsnis

AKR ir ES bendradarbiavimas siekiant paremti regionų bendradarbiavimą ir integraciją

1.  Bendradarbiavimu stabilumo, taikos ir konfliktų prevencijos srityje remiama:

a) regioninio politinio dialogo skatinimas ir plėtra šiose srityse: konfliktų prevencijos ir sprendimo; žmogaus teisių ir demokratizacijos; įvairių plėtros dalyvių mainų, ryšių ir judumo, ypač pilietinėje visuomenėje;

b) regioninių iniciatyvų ir politikos skatinimas saugumo srityse, įskaitant ginklų kontrolę, kovą su narkotikais, organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu, kyšininkavimu ir korupcija.

2.  Bendradarbiavimu regioninės ekonominės integracijos srityje remiama:

a) mažiausiai išsivysčiusių AKR valstybių dalyvavimo kuriant regionines rinkas ir dalijantis jų teikiama nauda skatinimas;

b) sektorių ekonominės reformos politikos įgyvendinimas regioniniu lygiu;

c) prekybos ir mokėjimų liberalizavimas;

d) užsienio ir vidaus tarptautinių investicijų bei kitų regioninės ekonominės integracijos iniciatyvų skatinimas;

e) regioninės integracijos pereinamojo laikotarpio realių išlaidų poveikio biudžeto pajamoms ir mokėjimų balansui mažinimas; ir

f) infrastruktūra, visų pirma transportas ir komunikacijos bei jų sauga ir paslaugos, įskaitant regioninių galimybių informacijos ir ryšių technologijų srityje plėtojimą.

3.  Bendradarbiaujant tvarios plėtros regioninės politikos srityje, remiami AKR regionų prioritetai, visų pirma:

a) aplinkos apsauga ir subalansuotas gamtinių išteklių, įskaitant vandenį bei energiją, valdymas, taip pat klimato kaitos klausimas;

b) maisto sauga ir žemės ūkis;

c) sveikata, švietimas ir mokymas;

d) moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra; ir

e) regioninės pasirengimo nelaimei ir jos pasekmių sušvelninimo iniciatyvos, taip pat atstatymas po nelaimių.

30 straipsnis

Gebėjimų formavimas remiant AKR regionų bendradarbiavimą ir integraciją

Siekiant veiksmingos ir tinkamos regioninės politikos, bendradarbiavimu ugdomi ir stiprinami gebėjimai:

a) regioninės integracijos institucijų ir organizacijų, kurias įsteigė AKR valstybės arba kuriose AKR valstybė dalyvauja, skatinančių regionų bendradarbiavimą ir integraciją;

b) nacionalinių vyriausybių ir parlamentų regioninės integracijos klausimais; ir

c) nevalstybinių dalyvių, įskaitant privatų sektorių.

▼B



4 SKIRSNIS

Teminiai ir horizontalūs klausimai

31 straipsnis

Lyčių klausimai

Bendradarbiaujant padedama stiprinti politiką ir programas, kurios pagerina, užtikrina ir išplečia vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą visose politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse. Bendradarbiaujant padedama pagerinti moterų galimybes naudotis visais šaltiniais, būtinais visapusiškai naudojantis jų pagrindinėmis teisėmis. Tiksliau, bendradarbiaujant sukuriama atitinkama sistema, kuria:

a) lytims jautrus požiūris ir klausimai integruojami į kiekvieną bendradarbiavimo vystymosi labui lygmenį, įskaitant makroekonomikos politiką, strategijas ir veiksmus, ir

b) skatinama priimti konkrečias pozityvias priemones moterų naudai dėl:

i) dalyvavimo valstybės ir vietinėje politikoje;

ii) paramos moterų organizacijoms;

iii) teisės į pagrindines socialines paslaugas, ypač švietimo ir mokymo, sveikatos apsaugos ir šeimos planavimo srityse;

iv) teisės naudotis gamybos šaltiniais, ypač žemės ir kreditų bei darbo rinkos srityse ir

v) atsižvelgimo į moteris pagalbos kritiškos padėties ir reabilitacijos operacijų atveju.

▼M10

31a straipsnis

ŽIV/AIDS

Bendradarbiaujant remiamos AKR valstybių pastangos visuose sektoriuose kurti ir stiprinti politikos kryptis bei programas, kuriomis siekiama kovoti su ŽIV/AIDS pandemija ir išvengti jos neigiamo poveikio vystymuisi. AKR valstybėms padedama pasiekti ir užtikrinti visuotinę ŽIV/AIDS prevenciją, gydymą, priežiūrą bei paramą ir visų pirma siekiama:

a) remti visapusiškų daugelį sektorių apimančių kovos su ŽIV/AIDS strategijų ir planų, kurie turėtų būti nacionalinių ir regioninių plėtros planų prioritetas, rengimą bei įgyvendinimą;

b) į nacionalines kovos su ŽIV/AIDS priemones įtraukti visus atitinkamus plėtros sektorius ir užtikrinti plataus masto suinteresuotųjų šalių dalyvavimą visais lygmenimis;

c) stiprinti nacionalines sveikatos apsaugos sistemas ir spręsti žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą sveikatos srityje, siekiant užtikrinti visuotinį ŽIV/AIDS prevencijos, gydymo, ligonių priežiūros bei kitų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir veiksmingą integraciją;

d) spręsti lyčių nelygybės, lytinės prievartos bei smurto problemas, kurios skatina ŽIV/AIDS pandemiją, ir labiau stengtis užtikrinti moterų ir mergaičių teises, rengti lyčių aspektu veiksmingas ŽIV/AIDS programas bei teikti paslaugas moterims ir mergaitėms, be kita ko, susijusias su lytine bei reprodukcine sveikata ir teisėmis, taip pat remti visapusišką moterų dalyvavimą planuojant ir priimant sprendimus dėl ŽIV/AIDS strategijų ir programų;

e) kurti pagalbines teisines bei politines sistemas ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, politikos kryptis, praktiką, neigiamas nuostatas ir diskriminaciją, kurie pažeidžia žmogaus teises, didina pažeidžiamumą ŽIV/AIDS atžvilgiu ir kliudo naudotis veiksmingomis ŽIV/AIDS prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos priemonėmis, įskaitant vaistus, prekes ir paslaugas, skirtus žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV/AIDS, ir didžiausios rizikos gyventojų grupėms;

f) didinti galimybes naudotis faktais grindžiama ir visapusiška ŽIV/AIDS prevencija, atsižvelgiant į epidemiją skatinančius vietos veiksnius ir konkrečius moterų, jaunimo bei didžiausios rizikos gyventojų grupių poreikius; ir

g) užtikrinti visuotinį ir patikimą saugių, aukštos kokybės ir prieinamos kainos vaistų ir sveikatos priežiūros prekių, įskaitant lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros prekes, tiekimą.

▼B

32 straipsnis

Aplinka ir gamtiniai ištekliai

1.  Bendradarbiaujant aplinkos apsaugos ir subalansuoto gamtinių išteklių naudojimo ir valdymo klausimais siekiama:

a) aplinkosaugos subalansuotumą įtraukti į visus bendradarbiavimo vystymosi labui aspektus ir įvairių dalyvių įgyvendinamas paramos programas bei projektus;

b) formuoti ir (arba) stiprinti visų aplinkosaugos dalyvių mokslo ir technikos, žmogiškuosius ir institucinius gebėjimus aplinkosaugos valdymo srityje;

c) remti konkrečias priemones ir programas, spendžiančias svarbiausius subalansuoto valdymo klausimus ir taip pat susijusias su esamais ir būsimais regioniniais bei tarptautiniais įsipareigojimais dėl mineralinių ir gamtinių išteklių, tokių kaip:

i) tropiniai miškai, vandens ištekliai, pakrančių, jūrų ir žuvų ištekliai, gyvūnija ir augalija, dirvožemiai, biologinė įvairovė;

ii) trapių ekosistemų apsauga (pvz., koralų rifas);

iii) atsinaujinantys energijos ištekliai, ypač saulės energija ir energijos efektyvumas;

iv) tvari kaimo ir miesto plėtra;

v) dykumėjimas, sausra ir miško kirtimas;

vi) miestų aplinkosaugos problemų inovacinių sprendimo būdų ieškojimas ir

vii) tvaraus turizmo skatinimas.

d) atsižvelgti į klausimus, susijusius su pavojingų atliekų vežimu ir šalinimu.

2.  Bendradarbiaujant taip pat atsižvelgiama į:

a) mažų, esančių saloje AKR šalių pažeidžiamumą, ypač į klimato kaitos keliamą grėsmę;

b) blogėjančias sausrų keliamas ir dykumėjimo problemas, ypač mažiausiai išsivysčiusiose ir neturinčiose išėjimo į jūrą šalyse; ir

c) institucinę plėtrą ir gebėjimų formavimą.

▼M10

32a straipsnis

Klimato kaita

Šalys pripažįsta, kad klimato kaita yra didelė pasaulio aplinkos problema, kelianti grėsmę Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimui, todėl būtina tinkamu laiku suteikti pakankamą ir prognozuojamą paramą šiai problemai spręsti. Dėl šių priežasčių ir pagal 32 straipsnio, ypač jo 2 dalies a punkto, nuostatas bendradarbiaujant:

a) pripažįstamas AKR valstybių, ypač mažų salų ir žemumose esančių AKR valstybių, pažeidžiamumas su klimatu susijusių reiškinių, kaip antai krantų erozijos, ciklonų, potvynių ir gyventojų perkėlimų dėl ekologinių veiksnių, atžvilgiu, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių ir neturinčių išėjimo į jūrą AKR valstybių pažeidžiamumas didėjančių potvynių, sausrų, miškų naikinimo ir dykumėjimo atžvilgiu;

b) stiprinamos ir remiamos politikos kryptys bei programos, kuriomis siekiama, be kita ko, institucinės plėtros ir gebėjimų ugdymo priemonėmis, mažinti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos pasekmių bei keliamos grėsmės;

c) stiprinamas AKR valstybių gebėjimas kurti pasaulinę anglies dioksido rinką ir joje dalyvauti; ir

d) pirmenybė teikiama šiai veiklai:

i) klimato kaitos klausimo įtraukimui į plėtros strategijas ir skurdo mažinimo priemones;

ii) klimato kaitos klausimo politinio matomumo didinimui bendradarbiavimo vystymosi labui srityje, taip pat atitinkamu politiniu dialogu;

iii) pagalbai AKR valstybėms, skirtai atitinkamiems sektoriams, kaip antai žemės ūkiui, vandentvarkai ir infrastruktūrai, prie klimato kaitos pritaikyti, taip pat pagalbai perkeliant ir diegiant tinkamas ir aplinkai nekenksmingas technologijas;

iv) skatinimui mažinti nelaimių riziką, atsižvelgiant į tai, kad nelaimių dažnėjimas susijęs su klimato kaita;

v) finansinės ir techninės paramos teikimui klimato kaitos mažinimo veiksmams AKR valstybėse sutinkamai su jų skurdo mažinimo ir tvarios plėtros tikslais, įskaitant dėl miškų naikinimo bei nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą ir žemės ūkio sektoriuje susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą;

vi) oro ir klimato informacijos bei prognozių ir išankstinio perspėjimo sistemų gerinimui; ir

vii) tvarią plėtrą skatinančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų rėmimui.

▼B

33 straipsnis

Institucinė plėtra ir gebėjimų formavimas

1.  Bendradarbiaujant sistemingai atsižvelgiama į institucinius aspektus, ir šiomis sąlygomis remiamos AKR valstybių pastangos plėtoti ir stiprinti struktūras, institucijas ir procedūras, padedančias:

a) skatinti ir palaikyti demokratiją, žmogaus orumą, socialinį teisingumą ir pliuralizmą, išlaikant visišką pagarbą įvairovei visuomenėse ir tarp jų;

b) skatinti ir palaikyti visuotinę ir visapusišką pagarbą visoms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei jų laikymąsi ir apsaugą;

c) plėtoti ir sustiprinti teisinės valstybės principą bei pagerinti galimybę siekti teisingumo, tuo pat metu užtikrinant teisminių sistemų profesionalumą ir nepriklausomumą; ir

d) užtikrinti skaidrų bei atskaitingą valdymą ir administravimą visose valstybinėse institucijose.

2.  Šalys drauge kovoja su kyšininkavimu ir korupcija visose savo visuomenėse.

3.  Bendradarbiaujant remiamos AKR valstybių pastangos savo valstybines institucijas orientuoti teigiama augimo ir plėtros linkme ir siekti svarbių polinkių veiksmingos valstybės tarnybų veikloje, kadangi ji susijusi su eilinių žmonių gyvenimu. Šiomis sąlygomis bendradarbiaujant padedama reformuoti, racionalizuoti ir modernizuoti valstybinį sektorių. Bendradarbiaujant ypač remiama:

a) valstybės tarnybos reforma ir modernizavimas;

b) teisinės ir teismų reformos ir teisminių sistemų modernizavimas;

▼M10

c) valstybės finansų ir biudžeto valdymo gerinimas ir stiprinimas, siekiant plėtoti AKR valstybių ekonominę veiklą ir didinti jų mokestines pajamas, kartu besąlygiškai gerbiant AKR valstybių savarankiškumą šioje srityje.

Galimos priemonės:

i) šalies pajamų valdymo gebėjimų stiprinimas, įskaitant veiksmingų, tinkamų ir tvarių mokesčių sistemų kūrimą;

ii) skatinimas dalyvauti tarptautinio mokesčių srities bendradarbiavimo sistemose ir procesuose, siekiant palengvinti tolesnį tarptautinių standartų tobulinimą ir veiksmingą atitiktį jiems;

iii) parama geriausios tarptautinės mokesčių srities praktikos, įskaitant skaidrumo principą ir informacijos mainus, įgyvendinimui tose AKR valstybėse, kurios yra įsipareigojusios tai daryti;

▼B

d) bankų ir finansų sektoriaus reformos spartinimas;

e) valstybės turto valdymo gerinimas ir viešųjų pirkimų procedūrų reforma; ir

f) politinė, administracinė, ekonominė ir finansinė decentralizacija.

4.  Bendradarbiaujant taip pat padedama atstatyti ir (arba) sustiprinti svarbiausius valstybinio sektoriaus pajėgumus ir remti institucijas, būtinas palaikyti rinkos ekonomiką, ypač remti:

a) teisinių ir reguliavimo pajėgumų, būtinų susitvarkant su rinkos ekonomikos veikimu, įskaitant konkurencijos politiką ir vartotojų politiką, plėtojimą;

b) gebėjimų analizuoti, planuoti, formuluoti ir įgyvendinti politiką, ypač ekonomikos, socialinėje, aplinkosaugos, mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijos, ir inovacijų srityse, gerinimą;

c) finansų ir pinigų institucijų modernizavimą, stiprinimą ir reformavimą bei procedūrų pagerinimą;

d) vietos ir savivaldybių lygmens pajėgumų, būtinų decentralizacijos politikai įgyvendinti ir gyventojų dalyvavimui plėtros procese padidinti, formavimą;

e) gebėjimų stiprinimą kitose svarbiose srityse, pvz.:

i) tarptautinėse derybose; ir

ii) užsienio pagalbos valdymo ir koordinavimo srityje.

5.  Bendradarbiavimas aprėpia visas bendradarbiavimo sritis ir sektorius, siekiant paskatinti nevalstybinių dalybių atsiradimą ir jų gebėjimų stiprinimą, ir sustiprinti informavimo struktūras ir jų bei nacionalinės valdžios institucijų tarpusavio dialogą ir konsultacijas, įskaitant regioniniu lygiu.



II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS EKONOMIKOS IR PREKYBOS SRITYJE



1 SKYRIUS

Tikslai ir principai

34 straipsnis

Tikslai

1.  Bendradarbiaujant ekonomikos ir prekybos srityje siekiama skatinti sklandžią ir laipsnišką AKR valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką, reikiamai atsižvelgiant į jų politinį pasirinkimą ir plėtros prioritetus, tokiu būdu skatinant jų tvarią plėtrą ir prisidedant prie skurdo panaikinimo AKR šalyse.

▼M10

2.  Galutinis bendradarbiavimo ekonomikos ir prekybos srityje tikslas – įgalinti AKR valstybes visapusiškai dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Šiomis sąlygomis visų pirma turi būti atsižvelgta į AKR valstybių būtinybę aktyviai dalyvauti daugiašalėse derybose dėl prekybos. Atsižvelgiant į esamą AKR valstybių išsivystymo lygį, bendradarbiaujant ekonomikos ir prekybos srityje siekiama įgalinti AKR valstybes susidoroti su globalizacijos uždaviniais ir laipsniškai prisitaikyti prie naujų tarptautinės prekybos santykių, tokiu būdu palengvinant jų perėjimą prie liberalizuotos pasaulio ekonomikos. Šiomis aplinkybėmis ypatingą dėmesį reikėtų skirti daugelio AKR valstybių pažeidžiamumui dėl jų priklausomybės nuo prekių arba kelių pagrindinių produktų, įskaitant pridėtinę vertę turinčius žemės ūkio pramonės produktus, ir dėl lengvatų mažinimo rizikos.

3.  Šiuo tikslu bendradarbiavimu ekonomikos ir prekybos srityje siekiama I antraštinėje dalyje nustatytomis nacionalinėmis bei regioninėmis plėtros strategijomis sustiprinti AKR valstybių gamybos, tiekimo ir prekybos pajėgumus, o taip pat jų gebėjimą pritraukti investicijas. Juo taip pat siekiama sukurti naują Šalių tarpusavio prekybos dinamiką, sustiprinant AKR valstybių prekybos ir investicijų politiką, sumažinant jų priklausomybę nuo prekių, skatinant įvairesnę ekonomiką ir pagerinant AKR valstybių gebėjimą spręsti visus su prekyba susijusius klausimus.

4.  Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje įgyvendinamas visiškai laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nuostatų, įskaitant specialias ir diferencijuotas sąlygas, atsižvelgiant į abipusius Šalių interesus ir jų atitinkamą išsivystymo lygį. Taip pat, visapusiškai laikantis daugiašalių įsipareigojimų, atsižvelgiama į lengvatų mažinimo poveikį.

▼B

35 straipsnis

Principai

▼M10

1.  Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje grindžiamas teisinga, sustiprinta ir strategine partneryste. Jis taip pat grindžiamas išsamiu požiūriu, kuris remiasi ankstesnių AKR ir EB konvencijų privalumais ir pasiekimais.

2.  Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje grindžiamas AKR valstybių regioninės integracijos iniciatyvomis. Bendradarbiavimas, kuriuo remiamas regionų bendradarbiavimas ir integracija, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje, ir bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje yra viena kitą papildančios sritys. Bendradarbiavimu ekonomikos ir prekybos srityje visų pirma siekiama spręsti pasiūlos ir paklausos suvaržymo klausimus, ypač susijusius su infrastruktūros sąsajomis, ekonomikos įvairinimu ir prekybos plėtros priemonėmis, kuriomis siekiama didinti AKR valstybių konkurencingumą. Todėl AKR valstybių ir regionų plėtros strategijose, kurias remia Bendrija, atitinkamoms priemonėms suteikiama derama reikšmė, visų pirma teikiant pagalbą prekybai.

▼B

3.  Bendradarbiaujant ekonomikos ir prekybos srityje atsižvelgiama į skirtingus AKR šalių ir regionų plėtros poreikius ir lygius. Tokiu būdu Šalys dar kartą patvirtina savo apsisprendimą visoms AKR šalims užtikrinti specialias ir diferencijuotas sąlygas, išlaikyti specialias sąlygas mažiausiai išsivysčiusioms AKR šalims ir reikiamai atsižvelgti į mažų, neturinčių išėjimo į jūrą ir esančių saloje šalių pažeidžiamumą.



2 SKYRIUS

Nauji prekybos susitarimai

▼M10

36 straipsnis

Ypatumai

1.  Atsižvelgdamos į pirmiau nustatytus tikslus ir principus, Šalys susitaria imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų naujųjų su PPO suderintų Ekonominės partnerystės susitarimų sudarymą, laipsniškai panaikindamos jų tarpusavio prekybos kliūtis ir sustiprindamos bendradarbiavimą visose su prekyba susijusiose srityse.

2.  Ekonominės partnerystės susitarimais, kurie yra vystymosi priemonės, siekiama skatinti sklandžią ir laipsnišką AKR valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką, ypač visapusiškai naudojantis regioninės integracijos ir pietų valstybių tarpusavio prekybos teikiamomis galimybėmis.

3.  Šalys susitaria laipsniškai įvesti šiuos naujus prekybos susitarimus.

37 straipsnis

Procedūros

1.  Vykstant deryboms dėl Ekonominės partnerystės susitarimų, pagal I antraštinės dalies ir 35 straipsnio nuostatas ugdomi gebėjimai valstybiniame ir privačiame AKR valstybių sektoriuose, įskaitant konkurencingumo stiprinimo priemones, regioninių organizacijų stiprinimą ir paramą regioninės prekybos integracijos iniciatyvoms, jei reikia, suteikiant pagalbą biudžeto sureguliavimui ir fiskalinei reformai, o taip pat infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai bei investicijų skatinimui.

2.  Kaip numatyta 38 straipsnyje, Šalys reguliariai peržiūri per derybas pasiektą pažangą.

3.  Derybos dėl Ekonominės partnerystės susitarimų bus vykdomos su tomis AKR valstybėmis, kurios mano galinčios tai daryti, jų manymu, reikiamu lygiu ir laikydamosi AKR grupės nustatytų procedūrų, taip pat siekdamos remti AKR valstybių regioninės integracijos procesus.

4.  Derybomis dėl Ekonominės partnerystės susitarimų pirmiausia siekiama pagal PPO taisykles nustatyti laipsniško Šalių tarpusavio prekybos kliūčių panaikinimo grafiką. Bendrijoje prekybos liberalizavimas grindžiamas acquis ir juo siekiama pagerinti esamą rinkos prieinamumą AKR valstybėms, inter alia, peržiūrint kilmės taisykles. Derybų metu atsižvelgiama į AKR valstybių išsivystymo lygį ir prekybos priemonių socialinį ir ekonominį poveikį AKR valstybėms bei jų gebėjimą sureguliuoti ir suderinti savo ekonomiką su liberalizavimo procesu. Todėl derybos turi būti kiek galima lankstesnės, nustatant pakankamą pereinamąjį laikotarpį, galutinius produktus, atsižvelgiant į jautrius sektorius, ir asimetrijos laipsnį tarifų panaikinimo grafiko atžvilgiu pagal tuo metu vyraujančias PPO taisykles.

5.  Šalys glaudžiai bendradarbiauja PPO, siekdamos paaiškinti ir pagrįsti pasiektus susitarimus, visų pirma prieinamo lankstumo laipsnio atžvilgiu.

6.  Šalys toliau tariasi, kaip supaprastinti ir peržiūrėti jų eksportui taikomas kilmės taisykles, įskaitant kumuliacijos nuostatas.

7.  AKR valstybėms sudarius Ekonominės partnerystės susitarimą, tos AKR valstybės, kurios nebus tokio Susitarimo šalys, galės bet kada pareikšti norą prie jo prisijungti.

8.  Atsižvelgiant į AKR ir ES bendradarbiavimą siekiant remti AKR regionų bendradarbiavimą ir integraciją, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje ir nustatyta 35 straipsnyje, Šalys skiria ypatingą dėmesį poreikiams, atsiradusiems įgyvendinant Ekonominės partnerystės susitarimus. Taikomi šio Susitarimo IV priedo 1 straipsnyje nustatyti principai. Šiuo tikslu Šalys susitaria naudoti esamą arba naują regioninį finansavimo mechanizmą, kurį taikant būtų galima paskirstyti išteklius pagal daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą ir kitus papildomus išteklius.

▼M10

37a straipsnis

Kiti prekybos susitarimai

1.  Atsižvelgdamos į dabartines prekybos politikos kryptis, kuriomis siekiama labiau liberalizuoti prekybą, ES ir AKR valstybės gali dalyvauti derybose ir įgyvendinti susitarimus, kuriais būtų dar labiau liberalizuota daugiašalė ir dvišalė prekyba. Dėl tokio liberalizavimo gali sumažėti AKR valstybėms nustatytos lengvatos ir pasikeisti jų konkurencinė padėtis ES rinkoje, taip pat jų plėtros pastangos, kurias ES yra suinteresuota remti.

2.  Atsižvelgdama į bendradarbiavimo ekonomikos ir prekybos srityje tikslus, ES stengiasi taikyti priemones, kuriomis būtų pašalintas galimas neigiamas liberalizavimo poveikis, siekdama, kiek įmanoma, išlaikyti svarbias AKR valstybių dalyvavimo daugiašalės prekybos sistemoje lengvatas ir užtikrinti, kad bet koks neišvengiamas lengvatų mažinimas vyktų kiek įmanoma lėčiau.

▼B

38 straipsnis

Jungtinis ministrų prekybos komitetas

1.  Įkuriamas Jungtinis AKR ir EB ministrų prekybos komitetas.

▼M10

2.  Ministrų prekybos komitetas apsvarsto kiekvieną visoms AKR valstybėms svarbų prekybos klausimą ir visų pirma reguliariai stebi derybas dėl Ekonominės partnerystės susitarimų ir jų įgyvendinimą. Jis skiria ypatingą dėmesį vykstančioms daugiašalėms deryboms dėl prekybos ir nagrinėja didesnio liberalizavimo iniciatyvų poveikį AKR ir EB prekybai bei AKR ekonomikos plėtrai. Jis teikia ataskaitas ir tinkamas rekomendacijas Ministrų Tarybai, taip pat dėl bet kokių paramos priemonių, siekdamas padidinti AKR ir EB prekybos susitarimų teikiamus privalumus.

▼B

3.  Ministrų prekybos komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus. Ministrų Taryba nustato Komiteto darbo tvarkos taisykles. Į jo sudėtį įeina AKR valstybių ir Bendrijos atstovai.

▼M10

38a straipsnis

Konsultacijos

1.  Tais atvejais, kai naujos priemonės arba Bendrijos priimtose programose nustatytos priemonės dėl įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo, siekiant palengvinti prekybą, gali paveikti vienos ar daugiau AKR valstybių interesus, Bendrija, prieš priimdama tokias priemones, apie tai praneša AKR grupės sekretoriatui ir atitinkamoms AKR valstybėms.

2.  Siekiant, kad Bendrija galėtų atsižvelgti į AKR grupės interesus, pastarajai paprašius, surengiamos konsultacijos pagal šio Susitarimo 12 straipsnio nuostatas, kad būtų priimtas tinkamas sprendimas.

3.  Tais atvejais, kai galiojančios Bendrijos taisyklės arba teisės aktai, priimti siekiant palengvinti prekybą, paveikia vienos arba daugiau AKR valstybių interesus arba kai šiuos interesus paveikia tokių taisyklių ar teisės aktų aiškinimas, taikymas arba administravimas, susijusių AKR valstybių prašymu surengiamos konsultacijos pagal 12 straipsnio nuostatas, kad būtų priimtas tinkamas sprendimas.

4.  Siekdamos rasti tinkamą sprendimą, Šalys taip pat gali Jungtiniame ministrų prekybos komitete svarstyti bet kokias kitas su prekyba susijusias problemas, kurių gali kilti dėl valstybių narių taikomų arba numatomų taikyti priemonių.

5.  Siekdamos užtikrinti veiksmingą konsultavimąsi, Šalys praneša viena kitai apie tokias priemones.

6.  Šalys susitaria, kad konsultuojantis Ekonominės partnerystės susitarimu nustatytose institucijose ir per jas teikiant informaciją klausimais, kuriems taikomi tokie susitarimai, taip pat laikoma, kad tenkinamos šio Susitarimo šio straipsnio ir 12 straipsnio nuostatos, jei visos potencialiai galinčios būti paveiktos AKR valstybės yra pasirašiusios Ekonominės partnerystės susitarimą, pagal kurį vyko konsultacijos arba buvo teikiama informacija.

▼B



3 SKYRIUS

Bendradarbiavimas tarptautiniuose forumuose

39 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Šalys patvirtina jų aktyvaus bendradarbiavimo PPO ir kitose svarbiose tarptautinėse organizacijose svarbą, tampant minėtų organizacijų narėmis ir tiksliai laikantis jų darbotvarkės bei vykdant jų veiklą.

2.  Jos susitaria glaudžiai bendradarbiauti nustatant ir paremiant jų bendrus interesus, bendradarbiaujant ekonomikos ir prekybos srityje tarptautiniu mastu, visų pirma PPO, įskaitant dalyvavimą sudarant ir vykdant būsimų derybų dėl prekybos darbotvarkę. Tokiu būdu ypatingas dėmesys skiriamas AKR šalių kilmės produktų ir paslaugų prieinamumo prie Bendrijos ir kitų rinkų pagerinimui.

3.  Jos taip pat susitaria dėl PPO taisyklių lankstumo svarbos, stengiantis atsižvelgti į AKR šalių išsivystymo lygį ir sunkumus, su kuriais jos susiduria vykdydamos savo įsipareigojimus. Jos taip pat susitaria dėl būtinybės suteikti techninę pagalbą, kad AKR šalys galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

4.  Bendrija sutinka remti AKR valstybių pastangas tapti aktyviomis minėtų organizacijų narėmis, formuojant būtiną gebėjimą derėtis, veiksmingai dalyvauti, kontroliuoti ir įgyvendinti šiuos susitarimus.

40 straipsnis

Prekės

1.  Šalys pripažįsta būtinybę užtikrinti geresnį tarptautinių prekių rinkų veikimą ir padidinti rinkos skaidrumą.

2.  Jos patvirtina savo norą išplėsti jų tarpusavio konsultacijas prekių klausimus nagrinėjančiuose tarptautiniuose forumuose ir organizacijose.

3.  Tuo tikslu bet kurios Šalies prašymu keičiamasi nuomone:

 dėl galiojančių tarptautinių susitarimų veikimo arba specializuotų tarpvyriausybinių darbo grupių veiklos, siekiant minėtus susitarimus ir grupes pagerinti arba padaryti veiksmingesniais ir atitinkančiais rinkos tendencijas;

 kai yra siūloma sudaryti arba atnaujinti tarptautinius susitarimus arba įsteigti specializuotą tarpvyriausybinę darbo grupę.

Tokio pasikeitimo nuomone tikslas – atsižvelgti į atitinkamus kiekvienos Šalies interesus. Toks pasikeitimas nuomone, jei būtina, gali vykti Ministrų prekybos komitete.



4 SKYRIUS

Prekyba paslaugomis

41 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Šalys pabrėžia didėjančią paslaugų tarptautinėje prekyboje svarbą ir jų svarbų indėlį į ekonomikos ir socialinę plėtrą.

2.  Jos dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS) ir pabrėžia būtinybę AKR paslaugų teikėjams taikyti specialias ir diferencines sąlygas.

3.  Derybose dėl laipsniško prekybos ir paslaugų liberalizavimo, kaip numatyta GATS XIX straipsnyje, Bendrija įsipareigoja palankiai atsižvelgti į AKR valstybių prioritetus, kad galėtų pagerinti EB įsipareigojimų sąrašą, siekiant patenkinti konkrečius minėtų šalių interesus.

4.  Šalys taip pat nusistato tikslą pagal ekonominės partnerystės susitarimus ir įgavus palankiausio režimo statuso pagal GATS taikymo patirties išplėsti savo partnerystę, kad ji apimtų paslaugų liberalizavimą pagal GATS nuostatas, ypač susijusias su besivystančių šalių dalyvavimu liberalizavimo susitarimuose.

▼M10

5.  Bendrija remia AKR valstybių pastangas pagal nacionalines ir regionines plėtros strategijas, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje ir nustatyta 35 straipsnyje sustiprinti savo pajėgumus paslaugų teikimo srityje. Ypatingas dėmesys skiriamas paslaugoms, susijusioms su darbo, verslo, platinimo, finansų, turizmo ir kultūros sritimis, taip pat statybos ir susijusioms inžinerinėms paslaugoms, siekiant pagerinti minėtų valstybių konkurencingumą ir taip padidinti jų prekybos prekėmis ir paslaugomis vertę.

▼B

42 straipsnis

Jūrų transportas

1.  Šalys pripažįsta ekonomiškų ir veiksmingų jūrų transporto paslaugų svarbą saugioje ir švarioje jūrų aplinkoje tol, kol jūrų transportas išlieka pagrindiniu transportavimo būdu, palengvinančiu tarptautinę prekybą ir taip sudarančiu vieną iš ekonominės plėtros ir prekybos plėtros veiksnių.

2.  Jos įsipareigoja skatinti jūrų transporto liberalizavimą ir tuo tikslu veiksmingai taiko neriboto prieinamumo prie tarptautinės jūrų transporto rinkos nediskriminaciniais ir komerciniais pagrindais principą.

3.  Kiekviena Šalis, inter alia, suteikia kitos Šalies piliečių ar bendrovių naudojamiems laivams ir laivams, įregistruotiems bet kurios Šalies teritorijoje ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį Šalis taiko savo laivams dėl įplaukimo į uostus, naudojimosi tų uostų infrastruktūra ir pagalbinėmis laivybos paslaugomis, taip pat dėl mokesčių ir rinkliavų, muitinio tikrinimo ir stovėjimo vietų bei priemonių kroviniams pakrauti ir iškrauti.

▼M10

4.  Bendrija remia AKR valstybių pastangas pagal nacionalines ir regionines plėtros strategijas, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje ir nustatyta 35 straipsnyje plėtoti ir remti ekonomiškas ir veiksmingas jūrų transporto paslaugas AKR valstybėse, siekiant padidinti AKR ūkio subjektų dalyvavimą tarptautinės laivybos paslaugų srityje.

▼B

43 straipsnis

Informacijos ir komunikacijų technologijos, informacinė visuomenė

1.  Šalys pripažįsta svarbų informacijos ir komunikacijų technologijų vaidmenį bei aktyvų informacinės visuomenės dalyvavimą būtina sėkmingos AKR šalių integracijos į pasaulio ekonomiką sąlyga.

2.  Todėl jos dar kartą patvirtina savo atitinkamus įsipareigojimus pagal galiojančius daugiašalius susitarimus, visų pirma pagal prie GATS pridedamą Protokolą dėl pagrindinių telekomunikacijų, ir kviečia AKR šalis, dar nesančias minėtų susitarimų narėmis, prisijungti prie jų.

3.  Jos taip pat susitaria visapusiškai ir aktyviai dalyvauti visose būsimose tarptautinėse derybose, kurios gali būti surengtos šiose srityje.

4.  Todėl Šalys imasi priemonių, suteikiančių AKR šalių gyventojams lengvą prieigą prie informacijos ir komunikacijų technologijų, be kitų taikant šias priemones:

 prieinamų atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir naudojimo skatinimas;

 ekonomiškų bevielių tinklų tiesimas ir išdėstymas platesniu mastu;

▼M4

 informacijos ir komunikacijos technologijoms skirtų vietos resursų plėtra ir naudojimo skatinimas.

▼M10

5.  Šalys taip pat sutinka sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą informacijos ir komunikacijų technologijų bei informacinės visuomenės srityje. Šis bendradarbiavimas pagal nacionalines ir regionines plėtros strategijas, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje ir nustatyta 35 straipsnyje, visų pirma vykdomas siekiant didesnio ryšių sistemų papildomumo ir suderinamumo nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu bei jų pritaikymo prie naujų technologijų.

▼B



5 SKYRIUS

Su prekyba susijusios sritys

44 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Šalys pripažįsta didėjančią naujų, su prekyba susijusių sričių svarbą palengvinant laipsnišką AKR valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką. Todėl jos susitaria sustiprinti savo bendradarbiavimą minėtose srityse, visapusiškai ir koordinuotai dalyvaudamos susijusiuose tarptautiniuose forumuose ir susitarimuose.

▼M10

2.  Bendrija remia AKR valstybių pastangas pagal nacionalines ir regionines plėtros strategijas, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje ir nustatyta 35 straipsnyje, stiprinti savo gebėjimą tvarkytis visose su prekyba susijusiose srityse, įskaitant, jei reikia, institucinės struktūros gerinimą ir rėmimą.

▼B

45 straipsnis

Konkurencijos politika

1.  Šalys susitaria, kad veiksmingos ir patikimos konkurencijos politikos ir taisyklių nustatymas ir įgyvendinimas yra labai svarbus veiksnys, siekiant pagerinti ir užtikrinti investicijoms palankų klimatą, tvarų industrializacijos procesą ir skaidrumą rinkų prieinamumo atžvilgiu.

2.  Siekiant panaikinti patikimos konkurencijos iškraipymus ir reikiamai atsižvelgiant į skirtingą kiekvienos AKR šalies išsivystymo lygį ir ekonominius poreikius, jos įsipareigoja laikytis nacionalinių arba regioninių taisyklių ir įgyvendinti politiką, taip pat kontroliuoti ir tam tikromis sąlygomis uždrausti susitarimus tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimus ir įmonių suderintus veiksmus, kurių tikslas arba poveikis yra užkirsti kelią, riboti arba iškreipti konkurenciją. Šalys taip pat susitaria uždrausti vienos arba kelių įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi Bendrijos bendrojoje rinkoje arba AKR valstybių teritorijoje.

▼M10

3.  Šalys taip pat susitaria sustiprinti bendradarbiavimą šioje srityje, siekdamos su atitinkamomis nacionalinėmis konkurencijos agentūromis suformuluoti ir palaikyti veiksmingos konkurencijos politiką, palaipsniui užtikrinančią, kad privačios ir valstybinės įmonės veiksmingai vykdytų konkurencijos taisykles. Bendradarbiavimas šioje srityje visų pirma pagal nacionalines ir regionines plėtros strategijas, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje ir nustatyta 35 straipsnyje, apima pagalbą atitinkamos teisinės bazės sukūrimui ir jos administraciniam įgyvendinimui, ypač atsižvelgiant į mažiausiai išsivysčiusių šalių padėtį.

▼B

46 straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisių apsauga

1.  Nepažeidžiant Šalių pozicijos daugiašalėse derybose, siekdamos sumažinti dvišalės derybos iškraipymus ir kliūtis tokiai prekybai, Šalys pripažįsta būtinybę užtikrinti tinkamą ir efektyvų intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių, ir kitų teisių, kurioms taikomas TRIPS, apsaugos lygį, įskaitant geografinių nuorodų apsaugą pagal tarptautinius standartus.

2.  Jos pabrėžia, kaip šiomis sąlygomis yra svarbu laikytis Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (PPO sutartis), ir Biologinės įvairovės konvencijos.

3.  Jos taip pat susitaria dėl būtinybės prisijungti prie visų TRIPS sutarties I dalyje nurodytų susijusių tarptautinių konvencijų dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės, atsižvelgdamos į savo išsivystymo lygį.

4.  Bendrija, jos valstybės narės ir AKR valstybės gali apsvarstyti galimybę sudaryti susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti ypatingos svarbos bet kuriai Šaliai produktų prekių ženklų ir geografinių nuorodų apsaugą.

5.  Šiame Susitarime intelektinė nuosavybė apima visų pirma autorių teises, įskaitant kompiuterių programų autorių teises, bei gretutines teises, įskaitant meninį dizainą, ir pramoninę nuosavybę, kuri apima naudinguosius modelius, patentus, įskaitant biotechnologinių išradimų patentus, augalų veisles arba kitas veiksmingas sui generis sistemas, pramoninį dizainą, geografines nuorodas, įskaitant kilmės vietos pavadinimus, prekių ir paslaugų ženklus, integrinių grandynų topografijas, duomenų bazių teisinę apsaugą ir apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nurodyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10a straipsnyje, ir neatskleidžiamos konfidencialios informacijos apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį apsaugą.

▼M10

6.  Šalys taip pat susitaria sustiprinti savo bendradarbiavimą šioje srityje. Paprašius šalių bendru sutarimu nustatytomis sąlygomis, taip pat pagal nacionalines ir regionines plėtros strategijas, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje ir nustatyta 35 straipsnyje, bendradarbiaujama, inter alia, šiose srityse: įstatymų ir kitų teisės aktų dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir įgyvendinimo rengimas, atvejų, kai teisės savininkai piktnaudžiauja tokiomis teisėmis ir konkurentai pažeidžia tokias teises, prevencija, vietos ir regioninių įstaigų ir kitų agentūrų steigimas ir stiprinimas, įskaitant paramą regioninėms intelektinės nuosavybės organizacijoms, įtrauktoms į įgyvendinimą ir apsaugą, ir personalo mokymą.

▼B

47 straipsnis

Standartizacija ir sertifikavimas

1.  Šalys susitaria glaudžiau bendradarbiauti standartizacijos, sertifikavimo ir kokybės užtikrinimo srityje, siekdamos panaikinti nereikalingas technines kliūtis ir sumažinti tarpusavio skirtumus, tokiu būdu palengvinant prekybą.

Todėl jos dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą pagal prie PPO sutarties pridėtą Susitarimą dėl techninių prekybos kliūčių (TBT sutartis).

▼M10

2.  Bendradarbiaujant standartizacijos ir sertifikavimo srityje pagal nacionalines ir regionines plėtros strategijas, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje ir nustatyta 35 straipsnyje siekiama skatinti Šalių tarpusavyje suderinamas sistemas, ir toks bendradarbiavimas ypač apima:

▼B

 priemones pagal TBT susitarimą, kuriomis siekiama skatinti didesnį tarptautinių techninių reglamentų, standartų ir atitikties įvertinimo procedūrų taikymą, įskaitant sektoriams būdingas priemones, atsižvelgiant į AKR šalių ekonomikos plėtros lygį,

 bendradarbiavimą kokybės valdymo ir užtikrinimo atrinktuose, AKR valstybėms svarbiuose sektoriuose srityje,

 paramą gebėjimų formavimo iniciatyvoms AKR šalyse atitikties įvertinimo, metrologijos ir standartizacijos srityse,

 funkcinių ryšių tarp AKR ir Europos standartizacijos, atitikties įvertinimo ir sertifikavimo institucijų plėtojimą.

3.  Šalys įsipareigoja reikiamu metu svarstyti galimybę vesti derybas dėl abipusio pripažinimo susitarimų abipusio ekonominio intereso sektoriuose.

48 straipsnis

Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės

1.  Šalys pripažįsta kiekvienos Šalies teisę priimti ir vykdyti sanitarines ir fitosanitarines priemones, būtinas žmogaus ir gyvūnų gyvybei ir sveikatai bei augmenijai ir augalų sveikatai apsaugoti, tačiau minėtos priemonės neturi būti savavališko diskriminavimo ar užslėpto prekybos suvaržymo priemonė. Tuo tikslu jos dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal prie PPO sutarties pridėtą Susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SPS susitarimas), atsižvelgdamos į savo atitinkamą išsivystymo lygį.

2.  Jos taip pat įsipareigoja stiprinti veiksmų koordinavimą, konsultavimąsi ir informavimą pranešimo apie siūlomas sanitarines ir fitosanitarines priemones ir jų taikymo atžvilgiu, laikydamosi SPS susitarimo, kai šios priemonės gali paveikti kiekvienos Šalies interesus. Siekdamos palaikyti bendrus interesus, jos taip pat susitaria dėl išankstinių konsultacijų ir išankstinio veiksmų koordinavimo Maisto kodekso, Tarptautinio epizootijų biuro ir Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos atžvilgiu.

▼M10

3.  Šalys susitaria stiprinti savo bendradarbiavimą pagal nacionalines ir regionines plėtros strategijas, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje ir nustatyta 35 straipsnyje, siekdamos sustiprinti AKR valstybių valstybinio ir privataus sektoriaus pajėgumus šioje srityje.

▼B

49 straipsnis

Prekyba ir aplinka

▼M10

1.  Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą skatinti tarptautinės prekybos plėtrą taip, kad būtų užtikrintas subalansuotas ir patikimas aplinkos valdymas pagal šioje srityje priimtas tarptautines konvencijas ir įsipareigojimus, reikiamai atsižvelgiant į atitinkamą jų išsivystymo lygį. Jos susitaria, kad formuluojant ir įgyvendinant aplinkosaugos priemones, būtų atsižvelgiama į specialius AKR valstybių poreikius ir reikalavimus, taip pat ir susijusius su 32a straipsnio nuostatomis.

▼B

2.  Atsižvelgdamos į Rio de Žaneiro konvencijos principus ir siekdamos sustiprinti abipusį prekybos ir aplinkos palaikymą, Šalys susitaria sustiprinti bendradarbiavimą šioje srityje. Bendradarbiaujant ypač siekiama nustatyti darnią nacionalinę, regioninę ir tarptautinę politiką, sustiprinti su aplinka susijusių prekių ir paslaugų kokybės kontrolę, pagerinti ekologinius gamybos metodus atitinkamuose sektoriuose.

▼M10

3.  Šalys susitaria, kad aplinkos apsaugos priemonės neturėtų būti naudojamos protekcionistiniais tikslais.

▼B

50 straipsnis

Prekybos ir darbo standartai

1.  Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis tarptautiniu mastu pripažintų pagrindinių darbo standartų, kaip apibrėžta atitinkamose Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijose, ypač laisvės burtis ir kolektyvinių derybų teisės, priverstinio darbo panaikinimo, vaikų darbo blogiausių formų uždraudimo ir nediskriminavimo principo užimtumo atžvilgiu.

2.  Jos susitaria stiprinti bendradarbiavimą minėtoje srityje, visų pirma šiose srityse:

 pasikeitimas informacija apie atitinkamus teisės aktus ir darbo reglamentavimą;

 nacionalinių darbo teisės aktų formulavimas ir galiojančių teisės aktų stiprinimas;

 švietimo ir informuotumo didinimo programos;

 nacionalinių teisės aktų ir darbo reglamentavimo laikymasis.

▼M10

3.  Šalys susitaria, kad darbo standartai neturėtų būti naudojamiprotekcionistiniais tikslais.

▼B

51 straipsnis

Vartotojų politika ir vartotojų sveikatos apsauga

1.  Siekdamos išvengti prekybos kliūčių, Šalys susitaria sustiprinti savo bendradarbiavimą vartotojų politikos ir vartotojų sveikatos apsaugos srityje, reikiamai atsižvelgdamos į nacionalinius teisės aktus.

▼M10

2.  Bendradarbiaujant visų pirma siekiama pagal nacionalines ir regionines plėtros strategijas, kaip apibrėžta I antraštinėje dalyje ir nustatyta 35 straipsnyje, pagerinti institucinius ir techninius gebėjimus šioje srityje, nustatyti greito įspėjimo ir abipusės informacijos apie pavojingus produktus sistemas, keistis informacija ir patirtimi išleistų į rinką produktų priežiūros ir produktų saugos sistemų nustatymo ir veikimo tema, pagerinti vartotojams teikiamą informaciją apie kainas, produktų savybes ir siūlomas paslaugas, skatinti nepriklausomų vartotojų asociacijų kūrimąsi ir ryšius tarp vartotojų interesų atstovų, gerinti vartotojų politikos ir sistemų suderinamumą, pranešti apie teisės aktų vykdymą ir skatinti bendradarbiavimą tiriant žalingą arba nesąžiningą verslo praktiką, ir įgyvendinti eksporto draudimus Šalių prekių ir paslaugų, kurių pardavimas buvo uždraustas jų pagaminimo šalyje, tarpusavio prekyboje.

▼B

52 straipsnis

Mokesčių išimties sąlyga

1.  Nepažeidžiant IV priedo 31 straipsnio nuostatų, pagal šio Susitarimo nuostatas ar kitas pagal šį Susitarimą priimtas priemones suteikiamas palankiausio režimo statusas netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias Šalys taiko arba ateityje gali taikyti remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimais, kitais susitarimais mokesčių klausimais arba vidaus fiskaliniais teisės aktais.

2.  Jokia šio Susitarimo arba pagal šį Susitarimą priimto susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią priimti ar vykdyti kokias nors priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui remiantis susitarimų mokesčių nuostatomis dvigubam apmokestinimui išvengti ir kitų susitarimų mokesčių klausimais arba vidaus fiskalinių teisės aktų nuostatomis.

3.  Jokia šio Susitarimo arba pagal šį Susitarimą priimto susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią Šalims, taikant atitinkamas fiskalinių teisės aktų nuostatas, daryti skirtumą tarp mokesčių mokėtojų, kurių padėtis skiriasi dėl jų gyvenamosios vietos arba dėl jų kapitalo investavimo vietos.



6 SKYRIUS

Bendradarbiavimas kitose srityse

53 straipsnis

Žuvininkystės susitarimai

1.  Šalys pareiškia savo norą vesti derybas dėl žuvininkystės susitarimų, kuriais siekiama užtikrinti subalansuotas ir abipusiai priimtinas sąlygas vykdyti žvejybos veiklą AKR valstybėse.

2.  Sudarant arba įgyvendinant tokius susitarimus, AKR valstybės nediskriminuoja Bendrijos arba valstybių narių, nepažeidžiant specialių susitarimų tarp besivystančių valstybių toje pačioje geografinėje teritorijoje, įskaitant abipusius žvejybos susitarimus, ir Bendrija nediskriminuoja AKR valstybių.

54 straipsnis

Maisto sauga

1.  Turimų žemės ūkio produktų atžvilgiu Bendrija įsipareigoja užtikrinti, kad visoms AKR valstybėms būtų galima iš anksto nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už įvairius produktus, kurių sąrašas sudarytas atsižvelgiant į minėtų valstybių išreikštus maisto reikalavimus.

2.  Grąžinamosios išmokos nustatomos prieš metus ir taikomos kiekvienais šio Susitarimo galiojimo metais, suprantant, kad grąžinamosios išmokos dydis bus nustatytas laikantis metodų, kuriuos paprastai taiko Komisija.

3.  Konkretūs susitarimai gali būti sudaromi su tomis AKR valstybėmis, kurios to prašo atsižvelgdamos į savo maisto saugos politiką.

4.  3 dalyje nurodyti konkretūs susitarimai nekelia pavojaus gamybai ir prekybos srautams AKR regionuose.



4 DALIS

BENDRADARBIAVIMAS DĖL PLĖTROS FINANSAVIMO



I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS



1 SKYRIUS

Tikslai, principai, gairės ir atitiktis reikalavimams

55 straipsnis

Tikslai

Bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo tikslai – surandant pakankamų finansinių išteklių ir teikiant reikiamą techninę pagalbą – remti ir skatinti AKR valstybių pastangas siekti šiame Susitarime išdėstytų tikslų remiantis abipusiu interesu ir savitarpio priklausomumu.

56 straipsnis

Principai

▼M10

1.  Bendradarbiavimas dėl plėtros finansavimo įgyvendinamas remiantis AKR valstybių nacionaliniu, regioniniu ir AKR lygmenimis nustatytais plėtros tikslais, strategijomis ir prioritetais ir jiems neprieštaraujant. Atsižvelgiama į jų atitinkamas geografines, socialines ir kultūrines ypatybes bei į specifinį potencialą. Vadovaujantis tarptautiniu lygmeniu suderinta pagalbos veiksmingumo darbotvarke, bendradarbiavimas grindžiamas nuosavybės, sąveikos, donorų veiklos koordinavimo bei darnos, rezultatais grindžiamo plėtros valdymo ir abipusio atskaitingumo principais. Visų pirma bendradarbiavimas:

a) skatina vietos nuosavybę visais plėtros proceso lygiais;

b) atspindi abipusėmis teisėmis ir pareigomis grindžiamą partnerystę;

c) pabrėžia išteklių, skiriamų ypač palankiomis koncesinėmis sąlygomis ir nuolatos, srautų nuspėjamumo ir patikimumo reikšmę;

d) yra lankstus ir atitinka padėtį kiekvienoje AKR valstybėje bei yra pritaikytas konkretaus projekto ar programos specifiniam pobūdžiui; ir

e) užtikrina veiksmingumą, koordinavimą ir nuoseklumą.

▼B

2.  Bendradarbiavimas užtikrina specialų režimą mažiausiai išsivysčiusioms AKR šalims ir tinkamai atsižvelgia į neturinčių išėjimo į jūrą ir esančių saloje AKR šalių pažeidžiamumą. Be to, taip pat atsižvelgiama į konkrečius šalių, kuriose vyko konfliktai, poreikius.

57 straipsnis

Gairės

1.  Pagal šį Susitarimą finansuojamos operacijas glaudžiai bendradarbiaudamos įgyvendina AKR valstybės ir Bendrija pripažindamos partnerių lygybės principą.

2.  AKR valstybės atsako už:

a) tikslų ir prioritetų, kurias grindžiamos preliminarios programos, nustatymą;

b) projektų ir programų pasirinkimą;

c) projektų ir programų dokumentų rengimą ir pristatymą;

d) sutarčių rengimą, derybas dėl jų ir jų sudarymą;

e) projektų ir programų įgyvendinimą ir jų valdymą; ir

f) projektų ir programų priežiūrą.

3.  Nepažeisdami pirmiau išdėstytų nuostatų, reikalavimus atitinkantys nevalstybiniai dalyviai taip pat gali būti atsakingi už programų ir projektų siūlymą ir įgyvendinimą jiems svarbiose srityse.

4.  AKR valstybės ir Bendrija kartu atsako už:

a) bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo gairių nustatymą bendrose institucijose;

b) preliminarių programų tvirtinimą;

c) projektų ir programų įvertinimą;

d) vienodų dalyvavimo konkursuose ir sutartyse sąlygų užtikrinimą;

e) projektų ir programų poveikio ir rezultatų monitoringą ir vertinimą; ir

f) tinkamo, tikslaus ir veiksmingo projektų ir programų įvykdymo užtikrinimą.

5.  Bendrija atsako už finansinių sprendimų dėl projektų ir programų priėmimą.

6.  Išskyrus tuos atvejus, kai šiame Susitarime numatyta kitaip, visi sprendimai, kuriuos turi patvirtinti abi Šalys, patvirtinami arba laikomi patvirtintais per 60 dienų nuo kitos Šalies pateikto pranešimo.

▼M4

58 straipsnis

Teisė gauti finansavimą

1.  Šie subjektai ar organai turi teisę gauti šiame Susitarime numatytą finansinę paramą:

a) AKR valstybės;

▼M10

b) regioniniai ar tarpvalstybiniai organai, kuriems priklauso viena ar daugiau AKR valstybių, įskaitant Afrikos Sąjungą ar kitas AKR nepriklausančių valstybių narių institucijas, ir kurie yra šių AKR valstybių įgalioti; ir

▼M4

c) AKR valstybių ir Bendrijos įsteigti bendri organai, skirti tam tikriems konkretiems tikslams pasiekti.

2.  Pagal atitinkamos AKR valstybės ar valstybių susitarimą, finansinę paramą turi teisę gauti:

a) AKR valstybių nacionalinės ir (arba) regioninės valstybinės ar pusiau valstybinės įstaigos ir departamentai, įskaitant parlamentus, pirmiausia jų finansų įstaigos ir plėtros bankai;

b) AKR valstybių bendrovės, firmos ir kitos privačios organizacijos ir privatūs ūkio subjektai;

c) Bendrijos valstybės narės įmonės, siekiant joms sudaryti sąlygas, naudojantis ir savo įnašais, pradėti produktyvius projektus AKR valstybės teritorijoje;

▼M10

d) AKR ar Bendrijos finansų tarpininkai, suteikiantys, skatinantys ir finansuojantys privačias ir viešas investicijas AKR valstybėse;

▼M4

e) AKR valstybių ir Bendrijos decentralizuotos vietos valdžios institucijos; ir

▼M10

f) AKR grupei nepriklausančios besivystančios šalys, dalyvaujančios bendroje su AKR valstybėmis iniciatyvoje ar regioninėje organizacijojepagal šio Susitarimo IV priedo 6 straipsnį.

▼M4

3.  AKR valstybių ir Bendrijos nevalstybiniai vietinio pobūdžio dalyviai atitinka reikalavimus šiame Susitarime numatytai finansinei paramai pagal nacionalinėse ir regioninėse orientacinėse programose nustatytą tvarką gauti.

▼B



2 SKYRIUS

Finansavimo taikymo sritis ir pobūdis

59 straipsnis

Laikantis konkrečios AKR valstybės ar valstybių tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu nustatytų prioritetų, parama gali būti skiriama projektams, programoms ir kitų formų operacijoms, prisidedančioms prie šiame Susitarime išdėstytų tikslų.

60 straipsnis

Finansavimo taikymo sritis

Į finansavimo taikymo sritį, atsižvelgiant į poreikius ir priimtiniausias operacijos rūšis, inter alia, gali būti įtraukta parama:

a) priemonėms, padedančioms sumažinti skolų naštą ir mokėjimų balanso problemas AKR šalyse;

b) makroekonomikos ir struktūrinėms reformoms ir politikos kryptims;

▼M10

c) neigiamam trumpalaikiam išorės sukrėtimų, įskaitant eksporto pajamų nestabilumą, poveikiui socialinėms bei ekonominėms reformoms ir politikai sušvelninti;

▼B

d) sektorių politikos kryptims ir reformoms;

e) institucinei plėtrai ir gebėjimų formavimui;

f) techninio bendradarbiavimo programoms; ir

▼M10

g) humanitarinei pagalbai ir pagalbai nepaprastosios padėties atveju, teikiamai pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, priemonėms, pagal kurias trumpalaikė pagalba ir reabilitacija derinama su ilgalaike plėtra kilus krizėms arba po krizių, ir pasirengimui nelaimėms.

▼B

61 straipsnis

Finansavimo pobūdis

1.  Finansavimo pobūdis, inter alia, apima:

a) projektus ir programas;

b) kredito linijas, garantijų schemas ir dalyvavimą kapitale;

c) tiesioginę arba netiesioginę paramą AKR valstybių, kurių valiuta yra konvertuojama ir laisvai pervedama, biudžetui iš susitarimo šalių fondų, sukauptų iš įvairių Bendrijos priemonių;

d) žmogiškuosius ir materialinius išteklius, būtinus veiksmingam projektų ir programų administravimui ir priežiūrai;

e) sektorių ir bendras importo paramos programas, kurias gali sudaryti:

i) sektorių importo programos vykdant tiesioginį pirkimą, įskaitant gamybinių sistemų sąnaudų finansavimą ir tiekimą socialinėms paslaugoms gerinti;

ii) sektorių importo programos, vykdomos dalimis keičiant užsienio valiutą sektorių importui finansuoti; ir

iii) bendros importo programos, vykdomos dalimis keičiant užsienio valiutą bendram importui, apimančiam didelį produktų asortimentą, finansuoti.

▼M10

2.  Tiesioginė parama biudžetui, skirta makroekonomikos ar sektorių reformoms remti, skiriama, jei:

a) yra parengtos arba įgyvendinamos konkrečios nacionalinės arba sektorių plėtros strategijos, nukreiptos į skurdą;

b) nustatytos arba vykdomos pačios šalies tiksliai apibrėžtos ir jos svarbiausių donorų, prireikus įskaitant tarptautines finansų įstaigas, teigiamai įvertintos makroekonomikos politikos kryptys, kuriomis siekiama didinti stabilumą; ir

c) viešųjų finansų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas.

Bendrija prisitaiko prie kiekvienos AKR valstybės konkrečių sistemų bei procedūrų, stebi savo paramą šalies partnerės biudžetui ir remia šalių partnerių pastangas stiprinti vidaus lygmens atskaitingumą, parlamentinę priežiūrą, audito gebėjimus ir viešą prieigą prie informacijos.

▼B

3.  Vietoj individualių projektų finansavimo, panaši tiesioginė parama biudžetui laipsniškai skiriama sektorių politikos kryptims.

4.  Pirmiau apibūdintų importo programų ar paramos biudžetui priemonės taip pat gali būti naudojamos reikalavimus atitinkančių AKR valstybių įgyvendinamoms reformoms, skirtoms regionų ekonomikos liberalizavimui, dėl kurio patiriamos grynosios pereinamojo laikotarpio išlaidos, remti.

▼M10

5.  Pagal Susitarimą lėšos, skirtos pagal šiame Susitarime numatytą daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą, Europos investicijų banko (toliau – Bankas) nuosavi ištekliai ir atitinkamais atvejais kitos Europos bendrijos biudžeto lėšos naudojamos projektams, programoms ir kitų formų operacijoms, prisidedančioms prie šiame Susitarime išdėstytų tikslų, finansuoti.

▼B

6.  Šiame Susitarime numatyti fondai gali būti naudojami tiek visoms projektų ir programų išlaidoms vietoje, tiek užsienyje, įskaitant periodines išlaidas, finansuoti.



II ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINIS BENDRADARBIAVIMAS



1 SKYRIUS

Finansiniai ištekliai

62 straipsnis

Bendras dydis

1.  Šiame Susitarime išdėstytais tikslais bendras Bendrijos finansinės paramos dydis ir išsamios finansavimo sąlygos yra numatytos šio Susitarimo prieduose.

2.  Jei AKR valstybė neratifikuotų šio Susitarimo ar jį denonsuotų, Šalys patikslina I priede pateiktame finansiniame protokole išteklių dydžius. Finansiniai ištekliai taip pat tikslinami:

a) prie Susitarimo prisijungiant naujoms AKR valstybėms, kurios nedalyvavo derybose dėl šio Susitarimo; ir

b) plečiantis Bendrijai.

63 straipsnis

Finansavimo metodai

Kiekvieno projekto ar programos finansavimo metodus nustato bendrai konkreti AKR valstybė ar valstybės ir Bendrija atsižvelgdamos į:

a) šių valstybių išsivystymo lygį, geografinę padėtį ir ekonomines bei finansines aplinkybes;

b) projekto ar programos pobūdį, jos ekonominį ir finansinį pelną bei socialinį ir kultūrinį poveikį; ir

c) paskolų atveju – jų aptarnavimą garantuojančius veiksnius.

64 straipsnis

Skolinimo operacijos

1.  Finansinė parama gali būti skiriama konkrečioms AKR valstybėms arba per šias valstybes pagal šio Susitarimo nuostatas per reikalavimus atitinkančias finansų įstaigas arba tiesiogiai bet kuriam kitam reikalavimus atitinkančiam naudos gavėjui. Kai finansinė parama skiriama galutiniam gavėjui per tarpininką ar tiesiogiai privataus sektoriaus galutiniam naudos gavėjui:

a) sąlygos, kuriomis ši paramą galutiniam naudos gavėjui gali būti skiriama per tarpininką arba tiesiogiai privataus sektoriaus galutiniam naudos gavėjui, nustatomos finansavimo susitarime arba paskolos sutartyje; ir

b) bet kokia finansinė nauda, kurią tarpininkas gauna iš skolinimo sandorio ar iš tiesioginių skolinimo privataus sektoriaus galutiniam naudos gavėjui operacijų, naudojama plėtros tikslais finansavimo susitarime ar paskolos sutartyje nustatytomis sąlygomis atsižvelgus į administracines sąnaudas, valiutos keitimo ir finansinę riziką bei į galutiniam naudos gavėjui skirtos techninės pagalbos išlaidas.

2.  Kai finansavimas skiriamas per skolinimo organą, įsisteigusį ir (arba) veikiantį AKR valstybėse, tas organas atsako už atskirų projektų atrinkimą ir įvertinimą bei jam perduotų lėšų administravimą šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis ir abipusiu Šalių susitarimu.

65 straipsnis

Bendras finansavimas

1.  Šiame Susitarime numatyti finansiniai ištekliai AKR valstybių prašymu gali būti naudojami bendram finansavimui, pirmiausia vykdomam kartu su plėtros agentūromis ir institucijomis, Bendrijos valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis ar privačiomis finansų įstaigomis, firmomis ar eksporto kredito agentūromis.

2.  Ypatingas dėmesys skiriamas bendro finansavimo galimybei tais atvejais, kai Bendrijos dalyvavimas skatintų kitų finansavimo šaltinių dalyvavimą ir kai dėl tokio finansavimo galėtų susidaryti konkrečiai AKR valstybei naudingas finansinis paketas.

3.  Bendras finansavimas gali būti jungtinis ar lygiagretus finansavimas. Kiekvienu atveju prioritetas skiriamas sprendimui, kuris labiau tinka išlaidų efektyvumo požiūriu. Be to, imamasi priemonių Bendrijos ir kitų bendro finansavimo organų operacijoms koordinuoti ir derinti siekiant sumažinti procedūrų, kurias turės vykdyti AKR valstybės, skaičių ir padaryti tas procedūras lankstesnes.

4.  Konsultavimosi ir derinimo su kitais donorais ir bendrais finansuotojais procesas, jei įmanoma, turėtų būti stiprinamas ir plečiamas sudarant bendro finansavimo bendruosius susitarimus ir parengiant bendro finansavimo politikos kryptis, o procedūros turėtų būti peržiūrimos siekiant užtikrinti veiksmingumą ir kuo geresnes sąlygas.



2 SKYRIUS

Parama skolai sumažinti ir struktūriniam pertvarkymui

66 straipsnis

Parama skolai sumažinti

▼M10

1.  Siekdamos sumažinti AKR valstybių skolų naštą ir jų mokėjimų balanso problemas, Šalys susitaria naudoti šiame Susitarime pagal daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą numatytus išteklius siekiant prisidėti prie tarptautiniu lygiu patvirtintų AKR valstybių skolų sumažinimo iniciatyvų. Be to, Bendrija įsipareigoja išnagrinėti, kaip ilgainiui būtų galima sutelkti kitus Bendrijos išteklius tarptautiniu mastu patvirtintoms skolų sumažinimo iniciatyvoms remti.

▼B

2.  AKR valstybės prašymu Bendrija gali:

a) skirti paramą nagrinėjant ir surandant praktinius įsiskolinimo, įskaitant vidaus skolą, skolos aptarnavimo sunkumus ir mokėjimų balanso problemas, sprendimus;

b) organizuoti skolos valdymo mokymus ir tarptautines finansines derybas bei remti mokymo seminarus ir kursus šiose srityse; ir

c) skirti paramą lanksčioms skolos valdymo metodams ir priemonėms kurti.

3.  Siekdamos prisidėti prie skolos, susidarančios dėl paskolų, skiriamų iš Banko nuosavų išteklių, specialių paskolų ir rizikos kapitalo, aptarnavimo, AKR valstybės, remdamosi kiekvienu atskiru atveju su Komisija sudarytinais susitarimais, tokiam aptarnavimui gali naudoti turimą šiame Susitarime minimą užsienio valiutą, kai ateina skolos grąžinimo terminas, neviršydamos nustatytos išmokoms nacionaline valiuta skirtos sumos.

4.  Atsižvelgdamos į tarptautinės skolų problemos rimtumą ir jos poveikį ekonomikos augimui, Šalys pareiškia, kad jos yra pasirengusios tarptautinėse diskusijose toliau keistis nuomonėmis dėl bendros skolų problemos ir dalyvauti kitose konkrečiose diskusijose, vykstančiose atitinkamuose forumuose.

67 straipsnis

Parama struktūriniam pertvarkymui

▼M10

1.  Daugiametėje bendradarbiavimo finansavimo programoje pagal šį Susitarimą numatoma parama AKR valstybių įgyvendinamoms makroekonomikos ir sektorių reformoms. Todėl Šalys užtikrina, kad pertvarkymas būtų ekonomiškai perspektyvus ir socialiniu bei politiniu aspektu priimtinas. Parama skiriama remiantis Bendrijos ir konkrečios AKR valstybės jungtiniu taikomų arba makroekonomikos ar sektorių lygiu svarstomų reformos priemonių įvertinimu sudarant sąlygas pateikti bendrą reformos pastangų įvertinimą. Kiek įmanoma, jungtinis vertinimas pritaikomas prie konkrečių šalies nuostatų, o teikiama parama stebima atsižvelgiant į gautus rezultatus. Greitas išmokėjimas yra svarbi paramos programų savybė.

▼B

2.  AKR valstybės ir Bendrija pripažįsta būtinybę skatinti reformos programas regioniniu lygiu užtikrinant, kad rengiant ir vykdant nacionalines programas būtų tinkamai atsižvelgta į regioninės veiklos rūšis, turinčias įtakos nacionalinei plėtrai. Šiuo tikslu skiriant paramą struktūriniam pertvarkymui taip pat siekiama:

a) pradėjus įvertinimą, iškart įtraukti priemones, skirtas regioninei integracijai skatinti, ir atsižvelgti į tarpvalstybinio pertvarkymo padarinius;

b) remti makroekonomikos ir sektorių politikos krypčių derinimą ir koordinavimą, įskaitant fiskalinę ir muitų erdvę, kad būtų pasiektas dvigubas regioninės integracijos ir struktūrinės reformos nacionaliniu lygiu tikslas; ir

c) atsižvelgti į regioninės integracijos grynųjų pereinamojo laikotarpio išlaidų poveikį biudžeto pajamoms ir mokėjimų balansui vykdant bendras importo programas ar skiriant paramą biudžetui.

3.  AKR valstybės, pradėjusios ar svarstančios reformą makroekonominiu ar sektorių lygiu, turi teisę gauti paramą struktūriniam pertvarkymui, atsižvelgiant į regioninį aspektą, veiksmingumą ir galimą poveikį ekonominei, socialinei ir politinei plėtros dimensijai ir patiriamiems ekonominiams ir socialiniams sunkumams.

4.  AKR valstybės, vykdančios reformos programas, kurias pripažino ir remia bent jau pagrindiniai daugiašaliai donorai, arba dėl kurių yra susitarta su tokiais donorais, tačiau kurios nebūtinai yra jų finansiškai remiamos, laikomos automatiškai tenkinančiomis paramos pertvarkymui skyrimo reikalavimus.

5.  Parama struktūriniam pertvarkymui telkiama lanksčiai ir pagal sektorių ar bendras importo programas ar paramą biudžetui.

6.  Struktūrinės pertvarkymo programos rengiamos, vertinamos ir finansinis sprendimas dėl jų priimamas laikantis šio Susitarimo įgyvendinimo tvarkos nuostatų tinkamai atsižvelgiant į struktūrinio pertvarkymo programų greito išmokėjimo ypatybę. Kiekvienu atskiru atveju gali būti leidžiamas ribotos AKR-EB kilmės importo dalies finansavimas atgaline data.

7.  Kiekvienos paramos programos įgyvendinimas užtikrina, kad AKR ūkio subjektų teisė gauti programos išteklius būtų kuo platesnė ir skaidresnė ir kad viešųjų pirkimų tvarka neprieštarautų administracinei ir komercinei konkrečios valstybės praktikai, kartu užtikrinant geriausią įmanomą importuotų prekių kainos/kokybės santykį ir reikiamą suderinamumą su tarptautiniu lygiu pasiekta pažanga derinant paramos struktūriniam pertvarkymui procedūras.



▼M10

3 SKYRIUS

Parama išorės sukrėtimų atveju

68 straipsnis

1.  Šalys pripažįsta, kad išorės sukrėtimų sukeltas makroekonomikos nestabilumas gali turėti neigiamos įtakos AKR valstybių vystymuisi ir trukdyti vykdyti plėtros reikalavimus. Todėl sukuriama papildomos paramos sistema, skirta trumpalaikiam išorės sukrėtimų sukeltam neigiamam poveikiui, įskaitant poveikį eksporto pajamoms, sumažinti pagal šiame Susitarime numatytą daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą.

2.  Šios paramos tikslas – apsaugoti socialines bei ekonomines reformas ir politikos kryptis, kurias gali neigiamai paveikti pajamų sumažėjimas, ir ištaisyti trumpalaikį neigiamą tokių sukrėtimų poveikį.

3.  Paskirstant išteklius atsižvelgiama į ypatingą AKR valstybių ūkio priklausomybę nuo eksporto, ypač žemės ūkio ir kasybos sektoriuose. Todėl mažiausiai išsivysčiusioms, neturinčioms išėjimo į jūrą, esančioms saloje, pokonfliktinėms ar gaivalinę nelaimę patyrusioms AKR valstybėms taikomas palankesnis režimas.

4.  Papildomais ištekliais aprūpinama laikantis konkrečių paramos mechanizmo reikalavimų, išdėstytų II priede „Finansavimo sąlygos“.

5.  Bendrija taip pat remia AKR valstybių sukurtas rinka grindžiamas draudimo schemas, naudojamas siekiant apsisaugoti nuo trumpalaikio išorės sukrėtimų poveikio.

▼B



4 SKYRIUS

Parama sektorių politikos krytims

69 straipsnis

1.  Bendradarbiavimas naudojant įvairias Susitarime numatytas priemones ir reikalavimus remia:

a) socialinės ir ekonominės sektorių politikos kryptis ir reformas;

b) priemones, skirtas gamybos sektoriaus veiklai plėsti ir eksporto konkurencingumui stiprinti;

c) priemones, skirtas socialinio sektoriaus paslaugoms plėsti; ir

d) teminius ir horizontalius klausimus.

2.  Ši parama atitinkamai skiriama:

a) vykdant sektorių programas;

b) skiriant paramą biudžetui;

c) darant investicijas;

d) vykdant reabilitaciją;

e) organizuojant mokymą;

f) teikiant techninę pagalbą; ir

g) skiriant institucinę paramą.



5 SKYRIUS

Mikroprojektai ir decentralizuotas bendradarbiavimas

70 straipsnis

Siekiant reaguoti į vietos bendruomenių poreikius, susijusius su plėtra, ir paskatinti visus decentralizuoto bendradarbiavimo atstovus, galinčius prisidėti prie autonomiško AKR valstybių vystymosi, siūlyti ir įgyvendinti iniciatyvas, laikantis atitinkamų AKR valstybių taisyklių ir nacionalinės teisės aktų bei preliminarios programos nuostatų, bendradarbiaujant remiamos tokios plėtros operacijos. Tokiu būdu bendradarbiavimas padeda:

a) vykdyti mikroprojektus, darančius ekonominį ir socialinį poveikį žmonių gyvenimui, vietos lygiu, patenkinti pademonstruotą ir pastebėtą prioritetinį poreikį ir jis vykdomas vietos bendruomenės, kuriai jis yra naudingas, iniciatyva bei jai aktyviai dalyvaujant; ir

b) decentralizuotam bendradarbiavimui, ypač kai tokios operacijos sujungia AKR valstybių ir susitarimo šalių iš Bendrijos decentralizuotų atstovų pastangas ir išteklius. Ši bendradarbiavimo forma sudaro sąlygas sutelkti decentralizuotų atstovų pajėgumus, naujoviškus veiklos metodus ir išteklius AKR valstybių vystymuisi.

71 straipsnis

1.  Mikroprojektai ir decentralizuoto bendradarbiavimo operacijos gali būti remiamos iš Susitarimo finansinių išteklių. Pagal šios formos bendradarbiavimą vykdomi projektai ar programos gali būti susijusios arba nesusijusios su preliminarių programų sutelkimo atitinkamuose sektoriuose programomis, tačiau gali būti vienu iš konkrečių preliminarios programos tikslų ar vietos bendruomenių ar decentralizuotų atstovų numatytų rezultatų siekimo būdų.

2.  Įnašus į mikroprojektų ir decentralizuoto bendradarbiavimo finansavimą daro Fondas ir šis įnašas paprastai neviršija trijų ketvirtadalių bendrų kiekvieno projekto išlaidų ir negali viršyti preliminarioje programoje nustatytos ribos. Likusią sumą skiria:

a) mikroprojektų atveju – konkreti vietos bendruomenė (natūra, paslaugomis, grynaisiais prisitaikant prie jos gebėjimo prisidėti);

b) decentralizuoto bendradarbiavimo atstovai, jei tokių atstovų skiriami finansiniai, techniniai, materialiniai ar kiti ištekliai paprastai sudaro mažiau nei 25 % numatomų projekto/programos išlaidų; ir

c) išimtinai konkreti AKR valstybė kaip finansinę paramą arba galimybę naudotis valstybine įranga ar teikiamas paslaugas.

