1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK mano, kad ES, reaguodama į naudojimąsi migrantais kaip įrankiais, turi vadovautis bendra, suderinta ir nuoseklia politika. Atsižvelgiant į krizę prie Baltarusijos sienos ir Rusijos agresiją prieš Ukrainą, būtina persvarstyti Migracijos ir prieglobsčio pakto (PMA) tinkamumą, kad dėl ekstremaliųjų situacijų netektų suskaidyti migracijos politikos, priešingai, reikėtų siekti, kad politika ir atitinkamų asmenų apsauga būtų sujungtos į vieną veiksmų ir teisės sistemą.

1.2EESRK mano, kad naudojimasis migrantais kaip įrankiais vis dar gali kelti grėsmę ne tik atitinkamoms valstybėms narėms, bet ir visai Europos Sąjungai. Dėl šios priežasties EESRK pabrėžia, kad tik veiksmingu ir iššūkį atitinkančiu reagavimu galima veiksmais papildyti politines, teisėkūros, administracines, humanitarines iniciatyvas (ES, nacionalinio, vietos ir tarptautinio lygmens) ir įtraukti subjektus (institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius, piliečius ir t. t.), vadovaujantis griežčiausiais ES bei tarptautinės teisės standartais.

1.3EESRK nuomone, svarbiausia, kad ES teiktų valstybėms narėms savalaikę, koordinuotą ir veiksmingą paramą tiek konkrečiais veiksmais (skirdama biudžeto išteklius ir ES agentūrų personalą), tiek suteikdama administracinę, teisėkūros ir politinę pagalbą. Tai turi būti įgyvendinama bendrais šios srities ir tarpinstitucinio lygmens veiksmais bei itin skaidriomis iniciatyvomis, taip pat užtikrinant tose teritorijose, kuriose migrantais gali būti naudojamasi kaip įrankiais, veikiančių humanitarinių organizacijų ir nepriklausomos žiniasklaidos veiksmų laisvę.

1.4Kalbant konkrečiai, EESRK svarbiausia apibrėžti integruotą humanitarinių veiksmų sistemą, pagal kurią būtų galima panaudoti nacionalinių bei ES institucijų ir agentūrų išteklius bei struktūrą ir užtikrinti tarptautinių agentūrų (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR), Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) įsitraukimą bei NVO ir pilietinės visuomenės indėlį, taip paskatinant naudingą veiksmų koordinavimą ir užtikrinant humanitarinių veiksmų, kaip ES principų įtvirtinimo priemonės, pripažinimą.

1.5Šiuo klausimu EESRK laikosi nuomonės, kad visiškas ir savalaikis įrankiais paverčiamų migrantų teisių pripažinimas – vengiant pilkųjų zonų ar administracinio netikrumo situacijų – yra esminis aspektas siekiant vietoje sumažinti grėsmę ES ir atitinkamų valstybių narių saugumui bei stabilumui, taip padarant neveiksmingais bandymus pasinaudoti migrantais kaip įrankiais.

1.6ES atsakas neabejotinai turi būti nukreiptas į įrankiais paverčiamų migrantų srautų šaltinius, įtraukiant trečiąsias šalis ir remiant jų pastangas informuoti gyventojus vykdant demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos principais grindžiamą bendradarbiavimą. Tokiu būdu bus galima atimti išteklius iš valstybinio lygmens veikėjų, kurie skatina naudotis migrantais kaip įrankiais.

1.7Kalbant apie valstybes, kurios skatina naudojimąsi migrantais kaip įrankiais arba jam pritaria, EESRK remia visos ES, tarptautinių institucijų ir šalių partnerių daugiašalius veiksmus, kuriais būtų galima pasmerkti ir izoliuoti tokius veiksmus, tuo tikslu taip pat pritaikant ir panaudojant tinkamas ekonomines bei diplomatines sankcijas.

1.8Dėl Ukrainoje vykstančio karo, kilusio dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš šią šalį, namus paliko ne mažiau kaip 3,9 mln. asmenų 1 , kurie šiuo metu daugiausia priimami kaimyninėse šalyse ir kitose ES valstybėse narėse, be to, keli milijonai pabėgėlių persikėlė į kitas vietas šalies viduje. Tokio masto srautas, bent jau Europoje, nepalyginamas su srautais, kurie kildavo dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo. ES laiku ėmėsi veiksmų šiai problemai spręsti, visų pirma aktyviai taikydama 2001 m. Laikinosios apsaugos direktyvą 2 ir Sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje pasiūlymą (angl. Cohesion's Action for Refugees in Europe, CARE). EESRK laikosi nuomonės, kad sanglauda, solidarumu ir atsakomybės pasidalijimu grindžiamos analogiškos priemonės yra svarbiausios ir siekiant įveikti naudojimosi migrantais kaip įrankiais krizes.

1.9ES šiuo metu yra saugi prieglobsčio ir apsaugos vieta milijonams Ukrainos piliečių, tačiau priėmimo ir pagalbos našta nevienodai paskirstoma atsižvelgiant į įsitraukusių valstybių narių gebėjimus ir išteklius. Iki šiol ES vidaus sienų atvėrimas užtikrino spontanišką pabėgėlių iš Ukrainos judėjimą link trokštamų tikslų, tačiau vertinant objektyviai, kaimyninėms šalims ir kitoms valstybėms narėms tenkančios naštos disproporcija išliko. Nepaisant to, kad reiškinio mastas yra nepalyginamas, naudojimasis migrantais kaip įrankiais Baltarusijos pasienyje ir ankstesni atvejai rodo, kad reikia nuodugniai peržiūrėti ES ir valstybių narių solidarumo ir bendradarbiavimo mechanizmus, ypač susijusius su migrantų perskirstymu, kurio neabejotinai reikia krizinėse situacijose.

1.10EESRK taip pat nori aptarti Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje 3 . Komitetas mano, kad naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju taikant numatytą sudėtingą teisės sistemos ir administracinių procedūrų nustatymo mechanizmą, neatsižvelgiama į tarpvalstybinį krizės lygmenį, kuris galėtų būti nustatomas tokiomis aplinkybėmis ir yra neatskiriamas nuo požiūrio į migrantus, kurio reikėtų laikytis.

1.11EESRK iš tikrųjų mano, kad nors reikalingos ad hoc priemonės naudojimosi migrantais kaip įrankiais problemai valdyti, svarbiausia, remiantis Laikinosios apsaugos direktyva, apsvarstyti savalaikės ir visapusiškos apsaugos veiksmus, ypač tais atvejais, kai atvykimo per sieną valdymas, antrinio judėjimo kontrolė, galimas įprastų prieglobsčio procedūrų atidėjimas arba nukrypimas nuo jų pasirodo nefunkcionalūs ir neproduktyvūs siekiant tikslo apsaugoti migrantus, kuriais naudojamasi kaip įrankiais. Bet kuriuo atveju, migrantų apsaugos lygis turėtų būti didinamas atsižvelgiant į tarpvalstybinės krizės lygmenį, kuris nustatomas įvertinant naudojimosi migrantais kaip įrankiais situaciją.

2.Pasiūlymas

2.1Komunikate pabrėžiama, kad Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje (Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje) kilusi migrantų krizė yra sąmoningas bandymas sukurti ilgalaikę nuolatinę krizę pasienyje, kuris yra sutartinų platesnių pastangų destabilizuoti Europos Sąjungą išbandant jos vienybę ir ryžtą, dalis. Tai yra „hibridinė grėsmė“, sukeliama trečiajai valstybei naudojantis migrantais kaip įrankiais.

2.2Šiame dokumente terminai „krizė“ ir „grėsmė“ vartojami toli gražu ne norint aprašyti specifinį ir sudėtingą migracijos reiškinį, o siekiant pabrėžti atitinkamame geopolitiniame kontekste kylančios politinės įtampos ir nestabilumo veiksnių svarbą.

