INT/959

2020 m. konkurencijos politikos ataskaita

NUOMONĖ

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
„2020 m. konkurencijos politikos ataskaita“
[COM(2021) 373 final]

Pranešėjas Giuseppe Guerini

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK pabrėžia, kad svarbu pritaikyti ir pertvarkyti ES konkurencijos politiką, atsižvelgiant į sparčius socialinius ir ekonominius pokyčius, kurių liudininkais esame. Būtina nuolat koreguoti reglamentavimo sistemą ir vykdymo užtikrinimo prioritetus, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

1.2EESRK palankiai vertina tai, kad dėl Komisijos suteikto lankstumo taikant valstybės pagalbos taisykles, Europos ekonomika sugebėjo įveikti COVID-19 krizę pasinaudodama didele valstybės parama.

1.3EESRK mano, kad Komisija sugebėjo rasti tinkamą kompromisą tarp beprecedenčio neatidėliotino poreikio užtikrinti lanksčias valstybės pagalbos taisykles ir tuo pat metu būtinybės užtikrinti minimalų reguliavimą ir bendrą Komisijos kontrolę, abiem šiais veiksmais siekdama sumažinti pernelyg didelius skirtumus vidaus rinkoje, atsirandančius dėl skirtingų valstybių narių galimybių teikti finansinę paramą savo nacionalinei ekonomikai.

1.4Kalbant apie antimonopolinių taisyklių (SESV 101 str.) ir pandemijos krizės sąveiką, EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija skubiai priėmė komunikatą, skatindama įmonių bendradarbiavimo projektus, skirtus spręsti būtiniausių produktų ir paslaugų tiekimo trūkumo problemą pandemijos metu. Tai buvo pavyzdys, kaip galima greitai ir naudingai pritaikyti Komisijos gaires dėl horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų prie konkrečių 2020 m. susiklosčiusių socialinių, ekonominių ir sveikatos apsaugos aplinkybių.

1.5EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad Europos konkurencijos tinklas (EKT), siekiantis koordinuoti nacionalinių konkurencijos institucijų ir Konkurencijos GD veiksmus, sugebėjo pareikšti tvirtą bendrą poziciją dėl konkurencijos taisyklių taikymo COVID-19 sveikatos krizės metu, kad būtų išvengta galimo oportunistinio ir savanaudiško elgesio, kuris krizės metu būtų ypač smerktinas ir žalingas.

1.6EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl konkurencijos skaitmeninėse rinkose yra labai naudingi, nes padeda priimti suderintas taisykles, kurios leidžia padidinti piliečių, vartotojų ir MVĮ (ypač labai mažų įmonių) pasitikėjimą užtikrindamos tiek tinkamą konkurencingos rinkų struktūros apsaugą, tiek asmens duomenų apsaugą. Tokie duomenys ir jų naudojimas turi būti suprantami kaip susiję su asmenų ir jų laisvių apsauga, ir kaip strategiškai svarbūs konkurenciniai veiksniai.

1.7EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą išaiškinti, ar konkurencijos taisyklės taikomos paslaugų teikėjų, dalyvaujančių skaitmeninėje ekonomikoje ir platformose, kolektyvinėms deryboms, nes jie ne visada priskiriami darbo teisėje tradiciškai nustatytoms užimtumo kategorijoms. Šis paaiškinimas reikalingas siekiant užkirsti kelią galimam neigiamam konkurencijos teisės taikymo poveikiui paslaugų teikėjams.

1.8Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Tercas byloje, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad privačiomis lėšomis finansuojamų bankų, kuriems valstybė nedaro dominuojančios įtakos, garantijų sistemos turi būti laikomos atleistomis nuo ES valstybės pagalbos taisyklių taikymo, nes jos yra ne valstybės kišimasis į ekonomiką, o veikiau kredito įstaigų privačios tarpusavio solidarumo sistemos išraiška, kai naudojamos privačios lėšos, o ne valstybės ištekliai.

1.9EESRK tikisi, kad Komisija savo konkurencijos politiką galės koordinuoti su kitomis Europos įmonėms strategiškai svarbiomis politikos sritimis, pavyzdžiui, tarptautinės prekybos politika. Tai būtų teigiamas pokytis, nes trečiųjų šalių įmonės dažnai turi konkurencinį pranašumą prieš Europos įmones, atsirandantį dėl nesąžiningų valstybės subsidijų ir gamybos modelių, nesuderinamų su ES sutartyse ir teisės aktuose įtvirtintomis vertybėmis ir principais.