3.  Tvarka, taikoma pagal mikroprojektus ar decentralizuotą bendradarbiavimą finansuojamus projektus ir programas, yra nustatyta Susitarime, ypač nuostatose dėl daugiamečių programų.



▼M10

6 SKYRIUS

Humanitarinė pagalba, pagalba nepaprastosios padėties atveju ir po nepaprastosios padėties

72 straipsnis

Bendrasis principas

1.  Per krizę teikiama humanitarinė pagalba, pagalba nepaprastosios padėties atveju ir po nepaprastosios padėties. Humanitarine pagalba ir pagalba nepaprastosios padėties atveju siekiama išgelbėti bei išsaugoti žmonių gyvybes ir prireikus išgelbėti žmones nuo kančių bei palengvinti jų kančias. Pagalba po nepaprastosios padėties siekiama reabilitacijos ir susieti trumpalaikę pagalbą su ilgalaikėmis plėtros programomis.

2.  Krizės, įskaitant ilgalaikį struktūrinį nestabilumą arba pažeidžiamumą, yra tokios situacijos, kai kyla grėsmė teisėtvarkai arba asmenų apsaugai ir saugumui, dėl kurių gali kilti ginkluoto konflikto ar šalies destabilizacijos pavojus. Krizės taip pat gali kilti dėl gaivalinių nelaimių, tokių žmogaus sukeltų krizių, kaip karas ir kiti konfliktai, arba panašų poveikį turinčių nepaprastųjų aplinkybių, inter alia, susijusių su klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimu, energijos ir gamtinių išteklių trūkumu arba dideliu skurdu.

3.  Humanitarinė pagalba ir pagalba nepaprastosios padėties atveju bei po nepaprastosios padėties teikiama tol, kol jos reikia dėl tokios padėties nukentėjusių aukų poreikiams patenkinti, susiejant pagalbą, reabilitaciją ir vystymąsi.

4.  Humanitarinė pagalba teikiama išimtinai pagal krizės aukų poreikius ir interesus bei laikantis tarptautinės humanitarinės teisės principų ir užtikrinant humaniškumą, neutralumą, nešališkumą bei nepriklausomumą. Visų pirma, aukos nediskriminuojamos dėl rasės, etninės kilmės, religijos, lyties, amžiaus, pilietybės ar partinės priklausomybės ir garantuojama laisva prieiga ir aukų apsauga bei humanitarinio personalo ir įrangos saugumas.

5.  Humanitarinė pagalba, taip pat pagalba nepaprastosios padėties atveju ir po nepaprastosios padėties, jei jos negalima finansuoti iš Sąjungos biudžeto, finansuojama pagal šiame Susitarime numatytą daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą. Teikiama humanitarinė pagalba, pagalba nepaprastosios padėties atveju ir po nepaprastosios padėties įgyvendinama siejant ir derinant su valstybių narių pastangomis ir grindžiama pagalbos veiksmingumo geriausia praktika.

▼M10

72a straipsnis

Tikslas

1.  Humanitarine pagalba ir pagalba nepaprastosios padėties atveju siekiama:

a) apsaugoti žmonių gyvybes kilus krizėms ir joms pasibaigus;

b) prisidėti prie humanitarinės pagalbos finansavimo ir suteikimo ir visomis turimomis logistikos priemonėmis sudaryti sąlygas numatytiems pagalbos gavėjams tiesiogiai ja naudotis;

c) vykdyti trumpalaikę reabilitaciją ir rekonstrukciją, kad aukos galėtų pasinaudoti būtiniausia socialine ir ekonomine integracija, ir nedelsiant sukurti sąlygas plėtros atnaujinimui remiantis konkrečių AKR valstybių ir regionų keliamais ilgalaikiais tikslais;

d) atkreipti dėmesį į poreikius, atsirandančius dėl žmonių (pabėgėlių, perkeltųjų asmenų ir grįžusių asmenų) perkėlimo kilus gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, kad tol, kol būtina, būtų tenkinami visi pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų (kur jie bebūtų) poreikiai ir palengvinta jų savanoriška repatriacija į kilmės šalį ir reintegracija; ir

e) padėti AKR valstybei arba regionui sukurti nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms mechanizmus, įskaitant prognozavimui ir išankstiniam perspėjimui skirtus mechanizmus, siekiant sumažinti nelaimių padarinius.

2.  Pagalba gali būti skiriama AKR valstybėms arba regionams, priimantiems pabėgėlius ar grįžusius asmenis, siekiant patenkinti skubius poreikius, kuriems neskiriama pagalba nepaprastosios padėties atveju.

3.  Veiksmais po nepaprastosios padėties, kuriais siekiama dėl atitinkamos krizės būtinos fizinės ir socialinės reabilitacijos, trumpalaikė pagalba ir reabilitacija gali būti susietos su atitinkamomis ilgalaikėmis plėtros programomis, finansuojamomis pagal nacionalines, regionines preliminarias programas arba AKR valstybių bendradarbiavimo programą. Tokie veiksmai turi būti vykdomi siekiant palengvinti perėjimą iš nepaprastosios padėties etapo į plėtros etapą, skatinant paveiktų gyventojų grupių socialinę ir ekonominę reintegraciją, kuo greičiau pašalinant krizės priežastis ir sustiprinant institucijas ir vietos bei nacionalinių dalyvių vaidmenį formuluojant konkrečios AKR valstybės tvarios plėtros politiką.

4.  Tinkamais atvejais 1 dalies e punkte paminėti trumpalaikiai nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms mechanizmai koordinuojami su kitais veikiančiais nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms mechanizmais.

Kuriant ir stiprinant nacionalinius, regioninius ir AKR lygmens nelaimių rizikos mažinimo ir valdymo mechanizmus, AKR valstybėms padedama didinti atsparumą nelaimių poveikiui. Visi susiję veiksmai gali būti vykdomi bendradarbiaujant su regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir pagal programas, kuriomis praeityje pavyko sumažinti nelaimių riziką.

▼M10

73 straipsnis

Įgyvendinimas

1.  Pagalbos operacijos vykdomos krizės paveiktos AKR valstybės ar regiono prašymu, Komisijos iniciatyva arba patarus tarptautinėms organizacijomis arba vietos ar tarptautinėms nevalstybinėms organizacijoms.

2.  Bendrija imasi reikiamų priemonių, kad būtų kuo paprasčiau imtis skubių veiksmų, kuriais siekiama patenkinti būtiniausius poreikius, dėl kurių prašoma pagalbos. Pagalba administruojama ir įgyvendinama pagal procedūras, kuriomis užtikrinami greiti, lankstūs ir efektyvūs veiksmai.

3.  Pabrėžiant pagal šį skyrių suteiktos pagalbos su plėtra susijusį pobūdį, pagalba konkrečios valstybės arba regiono prašymu gali būti naudojama išimtinai kartu su preliminaria programa.

▼B



7 SKYRIUS

Parama investicijoms privataus sektoriaus plėtrai

74 straipsnis

Bendradarbiavimas teikiant finansinę ir techninę pagalbą remia šiame Susitarime išdėstytas investicijų ir privataus sektoriaus plėtros politikos kryptis ir strategijas.

75 straipsnis

Investicijų skatinimas

AKR valstybės, Bendrija ir jos valstybės narės pagal savo atitinkamą kompetenciją, pripažindamos privačių investicijų reikšmę skatinant bendradarbiavimą vystymosi labui ir poreikį imtis veiksmų tokioms investicijoms skatinti:

a) įgyvendina priemones, skirtas privačių investuotojų, atitinkančių AKR-EB bendradarbiavimo plėtros labui tikslus ir prioritetus bei atitinkamų valstybių įstatymus ir kitus teisės aktus, dalyvavimui jų plėtros pastangose skatinti;

b) imasi priemonių ir veiksmų, padedančių sukurti ir išlaikyti numatomą ir saugų investicinį klimatą bei pradeda derybas dėl susitarimų, kurie pagerins šį klimatą;

c) skatina ES privatų sektorių investuoti ir teikti konkrečią paramą susitarimo šalims AKR šalyse pagal abipusį verslo bendradarbiavimą ir ūkines bendrijas;

d) palengvina ūkinių bendrijų ir bendrų įmonių veiklą skatindamos bendrą finansavimą;

e) remia sektorių investicijų forumus, skirtus ūkinėms bendrijoms ir užsienio investicijoms skatinti;

f) remia AKR valstybių pastangas pritraukti finansavimą, ypač pabrėždamos privataus finansavimo reikšmę, privačiam sektoriui būtinoms investicijoms į infrastruktūrą ir pajamas uždirbančią infrastruktūrą;

g) remia vietos investicijų skatinimo agentūroms ir institucijoms, dalyvaujančioms užsienio investicijų skatinime ir supaprastinime, reikalingų gebėjimų formavimą;

h) platina informaciją apie investavimo galimybes ir verslo sąlygas AKR valstybėse; ir

i) skatina nacionalinį, regioninį ir AKR-ES privataus verslo dialogą, bendradarbiavimą ir partnerystes, ypač AKR-ES privataus sektoriaus verslo forume. Parama AKR-ES privataus sektoriaus verslo forumo operacijoms teikiama siekiant šių tikslų:

i) palengvinti dialogą AKR/ES privačiame sektoriuje ir tarp AKR/ES privataus sektoriaus ir pagal šį Susitarimą įsteigtų organų;

ii) nagrinėti ir atitinkamus organus reguliariai informuoti visų sričių klausimais, susijusiais su AKR ir ES privačių sektorių santykiais pagal šį Susitarimą arba apskritai su ekonominiais Bendrijos ir AKR šalių santykiais; ir

iii) nagrinėti ir atitinkamus organus informuoti apie konkrečias sektorių problemas, inter alia, susijusias su gamybos šakomis ar produktų rūšimis regioniniu ar subregioniniu lygiu.

76 straipsnis

Investicijų finansavimas ir parama

1.  Bendradarbiavimas numato ilgalaikius finansinius išteklius, įskaitant rizikos kapitalą, skirtą privataus sektoriaus plėtrai skatinti ir padėti šiam tikslui sutelkti vietos ir užsienio kapitalą. Todėl bendradarbiavimas visų pirma numato:

a) subsidijas finansinei ir techninei pagalbai, skirtai politikos reformoms, žmogiškųjų išteklių plėtrai, institucinių gebėjimų formavimui remti ar kitoms institucinės paramos formoms, susijusioms su konkrečiomis investicijomis, priemonėmis įmonių konkurencingumui skatinti ir privačių finansinių ar nefinansinių tarpininkų gebėjimų stiprinimu, investicijų palengvinimu ir skatinimu bei konkurencijos stiprinimo veiklos rūšimis;

b) patariamąsias ir konsultacines paslaugas, padedančias sukurti numatomą investicinį klimatą ir informacinę bazę kapitalo srautams valdyti ir skatinti;

c) rizikos kapitalą investicijoms į nuosavą kapitalą ar kvazikapitalą, vietos ir užsienio privačias investicijas remiančias garantijas ir paskolas bei kredito linijas šio Susitarimo II priede „Finansavimo sąlygos“ numatytomis sąlygomis; ir

▼M10

d) paskolas iš Banko nuosavų išteklių ir investicinę priemonę, kurios taikymo sąlygos nustatytos šio Susitarimo II priede. Tokios paskolos taip pat gali būti naudojamos viešojo sektoriaus investicijoms į pagrindinę infrastruktūrą finansuoti.

▼B

2.  Paskolos iš Banko nuosavų išteklių skiriamos pagal jo statutą ir šio Susitarimo II priede nustatytas sąlygas.

77 straipsnis

Investicijų garantijos

1.  Investicijų garantijos darosi vis svarbesnis plėtros finansavimo įrankis, kadangi jos prisideda prie projektų rizikos mažinimo ir skatina privataus kapitalo srautus. Todėl bendradarbiavimas užtikrina daugiau rizikos draudimo ir galimybių juo naudotis kaip rizikos sušvelninimo mechanizmu siekiant sustiprinti investuotojų pasitikėjimą AKR valstybėmis.

2.  Bendradarbiavimas suteikia garantijas ir prisideda garantijų ištekliais, tinkamų investicijų rizikai padengti. Bendradarbiaujant ypač remiamos:

a) perdraudimo schemos reikalavimus atitinkančių investuotojų tiesioginėms užsienio investicijoms padengti; juridiniams neaiškumams ir dideliems eksproprijavimo pavojams, valiutos pervedimo apribojimams, karui ir pilietiniams neramumams bei sutarties pažeidimui. Investuotojai gali apdrausti projektus pagal bet kurį keturių draudimo rūšių derinį;

b) garantijų programos dalinių paskolos finansavimo garantijų rizikai padengti. Galima tiek dalinė rizika, tiek dalinė kredito garantija; ir

c) nacionaliniai ir regioniniai garantiniai fondai, visų pirma apimantys finansų įstaigas ar investuotojus, skirti finansinio sektoriaus plėtrai skatinti.

3.  Bendradarbiavimas taip pat numato paramą gebėjimų formavimui, institucinę paramą ir dalyvavimą pagrindiniame nacionalinių ir (arba) regioninių iniciatyvų, skirtų investuotojams gresiantiems komerciniams pavojams sumažinti, finansavime (inter alia, garantiniai fondai, reguliavimo organai, arbitražo mechanizmai ir teismų sistemos, eksporto kredito sistemą gerinančių investicijų apsaugai stiprinti).

4.  Tokią paramą bendradarbiavimas teikia remdamasis privačių ir (arba) valstybinių iniciatyvų papildoma ir pridėtine verte bei, jei įmanoma bendradarbiaujant su privačiomis ir kitomis valstybinėmis organizacijomis. AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitete AKR ir EB bendrai nagrinėja pasiūlymą įsteigti AKR-EB garantijų agentūrą investicijų garantijų programoms rengti ir valdyti.

78 straipsnis

Investicijų apsauga

1.  AKR valstybės, Bendrija ir jos valstybės narės pagal savo atitinkamą kompetenciją patvirtina poreikį skatinti ir saugoti abiejų Šalių investicijas atitinkamoje teritorijoje ir šiuo tikslu patvirtina abipusę būtinybę sudaryti investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimus, kurie taip pat galėtų sukurti pagrindą draudimo ir garantijų schemoms.

2.  Siekdamos skatinti Europos investicijas į AKR valstybėms ypač svarbius ir jų remiamus plėtros projektus, Bendrija ir jos valstybės narės bei AKR valstybės taip pat gali sudaryti susitarimus, susijusius su konkrečiais bendrais projektais, prie kurių finansavimo prisideda Bendrija ir Europos įmonės.

3.  Pagal ekonominės partnerystės susitarimus ir atitinkamą Bendrijų ir jos valstybių narių kompetenciją Šalys taip pat susitaria įdiegti bendrus investicijų apsaugos ir skatinimo principus, patvirtinančius geriausius rezultatus, dėl kurių buvo susitarta kompetentinguose tarptautiniuose forumuose ar dvišaliuose susitikimuose.



III ANTRAŠTINĖ DALIS

TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS

79 straipsnis

1.  Techninis bendradarbiavimas padeda AKR valstybėms plėsti nacionalinius ir regioninius žmogiškuosius išteklius, nuolatos stiprinti plėtros sėkmei svarbias institucijas, inter alia, įskaitant AKR konsultacinių firmų ir organizacijų stiprinimą, bei keistis priemonėmis, kuriose dalyvauja tiek AKR, tiek ES firmų konsultantai.

2.  Be to, techninis bendradarbiavimas yra ekonomiškas ir susijęs su numatytu poreikiu, taip pat palaiko gamybinės, prekybinės ar mokslinės patirties perdavimą bei stiprina nacionalinius ir regioninius gebėjimus. Techninis bendradarbiavimas prisideda prie projekto ir programos tikslų siekimo, įskaitant pastangas stiprinti nacionalinių ir regioninių įgaliojimus suteikiančių pareigūnų gebėjimų valdymą. Techninė pagalba:

a) priklauso nuo poreikių ir todėl skiriama tik konkrečios AKR valstybės ar valstybių prašymu bei pritaikoma gavėjo reikmėms;

b) papildo ir remia AKR pastangas nustatyti savo reikalavimus;

c) kontroliuojama ir tęsiama veiksmingumui garantuoti;

d) skatina AKR ekspertų, konsultacinių firmų ir mokslo bei tyrimų institucijų dalyvavimą Fondo finansuojamose sutartyse ir nustato kvalifikuoto nacionalinio ir regioninio personalo įdarbinimo Fondo projektuose būdus;

e) skatina AKR nacionalinių darbuotojų komandiruotes į jų pačių šalies institucijas ar į kaimyninę šalį, ar regioninę organizaciją dirbti konsultantais;

f) siekia geriau nustatyti nacionalinės ir regioninės darbo jėgos suvaržymus ir potencialą bei sudaryti AKR ekspertų, konsultantų ir konsultacinių firmų, galinčių dirbti Fondo finansuojamuose projektuose ir programose, registrą;

g) remia AKR vidaus techninę pagalbą siekiant skatinti AKR valstybes keistis technine pagalba, sugebėjimais ir profesine patirtimi;

h) kuria veiksmų programas, skirtas ilgalaikei institucinei plėtrai ir darbuotojų lavinimui, kaip sudėtinę projektų ir programų planavimo dalį, atsižvelgiant į būtinus finansinius reikalavimus;

i) remia susitarimus, skirtus AKR valstybių gebėjimams kaupti profesinę patirti stiprinti; ir

j) ypatingą dėmesį skiria AKR valstybių projektų planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo bei biudžeto valdymo gebėjimams stiprinti.

3.  Techninė pagalba gali būti skiriama visose bendradarbiavimo srityse pagal šiame Susitarime nustatytas ribas ir įgaliojimus. Remiamų veiklos rūšių apimtis ir pobūdis būtų kuo įvairesnis ir pritaikomas AKR valstybių poreikiams.

4.  Galimas konkretus arba bendro pobūdžio techninis bendradarbiavimas. AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetas parengia techninio bendradarbiavimo įgyvendinimo gaires.

80 straipsnis

Siekdama pakeisti protinio potencialo nutekėjimo iš AKR valstybių procesą, Bendrija padeda to prašančioms AKR valstybėms palengvinti kvalifikuotų AKR piliečių, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, grįžimą siūlydamos reikiamas pakartotinio įsikūrimo paskatas.



IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCEDŪROS IR VALDYMO SISTEMOS

81 straipsnis

Procedūros

Valdymo procedūros yra skaidrios, lengvai taikomos ir sudaro sąlygas decentralizuoti užduotis ir pareigas pagal atitinkamas sritis. AKR-ES bendradarbiavimo plėtros labui įgyvendinime nevyriausybiniai dalyviai gali dalyvauti jiems svarbiose srityse. Išsamios procedūrinės finansinio ir techninio bendradarbiavimo programavimo, rengimo, įgyvendinimo ir valdymo nuostatos yra nustatytos IV priede dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų. Ministrų Taryba, remdamasi AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komiteto rekomendacija, gali peržiūrėti, patikslinti ir iš dalies pakeisti šias nuostatas.

82 straipsnis

Vykdomieji atstovai

Finansiniam ir techniniam bendradarbiavimui pagal šį Susitarimą įgyvendinti paskiriami vykdomieji atstovai. Išsamios vykdomųjų atstovų pareigas reglamentuojančios nuostatos yra nustatytos IV priede dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų.

83 straipsnis

AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetas

1.  Ministrų Taryba ne rečiau kaip kartą metuose patikrina, ar siekiama bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo tikslų ir išnagrinėja bendras ir konkrečias problemas, atsirandančias dėl to bendradarbiavimo įgyvendinimo. Šiuo tikslu Ministrų Taryboje įsteigiamas AKR-EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetas (toliau – AKR-EB komitetas).

2.  AKR-EB komitetas, inter alia:

a) užtikrina bendrą bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo tikslų ir principų siekimą ir nustato bendras jų veiksmingo ir savalaikio įgyvendinimo gaires;

b) nagrinėja problemas, atsirandančias dėl veiklos, susijusios su bendradarbiavimu plėtros labui, ir siūlo reikiamas priemones;

c) peržiūri Susitarimo priedus, kad būtų užtikrintas jų aktualumas ateityje ir rekomenduoja reikiamus pakeitimus Ministrų Tarybai patvirtinti; ir

d) nagrinėja pagal Susitarimą vykdomas operacijas, skirtas privataus sektoriaus plėtros ir investicijų skatinimo tikslams siekti, bei investicinių priemonių operacijas.

3.  AKR-EB komitetas, kuris susirenka kiekvieną metų ketvirtį, susideda iš vienodo AKR valstybių ir Bendrijos atstovų arba jų įgaliotųjų atstovų skaičiaus. Jis susirenka ministrų lygiu bet kurios iš šalių prašymu ne rečiau kaip kartą metuose.

4.  Ministrų Taryba nustato AKR-EB komiteto darbo tvarkos taisykles, pirmiausia atstovavimo Komitete sąlygas ir narių skaičių, išsamius susitarimus dėl svarstymų ir pirmininkavimo sąlygas.

5.  AKR-EB komitetas gali sušaukti ekspertų posėdžius sunkumų ir kliūčių, galinčių kliudyti veiksmingai įgyvendinti bendradarbiavimą plėtros labui, priežastimis nagrinėti. Šie ekspertai Komitetui teikia rekomendacijas dėl galimų tokių sunkumų ir kliūčių pašalinimo būdų.



5 DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIŲ, NETURINČIŲ IŠĖJIMO Į JŪRĄ IR ESANČIŲ SALOJE AKR VALSTYBIŲ



1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

84 straipsnis

1.  Siekiant mažiausiai išsivysčiusioms, neturinčioms išėjimo į jūrą ir esančioms saloje AKR valstybėms sudaryti sąlygas visapusiškai pasinaudoti šiame Susitarime numatytomis galimybėmis paspartinti atitinkamus jų plėtros tempus, bendradarbiaujant užtikrinamas specialus režimas mažiausiai išsivysčiusioms AKR šalims ir tinkamai atsižvelgiama į neturinčių išėjimo į jūrą ir esančių saloje AKR šalių pažeidžiamumą. Taip pat atsižvelgiama į šalių, kuriose vyko konfliktai, poreikius.

2.  Nepriklausomai nuo įvairiuose Susitarimo skyriuose numatytų konkrečių priemonių ir nuostatų, taikomų mažiausiai išsivysčiusioms, neturinčioms išėjimo į jūrą ir esančioms saloje šalims, o šalyse, kuriose vyko konfliktai, ir tokioje padėtyje atsidūrusių grupių atžvilgiu ypatingas dėmesys atkreipiamas į:

a) regionų bendradarbiavimo stiprinimą;

b) transporto ir ryšių infrastruktūrą;

c) veiksmingą jūrų išteklių eksploatavimą ir prekybą tokiu būdu pagamintais produktais, o neturinčių išėjimo į jūrą šalių atveju – vidaus žuvininkystės sektorių;

d) struktūrinį pertvarkymą atsižvelgiant į šių šalių išsivystymo lygį, o įgyvendinimo etapu – taip pat į socialinę pertvarkymo dimensiją; ir

e) maisto strategijų ir integruotų plėtros programų įgyvendinimą.



2 SKYRIUS

Mažiausiai išsivysčiusios AKR valstybės

85 straipsnis

1.  Mažiausiai išsivysčiusioms AKR valstybėms taikomas specialus režimas, siekiant joms sudaryti sąlygas įveikti rimtus ekonominius ir socialinius sunkumus, trukdančius jų plėtrai, bei paspartinti atitinkamus jų plėtros tempus.

2.  Mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašas yra pateiktas VI priede. Jis gali būti iš dalies pakeistas Ministrų Tarybos sprendimu, kai:

a) panašioje padėtyje esanti trečioji šalis prisijungia prie šio Susitarimo; ir

b) AKR valstybės ekonominė padėtis ilgam laikui pasikeičia taip, kad ją būtina įtraukti į mažiausiai išsivysčiusių šalių kategoriją arba jos priskyrimas tai kategorijai nebėra pateisinamas.

86 straipsnis

Nuostatos, taikomos mažiausiai išsivysčiusioms AKR valstybėms, yra pateiktos 2, 29, 32, 35, 37, 56, 68, 84 ir 85 straipsniuose.



3 SKYRIUS

Neturinčios išėjimo į jūrą AKR valstybės

87 straipsnis

1.  Nustatomos konkrečios nuostatos ir priemonės neturinčių išėjimo į jūrą AKR valstybių pastangoms įveikti geografinio pobūdžio sunkumus ir kitas jų plėtrai trukdančias kliūtis remti siekiant joms sudaryti sąlygas paspartinti atitinkamus jų plėtros tempus.

2.  Neturinčių išėjimo į jūrą AKR valstybių sąrašas yra pateiktas VI priede. Jis gali būti iš dalies pakeistas Ministrų Tarybos sprendimu, kai panašioje padėtyje esanti trečioji šalis prisijungia prie Susitarimo.

88 straipsnis

Nuostatos, taikomos neturinčioms išėjimo į jūrą AKR valstybėms, yra pateiktos 2, 32, 35, 56, 68, 84 ir 87 straipsniuose.



4 SKYRIUS

Esančios saloje AKR valstybės

89 straipsnis

▼M4

1.  Imamasi konkrečių veiksmų, siekiant paremti esančių saloje AKR valstybių pastangas, nukreiptas naujų ir sunkiai įveikiamų ekonomikos, socialinių ir ekologinių iššūkių sukeltam pažeidžiamumui sustabdyti ir panaikinti. Šiais veiksmais siekiama padaryti pažangą įgyvendinant nedidelių esančių saloje besivystančių valstybių tvarios plėtros prioritetus, skatinant suderintą požiūrį į jų ekonominį augimą ir žmogaus raidą.

▼B

2.  Esančių saloje AKR valstybių sąrašas yra pateiktas VI priede. Jis gali būti iš dalies pakeistas Ministrų Tarybos sprendimu, kai panašioje padėtyje esanti trečioji šalis prisijungia prie Susitarimo.

90 straipsnis

Nuostatos, taikomos esančioms saloje AKR valstybėms, yra pateiktos 2, 32, 35, 56, 68, 84 ir 89 straipsniuose.



6 DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

91 straipsnis

Šio Susitarimo ir kitų sutarčių kolizija

Jokia sutartis, konvencija ar susitarimas tarp vienos ar kelių Bendrijos valstybių narių ir vienos ar kelių AKR valstybių negali trukdyti šio Susitarimo įgyvendinimui.

92 straipsnis

Teritorinio taikymo sritis

Pagal specialias šiame Susitarime numatytas nuostatas dėl AKR valstybių ir Prancūzijos užjūrio departamentų santykių, šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir AKR valstybių teritorijai.

93 straipsnis

Ratifikavimas ir įsigaliojimas

1.  Šį Susitarimą pasirašiusios šalys ratifikuoja ar patvirtina laikydamosi savo konstitucinių taisyklių ir tvarkos.

2.  Šio Susitarimo ratifikavimo ar patvirtinimo dokumentus AKR valstybės deponuoja Europos Sąjungos Tarybos Generaliniame Sekretoriate, o Bendrijos valstybės narės – AKR valstybių Generaliniame Sekretoriate. Sekretoriatai nedelsdami apie tai praneša šį Susitarimą pasirašiusioms valstybėms ir Bendrijai.

3.  Šis Susitarimas įsigalioja pirmą antro mėnesio nuo valstybių narių ir ne mažiau kaip dviejų trečdalių AKR valstybių ratifikavimo dokumentų ir Bendrijos šį Susitarimą patvirtinančių dokumentų deponavimo dienos dieną.

4.  Šį Susitarimą pasirašiusi AKR valstybė, kuri nebaigė 1 ir 2 dalyse išdėstytų procedūrų iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, kaip numatyta 3 dalyje, gali tai padaryti tik per 12 mėnesių nuo tos dienos nepažeisdama 6 dalies nuostatų.

Tokioms valstybėms šis Susitarimas pradedamas taikyti pirmą antro mėnesio nuo šių procedūrų užbaigimo dienos dieną. Šios valstybės pripažįsta bet kokios priemonės, kurios imamasi Susitarimui įgyvendinti nuo jo įsigaliojimo dienos, galiojimą.

5.  Pagal šį Susitarimą įsteigtų jungtinių institucijų darbo tvarkos taisyklėse nustatomos sąlygos, kuriomis 4 dalyje minimų šį Susitarimą pasirašiusių valstybių atstovai gali dalyvauti šiose institucijose stebėtojų teisėmis.

6.  Ministrų Taryba gali nuspręsti skirti specialią paramą AKR valstybėms, pasirašiusioms ankstesnes AKR-EB konvencijas, kurios dėl jose paprastai neįsteigtų Vyriausybinių institucijų, negalėjo pasirašyti ar ratifikuoti šio Susitarimo. Ši parama gali būti skiriama institucinei plėtrai ir ekonominio bei socialinio vystymosi veiklai, ypač atsižvelgiant į pačių jautriausių gyventojų grupių poreikius. Todėl tokios šalys galės pasinaudoti šio Susitarimo 4 dalyje numatytas finansinio ir techninio bendradarbiavimo fondais.

Nukrypdamos nuo 4 dalies, atitinkamos šį Susitarimą pasirašiusios šalys gali užbaigti ratifikavimo procedūras per dvylika mėnesių nuo Vyriausybinių institucijų atkūrimo.

Atitinkamos šalys, kuris nėra pasirašiusios ar ratifikavusios šio Susitarimo, gali prie jo prisijungti laikydamosi 94 straipsnyje numatytos prisijungimo procedūros.

94 straipsnis

Prisijungimas

1.  Nepriklausomos valstybės, kurios struktūrinės ypatybės ir ekonominė bei socialinė padėtis yra panašios į AKR valstybių, prašymas dėl prisijungimo prie šio Susitarimo pateikiamas Ministrų Tarybai.

Jei prašymą patvirtina Ministrų Taryba, tokia valstybė prisijungia prie šio Susitarimo deponuodama prisijungimo aktą Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriatui, kuris patvirtintą kopiją nusiunčia AKR sekretoriatui ir apie tai praneša valstybėms narėms. Ministrų Taryba gali patvirtinti iš dalies keičiančias priemones, kurių gali prireikti.

Tokia valstybė turi tas pačias teises ir vykdo tas pačias pareigas kaip ir AKR valstybės. Jos prisijungimas negali sumenkinti šį Susitarimą pasirašiusių AKR valstybių privalumų, kuriuos jos gauna pagal bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo nuostatas. Ministrų Taryba specialiame protokole, sudarančiame neatskiriamą Susitarimo dalį, gali patvirtinti nuostatas ir konkrečias priemones, taikomas atskiros valstybės prisijungimui.

2.  Ministrų Tarybai pranešama apie visus prašymus, kuriuos paduoda trečioji šalis, norinti tapti ekonominės AKR valstybių grupės nare.

3.  Ministrų Tarybai pranešama apie visus prašymus, kuriuos paduoda trečioji šalis, norinti tapti Europos Sąjungos nare. Sąjungos ir prašymą padavusios valstybės derybose Bendrija AKR valstybėms perduoda visą susijusią informaciją, o jos savo ruožtu išdėsto savo interesus Bendrijai, kad ji galėtų visapusiškai į juos atsižvelgti. AKR sekretoriatui Bendrija praneša apie visus įstojimus į Europos Sąjungą.

Kiekviena nauja Europos Sąjungos valstybė narė nuo jos įstojimo dienos pagal atitinkamą stojimo akto straipsnį tampa šio Susitarimo Šalimi. Jei stojimo į Sąjungą akte nėra numatytas automatinis valstybės narės prisijungimas prie šio Susitarimo, tokia valstybė narė prisijungia deponuodama prisijungimo aktą Europos Sąjungos Generaliniam Sekretoriatui, kuris patvirtintą kopiją nusiunčia AKR sekretoriatui ir apie tai praneša valstybėms narėms.

Šalys peržiūri naujų valstybių narių prisijungimo prie šio Susitarimo padarinius. Ministrų Taryba gali priimti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio ar iš dalies keičiančių priemonių, kurių gali prireikti.

95 straipsnis

Susitarimo trukmė ir patikslinimo straipsnis

1.  Šis Susitarimas sudaromas dvidešimties metų laikotarpiui, prasidedančiam 2000 m. kovo 1 d.

2.  Finansiniai protokolai patvirtinami kiekvienam penkerių metų laikotarpiui.

▼M10

3.  Bendrija ir valstybės narės bei AKR valstybės ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki kiekvieno penkerių metų laikotarpio pabaigos kitai Šaliai praneša apie nuostatų peržiūrą, kurios jos pageidauja siekdamos galimo Susitarimo pakeitimo. Nepaisant šio termino, jei viena Šalis pageidauja bet kurios Susitarimo nuostatos peržiūros, kitai Šaliai skiriamas dviejų mėnesių laikotarpis prašyti peržiūrėti kitas nuostatas, susijusias su nuostatomis, dėl kurių buvo paduotas pradinis prašymas.

▼B

Likus dešimčiai mėnesių iki šio penkerių metų laikotarpio pabaigos, Šalys pradeda derybas siekdamos išnagrinėti visus galimus nuostatų, apie kurias buvo pranešta, pakeitimus.

Padarytiems pakeitimams taikomas 93 straipsnis.

Ministrų Taryba patvirtina pereinamojo laikotarpio priemones, kurių gali prireikti dėl iš pakeistų nuostatų iki jų įsigaliojimo.

4.  Likus aštuoniolikai mėnesių iki visos Susitarimo trukmės pabaigos, Šalys pradeda derybas siekdamos išsiaiškinti, kurios nuostatos vėliau reglamentuos jų santykius.

Ministrų Taryba patvirtina pereinamojo laikotarpio priemones, kurių gali prireikti iki naujo Susitarimo įsigaliojimo.

96 straipsnis

Svarbiausi elementai: konsultavimosi tvarka ir atitinkamos priemonės, susijusios su žmogaus teisėmis, demokratijos principais ir teisine valstybe

1.  Šiame straipsnyje sąvoka „Šalis“ taikoma Bendrijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms bei kiekvienai AKR valstybei.

▼M4

1a.  Abi šalys susitaria, prieš pradėdamos šio straipsnio 2 dalies a punkte numatytas konsultacijas, išnaudoti visas įmanomas 8 straipsnyje numatyto dialogo galimybes, išskyrus ypatingos skubos atvejus.

▼B

2.  

►M4

 

a) Jei, nepaisant politinio dialogo dėl esminių elementų, kaip numatyta 8 straipsnyje ir šio straipsnio 2 dalyje, kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo pareigos, susijusios su pagarba 9 straipsnio 2 dalyje minėtoms žmogaus teisėms, demokratijos principams ir teisinei valstybei, išskyrus ypatingos skubos atvejus, kitai Šaliai ir Ministrų Tarybai ji pateikia visą susijusią informaciją, būtiną nuodugniam padėties tyrimui atlikti siekiant surasti Šalims priimtiną sprendimą. Todėl ji pakviečia kitą Šalį surengti konsultacijas, nukreiptas į priemones, kurių ėmėsi ar imsis atitinkama šalis padėčiai ištaisyti pagal VII priedą.

Konsultacijos turi būti rengiamos sprendimui surasti tinkamiausiu lygiu ir forma.

Konsultacijos prasideda ne vėliau kaip po 30 dienų nuo pakvietimo ir trunka abipusiu susitarimu nustatytą laikotarpį atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Bet kuriuo atveju, konsultacijų dialogas trunka ne ilgiau kaip 120 dienų.

Jei konsultacijos nepadeda priimti abiems Šalims priimtino sprendimo, jei konsultacijų atsisakoma arba ypatingos skubos atvejais, gali būti imamasi atitinkamų priemonių. Šios priemonės panaikinamos iškart, kai nebelieka jų taikymą lėmusių priežasčių.

 ◄

b) Sąvoka „ypatingos skubos atvejai“ taikoma išimtiniams ypač sunkių ir akivaizdžių vieno iš 9 straipsnio 2 dalyje minėtų svarbiausių elementų pažeidimų atvejams, kai būtinas skubus reagavimas.

Ypatingos skubos procedūrą taikanti Šalis apie tai atskirai informuoja kitą Šalį ir Ministrų Tarybą, nebent ji tam neturi laiko.

c) Šiame straipsnyje minimos „atitinkamos priemonės“ yra priemonės, kurių imamasi laikantis tarptautinės teisės ir kurios yra proporcingos pažeidimui. Pasirenkant šias priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trikdo taikyti šį Susitarimą. Susitariama, kad sustabdymas būtų blogiausiu atveju taikoma priemonė.

Jei ypatingos skubos atvejais imamasi priemonių, apie jas nedelsiant pranešama kitai Šaliai ir Ministrų Tarybai. Tada konkrečios Šalies prašymu gali būti sušauktos konsultacijos siekiant nuodugniai išnagrinėti padėtį ir, jei įmanoma, surasti sprendimus. Konsultuojamasi pagal a punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose nustatytus susitarimus.

97 straipsnis

Konsultavimosi tvarka ir atitinkamos priemonės dėl korupcijos

1.  Šalys mano, kad tais atvejais, kai Bendrija yra svarbi ekonominės ir sektorių politikos sritims ir programoms skirtos finansinės paramos partnerė, dėl rimtų korupcijos atvejų turėtų būti sušaukiamos Šalių konsultacijos.

▼M4

2.  Tokiais atvejais bet kuri Šalis gali pakviesti kitą Šalį pradėti konsultacijas. Tokios konsultacijos prasideda ne vėliau kaip po 30 dienų nuo pakvietimo, o konsultacijų dialogas trunka ne ilgiau kaip 120 dienų.