2.3Tai ne tik sukėlė grėsmę ES saugumui, bet ir nulėmė kritinę padėtį vietoje, visų pirma patiems migrantams, bei dramatiškus humanitarinės padėties pokyčius tiek Baltarusijoje, tiek kitapus sienos ES teritorijoje. Be to, gaunama daug pranešimų apie Baltarusijos pasienio teritorijoje migrantų patiriamą nežmonišką ir žeminantį elgesį, kuriuo tam tikra forma net daromas spaudimas ES ir kurio riziką vis dėlto paaštrino užsitęsęs buvimas pasienio teritorijoje ir galimybių pereiti ES sieną nebuvimas.

2.4ES visuose Sąjungos institucijų forumuose nedelsdama griežtai pasmerkė naudojimąsi pažeidžiamais migrantais ir pabėgėliais kaip įrankiais. Po to vykdytais tarptautinio lygmens veiksmais pavyko paskatinti ES ir valstybių partnerių, ypač tų, iš kurių atvyko migrantai, įsitraukimą ir bendradarbiavimą.

2.5Naujos krizės sąlygomis ES ėmėsi veiksmų remti atitinkamas valstybes nares, atsižvelgdama į nacionalinių vyriausybių bei parlamentų pritaikytas konkrečias priemones, visų pirma – nepaprastosios padėties paskelbimą pasienio regionuose. Komisija suteikė tinkamą pagalbą šioje srityje, siekdama užtikrinti tokių teisinių veiksmų suderinamumą su ES teise.

2.6Komunikate pateikiama politinių, techninių ir logistinių veiksmų, atliktų padedant atitinkamoms valstybėms narėms, ataskaita. Pradedant nuo Komisijos narės Y. Johansson vizitų ir paskesnių Komisijos posėdžių su valstybėmis narėmis, politinis ryšys buvo palaikomas ir ES agentūroms teikiant techninę pagalbą pasienyje (Frontex, Europolo, Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) veikla, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis).

2.7Tarptautinėje arenoje, visų pirma migrantų kilmės ir tranzito valstybių atžvilgiu, Komisija veikė aukštesniu lygiu ir gerino bendradarbiavimą su Iraku, Libanu, Turkija, Jungtiniais Arabų Emyratais, Uzbekistanu. Tai ypač svarbu siekiant kovoti su nusikalstama neteisėto migrantų gabenimo infrastruktūra, kuri prisideda prie Baltarusijos vykdomo naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškinio.

2.8Tarpvalstybinės krizės sąlygomis kyla didelė rizika, kad bus pasitelktas „karo rūkas“ – dezinformavimo, melagingų naujienų skelbimo ir faktų iškraipymo priemonė, persipynusi su naudojimusi migrantais kaip įrankiais politiniais tikslais. Komunikate aiškiai nurodoma ši rizika, kurią kelia Baltarusijos pusė, o visų pirma – Baltarusijos bei Rusijos vyriausybių kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės. Pabrėžiama laisvosios spaudos svarba ir konkretus vaidmuo, nors neatkreipiamas dėmesys į tai, kad ji taip pat svarbi ir ES pusėje esančiose krizės apimtose pasienio teritorijose.

2.9Komisija pažymi, kad krizės situacijoje dabartinės finansinės priemonės gali būti stiprinamos, panaudojant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) bei Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės lėšas. Kalbant apie migrantų grąžinimą (remiamą savanorišką ir nesavanorišką), minimas Komisijos, Frontex ir Tarptautinės migracijos organizacijos savitarpio bendradarbiavimas, tačiau nurodoma, kad į bendradarbiavimą turi įsitraukti ir migrantų kilmės šalys.

3.Pastabos

Naudojimasis migrantais kaip įrankiais ir migracijos politikos valdymas

3.1EESRK mano, kad ES reaguodama į naudojimąsi migrantais kaip įrankiais turi vadovautis bendru, suderintu ir nuosekliu politikos pagrindu.

3.1.1Siekdama tinkamo migracijos valdymo, ES turi suvokti, kad vienos šalies vykdomos iniciatyvos nėra vieninteliai migracijos procesus provokuojantys elementai (nors kai kurios iš jų kartais gali turėti didelės įtakos migrantų srautų apimčiai), net jei ta šalis migrantais naudojasi kaip įrankiais politiniais tikslais.

3.1.2Reaguodama į sudėtingiausias krizes (įskaitant kilusias dėl aktyvaus trečiosios valstybės įsitraukimo, karo ar karinės intervencijos) ES turi vadovautis solidarumu grindžiamu požiūriu, visų pirma susijusių asmenų atžvilgiu.

3.1.3Nedarant poveikio nuostatai, kad būtina padėti visiems asmenims, kurių gyvybei gresia tiesioginis pavojus (pabėgėliams ir karo aukoms), skirtingas teisinis statusas (pvz., asmenų, kurie siekia tam tikros formos apsaugos, ir kitų migrantų) gali būti nustatytas tik skaidriomis prieglobsčio procedūromis pagal ES teisę ir tarptautinius standartus, o ne a priori apibrėžiant vykstantį reiškinį ar krizę (pvz., hibridinė grėsmė, naudojimasis migrantais kaip įrankiais, ekonominė migracija ir t. t.).

Hibridinė grėsmė ir naudojimasis migrantais kaip įrankiais

3.2EESRK pritaria Komisijai dėl Baltarusijos naudojimosi migrantais kaip įrankiais keliamos grėsmės pobūdžio ir lygio. EESRK pripažįsta, kad ES kyla grėsmė dėl įvairių formų „hibridinių grėsmių“ arba „valstybės lėšomis finansuojamo naudojimosi žmonėmis kaip įrankiais siekiant politinių tikslų“.

3.2.1Apibrėžiant sąvoką „hibridinė grėsmė“, vartojama ir kitokia formuluotė: grėsmė, keliama „valstybinių ar nevalstybinių subjektų“. Hibridines grėsmes gali kelti įvairūs subjektai ir jos gali būti nukreiptos į įvairius tikslinius objektus (valstybės įstaigas, institucijas, visuomenės organizacijas, pavienius asmenis). Vis dėlto reikia atskirti šią plačią bendram supratimui reikalingą informaciją suteikiančią analizę ir nagrinėjamai politikai svarbių konkrečių situacijų nustatymą. Todėl EESRK pabrėžia, kad net siekiant nustatyti paskesnes reguliavimo priemones ir ypač teisinį požiūrį bei humanitarinę pagalbą migrantams tokiose ekstremaliose situacijose, valstybės lygmens subjekto dalyvavimas turėtų būti laikomas būtina sąlyga pripažinti atitinkamus veiksmus naudojimuisi migrantais kaip įrankiais.

3.2.2Atsižvelgdamas į tai, kad komunikate pateikta galiojanti sąvokos „hibridinė grėsmė“ apibrėžtis, EESRK tikisi, kad atsakas į šią grėsmę bus daugiaplanis ir integruotas, t. y. ne tik apims tarptautinių santykių (tarp valstybių narių, ES ir valstybių partnerių) lygmenį, bet ir bus įtrauktas į ES politikos ir įsipareigojimų žmogaus teisių rėmimo, migrantų apsaugos ir prieglobsčio teisės srityje sistemą. Todėl, EESRK nuomone, siekiant bendrai valdyti krizes, turėtų būti stiprinamos visos ES valstybių narių, institucijų ir agentūrų tarpusavio bendradarbiavimo priemonės.

Solidarumas, koordinavimas ir bendras krizių valdymas

3.3EESRK sutinka, kad „šie veiksmai – realus ir nūdienis pavojus ES saugumui“, ir ne tik tiesiogiai paveiktose valstybėse narėse. Komunikate nurodyti faktai ir sunki krizė Ukrainoje stiprina EESRK įsitikinimą, kad iš tikrųjų būtina sudaryti politinę, reglamentavimo ir procedūrinę sistemą bendram atsakui parengti ir bendram krizių valdymui valstybėse narėse bei Sąjungos institucijose užtikrinti.