2.Įžanga

2.1Penkiasdešimtojoje Europos Komisijos 2020 m. metinėje konkurencijos politikos ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama iniciatyvoms, kurių imtasi siekiant pažaboti COVID-19 viruso sukeltos pasaulinės pandemijos socialinį ir ekonominį poveikį.

2.2Tai pirmoji konkurencijos politikos ataskaita po Europos Parlamento sudėties atnaujinimo ir įvykus „Brexit’ui“, taip pat pirmoji ataskaita, paskelbta vadovaujant Komisijos pirmininkei Ursulai Von der Leyen.

2.3ES konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas ilgainiui atliko lemiamą vaidmenį kuriant ES steigiamosiose sutartyse numatytą socialinės rinkos ekonomiką, todėl bendrojoje rinkoje, kuri yra ir konkurencinga, ir įtrauki, galima suderinti europines augimo ir konkurencingumo ir ne mažiau svarbias teisingumo ir solidarumo vertybes.

2.4Greiti ir netikėti pastarųjų metų pokyčiai sveikatos, socialinėje, technologinėje ir ekonomikos srityse rodo, kad svarbu nustatyti konkurencijos politiką, kurią būtų galima nuolat atnaujinti ir plėtoti atsižvelgiant į vykstančius pokyčius, suderinant reguliavimo sistemą ir vykdymo užtikrinimo prioritetus, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

2.52020 m. įvyko viena didžiausių pasaulinių krizių istorijoje ir šiandien akivaizdu, kad veiksmai, kurių ėmėsi ES, ir jos gebėjimas reaguoti padėjo Europos įmonėms ir piliečiams įveikti precedento neturinčią krizę pasinaudojant didele viešąja parama valstybių lygmeniu, nes Komisija leido lanksčiai taikyti valstybės pagalbos taisykles. Taigi konkurencijos politika parodė didelį gebėjimą prisitaikyti prie netikėtų ir ekstremalių aplinkybių.

2.6ES taip pat sugebėjo parengti tinkamą skatinamąjį planą, skirtą padėti nacionalinėms ekonomikoms tvirtai atsigauti, kad būtų atkurtas pasitikėjimas rinkomis, derinant išteklių skyrimą valstybėms ir atidžią stebėseną siekiant išvengti pernelyg didelių rinkos iškraipymų ir neigiamo poveikio ekonomikai.

2.7Siekiant, kad ir ateityje būtų užtikrinta veiksminga atsakomoji konkurencijos politika, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad sustiprintas antimonopolinių teisės aktų taikymas privačiajame sektoriuje, apie kurį buvo skelbta Komisijos ataskaitoje, parengtoje priėmus 2014 m. direktyvą.

2.8EESRK taip pat pritaria Komisijos svarstymams dėl galimo valstybės pagalbos taisyklių, taikomų visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms (VESP), pritaikymo, ypač atsižvelgiant į sveikatos ir socialines paslaugas, kurios yra itin svarbios socialinei sanglaudai visoje ES.

2.9EESRK tikisi, kad Komisija savo konkurencijos politiką ir valstybės pagalbos taisyklių vykdymą galės koordinuoti su kitomis Europos įmonėms poveikį darančiomis politikos sritimis, pavyzdžiui, tarptautinės prekybos politika. Tai galėtų būti ypač naudinga atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų šalių įmonės dažnai įgyja konkurencinį pranašumą prieš Europos įmones, atsirandantį dėl nesąžiningų valstybės subsidijų ir gamybos modelių, nesuderinamų su Sutartyse įtvirtintomis Europos vertybėmis ir tvarumo principais.

3.Konkurencijos politika ir pandemijos krizė

3.1EESRK palankiai vertina tai, kad po COVID-19 protrūkio Europos Komisija suteikė valstybės pagalbos taisyklėms lankstumo ir patvirtino specialią laikinąją sistemą (2020 m. kovo mėn.), kuri iki 2021 m. sausio mėn. buvo penkis kartus atnaujinta, atsižvelgiant į pandemijos krizės raidą.

3.2EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pirmiausia paaiškino, kokių priemonių būtų galima imtis iš anksto nepranešus pagal galiojančias taisykles, kartu įgyvendinant laikiną ir lanksčią reglamentavimo sistemą, kuri sudarė sąlygas suteikti precedento neturinčią valstybės pagalbą pagal supaprastintą procedūrinę sistemą.

3.3Pagal šią teisinę sistemą Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas (toliau – Konkurencijos GD) per labai trumpą laikotarpį patvirtino nepaprastai daug nacionalinių pagalbos schemų, kaip buvo būtina dėl pandemijos sukeltos ekstremaliosios situacijos, ir pademonstravo ypatingus veiklos pajėgumus.

3.4EESRK mano, kad Komisija sugebėjo rasti tinkamą kompromisą tarp beprecedenčio neatidėliotino poreikio užtikrinti lanksčias valstybės pagalbos taisykles ir tuo pat metu būtinybės užtikrinti minimalų reguliavimą ir bendrą Komisijos kontrolę, abiem šiais veiksmais siekdama sumažinti pernelyg didelius skirtumus vidaus rinkoje, atsirandančius dėl skirtingų valstybių narių galimybių teikti finansinę paramą savo nacionalinei ekonomikai.

3.5Dauguma įmonėms skirtų pagalbos priemonių, reglamentuojamų pagal laikinąją sistemą, įskaitant tiesioginę pagalbą, valstybės garantijas bankų kreditams, lengvatines paskolas ir investicijas į įmonių nuosavą kapitalą, ir aukštos leistinos viršutinės pagalbos ribos, ypač po to, kai 2021 m. sausio mėn. Komisija priėmė naujausią taisomąją priemonę, pasirodė tinkamos įveikti krizę ir, palyginti su ankstesne laikinąja sistema, priimta po 2008 m. finansų krizės, rodo kokybinį šuolį į priekį.

3.6Kalbant apie viešųjų intervencinių veiksmų į ekonomiką ir valstybės pagalbos taisyklių ryšį, EESRK pabrėžia, kad konkurencijos taisyklės taip pat gali būti svarbios užtikrinant, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos valstybės narės turės įgyvendinti naudodamosi joms suteiktais Europos ištekliais, būtų įgyvendinami tinkamai ir nesukeliant iškraipymų.

3.7Kalbant apie SESV 101 straipsnyje nustatytų antimonopolinių taisyklių ir pandemijos krizės sąveiką, EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija skubiai priėmė komunikatą, kurio tikslas – skatinti įmonių bendradarbiavimo projektus, skirtus spręsti būtiniausių produktų ir paslaugų tiekimo trūkumo problemą pandemijos metu, ir pritaikė savo įprastas gaires dėl horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimų prie konkrečių 2020 m. susiklosčiusių socialinių, ekonominių ir sveikatos apsaugos aplinkybių.

3.8Be to, EESRK mano, kad ypač naudingi 2020 m. balandžio mėn. Komisijos patvirtinti įgyvendinimo reglamentai, kuriais siekiama laikinai lanksčiau taikyti konkurencijos taisykles labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiuose žemės ūkio sektoriuose. Pagal šiuos reglamentus ūkininkams ir tarpšakinėms organizacijoms buvo leista imtis laikinų kolektyvinių veiksmų siekiant stabilizuoti tam tikrus žemės ūkio sektorius.

3.92020 m. konkurencijos politikos ataskaitoje taip pat aprašoma susijungimų kontrolės veikla: pranešta apie 361 sandorį, priimta 352 sprendimai, o 18 iš jų atveju buvo imtasi svarbių intervencinių priemonių. Vadinasi, supaprastinta vieno etapo procedūra taikyta 76 proc. visų sandorių, apie kuriuos pranešta 2020 m., o tai rodo, kad procedūrinės taisyklės yra veiksmingos ir ypač naudingos siekiant visame pasaulyje atnaujinti susijungimų ir įsigijimų veiklą, kurią palengvina šiuo metu aukštas likvidumo lygis.

3.10Galiausiai, EESRK manymu, labai svarbu, kad Europos konkurencijos tinklas (EKT), siekiantis koordinuoti nacionalinių konkurencijos institucijų ir Konkurencijos GD veiksmus, sugebėjo pareikšti tvirtą bendrą poziciją dėl konkurencijos taisyklių taikymo COVID-19 sveikatos krizės metu, kad būtų išvengta galimo oportunistinio ir savanaudiško elgesio, kuris krizės metu būtų ypač smerktinas ir žalingas.

4.Skaitmeninė pertvarka ir konkurencija

4.1Dėl skaitmeninės pertvarkos ir naujų informacinių ir ryšių technologijų ekonomikos vystymo konkurencijos srityje kyla naujų ir svarbių klausimų. Todėl EESRK manymu svarbu, kad Europos institucijos imtųsi atitinkamų veiksmų šioje srityje.

4.2EESRK jau yra pateikęs nuomonę dėl trijų pagrindinių Komisijos priimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuose siūlomos skaitmeninės ekonomikos reguliavimo priemonės: dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingų ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas 1 ; dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas) 2 ir dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos duomenų valdymo (Duomenų valdymo aktas) 3 .

4.3Bendra trijų EESRK nuomonių šiais klausimais tema – būtinybė Europos Sąjungai priimti suderintas taisykles, kurios leistų padidinti piliečių, vartotojų ir MVĮ (ypač labai mažų įmonių) pasitikėjimą tiek tinkama konkurencingos rinkų struktūros apsauga, tiek asmens duomenų apsauga. Tokie duomenys ir jų naudojimas turi būti suprantami dvejopai, t. y. kaip susiję su asmenų ir jų laisvių apsauga, ir kaip strategiškai svarbūs konkurenciniai veiksniai.

4.4Šiuo požiūriu labai svarbu, kad rinkos būtų tinkamai konkurencingos ir veiksmingai konkuruojančios siekiant išvengti skaitmeninių platformų, kurios veikia kaip prieigos valdytojos, piktnaudžiavimo įtaka rinkoje, ir užtikrinti naujų ir būsimų skaitmeninių įmonių plėtrą, nes tai būtų naudinga inovacijoms, augimui ir galiausiai vartotojų gerovei.

4.5EESRK mano, kad 2020 m. Komisijos pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų yra tinkamas atskaitos taškas kuriant teisinę sistemą, kurią ilgainiui reikės tobulinti nuolat atnaujinant sektoriaus reguliavimą ir konkurencijos taisykles, atsižvelgiant į rinkos struktūrą, kuri palaipsniui formuojasi vystantis skaitmeninei ekonomikai.

4.6Šiuo požiūriu labai svarbu užtikrinti vienodas prieigos sąlygas ir sąlygas konkuruoti įvairiems skaitmeninėse rinkose veikiantiems subjektams tiek siekiant sudaryti geresnes bendrosios rinkos veikimo sąlygas, tiek išvengti konkurencijos iškraipymų, kad būtų apsaugoti Europos vartotojai ir įmonės, kartu tinkamai ir labiau atsižvelgiant į skaitmeninei ekonomikai taikomos reguliavimo sistemos socialinį poveikį.

4.7Atsižvelgdamas į tai, EESRK ypač palankiai vertina šią Komisijos ataskaitos 30 psl. pateiktą nuostatą: „ES pagrindas yra socialinė rinkos ekonomika, grindžiama ES konkurencijos politika. Asmenys ir įmonės klesti, kai ekonomika tarnauja jiems.“ Komitetas norėtų, kad šis principas būtų taikomas tiek atliekant konkurencijos politikos įgyvendinimo analizę, tiek vertinimą.

5.Konkurencija ir kolektyvinės derybos

5.1Skaitmeninės ekonomikos ir skaitmeninių platformų plėtra daro didelį poveikį ne tik rinkų struktūrai, bet ir darbo sąlygoms bei būdams, atverdama naujas užimtumo ir vystymosi galimybes. Kartu, kaip žinome, taip pat gali kilti problemų dėl paslaugų teikėjų, kurie galėtų pasinaudoti galimybe burtis į organizacijas ir veikti kartu, darbų sąlygų.

5.2Todėl EESRK palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą veiksmingai išaiškinti, ar konkurencijos taisyklės taikomos paslaugų teikėjų, dalyvaujančių skaitmeninėje ekonomikoje ir skaitmeninėse platformose, kolektyvinėms deryboms, nes jie ne visada priskiriami darbo teisėje tradiciškai nustatytoms užimtumo kategorijoms.

5.3Nors Teisingumo Teismo praktikoje konkurencijos taisyklių netaikymas kolektyvinėms darbuotojų ir įmonių deryboms jau anksčiau buvo išaiškintas, vis dar yra nemažai neaiškumų dėl to, ar ir kokiu mastu konkurencijos taisyklės taikomos kolektyvinėms deryboms, kuriose dalyvauja savarankiškai dirbantys paslaugų teikėjai.

5.4Todėl šioje srityje būtų naudinga užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir nuspėjamumą, siekiant pašalinti reglamentavimo netikrumus, kurie gali lemti neefektyvumą ir reikalavimų laikymosi išlaidas, ir kartu atsižvelgti į paslaugų teikėjų interesą veiksmingai organizuotis, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos ir užtikrinta didesnė apsauga veiklai vykdyti.

6.Konkurencija ir klimato bei aplinkos apsaugos tikslai

6.1Bus sunku įgyvendinti plataus užmojo ES klimato kaitos darbotvarkę ir strateginę darbotvarkę pagal Europos žaliąjį kursą, tinkamai nepritaikius konkurencijos politikos ir, visų pirma, valstybės pagalbos taisyklių, paskatų programų ir žaliųjų inovacijų finansavimo.