▼B

3.  Jei konsultacijos nepadeda priimti abiem Šalims priimtino sprendimo arba jei konsultacijų atsisakoma, Šalys imasi atitinkamų priemonių. Nustačius rimtus korupcijos atvejus, visais atvejais Šalies pareiga pirmiausia imtis priemonių, būtinų padėčiai nedelsiant ištaisyti. Bet kurios Šalies taikytos priemonės turi būti proporcingos padėties rimtumui. Pasirenkant šias priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trikdo taikyti šį Susitarimą. Susitariama, kad sustabdymas būtų blogiausiu atveju taikoma priemonė.

4.  Šiame straipsnyje sąvoka „Šalis“ taikoma Bendrijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms bei kiekvienai AKR valstybei.

98 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.  Dėl šio Susitarimo išaiškinimo ar taikymo tarp vienos ar kelių valstybių narių ar Bendrijos ir vienos ar kelių AKR valstybių kylantys ginčai perduodami Ministrų Tarybai.

Tarp Ministrų Tarybos susitikimų šie ginčai perduodami Ambasadorių komitetui.

2.  

a) Jei Ministrų Tarybai nepavyksta išspręsti ginčą, bet kuri Šalis gali prašyti išspręsti ginčą arbitraže. Šiuo tikslu kiekviena Šalis per trisdešimt dienų nuo prašymo dėl arbitražo paskiria arbitrą. Nepavykus to padaryti, bet kuri Šalis gali prašyti Nuolatinio arbitražo teismo Generalinio Sekretoriaus paskirti antrą arbitrą.

b) Abu arbitrai savo ruožtu per trisdešimt dienų paskiria trečią arbitrą. Nepavykus to padaryti, bet kuri Šalis gali prašyti Nuolatinio arbitražo teismo Generalinio Sekretoriaus paskirti trečią arbitrą.

c) Jei arbitrai nenusprendžia kitaip, taikoma Nuolatinio arbitražo teismo tarptautinėms organizacijoms ir valstybėms taikomame neprivalomame arbitražo reglamente nustatyta tvarka. Arbitrų sprendimai priimami balsų dauguma per tris mėnesius.

d) Kiekviena ginčo Šalis įpareigojama imtis priemonių, būtinų arbitrų sprendimui vykdyti.

e) Taikant šią procedūrą, Bendrija ir valstybės narės laikomos viena ginčo Šalimi.

99 straipsnis

Denonsavimo straipsnis

Šį Susitarimą gali denonsuoti Bendrija ir jos valstybės narės kiekvienos AKR valstybės atžvilgiu ir kiekviena AKR valstybė Bendrijos ir jos valstybių narių atžvilgiu apie tai pranešusios prieš šešis mėnesius.

▼M4

100 straipsnis

Tekstų statusas

Prie šio Susitarimo pridėti protokolai ir priedai yra neatskiriama jo dalis. Ministrų Taryba, remdamasi AKR ir EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komiteto rekomendacija, gali apsvarstyti, peržiūrėti ir (arba) pakeisti Ia, II, III, IV ir VI priedus.

▼M10

Šis Susitarimas, sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, kurio visi tekstai yra autentiški, deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio Sekretoriato ir AKR valstybių sekretoriato archyvuose, ir abu sekretoriatai pateikia patvirtintą jo kopiją kiekvienos Susitariančiosios valstybės Vyriausybei.

▼B

Hecho en Cotonú, el veintitrés de junio del año dos mil.

Udfærdiget i Cotonou den treogtyvende juni to tusind.

Geschehen zu Cotonou am dreiundzwanzigsten Juni zweitausend.

Έγινε στην Κοτονού, στις είκοσι τρεις Ιουνίου δύο χιλιάδες.

Done at Cotonou on the twenty-third day of June in the year two thousand.

Fait à Cotonou, le vingt-trois juin deux mille.

Fatto a Cotonou, addì ventitré giugno duemila.

Gedaan te Cotonou, de drieëntwintigste juni tweeduizend.

Feito em Cotonu, em vinte e três de Junho de dois mil.

Tehty Cotonoussa kahdentenakymmenentenäkolmantena päivänä kesäkuuta vuonna kaksituhatta.

Som skedde i Cotonou den tjugotredje juni tjugohundra.

Pour Sa Majesté le Roi des Belges

Voor Zijne Majesteit de Koning der Belgen

Für Seine Majestät den König der Belgier

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brusselse Hoofdstedelijke Gewest.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

For Hendes Majestæt Danmarks Dronning

Für den Präsidenten der Bundesrepublik Deutschland

Για τον Πρόεδρο της Ελληνικής Δημοκρατίας

Por Su Majestad el Rey de España

Pour le Président de la République française

Thar ceann Uachtarán na hÉireann

For the President of Ireland

Per il Presidente della Repubblica italiana

Pour Son Altesse Royale le Grand-Duc de Luxembourg

Voor Hare Majesteit de Koningin der Nederlanden

Für den Bundespräsidenten der Republik Österreich

Pelo Presidente da República Portuguesa

Suomen Tasavallan Presidentin puolesta

För Republiken Finlands President

På svenska regeringens vägnar

For Her Majesty the Queen of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Por la Comunidad Europea

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Voor de Europese Gemeenschap

Pela Comunidade Europeia

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Pour le Président de la République d'Angola

For Her Majesty the Queen of Antigua and Barbuda

For the Head of State of the Commonwealth of the Bahamas

For the Head of State of Barbados

For the Government of Belize

Pour le Président de la République du Bénin

For the President of the Republic of Botswana

Pour le Président du Burkina Faso

Pour le Président de la République du Burundi

Pour le Président de la République du Cameroun

Pour le Président de la République du Cap-Vert

Pour le Président de la République Centrafricaine

Pour le Président de la République Fédérale Islamique des Comores

Pour le Président de la République démocratique du Congo

Pour le Président de la République du Congo

For the Government of the Cook Islands

Pour le Président de la République de Côte d'Ivoire

Pour le Président de la République de Djibouti

For the Government of the Commonwealth of Dominica

For the President of the Dominican Republic

For the President of the State of Eritrea

For the President of the Federal Republic of Ethiopia

For the President of the Sovereign Democratic Republic of Fiji

Pour le Président de la République gabonaise

For the President and Head of State of the Republic of The Gambia

For the President of the Republic of Ghana

For Her Majesty the Queen of Grenada

Pour le Président de la République de Guinée

Pour le Président de la République de Guinée-Bissau

Pour le Président de la République de Guinée équatoriale

For the President of the Republic of Guyana

Pour le Président de la République d'Haïti

For the Head of State of Jamaica

For the President of the Republic of Kenya

For the President of the Republic of Kiribati

For His Majesty the King of the Kingdom of Lesotho

For the President of the Republic of Liberia

Pour le Président de la République de Madagascar

For the President of the Republic of Malawi

Pour le Président de la République du Mali

For the Government of the Republic of the Marshall Islands

Pour le Président de la République Islamique de Mauritanie

For the President of the Republic of Mauritius

For the Government of the Federated States of Micronesia

Pour le Président de la République du Mozambique

For the President of the Republic of Namibia

For the Government of the Republic of Nauru

Pour le Président de la République du Niger

For the President of the Federal Republic of Nigeria

For the Government of Niue

For the Government of the Republic of Palau

For Her Majesty the Queen of the Independent State of Papua New Guinea

Pour le Président de la République Rwandaise

For Her Majesty the Queen of Saint Kitts and Nevis

For Her Majesty the Queen of Saint Lucia

For Her Majesty the Queen of Saint Vincent and the Grenadines

For the Head of State of the Independent State of Samoa

Pour le Président de la République démocratique de São Tomé et Príncipe

Pour le Président de la République du Sénégal

Pour le Président de la République des Seychelles

For the President of the Republic of Sierra Leone

For Her Majesty the Queen of the Solomon Islands

For the President of the Republic of South Africa

For the President of the Republic of the Sudan

For the President of the Republic of Suriname

For His Majesty the King of the Kingdom of Swaziland

For the President of the United Republic of Tanzania

Pour le Président de la République du Tchad

Pour le Président de la République togolaise

For His Majesty King Taufa'ahau Tupou IV of Tonga

For the President of the Republic of Trinidad and Tobago

For Her Majesty the Queen of Tuvalu

For the President of the Republic of Uganda

For the Government of the Republic of Vanuatu

For the President of the Republic of Zambia

For the Government of the Republic of Zimbabwe

SUSITARIMO PRIEDAI

TURINYS

I PRIEDAS: FINANSINIS PROTOKOLAS

IA PRIEDAS: DAUGIAMETĖ BENDRADARBIAVIMO FINANSAVIMO PROGRAMA PAGAL ŠĮ SUSITARIMĄ

IB PRIEDAS: 2008–2013 M. DAUGIAMETĖ FINANSAVIMO STRUKTŪRA

IC PRIEDAS: 2014–2020 M. LAIKOTARPIO DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA

II PRIEDAS: FINANSAVIMO SĄLYGOS

1 skyrius: Investicijų finansavimas

2 skyrius: Specialios operacijos

3 skyrius: Trumpalaikių eksporto pajamų svyravimų finansavimas

4 skyrius: Kitos nuostatos

5 skyrius: Investicijų apsaugos susitarimai

III PRIEDAS: INSTITUCINĖ PARAMA

IV PRIEDAS: ĮGYVENDINIMO IR VALDYMO PROCEDŪROS

1 skyrius: Programavimas (nacionalinis)

2 skyrius: Programavimas ir rengimas (regioninis)

3 skyrius: Įvertinimas ir finansavimas

4 skyrius: Įgyvendinimas

5 skyrius: Monitoringas ir įvertinimas

6 skyrius: Fondo išteklių valdymas ir vykdytojai

VI PRIEDAS: MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIŲ, NETURINČIŲ IŠĖJIMO Į JŪRĄ IR ESANČIŲ SALOJE VALSTYBIŲ SĄRAŠAS

VII PRIEDAS: POLITINIS DIALOGAS DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ, DEMOKRATIJOS PRINCIPŲ IR TEISINĖS VALSTYBĖS

PROTOKOLAI

1 PROTOKOLAS DĖL JUNGTINIŲ INSTITUCIJŲ VEIKLOS IŠLAIDŲ

2 PROTOKOLAS DĖL PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ

1 skyrius: Asmenys, dalyvaujantys veikloje, susijusioje su susitarimu

2 skyrius: AKR Ministrų Tarybos nuosavybė, lėšos ir turtas

3 skyrius: Oficialūs pranešimai

4 skyrius: AKR valstybių sekretoriato personalas

5 skyrius: Komisijos delegacijos AKR valstybėse

6 skyrius: Bendrosios nuostatos

3 PROTOKOLAS DĖL PIETŲ AFRIKOS

I PRIEDAS

FINANSINIS PROTOKOLAS

1. Šiame Susitarime išdėstytais tikslais ir penkerių metų laikotarpiu, kuris prasideda 2000 m. kovo 1 d., bendras Bendrijos finansinės paramos AKR valstybėms dydis yra 15 200 milijonų eurų.

2. Bendrijos finansinę paramą sudaro 13 500 milijonų eurų iš 9-ojo Europos vystymo fondo (EVF).

3. 9-asis EVF paskirstomas bendradarbiavimo instrumentams taip:

a) 10 000 milijonų eurų dotacijų forma skiriama finansiniam paketui ilgalaikiam vystymui remti. Šis paketas naudojamas nacionalinėms preliminarioms programoms pagal šio Susitarimo IV straipsnio 1–5 straipsnius „Įgyvendinimo ir valdymo procedūros“ finansuoti. Iš paramos paketo, skirto ilgalaikei plėtrai:

i) 90 milijonų eurų skiriama Įmonių plėtojimo centro biudžeto finansavimui;

ii) 70 milijonų eurų skiriama Žemės ūkio plėtojimo centro biudžeto finansavimui; ir

iii) 4 milijonus eurų neviršijanti suma skiriama šio Susitarimo (Jungtinė Parlamentinė Asamblėja) 17 straipsnyje nurodytiems tikslams;

b) 1 300 milijonų eurų dotacijų forma numatoma finansinei paramai, skirtai regioninų bendradarbiavimui ir AKR valstybių integracijai pagal šio Susitarimo IV priedo „Įgyvendinimas ir valdymas“ 6–14 straipsnius;

c) 2 2 000 milijonų eurų skiriami Investicinei priemonei finansuoti pagal šio Susitarimo II priedo „Finansavimo sąlygos“ reikalavimus, nepažeidžiant palūkanų subsidijų, nurodytų šio Susitarimo II priedo 2 ir 4 straipsniuose, finansuojamų iš šio priedo 3 dalies a punkte nurodytų išteklių, finansavimo.

4. 1 700 mln. eurų sumą suteikia Europos investicinis bankas paskolų, išmokamų iš banko nuosavų išteklių, forma. Šios lėšos skiriamos šio Susitarimo II priede „Finansavimo sąlygos“ išdėstytiems tikslams pagal sąlygas, nustatytas banko įstatuose, ir atitinkamas investicijų finansavimo sąlygų nuostatas, išdėstytas pirmiau minėtame priede. Bankas gali iš savo valdomų išteklių skirti lėšų regioninių projektų ir programų finansavimui.

5. Lėšos, likusios šio Finansinio protokolo įsigaliojimo dieną iš ankstesnių Europos vystymo fondų, kartu su bet kuriomis kitomis sumomis, kurios atšaukiamos iš vykdomų pagal Europos vystymo fondus projektų, pervedamos į 9-ąjį EVF ir naudojamos pagal šiame Susitarime numatytas sąlygas. Visos lėšos, kurios anksčiau buvo skirtos preliminariai AKR valstybės ar regiono programai, pervestos į 9-ąjį EVF it toliau laikomos skirtomis tai AKR valstybei. Bendra šio Finansinio protokolo suma, papildyta pervestomis lėšomis iš ankstesnių EVF, numatoma 2000–2007 m. laikotarpiui.

6. Bankas administruoja iš savo nuosavų išteklių suteiktas paskolas ir operacijas, finansuojamas iš Investicinės priemonės. Visus kitus šio Susitarimo finansinius išteklius administruoja Komisija.

7. Prieš baigiantis galioti šiam Finansiniam protokolui, Šalys įvertina įsipareigojimų ir išmokėjimų realizavimo laipsnį. Remiantis šiuo įvertinimu, iš naujo įvertinamas visas išteklių dydis bei naujų išteklių poreikis finansiniam bendradarbiavimui, numatytam šiame Susitarime, remti.

8. Jeigu bet kuriame šio Susitarimo instrumente numatyti ištekliai išnaudojami anksčiau nei baigiasi šio Finansinio protokolo galiojimas, jungtinė AKR-EK ministrų taryba imasi atitinkamų priemonių.

▼M4

9. Nukrypstant nuo šio Susitarimo 58 straipsnio, 90 milijonų EUR suma pervedama į vidinį AKR paketą pagal 9-ąjį EPF. Ši suma gali būti skiriama finansų decentralizavimui 2006–2007 m. ir ją tiesiogiai administruoja Komisija.

Ia PRIEDAS

Daugiametė bendradarbiavimo finansavimo programa pagal šį susitarimą

1. Įgyvendinant šiame susitarime nustatytus tikslus, laikotarpiu, prasidedančiu 2005 m. kovo 1 d., daugiametė bendradarbiavimo finansavimo programa apima nuo 2008 m. sausio 1 d. galiojančius įsipareigojimus penkerių ar šešerių metų laikotarpiui.

2. Šiuo naujuoju laikotarpiu Europos Sąjungos pagalba AKR valstybėms išlieka mažiausiai tokia pati kaip 9-ojo EPF pagalba, neįskaitant likučio ir įvertinant, remiantis Bendrijos sąmata, infliacijos poveikį, augimą Europos Sąjungoje bei 10 naujų valstybių narių įstojimą 2004 m.

3. Sprendimus dėl bet kokių daugiametės finansavimo programos ar atitinkamų susitarimo dalių pakeitimų, nukrypstant nuo šio susitarimo 95 straipsnio, priima AKR-EB Ministrų Taryba.

▼M5

Ib PRIEDAS

2008–2013 m. daugiametė finansavimo struktūra

1. Šiame Susitarime išdėstytais tikslais ir laikotarpiu, kuris prasideda 2008 m. sausio 1 d., bendra finansinės pagalbos AKR valstybių grupei pagal daugiametę finansinę struktūrą suma yra 23 966 mln. EUR, kaip nurodyta 2 ir 3 punktuose.

2. 21 966 mln. EUR sumą, skirtą iš 10-ojo Europos plėtros fondo (EPF), galima naudoti įsigaliojus daugiametei finansavimo struktūrai. Ji paskirstoma bendradarbiavimo priemonėms taip:

a) 17 766 mln. EUR skiriami nacionalinėms ir regioninėms preliminarioms programoms finansuoti. Šios lėšos naudojamos finansuoti:

i) AKR valstybių grupės nacionalines preliminarias programas pagal šio Susitarimo IV priedo dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų 1–5 straipsnių nuostatas;

ii) regionines preliminarias programas, skirtas AKR valstybių grupės regioniniam ir tarpregioniniam bendradarbiavimui bei integracijai remti pagal šio Susitarimo IV priedo dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų 6–11 straipsnių, 13 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio nuostatas;

b) 2 700 mln. EUR skiriama AKR valstybių ir regionų bendradarbiavimui finansuoti, siekiant, kad tai būtų naudinga daugeliui arba visoms AKR valstybių grupės narėms, pagal šio Susitarimo IV priedo dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų 12 straipsnio, 13 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio nuostatas. Iš šios sumos taip pat finansuojama struktūrinė parama jungtinėms institucijoms: Įmonių plėtojimo centrui ir Žemės ūkio plėtojimo centrui, nurodytiems šio Susitarimo III priede ir prižiūrimiems pagal jame nustatytas taisykles ir tvarką, bei Jungtinei Parlamentinei Asamblėjai, nurodytai šio Susitarimo 17 straipsnyje. Iš šios sumos taip pat finansuojamos prie šio Susitarimo pridedamo 1 protokolo 1 ir 2 punktuose nurodytos AKR sekretoriato veiklos išlaidos;

c) 1 500 mln. EUR skiriama investicinei priemonei finansuoti pagal šio Susitarimo II priede („Finansavimo sąlygos ir nuostatos“) išdėstytas sąlygas ir nuostatas, suteikiant papildomą 1 100 mln. EUR sumą investicinės priemonės, kuri valdoma kaip atnaujinamasis fondas, ištekliams finansuoti ir 400 mln. EUR negrąžinamos paramos sumą to priedo 2 ir 4 straipsniuose nurodytoms palūkanų subsidijoms finansuoti 10-ojo EPF galiojimo laikotarpiu.

3. Veiksmus, finansuojamus pagal investicinę priemonę, įskaitant susijusias palūkanų subsidijas, administruoja Europos investicijų bankas (EIB). Be 10-ojo EPF, EIB skiria 2 000 mln. EUR neviršijančią sumą kaip paskolas, išmokamas iš nuosavų išteklių. Šios lėšos skiriamos šio Susitarimo II priede išdėstytiems tikslams laikantis EIB statute nustatytų sąlygų ir pagal tame priede išdėstytas atitinkamas investicijų finansavimo sąlygų nuostatas. Visus kitus finansinius išteklius pagal šią daugiametę finansavimo struktūrą administruoja Komisija.

4. Nuo 2007 m. gruodžio 31 d. arba nuo šios daugiametės finansavimo struktūros įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė, nebegalima skirti 9-ojo ir ankstesnių EPF likučių ir panaikintų lėšų, skirtų finansuoti projektus iš pirmiau minėtų fondų, nebent Europos Sąjungos Taryba vieningai nuspręstų kitaip, išskyrus sistemos, skirtos užtikrinti pagrindinių žemės ūkio produktų eksporto pajamų stabilizavimą (STABEX) pagal EPF, buvusius prieš 9-ąjį EPF, lėšų likučius ir po pirmiau minėtų datų panaikintas lėšas, ir sumų, skirtų investicinei priemonei finansuoti, likučius bei kompensacijas, neįskaitant susijusių palūkanų subsidijų. Nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki šio susitarimo įsigaliojimo skirtos lėšos, kaip nurodyta pirmiau, bus naudojamos tik tam, kad būtų užtikrinti ES administracijos darbo pajėgumai ir apmokėtos patiriamos išlaidos, skirtos vykdomų projektų palaikymui, kol įsigalios 10-asis EPF.

5. Bendra šios daugiametės finansavimo struktūros suma skiriama laikotarpiui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Išskyrus sumas, skirtas investicinei priemonei finansuoti, neįskaitant susijusių palūkanų subsidijų, 10-ojo EPF lėšos vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. nebeskiriamos, išskyrus atvejus, kai Komisijos pasiūlymu Europos Sąjungos Taryba vieningai priima kitokį sprendimą.

6. AKR ir EB Ministrų Tarybos vardu Ambasadorių komitetas, neviršydamas daugiametės finansavimo struktūros bendros sumos, gali imtis atitinkamų priemonių, kad įgyvendintų programavimo reikalavimus, susijusius su viena iš 2 punkte nurodytų sumų, įskaitant šių sumų lėšų perskirstymą.

7. Šalys atliks veiklos apžvalgą, įvertindamos įsipareigojimų įgyvendinimą ir lėšų išmokėjimą bei suteiktos pagalbos rezultatus ir poveikį. Ši apžvalga bus atlikta remiantis 2010 m. Komisijos parengtu pasiūlymu. Ja bus grindžiamas sprendimas dėl finansinio bendradarbiavimo sumos po 2013 m.

8. Kiekviena valstybė narė gali teikti Komisijai ar EIB savanorišką paramą, skirtą paremti AKR ir EB partnerystės susitarimo tikslus. Valstybės narės taip pat gali prisidėti prie projektų ar programų, pavyzdžiui, specialių Komisijos ar EIB vykdomų iniciatyvų, finansavimo. Turi būti garantuota, tokių iniciatyvų AKR atsakomybė nacionaliniu lygiu.

▼M12

Ic PRIEDAS

2014–2020 m. laikotarpio daugiametė finansinė programa

1. Šiame susitarime išdėstytais tikslais ir laikotarpiu, kuris prasideda 2014 m. sausio 1 d., bendra finansinės paramos AKR valstybėms pagal šią daugiametę finansinę programą suma yra 31 589 mln. EUR, kaip nurodyta 2 ir 3 punktuose.

2. 29 089 mln. EUR sumą, skirtą iš 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF), galima naudoti nuo daugiametės finansinės programos įsigaliojimo dienos. Ji paskirstoma bendradarbiavimo priemonėms taip:

▼M15

a) 23 940 mln. EUR skiriama nacionalinėms ir regioninėms orientacinėms programoms finansuoti. Skirta suma naudojama:

i) atskirų AKR valstybių nacionalinėms orientacinėms programoms laikantis šio susitarimo IV priedo dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų 1–5 straipsnių;

ii) regioninėms orientacinėms programoms, skirtoms AKR valstybių tarpusavio ir tarpregioniniam bendradarbiavimui ir AKR valstybių regioninei integracijai remti laikantis šio susitarimo IV priedo dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų 6–11 straipsnių;

b) 4 015  mln. EUR skiriama AKR valstybių tarpusavio ir tarpregioniniam bendradarbiavimui su daugeliu ar visomis AKR valstybėmis finansuoti laikantis šio susitarimo IV priedo dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų 12–14 straipsnių. Į šį finansinį paketą įtraukiama parama šiuo susitarimu sukurtoms jungtinėms institucijoms ir subjektams. Į šį finansinį paketą taip pat įtraukiama pagalba Protokolo Nr. 1 dėl jungtinių institucijų veiklos išlaidų 1 ir 2 punktuose nurodyto AKR sekretoriato veiklos išlaidoms kompensuoti;

▼M12

c) 1 134 mln. EUR skiriama investicinei priemonei finansuoti pagal šio susitarimo II priede (Finansavimo sąlygos ir nuostatos) išdėstytas sąlygas ir nuostatas, skiriant papildomą 500 mln. EUR įnašą į investicinės priemonės resursus, valdomą, kaip apyvartinis fondas, ir suteikiant 634 mln. EUR negrąžinamos paramos sumą to priedo 1, 2 ir 4 straipsniuose nurodytoms palūkanų subsidijoms ir su projektu susijusiai techninei pagalbai finansuoti 11-ojo EPF galiojimo laikotarpiu.

3. Veiksmus, finansuojamus pagal investicinę priemonę, įskaitant susijusias palūkanų subsidijas, administruoja Europos investicijų bankas (EIB). Be pagal 11-ąjį EPF prieinamų sumų, EIB skiria 2 500 mln. EUR neviršijančią sumą kaip paskolas, išmokamas iš nuosavų išteklių. Šios lėšos skiriamos šio susitarimo II priede išdėstytais tikslais laikantis EIB statute nustatytų sąlygų ir pagal tame priede išdėstytas atitinkamas investicijų finansavimo sąlygų nuostatas. Visus kitus finansinius išteklius pagal šią daugiametę finansinę programą administruoja Komisija.

4. Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. arba nuo šios daugiametės finansinės programos įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė, nebegalima skirti 10-ojo ir ankstesnių EPF likučių ir panaikintų lėšų, skirtų projektams finansuoti iš minėtų fondų, nebent Europos Sąjungos Taryba vieningai nuspręstų kitaip, išskyrus sumų, skirtų investicinei priemonei, finansuoti, likučius bei kompensacijas, neįskaitant susijusių palūkanų subsidijų, ir sistemos, skirtos užtikrinti pagrindinių žemės ūkio produktų eksporto pajamų stabilizavimą (STABEX) pagal EPF, buvusius prieš 9-ąjį EPF, likučius.

5. Bendra šios daugiametės finansinės programos suma skiriama laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 11-ojo EPF lėšos, o investicinės priemonės atveju – grįžtamosios lėšos vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. nebeskiriamos, išskyrus atvejus, kai Komisijos pasiūlymu Europos Sąjungos Taryba vieningai priima kitokį sprendimą. Tačiau investicinėms priemonėms finansuoti valstybių narių iš 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo EPF skirtos lėšos gali būti išmokėtos ir po 2020 m. gruodžio 31 d.

6. AKR ir ES ministrų tarybos vardu Ambasadorių komitetas, neviršydamas daugiametės finansinės programos bendros sumos, gali imtis atitinkamų priemonių, kad įgyvendintų programavimo reikalavimus, susijusius su viena iš 2 punkte nurodytų sumų, įskaitant šių sumų lėšų perskirstymą.

7. Bet kurios Šalies prašymu Šalys gali nuspręsti atlikti rezultatų peržiūrą abiem Šalims priimtinu metu, įvertindamos įsipareigojimų įgyvendinimą bei lėšų išmokėjimą ir suteiktos pagalbos rezultatus bei poveikį. Ši peržiūra būtų atliekama remiantis Komisijos pateiktu pasiūlymu. Į jos rezultatus būtų galima atsižvelgti derybose, numatytose šio Susitarimo 95 straipsnio 4 dalyje.

8. Kiekviena valstybė narė gali teikti Komisijai ar EIB savanorišką paramą, skirtą AKR ir ES partnerystės susitarimo tikslams remti. Valstybės narės taip pat gali prisidėti prie projektų ar programų, pavyzdžiui, Komisijos ar EIB vykdomų iniciatyvų, bendro finansavimo. Turi būti užtikrinta AKR atsakomybė už tokias iniciatyvas nacionaliniu lygmeniu.

▼B

II PRIEDAS

FINANSAVIMO SĄLYGOS

1 SKYRIUS

INVESTICIJŲ FINANSAVIMAS

▼M10

1 straipsnis

1.  Finansavimo sąlygos, susijusios su investicinių priemonių (toliau – priemonės) operacijomis, paskolomis, suteiktomis iš Europos investicijų banko (toliau – Bankas) nuosavų lėšų, ir specialiomis operacijomis nustatomos šiame skyriuje. Šie ištekliai gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai nukreipti per reikalavimus atitinkančius investicinius fondus ir (arba) finansinius tarpininkus į reikalavimus atitinkančias įmones.

2.  Lėšos, skirtos palūkanų normos subsidijoms, kaip numatyta šiame priede, bus suteikiamos iš šio Susitarimo Ib priedo 2 dalies c punkte nurodytų palūkanų subsidijų išteklių.

▼M11

3.  Palūkanų subsidijos gali būti kapitalizuojamos arba naudojamos dotacijų forma. Palūkanų subsidijos suma, apskaičiuota pagal jos vertę paskolos išmokėjimo metu, įskaitoma į palūkanų subsidijos išteklius, nurodytus Ib priedo 2 dalies c punkte, ir sumokama tiesiogiai Bankui. Su projektu susijusiai techninei pagalbai AKR valstybėse stiprinti taip pat galima naudoti iki 15 % palūkanų subsidijų išteklių.

▼M10

4.  Šios sąlygos nepažeidžia sąlygų, kurios gali būti taikomos AKR valstybėms, kurioms taikomos ribojančios skolinimosi sąlygos pagal labai įsiskolinusių neturtingų šalių (HIPC) iniciatyvą arba kitas tarptautines skolos tvarumo programas. Kai atitinkamai pagal tokias programas paskolos palūkanų normą reikia sumažinti daugiau nei 3 %, kaip leidžiama pagal šio skyriaus 2 ir 4 straipsnius, Bankas siekia sumažinti vidutines finansavimo išlaidas, naudodamas atitinkamą bendrą finansavimą su kitais donorais. Jeigu tai neįmanoma, Banko paskolos palūkanų norma gali būti sumažinta tokia suma, kad atitiktų HIPC iniciatyvos arba bet kokios tarptautinės skolos tvarumo programos reikalavimus.

▼B

2 straipsnis

Investicinių priemonių ištekliai

1.  Priemonių ištekliai gali būti, inter alia, naudojami:

a) teikti toliau nurodytų formų rizikos kapitalą:

i) dalyvavimas AKR įmonių, įskaitant finansų įstaigas, kapitale;

ii) kvazi kapitalo pagalba AKR įmonėms, įskaitant finansų įstaigas; ir

iii) garantijos ir kitos kredito stiprinimo priemonės, kurios gali būti naudojamos apdraudžiant užsienio bei vietos investuotojams arba skolintojams politinę ir kitokią su investicijomis susijusia riziką;

b) teikti paprastąsias paskolas.

2.  Dalyvavimas kapitale paprastai taikomas nekontroliniams akcijų paketams ir atlyginamas pagal atitinkamų projektų rezultatus.

3.  Kvazi kapitalo pagalbą gali sudaryti išankstiniai mokėjimai akcininkams, konvertuojamos obligacijos, sąlyginės, subordinuotos ir dalyvavimo paskolos arba bet kuri kita panaši pagalbos forma. Tokią pagalbą visų pirma sudaro:

a) sąlyginės paskolos, kurių aptarnavimas ir (arba) terminas susiję su tam tikrų sąlygų įvykdymu vykdant projektą; konkrečiu sąlyginių paskolų, teikiamų priešinvesticiniams tyrimams arba kitai techninei pagalbai, atveju, galima atsisakyti jų aptarnavimo, jeigu investicija nevykdoma;

b) dalyvavimo paskolos, kurių aptarnavimas ir (arba) terminas susiję su projekto finansiniu pelnu; ir

c) subordinuotos paskolos, kurios grąžinamos tik atsiskaičius pagal reikalavimus.

4.  Atlyginimas už kiekvieną operaciją nustatomas suteikus paskolą. Tačiau:

a) sąlyginių arba dalyvavimo paskolų atveju, atlyginimą paprastai sudaro ne mažesnė kaip 3 % fiksuota palūkanų norma ir kintamasis komponentas, susijęs su projekto rezultatais; ir

b) subordinuotų paskolų atveju, palūkanų norma yra susijusi su rinka.

5.  Garantijų dydis nustatomas taip, kad atspindėtų apdraustas rizikas ir konkrečias operacijos charakteristikas.

6.  Paprastųjų paskolų palūkanų normą sudaro orientacinė norma, kurią taiko Bankas palyginamoms paskoloms, teikiamoms tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios yra susijusios su lengvatiniu terminu, paskolos grąžinimo terminu ir Banko nustatytu sumos padidėjimu.

▼M10

7.  Paprastosios paskolos šalyse, kurioms netaikomos ribojančios skolinimosi sąlygos pagal HIPC iniciatyvą arba kitas tarptautines skolos tvarumo programas, gali būti suteikiamos koncesinėmis sąlygomis šiais atvejais:

a) infrastruktūros projektams, kurie yra būtini privataus sektoriaus plėtrai mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, pokonfliktinėse šalyse ir gaivalinę nelaimę patyrusiose šalyse. Tokiais atvejais paskolos palūkanų norma bus sumažinama iki 3 %;

b) projektams, kurie yra susiję su restruktūrizavimo operacijomis vykdant privatizavimą, arba projektams, susijusiems su didelėmis ir aiškiai nurodomomis socialinėmis arba aplinkos apsaugos išmokomis. Tokiais atvejais paskolos gali būti teikiamos taikant tokią palūkanų normos subsidiją, kurios dydis ir forma bus nustatomi atsižvelgiant į konkrečias projekto charakteristikas. Tačiau palūkanų normos subsidija negali būti didesnė kaip 3 %.

Bet kuriuo atveju galutinė palūkanų norma pagal a ir b punktus niekada neturi būti mažesnė kaip 50 % orientacinės palūkanų normos.

8.  Šiems koncesiniams tikslams numatytas lėšas galima gauti iš šio Susitarimo Ib priedo 2 dalies c punkte nurodytų palūkanų subsidijų išteklių.

▼M11

9.  Palūkanų subsidijos gali būti kapitalizuojamos arba naudojamos dotacijų forma. Su projektu susijusiai techninei pagalbai AKR valstybėse stiprinti taip pat galima naudoti iki 15 % palūkanų subsidijų išteklių.

▼B

3 straipsnis

Investicinių priemonių operacijos

▼M4

1.  Investicinės priemonės taikomos visuose ekonomikos sektoriuose siekiant paremti privačiu ir komerciniu pagrindu administruojamus valstybinio sektoriaus subjektus, įskaitant pajamas uždirbančias ekonomines ir technologines infrastruktūras, kurios yra labai svarbios privačiam sektoriui. Priemonės:

a) yra valdomos kaip atnaujinamos lėšos; be to, siekiama, kad jos būtų finansiškai subalansuotos. Jų operacijos vykdomos pagal su rinka susijusias sąlygas, ir jos neturi iškraipyti vietos rinkos bei pakeisti privačių finansavimo šaltinių;

b) remia AKR finansų sektorių ir, skatindamos ilgalaikių vietos išteklių mobilizavimą bei pritraukdamos užsienio privačius investuotojus bei skolintojus dalyvauti AKR valstybėse vykdomuose projektuose, veikia kaip katalizatorius;

c) prisiima dalį jomis finansuojamų projektų rizikos. Jų subalansuotą finansavimą užtikrina visa programa, o ne pavienė intervencija; ir

d) nukreipia lėšas per AKR šalies ir regionines institucijas bei programas, skatinančias mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) plėtrą.

▼M4

1a.  Bankui atlyginamos išlaidos, kurias jis patiria administruodamas investicinę priemonę. Pirmaisiais dvejais antrojo finansinio protokolo galiojimo metais šis atlyginimas sudaro iki 2 % bendros pradinės investicinės priemonės sumos per metus. Vėliau Banko atlyginimą sudarys nustatyto dydžio dalis – 0,5 % pradinės skiriamos sumos per metus ir kintanti dalis – iki 1,5 % AKR šalyse vykdomiems projektams finansuoti skirtų investicinės priemonės lėšų per metus. Atlyginimas finansuojamas iš investicinės priemonės.

▼B

2.  Pasibaigus Finansinio protokolo galiojimo laikui ir tuo atveju, jeigu Ministrų Taryba nepriima konkretaus sprendimo, kaupiamieji grynieji srautai, kurie sugrįžta į investicines priemones, perkeliami kitam protokolui.

4 straipsnis

Paskolos, teikiamos iš Banko nuosavų išteklių

1.  Bankas:

a) panaudodamas savo valdomus išteklius, dalyvauja plėtojant AKR valstybių ekonomiką ir pramonę nacionaliniu ir regioniniu pagrindu ir šiuo tikslu prioritetiniu pagrindu finansuoja gamybinius projektus bei programas arba kitas investicijas, skatinančias privataus sektoriaus plėtrą visose ekonomikos sektoriuose;

b) sukuria glaudžius bendradarbiavimo ryšius su AKR valstybių ir ES nacionaliniais ir regionų vystymo bankais bei bankininkystės institucijomis ir finansų įstaigomis; ir

c) konsultuodamasis su atitinkama AKR valstybe, pritaiko šiame Susitarime nustatytas priemones bei procedūras, susijusias su bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo įgyvendinimu, jei reikia, atsižvelgdamas į projektų ir programų pobūdį bei veikdamas siekiant šio Susitarimo tikslų pagal jo statute nustatytas procedūras.

▼M10

2.  Paskolos iš Banko nuosavų išteklių teikiamos laikantis tokių sąlygų:

a) orientacinė palūkanų norma yra tokia norma, kurią Bankas taiko paskolai, suteiktai tokiomis pačiomis sąlygomis valiutos ir paskolos grąžinimo termino atžvilgiu sutarties pasirašymo dieną arba sumos išmokėjimo dieną;

b) tačiau šalims, kurioms netaikomos ribojančios skolinimosi sąlygos pagal HIPC iniciatyvą arba kitas tarptautines skolos tvarumo programas:

i) paprastai valstybinio sektoriaus projektams gali būti taikoma iki 3 % palūkanų normos subsidija;

ii) privataus sektoriaus projektams, priskiriamiems 2 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytoms kategorijoms, gali būti taikomos palūkanų normos subsidijos tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos toje nuostatoje.

