SOC/769

Švietimo poveikis darbo užmokesčiui ir darbo našumui

NUOMONĖ

Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė

Švietimo poveikis darbo užmokesčiui ir darbo našumui

(nuomonė savo iniciatyva)

Pranešėja Linda Romele

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK palankiai vertina Europos įgūdžių metų iniciatyvą, kurios tikslas – skatinti konkurencingumą, dalyvavimą ir talentų ugdymą bei geriau derinti įgūdžių pasiūlą ir paklausą. EESRK sutinka, kad kvalifikuoti darbuotojai turės geresnes darbo galimybes ir visapusiškai įsitrauks į visuomenės gyvenimą. Išsilavinimo lygis, ypač aukštasis išsilavinimas, suteikia geresnes galimybes įsidarbinti. Egzistuoja glaudus ryšys tarp įgyto išsilavinimo ir dalyvavimo darbo rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar jis vertinamas pagal užimtumo, nedarbo ar neaktyvumo lygį.

1.2EESRK visapusiškai remia Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, ir ragina parengti veiksmų planą, kad ji būtų tinkamai įgyvendinta. Todėl EESRK palankiai vertina 2020 m. valstybių vadovų priimtą ir 2023 m. jubiliejaus proga patvirtintą Porto deklaraciją ir įsipareigojimą švietimui ir įgūdžiams skirti didžiausią dėmesį visose politikos srityse.

1.3EESRK sutinka, kad vykstant dvejopai pertvarkai įgūdžiai, visų pirma, skaitmeniniai, žalieji ir universalieji, , yra pagrindinis tvaraus ekonomikos augimo veiksnys. EESRK mano, kad su įgūdžiais susijusioms problemoms spręsti reikės daug politinių pastangų ir sisteminių švietimo ir mokymo reformų bei pažangių investicijų į žmogiškąjį kapitalą tiek iš viešųjų, tiek iš privačių šaltinių. Sėkmę lemia daugelio dalyvių (nacionalinių vyriausybių, regioninės ir vietos valdžios institucijų, verslo įmonių ir darbdavių, darbuotojų ir pilietinės visuomenės, pačių žmonių) įsipareigojimas.

1.4EESRK pakartoja savo raginimą valstybėms narėms susieti iniciatyvas dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ir mikrokredencialų su 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems 1 įgyvendinimu. Individualiosios mokymosi sąskaitos ir panašios finansinės sistemos turi padėti sudaryti galimybes dalyvauti pripažintuose ir patvirtintuose mokymo kursuose ir leisti darbuotojams dalyvauti procesuose, kad būtų patvirtinti jų įgūdžiai ir darbo patirtis.

1.5EESRK nuomone, turint omenyje išsilavinimo poveikį darbo užmokesčiui ir našumui, reikia atsižvelgti į tris svarbius pagrindinius kriterijus, t. y. esamo švietimo kokybę, galimybę gauti išsilavinimą ir užimtumo lygį. Tam reikia atitinkamų investicijų įgūdžių poreikiui patenkinti. Europoje yra daug priemonių ir gerosios patirties (nustatytų teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis): studijų ir (arba) mokymosi atostogų, individualiųjų mokymosi sąskaitų ar mokymo fondų (įvairių pramonės šakų ar sektorių), kuponų, tam tikras mokymuisi skirtas atlyginimo procentas, ir kt.; jos visos turi konkrečius tikslus ir tikslines grupes 2 . Šie pavyzdžiai galėtų būti įtraukti į priemonių sąrašą, kurį valstybės narės, pasikonsultavusios su socialiniais partneriais, turi pateikti EK pagal Rekomendaciją dėl socialinio dialogo stiprinimo 3 . Tai taptų daugelio galimų finansavimo sistemų, skirtų visiems prieinamam švietimui ir mokymui remti, pavyzdžiais. Būtina apsvarstyti galimybę užtikrinti paskatas darbdaviams, pavyzdžiui, mokesčių kreditus mokymus teikiančioms įmonėms. Kartu su socialiniais partneriais būtina tobulinti ES ir valstybių narių, iniciatyvas, susijusias su darbuotojų mokymu darbo vietoje sukuriant darbdaviams tinkamas paskatas ir toliau investuoti į savo darbuotojų mokymą, kartu atsižvelgiant į socialinio dialogo ir kolektyvinių sutarčių autonomiją nacionaliniu, sektorių ir įmonių lygmeniu.

1.6Socialiniai partneriai, švietimo paslaugų teikėjai ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad parengtų įgūdžių strategijas, geriausiai atitinkančias darbo pasaulio ir, plačiau kalbant, visuomenės poreikius. Turėtų būti aiškiai apibrėžtas kiekvienos šalies dalyvavimas ir vaidmuo. Kartu reikėtų užtikrinti, kad MVĮ galėtų lengviau gauti finansavimą, nes jose dirba dauguma darbuotojų.

1.7Nors diskusijos ir investicijų grąžos vertinimas daugiausia susiję su tretiniu išsilavinimu, vienas pagrindinių vaidmenų tenka pirminiam švietimui – šiandien padėto pagrindo rezultatų sulauksime aukštesniais švietimo lygmenimis. Todėl svarbu užtikrinti geros kokybės pirminį švietimą, numatant geresnį profesinį orientavimą mokykloje, taip padedant besimokantiesiems pereiti į darbo pasaulį ir juos tam parengti, prireikus taikant dualinio mokymosi sistemas. Svarbu toliau stiprinti profesinio rengimo ir mokymo vaidmenį ir profilį, kad būtų toliau plėtojamos dualinės sistemos, kaip būdas ugdyti pagrindinius, universaliuosius ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžius.

1.8EESRK rekomenduoja į naująją įgūdžių ugdymo Europoje paradigmą nuosekliai atsižvelgti įvairovės, lyčių lygybės, jaunimo ir neįgaliųjų politikos srityse.

1.9EESRK ragina siekti, kad ES teisėtos migracijos politika būtų vykdoma pagal nacionalinės imigracijos politikos koordinavimu grindžiamą modelį. Toks požiūris leistų valstybėms narėms patenkinti skirtingus kvalifikuotų darbuotojų migrantų poreikius ir kartu tai daryti plačiai koordinuojant ES lygmeniu.

2.Bendrosios pastabos

2.1Priešingai vyraujančiai nuomonei, dėl darbo vietų vyksta konkurencija, ypač tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Be to, rinkoje atsiranda naujų darbo vietų, visų pirma susijusių su dirbtiniu intelektu, ir joms reikia aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių naujiems verslo modeliams. Net esant šiai tendencijai, taip pat pastebimas didelis įgūdžių neatitikimas būtent žaliojoje ir skaitmeninėje srityse. Pastaroji daro poveikį konkurencijai ir uždarbiui ne tarp žemos kvalifikacijos darbuotojų, bet tų, kurie turi aukštą kvalifikaciją ir įgūdžius.

2.2EESRK įžvelgia didelę aukštos kvalifikacijos darbuotojų grupių paklausą 4 . Pastebėta, kad aukštesnę kvalifikaciją ir įgūdžius turintys asmenys taip pat dažniau dalyvauja švietimo ir mokymo procese vėlesniais metais. Iš šios koreliacijos matyti, kad kuo ilgiau asmenys išlieka švietimo sistemoje, tuo didesnė tikimybė, kad jie įsitrauks į kitų formų tęstinį švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, o tai savo ruožtu didina jų galimybes gauti didesnes pajamas. Tačiau iš duomenų matyti, kad mokymuose dalyvaujantys asmenys jau yra kvalifikuoti ir kad mes nepasiekiame tų, kurie nutolę nuo švietimo ir darbo, arba nekvalifikuotų darbuotojų. Europos įgūdžių darbotvarkė 5 , kaip penkerių metų planas, kuriuo padedama įmonėms ir asmenims įgyti daugiau ir geresnių įgūdžių, yra priemonė, kuria turėtų būti padidintas konkurencingumas ir užtikrintas socialinis teisingumas.

2.3EESRK mano, kad tarp darbo jėgos trūksta ne tik aukštos, bet ir žemos kvalifikacijos darbuotojų, o jie taip pat yra labai svarbūs. Europos Komisijos komunikate dėl Naujosios įgūdžių darbotvarkės aiškiai pabrėžiama, kad „[s]u įgūdžiais susijusiems sunkumams įveikti reikės didelių politikos pastangų ir sisteminių švietimo ir mokymo reformų. Reikės pažangių investicijų į žmogiškąjį kapitalą iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių. Sėkmę lemia daugelio dalyvių (nacionalinių vyriausybių, regioninės ir vietos valdžios institucijų, verslo įmonių ir darbdavių, darbuotojų ir pilietinės visuomenės, pačių žmonių) įsipareigojimai“ 6 . Darbdavių investicijos į darbuotojų mokymą Europos Sąjungos valstybėse narėse labai skiriasi: yra šalių, kuriose darbdaviai nepakankamai investuoja į darbuotojų mokymą. Kita vertus, kai kuriose šalyse darbdaviai labai aktyviai dalyvauja su darbu susijusiame mokyme ir visapusiškai remia siekį persikvalifikuoti ir kelti kvalifikaciją, kad būtų galima vykdyti dvejopą pertvarką ir spręsti įgūdžių neatitikimo problemą 7 . Įmonės ir darbuotojai geriausiai žino, kaip keičiasi darbuotojų užduotys.