6.2Todėl konkurencijos politika gali atlikti aktyvų vaidmenį siekiant ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslų. Komisijos ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie veiklą, kurią ji vykdė visų pirma valstybės pagalbos kontrolės srityje, ir nurodoma, kad Komisija įvertino ir leido taikyti valstybės pagalbos priemones, kuriomis skatinama žiedinė ekonomika, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas, o EESRK tai vertina palankiai ir remia.

6.3Todėl EESRK pritaria šiam požiūriui, tačiau kartu rekomenduoja vertinant įvairias priemones atsižvelgti į jų socialinį poveikį. Daugeliu atvejų investicijos į žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančiųjų išteklių energija iš tiesų suteikia galimybes kurti naujas darbo vietas, be kita ko, taikant įtrauktį skatinančias priemones silpniausioms ir pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

6.4Kalbant apie atsinaujinančiąją energiją, norėtume atkreipti dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka šio sektoriaus Europos direktyvomis skatinamos energetikos bendruomenės ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos, kurios, kurdamos horizontaliuosius tinklus, dažnai bendradarbiavimo forma skatina tiesioginį piliečių dalyvavimą gaminant ir dalijantis energija, taip pat ir iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunama energija.

6.5EESRK mano, kad šių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra naudingas plečiant rinkos dalyvių, turinčių galimybę patekti į energijos rinkas, ratą dvejopu požiūriu – užtikrinant verslo pliuralizmą ir didesnę konkurenciją energijos ir atsinaujinančiosios energijos rinkose.

7.Konkurencija ir bankų sektorius

7.12020 m. konkurencijos politikos ataskaitoje nurodoma, kad nebuvo naujų valstybės pagalbos bankams ir finansų įstaigoms atvejų. Komisija taip pat pažymi, kad leido pratęsti jau esamų nacionalinių paramos schemų, pagal kurias valstybės narės, iškilus poreikiui, gali padėti tvarkingai pasitraukti iš rinkos sunkumų ar krizę patiriančioms mažoms kredito įstaigoms, taikymą.

7.2EESRK primena vietos ir regionų bankų, kaip būtinos įmonių įvairovės bankų sektoriuje ir kaip rinkos dalyvių, artimų namų ūkiams ir periferinių teritorijų įmonėms, svarbą ir palankiai vertina Komisijos taikomų schemų išplėtimą prireikus padėti tvarkingai iš rinkos pasitraukti visų dydžių bankams, kad būtų apsaugoti santaupų turintys asmenys ir pasitikėjimas ekonomine ir finansine sistema.

7.3Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Tercas byloje, kuriuo buvo patvirtintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir pateiktos panašios išvados, EESRK pažymi, kad privačiomis lėšomis finansuojamų bankų, kuriems valstybė nedaro dominuojančios įtakos, garantijų sistemos turi būti laikomos atleistomis nuo ES valstybės pagalbos taisyklių taikymo.

7.4Tokios garantijų sistemos yra ne valstybės kišimasis į ekonomiką, o veikiau kredito įstaigų ir saviorganizacijos privačios tarpusavio‑ solidarumo sistemos, naudojant nuosavus išteklius, išraiška siekiant išlaikyti banko sąskaitų turėtojų ir santaupų turinčių asmenų pasitikėjimą bankų sistema, net ir kilus konkrečioms krizėms.

8.Konkurencija ir mokesčių sistema

8.1Įvairių teisinių ginčų, dėl kurių Europos Komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą atrankiųjų mokesčių lengvatų ir nacionalinių išankstinių sprendimų dėl mokesčių klausimais, kurie iš pradžių buvo laikomi neatitinkančiais SESV 107 straipsnio, rezultatai rodo teisėtą Komisijos siekį užtikrinti, kad mokesčių taisyklės Europoje būtų veiksmingai suderintos visomis turimomis priemonėmis, įskaitant sprendimus, kuriais remiantis įgyvendinamos valstybės pagalbos taisyklės.

8.2Tačiau skirtingi šių sprendimų rezultatai Europos teismuose rodo, kad reikia siekti didesnio mokesčių taisyklių veiksmingumo ir suderinimo Europoje, įgyvendinant atitinkamą veiksmų planą, kurį Komisija šioje srityje patvirtino 2021 m. pradžioje, taigi ir atitinkamas mokesčių srities teisėkūros iniciatyvas, priimtas siekiant apsaugoti vidaus rinką ir ją konsoliduoti.

2021 m. lapkričio 18 d., Briuselis

Alain Coheur

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pirmininkas

________________

(1)      OL C 286, 2021 7 16, p.64.

(2)      OL C 286, 2021 7 16, p. 70.

(3)      OL C 286, 2021 7 16, p. 38.