Bet kuriuo atveju galutinė palūkanų norma niekada neturi būti mažesnė kaip 50 % orientacinės palūkanų normos;

c) paskolos, suteiktos iš Banko nuosavų išteklių, grąžinimo terminas nustatomas remiantis ekonominėmis ir finansinėmis projekto charakteristikomis. Šioms paskoloms paprastai numatomas atidėjimo laikotarpis, atsižvelgiant į projekte vykdomų statybų laikotarpį.

▼B

3.  Kalbant apie iš Banko nuosavų išteklių finansuojamas investicijas į valstybinio sektoriaus bendroves, atitinkamų AKR valstybių gali būti paprašyta pateikti konkrečių su projektu susijusių garantijų arba įsipareigojimų.

5 straipsnis

Užsienio valiutos keitimo kurso rizikos sąlygos

Tam, kad būtų sumažintas valiutos keitimo kurso svyravimų poveikis, valiutos keitimo kurso rizikos problema sprendžiama taip:

a) dalyvavimo kapitale stiprinant įmonės nuosavas lėšas atveju, valiutos keitimo kurso riziką paprastai prisiima investicinės priemonės;

▼M4

b) mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) paprastųjų paskolų ir rizikos kapitalo finansavimo atveju, valiutos keitimo normos riziką paprastai kartu prisiima, pirma, Bendrija ir, antra, kitos susijusios šalys. Paprastai užsienio valiutos keitimo rizika turėtų būti prisiimama lygiomis dalimis; bei

▼B

c) prireikus ir jei tikslinga, ypač šalyse, kurios pasižymi makroekonominiu ir finansiniu stabilumu, taikant priemones siekiama teikti paskolas vietine AKR šalių valiuta, tokiu būdu de facto prisiimant užsienio valiutos keitimo riziką.

6 straipsnis

Užsienio valiutos pervedimo sąlygos

Kalbant apie operacijas, atliekamas pagal šį susitarimą, kurių atžvilgiu AKR valstybės pateikė raštišką patvirtinimą remiantis šiuo Susitarimu, atitinkamos AKR valstybės:

a) atleidžia nuo visų nacionalinių arba vietos mokesčių, fiskalinių palūkanų mokesčių ir su paskolomis susijusių komisinių bei amortizacinių mokėjimų, nustatytų pagal atitinkamos AKR valstybės (atitinkamų AKR valstybių) teisę arba įstatymus;

b) leidžia naudos gavėją disponuoti valiuta, būtina išmokėti palūkanas ir su paskolomis susijusius komisinius bei amortizacinius mokėjimus, nustatytus pagal finansavimo sutartis, sudarytas įgyvendinant projektus ir programas jų teritorijose; ir

c) suteikti Bankui galimybę naudotis užsienio valiuta, kuri yra būtina pervesti visas nacionaline valiuta gautas sumas tokiu keitimo kursu, kuris pervedimo dieną taikomas eurui arba kitai pervedimo valiutai ir nacionalinei valiutai. Tokie pervedimai apima visas atlyginimo formas, tokias, kaip, inter alia, palūkanos, dividendai, komisiniai ir mokesčiai, taip pat paskolų amortizavo mokėjimai ir pajamos, gautos pardavus akcijas, nustatytas pagal finansavimo sutartis, sudarytas įgyvendinant projektus ir programas jų teritorijose.

▼M4

6a straipsnis

Metinės ataskaitos dėl investicinės priemonės teikimas

Už investicinę priemonę atsakingi ES valstybių narių atstovai, AKR valstybių atstovai, taip pat Europos investicijų bankas, Europos Komisija, ES Tarybos sekretoriatas ir AKR sekretoriatas kartą per metus susitinka aptarti klausimus, susijusius su investicinės priemonės parametrais, veikimu ir kryptimi.

6b straipsnis

Investicinės priemonės veikimo apžvalga

Bendras investicinės priemonės veikimas vertinamas atliekant bendrą peržiūrą finansinio protokolo galiojimo viduryje ir pabaigoje. Į šią apžvalgą galima įtraukti rekomendacijas dėl priemonės įgyvendinimo tobulinimo.

▼B



2 SKYRIUS

SPECIALIOS OPERACIJOS

7 straipsnis

1.  Iš skiriamų lėšų bendradarbiaujant remiami tokie dalykai:

a) būstas mažas pajamas gaunantiems asmenims skatinant ilgalaikę būsto sektoriaus plėtrą, įskaitant antrinės hipotekos priemones;

b) mikrofinansai skatinant mažąsias ir vidutines įmones ir mikroįmones; ir

c) gebėjimų kūrimas siekiant sustiprinti ir palengvinti privataus sektoriaus veiksmingą dalyvavimą socialinėje ir ekonomikos plėtroje.

2.  Pasirašius šį Susitarimą ir AKR-EB Bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetui pateikus pasiūlymą, AKR-EB Ministrų Taryba nustato galimus operacijų vykdymo būdus ir išteklių, skiriamų iš ilgalaikės plėtros paketo siekiant šių tikslų, dydį.



3 SKYRIUS

TRUMPALAIKIŲ EKSPORTO PAJAMŲ SVYRAVIMŲ FINANSAVIMAS

8 straipsnis

1.  Šalys pripažįsta, kad eksporto pajamų nuostoliai dėl trumpalaikių svyravimų gali kelti pavojų plėtros finansavimo reikalavimams ir makroekonomikos bei sektorių politikos įgyvendinimui. Todėl AKR valstybės ekonomikos priklausomybė nuo prekių eksporto, visų pirma žemės ūkio ir kasybos produktų eksporto, turėtų būti laikoma kriterijumi nustatant ilgalaikei plėtrai skiriamas lėšas.

2.  Tam, kad būtų sušvelnintas neigiamas nestabilumo poveikis eksporto pajamoms ir apsaugota plėtros programa, kuriai kyla pavojus dėl pajamų sumažėjimo, gali būti sutelkta papildoma finansinė parama šalies ilgalaikei plėtrai skirtų programuojamų išteklių remiantis 9 ir 10 straipsniais.

9 straipsnis

▼M7

Reikalavimų atitikimo kriterijai

1.  Teisė gauti papildomų lėšų įgyjama:

 prekių eksporto pajamoms sumažėjus 10 % (2 % mažiausiai išsivysčiusių, neturinčių prieigos prie jūros valstybių, salų valstybių ir pokonfliktinių arba stichinę nelaimę patyrusių valstybių), palyginti su pajamų, gautų per ketverius metus prieš paraiškos pateikimo metus, aritmetiniu vidurkiu, kurį skaičiuojant neatsižvelgiama į labiausiai nuo vidurkio nutolusią vertę, arba

 visų žemės ūkio ar kasybos produktų eksporto pajamoms sumažėjus 10 % (2 % mažiausiai išsivysčiusių, neturinčių prieigos prie jūros valstybių, salų valstybių ir pokonfliktinių arba stichinę nelaimę patyrusių valstybių), palyginti su pajamų, gautų per ketverius metus prieš paraiškos pateikimo metus, aritmetiniu vidurkiu, kurį skaičiuojant neatsižvelgiama į labiausiai nuo vidurkio nutolusią vertę šalyse, kuriose žemės ūkio ar kasybos produktų eksporto pajamos sudaro daugiau kaip 40 % bendrų prekių eksporto pajamų, arba

 visų žemės ūkio ar kasybos produktų eksporto pajamoms sumažėjus 10 % (2 % mažiausiai išsivysčiusių, neturinčių prieigos prie jūros valstybių, salų valstybių ir pokonfliktinių arba stichinę nelaimę patyrusių valstybių), palyginti su pajamų, gautų per ketverius metus prieš paraiškos pateikimo metus, aritmetiniu vidurkiu, kurį skaičiuojant neatsižvelgiama į labiausiai nuo vidurkio nutolusią vertę šalyse, kurių žemės ūkio ar kasybos produktų eksporto pajamos sudaro 20 %–40 % bendrų prekių eksporto pajamų, su sąlyga, kad visos pajamos didėtų proporcingai žemės ūkio ar kasybos produktų eksporto pajamų sumažėjimo poveikiui.

2.  Teisė gauti papildomą paramą atsiranda, kai 1 dalyje nurodytas pajamų sumažėjimas yra didesnis arba lygus 0,5 % BVP. Papildomą paramą galima gauti ne ilgiau kaip trejus metus iš eilės.

3.  Papildomos lėšos nurodomos atitinkamos šalies valstybinėse sąskaitose. Jos naudojamos pagal programavimo taisykles ir metodus, įskaitant specialias IV priedo dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų nuostatas, remiantis susitarimais, kuriuos iš anksto sudaro Bendrija ir atitinkama AKR valstybė kitais metais po paraiškos pateikimo. Abiejų šalių bendru susitarimu lėšos gali būti naudojamos į nacionalinį biudžetą įtrauktoms programoms finansuoti. Tačiau tam tikra dalis papildomų lėšų taip pat gali būti įrašyta į rezervus tam tikriems sektoriams, ypač rinka grindžiamoms draudimo sistemoms, skirtoms apsaugoti nuo eksporto pajamų svyravimų rizikos, plėtoti.

▼M7

9a straipsnis

1.  Papildomos finansinės paramos dydis lygus negautų eksporto pajamų dydžiui, padaugintam iš ketverių metų prieš paraiškos pateikimo metus Vyriausybės pajamų ir bendrojo vidaus produkto santykio aritmetinio vidurkio, kurį skaičiuojant neatsižvelgiama į labiausiai nuo vidurkio nutolusią vertę ir šį santykį apribojant 25 %.

2.  Nagrinėdama AKR valstybių pateiktus duomenis, reikalingus nustatant reikalavimų atitikimą 9 straipsnyje nurodytai papildomai paramai gauti, Komisija atlieka skaičiavimus vietos valiuta, pakoreguota pagal infliacijos koeficientą. Vėliau Komisija perskaičiuoja galimos papildomos finansinės paramos sumą eurais, laikydamasi savo procedūrų.

3.  Atsižvelgdama į nacionalinėms orientacinėms programoms finansuoti skiriamas lėšas Komisija kasmet nustato paketą, skirtą teikti paramą esant trumpalaikiams eksporto pajamų svyravimams visose AKR valstybėse. Jei pagal 9 straipsnyje nustatytus kriterijus apskaičiuota finansinės paramos suma viršija šio paketo sumą, dotacijos paskirstomos šalims proporcingai kiekvienos AKR valstybės gautinos papildomos finansinės paramos dydžiui, išreikštam eurais.

▼B

10 straipsnis

Išankstiniai mokėjimai

▼M7

Pagal papildomų lėšų skirstymo sistemą nustatomi išankstiniai mokėjimai, kurie naudojami tais atvejais, kai konsoliduoti statistiniai prekybos duomenys pateikiami pavėluotai, taip pat užtikrinant, kad visos minėtos lėšos galėtų būti įtrauktos į ne vėlesnį nei antrųjų po paraiškos pateikimo einančių metų biudžetą. Gauti išankstinius mokėjimus turi teisę valstybės, kurioms FLEX finansinė parama gali būti skiriama kaip bendrojo biudžeto parama. Išankstiniai mokėjimai sutelkiami remiantis Vyriausybės parengtais negalutiniais eksporto statistiniais duomenimis, kurie pateikiami Komisijai. Didžiausio išankstinio mokėjimo suma yra 100 % numatomos papildomos finansinės paramos sumos paraiškos pateikimo metais. Taip sutelktos sumos patikslinamos pagal galutinius konsoliduotus eksporto statistinius duomenis. Šie statistiniai duomenys turi būti pateikiami ne vėliau kaip antrųjų po paraiškos pateikimo einančių metų gruodžio 31 d.

▼B

11 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos persvarstomos ne vėliau kaip po dvejų metų operacijų vykdymo, o vėliau bet kurios Šalies prašymu.



4 SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Einamieji mokėjimai ir kapitalo judėjimas

1.  Nepažeisdamos šio straipsnio 3 dalies, Šalys įsipareigoja netaikyti jokių apribojimų bet kuriems mokėjimams, atliekamiems laisvai konvertuojama valiuta mokėjimų balanso einamojoje sąskaitoje tarp Bendrijos ir AKR valstybių rezidentų.

2.  Dėl sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo sąskaita, Šalys įsipareigoja netaikyti jokių apribojimų laisvam kapitalo judėjimui, susijusiam su tiesioginėmis investicijomis į bendroves, kurios yra įsteigtos pagal priimančios šalies įstatymus, ir investicijomis, kurios atliekamos pagal šį susitarimą, taip pat su šių investicijų likvidavimu ar repatrijavimu ir bet kokiu iš to gautu pelnu.

3.  Jeigu viena ar daugiau AKR valstybių arba viena ar daugiau Bendrijos valstybių narių turi rimtų mokėjimų balanso problemų arba joms gali kilti tokių problemų, AKR valstybė, valstybė narė ar Bendrija, laikydamasi GATT, GATS ir Tarptautinio valiutos fondo susitarimo VIII ir XIV straipsniuose nurodytų sąlygų, gali nustatyti apribojimus einamiesiems sandoriams, kurie bus ribotos trukmės ir negali veiksmų, kurie nėra būtini mokėjimų balanso padėčiai ištaisyti. Šalis, kuri imasi priemonių, nedelsdama apie tai informuoja kitas Šalis ir kaip galima greičiau pateikia joms atitinkamų priemonių taikymo pabaigos grafiką.

13 straipsnis

Verslo subjektų kvalifikavimas ir jiems taikomos sąlygos

Dėl priemonių, kurios gali būti taikomos kuriant ir teikiant paslaugas, AKR valstybės ir valstybės narės sudaro AKR nacionaliniams subjektams ir bendrovėms ar firmoms bei valstybių narių nacionaliniams subjektams ir bendrovėms ar firmoms nediskriminuojančias sąlygas. Tačiau, jeigu tam tikros konkrečios veiklos atžvilgiu AKR valstybė ar valstybė narė negali sudaryti tokių sąlygų, AKR valstybė arba valstybė narė, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, nėra įpareigota jas taikyti atitinkamos valstybės nacionaliniams subjektams ir bendrovėms ar firmoms tos veiklos atžvilgiu.

14 straipsnis

„Bendrovių ir firmų“ apibrėžimas

1.  Šiame Susitarime „valstybės narės arba AKR valstybės bendrovės arba firmos“ – tai bendrovės arba firmos, kurios veikia pagal civilinę ar komercinę teisę, įskaitant valstybines ar kitokias korporacijas, kooperatines bendroves ir kitus pagal viešąją ar privatinę teisę veikiančius juridinius asmenis bei ūkines bendrijas, išskyrus nesiekiančias pelno, įsteigtas pagal valstybės narės ar AKR valstybės įstatymus, kurių įstatymų numatyta buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra valstybėje narėje arba AKR valstybėje.

2.  Tačiau, jeigu bendrovės arba firmos tik įstatymų numatyta buveinė yra valstybėje narėje ar AKR valstybėje, tokia bendrovė arba firma turi verstis veikla, kuri yra veiksmingai ir nuolat susijusi su atitinkamos valstybės narės ar AKR valstybės ekonomika.



5 SKYRIUS

INVESTICIJŲ APSAUGOS SUSITARIMAI

15 straipsnis

1.  Įgyvendindamos šio Susitarimo 78 straipsnio nuostatas, Šalys atsižvelgia į tokius principus:

a) Susitariančioji Valstybė prireikus gali prašyti, kad būtų deramasi dėl susitarimų dėl investicijų skatinimo ir apsaugos;

b) valstybės, kurios yra tokių susitarimų šalys, pradėdamos derybas dėl dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl investicijų skatinimo ir apsaugos sudarymo, taikymo ir aiškinimo, nediskriminuoja Susitariančiųjų Valstybių, kurios yra šio Susitarimo šalys, arba viena kitos trečiųjų šalių atžvilgiu;

c) Susitariančiosios Valstybės turi teisę prašyti, kad pirmiau minėtas nediskriminavimo principas būtų modifikuotas ar pritaikytas tais atvejais, kai to prireikia dėl tarptautinių įsipareigojimų arba pasikeitusių aplinkybių;

d) pirmiau nurodytas principas taikomas neturint tikslo ir negalint faktiškai pažeisti Susitarimo bet kurios Susitariančiosios Šalies suvereniteto; ir

e) minėtame susitarime nurodomas santykis tarp visų susitarimų, dėl kurių susitarta, įsigaliojimo datos, ginčų sprendimų nuostatų ir atitinkamų investicijų datos atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas nuostatas. Susitariančiosios Šalys patvirtina, kad bendrasis atgalinio poveikio principas netaikomas, nebent Susitariančiosios Šalys nustatytų kitaip.

2.  Siekiant palengvinti derybas dėl dvišalių susitarimų dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, Susitariančiosios Šalys susitaria ištirti pagrindines pavyzdiniame apsaugos susitarime nustatytas sąlygas. Tokiame tyrinėjime, pagrįstame esamų dvišalių susitarimų tarp valstybių, kurios yra Šalys, nuostatomis, specialus dėmesys visų pirma kreipiamas į šiuos dalykus:

a) teisines garantijas, kad būtų užtikrinta sąžininga ir tinkama užsienio investuotojų apsauga;

b) palankiausią statusą investuotojui suteikiančią sąlygą;

c) apsauga nusavinimo ir nacionalizacijos atveju;

d) kapitalo ir pelno pervedimą; ir

e) tarptautinį arbitražą tuo atveju, kai kyla ginčai tarp investuotojų ir priimančiosios valstybės narės.

3.  Šalys susitaria ištirti garantinių sistemų gebėjimus, kad būtų patenkintos konkrečios mažųjų ir vidutinių įmonių reikmės apdraudžiant jų investicijas AKR valstybėse. Pirmiau nurodyti tyrimai atliekami kaip galima greičiau po Sutarties pasirašymo. Atlikus šiuos tyrimus, jų rezultatai pateikiami AKR-EB Bendradarbiavimo dėl plėtros komitetui, kuris juos apsvarsto ir imasi tinkamų veiksmų.

III PRIEDAS

▼M14

INSTITUCINĖ PARAMA

▼B

1 straipsnis

▼M14

Bendradarbiaujant remiamas institucinis mechanizmas, kuriuo skatinama žemės ūkio ir kaimo plėtra. Šioje srityje bendradarbiavimas padės stiprinti ir tvirtinti Techninio žemės ūkio ir kaimo bendradarbiavimo centro (CTA) vaidmenį ugdant AKR institucinius gebėjimus, visų pirma informacijos valdymą, kad būtų išplėsta galimybė naudotis technologijomis, kurios didina žemės ūkio produktyvumą, plėtoja jo komercinį pobūdį, užtikrina maisto saugą ir kaimo plėtrą.

▼M14 —————

▼M10

►M14  2 ◄ straipsnis

CTA

1.  CTA misija – stiprinti AKR žemės ūkio ir kaimo plėtros organizacijų politikos ir institucinių gebėjimų ugdymą, taip pat informacijos bei ryšių valdymo pajėgumus. Jis padeda tokioms organizacijoms parengti ir įgyvendinti skurdui mažinti skirtą politiką bei programas, skatinti subalansuotą maisto saugą, išlaikyti gamtinių išteklių bazę ir tokiu būdu padėti kurti savarankišką AKR kaimo ir žemės ūkio plėtrą.

2.  CTA:

a) plėtoja ir teikia informacijos paslaugas, taip pat užtikrina geresnę galimybę dalyvauti tyrimuose, mokymuose bei naudotis naujovėmis žemės ūkio ir kaimo plėtros ir vystymo srityse tam, kad būtų skatinama žemės ūkio ir kaimo plėtra; ir

b) plėtoja ir stiprina AKR gebėjimus siekiant:

i) pagerinti žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos ir strategijos rengimą bei valdymą nacionaliniu ir regioniniu lygiu, įskaitant geresnius duomenų rinkimo, politikos tyrimų, analizės bei rengimo gebėjimus;

ii) pagerinti informacijos ir ryšių valdymą, ypač įgyvendinant nacionalinę Žemės ūkio strategiją;

iii) skatinti veiksmingą informacijos ir ryšių valdymą institucijose atliekant veiklos rezultatų monitoringą, taip pat konsorciumuose, sudarytuose su regioniniais ir tarptautiniais partneriais;

iv) skatinti decentralizuotą informacijos ir ryšių valdymą vietos ir nacionaliniu lygiu;

v) stiprinti iniciatyvas bendradarbiaujant regioniniu lygiu; ir

vi) plėtoti politikos poveikio žemės ūkio ir kaimo plėtrai įvertinimo būdus.

3.  Centras remia regionines iniciatyvas bei tinklus ir vis didesniu mastu dalijasi gebėjimų ugdymo programomis su atitinkamomis AKR organizacijomis. Šiuo tikslu Centras remia decentralizuotą regioninį informacijos tinklą. Tokie tinklai kuriami laipsniškai ir veiksmingai.

4.  CTA veikla reguliariai vertinama.

5.  Ambasadorių komitetas – tai Centro priežiūros institucija. Pasirašius šį Susitarimą jis:

a) nustato Centro statutą;

b) paskiria Vykdomosios tarybos narius;

c) Vykdomosios tarybos pasiūlymu skiria Centro valdybą; ir

d) stebi bendrąją Centro strategiją ir prižiūri Vykdomosios tarybos darbą.

6.  Vykdomoji taryba pagal Centro statutą:

a) nustato finansinius bei tarnybos nuostatus ir veiklos taisykles;

b) prižiūri jo darbą;

c) priima Centro programą ir biudžetą;

d) teikia reguliarias ataskaitas ir vertinimus Priežiūros institucijai; ir

e) atlieka visas kitas pagal Centro statutą jai pavestas užduotis.

7.  Bendradarbiaujant dėl plėtros finansavimo Centro biudžetas finansuojamas laikantis šiame Susitarime nustatytų taisyklių.

▼B

IV PRIEDAS

ĮGYVENDINIMO IR VALDYMO PROCEDŪROS

1 SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS (NACIONALINIS)

▼M10

1 straipsnis

Operacijų, kurios finansuojamos skiriant subsidijas pagal šį Susitarimą, planas sudaromas laikotarpio, kuriam skirta daugiametė bendradarbiavimo finansavimo programa, pradžioje.

Programavimas grindžiamas nuosavybės, sąveikos, donorų veiklos koordinavimo ir darnos, plėtros rezultatais grindžiamo valdymo ir abipusio atskaitingumo principais.

Šiame Susitarime programavimas – tai:

a) šalies, regiono arba AKR strategijos dokumentų rengimas ir plėtotė remiantis jų vidutinės trukmės plėtros tikslais bei strategijomis ir atsižvelgiant į bendro programavimo bei donorų darbo pasidalijimo principais; kiek įmanoma, tai turi būti valstybės partnerės arba regiono vadovaujamas procesas;

b) aiški Bendrijos nuoroda apie preliminariai paskirstytas programuojamas lėšas, kuriomis šalis, regionas arba tarpusavyje bendradarbiaujančios AKR valstybės gali pasinaudoti per laikotarpį, kuriam skirta šiame Susitarime numatyta daugiametė bendradarbiavimo finansavimo programa, ir visa kita svarbi informacija, įskaitant galimą rezervą nenumatytiems poreikiams;

c) strategijos dokumentų įgyvendinimo preliminarios programos parengimas ir patvirtinimas, atsižvelgiant į kitų donorų, ypač ES valstybių narių, įsipareigojimus; ir

d) strategijos dokumentų, preliminarios programos ir jai skirtų išteklių peržiūros procesas.

2 straipsnis

Šalies strategijos dokumentas

Šalies strategijos dokumentą rengia atitinkama AKR valstybė ir ES. Jis rengiamas pasikonsultavus su daugeliu subjektų, įskaitant nevalstybinius dalyvius, vietos valdžios institucijas ir prireikus AKR valstybių parlamentus, bei naudojant turimą patirtį ir geriausią praktiką. Kiekvienas šalies strategijos dokumentas pritaikomas tam tikroms reikmėms ir atitinka konkrečias kiekvienos AKR valstybės aplinkybes. Šalies strategijos dokumentas – tai priemonė teikti pirmenybę tam tikriems veiksmams ir stiprinti vietos dalyvių atsakomybę už bendradarbiavimo programas. Pažymėtini visi skirtumai tarp šalies ir Bendrijos atliktų analizių. Į šalies strategijos dokumentą įtraukiami šie standartiniai elementai:

a) šalies politinio, ekonominio, socialinio ir aplinkos konteksto, apribojimų, gebėjimų ir perspektyvos analizė, įskaitant pagrindinių reikmių, tokių kaip pajamos vienam gyventojui, gyventojų skaičius ir socialiniai rodikliai, bei pažeidžiamumo įvertinimas;

b) išsamus šalies vidutinės trukmės plėtros strategijos planas, aiškiai apibrėžti prioritetai ir numatomi finansavimo reikalavimai;

c) kitų šalyje esančių donorų, visų pirma ES valstybių narių donorų kaip dvišalių donorų, atitinkamų planų ir veiksmų trumpas aprašymas;

d) atsakomosios strategijos, detalizuojančios konkretų ES galimą įnašą. Tam tikru mastu tokios strategijos leidžia papildyti operacijas, kurias finansuoja AKR valstybė ir kiti šalyje esantys donorai; ir

e) informacija apie tinkamiausius paramos ir įgyvendinimo mechanizmus, kurie turi būti taikomi įgyvendinant pirmiau nurodytas strategijas.

3 straipsnis

Išteklių paskirstymas

1.  Preliminarus išteklių paskirstymas AKR valstybėms grindžiamas įprastomis, objektyviomis bei skaidriomis reikmėmis ir veiklos kriterijais. Tokiu atveju:

a) reikmės įvertinamos kriterijų, susijusių su pajamomis vienam gyventojui, gyventojų skaičiumi, socialiniais rodikliais ir įsiskolinimo dydžiu bei pažeidžiamumu išorės sukrėtimams, pagrindu. Specialios sąlygos taikomos mažiausiai išsivysčiusioms AKR valstybėms, taip pat atsižvelgiama į esančių saloje ir neturinčių išėjimo į jūrą valstybių pažeidžiamumą. Be to, atsižvelgiama į konkrečius šalių, kuriose įvyko konfliktai ir gaivalinės nelaimės, sunkumus; ir

b) veiklos rezultatai įvertinami pagal šiuos kriterijus: valdymą, institucinių reformų įgyvendinimo pažangą, šalies išteklių panaudojimo rezultatus, einamųjų operacijų veiksmingą įgyvendinimą, skurdo sušvelninimą arba sumažinimą, Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo pažangą, tvarios plėtros priemones ir makroekonominius bei sektoriaus politikos įgyvendinimo rezultatus.

2.  Skiriamus išteklius sudaro:

a) programuojamos skiriamos lėšos, iš kurių finansuojama makroekonominė parama, sektorių politika, programos ir projektai remiant Bendrijos paramos pagrindines ir nepagrindines sritis. Šios programuojamos lėšos palengvina ilgalaikį Bendrijos pagalbos atitinkamai šaliai programavimą. Kartu su kitais galimais Bendrijos ištekliais šios skiriamos lėšos sudaro atitinkamai šaliai taikomos preliminarios programos rengimo pagrindą; ir

b) lėšos, skirtos nenumatytiems poreikiams, kaip antai apibrėžtiems šio Susitarimo 66 ir 68 bei 72, 72a ir 73 straipsniuose, ir skiriamos pagal tuose straipsniuose nustatytas sąlygas tais atvejais, kai tokios paramos negalima finansuoti iš Sąjungos biudžeto.

3.  Remiantis nenumatytiems poveikiams skirtu rezervu, sudaromi atidėjimai toms šalims, kurios dėl išskirtinių sąlygų negali naudotis įprastiniais programuojamais ištekliais.

4.  Nepažeidžiant šio priedo 5 straipsnio 7 dalyje numatytų nuostatų dėl peržiūrų, Bendrija gali skirti daugiau programuojamų išteklių atitinkamai šaliai arba išteklių jos nenumatytiems poreikiams, atsižvelgiant į naujus poreikius arba išskirtinius veiklos rezultatus:

a) naujų poreikių gali atsirasti dėl išskirtinių aplinkybių, kaip antai kilus krizei ir po krizės, arba dėl 2 dalies b punkte minimų nenumatytų poreikių;

b) išskirtiniai veiklos rezultatai – tai tokia padėtis, kai, nepaisant tarpinių ir galutinių peržiūrų, visi šaliai skirti programuojami ištekliai yra panaudoti, o papildomos lėšos pagal nacionalinę preliminarią programą gali būti panaudotos vadovaujantis veiksminga skurdo mažinimo politika ir patikimu finansų valdymu.

▼B

4 straipsnis

Preliminarios programos rengimas ir patvirtinimas

▼M10

1.  Gavusi pirmiau nurodytą informaciją, kiekviena AKR valstybė parengia ir pateikia Bendrijai preliminarios programos projektą, kuris remiasi jos plėtros uždaviniais ir prioritetais, kaip išdėstyta šalies strategijos dokumente, ir juos atitinka. Preliminarios programos projektas apima šiuos dalykus:

a) bendrąją paramą biudžetui ir (arba) pagrindinių sektorių ar sričių, kurioms turėtų būti skirta didžiausia parama, ribotą skaičių;

b) tinkamiausias priemones ir operacijas siekiant pagrindinio (-ių) sektoriaus (-ių) ar srities (-čių) tikslų ar uždavinių;

c) išteklius, galbūt atidėtus ribotam skaičiui programų ir projektų, kurie nepriskiriami pagrindiniam sektoriui (pagrindiniams sektoriams) ar sričiai (sritims), ir (arba) išsamų tokios veiklos aprašymą, taip pat nuorodą į išteklius, kurie turi būti naudojami kiekvieno iš šių elementų atžvilgiu;

d) reikalavimus atitinkančių nevalstybinių dalyvių rūšių identifikavimą, kai finansavimas skiriamas pagal Ministrų Tarybos nustatytus kriterijus, išteklius, skirtus nevalstybiniams dalyviams, ir remtinos veiklos rūšį, kuri privalo būti ne pelno siekianti;

e) pasiūlymus dėl galimo dalyvavimo regioninėse programose ir projektuose; ir

f) galimą rezervą draudimui nuo galimų reikalavimų atlyginti žalą, sąnaudų didėjimui ir draudiminiams įvykiams padengti.

2.  Preliminarios programos projektas tinkamais atvejais apima išteklius, atidėtus stiprinti žmogiškuosius, materialinius ir institucinius AKR gebėjimus, rengti ir įgyvendinti preliminarias nacionalines programas ir galbūt dalyvauti pagal preliminarias regionines programas finansuojamose programose ir projektuose bei gerinti AKR valstybių viešųjų investicijų projektų ciklo valdymą.

3.  Preliminarios programos projektas yra nuomonių pasikeitimo tarp atitinkamos AKR valstybės ir Bendrijos dalykas. Preliminari programa priimama bendru Komisijos, veikiančios Bendrijos vardu, ir atitinkamos AKR valstybės susitarimu. Priėmus šią programą ji privaloma ir Bendrijai, ir atitinkamai valstybei. Ši preliminari programa pridedama prie šalies strategijos dokumento ir joje taip pat pateikiama informacija apie:

a) konkrečias ir aiškiai identifikuotas operacijas, ypač tas, dėl kurių gali būti įsipareigota iki kitos peržiūros;

b) preliminarios programos įgyvendinimo ir peržiūros orientacinį grafiką, taip pat įsipareigojimų ir išmokėjimų grafiką; ir

c) rezultatais grindžiamus peržiūros kriterijus.

4.  Bendrija ir atitinkama AKR valstybė imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad programavimo procesas būtų baigtas per kuo trumpesnį laiką ir, išskyrus išimtinių aplinkybių atvejus, per dvylika mėnesių nuo daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos priėmimo. Tokiu būdu šalies strategijos dokumento ir preliminarios programos rengimas turi būti nuolatinio proceso, kurio rezultatas – bendro dokumento priėmimas, dalis.

▼M4

5.  Kai AKR valstybė atsiduria kritinėje padėtyje po įvykusių karų ar kitų konfliktų arba susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kurių pasekmės trukdo nacionaliniam įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui eiti savo pareigas, Komisija gali pati naudoti ir valdyti išteklius specialiai paramai, skirtus šiai valstybei pagal 3 straipsnį. Ši speciali parama gali būti skiriama politikai, skatinančiai taiką, konfliktų valdymą ir sprendimą, paramai po konflikto, įskaitant institucinį stiprinimą, ir ekonominio bei socialinio vystymosi veiklai, ypač atsižvelgiant į pačių jautriausių gyventojų grupių poreikius. Komisija ir atitinkama AKR valstybė grįžta prie įprastinio valdymo ir procedūrų, kai tik atkuriamas už bendradarbiavimą atsakingų valdžios institucijų gebėjimas tai vykdyti.

▼B

5 straipsnis

Peržiūros procesas

1.  Finansinis bendradarbiavimas tarp AKR valstybės ir Bendrijos yra pakankamai lankstus užtikrinant, kad operacijos visą laiką atitiktų šio Susitarimo tikslus, ir atsižvelgiant į visus atitinkamos AKR valstybės ekonominės situacijos pasikeitimus, prioritetus ir tikslus. Tokiu būdu, nacionalinis įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ir ►M4  Komisija ◄ :

a) kiekvienais metais atlieka preliminarios programos vykdymo peržiūrą; ir

b) atlieka šalies paramos strategijos ir preliminarios programos vidurio laikotarpio ir galutinę peržiūrą, atsižvelgdami į esamas reikmes ir veiklos rezultatus.

▼M10

2.  Išimtiniais atvejais, nurodytais 3 straipsnio 4 dalyje, siekiant atsižvelgti į naujus poreikius arba išskirtinius veiklos rezultatus, ad hoc peržiūra gali būti atliekama paprašius bet kuriai Šaliai.

▼B

3.  Nacionalinis įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ir ►M4  Komisija ◄ :

a) imasi visų būtinų priemonių užtikrinant, kad būtų laikomasi preliminarios programos nuostatų, taip pat užtikrinant, kad būtų laikomasi įsipareigojimų ir išmokėjimų grafiko, dėl kurio susitarta programavimo metu; ir

b) nustato visas uždelsimo priežastis ir siūlo susidariusiai padėčiai ištaisyti tinkamas priemones.

▼M10

4.  Į metinę preliminarios programos vykdymo vidurio laikotarpio ir galutinę peržiūrą įtraukiamas bendras programos įgyvendinimo vertinimas; ją atliekant taip pat atsižvelgiama į atitinkamos monitoringo ir įvertinimo veiklos rezultatus. Tokia peržiūra atliekama vietos lygiu ir ją užbaigia nacionalinis įgaliojimus suteikiantis pareigūnas bei Komisija, konsultuodamiesi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant nevalstybinius dalyvius, vietos valdžios institucijas ir prireikus AKR valstybių parlamentus. Visų pirma ji apima tokių dalykų vertinimą:

▼B

a) pagrindiniame sektoriuje (pagrindiniuose sektoriuose) pasiektus rezultatus palyginti su identifikuotais tikslais, poveikio rodikliais ir įsipareigojimais, susijusiais su sektoriaus politika;

▼M4

b) programas ir projektus, kurie nepriskiriami pagrindiniam sektoriui (pagrindiniams sektoriams);

▼B

c) nevalstybiniams dalyviams atidėtų išteklių panaudojimą;

d) esamų operacijų įgyvendinimo veiksmingumą ir įsipareigojimų bei mokėjimų grafiko laikymosi tikslumą; ir

e) programavimo galimybių išplėtimą vėlesniems metams.

▼M10

5.  Komisija kartą per metus Bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetui pateikia atliktos metinės veiklos peržiūros suvestinę ataskaitą. Komitetas, laikydamasis savo įsipareigojimų ir įgaliojimų pagal šį Susitarimą, išnagrinėja ataskaitą.

6.  Atsižvelgdami į metines vykdymo peržiūras, nacionalinis įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ir Komisija gali tuo metu, kai atliekamos tarpinės ir galutinės peržiūros, persvarstyti ir iš dalies pakeisti šalies strategijos dokumentą:

a) jeigu vykdymo peržiūrose nurodomos konkrečios problemos; ir (arba)

b) atsižvelgiant į AKR valstybės pasikeitusią situaciją.

Iš dalies pakeisti šalies strategijos dokumentą taip pat gali būti nuspręsta remiantis 2 dalyje numatytu ad hoc peržiūros procesu.

Galutinė peržiūra taip pat gali apimti naujos daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos adaptacijas išteklių paskirstymo ir pasirengimo kitai programai atžvilgiu.

7.  Po tarpinių ir galutinių peržiūrų Komisija Bendrijos vardu, atsižvelgdama į atitinkamos AKR valstybės esamas reikmes ir veiklos rezultatus, gali padidinti arba sumažinti šaliai skiriamus išteklius.

Po 2 dalyje numatytos ad hoc peržiūros Komisija Bendrijos vardu, atsižvelgdama į atitinkamos AKR valstybės esamas reikmes arba išskirtinius veiklos rezultatus, kaip apibrėžta 3 straipsnio 4 dalyje, taip pat gali padidinti skiriamus išteklius.

▼B



2 SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS IR RENGIMAS (REGIONINIS)

6 straipsnis

▼M10

Taikymo sritis

▼M4

1.  Regioninis bendradarbiavimas apima operacijas, kuriose dalyvauja ir iš kurių turi naudos:

a) dvi arba daugiau, arba visos AKR valstybės bei ne AKR besivystančios šalys, dalyvaujančios šiose operacijose; ir (arba)

b) regioninis organas, kurio nariais yra bent dvi AKR valstybės, net kai jį sudaro ir ne AKR šalys.

▼B

2.  Regionų bendradarbiavimas tarp pat gali apimti užjūrio šalis ir teritorijas, ir atokiausius regionus. Šioms teritorijoms dalyvavimo galimybę suteikiantis finansavimas – tai lėšos, papildančios AKLR valstybėms pagal Susitarimą skirtas lėšas.

▼M10

3.  Prašymus finansuoti regionines programas pateikia:

a) tinkamai įgaliotas regioninis organas arba organizacija; arba

b) atitinkamo regiono tinkamai įgaliotas subregioninis organas, organizacija arba AKR valstybė programavimo etape, jeigu ši operacija identifikuota regioninėje preliminarioje programoje.

4.  AKR nepriklausančių besivystančių šalių dalyvavimas regioninėse programose numatomas tik tokiu mastu, kad:

a) pagal daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą finansuojamų projektų ir programų pagrindas liktų AKR valstybėje;

b) Bendrijos finansinių priemonių sistemoje būtų priimtos analogiškos nuostatos; ir

c) būtų laikomasi proporcingumo principo.

▼M10

7 straipsnis

Regionės programos

Atitinkamos AKR valstybės nusprendžia kaip apibrėžti geografinius regionus. Regioninės integracijos programos turėtų kuo tiksliau atitikti esančių regioninių organizacijų programas. Paprastai, tais atvejais, kai narystė keliuose atitinkamuose regioninėse organizacijose sutampa, regioninė integracijos programa turėtų atitikti bendrą narystę šiose organizacijose.

8 straipsnis

Regioninis programavimas

1.  Programavimas atliekamas kiekvieno regiono lygiu. Programavimas yra nuomonių pasikeitimo tarp Komisijos ir tinkamai įgaliotos atitinkamos regioninės organizacijos (organizacijų) rezultatas, o jeigu tokių įgaliojimų nėra –tarp Komisijos ir nacionalinių įgaliojimus suteikiančių pareigūnų tame regione. Tinkamais atvejais į programavimą gali būti įtrauktos konsultacijos su nevalstybiniais dalyviais, kuriems atstovaujama regioniniu lygmeniu, ir, kai tinka, regiono parlamentais.

2.  Regioninės strategijos dokumentą ruošia Komisija ir tinkamai įgaliota regioninė organizacija (organizacijos), bendradarbiaudamos su atitinkamo regiono AKR valstybėmis, remdamosi subsidiarumo bei papildomumo principais ir atsižvelgdamos į šalies strategijos dokumento programavimą.

3.  Regioninės strategijos dokumentas – tai priemonė teikti pirmenybę tam tikroms veiklos rūšims ir stiprinti vietos dalyvių atsakomybę už remiamas programas. Į regioninės strategijos dokumentą įtraukiami šie standartiniai elementai:

a) regiono politinio, ekonominio, socialinio ir aplinkos konteksto analizė;

b) regioninės ekonominės integracijos ir integracijos į pasaulio ekonomiką proceso ir perspektyvų vertinimas;

c) regioninių strategijų ir perspektyvų, kurių siekiama, trumpas aprašymas ir numatomo finansavimo reikalavimai;

d) kitų regioninio bendradarbiavimo išorės partnerių atitinkamų veiklos rūšių trumpas aprašymas;

e) konkretaus ES įnašo, tiek, kiek įmanoma, papildančio AKR valstybių ir kitų išorės partnerių, visų pirma ES valstybių narių, finansuojamas operacijas siekiant regioninės integracijos tikslų trumpas aprašymas; ir

f) informacija apie tinkamiausius paramos ir įgyvendinimo mechanizmus, taikytinus įgyvendinant minėtas strategijas.

9 straipsnis

Išteklių paskirstymas

1.  Preliminarus išteklių paskirstymas AKR regionams grindžiamas standartiniu, objektyviu ir skaidriu reikmių įvertinimu, regionų bendradarbiavimo ir integracijos proceso pažanga ir perspektyvomis.

2.  Paskirstomi ištekliai apima:

a) programuojamą finansavimą, kuriuo remiama regioninė integracija, sektorių politika, programos ir projektai, skirti pagrindinėms arba šalutinėms Bendrijos paramos sritims remti; ir

b) kiekvienam AKR regionui skiriamus išteklius nenumatytiems poreikiams, kaip antai apibrėžtiems šio Susitarimo 72, 72a ir 73 straipsniuose, kai dėl nenumatyto poreikio tarpvalstybinio pobūdžio ir (arba) masto tokia parama gali būti veiksmingesnė regiono lygmeniu. Šias lėšas galima gauti šio Susitarimo 72, 72a ir 73 straipsniuose nustatytomis sąlygomis tais atvejais, kai tokios paramos negalima finansuoti iš Sąjungos biudžeto. Būtina užtikrinti pagal šias skirtas lėšas atliekamų intervencijų ir galimų intervencijų šalies lygmeniu papildomumą.

3.  Programuojamu finansavimu palengvinamas ilgalaikis Bendrijos pagalbos atitinkamam regionui programavimas. Norint pasiekti reikiamą mastą ir padidinti veiksmingumą, regioninės ir nacionalinės lėšos gali būti sujungtos finansuojant regionines operacijas, turinčias aiškų nacionalinį komponentą.

Nenumatytiems poreikiams skirtos regioninės lėšos gali būti panaudotos regiono ir jame nesančių AKR valstybių reikmėms tais atvejais, kai būtina jas naudoti dėl nenumatytų poreikių pobūdžio, tačiau numatytų projektų ir programų pagrindinė dalis lieka tame regione.

4.  Nepažeidžiant 11 straipsnio nuostatų dėl peržiūrų, Bendrija gali skirti daugiau programuojamų išteklių arba išteklių nenumatytiems poreikiams atitinkamam regionui, atsižvelgdama į naujus poreikius arba išskirtinius veiklos rezultatus:

a) nauji poreikiai – tai poreikiai, atsiradę dėl išimtinių aplinkybių, kaip antai kilus krizei arba po krizės, arba dėl nenumatytų poreikių, kaip apibūdinta 2 dalies b punkte;

b) išskirtiniai veiklos rezultatai gaunami tada, kai, nepaisant tarpinių ir galutinių peržiūrų, visi regionui skirti ištekliai yra panaudoti, o papildomos lėšos pagal regioninę preliminarią programą gali būti panaudotos vadovaujantis veiksminga regionine integracija ir patikimu finansų valdymu.

▼B

10 straipsnis

Regioninė preliminari programa

1.  Remiantis pirmiau nurodytu išteklių paskirstymu, tinkamai įpareigota regioninė organizacija (organizacijos), o jeigu tokių įgaliojimų nėra – regiono šalių nacionaliniai įgaliojimus suteikiantys pareigūnai, parengia regioninę preliminarią programą. Visų pirma, programoje nurodoma:

a) pagrindiniai Bendrijos pagalbos sektoriai ir temos;

b) tinkamiausios priemonės ir operacijos siekiant šiems sektoriams ir temoms nustatytų tikslų; ir

▼M4

c) programos ir projektai, leidžiantys šiuos tikslus pasiekti tiek, kiek jie buvo aiškiai identifikuoti, taip pat nuoroda į išteklius, kurie turi būti naudojami kiekvieno iš šių elementų atžvilgiu, bei jų įgyvendinimo grafikas.

▼M10

2.  Regioninė preliminari programa patvirtinama bendru Bendrijos ir tinkamai įgaliotos regioninės organizacijos (organizacijų) arba, jei tokio įgaliojimo nėra, atitinkamų AKR valstybių susitarimu.

▼B

11 straipsnis

Peržiūros procesas

►M10  1. ◄   Finansinis bendradarbiavimas tarp kiekvieno AKR regiono ir Bendrijos yra pakankamai lankstus užtikrinant, kad operacijos visą laiką atitiktų šio Susitarimo tikslus, ir atsižvelgiant į visus atitinkamo regiono ekonominės situacijos, prioritetų ir tikslų pasikeitimus. Regioninių preliminarių programų vidurio laikotarpio ir galutinės peržiūros atliekamos pritaikant preliminarią programą prie besikeičiančių aplinkybių ir užtikrinant, kad jos būtų teisingai įgyvendintos. Atlikus vidurio laikotarpio ir galutines peržiūras, Bendrija, atsižvelgdama į esamas reikmes ir veiklos rezultatus, gali patikslinti išteklių paskirstymą.

▼M10

2.  Išimtinėmis aplinkybėmis, kaip nurodyta 9 straipsnio 4 dalyje, siekiant atsižvelgti į naujus poreikius arba išskirtinius veiklos rezultatus, peržiūra gali būti atliekama bet kurios Šalies prašymu. Atlikus ad hoc peržiūrą, abi Šalys gali nuspręsti iš dalies pakeisti regioninės strategijos dokumentą ir (arba) Komisija Bendrijos vardu gali padidinti skiriamus išteklius.

Atliekant galutinę peržiūrą, siekiant paskirstyti išteklius ir pasirengti būsimajai regioninei preliminariai programai, taip pat gali būti priimta naujoji daugiametė bendradarbiavimo finansavimo programa.

▼M10

12 straipsnis

AKR valstybių bendradarbiavimas

1.  AKR valstybių bendradarbiavimas yra vystymosi priemonė, padedanti siekti AKR ir EB partnerystės tikslo. AKR valstybių bendradarbiavimas yra aukštesnio lygmens nei regionų bendradarbiavimas. Juo siekiama spręsti bendras AKR valstybių problemas, vykdant operacijas, kurios viršija geografinės vietovės sampratą ir yra naudingos daugeliui arba visoms AKR valstybėms.

2.  Laikantis subsidiarumo ir papildomumo principų, AKR valstybių bendradarbiavimas numatomas, kai paaiškėja, kad nacionaliniai ir (arba) regioniniai veiksmai būtų neįmanomi arba ne tokie veiksmingi, siekiant didesnės pridėtinės vertės, nei tuo atveju, kai operacijos būtų atliekamos naudojant kitas bendradarbiavimo priemones.

3.  Tais atvejais, kai AKR grupė nusprendžia AKR valstybių bendradarbiavimo lėšomis paremti tarptautines ir (arba) tarpregionines iniciatyvas, turi būti užtikrintas tinkamas tokios paramos matomumas.

▼M10

12a straipsnis

AKR valstybių bendradarbiavimo strategijos dokumentas

1.  AKR valstybių bendradarbiavimo programavimas vyksta Komisijai ir AKR Ambasadorių komitetui pasikeitus nuomonėmis; jam bendrai rengiasi Komisijos tarnybos ir AKR sekretoriatas, pasikonsultavę su atitinkamais dalyviais ir suinteresuotosiomis šalimis.

2.  AKR valstybių bendradarbiavimo strategijos dokumente nustatomi AKR valstybių bendradarbiavimo prioritetiniai veiksmai ir būtini remiamų programų nuosavybę skatinantys veiksmai. Jį sudaro šios standartinės dalys:

a) AKR valstybių grupės politinių, ekonominių, socialinių bei su aplinka susijusių aplinkybių analizė;

b) AKR valstybių bendradarbiavimo vertinimas pagal tai, kaip jis padeda siekti šio Susitarimo tikslų, ir pagal įgytą patirtį;

c) AKR valstybių bendradarbiavimo strategijos ir siekiamų tikslų aprašymas ir numatomi finansavimo poreikiai;

d) kitų bendradarbiaujančių išorės partnerių susijusios veiklos aprašymas; ir

e) informacija apie ES įnašą siekiant AKR valstybių bendradarbiavimo tikslų ir apie tai, kaip juo papildomos operacijos, finansuojamos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir kitų išorės partnerių, ypač ES valstybių narių.

12b straipsnis

Prašymai finansuoti

Prašymus finansuoti AKR valstybių bendradarbiavimo programas pateikia:

a) tiesiogiai AKR Ministrų Taryba arba AKR Ambasadorių komitetas; arba

b) netiesiogiai:

i) ne mažiau kaip trys tinkamai įgalioti regioniniai organai ar organizacijos, priklausančios skirtingiems geografiniams regionams, arba ne mažiau kaip dvi AKR valstybės iš kiekvieno iš trijų regionų;

ii) tarptautinės organizacijos, tokios kaip Afrikos Sąjunga, vykdančios operacijas, padedančias siekti regionų bendradarbiavimo ir integracijos tikslų, jeigu tam iš anksto pritaria AKR Ambasadorių komitetas; arba

iii) Karibų jūros arba Ramiojo vandenyno regionai, atsižvelgiant į jų specifinę geografinę padėtį, jeigu tam iš anksto pritaria AKR Ministrų Taryba arba AKR Ambasadorių komitetas.

12c straipsnis

Išteklių paskirstymas

Preliminarus išteklių paskirstymas grindžiamas poreikių įvertinimais, AKR valstybių bendradarbiavimo proceso pažanga ir perspektyvomis. Jis apima neprogramuojamų lėšų rezervą.

▼M10

13 straipsnis

AKR valstybių bendradarbiavimo programa

1.  AKR valstybių bendradarbiavimo programą sudaro šios pagrindinės standartinės dalys:

a) pagrindiniai Bendrijos pagalbos sektoriai ir temos;

b) tinkamiausios priemonės ir veiksmai siekiant pagrindiniams sektoriams ir temoms nustatytų tikslų; ir

c) programos ir projektai, būtini nustatytiems tikslams pasiekti tiek, kiek jie buvo aiškiai nurodyti, taip pat informacija apie išteklius, kurie turi būti paskirstyti kiekvienam iš šių tikslų pasiekti, ir įgyvendinimo grafikas.

2.  Komisija ir AKR sekretoriatas nustato ir vertina atitinkamus veiksmus. Šiuo tikslu AKR valstybių bendradarbiavimo preliminarią programą bendrai parengia Komisijos tarnybos ir AKR sekretoriatas; ji pateikiama AKR ir EB Ambasadorių komitetui. Ją priima Komisija Bendrijos vardu ir AKR Ambasadorių komitetas.

3.  Nepažeidžiant 12b straipsnio b punkto iii papunkčio, AKR Ambasadorių komitetas kasmet pateikia suvestinį prioritetinių veiksmų, numatytų preliminarioje AKR valstybių bendradarbiavimo programoje, prašymų finansuoti sąrašą. Komisija kartu su AKR sekretoriatu nustato ir parengia atitinkamus veiksmus ir metinę veiksmų programą. Kiek įmanoma, atsižvelgiant į skirtus išteklius, į metinę veiksmų programą įtraukiami prašymai finansuoti veiksmus, kurie nėra numatyti AKR valstybių bendradarbiavimo preliminarioje programoje. Išimtiniais atvejais šie prašymai patenkinami priimant specialų Komisijos finansavimo sprendimą.

14 straipsnis

Peržiūros procesas

1.  AKR valstybių bendradarbiavimas turėtų būti pakankamai lankstus ir veiksmingas, kad būtų galima užtikrinti jo veiksmų nuolatinę atitiktį šio Susitarimo tikslams ir atsižvelgti į bet kokius AKR valstybių grupės prioritetų ir tikslų pasikeitimus.

2.  AKR Ambasadorių komitetas ir Komisija atlieka AKR valstybių bendradarbiavimo strategijos ir preliminarios programos tarpines ir galutines peržiūras, siekdami pritaikyti jas prie besikeičiančių aplinkybių ir užtikrinti teisingą jų įgyvendinimą. Prireikus taip pat galima atlikti ad hoc peržiūras, siekiant atsižvelgti į naujus poreikius, kurių gali atsirasti išimtinėmis ar nenumatytomis aplinkybėmis, kaip antai dėl naujų bendrų AKR valstybių problemų atsiradusius poreikius.

3.  AKR Ambasadorių komitetas ir Komisija, atlikdami tarpines ir galutines peržiūras arba atlikę ad hoc peržiūrą, gali persvarstyti ir atitinkamai pritaikyti AKR valstybių bendradarbiavimo strategijos dokumentą.

4.  Atlikę tarpines ir galutines peržiūras arba ad hoc peržiūras, AKR Ambasadorių komitetas ir Komisija gali patikslinti išteklių paskirstymą pagal AKR valstybių bendradarbiavimo preliminarią programą ir panaudoti į programą neįtraukto AKR valstybių bendradarbiavimui skirto rezervo lėšas.

▼B



3 SKYRIUS

▼M4

ĮVERTINIMAS IR FINANSAVIMAS

15 straipsnis

Programų ir projektų identifikavimas, rengimas ir įvertinimas

▼M10

1.  Programos ir projektai, kuriuos pristatė atitinkama AKR valstybė arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas, vertinamos bendrai. AKR ir EB Bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetas rengia bendrąsias gaires ir kriterijus vertinant programas ir projektus. Šios programos ir projektai paprastai yra daugiamečiai ir gali būti sudaryti iš konkrečioje srityje atliekamų riboto masto operacijų.

▼M4

2.  Programų ir projektų dokumentuose, kurie rengiami ir teikiami finansavimui gauti, turi būti nurodyta visa informacija, būtina vertinant programas ar projektus arba, jeigu programos ir projektai nebuvo išsamiai apibrėžti, pateikti jų išsamų aprašymą, kuris būtinas, kad jie būtų įvertinti.

▼M10

3.  Vertinant programas ir projektus atsižvelgiama į nacionalinių žmogiškųjų išteklių apribojimus ir užtikrinama tokių išteklių skatinimui palanki strategija. Taip pat atsižvelgiama į konkrečias kiekvienos AKR valstybės arba regiono charakteristikas ir apribojimus.

▼M4

4.  Programos ir projektai, kuriuos turi įgyvendinti pagal šį Susitarimą reikalavimus atitinkantys nevalstybiniai dalyviai, gali būti vertinami vien tik Komisijos ir joms įgyvendinti sudaromos dotacijų sutartys tarp Komisijos ir nevalstybinių dalyvių pagal 19a straipsnį. Šis įvertinimas atliekamas laikantis 4 straipsnio 1 dalies d punkto dėl reikalavimus atitinkančių dalyvių rūšių ir remtinos veiklos rūšių. Komisija, tarpininkaujant delegacijos vadovui, informuoja ►M10  atitinkamą įgaliojimus suteikiantį pareigūną ◄ apie tokiu būdu skirtas dotacijas.

16 straipsnis

Finansavimo pasiūlymas ir sprendimas

1.  Įvertinimo išvados sutrumpintai išdėstomos finansavimo pasiūlyme, kurio galutinę redakciją parengia Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkama ►M10  AKR valstybė arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas ◄ .

2.  Išbraukta.

3.  Išbraukta.

4.  Komisija Bendrijos vardu perduoda savo sprendimą dėl finansavimo atitinkamai ►M10  AKR valstybė arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas ◄ per 90 dienų nuo galutinės finansavimo pasiūlymo redakcijos parengimo datos.

5.  Jeigu Komisija Bendrijos vardu nepatvirtina finansavimo pasiūlymo, atitinkama ►M10  AKR valstybė arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas ◄ nedelsiant informuojama apie tokio sprendimo priežastis. Tokiu atveju atitinkamos ►M10  AKR valstybė arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas ◄ atstovai gali per 60 dienų paprašyti, kad:

a) dalykas būtų perduotas AKR-EB Bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetui, įsteigtam pagal šį Susitarimą; arba

b) juos išklausytų Bendrijos atstovai.

6.  Po tokių svarstymų Komisija Bendrijos vardu priima galutinį sprendimą, patvirtinantį arba atmetantį finansavimo pasiūlymą. Iki bet kokio sprendimo priėmimo atitinkama ►M10  AKR valstybė arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas ◄ gali perduoti Komisijai bet kokius faktus, kurie gali būti reikalingi papildant Komisijos turimą informaciją.

▼M10

17 straipsnis

Finansinis susitarimas

1.  Paprastai dėl pagal daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą finansuojamos programos ir projekto sudaromas Komisijos ir atitinkamos AKR valstybės arba atitinkamos regioninio ar AKR lygmens organizacijos ar organo finansinis susitarimas.

2.  Finansinis susitarimas sudaromas per 60 dienų po pranešimo apie Komisijos priimtą finansavimo sprendimą. Finansiniame susitarime:

a) visų pirma nurodomi duomenys apie Bendrijos finansinį įnašą, finansavimo tvarka ir sąlygos, bendrosios ir specialiosios nuostatos, susijusios su atitinkama programa ar projektu, įskaitant numatomus pasiekimus bei rezultatus; ir

b) numatomas tinkamas atidėjimas asignavimams padengiant sąnaudų padidėjimą, nenumatytus atvejus, auditą ir vertinimus.

3.  Bet kuris nenumatytas likutis, atsiradęs po programų ir projektų sąskaitų uždarymo tuo laikotarpiu, kuriuo turi būti įvykdyti įsipareigojimai pagal daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą, kurios lėšomis finansuojamos programos ir projektai, atitenka AKR valstybei arba atitinkamai regioninio ar AKR lygmens organizacijai ar organui.;

▼M4

18 straipsnis

Sąnaudų perviršis

1.  Jeigu manoma, kad sąnaudų perviršis gali būti didesnis už finansiniame susitarime nurodytą numatytą finansavimą, ►M10  atitinkamas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ◄ praneša apie tai Komisijai, prašydamas jos išankstinio sutikimo dėl priemonių, kurių jis ketina imtis, kad būtų padengtas sąnaudų perviršis, sumažinant programos ar projekto apimtį arba prašant pasinaudoti nacionaliniais ar kitais Bendrijai nepriklausančiais ištekliais.

2.  Jeigu neįmanoma sumažinti programos ar projekto apimtį arba perviršio padengti kitais ištekliais, Komisija Bendrijos vardu ir ►M10  atitinkamo įgaliojimus suteikiančio pareigūno ◄ pagrįstu prašymu gali priimti sprendimą dėl papildomo nacionalinės preliminarios programos finansavimo.

19 straipsnis

Finansavimas atgaline data

1.  Užtikrinant, kad programa būtų pradėta vykdyti laiku, kad būtų išvengta spragų projektų sekoje ir kad nebūtų jokių uždelsimų, ►M10  AKR valstybė arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas ◄ , užbaigus projekto įvertinimą ir prieš sprendimo dėl finansavimo priėmimą, gali iš anksto finansuoti veiklos rūšis, susijusias su programų vykdymo pradėjimu, parengiamuoju ir sezoniniu darbu, ilgalaikiais įrangos užsakymais, taip pat einamosiomis operacijomis. Tokios išlaidos turi atitikti šiame susitarime numatytas procedūras.

2.  Visos 1 dalyje minėtos išlaidos turi būti paminėtos finansavimo pasiūlyme ir negali prieštarauti Komisijos sprendimui dėl finansavimo, priimtam Bendrijos vardu.

3.   ►M10  AKR valstybė arba atitinkamo regioninio ar AKR lygmens organizacijos ar organo ◄ išlaidos, patirtos laikantis šios nuostatos, finansuojamos atgaline data pagal programą ir projektą, kai tik pasirašomas finansinis susitarimas.

▼B



4 SKYRIUS

▼M4

ĮGYVENDINIMAS

▼M4

19a straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

▼M10

1.  Daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos, numatytos šiame Susitarime, lėšomis finansuojamų programų ir projektų vykdymas paprastai atliekamas šiomis priemonėmis:

▼M4

a) viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas;

b) subsidijų skyrimas;

c) tiesioginis darbo atlikimas;

▼M10

d) tiesioginiai išmokėjimai teikiant paramą biudžetui, sektorių programoms, paramą skolai sumažinti bei paramą trumpalaikių išorės sukrėtimų, įskaitant eksporto pajamų svyravimus, neigiamam poveikiui sumažinti.

▼M4

2.  Šiame priede viešųjų pirkimų sutartys - tai rašytinės formos ir atlygintinės sutartys, kad už tam tikrą kainą būtų tiekiamas kilnojamasis turtas, vykdomi darbai ar teikiamos paslaugos.

3.  Šiame priede subsidijos reiškia tiesioginius neatlygintinus finansinius įnašus, skirtus finansuoti:

a) veiklai, kuria siekiama įgyvendinti šiame susitarime arba pagal šį susitarimą patvirtintoje programoje ar projekte numatytą tikslą; arba

b) tokio tikslo siekiančio organo veiklą.

Subsidijos turi būti pagrįstos rašytine sutartimi.

19b straipsnis

Atviras konkursas su galiojimo sustabdymo išlyga

Užtikrinant, kad projektas būtų pradėtas vykdyti laiku, ►M10  AKR valstybė arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas ◄ , visais tinkamai pagrįstais atvejais ir susitarusios su Komisija, gali tada, kai projekto įvertinimas bus atliktas, ir iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl finansavimo, paskelbti atvirą konkursą visų rūšių viešiesiems pirkimams, įtraukiant galiojimo sustabdymo išlygą. Ši nuostata turi būti nurodyta finansavimo pasiūlyme.

▼M10

19c straipsnis

Sutarčių sudarymas, dotacijų skyrimas ir sutarčių vykdymas

1.  Išskyrus 26 straipsnyje numatytus atvejus, sutartys sudaromos ir vykdomos bei dotacijos skiriamos pagal Bendrijos taisykles ir, išskyrus konkrečius šiose taisyklėse nurodytus atvejus, pagal standartines procedūras ir dokumentus, numatytus ir išleistus Komisijos veiklos įgyvendinimo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis srityje tikslais ir galiojančius tuo metu, kai pradedama atitinkama procedūra.

2.  Taikant decentralizuotą valdymą, kai po bendro vertinimo matyti, kad sutarčių sudarymo ir dotacijų skyrimo procedūros AKR valstybėje ar lėšų gaunančiame regione arba lėšų teikėjų patvirtintos procedūros atitinka skaidrumo, proporcingumo, vienodo traktavimo ir nediskriminavimo principus ir leidžia išvengti bet kokio interesų konflikto, Komisija taiko šias procedūras, atsižvelgdama į Paryžiaus deklaraciją ir nepažeisdama 26 straipsnio, kartu visiškai atsižvelgdama į savo įgaliojimų vykdymo šioje srityje taisykles.

3.  AKR valstybė arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas įsipareigoja reguliariai tikrinti, kad pagal šiame Susitarime numatytą daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą finansuojamos operacijos būtų tinkamai įgyvendinamos, imtis tinkamų priemonių pažeidimams ir sukčiavimui išvengti ir, jei būtina, imtis teisinių veiksmų netinkamai išmokėtoms lėšoms grąžinti.

4.  Taikant decentralizuotą valdymą, dėl sutarčių derasi, jas rengia, pasirašo ir vykdo AKR valstybės arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas. Tačiau šios valstybės arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas gali paprašyti Komisijos derėtis dėl sutarčių, sutartis rengti, pasirašyti ir įgyvendinti jų vardu.

▼M13

5.  Remiantis šio Susitarimo 32 straipsnio 1 dalies a punkte ir 50 straipsnyje nurodytu įsipareigojimu, pagal daugiametę bendradarbiavimo su AKR finansavimo programą finansuojamos sutartys vykdomos ir dotacijos skiriamos atsižvelgiant į galiojančius aplinkos apsaugos teisės aktus bei tarptautiniu mastu pripažintus pagrindinius darbo teisės srities standartus.

▼M10

6.  Siekiant, vienos ar kitos šalies prašymu, nustatyti atitinkamus pakeitimus ir pasiūlyti 1 ir 2 dalyse nurodytų taisyklių ir procedūrų pakeitimus bei patobulinimus, sudaroma AKR valstybių grupės sekretoriato ir Komisijos atstovų ekspertų grupė.

Ši ekspertų grupė taip pat teikia periodinę ataskaitą AKR ir EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetui, kad padėtų jam nagrinėti su bendradarbiavimo vystymosi labui veiklos įgyvendinimu susijusias problemas ir siūlyti atitinkamas priemones.

20 straipsnis

Atitikimas reikalavimams

Išskyrus tuos atvejus, kai taikoma išimtis pagal 22 straipsnį, ir nepažeidžiant 26 straipsnio nuostatų:

▼M13

1. Viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo procedūrose ir dotacijų skyrimo procedūrose, finansuojamose pagal šiame susitarime numatytą daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą, gali dalyvauti visi fiziniai asmenys, kurie yra toliau išvardytų šalių piliečiai arba juridiniai asmenys, kurie faktiškai yra įsisteigę šiose šalyse:

a) AKR valstybės, Europos bendrijos valstybės narės, paramą pagal Europos bendrijos Pasirengimo narystei pagalbos priemonę gaunančios šalys, Europos ekonominės erdvės valstybės ir užjūrio šalys bei teritorijos, kurioms taikomas 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) ( 1 );

b) besivystančios šalys ir teritorijos, įtrauktos į EBPO Paramos vystymuisi komiteto oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąrašą ir nepriklausančios Didžiojo dvidešimtuko grupei, nedarant poveikio Pietų Afrikos Respublikos statusui, kaip nustatyta 3 protokole;

c) šalys, kurioms Komisija pagal susitarimą su AKR šalimis yra sudariusi abipusės išorės pagalbos galimybę.

Abipusės pagalbos galimybė gali būti suteikiama ribotam, ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jeigu šalis Bendrijos ir šalių, atitinkančių reikalavimus pagal šį straipsnį, subjektams nustato tokias pačias atitikimo reikalavimams sąlygas;

d) EBPO valstybės narės, kai sutartys įgyvendinamos mažiausiai išsivysčiusioje šalyje arba labai įsiskolinusioje neturtingoje šalyje, įtrauktoje į EBPO Paramos vystymuisi komiteto oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąrašą, kurį paskelbė EBPO Paramos vystymuisi komitetas.

▼M13 —————

▼M10

2. Pagal sutartį, kuri finansuojama pagal šiame Susitarime numatytą daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą, nepažeidžiant Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklėse nustatytų kokybės ir finansinių reikalavimų, paslaugas gali teikti bet kurios valstybės pilietybę turintys ekspertai.

▼M13

3. Visos tiekiamos prekės ir medžiagos, įsigytos pagal viešųjų pirkimų sutartį arba dotacijos sutartį, kuri finansuojama iš daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos, numatytos šiame susitarime, lėšų, turi būti reikalavimus atitinkančios valstybės kilmės, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.

Tačiau prekės ir medžiagos gali būti bet kurios valstybės kilmės, kai įsigyjamų prekių ir medžiagų vertė neviršija ribos, kurią pasiekus taikoma konkurencinių derybų procedūra, nustatyta 19C straipsnio 1 dalyje.

Tokiu būdu sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžtis vertinama atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius susitarimus, o Bendrijos kilmės statusą turinčias prekes taip pat reikėtų laikyti užjūrio šalių ir teritorijų kilmės statusą turinčiomis prekėmis.

▼M10

4. Viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūrose, finansuojamose iš daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos, numatytos šiame Susitarime, išteklių, gali dalyvauti tarptautinės organizacijos.

▼M13

5. Kai pagal daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą, numatytą šiame Susitarime, finansuojama operacija, kuri įgyvendinama tarpininkaujant tarptautinei organizacijai, viešųjų pirkimų sutarčių ar dotacijų skyrimo procedūrose gali dalyvauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys 1 dalies reikalavimus, bei visi fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys šios organizacijos reglamento reikalavimus, užtikrinant vienodas galimybes visiems pagalbos teikėjams. Tos pačios taisyklės taikomos tiekiamoms prekėms ir medžiagoms.

6. Kai pagal daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą, numatytą šiame Susitarime, finansuojama operacija, kuri įgyvendinama kaip regioninė iniciatyva, viešųjų pirkimų, sutarčių ar dotacijų skyrimo procedūrose gali dalyvauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys 1 dalies reikalavimus, bei visi atitinkamoje iniciatyvoje dalyvaujančios valstybės fiziniai ir juridiniai asmenys. Tos pačios taisyklės taikomos tiekiamoms prekėms ir medžiagoms.

7. Kai pagal daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą, numatytą šiame Susitarime, finansuojama operacija, kurią partnerė ar kitas paramos teikėjas bendrai finansuoja iš bet kurio Komisijos sukurto patikos fondo lėšų arba kuri yra įgyvendinama pasitelkiant šį fondą, viešųjų pirkimų sutarčių ar dotacijų skyrimo procedūrose gali dalyvauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys 1 dalies reikalavimus, bei visi tos partnerės, kito paramos teikėjo reikalavimus atitinkantys fiziniai ir juridiniai asmenys arba laikantis patikos fondo steigiamajame akte nustatytų taisyklių.

Kai veiksmus įgyvendina valstybių narių ar jų įstaigų, Europos investicijų banko arba tarptautinių organizacijų arba jų įstaigų įgaliotieji organai, šių įgaliotųjų organų reikalavimus atitinkantys fiziniai ir juridiniai asmenys, nustatyti su bendrą finansavimą teikiančiu arba įgyvendinimo organu sudarytuose susitarimuose, taip pat laikomi atitinkančiais reikalavimus. Tos pačios taisyklės taikomos tiekiamoms prekėms ir medžiagoms.

▼M13

8. Kai pagal daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą, numatytą šiame Susitarime, finansuojama operacija, kuri bendrai finansuojama pagal kitą ES finansinę priemonę, viešųjų pirkimų sutarčių ar dotacijų skyrimo procedūrose gali dalyvauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys 1 dalies reikalavimus, bei visi pagal šias priemones reikalavimus atitinkantys fiziniai ir juridiniai asmenys. Tos pačios taisyklės taikomos tiekiamoms prekėms ir medžiagoms.

9. Šiame straipsnyje nustatyta atitiktis reikalavimams gali būti apribota pagal pareiškėjų pilietybę, gyvenamąją vietą arba pobūdį, jei to reikia dėl veiksmo pobūdžio bei tikslų ir jei tai būtina veiksmui efektyviai įgyvendinti.

▼M10 —————

▼M4

22 straipsnis

Išimtys

▼M13

1.  Trečiųjų šalių konkurso dalyviams, pareiškėjams ir kandidatams, neatitinkantiems 20 straipsnio reikalavimų, gali būti leista dalyvauti viešųjų pirkimų sutarčių ar dotacijų skyrimo procedūrose, kurias Bendrija finansuoja pagal šiame Susitarime numatytą daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą, o kilmės reikalavimų neatitinkančios prekės ir medžiagos gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus AKR valstybių arba atitinkamos regioninio ar AKR lygmens organizacijos ar organo pagrįstu prašymu:

a) jeigu šalys turi tradicinių ekonominių, prekybos arba kitų geografinių ryšių su kaimyninėmis šalimis paramos gavėjomis arba

b) produktai ir paslaugos skubiai reikalingi arba jų nėra atitinkamų šalių rinkose, arba kitais deramai pagrįstais atvejais, kai dėl atitikimo reikalavimams taisyklių būtų neįmanoma įgyvendinti projekto, programos ar veiksmo arba tai padaryti būtų ypač sudėtinga.

AKR valstybė arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas kiekvienu atveju pateikia Komisijai informaciją, kurios reikia sprendžiant dėl tokios išimties.

▼M4

2.  Projektams, finansuojamiems iš investicinės priemonės, taikomos Europos investicijų banko viešųjų pirkimų taisyklės.

▼M10 —————

▼M4

24 straipsnis

Tiesioginis darbo atlikimas

1.  Tiesioginio darbo operacijų atveju programos ir projektai įgyvendinami per atitinkamos valstybės ar valstybių valstybines arba pusiau valstybines agentūras arba departamentus, arba jas įgyvendina už operacijos vykdymą atsakingas juridinis asmuo.

2.  Bendrija prisideda padengiant atitinkamo departamento sąnaudas, teikdama įrangą ir (arba) medžiagas, kurių jis neturi, ir (arba) išteklius, kad jis galėtų samdytis papildomus reikalingus darbuotojus, kaip atitinkamų AKR valstybių arba kitų AKR valstybių ekspertus. Bendrijos dalyvavimas padengia tik tas sąnaudas, kurios atsiranda taikant papildomas priemones ir patiriant laikinas išlaidas, susijusias su vykdymu, jeigu jis atliekamas pagal tam tikro projekto reikalavimus.

3.  Programų, įgyvendinančių tiesioginio darbo operacijas, sąmatos turi atitikti Bendrijos taisykles, procedūras ir norminius dokumentus, kuriuos parengė Komisija ir kurie galioja atitinkamų programų sąmatų tvirtinimo metu.

▼M10 —————

▼M4

26 straipsnis

Preferencijos

▼M10

1.  Imamasi priemonių, kurios skatintų AKR valstybių fizinių ir juridinių asmenų kuo platesnį dalyvavimą vykdant daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos, numatytos šiame Susitarime, finansuojamas sutartis tam, kad galima būtų optimizuoti tų valstybių fizinius ir žmogiškuosius išteklius. Tuo tikslu:

▼M13

a) kalbant apie darbų sutartis, kurių vertė neviršija 5 000 000 EUR, jeigu bent ketvirtadalis kapitalo ir vadovaujančio personalo yra vienos ar kelių AKR valstybių kilmės, atliekant finansinį pasiūlymo vertinimą AKR valstybių konkurso dalyviams taikoma 10 % preferencinė kaina;

b) kalbant apie prekių tiekimo sutartis, kurių vertė neviršija 300 000 EUR, AKR valstybių konkurso dalyviams, pateikusiems pasiūlymus individualiai arba sudarius konsorciumą su Europos šalių partneriais, atliekant finansinį pasiūlymo vertinimą, taikoma 15 % preferencinė kaina;

c) kalbant apie paslaugų pirkimo sutartis, kurios nėra Europos Komisijos preliminariosios sutartys, kai vertinami techniniai pasiūlymai pirmenybė teikiama pasiūlymams, kuriuos individualiai arba sudarę savitarpio konsorciumą pateikė AKR valstybių fiziniai arba juridiniai asmenys;

▼M4

d) tais atvejais, kai numatoma sudaryti subrangos sutartį, konkursą laimėjęs dalyvis pirmenybę teikia AKR valstybių fiziniams asmenims, bendrovėms ir firmoms, galinčioms panašiomis sąlygomis įvykdyti reikiamą sutartį;

e) AKR valstybė, skelbdama konkursą, gali pasiūlyti būsimiems dalyviams kitų AKR valstybių bendrovių ar firmų, ar nacionalinių ekspertų, ar konsultantų, atrinktų bendro susitarimo pagrindu, pagalbą. Toks bendradarbiavimas gali būti tokių formų: bendra įmonė arba subrangos sutartis, arba praktikantų apmokymas darbo vietoje.

