KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)

Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie Komisijos darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją ir veiksmingai dalyvauti konsultacijose.

Šių grupių atstovus prašome išreikšti savo nuomonę apie Komisijos požiūrį į problemą ir galimus sprendimus, taip pat pateikti visą turimą svarbią informaciją.

Iniciatyvos pavadinimas

Palankesnių sąlygų pasienio sprendimams sudarymas (iš dalies pakeistas pasiūlymas)

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

REGIO D2

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl reglamento

Orientacinės datos

2023 m. IV ketv.

Papildoma informacija

-

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

·INTERREG programos vykdomos tarpvalstybiniu mastu. Pagal jas finansiškai remiami nauji projektai, tačiau tam dažnai trukdo administracinės ir teisinės kliūtys, atsirandančios dėl skirtingose sienos pusėse taikomų skirtingų teisinių ir administracinių sistemų. Dėl šių priežasčių kai kurie projektai negali būti įgyvendinti, o tai turi neigiamą poveikį pasienio regionuose gyvenančių gyventojų gerovei ir bendrosios rinkos veikimui. Todėl šioms kliūtims pašalinti reikia ES teisinės priemonės.

·2023 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (2022/2194(INL), kurioje Komisija raginama priimti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma priemonė teisinėms ir administracinėms kliūtims pasienio regionuose šalinti.

·Šia iniciatyva būtų iš dalies pakeistas 2018 m. pasiūlymas, atsižvelgiant į Tarybos iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus ir imantis tolesnių veiksmų dėl Europos Parlamento teisėkūros iniciatyvos.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

·Nepaisant bendrosios rinkos egzistavimo, pasienio regionuose (kuriuose gyvena maždaug trečdalis ES gyventojų ir kurie sudaro trečdalį ES BVP) kasdienei asmenų ir organizacijų veiklai trukdo teisinės ir administracinės kliūtys. Veiksmus ir veiklą, kurie dažnai yra labai svarbūs gerovei ir gyvenimo kokybei, pasienio regionuose yra sudėtingiau ar net neįmanoma įgyvendinti, palyginti su ne pasienio regionais. Tai daro poveikį, pavyzdžiui, darbui pas darbdavį netoli namų, bet kitoje šalyje, prekių pirkimui ar pardavimui, galimybėms gauti išsilavinimą ar kitas viešąsias paslaugas.

·Su sienomis susijusių kliūčių paprastai kyla, kai taisyklės ir (arba) administracinės procedūros vienoje sienos pusėje yra nesuderinamos su taisyklėmis ir (arba) administracinėmis procedūromis, taikomomis kaimyninėje teritorijoje kitoje sienos pusėje. Tai ne pažeidimo atvejai, o tik skirtingų teisinių sistemų suderinamumo stoka. Pavyzdžiui, jei vienoje šalyje greitosios pagalbos automobiliai privalo turėti geltonus švyturėlius, o kitoje – mėlynus, greitosios pagalbos automobilis gali neturėti teisės nuvežti auką į artimiausią ligoninę, jei ji yra kitoje šalyje.

·Be to, šios kliūtys daro ekonominį poveikį, nes prarandamas BVP ir užimtumo potencialas pasienio regionuose. Pašalinus 20 proc. dabartinių kliūčių šiuose regionuose BVP galėtų padidėti 2 proc.

·Kita problema – diskriminacija, nes asmenys pasienio regionuose turi mažiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis, susiduria su sunkumais bendraudami su kaimyninėmis šalimis arba patiria didesnes išlaidas kasdieniame gyvenime (pvz., turi laikytis dviejų techninių taisyklių rinkinių – po vieną kiekvienai sienos pusei).

·Su šiomis kliūtimis dažnai susiduriama vietos ar regionų lygmeniu, tačiau teisinė kompetencija jas spręsti priklauso nacionalinio lygmens institucijoms. Todėl piliečiai, organizacijos ir administracijos neturi aiškaus būdo šioms kliūtims šalinti.

·Nauju reglamentu, kuriuo sukuriamas teisinis aiškumas nustatant standartinę kliūčių šalinimo procedūrą, bus užtikrinta, kad pasienio regionuose gyvenantys ES piliečiai gautų (teigiamą arba neigiamą) atsakymą iš savo valstybės narės. Kartu valstybės narės visada turėtų turėti prerogatyvą spręsti, ar šalinti kliūtį ir kokiu būdu tai daryti. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę pasitikėti jau sukurtomis struktūromis su sienomis susijusioms kliūtims šalinti.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

·Būtina užtikrinti, kad ES pasienio regionai ir juose gyvenantys žmonės galėtų nustatyti kliūtis, siūlyti sprendimus, o kompetentingos institucijos tinkamai reaguotų į pagrindines su sienomis susijusias kliūtis ir, jei tinkama, pasiūlytų sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju. Kelios valstybės narės jau taiko veiksmingas procedūras, kitos – dar ne. Procedūra, kuri turi būti nustatyta iš dalies pakeistame pasiūlyme, užtikrintų, kad visi pasienio regionai turėtų operatyvinį mechanizmą, pagal kurį prireikus jie galėtų ieškoti sprendimų esamoms kliūtims šalinti.

·Valstybės narės turėtų prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ar šalinti konkrečią kliūtį ir kokiu būdu tai daryti.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnio 3 pastraipa.

Be to, šia iniciatyva būtų reaguojama į Europos Parlamento rezoliuciją savo iniciatyva, grindžiamą SESV 225 straipsniu.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl reglamento suteiktų galimybę valstybėms narėms naudotis kitomis priemonėmis. Klausimas dėl parlamentų suverenumo išspręstas išbraukiant į 2018 m. pasiūlymą įtrauktą Europos tarpvalstybinį įsipareigojimą. Visos nuo nacionalinės teisės nukrypti leidžiančios nuostatos bus įtrauktos į tos šalies teisę. Kitaip tariant, užsienio teisė neperduodama. Valstybės narės turės daugiau galimybių steigti tarpvalstybinio bendradarbiavimo punktus, įskaitant bendrus bendradarbiavimo punktus su kaimynine (-ėmis) šalimi (-imis). Pasiūlymu ir toliau siekiama orientuotis į konkrečius atvejus ar projektus, o ne pašalinti kliūtį, darančią poveikį visai sienai.

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

·Priėmus reglamentą būtų sukurta procedūra, pagal kurią pasienio regionų suinteresuotiesiems subjektams būtų suteiktas teisinis aiškumas, kaip pradėti procesą siekiant rasti sprendimą dėl konkrečios su sienomis susijusios kliūties.

·Jame būtų numatyta įsteigti tarpvalstybinius koordinavimo punktus visose valstybėse narėse. Taip būtų užtikrintas aiškus kompetencijos paskirstymas kiekvienoje šalyje, kad būtų šalinamos konkrečios su sienomis susijusios kliūtys, kartu sudarant sąlygas įvairių valstybių narių administracijų veiklos koordinavimui.

·Priimti reglamentą būtų proporcinga, nes dėl jo sukurtos procedūros viešosios išlaidos nepadidėtų. Valstybės narės galėtų lanksčiai steigti tarpvalstybinio koordinavimo punktus tinkamiausiu būdu (pvz., paskirstydamos užduotis jau esamoms struktūroms arba kurdamos naujas struktūras), remdamosi savo pačių atliktu poreikių prie savo sienų vertinimu.

Tikėtinas poveikis

Iniciatyva padėtų rasti sprendimus, kaip pašalinti kliūtis, trukdančias įvairių rūšių sąveikai pasienio regionuose. Tiesioginis poveikis – sklandžiau vystytųsi vietos ir regionų rinkos (įskaitant darbo rinką) pasienio regionuose.