3.3.1Dėl to, remdamasis jau išreikšta nuomone dėl pasiūlymų iš dalies pakeisti imigracijos ir prieglobsčio valdymo reglamentus 4 , EESRK mano, kad svarbiausia toliau eiti valstybių narių solidarumo ir bendradarbiavimo keliu, nes nagrinėjama situacija, žinoma, nėra vienintelė nulemianti padidėjusią atsakomybę ir sunkumus valstybėms narėms, į kurias atvykstama pirmiausia, turint omenyje pagal Migracijos ir prieglobsčio paktą (MPP) priskiriamą pasienio kontrolės ir antrinio judėjimo prevencijos naštą.

3.3.2Todėl labai laukiamame reglamente, kuriuo konkrečiai siekiama kovoti su tam tikros valstybės vykdomu naudojimusi migrantais kaip įrankiais, reikėtų numatyti solidaraus atsakomybės paskirstymo valstybėms narėms mechanizmus, įskaitant galimybę laiku imtis perkėlimo priemonių, atitinkančių krizės sunkumą.

3.3.3Prie Baltarusijos sienos kilusios krizės ypatybės atskleidžia ne tik skirtumus, bet ir panašumus su kitomis valstybinėmis naudojimosi migrantais kaip įrankiais strategijomis, įgyvendintomis (vien 2021 m.) Viduržemio jūros regiono centrinėje dalyje, prie Graikijos ir Turkijos, Ispanijos ir Maroko, Bosnijos ir Kroatijos, Serbijos ir Vengrijos sienų. EESRK mano, kad ES atsakas turės būti ryžtingesnis nei ankstesnių krizių metu, visų pirma siekiant išvengti priklausomybės nuo trečiųjų šalių politinių strategijų, kurios yra nesuderinamos su ES politika ir principais.

Migrantų globa ir apsauga nuo naudojimosi jais kaip įrankiais

3.4EESRK mano, kad formuluojant ES atsaką reikėtų vykdyti bendrus kovos su grėsme veiksmus, aiškiai suvokiant, kad tokioje specifinėje padėtyje atsidūrę migrantai savaime būna labai pažeidžiami ir kad juos reikia globoti būtent atsižvelgiant į tarpvalstybinės krizės aplinkybes.

3.4.1EESRK pritaria komunikate išreikštam susirūpinimui dėl humanitarinės padėties prie valstybių narių sienų su Baltarusija. Tai, kad kyla sunkumų veikti Baltarusijos sienos pusėje, rodo objektyvų humanitarinių veiksmų ribotumą krizių ir tarpvalstybinio konflikto situacijose, bet tai turėtų tapti akstinu maksimaliai padidinti pastangas, kad valstybių narių pasienio teritorijose migrantams teikiama humanitarinė pagalba atitiktų ES teisės standartus ir taikomą paramos pažeidžiamiems asmenims praktiką.

3.4.2EESRK tikisi, kad humanitarinėms pilietinės visuomenės organizacijoms taps lengviau patekti į abi ES ir Baltarusijos pasienio puses siekiant suteikti humanitarinę pagalbą (medicininę pagalbą, paramą maistu, teisinę pagalbą).

3.4.3Šiomis aplinkybėmis ES institucijos turi pasipriešinti bet kokiems bandymams solidarius nacionalinės ir tarptautinės pilietinės visuomenės veiksmus traktuoti arba vaizduoti kaip nusikaltimus, kaip EESRK jau nurodė ankstesnėse nuomonėse 5 .

3.4.4Komunikate nurodoma, kad vyksta dideli migrantų antriniai judėjimai (bent jau atsižvelgiant į krizės metu ES sienas pasiekusių migrantų skaičių), kartu pranešama apie suaktyvėjusį bendrą pirmojo migrantų atvykimo šalių ir antrinių judėjimų paveiktų valstybių narių pasienio policijos patruliavimą. EESRK mano, kad tokioje situacijoje, kai migrantais naudojamasi kaip įrankiais, antrinio judėjimo temą reikia nagrinėti įtraukiant valstybes nares, kurios yra migrantų judėjimo tikslas, ir tuo pačiu metu skiriant deramą dėmesį labiausiai pažeidžiamiems migrantams, ypač paaštrėjusios krizės etapais, siekiant išvengti papildomų grėsmių jų saugumui.

