I PRIEDAS
Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedo pakeitimai
Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedas iš dalies keičiamas taip:
1) 3.3 skirsnio poskirsnis „Techninės analizės kriterijai“ iš dalies keičiamas taip:
a) poskirsnis „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ iš dalies keičiamas taip:
i) l punktas papildomas v papunkčiu:
„v) nuo 2026 m. sausio 1 d. laivų, kurie gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių*1, pasiektas energijos vartojimo efektyvumo projektinis rodiklis (EVEPR) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 20 procentinių punktų, palyginti su nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikomais EVEPR reikalavimais*2, ir jie:
a)gali prisišvartavę prisijungti prie elektros tinklo;
b)dujomis varomų laivų atveju – įrodo, kad naudoja pažangiąsias priemones ir technologijas metano nuotėkiui mažinti.
ii) m punktas papildomas iv papunkčiu:
„iv) nuo 2026 m. sausio 1 d. laivų, kurie gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių*3, pasiektas energijos vartojimo efektyvumo projektinis rodiklis (EVEPR) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 20 procentinių punktų, palyginti su nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikomais EVEPR reikalavimais*4, ir jie:
a)gali prisišvartavę prisijungti prie elektros tinklo;
b)dujomis varomų laivų atveju – įrodo, kad naudoja pažangiąsias priemones ir technologijas metano nuotėkiui mažinti.
b) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:
„
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Kai taikytina, transporto priemonėse nėra švino, gyvsidabrio, šešiavalenčio chromo ir kadmio.
|
________________________________________________________________
*1 Degalai, atitinkantys šio priedo 3.10 ir 4.13 skirsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus.
*2 EVEPR reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt penktojoje sesijoje. Techninės analizės kriterijuose EVEPR nustatyti procentiniai punktai pridedami prie EVEPR procentinio sumažinimo koeficiento.
*3 Degalai, atitinkantys šio priedo 3.10 ir 4.13 skirsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus.
*4 EVEPR reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt penktojoje sesijoje. Techninės analizės kriterijuose EVEPR nustatyti procentiniai punktai pridedami prie EVEPR procentinio sumažinimo koeficiento.“;
2) pridedami šie 3.18, 3.19, 3.20 ir 3.21 skirsniai:
„3.18. Automobilinių ir judumo komponentų gamyba
Veiklos aprašymas
Netaršių mikromobilumo priemonių judumo komponentų ir automobilinių bei judumo sistemų, komponentų, atskirų techninių mazgų, dalių ir atsarginių dalių, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858*1 3 straipsnio 18–21 ir 23 punktuose, kurių tipas patvirtintas ir kurie suprojektuoti, sukonstruoti ir naudojami tik šiame skirsnyje nustatytus kriterijus atitinkančioms M1, M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms ir autobusams, arba apibrėžtų europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 168/2013*2 3 straipsnio 15–18 ir 21 punktuose, kurių tipas patvirtintas ir kurie suprojektuoti, sukonstruoti ir naudojami tik šiame skirsnyje nustatytus kriterijus atitinkančioms L kategorijos transporto priemonėms, ir kurie yra būtini transporto priemonės aplinkosauginiam veiksmingumui užtikrinti ir gerinti, gamyba, remontas, techninė priežiūra, modifikavimas, paskirties keitimas ir modernizavimas.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys neįtraukiamos į šio priedo 3.3 ir 3.6 skirsnius.
Kai taikomi šio priedo 3.2 ir 3.4 skirsniai, šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys į šį skirsnį neįtraukiamos.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais C22.2, C26.1, C26.2, 26.3, 26.4, C28.14, C28.15, C29.2, C29.3 ir C33.17, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
|
|
1.Vykdant šią ekonominę veiklą gaminami, remontuojami, techniškai prižiūrimi, modifikuojami, modernizuojami toliau nurodytų transporto priemonių komponentai, kurie yra būtini aplinkosauginiam veiksmingumui užtikrinti ir gerinti, arba keičiama jų paskirtis:
(a)miesto, priemiestinio ir keleivinio kelių transporto įrenginių, tiesiogiai (iš variklio) neišmetančių CO2;
(b)M2 ir M3*3 kategorijoms priskiriamų transporto priemonių, tiesiogiai (iš variklio) neišmetančių CO2;
(a)lengvosioms transporto priemonėms*4 priskiriamų M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių, kurių savitasis išmetamo CO2 kiekis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/631*5 3 straipsnio 1 dalies h punkte, yra lygus nuliui;
(b)L kategorijos*6 transporto priemonių, kurių iš variklio išmetamas CO2 kiekis, apskaičiuotas pagal Reglamente (ES) Nr. 168/2013 nustatytą teršalų išmetimo bandymo procedūrą, lygus 0 g CO2e/km;
(c)N2 ir N3 bei N1 kategorijų transporto priemonėms priskiriamų sunkiųjų transporto priemonių, neskirtų iškastiniam kurui vežti, kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 7,5 tonų ir kurios yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1242*7 3 straipsnio 11 punkte apibrėžtos netaršios sunkiosios transporto priemonės.
2.Vykdant šią ekonominę veiklą gaminami, remontuojami, techniškai prižiūrimi, modifikuojami, modernizuojami mikromobilumo priemonių, kurios varomos naudotojo fiziniu aktyvumu, netaršiu varikliu arba netaršaus variklio ir fizinio aktyvumo deriniu, judumo komponentai arba keičiama jų paskirtis.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:
(a)antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;
(b)projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;
(c)atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;
(d)informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Kai taikytina, komponentuose ir dalyse nėra švino, gyvsidabrio, šešiavalenčio chromo ir kadmio.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
3.19. Geležinkelių riedmenų sudedamųjų dalių gamyba
Veiklos aprašymas
Produktų, įrangos, sistemų ir programinės įrangos, susijusių su Direktyvos (ES) 2016/797 II priedo 2.7 punkte išvardytomis riedmenų sudedamosiomis dalimis, gamyba, įrengimas, modifikavimas, modernizavimas, remontas, techninė priežiūra, paskirties keitimas ir techninis konsultavimas dėl jų.
Šios sudedamosios dalys ir paslaugos yra būtinos šio priedo 3.3 skirsnį atitinkančių geležinkelių riedmenų aplinkosauginiam veiksmingumui, eksploatavimui ir veikimui užtikrinti per visą jų gyvavimo trukmę.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais C30.2 C27.1, C27.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys neįtraukiamos į šio priedo 3.3 ir 3.6 skirsnius.
Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
|
|
Vykdant šią ekonominę veiklą gaminami, įrengiami, modifikuojami, remontuojami, techniškai prižiūrimi, modernizuojami produktai, įranga, sistemos ir programinė įranga, susiję su toliau nurodytomis Direktyvos (ES) 2016/797 II priedo 2.7 punkte išvardytomis riedmenų sudedamosiomis dalimis, keičiama jų paskirtis arba teikiamos su jais susijusios techninio konsultavimo paslaugos:
Šios sudedamosios dalys ir paslaugos yra būtinos vienos ar kelių toliau išvardytų technologijų aplinkosauginiam veiksmingumui, eksploatavimui ir veikimui užtikrinti per visą jų gyvavimo trukmę:
(a)traukinių ir keleivinių bei prekinių vagonų, kurie tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2 ir atitinka šio reglamento I priedo 3.3 skirsnį;
(b)traukinių ir keleivinių bei prekinių vagonų, kurie tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, kai yra eksploatuojami geležinkelyje su būtina infrastruktūra, o jei tokios infrastruktūros nėra, naudoja įprastinį variklį (dvejopas režimas) ir kurie atitinka šio reglamento I priedo 3.3 skirsnį.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:
(a)antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;
(b)projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;
(c)atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;
(d)informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Kai taikytina, transporto priemonėse nėra švino, gyvsidabrio, šešiavalenčio chromo ir kadmio.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
3.20. Aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo įrangos, kurią naudojant svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba sudaromos sąlygos svariai prie jo prisidėti, gamyba, įrengimas ir techninė priežiūra
Veiklos aprašymas
Vykdant šią ekonominę veiklą kuriami, gaminami, įrengiami elektros gaminiai, įranga, sistemos arba programinė įranga, kuriais siekiama smarkiai sumažinti dėl aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo sistemų išmetamą ŠESD kiekį pasitelkiant elektrifikaciją, efektyvų energijos vartojimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą arba veiksmingą galios keitimą, ir palaikomas jų veikimas bei atliekama techninė priežiūra.
Ši ekonominė veikla apima sistemas, kuriomis į elektros energijos tinklą integruojama atsinaujinančiųjų išteklių energija, tinklai jungiami tarpusavyje arba didinamas tinklo automatizavimas, lankstumas ir stabilumas, valdomas paklausos atsakas, plėtojamas mažataršis transportas ar šildymas arba diegiamos pažangiosios matavimo technologijos siekiant smarkiai padidinti energijos vartojimo efektyvumą.
Šios kategorijos ekonominei veiklai nepriskiriama šilumos ir elektros energijos gamybos įranga ir elektriniai prietaisai.
Jei ekonominė veikla patenka į šio skirsnio ir šio priedo 4.9 skirsnio taikymo sritį, taikomas šio priedo 4.9 skirsnis.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais C26.51, C27.1, C27.3, C27.9, C33.13, C33.14 ir C33.2, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
|
|
1. Vykdant šią veiklą gaminami, įrengiami viename arba keliuose toliau pateiktuose punktuose nurodyti dalykai, palaikomas jų veikimas arba teikiamos techninės priežiūros, remonto ir techninio konsultavimo paslaugos, būtinos jų veikimui per visą naudojimo trukmę užtikrinti:
a)elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelės ir transporto elektrifikavimui skirta elektros infrastruktūra, įrengiama visų pirma tam, kad būtų galima įkrauti elektrines transporto priemones.
Į šį punktą neįtraukiama jokia į 7.4 skirsnį įtraukta veiklos rūšis;
b)sroviniai perdavimo ir skirstymo instaliacijos įtaisai ir nesroviniai elektros grandinių ir transformatorių instaliacijos įtaisai, atitinkantys Komisijos reglamento (ES) 548/2014*8 I priede nustatytus 2 pakopos (2021 m. liepos 1 d.) reikalavimus didelės galios transformatoriams, ir vidutinės galios transformatoriai, kurių didžiausia įrangos įtampa neviršija 36 kV ir kurie atitinka EN 50708 serijos standarte nustatytus AA0 lygio reikalavimus dėl nuostolių be apkrovos, su sąlyga, kad tie įtaisai ir transformatoriai padeda didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį sistemoje arba energijos vartojimo efektyvumą;
c)žemosios įtampos elektros gaminiai, įranga ir sistemos, kurie didina elektros sistemos valdymo galimybes ir padeda didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį arba energijos vartojimo efektyvumą, t. y.:
(I)žemosios įtampos grandinės išjungikliai, skirstytuvai, skirstomieji skydai, valdymo skydai arba valdymo centrai, kurie yra jungiamieji, automatizuoti arba kuriuose įrengti galios ar energijos matavimo prietaisai ir kurie atitinka Tarptautinės elektrotechnikos komisijos techninę ataskaitą 63196 „Žemosios įtampos skirstytuvai ir valdymo įrenginiai bei jų sąrankos. Energijos vartojimo efektyvumas“ (IEC TR 63196: Low-Voltage Switchgear and Control gear and their assemblies – Energy efficiency);
(II)būstų ir pastatų elektroninės sistemos, nurodytos EN IEC 63044 serijos standartuose, kai gaminiai ir sistemos yra reikalingi energijos suvartojimui matuoti, kontroliuoti ir mažinti;
(III)technologijos, leidžiančios padidinti žemosios įtampos įrenginių energijos vartojimo efektyvumą, pripažintos pagal standartus HD 60364-8-1 „Žemosios įtampos elektriniai įrenginiai. 8-1 dalis. Funkciniai aspektai. Energinis našumas“ ir HD 60364-8-2 „Žemosios įtampos elektros įranga. 8-2 dalis. Gaminančio vartotojo žemosios įtampos elektriniai įrenginiai“, įskaitant energijos ir galios skaitiklius, vartotojams skirtus išorinius ekranus, galios kompensavimo ir fazės kompensavimo bei filtravimo technologijas ir efektyvias elektros varikliu varomas sistemas;
d)aukštosios ir vidutinės įtampos skirstytuvai ir valdymo įrenginiai, kurie didina elektros sistemos valdymo galimybes ir yra integruoti siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį arba energijos vartojimo efektyvumą.
Šiame d punkte nurodyta įranga atitinka standartus EN 62271-1 „Aukštosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginiai. 1 dalis. Bendrieji techniniai reikalavimai, keliami kintamosios srovės perjungimo ir valdymo įrenginiams“ ir EN 62271-200 „Aukštosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginiai. 200 dalis. Nuo 1 kV iki 52 kV vardinių įtampų kintamosios srovės perjungimo ir valdymo įrenginiai metaliniame gaubte“ arba EN 62271-203 „Aukštosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginiai. 203 dalis. Didesnės kaip 52 kV vardinės įtampos metaliniame gaubte dujomis izoliuoti perjungimo įrenginiai“;
e)paklausos atsako ir apkrovos perskirstymo įranga, sistemos ir paslaugos, kuriomis didinamas elektros sistemos lankstumas ir palaikomas tinklo stabilumas, įskaitant:
(I)sprendimus, kaip perduoti informaciją naudotojams, įskaitant vartotojų duomenų centrus, kad jie galėtų nuotoliniu būdu reguliuoti tiekimą ar vartojimą;
(II)automatinius apkrovos valdymo centrus ir jų pagrindinius komponentus (skirstomuosius skydus, kontaktorius, reles, grandinės išjungiklius, rezervo automatinio įjungimo įtaisus).
Pagrindiniai komponentai įrengiami kaip valdymo centrų dalis;
(III)jei neįtraukta į 8.2 skirsnį, pažangią programinę ir analitinę įrangą, kuria siekiama kuo labiau padidinti elektros tinklų efektyvumą ir automatizavimą arba decentralizuotų energijos išteklių integravimą elektros energijos tinklo ar pramonės lygmeniu, įskaitant:
a)pažangias dispečerines, elektros pastočių automatizavimą, įtampos reguliavimo galimybes;
b)valdymo programinę įrangą, leidžiančią operatoriams modeliuoti tinklų veikimą siekiant užtikrinti tinklo stabilumą, valdyti paskirstytuosius energijos išteklius arba gerinti tinklo veikimą.
Programinė įranga palaiko dinamines tinklo charakteristikas, kurių reikia pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Ji gali apdoroti beveik tikralaikius tinklo matavimų duomenis, kad būtų galima stebėti, kaip iš tikrųjų vyksta energijos perdavimas, paskirstymas ir vartojimas, ir panaudoti šią informaciją modeliavimo tyrimams ir valdymo veiklai gerinti, be kita ko, išvengti atjungimų, tiekimo nutrūkimų ir nuostolių;
(IV)jei neįtraukta į 8.2 skirsnį, programinę įrangą, padedančią projektuoti ir planuoti naujus tinklus arba tinklo modernizavimą.
Tokia programinė įranga palaiko dinamines tinklo charakteristikas, kurių reikia pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įskaitant nepastoviąją elektros energijos gamybą paskirstymo lygmeniu (gaminantys vartotojai), energijos srauto krypties keitimą ir tinklo kaupimo įrenginių naudojimą;
(V)meteorologinius jutiklius, skirtus atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai prognozuoti;
(VI)atskirus arba įmontuotus jungiamuosius valdiklius ir reles, leidžiančius efektyviai naudoti elektros šaltinius ir apkrovas;
(VII)apkrovai valdyti skirtą nukrovimo ir apkrovos perskirstymo įrangą ir šaltinio perjungimo įrangą, jei ji atitinka standartą EN IEC 62962:2019 „Ypatingieji reikalavimai, keliami apkrovos atjungimo įrangai“;
f)jei neįtraukta į 8.2 skirsnį, ryšių sistemos, programinė ir valdymo įranga, gaminiai, sistemos ir paslaugos, skirti energijos vartojimo efektyvumui arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimui didinti:
(I)įranga, suteikianti galimybę vartotojams vykdyti mainus, visų pirma keistis atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija;
(II)baterijų keitimo technologijos ar paslaugos, padedančios elektrifikuoti transportą;
(III)mikrotinklų valdymo sistemos;
(IV)energijos arba galios valdymo sistemos, energijos arba galios reguliavimo sistemos ir galios valdymui skirtos priežiūrinės kontrolės ir duomenų gavimo (SCADA) sistemos;
(V)sujungiamieji ar automatizuoti kontaktoriai, variklio paleidikliai ir variklio valdikliai, kurie leidžia nuotoliniu būdu arba automatizuotai valdyti elektros vartojimą ir optimizuoti apkrovos kitimą;
(VI)tolydžiojo reguliavimo pavaros ir kiti susiję sprendimai, išskyrus sklandžiuosius paleidiklius, kuriomis užtikrinamas elektros variklių prietaikų energijos vartojimo efektyvumas, kai įranga atitinka standartus EN 61800-9-1 „Reguliuojamojo greičio elektrinių galios pavarų sistemos. 9-1 dalis. Galios pavarų sistemų, variklių paleidiklių, galios elektronikos ir jų varomos įrangos ekologinis projektavimas. Bendrieji reikalavimai, keliami variklinės įrangos energinio našumo standartų rengimui naudojant išplėstinio gaminio metodą (EPA) ir pusiau analizinį modelį (SAM)“ ir EN 61800-9-2 „Reguliuojamojo greičio elektrinių galios pavarų sistemos. 9-2 dalis. Galios pavarų sistemų, variklių paleidiklių, galios elektronikos ir jų varomos įrangos ekologinis projektavimas. Galios pavarų sistemų ir variklių paleidiklių energinio našumo rodikliai“;
(VII)žemosios įtampos elektros varikliai, kurių energijos vartojimo efektyvumo klasė (pagal standartą EN 60034-30-1 „Sukiosios elektros mašinos. 30-1 dalis. Iš tinklo maitinamų kintamosios srovės variklių našumo klasės (IE kodas)“) viršija Komisijos reglamente 2019/1781*9 nustatytus reikalavimus, visų pirma:
a)vienfaziai ne mažesnės kaip 0,12 kW vardinės išėjimo galios varikliai, kurių efektyvumo klasė – IE3 arba aukštesnė;
b)0,12–1 000 kW vardinės išėjimo galios „Ex eb“ didesnės saugos 2, 4, 6 arba 8 polių varikliai, kurių efektyvumo klasė – IE3 arba aukštesnė;
c)trifaziai 0,75–1 000 kW vardinės išėjimo galios 2, 4, 6 arba 8 polių varikliai, kurie nėra „Ex eb“ didesnės saugos varikliai ir kurių efektyvumo klasė yra i) IE5, jei tai 75–200 kW vardinės išėjimo galios varikliai su 2, 4 arba 6 poliais, ii) IE4 arba aukštesnė, jei tai bet kokie kiti varikliai;
d)trifaziai 0,12–0,75 kW vardinės išėjimo galios 2, 4, 6 arba 8 polių varikliai, kurie nėra „Ex eb“ didesnės saugos varikliai ir kurių efektyvumo klasė – IE3 arba aukštesnė;
e)trifaziai 0,75–1 000 kW vardinės išėjimo galios 2, 4, 6 arba 8 polių varikliai, tik su tolydžiojo reguliavimo pavara, klasifikuojami pagal EN IEC TS 60034-30-2, kurių efektyvumo klasė – IE5;
(VIII)didesnės nei 1 000 kW vardinės galios vidutinės ir aukštosios įtampos varikliai, kurių energijos vartojimo efektyvumo klasė pagal standarto IEC 60034-30-3 projektą – IE4 arba aukštesnė.
2. Reikalavimų neatitinka šie elementai:
a)infrastruktūra, skirta tam, kad būtų sukurta tiesioginė jungtis arba išplėsta esama tiesioginė jungtis tarp pastotės arba tinklo ir elektrinės, kurioje per visą gyvavimo ciklą išmetama daugiau CO2 nei 100 g CO2e/kWh. Toks išskyrimas galioja tik įrangai, kuri tiesiogiai naudojama sujungiant arba sustiprinant jungtį su elektrine, kurios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas, matuojant per visą gyvavimo ciklą, yra didesnis nei 100 g CO2e/kWh;
b)produktai, įranga, sistemos ir programinė įranga, įdiegti iškastinio kuro gavybos, transportavimo, paskirstymo, saugojimo, gamybos ar transformavimo infrastruktūroje.
3. Skirstytuvai su izoliavimo ar atskyrimo terpe, kurioje naudojamos dujos arba kurios veikimas priklauso nuo dujų, kurių visuotinio atšilimo potencialas yra 10 arba didesnis, laikomi neatitinkančiais reikalavimų.
Visų galios intervalų skirstytuvai, kuriuose yra sieros heksafluorido, laikomi neatitinkančiais reikalavimų.
4. Visi produktai, įranga ir sistemos atitinka privalomus energijos ir medžiagų vartojimo efektyvumo reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/125/EB*10. Gamintojai nurodo naujausius Sąjungoje taikomus efektyvumo reikalavimus.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:
a)antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;
b)projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;
c)atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;
d)informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
3.21. Orlaivių gamyba
Veiklos aprašymas
Orlaivių ir orlaivių dalių bei įrangos gamyba, remontas, techninė priežiūra, kapitalinis remontas, modifikavimas, projektavimas, paskirties keitimas ir modernizavimas*11.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodais, visų pirma kodais C30.3 ir C33.16, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Kai šios kategorijos ekonominė veikla neatitinka šio skirsnio a punkte nurodyto svaraus prisidėjimo kriterijaus, veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
|
|
Vykdant šią veiklą gaminami, remontuojami, techniškai prižiūrimi, kapitališkai remontuojami, modifikuojami, projektuojami ar modernizuojami kurie nors iš toliau nurodytų orlaivių arba keičiama jų paskirtis:
a)orlaiviai, tiesiogiai (iš variklio) neišmetantys CO2;
b)iki 2027 m. gruodžio 31 d. – orlaiviai, išskyrus pagamintus privačiai ar komercinei verslo aviacijai, kurie atitinka toliau nurodytus parametrus ir kurių skaičius ribojamas pakeitimo santykiu siekiant užtikrinti, kad dėl naujo orlaivio nepadidėtų pasaulinio orlaivių parko orlaivių skaičius:
(I)maksimali kilimo masė didesnė nei 5,7 t, bet ne didesnė nei 60 t, o sertifikuotoji išmetamo CO2 kiekio vertė metriniais vienetais ne mažiau kaip 11 proc. mažesnė nei naujų tipų orlaiviams nustatyta Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standarto riba*12;
(II)maksimali kilimo masė didesnė nei 60 t, bet ne didesnė nei 150 t, o sertifikuotoji išmetamo CO2 kiekio vertė metriniais vienetais ne mažiau kaip 2 proc. mažesnė nei naujų tipų orlaiviams nustatyta ICAO standarto riba;
(III)maksimali kilimo masė didesnė nei 150 t, o sertifikuotoji išmetamo CO2 kiekio vertė metriniais vienetais ne mažiau kaip 1,5 proc. mažesnė nei naujų tipų orlaiviams nustatyta ICAO standarto riba.
Reikalavimus atitinkančių orlaivių, kurie atitinka taksonominius kriterijus, dalis turi būti ribojama pakeitimo santykiu. Pakeitimo santykis apskaičiuojamas remiantis orlaivių, kurių naudojimas nutraukiamas visam laikui, ir pasauliniu lygmeniu pagamintų naujų orlaivių proporcijos vidurkiu per 10 praėjusių metų, apskaičiuotu pagal patikrintus nepriklausomų duomenų teikėjų duomenis.
Jei nėra išmetamo CO2 kiekio verčių metriniais vienetais sertifikato, kuriuo patvirtinama atitiktis reikiamam ICAO standarto ribos, taikomos naujų tipų orlaiviams, atsargos intervalui, orlaivio gamintojas pateikia deklaraciją, kad orlaivis atitinka reikalaujamą efektyvumo lygį ir gerinimo intervalus, su sąlyga, kad orlaivis bus sertifikuotas ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – trys metai po šio iš dalies keičiančio reglamento taikymo pradžios dienos];
c)nuo 2028 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d. šio poskirsnio b punkte nustatytus techninės analizės kriterijus atitinkantys orlaiviai, sertifikuoti naudoti 100 proc. tvarių aviacinių degalų mišinį.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:
a)antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;
b)projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;
c)atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;
d)informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.
Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Orlaiviai atitinka Reglamento (ES) 2018/1139 9 straipsnio 2 dalį.
Šio skirsnio b ir c punktuose nurodyti orlaiviai atitinka šiuos standartus:
a)Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo (triukšmas) 14 skyrių pagal 13 pakeitimą, pagal kurį didžiausių triukšmo lygių ir 14.4.1.1, 14.4.1.2 bei 14.4.1.3 punktuose nurodytų didžiausių leidžiamų triukšmo lygių skirtumų visuose trijuose matavimo taškuose suma turi būti ne mažesnė kaip 22 EPNdB;
b)Čikagos konvencijos 16 priedo II tomo (variklių išmetamieji teršalai) 2 ir 4 skyrius pagal 10 pakeitimą.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
________________________________________________________________
*1 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).
*2 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 52).
*3 Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies a punkte.
*4 Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.
*5 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (nauja redakcija) (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).
*6 Kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 4 straipsnyje.
*7 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1242, kuriuo nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ir iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 595/2009 ir (ES) 2018/956 bei Tarybos direktyva 96/53/EB (OL L 198, 2019 7 25, p. 202).
*8 2014 m. gegužės 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 548/2014 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB nuostatų, susijusių su mažos, vidutinės ir didelės galios transformatoriais, įgyvendinimo (OL L 152, 2014 5 22, p. 1).
*9 2019 m. spalio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) 2019/1781, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi elektros variklių ir tolydžiojo reguliavimo pavarų ekologinio projektavimo reikalavimai, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 641/2009, kuriuo nustatomi autonominių beriebokšlių apytakinių siurblių ir į gaminius įmontuojamų beriebokšlių apytakinių siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai, ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 640/2009 (OL L 272, 2019 10 25, p. 74).
*10 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).
*11 Ši veikla apima dalių ir įrangos gamybą ir susijusių paslaugų teikimą, taip pat techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto paslaugų teikimą tiek, kiek tai gali būti susieta su reikalavimus atitinkančiu orlaivio tipu ir pagerina arba išlaiko orlaivio efektyvumo lygį.
*12 Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos aplinkos apsaugos standarto 3 tomas (CO2 išmetimas), paskelbtas pirmo leidimo Čikagos konvencijos 16 priede.“;
3) 4.4 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:
„
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti neapaugančiųjų dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012*1.
|
________________________________________________________________
*1 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).“;
4) 4.9 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ 2 punkto c papunktis pakeičiamas taip:
„c) perdavimo ir skirstymo transformatorių, kurie atitinka Komisijos reglamento (ES) Nr. 548/2014 I priede nustatytus 2 pakopos reikalavimus (2021 m. liepos 1 d.), ir vidutinės galios transformatorių, kurių didžiausia įtampa neviršija 36 kV ir kurie atitinka standarte EN 50588-1 nustatytus AA0 lygio reikalavimus dėl nuostolių be apkrovos, įrengimas*1.
_______________________________________
*1
CEI EN 50588-1 50 Hz dažnio vidutinės galios transformatoriai, skirti įrangai, kurios aukščiausia įtampa neviršija 36 kV.“;
5) 4.26 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 3 punktas pakeičiamas taip:
„
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.
Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:
a)didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir
b)didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.
Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.
Veikla atitinka Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) standartus.
Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Tarybos direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.
|
“;
6) 4.27 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 3 punktas pakeičiamas taip:
„
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.
Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:
a)didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir
b)didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.
Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.
Veikla atitinka Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) standartus.
Branduolinė veikla vykdoma laikantis Direktyvos 2000/60/EB nuostatų dėl vandens telkinių, iš kurių imamas geriamasis vanduo, ir Tarybos direktyvos 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.
|
“;
7) 4.28 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 3 punktas pakeičiamas taip:
„
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.
Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:
a)didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir
b)didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.
Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.
Veikla atitinka Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) standartus.
Branduolinė veikla vykdoma laikantis Direktyvos 2000/60/EB reikalavimų dėl vandens telkinių, iš kurių imamas geriamasis vanduo, ir Tarybos direktyvos 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.
|
“;
8) 6.3 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:
„
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
M kategorijos kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios netuščios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių netuščių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Reglamente (ES) 2020/740, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).
Kai taikytina, transporto priemonės atitinka naujausio taikomo sunkiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (Euro 6) reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009.
|
“;
9) 6.5 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:
„
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Transporto priemonės atitinka naujausio taikomo lengvųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (Euro 6)*1 reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007.
Transporto priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB*2 priedo 2 lentelėje nustatytas netaršių lengvųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio ribines vertes.
M ir N kategorijų kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios netuščios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių netuščių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Reglamente (ES) 2020/740 , kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).
Transporto priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 540/2014*3.
|
_____________________________________________
*1 2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1832, kuriuo, siekiant patobulinti tipo patvirtinimo atsižvelgiant į lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį bandymus ir procedūras, įskaitant skirtus eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai patikrinti ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekiui nustatyti, ir nustatyti degalų ir elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisus, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 ir Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151 (OL L 301, 2018 11 27, p. 1).
*2 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias kelių transporto priemones ir taip remti mažataršį judumą (OL L 120, 2009 5 15, p. 5).
*3 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 540/2014 dėl variklinių transporto priemonių ir keičiamųjų triukšmo slopinimo sistemų garso lygio, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB bei panaikinama Direktyva 70/157/EEB (OL L 158, 2014 5 27, p. 131).“;
10) 6.6 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:
„
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
M ir N kategorijų kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios netuščios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių netuščių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Reglamente (ES) 2020/740 , kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL). Transporto priemonės atitinka naujausio taikomo sunkiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (Euro 6)*1 reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009.
Transporto priemonės atitinka Reglamentą (ES) Nr. 540/2014.
|
_____________________________________________
*1 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011, kuriuo įgyvendinamos ir iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos, susijusios su sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiu (Euro 6), bei iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB I ir III priedai (OL L 167, 2011 6 25, p. 1).“;
11)
6.7 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnis „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ papildomas c punktu:
„c)
kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkto, nuo 2026 m. sausio 1 d. laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinis metinis intensyvumas ataskaitiniu laikotarpiu*1 neviršija šių ribų:
a)nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. – 76,4 g CO2e/MJ;
b)nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d. – 61,1 g CO2e/MJ;
c)nuo 2035 m. sausio 1 d. iki 2039 m. gruodžio 31 d. – 45,8 g CO2e/MJ;
d)nuo 2040 m. sausio 1 d. iki 2044 m. gruodžio 31 d. – 30,6 g CO2e/MJ;
e)nuo 2045 m. sausio 1 d. iki 2049 m. gruodžio 31 d. – 15,3 g CO2e/MJ;
f)nuo 2050 m. sausio 1 d. – 0 g CO2e/MJ.“;
b) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 punktas pakeičiamas taip:
„
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.
Taikomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui naudojimo etape (techninė priežiūra, su viešojo maitinimo atliekomis susijusių transporto paslaugų teikimas) ir tvarkyti visas likusias atliekas pagal atliekų hierarchijos principus.
|
__________________________________________
*1 Laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą tikrina nepriklausoma trečioji šalis ir jis apskaičiuojamas kaip vienam energijos vienetui tenkantis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytą metodiką ir numatytąsias vertes.“;
12) 6.8 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas papildomas c papunkčiu:
„c)
kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkto, nuo 2026 m. sausio 1 d. laive arba bendrovės laivyne sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinis metinis intensyvumas ataskaitiniu laikotarpiu*1 neviršija šių ribų:
a)nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. – 76,4 g CO2e/MJ;
b)nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d. – 61,1 g CO2e/MJ;
c)nuo 2035 m. sausio 1 d. iki 2039 m. gruodžio 31 d. – 45,8 g CO2e/MJ;
d)nuo 2040 m. sausio 1 d. iki 2044 m. gruodžio 31 d. – 30,6 g CO2e/MJ;
e)nuo 2045 m. sausio 1 d. iki 2049 m. gruodžio 31 d. – 15,3 g CO2e/MJ;
f)nuo 2050 m. sausio 1 d. – 0 g CO2e/MJ.“;
b) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:
„
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Laivuose esantys varikliai atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes (įskaitant laivus, atitinkančius tas ribines vertes be patvirtinto tipo sprendimų, pvz., taikant papildomą apdorojimą).
|
__________________________________________
*1 Laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą tikrina nepriklausoma trečioji šalis ir jis apskaičiuojamas kaip vienam energijos vienetui tenkantis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytą metodiką ir numatytąsias vertes.
“;
13) 6.9 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas pakeičiamas taip:
„1. Modifikavimo veikla pasiekiamas vienas arba daugiau iš šių tikslų:
a)bent 15 proc. sumažinamos keleivinio vidaus vandenų laivo kuro sąnaudos, išreiškiant vienam energijos vienetui per vieną visą reisą (visą keleivinį kruizą), kaip įrodoma palyginamuoju skaičiavimu pagal tipines navigacijos zonas (įskaitant tipinius apkrovos profilius ir stovėjimą doke), kuriose laivas vykdys veiklą, arba remiantis modeliavimo arba imitavimo rezultatais;
b)bent 15 proc. sumažinamos krovininio vidaus vandenų laivo kuro sąnaudos, išreiškiant vienam energijos vienetui per vieną tonkilometrį, kaip įrodoma palyginamuoju skaičiavimu pagal tipines navigacijos zonas (įskaitant tipinius apkrovos profilius), kuriose laivas vykdys veiklą, arba remiantis modeliavimo arba imitavimo rezultatais.“;
b) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:
„
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Laivuose esantys varikliai atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes (įskaitant laivus, atitinkančius tas ribines vertes be patvirtinto tipo sprendimų, pvz., taikant papildomą apdorojimą).
|
“;
14) 6.10 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas papildomas e ir f papunkčiais:
„e) kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkto, nuo 2026 m. sausio 1 d. laivų, kurie gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių*1, pasiektas energijos vartojimo efektyvumo projektinis rodiklis (EVEPR) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 20 procentinių punktų, palyginti su nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikomais EVEPR reikalavimais*2, ir jie:
a)gali prisišvartavę prisijungti prie elektros tinklo;
b)dujomis varomų laivų atveju – įrodo, kad naudoja pažangiąsias priemones ir technologijas metano nuotėkiui mažinti.
f) kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkte nurodyto kriterijaus, nuo 2026 m. sausio 1 d. be to, kad pasiektas laivo energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEXI) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 10 procentinių punktų, palyginti su nuo 2023 m. sausio 1 d. taikomais EEXI reikalavimais*3, laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinis metinis intensyvumas ataskaitiniu laikotarpiu*4 neviršija šių ribų:
a)nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. – 76,4 g CO2e/MJ;
b)nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d. – 61,1 g CO2e/MJ;
c)nuo 2035 m. sausio 1 d. iki 2039 m. gruodžio 31 d. – 45,8 g CO2e/MJ;
d)nuo 2040 m. sausio 1 d. iki 2044 m. gruodžio 31 d. – 30,6 g CO2e/MJ;
e)nuo 2045 m. sausio 1 d. – 15,3 g CO2e/MJ.“;
b) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:
„
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.
Esamų laivų, kurių bendroji talpa didesnė nei 500, ir juos pakeičiančių naujai pastatytų laivų atveju veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013*5 reikalavimus. Laužui skirti laivai perdirbami kompleksuose, įtrauktuose į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2016/2323*6.
Veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/883*7 nuostatas dėl jūrų aplinkos apsaugos nuo neigiamo laivų atliekų išmetimo poveikio.
Laivas eksploatuojamas laikantis 1973 m. lapkričio 2 d. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (IMO MARPOL konvencija) V priedo, visų pirma siekiant sumažinti laive susidarančių ir teisėtai išleidžiamų atliekų kiekį, tvariai ir aplinkai tinkamu būdu tvarkant atliekas.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Kalbant apie išmetamo sieros oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimą, laivai laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/802*8 ir IMO MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės*9. Sieros kiekis degaluose neviršija 0,5 proc. masės (pasaulinė sieros kiekio riba) ir 0,1 proc. masės sieros oksido išmetimo kontrolės zonoje, kurią IMO nustatė Šiaurės bei Baltijos jūrose ir Viduržemio jūroje (nuo 2025 m.)*10.
Išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio atžvilgiu laivai laikosi IMO MARPOL konvencijos VI priedo 13 taisyklės*11. II pakopos NOx reikalavimas taikomas laivams, pastatytiems po 2011 m. Tik eksploatuojant išmetamųjų NOx teršalų kontrolės zonose, nustatytose pagal IMO taisykles, laivai, pastatyti po 2016 m. sausio 1 d., atitinka griežtesnius variklių reikalavimus (III pakopa), kuriais mažinamas išmetamas NOx kiekis*12.
Išleidžiamos srutinės ir buitinės nuotekos atitinka IMO MARPOL konvencijos IV priedą.
Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti neapaugančiųjų dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 528/2012.
|
__________________________________________
*1 Degalai, atitinkantys šio priedo 3.10 ir 4.13 skirsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus.
*2 EVEPR reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt penktojoje sesijoje. Techninės analizės kriterijuose EVEPR nustatyti procentiniai punktai pridedami prie EVEPR procentinio sumažinimo koeficiento.
*3EEXI reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt šeštojoje sesijoje. Taksonomijos techninės analizės kriterijuose EEXI nustatyti procentiniai punktai turi būti pridedami prie EEXI procentinio sumažinimo koeficiento. Pasiektas laivo energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEXI), privalomas nuo 2023 m. sausio 1 d. visiems jūrų krovininiams ir (arba) keleiviniams transporto laivams siekiant įvertinti jų energijos vartojimo efektyvumą ir pradėti rinkti duomenis, kad būtų galima pranešti apie jų metinį taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklį ir reitingą pagal šį rodiklį. ([priėmimo datos] redakcija: https://www.imo.org/en/MediaCentre/HotTopics/Pages/EEXI-CII-FAQ.aspx).
*4 Laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą tikrina nepriklausoma trečioji šalis ir jis apskaičiuojamas kaip vienam energijos vienetui tenkantis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytą metodiką ir numatytąsias vertes.
*5 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL L 330, 2013 12 10, p. 1).
*6 2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2323, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo sudaromas Laivų perdirbimo kompleksų europinis sąrašas (OL L 345, 2016 12 20, p. 119).
*7 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/65/ES ir panaikinama Direktyva 2000/59/EB (OL L 151, 2019 6 7, p. 116).
*8 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (OL L 132, 2016 5 21, p. 58).
*9 ([Priėmimo datos] redakcija: http://www.imo.org/en/OurWork/Environment/PollutionPrevention/AirPollution/Pages/Sulphur-oxides- (SOx)-%E2%80%93-Regulation-14.aspx).
*10 Kalbant apie išmetamųjų teršalų kontrolės zonoje taikomų reikalavimų taikymo srities išplėtimą, įtraukiant į ją kitas ES jūras, su Viduržemio jūra besiribojančios šalys svarsto klausimą dėl atitinkamos išmetamųjų teršalų kontrolės zonos steigimo remiantis Barselonos konvencijos teisiniu pagrindu.
*11 ([Priėmimo datos] redakcija: http://www.imo.org/en/OurWork/Environment/PollutionPrevention/AirPollution/Pages/Nitrogenoxides-(NOx)-–-Regulation-13.aspx).
*12 Sąjungos jūrose reikalavimas taikomas nuo 2021 m. (Baltijos ir Šiaurės jūrose).“;
15) 6.11 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnis „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ papildomas d ir e punktais:
„d) kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkto, nuo 2026 m. sausio 1 d. laivų, kurie gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių*1, pasiektas energijos vartojimo efektyvumo projektinis rodiklis (EVEPR) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 20 procentinių punktų, palyginti su nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikomais EVEPR reikalavimais*2, ir jie:
a)gali prisišvartavę prisijungti prie elektros tinklo;
b)dujomis varomų laivų atveju – įrodo, kad naudoja pažangiąsias priemones ir technologijas metano nuotėkiui mažinti.
e) kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkto, nuo 2026 m. sausio 1 d. be to, kad pasiektas laivo energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEXI) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 10 procentinių punktų, palyginti su nuo 2023 m. sausio 1 d. taikomais EEXI reikalavimais*3, laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinis metinis intensyvumas ataskaitiniu laikotarpiu*4 neviršija šių ribų:
a)nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. – 76,4 g CO2e/MJ;
b)nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d. – 61,1 g CO2e/MJ;
c)nuo 2035 m. sausio 1 d. iki 2039 m. gruodžio 31 d. – 45,8 g CO2e/MJ;
d)nuo 2040 m. sausio 1 d. iki 2044 m. gruodžio 31 d. – 30,6 g CO2e/MJ;
e)nuo 2045 m. sausio 1 d. – 15,3 g CO2e/MJ.“;
b) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:
„
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.
Taikomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui naudojimo etape (techninė priežiūra, su viešojo maitinimo atliekomis susijusių transporto paslaugų teikimas) ir tvarkyti visas likusias atliekas pagal atliekų hierarchijos principus.
Esamų laivų, kurių bendroji talpa didesnė nei 500, ir juos pakeičiančių naujai pastatytų laivų atveju veikla atitinka Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimus. Laužui skirti laivai perdirbami kompleksuose, įtrauktuose į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2016/2323.
Veikla atitinka Direktyvos (ES) 2019/883 nuostatas dėl jūrų aplinkos apsaugos nuo neigiamo laivų atliekų išmetimo poveikio.
Laivas eksploatuojamas laikantis 1973 m. lapkričio 2 d. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (IMO MARPOL konvencija) V priedo, visų pirma siekiant sumažinti laive susidarančių ir teisėtai išleidžiamų atliekų kiekį, tvariai ir aplinkai tinkamu būdu tvarkant atliekas.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Kalbant apie išmetamo sieros oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimą, laivai laikosi Direktyvos (ES) 2016/802 ir IMO MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės. Sieros kiekis degaluose neviršija 0,50 proc. masės (pasaulinė sieros kiekio riba) ir 0,10 proc. masės išmetamo sieros oksido kiekio kontrolės zonoje, kurią IMO nustatė Šiaurės bei Baltijos jūrose ir Viduržemio jūroje (nuo 2025 m.)*5.
Išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio atžvilgiu laivai laikosi IMO MARPOL konvencijos VI priedo 13 taisyklės. II pakopos NOx reikalavimas taikomas laivams, pastatytiems po 2011 m. Tik eksploatuojant išmetamųjų NOx teršalų kontrolės zonose, nustatytose pagal IMO taisykles, laivai, pastatyti po 2016 m. sausio 1 d., atitinka griežtesnius variklių reikalavimus (III pakopa), kuriais mažinamas išmetamas NOx kiekis*6.
Išleidžiamos srutinės ir buitinės nuotekos atitinka IMO MARPOL konvencijos IV priedą.
Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti neapaugančiųjų dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 528/2012.
|
__________________________________________
*1 Degalai, atitinkantys šio priedo 3.10 ir 4.13 skirsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus.
*2 EVEPR reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt penktojoje sesijoje. Techninės analizės kriterijuose EVEPR nustatyti procentiniai punktai pridedami prie EVEPR procentinio sumažinimo koeficiento.
*3 EEXI reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt šeštojoje sesijoje. Taksonomijos techninės analizės kriterijuose EEXI nustatyti procentiniai punktai turi būti pridedami prie EEXI procentinio sumažinimo koeficiento. Pasiektas laivo energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEXI), privalomas nuo 2023 m. sausio 1 d. visiems jūrų krovininiams ir (arba) keleiviniams transporto laivams siekiant įvertinti jų energijos vartojimo efektyvumą ir pradėti rinkti duomenis, kad būtų galima pranešti apie jų metinį taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklį ir reitingą pagal šį rodiklį. ([priėmimo datos] redakcija: https://www.imo.org/en/MediaCentre/HotTopics/Pages/EEXI-CII-FAQ.aspx).
*4 Laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą tikrina nepriklausoma trečioji šalis ir jis apskaičiuojamas kaip vienam energijos vienetui tenkantis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytą metodiką ir numatytąsias vertes.
*5 Kalbant apie išmetamųjų teršalų kontrolės zonoje taikomų reikalavimų taikymo srities išplėtimą, įtraukiant į ją kitas ES jūras, su Viduržemio jūra besiribojančios šalys svarsto klausimą dėl atitinkamos išmetamųjų teršalų kontrolės zonos steigimo remiantis Barselonos konvencijos teisiniu pagrindu.
16) 6.12 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas pakeičiamas taip:
„1. Veikla atitinka vieną arba kelis toliau nurodytus kriterijus:
a) modifikavimo veikla padeda sumažinti laivo kuro sąnaudas bent 15 proc., išreiškiant degalų gramais vienai dedveito tonai per vieną jūrmylę krovininių laivų atveju arba bendrosios talpos vienetui per vieną jūrmylę keleivinių laivų atveju, kaip įrodoma apskaičiuotąja skysčių dinamika, bako bandymais arba panašiais inžineriniais skaičiavimais;
b) suteikia galimybę laivui pasiekti energijos vartojimo efektyvumo indekso (EEXI) vertę, kuri yra ne mažiau kaip 10 proc. mažesnė nei nuo 2023 m. sausio 1 d. taikomi EEXI reikalavimai, jei laivai gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių*1, ir turi prisijungimo prie elektros tinklo įrangą ir galimybę prisišvartavę prie jo prisijungti.“;
b) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:
„
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.
Esamų laivų, kurių bendroji talpa didesnė nei 500, ir juos pakeičiančių naujai pastatytų laivų atveju veikla atitinka Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimus. Laužui skirti laivai perdirbami kompleksuose, įtrauktuose į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2016/2323.
Veikla atitinka Direktyvos (ES) 2019/883 nuostatas dėl jūrų aplinkos apsaugos nuo neigiamo laivų atliekų išmetimo poveikio.
Laivas eksploatuojamas laikantis 1973 m. lapkričio 2 d. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (IMO MARPOL konvencija) V priedo, visų pirma siekiant sumažinti laive susidarančių ir teisėtai išleidžiamų atliekų kiekį, tvariai ir aplinkai tinkamu būdu tvarkant atliekas.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Kalbant apie išmetamo sieros oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimą, laivai laikosi Direktyvos (ES) 2016/802 ir IMO MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės. Sieros kiekis degaluose neviršija 0,50 proc. masės (pasaulinė sieros kiekio riba) ir 0,10 proc. masės išmetamo sieros oksido kiekio kontrolės zonoje, kurią IMO nustatė Šiaurės bei Baltijos jūrose ir Viduržemio jūroje (nuo 2025 m.)*2.
Išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio atžvilgiu laivai laikosi IMO MARPOL konvencijos VI priedo 13 taisyklės. II pakopos NOx reikalavimas taikomas laivams, pastatytiems po 2011 m. Tik eksploatuojant išmetamųjų NOx teršalų kontrolės zonose, nustatytose pagal IMO taisykles, laivai, pastatyti po 2016 m. sausio 1 d., atitinka griežtesnius variklių reikalavimus (III pakopa), kuriais mažinamas išmetamas NOx kiekis*3.
Išleidžiamos srutinės ir buitinės nuotekos atitinka IMO MARPOL konvencijos IV priedą.
Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti neapaugančiųjų dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 528/2012.
|
__________________________________________
*1 Degalai, atitinkantys šio priedo 3.10 ir 4.13 skirsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus.
*2 Kalbant apie išmetamųjų teršalų kontrolės zonoje taikomų reikalavimų taikymo srities išplėtimą, įtraukiant į ją kitas ES jūras, su Viduržemio jūra besiribojančios šalys svarsto klausimą dėl atitinkamos išmetamųjų teršalų kontrolės zonos steigimo remiantis Barselonos konvencijos teisiniu pagrindu.
*3 Sąjungos jūrose reikalavimas taikomas nuo 2021 m. (Baltijos ir Šiaurės jūrose).“;
17) 6.13 skirsnio poskirsnio „Veiklos aprašymas“ antra pastraipa pakeičiama taip:
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais F42.11, F42.12, F42.13, F43.21, M71.12 ir M71.20, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.“;
18) 6.14 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) poskirsnio „Veiklos aprašymas“ antra pastraipa pakeičiama taip:
„Gaminių, įrangos, sistemų ir programinės įrangos, susijusių su kuriais nors iš toliau nurodytų elementų, gamyba, įrengimas, modifikavimas, modernizavimas, remontas, techninė priežiūra, paskirties keitimas ir techninis konsultavimas dėl jų:
a)surinktais geležinkelio bėgių įrenginiais;
b)geležinkelio sudedamosiomis dalimis, išvardytomis Direktyvos (ES) 2016/797 II priedo 2.2–2.6 punktuose.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais C25.99, C27.9, C30.20, F42.12, F42.13, M71.12, M71.20, F43.21 ir H52.21, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.“;
b) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas papildomas d papunkčiu:
„d) skaitmeninės priemonės suteikia galimybę padidinti efektyvumą, pajėgumą ar energijos taupymą.“;
c) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4, 5 ir 6 punktai pakeičiami taip:
„
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Veiklos vykdytojai riboja atliekų susidarymą per procesus, susijusius su statyba ir griovimu, ir atsižvelgia į geriausius prieinamus gamybos būdus. Ne mažiau kaip 70 proc. (pagal svorį) statybvietėje susidariusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus Sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas) paruošiama naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip panaudoti, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos naudojamos kaip kitų medžiagų pakaitalas, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo*1. Veiklos vykdytojai pasitelkia selektyvųjį griovimą, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingąsias medžiagas, taip pat palengvinti panaudojimą ir kokybišką perdirbimą.
Sudedamųjų dalių gamybos atveju vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:
a) antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;
b) projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;
c) atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;
d) informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į paveiktos teritorijos jautrumą, visų pirma atsižvelgiant į gyventojų, kuriems daromas poveikis, skaičių, naudojant infrastruktūrą sukeliamas triukšmas ir vibracija švelninami atvirais grioviais, sienos užtvaromis ar kitomis priemonėmis ir jie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB*2.
Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis.
Sudedamųjų dalių gamybos atveju veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.
Be to, turi būti užtikrinama:
a) Sąjungoje dėl „Natura 2000“ teritorijų – kad veikla neturėtų reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, atsižvelgiant į jų išsaugojimo tikslus, remiantis tinkamu vertinimu, atliktu pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalį*3;
b) Sąjungoje, bet kurioje teritorijoje – kad veikla nekenktų pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB*4 saugomų rūšių populiacijų palankios apsaugos būklės atkūrimui arba palaikymui. Veikla taip pat turi nekenkti į Direktyvą 92/43/EEB įtrauktų ir pagal ją saugomų buveinių palankios apsaugos būklės atkūrimui arba palaikymui;
c) už Sąjungos ribų – kad veikla būtų vykdoma laikantis taikytinos teisės, susijusios su buveinių ir rūšių išsaugojimu.
|
__________________________________________
*1 ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolas, 2016 m. rugsėjo mėn.: https://ec.europa.eu/docsroom/documents/20509/?locale=lt.
*2 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo – Komisijos deklaracija, pateikta Taikinimo komitete, dėl direktyvos dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).
*3 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
*4 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).“;
19) 6.15 skirsnio poskirsnio „Veiklos aprašymas“ antra pastraipa pakeičiama taip:
„Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keletu NACE kodų, visų pirma kodais F42.11, F42.13, M71.12 ir M71.20, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.“;
20) 6.16 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) poskirsnis „Veiklos aprašymas“ pakeičiamas taip:
„Veiklos aprašymas
Infrastruktūros, reikalingos iš variklio CO2 neišmetantiems laivams eksploatuoti arba paties uosto veiklai vykdyti, taip pat infrastruktūros, skirtos perkrovimo operacijoms, perėjimui prie kitų transporto rūšių, paslaugų įrenginiams, saugos ir eismo valdymo sistemoms, statyba, modernizavimas, eksploatavimas ir techninė priežiūra.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšims nepriskiriamas vandens kelių dugno gilinimas.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais F42.91, M71.12 ir M71.20, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.“;
b) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas papildomas e papunkčiu:
„e)
būtinas esamos infrastruktūros modernizavimas, kuris sudarytų sąlygas pereiti prie kitų transporto rūšių ir pritaikyti infrastruktūrą naudoti laivams, kurie tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, ir dėl kurio būtų atliktas ir patvirtintas klimatosauginio tinkamumo vertinimas pagal Komisijos pranešimą „2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninės gairės“ (2021/C 373/01).“;
c) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 3, 4, 5 ir 6 punktai pakeičiami taip:
„
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnį, visų pirma jo 7 dalį, turi būti atliekamas projekto poveikio vertinimas, kuriuo siekiama įvertinti visą jo galimą poveikį tame pačiame upės baseino rajone esančių vandens telkinių būklei ir galimą poveikį saugomoms buveinėms bei tiesiogiai nuo vandens priklausančioms rūšims, atsižvelgiant į konkrečius migracijos koridorius, laisvai tekančias upes ar ekosistemas arti netrikdomų gamtinių sąlygų.
Vertinimas grindžiamas naujausiais, išsamiais ir tiksliais duomenimis, įskaitant stebėsenos duomenis, susijusius su biologinės kokybės elementais, kurie yra ypač jautrūs hidromorfologiniams pokyčiams, ir numatoma vandens telkinio būkle dėl naujos veiklos, palyginti su dabartine. Visų pirma įvertinamas naujo projekto ir kitos upės baseino rajone esančios arba planuojamos infrastruktūros sudėtinis poveikis;
Remiantis tuo poveikio vertinimu nustatyta, kad projektas parengtas taip, kad jo koncepcija, vietos parinkimu ir poveikio švelninimo priemonėmis užtikrinta jo atitiktis vienam iš šių reikalavimų:
a) projektas nei pablogina su juo susijusio vandens telkinio geros būklės arba potencialo, nei trukdo pasiekti jo gerą būklę arba potencialą;
b) jei kyla rizika, kad projektas gali pabloginti konkretaus su juo susijusio vandens telkinio gerą būklę arba potencialą arba sutrukdyti pasiekti jo gerą būklę arba potencialą, toks pablogėjimas nėra reikšmingas ir yra pagrįstas išsamia sąnaudų ir naudos analize, įrodančia abu iš toliau nurodytų dalykų:
i) tai, kad yra svarbių viešojo intereso priežasčių arba tai, kad su klimato kaitos švelninimu arba prisitaikymu prie klimato kaitos susijusi nauda, kurią tikimasi gauti iš planuojamo laivybos infrastruktūros projekto, yra didesnė už žalą, kurią patirs aplinka ir visuomenė dėl prastėjančios vandens telkinio būklės;
ii) tai, kad dėl techninių galimybių ar neproporcingų išlaidų svarbaus viešojo intereso arba naudos, kurią tikimasi gauti iš veiklos, negalima užtikrinti alternatyviomis priemonėmis, kurios padėtų pasiekti geresnį aplinkosauginį rezultatą (pvz., gamtos procesais pagrįsti sprendimai, alternatyvi įgyvendinimo vieta, esamos infrastruktūros atkūrimas arba rekonstravimas ar upės nepertraukiamumo netrikdančių technologijų naudojimas).
siekiant sumažinti neigiamą poveikį vandens telkiniui, taip pat saugomoms buveinėms ir nuo vandens tiesiogiai priklausančioms rūšims, įgyvendintos visos techniškai įmanomos ir ekologiniu atžvilgiu svarbios poveikio švelninimo priemonės.
Atitinkamais atvejais, priklausomai nuo natūraliai paveiktuose vandens telkiniuose esančių ekosistemų, poveikio švelninimo priemonės apima:
a) priemones, kuriomis užtikrinamos netrikdomam nepertraukiamumui kuo artimesnės sąlygos, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinamas išilginis ir skersinis nepertraukiamumas, mažiausias gamtosauginis debitas ir nuosėdų srautas;
b) priemones, kuriomis siekiama apsaugoti arba pagerinti vandens gyvūnų rūšių morfologines sąlygas ir buveines;
c) priemones, kuriomis siekiama sumažinti neigiamą eutrofikacijos poveikį.
Šių priemonių veiksmingumo stebėsena siejama su leidimo, kuriame nustatomos sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą paveikto vandens telkinio būklę arba potencialą, išdavimu.
Projektas nėra nuolatinė kliūtis pasiekti kurio nors tame pačiame upės baseino rajone esančio vandens telkinio gerą būklę ir (arba) potencialą.
Be poveikio švelninimo priemonių, kai tinkama, taip pat įgyvendinamos kompensacinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dėl projekto bendra tame pačiame upės baseino rajone esančių vandens telkinių būklė nepablogėtų. Toks rezultatas pasiekiamas atkuriant (išilginį arba skersinį) nepertraukiamumą tame pačiame upės baseino rajone taip, kad būtų kompensuotas tęstinumo sutrikimas, kurį gali sukelti planuojamas navigacijos infrastruktūros projektas. Kompensavimas pradedamas prieš įgyvendinant projektą.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Veiklos vykdytojai riboja atliekų susidarymą per procesus, susijusius su statyba ir griovimu, ir atsižvelgia į geriausius prieinamus gamybos būdus. Ne mažiau kaip 70 proc. (pagal svorį) statybvietėje susidariusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus Sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas) paruošiama naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip panaudoti, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos naudojamos kaip kitų medžiagų pakaitalas, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. Veiklos vykdytojai pasitelkia selektyvųjį griovimą, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingąsias medžiagas, taip pat palengvinti panaudojimą ir kokybišką perdirbimą.
Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:
a) antrinių žaliavų ir pakartotinai naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminamuose produktuose;
b) projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;
c) atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;
d) informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas triukšmas, vibracija, dulkių ir teršalų kiekis atliekant tvarkomuosius statybos darbus.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Pagal Direktyvą 2011/92/ES*2 atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba analizė*1. Jei buvo atliktas PAV, aplinkos apsaugos tikslais įgyvendintos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensuojamosios priemonės.
Veikla nedaro reikšmingo poveikio saugomoms teritorijoms (UNESCO pasaulio paveldo objektams, pagrindinėms biologinės įvairovės teritorijoms, taip pat kitoms saugomoms teritorijoms, kurios nėra „Natura 2000“ teritorijos) ir saugomoms rūšims, remiantis jos poveikio vertinimu, kuriame atsižvelgiama į geriausias turimas žinias*3.
Be to, turi būti užtikrinama:
a) Sąjungoje dėl „Natura 2000“ teritorijų – kad veikla neturėtų reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, atsižvelgiant į jų išsaugojimo tikslus, remiantis tinkamu vertinimu, atliktu pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalį;
b) Sąjungoje, bet kurioje teritorijoje – kad veikla nekenktų pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB saugomų rūšių populiacijų palankios apsaugos būklės atkūrimui arba palaikymui. Veikla taip pat turi nekenkti į Direktyvą 92/43/EEB įtrauktų ir pagal ją saugomų buveinių palankios apsaugos būklės atkūrimui arba palaikymui;
c) Sąjungoje – kad būtų užkertamas kelias invazinių svetimų rūšių introdukcijai arba jų plitimas būtų valdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014*4;
d) už Sąjungos ribų – kad veikla būtų vykdoma laikantis taikomos teisės, susijusios su buveinių bei rūšių išsaugojimu ir invazinių svetimų rūšių valdymu.
|
__________________________________________
*1 Procedūra, pagal kurią kompetentinga institucija nustato, ar turi būti atliekamas Direktyvos 2011/92/ES II priede išvardytų projektų poveikio aplinkai vertinimas (kaip nurodyta tos direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje).
*2 Trečiosiose šalyse vykdomos veiklos atveju – pagal lygiavertę taikytiną nacionalinę teisę arba tarptautinius standartus, pagal kuriuos reikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba analizę, pvz., pagal TFK veiklos standartą Nr. 1 „Aplinkos ir socialinės rizikos vertinimas ir valdymas“.
*3 Trečiosiose šalyse vykdomos veiklos atveju – pagal lygiavertę taikytiną nacionalinę teisę arba tarptautinius standartus, kuriais siekiama apsaugoti natūralias buveines, laukinę fauną ir florą ir pagal kuriuos reikalaujama atlikti 1) analizės procedūrą, siekiant nustatyti, ar konkrečios veiklos atveju reikia atlikti jos galimo poveikio saugomoms buveinėms ir rūšims vertinimą; 2) tokį tinkamą vertinimą, kai atlikus analizę nustatoma, kad jį reikia atlikti, pvz., TFK veiklos standartą Nr. 6 „Biologinės įvairovės apsauga ir tvarus gyvųjų gamtos išteklių valdymas“.
*4 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).“;
21) 6.17 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) poskirsnio „Veiklos aprašymas“ pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Veiklos aprašymas
Infrastruktūros, reikalingos iš variklio CO2 neišmetantiems orlaiviams eksploatuoti arba paties oro uosto veiklai vykdyti, elektros energijai iš stacionarių antžeminių šaltinių ir kondicionuotam orui stovintiems orlaiviams tiekti, taip pat perkrovimui iš geležinkelio ir vandens transporto priemonių ir į jas skirtos infrastruktūros statyba, modernizavimas, techninė priežiūra ir eksploatavimas.“;
b) poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnis „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ papildomas d punktu:
„d) infrastruktūra ir įrenginiai skirti kroviniams perkrauti iš geležinkelio ir vandens transporto priemonių ir į jas – krovinių pakrovimo, iškrovimo ir perkrovimo terminalų infrastruktūra ir aukštutinės konstrukcijos.“;
22) pridedami šie 6.18, 6.19 ir 6.20 skirsniai:
„6.18. Orlaivių išperkamoji nuoma
Veiklos aprašymas
Orlaivių ir jų dalių bei įrangos nuoma ir išperkamoji nuoma*1.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu, visų pirma kodu N77.35, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Kai šios kategorijos ekonominė veikla neatitinka šio skirsnio a punkte nurodyto svaraus prisidėjimo kriterijaus, veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
|
|
Veiklą sudaro kurių nors toliau išvardytų objektų nuoma arba išperkamoji nuoma:
a)orlaivių, tiesiogiai (iš variklio) neišmetančių CO2;
b)iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento taikymo pradžios datą] pristatytų orlaivių, atitinkančių 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b arba c punkte nurodytus techninės analizės kriterijus;
c)po [Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento taikymo pradžios datą] pristatytų orlaivių, atitinkančių 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b arba c punkte nurodytus techninės analizės kriterijus, įsipareigojus dėl tų kriterijų neatitinkančio kito orlaivių parkui priklausančio orlaivio imtis vieno iš šių veiksmų:
(I)per 6 mėnesius nuo kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo jo naudojimą visam laikui nutraukti; tokiu atveju netaikomas pakeitimo santykis, arba
(II)per 6 mėnesius nuo kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo jį visam laikui pašalinti iš orlaivių parko; tokiu atveju kriterijus atitinkančio orlaivio atitikties taksonominiams kriterijams dalis ribojama pakeitimo santykiu, kaip nustatyta 3.21 skirsnyje,
kai orlaivis, kurio naudojimas visam laikui nutraukiamas arba kuris visam laikui pašalinamas iš orlaivių parko:
(I)neatitinka 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b punkte nustatytų parametrų;
(II)jo didžiausia kilimo masė sudaro ne mažiau kaip 80 proc. kriterijus atitinkančio orlaivio didžiausios kilimo masės;
(III) orlaivių parke iki pašalinimo prabuvo ne mažiau kaip 12 mėnesių;
(IV) turi tinkamumo skraidyti įrodymą, išduotą ne anksčiau kaip likus 6 mėnesiams iki kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo.
Nuomotojas užtikrina, kad b arba c punkte nurodyti orlaiviai būtų eksploatuojami naudojant tvarius aviacinius degalus, laikantis šio priedo 6.19 skirsnio d punkte ir 2 skiltyje nurodytų kriterijų.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Netaikoma
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Taikomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui naudojimo etape (techninė priežiūra) ir tvarkyti visas likusias atliekas pagal atliekų hierarchijos principus.
Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:
a)antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;
b)projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;
c)atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;
d)informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.
Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Orlaiviai atitinka atitinkamus Reglamento (ES) 2018/1139 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
Poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b–c punktuose nurodyti orlaiviai atitinka šiuos standartus:
a)jei tai ne krovininiai orlaiviai: Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo (triukšmas) 14 skyrių pagal 13 pakeitimą, pagal kurį didžiausių triukšmo lygių ir 14.4.1.1, 14.4.1.2 bei 14.4.1.3 punktuose nurodytų didžiausių leidžiamų triukšmo lygių skirtumų visuose trijuose matavimo taškuose suma turi būti ne mažesnė kaip 22 EPNdB; jei tai krovininiai orlaiviai: Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo (triukšmas) 14 skyrių pagal 13 pakeitimą.
b)Čikagos konvencijos 16 priedo II tomo (variklių išmetamieji teršalai) 2 ir 4 skyrius pagal 10 pakeitimą.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
6.19. Keleivinis ir krovininis oro transportas
Veiklos aprašymas
Orlaivių pirkimas, finansavimas ir eksploatavimas, įskaitant keleivių ir prekių transportavimą.
Ekonominė veikla neapima 6.18 skirsnyje nurodytos orlaivių išperkamosios nuomos.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais H51.1 ir H51.21, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Kai šios kategorijos ekonominė veikla neatitinka šio skirsnio a punkte nurodyto svaraus prisidėjimo kriterijaus, veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
|
|
Veikla vykdoma naudojant kuriuos nors iš šių orlaivių:
a)orlaivius, tiesiogiai (iš variklio) neišmetančius CO2;
b)iki 2029 m. gruodžio 31 d. – orlaivius, įsigytus prieš [Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento taikymo pradžios datą] ir atitinkančius 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b arba c punkte nurodytus techninės analizės kriterijus;
c)iki 2029 m. gruodžio 31 d. – orlaivius, įsigytus po [Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento taikymo pradžios datą] ir atitinkančius 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b arba c punkte nurodytus techninės analizės kriterijus, įsipareigojus dėl tų kriterijų neatitinkančio kito orlaivio imtis vieno iš šių veiksmų:
(I)per 6 mėnesius nuo kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo jo naudojimą visam laikui nutraukti; tokiu atveju netaikomas pakeitimo santykis, arba
(II)per 6 mėnesius nuo kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo jį visam laikui pašalinti iš orlaivių parko; tokiu atveju kriterijus atitinkančio orlaivio atitikties taksonominiams kriterijams dalis ribojama pakeitimo santykiu, kaip nustatyta 3.21 skirsnyje,
kai orlaivis, kurio naudojimas visam laikui nutraukiamas arba kuris visam laikui pašalinamas iš orlaivių parko:
(I)neatitinka 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b punkte nustatytų parametrų;
(II)jo didžiausia kilimo masė sudaro ne mažiau kaip 80 proc. kriterijus atitinkančio orlaivio didžiausios kilimo masės;
(III)orlaivių parke iki pašalinimo prabuvo ne mažiau kaip 12 mėnesių;
(IV)turi tinkamumo skraidyti įrodymą, išduotą ne anksčiau kaip likus 6 mėnesiams iki kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo;
d)nuo 2030 m. sausio 1 d. – orlaivius, atitinkančius b arba c punkte nurodytus techninės analizės kriterijus ir eksploatuojamus naudojant bent minimalią tvarių aviacinių degalų dalį; 2030 m. ta dalis turi būti ne mažesnė kaip 15 proc., o vėliau kasmet ji didinama 2 procentiniais punktais;
e)orlaivius, eksploatuojamus naudojant bent minimalią tvarių aviacinių degalų dalį; 2022 m. ta dalis sudarė ne mažiau kaip 5 proc., o po to kasmet ji didinama 2 procentiniais punktais.
Pagal d ir e punktus reikalaujamas naudoti tvarių aviacinių degalų kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančio orlaivio naudojamus visus aviacinius degalus ir orlaivių parko lygmeniu naudojamus tvarius aviacinius degalus. Veiklos vykdytojai atitiktį apskaičiuoja parko lygmeniu įsigytą tvarių aviacinių degalų kiekį (tonomis) padaliję iš bendro reikalavimus atitinkančio orlaivio naudojamų aviacinių degalų kiekio ir padauginę iš 100. Tvarūs aviaciniai degalai apibrėžti Reglamente dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Netaikoma
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Taikomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui naudojimo etape (techninė priežiūra, su viešojo maitinimo atliekomis susijusių transporto paslaugų teikimas) ir tvarkyti visas likusias atliekas pagal atliekų hierarchijos principus.
Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Orlaiviai atitinka atitinkamus Reglamento (ES) 2018/1139 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
b–e punktuose nurodytus techninės analizės kriterijus atitinkantys orlaiviai, atitinka šiuos standartus:
a)jei tai ne krovininiai orlaiviai: Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo (triukšmas) 14 skyrių pagal 13 pakeitimą, pagal kurį didžiausių triukšmo lygių ir 14.4.1.1, 14.4.1.2 bei 14.4.1.3 punktuose nurodytų didžiausių leidžiamų triukšmo lygių skirtumų visuose trijuose matavimo taškuose suma turi būti ne mažesnė kaip 22 EPNdB; jei tai krovininiai orlaiviai: Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo (triukšmas) 14 skyrių pagal 13 pakeitimą;
b)Čikagos konvencijos 16 priedo II tomo (variklių išmetamieji teršalai) 2 ir 4 skyrius pagal 10 pakeitimą.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
6.20. Oro transporto antžeminių paslaugų teikimas
Veiklos aprašymas
Su oro transportu (antžeminėmis paslaugomis) susijusios įrangos gamyba, remontas, techninė priežiūra, kapitalinis remontas, modifikavimas, projektavimas, paskirties keitimas ir modernizavimas, taip pat pirkimas, finansavimas, nuoma, išperkamoji nuoma ir naudojimas ir su oro transportu susijusios paslaugos (antžeminės paslaugos), be kita ko, antžeminės paslaugos oro uostuose ir krovinių tvarkymo paslaugos, įskaitant prekių pakrovimą į orlaivius ir iškrovimą iš jų.
Ši ekonominė veikla apima:
a)signalininko paslaugų teikimo orlaiviams ir kitų perone teikiamų paslaugų transporto priemones;
b)keleivių įlaipinimo įrangą, įskaitant švytuoklinio maršruto autobusus keleiviams, judamuosius laiptus;
c)bagažo ir krovinių tvarkymo įrangą, įskaitant juostinius krautuvus, bagažo vilkikus, oro uosto padėklų vežimus, apatinio ir pagrindinio denių krautuvus;
d)maitinimo įrangą, įskaitant vėsinamųjų talpyklų vežimus, išskyrus įrangą su vidaus degimo variklio varomais šaldymo įrenginiais;
e)techninės priežiūros įrangą, įskaitant techninės priežiūros stendus ir platformas;
f)stūmikus;
g)antiledodaros priemonių naudojimo orlaiviams ir jų varikliams įrangą;
h)sniego plūgus ir kitą sniego valymo bei antiledodaros priemonių naudojimo paviršiams įrangą;
i)vilkikus.
Ekonominė veikla neapima oro uostuose naudojamų transporto priemonių, skirtų keleiviams ir įgulai vežti arba lėktuvų degalams pildyti, įtrauktų į šio priedo 3.3, 6.3 ir 6.6 skirsnius.
Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais H52.23, H52.24, H52.29, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
Techninės analizės kriterijai
|
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
|
|
Antžeminių paslaugų transporto priemonės tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2.
Visi antžeminių paslaugų įtaisai ir įranga varomi netaršiais varikliais.
|
|
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
|
|
2) Prisitaikymas prie klimato kaitos
|
Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
3) Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
|
Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.
Vykdant antiledodaros veiklą taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti būtiną vandens nuotekų kontrolę oro uosto lygmeniu siekiant sumažinti poveikį vandentakiams, be kita ko, naudojamos aplinkos atžvilgiu tvaresnės cheminės medžiagos, regeneruojamas glikolis ir valomas paviršinis vanduo.
|
|
4) Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
|
Taikomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui naudojimo etape (techninė priežiūra, su viešojo maitinimo atliekomis susijusių transporto paslaugų teikimas) ir tvarkyti visas likusias atliekas pagal atliekų hierarchijos principus.
Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.
|
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
|
|
6) Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas
|
Netaikoma
|
__________________________________________
*1 Veikla apima dalių ir įrangos išperkamąją nuomą tiek, kiek jas galima susieti su reikalavimus atitinkančio tipo orlaiviu ir kiek jos gerina arba palaiko orlaivio efektyvumo lygį.“;
23) 7.1 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:
„
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis*1, išskiria mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nurodytomis sąlygomis, ir mažiau kaip 0,001 mg kitų 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą pagal CEN/EN 16516*2 arba ISO 16000-3:2011*3 standartą arba taikant kitas lygiavertes standartizuotas bandymo sąlygas ir nustatymo metodus*4.
Jeigu nauja statyba vyksta galimai užterštame sklype (urbanistinėje dykroje), buvo atliktas tyrimas, pvz., taikant ISO 18400 standartą, siekiant nustatyti, ar jame nėra teršalų*5.
Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis.
|
__________________________________________
*1 Taikoma dažams ir lakams, lubų plytelėms, grindų dangoms, įskaitant susijusius klijus ir sandariklius, vidaus izoliacijai ir vidaus paviršių apdorojimui, pvz., apsaugai nuo drėgmės ir pelėsio, skirtoms medžiagoms.
*2 CEN/TS 16516: 2013 m., „Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. Išsiskyrimo į patalpų orą nustatymas“.
*3 ISO 16000-3:2011, Indoor air – Part 3: Determination of formaldehyde and other carbonyl compounds in indoor air and test chamber air – Active sampling method (2021 m. birželio 4 d. redakcija: https://www.iso.org/standard/51812.html).
*4 Išmetamo kancerogeninių lakiųjų organinių junginių kiekio ribinės vertės susijusios su 28 dienų bandymo laikotarpiu.
*5 ISO 18400 serija, skirta dirvožemio kokybei (Soil quality – Sampling).“;
24) 7.2 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:
„
|
5) Taršos prevencija ir kontrolė
|
Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.
Atliekant pastato renovaciją naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis*1, išskiria mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nurodytomis sąlygomis, ir mažiau kaip 0,001 mg 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą pagal CEN/EN 16516 arba ISO 16000-3:2011*2 standartą arba taikant kitas lygiavertes standartizuotas bandymo sąlygas ir nustatymo metodus*3.
Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis.
|
__________________________________________
*1 Taikoma dažams ir lakams, lubų plokštėms, grindų dangoms (įskaitant susijusius klijus ir sandariklius), vidaus izoliacijai ir vidaus paviršių apdorojimui, pvz., apsaugai nuo drėgmės ir pelėsio, skirtoms medžiagoms.
*2 ISO 16000-3:2011, Indoor air – Part 3: Determination of formaldehyde and other carbonyl compounds in indoor air and test chamber air – Active sampling method (2021 m. birželio 4 d. redakcija: https://www.iso.org/standard/51812.html).
*3 Išmetamo kancerogeninių lakiųjų organinių junginių kiekio ribinės vertės susijusios su 28 dienų bandymo laikotarpiu.“;
25) B priedėlis papildomas šia pastraipa
„
Veikla netrukdo pasiekti geros jūrų vandenų aplinkos būklės arba nepablogina padėties jūrų vandenyse, kurių aplinkos būklė jau yra gera, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB*1, *2 3 straipsnio 5 punkte, atsižvelgiant į Komisijos sprendime (ES) 2017/848*3 nustatytus tiems deskriptoriams taikomus atitinkamus kriterijus ir metodologinius standartus.
________________________________________________________________
*1 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
*2 Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 punkte pateiktoje apibrėžtyje visų pirma nustatyta, kad gera aplinkos būklė turi būti nustatoma remiantis tos direktyvos I priede nustatytais kokybiniais deskriptoriais.
*3 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/848, kuriuo nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai ir panaikinamas Sprendimas 2010/477/ES (OL L 125, 2017 5 18, p. 43).“;
26) C priedėlio f punktas pakeičiamas taip:
„f) medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar mišinių arba gaminių sudėtyje esančios medžiagos, kurių koncentracija, išreikšta masės dalimi, viršija 0,1 proc., kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kurios buvo nustatytos pagal to reglamento 59 straipsnio 1 dalį, bent aštuoniolikos mėnesių laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis*1;
__________________________________________
*1 Komisija peržiūrės f punkte nurodytų cheminių medžiagų gamybos, tiekimo rinkai arba naudojimo draudimo išimtis, kai paskelbs horizontaliuosius principus dėl cheminių medžiagų naudojimo būtinosioms reikmėms. “;
27) C priedėlio g punktas išbraukiamas;
28) B priedėlyje po punkto f pridedama ši pastraipa:
„Be to, dėl šios veiklos vykdymo nepradedama gaminti kitų medžiagų, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar mišinių arba gaminių sudėtyje esančios medžiagos, kurių koncentracija, išreikšta masės dalimi, viršija 0,1 proc. ir kurios atitinka Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatytus priskyrimo vienai iš Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nurodytų pavojingumo klasių arba pavojingumo kategorijų kriterijus, tokių medžiagų neatsiranda galutiniame produkte arba rezultate ir jų nepateikiama rinkai, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis*1.
__________________________________________
*1 Komisija peržiūrės šioje pastraipoje nurodytų medžiagų gamybos, jų buvimo galutiniame produkte arba rezultate ir jų pateikimo rinkai draudimo išimtis, kai paskelbs horizontaliuosius principus dėl cheminių medžiagų naudojimo būtinosioms reikmėms.“
