EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document L:2019:133:FULL
Official Journal of the European Union, L 133, 21 May 2019
Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 133, 2019 m. gegužės 21 d.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 133, 2019 m. gegužės 21 d.
Display all documents published in this Official Journal
|
ISSN 1977-0723 |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 133 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
62 metai |
|
Turinys |
|
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai |
Puslapis |
|
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
* |
|
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
REGLAMENTAI
|
21.5.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 133/1 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/807
2019 m. kovo 13 d.
kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (1), ypač į jos 26 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą,
kadangi:
|
(1) |
siekiant spręsti netiesioginio žemės naudojimo keitimo (toliau – NŽNK) problemą, Direktyvoje (ES) 2018/2001 reikalaujama, kad Komisija priimtų deleguotąjį aktą, kuriuo būtų nustatyti didelę NŽNK riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo kriterijai ir nedidelę NŽNK riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo kriterijai. Tos nuostatos turėtų papildyti ataskaitą dėl tam tikrų pradinių žaliavų auginimo plėtros visame pasaulyje padėties (toliau – ataskaita dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros), pateiktą Europos Parlamentui ir Tarybai tą pačią dieną; |
|
(2) |
žemės naudojimas netiesiogiai pasikeičia tuomet, kai maistiniams ar pašariniams augalams auginti anksčiau naudota žemė pradedama naudoti biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos reikmėms. Tokiais atvejais maisto ir pašarų gamybos poreikis išlieka, todėl žemės ūkio paskirties žemės plotai gali būti plečiami į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus (pavyzdžiui, miškus, šlapžemes ir durpynus) ir dėl to gali būti papildomai išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų; |
|
(3) |
taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB (2) ir Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, į išmetamuosius teršalus, susidarančius dėl NŽNK, neatsižvelgiama; |
|
(4) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1513 (3) pripažįstama ne tik tai, kad dėl NŽNK susidaro išmetamųjų teršalų, bet ir tai (nors jų kiekį sunku tiksliai apskaičiuoti), kad dėl didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl NŽNK, kiekio gali būti prarasta visa nauda, susijusi su tuo, kad naudojant atskirus biodegalus, kurie nurodyti toje direktyvoje, ir skystuosius bioproduktus, išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ar jos dalis. Todėl joje nustatyta bendroji riba, taikytina to kuro, pagaminto iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukringų ir aliejinių augalų bei augalų, visų pirma energijos gamybos tikslais kaip pagrindiniai augalai auginamų žemės ūkio paskirties žemėje, kiekiui, kurį galima priskaičiuoti prie Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų tikslų. Ta riba – tokio kuro įnašas į kiekvienos valstybės narės geležinkelių ir kelių transporto sektoriaus galutinį energijos suvartojimą turi neviršyti 7 %; |
|
(5) |
Direktyvoje (ES) 2018/2001 biodegalų ir biomasės kuro, pagaminto iš maistinių ir pašarinių augalų, naudojimo transporto sektoriuje apribojimas išlaikomas ir sutvirtinamas, nustatant konkrečias nacionalines bendro šių rūšių kuro įnašo, siekiant Sąjungos 2030 m. tikslo atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, ribas. Šios ribos nustatomos pagal 2020 m. nacionalinę to kuro įnašo į kiekvienos valstybės narės geležinkelių ir kelių transporto sektoriaus galutinį energijos suvartojimą dalį, numatant galimybę jas padidinti vienu procentiniu punktu, bet neviršijant 7 %; |
|
(6) |
Direktyvoje (ES) 2018/2001 taip pat raginama nustatyti biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro, gaminamų iš maistinių ir pašarinių augalų, kurie kelia didelę NŽNK riziką ir kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, suvartojimo kiekvienoje valstybėje narėje 2019 m. konkrečią ribinę vertę. Nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki ne vėliau kaip 2030 m. jų įnašas turėtų būti palaipsniui sumažintas iki 0 %; |
|
(7) |
nors plačiai pripažįstama, kad NŽNK kelia riziką dėl maistinių ir pašarinių augalų naudojimo kurui gaminti, mokslinė literatūra rodo, kad dėl NŽNK išmetamų teršalų kiekis priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių kurui gaminti naudojamų pradinių žaliavų rūšies, papildomo pradinių žaliavų poreikio, atsiradusio dėl biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimo, ir žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, pasaulinės apsaugos masto; |
|
(8) |
mokslinė literatūra taip pat rodo, kad ypač didelis NŽNK poveikis biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro galimybėms sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būdingas aliejiniams augalams. Todėl plačiai pripažįstama, kad iš tokių pradinių žaliavų pagamintas atsinaujinančiųjų energijos išteklių kuras kelia didesnę NŽNK riziką. Tai atsispindi ir Direktyvos 2009/28/EB, ir Direktyvos (ES) 2018/2001 VIII priedo A dalyje. Ataskaitoje dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros, kurioje pateikiami naujausi geriausi turimi moksliniai duomenys apie maistinių ir pašarinių augalų auginimo teritorijos pasaulinę plėtrą į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, pripažįstama, kad šie augalai taip pat lemia didžiąją dalį maistinių ir pašarinių augalų auginimo teritorijos pasaulinės plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus; |
|
(9) |
ataskaitoje dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros taip pat pabrėžiama, kad aliejinių augalų auginimo teritorijos plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus poveikis biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro galimybėms sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį priklauso nuo kelių veiksnių. Pavyzdžiui, absoliutusis ir santykinis teritorijos plėtros, kuri vertinama nuo konkrečių ataskaitinių metų, mastas (palyginti su bendru konkretaus augalo auginimo teritorijos plotu), šios teritorijos plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus dalis, taip pat vietovės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, tipas – itin svarbūs Direktyvos (ES) 2018/2001 taikymo tikslais nustatant tokios plėtros reikšmingumą. Todėl į šiuos veiksnius, taip pat į konkrečius produktyvumo veiksnius, susijusius su kiekviena augalų grupe, reikėtų atsižvelgti nustatant kriterijus, pagal kuriuos identifikuojami didelę NŽNK riziką keliantys biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus; |
|
(10) |
atsižvelgiant į visus pirmiau pateiktus argumentus, įskaitant visą atitinkamą mokslinę informaciją ir tyrimus, įvairių pradinių žaliavų skirtumus, pasaulinį įvairių biržos prekių rinkų pobūdį ir jų veikimo būdą, susijusią nenumatyto ar priešingus rezultatus duodančio nukrypimo riziką arba nukreipiamąjį poveikį, santykinį išsamių duomenų prieinamumą, periodišką ir dažną tų duomenų peržiūrą, taip pat atitinkamus tarptautinius Europos Sąjungos įsipareigojimus, laikoma, kad šiuo reglamentavimo proceso etapu tinkamiausias, objektyviausias ir nešališkiausias metodas yra metodas, grindžiamas kiekvienos atitinkamos pradinės žaliavos vertinimu iš bendros pasaulinės perspektyvos, o ne atskirų šalių perspektyvos. Tai yra geriausias įmanomas reglamentavimo metodas, atsižvelgiant į skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius tikslus, kurių siekiama šiuo reglamentu. Tokiam metodui papildomo darnumo suteikia galimybė sertifikuoti nedidelę NŽNK riziką keliantį kurą; |
|
(11) |
pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 26 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi taikyti šiame reglamente nustatytus didelę NŽNK riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo kriterijus. Jos turėtų tai daryti remdamosi priede pateikta informacija, kuri turi būti tikslinama pagal šį reglamentą. Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti ataskaitą dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros, kad būtų atsižvelgta į kintančias aplinkybes ir naujausius turimus mokslinius įrodymus. Prireikus priedas turėtų būti iš dalies pakeistas; |
|
(12) |
tam tikromis aplinkybėmis biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro, kurie paprastai laikomi keliančiais didelę NŽNK riziką, NŽNK poveikio galima išvengti, o susijusių pradinių žaliavų auginimas atitinkamoms auginimo teritorijoms gali net būti naudingas. Tokiems atvejams būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą būtų galima identifikuoti ir sertifikuoti kaip nedidelę NŽNK riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą. Sertifikuotiems nedidelę NŽNK riziką keliantiems biodegalams, skystiesiems bioproduktams arba biomasės kurui neturėtų būti taikoma didelę NŽNK riziką keliantiems biodegalams, skystiesiems bioproduktams arba biomasės kurui, kurie gaminami iš maistinių ir pašarinių augalų, nustatyta riba ir laipsniško mažinimo reikalavimas, jei jie atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnyje nustatytus susijusius tvarumo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus; |
|
(13) |
biodegalai, skystieji bioproduktai ar biomasės kuras turėtų būti laikomi keliančiais nedidelę NŽNK riziką tik tuo atveju, jei jiems gaminti naudojamos pradinės žaliavos užaugintos taikant tinkamai patikrinamas produktyvumo didinimo, viršijant įprastinės veiklos scenarijaus prognozes, priemones. Be to, šios priemonės turėtų užtikrinti pradinių žaliavų tvarumą, atsižvelgiant į visus Direktyvoje 2009/28/EB arba Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus reikalavimus, susijusius su atsinaujinančiosios energijos tikslais; |
|
(14) |
kaip teigiamo nedidelę NŽNK riziką keliančio kuro sertifikavimo poveikio papildoma garantija – į papildomas pradines žaliavas, kurios turi būti naudojamos nedidelę NŽNK riziką keliančiam kurui gaminti, turėtų būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jos gaunamos taikant konkrečios kategorijos priemones. Visų pirma reikėtų atsižvelgti tik į priemones, kurios yra finansiškai patrauklios dėl galimybės gauti su tokiu sertifikavimu susijusią finansinę naudą – pagal analogiją su finansinio papildomumo kriterijais, taikomais pagal Kioto protokolo švarios plėtros mechanizmą; |
|
(15) |
be to, yra tikslinga netaikyti finansinio papildomumo kriterijaus papildomoms pradinėms žaliavoms, kurios auginamos apleistoje arba labai nualintoje žemėje, arba tokioms, kurias augina savarankiškai veiklą vykdantys smulkiųjų ūkių valdytojai. Tai iš esmės prilygtų nepagrįstai administracinei naštai, atsižvelgiant į didelį produktyvumo didinimo potencialą ir kliūtis, su kuriomis susiduriama finansuojant būtinas investicijas. Todėl, jei priemonės taikytos apleistoje ar labai nualintoje žemėje arba jas taikė savarankiškai veiklą vykdantys smulkiųjų ūkių valdytojai, neturėtų būti reikalaujama įrodyti, kad jos atitinka finansinio papildomumo kriterijus, nedarant poveikio reikalavimui auginti papildomas pradines žaliavas ir laikytis tvarumo kriterijų. Atsižvelgiant į statistinį darbą, nuveiktą atliekant kelis tyrimus, įskaitant Maisto ir žemės ūkio organizacijos parengtą duomenų apie smulkiųjų ūkių valdytojus rinkinį, šiame kontekste smulkiaisiais ūkiais laikomi mažesni nei 2 hektarų ūkiai; |
|
(16) |
turėtų būti atsižvelgiama tik į faktinį esamų ar naujų projektų produktyvumo padidėjimą, nulemtą priemonių, kuriomis siekiama gauti papildomo derliaus. Todėl sertifikavimas turėtų būti pagrįstos trukmės ir apimties, kad būtų galima visiškai amortizuoti atitinkamas investicijas ir kad būtų galima įdiegti patikimas sertifikavimo veiksmingumo stebėsenos procedūras; |
|
(17) |
siekiant užtikrinti sklandų biodegalų, skystųjų bioproduktų ar biomasės kuro sertifikavimą, ekonominės veiklos vykdytojams taikomos sertifikavimo taisyklės turėtų būti tinkamai parengtos ir patikimos. Šiose taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į savanoriškų nacionalinių arba tarptautinių schemų vaidmenį pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio naujos redakcijos tekstą, kuriuo reikalaujama didesnio pagal tas schemas atliekamų patikrų patikimumo, palyginti su atitinkamomis Direktyvos 2009/28/EB nuostatomis. Taikant savanoriškas schemas, kurios gali papildyti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 6 dalį Komisijos pripažįstamas nacionalines schemas, galima sertifikuoti nedidelę NŽNK riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ar biomasės kurą, kaip tai jau daroma patvirtinant atitiktį Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnyje nustatytiems tvarumo kriterijams; |
|
(18) |
siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojų pateikta informacija būtų skaidri, tiksli, patikima ir apsaugota nuo sukčiavimo, reikėtų nustatyti bendras nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės degalų sertifikavimo taisykles, kuriose būtų numatytas deramas nepriklausomas ekonominės veiklos vykdytojų pateiktų pareiškimų auditas. Tokios taisyklės, įskaitant grupinio sertifikavimo taisykles, gali būti tikslinamos ir vienodinamos, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 8 dalį priimant įgyvendinimo aktus, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomi didelę NŽNK riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo kriterijai ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo kriterijai.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) aliejiniai augalai– maistiniai ir pašariniai augalai, pvz., rapsai, alyvpalmės, sojos ir saulėgrąžos, kurie nėra krakmolingi augalai ir cukringi augalai, paprastai naudojami kaip pradinės žaliavos biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui gaminti;
2) nenaudojama žemė– plotai, kurie ne trumpiau kaip 5 metus iš eilės iki žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui gaminti, auginimo pradžios nebuvo naudojami maistiniams ir pašariniams augalams, kitiems energiniams augalams arba reikšmingam gyvuliams ganyti skirtų pašarų kiekiui auginti;
3) apleista žemė– nenaudojama žemė, kuri anksčiau buvo naudojama maistiniams ir pašariniams augalams auginti, tačiau kurioje dėl biofizinių arba socialinių ir ekonominių apribojimų maistinių ir pašarinių augalų auginimas buvo nutrauktas;
4) labai nualinta žemė– žemė, apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C dalies 9 punkte;
5) papildomumo priemonė– žemės ūkio praktikos gerinimas, dėl kurio tvariai padidėja maistinių ir pašarinių augalų derlius žemėje, jau naudojamoje maistiniams ir pašariniams augalams auginti; taip pat visi veiksmai, dėl kurių nenaudojamoje žemėje (įskaitant apleistą žemę) tampa įmanoma auginti maistinius ir pašarinius augalus biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui gaminti;
6) papildoma pradinė žaliava– papildomas maistinių ir pašarinių augalų, užaugintų aiškiai nustatytame plote, kiekis (palyginti su dinaminiu baziniu derlingumu), kurį tiesiogiai lėmė papildomumo priemonės taikymas;
7) dinaminis bazinis derlingumas– vidutinis derlius iš nustatyto ploto, kuriame taikyta papildomumo priemonė, apskaičiuojamas vertinant 3 metų laikotarpį prieš pat metus, kuriais pradėta taikyti tokia priemonė, atsižvelgiant į vidutinį tam tikros pradinės žaliavos derliaus padidėjimą per ankstesnį dešimtmetį ir viso gyvenimo ciklo derlingumo kreives daugiamečių augalų atveju, neatsižvelgiant į derliaus svyravimus;
8) žemė, kurioje yra didelių anglies sankaupų– šlapžemės, įskaitant durpynus, ir ištisai mišku apaugusios vietovės, suprantamos taip, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose;
9) smulkiųjų ūkių valdytojai– ūkininkai, kurie savarankiškai vykdo žemės ūkio veiklą valdoje, kurios žemės ūkio paskirties žemės plotas yra mažesnis nei 2 hektarai ir kurią jie valdo nuosavybės, valdymo ar kitomis lygiavertėmis žemėvaldos teisėmis, ir kurie nėra įdarbinti bendrovės, išskyrus kooperatyvą, kuriam jie priklauso kartu su kitais smulkiųjų ūkių valdytojais, jei tokio kooperatyvo nekontroliuoja trečioji šalis;
10) daugiamečiai augalai– ne sėjomainos būdu auginami augalai (išskyrus daugiamečius žolynus ir daugiamečių ganyklų augalus), kuriais žemė apsodinta daugiau nei penkeriems metams ir iš kurių pakartotinai gaunamas derlius.
3 straipsnis
Didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorijos plėtra reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo kriterijai
Nustatant didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančias pradines žaliavas, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus taikomi šie suvestiniai kriterijai:
|
a) |
vidutinė metinė bendros pradinių žaliavų auginimo teritorijos plėtra nuo 2008 m. yra didesnė nei 1 % ir paveikia daugiau kaip 100 000 hektarų; |
|
b) |
tokios plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus dalis viršija 10 % ir apskaičiuojama pagal šią formulę: 
čia: xhcs = plėtros į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, dalis, xf = plėtros į Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose nurodytus žemės plotus dalis, xp = plėtros į Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytus žemės plotus, įskaitant durpynus, dalis, PF = produktyvumo faktorius. Kukurūzų atveju PF lygus 1,7, alyvpalmių – 2,5, cukrinių runkelių – 3,2, cukranendrių – 2,2, visų kitų augalų – 1. |
Taikant a ir b punktuose nurodytus kriterijus remiamasi priede, pataisytame pagal 7 straipsnį, pateikta informacija.