2.4Aukštąjį išsilavinimą įgijusių 25–64 metų amžiaus grupės gyventojų dalis kasmet didėja. Tai taip pat turi įtakos darbo rinkai, nes didėja konkurencija dėl darbo vietų, kurioms reikia profesinės kvalifikacijos. Tačiau dirbančių žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalis įvairiose šalyse ir sektoriuose skiriasi, todėl galima teigti, kad ne visuose sektoriuose pasiūla atitinka paklausą.

2.5Vidurinį išsilavinimą ir profesinį išsilavinimą, įgytą turint vidurinį išsilavinimą, turintys asmenys uždirba maždaug trečdaliu mažiau nei turintys tretinį išsilavinimą. Galimybė uždirbti daugiau per visą savo karjerą gali būti svarbi paskata asmenims siekti tolesnio išsilavinimo ir toliau mokytis. Tretinį išsilavinimą turinčių darbuotojų uždarbio pranašumas įvairiuose Europos pramonės sektoriuose labai skiriasi vertinant pagal įvairius tretinio išsilavinimo lygmenis. Didelė investicijų į aukštąjį išsilavinimą grąža gali rodyti didelius uždarbio skirtumus.

2.6Tyrimai rodo, kad vidutinis pasaulinis privačių investicijų į vienus papildomus mokslo metus grąžos lygis yra apie devyni procentai per metus ir išlieka stabilus dešimtmečiais: „[l]aikui bėgant privačių investicijų į aukštąjį mokslą grąža didėja, todėl kyla finansavimo ir kapitalo klausimų. Socialinė investicijų į mokyklas grąža išlieka didelė ir vidurinio bei aukštojo mokslo lygmenimis viršija 10 proc.“ 8 .

2.7Darbo užmokesčio skirtumų negalima paaiškinti vien tik išsilavinimo lygiu. Lyčių ir amžiaus nelygybė taip pat turi didelės įtakos, kuri dažniausiai mažėja didėjant išsilavinimo lygiui. Šalių skirtumai taip pat turi didelę įtaką darbo užmokesčio skirtumams net ir Europos viduje: Pietų ir Rytų Europos regionuose už tą patį išsilavinimo lygį gaunamos mažesnės pajamos 9 .

3.Įgūdžiai – konkurencingumo, sąžiningumo ir atsparumo varomoji jėga

3.1Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) prognozuoja, kad esama požymių, jog dėl koronaviruso pandemijos Europoje didėja įgūdžių neatitikimas. 77 proc. ES įmonių teigia, kad joms sunku rasti būtinų įgūdžių turinčių darbuotojų, o EBPO duomenimis, ES vidutiniškai 15,3 proc. darbo jėgos yra per aukštos kvalifikacijos ir 16,8 proc. darbo jėgos yra nepakankamos kvalifikacijos, ir tai turi įtakos ES augimui ir konkurencingumui. CEDEFOP nuomone 10 , reikėtų atsižvelgti ne tik į gaunamas pajamas, bet ir į darbo sąlygas; mokamos su darbu susijusio mokymosi atostogos itin svarbios kalbant apie individualiąsias mokymosi sąskaitas ir mikrokredencialus. Tarpvalstybinės mokamos su darbu susijusio mokymosi atostogos galėtų būti įmanomos, kai mokymosi galimybes turi asmenys, gyvenantys netoli kaimyninių šalių sienų; tačiau dalyvavimas nuotoliniuose mokymo kursuose kol kas nėra pritaikytas. Vis dėlto dėmesys pirmiausia turėtų būti skiriamas tam, kad valstybės narės toliau stiprintų savo dabartinį požiūrį į mokymą, visų pirma į į mokymo fondų vaidmenį, arba savo požiūrį į kitus pageidaujamus nacionalinius sprendimus.

3.2CEDEFOP duomenimis, ES 2019 m. 25 proc. jaunų tretinį mokslą baigusių asmenų buvo per aukštos kvalifikacijos, o ES darbuotojų, kurių įgūdžiai neatitiko jų darbo vietų, dalis buvo 45 proc. (2019 m.). ES ekonomikos našumas dėl įgūdžių neatitikimo 2019 m. sumažėjo 2 proc. 11

3.3Dar viena iniciatyva – „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis“. Šia iniciatyva siekiama, kad bent 80 proc. suaugusiųjų turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius ir kad ES dirbtų 20 mln. IRT specialistų. Ja siekiama sudaryti sąlygas žmonėms ir įmonėms siekti į žmogų orientuotos, tvarios ir geresnės skaitmeninės ateities. Manoma, kad tai padės ugdyti įgūdžius, tačiau daugiausia – kvalifikuotų darbuotojų.

3.4Eurostato duomenimis, aukštąjį ir vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių darbo užmokestis ir užimtumas labai skiriasi 12 . Įgyvendinant švietimo politiką ir Įgūdžių darbotvarkę turėtų būti gebama pasitelkti technologinę pažangą. Atitinkamai kiekvienos ES valstybės narės augimas priklauso nuo gebėjimo parengti šalies ekonomikos poreikius atitinkančią įgūdžių politiką š ir nuo darbuotojų tinkamumo įgūdžių politikai įgyvendinti.

3.5Tarybos rezoliucijoje dėl naujosios 2021–2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (toliau – Tarybos rezoliucija) pripažįstama, kad „naujoje mokymosi kultūroje reikėtų pabrėžti pagrindinių įgūdžių visiems ir nuolatinio atitinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijų įgijimo <...> svarbą“ 13 .

3.6Tarybos rezoliucijoje teigiama, kad suaugusiųjų mokymasis gali paskatinti našumą, taip pat socialinę įtrauktį, lyčių lygybę, kūrybiškumą, inovacijas ir verslumą. Tačiau Tarybos rezoliucijoje nėra aiškiai paminėti socialiniai partneriai, nors joje pabrėžiamas valstybių narių bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant į mokymosi veiklą grąžinti iš jo pasitraukusius konkrečioms tikslinėms grupėms priklausančius suaugusiuosius, ir nestiprinamas socialinių partnerių vaidmuo bei atsakomybė suaugusiųjų švietimo srityje. Tai taip pat skatintų mokymosi visą gyvenimą kultūrą ir suaugusiųjų dalyvavimą švietime bei stiprintų socialinių partnerių vaidmenį ir atsakomybę valdant švietimo ir mokymo sistemas, įskaitant mokymo programų atnaujinimą, kad jos labiau atitiktų besikeičiančius darbo rinkos poreikius, atsižvelgiant į esamą nacionalinę praktiką.

3.7Mokymosi visą gyvenimą kultūra taip pat turėtų atspindėti trumpalaikius ir ilgalaikius visuomenės poreikius. Pavyzdžiui, nacionalinės vyriausybės iniciatyvose arba kolektyvinėse sutartyse galėtų būti nustatyta darbuotojų teisė į vieną ar kelias mokamas dienas per metus, skirtas dalyvauti su darbu susijusiame mokyme. Bendrovėms reikia suteikti veiksmingą paramą, kad jos galėtų stiprinti ir finansuoti savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, siekiant skatinti inovacijas. Europos socialiniai partneriai savo 2022–2024 m. darbo programoje ketina vykdyti įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitikties projektą.

3.8E. A. Hanushek (2016 m.) 14 teigia, kad svarbiausia yra pagrindinių įgūdžių kokybė ir kad teikti daugiau aukštojo mokslo galimybių, neužtikrinant gerų pagrindinių įgūdžių, neapsimoka. Papildomi aukštojo mokslo metai neturi tokio didelio poveikio kaip papildomi pagrindinio ugdymo metai.

3.9Nors vienas iš asmens išsilavinimo kokybės vertinimo metodų yra mokymosi metų skaičius, pastaraisiais metais švietimo kokybė ir užimtumo lygis yra svarbesni už mokymosi metų skaičių, nes mokyklų sistemos ir švietimo kokybė skiriasi ne tik įvairiose šalyse, bet ir toje pačioje šalyje 15 .

3.10EESRK tikisi, kad individualiosios mokymosi sąskaitos skatins ugdyti darbuotojų gebėjimus tinkama linkme, t. y. atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir darbuotojo gebėjimus. Nereikėtų pamiršti pačių asmenų norų, poreikių ir atsakomybės. Dėl darbuotojo saviugdos gali didėti darbuotojo pasitenkinimas ir našumas.

3.11Investavimas į žmogiškąjį kapitalą yra esminė investicija ir ja gali pasinaudoti daug darbdavių. Individualiosios mokymosi sąskaitos suteiks suaugusiesiems daugiau galimybių dalyvauti mokymuose, taip pat bus galima stebėti mokymo kursų lankomumą ir turinį, kad jais galėtų naudotis įvairūs darbdaviai. Prancūzija yra vienintelė valstybė narė, kurioje tokios mokymosi sąskaitos kuriamos ir valdomos bendradarbiaujant darbdaviams ir profesinėms sąjungoms. Tačiau nepakanka vien sukurti tokias mokymosi sąskaitas – reikia informuoti apie šią galimybę ir apie tai, kaip ja pasinaudoti, taip pat teikti konsultacijas. Be to, dėl mokymosi sąskaitų kyla naujų klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti: kaip galima geriau suderinti švietimą ir mokymą ir darbo rinkos poreikius?

3.12Mokymasis visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymas yra esminis ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos elementas. Mokymasis gali vykti įvairioje aplinkoje – formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi erdvėse, kurios yra vienodai svarbios ir daro teigiamą poveikį besimokantiems. Tačiau svarbu atskirti universaliuosius įgūdžius nuo konkrečių su darbu susijusių ar techninių įgūdžių. Todėl būtina toliau stiprinti profesinio rengimo ir mokymo vaidmenį ir profilį, kad būtų toliau plėtojamos dualinės sistemos, siekiant ugdyti pagrindinius, universaliuosius ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžius. Nors specifiniai su darbu susiję įgūdžiai būtini darbo rinkai, būtent bendrieji įgūdžiai gali būti įgūdžiai, asmens motyvaciją ir pasitikėjimą savimi didinantys taip, kad netiesiogiai darytų įtaką asmens darbo rezultatams ekonominės plėtros labui. Abiejų rūšių įgūdžiai papildo vieni kitus ir prisideda prie bendro asmens tobulėjimo.

3.13Siekiant skatinti suaugusiųjų dalyvavimą švietime ir mokyme, būtina įtraukti socialinius partnerius, pavyzdžiui, kaip pasitelkiant individualiąsias mokymosi sąskaitas Prancūzijoje, įgūdžių fondus Danijoje arba mokymosi atostogas Belgijoje. Tačiau socialiniai partneriai per derybas dėl kolektyvinių sutarčių gali nurodyti darbuotojo teisę į mokymą įmonės lygmeniu. Socialiniai partneriai yra labai svarbūs, tačiau, deja, ypač neformaliojo švietimo srityje, trūksta struktūruoto socialinio dialogo, o kai kuriose šalyse pedagogai dažniausiai dirba savarankiškai, kai kuriais atvejais netinkamomis darbo sąlygomis ir neturi galimybės jungtis į profesines sąjungas. Kyla klausimas, kaip pagerinti ne tik švietimo paslaugų teikėjų ir jų darbuotojų darbo sąlygas, bet ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Tai taip pat susiję su finansavimu, nes kai kuriose šalyse švietimas daugiausia grindžiamas projektais, bet negaunama socialinės naudos ar infrastruktūros.

3.14Pilietinės visuomenės organizacijoms tenka svarbus vaidmuo vykdant neformalųjį švietimą. Be to, pilietinės visuomenės organizacijos atlieka vaidmenį ne tik įgyvendinant neformalųjį švietimą, bet ir jį skatinant, ypač jaunimo organizacijose, taip pat stengiantis pasiekti sunkiai pasiekiamus ir atokiau gyvenančius asmenis. Šiais laikais neformalusis švietimas ir mokymas tampa vis populiaresnis, ypač tarp jaunimo. Jis taip pat yra pageidaujama švietimo forma suaugusiesiems, turintiems neigiamos formaliojo švietimo patirties. Todėl reikėtų apskritai skatinti neformaliojo švietimo, ypač skirto jaunimui, pripažinimą.

3.15Vietos valdžios institucijos ir visi skirtingi mokymosi paslaugų teikėjai taip pat yra svarbūs suinteresuotieji subjektai. Akivaizdu, kad švietimas veiksmingas tada, kai bendradarbiauja visos suinteresuotosios šalys – vietos valdžios institucijos, socialinės tarnybos, būsto tarnybos, darbdaviai ir socialinių partnerių organizacijos, žinančios, kam reikalingas mokymas. Todėl naudinga priemonė galėtų būti mokymosi visą gyvenimą bendruomenės centrai. Tokie centrai jau veikia kai kuriose valstybėse narėse ir turėtų būti skatinami bei finansuojami visoje Europoje, naudojant turimas ES ir nacionalines finansines priemones. Dar vienas geras pavyzdys – „cités des métiers“, tai daugiapakopė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės vietos lygmeniu, kurios remia darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą 16 .

3.16EESRK ragina atkreipti dėmesį į mažąsias ir vidutines įmones, nes jos turi mažiau galimybių šviesti savo darbuotojus. Tačiau situacija nėra visiškai aiški, nes, teikiant ES struktūrinių fondų paramą, mažosios ir vidutinės įmonės taip pat yra remiamos per asociacijas, rengiančias specialias švietimo programas. Šios galimybės turi būti geriau integruotos visoje Europoje, apie jas turi būti geriau informuojamos MVĮ ir jomis turi būti geriau naudojamasi.

4.Investicijų grąža ir našumas

4.1Atsižvelgiant į tai, kad švietimas vis dažniau laikomas žmonėms skirta investicija, noras empiriškai įvertinti investicijų grąžą yra logiškas. Todėl turėtų būti skatinamos visų suinteresuotų šalių – valstybės, darbdavių ir pačių suaugusiųjų – investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Valstybės investicijomis turėtų būti didinamas darbo našumas, kartu sprendžiant tokias problemas kaip demografija.

4.2IRT sektoriuje dirbantys žmonės uždirba 37 proc. daugiau nei studijuojantieji švietimo sektoriuje 17 . Nors investicijos į mokymosi galimybes gali būti lygiavertės ir investuojant gali būti atsižvelgiama į tokius parametrus, kaip mokymuisi skirtas laikas, studijuojant negautos pajamos, studijų išlaidos, darbo užmokesčio priemokos per COVID-19 pandemiją ir kt., investicijų grąža pirmuoju atveju, skaičiuojant vienam eurui, yra gerokai didesnė nei antruoju atveju.

4.3Vertinant pasiskirstymą pagal lytį matyti, kad užimtumo lygis yra tolygesnis nei darbo užmokesčio lygis, t. y. tiek vidurinį, tiek aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčio lygis ES vidutiniškai šiek tiek viršija 32 proc., o tai rodo labai didelę moterų ir vyrų nelygybę 18 . Nors aukštąjį išsilavinimą įgijusių moterų yra 5,4 proc. daugiau nei aukštąjį išsilavinimą įgijusių vyrų, vidutiniškai ES moterų darbo užmokestis sudaro 79 proc. vyrų darbo užmokesčio 19 .

4.4„Iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto užsakyto naujausio tyrimo matyti, kad dėl įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties Europos ekonomikos našumas per metus sumažėja daugiau nei 2 proc. Taigi per kiekvieną darbo valandą prarandama 80 euro centų. Jei nebus imtasi reformų, ateityje padėtis dėl demografinių tendencijų ir vykstančių technologinių pokyčių dar labiau pablogės“ 20 . Pramonės plėtros ir augimo sėkmę lemia žmogiškųjų išteklių kokybė. Iš tyrimų matyti, kad išsilavinimas daro tiesioginį poveikį darbo našumui, o tai savo ruožtu sukelia grandininę reakciją, t. y. darbo našumo didėjimas turi įtakos bendriems pramonės veiklos rezultatams. Žvelgiant iš darbo rinkos perspektyvos, investicijos į švietimą turėtų būti nukreiptos į sektorius, kurie duoda didžiausią grąžą.

4.5Didesnis darbo užmokestis skatina jaunimą įgyti aukštąjį išsilavinimą ir toliau mokytis. EBPO duomenimis, laikui bėgant darbo užmokesčio skirtumai didėja, o tam įtakos turi ir technologijų plėtra bei globalizacija 21 .

4.6Tvarų konkurencingumą galima pasiekti investuojant į žmones; 2020 m. darbdaviai švietimui ir mokymui skyrė apie 1,5 proc. visų įmonių bendrųjų darbo sąnaudų, t. y. 0,2 proc. mažiau nei ankstesniais tyrimo metais (2015 m.). Nyderlandai (2,4 proc.), Prancūzija (2,1 proc.) ir Airija (1,9 proc.), palyginti su Graikija (0,3 proc.), Latvija, Lenkija ir Rumunija (0,6 proc.), turėtų būti minimi kaip lyderiai. Pagal pirmiau paminėtą Tarybos rezoliuciją valstybės narės raginamos užtikrinti veiksmingą ryšį tarp atitinkamų ministerijų, taip pat su suinteresuotaisiais subjektais, tokiais kaip socialiniai partneriai, įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, kad būtų skatinamas konkurencingumas, siekiant suaugusiųjų mokymosi politikos ir platesnės socialinės bei ekonominės politikos didesnės darnos. Finansavimo metodai, grindžiami bendra viešųjų ir privačiųjų suinteresuotųjų subjektų atsakomybe, gali padėti ir sustiprinti išteklius 22 .

4.7Vienas iš Europos įgūdžių darbotvarkės prioritetų – tvaraus konkurencingumo stiprinimas. „Įgūdžiai ir mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbūs ilgalaikiam ir tvariam augimui, našumui ir inovacijoms“, ir tyrimais pabrėžiama, kad išsilavinimo kredencialai turi dar didesnį poveikį našumui nei darbo užmokesčio išlaidos. Iš tyrimų rezultatų matyti, kad valandinis pelnas ilguoju laikotarpiu vidutiniškai padidėja 6,2 proc. (trumpuoju laikotarpiu – 3,4 proc.), jei įmonėje 10 proc. padidėja aukšto lygio išsilavinimą turinčių darbuotojų dalis (ir tai kompensuojama proporcingu žemo lygio išsilavinimą turinčių darbuotojų dalies sumažėjimu) 23 .

4.8Kai technologijos sparčiai keičiasi, geriausias būdas žengti koja kojon su laiku – įgyti žinių darbo vietoje. Darbdaviai turėtų būti skatinami kurti ar toliau tobulinti verslumo įgūdžių strategijas, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi atsakingas už savo mokymąsi ar persikvalifikavimą ir būtų motyvuotas jo siekti.

4.9EBPO apskaičiavo, kad apie 30 proc. bendro darbo našumo skirtumų tarp šalių galima paaiškinti darbuotojų darbo vietoje naudojamų įgūdžių lygiu, o tai reiškia, kad našumui užtikrinti svarbu ir geresnė kompetencija ir kuo geresnis tų įgūdžių panaudojimas darbo vietoje.

4.10Remiantis Ispanijoje gautais rezultatais, 10 proc. padidinus vidurinį išsilavinimą, ekonomikos augimas padidėja 1,5 proc., o 10 proc. padidinus tretinį išsilavinimą, ekonomikos augimas padidėja 0,9 proc., jei visi kiti veiksniai nesikeičia 24 .

4.11Leidinio „Going for Growth 2019“ duomenimis, didžiausia reformų prioritetų dalis (16,9 proc.) pagal politikos sritis EBPO šalyse buvo susijusi su žmogiškuoju kapitalu ir pralenkė tokius prioritetus kaip produktų rinkos reguliavimas, konkurencija, atvirumas prekybai ir tiesioginėms užsienio investicijoms (14,9 proc.), mokesčių struktūra ir efektyvumas (10,4 proc.) 25 .

4.12EESRK mano, kad nors ekonomistai jau seniai laiko, jog įgūdžiai yra našumo augimo priežastis ir ekonomikos augimo variklis, būtina toliau tirti, kaip pasiekti dar didesnį pramonės šakų augimą, grindžiamą investicijomis į įgūdžius ir žinias.

4.13EESRK mano, kad tvirta vyriausybių, regionų ir vietos valdžios institucijų, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, įmonių ir socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir valstybinių užimtumo ir socialinių tarnybų partnerystė gali padėti užtikrinti darbo rinkai reikalingus tinkamus įgūdžius. Atsižvelgdamas į naują Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, EESRK rekomenduoja parengti veiksmų planą, kuriuo būtų tinkamai įgyvendinta dvylika pasiūlytų veiksmų, siekiant rasti pagrindinius sprendimus, kurių reikia norint reaguoti į dabartinius iššūkius.

2023 m. spalio 4 d., Briuselis

Cinzia Del Rio

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus pirmininkė

____________

(1)     OL C 323, 2022 8 26, p. 62 .

(2)      Socialinių partnerių rekomendacija dėl įgūdžių, inovacijų ir mokymo teikimo bei prieigos prie jo (2021 m.); skyrius dėl finansinių paskatų ir investicijų į įgūdžius.

(3)      Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinio dialogo stiprinimo Europos Sąjungoje, 25. 1. 2023 m.

(4)     OL C 486, 2022 12 21, p. 161 .

(5)    Europos įgūdžių darbotvarkė, https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1223&langId=en .

(6)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“. (COM(2016) 381 final ).

(7)    Eurostato duomenimis (2020 m.), šalys, kuriose tęstinių profesinio mokymo (TPM) kursų kaina, išreikšta visų darbo sąnaudų procentine dalimi, viršija ES vidurkį, yra Prancūzija, Airija, Italija, Estija, Vokietija, Švedija ir Liuksemburgas: https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/TRNG_CVT_16S/default/table?lang=en

(8)

   Psacharopoulos, George & Patrinos, Harry Anthony, 2018, Returns to investment in education: a decennial review of the global literature, Policy Research Working Paper Series 8402, The World Bank.

(9)    Vidutinis metinis darbo užmokestis pagal lytį, ekonominę veiklą ir išsilavinimą, https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/EARN_SES18_30/default/table?lang=en .

(10)    CEDEFOP, 2018 m. Įgūdžių trūkumo apibrėžtis: Kvalifikuotų darbuotojų paklausa viršija pasiūlą, esant vyraujančiam darbo užmokesčiui ir darbo sąlygoms. Insights into skill shortages and skill mismatch: Insights into skill shortages and skill mismatch CEDEFOP .

(11)

    https://www.cedefop.europa.eu/en/themes/matching-skills-and-jobs

(12)      Eurostato duomenimis, darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (5–8 lygis pagal Tarptautinį standartinį išsilavinimo klasifikatorių (ISCED)), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 48 proc. didesnis nei darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (3–4 lygis pagal ISCED), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Be to, 2021 m. asmenų, turinčių vidurinį išsilavinimą ir profesinį išsilavinimą, įgytą turint vidurinį išsilavinimą, užimtumas buvo 71 proc. Palyginti, tais pačiais metais 27 ES valstybėse narėse tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų užimtumo lygis buvo vidutiniškai 84,9 proc. https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/EARN_SES18_23/default/table?lang=en

(13)

    OL C 504, 2021 12 14, p. 9 .

(14)

   Hanushek, E.A., (2016), Will more higher education improve economic growth? [Ar didesnis aukštojo mokslo lygis pagerins ekonomikos augimą?] Oxford Review of Economic Policy 32, Nr. 4, p. 538.

(15)    Hanushek, E.A., (2016), Will more higher education improve economic growth? [Ar didesnis aukštojo mokslo lygis pagerins ekonomikos augimą?] Oxford Review of Economic Policy 32, Nr. 4, p. 538.

(16)     https://lllplatform.eu/news/briefing-paper-community-lifelong-learning-centres/ .

(17)      Autoriaus vertinimas grindžiamas Eurostato duomenimis: https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/EARN_SES18_20__custom_7099054/default/table?lang=en

(18)    Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal lytį, ekonominę veiklą ir išsilavinimą, https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/EARN_SES18_23/default/table?lang=en

(19)    Gyventojų skaičius pagal išsilavinimo lygį, lytį, amžių ir urbanizacijos laipsnį (proc.) https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/EDAT_LFS_9913__custom_6585685/default/table?lang=en .

(20)

    https://www.eesc.europa.eu/en/news-media/press-releases/skills-mismatches-eu-businesses-are-losing-millions-and-will-be-losing-even-more

(21)      EBPO, 2021 m., Does Inequality Matter? [Ar nelygybė turi reikšmės?] https://www.oecd.org/wise/does-inequality-matter-3023ed40-en.htm

(22)      Eurostato duomenimis, Švedija (7,34 proc.), Danija (6,86 %), Belgija (6,81 %) ir Suomija (6,27 proc.) švietimui (viešosios išlaidos nuo ikimokyklinio iki aukštojo mokslo) išleido daugiausia BVP, o Rumunija (3,14 proc.), Kroatija (3,80 proc.), Vengrija (3,83 proc.) ir Liuksemburgas (3,84 proc.) švietimui išleido mažiausiai BVP.

(23)

   Rycx F., Saks Y., Tojerow I. Does Education Raise Productivity and Wages Equally? The Moderating Roles of Age, Gender and Industry, 2015. IZA discussion paper. https://docs.iza.org/dp9043.pdf .

(24)

   Marquez-Ramos, L. and Mourelle, E. (2019), Education and economic growth: an empirical analysis of nonlinearities, Applied Economic Analysis, Vol. 27 No. 79, p. 21–45. https://doi.org/10.1108/AEA-06-2019-0005 .

(25)     Going for Growth 2019 Executive Summary .