3.4.5EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vis didesnio valstybių narių ir pačios ES kuriamų teisinių statusų bei išimtinių procedūrų skaičiaus kyla rizika oriai, vienodai ir visapusiškai pažeidžiamų migrantų apsaugai, ypač krizės kontekste, kai reikalingi konkretūs sprendimai. Todėl, susiklosčius rimtai rizikingai situacijai, galimi nukrypimai nuo standartinių priėmimo ir prieglobsčio procedūrų turėtų būti derinami su specialiomis globos ir apsaugos priemonėmis ir reikėtų tvirtai laikytis negrąžinimo principo.

Kova su dezinformacija, žiniasklaidos vaidmuo ir pažeidžiamų asmenų apsauga

3.5EESRK palankiai vertina tai, kad komunikate pabrėžiama kova su dezinformacija, melagingomis naujienomis ir manipuliavimu faktais, taip pat skatinama rengti tikslines informacijos kampanijas migrantų srautų kilmės šalyse bei geriau panaudoti elektronines informavimo ir komunikacijos priemones, kurių užduotis – teikti patiems migrantams teisingą ir patikrinamą informaciją (pvz. „Infomigrants“).

3.5.1Kartu EESRK mano, kad svarbu, remiantis ES vertybėmis, laisvai teikti informaciją ir suteikti laisvą prieigą prie visuomenei svarbių faktų ir duomenų. Šioje srityje nepaprastųjų priemonių taikymas visada turi būti derinamas su ES valstybių narių ir agentūrų suteikiama garantija, kad teritorijose, kuriose migrantais naudojamasi kaip įrankiais, nepriklausomai žiniasklaidai bus suteikta maksimali veiksmų ir komunikacijos laisvė, kartu užtikrinant aiškias ir skaidrias patekimo į migrantų priėmimo įstaigas ir bendravimo su jais taisykles.

3.5.2Siekiant kovoti su informacinėse platformose ir socialinėje žiniasklaidoje veikiančiais migrantų gabenimo logistikos tinklais, Komisija, padedama ES agentūrų (ENISA), turėtų atskirti priemones, kuriomis tiesiogiai naudojasi migrantų gabentojai, ir migrantų tarpusavyje naudojamas ryšių priemones; tai turi būti daroma siekiant atskirti atsakomybę ir nepažeisti teisių į duomenų konfidencialumą arba netiesiogiai ir nesąmoningai pakenkti pačiam migrantų, kuriais naudojamasi kaip įrankiais, saugumui.

Tarptautinis bendradarbiavimas siekiant kovoti su naudojimusi migrantais kaip įrankiais

3.6EESRK palankiai vertina Sąjungos institucijų veiksmus, kuriais siekiama stiprinti bendradarbiavimą su migrantų, kuriais naudojamasi kaip įrankiais, kilmės šalimis, siekiant informuoti jas apie migrantams kylančius pavojus ir pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą migracijos srityje.

3.6.1Siekiant, kad ES ir paveiktų trečiųjų šalių veiksmai taptų produktyvūs, toks bendradarbiavimas taip pat turėtų būti siejamas su tarptautinio bendradarbiavimo plėtros labui mechanizmu ir susitarimais dėl migracijos reguliavimo.

3.6.2Sudarant galimus susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kartu su jomis vykdant procedūras reikia atsižvelgti į tai, kaip tokie santykiai dera su pagarba žmogaus teisėms tose šalyse bei jų tarptautinių teisinių įsipareigojimų vykdymu.

3.6.3Toks bendradarbiavimas taip pat sustiprins policijos ir žvalgybos pastangas užkirsti kelią migrantus nelegaliai gabenančių nusikalstamų organizacijų veiksmams ir su jomis kovoti, kartu leis atsižvelgti į pačių migrantų teises į prieglobstį bei apsaugą tiek tuo atveju, kai veikla būna susijusi su naudojimusi migrantais kaip įrankiais, tiek apskritai 6 .

Parama valstybėms narėms

3.7EESRK palankiai vertina paramą valstybėms narėms, kurioms kyla grėsmė, ypač teikiamą per ES vidaus reikalų agentūras (Frontex, EUAA, EASO, Sąjungos civilinės apsaugos mechanizmą), ir mano, kad šios agentūros turėtų imtis veiksmų visais atvejais, kai paskelbiama nepaprastoji padėtis, taikydamos subalansuotas ir skaidrias procedūras 7 .

3.7.1EESRK mano, kad ateityje turėtų būti užtikrintas tinkamas pagalbos valstybėms narėms, kurioms kyla tokia grėsmė, lygis, o ją turi atitikti tokio pat aukšto lygio apsauga ir pagalba nukentėjusiesiems nuo naudojimosi jais, kaip įrankiais, visų pirma labiausiai pažeidžiamiems asmenims.

3.7.2EESRK ryžtingai tvirtina, kad valstybių narių taikomos priemonės siekiant migrantų, kuriems nesuteikiama teisė į prieglobstį, grąžinimo – tiek savanoriško, tiek nesavanoriško – turėtų būti naudojamos ir esant nepaprastajai padėčiai, visapusiškai paisant pagrindinių teisių ir tarptautinių įsipareigojimų, taip pat padedant ES agentūroms.

Būsimo krizių valdymo priemonės ir reglamentai

3.8EESRK pabrėžia, kad šioje nuomonėje atsižvelgiama į priemones, kurios buvo aptartos ir kuriamos ją rengiant, visų pirma į Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje. Pasiūlyme yra teisėkūros elementų, susijusių su migrantų statusu ir prieglobsčio prašymo bei tarptautinės apsaugos procedūromis tokių situacijų kontekste.

3.8.1EESRK pageidauja, kad šiuo tikslu reglamente būtų atsižvelgiama į valstybių narių saugumo reikalavimus ir kad kartu su jais būtų numatomi teisiniai įsipareigojimai ieškant išeičių iš nepaprastosios padėties bei siekiant užtikrinti migrantų teises į apsaugą, grindžiamas tarptautiniais įsipareigojimais ir ES teise.

3.8.2Kalbant konkrečiai, Komisija ir įgaliotosios įstaigos taip pat turės patikrinti, ar priimami arba priimti teisės aktai atitinka pagrindines teises ir ES nustatytas teises valstybėse narėse, siekiant įveikti dabartinę krizę bei išvengti krizių ateityje.

3.8.3Tame reglamente EESRK atidžiai įvertins išimtis ir nukrypimus nuo standartinių įleidimo ir prieglobsčio procedūrų vykdymo, faktines galimybes apskųsti neigiamus sprendimus, grąžinimo procedūras ir visapusišką skaidrumą bei valstybių narių, kuriose paskelbta nepaprastoji padėtis, bendradarbiavimą su ES institucijomis bei agentūromis.

2022 m. birželio 15 d., Briuselis

Christa Schweng

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

_____________

(1)    5 317 219 pabėgėlių išvyko į gretimas šalis ir ES (duomenys atnaujinti 2022 m. balandžio 26 d., šaltinis – UNHCR, https://data2.unhcr.org/en/situations/ukraine ).

(2)      2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra susidaręs perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga (2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą).

(3)    Žr. COM(2021) 890 final - 2021/0427 (COD), Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje .

(4)     OL C 123, 2021 4 9, p. 15;   OL C 155, 2021 4 30, p. 58

(5)       OL C 12, 2020 12 11, p. 24

(6)    Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – Atnaujintas ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2021–2025 m.) [COM(2021) 591 final].

(7)    Valstybės narės prašymu, patvirtintu vėlesniu Komisijos pasiūlymu ir svarstymu Taryboje, taip pat patvirtinant nuolatinės padėties stebėsenos ir ataskaitų apie ją teikimo mechanizmus. žr. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje, COM(2021) 890 final - 2021/0427 (COD).