▼M13

2.  Nedarant poveikio 1 dalies nuostatoms, jeigu pripažįstama, kad du pasiūlymai dėl darbų, prekių ar paslaugų pirkimo yra lygiaverčiai, pirmenybė teikiama:

a) AKR valstybėje įsikūrusiam konkurso dalyviui arba

b) jeigu tokio pasiūlymo nėra, tam konkurso dalyviui, kurio:

i) pasiūlymu geriausiai išnaudojami AKR valstybių fiziniai ir žmogiškieji ištekliai;

ii) pasiūlymu suteikiamos geriausios subrangos sutarties galimybės bendrovėms, įmonėms arba fiziniams asmenims arba

iii) AKR valstybių ir Bendrijos valstybių narių fizinių asmenų, bendrovių ir įmonių konsorciumui.

▼M10 —————

▼B

30 straipsnis

Ginčų sprendimas

▼M10

Visi ginčai, kylantys tarp AKR valstybės institucijų arba atitinkamos regioninio ar AKR lygmens organizacijos ar organo ir rangovo, prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vykdant pagal šiame Susitarime numatytą daugiametę bendradarbiavimo finansavimo programą finansuojamas sutartis:

▼B

a) nacionalinės sutarties atveju sprendžiami laikantis nacionalinių atitinkamos AKR valstybės narės teisės aktų; ir

b) transnacionalinių sutarčių atveju sprendžiami:

i) jeigu sutarties šalys susitaria, laikantis nacionalinių atitinkamos AKR valstybės teisės aktų arba toje valstybėje nusistovėjusios tarptautinės praktikos; arba

ii) arbitraže laikantis procedūrinių taisyklių, kurias patvirtina Ministrų Taryba savo sprendimu, priimtu pirmame posėdyje po šio Susitarimo pasirašymo, gavus AKR-EB Bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komiteto rekomendaciją.

31 straipsnis

Mokesčių ir muitinės procedūros

1.  AKR valstybės taiko Bendrijos finansuojamoms sutartims mokesčių ir muitinės procedūras, kurios yra ne mažiau palankios kaip tos procedūros, kurias jos taiko didžiausio palankumo statusą turinčioms valstybėms arba tarptautinėms plėtros organizacijoms, su kuriomis jos palaiko santykius. Siekiant nustatyti didžiausio palankumo režimą, atsižvelgiama į atitinkamos AKR valstybės taikomas procedūras kitoms AKR valstybėms arba kitoms besivystančioms šalims.

2.  Atsižvelgiant į pirmiau minėtas nuostatas, Bendrijos finansuojamoms sutartims taikomi tokie dalykai:

a) AKR valstybėje, kuri yra naudos gavėja, sutarčiai netaikomi žyminiai ar registravimo mokesčiai arba lygiaverčio poveikio fiskaliniai mokesčiai, nesvarbu, ar tokie mokesčiai jau yra ar bus įvesti ateityje; tačiau tokios sutartys registruojamos laikantis AKR valstybėje galiojančių įstatymų, o už tai gali būti taikomas suteiktą paslaugą atitinkantis mokestis;

b) pelnas ir (arba) pajamos, gautos vykdant sutartis, apmokestinamos taikant atitinkamos AKR valstybės vidaus fiskalines procedūras, jeigu fizinių arba juridinių asmenų, kurie realizuoja šį pelną ir (arba) pajamas, pastovi verslo vieta yra toje valstybėje arba jeigu sutartis vykdoma ne ilgiau kaip šis mėnesius;

c) įmonės, kurios turi importuoti profesionalią įrangą, kad galėtų įvykdyti darbų pirkimo sutartis, pasinaudoja, jeigu jos taip pageidauja, laikino įvežimo sistema, kaip nustatyta AKR valstybės, kuri yra naudos gavėja, nacionaliniuose teisės aktuose tokios įrangos atžvilgiu;

d) profesionalią įrangą, reikalingą atliekant paslaugų pirkimo sutartyje apibrėžtas užduotis, leidžiama laikinai įvežti į AKR valstybę ar valstybes, kurios yra naudos gavėjos, laikantis nacionalinių teisės aktų ir netaikant jai fiskalinių ir importo mokesčių bei muitų, taip pat netaikant kitų lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų, jeigu šie mokesčiai ir mokėjimai nėra atlygis už suteiktas paslaugas;

e) prekes, importuojamas pagal prekių pirkimo sutartis, leidžiama įvežti į AKR valstybę, kuri yra naudos gavėja, netaikant muitų, importo ar kitų lygiaverčio poveikio fiskalinių mokesčių. Atitinkamos AKR valstybės kilmės prekių pirkimo sutartis sudaroma remiantis prekių ex-works kaina, prie kurios gali būti pridedami tokie vidaus fiskaliniai mokesčiai, kurie gali būti taikomi toms prekėms AKR valstybėje narėje;

f) kuras, tepalai, angliavandenilio rišikliai ir apskritai visos medžiagos, naudojamos vykdant darbų pirkimo sutartis, laikomos pirktomis vietos rinkoje ir joms taikomos fiskalinės taisyklės, taikytinos pagal AKR valstybėje narėje, kuri yra naudos gavėja, galiojančius nacionalinius teisės aktus; ir

g) asmeniniai ir namų ūkio reikmenys, importuojami tam, kad juos naudotų kiti, ne vietos lygiu priimti į darbą, fiziniai asmenys, kurie atlieka paslaugų pirkimų sutartyje apibrėžtus uždavinius, taip pat jų šeimos nariai, atleidžiami nuo muitų ar importo mokesčių, mokesčių ir kitų lygiaverčio poveikio fiskalinių mokesčių pagal AKR valstybėje, kuri yra naudos gavėja, galiojančius nacionalinius įstatymus.

3.  Bet kuriam dalykui, kuriam netaikomos pirmiau minėtos nuostatos dėl mokesčių ir muitinės procedūrų, ir toliau taikomi atitinkamos AKR valstybės nacionaliniai teisės aktai.



5 SKYRIUS

MONITORINGAS IR ĮVERTINIMAS

32 straipsnis

Tikslai

Monitoringo ir įvertinimo tikslas – reguliariai vertinti plėtros operacijas (pasiruošimą, įgyvendinimą ir vėlesnę veiklą) siekiant pagerinti vykdomų ir būsimų operacijų plėtotės veiksmingumą.

▼M10

33 straipsnis

Reikalavimai

1.  Nepažeidžiant AKR valstybių arba atitinkamos regioninio ar AKR lygmens organizacijos ar organo ar Komisijos atliekamų įvertinimų, šį darbą kartu atlieka AKR valstybė (valstybės) arba atitinkamos regioninio ar AKR lygmens organizacijos ar organas ir Bendrija. AKR ir EB Bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetas užtikrina bendrą monitoringo ir įvertinimo operacijų pobūdį. Siekiant padėti AKR ir EB Bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetui, Komisija ir AKR Generalinis Sekretoriatas paruošia ir įgyvendina bendrą monitoringą ir įvertinimus bei praneša apie tai Komitetui. Komitetas savo pirmajame posėdyje po Susitarimo pasirašymo nustato veiklos reikalavimus, užtikrinančius bendrą operacijų pobūdį ir kasmet patvirtina darbų programą.

2.  Monitoringo ir įvertinimo veikla visų pirma:

a) suteikia galimybę reguliariai ir savarankiškai vertinti šiame Susitarime numatytos daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos operacijas ir veiklą, palyginant rezultatus su tikslais; tokiu būdu

b) leidžia AKR valstybėms arba atitinkamam regioninio ar AKR lygmens organizacijai ar organui ir Komisijai bei bendroms institucijoms pasinaudoti įgyta patirtimi rengiant ir vykdant būsimą politiką bei operacijas.

▼B



6 SKYRIUS

▼M4

FONDO IŠTEKLIŲ VALDYMAS IR VYKDYTOJAI

▼M10

34 straipsnis

Komisija

1.  Komisija užtikrina operacijų, finansuojamų šiame Susitarime numatytos daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos ištekliais, išskyrus investicinėmis priemonėmis ir palūkanų subsidijomis, finansinį įgyvendinimą pagrindiniais valdymo būdais:

a) centralizuotai;

b) decentralizuotai.

2.  Paprastai šiame Susitarime numatytos daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos išteklių finansinį įgyvendinimą Komisija atlieka decentralizuotai.

Šiuo atveju pagal 35 straipsnį įgyvendinimo užduotį perima AKR valstybės.

3.  Siekiant užtikrinti šiame Susitarime numatytos daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos išteklių įgyvendinimą, Komisija perleidžia savo įgyvendinimo įgaliojimus vidaus tarnyboms. Komisija informuoja AKR valstybes ir Bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetą apie šį perleidimą.

▼M4

35 straipsnis

Nacionalinis įgaliojimus suteikiantis pareigūnas

▼M10

1.  Kiekvienos AKR valstybės Vyriausybė paskiria nacionalinį įgaliojimus suteikiantį pareigūną, kad jai atstovautų visose operacijose, finansuojamose iš Komisijos ir Banko tvarkomų šiame Susitarime numatytos daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos išteklių. Nacionalinis įgaliojimus suteikiantis pareigūnas paskiria savo pavaduotoją ar pavaduotojus, kurie eina jo pareigas, kai jis to atlikti negali, ir apie šį pavadavimą informuoja Komisiją. Jei tenkinamos institucinių gebėjimų ir gero valdymo sąlygos, nacionalinis įgaliojimus suteikiantis pareigūnas gali perduoti savo funkcijas, susijusias su atitinkamų programų ir projektų įgyvendinimu, atsakingam subjektui jo nacionalinėje administracijoje. Jis informuoja Komisiją apie tokį perdavimą.

Regioninių programų ir projektų atveju atitinkama organizacija arba organas paskiria regioninį įgaliojimus suteikiantį pareigūną, kurio pareigos mutatis mutandis atitinka nacionalinio įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas.

AKR valstybių bendradarbiavimo programų ir projektų atveju AKR Ambasadorių komitetas paskiria AKR įgaliojimus suteikiantį pareigūną, kurio pareigos mutatis mutandis atitinka nacionalinio įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas. Tuo atveju, jei AKR sekretoriatas neatlieka įgaliojimus suteikiančio pareigūno vaidmens, Ambasadorių komitetas apie tai informuojamas pagal programų ir projektų įgyvendinimo finansinį susitarimą.

Kai Komisija sužino apie problemas, susijusias su šiame Susitarime numatytos daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos išteklių valdymo procedūrų tvarka, ji susisiekia su nacionaliniu įgaliojimus suteikiančiu pareigūnu, siekdama ištaisyti padėtį ir prireikus priima visas tinkamas priemones.

Atitinkamas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas yra finansiškai atsakingas už jam patikėtas įgyvendinimo užduotis.

Jei šiame Susitarime numatytos daugiametės bendradarbiavimo finansavimo programos ištekliai valdomi decentralizuotai ir atsižvelgiant į bet kokius papildomus įgaliojimus, kuriuos gali suteikti Komisija, atitinkamas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas:

▼M4

a) atsako už bendradarbiavimo įgyvendinimo koordinavimą, programavimą, nuolatinį monitoringą ir metines, tarpines ir galutines peržiūras, taip pat veiklos koordinavimą su paramos teikėjais;

b) glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija, atsako už programų ir projektų rengimą, pateikimą ir vertinimą;

c) rengia konkurso dokumentus ir prireikus kvietimų teikti paraiškas dokumentus;

d) prieš paskelbdamas atvirą konkursą ir prireikus kvietimą teikti paraiškas, konkurso dokumentus ir prireikus kvietimo teikti paraiškas dokumentus pateikia Komisijai patvirtinti;

e) glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija skelbia atvirus konkursus bei prireikus kvietimus teikti paraiškas;

f) priima pasiūlymus bei, jei taikoma, paraiškas ir perduoda juos Komisijai; vadovauja atplėšiant vokus ir sprendžia dėl konkurso rezultatų per pasiūlymų galiojimo laikotarpį, atsižvelgiant į nustatytą galutinį sutarties pasirašymo terminą;

g) kviečia Komisiją dalyvauti atplėšiant vokus su konkurso pasiūlymais ir prireikus paraiškomis bei perduoda pasiūlymų ir paraiškų nagrinėjimo rezultatus Komisijai, kad ji patvirtintų pasiūlymus pasirašyti sutartis ir skirti dotacijas;

h) pateikia Komisijai patvirtinti sutartis ir programų sąmatas bei jų priedus;

i) pasirašo Komisijos patvirtintas sutartis ir jų priedus;

j) patikrina ir patvirtina išlaidas, kurios neturi viršyti jam tvarkyti pavestų lėšų; ir

k) įgyvendinant operacijas padaryti visus būtinus pakeitimus, kad ekonominiu ir techniniu požiūriu būtų užtikrintas tinkamas patvirtintų programų ir projektų vykdymas.

2.  Laikydamasis reikalavimo informuoti Komisiją, ►M10  atitinkamas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ◄ operacijų vykdymo metu priima sprendimus dėl:

a) programų ir projektų techninių patikslinimų ir pakeitimų, susijusių su detaliais klausimais, jeigu jie nedaro poveikio priimtam techniniam sprendimui ir nėra didesni nei leidžiama finansiniame susitarime;

b) sudėtinių programų ir projektų vietos pakeitimo, jeigu tai daroma dėl techninių, ekonominių ar socialinių priežasčių;

c) baudų už pradelsimą taikymo arba atleidimo nuo jų;

d) garantų atleidimo nuo įsipareigojimų veiksmų;

e) prekių, nepriklausomai nuo jų kilmės, pirkimo vietos rinkoje;

f) ne valstybių narių ir ne AKR valstybių kilmės statybos įrangos ir mechanizmų naudojimo, jeigu valstybėse narėse ir AKR valstybėse panaši įranga ir mechanizmai negaminami;

g) subrangos darbų;

h) galutinio priėmimo, jeigu Komisija dalyvauja parengtiniame priėmime, patvirtina atitinkamą protokolą ir, prireikus, dalyvauja galutiniame priėmime, visų pirma tais atvejais, kai dėl parengtiniame priėmime nustatytų sąlygų turi būti atlikta daug papildomo darbo; ir

i) konsultantų ir kitų techninės pagalbos specialistų samdymo.

36 straipsnis

Delegacijos vadovas

1.  Kiekvienoje AKR valstybėje arba kiekvienoje regioninėje grupėje, kuri to specialiai prašo, Komisijai atstovauja delegacija, kuriai vadovauja delegacijos vadovas, kuriam turi pritarti AKR valstybė ar valstybės. Jeigu delegacijos vadovas skiriamas grupei AKR valstybių, imamasi reikiamų veiksmų. Delegacijos vadovas Komisijai atstovauja visose jo kompetencijos srityse ir visoje savo veikloje.

2.  Delegacijos vadovas yra pagrindinis asmuo ryšiams su AKR valstybėmis ir organais, atitinkančiais reikalavimus finansinei paramai pagal Susitarimą gauti. Jis glaudžiai bendradarbiauja su nacionaliniu įgaliojimus suteikiančiu pareigūnu.

3.  Delegacijos vadovas turi reikiamus nurodymus ir pavestus įgaliojimus palengvinti ir paspartinti visas pagal Susitarimą atliekamas operacijas.

4.  Delegacijos vadovas reguliariai informuoja nacionalines institucijas apie Bendrijos veiklą, kuri gali būti tiesiogiai susijusi su Bendrijos ir AKR valstybių bendradarbiavimu.

37 straipsnis

Mokėjimai

1.  Kad būtų galima mokėjimus atlikti nacionalinėmis AKR valstybių valiutomis, AKR valstybėse Komisijos ir AKR valstybės susitarimu pasirinktoje nacionalinėje valstybinėje arba pusiau valstybinėje finansų įstaigoje Komisija ir jos vardu gali atidaryti sąskaitas valstybių narių valiutomis arba eurais. Ši įstaiga atlieka nacionalinio mokėjimų tarpininko funkcijas.

2.  Nacionalinis mokėjimų tarpininkas atlyginimo už savo paslaugas negauna ir nemoka palūkanų už deponuotas lėšas. Siekiant išvengti išankstinio ►M10  AKR valstybės arba atitinkamo regioninio ar AKR lygmens organizacijos ar organo ◄ finansavimo ir užkirsti kelią mokėjimų vėlavimui, Komisija, remdamasi ateities grynųjų pinigų poreikio įvertinimu, iš anksto papildo vietos sąskaitas vienos iš valstybių narių valiuta arba eurais.

3.  Išbraukta

4.  Mokėjimus atlieka Komisija laikydamasi Bendrijos ir Komisijos nustatytų taisyklių, po to, kai, jei taikoma, ►M10  atitinkamas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ◄ patikrino ir patvirtino išlaidas.

5.  Išbraukta

6.  Išlaidų patvirtinimo, leidimo ir apmokėjimo procedūros turi būti užbaigtos per 90 dienų laikotarpį nuo tos dienos, kurią sueina mokėjimo terminas. ►M10  Atitinkamas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ◄ išnagrinėja ir delegacijos vadovui išduoda mokėjimo leidimą ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki tos dienos, kurią turi būti atliktas mokėjimas.

7.  Pretenziją dėl pavėluotų mokėjimų patenkina atitinkama ►M10  AKR valstybė arba atitinkama regioninio ar AKR lygmens organizacija ar organas ◄ ar valstybės ir Komisija iš savo pačios išteklių už tą pradelstą dalį, už kurią atsako kiekviena šalis pagal pirmiau minėtas procedūras.

▼M10 —————

▼B

VI PRIEDAS

MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIŲ, NETURINČIŲ IŠĖJIMO Į JŪRĄ IR ESANČIŲ SALOJE VALSTYBIŲ SĄRAŠAS

Pateikiamas mažiausiai išsivysčiusių, neturinčių išėjimo į jūrą ir esančių saloje AKR valstybių sąrašas:



MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIOS AKR VALSTYBĖS

1 straipsnis

Pagal šį susitarimą toliau nurodytos šalys laikomos mažiausiai išsivysčiusiomis AKR valstybėmis:

Angola

Beninas

Burkina Fasas

Burundis

Žaliojo Kyšulio Respublika

Centrinės Afrikos Respublika

Čadas

Komorų Salos

Kongo Demokratinė Respublika

Džibutis

Etiopija

Eritrėja

Gambija

Gvinėja

Bisau Gvinėja

Pusiaujo Gvinėja

Haitis

Kiribatis

Lesotas

Liberija

Malavis

Malis

Mauritanija

Madagaskaras

Mozambikas

Nigeris

Ruanda

Samoa

San Tomė ir Prinsipė

Siera Leonė

Saliamono Salos

Somalis

Sudanas

Tanzanija

Tuvalu

Togas

Uganda

Vanuatu

Zambija

▼M1

Timor Leste

▼B



NETURINČIOS IŠĖJIMO Į JŪRĄ AKR VALSTYBĖS

2 straipsnis

Imtasi specialių priemonių ir nuostatų paremti neturinčių išėjimo į jūrą AKR valstybių pastangas įveikti geografinio pobūdžio sunkumus ir kitas jų vystymuisi trukdančias kliūtis, leisiančias atitinkamai pagreitinti jų augimo tempus.

3 straipsnis

Yra šios neturinčios išėjimo į jūrą AKR valstybės:

Botsvana

Burkina Fasas

Burundis

Centrinės Afrikos Respublika

Čadas

Etiopija

Lesotas

Malavis

Malis

Nigeris

Ruanda

Svazilandas

Uganda

Zambija

Zimbabvė



ESANČIOS SALOJE AKR VALSTYBĖS

4 straipsnis

Imtasi specialių priemonių ir nuostatų paremti esančių saloje AKR valstybių pastangas įveikti gamtinio ir geografinio pobūdžio sunkumus ir kitas jų vystymuisi trukdančias kliūtis, leisiančias atitinkamai pagreitinti jų augimo tempus.

5 straipsnis

Esančių saloje AKR valstybių sąrašas:

Antigva ir Barbuda

Bahamos

Barbadosas

Žaliojo Kyšulio Salos

Komorai

Dominika

Dominikos Respublika

Fidžis

Grenada

Haitis

Jamaika

Kiribatis

Madagaskaras

Mauricijus

Papua Naujoji Gvinėja

Sent Kitsas ir Nevis

Sent Lusija

Sent Vinsentas ir Grenadinai

Samoa

San Tomė ir Prinsipė

Seišeliai

Saliamono Salos

Tonga

Trinidadas ir Tobagas

Tuvalu

Vanuatu

▼M1

Timor Leste

▼M4

VII PRIEDAS

POLITINIS DIALOGAS DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ, DEMOKRATIJOS PRINCIPŲ IR TEISINĖS VALSTYBĖS



1 straipsnis

Tikslai

1.  96 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos konsultacijos vyks, išskyrus ypatingos skubos atvejus, tik po išsamaus politinio dialogo, kaip numatyta šio Susitarimo 8 straipsnyje ir 9 straipsnio 4 dalyje.

2.  Abi Šalys turėtų vesti tokį politinį dialogą atsižvelgdamos į šį susitarimą ir Ministrų Tarybos nustatytas AKR–ES politinio dialogo gaires.

3.  Politinis dialogas – procesas, kuris turėtų padėti sustiprinti AKR–ES santykius ir prisidėti prie partnerystės tikslų įgyvendinimo.

2 straipsnis

Sustiprintas politinis dialogas prieš susitarimo 96 straipsnyje numatytas konsultacijas

1.  Politinis dialogas dėl pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principams vykdomas vadovaujantis susitarimo 8 straipsniu ir 9 straipsnio 4 dalimi bei laikantis tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir normų. Vykstant šiam dialogui, Šalys gali susitarti dėl bendros darbotvarkės ir prioritetų.

2.  Šalys gali kartu nustatyti ir susitarti dėl konkrečių apibrėžtų gairių ar uždavinių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų srityje, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir normų bei atsižvelgiant į konkrečią atitinkamos AKR valstybės padėtį. Gairės, nustatančios siektinus tarpinius tikslus ir terminus, padeda pasiekti tikslus.

3.  1 ir 2 dalyse numatytas politinis dialogas yra sistemingas ir oficialus, o prieš pradedant susitarimo 96 straipsnyje numatytas konsultacijas reikia išnaudoti visas įmanomas politinio dialogo galimybes.

4.  Išskyrus ypatingos skubos atvejus, numatytus Susitarimo 96 straipsnio 2 dalies b punkte, 96 straipsnyje numatytas konsultacijas galima pradėti nevykdant politinio dialogo, jei viena iš Šalių nuolat nesilaiko ankstesnio dialogo metu prisiimtų įsipareigojimų arba dalyvaudama dialoge nėra sąžininga.

5.  Susitarimo 8 straipsnyje numatytu politiniu dialogu Šalys taip pat naudojasi siekdamos padėti šalims, kurioms taikomos 96 straipsnyje numatytos atitinkamos priemonės, normalizuoti santykius.

3 straipsnis

Papildomos taisyklės dėl susitarimo 96 straipsnyje numatyto konsultavimosi

1.  Šalys susitarimo 96 straipsnyje numatytų konsultacijų metu siekia atstovavimo lygybės.

2.  Šalys įsipareigoja iki oficialių konsultacijų, konsultacijų metu ir konsultacijoms pasibaigus bendrauti skaidriai ir atsižvelgiant į šio priedo 2 straipsnio 2 dalyje numatytas konkrečias gaires ir uždavinius.

3.  Šalys, siekdamos tinkamai pasiruošti bei vesti išsamesnes konsultacijas AKR valstybių grupėje bei su Bendrija ir jos valstybėmis narėmis, vadovaujasi 30 dienų pranešimo laikotarpiu, kaip numatyta susitarimo 96 straipsnio 2 dalyje. Konsultavimosi metu Šalys turėtų susitarti dėl lankstaus tvarkaraščio, taip pat pripažindamos, kad ypatingos skubos atvejais, kaip apibrėžta susitarimo 96 straipsnio 2 dalies b punkte ir šio priedo 2 straipsnio 4 dalyje, gali prireikti skubaus reagavimo.

▼M10

4.  Šalys pripažįsta AKR grupės vaidmenį politiniame dialoge, grindžiamą AKR grupės nustatyta tvarka, apie kurią informuota Europos bendrija ir jos valstybės narės. AKR sekretoriatas ir Europos Komisija keičiasi visa reikiama informacija apie politinio dialogo procesą, vykstantį prieš pradedant konsultacijas pagal šio Susitarimo 96 ir 97 straipsnius, per šias konsultacijas ir jas užbaigus.

▼M4

5.  Šalys pripažįsta struktūriškai apibrėžtų ir nuolatinių konsultacijų poreikį pagal susitarimo 96 straipsnį. Šiuo tikslu Ministrų Taryba gali nustatyti papildomas taisykles.

▼B

PROTOKOLAI

1 PROTOKOLAS

dėl jungtinių institucijų veiklos išlaidų

1.

Valstybės narės, Bendrija ir AKR valstybės atsako už išlaidas, kurias jos patiria dalyvaudamos Ministrų Tarybos ir jai pavaldžių organų posėdžiuose, įskaitant personalo, kelionės išlaidas ir dienpinigius bei pašto ir telekomunikacijų išlaidas.

Išlaidas už šio Susitarimo jungtinių institucijų rengiamų posėdžių vertimą (raštu ir žodžiu) ir dokumentų dauginimą bei už posėdžiams skirtas praktinio pobūdžio priemones (pavyzdžiui, patalpas, įrangą ir kurjerius) padengia Bendrija arba viena iš AKR šalių, atsižvelgiant į tai, kur vyksta posėdžiai – valstybės narės ar AKR valstybės teritorijoje.

2.

Arbitras, paskirtas pagal Susitarimo 98 straipsnį, turi teisę susigrąžinti savo kelionės ir pragyvenimo išlaidas. Pastarąsias nustato Ministrų Taryba.

Pusę arbitrų kelionės ir pragyvenimo išlaidų padengia Bendrija, o kitą pusę– AKR valstybės. Išlaidas, susijusias su arbitrų nustatyta registracija, parengtiniais ginčų tyrimais ir posėdžių organizavimu (pvz., patalpų, personalo ir vertimo), padengia Bendrija. Specialių tyrimų išlaidos apmokamos kartu su kitomis išlaidomis, o Šalys deponuoja arbitrų sprendimu nustatytus avansus.

3.

AKR valstybės įsteigia fondą, kuriam vadovauja jų Generalinis Sekretoriatas, skirtą prisidėti finansuojant išlaidas, kurias patiria AKR dalyviai dalyvaudami Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos ir Ministrų Tarybos posėdžiuose.

AKR valstybės skiria lėšų šiam fondui. Siekdama paskatinti visas AKR valstybes aktyviai dalyvauti bendroje AKR-EB institucijų veikloje, Bendrija skiria lėšų šiam fondui kaip numatyta Finansiniame protokole (pagal pirmąjį Finansinį protokolą – 4 milijonus eurų).

Padengiamos tik tos išlaidos, kurios atitinka 1 dalies reikalavimus ir toliau nurodytas sąlygas:

 tai turi būti išlaidos, kurias patiria parlamentarai arba, jei tokių nėra, kiti AKR atstovai, vykstantys iš jų atstovaujamos šalies dalyvauti Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos sesijose, jų prižiūrimų darbo grupių arba misijų posėdžiuose, arba kurios susidaro tiems patiems atstovams ir AKR visuomenės atstovams, ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojams dalyvaujant konsultaciniuose susitikimuose, rengiamuose pagal Susitarimo 15 ir 17 straipsnius;

 sprendimai dėl susitikimų, misijų ir darbo grupių turi būti priimami Ministrų Tarybos ir Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos darbo tvarka.

4.

Konsultacinius susitikimus ir AKR-ES ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojų susitikimus organizuoja Europos Sąjungos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Šiuo konkrečiu atveju lėšos, kurias Bendrija skiria AKR ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojų dalyvavimo išlaidoms padengti, mokamos tiesiai Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

AKR sekretoriatas, Ministrų Taryba ir Jungtinė Parlamentinė Asamblėja, Komisijai sutinkant, konsultacinius AKR visuomenės susitikimus gali pavesti organizuoti šių Šalių patvirtintoms atstovaujamosioms organizacijoms.

2 PROTOKOLAS

dėl privilegijų ir imunitetų



ŠALYS,

SIEKDAMOS Protokolu dėl privilegijų ir imunitetų palengvinti darnų Susitarimo veikimą, pasirengimą jo veikimui ir priemonių, patvirtintų jo taikymui, įgyvendinimą;

KADANGI dėl to būtina apibrėžti privilegijas ir imunitetus, kurių gali reikalauti asmenys, dalyvaujantys veikloje, susijusioje su Susitarimo taikymu ir su priemonėmis, taikytinomis oficialiems pranešimams apie tokią veiklą, nepažeidžiant Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, pasirašyto Briuselyje 1965 m. balandžio 8 d., nuostatų;

KADANGI taip pat būtina nustatyti sąlygas, dėl kurių turi būti susitarta, AKR Ministrų Tarybos nuosavybės, lėšų ir turto bei jos darbuotojų atžvilgiu;

KADANGI 1975 m. birželio 6 d. Džordžtauno susitarimas įsteigė AKR valstybių grupę ir AKR Ministrų Tarybą bei Ambasadorių komitetą; kadangi AKR valstybių grupės organus turi aptarnauti AKR valstybių sekretoriatas;

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Susitarimo:



1 SKYRIUS

ASMENYS, DALYVAUJANTYS VEIKLOJE, SUSIJUSIOJE SU SUSITARIMU

1 straipsnis

Valstybių narių ir AKR valstybių Vyriausybių atstovai ir Europos Bendrijų institucijų atstovai, jų patarėjai ir ekspertai bei AKR valstybių sekretoriato darbuotojų atstovai, dalyvaujantys valstybių narių arba AKR valstybių teritorijoje veikloje, kurią vykdo Susitarimo institucijos arba koordinuojančiosios institucijos, arba veikloje, susijusioje su Susitarimo įgyvendinimu, vykdydami savo pareigas arba keliaudami iš vienos vietos į kitą, kuriose vykdo tokias pareigas, naudojasi įprastomis privilegijomis, imunitetais ir priemonėmis.

Pirmesnė pastraipa taikoma Susitarimo Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos nariams, arbitrams, kurie gali būti paskirti pagal Susitarimą, ekonomikos ir socialinių reikalų sektorių konsultacinių įstaigų, kurios gali būti įsteigtos, nariams, šių institucijų tarnautojams ir darbuotojams, taip pat Europos investicijų banko agentūroms ir jo darbuotojams bei Įmonių plėtojimo centro ir Žemės ūkio plėtojimo centro darbuotojams.



2 SKYRIUS

AKR MINISTRŲ TARYBOS NUOSAVYBĖ, LĖŠOS IR TURTAS

2 straipsnis

Patalpos ir pastatai, kuriuose yra įsikūrusi AKR Ministrų Taryba oficialiems tikslams, yra neliečiami. Paieška, rekvizavimas, nusavinimas ar eksproprijavimas juose neatliekami.

Administracinės arba teisinės priemonės AKR Ministrų Tarybos nuosavybei ir turtui taikomos tik turint Ministrų Tarybos, įsteigtos pagal Susitarimą, leidimą, išskyrus atvejus, kai reikia ištirti nelaimingą atsitikimą, kurį sukėlė Tarybai priklausanti arba jos sąskaita naudojama motorinė priemonė, arba įvykus kelių eismo taisyklių pažeidimui arba nelaimingam atsitikimui dėl tokios priemonės kaltės.

3 straipsnis

AKR Ministrų Tarybos archyvai yra neliečiami.

4 straipsnis

AKR Ministrų Tarybai, jos turtui, pajamoms ir kitai nuosavybei netaikomi jokie tiesioginiai mokesčiai.

Priimančioji valstybė, jei gali, imasi tinkamų priemonių grąžinti ir padengti tiesioginių mokesčių arba pardavimo mokesčių sumas, įskaitytas į kilnojamojo arba nekilnojamojo turto kainą tais atvejais, jei AKR Ministrų Taryba vykdo didelius, tik jos oficialiam naudojimui skirtus pirkimo sandorius, į kurių kainą įtraukti tokios rūšies mokesčiai.

Išimtis nesuteikiama mokesčiams, rinkliavoms, muitams ir kitiems mokesčiams, kurie yra mokesčiai už suteiktas paslaugas.

5 straipsnis

AKR Ministrų Tarybai netaikomi muitai, draudimai ir apribojimai importuojant prekes, kurias ji naudos oficialiai; tokiu būdu importuotos prekės negali būti parduotos ar kaip kitaip realizuotos, už mokestį ar be jo, šalies, į kurią yra importuojamos, teritorijoje, išskyrus tomis sąlygomis, kurias patvirtina tos šalies Vyriausybė.



3 SKYRIUS

OFICIALŪS PRANEŠIMAI

6 straipsnis

Europos bendrijos, Susitarimo institucijų ir koordinuojančių įstaigų oficialiems pranešimams ir dokumentų perdavimui valstybių, kurios yra Susitarimo šalys, teritorijoje taikomos su tarptautinėmis organizacijomis suderintos sąlygos.

Europos bendrijos, jungtinių Susitarimo institucijų ir koordinuojančių įstaigų oficialiai korespondencijai ir kitiems oficialiems jų pranešimams cenzūra netaikoma.



4 SKYRIUS

AKR VALSTYBIŲ SEKRETORIATO PERSONALAS

7 straipsnis

1.  AKR Ministrų Tarybos sekretorius ar sekretoriai ir sekretoriaus pavaduotojas ar pavaduotojai ir kiti AKR valstybių paskirti vyresniųjų pareigybių nuolatiniai darbuotojai naudojasi diplomatinių misijų diplomatiniam personalui nustatytomis privilegijomis valstybėje, kurioje įsisteigusi AKR Ministrų Taryba, atsakomybę prisiimant AKR Ambasadorių komiteto pirmininkui. Jų sutuoktiniai ir jų nepilnamečiai vaikai, kurie gyvena kartu jų namų ūkyje, turi teisę tomis pačiomis sąlygomis naudotis privilegijomis, numatytomis tokių diplomatinių darbuotojų sutuoktiniams ir nepilnamečiams vaikams.

2.  Nuolatinius AKR personalo darbuotojus, kurie neminimi 1 dalyje, juos priimanti šalis atleidžia nuo mokesčių, kurie išskaičiuojami iš AKR valstybės jiems mokamo darbo mokesčio, tarnybinių pajamų arba pašalpų nuo tos dienos, kurią tokios pajamos yra apmokestinamos tose AKR valstybėse nustatytais mokesčiais.

Ši nuostata netaikoma pensijoms, kurias AKR sekretoriatas moka savo buvusiems darbuotojams arba jų išlaikomiems asmenims, arba darbo užmokesčiui, tarnybinėms pajamoms ar pašalpoms, kurios mokamos jo vietos personalui.

8 straipsnis

Valstybė, kurioje įsisteigusi AKR Ministrų Taryba, suteikia nuolatiniams AKR valstybių sekretoriato darbuotojams imunitetą tik veiksmų, kuriuos jie atlieka vykdydami savo oficialias pareigas, atžvilgiu, įskaitant nurodytuosius 7 straipsnio 1 dalyje. Tačiau toks imunitetas netaikomas nuolatinio AKR valstybių sekretoriato darbuotojo padarytiems kelių eismo taisyklių pažeidimams arba žalai, kurią sukėlė tokiam darbuotojui priklausanti motorinė priemonė.

9 straipsnis

AKR komiteto pirmininko, AKR Ministrų Tarybos sekretoriaus ar sekretorių ir sekretoriaus pavaduotojo ar pavaduotojų bei nuolatinių AKR valstybių sekretoriato darbuotojų pavardes, pareigas ir adresus AKR Ministrų Tarybos pirmininkas periodiškai siunčia valstybės, kurioje yra įsisteigusi AKR Ministrų Taryba, Vyriausybei.



5 SKYRIUS

KOMISIJOS DELEGACIJOS AKR VALSTYBĖSE

10 straipsnis

1.  Komisijos delegacijos vadovas ir delegacijos personalas, delegacijos, išskyrus vietinius personalo darbuotojus, atleidžiami nuo visų tiesioginių AKR valstybės, kurioje jie atlieka tarnybą, mokesčių.

2.  IV priedo 4 skyriaus 31 straipsnio 2 dalies g punktas taip pat taikomas darbuotojams, kurie minimi 1 dalyje.



6 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Šiame protokole numatytos privilegijos, imunitetai ir priemonės suderinamos su atitinkamomis, oficialioms pareigoms tinkamai atlikti būtinomis privilegijomis, imunitetais ir priemonėmis.

Bet kuri šiame protokole minima institucija ar įstaiga pareikalavus atšaukia imunitetą, jei mano, kad imuniteto atšaukimas neprieštarauja jos interesams.

12 straipsnis

Susitarimo 98 straipsnis taikomas ginčams, susijusiems su šiuo protokolu.

AKR Ministrų Taryba ir Europos investicijų bankas gali būti arbitražo proceso šalys.

3 PROTOKOLAS

dėl Pietų Afrikos



1 straipsnis

Reikalavimus atitinkantis statusas

1.  Pietų Afrikos dalyvavimas šiame Susitarime turi atitikti šiame protokole nustatytus reikalavimus.

2.   ►M10  2009 m. rugsėjo 11 d. pasirašytu Susitarimu iš dalies pakeisto ◄ dvišalio Europos bendrijos, jos valstybių narių ir Pietų Afrikos susitarimo dėl prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo (toliau – TDCA) nuostatoms teikiama pirmenybė šio Susitarimo atžvilgiu.

2 straipsnis

Bendrosios nuostatos, politinis dialogas ir jungtinės institucijos

1.  Pietų Afrikai taikomos bendrosios, institucinės ir baigiamosios šio Susitarimo nuostatos.

2.  Pietų Afrika visapusiškai dalyvauja nuolatiniame politiniame dialoge ir jungtinių institucijų bei įstaigų, įsteigtų pagal šį Susitarimą, veikloje. Tačiau priimant sprendimus dėl nuostatų, kurios pagal šį protokolą netaikomos Pietų Afrikai, Pietų Afrika nedalyvauja.

3 straipsnis

Bendradarbiavimo strategija

Šio Susitarimo nuostatos dėl bendradarbiavimo strategijų taikomos bendradarbiavimui tarp Bendrijos ir Pietų Afrikos.

4 straipsnis

Finansiniai ištekliai

1.  Šio Susitarimo bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo nuostatos Pietų Afrikai netaikomos.

▼M10

2.  Tačiau, nukrypstant nuo šio principo, Pietų Afrika turi teisę dalyvauti AKR ir EB bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo srityse, išvardytose šio protokolo 8 straipsnyje, vadovaujantis abipusiškumo ir proporcingumo principais, jei Pietų Afrikos dalyvavimas bus visiškai finansuojamas iš lėšų, numatytų pagal TDCA VII antraštinę dalį. Jei TDCA lėšos naudojamos dalyvavimui operacijose pagal AKR ir EB finansinio bendradarbiavimo programą, Pietų Afrika turi teisę visapusiškai dalyvauti priimant sprendimus dėl tokios pagalbos įgyvendinimo.

▼B

3.  Su Pietų Afrikos fiziniais arba juridiniais asmenimis galima sudaryti sutartis, finansuojamas iš šiame Susitarime numatytų finansinių lėšų. Tačiau šiuo atveju Pietų Afrikos fiziniai arba juridiniai asmenys nesinaudoja lengvatomis, kurios suteikiamos fiziniams arba juridiniams asmenims iš AKR valstybių.

▼M10

4.  Siekiant finansuoti investicijas, kaip nustatyta šio Susitarimo II priedo 1 skyriuje, investiciniai fondai ir Pietų Afrikoje įsisteigę finansiniai bei nefinansiniai tarpininkai gali būti tinkami finansuoti.

▼B

5 straipsnis

Bendradarbiavimas prekybos srityje

1.  Šio Susitarimo nuostatos dėl ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo Pietų Afrikai netaikomos.

2.  Vis dėlto Pietų Afrika dalyvauja dialoge tarp Šalių kaip stebėtoja pagal šio Susitarimo 34–40 straipsnius.

▼M10

3.  Šis protokolas netrukdo Pietų Afrikai derėtis dėl vieno iš Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS), numatytų šio Susitarimo 3 dalies II antraštinėje dalyje, ir jį pasirašyti, jeigu kitos to EPS šalys tam pritaria.

▼B

6 straipsnis

Protokolų ir deklaracijų taikomumas

Šio Susitarimo protokolai ir deklaracijos, susijusios su atskiromis, Pietų Afrikai netaikomomis Susitarimo dalimis, Pietų Afrikai netaikomi. Visos kitos deklaracijos ir protokolai yra taikomi.

7 straipsnis

Persvarstymo sąlyga

Šis protokolas gali būti persvarstomas Ministrų Tarybos sprendimu.

8 straipsnis

Taikymo sąlygos

Nepažeidžiant pirmesnių straipsnių, toliau pateiktoje lentelėje pateikiami Susitarimo straipsniai ir jų priedai, kurie taikomi Pietų Afrikai, ir tie straipsniai ir priedai, kurie jai netaikomi.



Taikoma

Pastabos

Netaikoma

Preambulė

 

 

I dalis, I antraštinė dalis, I skyrius „Tikslai, principai ir dalyviai“ (1–7 straipsniai)

 

 

I dalis, II antraštinė dalis „Politinė dimensija“; 8–13 straipsniai

 

 

2 dalis „Institucinės nuostatos“; 14–17 straipsniai

Pagal šio protokolo 1 straipsnį Pietų Afrika neturi balsavimo teisės jungtinėse institucijose arba įstaigose dėl Susitarimo sričių, kurios netaikomos Pietų Afrikai.

 

3 dalis, I antraštinė dalis „Plėtros strategijos“.

 

 

 

Pagal 5 straipsnį Pietų Afrika yra susijusi su dialogu tarp Šalių kaip stebėtoja pagal 34–40 straipsnius.

3 dalis, II antraštinė dalis, Ekonominis ir prekybos bendradarbiavimas.

75 straipsnio i punktas (Investicijų skatinimas, parama AKR-EB privataus sektoriaus dialogui regioniniu lygiu); 78 straipsnis (Investicijų apsauga)

Pagal 4 straipsnį Pietų Afrika turi teisę dalyvauti tam tikrose bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo srityse, jeigu toks bendradarbiavimas visiškai finansuojamas iš lėšų, numatytų pagal TDCA VII antraštinę dalį. Pagal 2 straipsnį Pietų Afrika gali dalyvauti 83 straipsnyje numatytame AKR-ES Bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitete be balsavimo teisės dėl nuostatų, kurios netaikomos Pietų Afrikai.

4 dalis, Bendradarbiavimas dėl plėtros finansavimo

5 dalis, Bendrosios nuostatos dėl mažiausiai išsivysčiusių, neturinčių išėjimo į jūrą ir esančių saloje AKR valstybių, 84–90 straipsniai

 

 

6 dalis, Baigiamosios nuostatos, 91–100 straipsniai

 

 

 

 

I priedas (Finansinis protokolas)

II priedas, Finansavimo sąlygos, 5 skyrius (ryšys su 78 straipsniu/investicijų apsauga)

Pagal 4 straipsnį Pietų Afrika turi teisę dalyvauti tam tikrose bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo srityse, jeigu Pietų Afrikos bendradarbiavimas bus visiškai finansuojamas iš lėšų, numatytų pagal TDCA VII antraštinę dalį.

II priedas, Finansavimo sąlygos, 1, 2, 3 ir 4 skyriai

III priedas, Institucinė parama (CDE ir CTA)

Pagal 4 straipsnį Pietų Afrika turi teisę dalyvauti tam tikrose bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo srityse, jeigu Pietų Afrikos bendradarbiavimas bus visiškai finansuojamas iš lėšų, numatytų pagal TDCA VII antraštinę dalį.

 

IV priedas, Įgyvendinimo ir valdymo tvarka: 6–14 straipsniai (Regioninis bendradarbiavimas), 20–32 straipsniai (Konkurencija ir preferencija)

Pagal 4 straipsnį, jei TDCA lėšos naudojamos dalyvavimui operacijose pagal AKR-EB finansinio bendradarbiavimo programą, Pietų Afrika turi teisę visapusiškai dalyvauti priimant sprendimus, reglamentuojančius tokios pagalbos įgyvendinimą. Be to, Pietų Afrikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę dalyvauti sutarčių, finansuojamų iš finansinių Susitarimo lėšų, konkursuose. Tačiau tokiu atveju konkurso dalyviams iš Pietų Afrikos netaikomos preferencijos, numatytos konkurso dalyviams iš AKR valstybių.

IV priedas, 1–5 straipsniai (nacionalinės programos), 15–19 straipsniai (nuostatos dėl projekto ciklo), 27 straipsnis (preferencijos AKR rangovams) ir 34–38 straipsniai (Vykdomieji atstovai)

 

 

V priedas/prekybos režimas parengiamuoju laikotarpiu

VI priedas, Mažiausiai išsivysčiusių, esančių saloje ir neturinčių išėjimo į jūrą AKR valstybių sąrašas.

 

 

▼M10

BAIGIAMASIS AKTAS



JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS,

BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

AIRIJOS PREZIDENTĖ,

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ,

JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS,

VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

MALTOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS,

LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

RUMUNIJOS PREZIDENTAS,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ,

JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios šalys (toliau – valstybės narės),

bei EUROPOS SĄJUNGA (toliau - Sąjunga arba ES),

ir

ANGOLOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYBĖ ANTIGVOS IR BARBUDOS KARALIENĖ,

BAHAMŲ SANDRAUGOS VALSTYBĖS VADOVAS,

BARBADOSO VALSTYBĖS VADOVAS,

JOS DIDENYBĖ BELIZO KARALIENĖ,

BENINO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

BOTSVANOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

BURKINA FASO PREZIDENTAS,

BURUNDŽIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

KAMERŪNO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ŽALIOJO KYŠULIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

CENTRINĖS AFRIKOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

KOMORŲ SĄJUNGOS PREZIDENTAS,

KONGO DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

KONGO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

KUKO SALŲ VYRIAUSYBĖ,

DRAMBLIO KAULO KRANTO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

DŽIBUČIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

DOMINIKOS SANDRAUGOS VYRIAUSYBĖ,

DOMINIKOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ERITRĖJOS VALSTYBĖS PREZIDENTAS,

ETIOPIJOS FEDERACINĖS DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

FIDŽIO SALŲ RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

GABONO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

GAMBIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS IR VALSTYBĖS VADOVAS,

GANOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYBĖ GRENADOS KARALIENĖ,

GVINĖJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

BISAU GVINĖJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

GAJANOS KOOPERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

HAIČIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JAMAIKOS VALSTYBĖS VADOVAS,

KENIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

KIRIBAČIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JO DIDENYBĖ LESOTO KARALYSTĖS KARALIUS,

LIBERIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ,

MADAGASKARO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

MALAVIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

MALIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

MARŠALO SALŲ RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ,

MAURITANIJOS ISLAMO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

MAURICIJAUS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

MIKRONEZIJOS FEDERACINIŲ VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖ,

MOZAMBIKO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

NAMIBIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

NAURU RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ,

NIGERIO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

NIGERIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

NIUE VYRIAUSYBĖ,

PALAU RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ,

JOS DIDENYBĖ PAPUA NAUJOSIOS GVINĖJOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS KARALIENĖ,

RUANDOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYBĖ SENT KITSO IR NEVIO KARALIENĖ,

JOS DIDENYBĖ SENT LUSIJOS KARALIENĖ,

JOS DIDENYBĖ SENT VINSENTO IR GRENADINŲ KARALIENĖ,

SAMOA NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS VADOVAS,

SAN TOMĖS IR PRINSIPĖS DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SENEGALO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SEIŠELIŲ RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SIERA LEONĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYBĖ SOLOMONO SALŲ KARALIENĖ,

PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SURINAMO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JO DIDENYBĖ SVAZILENDO KARALYSTĖS KARALIUS,

TANZANIJOS JUNGTINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ČADO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

RYTŲ TIMORO DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ,

TOGO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JO DIDENYBĖ TONGOS KARALIUS,

TRINIDADO IR TOBAGO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYBĖ TUVALU KARALIENĖ,

UGANDOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

VANUATU RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ,

ZAMBIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ZIMBABVĖS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ,

kurių valstybės toliau vadinamos „AKR valstybėmis“,

susitikę Vagadugu du tūkstančiai dešimtųjų metų birželio dvidešimt antrą dieną pasirašyti Susitarimą, kuriuo antrą kartą iš dalies keičiamas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pirmą kartą iš dalies pakeistas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas,

▼B





I priedas

Finansinis protokolas

II priedas

Finansavimo nuostatos ir sąlygos

III priedas

Institucinė parama

IV priedas

Įgyvendinimo ir valdymo tvarka

V priedas

Parengiamuoju laikotarpiu taikytinas prekybos režimas, nurodytas 37 straipsnio 1 dalyje

VI priedas

LDLIC sąrašas

1 protokolas

dėl bendrų institucijų veiklos išlaidų

2 protokolas

dėl privilegijų ir imunitetų

3 protokolas

dėl Pietų Afrikos



I Deklaracija

Bendra deklaracija dėl AKR ir EB partnerystės paramos patekti į rinką

II Deklaracija

Bendra deklaracija dėl migracijos ir vystymosi (13 straipsnis)

III Deklaracija

Europos Sąjungos deklaracija dėl su Lisabonos sutarties įsigaliojimu susijusių institucinių pasikeitimų

IV deklaracija

Bendrijos deklaracija dėl AKR sekretoriato finansavimo

V deklaracija

Bendrijos deklaracija dėl bendrų institucijų finansavimo

VI deklaracija

Bendrijos deklaracija, susijusi su Protokolu dėl privilegijų ir imunitetų

VII deklaracija

Valstybių narių deklaracija, susijusi su Protokolu dėl privilegijų ir imunitetų

VIII deklaracija

Bendra deklaracija, susijusi su Protokolu dėl privilegijų ir imunitetų

IX deklaracija

Bendra deklaracija dėl 49 straipsnio 2 dalies dėl prekybos ir aplinkos

X deklaracija

AKR valstybių deklaracija dėl prekybos ir aplinkos

XI deklaracija

Bendra deklaracija dėl AKR valstybių kultūros paveldo

XII deklaracija

AKR valstybių deklaracija dėl kultūros turto grąžinimo arba teisių į jį atkūrimo

XIII deklaracija

Bendra deklaracija dėl autorių teisių

XIV deklaracija

Bendra deklaracija dėl regioninio bendradarbiavimo ir atokiausių regionų (28 straipsnis)

XV deklaracija

Bendra deklaracija dėl prisijungimo

XVI deklaracija

Bendra deklaracija dėl EB sutarties ketvirtojoje dalyje nurodytų užjūrio šalių ir teritorijų prisijungimo

XVII deklaracija

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 66 straipsnio (atleidimas nuo skolų)

XVIII deklaracija

ES deklaracija dėl Finansinio protokolo

XIX deklaracija

Tarybos ir Komisijos deklaracija dėl programavimo proceso

XX deklaracija

Bendra deklaracija dėl eksporto įplaukų svyravimų poveikio lengvai pažeidžiamoms mažoms, salinėms ir išėjimo į jūrą neturinčioms AKR valstybėms

XXI deklaracija

Bendrijos deklaracija dėl IV priedo 3 straipsnio

Hecho en Cotonú, el veintitrés de junio del año dos mil.

Udfærdiget i Cotonou den treogtyvende juni to tusind.

Geschehen zu Cotonou am dreiundzwanzigsten Juni zweitausend.

Έγινε στην Κοτονού, στις είκοσι τρεις Ιουνίου δύο χιλιάδες.

Done at Cotonou on the twenty-third day of June in the year two thousand.

Fait à Cotonou, le vingt-trois juin deux mille.

Fatto a Cotonou, addì ventitré giugno duemila.

Gedaan te Cotonou, de drieëntwintigste juni tweeduizend.

Feito em Cotonu, em vinte e três de Junho de dois mil.

Tehty Cotonoussa kahdentenakymmenentenäkolmantena päivänä kesäkuuta vuonna kaksituhatta.

Som skedde i Cotonou den tjugotredje juni tjugohundra.

Pour Sa Majesté le Roi des Belges

Voor Zijne Majesteit de Koning der Belgen

Für Seine Majestät den König der Belgier

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brusselse Hoofdstedelijke Gewest.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

For Hendes Majestæt Danmarks Dronning

Für den Präsidenten der Bundesrepublik Deutschland

Για τον Πρόεδρο της Ελληνικής Δημοκρατίας

Por Su Majestad el Rey de España

Pour le Président de la République française

Thar ceann Uachtarán na hÉireann

For the President of Ireland

Per il Presidente della Repubblica italiana

Pour Son Altesse Royale le Grand-Duc de Luxembourg

Voor Hare Majesteit de Koningin der Nederlanden

Für den Bundespräsidenten der Republik Österreich

Pelo Presidente da República Portuguesa

Suomen Tasavallan Presidentin puolesta

För Republiken Finlands President

På svenska regeringens vägnar

For Her Majesty the Queen of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Por la Comunidad Europea

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Voor de Europese Gemeenschap

Pela Comunidade Europeia

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Pour le Président de la République d'Angola

For Her Majesty the Queen of Antigua and Barbuda

For the Head of State of the Commonwealth of the Bahamas

For the Head of State of Barbados

For the Government of Belize

Pour le Président de la République du Bénin

For the President of the Republic of Botswana

Pour le Président du Burkina Faso

Pour le Président de la République du Burundi

Pour le Président de la République du Cameroun

Pour le Président de la République du Cap-Vert

Pour le Président de la République Centrafricaine

Pour le Président de la République Fédérale Islamique des Comores

Pour le Président de la République démocratique du Congo

Pour le Président de la République du Congo

For the Government of the Cook Islands

Pour le Président de la République de Côte d'Ivoire

Pour le Président de la République de Djibouti

For the Government of the Commonwealth of Dominica

For the President of the Dominican Republic

For the President of the State of Eritrea

For the President of the Federal Republic of Ethiopia

For the President of the Sovereign Democratic Republic of Fiji

Pour le Président de la République gabonaise

For the President and Head of State of the Republic of The Gambia

For the President of the Republic of Ghana

For Her Majesty the Queen of Grenada

Pour le Président de la République de Guinée

Pour le Président de la République de Guinée-Bissau

Pour le Président de la République de Guinée équatoriale

For the President of the Republic of Guyana

Pour le Président de la République d'Haïti

For the Head of State of Jamaica

For the President of the Republic of Kenya

For the President of the Republic of Kiribati

For His Majesty the King of the Kingdom of Lesotho

For the President of the Republic of Liberia

Pour le Président de la République de Madagascar

For the President of the Republic of Malawi

Pour le Président de la République du Mali

For the Government of the Republic of the Marshall Islands

Pour le Président de la République Islamique de Mauritanie

For the President of the Republic of Mauritius

For the Government of the Federated States of Micronesia

Pour le Président de la République du Mozambique

For the President of the Republic of Namibia

For the Government of the Republic of Nauru

Pour le Président de la République du Niger

For the President of the Federal Republic of Nigeria

For the Government of Niue

For the Government of the Republic of Palau

For Her Majesty the Queen of the Independent State of Papua New Guinea

Pour le Président de la République Rwandaise

For Her Majesty the Queen of Saint Kitts and Nevis

For Her Majesty the Queen of Saint Lucia

For Her Majesty the Queen of Saint Vincent and the Grenadines

For the Head of State of the Independent State of Samoa

Pour le Président de la République démocratique de São Tomé et Príncipe

Pour le Président de la République du Sénégal

Pour le Président de la République des Seychelles

For the President of the Republic of Sierra Leone

For Her Majesty the Queen of the Solomon Islands

For the President of the Republic of South Africa

For the President of the Republic of the Sudan

For the President of the Republic of Suriname

For His Majesty the King of the Kingdom of Swaziland

For the President of the United Republic of Tanzania

Pour le Président de la République du Tchad

Pour le Président de la République togolaise

For His Majesty King Taufa'ahau Tupou IV of Tonga

For the President of the Republic of Trinidad and Tobago

For Her Majesty the Queen of Tuvalu

For the President of the Republic of Uganda

For the Government of the Republic of Vanuatu

For the President of the Republic of Zambia

For the Government of the Republic of Zimbabwe

▼M10

I DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl AKR ir EB partnerystės paramos patekti į rinką

Šalys pripažįsta, kad lengvatinės patekimo į rinką sąlygos labai naudingos AKR valstybių ekonomikai, ypač prekių ir kitiems žemės ūkio pramonės sektoriams, kurie yra itin svarbūs AKR valstybių ekonominiam bei socialiniam vystymuisi ir labai padeda didinti užimtumą, eksporto pajamas ir valstybių pajamas.

Šalys pripažįsta, kad kai kuriuose sektoriuose vyksta ES remiamos reformos, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas susijusiems AKR valstybių eksportuotojams konkuruoti ES ir tarptautinėse rinkose, taip pat kuriant prekių ženklais paženklintus ir kitokius pridėtinės vertės turinčius produktus.

Jos taip pat pripažįsta, kad gali reikėti teikti papildomą paramą tais atvejais, kai liberalizavus prekybą gali labiau pasikeisti AKR gamintojų patekimo į rinką sąlygos. Šiuo tikslu jos susitaria ištirti visas priemones, kurios būtinos AKR valstybių konkurencinei padėčiai ES rinkoje išsaugoti. Toks tyrimas gali apimti kilmės taisykles, sanitarines bei fitosanitarines priemones ir konkrečių priemonių, skirtų ribotos pasiūlos AKR valstybėse problemai spręsti, įgyvendinimą. Taip bus siekiama sudaryti sąlygas AKR valstybėms naudotis turimais ir potencialiais santykiniais pranašumais ES rinkoje.

Po to, kai bus parengtos paramos programos ir skirti ištekliai, Šalys susitaria atlikti reguliarius vertinimus, siekdamos įvertinti pažangą ir pasiektus rezultatus ir nuspręsti, kokias papildomas priemones reikėtų įgyvendinti.

Jungtinis ministrų prekybos komitetas stebi šios Deklaracijos įgyvendinimą ir teikia Ministrų Tarybai atitinkamas ataskaitas ir rekomendacijas.

II DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl migracijos ir vystymosi (13 str.)

Šalys susitaria stiprinti ir gerinti dialogą ir bendradarbiavimą migracijos srityje, remdamosi šiais trimis visapusiško ir subalansuoto požiūrio į migraciją pagrindais:

1. migracija ir vystymasis, įskaitant su išeivių bendruomenėmis, protų nutekėjimu ir perlaidomis susijusius klausimus;

2. legali migracija, įskaitant priėmimą, judumą ir įgūdžių bei paslaugų judėjimą; ir

3. nelegali migracija, įskaitant neteisėtą migrantų įvežimą bei prekybą žmonėmis ir sienų valdymą, taip pat readmisiją.

Nepažeisdamos galiojančio 13 straipsnio, Šalys įsipareigoja patikslinti informaciją apie šį sustiprintą bendradarbiavimą migracijos srityje.

Jos taip pat susitaria siekti laiku užbaigti šį dialogą ir apie padarytą pažangą pranešti kitame AKR ir EB Tarybos posėdyje.

III DEKLARACIJA

Europos sąjungos deklaracija dėl su lisabonos sutarties įsigaliojimu susijusių institucinių pasikeitimų

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir ją perėmė ir nuo tos dienos įgyvendina visas Europos bendrijos teises ir prisiima visus jos įsipareigojimus. Todėl nuorodos į Europos bendriją Susitarimo tekste, kai tinkama, laikomos nuorodomis į Europos Sąjungą.

Europos Sąjunga pasiūlys AKR valstybėms pasikeisti laiškais, kad Susitarimo tekstas atitiktų institucinius Europos Sąjungos pokyčius, atsiradusius įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

▼B

IV DEKLARACIJA

Bendrijos deklaracija dèl AKR Sekretoriato finansavimo

Bendrija prisideda padengiant AKR sekretoriato išlaikymo iš vidinio AKR bendradarbiavimo išteklių išlaidas.

V DEKLARACIJA

Bendrijos deklaracija dėl bendrų institucijų finansavimo

Bendrija, suprasdama, kad su vertimu žodžiu posėdžiuose ir dokumentų vertimu susijusios išlaidos yra iš esmės dėl jos pačios reikalavimų patiriamos išlaidos, yra pasirengusi tęsti ankstesnę praktiką ir atlyginti šias išlaidas Susitarimo institucijų posėdžiams, kurie vyksta valstybės narės teritorijoje, ir tiems, kurie vyksta AKR valstybės teritorijoje.

VI DEKLARACIJA

Bendrijos deklaracija, susijusi su Protokolu dėl privilegijų ir imunitetų

Protokolas dėl privilegijų ir imunitetų tarptautinės teisės požiūriu yra daugiašalis aktas. Tačiau bet kurios konkrečios problemos, kurios gali iškilti priimančiojoje valstybėje dėl šio Protokolo taikymo, turėtų būti sprendžiamos dvišaliu susitarimu su ta valstybe.

Bendrija yra atkreipusi dėmesį į AKR valstybių prašymus, kad tam tikros 2 protokolo nuostatos būtų pakeistos, konkrečiai dėl AKR sekretoriato, Verslo vystymo centro (VVC, angl. CDE) ir Žemės ūkio vystymo centro (ŽŪVC, angl. CTA) darbuotojų statuso.

Bendrija ketina siekti visiems tinkamų sprendimų dėl AKR valstybių prašymų numatant parengti dėl to, kas nurodyta pirmiau, atskirą teisinį dokumentą.

Šiame kontekste priimančioji valstybė, nenukrypdama nuo dabartinių lengvatų, kuriomis naudojasi AKR sekretoriatas, VVC, ŽŪVC ir jų darbuotojai:

1) rodys supratimą dėl pasakymo „vyresniojo rango darbuotojai“ aiškinimo, tokį aiškinimą nustatant abipusiu susitarimu;

2) pripažins AKR Ministrų Tarybos pirmininko AKR-EB ambasadorių komiteto pirmininkui suteiktus įgaliojimus, kad būtų supaprastintas Protokolo 9 straipsnio įgyvendinimas;

3) sutiks teikti tam tikras lengvatas AKR sekretoriato, VVC ir ŽŪVC darbuotojams, kad sudarytų palankias sąlygas įsikurti priimančioje valstybėje;

4) tinkamu būdu nagrinės su mokesčiais susijusius klausimus dėl AKR sekretoriato, VVC ir ŽŪVC darbuotojų.

VII DEKLARACIJA

Valstybių narių deklaracija, susijusi su Protokolu dėl privilegijų ir imunitetų

Valstybės narės, laikydamosi savo atitinkamų teisės aktų, stengsis sudaryti palankias sąlygas prie Bendrijos akredituotų AKR diplomatų, 2 protokolo 7 straipsnyje nurodytų AKR sekretoriato narių, kurių pavardės ir pareigos pranešamos pagal to Protokolo 9 straipsnį, ir VVC ir ŽŪVS administracijos pareigūnų judėjimui savo atitinkamose teritorijose jiems einant savo oficialias pareigas.

VIII DEKLARACIJA

Bendra deklaracija, susijusi su Protokolu dėl privilegijų ir imunitetų

Laikydamosi savo atitinkamų teisės aktų, AKR valstybės suteikia Komisijos delegacijoms privilegijas ir imunitetus, panašius į tuos, kurie suteikiami diplomatinėms atstovybėms, kad jos galėtų tinkamai ir veiksmingai atlikti joms būdingas funkcijas pagal Susitarimą.

IX DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl 49 straipsnio 2 dalies dėl prekybos ir aplinkos

Jautriai suvokdamos konkrečius pavojus, siejamus su radioaktyviosiomis atliekomis, Šalys susilaikys nuo tokių atliekų išmetimo praktikos, kuri pažeistų valstybių suverenitetą arba keltų grėsmę aplinkai arba visuomenės sveikatai kitose šalyse. Jos teikia didelę reikšmę tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimui siekiant apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą nuo tokių pavojų. Dėl to jos patvirtina savo pasiryžimą vaidinti aktyvų vaidmenį Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) atliekamame darbe siekiant parengti tarptautiniu mastu patvirtintą geros praktikos kodeksą.

1992 m. vasario 3 d. Tarybos direktyva 92/3/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų vežimo iš vienos valstybės narės į kitą bei įvežimo ir išvežimo iš Bendrijos priežiūros ir kontrolės sąvoką „radioaktyviosios atliekos“ apibrėžia kaip bet kurią medžiagą, į kurios sudėtį įeina radionuklidai arba kuri jais užteršta ir kurią nenumatyta naudoti. Ši direktyva taikoma radioaktyviųjų atliekų vežimui tarp valstybių narių bei įvežimui į Bendriją ir išvežimui iš jos, kai jų kiekis ir koncentracija viršija dydžius, nustatytus 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvos 96/29/Euratomas 3 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose. Nustatyti dydžiai užtikrina pagrindinius saugos standartus siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir visą visuomenę nuo jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų.

Radioaktyviųjų atliekų vežimui yra taikoma išankstinio leidimo sistema, nustatyta 1992 m. vasario 3 d. Tarybos direktyvoje 92/3/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų vežimo iš vienos valstybės narės į kitą bei įvežimo ir išvežimo iš Bendrijos priežiūros ir kontrolės. Šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalies b punktas nustato, kad valstybių narių kompetentingos institucijos neleidžia vežti radioaktyviųjų atliekų į valstybę, kuri yra Ketvirtosios AKR-EEB konvencijos šalis ir nėra Bendrijos narė, tačiau atsižvelgiant į 14 straipsnį. Bendrija užtikrina, kad Direktyvos 92/3/Euratomas 11 straipsnis bus pakeistas, kad jis būtų taikomas visoms šio Susitarimo Šalims, kurios nėra Bendrijos narės. Iki to pakeitimo Bendrija elgsis taip, tarsi jis pirmiau minėtoms valstybėms jau būtų taikomas.

Šalys dės visas pastangas kaip galima greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų vežimo per sienas kontrolės ir jų šalinimo, taip pat šios konvencijos 1995 m. pataisą, kaip nustatyta Sprendime III/1.

X DEKLARACIJA

AKR valstybių deklaracija dėl prekybos ir aplinkos

AKR valstybės yra rimtai susirūpinusios aplinkos problemomis apskritai ir konkrečiai dėl pavojingų, branduolinių ir kitų radioaktyviųjų atliekų tarpvalstybinio judėjimo.

Aiškindamos ir įgyvendindamos Susitarimo 32 straipsnio 1 dalies d punktą, AKR valstybės yra pareiškusios savo pasiryžimą vadovautis AFVO Rezoliucijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio judėjimo ir jų šalinimo, pateiktos kaip AHG 182 (XXV), principais ir nuostatomis.

XI DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl AKR valstybių kultūros paveldo

1. Šalys reiškia savo bendrą valią skatinti kiekvienos AKR valstybės kultūros paveldo išsaugojimą ir stiprinimą tarptautiniu, dvišaliu ir asmeniniu lygmeniu bei Susitarimo kontekste.

2. Šalys pripažįsta būtinumą lengvinti AKR valstybių istorikų ir tyrinėtojų prieigą prie archyvų siekiant skatinti keitimosi informacija apie AKR valstybių kultūros paveldą plėtojimą.

3. Jos pripažįsta, kad būtų naudinga teikti pagalbą tam tikrai veiklai, atliekamai ypač mokymo srityje, skirtai kultūros vertybių, paminklų ir objektų išsaugojimui, saugojimui ir eksponavimui, įskaitant atitinkamų teisės aktų paskleidimą ir įgyvendinimą.

4. Jos palaiko nusistatymą, kad svarbu imtis bendros kultūrinės veiklos, sudaryti palankias sąlygas AKR valstybių ir Europos menininkų mobilumui, taip pat keistis kultūros objektais, kurie turi jų kultūrų ir civilizacijų simbolinę reikšmę, siekiant stiprinti atitinkamų valstybių gyventojų abipusį supratimą ir solidarumą.

XII DEKLARACIJA

AKR valstybių deklaracija dėl kultūros turto grąžinimo arba teisių į jį atkūrimo

AKR valstybės ragina Bendriją ir jos valstybes nares, jei jos pripažįsta AKR valstybių teisėtą teisę į kultūros savitumą, skatinti kultūros turto, paimto iš AKR valstybių ir dabar esančio valstybėse narėse, grąžinimą arba teisių į jį atkūrimą.

XIII DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl autorių teisių

Šalys pripažįsta, kad autorių teisių apsaugos skatinimas yra kultūrinio bendradarbiavimo, kurio tikslas – stiprinti visas žmonių raiškos formas, sudedamoji dalis. Be to, tokia apsauga yra kūrybos ugdymo ir plėtojimo, platinimo ir leidybos veiklos būtina išankstinė sąlyga.

Dėl to abi Šalys AKR ir EB kultūrinio bendradarbiavimo kontekste siekia teikti paramą ir puoselėti pagarbą autorių teisėms ir gretutinėms teisėms.

Atsižvelgdama į tai ir laikydamasi Susitarime nustatytų taisyklių ir procedūrų, Bendrija gali siūlyti finansinę ir techninę paramą platinant informaciją apie autorių teises, mokant ekonominės veiklos vykdytojus saugoti tokias teises ir rengiant nacionalinius teisės aktus, kad jos būtų geriau saugomos.

XIV DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl regioninio bendradarbiavimo ir atokiausių regionų (28 straipsnis)

Nuoroda į atokiausius regionus taikoma Ispanijos Kanarų salų autonominei bendruomenei, keturiems Prancūzijos užjūrio departamentams, būtent – Gvadelupai, Gvijanai, Martinikai ir Rejunjonui, ir Portugalijos Azorų ir Madeiros autonominiams regionams.

XV DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl prisijungimo

Bet koks trečiosios valstybės prisijungimas prie šio Susitarimo atliekamas laikantis AKR grupės Džordžtauno susitarimo su pakeitimais, padarytais 1992 m. lapkričio mėn., 1 straipsnyje nustatytų nuostatų ir 2 straipsnyje nustatytų tikslų.

XVI DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl EB sutarties ketvirtojoje dalyje nurodytų užjūrio šalių ir teritorijų prisijungimo

Bendrija ir AKR valstybės yra pasirengusios leisti EB sutarties ketvirtojoje dalyje nurodytoms užjūrio šalims ir teritorijoms, kurios tapo nepriklausomos, prisijungti prie šio Susitarimo, jei jos nori ir toliau šia forma palaikyti santykius su Bendrija.

XVII DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 66 straipsnio (atleidimas nuo skolų)

Šalys susitaria dėl šių principų:

a) tolimesnėje perspektyvoje Šalys sieks tobulinti labai įsiskolinusių neturtingų šalių (angl.HIPC) iniciatyvą ir skatinti gilinti, plėsti ir spartinti AKR valstybių atleidimą nuo skolų;

b) Šalys taip pat sieks stiprinti ir kurti paramos mechanizmus skoloms mažinti AKR valstybių, kurios dar neturi teisės naudotis HIPC iniciatyva, naudai.

XVIII DEKLARACIJA

ES deklaracija dėl Finansinio protokolo

Iš 9-to EDF (Europos fondo vystymosi labui) bendros 13 500 milijonų eurų sumos 12 500 milijonų eurų turi būti prieinama tuojau po Finansinio protokolo įsigaliojimo. Likusia 1 000 milijonų eurų suma leidžiama naudotis remiantis Finansinio protokolo 7 pastraipoje nurodyta veiklos peržiūra, kuri bus atlikta 2004 m.

Įvertinant naujų išteklių poreikį, visokeriopai atsižvelgiama į šią veiklos peržiūrą, taip pat į datą, nuo kurios 9-to EDF lėšos nebus skiriamos.

XIX DEKLARACIJA

Tarybos ir Komisijos deklaracija dėl programavimo proceso

Bendrija ir jos valstybės narės dar kartą patvirtina, kad jos laikosi susitarimo dėl pagalbos, finansuojamos iš 9-to EDF, įgyvendinimui skirto programavimo proceso reformos.

Šiame kontekste Bendrija ir jos valstybės narės tinkamai taikomą peržiūros mechanizmą laiko svarbiausia sėkmingo programavimo priemone. Peržiūros procesas, dėl kurio buvo susitarta siekiant valdyti 9-to EDF įgyvendinimą, užtikrins programavimo proceso tęstinumą ir kartu leis reguliariai koreguoti šalies rėmimo strategiją, kad ji atspindėtų atitinkamos AKR valstybės reikmių pokyčius ir veiklos rezultatus.

Kad būtų visokeriopai pasinaudota reformos teikiama nauda ir užtikrintas programavimo veiksmingumas, Bendrija ir jos valstybės narės dar kartą patvirtina savo politinį pasiryžimą laikytis šių principų:

Peržiūros kiek įmanoma turi būti atliekamos atitinkamoje AKR valstybėje. Peržiūrų lokalizavimas neturi reikšti, kad valstybės narės ar Komisijos būstinė negalės sekti programavimo proceso ar jame atitinkamai dalyvauti.

Laiko ribų, nustatytų peržiūroms atlikti, turi būti laikomasi.

Peržiūros neturi būti izoliuotas įvykis programavimo procese. Į peržiūras žiūrima kaip į valdymo priemones, kurios apibendrina reguliaraus (mėnesinio) dialogo tarp nacionalinio įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir Komisijos delegacijos vadovo rezultatus.

Peržiūros neturi didinti nei vienos iš suinteresuotų Šalių administracinio darbo krūvio. Dėl to su programavimo procesu susijusios procedūros ir atsiskaitymo reikalavimai turi būti tvarkomi sistemingai. Šiuo tikslu atitinkami valstybių narių ir Komisijos vaidmenys sprendimų priėmimo procese bus peržiūrėti ir pakeisti.

XX DEKLARACIJA

Bendra deklaracija dėl eksporto įplaukų svyravimų poveikio lengvai pažeidžiamoms mažoms, salinėms ir išėjimo į jūrą neturinčioms AKR valstybėms

Šalys atkreipia dėmesį į AKR valstybių susirūpinimą, kad papildomos paramos šalims, kenčiančioms nuo eksporto įplaukų svyravimo, mechanizmo apribojimai gali sutrukdyti teikti pakankamą paramą dėl nepastovių eksporto įplaukų lengvai pažeidžiamoms mažoms, salinėms ir išėjimo į jūrą neturinčioms AKR valstybėms.

Nuo antrų mechanizmo veikimo metų ir vienos ar daugiau AKR valstybių, kurios susidūrė su sunkumais, prašymu Šalys susitaria peržiūrėti ir pakeisti mechanizmo apribojimus, remiantis Komisijos pasiūlymu, siekiant kur reikia atitaisyti tokių svyravimų padarinius.

XXI DEKLARACIJA

Bendrijos deklaracija dėl IV priedo 3 straipsnio

Pranešimas apie orientacinį dydį, nurodytą IV priedo 3 straipsnyje, nebus taikomas AKR valstybėms, su kuriomis Bendrija yra sustabdžiusi savo bendradarbiavimą.

▼M10 —————



( 1 ) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

Top