4 straipsnis
Nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo bendrieji kriterijai
1. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gali būti sertifikuojami kaip nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliantis kuras tik tuo atveju, jei tenkinami visi šie kriterijai:
|
a) |
biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus; |
|
b) |
biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras yra pagaminti iš papildomų pradinių žaliavų, užaugintų taikant papildomumo priemones, atitinkančias konkrečius 5 straipsnyje nustatytus kriterijus; |
|
c) |
atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai tinkamai surenka ir deramai dokumentais pagrindžia įrodymus, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti papildomas pradines žaliavas ir pagrįsti pareiškimus dėl papildomų žaliavų auginimo. |
2. Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti įrodymai apima bent informaciją apie papildomumo priemones, taikytas auginant papildomas pradines žaliavas, nustatytus plotus, kuriuose šios priemonės taikytos, ir vidutinį derlių iš žemės, kurioje tos priemonės taikytos 3 metų laikotarpiu prieš pat metus, kuriais pradėta taikyti papildomumo priemonė.
5 straipsnis
Papildomumo priemonės
1. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gali būti sertifikuojami kaip nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliantis kuras tik tuo atveju, jei:
|
a) |
papildomoms pradinėms žaliavoms auginti naudojamos papildomumo priemonės atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
|
|
b) |
papildomumo priemonės taikomos ne anksčiau kaip 10 metų prieš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimą pripažįstant juos nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančiu kuru. |
6 straipsnis
Nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimui taikytini audito ir patikros kriterijai
1. Nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo reikmėms ekonominės veiklos vykdytojai:
|
a) |
teikia patikimą informaciją, kuria patvirtinami jų pareiškimai dėl tinkamo visų 4 ir 5 straipsniuose nustatytų reikalavimų įvykdymo; |
|
b) |
užtikrina, kad būtų atliktas deramas nepriklausomas pateiktos informacijos auditas ir garantuotas tinkamas skaidrumas, atsižvelgiant į poreikį atlikti viešąją audito metodo patikrą, ir |
|
c) |
pateikia atliekamo audito įrodymų. |
2. Atliekant auditą patikrinama, ar ekonominės veiklos vykdytojų pateikta informacija yra tiksli, patikima ir apsaugota nuo sukčiavimo.
3. Kad įrodytų, jog biodegalų, skystųjų bioproduktų ar biomasės kuro siunta turi būti laikoma keliančia nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką, ekonominės veiklos vykdytojai naudoja Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą masės balanso sistemą. Siekiant įrodyti atitiktį 4–6 straipsniuose nustatytiems kriterijams, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnį gali būti taikomos savanoriškos schemos.
7 straipsnis
Stebėsena ir peržiūra
Komisija ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. peržiūri visus svarbius ataskaitos dėl pradinių žaliavų auginimo plėtros aspektus, visų pirma duomenis apie pradinių žaliavų auginimo plėtrą, taip pat įrodymus, susijusius su veiksniais, pateisinančiais 5 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl smulkiųjų ūkių valdytojų taikymą, ir, jei reikia, iš dalies pakeičia šį reglamentą. Ši patikslinta ataskaita teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai ir ja remiantis taikomi 3 straipsnyje nustatyti kriterijai.
Vėliau Komisija, atsižvelgdama į aplinkybes ir naujausius turimus mokslinius įrodymus, peržiūri ataskaitoje pateiktus duomenis.
8 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 13 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 328, 2018 12 21, p. 82.
(2) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).
(3) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 239, 2015 9 15, p. 1).
PRIEDAS
|
|
Vidutinė metinė auginimo teritorijos plėtra nuo 2008 m. (kha) |
Vidutinė metinė auginimo teritorijos plėtra nuo 2008 m. (%) |
Plėtros į Direktyvos (ES) 2018/2001 29 str. 4 dalies b ir c pnkt. nurodytus žemės plotus dalis |
Plėtros į Direktyvos (ES) 2018/2001 29 str. 4 dalies a pnkt. nurodytus žemės plotus dalis |
|
Grūdai |
|
|
|
|
|
Kviečiai |
– 263,4 |
– 0,1 % |
1 % |
— |
|
Kukurūzai |
4 027,5 |
2,3 % |
4 % |
— |
|
Cukringi augalai |
|
|
|
|
|
Cukranendrės |
299,8 |
1,2 % |
5 % |
— |
|
Cukriniai runkeliai |
39,1 |
0,9 % |
0,1 % |
— |
|
Aliejiniai augalai |
|
|
|
|
|
Rapsai |
301,9 |
1,0 % |
1 % |
— |
|
Alyvpalmės |
702,5 |
4,0 % |
45 % |
23 % |
|
Sojos |
3 183,5 |
3,0 % |
8 % |
— |
|
Saulėgrąžos |
127,3 |
0,5 % |
1 % |
— |
|
21.5.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 133/8 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/808
2019 m. gegužės 20 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1210/2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2003 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1210/2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2465/96 (1), ypač į jo 11 straipsnio b punktą,
kadangi:
|
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 1210/2003 III priede išvardytos viešosios įstaigos, korporacijos ir agentūros, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, buvusios Irako Vyriausybės įstaigos ir organizacijos, kuriems pagal tą reglamentą taikomas lėšų ir ekonominių išteklių, kurie 2003 m. gegužės 22 d. buvo laikomi už Irako ribų, įšaldymas; |
|
(2) |
2019 m. gegužės 14 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komitetas nusprendė pašalinti keturis įrašus iš asmenų ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašo; |
|
(3) |
todėl Reglamento (EB) Nr. 1210/2003 III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1210/2003 III priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 20 d.
Komisijos vardu
Pirmininko pavedimu
Užsienio politikos priemonių tarnybos vadovas
PRIEDAS
Iš Tarybos reglamento (EB) Nr. 1210/2003 III priedo išbraukiami šie įrašai:
|
„25. |
DIRECTORATE GENERAL OF BAGHDAD ELECTRICITY DISTRIBUTION. Adresas: P.O. Box 24042, Al-Jumhuriya Street, Building 66, Baghdad, Iraq.“ |
|
„54. |
IDRISI CENTRE FOR ENGINEERING CONSULTANCY (ICEC). Adresas: Museum Square, Karkh, P.O. Box 14077, Baghdad, Iraq.“ |
|
„90. |
NATIONAL CENTRE FOR ENGINEERING AND ARCHITECTURAL CONSULTANCY. Adresas: Rashid Street, P.O. Box 11387, Baghdad, Iraq.“ |
|
„135. |
STATE ENTERPRISE FOR FERTILIZER INDUSTRIES. Adresas: P.O. Box 74, Basrah, Iraq.“ |
SPRENDIMAI
|
21.5.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 133/10 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/809
2019 m. gegužės 13 d.
kuriuo skiriamas Regionų komiteto Ispanijos Karalystės pasiūlytas pakaitinis narys
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,
atsižvelgdama į Ispanijos Vyriausybės pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.2016 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimu (ES) 2016/1203 (4) vietoj Roger ALBINYANA i SAIGÍ pakaitiniu nariu buvo paskirtas Amadeu ALTAFAJ i TARDIO. 2018 m. spalio 8 d. Tarybos sprendimu (ES) 2018/1502 (5) vietoj Amadeu ALTAFAJ i TARDIO pakaitine nare buvo paskirta Natàlia MAS GUIX. |
|
(2) |
pasibaigus Natàlia MAS GUIX kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Likusiam dabartinės kadencijos laikui iki 2020 m. sausio 25 d. Regionų komiteto pakaitine nare skiriama:
|
— |
Mireia BORRELL PORTA, Directora General de Relaciones Exteriores, Generalitat de Catalunya. |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 13 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
F. MOGHERINI
(1) 2015 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/116, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 20, 2015 1 27, p. 42).
(2) 2015 m. vasario 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/190, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 31, 2015 2 7, p. 25).
(3) 2015 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/994, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 159, 2015 6 25, p. 70).
(4) 2016 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1203, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Ispanijos Karalystės pasiūlytas narys ir Ispanijos Karalystės pasiūlytas pakaitinis narys (OL L 198, 2016 7 23, p. 44).
(5) 2018 m. spalio 8 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1502, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Ispanijos Karalystės pasiūlytas narys ir Ispanijos Karalystės pasiūlytas pakaitinis narys (OL L 254, 2018 10 10, p. 7).
|
21.5.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 133/11 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/810
2019 m. gegužės 13 d.
kuriuo skiriamas Regionų komiteto Švedijos Karalystės pasiūlytas narys
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,
atsižvelgdama į Švedijos Vyriausybės pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.2015 m. liepos 20 d. Tarybos sprendimu (ES) 2015/1203 (4) vietoj Monalisa NORMANN nariu buvo paskirtas Joakim LARSSON. 2017 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimu (ES) 2017/2237 (5) vietoj Joakim LARSSON nare buvo paskirta Agneta GRANSTRÖM. |
|
(2) |
pasibaigus Agneta GRANSTRÖM kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Likusiam dabartinės kadencijos laikui iki 2020 m. sausio 25 d. Regionų komiteto nariu skiriama:
|
— |
Märta STENEVI, Malmö kommun. |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 13 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
F. MOGHERINI
(1) 2015 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/116, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 20, 2015 1 27, p. 42).
(2) 2015 m. vasario 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/190, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 31, 2015 2 7, p. 25).
(3) 2015 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/994, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 159, 2015 6 25, p. 70).
(4) 2015 m. liepos 20 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1203, kuriuo skiriami Regionų komiteto Švedijai atstovaujantys trys nariai ir Švedijai atstovaujantys šeši pakaitiniai nariai (OL L 195, 2015 7 23, p. 44).
(5) 2017 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2237, kuriuo skiriami du Regionų komiteto Švedijos Karalystės pasiūlyti nariai (OL L 320, 2017 12 6, p. 10).
|
21.5.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 133/12 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/811
2019 m. gegužės 13 d.
kuriuo skiriamas Regionų komiteto Italijos Respublikos pasiūlytas narys
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,
atsižvelgdama į Italijos Vyriausybės pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.2018 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimu (ES) 2018/1574 (4) vietoj Luciano D'ALFONSO nariu buvo paskirtas Giovanni LOLLI. |
|
(2) |
pasibaigus Giovanni LOLLI kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Likusiam dabartinės kadencijos laikui iki 2020 m. sausio 25 d. Regionų komiteto nariu skiriamas:
|
— |
Marco MARSILIO, Presidente della Regione Abruzzo. |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 13 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
F. MOGHERINI
(1) 2015 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/116, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 20, 2015 1 27, p. 42).
(2) 2015 m. vasario 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/190, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 31, 2015 2 7, p. 25).
(3) 2015 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/994, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 159, 2015 6 25, p. 70).
(4) 2018 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1574, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Italijos Respublikos pasiūlytas narys (OL L 262, 2018 10 19, p. 60).
|
21.5.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 133/13 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/812
2019 m. gegužės 14 d.
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Amerikos tropinių tunų komisijoje (IATTC) ir Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos šalių susitikime, kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 12 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IATTC
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
Tarybos sprendimu 2006/539/EB (1) Sąjunga sudarė Konvenciją dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija, stiprinimo (Antigvos konvencija) (2), kuria įsteigta Amerikos tropinių tunų komisija (IATTC); |
|
(2) |
IATTC yra atsakinga už žvejybos išteklių valdymą ir išsaugojimą Antigvos konvencijos rajone. IATTC priima žuvų išteklių, kuriems taikoma ta konvencija, išsaugojimo ir valdymo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį tų išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai; |
|
(3) |
Tarybos sprendimu 2005/938/EB (3) Sąjunga patvirtino Susitarimą dėl Tarptautinės delfinų apsaugos programos (AIDCP) (4), kuriuo įsteigtas AIDCP šalių susitikimas. Antigvos konvencijos XIV straipsnyje nustatyta, kad IATTC atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant AIDCP įgyvendinimą ir įgyvendinant pagal AIDCP priimtas priemones. IATTC yra AIDCP sekretoriatas; |
|
(4) |
AIDCP šalių susitikimas yra AIDCP įsteigtas organas siekiant palaipsniui mažinti atsitiktinės delfinų žūties atvejų, pasitaikančių gaubiamaisiais tinklais Antigvos konvencijos rajone žvejojant tunus, skaičių, kol jis priartės prie nulio. AIDCP šalių susitikimas priima sprendimus dėl ilgalaikio jūrų biologinių išteklių, susijusių su tunų žvejyba gaubiamaisiais tinklais Antigvos konvencijos rajone, tvarumo. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai; |
|
(5) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (5) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose; |
|
(6) |
kaip teigiama Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato, pagrindinis Sąjungos veiksmų tuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas; |
|
(7) |
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės plastiko kiekiui ir jūros taršai mažinti, taip pat mažinti jūroje prarandamų ar paliekamų žvejybos įrankių kiekį; |
|
(8) |
tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IATTC posėdžiuose ir AIDCP šalių susitikime 2019–2023 m., nes IATTC priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės ir AIDCP šalių susitikimo priimti sprendimai bus privalomi Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (6) ir (EB) Nr. 1224/2009 (7) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (8), turinį; |
|
(9) |
dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IATTC posėdžiuose, yra nustatyta 2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IATTC. Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, kuris apimtų 2019–2023 m. laikotarpį; |
|
(10) |
atsižvelgiant į kintantį Antigvos konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš IATTC posėdžius ir AIDCP šalių susitikimą arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2019–2023 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Amerikos tropinių tunų komisijos (IATTC) posėdžiuose ir Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos (AIDCP) šalių susitikime, yra išdėstyta I priede.
2 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IATTC posėdžiuose ir AIDCP šalių susitikime, kasmet tikslinama laikantis II priedo.
3 straipsnis
I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2024 m. metinio IATTC posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.
4 straipsnis
2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Amerikos tropinių tunų komisijoje (IATTC), panaikinamas.
5 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 14 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
P. DAEA
(1) 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).
(2) OL L 224, 2006 8 16, p. 24.
(3) 2005 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas 2005/938/EB dėl Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos patvirtinimo Europos bendrijos vardu (OL L 348, 2005 12 30, p. 26).
(4) OL L 348, 2005 12 30, p. 28.
(5) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(6) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).
(7) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(8) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).
I PRIEDAS
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Amerikos tropinių tunų komisijoje (IATTC) ir Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos (AIDCP) šalių susitikime
1. PRINCIPAI
Amerikos tropinių tunų komisijos ir AIDCP šalių susitikimo kontekste Sąjunga:
|
a) |
veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus; |
|
b) |
siekia, kad į IATTC ir AIDCP priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad IATTC ir AIDCP šalių susitikime priimamos priemonės atitiktų atitinkamai Antigvos konvenciją ir AIDCP susitarimą; |
|
c) |
užtikrina, kad IATTC ir AIDCP šalių susitikime priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas; |
|
d) |
skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi; |
|
e) |
siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika; |
|
f) |
užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų; |
|
g) |
laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (1); |
|
h) |
siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui IATTC konvencijos rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą; |
|
i) |
laikosi Tarybos išvadų (2) dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (3) ir skatina įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas IATTC ir AIDCP efektyvumas ir, kai aktualu, gerinamas jos valdymas bei veiksmingumas (visų pirma mokslo, reikalavimų laikymosi, skaidrumo ir sprendimų priėmimo srityse), taip prisidedant prie visų darnaus vandenynų valdymo aspektų; |
|
j) |
skatina RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir, kai tikslinga, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, jei taikytina, pagal jų įgaliojimus; |
|
k) |
skatina koordinavimą ir bendradarbiavimą su kitomis tunų RŽVO bendro intereso klausimais, visų pirma atnaujinant vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO, ir pradedant jį taikyti visoms RŽVO. |
2. GAIRĖS
Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad IATTC ir AIDCP priimtų šias priemones:
|
a) |
Antigvos konvencijos rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant IATTC reguliuojamiems gyviesiems jūrų biologiniams ištekliams taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas arba žvejybos pastangų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis naudojimo lygis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialiosios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis; |
|
b) |
priemones, padedančias Konvencijos rajone užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą; |
|
c) |
priemones, kuriomis siekiama sustiprinti žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti geresnį pramonės subjektų ir mokslininkų bendradarbiavimą; |
|
d) |
Antigvos konvencijos rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, įskaitant uosto valstybės priemones ir laivų stebėjimo sistemos stiprinimo priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir IATTC priimtų priemonių laikymasis; |
|
e) |
priemones, skirtas neigiamam žvejybos poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms sumažinti, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat Antigvos konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, ir priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma, pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką; |
|
f) |
priemones, kuriomis siekiama valdyti žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) naudojimą, visų pirma pagerinti duomenų rinkimą, tiksliai įvertinti, sekti ir stebėti ŽSĮ naudojimą, sumažinti jų poveikį pažeidžiamiems tunų ištekliams, sušvelninti galimą poveikį tikslinėms ir netikslinėms rūšims, taip pat ekosistemai; |
|
g) |
priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir sudaryti palankias sąlygas tokiems įrankiams identifikuoti ir ištraukti, ir sumažinti į jūrą išmetamų šiukšlių kiekį; |
|
h) |
priemones, kuriomis siekiama sustiprinti atitikties stebėsenos sistemą organizacijoje ir užtikrinti veiksmingus tolesnius vėliavos valstybių veiksmus sprendžiant neatitikties klausimus; |
|
i) |
priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais; |
|
j) |
kai tikslinga, bendrus požiūrius su kitomis RŽVO, visų pirma dalyvaujančiomis valdant žvejybą tame pačiame rajone; |
|
k) |
papildomas technines priemones, grindžiamas IATTC ir AIDCP šalių susitikimo organų ir darbo grupių rekomendacijomis; |
|
l) |
priemones, skirtas palaipsniui mažinti atsitiktinės delfinų žūties atvejus, pasitaikančius gaubiamaisiais tinklais žvejojant tunus, skaičių, kol jis priartės prie nulio, ir reguliariai atlikti delfinų populiacijos vertinimus; |
|
m) |
kai tikslinga ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, rekomendacijas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje; |
|
n) |
priemones, kuriomis siekiama užtikrinti organizacijos veiksmingumą, įskaitant reguliarią organizacijos veiklos rezultatų peržiūrą. |
(1) 7087/12 REV 1 ADD 1 COR 1.
(2) 7348/1/17 REV 1, 2017 3 24.
(3) JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.
II PRIEDAS
Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Amerikos tropinių tunų komisijos posėdžiuose ir Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos šalių susitikime, tikslinimas
Prieš kiekvieną IATTC posėdį ir AIDCP šalių susitikimą, sušaukiamus sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.
Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno IATTC posėdžio ir AIDCP šalių susitikimo, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.
Jei IATTC posėdžio arba AIDCP šalių susitikimo metu neįmanoma susitarti, įskaitant vietoje, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.
|
21.5.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 133/19 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/813
2019 m. gegužės 17 d.
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje javų taryboje, dėl 1995 m. Prekybos javais konvencijos galiojimo pratęsimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
Tarybos sprendimu 96/88/EB (1) Sąjunga priėmė 1995 m. Prekybos javais konvenciją (toliau – Konvencija), kuri įsigaliojo 1995 m. liepos 1 d.; Konvencija buvo sudaryta trejiems metams; |
|
(2) |
pagal Konvencijos 33 straipsnį Tarptautinė javų taryba kiekvieną kartą gali pratęsti Konvencijos galiojimą ne ilgesniu kaip dvejų metų laikotarpiu. Nuo Konvencijos priėmimo ji buvo reguliariai pratęsiama papildomais dvejų metų laikotarpiais. Paskutinį kartą Konvencija buvo pratęsta 2017 m. birželio 5 d. Tarptautinės javų tarybos sprendimu (2), ir galioja iki 2019 m. birželio 30 d.; |
|
(3) |
savo 49-ojoje sesijoje, įvyksiančioje 2019 m. birželio 10 d., Tarptautinė grūdų taryba spręs dėl Konvencijos galiojimo pratęsimo nuo 2019 m. liepos 1 d. dar vienu ne ilgesniu kaip dvejų metų laikotarpiu; |
|
(4) |
Konvencijos galiojimo pratęsimas atitinka Sąjungos interesus, todėl tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 49-ojoje Tarptautinės grūdų tarybos sesijoje, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 49-ojoje Tarptautinės grūdų tarybos sesijoje, yra balsuoti už 1995 m. Prekybos javais konvencijos galiojimo pratęsimą nuo 2019 m. liepos 1 d. dar vienu ne ilgesniu kaip dvejų metų laikotarpiu.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 17 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
E.O. TEODOROVICI
(1) 1995 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 96/88/ΕΒ dėl Europos bendrijos Prekybos javais konvencijos ir Pagalbos maistu konvencijos, sudarančių 1995 m. Tarptautinį susitarimą dėl javų, patvirtinimo (OL L 21, 1996 1 27, p. 47).
(2) Informacija dėl 1995 m. Prekybos javais konvencijos galiojimo pratęsimo (OL L 12, 2018 1 17, p. 1).
|
21.5.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 133/20 |
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/814
2019 m. gegužės 17 d.
kuriuo pagal Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnį Italijai leidžiama tam tikrose geografinėse vietovėse taikyti sumažintus mokesčių tarifus šildymo reikmėms naudojamiems gazoliui ir suskystintoms naftos dujoms
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (1), ypač į jos 19 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
pagal Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnio 1 dalį Italijai buvo leista tam tikrose ypač nepalankią geografinę padėtį turinčiose vietovėse šildymo reikmėms naudojamiems gazoliui ir suskystintoms naftos dujoms (SND) taikyti sumažintus akcizo tarifus. Paskutinį kartą Italijai leidimas buvo suteiktas iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2014/695/ES (2); |
|
(2) |
2018 m. spalio 31 d. raštu Italijos valdžios institucijos paprašė leisti tam tikrose ypač nepalankią geografinę padėtį turinčiose vietovėse šildymo reikmėms naudojamiems gazoliui ir SND taikyti sumažintus mokesčių tarifus, taip išplečiant praktiką, vykdomą kai kuriose vietovėse pagal Sprendimą 2014/695/ES, prieš tam sprendimui baigiant galioti. Italijos valdžios institucijos paprašė, kad leidimas galiotų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.2018 m. gruodžio 14 d. Italijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos ir paaiškinimus; |
|
(3) |
Italijos teritorijai būdinga didelė klimato ir geografinių sąlygų įvairovė. Atsižvelgdama į savo teritorijos ypatumus ir siekdama tam tikrų geografinių vietovių gyventojams iš dalies kompensuoti neproporcingai dideles šildymo išlaidas, Italija gazoliui ir SND nustatė sumažintus mokesčių tarifus; |
|
(4) |
taikant objektyviais kriterijais pagrįstus skirtingus mokesčius ir taip mažinant neproporcingai dideles šildymo išlaidas, atsirandančias dėl atšiaurių klimato ar sudėtingų kuro įsigijimo sąlygų, palyginti su likusia Italijos teritorijos dalimi, siekiama reikalavimus atitinkančių vietovių gyventojams sudaryti vienodesnes sąlygas, palyginti su likusios Italijos teritorijos dalies gyventojais; |
|
(5) |
sumažinti mokesčių tarifai taikomi vieną iš šių kriterijų atitinkančiose geografinėse vietovėse: a) atšiauriausios klimato sąlygos Italijos teritorijoje, t. y. komunos, patenkančios į F klimato zoną, apibrėžtą 1993 m. rugpjūčio 26 d. Prezidento dekrete Nr. 412 (3); b) atšiaurios klimato sąlygos ir sudėtingos kuro įsigijimo sąlygos, t. y. komunos, patenkančios į E klimato zoną, apibrėžtą 1993 m. rugpjūčio 26 d. Prezidento dekrete Nr. 412; c) geografinis nuošalumas ir sudėtingas bei brangus kuro įsigijimas, t. y. Sardinijoje ir mažosiose salose. Sumažinti mokesčių tarifai turėtų būti taikomi tik iki tol, kol tose komunose bus įrengti gamtinių dujų tinklai; |
|
(6) |
Komisija apsvarstė prašomą priemonę ir nustatė, kad ji neiškreipia konkurencijos, netrukdo veikti vidaus rinkai ir nelaikoma nesuderinama su Sąjungos aplinkos, energetikos ir transporto politika. Ir gazolio, ir SND lengvatinis mokesčių tarifas vis dar būtų didesnis už Direktyvoje 2003/96/EB nustatytus ES minimalius apmokestinimo lygius ir tik iš dalies sumažintų aptariamų geografinių vietovių papildomas šildymo išlaidas; |
|
(7) |
todėl Italijai pagal Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnio 2 dalį turėtų būti leista taikyti sumažintus mokesčių tarifus šildymo reikmėms naudojamiems gazoliui ir SND tam tikrose geografinėse vietovėse iki 2024 m. gruodžio 31 d. Remiantis ta nuostata, kiekvieno leidimo, suteikto pagal tą straipsnį, galiojimo laikotarpis turi būti griežtai apribotas; |
|
(8) |
siekiant aptariamoms geografinėms vietovėms suteikti pakankamą tikrumą, leidimas turėtų būti suteikiamas šešerių metų laikotarpiui. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta būsimai esamos teisinės sistemos raidai, tikslinga numatyti, kad jeigu Taryba, veikdama Sutarties 113 straipsnio pagrindu, įvestų pakeistą bendrąją energetikos produktų apmokestinimo sistemą, prie kurios šis leidimas nebūtų pritaikytas, šio sprendimo galiojimas turėtų baigtis tą dieną, kurią būtų pradėtos taikyti tos pakeistos sistemos taisyklės; |
|
(9) |
siekiant užtikrinti priemonės, susijusios su leidimu taikyti sumažintus akcizo tarifus, suteiktu pagal Sprendimą 2014/695/ES, kurio galiojimas baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d., taikymo nepertraukiamumą, būtų tikslinga šį sprendimą taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d.; |
|
(10) |
šis sprendimas neturi poveikio Sąjungos taisyklių, susijusių su valstybės pagalba, taikymui, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1. Italijai leidžiama šildymo reikmėms naudojamiems gazoliui ir SND taikyti sumažintus mokesčių tarifus šiose nepalankią geografinę padėtį turinčiose vietovėse:
|
a) |
1993 m. rugpjūčio 26 d. Prezidento dekrete Nr. 412 nustatytai F klimato zonai priklausančiose komunose; |
|
b) |
1993 m. rugpjūčio 26 d. Prezidento dekrete Nr. 412 nustatytai E klimato zonai priklausančiose komunose; |
|
c) |
Sardinijos ir mažųjų salų komunose, t. y. visose Italijos salose, išskyrus Siciliją. |
2. Siekiant išvengti pernelyg didelės kompensacijos, lengvata negali būti didesnė už atitinkamose vietovėse patiriamas papildomas šildymo išlaidas. Taigi, konkrečiai 1 dalies c punkte nurodytų vietovių atveju dėl mokesčių lengvatos to paties kuro kaina negali būti mažesnė nei žemyninėje Italijos dalyje.
3. Lengvatinis tarifas turi atitikti Direktyvoje 2003/96/EB nustatytus reikalavimus, visų pirma tos direktyvos 9 straipsnyje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius.
2 straipsnis
Lengvata geografinėms vietovėms, nurodytoms 1 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, taikoma tol, kol atitinkamose komunose nėra gamtinių dujų tinklo.
3 straipsnis
Šis sprendimas taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Tačiau jei Taryba, veikdama Sutarties 113 straipsnio pagrindu, įvestų pakeistą bendrąją energetikos produktų apmokestinimo sistemą, prie kurios šio sprendimo 1 straipsniu suteiktas leidimas nebūtų pritaikytas, šio sprendimo galiojimas baigiasi tą dieną, kurią būtų pradėtos taikyti tos pakeistos sistemos taisyklės.
4 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.
Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 17 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
E.O. TEODOROVICI
(1) OL L 283, 2003 10 31, p. 51.
(2) 2014 m. rugsėjo 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/695/ES, pagal Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnį leidžiantis Italijai tam tikrose geografinėse vietovėse taikyti sumažintus mokesčių tarifus šildymui naudojamiems gazoliui ir suskystintoms naftos dujoms (SND) (OL L 291, 2014 10 7, p. 16).
(3) 1993 m. rugpjūčio 26 d. Prezidento dekretu Nr. 412 Italijos teritorija padalijama į šešias klimato zonas (nuo A iki F). Ta klasifikacija pagrįsta „paros laipsnių vienetu“, t. y. dienų skaičiumi per metus, kai lauko temperatūra skiriasi nuo optimalios 20 C° temperatūros, todėl reikalingas šildymas.