ECO/657

2025 m. Europos semestro rudens dokumentų rinkinys

NUOMONĖ

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2025 m. Europos semestro rudens dokumentų rinkinys“

[COM(2024) 700 final]

Pranešėjas Petru Sorin DANDEA

1.REKOMENDACIJOS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK)

1.1labai apgailestauja ir negali suprasti, kodėl šiomis neramiomis politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis pasaulyje Europos Komisija nusprendė neskelbti metinės tvaraus augimo apžvalgos – pagrindinio rudens dokumentų rinkinio dokumento, kuriame pateikiamos ateinančio laikotarpio politinės gairės;

1.2mano, kad dažnėjant dideliems geopolitiniams pavojams ir silpnėjant daugiašalėms institucijoms gali būti padarytas didelis poveikis Europos ekonomikai, prekybai, infliacijai ir augimui. Europos institucijos turėtų būti pasirengusios reaguoti į kritines situacijas;

1.3palankiai vertina Komisijos pastangas pradėti naujos Europos valdymo sistemos įgyvendinimo ciklą 1 ir ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti šį procesą. Vis dėlto Komitetas mano, kad atsižvelgiant į sudėtingas politines ir ekonomines aplinkybes pasaulyje, valstybės narės privalo apgalvotai derinti finansinės padėties stabilizavimo priemones su būtinomis reformomis ir investicijomis siekiant išlaikyti teigiamą ES tvaraus augimo tendenciją;

1.4pabrėžia pilietinės visuomenės poziciją, kad nors rudens dokumentų rinkinyje ir akcentuojama suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo svarba, vyrauja nuomonė, kad trūksta konkrečių mechanizmų, kaip nacionaliniu lygmeniu tinkamai ir veiksmingai įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas;

1.5pritaria Komisijos pasiūlymui kitų metų pradžioje pradėti rengti konkurencingumo kelrodį, remiantis Enrico Letta ataskaitoje „Daug daugiau nei rinka“ 2 ir Mario Draghi pranešime dėl Europos konkurencingumo ateities 3 pateiktomis rekomendacijomis;

1.6pritaria Draghi pranešimo išvadai, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis neigiamus ES ekonomikos našumo ir konkurencingumo skirtumus, palyginti su JAV ir Kinija, yra per pastaruosius du dešimtmečius susikaupęs didelis investicijų deficitas. Komitetas mano, kad nepaprastai svarbu skatinti tvirtą investicijų politiką, orientuotą į pažangiausius technologijų sektorius, Europos energijos rinkos sukūrimą, gerokai sumažinsiantį energijos kainas, ir sąžiningą žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos įgyvendinimą, naudojantis Europos pramonės politikos strateginio savarankiškumo teikiamomis priemonėmis;

1.7mano, kad investicijos turi būti finansuojamos iš viešojo ir privačiojo, nacionalinio ir Europos kapitalo. Komitetas mano, kad reikėtų įsteigti Europos strateginių investicijų fondą, orientuotą į Europos prioritetinių projektų finansavimą, ir kad 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) turėtų būti gerokai padidinti investicijų prioritetams skirti ištekliai. Be to, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos finansuoti privačiąsias investicijas ir šiuo tikslu stiprinti EIB skolinimo pajėgumus ir atnaujinti programą „InvestEU“, taip pat nepagrįstai nedelsiant baigti kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą;

1.8patvirtina Komisijos pasiūlymą, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos (KŠSR) turėtų būti orientuotos į geresnį reformų ir investicijų, įtrauktų į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) ir DFP, įgyvendinimą, nes abi šios finansavimo programos netrukus baigsis, atitinkamai 2026 ir 2027 m. Tačiau, atsižvelgdamas į dabartinį įgyvendinimo lygį ir transformacinį būtinų reformų pobūdį, EESRK ragina atlikti pragmatinį vertinimą, siekiant užtikrinti visapusišką šios precedento neturinčios priemonės (EGADP) veiksmingumą, be kita ko, nedelsiant įvertinti, ar dabartinis įgyvendinimo tvarkaraštis vis dar yra tinkamas numatytiems tikslams pasiekti. Tokiu būdu valstybėms narėms, kuriose susidaręs struktūrinis disbalansas, bus padedama atstatyti makroekonominės politikos pusiausvyrą nestabdant reformų, kuriomis remiamas didesnis konkurencingumas ir skatinamas tvarus augimas;

1.9mano, kad šiomis ES susidariusiomis sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis svarbiausias elementas siekiant įveikti šias kliūtis yra geresnis valstybių narių bendradarbiavimas. Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui dėl rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos 4 , kurioje valstybės narės raginamos individualiai ir kolektyviai imtis veiksmų konkurencingumui didinti ir našumui skatinti;

1.10mano, kad bendroje užimtumo ataskaitoje 5 pateiktos Komisijos analizės ir išvados yra teisingos ir tinkamos, kad jos būtų kruopščiai paverstos KŠSR. Komitetas taip pat ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant būtinų patobulinimų darbo rinkoje ir tęsiant Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimą;

1.11ragina Komisiją tęsti programą siekiant sumažinti dėl pernelyg didelio reglamentavimo Europos įmonėms tenkančią naštą, dėl kurios sumažėja jų gebėjimas konkuruoti pasaulyje. Komisija taip pat turėtų nustatyti ir pašalinti reglamentavimo kliūtis, darančias neigiamą poveikį Europos bendrovių konkurencingumui, susijungimams ir įsigijimams. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti strateginį statusą rinkoje turinčioms įmonėms. Be to, reikėtų kuo labiau suderinti paprastas nacionalines taisykles, kuriomis remiantis ateityje būtų parengti bendri Europos standartai. EESRK nuomone, tinkamai parengtos reguliavimo taisyklės, kuriomis užtikrinamos vartotojų teisės ir socialinės bei aplinkosaugos teisės, yra svarbios ir būtinos; 

1.12mano, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose teikiant pasiūlymus dėl investicijų ir reformų pirmenybė turėtų būti teikiama didelei būsto problemai spręsti, nes dėl jos daugelis piliečių, ypač jaunimas, negali pasinaudoti viena iš pagrindinių savo teisių, o tai trukdo užtikrinti darbo jėgos judumą, kuris savo ruožtu yra vienas iš konkurencingumo veiksnių.

2.AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

Argumentai 1.2 ir 1.3 rekomendacijoms pagrįsti

2.1Šį rudenį Komisija pradėjo Europos semestro ciklą pagal naująją finansų valdymo sistemą. Atsižvelgdama į sudėtingą politinę ir ekonominę padėtį ES ir pasauliniu lygmeniu, Komisija parengė Tarybos rekomendacijos dėl 21 valstybės narės vidutinės trukmės laikotarpio planų projektą, Tarybos rekomendacijos dėl perviršinio deficito procedūros taikymo 8 valstybėms narėms projektą ir nuomonę dėl 17 valstybių narių biudžeto planų projektų. Komisija vis dar laukia kai kurių valstybių narių vidutinės trukmės laikotarpio planų, kuriuos jos dėl sudėtingų politinių aplinkybių nacionaliniu lygmeniu nėra baigusius parengti.

2.2EESRK mano, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis valstybės narės turi dėti ypatingas pastangas, kad ES išliktų svarbi veikėja. Vadinasi, vidutinės trukmės laikotarpio planuose numatytos priemonės ir reformos turi būti suderintos su investicijų politika, kuria remiamas tvarus ekonomikos augimas.

2.3Karo padėtį Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose apsunkina tai, kad naujasis JAV prezidentas gali pradėti prekybos karą ir grasina aneksuoti kelių valstybių, be kita ko, Europos Sąjungos narės, teritorijas.

2.4EESRK mano, kad Komisijos naudojami makroekonominio disbalanso priežiūros indeksai yra pasenę, ir rekomenduoja skubiai pradėti plataus masto nuodugnios analizės procesą naujesnei, pritaikytai ir veiksmingai sistemai, leidžiančiai tiksliau įvertinti valstybių narių nacionalinių biudžetų ir jų investicijų ir reformų įgyvendinimo pažangą, sukurti.

Argumentai 1.4 rekomendacijai pagrįsti

2.5EESRK kasmet rengia konsultacijas su valstybių narių socialiniais partneriais ir pilietine visuomene. Jie dažnai atkreipia dėmesį į tai, kad konsultavimasis su pilietinės visuomenės atstovais dėl reformų programų veikiau tėra formalumas.

2.6Komitetas mano, kad konsultacijų procesą reikia tobulinti tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Konsultacijos turėtų paskatinti pilietinės visuomenės pasiūlymus įtraukti į nacionalines ir Europos programas 6 .

Argumentai 1.5, 1.6 ir 1.7 rekomendacijoms pagrįsti

2.7Komitetas laukia, kol bus paskelbtas Komisijos strateginis dokumentas dėl konkurencingumo kelrodžio.

2.8ES konkurencingumo svarbai pasauliniu lygmeniu padidinti, Komisija ir valstybės narės visų pirma turi įgyvendinti programą, kuri padės sumažinti energijos kainas. Dėl labai aukštų energijos kainų, kurios yra dvigubai didesnės nei Jungtinėse Valstijose, Europos įmonių konkurencingumas šiuo metu smarkiai mažėja. EESRK mano, kad ES turi toliau plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, kartu nuosekliai investuodama į transporto tinklus ir jungtines sistemas. Vidutinės trukmės laikotarpiu tai leistų užtikrinti efektyvų energijos vartojimą tose zonose, kur jos reikia, ir pašalinti dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos nepastovumo ir ribotų energijos kaupimo įrenginių kylančius nuostolius. Trumpuoju laikotarpiu būtina nedelsiant nustatyti priemones, padedančias sumažinti ES įmonėms tenkantį energijos sąnaudų skirtumą, palyginti su tarptautiniais konkurentais, ir pirmenybę teikti energijai imlioms pramonės šakoms. Būtų galima:

·pratęsti atitinkamų Laikinosios valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemos nuostatų taikymą ir jas patobulinti;

·įgyvendinti tikslinį paramos mechanizmą, kad būtų veiksmingai mažinama su atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis susijusi rizika – tai gali būti valstybės garantijos nuo įsipareigojančių pirkti subjektų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, daug energijos suvartojančių sektorių išlaidų mažinimas ir ilgalaikės tinklų sujungimo teisės.

2.9Atsižvelgdamas į geopolitinį susiskaidymą ir įtampą pasaulinėje prekybos sistemoje, EESRK mano, jog būtina, kad ES peržiūrėtų žaliąjį kursą ir jį papildytų pramonės kursu. Pastaruoju kursu turėtų būti skatinama baigti kurti energetikos sąjungą ir pertvarkyti ES pramonę. Pramonės kursas taip pat turėtų apimti strateginių žaliavų pramonės ir gynybos pramonės plėtrą.

2.10Skaitmenizacija yra dar viena sritis, kuri turėtų būti įtraukta į konkurencingumo kelrodį. Kadangi ES importuoja 80 proc. skaitmeninių produktų, šioje srityje ji gerokai atsilieka nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Todėl EESRK mano, kad norėdama pasivyti savo varžoves šioje konkurencinėje kovoje ES turėtų vystyti didelio masto projektus, galbūt viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės principu. Skaitmeniniams startuoliams skirta parama yra tinkama priemonė, tačiau jos nepakanka.

2.11 Be to, EESRK mano, kad svarbu gerinti įmonių galimybes gauti kapitalo. Europos kapitalo rinkų sąjunga turi būti baigta kurti prioriteto tvarka.

Argumentai 1.8 rekomendacijai pagrįsti

2.12EESRK mano, kad rudens dokumentų rinkinys skirtingoms valstybėms narėms daro nevienodą poveikį, priklausomai nuo jų ekonominių sąlygų, energetinės priklausomybės ir socialinės sistemos. Kai kurioms šalims šiuo dokumentų rinkiniu gali būti teikiama labai reikalinga parama darniam vystymuisi ir žaliajai pertvarkai. Tačiau kitoms šalims dėl finansinių padarinių arba poreikio greitai prisitaikyti prie naujos reglamentavimo aplinkos gali kilti sunkumų. Be to, dėl šio dokumentų rinkinio gali padidėti esama nelygybė tarp valstybių narių, nes mažiau išteklių turinčioms šalims gali būti sunku veiksmingai įgyvendinti siūlomus pakeitimus.

2.13EESRK kelia susirūpinimą tai, kad vis vangiau įgyvendinamos KŠSR. Kai kurios šalys padarė didelę pažangą įgyvendindamos EGADP priemones, tačiau kitos šalys dėl ribotų administracinių gebėjimų arba sudėtingų būtinų reformų susiduria su įgyvendinimo sunkumais 7 . Komitetas pažymi, kad palyginti žemas EGADP paskolų komponento panaudojimo rodiklis (108,69 mlrd. EUR iš 291 mlrd. EUR) rodo, kad reikia iš naujo įvertinti, kaip ši priemonė galėtų geriau atitikti numatytą paskirtį. EESRK susirūpinimą kelia tai, kad nuo 2025 m. pradžios pasiekta tik 28 proc. EGADP tarpinių reikšmių – iš 359 mlrd. EUR dotacijų panaudota 197,46 mlrd. EUR. Nors labai svarbu išlaikyti reformų tempą, Komitetas pabrėžia, kad dėmesį reikėtų sutelkti į kokybiško įgyvendinimo ir ilgalaikio poveikio užtikrinimą.

Argumentai 1.9 rekomendacijai pagrįsti

2.14Kaip teigiama Draghi pranešime, ES laikosi demokratijos, pagrindinių teisių, gerovės ir socialinės rinkos ekonomikos principų. Jei ES praras gebėjimą jų laikytis, ji praras savo raison d’être. Todėl EESRK ragina valstybes nares remti Europos projekto atgaivinimą skatinant ES visuotinės svarbos priemones ir liautis blokuoti tokias priemones dėl savo konkrečių interesų. Atsižvelgiant į itin sudėtingas politines aplinkybes pasaulyje, stipri ES yra naudinga kiekvienai valstybei narei.

Argumentai 1.10 rekomendacijai pagrįsti

2.15ES dėl demografinės padėties mažėja darbuoto jėgos. Daugelyje įmonių trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis EESRK mano, kad kitu programavimo laikotarpiu ESF+ programai skirti ištekliai turėtų būti sutelkti į įgūdžių ugdymą.

2.16EESRK nuomone, reikia atnaujinti švietimo ir mokymo programas atsižvelgiant į dvejopos pertvarkos poreikius. Į jų atnaujinimą įtraukus socialinius partnerius sektorių ir nacionaliniu lygmenimis, šias mokymo programas būtų galima geriau pritaikyti prie įmonių poreikių.

Argumentai 1.11 rekomendacijai pagrįsti

2.17EESRK mano, kad nereikalingos reglamentavimo naštos Europos įmonėms mažinimas turi būti vienas iš ES prioritetų. Reglamentavimo našta yra viena iš didžiausių kliūčių, su kuriomis susiduria Europos įmonės. Atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, EESRK mano, kad socialinis ir darbo reguliavimas yra svarbus ir būtinas.

2.18Rengdama konkurencingumo kelrodį Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pašalinti reglamentavimo kliūtis, trukdančias Europos įmonėms konkuruoti pasauliniu mastu. Ji taip pat turėtų peržiūrėti susijungimų ir įsigijimų taisykles, nes tik 10 iš 100 didžiausių pasaulio įmonių yra Europos įmonės.

Argumentai 1.12 rekomendacijai pagrįsti

2.19Vienu iš pagrindinių daugelio valstybių narių gyventojų rūpesčių laikoma aprūpinimo būstu problema ir nesustabdomas būsto (tiek nuomos, tiek nuosavo būsto įsigijimo) kainų kilimas. Būsto pasiūla yra nepakankama ir mažėja tiek dėl spekuliacinių procesų, tiek dėl masiškai išaugusio nekilnojamojo turto objektų, skirtų menkai reguliuojamoms turistų apgyvendinimo paslaugoms teikti, skaičiaus.

Briuselis, 2025 m. vasario 6 d.

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriaus pirmininkas

Ioannis Vardakastanis

_____________

(1)     COM(2024) 705 final .

(2)     Enrico Letta, Much more than a market, 2024 m.

(3)     EU competitiveness: Looking ahead, Europos Komisija .

(4) 2025 m. rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos .

(5) Bendra užimtumo ataskaita .

(6)

   EESRK nuomonė „EESRK rekomendacijos dėl patikimos Europos semestro reformos“ , OL C 228, 2023 6 29, p. 1 .

(7)    EESRK vertinimo pranešimas EGADP įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimas .