KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL POVEIKIO VERTINIMO

Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie būsimą Komisijos teisėkūros darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją apie Komisijos požiūrį į problemą ir galimus sprendimus, taip pat pateikti visą turimą svarbią informaciją, be kita ko, apie galimą įvairių galimybių poveikį.

Iniciatyvos pavadinimas

Tarpvalstybinis geležinkelių eismas – geresnis valdymas ir koordinavimas

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

Mobilumo ir transporto GD, Bendros Europos geležinkelių erdvės skyrius

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Teisės akto pasiūlymas

Orientacinės datos

2022 m. 4 ketv.

Papildoma informacija

https://transport.ec.europa.eu/transport-modes/rail_en 

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Geležinkelių transportas yra efektyviai energiją vartojanti ir aplinką tausojanti transporto rūšis. Tačiau tarpvalstybinės krovinių ir keleivių vežimo paslaugos ir toliau susiduria su kliūtimis, dėl kurių mažėja jų konkurencingumas ir patrauklumas. Geležinkelių ir daugiarūšio vežimo paslaugos, įskaitant geležinkelius, priklauso nuo geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paslaugų, taigi ir nuo visų joms teikti reikalingų procesų, įskaitant pajėgumų planavimą ir paskirstymą bei eismo valdymą.

Reglamentu (ES) Nr. 913/2010 nustatyti bendradarbiavimo mechanizmai, kuriais krovinių vežimo geležinkeliais operatoriams užtikrinami pakankami, lankstūs ir aukštos kokybės infrastruktūros pajėgumai ES geležinkelių koridoriuose. Tačiau atlikus reglamento vertinimą paaiškėjo, kad esamų priemonių nepakako, kad būtų padidintas tarpvalstybinio krovinių vežimo geležinkeliais mastas. Taigi, reglamentu nebuvo pakankamai remiama ES plataus užmojo politika transporto, klimato kaitos, energetikos ir aplinkosaugos srityse.

Tarpvalstybinio keleivių vežimo geležinkeliais mastas didėja, tačiau jis vis dar sudaro tik apie 10 proc. viso eismo. Atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, konkurencingesnės tarpvalstybinės geležinkelių paslaugos padėtų kovoti su klimato kaita, sumažinti vietos oro taršą ir spūstis, padidinti transporto saugą ir energijos vartojimo efektyvumą. Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje numatytos geresnio tarpvalstybinio geležinkelių eismo valdymo ir koordinavimo priemonės.

Šis tikslas pradėtas įgyvendinti pateikus pasiūlymą persvarstyti TEN-T gaires; pagal dabartinę iniciatyvą bus nustatytos papildomos priemonės tarpvalstybinio geležinkelių eismo valdymui ir koordinavimui gerinti.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Tarpvalstybinio vežimo geležinkeliais, ypač krovinių vežimo, srityje sunku pritraukti klientų, taip pat sunku didinti konkurencingumą ir eismo apimtį. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria geležinkelių transportas ir daugiarūšis vežimas, kai vienas iš vežimo etapų yra vežimas geležinkeliu, yra šios:

§nepakankamas geležinkelių transporto paslaugų ir įvairiarūšio vežimo, kai vienas iš vežimo etapų yra vežimas geležinkeliu, konkurencingumas;

§ribotas geležinkelių paslaugų, visų pirma krovinių vežimo, augimo potencialas dėl nepakankamo arba neefektyvaus infrastruktūros pajėgumų naudojimo.

Pagrindiniai šių problemų veiksniai yra šie:

§neveiksmingas esamo tinklo pajėgumų valdymas, dėl kurio neefektyviai naudojami ištekliai ir kyla patikimumo problemų, o tai trukdo plėtoti tarpvalstybinį geležinkelių (krovinių vežimo) eismą, visų pirma perpildytose linijose, kurios yra naudojamos tiek keleivių, tiek krovinių eismui;

§tarpvalstybinio koordinavimo trūkumai valdant infrastruktūros pajėgumus ir eismą įprastomis arba sutrikusio eismo aplinkybėmis;

§nepakankamas skaitmeninių priemonių diegimas ir naudojimas – tais atvejais, kai skaitmeninių priemonių esama, jos dažnai grindžiamos nacionaliniais metodais ir stokoja sąveikumo tarpvalstybiniu mastu arba tarp įvairių suinteresuotųjų subjektų;

§nepakankamas veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių vežant krovinius geležinkeliais, bendradarbiavimas, visų pirma organizuojant daugiarūšio vežimo grandines sąveikaujant su kitų rūšių transportu, pvz., terminaluose;

§nepakankamas infrastruktūros paslaugų ir krovinių vežimo paslaugų veiklos skaidrumas, o tai trukdo atlikti išsamią nuolatinių kliūčių ir galimų taisomųjų priemonių analizę bei riboja konkurenciją teikiant geležinkelių transporto paslaugas;

§nepakankamas konkurencijos lygis, ypač tolimojo susisiekimo keleivių vežimo geležinkeliais srityje.

Kiti veiksniai nepatenka į šios iniciatyvos taikymo sritį, tačiau yra nagrinėjami susijusiose iniciatyvose. Tarp jų:

§nepakankamas įvairių transporto rūšių išorės sąnaudų internalizavimas;

§nepakankama arba prastai prižiūrima geležinkelių infrastruktūra, visų pirma skirta tarpvalstybiniam krovinių vežimui geležinkeliais, kuriam, planuojant investicijas, dažnai teikiama mažesnė svarba negu keleivių vežimui ir kurį apsunkina tarpvalstybinio koordinavimo trūkumas;

§nacionalinių geležinkelių sistemų techninio ir veiklos sąveikumo trūkumas ES.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Teisinis pagrindas

Teisinis ES intervencinių priemonių pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnis. Transporto politika yra pasidalijamosios kompetencijos sritis ir tiek ES, tiek ES valstybės narės gali priimti teisės aktus ir teisiškai privalomus aktus.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Tarpvalstybinio geležinkelių transporto paslaugos, ypač krovinių vežimo paslaugos, ir toliau yra susiskaidžiusios nacionaliniu lygmeniu. Tai visų pirma pasakytina apie nacionalinių geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir pajėgumų paskirstymo įstaigų teikiamas paslaugas. Be to, susiskaidymą lemia skirtingos nacionalinių valdžios institucijų nustatytos reglamentavimo sistemos ir tam tikru mastu – geležinkelių ir daugiarūšio vežimo paslaugų operatorių nekoordinuoti veiksmai. Vienodos galimybės naudotis viešuoju geležinkelių transportu reiškia, kad keleivių vežimas geležinkeliais tampa patrauklesnis visoje ES.

Dėl koordinavimo stokos susidaro kliūčių laisvam prekių ir transporto paslaugų judėjimui, kurias galima įveikti tik remiantis vienodais ES teisės principais ir taisyklėmis.

B. Tikslai ir politikos galimybės    

Šia iniciatyva siekiama didinti tarpvalstybinio vežimo geležinkeliais mastą, visų pirma optimizuojant geležinkelių infrastruktūros naudojimą. Iniciatyvos tikslas – sudaryti sąlygas, būtinas norint padidinti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir pagerinti eismo valdymą, apimant visų rūšių geležinkelių eismą, ir pagerinti daugiarūšio krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų integraciją. Rengiant politikos galimybes bus tinkamai atsižvelgiama į esamas viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas. Tai visų pirma: i) tvarkaraščių pertvarkymo projektas; ii) elektroninis keitimasis informacija apie numatomą atvykimo laiką; iii) bendradarbiavimu grindžiamas sprendimų priėmimas ir iv) geležinkelių ir terminalo pajėgumų bei eksploatavimo koordinavimas. Šia iniciatyva taip pat bus atsižvelgiama į geležinkelių infrastruktūros planavimo, eksploatavimo ir stebėsenos bei geležinkelių transporto paslaugų skaitmeninimo pažangą.

Iniciatyvoje bus svarstomos ir teisėkūros, ir ne teisėkūros priemonės. Teisėkūros priemonėmis būtų iš dalies pakeistos šiuo metu Reglamente (ES) Nr. 913/2010 ir Direktyvoje 2012/34/ES nustatytos geležinkelių infrastruktūros valdymo ir eksploatavimo taisyklės. Teisėkūros priemones galėtų papildyti ne teisėkūros priemonės, pavyzdžiui, gairės, savanoriški susitarimai arba geresni vykdymo užtikrinimo veiksmai.

Pagrindinės intervencinių priemonių sritys yra šios:

A.geležinkelių pajėgumų valdymas, apimantis visą veiklą, kuria siekiama užtikrinti dažnesnį geležinkelių infrastruktūros naudojimą įvairiais strateginio ir taktinio planavimo etapais: investicijų planavimo, turto valdymo (lemiančiais pajėgumų apribojimus dėl infrastruktūros darbų) etapais, tvarkaraščio sudarymo ir pajėgumų paskirstymo proceso metu, taip pat kai atliekami tvarkaraščio pakeitimai etape tarp pajėgumų paskirstymo ir traukinių eksploatavimo;

B.eismo ir nenumatytų atvejų valdymas: tai iš esmės apima geležinkelių eismo valdymą realiuoju laiku eksploatavimo etape tiek įprastomis sąlygomis (traukinių dispečerinis valdymas), tiek valdant didesnius sutrikimus (krizių arba nenumatytų atvejų valdymas);

C.didesnė krovinių vežimo geležinkeliais integracija į daugiarūšio transporto logistikos grandines: koordinavimas ir bendradarbiavimas planavimo, eksploatavimo etapais ir etapu po eksploatavimo tarp geležinkelių sektoriaus suinteresuotųjų subjektų (infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių) ir kitų daugiarūšio transporto grandinių šalių, pavyzdžiui, vežimo organizatorių, kitų rūšių transporto operatorių, terminalų operatorių ir krovinių siuntėjų (krovinių vežimo paslaugų klientų). Daugiarūšio keleivių vežimo paslaugos nepatenka į šios iniciatyvos taikymo sritį;

D.veiksmingumo stebėsena ir valdymas: tai apima visą veiklą, kurios imamasi siekiant stebėti ir gerinti geležinkelių infrastruktūros ir transporto paslaugų veiksmingumą po eksploatavimo;

E.infrastruktūros naudojimo, informacijos teikimo ir reglamentavimo priežiūros sąlygos: tai apima kompleksinius principus ir taisykles, taikomus kelioms pirmiau minėtoms intervencinių priemonių sritims, tokioms kaip ekonominės paskatos, elektroninis keitimasis informacija ir skaitmeninių priemonių naudojimas, taip pat taisykles dėl ekonominių ir teisinių aspektų.

Be to, šia iniciatyva bus sprendžiamas šių intervencinių priemonių sričių sąveikos su infrastruktūros planavimu ir geležinkelių sauga bei sąveikumu klausimas. Atskiros priemonės, sudarančios politikos galimybes, bus parengtos taip, kad būtų sprendžiamos problemos ir šalinami pirmiau nurodytas problemas lemiantys veiksniai. Visomis galimybėmis siekiama šalinti visus problemas lemiančius veiksnius, tačiau skirtingomis priemonėmis.

Buvo nustatytos šios preliminarios politikos galimybės ir jos bus patobulintos ir išnagrinėtos poveikio vertinime, atsižvelgiant į konsultacijų veiklos ir analizės rezultatus:

■1 galimybė. Galiojančios krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais teisinės sistemos tobulinimas.

—Pagal šią galimybę išlaikomos pagrindinės galiojančių teisės aktų priemonės, pavyzdžiui, koridoriais grindžiamas valdymas ir vieno langelio principu veikiančios įstaigos, tačiau jos paaiškinamos ir toliau plėtojamos, kad būtų padidintas jų veiksmingumas ir efektyvumas šalinant pirmiau nurodytas problemas lemiančius veiksnius. Tai, be kita ko, galėtų būti, pavyzdžiui, reikalavimas, kad tarpvalstybinio krovinių vežimo eismo atveju būtų privaloma naudotis vieno langelio principu veikiančia įstaiga.

—Kadangi pagrindinės priemonės ir toliau taikomos, pagal šią galimybę daugiausia dėmesio skiriama suderinamumo su kitomis ES teisės aktų priemonėmis, pvz., su geležinkelių sąveikumu, sauga ir geležinkelių integravimu į daugiarūšę logistiką, gerinimui.

—Pasirinkus šią galimybę sukuriama palyginti stabili teisinė sistema ir iš esmės remiamasi sektorinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama ES krovinių vežimo geležinkeliais politikos tikslų, prireikus kartu taikant ne teisėkūros priemones, pavyzdžiui, gaires ir griežtesnę vykdymo užtikrinimo veiklą.

■2 galimybė. Visapusiškas krovinių ir keleivių vežimo taisyklių, procesų ir priemonių modernizavimas ir suderinimas.

—Pagal šią galimybę nustatomi nauji metodai, procesai ir taisyklės, visų pirma susiję su geležinkelių pajėgumų valdymu. Atsižvelgiant į tai, kad ES geležinkelių tinklas daugiausia naudojamas įvairiems tikslams, ši galimybė taikoma ir krovinių, ir keleivių vežimui. Pasirinkus šią galimybę būtų nustatyti nauji elementai, pavyzdžiui, ateities perspektyvomis grindžiamas daugiametis pajėgumų naudojimo įvairiuose eismo segmentuose planavimas, lankstesni paskirstymo procesai, papildomos su veiksmingumu susijusios paskatų sistemos, aktyvesnis skaitmeninių priemonių naudojimas (laikantis principo, kad jos yra standartiškai skaitmeninės) ir kt. Visų pirma bus atsižvelgta į sektoriaus suinteresuotųjų subjektų vykdomą darbą, susijusį su pajėgumų valdymu ir tvarkaraščio pertvarkymo programa.

—Kitose nei pajėgumų valdymas intervencinių priemonių srityse (pvz., eismo valdymo) ši galimybė bus grindžiama į 1 galimybę įtrauktomis priemonėmis.

—Kalbant apie tarpvalstybinį koordinavimą, ši galimybė daugiausia grindžiama bendradarbiavimu, o sprendimų priėmimo įgaliojimai ir veiklos funkcijos išlieka daugiausia nacionaliniu lygmeniu. Reglamentu (ES) Nr. 913/2010 nustatytos valdymo struktūros vaidmuo būtų suderintas su pagal šią galimybę nustatyta nauja sistema.

■3 galimybė. Stipresnis sprendimų priėmimo ir veiklos funkcijų centralizavimas Europos lygmeniu.

Šia galimybe į 2 galimybę įtrauktos naujos taisyklės, procesai ir priemonės papildomos valdymo ir veiklos įstaiga tinklo lygmeniu, centralizuojant tam tikras sprendimų priėmimo ir veiklos funkcijas. Tai galėtų apimti: i) Europos lygmeniu įsteigtus specialius subjektus, pvz., turinčius įgaliojimus priimti sprendimus dėl pajėgumų valdymo, eismo valdymo veiklos funkcijų arba ekonominės rinkos reguliavimo ir reglamentavimo priežiūros, arba ii) gerokai išplėstus Europos Komisijos įgyvendinimo įgaliojimus.

C. Tikėtinas poveikis

Iniciatyva turėtų paskatinti krovinių vežimą geležinkeliais ir galbūt sukurti papildomų darbo vietų krovinių vežimo geležinkeliais ir terminalų operatorių įmonėse. Intensyvesnis krovinių vežimas ES viduje galėtų duoti papildomos naudos – išaugtų prekyba ir ekonominė veikla, dėl to atsirastų papildomų darbo vietų.

Priklausomai nuo pasirinktos politikos galimybės, iniciatyva taip pat gali turėti didelį poveikį keleivių vežimui geležinkeliais: geriau valdant pajėgumus visoje Europos Sąjungoje gali atsirasti papildomų pajėgumų naujoms tarpvalstybinėms keleivių vežimo paslaugoms teikti, todėl gali padaugėti tvarių tarpvalstybinių kelionių galimybių.

Jei dėl šios iniciatyvos geležinkelių transportas taptų populiaresnis, tai padėtų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vietos oro taršą ir spūstis keliuose, taip pat padidinti transporto saugą. Vykdant daugiau transporto veiklos geležinkelių sektoriuje sumažėja kitų transporto rūšių keliama triukšmo tarša, o kai kuriose vietovėse gali padidėti krovininių vežimo geležinkeliais keliama triukšmo tarša. Nuo 2024 m. gruodžio mėn. pagal triukšmo technines sąveikos specifikacijas intensyviausiai naudojamose ES geležinkelių atkarpose bus draudžiama naudoti triukšmingus krovinių vežimo geležinkeliais vagonus, taip gerokai prisidedant prie galimo dėl šios iniciatyvos padidėjusios geležinkelių triukšmo taršos mažinimo.

Norint pasiekti iniciatyvos poveikį, reikalingos papildomos politikos intervencinės priemonės, visų pirma siekiant spręsti pirmiau minėtas problemas lemiančius veiksnius, kurie nepatenka į šios iniciatyvos taikymo sritį.

D. Geresnio reglamentavimo priemonės

Poveikio vertinimas

Bet koks pasiūlymas peržiūrėti teisinę sistemą minėtose intervencinių priemonių srityse bus grindžiamas poveikio vertinimu. Jį atliekant bus išnagrinėtos įvairios politikos galimybės, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pirmiau minėti bendrieji ir konkretūs tikslai. Remiantis išsamiu vertinimu ir kitais turimais duomenimis, poveikio vertinimas bus pradėtas 2022 m. Išorės pagrindžiamasis poveikio vertinimo tyrimas pradėtas 2022 m. 1 ketv.

Konsultacijų strategija

2022 m. 1 ketv. planuojama pradėti 12 savaičių trukmės atviras viešas konsultacijas visomis oficialiosiomis ES kalbomis, siekiant surinkti duomenis ir plačiosios visuomenės nuomones. Į konsultacijas bus galima patekti per Komisijos pagrindinį viešų konsultacijų puslapį 1 („Išsakykite savo nuomonę“). Rezultatai bus apibendrinti ataskaitoje, ji bus paskelbta Komisijos interneto svetainėje.

Išsami tikslinių konsultacijų programa bus vykdoma atliekant pagrindžiamąjį poveikio vertinimo tyrimą, naudojant standartines duomenų rinkimo priemones, pavyzdžiui, apklausas ir pokalbius.

Kodėl rengiame konsultacijas?

Siūlomoms priemonėms įgyvendinti gali prireikti kelių suinteresuotųjų subjektų grupių (viešojo administravimo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pajėgumų paskirstymo įstaigų, geležinkelių reguliavimo institucijų, geležinkelio įmonių ir t. t.). Šios grupės gali pateikti naudingų įžvalgų apie tai, kokios priemonės bus ekonomiškai efektyvios.

Priemonės galėtų turėti didelį poveikį geležinkelių paslaugų naudotojams ir kitoms įmonėms (pvz., transporto sektoriuje dėl poveikio daugiarūšiam vežimui).

Tikslinė auditorija

Bus konsultuojamasi su visais atitinkamais visų lygmenų suinteresuotaisiais subjektais (MVĮ, didelėmis ir tarptautinėmis bendrovėmis). Tarp jų:

·geležinkelio įmonėmis (rinkos senbuviais ir naujais rinkos dalyviais);

·infrastruktūros valdytojais ir pajėgumų paskirstymo įstaigomis;

·nacionalinėmis geležinkelio saugos institucijomis;

·reguliavimo institucijomis;

·geležinkelių įrenginių operatoriais;

·nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, atsakingomis už transportą;

·Europos ir tarptautinėmis organizacijomis, transporto gamintojų interesams atstovaujančiomis organizacijomis;

·kitais vežimo organizatoriais ir operatoriais, dalyvaujančiais daugiarūšio vežimo veikloje;

·transporto sektoriuje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir profesinėmis organizacijomis;

·komerciniais ir privačiais naudotojais ir jų organizacijomis (krovinių ir keleivių vežimo);

·finansinėmis įstaigomis, investuotojais ir aplinkos apsaugos organizacijomis.