Apskaičiuota, kad pašalinus vos 20 proc. kliūčių pasienio regionuose BVP padidėtų 2 proc., o tai atitinka 1 mln. darbo vietų.

Be to, 2023 m. Europos Parlamento atliktame Europos pridėtinės vertės vertinime, skirtame pasirengti savo iniciatyvai, padaryta išvada, kad pašalinus 20 proc. su sienomis susijusių kliūčių bendroji pridėtinė vertė (BPV) padidėtų 123 mlrd. EUR per metus.

Be to, iniciatyva b-solutions, pagal kurią Komisija remia bandomuosius sienų kliūčių šalinimo sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju, rodo, kad 38 proc. įvertintų atvejų toms pasienio kliūtims pašalinti būtų naudinga ES teisinė priemonė (b-solutions compendium, p. 156).

Poveikis būtų juntamas daugiausia pasienio regionuose, kuriuose gyvena trečdalis ES gyventojų. Komunikatas „Pasienių regionų stiprinimas“ parodė, kad poveikis būtų didesnis regionuose, kuriuose tarpvalstybinė sąveika intensyvesnė.

Be ekonominio poveikio, iniciatyva aiškiai padėtų užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Keletas Pasienio ryšių punkto atliktų tyrimų rodo, kad pasienio regionuose asmenys turi mažiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ar švietimo paslaugomis, ir patiria didesnes išlaidas, nes jiems taikomos lygiagrečios teisinės sistemos. Todėl iniciatyva padėtų sumažinti tokio pobūdžio diskriminaciją.

Būsima stebėsena

Iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl reglamento būtų nustatyti būsimos stebėsenos principai. Komisija turėtų palaikyti ryšius su valstybių narių koordinavimo punktais ir visų pirma tvarkyti visų kliūčių, kurias pagal šį mechanizmą šalina skirtingos valstybės narės, registrą.

C. Geresnis reglamentavimas

Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimas nebūtinas, nes iniciatyva susijusi su pasiūlymo dėl reglamento pakeitimu, o esamas poveikio vertinimas tebegalioja. Visi svarbūs įrodymai jau turimi ir bus įtraukti į aiškinamąjį memorandumą. 

Be to, iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl reglamento priimtas po to, kai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją savo iniciatyva. Rengdamasi šiai rezoliucijai, Europos Parlamento tyrimų tarnyba jau atliko Europos pridėtinės vertės vertinimą, susijusį su mechanizmu, skirtu teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti.

Konsultacijų strategija

Šis kvietimas teikti informaciją bus skelbiamas Komisijos centriniame viešų konsultacijų tinklalapyje – portale „Išsakykite savo nuomonę“, kad suinteresuotieji subjektai keturias savaites galėtų teikti atsiliepimus. Suinteresuotieji subjektai jau gali atsiliepti į šį kvietimą teikti informaciją. Viešos konsultacijos nebus vykdomos, nes Komisija ir kitos įstaigos jau surengė įvairių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, kaip nurodyta pirmiau.

Kodėl rengiame konsultacijas?

Kvietimu teikti informaciją siekiama iš atitinkamų suinteresuotųjų subjektų surinkti informaciją apie poreikį sukurti Europos teisinę priemonę tarpvalstybinėms kliūtims šalinti. Be to, tai galimybė suinteresuotiesiems subjektams pateikti informaciją apie kliūtis, su kuriomis jie susiduria, jų poveikį ir alternatyvių priemonių kliūtims šalinti buvimą (arba ne).

Tikslinė auditorija

Tikslinė auditorija daugiausia būtų pasienio regionų suinteresuotieji subjektai. Tai apima regionines ir vietos administracijas, INTERREG institucijas ir projektus, pilietinę visuomenę ir NVO. Kita konkreti tikslinė grupė būtų tarpvalstybinės teisinės struktūros, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės.