EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document L:2017:087:FULL
Official Journal of the European Union, L 87, 31 March 2017
Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 87, 2017 m. kovo 31 d.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 87, 2017 m. kovo 31 d.
ISSN 1977-0723 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
60 metai |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE. |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
REGLAMENTAI
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/1 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/565
2016 m. balandžio 25 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrą pastraipą, 4 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 12 dalį, 23 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 13 dalį, 25 straipsnio 8 dalį, 27 straipsnio 9 dalį, 28 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 5 dalį, 31 straipsnio 4 dalį, 32 straipsnio 4 dalį, 33 straipsnio 8 dalį, 52 straipsnio 4 dalį, 54 straipsnio 4 dalį, 58 straipsnio 6 dalį, 64 straipsnio 7 dalį, 65 straipsnio 7 dalį, 79 straipsnio 8 dalį,
kadangi:
(1) |
Direktyva 2014/65/ES nustatoma Sąjungos finansų rinkų reguliavimo tvarkos sistema, kuria reglamentuojamos veiklos sąlygos, susijusios su investicinių įmonių teikiamomis investicinėmis paslaugomis, ir prireikus su papildomomis paslaugomis bei investicine veikla; organizaciniai reikalavimai tokias paslaugas teikiančioms ir tokią veiklą vykdančioms investicinėms įmonėms, reguliuojamoms rinkoms ir duomenų teikimo paslaugų teikėjams; su finansinių priemonių sandoriais susijusių pranešimų teikimo reikalavimai; biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai ir pozicijų valdymo kontrolė; su finansinių priemonių sandoriais susijusio skaidrumo reikalavimai; |
(2) |
Direktyva 2014/65/ES Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti kelis deleguotuosius aktus. Svarbu, kad visos išsamios papildomos taisyklės, susijusios su veiklos leidimų išdavimu, vykdoma veikla, rinkos skaidrumu ir vientisumu (tai yra labai susiję paslaugų teikimo ir veiklos, kuriems taikoma Direktyva 2014/65/ES, pradėjimo ir vykdymo aspektai), būtų pradėtos taikyti vienu metu su Direktyva 2014/65/ES, kad naujuosius reikalavimus būtų galima veiksmingai įgyvendinti. Siekiant užtikrinti nuostatų nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis susipažinti vienoje vietoje asmenims, kuriems taikomi šie reikalavimai, įskaitant investuotojus, pageidautina visus su pirmiau minėtomis taisyklėmis susijusius deleguotuosius aktus įtraukti į šį reglamentą; |
(3) |
būtina papildomai patikslinti kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis aplinkybėmis už su didmeniniais energetikos produktais susijusias sutartis privaloma atsiskaityti fiziškai, siekiant susiaurinti taikymo sritį, nustatytą Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punkte. Siekiant užtikrinti, kad šios išimties taikymo sritis būtų siaurinama siekiant išvengti spragų, būtina, kad tokiomis sutartimis būtų reikalaujama, kad ir pirkėjas, ir pardavėjas turėtų atitinkamas priemones, kad baigus galioti sutarčiai galėtų pateikti arba gauti pagrindinę biržos prekę. Siekiant išvengti spragų taikant balansavimo susitarimus su elektros energijos ir dujų srities perdavimo sistemos operatoriais, tokie balansavimo susitarimai turėtų būti laikomi atitinkama priemone, tik jeigu juos sudariusios šalys yra įsipareigojusios fiziškai tiekti elektros energiją ar dujas. Be to, sutartimis turėtų būti nustatyti aiškūs fizinio pateikimo įsipareigojimai, kurių negalima įskaityti, kol pripažįstama, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 (2) ar nacionalinėje teisėje apibrėžti srautų įskaitymo būdai neturėtų būti laikomi įsipareigojimų įskaitymu. Sutartims, už kurias privaloma fiziškai atsiskaityti, turėtų būti leidžiama taikyti įvairius pateikimo metodus, tačiau visi metodai turėtų būti susiję su nuosavybės teisės į atitinkamą pagrindinę biržos prekę arba į atitinkamą jų kiekį tam tikro pavidalo perleidimu; |
(4) |
siekiant patikslinti, kada už sutartį, susijusią su didmeniniu energetikos produktu, privaloma fiziškai atsiskaityti, būtina papildomai patikslinti atvejus, kai yra susidariusios tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, force majeure, arba kai yra bona fide nesugebėjimo atsiskaityti nuostatos, dėl kurių neturėtų pasikeisti tų sutarčių, kaip sutarčių, už kurias privaloma fiziškai atsiskaityti, klasifikavimas. Taip pat svarbu patikslinti, kaip taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punktą reikėtų suprasti naftos ir anglių energetikos išvestines finansines priemones. Atsižvelgiant į tai, su skalūnų nafta susijusios sutartys neturėtų būti laikomos anglių energetikos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis; |
(5) |
išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti laikoma finansine priemone pagal Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 7 punktą, jeigu ji yra susijusi su biržos preke ir atitinka kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar sutartis turėtų būti laikoma pasižyminčia kitų išvestinių finansinių priemonių ypatybėmis ir neskirta komerciniams tikslams. Tai turėtų apimti sutartis, kurios yra standartizuotos ir kuriomis prekiaujama prekybos vietose, arba joms prilygstančias sutartis, jeigu visos tokių sutarčių sąlygos prilygsta sutarčių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, sąlygoms. Tokiu atveju taip pat turėtų būti suprantama, kad į tų sutarčių sąlygas yra įtrauktos tokios nuostatos kaip biržos prekės kokybė ar pateikimo vieta; |
(6) |
siekiant patikslinti sutarčių, susijusių su Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 10 punkte nurodytais pagrindiniais kintamaisiais veiksniais, apibrėžtis, turėtų būti nurodyti kriterijai, susiję su tų sutarčių sąlygomis ir pagrindiniais kintamaisiais veiksniais. Tai, kad į pagrindinių prekių sąrašą įtraukiama aktuarinė statistika, neturėtų būti suprantama kaip tų sutarčių taikymo srities išplėtimas įtraukiant draudimą ir perdraudimą; |
(7) |
Direktyva 2014/65/ES nustatoma bendra Sąjungos finansų rinkų reguliavimo tvarkos sistema, o I priedo C skirsnyje pateikiamas finansinių priemonių, kurioms ji taikoma, sąrašas. Taigi Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte nurodytos su valiuta susijusios finansinės priemonės, kurioms taikoma šį direktyva; |
(8) |
siekiant užtikrinti vienodą Direktyvos 2014/65/ES taikymą, būtina patikslinti Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte nurodytų kitų su valiutomis susijusių išvestinių finansinių priemonių sutarčių apibrėžtis ir patikslinti, kad su valiutomis susijusios neatidėliotinos sutartys nėra kitos išvestinės finansinės priemonės taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punktą; |
(9) |
daugumos pagrindinių valiutų atveju neatidėliotinoms sutartims priimtinas atsiskaitymo laikotarpis paprastai yra 2 dienos arba mažiau, tačiau kai tai nėra rinkos praktika, būtina įtraukti nuostatą, kad atsiskaityti galima pagal įprastą rinkos praktiką. Tokiais atvejais atliekant fizinį atsiskaitymą nereikia naudoti popierinių pinigų, atsiskaityti galima ir elektroniniu būdu; |
(10) |
užsienio valiutos keitimo sutartys taip pat gali būti naudojamos mokėjimui atlikti ir tos sutartys neturėtų būti laikomos finansinėmis priemonėmis, jeigu jomis neprekiaujama prekybos vietoje. Todėl tas užsienio valiutos keitimo sutartis, kurios naudojamos mokėjimui už finansines priemones atlikti, yra tikslinga laikyti neatidėliotinomis sutartimis, jeigu atsiskaitymo už tas sutartis laikotarpis yra ilgesnis nei 2 prekybos dienos, bet trumpesnis nei 5 prekybos dienos. Taip pat tikslinga mokėjimo priemonėmis laikyti tas užsienio valiutos keitimo sutartis, kurios sudaromos siekiant užtikrinti tikrumą dėl mokėjimų už prekes, paslaugas ir investicijas į nekilnojamąjį turtą, lygio. Taip į finansinių priemonių apibrėžtį nebus įtrauktos užsienio valiutos keitimo sutartys, kurias sudaro ne finansų įmonės, gaunančios mokėjimus užsienio valiuta už identifikuojamų prekių ir paslaugų eksportą, ir ne finansų įmonės, atliekančios mokėjimus užsienio valiuta už tam tikrų prekių ir paslaugų importą; |
(11) |
mokėjimų užskaita yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti atsiskaitymo skirtingomis valiutomis sistemų veiksmingą ir efektyvų veikimą, todėl užsienio valiutos keitimo sutartis priskyrus prie neatidėliotinų sutarčių neturėtų būti reikalaujama, kad už kiekvieną užsienio valiutos keitimo neatidėliotiną sutartį būtų atsiskaitoma atskirai; |
(12) |
išankstiniai sandoriai, kurių pagrindinė suma neperduodama, yra sutartys dėl iš anksto sutarto valiutos kurso ir faktinio neatidėliotino kurso suėjus terminui skirtumo, todėl jie neturėtų būti laikomi neatidėliotinomis sutartimis, nesvarbu, koks yra atsiskaitymo už juos laikotarpis; |
(13) |
vienos valiutos keitimo kita valiuta sutartis turėtų būti suprantama kaip susijusi su tiesioginiu ir besąlygišku šių valiutų keitimu. Jeigu pagal sutartį keičiamos kelios valiutos, kiekvienos valiutos keitimas turėtų būti vertinamas atskirai. Tačiau valiutos pasirinkimo sandoriai arba valiutų apsikeitimo sandoriai neturėtų būti laikomi valiutos pardavimo arba keitimo sutartimi, todėl jie negalėtų būti nei neatidėliotina sutartis, nei mokėjimo priemonė, nesvarbu, kokia yra apsikeitimo arba pasirinkimo sandorio trukmė, ir nesvarbu, ar jais prekiaujama prekybos vietoje, ar ne; |
(14) |
plačiajai visuomenei teikiamos konsultacijos dėl finansinių priemonių neturėtų būti laikomos asmenine rekomendacija taikant Direktyvoje 2014/65/ES pateiktą konsultacijų dėl investicijų apibrėžtį. Atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau tarpininkų teikia asmenines rekomendacijas per platinimo kanalus, turėtų būti patikslinta, kad rekomendacija, pateikta per platinimo kanalus, pavyzdžiui, internetą, net jeigu ji teikiama vien per tuos kanalus, galėtų būti laikoma asmenine rekomendacija. Todėl tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, elektroninis paštas yra naudojamas asmeninei rekomendacijai konkrečiam asmeniui pateikti, o ne informacijai teikti plačiajai visuomenei, gali būti laikomi konsultacijomis dėl investicijų; |
(15) |
bendro pobūdžio konsultacijos dėl tam tikros rūšies finansinės priemonės nelaikomos konsultacijomis dėl investicijų taikant Direktyvą 2014/65/ES. Tačiau jeigu investicinė įmonė teikia bendro pobūdžio konsultacijas klientui dėl tam tikros rūšies finansinės priemonės ir tą priemonę pristato arba, atsižvelgdama į kliento aplinkybes, nurodo kaip tinkamą klientui ir jeigu ta konsultacija faktiškai nėra tinkama klientui arba nėra teikiama atsižvelgiant į kliento aplinkybes, įmonė greičiausiai veikia pažeisdama Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 arba 3 dalį. Visų pirma įmonė, suteikusi klientui tokią konsultaciją, greičiausiai pažeistų 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai kuo labiau atsižvelgiant į savo klientų interesus. Tokia konsultacija greičiausiai panašiai arba kitaip pažeistų 24 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad informacija, kurią įmonė skiria klientui, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti; |
(16) |
investicinės įmonės vykdoma veikla, kuria rengiamasi teikti investicinę paslaugą arba vykdyti investicinę veiklą, turėtų būti laikoma neatsiejama tokios paslaugos ar veiklos dalimi. Tai, pavyzdžiui, apimtų investicinės įmonės klientams ar potencialiems klientams teikiamas bendro pobūdžio konsultacijas prieš pradedant teikti arba teikiant konsultacijas dėl investicijų arba bet kokią kitą investicinę paslaugą arba veiklą; |
(17) |
bendro pobūdžio rekomendacijos dėl finansinės priemonės arba tam tikros rūšies finansinės priemonės sandorio teikimas yra Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 5 punkte nurodytos papildomos paslaugos teikimas, todėl, teikiant tą rekomendaciją taikoma Direktyva 2014/65/ES ir jos apsaugos priemonės; |
(18) |
siekiant užtikrinti objektyvų ir veiksmingą sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų apibrėžties taikymą Sąjungoje pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktą, turėtų būti papildomai patikslintos taikytinos iš anksto nustatytos ribos, kad būtų galima nustatyti, kas sudaro dažną, sistemingą ir reikšmingą nebiržinę prekybą. Iš anksto nustatytos ribos turėtų būti tinkamo lygio siekiant užtikrinti, kad apibrėžtis būtų taikoma nebiržinei prekybai, kurios apimtis yra tokia, kad turi reikšmingą poveikį kainodarai, ir kartu būtų netaikoma nebiržinei prekybai, kurios apimtis yra tokia maža, kad būtų neproporcinga reikalauti laikytis sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams keliamų reikalavimų; |
(19) |
pagal Direktyvą 2014/65/ES sistemingai sandorius savo viduje sudarančiam tarpininkui neturėtų būti leidžiama sujungti trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesų funkciniu požiūriu tokiu pačiu būdu, kaip ir prekybos vietoje. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas neturėtų naudoti sandorių derinimo viduje sistemos, kuri vykdo klientų pavedimus daugiašališkumo pagrindu, nes tai yra veikla, kuriai reikia gauti leidimą kaip daugiašalei prekybos sistemai (DPS). Sandorių derinimo viduje sistema šiame kontekste yra sistema, kurioje derinami klientų pavedimai, todėl investicinė įmonė reguliariai ir neatsitiktinai kaip tarpininkė vykdo suderintus sandorius; |
(20) |
aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais ir siekiant užtikrinti vienodą taikymą, tikslinga pateikti papildomų nuostatų dėl apibrėžčių, susijusių su algoritmine prekyba, didelio dažnio algoritminės prekybos metodais ir tiesiogine elektronine prieiga. Vykdant automatizuotą prekybą naudojamos įvairios techninės priemonės. Labai svarbu patikslinti, prie kokių kategorijų turėtų būti priskiriamos tos priemonės, atsižvelgiant į algoritminės prekybos ir tiesioginės elektroninės prieigos apibrėžtis. Prekybos procesai, pagrįsti tiesiogine elektronine prieiga, nėra tarpusavyje nesuderinami su procesais, susijusiais su algoritmine prekyba arba jos porūšiu – didelio dažnio algoritminės prekybos metodu. Todėl prekybai, kurią vykdo asmuo, turintis tiesioginę elektroninę prieigą, taip pat gali būti taikoma algoritminės prekybos, įskaitant didelio dažnio algoritminės prekybos metodą, apibrėžtis; |
(21) |
algoritminė prekyba pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 39 punktą turėtų apimti tokias priemones, kai bet kuriuo pavedimų inicijavimo, generavimo, nukreipimo arba vykdymo etapu sistema priima sprendimus, o ne vien nustato prekybos vietą ar vietas, kuriose turi būti pateikti pavedimai. Todėl turėtų būti patikslinta, kad algoritmine prekyba, kuri apima prekybą, į kurią žmogus nesikiša arba kišasi ribotai, turėtų būti vadinamas ne tik automatinis pavedimų generavimas, bet ir pavedimų vykdymo procesų optimizavimas automatinėmis priemonėmis; |
(22) |
algoritminė prekyba turėtų apimti išmaniojo pavedimų nukreipimo technologiją (angl. smart order routers, SOR), kurią taikant naudojami algoritmai pavedimų vykdymo procesams optimizuoti ir nustatoma ne prekybos vieta ar vietos, kuriose turėtų būti pateikti pavedimai, bet kiti pavedimo parametrai. Algoritminė prekyba neturėtų apimti automatizuoto pavedimų nukreipimo technologijos (angl. automated order routers, AOR), kurioje naudojami algoritmai, tačiau ją taikant tik nustatoma prekybos vieta ar vietos, kuriose turėtų būti pateikti pavedimai, nekeičiant kitų pavedimo parametrų; |
(23) |
algoritminės prekybos porūšis – didelio dažnio algoritminės prekybos metodas, apibrėžtas Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte, turėtų būti papildomai patikslintas nustatant didelio per dieną gaunamų pranešimų srauto, kurį sudaro pavedimai, kotiruotės arba jų pakeitimai ar anuliavimo atvejai, apibrėžimo kriterijus. Nustačius absoliučiąsias kiekybines ribas, remiantis gaunamų pranešimų srautu, užtikrinamas teisinis tikrumas, nes įmonės ir kompetentingos institucijos gali įvertinti atskirų įmonių prekybos veiklą. Šių ribų dydis ir aprėptis turėtų būti pakankamai dideli, kad jos būtų taikomos prekybai, kurią sudaro didelio dažnio prekybos metodas, įskaitant ir atskiroms priemonėms, ir daugybinėms priemonėms taikomas ribas; |
(24) |
kadangi didelio dažnio algoritminės prekybos metodas dažniausiai taikomas likvidžioms priemonėms, apskaičiuojant didelį per dieną gaunamų pranešimų srautą turėtų būti atsižvelgiama tik į priemones, kurių rinka yra likvidi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad didelio dažnio algoritminės prekybos metodas yra algoritminės prekybos porūšis, pranešimai, pateikti vykdant prekybą, atitinkančią Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 4 dalies kriterijus, turėtų būti įtraukiami į per dieną gaunamų pranešimų srauto apskaičiavimą. Siekiant atsižvelgti ne į kitos rūšies prekybos veiklą, bet tik į didelio dažnio algoritminės prekybos metodus, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/65/ES 61 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas tokios prekybos ypatybes, visų pirma į tai, kad tokią prekybą prekiautojai paprastai vykdo naudodami nuosavą kapitalą ir kad ją vykdant naudojamos modernios technologijos įprastesnėms prekybos strategijoms, kaip antai rinkos formavimo arba arbitražo, įgyvendinti, į didelio per dieną gaunamų pranešimų srauto apskaičiavimą turėtų būti įtraukiami tik pranešimai, pateikti vykdant prekybą savo sąskaita, o ne pranešimai, pateikti siekiant gauti ir perduoti pavedimus arba vykdyti pavedimus klientų vardu. Vis dėlto pranešimai, pateikti naudojant kitus metodus, ne tik tuos, kurie remiasi prekyba savo sąskaita, turėtų būti įtraukiami į didelio per dieną gaunamų pranešimų srauto apskaičiavimą, jeigu juos vertinant apskritai ir atsižvelgiant į visas aplinkybes, metodo įgyvendinimo struktūra yra tokia, kad būtų išvengta vykdymo savo sąskaita, pavyzdžiui, jeigu pavedimai perduodami tarp tai pačiai grupei priklausančių subjektų. Siekiant atsižvelgti į faktinio kliento tapatybę nustatant, kas sudaro didelį per dieną gaunamų pranešimų srautą, pranešimai, kuriuos inicijavo tiesioginės elektroninės prieigos teikėjų klientai, neturėtų būti įtraukiami į didelio per dieną gaunamų pranešimų srauto, susijusio su tokiais teikėjais, apskaičiavimą; |
(25) |
turėtų būti papildomai patikslinta tiesioginės elektroninės prieigos apibrėžtis. Tiesioginės elektroninės prieigos apibrėžtis neturėtų apimti jokios kitos veiklos, kuri nėra susijusi su tiesioginės prieigos prie rinkos arba suteiktosios prieigos suteikimu. Todėl turėtų būti atskirti susitarimai, pagal kuriuos klientų pavedimus kaip tarpininkai elektroniniu būdu teikia prekybos vietos nariai ar dalyviai, pavyzdžiui, teikdami brokerių paslaugas internetu, ir susitarimai, pagal kuriuos klientai turi tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos; |
(26) |
kai pavedimai teikiami per tarpininką, pavedimų teikėjai pakankamai nekontroliuoja susitarimo dėl prieigos prie rinkos parametrų, todėl jiems neturėtų būti taikoma tiesioginės elektroninės prieigos apibrėžtis. Todėl susitarimai, pagal kuriuos klientams leidžiama perduoti elektroninius pavedimus investicinei įmonei, pavyzdžiui, naudojantis brokerių paslaugomis internetu, neturėtų būti laikomi tiesiogine elektronine prieiga, jeigu klientai negali nustatyti pavedimo įvedimo sekundės dalies ir pavedimų trukmės per tą laikotarpį; |
(27) |
susitarimai, pagal kuriuos prekybos vietos nario arba dalyvio klientai, įskaitant organizuotos prekybos sistemų (OPS) tiesioginių klientų klientus, pateikia pavedimus naudodamiesi pavedimų vykdymo procesų optimizavimo priemonėmis, kuriomis, naudojantis ne kliento, bet teikėjo infrastruktūroje įdiegtomis SOR technologijomis, nustatoma ne vieta ar vietos, kuriose turėtų būti pateiktas pavedimas, bet kiti pavedimo parametrai, neturėtų būti įtraukti į tiesioginės elektroninės prieigos apibrėžtį, nes teikėjo klientas nekontroliuoja pavedimo pateikimo laiko ir trukmės. Todėl tiesioginės elektroninės prieigos požymių nustatymas, kai naudojama išmaniojo pavedimų nukreipimo technologija, turėtų priklausyti nuo to, kad išmaniojo pavedimų nukreipimo technologija yra įdiegta ne teikėjo, bet klientų sistemose; |
(28) |
tvarkos, reglamentuojančios investicinių įmonių, teikiančių investicines paslaugas ir, kai tinkama, papildomas paslaugas ir vykdančių profesionalią investicinę veiklą, reguliuojamų rinkų ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų organizacinius reikalavimus, įgyvendinimo taisyklės turėtų atitikti Direktyvos 2014/65/ES tikslą. Jos turėtų būti parengtos taip, kad būtų užtikrintas reguliuojamas rinkas, DPS arba OPS valdančių investicinių įmonių ir subjektų aukštas sąžiningumo, kompetencijos ir patikimumo lygis ir jos turi būti taikomos vienodai; |
(29) |
būtina patikslinti konkrečius tokias paslaugas teikiančių arba tokią veiklą vykdančių investicinių įmonių organizacinius reikalavimus ir procedūras. Visų pirma reikėtų numatyti griežtas procedūras dėl šių dalykų: atitikties užtikrinimo, rizikos valdymo, skundų nagrinėjimo, asmeninių sandorių, užsakomųjų paslaugų, taip pat interesų konfliktų nustatymo, valdymo ir atskleidimo; |
(30) |
investicinių įmonių veiklos leidimų išdavimo organizaciniai reikalavimai ir sąlygos turėtų būti nustatyti taisyklėse, kuriomis užtikrinamas vienodas atitinkamų Direktyvos 2014/65/ES nuostatų taikymas. Tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės turėtų vienodas galimybes vienodomis sąlygomis veikti visose Sąjungos rinkose, ir pašalinti su veiklos leidimų išdavimo tvarka susijusias kliūtis, trukdančias tarpvalstybinei investicinių paslaugų srities veiklai; |
(31) |
tvarkos, reglamentuojančios investicinių ir papildomų paslaugų teikimo bei investicinės veiklos sąlygas, įgyvendinimo taisyklės turėtų atspindėti pagrindinį šios tvarkos tikslą. Jos turėtų būti parengtos taip, kad būtų užtikrintas aukštas investuotojų apsaugos lygis ir vienodas taikymas, nustatant aiškius standartus ir reikalavimus, reglamentuojančius investicinės įmonės ir jos kliento santykius. Kita vertus, kalbant apie investuotojų apsaugą, ypač kiek tai susiję su informacijos investuotojams teikimu arba siekiu gauti informacijos iš investuotojų, turėtų būti atsižvelgta į tai, ar susijęs klientas arba potencialus klientas yra mažmeninis klientas, ar profesionalus klientas; |
(32) |
siekiant užtikrinti vienodą įvairių atitinkamų Direktyvos 2014/65/ES nuostatų taikymą, būtina investicinėms įmonėms nustatyti suderintus organizacinius reikalavimus ir veiklos sąlygas; |
(33) |
investicinės įmonės labai skiriasi dydžiu, struktūra ir veiklos pobūdžiu. Reguliavimo tvarka turėtų būti pritaikyta atsižvelgiant į šią įvairovę, kartu nustatant tam tikrus esminius reguliavimo reikalavimus, tinkamus visoms įmonėms. Reguliuojami subjektai turėtų vykdyti aukšto lygio įsipareigojimus ir sukurti bei priimti priemones, kurios geriausiai tinka konkrečiam jų veiklos pobūdžiui ir aplinkybėms; |
(34) |
tikslinga nustatyti bendrus kriterijus, pagal kuriuos galima įvertinti, ar investicinę paslaugą asmuo teikia pavieniais atvejais vykdydamas profesinę veiklą, siekiant užtikrinti suderintą ir griežtą Direktyva 2014/65/ES numatytos išimties taikymą. Išimtis turėtų būti taikoma, tik jeigu investicinė paslauga iš esmės susijusi su pagrindine profesinės veiklos sritimi ir yra nuo jos priklausoma; |
(35) |
pagal Direktyvą 2014/65/ES nustatyti organizaciniai reikalavimai neturėtų daryti poveikio nacionaliniais teisės aktais nustatytoms sistemoms, kurias taiko kompetentingos institucijos arba įmonės asmenims, dirbantiems investicinėse įmonėse, registruoti arba stebėti; |
(36) |
taikant investicinėms įmonėms reikalavimą parengti, įgyvendinti ir taikyti tinkamą rizikos valdymo politiką, rizika, susijusi su įmonės veikla, procesais ir sistemomis, turėtų apimti riziką, susijusią su esminių arba svarbių funkcijų perdavimu išorės paslaugų teikėjui. Tokia rizika turėtų apimti riziką, susijusią su įmonės ir paslaugų teikėjo santykiais, ir galimą riziką, atsirandančią, kai kelių investicinių įmonių arba kitų reguliuojamų subjektų užsakomąsias funkcijas sutelktai vykdo ribotas skaičius paslaugų teikėjų; |
(37) |
tai, kad rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo funkcijas atlieka tas pats asmuo, nebūtinai kelia grėsmę savarankiškam kiekvienos funkcijos vykdymui. Sąlygos, kad asmenys, susiję su atitikties užtikrinimo funkcija, neturėtų dalyvauti atliekant funkcijas, kurių vykdymą jie stebi, ir kad tokių asmenų atlyginimo nustatymo metodas neturėtų būti toks, kad galėtų kelti grėsmę jų objektyvumui, gali būti neproporcingos mažoms investicinėms įmonėms. Tačiau didesnėms įmonėms jos būtų neproporcingos tik išimtiniais atvejais; |
(38) |
siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir pagerinti investicinių įmonių pareigų laikymąsi, klientai arba potencialūs klientai turėtų turėti galimybę išreikšti savo nepasitenkinimą investicinių įmonių teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Klientų arba potencialių klientų skundus veiksmingai ir nepriklausomai turėtų nagrinėti skundų nagrinėjimo funkciją atliekantys asmenys. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, tą funkciją galėtų atlikti atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys; |
(39) |
reikalaujama, kad investicinės įmonės rinktų ir saugotų informaciją, susijusią su klientais ir klientams suteiktomis paslaugomis. Jeigu tie reikalavimai susiję su asmens duomenų rinkimu ir tvarkymu, turėtų būti užtikrinta asmens duomenų apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB (4), kuriomis reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, vykdomas taikant šį reglamentą. Taikant šį reglamentą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (5); |
(40) |
turėtų būti pateikta atlyginimo apibrėžtis, siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų interesų konfliktų ir verslo etikos reikalavimų taikymą atlyginimų srityje, ir į ją turėtų būti įtraukta visų formų finansinė arba nefinansinė nauda ar mokėjimai, kuriuos įmonės, teikdamos investicines arba papildomas paslaugas klientams, tiesiogiai ar netiesiogiai teikia atitinkamiems asmenims, kaip antai pinigai, akcijos, pasirinkimo pirkti sandoriai, paskolų panaikinimas atitinkamiems asmenims atsistatydinant, pensijų įmokos, trečiųjų šalių mokamas atlyginimas, pavyzdžiui, taikant valdytojo pelno modelius, darbo užmokesčio padidinimas arba paaukštinimas, sveikatos draudimas, nuolaidos arba specialios išmokos, didelės išlaidų sąskaitos ar seminarai egzotiškose šalyse; |
(41) |
siekdamos užtikrinti, kad nebūtų pažeisti klientų interesai, investicinės įmonės turėtų parengti ir įgyvendinti atlyginimų politiką visų asmenų, kurie galėtų daryti poveikį teikiamoms paslaugoms arba įmonės elgesiui, atžvilgiu, įskaitant sandorius vykdančių skyrių darbuotojus, pardavimų skyrių darbuotojus ar kitus darbuotojus, netiesiogiai dalyvaujančius teikiant investicines ar papildomas paslaugas. Pardavimų skyrius prižiūrintys asmenys, pavyzdžiui, tiesioginiai vadovai, kurie gali turėti paskatų daryti spaudimą pardavimų skyrių darbuotojams, arba finansų analitikai, kurių parengtus darbus gali naudoti pardavimų skyrių darbuotojai, kad paskatintų klientus priimti sprendimus dėl investicijų, arba asmenys, dalyvaujantis nagrinėjant skundus arba kuriant ir plėtojant produktus, taip pat turėtų būti priskiriami prie atitinkamų asmenų, kuriems taikomos atlyginimų taisyklės. Prie atitinkamų asmenų turėtų būti priskiriami ir priklausomi agentai. Nustatydamos priklausomų agentų atlyginimą, įmonės turėtų atsižvelgti į priklausomo agento ypatingą statusą ir atitinkamus nacionalinius ypatumus. Tačiau tokiais atvejais įmonės atlyginimų politikoje ir praktikoje vis tiek turėtų būti nustatyti tinkami kriterijai, kuriuos naudojant įvertinami atitinkamų asmenų veiklos rezultatai, įskaitant kokybinius kriterijus, kuriais atitinkami asmenys skatinami veikti kuo labiau atsižvelgiant į kliento interesus; |
(42) |
kai keli iš eilės asmeniniai sandoriai vykdomi asmens vardu pagal iš anksto to asmens duotus nurodymus, su asmeniniais sandoriais susijusios pareigos neturėtų būti taikomos atskirai kiekvienam tokiam tolesniam sandoriui, jeigu tie nurodymai ir toliau galioja ir lieka nepakitę. Tos pareigos taip pat neturėtų būti taikomos nutraukiant arba panaikinant tokius nurodymus su sąlyga, kad nutraukiant arba panaikinant nurodymus kartu nebūtų perleidžiamos anksčiau pagal tuos nurodymus įsigytos finansinės priemonės. Tačiau tos pareigos turėtų būti taikomos asmeninio sandorio atžvilgiu arba pradedant vykdyti kelis asmeninius sandorius iš eilės, vykdomus to paties asmens vardu, jeigu tie nurodymai yra pasikeitę arba jeigu išleisti nauji nurodymai; |
(43) |
kompetentingos institucijos neturėtų nustatyti, kad leidimo teikti investicines paslaugas arba užsiimti tokia veikla išdavimas priklausytų nuo bendro draudimo išorės paslaugų teikėjui perduoti vykdyti vieną ar kelias esmines ar svarbias funkcijas. Investicinėms įmonėms turėtų būti leidžiama išorės paslaugų teikėjui perduoti tokias funkcijas, jeigu įmonės nustatyti užsakomųjų paslaugų susitarimai atitinka tam tikras sąlygas; |
(44) |
investicinių paslaugų arba veiklos vykdymo arba esminių ir svarbių funkcijų perdavimas išorės paslaugų teikėjui laikomas investicinės įmonės veiklos leidimo sąlygų esminiu pakeitimu, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 21 straipsnio 2 dalyje. Jeigu tokių užsakomųjų paslaugų susitarimai turi būti sudaryti po to, kai investicinė įmonė gavo veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinės dalies I skyrių, apie tuos susitarimus turėtų būti pranešta kompetentingai institucijai, kai to reikalaujama pagal tos direktyvos 21 straipsnio 2 dalį; |
(45) |
aplinkybės, kurios turėtų būti laikomos sukeliančiomis interesų konfliktą, turėtų apimti atvejus, kai kyla konfliktas tarp įmonės arba tam tikrų su įmone ar įmonės grupe susijusių asmenų interesų ir įmonės įsipareigojimo klientui; arba tarp dviejų ar daugiau tos įmonės klientų, kurio kiekvieno atžvilgiu įmonė yra įsipareigojusi, skirtingų interesų. Nepakanka, kad įmonė gali gauti pelno, jeigu kartu nėra galimos neigiamos įtakos klientui, arba kad vienas klientas, kuriam įmonė yra įsipareigojusi, gali gauti pelno arba išvengti nuostolių, kai tuo pat metu kitas toks klientas nepatiria susijusių galimų nuostolių; |
(46) |
interesų konfliktai turėtų būti reglamentuojami tik tada, kai investicinę paslaugą arba papildomą paslaugą teikia investicinė įmonė. Šiuo atžvilgiu kliento, kuriam teikiama paslauga, statusas – ar tai būtų mažmeninis klientas, profesionalus klientas arba tinkama sandorio šalis – neturėtų būti svarbus; |
(47) |
laikydamasi savo pareigos pagal Direktyvą 2014/65/ES parengti interesų konfliktų politiką, kurioje būtų nurodytos aplinkybės, sudarančios interesų konfliktą arba galinčios jį sukelti, investicinė įmonė turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į investicinių tyrimų ir konsultavimo dėl investicijų, prekybos savo sąskaita, portfelio valdymo ir įmonių finansų veiklą, įskaitant vertybinių popierių pasirašymą arba pardavimą ir konsultacijas įmonių susijungimų ir įsigijimų klausimais. Tokį ypatingą dėmesį visų pirma reikia atkreipti tada, kai įmonė arba asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai kontrolės ryšiais susiję su įmone, vykdo tokią dviejų arba daugiau rūšių veiklą; |
(48) |
investicinės įmonės pagal išsamią interesų konfliktų politiką turėtų stengtis nustatyti interesų konfliktus, susijusius su įvairiomis jų verslo linijomis ir grupės veikla, ir jų vengti arba juos valdyti. Nors pagal Direktyvos 2014/65/ES 23 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad būtų atskleisti tam tikri interesų konfliktai, tai turėtų būti kraštutinė priemonė, kuri būtų naudojama, tik kai interesų konfliktų prevencijos ar valdymo organizacinės ar administracinės priemonės, investicinės įmonės nustatytos pagal Direktyvos 2014/65/ES 23 straipsnio 1 dalį, yra nepakankamos, siekiant patikimai užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias grėsmei, jog bus padaryta žala kliento interesams. Neturėtų būti leidžiama pernelyg dažnai atskleisti konfliktus tinkamai neįvertinus, kaip jų galėtų būti tinkamai išvengta arba jie galėtų būti tinkamai valdomi. Jeigu investicinė įmonė atskleidžia interesų konfliktus, ji neturėtų būti atleidžiama nuo Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos taikyti ir veiksmingai valdyti organizacines ir administracines priemones; |
(49) |
įmonės visada turėtų laikytis paskatų taisyklių pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnį, įskaitant atvejus, kai teikia platinimo paslaugas. Visų pirma, mokesčiai, kuriuos investicinės įmonės gauna už išleistų finansinių priemonių platinimą savo klientams investuotojams, turėtų atitikti šias nuostatas, o neproporcingai didelių ar mažų mokesčių taikymas (angl. laddering and spinning) turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu; |
(50) |
investiciniai tyrimai turėtų būti laikomi informacijos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 596/2014 (6) (dėl piktnaudžiavimo rinka) apibrėžtos kaip rekomendacija, pakategore; |
(51) |
priemonės ir susitarimai, kuriuos patvirtino investicinė įmonė, siekdama valdyti interesų konfliktus, galinčius kilti dėl medžiagos, pateikiamos kaip investicinis tyrimas, rengimo ir platinimo, turėtų būti tinkami, kad jais būtų galima apsaugoti finansų analitikų ir jų rengiamo investicinio tyrimo objektyvumą ir savarankiškumą. Tomis priemonėmis ir susitarimais turėtų būti užtikrinamas pakankamas finansų analitikų nepriklausomumas nuo asmenų, kurių pareigos arba verslo interesai gali būti pagrįstai laikomi prieštaraujančiais investicinio tyrimo informaciją gaunančių asmenų interesams, interesų; |
(52) |
prie asmenų, kurių pareigos arba verslo interesai gali būti pagrįstai laikomi prieštaraujančiais investicinio tyrimo informaciją gaunančių asmenų interesams, turėtų būti priskiriami įmonių finansų darbuotojai ir asmenys, vykdantys pardavimus ir prekybą klientų arba įmonės vardu; |
(53) |
išimtinės aplinkybės, kuriomis finansų analitikai ir kiti su investicine įmone susiję asmenys, dalyvaujantys rengiant investicinį tyrimą, gavę išankstinį raštišką sutikimą gali vykdyti asmeninius finansinių priemonių, su kuriomis susijęs tyrimas, sandorius, turėtų apimti tokias aplinkybes, kai dėl asmeninių priežasčių, susijusių su finansiniais sunkumais, finansų analitikas arba kitas asmuo turi likviduoti poziciją; |
(54) |
mokesčiai, komisiniai atlyginimai arba nepiniginė nauda, kuriuos investicinio tyrimo paslaugas teikianti įmonė gavo iš trečiosios šalies, turėtų būti priimtini, tik jeigu jie suteikti laikantis Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 9 dalyje ir Komisijos deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 (7) 13 straipsnyje nurodytų reikalavimų; |
(55) |
investicinio tyrimo informacijos platinimo klientams arba visuomenei koncepcija neturėtų apimti platinimo vien tik investicinės įmonės grupės asmenims. Investicinio tyrimo rekomendacijas, kurios nebuvo panaikintos ir nenustojo galioti, reikėtų laikyti galiojančiomis rekomendacijomis. Trečiosios šalies parengto investicinio tyrimo esminiam pakeitimui turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir tyrimo rengimui; |
(56) |
finansų analitikai neturėtų dalyvauti veikloje, kuri nėra investicinio tyrimo rengimas, jeigu dalyvavimas tokioje veikloje yra nesuderinamas su to asmens objektyvumo išlaikymu. Tai apima dalyvavimą investicinės bankininkystės veikloje, pvz., įmonių finansų ir finansinių priemonių pasirašymo veikloje, dalyvavimą siekiant naujų veiklos sričių ar pristatant naujas finansinių priemonių emisijas; arba kitokį dalyvavimą emitento veikloje, susijusioje su pardavimu; |
(57) |
atsižvelgiant į finansinių priemonių pasirašymo ir platinimo paslaugų ypatumus ir galimybę, kad dėl tokių paslaugų gali kilti interesų konfliktų, šiame reglamente turėtų būti nustatyti išsamesni ir labiau pritaikyti reikalavimai. Visų pirma tokiais reikalavimais turėtų būti užtikrinama, kad finansinių priemonių pasirašymo ir platinimo procesas būtų valdomas paisant skirtingų veikėjų interesų. Investicinės įmonės turėtų užtikrinti, kad jų pačių interesai arba jų kitų klientų interesai netinkamai nepaveiktų jų klientui emitentui teikiamų paslaugų kokybės. Tokia tvarka turėtų būti paaiškinta tam klientui kartu su kita atitinkama informacija apie siūlymo procesą prieš įmonei įsipareigojant vykdyti siūlymą; |
(58) |
investicinės įmonės, vykdančios finansinių priemonių pasirašymo ar platinimo veiklą, turėtų turėti tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad kainodaros procesas, įskaitant pasiūlymų gavimą, nepakenktų emitento interesams; |
(59) |
vykdydama platinimo procesą investicinė įmonė priima sprendimą dėl emisijos paskirstymo ir tas procesas yra grindžiamas konkrečiais faktais ir taikomos tvarkos aplinkybėmis, todėl kyla problemų dėl interesų konflikto. Įmonė turėtų taikyti veiksmingus organizacinius reikalavimus, kad užtikrintų, kad dėl paskirstymo per platinimo procesą įmonės interesams nebūtų skiriama daugiau dėmesio nei jos kliento emitento arba kad vieno kliento investuotojo interesams nebūtų skiriama daugiau dėmesio nei kito kliento investuotojo interesams. Visų pirma įmonės paskirstymo politikoje turėtų aiškiai išdėstyti paskirstymo rekomendacijų rengimo procesą; |
(60) |
šiuo reglamentu nustatyti reikalavimai, įskaitant susijusiuosius su asmeniniais sandoriais, su prekyba žinant apie investicinį tyrimą ir su investicinio tyrimo rengimu ar platinimu, turėtų būti taikomi nedarant poveikio Direktyvos 2014/65/ES ir Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir jų atitinkamų įgyvendinimo priemonių reikalavimams; |
(61) |
šiame reglamente išdėstomi reikalavimai dėl klientams arba potencialiems klientams skirtos informacijos, įskaitant rinkodaros pranešimus, siekiant užtikrinti, kad tokia informacija būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 dalį; |
(62) |
šiame reglamente nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos patvirtintų rinkodaros pranešimų turinį ir formą. Tačiau šiuo reglamentu taip pat neužkertamas kelias kompetentingoms institucijoms tai daryti, jeigu bet kuris toks išankstinis patvirtinimas yra paremtas tik Direktyvoje 2014/65/ES nustatytos pareigos, kad klientams arba potencialiems klientams skirta informacija, įskaitant rinkodaros pranešimus, turėtų būti teisinga, aiški ir neklaidinanti, laikymusi; |
(63) |
turėtų būti nustatyti informacijos reikalavimai, kuriais atsižvelgiama į kliento statusą, t. y. ar klientas yra mažmeninis klientas, profesionalus klientas arba tinkama sandorio šalis. Direktyvos 2014/65/ES tikslas – užtikrinti tinkamą investicinėms įmonėms taikomos pareigos užtikrinti investuotojų apsaugą ir pareigos atskleisti informaciją pusiausvyrą. Todėl profesionalių klientų atžvilgiu turėtų būti nustatyti ne tokie griežti konkretūs informacijos reikalavimai, palyginti su mažmeniniais klientais; |
(64) |
investicinės įmonės klientams ar potencialiems klientams turėtų teikti reikiamą informaciją apie finansinių priemonių pobūdį ir riziką, susijusią su investicijomis į jas, kad jų klientai būtų tinkamai informuoti. Teiktinos informacijos išsamumo lygis gali kisti atsižvelgiant į tai, ar klientas yra mažmeninis, ar profesionalus klientas, taip pat į siūlomų finansinių priemonių pobūdį ir rizikos profilį, tačiau į ją visuomet turėtų būti įtraukti visi esminiai elementai. Valstybės narės gali nurodyti tikslias rizikos aprašo, kurio reikalaujama pagal šį reglamentą, sąlygas arba turinį, atsižvelgdamos į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1286/2014 (8) nustatytus informacijos reikalavimus; |
(65) |
sąlygos, kurias privalo atitikti informacija, kurią investicinės įmonės suteikia klientams ir potencialiems klientams, kad ji būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, turėtų būti tinkamai ir proporcingai taikomos mažmeniniams arba profesionaliems klientams skirtiems pranešimams, atsižvelgiant į, pvz., pranešimo perdavimo priemones ir informaciją, kurią pranešimu ketinama suteikti klientams arba potencialiems klientams. Tokių sąlygų visų pirma nereikėtų taikyti rinkodaros pranešimams, kuriuose pateikiamas tik vienas ar daugiau tokios informacijos elementų: įmonės pavadinimas, logotipas arba kitas su įmone susijęs atvaizdas, kontaktinis punktas, nuoroda į įmonės teikiamų investicinių paslaugų rūšis; |
(66) |
siekdamos padidinti investuotojų gaunamos informacijos nuoseklumą, investicinės įmonės turėtų užtikrinti, kad kiekvienam klientui suteikta informacija būtų nuosekliai pateikta ta pačia kalba tam klientui pateiktoje visų pavidalų informacinėje ir rinkodaros medžiagoje. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad įmonėms nustatomas reikalavimas išversti klientams teikiamus prospektus, parengtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB (9) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (10); |
(67) |
siekdamos teisingai ir subalansuotai pristatyti naudą ir riziką, investicinės įmonės, nurodydamos galimą paslaugos ar finansinės priemonės naudą, visuomet turėtų suprantamai ir aiškiai nurodyti bet kokią atitinkamą riziką, įskaitant trūkumus ir silpnybes; |
(68) |
informacija turėtų būti laikoma klaidinančia, jeigu ji gali suklaidinti asmenį arba asmenis, kuriems ji yra skirta arba kurie greičiausiai ją gaus, nesvarbu, ar informaciją teikiantis asmuo laiko ją klaidinančia arba ketina ja ką nors suklaidinti; |
(69) |
kai investicinė įmonė turi suteikti informaciją klientui prieš suteikdama paslaugą, kiekvieno sandorio tos pačios rūšies finansinės priemonės atžvilgiu nereikėtų laikyti naujos arba skirtingos paslaugos teikimu; |
(70) |
išsami informacija apie tai, ar konsultacijos dėl investicijų teikiamos nepriklausomai, apie plačią ar apribotą įvairių rūšių finansinių priemonių analizę ir apie taikomą atrankos procesą turėtų padėti klientams įvertinti teikiamų konsultacijų aprėptį. Klientams turėtų būti suteikta pakankamai išsami informacija apie įmonės analizuotų finansinių priemonių skaičių. Svarstytinų finansinių priemonių, išskyrus finansines priemones, kurias teikia investicinė įmonė arba su įmone glaudžiai susiję subjektai, skaičius ir įvairovė turėtų būti proporcingi teiktinų konsultacijų aprėpčiai, kliento prioritetams ir poreikiams. Vis dėlto, nepaisant siūlomų paslaugų aprėpties, visi vertinimai turėtų būti grindžiami tinkamu rinkoje parduodamų finansinių priemonių skaičiumi, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į rinkos siūlomas alternatyvas; |
(71) |
investicinių įmonių nepriklausomai teikiamos konsultacijos galėtų aprėpti įvairius dalykus: nuo plataus pobūdžio ir bendrų iki specializuotų ir konkrečių klausimų. Siekiant užtikrinti, kad konsultacijų aprėptis būtų tokia, kad būtų galima teisingai ir tinkamai palyginti skirtingas finansines priemones, investicijų konsultantai, kurie specializuojasi tam tikrų kategorijų finansinių priemonių srityje ir daugiausia dėmesio skiria kriterijams, kurie nėra grindžiami vien finansinės priemonės technine struktūra, pavyzdžiui, vadinamosioms ekologiškoms arba etiškoms investicijoms, turėtų laikytis tam tikrų sąlygų, jeigu jie prisistato kaip nepriklausomi konsultantai; |
(72) |
tokia padėtis, kai tas pats konsultantas gali teikti ir nepriklausomas konsultacijas, ir konsultacijas, kurios nėra nepriklausomos, galėtų painioti klientą. Kad klientai galėtų suprasti teikiamų konsultacijų dėl investicijų pobūdį ir pagrindą, reikėtų taip pat nustatyti tam tikrus organizacinius reikalavimus; |
(73) |
fakto, kad investicinė įmonė klientui pateikia prospekto, parengto ir paskelbto pagal Direktyvą 2003/71/EB, kopiją, nereikėtų laikyti informacijos klientui teikimu laikantis veiklos sąlygų pagal Direktyvą 2014/65/ES, kurios susijusios su tokios informacijos kokybe ir turiniu, jeigu įmonė pagal tą direktyvą neatsako už prospekte pateiktą informaciją; |
(74) |
Direktyva 2014/65/ES sugriežtinamos investicinių įmonių pareigos atskleisti informaciją apie visas išlaidas ir mokesčius ir išplečiamas šių pareigų taikymas įtraukiant santykius su profesionaliais klientais ir tinkamomis sandorio šalimis. Siekiant užtikrinti, kad toks padidintas išlaidų ir mokesčių skaidrumas būtų naudingas visų kategorijų klientams, investicinėms įmonėms tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti leidžiama, teikiant investicines paslaugas profesionaliems klientams arba tinkamoms sandorio šalims, susitarti su šiais klientais dėl šiame reglamente išdėstytų išsamių reikalavimų sumažinimo. Tačiau dėl to jokiu atveju neturėtų susidaryti padėtis, kai nebesilaikoma investicinėms įmonėms Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalimi nustatytų pareigų. Todėl investicinės įmonės turėtų informuoti profesionalius klientus apie visas išlaidas ir mokesčius, kaip nustatyta šiame reglamente, kai teikiamos konsultacijos dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugos arba kai, neatsižvelgiant į teikiamą investicinę paslaugą, į susijusias finansines priemones yra įterpta išvestinė finansinė priemonė. Be to, investicinės įmonės turėtų informuoti tinkamas sandorio šalis apie visas išlaidas ir mokesčius, kaip nustatyta šiame reglamente, kai, neatsižvelgiant į teikiamą investicinę paslaugą, į susijusią finansinę priemonę yra įterpta išvestinė finansinė priemonė ir ją ketinama platinti klientams. Tačiau kitais atvejais, kai profesionaliems klientams arba tinkamoms sandorio šalims teikiamos investicinės paslaugos, investicinės įmonės gali susitarti, pavyzdžiui, susijusio kliento prašymu nepateikti informacijos, iliustruojančios kumuliacinį sąnaudų efektą grąžai arba nenurodyti susijusios valiutos ir taikomų konvertavimo kursų ir išlaidų, kai kuri nors bendrų išlaidų ir mokesčių dalis yra išreikšta užsienio valiuta; |
(75) |
atsižvelgiant į bendrą pareigą veikti kuo labiau atsižvelgiant į klientų interesus ir į klientų ex ante informavimo apie visas patirtinas išlaidas ir mokesčius svarbą, nurodant finansines priemones, kurios yra rekomenduojamos arba kuriomis yra prekiaujama, turėtų būti visų pirma nurodomos investicinės įmonės, teikiančios konsultacijas dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugas, ir įmonės, kurios teikdamos investicines ir papildomas paslaugas klientams teikia bendro pobūdžio rekomendacijas dėl finansinių priemonių arba reklamuoja tam tikras finansines priemones. Taip, pavyzdžiui, būtų tuo atveju, kai investicinės įmonės su produkto teikėju arba emitentu sudaro platinimo susitarimus; |
(76) |
atsižvelgdamos į bendrą pareigą veikti kuo labiau atsižvelgiant į klientų interesus ir atsižvelgdamos į pareigas, kylančias iš konkrečių Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių tam tikras finansines priemones (visų pirma kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir mažmeninių investicinių produktų paketus ir draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, MIPP ir DIP), investicinės įmonės turėtų atskleisti ir susumuoti visas išlaidas ir mokesčius, įskaitant finansinės priemonės sąnaudas visais atvejais, kai pagal Sąjungos teisės aktus investicinės įmonės yra įpareigotos suteikti klientui informaciją apie finansinės priemonės sąnaudas; |
(77) |
jeigu investicinės įmonės neprekiavo finansine priemone arba jos nerekomendavo arba pagal Sąjungos teisės aktus neturi suteikti klientams informacijos apie finansinės priemonės sąnaudas, jos gali nesugebėti atsižvelgti į visas su ta finansine priemone susijusias sąnaudas. Net tokiais retais atvejais investicinės įmonės turėtų ex ante informuoti klientus apie visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su investicine paslauga, ir atitinkamos finansinės priemonės įsigijimo kainą. Be to, investicinės įmonės turėtų laikytis bet kokios kitos pareigos suteikti tinkamą informaciją apie atitinkamos finansinės priemonės riziką pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalies b punktą arba ex post pateikti klientams atitinkamas suteiktų paslaugų ataskaitas pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalį, įskaitant sąnaudų elementus; |
(78) |
siekdamos užtikrinti, kad klientai žinotų apie visas patirtinas išlaidas ir mokesčius, galėtų įvertinti tokią informaciją ir palyginti skirtingas finansines priemones ir investicines paslaugas, įmonės iš anksto, prieš pradėdamos teikti paslaugas, klientams turėtų suteikti aiškią ir suprantamą informaciją apie visas išlaidas ir mokesčius. Ex ante informacija apie išlaidas, susijusias su finansine priemone arba papildoma paslauga, gali būti teikiama remiantis tariama investicijos suma. Tačiau atskleistos išlaidos ir mokesčiai turėtų atitikti išlaidas, kurias klientas faktiškai patirtų remiantis ta tariama investicijos suma. Pavyzdžiui, jeigu investicinė įmonė siūlo įvairias nuolatines paslaugas, kai su kiekviena paslauga siejami skirtingi mokesčiai, įmonė turėtų atskleisti išlaidas, susijusias su paslauga, kurią užsakė klientas. Ex post atskleidžiama informacija, susijusi su išlaidomis ir mokesčiais, turėtų atitikti kliento faktinę investicijos sumą tuo metu, kai informacija yra atskleidžiama; |
(79) |
siekiant užtikrinti, kad investuotojai gautų informaciją apie visas išlaidas ir mokesčius pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalį, susijusi rinkos rizika turėtų būti suprantama kaip rizika, susijusi tik su investuoto kapitalo vertės pokyčiais, kuriuos tiesiogiai lemia pagrindinio turto vertės pokyčiai. Todėl sandorių išlaidos ir nuolatiniai mokesčiai už finansines priemones taip pat turėtų būti įtraukti į reikalaujamą išlaidų ir mokesčių susumavimą ir turėtų būti apskaičiuojami naudojant pagrįstas prielaidas, kartu pateikiant paaiškinimą, kad tokie įverčiai grindžiami prielaidomis ir gali neatitikti išlaidų ir mokesčių, kurie bus faktiškai patirti. Atsižvelgiant į tą patį visiško informacijos atskleidimo tikslą, nuo pareigos suteikti informaciją apie išlaidas ir mokesčius neturėtų būti atskirta su išlaidų užskaita susijusi praktika. Išlaidų ir mokesčių atskleidimas grindžiamas principu, kad turėtų būti atskleistas kiekvienas įmonės pozicijos kainos ir atitinkamos kliento kainos skirtumas, įskaitant padidinimus ir sumažinimus; |
(80) |
nors investicinės įmonės turėtų susumuoti visas išlaidas ir mokesčius pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalį ir klientams pateikti bendras išlaidas, išreikštas pinigine suma ir procentine dalimi, investicinėms įmonėms taip pat turėtų būti leidžiama klientams arba perspektyviems klientams pateikti atskirus duomenis, kuriuos sudaro susumuotos pradinės išlaidos ir mokesčiai, susumuotos nuolatinės išlaidos ir mokesčiai ir susumuotos pabaigos išlaidos; |
(81) |
investicinės įmonės, platinančios finansines priemones, kurių atžvilgiu nepakanka informacijos apie išlaidas ir mokesčius, turėtų papildomai informuoti klientus ir apie tas išlaidas, taip pat apie kitas su investicinių paslaugų dėl tų finansinių priemonių teikimu susijusias išlaidas ir susijusius mokesčius, siekiant apsaugoti klientų teises gauti visą informaciją apie išlaidas ir mokesčius. Taip būtų tuo atveju, kai investicinės įmonės platina kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, kurių sandorio sąnaudų nepateikė, pavyzdžiui, KIPVPS valdymo įmonės padaliniai. Tokiais atvejais investicinės įmonės turėtų palaikyti ryšius su KIPVPS valdymo įmonėmis, kad gautų atitinkamą informaciją; |
(82) |
siekiant klientams padidinti informacijos apie su jų investicijomis susijusias išlaidas ir apie jų investicijų rezultatus per tam tikrą laiką, palyginti su atitinkamomis išlaidomis ir mokesčiais, skaidrumą, reguliariai taip pat turėtų būti atskleidžiama ex post informacija, jeigu investicinės įmonės palaiko arba visus metus palaikė nuolatinius santykius su tais klientais. Ex post informacija apie visas atitinkamas išlaidas ir mokesčius turėtų būti atskleidžiama atsižvelgiant į atskiro kliento poreikius. Reguliariai ex post informacija turėtų būti atskleidžiama remiantis esamomis ataskaitų teikimo pareigomis, pavyzdžiui, pareigomis, nustatytomis įmonėms, teikiančioms pavedimų vykdymo paslaugas, kurios nėra portfelio valdymo paslaugos, portfelio valdymo paslaugas arba kliento finansinių priemonių ar lėšų laikymo paslaugas; |
(83) |
informacija apie išlaidas ir susijusius mokesčius, kurią investicinė įmonė turi suteikti klientams, apima informaciją apie mokėjimo susitarimus arba susitarimo dėl investicinių paslaugų teikimo ir bet kurio kito susitarimo, susijusio su siūloma finansine priemone, vykdymą. Šiuo tikslu mokėjimo susitarimai paprastai bus svarbūs tada, kai finansinės priemonės sutartis nutraukiama atsiskaičius pinigais. Veiklos susitarimai paprastai bus svarbūs tada, kai, nutraukiant sutartį, pagal finansinės priemonės sąlygas reikia pateikti akcijas, obligacijas, varantą, tauriųjų metalų lydinį arba kitą priemonę ar biržos prekę; |
(84) |
būtina nustatyti skirtingus Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamumo vertinimo ir tos direktyvos 25 straipsnio 3 dalyje nurodyto priimtinumo vertinimo taikymo reikalavimus. Šių vertinimų taikymo sritis yra skirtinga investicinių paslaugų, su kuriomis jie yra susiję, požiūriu, taip pat skiriasi jų funkcijos ir ypatybės; |
(85) |
į tinkamumo ataskaitą investicinės įmonės turėtų įtraukti ir atkreipti kliento dėmesį į informaciją, ar dėl rekomenduojamų paslaugų arba priemonių mažmeninis klientas turėtų siekti, kad reguliariai būtų peržiūrimi sudaryti susitarimai. Tai apima situacijas, kai klientui greičiausiai reikėtų ieškoti galimybės pasikonsultuoti, kaip atkurti padėtį, kad investicijų portfelis vėl atitiktų iš pradžių rekomenduotą paskirstymą, jeigu yra tikimybė, kad portfelis galėtų nukrypti nuo tikslinio turto paskirstymo; |
(86) |
siekiant atsižvelgti į rinkos pokyčius ir užtikrinti vienodo lygio investuotojų apsaugą, turėtų būti patikslinta, kad investicinės įmonės turėtų likti atsakingos už tinkamumo vertinimo atlikimą, kai visos konsultacijos dėl investicijų ar portfelio valdymo paslaugos ar jų dalis teikiama taikant automatizuotą arba pusiau automatizuotą sistemą; |
(87) |
laikantis tinkamumo vertinimo reikalavimo pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalį, taip pat reikėtų patikslinti, kad investicinės įmonės turėtų atlikti tinkamumo vertinimą ne tik dėl pateiktų rekomendacijų pirkti finansinę priemonę, bet ir dėl visų sprendimų prekiauti investicija (įskaitant sprendimus pirkti ar nepirkti), ją laikyti ar parduoti; |
(88) |
taikant Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalį, sandoris gali būti netinkamas klientui arba potencialiam klientui dėl susijusių finansinių priemonių rizikos, sandorio rūšies, pavedimo ypatybių arba prekybos dažnumo. Sandorių, kurių kiekvienas atskirai vertinant yra tinkamas, serija gali būti netinkama, jeigu rekomendacija arba sprendimai prekiauti yra priimami taip dažnai, kad tai neatitinka kliento interesų. Portfelio valdymo atveju sandoris taip pat galėtų būti netinkamas, jeigu dėl jo susidarytų netinkamas portfelis; |
(89) |
portfelio valdytojo klientui pateiktą rekomendaciją, prašymą arba suteiktą konsultaciją, siekiant, kad klientas suteiktų arba pakeistų portfelio valdytojo įgaliojimą, kuriame apibrėžtos portfelio valdytojo diskrecijos ribos, reikėtų laikyti rekomendacija, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalyje; |
(90) |
siekdamos užtikrinti teisinį tikrumą ir suteikti galimybę klientams geriau suprasti teikiamų paslaugų pobūdį, investicinės įmonės, klientams teikiančios investicines arba papildomas paslaugas, turėtų sudaryti rašytinį pagrindinį susitarimą su klientu, kuriame būtų išdėstytos pagrindinės kliento ir įmonės teisės bei pareigos; |
(91) |
šiuo reglamentu neturėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos patvirtintų investicinės įmonės ir jos klientų pagrindinio susitarimo turinį. Tačiau joms taip pat neturėtų būti kliudoma to daryti, jeigu bet kuris toks patvirtinimas yra pagrįstas tik tuo, kaip įmonė vykdo pareigas pagal Direktyvą 2014/65/ES veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kuo labiau atsižvelgiant į savo klientų interesus, bei saugoti įrašus, kuriuose nustatytos investicinių įmonių ir jų klientų teisės ir pareigos bei kitos sąlygos, kuriomis įmonė teiks paslaugas savo klientams; |
(92) |
duomenys, kuriuos investicinė įmonė turi kaupti, turėtų būti pritaikyti atsižvelgiant į veiklos rūšį ir į teikiamų investicinių paslaugų bei vykdomos investicinės veiklos įvairovę, su sąlyga, kad vykdomos Direktyvoje 2014/65/ES, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 600/2014 (11), Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/57/ES (12) ir šiame reglamente nustatytos duomenų kaupimo pareigos ir kompetentingos institucijos gali vykdyti priežiūros užduotis ir imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, kad būtų užtikrinta klientų apsauga ir rinkos vientisumas; |
(93) |
atsižvelgiant į ataskaitų ir reguliarių pranešimų teikimo visiems klientams svarbą, taip pat į tai, kad Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalies taikymas išplečiamas įtraukiant santykius su tinkamomis sandorio šalimis, šiame reglamente nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi visų kategorijų klientams. Atsižvelgiant į bendravimo su tinkamomis sandorio šalimis pobūdį, investicinėms įmonėms turėtų būti leidžiama sudaryti susitarimus, kuriuose nustatomas konkretus ataskaitų turinys ir teikimo laikas, kurie yra skirtingi nuo mažmeniniams ir profesionaliems klientams teikiamų ataskaitų turinio ir teikimo laiko; |
(94) |
kai investicinė įmonė, teikianti portfelio valdymo paslaugas, turi suteikti klientams arba potencialiems klientams informaciją apie tai, kokių rūšių finansinės priemonės gali būti įtrauktos į kliento portfelį ir apie tai, kokių rūšių sandorius galima vykdyti su tokiomis priemonėmis, tokioje informacijoje turėtų būti atskirai nurodyta, ar investicinė įmonė bus įgaliota investuoti į finansines priemones, kuriomis neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, į išvestines finansines priemones arba į nelikvidžias ar sparčiai kintančios kainos finansines priemones; arba vykdyti skolintų vertybinių popierių pardavimą, pirkimą už skolintas lėšas, vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius arba sandorius, susijusius su garantinės sumos mokėjimais, užstato deponavimu ar užsienio valiutos keitimo rizika; |
(95) |
klientai turėtų būti informuoti apie jų portfelio rezultatus ir pradinių investicijų nuvertėjimą. Teikiant portfelio valdymo paslaugas informacija turėtų būti suteikiama, kai bendra bendro portfelio vertė sumažėja 10 % ir paskui kaskart kai ji sumažėja 10 %, tai neturėtų būti taikoma individualiai turimoms dalims; |
(96) |
vykdant pareigą teikti ataskaitas apie portfelio valdymą, neapibrėžtųjų įsipareigojimų sandoris turėtų apimti visus faktinius arba galimus įsipareigojimus klientui, kurie viršija priemonės įsigijimo kainą; |
(97) |
taikant ataskaitų teikimo klientams nuostatas, nuoroda į pavedimo rūšį turėtų būti suprantama kaip nuoroda į jo, kaip riboto pavedimo, statusą, pavedimo rinkos kaina statusą arba kitos konkrečios rūšies pavedimo statusą; |
(98) |
taikant ataskaitų teikimo klientams nuostatas, nuoroda į pavedimo pobūdį turėtų būti suprantama kaip nuoroda į pavedimus pasirašyti vertybinius popierius, sudaryti pasirinkimo sandorį arba į kitą panašų kliento pavedimą; |
(99) |
nustatydama savo pavedimų vykdymo politiką pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 4 dalį, investicinė įmonė turėtų nustatyti tos direktyvos 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksnių sąlyginę svarbą arba bent jau nustatyti procesą, kuriuo remdamasi ji nustato šių veiksnių sąlyginę svarbą, kad savo klientams galėtų pateikti kuo geresnį rezultatą. Kad ši politika būtų veiksminga, investicinė įmonė turėtų atsirinkti vykdymo vietas, kad vykdydama klientų pavedimus galėtų nuolat pasiekti kuo geresnį rezultatą. Kad galėtų laikytis teisinės pareigos užtikrinti optimalų įvykdymą, investicinės įmonės, taikydamos optimalaus įvykdymo kriterijus profesionaliems klientams, paprastai nenaudoja tų pačių vykdymo vietų vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams ir kitiems sandoriams. Taip yra todėl, kad vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai naudojami kaip finansavimo šaltinis, kuris priklauso nuo skolininko įsipareigojimo grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius tam tikrą datą ateityje, o vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių sąlygos paprastai nustatomos abipusiu sandorio šalių susitarimu prieš juos įvykdant. Todėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių vykdymo vietų pasirinkimas yra mažesnis nei kitų sandorių atveju, nes jis priklauso nuo iš anksto sandorio šalių nustatytų sąlygų ir nuo to, ar yra konkreti tokių vykdymo vietų, skirtų susijusioms finansinėms priemonėms, paklausa. Todėl investicinių įmonių parengtoje pavedimų vykdymo politikoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ypatybes ir joje atskirai turėtų būti nurodytos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių vykdymo vietos. Savo pavedimų vykdymo politiką investicinė įmonė turėtų taikyti kiekvienam savo kliento pavedimui, kurį vykdo siekdama kuo geresnio rezultato klientui pagal tą politiką; |
(100) |
siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės, kurios perduoda arba pateikia klientų pavedimus vykdyti kitiems subjektams, veiktų kuo labiau atsižvelgdamos į savo klientų interesus pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 dalį ir pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalį ir suteiktų tinkamą informaciją klientams apie įmonę ir jos paslaugas, investicinės įmonės turėtų suteikti klientams tinkamą informaciją apie penkis svarbiausius pagal kiekvieną finansinės priemonės klasę subjektus, kuriems jos perduoda arba pateikia klientų pavedimus, ir suteikti klientams informaciją apie pavedimų vykdymo kokybę pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 6 dalį ir atitinkamas įgyvendinimo priemones. Investicinės įmonės, kurios perduoda arba pateikia pavedimus vykdyti kitiems subjektams, vykdymui gali pasirinkti vieną subjektą, tik jeigu gali įrodyti, kad tai joms leidžia nuolat pasiekti kuo geresnį rezultatą savo klientams, ir jeigu gali pagrįstai tikėtis, kad pasirinktas subjektas suteiks joms galimybę pasiekti tokių rezultatų klientams, kurie būtų bent jau tokie pat geri kaip rezultatai, kurių jos galėtų pagrįstai tikėtis vykdymui naudodamos kitus subjektus. Šie pagrįsti lūkesčiai turėtų būti pagrįsti atitinkamais duomenimis, paskelbtais pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnį, arba tų investicinių įmonių atlikta vidaus analize; |
(101) |
siekdama užtikrinti, kad būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas klientui, kai mažmeninio kliento pavedimas vykdomas nesant konkrečių kliento nurodymų, investicinė įmonė turėtų atsižvelgti į visus veiksnius, kuriais remdamasi ji galėtų pasiekti kuo geresnį rezultatą atsižvelgiant į bendrą sumą, kurią sudaro finansinės priemonės kaina ir su vykdymu susijusios sąnaudos. Spartai, įvykdymo ir atsiskaitymo tikimybei, pavedimo dydžiui ir pobūdžiui, rinkos poveikiui ir bet kokioms kitoms numanomoms sandorio sąnaudoms gali būti teikiama pirmenybė tiesioginės kainos ir tiesioginių sąnaudų atžvilgiu, tik jeigu jie padeda pasiekti kuo geresnį rezultatą, atsižvelgiant į bendrą sumą, mažmeniniam klientui; |
(102) |
kai investicinė įmonė vykdo pavedimą pagal konkrečius kliento nurodymus, turėtų būti laikoma, kad ji įvykdė savo optimalaus įvykdymo pareigas tik tos pavedimo dalies arba aspekto atžvilgiu, su kuriais susiję kliento nurodymai. Neturėtų būti laikoma, kad tai, jog klientas davė konkrečius nurodymus, apimančius vieną pavedimo dalį arba aspektą, atleidžia investicinę įmonę nuo jos optimalaus įvykdymo pareigų bet kurių kitų kliento pavedimo dalių arba aspektų, kurių neapima tokie nurodymai, atžvilgiu. Investicinė įmonė neturėtų skatinti kliento, akivaizdžiai jam nurodydama arba netiesiogiai pasiūlydama nurodymo turinį, teikti jai nurodymus kokiu nors konkrečiu būdu įvykdyti pavedimą, jeigu įmonė pagrįstai turi žinoti, kad dėl tokio nurodymo ji greičiausiai negalės pasiekti kuo geresnio rezultato tam klientui. Tačiau tai neturėtų trukdyti įmonei siūlyti klientui pasirinkti iš dviejų ar daugiau nurodytų prekybos vietų, jeigu tos vietos atitinka įmonės pavedimų vykdymo politiką; |
(103) |
jeigu investicinė įmonė vykdo prekybą su klientais savo sąskaita, tai turėtų būti laikoma kliento pavedimų vykdymu ir todėl turėtų būti taikomi Direktyvos 2014/65/ES ir šio reglamento reikalavimai ir visų pirma vykdomos pareigos, susijusios su optimaliu įvykdymu. Tačiau, jeigu investicinė įmonė klientui pateikia kotiruojamą kainą ir ta kotiruojama kaina atitinka įmonės pareigas pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė įvykdė pavedimą ta kotiruojama kaina tuo metu, kai ta kaina buvo pateikta, įmonė turėtų laikytis tų pačių pareigų, kaip ir vykdydama pavedimą ta kotiruojama kaina po to, kai klientas ją patvirtina, su sąlyga, kad, atsižvelgiant į besikeičiančias rinkos sąlygas ir laiką, praėjusį nuo kainos pasiūlymo pateikimo ir jo patvirtinimo, kaina nėra akivaizdžiai pasenusi; |
(104) |
pareiga pasiekti kuo geresnį rezultatą vykdant kliento pavedimus taikoma visų rūšių finansinėms priemonėms. Tačiau, atsižvelgiant į rinkų struktūrų arba finansinių priemonių struktūros skirtumus, gali būti sunku nustatyti ir taikyti vienodą optimalaus įvykdymo standartą ir procedūrą, kurie galiotų ir būtų veiksmingi visų klasių priemonėms. Todėl optimalaus įvykdymo pareigos turėtų būti taikomos taip, kad būtų atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, sietinas su pavedimų, susijusių su tam tikrų rūšių finansinėmis priemonėmis, vykdymu. Pavyzdžiui, sandorių, apimančių pagal kliento poreikius pritaikytas nebiržines finansines priemones, apimančias specifinius sutartinius santykius, pritaikytus kliento ir investicinės įmonės sąlygoms, optimalaus įvykdymo tikslais negalima palyginti su sandoriais, susijusiais su akcijomis, kuriomis prekiaujama centralizuotose vykdymo vietose. Kadangi optimalaus įvykdymo pareigos taikomos visoms finansinėms priemonėms, nesvarbu, ar jomis prekiaujama prekybos vietose, ar ne biržoje, investicinės įmonės turėtų rinkti atitinkamus rinkos duomenis, kad patikrintų, ar ne biržoje klientui siūloma kaina yra sąžininga ir ar įvykdoma optimalaus įvykdymo pareiga; |
(105) |
šio reglamento nuostatos, susijusios su pavedimų vykdymo politika, neturėtų daryti poveikio bendrajai investicinės įmonės pareigai pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 7 dalį reguliariai atlikti savo pavedimų vykdymo sistemos ir politikos veiksmingumo priežiūrą ir reguliariai vertinti į savo pavedimų vykdymo politiką įtrauktas vykdymo vietas; |
(106) |
šiuo reglamentu neturėtų būti reikalaujama, kad, siekiant optimalaus įvykdymo, būtų dubliuojamos investicinės įmonės, kuri teikia pavedimo gavimo ir perdavimo arba portfelio valdymo paslaugas, ir bet kurios investicinės įmonės, kuriai ta investicinė įmonė perduoda vykdyti savo pavedimus, funkcijos; |
(107) |
vykdydamos optimalaus įvykdymo pareigą pagal Direktyvą 2014/65/ES investicinės įmonės turi imtis visų pagrįstų veiksmų, kad pasiektų kuo geresnį rezultatą savo klientams. Vykdymo kokybė, apimanti tokius aspektus, kaip sparta, įvykdymo tikimybė, pavyzdžiui, įvykdymo norma, ir kainos pagerinimo galimybė bei dažnumas, yra svarbus optimalaus įvykdymo veiksnys. Galimybė gauti įvairių įvykdymo vietų teikiamus su vykdymo kokybe susijusius duomenis, juos palyginti ir konsoliduoti yra esminis dalykas, kad investicinės įmonės ir investuotojai galėtų nustatyti tas vykdymo vietas, kurios kokybiškiausiai įvykdo savo klientų pavedimus. kad pasiektų geriausią galimą rezultatą klientui, investicinės įmonės turėtų palyginti ir analizuoti atitinkamus duomenis, įskaitant pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 3 dalį ir atitinkamas įgyvendinimo priemones viešai skelbiamus duomenis; |
(108) |
pavedimus vykdančios investicinės įmonės turėtų turėti galimybę į savo politiką įtraukti vieną vykdymo vietą, jeigu jos gali įrodyti, kad tai joms leidžia nuolat užtikrinti optimalų įvykdymą savo klientams. Investicinės įmonės turėtų pasirinkti vieną vykdymo vietą, tik jeigu jos gali pagrįstai tikėtis, kad dėl pasirinktos vykdymo vietos jos galės pasiekti tokių rezultatų klientams, kurie būtų bent jau tokie pat geri kaip rezultatai, kurių jos galėtų pagrįstai tikėtis naudodamos alternatyvias vykdymo vietas. Šie pagrįsti lūkesčiai turi būti pagrįsti atitinkamais duomenis, paskelbtais pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnį, arba kitomis įmonių atliktomis vidaus analizėmis; |
(109) |
sandorių perskirstymas turėtų būti laikomas nuostolingu klientui, jeigu dėl to perskirstymo investicinei įmonei arba bet kuriam konkrečiam klientui nesąžiningai teikiama pirmenybė; |
(110) |
nedarant poveikio Reglamentui (ES) Nr. 596/2014 ir taikant šio reglamento nuostatas, susijusias su klientų pavedimų tvarkymu, klientų pavedimai neturėtų būti laikomi kitais atžvilgiais palyginamais, jeigu jie buvo gauti skirtingomis priemonėmis ir jiems nebūtų naudinga juos vykdyti paeiliui. Jeigu investicinė įmonė pasinaudoja informacija, susijusia su dar neįvykdytu kliento pavedimu, kad savo sąskaita įvykdytų finansinių priemonių, su kuriomis susijęs kliento pavedimas, arba susijusių finansinių priemonių sandorius, toks informacijos naudojimas turėtų būti laikomas netinkamu tos informacijos naudojimu. Tačiau vien tai, kad rinkos formuotojai ar subjektai, įgalioti veikti kaip sandorio šalys, apsiriboja teisėta finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo veikla arba kad trečiųjų šalių vardu vykdyti pavedimus įgalioti asmenys apsiriboja tuo, kad rūpestingai įvykdo pavedimus, neturėtų būti savaime laikoma netinkamu informacijos naudojimu; |
(111) |
vertindamos, ar rinka atitinka Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą reikalavimą, kad bent 50 % emitentų, kurių finansinėmis priemonėmis leista prekiauti toje rinkoje, būtų mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kompetentingos institucijos turėtų taikyti lankstų metodą rinkoms, apie kurių ankstesnę veiklą nėra duomenų, naujai įsteigtoms MVĮ, kurių finansinėmis priemonėmis leista prekiauti mažiau nei trejus metus, ir emitentams, išimtinai leidžiantiems ne nuosavo kapitalo finansines priemones; |
(112) |
atsižvelgiant į esamų Sąjungos DPS, kuriose daugiausia dėmesio skiriama MVĮ, veiklos modelių įvairovę ir siekiant užtikrinti naujos kategorijos MVĮ augimo rinkos sėkmę, tikslinga MVĮ augimo rinkoms suteikti tam tikro lankstumo vertinant emitentų tinkamumą leisti prekiauti jų prekybos vietoje. Bet kuriuo atveju MVĮ augimo rinkoje neturėtų būti nustatytos taisyklės, kurios užkrauna didesnę naštą emitentams nei tos, kurios emitentams taikomos reguliuojamose rinkose; |
(113) |
kiek tai susiję su leidimo prekiauti dokumento, kurį emitentas turi pateikti pirmą kartą jam leidžiant prekiauti jo vertybiniais popieriais MVĮ augimo rinkoje, turiniu, tais atvejais, kai netaikomas reikalavimas paskelbti prospektą pagal Direktyvą 2003/71/EB, tikslinga kompetentingoms institucijoms palikti galimybę savo nuožiūra vertinti, ar MVĮ augimo rinkos operatoriaus nustatytomis taisyklėmis užtikrinamas tinkamas investuotojų informavimas. Nors emitentas turėtų būti visiškai atsakingas už leidimo prekiauti dokumente pateiktą informaciją, MVĮ augimo rinkos operatorius turėtų nustatyti, kaip leidimo prekiauti dokumentas turėtų būti tinkamai patikrinamas. Tam nebūtinai turėtų būti reikalingas oficialus kompetentingos institucijos ar operatoriaus patvirtinimas; |
(114) |
emitentų metinių ir pusmetinių finansinių ataskaitų skelbimas yra tinkamas minimalus skaidrumo standartas, atitinkantis taikomą geriausią praktiką esamose rinkose, kuriose daugiausia dėmesio skiriama MVĮ. Kiek tai susiję su finansinių ataskaitų turiniu, MVĮ augimo rinkos operatorius turėtų galėti savo nuožiūra nurodyti, kad emitentai, kurių finansinėmis priemonėmis prekiaujama jo prekybos vietoje, taikytų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus arba vietos įstatymais ir kitais teisės aktais leidžiamus finansinės atskaitomybės standartus, arba abejus standartus. Finansinių ataskaitų paskelbimo terminai turėtų būti mažiau apsunkinantys nei tie, kurie nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB (13), nes, atrodo, kad ne tokie griežti terminai geriau atitinka MVĮ poreikius ir aplinkybes; |
(115) |
kadangi informacijos apie emitentus reguliuojamose rinkose skleidimo taisyklės pagal Direktyvą 2004/109/EB užkrautų pernelyg didelę naštą emitentams MVĮ augimo rinkose, tikslinga, kad MVĮ augimo rinkos operatoriaus svetainė taptų informaciniu punktu investuotojams, ieškantiems informacijos apie emitentus, kurių finansinėmis priemonėmis prekiaujama toje vietoje. Informacija MVĮ augimo rinkos operatoriaus svetainėje taip pat gali būti skelbiama pateikiant tiesioginį saitą į emitento svetainę, tuo atveju, jei informacija yra paskelbta joje, jeigu per saitą tiesiogiai patenkama į atitinkamą emitento svetainės dalį, kurioje investuotojai gali lengvai rasti reguliavimo informaciją; |
(116) |
būtina papildomai patikslinti, kada prekybos finansine priemone sustabdymas ar jos pašalinimas iš prekybos galėtų padaryti didelę žalą investuotojo interesui arba tvarkingam rinkos veikimui. Šioje srityje reikia užtikrinti konvergenciją, kad rinkos dalyviai valstybėje narėje, kurioje prekyba finansinėmis priemonėmis sustabdyta arba finansinės priemonės yra pašalintos iš prekybos, neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginti su rinkos dalyviais kitoje valstybėje narėje, kurioje prekyba tebevyksta; |
(117) |
siekiant užtikrinti reikiamą konvergencijos lygį, tikslinga pateikti aplinkybių, kuriomis padaroma didelė žala investuotojų interesams ir tvarkingam rinkos veikimui, sąrašą, kuriuo galėtų remtis nacionalinė kompetentinga institucija, reguliuojamą rinką valdantis rinkos operatorius arba investicinė įmonė ar rinkos operatorius, valdantys DPS arba OPS, priimdami sprendimus neprašyti sustabdyti prekybos finansine priemone arba nepašalinti jos iš prekybos arba neatsižvelgti į pranešimą apie tai. Toks sąrašas turėtų būti nebaigtinis, nes juo remdamosi nacionalinės kompetentingos institucijos priims sprendimus ir jis joms suteiks reikiamo lankstumo vertinant atskirus atvejus; |
(118) |
Direktyvos 2014/65/ES 31 straipsnio 2 dalimi ir 54 straipsnio 2 dalimi atitinkamai reikalaujama, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, valdantys DPS arba OPS, taip pat reguliuojamų rinkų rinkos operatoriai nedelsiant praneštų savo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms apie tam tikras aplinkybes. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų vykdyti reguliavimo užduotis ir laiku būtų informuotos apie atitinkamus incidentus, galinčius neigiamai paveikti rinkų veikimą ir vientisumą. Iš prekybos vietų operatorių gauta informacija turėtų suteikti galimybę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms nustatyti ir vertinti rinkoms ir jų dalyviams kylančią riziką, veiksmingai į ją reaguoti ir prireikus imtis veiksmų; |
(119) |
tikslinga sudaryti nebaigtinį svarbių aplinkybių, kuriomis galima daryti prielaidą, kad padaryti sunkūs prekybos vietos taisyklių pažeidimai, egzistuoja tvarką pažeidžiančios prekybos sąlygos arba su finansine priemone susiję sistemos trikdžiai, apie kuriuos prekybos vietų operatoriai privalo nedelsiant pranešti savo kompetentingoms institucijoms, kaip nustatyta Direktyvos 2014/65/ES 31 straipsnio 2 dalyje ir 54 straipsnio 2 dalyje, sąrašą. Šiuo tikslu nuoroda į „prekybos vietos taisykles“ turėtų būti suprantama plačiąja prasme ir turėtų apimti visas taisykles, nutarimus, nurodymus, taip pat prekybos vietos ir jos dalyvių sutartinių susitarimų bendrąsias sąlygas, kuriose nustatytos prekybos ir leidimo prekiauti prekybos vietoje sąlygos; |
(120) |
dėl elgesio, galinčio reikšti piktnaudžiavimą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 596/2014, taip pat tikslinga nustatyti prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka ženklų nebaigtinį sąrašą, į kurį turėtų atsižvelgti prekybos vietos operatoriai, tikrindami sandorius ar prekybos pavedimus, kad nustatytų, ar privalo pranešti atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kaip nustatyta Direktyvos 2014/65/ES 31 straipsnio 2 dalyje ir 54 straipsnio 2 dalyje. Šiuo tikslu nuoroda į „prekybos pavedimą“ turėtų apimti visų rūšių pavedimus, įskaitant pradinius pavedimus, pavedimų pakeitimus, atnaujinimus ir anuliavimo atvejus, nesvarbu, ar jie buvo įvykdyti, ar ne, ir neatsižvelgiant į naudotas prieigos prie prekybos vietos priemones; |
(121) |
prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka ženklų sąrašas neturėtų būti baigtinis ir pagal jį neturėtų būti nustatomi piktnaudžiavimo rinka ar bandymo piktnaudžiauti rinka atvejai, nes kiekvienas iš ženklų savaime nebūtinai yra piktnaudžiavimas rinka ar bandymas piktnaudžiauti rinka. Vieną ar daugiau ženklų atitinkantys sandoriai arba prekybos pavedimai gali būti vykdomi teisėtais sumetimais arba laikantis prekybos vietos taisyklių; |
(122) |
siekiant užtikrinti skaidrumą rinkos suinteresuotiesiems subjektams kartu užkertant kelią piktnaudžiavimui rinka ir išlaikant pozicijų turėtojų tapatybės konfidencialumą, reikalavimas kas savaitę viešai skelbti ataskaitas, kuriose nurodomos bendros pozicijos, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 58 straipsnio 1 dalies a punkte, turėtų būti taikomas tik sutartims, kuriomis prekiauja tam tikras skaičius asmenų, viršijantis šiame reglamente nurodytus konkrečius dydžius; |
(123) |
siekiant užtikrinti, kad rinkos duomenys pagrįstomis komercinėmis sąlygomis būtų vienodai teikiami Sąjungoje, šiuo reglamentu nustatomos sąlygos, kurias turi atitikti patvirtinti skelbimo subjektai (PSS) ir konsoliduotos informacinės juostos tiekėjai (KIJT). Šios sąlygos yra pagrįstos tikslu užtikrinti, kad pareiga teikti rinkos duomenis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis būtų pakankamai aiški ir ją būtų galima veiksmingai ir vienodai taikyti, kartu atsižvelgiant į skirtingus duomenų teikėjų veiklos modelius ir sąnaudų struktūras; |
(124) |
siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyti pagrįsto dydžio mokesčiai už rinkos duomenis, vykdant pareigą teikti rinkos duomenis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis reikalaujama, kad kainos būtų pagrįstai susietos su duomenų parengimo ir platinimo sąnaudomis. Todėl, nedarant poveikio konkurencijos taisyklių taikymui, duomenų teikėjai turėtų nustatyti savo mokesčius remdamiesi savo išlaidomis, nors jiems leidžiama gauti komercinę maržą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip veiklos pelno marža, sąnaudų grąža, pagrindinės veiklos turto grąža ir kapitalo grąža. Kai duomenų teikėjai turi bendrų sąnaudų, susijusių su duomenų ir kitų paslaugų teikimu, duomenų teikimo sąnaudos gali apimti atitinkamą sąnaudų, susijusių su bet kokia kita teikiama paslauga, dalį. Tikslias sąnaudas nustatyti yra labai sunku, todėl turėtų būti nurodytos sąnaudų priskyrimo ir paskirstymo metodikos, šių sąnaudų nustatymą paliekant rinkos duomenų teikėjų nuožiūrai; |
(125) |
rinkos duomenys turėtų būti teikiami nediskriminuojant, o tam reikia, kad visiems tos pačios kategorijos klientams pagal paskelbtus objektyvius kriterijus būtų siūloma ta pati kaina ir kitos sąlygos; |
(126) |
kad duomenų naudotojai galėtų gauti rinkos duomenis ir neprivalėtų pirkti kitų paslaugų, rinkos duomenys turėtų būti siūlomi atskirai nuo kitų paslaugų. Kad duomenų naudotojai už tuos pačius rinkos duomenis neturėtų mokėti daugiau nei kartą, kai jie perka duomenis iš skirtingų rinkos duomenų platintojų, rinkos duomenys turėtų būti siūlomi kiekvienam naudotojui atskirai, nebent tai būtų neproporcinga, palyginti su tokio duomenų siūlymo būdo sąnaudomis, atsižvelgus į PSS ir KIJT teikiamų rinkos duomenų apimtį ir mastą; |
(127) |
siekiant sudaryti sąlygas duomenų naudotojams ir kompetentingoms institucijoms veiksmingai įvertinti, ar rinkos duomenys teikiami pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, būtina viešai atskleisti visas esmines jų teikimo sąlygas. Todėl duomenų teikėjai turėtų atskleisti informaciją apie savo mokesčius ir rinkos duomenų turinį, taip pat apie sąnaudų apskaitos metodikas, kurias naudoja savo sąnaudoms nustatyti, tačiau neprivalėtų atskleisti savo faktinių sąnaudų; |
(128) |
tikslinga nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, ar reguliuojamos rinkos, DPS arba OPS veikla yra ypač reikšminga priimančiojoje valstybėje narėje, kad būtų galima išvengti situacijos, kai prekybos vietai nustatoma pareiga atsiskaityti daugiau kaip vienai kompetentingai institucijai arba būti prižiūrimai daugiau kaip vienos kompetentingos institucijos, kai tai nebūtų būtina pagal Direktyvą 2014/65/ES. Kiek tai susiję su DPS ir OPS, tikslinga nustatyti, kad ypač reikšmingomis turėtų būti laikomos tik didelę rinkos dalį turinčios DPS ir OPS, kad dėl bet kokios ekonomiškai nereikšmingos DPS ar OPS perkėlimo ar įsigijimo automatiškai nereikėtų sudaryti bendradarbiavimo susitarimų, nustatytų Direktyvos 2014/65/ES 79 straipsnio 2 dalyje; |
(129) |
šiuo reglamentu laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) pripažintų pagrindinių teisių ir principų. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus, visų pirma į teisę į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į vartotojų apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Tvarkant bet kokius asmens duomenis pagal šį reglamentą turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius ir jie turi būti tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001; |
(130) |
dėl techninių rekomendacijų konsultuotasi su EVPRI, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (14); |
(131) |
siekiant suteikti galimybę kompetentingoms institucijoms ir investicinėms įmonėms prisitaikyti prie šiame reglamente nustatytų naujų reikalavimų, kad jie galėtų būti taikomi veiksmingai ir efektyviai, šio reglamento taikymo data turėtų būti suderinta su Direktyvos 2014/65/ES taikymo pradžios data, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šio reglamento II skyrius, III skyriaus 1–4 skirsniai, 59 straipsnio 4 dalis, 60 straipsnis, 6 ir 8 skirsniai ir, kiek jie yra susiję su tomis nuostatomis, I skyrius, III skyriaus 9 skirsnis ir IV skyrius taikomi valdymo įmonėms pagal Direktyvos 2009/65/EB 6 straipsnio 4 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (15) 6 straipsnio 6 dalį.
2. Nuorodos į investicines įmones apima kredito įstaigas, o nuorodos į finansines priemones apima struktūrizuotus indėlius, kiek tai susiję su visais reikalavimais, nurodytais Direktyvos 2014/65/ES 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir jų įgyvendinimo nuostatose, nustatytose pagal šį reglamentą.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1. |
atitinkamas asmuo – bet kuris iš šių asmenų, kai kalbama apie investicinę įmonę:
|
2. |
finansų analitikas – atitinkamas asmuo, kuris parengia investicinio tyrimo medžiagą; |
3. |
užsakomųjų paslaugų teikimas – investicinės įmonės ir paslaugų teikėjo bet kurios formos susitarimas, pagal kurį tas paslaugų teikėjas vietoje tos investicinės įmonės atlieka procesą, teikia paslaugą arba vykdo veiklą; |
3a. |
„asmuo, su kuriuo atitinkamą asmenį sieja giminystės ryšiai“, yra bet kuris iš šių asmenų:
|
4. |
vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris – vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365 (16) 3 straipsnio 11 dalyje; |
5. |
atlyginimas – visų formų mokėjimai ar finansinė arba nefinansinė nauda, įmonių tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti atitinkamiems asmenims teikiant investicines arba papildomas paslaugas klientams; |
6. |
biržos prekės – bet kokios pakeičiamos prekės, kurias galima pateikti, įskaitant metalus, jų rūdas bei lydinius, žemės ūkio produktus ir energetikos, pavyzdžiui, elektros energijos, išteklius. |
3 straipsnis
Informacijos teikimui taikomos sąlygos
1. Kai taikant šį reglamentą informaciją reikia pateikti patvariojoje laikmenoje, apibrėžtoje Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 62 punkte, investicinės įmonės turi teisę pateikti tą informaciją ne popieriuje, bet kitoje patvariojoje laikmenoje, tik jeigu:
a) |
tą informaciją pateikti tokioje laikmenoje yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip yra ar bus vykdoma veikla tarp įmonės ir kliento, ir |
b) |
asmeniui, kuriam teiktina ši informacija, pasiūlius pasirinkti, kaip gauti informaciją – popieriuje ar toje kitoje patvariojoje laikmenoje, jis konkrečiai pasirenka informacijos teikimą toje kitoje laikmenoje. |
2. Kai pagal šio reglamento 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsnius arba 66 straipsnio 3 dalį investicinė įmonė informaciją klientui teikia interneto svetainėje ir tokia informacija nėra asmeniškai skirta klientui, investicinės įmonės užtikrina, kad būtų įvykdytos šios sąlygos:
a) |
tą informaciją pateikti tokioje laikmenoje yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip yra ar bus vykdoma veikla tarp įmonės ir kliento; |
b) |
klientas privalo duoti atskirą sutikimą, kad ta informacija būtų teikiama tokia forma; |
c) |
klientui elektroniniu būdu turi būti nurodytas svetainės adresas ir vieta, kurioje galima rasti tą informaciją; |
d) |
turi būti pateikiama naujausia informacija; |
e) |
informacija toje svetainėje turi būti prieinama nuolat ir tiek laiko, kiek klientui gali pagrįstai reikėti, norint ją patikrinti. |
3. Taikant šį straipsnį informacijos pateikimas elektroninių ryšių priemonėmis laikomas tinkamu, atsižvelgiant į tai, kaip yra ar bus vykdoma veikla tarp įmonės ir kliento, jeigu galima įrodyti, kad klientas turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Jeigu tai veiklai vykdyti klientas pateikia elektroninio pašto adresą, tai laikoma tokiu įrodymu.
4 straipsnis
Investicinių paslaugų teikimas pavieniais atvejais
(Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 1 dalis)
Taikant Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą išimtį, laikoma, kad investicinės paslaugos vykdant profesinę veiklą teikiamos pavieniais atvejais, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
a) |
tarp profesinės veiklos vykdymo ir investicinės paslaugos teikimo tam pačiam klientui egzistuoja toks glaudus faktinis ryšys, kad investicinę paslaugą galima laikyti papildančia pagrindinę profesinę veiklą; |
b) |
teikiant investicines paslaugas pagrindinės profesinės veiklos klientams, nesiekiama suteikti sistemingo pajamų šaltinio profesinę veiklą vykdančiam asmeniui ir |
c) |
profesinę veiklą vykdantis asmuo nereklamuoja ar kitaip nepopuliarina savo gebėjimo teikti investicines paslaugas, išskyrus atvejus, kai klientams atskleidžiama, kad šios paslaugos papildo pagrindinę profesinę veiklą. |
5 straipsnis
Didmeniniai energetikos produktai, kurių atveju privalomas fizinis atsiskaitymas
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
1. Taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punktą, už didmeninį energetikos produktą privaloma fiziškai atsiskaityti, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
a) |
į jį įtrauktos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad sutarties šalys turėtų atitinkamas priemones, kad galėtų pateikti arba priimti pagrindinę biržos prekę; balansavimo susitarimas su elektros energijos ir dujų srities perdavimo sistemos operatoriumi laikomas atitinkama priemone, jeigu susitarimo šalys turi užtikrinti fizinį elektros energijos ar dujų tiekimą; |
b) |
juo nustatomos besąlygiškos, neribotos ir vykdytinos sutarties šalių pareigos pateikti ir priimti pagrindinę biržos prekę; |
c) |
juo nė vienai šaliai neleidžiama fizinio atsiskaitymo pakeisti atsiskaitymu pinigais; |
d) |
kitų sutarčių įsipareigojimų atitinkamos šalys negali tarpusavyje įskaityti kaip sutarties įsipareigojimų, nedarant poveikio sutarties šalių teisėms, kad užskaitytų mokėjimų pinigais įsipareigojimus. |
Taikant d punktą srautų įskaitymas elektros energijos ir dujų rinkose nelaikomas kitų sutarčių įsipareigojimų įskaitymu kaip sutarties įsipareigojimų.
2. Srautų įskaitymas suprantamas kaip bet kokios elektros energijos ir dujų kiekio, kuris turi būti paduodamas į tinklus, paraiškos teikimas pagal taisykles arba perdavimo sistemos operatoriaus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB (17) 2 straipsnio 4 dalyje, prašymu subjektui, nacionaliniu lygmeniu atliekančiam lygiavertę perdavimo sistemos operatoriaus funkciją. Sutarties šalys negali savo nuožiūra teikti kiekio paraiškų, grindžiamų srautų įskaitymu.
3. Taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punktą, force majeure atvejis apima bet kokį išimtinį įvykį arba aplinkybes, kurių sutarties šalys nekontroliuoja, kurių sutarties šalys negalėjo pagrįstai numatyti arba išvengti atlikdamos tinkamą ir pagrįstą išsamų patikrinimą ir dėl kurių viena arba abi sutarties šalys nebegali įvykdyti savo sutarties įsipareigojimų.
4. Taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punktą, bona fide atvejai, kai neįmanoma atsiskaityti, apima bet kokį įvykį arba aplinkybes, kurie nepriskiriami prie force majeure atvejų, kaip nurodyta 3 dalyje, kuriais sutarties sąlygose vienai arba abiem sutarties šalims, veikiančioms vadovaujantis sąžiningumo principais, yra objektyviai ir aiškiai nurodyta nevykdyti savo sutarties įsipareigojimų.
5. Force majeure arba bona fide nesugebėjimo atsiskaityti nuostatų buvimas netrukdo laikyti, kad už sutartį yra fiziškai atsiskaitoma taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punktą.
6. Įsipareigojimų neįvykdymo sąlygų, kuriose numatyta, kad šalis turi teisę gauti finansinę kompensaciją, jeigu sutartis yra neįvykdoma arba netinkamai vykdoma, buvimas netrukdo laikyti, kad už sutartį yra fiziškai atsiskaitoma, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punkte.
7. Kai laikoma, kad už sutartį yra fiziškai atsiskaitoma, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punkte, tokioms sutartims taikomi pateikimo metodai apima bent šiuos metodus:
a) |
pačių atitinkamų biržos prekių fizinį pateikimą; |
b) |
dokumento, suteikiančio nuosavybės teises į atitinkamas biržos prekes arba atitinkamą susijusių biržos prekių kiekį, pateikimą; |
c) |
kitus metodus, kuriais perleidžiamos nuosavybės teisės, susijusios su atitinkamu prekių kiekiu, jų fiziškai nepateikiant, įskaitant pranešimą, tvarkaraščio sudarymą arba kiekio paraišką energijos tiekimo tinklo operatoriui, kuriais gavėjui suteikiama teisė į atitinkamą prekių kiekį. |
6 straipsnis
Energetikos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susijusios su nafta, anglimis ir didmeniniais energetikos produktais
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
1. Taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punktą, energetikos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susijusios su nafta, yra sutartys, kurių pagrindinė prekė yra bet kurio aprašo mineralinė alyva ir suskystinto ar dujinio pavidalo naftos dujos, įskaitant naftos produktus, sudedamąsias dalis ir išvestinius produktus, ir transporto degalai iš naftos, įskaitant tuos, kuriuose yra biodegalų priedų.
2. Taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punktą, energetikos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susijusios su anglimis, yra sutartys, kurių pagrindinė prekė yra anglis, t. y. juoda arba tamsiai ruda degi mineralinė medžiaga, kurią sudaro karbonizuota augalinės kilmės medžiaga, naudojama kaip kuras.
3. Taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 6 punktą, išvestinių finansinių priemonių sutartys, pasižyminčios didmeninių energetikos produktų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 4 dalyje, ypatybėmis, yra išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė prekė yra elektros energija arba gamtinės dujos pagal to reglamento 2 straipsnio 4 dalies b ir d punktus.
7 straipsnis
Kitos išvestinės finansinės priemonės
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
1. Taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 7 punktą, laikoma, kad sutartis, kuri nėra neatidėliotina sutartis pagal 2 dalį ir kuri neskirta komerciniams tikslams, kaip nustatyta 4 dalyje, pasižymi kitų išvestinių finansinių priemonių ypatybėmis, jeigu ji tenkina šias sąlygas:
a) |
ji atitinka vieną iš šių kriterijų:
|
b) |
ji yra standartizuota, kad kaina, lotas, pateikimo data ir kitos sąlygos nustatomos iš esmės remiantis reguliariai skelbiamomis kainomis, standartiniais lotais arba standartinėmis pateikimo datomis. |
2. Taikant 1 dalį, neatidėliotina sutartis – sutartis dėl biržos prekės, turto arba teisės pardavimo, pagal kurios sąlygas pateikimą numatyta atlikti per ilgesnįjį iš šių laikotarpių:
a) |
2 prekybos dienas; |
b) |
laikotarpį, kuris paprastai rinkoje taikomas tai biržos prekei, turtui arba teisei kaip įprastas pateikimo laikotarpis. |
Sutartis nelaikoma neatidėliotina sutartimi, jeigu, neatsižvelgiant į jos aiškias sąlygas, sutarties šalys yra susitarusios, kad pagrindinės priemonės pateikimas turi būti atidėtas ir neatliekamas per 2 dalyje nurodytą laikotarpį.
3. Taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB (18) I priedo C skirsnio 10 punktą, išvestinės finansinės priemonės sutartis, susijusi su tame skirsnyje arba šio reglamento 8 straipsnyje minima pagrindine priemone, laikoma pasižyminčia kitų išvestinių finansinių priemonių ypatybėmis, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:
a) |
už ją atsiskaitoma arba vienos ar kelių šalių pasirinkimu galima atsiskaityti pinigais kitu nei įsipareigojimų neįvykdymo arba kitokiu ankstyvo sutarties nutraukimo atveju; |
b) |
ja prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, DPS, OPS arba trečiosios valstybės prekybos vietoje, kuri atlieka panašias funkcijas, kaip ir reguliuojama rinka, DPS arba OPS; |
c) |
šios sutarties atžvilgiu tenkinamos 1 dalyje išdėstytos sąlygos. |
4. Taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 7 punktą, sutartis laikoma skirta komerciniams tikslams ir, taikant to priedo C skirsnio 7 ir 10 punktus, laikoma nepasižyminčia kitų išvestinių finansinių priemonių ypatybėmis, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:
a) |
ji sudaryta su energijos perdavimo sistemos, energijos subalansavimo mechanizmo arba vamzdynų tinklo operatoriumi ar administratoriumi arba yra sudaryta tokių operatorių ar administratorių; |
b) |
ji yra būtina energijos tiekimo ir vartojimo balansui išlaikyti konkrečiu momentu, įskaitant atvejį, kai elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus, apibrėžto Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 4 dalyje, pagal sutartį perkamą elektros energiją galios rezervui sukaupti, atitinkamo perdavimo sistemos operatoriaus sutikimu vienas patvirtintas balansavimo paslaugų teikėjas perduoda kitam patvirtintam balansavimo paslaugų teikėjui. |
8 straipsnis
Išvestinės finansinės priemonės pagal Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 10 punktą
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Be Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 10 punkte aiškiai nurodytų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, išvestinių finansinių priemonių sutarčiai taikomos to skirsnio nuostatos, jeigu ji atitinka tame skirsnyje ir šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir yra susijusi su bet kuriuo iš šių dalykų:
a) |
telekomunikacijų dažnių diapazonu; |
b) |
biržos prekės saugyklos talpa; |
c) |
su biržos prekėmis susijusiais perdavimo arba transportavimo pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, ar perduodama arba transportuojama kabeliu, vamzdynu ar kitomis priemonėmis, išskyrus perdavimo teises, susijusias su elektros energijos tarpzoniniu pralaidumu, kai pirminėje rinkoje sutartis dėl jo sudaryta su perdavimo sistemos operatoriumi arba asmenimis, jo vardu veikiančiais kaip paslaugų teikėjai, siekiant paskirstyti pralaidumą, arba yra sudaryta perdavimo sistemos operatoriaus ar šių asmenų; |
d) |
kvota, kreditu, leidimu, teise arba panašiu turtu, tiesiogiai susijusiu su atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimu, paskirstymu ar vartojimu, išskyrus atvejus, kai sutarčiai jau taikomas Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnis; |
e) |
geologiniu, aplinkos ar kitokiu fiziniu kintamu dydžiu, išskyrus atvejus, kai sutartis susijusi su bet kokiais vienetais, kurie pripažįstami atitinkančiais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB reikalavimus (19); |
f) |
bet kuriuo kitu pakeičiamu turtu arba teise (išskyrus teisę gauti paslaugą), kurią galima perleisti; |
g) |
indeksu arba priemone, susijusia su sandorių dėl bet kokio turto, teisės, paslaugos arba įsipareigojimo kaina arba verte ar apimtimi; |
h) |
aktuarine statistika grindžiamu indeksu ar priemone. |
9 straipsnis
Konsultacijos dėl investicijų
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas)
Taikant Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte pateiktą konsultacijų dėl investicijų apibrėžtį, asmenine rekomendacija yra laikoma rekomendacija, teikiama asmeniui, kuris yra investuotojas arba potencialus investuotojas arba kuris yra investuotojo arba potencialaus investuotojo atstovas.
Ta rekomendacija pateikiama kaip tinkama tam asmeniui arba turi būti paremta to asmens padėtimi, ir ja rekomenduojama imtis vieno iš šių veiksmų:
a) |
pirkti, parduoti, pasirašyti konkrečią finansinę priemonę, ja apsikeisti, ją išpirkti ar garantuoti jos išplatinimą; |
b) |
pasinaudoti arba nepasinaudoti konkrečios finansinės priemonės suteikiama bet kokia teise pirkti, parduoti, pasirašyti finansinę priemonę, ja apsikeisti arba ją išpirkti. |
Rekomendacija nelaikoma asmenine rekomendacija, jeigu ji pateikta tik visuomenei.
10 straipsnis
Kitų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, susijusių su valiutomis, ypatybės
1. Taikant Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punktą, kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susijusios su valiutomis, nėra finansinė priemonė, jeigu sutartis yra viena iš šių sutarčių:
a) |
neatidėliotina sutartis, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, |
b) |
mokėjimo priemonė, kai:
|
2. Taikant 1 dalį, neatidėliotina sutartis – sutartis dėl valiutos pakeitimo į kitą valiutą, pagal kurios sąlygas pateikimą numatyta atlikti per ilgesnįjį iš šių laikotarpių:
a) |
2 prekybos dienos bet kuriai iš 3 dalyje nurodytų pagrindinių valiutų porai; |
b) |
bet kuriai valiutų porai, kurioje bent viena valiuta nėra pagrindinė valiuta – ilgesnysis iš šių laikotarpių: 2 prekybos dienos arba tai valiutų porai rinkoje paprastai taikomas įprastas pateikimo laikotarpis; |
c) |
kai sutartis dėl tų valiutų keitimo naudojama pagrindiniam tikslui parduoti arba pirkti perleidžiamąjį vertybinį popierių arba kolektyvinio investavimo subjektų investicinį vienetą – trumpesnysis iš šių laikotarpių: rinkoje paprastai taikomas įprastas atsiskaitymo už tą perleidžiamąjį vertybinį popierių arba kolektyvinio investavimo subjektų investicinį vienetą laikotarpis arba 5 prekybos dienos. |
Sutartis nelaikoma neatidėliotina sutartimi, jeigu, neatsižvelgiant į jos aiškias sąlygas, sutarties šalys yra susitarusios, kad valiutos pateikimas turi būti atidėtas ir neatliekamas per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį.
3. Taikant 2 dalį, pagrindinės valiutos yra tik JAV doleris, euro, Japonijos jena, svaras sterlingų, Australijos doleris, Šveicarijos frankas, Kanados doleris, Honkongo doleris, Švedijos krona, Naujosios Zelandijos doleris, Singapūro doleris, Norvegijos krona, Meksikos pesas, Kroatijos kuna, Bulgarijos levas, Čekijos krona, Danijos krona, Vengrijos forintas, Lenkijos zlotas ir Rumunijos lėja.
4. Taikant 2 dalį, prekybos diena – bet kuri įprastos prekybos diena abiejų valiutų, kurios keičiamos pagal tų valiutų keitimo sutartį, šalyse ar teritorijose ir trečiosios valiutos šalyje ar teritorijoje, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:
a) |
keičiant tas valiutas, likvidumo tikslais jos yra konvertuojamos per tą trečiąją valiutą; |
b) |
įprastas tų valiutų keitimo pateikimo laikotarpis nustatomas pagal tos trečiosios valiutos šalies ar teritorijos jurisdikciją. |
11 straipsnis
Pinigų rinkos priemonės
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 17 punktas)
Pinigų rinkos priemonės pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 17 punktą apima iždo vekselius, indėlių sertifikatus, komercinius vertybinius popierius ir kitas priemones, turinčias iš esmės lygiaverčius požymius, kai jos pasižymi šiomis ypatybėmis:
a) |
jų vertę galima nustatyti bet kuriuo metu; |
b) |
jos nėra išvestinės finansinės priemonės; |
c) |
jų terminas emisijos metu yra 397 dienos arba mažiau. |
12 straipsnis
Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams, biržiniams fondams, sertifikatams ir kitoms panašioms finansinėms priemonėms
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktas)
Investicinė įmonė laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktą kiekvienos akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržinio fondo, sertifikato ir kitos panašios finansinės priemonės atžvilgiu, jeigu sandorius savo viduje ji sudaro pagal šiuos kriterijus:
a) |
dažnai ir sistemingai prekiauja finansine priemone, kurios rinka yra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius:
|
b) |
dažnai ir sistemingai prekiauja finansine priemone, kurios rinka nėra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius nebiržinės prekybos sandoriai, sudaromi savo sąskaita vykdant klientų pavedimus, yra vykdomi vidutiniškai kas dieną; |
c) |
didele apimtimi prekiauja finansine priemone, kai nebiržinės prekybos savo sąskaita vykdant klientų pavedimus dydis per pastaruosius 6 mėnesius sudaro arba viršija bet kurią iš šių procentinių dalių:
|
13 straipsnis
Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai obligacijoms
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktas)
Investicinė įmonė laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktą visų obligacijų, priskiriamų prie to paties subjekto arba tos pačios grupės subjekto išleistų obligacijų klasės, atžvilgiu, jeigu dėl bet kurios tokios obligacijos ji sudaro sandorius savo viduje pagal šiuos kriterijus:
a) |
dažnai ir sistemingai prekiauja obligacija, kurios rinka yra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius:
|
b) |
dažnai ir sistemingai prekiauja obligacija, kurios rinka nėra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius nebiržinės prekybos sandoriai, sudaromi savo sąskaita vykdant klientų pavedimus, vykdomi vidutiniškai kartą per savaitę; |
c) |
didele apimtimi prekiauja obligacija, kai nebiržinės prekybos savo sąskaita vykdant klientų pavedimus dydis per pastaruosius 6 mėnesius sudaro arba viršija kurią nors iš šių procentinių dalių:
|
14 straipsnis
Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai struktūrizuotiems finansiniams produktams
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktas)
Investicinė įmonė laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktą visų struktūrizuotų finansinių produktų, priskiriamų prie to paties subjekto arba tos pačios grupės subjekto išleistų struktūrizuotų finansinių produktų klasės, atžvilgiu, jeigu dėl bet kurio tokio struktūrizuoto finansinio produkto ji sudaro sandorius savo viduje pagal šiuos kriterijus:
a) |
dažnai ir sistemingai prekiauja struktūrizuotu finansiniu produktu, kurio rinka yra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius:
|
b) |
dažnai ir sistemingai prekiauja struktūrizuotu finansiniu produktu, kurio rinka nėra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius nebiržinės prekybos sandoriai, sudaromi savo sąskaita vykdant klientų pavedimus, vykdomi vidutiniškai kartą per savaitę; |
c) |
didele apimtimi prekiauja struktūrizuotu finansiniu produktu, kai nebiržinės prekybos savo sąskaita vykdant klientų pavedimus dydis per pastaruosius 6 mėnesius sudaro arba viršija kurią nors iš šių procentinių dalių:
|
15 straipsnis
Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai išvestinėms finansinėms priemonėms
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktas)
Investicinė įmonė laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktą visų išvestinių finansinių priemonių, priskiriamų prie išvestinių finansinių priemonių klasės, atžvilgiu, jeigu dėl bet kurios tokios išvestinės finansinės priemonės ji sudaro sandorius savo viduje pagal šiuos kriterijus:
a) |
dažnai ir sistemingai prekiauja išvestine finansine priemone, kurios rinka yra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius:
|
b) |
dažnai ir sistemingai prekiauja išvestine finansine priemone, kurios rinka nėra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius nebiržinės prekybos atitinkamos klasės išvestine finansine priemone sandoriai, sudaromi savo sąskaita vykdant klientų pavedimus, vykdomi vidutiniškai kartą per savaitę; |
c) |
didele apimtimi prekiauja išvestine finansine priemone, kai nebiržinės prekybos savo sąskaita vykdant klientų pavedimus dydis per pastaruosius 6 mėnesius sudaro arba viršija kurią nors iš šių procentinių dalių:
|
16 straipsnis
Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai apyvartiniams taršos leidimams
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktas)
Investicinė įmonė laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktą apyvartinių taršos leidimų atžvilgiu, jeigu dėl bet kurios tokios priemonės ji sudaro sandorius savo viduje pagal šiuos kriterijus:
a) |
dažnai ir sistemingai prekiauja apyvartiniu taršos leidimu, kurio rinka yra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius:
|
b) |
dažnai ir sistemingai prekiauja apyvartiniu taršos leidimu, kurio rinka nėra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktyje, kai per pastaruosius 6 mėnesius nebiržinės prekybos atitinkamos rūšies apyvartiniais taršos leidimais sandoriai, sudaromi savo sąskaita vykdant klientų pavedimus, vykdomi vidutiniškai kartą per savaitę; |
c) |
didele apimtimi prekiauja apyvartiniu taršos leidimu, kai nebiržinės prekybos savo sąskaita vykdant klientų pavedimus dydis per pastaruosius 6 mėnesius sudaro arba viršija kurią nors iš šių procentinių dalių:
|
17 straipsnis
Atitinkami vertinimo laikotarpiai
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punktas)
12–16 straipsniuose išdėstytos sąlygos yra vertinamos kas ketvirtį remiantis pastarųjų 6 mėn. duomenimis. Vertinimo laikotarpis prasideda sausio, balandžio, liepos ir spalio mėn. pirmą darbo dieną.
Atliekant vertinimą į naujai išleistas priemones atsižvelgiama, tik jeigu ankstesni duomenys apima bent tris mėnesius akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir panašių finansinių priemonių atveju, o obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų ir išvestinių finansinių priemonių atveju – šešias savaites.
18 straipsnis
Algoritminė prekyba
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 39 punktas)
Siekiant papildomai patikslinti algoritminės prekybos apibrėžtį pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 39 punktą, laikoma, kad žmogaus įsikišimas į sistemą yra ribotas arba jo visai nėra, jeigu vykstant bet kokiam pavedimų arba kotiruotės generavimo procesui arba bet kokiam procesui, kuriuo optimizuojamas pavedimų vykdymas, bet kuriuo pavedimų arba kotiruotės inicijavimo, generavimo, nukreipimo arba vykdymo etapu sprendimus priima automatizuota sistema pagal iš anksto nustatytus parametrus.
19 straipsnis
Didelio dažnio algoritminės prekybos metodas
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 40 punktas)
1. Didelis per dieną gaunamų pranešimų srautas pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 40 punktą yra tuomet, kai pateikiami bet kurie iš toliau nurodytų pranešimų (vidutiniškai):
a) |
bent 2 pranešimai per sekundę dėl bet kurios atskiros finansinės priemonės, kuria prekiaujama prekybos vietoje; |
b) |
bent 4 pranešimai per sekundę dėl visų finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje. |
2. Taikant 1 dalį, į apskaičiavimą įtraukiami pranešimai, susiję su finansinėmis priemonėmis, kurių rinka yra likvidi pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punktą. Į apskaičiavimą įtraukiami pranešimai, pateikti vykdant prekybą, atitinkančią Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 4 dalies kriterijus.
3. Taikant 1 dalį, į apskaičiavimą įtraukiami pranešimai, pateikti vykdant prekybą savo sąskaita. Pranešimai, pateikti naudojant kitus prekybos metodus, ne tik tuos, kurie remiasi prekyba savo sąskaita, įtraukiami į apskaičiavimą, jeigu įmonės vykdymo metodo struktūra yra tokia, kad būtų išvengta vykdymo savo sąskaita.
4. Taikant 1 dalį, apskaičiuojant didelį per dieną gaunamų pranešimų srautą, susijusį su tiesioginės elektroninės prieigos teikėjais, pranešimai, pateikti jų klientų, kurie yra tiesioginės elektroninės prieigos teikėjai, į apskaičiavimą neįtraukiami.
5. Taikant 1 dalį, per dvi savaites pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui prekybos vietos susijusių įmonių prašymu kas mėnesį pateikia vidutiniškai per sekundę pateikiamų pranešimų skaičiaus įverčius, o tai darydamos atsižvelgia į visus per ankstesnius 12 mėn. pateiktus pranešimus.
20 straipsnis
Tiesioginė elektroninė prieiga
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 41 punktas)
1. Laikoma, kad asmuo negali elektroniniu būdu perduoti su finansine priemone susijusių pavedimų tiesiogiai į prekybos vietą pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 41 punktą, jeigu tas asmuo negali veikti savo nuožiūra, kiek tai susiję su tikslia pavedimo įvedimo sekundės dalimi ir pavedimo trukme per tą laikotarpį.
2. Laikoma, kad asmuo negali taip tiesiogiai elektroniniu būdu perduoti pavedimų, jeigu jie perduodami naudojant pavedimų vykdymo proceso optimizavimo priemones, kuriomis nustatoma ne vieta ar vietos, kuriose pavedimas turėtų būti pateiktas, bet kitokie pavedimo parametrai, nebent šios priemonės įtrauktos į klientų sistemas, o ne į reguliuojamos rinkos arba DPS nario ar dalyvio arba OPS kliento sistemas.
II SKYRIUS
ORGANIZACINIAI REIKALAVIMAI
1 SKIRSNIS
Organizacinė struktūra
21 straipsnis
Bendrieji organizaciniai reikalavimai
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2–10 dalys)
1. Investicinės įmonės laikosi šių organizacinių reikalavimų:
a) |
parengia, įgyvendina ir taiko sprendimų priėmimo procedūras bei organizacinę struktūrą, kurios būtų įformintos dokumentais ir kuriose būtų aiškiai nurodyta pavaldumo struktūra ir paskirstytos funkcijos bei pareigos; |
b) |
užtikrina, kad jų atitinkami asmenys žinotų, kokių procedūrų jie turi laikytis, kad tinkamai vykdytų savo pareigas; |
c) |
parengia, įgyvendina ir taiko tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad visais investicinės įmonės lygmenimis būtų laikomasi sprendimų ir procedūrų; |
d) |
samdo darbuotojus, turinčius jiems paskirtoms pareigoms atlikti būtinų gebėjimų, žinių ir kompetenciją; |
e) |
parengia, įgyvendina ir taiko veiksmingą vidaus atskaitomybės ir informacijos perdavimo procesą visais atitinkamais investicinės įmonės lygmenimis; |
f) |
tinkamai ir tvarkingai saugo įrašus apie savo veiklą ir vidaus organizacinę struktūrą; |
g) |
užtikrina, kad, jei atitinkami asmenys atlieka kelias funkcijas, tai netrukdytų (ir tikėtina, kad netrukdys) tiems asmenims patikimai, sąžiningai ir profesionaliai atlikti bet kokią konkrečią funkciją. |
Laikydamosi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, investicinės įmonės atsižvelgia į įmonės veiklos pobūdį, apimtį bei sudėtingumą ir į vykdant tą veiklą teikiamų investicinių paslaugų ir vykdomos investicinės veiklos pobūdį b įvairovę.
2. Investicinės įmonės parengia, įgyvendina ir taiko tinkamas sistemas ir procedūras, kuriomis užtikrinama informacijos apsauga, vientisumas ir konfidencialumas, atsižvelgdamos į tos informacijos pobūdį.
3. Investicinės įmonės parengia, įgyvendina ir taiko tinkamą veiklos tęstinumo politiką, kurios tikslas – užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu sutriktų jų sistemos ir procedūros, būtų išsaugoti esminiai duomenys ir funkcijos ir būtų toliau teikiamos investicinės paslaugos ir vykdoma investicinė veikla arba, kai tai neįmanoma, būtų laiku atkurti tokie duomenys ir funkcijos bei laiku atnaujintas investicinių paslaugų teikimas ir investicinė veikla.
4. Investicinės įmonės parengia, įgyvendina ir taiko apskaitos politiką ir procedūras, pagal kurias jos, kompetentingai institucijai paprašius, galėtų laiku pateikti finansines ataskaitas, kuriose pateikiama tikra ir teisinga jų finansinė būklė ir kurios atitinka visus galiojančius apskaitos standartus ir taisykles.
5. Investicinės įmonės stebi ir reguliariai vertina savo sistemų, vidaus kontrolės mechanizmų ir tvarkos, nustatytų pagal 1–4 dalis, tinkamumą ir veiksmingumą ir imasi tinkamų priemonių bet kokiems trūkumams pašalinti.
22 straipsnis
Atitikties užtikrinimas
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis)
1. Investicinės įmonės parengia, įgyvendina ir taiko tinkamą politiką ir procedūras, kurių tikslas – nustatyti bet kokią riziką, kad įmonė neįvykdys pareigų pagal Direktyvą 2014/65/ES, taip pat susijusią riziką, ir taiko tinkamas priemones bei procedūras, skirtas tokiai rizikai kuo labiau sumažinti ir suteikti galimybę kompetentingoms institucijoms veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus pagal tą direktyvą.
Investicinės įmonės atsižvelgia į įmonės veiklos pobūdį, apimtį bei sudėtingumą ir į vykdant tą veiklą teikiamų investicinių paslaugų ir vykdomos investicinės veiklos pobūdį bei įvairovę.
2. Investicinės įmonės sukuria ir palaiko nuolatinę ir veiksmingą atitikties užtikrinimo funkciją, kurią atliekantys asmenys veikia nepriklausomai ir vykdo šias pareigas:
a) |
nuolat stebi ir reguliariai vertina priemonių, politikos ir procedūrų, taikomų pagal 1 dalies pirmą pastraipą, bei veiksmų, kurių imtasi siekiant pašalinti bet kokius trūkumus, atsiradusius įmonei vykdant savo pareigas, tinkamumą ir veiksmingumą; |
b) |
teikia konsultacijas ir padeda atitinkamiems asmenims, atsakingiems už investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, užtikrinti įmonės pareigų pagal Direktyvą 2014/65/ES vykdymą; |
c) |
bent kas metus valdymo organui teikia informaciją apie investicinių paslaugų ir veiklos bendrų kontrolės sąlygų įgyvendinimą ir veiksmingumą, apie nustatytą riziką, taip pat informaciją apie skundų nagrinėjimą ir teisių gynimo priemones, kurių buvo ar bus imtasi; |
d) |
vykdydami bendras stebėjimo pareigas, stebi skundų nagrinėjimo proceso operacijas ir skundus laiko atitinkamos informacijos šaltiniu. |
Siekdami laikytis šios dalies a ir b punktų, atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys atlieka vertinimą, kuriuo remiantis nustato rizika grindžiamą stebėsenos programą, kuria atsižvelgiama į visų sričių investicinės įmonės investicines paslaugas, veiklą ir bet kokias atitinkamas papildomas paslaugas, įskaitant atitinkamą informaciją, surinktą stebint skundų nagrinėjimą. Stebėsenos programa nustatomi prioritetai atsižvelgiant į atitikties rizikos vertinimą ir užtikrinama, kad atitikties rizika būtų visapusiškai stebima.
3. Kad 2 dalyje nurodyti atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys galėtų tinkamai ir nepriklausomai vykdyti savo pareigas, investicinės įmonės užtikrina, kad būtų įvykdytos šios sąlygos:
a) |
atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys turi būtinus įgaliojimus, išteklių, kompetenciją ir galimybę susipažinti su visa atitinkama informacija; |
b) |
valdymo organas skiria ir keičia atitikties užtikrinimo pareigūną, atsakingą už atitikties užtikrinimo funkciją ir už visos su atitikties užtikrinimu susijusios informacijos teikimą, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2014/65/ES ir pagal šio reglamento 25 straipsnio 2 dalį; |
c) |
atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys ad hoc tiesiogiai praneša valdymo organui, jeigu nustato reikšmingą riziką, kad įmonė neįvykdys pareigų pagal Direktyvą 2014/65/ES; |
d) |
atitinkami asmenys, atliekantys atitikties užtikrinimo funkciją, nedalyvauja teikiant paslaugas arba vykdant veiklą, kurias jie stebi; |
e) |
atitikties užtikrinimo funkciją atliekančių atitinkamų asmenų atlyginimo nustatymo metodas nekelia (ir tikėtina, kad nekels) grėsmės jų objektyvumui. |
4. Nereikalaujama, kad investicinė įmonė laikytųsi 3 dalies d arba e punkto, jeigu ji gali įrodyti, kad, atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą ir į investicinių paslaugų ir veiklos pobūdį bei įvairovę, d arba e punkto reikalavimai yra neproporcingi ir kad jos atitikties užtikrinimo funkcija ir toliau yra veiksminga. Tokiu atveju investicinė įmonė įvertina, ar kyla grėsmė atitikties užtikrinimo funkcijos veiksmingumui. Vertinimas reguliariai peržiūrimas.
23 straipsnis
Rizikos valdymas
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 5 dalis)
1. Investicinės įmonės imasi šių su rizikos valdymu susijusių veiksmų:
a) |
parengia, įgyvendina ir taiko tinkamą rizikos valdymo politiką ir procedūras, kuriomis nustatoma rizika, susijusi su įmonės veikla, procesais ir sistemomis, ir prireikus nustatomas įmonei priimtinas rizikos lygis; |
b) |
priima veiksmingus susitarimus, procesus ir mechanizmus, kad būtų galima valdyti riziką, susijusią su įmonės veikla, procesais ir sistemomis, atsižvelgiant į tą priimtinos rizikos lygį; |
c) |
stebi šiuos dalykus:
|
2. Investicinės įmonės, kai tinka ir kai tai proporcinga atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, apimtį bei sudėtingumą ir į vykdant tą veiklą teikiamų investicinių paslaugų ir vykdomos investicinės veiklos pobūdį bei įvairovę, sukuria ir palaiko rizikos valdymo funkciją, kurią atliekantys asmenys veikia nepriklausomai ir vykdo šias užduotis:
a) |
įgyvendina 1 dalyje nurodytą politiką ir procedūras; |
b) |
teikia ataskaitas ir konsultacijas vyresniajai vadovybei pagal 25 straipsnio 2 dalį. |
Kai investicinė įmonė pagal pirmą pastraipą nesukuria ir nepalaiko rizikos valdymo funkcijos, paprašius ji turi sugebėti įrodyti, kad politika ir procedūros, kurias ji priėmė pagal 1 dalį, atitinka tos dalies reikalavimus.
24 straipsnis
Vidaus auditas
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 5 dalis)
Investicinės įmonės, kai tinka ir kai tai proporcinga atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, apimtį bei sudėtingumą ir į vykdant tą veiklą teikiamų investicinių paslaugų ir vykdomos investicinės veiklos pobūdį bei įvairovę, sukuria ir palaiko vidaus audito funkciją, kuri yra atskirta ir nepriklausoma nuo kitų investicinės įmonės funkcijų ir veiklos ir kurią atliekantys asmenys vykdo šias pareigas:
a) |
parengia, įgyvendina ir taiko audito planą investicinės įmonės sistemų, vidaus kontrolės mechanizmų ir susitarimų tinkamumui ir veiksmingumui patikrinti ir įvertinti; |
b) |
teikia rekomendacijas, atsižvelgiant į darbo, atlikto pagal a punktą, rezultatus, ir tikrina, kaip laikomasi tų rekomendacijų; |
c) |
teikia su vidaus audito klausimais susijusią informaciją pagal 25 straipsnio 2 dalį. |
25 straipsnis
Vyresniosios vadovybės atsakomybė
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis)
1. Investicinės įmonės, viduje skirstydamos funkcijas, užtikrina, kad vyresnioji vadovybė ir prireikus priežiūros funkciją atliekantys asmenys būtų atsakingi už tai, kad įmonė vykdytų savo pareigas pagal Direktyvą 2014/65/ES. Visų pirma vyresnioji vadovybė ir prireikus priežiūros funkciją atliekantys asmenys turi įvertinti ir reguliariai peržiūrėti politikos, susitarimų ir procedūrų, kurie taikomi siekiant vykdyti pareigas pagal Direktyvą 2014/65/ES, veiksmingumą ir imtis tinkamų priemonių bet kokiems trūkumams pašalinti.
Skirstant svarbias funkcijas vyresniesiems vadovams aiškiai nustatoma, kas yra atsakingas už įmonės organizacinių reikalavimų laikymosi priežiūrą ir taikymą. Svarbių funkcijų paskirstymo įrašai nuolat atnaujinami.
2. Investicinės įmonės užtikrina, kad jų vyresniajai vadovybei būtų dažnai ir ne rečiau kaip kartą per metus pateikiamos rašytinės ataskaitos 22, 23 ir 24 straipsniuose nurodytais klausimais, kuriose visų pirma būtų nurodyta, ar buvo imtasi tinkamų taisomųjų priemonių bet kokiems trūkumams pašalinti.
3. Investicinės įmonės užtikrina, kad, jeigu yra priežiūros funkcija, ją atliekantys asmenys reguliariai gautų rašytines ataskaitas 22, 23 ir 24 straipsniuose nurodytais klausimais.
4. Taikant šį straipsnį, priežiūros funkciją atliekantys asmenys – asmenys investicinėje įmonėje, atsakingi už jos vyresniosios vadovybės priežiūrą.
26 straipsnis
Skundų nagrinėjimas
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis)
1. Investicinė įmonė parengia, įgyvendina ir taiko veiksmingą ir skaidrią skundų nagrinėjimo politiką ir procedūras, kad galėtų greitai išnagrinėti klientų arba potencialių klientų skundus. Investicinė įmonė registruoja gautus skundus ir priemones, kurių ėmėsi jiems išspręsti.
Taikant skundų nagrinėjimo politiką teikiama aiški, tiksli ir atnaujinta informacija apie skundų nagrinėjimo procedūrą. Šią politiką patvirtina įmonės valdymo organas.
2. Investicinės įmonės paskelbia taikytinos skundo nagrinėjimo procedūros detales. Tokios detalės apima informaciją apie skundų nagrinėjimo politiką ir skundų nagrinėjimo funkciją atliekančių asmenų kontaktinius duomenis. Informacija teikiama klientams arba potencialiems klientams paprašius arba kai patvirtinamas skundo gavimas. Investicinės įmonės suteikia galimybę klientams ir potencialiems klientams skundus pateikti nemokamai.
3. Investicinės įmonės sukuria skundų nagrinėjimo funkciją, kurią atliekantys asmenys yra atsakingi už skundų tyrimą. Šią funkciją gali atlikti atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys.
4. Nagrinėdamos skundą investicinės įmonės su klientais arba potencialiais klientais bendrauja aiškiai, paprasta ir lengvai suprantama kalba ir atsako į skundą nepagrįstai nedelsdamos.
5. Investicinės įmonės klientams arba potencialiems klientams praneša įmonės poziciją dėl skundo ir klientus arba potencialius klientus informuoja apie jų galimybes, įskaitant galimybę skundą perduoti alternatyvaus ginčų sprendimo subjektui, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/11/ES (21) dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo 4 straipsnio h punkte, arba galimybę klientui pareikšti civilinį ieškinį.
6. Investicinės įmonės atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir, kai taikoma pagal nacionalinę teisę, alternatyvaus ginčų sprendimo subjektui pateikia informaciją apie skundus ir skundų nagrinėjimą.
7. Investicinės įmonės atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys analizuoja skundus ir skundų nagrinėjimo duomenis, kad galėtų nustatyti ir pašalinti bet kokią riziką ar problemas.
27 straipsnis
Atlyginimų politika ir praktika
(Direktyvos 2014/65/ES 16, 23 ir 24 straipsniai)
1. Investicinės įmonės pagal tinkamas vidaus procedūras nustato ir įgyvendina atlyginimų politiką ir praktiką, atsižvelgdamos į visų įmonės klientų interesus ir siekdamos užtikrinti, kad su klientais būtų elgiamasi sąžiningai ir kad dėl įmonės priimtos atlyginimų politikos nebūtų pažeisti jų interesai trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu.
Atlyginimų politika ir praktika parengiamos taip, kad nesukeltų interesų konflikto arba paskatų, dėl kurių atitinkami asmenys galėtų teikti pirmenybę savo pačių arba įmonės interesams taip padarydami galimą žalą bet kuriam klientui.
2. Investicinės įmonės užtikrina, kad jų atlyginimų politika ir praktika būtų taikoma visiems atitinkamiems asmenims, kurie daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį investicinės įmonės teikiamoms investicinėms arba papildomoms paslaugoms arba įmonės elgesiui, neatsižvelgiant į klientų tipą, jeigu tokių asmenų atlyginimas ir panašios paskatos galėtų sukelti interesų konfliktą, kuris juos paskatintų veikti pažeidžiant bet kurio įmonės kliento interesus.
3. Investicinės įmonės valdymo organas, pasitaręs su atitikties užtikrinimo funkciją atliekančiais asmenimis, patvirtina įmonės atlyginimų politiką. Investicinės įmonės vyresnioji vadovybė yra atsakinga už kasdienį atlyginimų politikos įgyvendinimą ir su ta politika susijusios atitikties rizikos stebėjimą.
4. Atlyginimas ir panašios paskatos nėra grindžiamos vien arba daugiausia kiekybiniais komerciniais kriterijais ir jais visapusiškai atsižvelgiama į tinkamus kokybinius kriterijus, parodančius taikomų taisyklių laikymąsi, sąžiningą elgesį su klientais ir klientams teikiamų paslaugų kokybę.
Visuomet išlaikoma fiksuotos ir kintamos atlyginimo dalių pusiausvyra, kad atlyginimo struktūra nebūtų teikiama pirmenybė investicinės įmonės arba jos atitinkamų asmenų interesams pažeidžiant bet kurio kliento interesus.
28 straipsnis
Asmeninių sandorių aprėptis
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis)
Taikant 29 ir 37 straipsnius, asmeninis sandoris yra prekybos finansine priemone sandoris, kurį įvykdo atitinkamas asmuo arba kuris įvykdomas jo vardu, jeigu laikomasi bent vieno iš šių kriterijų:
a) |
atitinkamo asmens veikla nesusijusi su veikla, kurią jis vykdo pagal savo profesinius įgaliojimus; |
b) |
sandoris vykdomas bet kurio iš šių asmenų naudai:
|
29 straipsnis
Asmeniniai sandoriai
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis)
1. Investicinės įmonės parengia, įgyvendina ir taiko tinkamus susitarimus, kurių tikslas – užkirsti kelią 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems veiksmams, jeigu kuris nors atitinkamas asmuo dalyvauja veikloje, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas, arba įmonės vardu vykdydamas veiklą turi galimybę pasinaudoti viešai neatskleista informacija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 dalyje, arba kita konfidencialia informacija, susijusia su klientais arba sandoriais su klientais arba jų vardu vykdomais sandoriais.
2. Investicinės įmonės užtikrina, kad atitinkami asmenys nesudarytų asmeninių sandorių, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
a) |
tam asmeniui draudžiama sudaryti sandorį pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014; |
b) |
jis susijęs su netinkamu tos konfidencialios informacijos naudojimu arba atskleidimu; |
c) |
jis prieštarauja arba gali prieštarauti investicinės įmonės pareigai pagal Direktyvą 2014/65/ES. |
3. Investicinės įmonės užtikrina, kad atitinkami asmenys neteiktų konsultacijų ar rekomendacijų, išskyrus atvejus, kai jie įprastai atlieka savo darbą arba laikosi paslaugų sutarties, bet kuriam kitam asmeniui sudaryti finansinių priemonių sandorį, kuriam, jeigu tai būtų asmeninis atitinkamo asmens sandoris, būtų taikoma 2 dalis arba 37 straipsnio 2 dalies a arba b punktas, arba 67 straipsnio 3 dalis.
4. Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 daliai, investicinės įmonės užtikrina, kad, išskyrus atvejus, kai asmuo atlieka įprastą savo darbą arba laikosi paslaugų sutarties, atitinkami asmenys neatskleistų jokios informacijos arba nuomonės bet kuriam kitam asmeniui, jeigu atitinkamas asmuo žino arba pagrįstai turėtų žinoti, kad atskleidus tokią informaciją, tas kitas asmuo imsis arba greičiausiai imtųsi bet kurio iš šių veiksmų:
a) |
sudarys finansinių priemonių sandorį, kuriam, jeigu tai būtų asmeninis atitinkamo asmens sandoris, būtų taikoma 2 arba 3 dalis arba 37 straipsnio 2 dalies a arba b punktas, arba 67 straipsnio 3 dalis; |
b) |
teiks konsultacijas arba padės kitam asmeniui sudaryti tokį sandorį. |
5. Susitarimais, kurių reikalaujama 1 dalyje, užtikrinama, kad:
a) |
kiekvienam atitinkamam asmeniui, kuriam taikoma 1, 2, 3 ir 4 dalys, būtų žinomi asmeniniams sandoriams taikomi apribojimai ir priemonės, kurias investicinė įmonė nustatė asmeniniams sandoriams ir atskleidžiamai informacijai pagal 1, 2, 3 ir 4 dalis; |
b) |
įmonė būtų greitai informuojama apie bet kurį asmeninį atitinkamo asmens sudarytą sandorį, jai pranešant apie tą sandorį arba kitaip sudarant galimybę įmonei nustatyti tokius sandorius; |
c) |
būtų užregistruojamas asmeninis sandoris, apie kurį pranešta įmonei arba kurį ji pati nustatė, taip pat bet kuris su tokiu sandoriu susijęs leidimas arba draudimas. |
Užsakomųjų paslaugų susitarimų atveju investicinė įmonė užtikrina, kad įmonė, kuriai veikla perduodama vykdyti, saugotų įrašus apie asmeninius sandorius, sudarytus visų atitinkamų asmenų, ir investicinei įmonei paprašius nedelsdama pateiktų tą informaciją.
6. 1–5 dalys netaikomos šiems asmeniniams sandoriams:
a) |
asmeniniams sandoriams, įvykdytiems remiantis portfelio valdymo paslauga, kai sprendimai priimami savo nuožiūra, kai portfelio valdytojas ir atitinkamas asmuo arba kitas asmuo, kurio naudai vykdomas sandoris, iš anksto nebuvo taręsi dėl šio sandorio; |
b) |
asmeniniams sandoriams, susijusiems su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) arba alternatyvaus investavimo fondais (AIF), kurie prižiūrimi pagal valstybės narės teisę, pagal kurią jų turtui numatomas atitinkamas rizikos paskirstymo lygis, kai susijęs atitinkamas asmuo ir bet kuris kitas asmuo, kurio naudai vykdomi sandoriai, nedalyvauja valdant tą subjektą. |
2 SKIRSNIS
Užsakomųjų paslaugų teikimas
30 straipsnis
Esminių ir svarbių veiklos funkcijų taikymo sritis
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa)
1. Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje veiklos funkcija laikoma esmine arba svarbia, jeigu ją netinkamai vykdydama arba jos nevykdydama, investicinė įmonė iš esmės nebegalėtų laikytis savo veiklos leidimo sąlygų ir įsipareigojimų pagal jį arba kitų pareigų pagal Direktyvą 2014/65/ES, arba būtų pakenkta finansinei įmonės veiklai arba jos investicinių paslaugų ir veiklos patikimumui arba tęstinumui.
2. Nedarant poveikio kurios nors kitos funkcijos statusui, taikant 1 dalį esminėmis ar svarbiomis nelaikomos šios funkcijos:
a) |
įmonei teikiamos konsultacijų paslaugos ir kitos paslaugos, kurios nesudaro įmonės investicinės veiklos dalies, įskaitant teisinių konsultacijų teikimą įmonei, įmonės darbuotojų mokymą, sąskaitų pateikimo paslaugas ir įmonės patalpų ir darbuotojų apsaugą; |
b) |
standartizuotų paslaugų pirkimas, įskaitant rinkos informavimo paslaugas ir kainų teikimo paslaugą. |
31 straipsnis
Esminių ar svarbių veiklos funkcijų perdavimas išorės paslaugų teikėjui
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa)
1. Investicinės įmonės, esmines ir svarbias veiklos funkcijas perdavusios išorės paslaugų teikėjui, toliau lieka visiškai atsakingos už visų savo pareigų pagal Direktyvą 2014/65/ES vykdymą ir laikosi šių sąlygų:
a) |
išorės paslaugų teikėjui perdavus kai kurias funkcijas, vyresnioji vadovybė savo atsakomybės neperduoda; |
b) |
nepasikeičia investicinės įmonės santykiai su klientais ir įsipareigojimai klientų atžvilgiu pagal Direktyvos 2014/65/ES sąlygas; |
c) |
nepakenkiama sąlygoms, kurių privalo laikytis investicinė įmonė, kad gautų ir išlaikytų veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES 5 straipsnį; |
d) |
nepašalinamos ir nepakeičiamos jokios kitos sąlygos, kuriomis remiantis įmonei buvo suteiktas veiklos leidimas. |
2. Investicinės įmonės tinkamai, apdairiai ir stropiai sudaro, tvarko arba nutraukia bet kokį susitarimą dėl esminių arba svarbių veiklos funkcijų perdavimo išorės paslaugų teikėjui ir imasi reikalingų veiksmų, kad užtikrintų šių sąlygų laikymąsi:
a) |
paslaugų teikėjas turi gebėjimų, pajėgumų, pakankamai išteklių, tinkamą organizacinę struktūrą, palaikančią užsakomųjų funkcijų vykdymą, ir įstatymais numatytą veiklos leidimą, kad galėtų patikimai ir profesionaliai vykdyti užsakomąsias funkcijas; |
b) |
paslaugų teikėjas užsakomąsias paslaugas teikia veiksmingai ir laikydamasis taikomų įstatymų bei reguliavimo reikalavimų, ir šiuo tikslu įmonė yra nustačiusi paslaugų teikėjo veiklos standarto vertinimo, taip pat nuolatinės paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų peržiūros metodus ir tvarką; |
c) |
paslaugų teikėjas tinkamai prižiūri, kaip vykdomos užsakomosios funkcijos ir tinkamai valdo su jų perdavimu susijusią riziką; |
d) |
imamasi tinkamų veiksmų, kai atrodo, kad paslaugų teikėjas veiksmingai nevykdo funkcijų ar nesilaiko taikomų įstatymų bei reguliavimo reikalavimų; |
e) |
investicinė įmonė veiksmingai prižiūri užsakomąsias funkcijas ar paslaugas ir valdo su tuo susijusią riziką; tuo tikslu įmonė išlaiko kompetenciją ir išteklius, reikalingus veiksmingai prižiūrėti užsakomąsias funkcijas ir valdyti tą riziką; |
f) |
paslaugų teikėjas yra atskleidęs investicinei įmonei informaciją apie bet kokius pokyčius, kurie gali turėti reikšmingos įtakos jo gebėjimui veiksmingai vykdyti užsakomąsias funkcijas laikantis taikomų įstatymų ir reguliavimo reikalavimų; |
g) |
kai reikia, investicinė įmonė gali nedelsdama nutraukti susitarimą dėl užsakomųjų paslaugų, kai to reikia klientų interesams, nepakenkdama paslaugų teikimo klientams tęstinumui ir kokybei; |
h) |
paslaugų teikėjas bendradarbiauja su investicinės įmonės kompetentingomis institucijomis užsakomųjų funkcijų klausimais; |
i) |
investicinė įmonė, jos auditoriai ir susijusios kompetentingos institucijos turi galimybę veiksmingai naudotis duomenimis, susijusiais su užsakomosiomis funkcijomis, ir patekti į atitinkamas paslaugų teikėjo veiklos patalpas, kai to reikia veiksmingai priežiūrai pagal šį straipsnį vykdyti; o kompetentingos institucijos turi galimybę pasinaudoti šiomis prieigos teisėmis; |
j) |
paslaugų teikėjas saugo bet kokią konfidencialią informaciją, susijusią su investicine įmone ir jos klientais; |
k) |
investicinė įmonė ir paslaugų teikėjas yra parengę, įdiegę ir palaiko nenumatytų atvejų planą veiklos sutrikimo padariniams šalinti ir atsarginėms priemonėms reguliariai tikrinti, jeigu tai būtina užsakomosios funkcijos, paslaugos ar veiklos atveju; |
l) |
investicinė įmonė yra užtikrinusi, kad užsakomųjų funkcijų ar paslaugų tęstinumas ir kokybė būtų išlaikomi ir perdavimo nutraukimo atveju arba užsakomųjų funkcijų vykdymą ar paslaugų teikimą perduodant kitai trečiajai šaliai arba pačiai jas vykdant. |
3. Investicinių įmonių ir paslaugų teikėjo atitinkamos teisės ir pareigos aiškiai paskiriamos ir išdėstomos rašytiniame susitarime. Visų pirma investicinė įmonė pasilieka teisę duoti nurodymus ir nutraukti susitarimą, gauti informaciją, atlikti patikrinimus, susipažinti su apskaitos dokumentais ir patekti į patalpas. Susitarimu užtikrinama, kad paslaugų teikėjas imtųsi vykdyti užsakomąsias paslaugas tik su investicinės įmonės raštišku sutikimu.
4. Kai investicinė įmonė ir paslaugų teikėjas yra tos pačios grupės nariai, investicinė įmonė, siekdama laikytis šio straipsnio ir 32 straipsnio, gali atsižvelgti į tai, kokiu mastu įmonė kontroliuoja paslaugų teikėją arba turi galimybę daryti įtaką jo veiksmams.
5. Kompetentingai institucijai paprašius investicinė įmonė pateikia visą būtiną informaciją, kad kompetentinga institucija galėtų prižiūrėti, ar vykdant užsakomąsias funkcijas laikomasi Direktyvos 2014/65/ES ir jos įgyvendinimo priemonių reikalavimų.
32 straipsnis
Paslaugų teikėjai trečiosiose valstybėse
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa)
1. Be 31 straipsnyje nurodytų reikalavimų, tais atvejais, kai investicinė įmonė trečiojoje valstybėje esančiam paslaugų teikėjui perduoda funkcijas, susijusias su klientams teikiama portfelio valdymo investicine paslauga, ta investicinė įmonė užtikrina, kad būtų įvykdytos šios sąlygos:
a) |
paslaugų teikėjas turi veiklos leidimą arba yra registruotas savo buveinės šalyje ir jo priežiūrą veiksmingai vykdo tos trečiosios valstybės kompetentinga institucija; |
b) |
investicinės įmonės kompetentinga institucija ir paslaugų teikėjo priežiūros institucija yra sudariusios atitinkamą bendradarbiavimo susitarimą. |
2. 1 dalies b punkte nurodytu bendradarbiavimo susitarimu užtikrinama, kad investicinės įmonės kompetentingos institucijos gali bent jau:
a) |
paprašiusios gauti informaciją, reikalingą priežiūros užduotims vykdyti pagal Direktyvą 2014/65/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014; |
b) |
susipažinti su trečiojoje valstybėje laikomais dokumentais, svarbiais jų priežiūros pareigoms vykdyti; |
c) |
kuo skubiau gauti informaciją iš priežiūros institucijos trečiojoje valstybėje akivaizdžių Direktyvos 2014/65/ES bei jos įgyvendinimo priemonių ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 reikalavimų pažeidimų tyrimo tikslais; |
d) |
bendradarbiauti vykdymo užtikrinimo srityje pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę, taikomą trečiosios valstybės priežiūros institucijai ir Sąjungos kompetentingoms institucijoms, kai pažeidžiami Direktyvos 2014/65/ES, jos įgyvendinimo priemonių ir atitinkamo nacionalinės teisės akto reikalavimai. |
3. Kompetentingos institucijos savo svetainėje paskelbia sąrašą trečiosiose valstybėse esančių priežiūros institucijų, su kuriomis jos yra sudariusios 1 dalies b punkte nurodytą bendradarbiavimo susitarimą.
Kompetentingos institucijos atnaujina bendradarbiavimo susitarimus, sudarytus iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, per šešis mėnesius nuo tos datos.
3 SKIRSNIS
Interesų konfliktai
33 straipsnis
Klientui galintys pakenkti interesų konfliktai
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis ir 23 straipsnis)
Siekdamos nustatyti interesų konfliktų, kurie kyla teikiant investicines ir papildomas paslaugas arba jų derinį ir kurių egzistavimas gali pakenkti kliento interesams, rūšis, investicinės įmonės, taikydamos minimalius kriterijus, atsižvelgia į tai, ar investicinė įmonė arba atitinkamas asmuo ar asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su įmone kontrolės ryšiais yra atsidūręs vienoje iš toliau nurodytų situacijų, susidariusių dėl investicinių ar papildomų paslaugų teikimo, investicinės veiklos ar dėl kitų priežasčių:
a) |
tikėtina, kad įmonė arba tas asmuo turės finansinės naudos arba išvengs finansinio nuostolio kliento sąskaita; |
b) |
įmonė arba tas asmuo yra suinteresuoti klientui teikiamos paslaugos arba kliento vardu vykdomo sandorio rezultatu kitaip, negu klientas yra suinteresuotas tuo rezultatu; |
c) |
įmonė arba tas asmuo yra finansiškai arba kitaip skatinami teikti pirmenybę kito kliento arba klientų grupės interesams, o ne kliento interesams; |
d) |
įmonė arba tas asmuo vykdo tokią pačią veiklą kaip klientas; |
e) |
įmonė arba tas asmuo iš asmens, kuris nėra klientas, už klientui teikiamas paslaugas, be standartinio komisinio arba mokesčio už tą paslaugą, gauna arba gaus paskatą pinigais, nepinigine nauda arba paslaugomis. |
34 straipsnis
Interesų konfliktų politika
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis ir 23 straipsnis)
1. Investicinės įmonės parengia, įdiegia ir taiko veiksmingą rašytinę interesų konfliktų politiką, kuri atitinka įmonės dydį ir struktūrą bei jos veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą.
Kai įmonė yra grupės narė, šia politika taip pat atsižvelgiama į visas aplinkybes, kurios įmonei yra arba turėtų būti žinomos, kurios gali sukelti interesų konfliktą dėl kitų grupės narių struktūros ir veiklos.
2. Interesų konfliktų politikoje, parengtoje vadovaujantis 1 dalimi, pateikiama tokia informacija:
a) |
joje privalo būti nurodytos, atsižvelgiant į konkrečias investicines paslaugas ir veiklą bei papildomas paslaugas, kurias teikia pati investicinė įmonė arba kurios teikiamos tos įmonės vardu, aplinkybės, kurios sudaro arba gali sukelti interesų konfliktą, dėl kurio gali kilti grėsmė, jog bus padaryta žala vieno arba kelių klientų interesams; |
b) |
joje privalo būti nurodytos procedūros, kurių reikia laikytis, ir priemonės, kurias reikia priimti, kad būtų galima tokių konfliktų išvengti arba juos valdyti. |
3. 2 dalies b punkte nurodytos procedūros ir priemonės yra skirtos tam, kad būtų užtikrinta, jog atitinkami asmenys, dalyvaujantys įvairių rūšių veikloje, kuri yra susijusi su interesų konfliktu, nurodytu 2 dalies a punkte, vykdytų tą veiklą nepriklausomai, kiek tai tinkama, atsižvelgiant į investicinės įmonės ir į grupės, kuriai ji priklauso, dydį ir veiklą ir į grėsmės, jog bus padaryta žala kliento interesams, reikšmingumą.
Taikant 2 dalies b punktą, procedūros, kuriomis reikia vadovautis, ir priemonės, kurias reikia priimti, apima bent jau tuos elementus iš toliau pateikiamo sąrašo, kurie yra reikalingi, kad įmonė užtikrintų reikiamą savarankiškumo laipsnį:
a) |
veiksmingas procedūras, kad būtų galima užkirsti kelią atitinkamų asmenų, dalyvaujančių su interesų konfliktų rizika susijusioje veikloje, keitimuisi informacija arba jį kontroliuoti, kai keičiantis tokia informacija gali būti pakenkta vieno arba kelių klientų interesams; |
b) |
atskirą priežiūrą atitinkamų asmenų, kurių pagrindinės funkcijos apima veiklos vykdymą klientų vardu arba paslaugų teikimą klientams, kurių interesai gali prieštarauti vieni kitiems, arba kurie kitaip atstovauja skirtingiems interesams, įskaitant įmonės interesus, kurie gali prieštarauti vieni kitiems; |
c) |
bet kokio tiesioginio ryšio tarp atitinkamų asmenų, kurie daugiausia vykdo vienos rūšies veiklą, atlyginimo ir skirtingų atitinkamų asmenų, kurie daugiausia vykdo kitokią veiklą, atlyginimo arba jų uždirbtų pajamų panaikinimą, kai dėl šių veiklos rūšių gali kilti interesų konfliktas; |
d) |
priemones, kuriomis siekiama bet kuriam asmeniui neleisti daryti netinkamos įtakos atitinkamo asmens investicinių arba papildomų paslaugų teikimo arba veiklos vykdymo būdui arba apriboti tokią įtaką; |
e) |
priemones, kuriomis siekiama bet kuriam atitinkamam asmeniui neleisti tuo pačiu metu dalyvauti teikiant atskiras investicines arba papildomas paslaugas arba vykdant veiklą arba kontroliuoti tokį dalyvavimą, kai dėl tokio dalyvavimo gali pablogėti tinkamas interesų konfliktų valdymas. |
4. Investicinės įmonės užtikrina, kad informacijos atskleidimas klientams pagal Direktyvos 2014/65/ES 23 straipsnio 2 dalį yra kraštutinė priemonė, naudojama tik kai veiksmingos investicinės įmonės konfliktų prevencijos ar valdymo organizacinės ar administracinės priemonės, nustatytos pagal Direktyvos 2014/65/ES 23 straipsnį, yra nepakankamos, siekiant patikimai užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias grėsmei, jog bus padaryta žala kliento interesams.
Atskleidžiant informaciją aiškiai nurodoma, kad investicinės įmonės nustatytos konfliktų prevencijos ar valdymo organizacinės ar administracinės priemonės yra nepakankamos, siekiant patikimai užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias grėsmei, jog bus padaryta žala kliento interesams. Atskleidžiant informaciją įtraukiamas specialus konfliktų, kurie kyla teikiant investicines ir (arba) papildomas paslaugas aprašymas, atsižvelgiant į kliento, kuriam atskleidžiama informacija, pobūdį. Bendras interesų konfliktų pobūdis ir šaltiniai, taip pat dėl interesų konflikto kylanti rizika klientui ir veiksmai, kurių imtasi šiai rizikai sumažinti, aprašyme paaiškinami pakankamai išsamiai, kad klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl investicinės ar papildomos paslaugos, kurią teikiant kyla interesų konfliktai.
5. Investicinės įmonės įvertina ir reguliariai, bent kartą per metus, peržiūri interesų konfliktų politiką, parengtą pagal 1–4 dalis ir imasi visų tinkamų priemonių trūkumams pašalinti. Pernelyg didelis kliovimasis atskleidžiama informacija apie interesų konfliktus laikomas investicinės įmonės interesų konfliktų politikos trūkumu.
35 straipsnis
Duomenys apie paslaugas arba veiklą, sukeliančias žalingą interesų konfliktą
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 6 dalis)
Investicinės įmonės saugo ir reguliariai atnaujina informaciją apie investicinių arba papildomų paslaugų arba investicinės veiklos, kurią vykdo pati įmonė arba kuri vykdoma tos įmonės vardu, rūšis, dėl kurių kilo arba, nuolatinių paslaugų arba veiklos atveju, gali kilti interesų konfliktas, galintis sukelti grėsmę, jog bus padaryta žala vieno arba kelių klientų interesams.
Vyresnioji vadovybė dažnai ir ne rečiau kaip kartą per metus gauna rašytines ataskaitas apie šiame straipsnyje nurodytas situacijas.
36 straipsnis
Investiciniai tyrimai ir rinkodaros pranešimai
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 dalis)
1. Taikant 37 straipsnį, investicinis tyrimas – tai tyrimas arba kitokia informacija, kuria aiškiai arba netiesiogiai rekomenduojama arba siūloma investicinė strategija, susijusi su viena arba keliomis investicinėmis priemonėmis arba finansinių priemonių emitentais, įskaitant bet kokią išvadą dėl tokių priemonių dabartinės arba būsimos vertės arba kainos, ir kuri skirta paskleisti platinimo kanalais arba visuomenei ir kurios atžvilgiu tenkinamos šios sąlygos:
a) |
tyrimas arba informacija apibūdinami arba aprašomi kaip investicinis tyrimas ar panašiu terminu arba kitaip pateikiama kaip rekomendacijoje išdėstytų dalykų objektyvus arba nepriklausomas išaiškinimas; |
b) |
jeigu minėtą rekomendaciją klientui pateikė investicinė įmonė, tai nebus laikoma konsultacijų dėl investicijų teikimu taikant Direktyvą 2014/65/ES. |
2. Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 35 punkte numatytos rūšies rekomendacija, neatitinkanti 1 dalyje nurodytų sąlygų, laikoma rinkodaros pranešimu, taikant Direktyvą 2014/65/ES, ir investicinės įmonės, kurios pateikia arba išplatina šią rekomendaciją, užtikrina, kad ji būtų aiškiai įvardyta kaip tokia.
Be to, įmonės užtikrina, jog bet kurioje tokioje rekomendacijoje būtų suprantamas ir aiškus pareiškimas (arba – žodinės rekomendacijos atveju – lygiavertė informacija), kad ji nebuvo parengta pagal teisinius reikalavimus, kuriais skatinamas investicinio tyrimo nepriklausomumas, ir kad jai netaikomas joks draudimas vykdyti sandorius iki investicinio tyrimo informacijos išplatinimo.
37 straipsnis
Papildomi organizaciniai reikalavimai, susiję su investiciniais tyrimais arba rinkodaros pranešimais
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis)
1. Investicinės įmonės, rengiančios arba organizuojančios investicinį tyrimą, kuris skirtas arba greičiausiai bus vėliau išplatintas įmonės klientams arba viešai, savo arba savo grupės nario atsakomybe užtikrina, kad būtų įgyvendintos visos 34 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės, taikytinos finansų analitikams, dalyvaujantiems rengiant investicinį tyrimą, ir kitiems atitinkamiems asmenims, kurių pareigos arba verslo interesai gali prieštarauti asmenų, kuriems išplatinamas investicinis tyrimas, interesams.
Pirmoje pastraipoje nurodytos prievolės taip pat taikomos 36 straipsnio 2 dalyje nurodytoms rekomendacijoms.
2. 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės nustato priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, jog būtų įvykdytos šios sąlygos:
a) |
turėdami duomenų apie galimą to investicinio tyrimo tvarkaraštį arba turinį, kurie nėra viešai prieinami arba kurių neturi klientai ir kurių negalima lengvai numanyti iš turimos informacijos, finansų analitikai ir kiti atitinkami asmenys neprekiauja kito asmens, įskaitant investicinę įmonę, vardu ir nesudaro asmeninių sandorių finansinėmis priemonėmis, su kuriomis susijęs tas investicinis tyrimas, arba bet kuriomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis, kol investicinio tyrimo gavėjai neturi tinkamos galimybės juo pasinaudoti, išskyrus atvejus, kai rinkos formuotojai veikia sąžiningai ir vykdo įprastinę rinkos formavimo veiklą arba kai vykdomas neužsakytas kliento pavedimas; |
b) |
esant aplinkybėms, kurių neapima a punktas, finansų analitikai ir bet kurie kiti atitinkami asmenys, dalyvaujantys rengiant investicinį tyrimą, nesudaro asmeninių sandorių finansinėmis priemonėmis, kurias apima investicinis tyrimas, arba bet kuriomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis, kurie prieštarautų galiojančioms rekomendacijoms, išskyrus išskirtines aplinkybes ir gavus išankstinį įmonės nario, atsakingo už teisinę arba atitikties užtikrinimo funkciją, patvirtinimą; |
c) |
finansų analitikai, dalyvaujantys rengiant investicinį tyrimą, yra fiziškai atskirti nuo kitų atitinkamų asmenų, kurių pareigos ar verslo interesai gali prieštarauti asmenų, kuriems investicinis tyrimas yra platinamas, interesams, arba, kai tai laikoma netinkama įmonės dydžiui ar struktūrai, taip pat jos verslo pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, sukuriamos ir įgyvendinamos atitinkamos alternatyvios informacijos plitimo kliūtys; |
d) |
pačios investicinės įmonės, finansų analitikai ir kiti atitinkami asmenys, dalyvaujantys rengiant investicinį tyrimą, nepriima paskatų iš subjektų, turinčių esminių interesų, susijusių su investicinio tyrimo objektu; |
e) |
pačios investicinės įmonės, finansų analitikai ir kiti atitinkami asmenys, dalyvaujantys rengiant investicinį tyrimą, nepažada emitentams palankios tyrimo aprėpties; |
f) |
emitentams, atitinkamiems asmenims, išskyrus finansų analitikus, ir bet kuriems kitiems asmenims neleidžiama peržiūrėti investicinio tyrimo projekto iki investicinio tyrimo informacijos išplatinimo, norint patikrinti į tą tyrimą įtrauktų faktinių pareiškimų tikslumą arba bet kuriuo kitu nei įmonės teisinių įsipareigojimų laikymosi patikrinimo tikslu, jeigu projekte pateikiama rekomendacija arba tikslinė kaina. |
Šioje dalyje susijusi finansinė priemonė – bet kokia finansinė priemonė, kurios kainą labai veikia kitos finansinės priemonės, esančios investicinio tyrimo objektu, kainos kitimas ir kuri apima tos kitos finansinės priemonės išvestinę priemonę.
3. Investicinės įmonės, kurios viešai arba klientams platina kito asmens parengtą investicinį tyrimą, atleidžiamos nuo 1 dalies reikalavimų, jeigu laikomasi šių kriterijų:
a) |
asmuo, kuris rengia investicinį tyrimą, nėra grupės, kuriai priklauso investicinė įmonė, narys; |
b) |
investicinė įmonė iš esmės nekeičia investicinio tyrimo rekomendacijų; |
c) |
investicinė įmonė nepateikia investicinio tyrimo kaip savo rengto tyrimo; |
d) |
investicinė įmonė patikrina, ar tyrimo rengėjui taikomi reikalavimai yra lygiaverčiai šio reglamento reikalavimams, kurie keliami to tyrimo rengimui, arba ar rengėjas yra parengęs politiką, kurioje nustatyti tokie reikalavimai. |
38 straipsnis
Papildomi bendrieji reikalavimai, susiję su finansinių priemonių pasirašymu arba platinimu
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai)
1. Investicinės įmonės, kurios teikia konsultacijas dėl įmonių finansų strategijos, kaip nustatyta I priedo B skirsnio 3 dalyje, ir teikia finansinių priemonių pasirašymo arba platinimo paslaugas, prieš priimdamos įgaliojimą valdyti pasiūlymą, nustato priemones, skirtas klientui emitentui informuoti apie:
a) |
įvairias įmonės turimas finansavimo galimybes ir su kiekviena galimybe susijusių sandorio mokesčių sumos įvertį; |
b) |
finansinių konsultacijų įmonėms dėl pasiūlymo kainos nustatymo laiką ir procesą; |
c) |
finansinių konsultacijų įmonėms dėl pasiūlymo pateikimo laiką ir procesą; |
d) |
tikslinius investuotojus, kuriems įmonė ketina pasiūlyti finansines priemones; |
e) |
atitinkamų asmenų, dalyvaujančių teikiant finansines konsultacijas įmonėms apie finansinių priemonių kainą ir paskirstymą, pareigas bei skyrius ir |
f) |
įmonės interesų konfliktų, galinčių kilti, kai įmonė pateikia atitinkamas finansines priemones savo klientams investuotojams arba pati jas įsigyja, prevencijos arba valdymo priemones. |
2. Investicinės įmonės parengia centralizuotą procedūrą, skirtą visoms įmonės finansinių priemonių pasirašymo arba platinimo operacijoms nustatyti ir tokiai informacijai registruoti, įskaitant datą, kada įmonei buvo pranešta apie galimas finansinių priemonių pasirašymo arba platinimo operacijas. Įmonės nustato visus galimus interesų konfliktus, kylančius dėl investicinės įmonės ar grupės kitos veiklos, ir įgyvendina atitinkamas valdymo procedūras. Tais atvejais, kai investicinė įmonė negali valdyti interesų konflikto įgyvendindama atitinkamas procedūras, investicinė įmonė tokios operacijos nesiima.
3. Investicinės įmonės, teikiančios vykdymo ir tyrimų paslaugas, taip pat užsiimančios finansinių priemonių pasirašymo ir platinimo veikla, pasirūpina atitinkamomis kontrolės priemonėmis, kad galėtų valdyti galimus interesų konfliktus, kylančius tarp šių veiklos sričių ir tarp skirtingų šias paslaugas gaunančių klientų.
39 straipsnis
Papildomi reikalavimai, susiję su finansinių priemonių emisijos siūlymų kainos nustatymu
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai)
1. Investicinės įmonės įdiegia sistemas, kontrolės priemones ir procedūras, kad galėtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius dėl galimo per mažo arba per didelio emisijos įkainojimo arba atitinkamų šalių dalyvavimo procese, jų išvengti arba juos valdyti. Visų pirma investicinės įmonės mažų mažiausiai nustato, įgyvendina ir taiko vidaus priemones, kad užtikrintų:
a) |
kad įkainojant pasiūlymą kitų klientų arba pačios įmonės interesai nebūtų remiami taip, kad prieštarautų kliento emitento interesams, ir |
b) |
kad būtų išvengta situacijos, kai asmenys, atsakingi už paslaugų teikimą įmonės klientams investuotojams, tiesiogiai dalyvauja priimant sprendimus dėl finansinių konsultacijų įmonėms dėl kainų nustatymo klausimais teikimo klientui emitentui, arba tokia situacija būtų valdoma. |
2. Investicinės įmonės teikia klientams informaciją apie tai, kaip parengiama rekomendacija dėl pasiūlymo kainos ir susijusio tvarkaraščio. Visų pirma, įmonė bendradarbiauja su klientu emitentu ir informuoja jį apie visas rizikos draudimo ir stabilizavimo strategijas, kurių ji ketina laikytis pasiūlymo atžvilgiu, įskaitant tai, kokį poveikį tos strategijos gali turėti kliento emitento interesams. Pasiūlymo proceso metu įmonės taip pat imasi visų priimtinų veiksmų, kad nuolat informuotų klientą emitentą apie pokyčius, susijusius su emisijos kainos nustatymu.
40 straipsnis
Papildomi reikalavimai, susiję su platinimu
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai)
1. Finansines priemones platinančios investicinės įmonės nustato, įgyvendina ir taiko veiksmingas priemones, kad užkirstų kelią tam, kad rekomendacijas dėl platinimo netinkamai veiktų kokie nors esami ar būsimi santykiai.
2. Investicinės įmonės nustato, įgyvendina ir taiko veiksmingas vidaus priemones, kad išvengtų interesų konfliktų, kylančių, kai asmenys, atsakingi už paslaugų teikimą įmonės klientams investuotojams, tiesiogiai dalyvauja priimant sprendimus dėl rekomendacijų klientui emitentui dėl paskirstymo, arba juos valdytų.
3. Investicinės įmonės nepriima jokių trečiųjų šalių mokėjimų ar naudos, nebent tokie mokėjimai ar nauda atitiktų reikalavimus dėl paskatų, nustatytus Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnyje. Visų pirma, laikoma, kad tų reikalavimų neatitinka ir todėl laikoma nepriimtina tokia praktika:
a) |
paskirstymas, kuriuo skatinama mokėti neproporcingai didelius mokesčius už investicinės įmonės teikiamas nesusijusias paslaugas (angl. laddering), kaip antai kliento investuotojo mokami neproporcingai dideli mokesčiai ar komisiniai atlyginimai, arba neproporcingai didelė veiklos apimtis, kai klientas investuotojas, kaip atlygį už gautą emisijos paskirstymą, moka normalaus lygio komisinį atlyginimą; |
b) |
paskirstymas esamo arba potencialaus kliento emitento vadovui ar įmonės pareigūnui kaip atlygis už finansinius sandorius, kurie buvo arba bus suteikti įmonei (angl. spinning); |
c) |
paskirstymas, kuris aiškiai arba netiesiogiai susietas su sąlyga, kad klientas investuotojas arba koks nors subjektas, kuriame dirba investuotojas, ateityje pateiks užsakymų arba įsigis kokią nors kitą paslaugą iš investicinės įmonės. |
4. Investicinės įmonės parengia, įgyvendina ir taiko paskirstymo politiką, pagal kurią nustatomas procesas, skirtas rekomendacijoms dėl paskirstymo parengti. Paskirstymo politika pateikiama klientui emitentui prieš susitariant teikti kokias nors platinimo pareigas. Politikoje pateikiama tuo metu turima atitinkama informacija apie siūlomą emisijos paskirstymo metodiką.
5. Investicinės įmonės įtraukia klientą emitentą į diskusijas apie platinimo procesą, kad įmonė galėtų suprasti kliento interesus bei tikslus ir į juos atsižvelgti. Investicinė įmonė gauna kliento emitento sutikimą dėl jos siūlomo paskirstymo pagal sandorio kliento tipą laikantis paskirstymo politikos.
41 straipsnis
Papildomi reikalavimai, susiję su konsultavimu, paskirstymu ir savo finansinių priemonių siūlymu
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai)
1. Investicinės įmonės parengia sistemas, kontrolės priemones ir procedūras, kad galėtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus, kylančius teikiant investicinę paslaugą klientui investuotojui, dalyvaujančiam naujoje emisijoje, kai investicinė įmonė gauna komisinius atlyginimus, mokesčius ar kitą piniginę ar nepiniginę naudą, susijusią su emisijos organizavimu. Visi komisiniai atlyginimai, mokesčiai ir piniginė ar nepiniginė nauda atitinka Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių reikalavimus ir yra aprašyti investicinės įmonės interesų konfliktų politikoje bei nurodyti įmonės susitarimuose dėl paskatų.
2. Investicinės įmonės, užsiimančios savo arba kitų tos pačios grupės subjektų išleistų finansinių priemonių platinimu savo pačių klientams, įskaitant, kredito įstaigų atveju, esamus klientus indėlininkus arba jų grupės subjektų valdomus investicinius fondus, nustato, įgyvendina ir taiko aiškias ir veiksmingas priemones dėl galimų interesų konfliktų, kylančių dėl tokios rūšies veiklos, nustatymo, prevencijos ir valdymo. Tokios priemonės apima nuostatas, kuriomis nurodoma neužsiimti veikla, kai neįmanoma tinkamai valdyti interesų konfliktų, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio klientams.
3. Kai reikalaujama atskleisti interesų konfliktus, investicinės įmonės laikosi 34 straipsnio 4 dalies reikalavimų, įskaitant šios rūšies veiklai būdingų interesų konfliktų pobūdžio ir šaltinio paaiškinimą, pateikiant išsamią informaciją apie su tokia praktika susijusią specifinę riziką, kad klientai galėtų priimti informaciją pagrįstą investicinį sprendimą.
4. Investicinės įmonės, savo klientams siūlančios savo pačių arba kitų grupės subjektų išleistas finansines priemones, įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (22), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (23) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES (24) nustatytų prudencinių reikalavimų apskaičiavimą, pateikia tiems klientams papildomą informaciją, paaiškinančią finansinės priemonės ir banko indėlio skirtumus, susijusius su pelningumu, rizika, likvidumu ir bet kokia apsauga, numatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES (25).
42 straipsnis
Papildomi reikalavimai, susiję su skolinimu arba kreditų teikimu pasirašant finansines priemones
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai)
1. Kai kokia nors investicinės įmonės arba tos pačios grupės subjekto klientui emitentui anksčiau paskolinta suma arba kreditas gali būti grąžinti iš emisijos pajamų, investicinė įmonė numato priemones, skirtas interesų konfliktams, kurie gali dėl to kilti, nustatyti, išvengti ir valdyti.
2. Kai priemonių, skirtų interesų konfliktams valdyti, neužtenka, kad būtų išvengta rizikos, kad klientui emitentui bus padaryta žala, investicinės įmonės atskleidžia klientui emitentui konkrečius interesų konfliktus, kurie kilo dėl jų arba grupės subjektų, kaip kredito teikėjų, veiklos ir jų veiklos, susijusios su vertybinių popierių siūlymu.
3. Investicinių įmonių interesų konfliktų politika reikalauja dalytis informacija apie emitento finansinę būklę su grupės subjektais, kurie teikia kreditus, su sąlyga, kad tai nepažeidžia informacijos teikimo apribojimų, įmonės nustatytų siekiant apsaugoti kliento interesus.
43 straipsnis
Duomenų, susijusių su finansinių priemonių pasirašymu arba platinimu, kaupimas
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai)
Investicinės įmonės kaupia duomenis apie iš klientų gautų nurodymų turinį ir laiką. Kaupiami duomenys apie visus kiekvienos operacijos paskirstymo sprendimus, kad būtų galima užtikrinti visą audito seką tarp kliento sąskaitose užregistruoto judėjimo ir investicinės įmonės gautų nurodymų. Visų pirma aiškiai pagrindžiamas ir užregistruojamas galutinis paskirstymas kiekvienam klientui investuotojui. Visa pagrindinių finansinių priemonių pasirašymo ir platinimo proceso etapų audito seka paprašius pateikiama kompetentingoms institucijoms.
III SKYRIUS
INVESTICINIŲ ĮMONIŲ VEIKLOS SĄLYGOS
1 SKIRSNIS
Informacija klientams ir potencialiems klientams
44 straipsnis
Teisingos, aiškios ir neklaidinančios informacijos reikalavimai
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 dalis)
1. Investicinės įmonės užtikrina, kad visa informacija, kurią jos siunčia arba platina taip, kad ją greičiausiai gaus mažmeniniai arba profesionalūs klientai arba potencialūs mažmeniniai arba profesionalūs klientai, įskaitant rinkodaros pranešimus, tenkintų 2–8 dalyse nurodytas sąlygas.
2. Investicinė įmonė užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta informacija atitiktų šias sąlygas:
a) |
informacija apima investicinės įmonės pavadinimą; |
b) |
informacija yra tiksli, o nurodant investicinės paslaugos arba finansinės priemonės galimą naudą visada teisingai ir aiškiai parodoma visa susijusi rizika, |
c) |
informacija apie susijusią riziką pateikiama tokio dydžio šriftu, kuris būtų bent jau toks pat kaip vyraujantis visos pateiktos informacijos šrifto dydis, taip pat naudojant tokį išdėstymą, kuris užtikrintų, kad tokia informacija būtų gerai matoma, |
d) |
informacija yra pakankama ir pateikiama taip, kad ją greičiausiai supras vidutinis grupės, kuriai ji yra skirta arba kuri tikriausiai ją gaus, narys, |
e) |
pateikiant informaciją nenuslepiami, nesumenkinami ar nenustelbiami svarbūs dalykai, pareiškimai ar įspėjimai, |
f) |
informacija nuosekliai pateikiama ta pačia kalba visų pavidalų tam klientui pateiktoje informacinėje ir rinkodaros medžiagoje, nebent klientas yra sutikęs gauti informacija daugiau nei viena kalba, |
g) |
informacija yra atnaujinta ir atitinka naudojamas ryšių priemones. |
3. Kai lyginamos investicinės ar papildomos paslaugos, finansinės priemonės arba investicines ar pagalbines paslaugas teikiantys asmenys, investicinės įmonės užtikrina, kad informacija atitiktų šias sąlygas:
a) |
palyginimas yra prasmingas ir pateikiamas teisingai bei proporcingai; |
b) |
nurodyti lyginamosios informacijos šaltiniai; |
c) |
įtraukiami pagrindiniai lyginamosios informacijos faktai ir prielaidos. |
4. Kai nurodomi ankstesni finansinės priemonės, finansinio indekso arba investicinės paslaugos rezultatai, investicinės įmonės užtikrina, kad informacija atitiktų šias sąlygas:
a) |
ši nuoroda nėra svarbiausia pranešimo dalis; |
b) |
informacija turi apimti atitinkamus veiklos duomenis, kurie apima pastaruosius penkerius metus arba visą laikotarpį, kurį buvo siūloma finansinė priemonė, nustatomas finansinis indeksas arba teikiama investicinė paslauga, kai jis yra trumpesnis nei penkeri metai, arba įmonės pasirinktą ilgesnį laikotarpį, ir kiekvienu atveju ši informacija apie veiklą yra paremta užbaigtais 12 mėnesių laikotarpiais; |
c) |
aiškiai nurodomas ataskaitinis laikotarpis ir informacijos šaltinis; |
d) |
informacija apima aiškų įspėjimą, kad pateikti duomenys yra susiję su praėjusiu laikotarpiu ir kad ankstesni rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis; |
e) |
kai nurodoma informacija paremta duomenimis, išreikštais kita valiuta, o ne valstybės narės, kurios rezidentas yra mažmeninis klientas arba potencialus mažmeninis klientas, aiškiai nurodoma valiuta kartu su įspėjimu, kad dėl valiutos kurso svyravimų grąža gali padidėti arba sumažėti; |
f) |
kai nurodoma informacija paremta bendrais rezultatais, nurodomas komisinių atlyginimų, mokesčių ar kitokių rinkliavų poveikis. |
5. Kai į informaciją yra įtraukti arba joje remiamasi sumodeliuotais ankstesniais rezultatais, investicinės įmonės užtikrina, kad informacija būtų susijusi su finansine priemone arba finansiniu indeksu, ir kad būtų tenkinamos šios sąlygos:
a) |
sumodeliuoti ankstesni rezultatai paremti faktiniais ankstesniais vienos ar kelių finansinių priemonių arba finansinių indeksų, kurie yra tokie patys arba iš esmės tokie patys kaip konkreti finansinė priemonė arba sudaro tos priemonės pagrindą, rezultatais; |
b) |
a punkte nurodyto faktinio ankstesnio rezultato atžvilgiu laikomasi 4 dalies a–c, e ir f punktuose nurodytų sąlygų; |
c) |
informacija apima akivaizdų įspėjimą, kad pateikti duomenys yra susiję su sumodeliuota praėjusio laikotarpio veikla ir kad praėjusio laikotarpio veikla nėra patikimas būsimų veiklos rezultatų rodiklis. |
6. Kai pateikiama informacija apie būsimus rezultatus, investicinės įmonės užtikrina, kad informacija atitiktų šias sąlygas:
a) |
informacija nėra paremta sumodeliuotais ankstesniais rezultatais, ir jie negali būti joje nurodyti; |
b) |
informacija yra paremta pagrįstomis prielaidomis, kurios būtų paremtos objektyviais duomenimis; |
c) |
kai informacija yra paremta bendrais rezultatais, nurodomas komisinių atlyginimų, mokesčių ar kitokių rinkliavų poveikis; |
d) |
informacija yra paremta veiklos scenarijais skirtingomis rinkos sąlygomis (tiek neigiamomis, tiek teigiamomis) ir atspindi konkrečių į analizę įtrauktų priemonių rūšių pobūdį ir riziką; |
e) |
informacija apima aiškų įspėjimą, kad tokios prognozės nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. |
7. Kai informacijoje nurodyta konkreti mokesčių tvarka, joje aiškiai pareiškiama, kad mokesčių tvarka priklauso nuo kiekvieno kliento individualių aplinkybių ir ateityje gali pasikeisti.
8. Informacijoje nenaudojamas jokios kompetentingos institucijos pavadinimas taip, kad būtų duodama suprasti ar daroma užuomina, kad ta institucija patvirtina arba pritaria tos investicinės įmonės produktams ar paslaugoms.
45 straipsnis
Informacija apie klientų skirstymą į kategorijas
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis)
1. Investicinės įmonės praneša naujiems ir esamiems klientams, apie investicinės įmonės iš naujo atliktą suskirstymą į kategorijas pagal Direktyvos 2014/65/ES reikalavimus ir apie tai, prie kokios klientų kategorijos pagal tą direktyvą jie priskirti: mažmeninių klientų, profesionalių klientų ar tinkamos sandorio šalies.
2. Investicinės įmonės praneša klientams patvariojoje laikmenoje apie bet kokią kliento turimą teisę prašyti būti priskirtam prie kitos klientų kategorijos ir apie bet kuriuos su skirtinga kategorija susijusius kliento apsaugos lygio apribojimus.
3. Investicinės įmonės gali savo iniciatyva arba susijusio kliento prašymu laikyti klientą:
a) |
profesionaliu arba mažmeniniu klientu, kai tą klientą kitu atveju būtų galima priskirti prie tinkamų sandorio šalių pagal Direktyvos 2014/65/ES 30 straipsnio 2 dalį; |
b) |
mažmeniniu klientu, kai tas klientas laikomas profesionaliu klientu pagal Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnį. |
46 straipsnis
Klientams teikiamai informacijai taikomi bendrieji reikalavimai
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis)
1. Investicinės įmonės gerokai prieš klientui arba potencialiam klientui sudarant bet kokį susitarimą dėl investicinių paslaugų arba papildomų paslaugų teikimo arba prieš teikiant tas paslaugas – priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau – suteikia tam klientui arba potencialiam klientui šią informaciją:
a) |
bet kurio tokio susitarimo sąlygas; |
b) |
pagal 47 straipsnį reikalaujamą informaciją, susijusią su tuo susitarimu arba su tomis investicinėmis arba papildomomis paslaugomis. |
2. Investicinės įmonės gerokai prieš teikdamos investicines paslaugas arba papildomas paslaugas klientams arba potencialiems klientams, suteikia pagal 47–50 straipsnius reikalaujamą informaciją.
3. 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija pateikiama patvarioje laikmenoje arba svetainėje (kai ji nelaikoma patvariąja laikmena), jeigu tenkinamos 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.
4. Investicinės įmonės gerokai iš anksto praneša klientui apie kiekvieną esminį informacijos, pateiktos pagal 47–50 straipsnius, pasikeitimą, susijusį su paslauga, kurią įmonė teikia tam klientui. Tas pranešimas pateikiamas patvariojoje laikmenoje, jeigu informacija, su kuria jis susijęs, pateikiama patvariojoje laikmenoje.
5. Investicinės įmonės užtikrina, kad informacija, pateikiama rinkodaros pranešime, atitiktų informaciją, kurią įmonė pateikia klientams, teikdama investicines ir papildomas paslaugas.
6. Rinkodaros pranešimuose, kuriuose pateikiamas toliau nurodyto pobūdžio pasiūlymas arba kvietimas ir nurodoma, kaip turi būti atsakyta, arba pateikiama forma, kuria galima pateikti atsakymą, pateikiama tokia 47–50 straipsniuose nurodyta informacija, susijusi su tuo pasiūlymu arba kvietimu:
a) |
pasiūlymas sudaryti susitarimą dėl finansinės priemonės arba investicinių ar papildomų paslaugų su bet kuriuo asmeniu, kuris atsiliepia į pranešimą; |
b) |
kvietimas bet kuriam asmeniui, kuris atsiliepia į pranešimą, pateikti pasiūlymą sudaryti susitarimą dėl finansinės priemonės arba investicinių ar papildomų paslaugų. |
Tačiau pirma pastraipa netaikoma, jeigu potencialus klientas, norėdamas atsiliepti į rinkodaros pranešime pateiktą pasiūlymą arba kvietimą, privalo remtis kitu dokumentu arba dokumentais, kuriuose kiekviename atskirai arba kartu yra ta informacija.
47 straipsnis
Informacija apie investicinę įmonę ir jos paslaugas klientams ir potencialiems klientams
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis)
1. Kai aktualu, investicinės įmonės suteikia klientams arba potencialiems klientams šią bendro pobūdžio informaciją:
a) |
investicinės įmonės pavadinimą ir adresą bei kontaktinius duomenis, kurie būtini, kad klientai galėtų veiksmingai susisiekti su įmone; |
b) |
nurodo kalbas, kuriomis klientas gali bendrauti su investicine įmone, taip pat įmonės dokumentams ir kitai informacijai gauti; |
c) |
investicinės įmonės ir kliento naudotinus informacijos perdavimo būdus, įskaitant, kai aktualu, būdus pavedimams siųsti ir gauti; |
d) |
fakto, kad investicinė įmonė turi veiklos leidimą, patvirtinimą ir šį leidimą išdavusios kompetentingos institucijos pavadinimą ir adresą; |
e) |
kai investicinė įmonė vykdo veiklą, pasitelkdama priklausomą agentą, – šio fakto patvirtinimą, nurodant valstybę narę, kurioje tas agentas įregistruotas; |
f) |
pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalį investicinės įmonės klientui teiktinų ataskaitų apie suteiktas paslaugas pobūdį, dažnumą ir pateikimo terminus; |
g) |
kai investicinėje įmonėje turi kliento finansinių priemonių arba kliento lėšų, – veiksmų, kurių imasi investicinė įmonė siekdama užtikrinti jų apsaugą, trumpą aprašymą, įskaitant susijusios bet kokio investuotojų kompensavimo arba indėlių garantijų sistemos, kurią taiko investicinė įmonė, vykdydama veiklą valstybėje narėje, pagrindinius duomenis; |
h) |
pagal 34 straipsnį įmonės taikomos interesų konfliktų politikos aprašymą, kuris gali būti pateikiamas sutrumpintas; |
i) |
klientui paprašius šios informacijos, patvariojoje laikmenoje arba svetainėje (kai ji nėra laikoma patvaria laikmena) pateikiama išsamesnė informacija apie interesų konfliktų politiką, jeigu tenkinamos 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. |
a–i punktuose nurodyta informacija pateikiama gerokai prieš suteikiant investicines paslaugas ar papildomas paslaugas klientams arba potencialiems klientams.
2. Investicinės įmonės, teikdamos portfelio valdymo paslaugą, nustato tinkamą įvertinimo ir palyginimo būdą, pavyzdžiui, prasmingą standartą, pagrįstą kliento investiciniais tikslais ir finansinių priemonių rūšimis, įtrauktomis į kliento portfelį, kad klientas, kuriam teikiama paslauga, galėtų įvertinti įmonės rezultatus.
3. Tuo atveju, kai investicinės įmonės siūlo teikti portfelio valdymo paslaugas klientui arba potencialiam klientui, be pagal 1 dalį reikalaujamos suteikti informacijos, jos klientui suteikia tokią informaciją, jeigu taikytina:
a) |
informaciją apie kliento portfelį sudarančių finansinių priemonių vertinimo metodą ir dažnumą; |
b) |
išsamią informaciją apie visų kliento portfelį sudarančių finansinių priemonių arba lėšų ar jų dalies valdymo savo nuožiūra delegavimą; |
c) |
bet kurio standarto, su kuriuo bus lyginami kliento portfelio rezultatai, specifikacijas; |
d) |
finansinių priemonių, kurios gali būti įtrauktos į kliento portfelį, rūšis ir sandorių, kurie gali būti įvykdyti šiomis priemonėmis, rūšis, įskaitant bet kokius apribojimus; |
e) |
valdymo tikslus, su valdytojo galimybe veikti savo nuožiūra susijusios rizikos lygį ir bet kokius konkrečius tos galimybės veikti savo nuožiūra suvaržymus. |
a–e punktuose nurodyta informacija pateikiama gerokai prieš suteikiant investicines paslaugas ar papildomas paslaugas klientams arba potencialiems klientams.
48 straipsnis
Informacija apie finansines priemones
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis)
1. Gerokai prieš suteikdamos klientams arba potencialiems klientams investicines paslaugas arba papildomas paslaugas investicinės įmonės pateikia klientams arba potencialiems klientams bendrą finansinių priemonių pobūdžio ir rizikos aprašymą, visų pirma atsižvelgdamos į kliento priskyrimą prie mažmeninių klientų, profesionalių klientų arba tinkamos sandorio šalies kategorijos. Šiame aprašyme pakankamai išsamiai paaiškinamas susijusios konkrečios priemonės rūšies pobūdis, finansinės priemonės veikimas ir rezultatai skirtingomis rinkos sąlygomis, įskaitant tiek teigiamas, tiek neigiamas sąlygas, ir tos konkrečios rūšies priemonei būdinga rizika, kad klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą investuoti.
2. Į 1 dalyje nurodytą rizikos aprašymą, kai tai susiję su konkrečios rūšies susijusia priemone ir kliento statusu bei jo žinių lygiu, įtraukiami šie elementai:
a) |
rizika, susijusi su tos rūšies finansine priemone, įskaitant nuosavo ir skolinto kapitalo santykio bei jo poveikio, taip pat rizikos prarasti visą investiciją, įskaitant riziką, susijusią su emitento nemokumu arba su tuo susijusiais įvykiais, pavyzdžiui, gelbėjimu privačiomis lėšomis, paaiškinimą; |
b) |
tokių priemonių kainos nepastovumas ir bet kokie tokioms priemonėms esamoje rinkoje taikomi apribojimai; |
c) |
informacija apie investicijų pardavimo kliūtis ar apribojimus, pavyzdžiui, nelikvidžių finansinių priemonių arba fiksuotos investavimo trukmės finansinių priemonių atveju, įskaitant galimų sutarties nutraukimo būdų ir bet kokio sutarties nutraukimo pasekmių pavyzdžius, galimus suvaržymus ir apytikslį laikotarpį, reikalingą finansinei priemonei parduoti, iki susigrąžinant tokios rūšies finansinių priemonių sandorio pirmines sąnaudas; |
d) |
faktas, kad be priemonių įsigijimo kainos, dėl tokių priemonių sandorių investuotojui gali tekti prisiimti finansinius įsipareigojimus ir kitokias papildomas pareigas, įskaitant neapibrėžtuosius įsipareigojimus; |
e) |
bet kokie reikalavimai įmokėti garantinę sumą ar panašios prievolės, taikomos tos rūšies priemonėms. |
3. Kai investicinė įmonė suteikia mažmeniniam klientui arba potencialiam mažmeniniam klientui informacijos apie finansinę priemonę, su kuria susijęs dabartinis viešas pasiūlymas, o pagal Direktyvą 2003/71/EB buvo išleistas su tuo pasiūlymu susijęs prospektas, ta įmonė gerokai prieš suteikdama klientams arba potencialiems klientams investicines paslaugas arba papildomas paslaugas praneša klientui arba potencialiam klientui, kur tas prospektas pateikiamas viešai.
4. Kai finansinė priemonė yra sudaryta iš dviejų ar daugiau skirtingų finansinių priemonių ar paslaugų, investicinė įmonė pateikia tinkamą finansinės priemonės teisinio pobūdžio ir tos priemonės sudedamųjų dalių aprašymą ir nurodo, kokį poveikį investicijai daro tų sudedamųjų dalių sąveika.
5. Tuo atveju, kai finansinė priemonė apima garantiją ar kapitalo apsaugą, investicinė įmonė suteikia klientui arba potencialiam klientui informaciją apie tokios garantijos ar kapitalo apsaugos aprėptį ir pobūdį. Jeigu garantiją suteikia trečioji šalis, informacijoje apie garantiją pateikiama pakankamai išsamūs duomenys apie garantą ir garantiją, kad klientas arba potencialus klientas galėtų teisingai įvertinti garantiją.
49 straipsnis
Informacija, susijusi su kliento finansinių priemonių arba kliento lėšų apsauga
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis)
1. Kai investicinėse įmonėse laikomos klientų finansinės priemonės arba lėšos, prireikus įmonės pateikia tiems klientams arba potencialiems klientams susijusią informaciją, nurodytą 2–7 dalyse.
2. Investicinė įmonė praneša klientui arba potencialiam klientui, kurio finansines priemones arba lėšas gali laikyti trečioji šalis investicinės įmonės vardu, apie investicinės įmonės prisiimamą atsakomybę pagal taikytiną nacionalinę teisę už bet kokią trečiosios šalies veiklą arba neveikimą bei trečiosios šalies nemokumo pasekmes klientui.
3. Jeigu pagal nacionalinę teisę leidžiama, kad kliento arba potencialaus kliento finansines priemones trečioji šalis gali laikyti bendroje sąskaitoje, investicinė įmonė apie tai informuoja klientą ir aiškiai įspėja jį apie susijusią riziką.
4. Investicinė įmonė informuoja klientą arba potencialų klientą, kai dėl nacionalinės teisės kliento finansinių priemonių, kurias laiko trečioji šalis, neįmanoma atskirti nuo tos trečiosios šalies arba investicinės įmonės nuosavų finansinių priemonių, ir aiškiai įspėja apie galimą riziką.
5. Investicinė įmonė informuoja klientą arba potencialų klientą, kai sąskaitoms, kuriose yra tam klientui arba potencialiam klientui priklausančios finansinės priemonės arba lėšos, šiuo metu yra ar vėliau bus taikoma ne valstybės narės, bet kitos jurisdikciją turinčios šalies arba teritorijos teisė, ir nurodo, kad kliento arba potencialaus kliento teisės, susijusios su tomis finansinėmis priemonėmis arba lėšomis, gali atitinkamai skirtis.
6. Investicinė įmonė informuoja klientą, jeigu yra asmuo, kuris įmonės finansinių priemonių arba lėšų atžvilgiu turi arba gali turėti teisę į turimą įkeistą turtą, kuriuo užtikrinamas prievolės įvykdymas, arba turto sulaikymo teisę arba bet kokią priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisę, ir informuoja apie tokių teisių sąlygas. Kai taikytina, ji taip pat praneša klientui apie tai, kad depozitoriumas šių priemonių arba lėšų atžvilgiu gali turėti teisę į įkeistą turtą, kuriuo užtikrinamas prievolės įvykdymas, turto sulaikymo teisę ar bet kokią įskaitymo teisę.
7. Investicinė įmonė, prieš sudarydama vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, kurias ji laiko kliento vardu, arba prieš kitaip panaudodama tokias finansines priemones savo sąskaita arba kito kliento sąskaita, gerokai prieš panaudojant tas priemones, pateikia klientui patvariojoje laikmenoje aiškią, išsamią ir tikslią informaciją apie investicinės įmonės pareigas ir įsipareigojimus, susijusius su tų finansinių priemonių panaudojimu, įskaitant jų sugrąžinimo sąlygas ir susijusią riziką.
50 straipsnis
Informacija apie išlaidas ir susijusius mokesčius
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis)
1. Pateikdamos klientams informaciją apie visas išlaidas ir mokesčius pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalį, investicinės įmonės laikosi 2–10 dalyse išdėstytų išsamių reikalavimų.
Nedarant poveikio Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalyje nustatytoms pareigoms, investicinės įmonės, teikiančios investicines paslaugas profesionaliems klientams, turi teisę susitarti su tais klientais dėl riboto šiame straipsnyje nustatytų išsamių reikalavimų taikymo. Investicinėms įmonėms neleidžiama susitarti dėl tokių apribojimų, kai teikiamos konsultacijų dėl investicijų ar portfelio valdymo paslaugos arba kai, nepriklausomai nuo suteiktos investicinės paslaugos, į susijusias finansines priemones yra įterpta išvestinė finansinė priemonė.
Nedarant poveikio Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalyje nustatytoms pareigoms, investicinės įmonės, teikiančios investicines paslaugas tinkamoms sandorio šalims, turi teisę susitarti su tais klientais dėl riboto šiame straipsnyje nustatytų išsamių reikalavimų taikymo, išskyrus atvejus, kai, nepriklausomai nuo suteiktos investicinės paslaugos, į susijusias finansines priemones yra įterpta išvestinė finansinė priemonė, o tinkama sandorio šalis ketina jas siūlyti savo klientams.
2. Ex ante ir ex post atskleisdamos klientams informaciją apie išlaidas ir mokesčius investicinės įmonės susumuoja:
a) |
visas klientui suteiktos investicinės paslaugos (-ų) ir (arba) papildomų paslaugų išlaidas ir mokesčius, kuriuos taiko investicinės įmonės ar kitos šalys, kai klientas buvo nukreiptas į tas kitas šalis. ir |
b) |
visas išlaidas ir susijusius mokesčius, susijusius su finansinių priemonių pateikimu ir valdymu. |
a ir b punktuose nurodytos išlaidos išvardytos šio reglamento II priede. a punkto tikslais investicinių įmonių gauti trečiosios šalies mokėjimai, susiję su klientui suteikta investicine paslauga, išvardijami atskirai, o bendros išlaidos ir mokesčiai susumuojami ir pateikiami tiek kaip pinigų suma, tiek kaip procentinė dalis.
3. Kai kuri nors bendrų išlaidų ir mokesčių dalis turi būti įmokėta arba yra išreikšta užsienio valiutos suma, investicinės įmonės nurodo susijusią valiutą ir taikytinus valiutos keitimo kursus bei sąnaudas. Investicinės įmonės taip pat informuoja apie mokėjimo susitarimus ar kitą veiklą.
4. Kalbant apie produktų išlaidų ir mokesčių, neįtrauktų į KIPVPS PIID, atskleidimą, investicinės įmonės apskaičiuoja ir atskleidžia šias išlaidas, pavyzdžiui, bendradarbiaudamos su KIPVPS valdymo įmonėmis, kad gautų atitinkamą informaciją.
5. Pareiga gerokai ex ante atskleisti visą informaciją apie sukauptas išlaidas ir mokesčius, susijusius su finansine priemone ir su suteikta investicine ar papildoma paslauga, investicinėms įmonėms taikoma šiais atvejais:
a) |
kai investicinė įmonė rekomenduoja ar parduoda finansines priemones klientams arba |
b) |
kai bet kokias investicines paslaugas teikianti investicinė įmonė pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus privalo pateikti klientams su atitinkamomis finansinėmis priemonėmis susijusius kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) Pagrindinės investuotojo informacijos dokumentą (PIID) arba mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentą (PID). |
6. Investicinės įmonės, kurios finansinės priemonės nerekomenduoja ir neparduoda klientui arba pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus neprivalo pateikti klientui PID / PIID, informuoja savo klientus apie visas su suteikta investicine ir (arba) papildoma paslauga susijusias išlaidas ir mokesčius.
7. Kai investicines ar papildomas paslaugas klientui teikia daugiau nei viena investicinė įmonė, kiekviena investicinė įmonė pateikia informaciją apie jos teikiamų investicinių ar papildomų paslaugų išlaidas. Investicinė įmonė, rekomenduojanti arba parduodanti savo klientams kitos įmonės teikiamas paslaugas, savo paslaugų išlaidas ir mokesčius susumuoja kartu su kitos įmonės teikiamų paslaugų išlaidomis ir mokesčiais. Investicinė įmonė atsižvelgia į išlaidas ir mokesčius, susijusius su kitų įmonių teikiamomis kitomis investicinėmis arba papildomomis paslaugomis, kai ji savo klientą nukreipė į tas kitas įmones.
8. Apskaičiuodamos išlaidas ir mokesčius ex ante, investicinės įmonės naudoja faktiškai patirtas išlaidas kaip numatomų išlaidų ir mokesčių atitikmenį. Kai faktinės išlaidos nežinomos, investicinė įmonė parengia pagrįstus šių išlaidų įverčius. Investicinės įmonės peržiūri ex ante prielaidas, pagrįstas ex post patirtimi, ir, kai reikia, šias prielaidas pakoreguoja.
9. Investicinės įmonės pateikia metinę ex post informaciją apie visas išlaidas ir mokesčius, susijusius tiek su finansine priemone (-ėmis), tiek su investicine ir papildoma paslauga (-omis), kai jos klientui rekomendavo ar pardavė finansinę priemonę (-es) arba kai jie pateikė klientui PID / PIID, susijusį su finansine priemone (-ėmis) ir jie palaiko arba visus metus palaikė nuolatinius santykius su klientu. Tokia informacija grindžiama patirtomis išlaidomis ir pateikiama atsižvelgiant į kliento poreikius.
Investicinės įmonės gali nuspręsti teikti tokią apibendrintą informaciją apie investicinių paslaugų ir finansinių priemonių išlaidas ir mokesčius kartu su bet kokiomis esamomis reguliariomis ataskaitomis klientams.
10. Teikdamos investicines paslaugas investicinės įmonės pateikia savo klientams pavyzdžių, rodančių kaupiamąjį sąnaudų poveikį investicijų grąžai. Tokie pavyzdžiai pateikiami tiek ex ante, tiek ex post. Investicinės įmonės užtikrina, kad pavyzdžiai atitiktų šiuos reikalavimus:
a) |
pavyzdys rodo visų išlaidų ir mokesčių poveikį investicijų grąžai; |
b) |
pavyzdys rodo bent kokius numatomus išlaidų šuolius ar svyravimus ir |
c) |
pavyzdys pateikiamas kartu su jo aprašymu. |
51 straipsnis
Informacija, teikiama pagal Direktyvą 2009/65/EB ir Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis)
Investicinės įmonės, platinančios kolektyvinio investavimo subjektų vienetus arba MIPP ir DIP, papildomai informuoja savo klientus apie bet kokias kitas išlaidas ir mokesčius, susijusius su produktu, kuris galėjo būti neįtrauktas į KIPVPS PID arba MIPP ir DIP PID, ir apie išlaidas ir mokesčius, susijusius su jų investicinių paslaugų, susijusių su ta finansine priemone, teikimu.
2 SKIRSNIS
Konsultacijos dėl investicijų
52 straipsnis
Informacija apie konsultacijas dėl investicijų
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis)
1. Investicinės įmonės aiškiai ir glaustai paaiškina, ar konsultacijos dėl investicijų gali būti laikomos nepriklausomomis ar tokiomis, kurios nėra nepriklausomos, ir kodėl, taip pat taikomų apribojimų, įskaitant draudimą gauti ir pasilikti paskatas, kai teikiamos nepriklausomos konsultacijos dėl investicijų, rūšį ir pobūdį.
Kai tam pačiam klientui siūlomos ar teikiamos tiek nepriklausomos konsultacijos, tiek konsultacijos, kurios nėra nepriklausomos, investicinės įmonės paaiškina abiejų paslaugų aprėptį, kad investuotojai galėtų suprasti jų skirtumus, ir neprisistato kaip nepriklausomas bendros veiklos konsultantas investicijų klausimais. Bendraudamos su klientais įmonės neteikia netinkamo pranašumo savo nepriklausomoms konsultacijų dėl investicijų paslaugoms, palyginti su investicinėmis paslaugomis, kurios nėra nepriklausomos.
2. Investicinės įmonės, teikiančios nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų ar konsultacijas dėl investicijų, kurios nėra nepriklausomos, paaiškina savo klientui finansinių priemonių, kurios gali būti rekomenduojamos, įvairovę, įskaitant savo santykį su tų priemonių emitentais ar teikėjais.
3. Investicinės įmonės pateikia svarstomų finansinių priemonių rūšių aprašymus, analizuotų finansinių priemonių ir teikėjų įvairovę pagal kiekvieną priemonės rūšį ir pagal paslaugos aprėptį, ir, teikdamos nepriklausomas konsultacijas, paaiškina, kaip suteikta paslauga tenkina nepriklausomų konsultacijų dėl investicijų teikimo sąlygas ir į kokius veiksnius, kaip antai riziką, išlaidas ir finansinių priemonių sudėtingumą, investicinė įmonė atsižvelgė atrinkdama rekomenduojamas finansines priemones.
4. Kai į konsultacijas dėl investicijų teikiančios investicinės įmonės nepriklausomai vertinamų finansinių priemonių įvairovę įtrauktos pačios investicinės įmonės finansinės priemonės arba finansinės priemonės, kurias leidžia arba teikia subjektai, su investicine įmone susiję glaudžiais ryšiais ar kitais teisiniais arba ekonominiais santykiais, taip pat kiti emitentai ar tiekėjai, kurie nėra susiję ar susieti, investicinė įmonė pagal kiekvieną finansinės priemonės rūšį atskiria subjektų, neturinčių jokių ryšių su investicine įmone, išleistų ar suteiktų finansinių priemonių, įvairovę.
5. Investicinės įmonės, teikiančios reguliarų pagal 54 straipsnio 12 dalį pateiktų rekomendacijų tinkamumo vertinimą, atskleidžia tokią informaciją:
a) |
reguliaraus tinkamumo vertinimo dažnį ir mastą ir, kai tai aktualu, tokį vertinimą paskatinusias sąlygas, |
b) |
kokiu mastu pakartotinis vertinimas bus taikomas anksčiau surinktai informacijai ir |
c) |
kokiu būdu atnaujinta rekomendacija bus perduota klientui. |
53 straipsnis
Nepriklausomos konsultacijos dėl investicijų
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 ir 7 dalys)
1. Investicinė įmonės, teikiančios nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų, nustato ir įgyvendina atrankos procesą, užtikrinantį, kad būtų įvertinta ir palyginta pakankamai daug įvairių rinkoje parduodamų finansinių priemonių pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 7 dalies a punktą. Į atrankos procesą įeina šie elementai:
a) |
svarstomų finansinių priemonių skaičius ir įvairovė yra proporcingi nepriklausomo konsultanto investicijų klausimais siūlomų investicinių paslaugų aprėpčiai; |
b) |
svarstomų finansinių priemonių skaičius ir įvairovė tinkamai atspindi rinkoje esančias finansines priemones; |
c) |
pačios investicinės įmonės ar glaudžiais ryšiais su ja susijusių subjektų išleistų finansinių priemonių kiekis yra proporcingas bendrai svarstomų finansinių priemonių sumai ir |
d) |
įvairių finansinių priemonių atrankos kriterijai apima visus atitinkamus aspektus, kaip antai riziką, išlaidas, sudėtingumą ir investicinės įmonės klientų ypatybes, ir užtikrina, kad priemonių, kurios gali būti rekomenduojamos, pasirinkimas nebūtų šališkas. |
Kai dėl verslo modelio ar teikiamos paslaugos specifinės aprėpties toks palyginimas yra neįmanomas, investicines konsultacijas teikianti investicinė įmonė neprisistato kaip nepriklausoma.
2. Investicinė įmonė, teikianti nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų, kuri orientuojasi į tam tikrų kategorijų finansines priemones arba konkretų jų asortimentą laikosi tokių reikalavimų:
a) |
įmonė save reklamuoja taip, kad pritrauktų tik klientus, kurie teikia pirmenybę tų kategorijų finansinėms priemonėms ar jų asortimentui; |
b) |
įmonė reikalauja, kad klientai nurodytų, kad juos domina investavimas į konkrečią finansinių priemonių kategoriją ar asortimentą; ir |
c) |
prieš teikdama paslaugą investicinė įmonė užtikrina, kad jos paslauga yra tinkama kiekvienam naujam klientui, remdamasi tuo, kad jos verslo modelis atitinka kliento poreikius ir tikslus, ir finansinių priemonių asortimentu, kuris tinka klientui. Jei taip nėra, įmonės tokios paslaugos klientui neteikia. |
3. Investicinė įmonė, siūlanti tiek nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų, tiek konsultacijas dėl investicijų, kurios nėra nepriklausomos, laikosi tokių įsipareigojimų:
a) |
gerokai prieš teikdama savo paslaugas investicinė įmonė savo klientams patvariojoje laikmenoje pateikė informaciją, ar pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalies a punktą ir atitinkamas įgyvendinimo priemones konsultacijos bus teikiamos nepriklausomai ar ne; |
b) |
investicinė įmonė prisistato kaip nepriklausoma paslaugų, dėl kurių ji teikia nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų, atžvilgiu; |
c) |
investicinės įmonės taiko pakankamus organizacinius reikalavimus ir kontrolės priemones, kad užtikrintų, kad abiejų rūšių konsultavimo paslaugos ir konsultantai būtų aiškiai vienas nuo kito atskirti ir kad klientams nekiltų abejonių, dėl to, kokios rūšies konsultacijas jie gauna ir kad jiems teikiamos joms tinkamos rūšies konsultacijos. Investicinė įmonė neleidžia fiziniam asmeniui teikti nei priklausomų paslaugų, nei paslaugų, kurios nėra nepriklausomos. |
3 SKIRSNIS
Tinkamumo ir priimtinumo vertinimas
54 straipsnis
Tinkamumo vertinimas ir tinkamumo ataskaitos
(Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalis)
1. Investicinės įmonės nesukuria dviprasmybės ar sumaišties dėl savo pareigų vertindamos investicinių paslaugų ar finansinių priemonių tinkamumą pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalį. Vykdydama tinkamumo vertinimą įmonė aiškiai ir paprastai informuoja klientus arba potencialius klientus, kad tinkamumas vertinamas tam, kad įmonė galėtų veikti atsižvelgdama į kliento interesus.
Kai konsultacijos dėl investicijų ar portfelio valdymo paslaugos visiškai arba iš dalies teikiamos taikant automatizuotą arba pusiau automatizuotą sistemą, atsakomybė už tinkamumo vertinimo atlikimą tenka paslaugą teikiančiai investicinei įmonei ir elektroninės sistemos naudojimas teikiant asmeninę rekomendaciją ar priimant sprendimą prekiauti jos nesumenkina.
2. Investicinės įmonės nustato iš klientų renkamos informacijos mastą atsižvelgdamos į visus tiems klientams teiktinų konsultacijų dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugų savybes. Investicinės įmonės gauna iš klientų arba potencialių klientų tokią informaciją, kokios įmonei reikia, kad suprastų esminius faktus apie klientą ir turėtų pagrindo laikyti, tinkamai atsižvelgusi į teikiamos paslaugos pobūdį ir apimtį, kad konkretus rekomenduotinas arba teikiant portfelio valdymo paslaugą sudarytinas sandoris atitinka šiuos kriterijus:
a) |
atitinka konkretaus kliento investavimo tikslus, įskaitant klientui priimtiną riziką; |
b) |
yra toks, kad klientas yra finansiškai pajėgus prisiimti bet kokią susijusią investicinę riziką, atitinkančią jo investavimo tikslus; |
c) |
yra toks, kad klientas turi reikalingos patirties ir žinių, kad suvoktų su sandoriu arba jo portfelio valdymu susijusią riziką. |
3. Kai investicinė įmonė teikia investicinę paslaugą profesionaliam klientui, ji turi teisę daryti prielaidą, kad klientas produktų, sandorių ir paslaugų, pagal kuriuos jis priskiriamas būtent prie šios kategorijos, atžvilgiu turi reikiamos patirties ir žinių, taikant 2 dalies c punktą.
Kai ta investicinę paslaugą sudaro profesionaliam klientui teikiamos konsultacijos dėl investicijų, kaip numatyta Direktyvos 2014/65/ES II priedo 1 skirsnyje, investicinė įmonė 2 dalies b punkto taikymo tikslais turi teisę daryti prielaidą, kad klientas yra finansiškai pajėgus prisiimti bet kokią susijusią investicinę riziką, atitinkančią jo investavimo tikslus.
4. Informacija apie kliento arba potencialaus kliento finansinę padėtį apima, kai tai aktualu, informaciją apie jo nuolatinių pajamų šaltinį ir dydį, turtą, įskaitant likvidų turtą, investicijas ir nekilnojamąjį turtą bei nuolatinius finansinius įsipareigojimus.
5. Informacija apie kliento arba potencialaus kliento investavimo tikslus apima, kai tai aktualu, informaciją apie laikotarpį, kurį klientas nori turėti tą investiciją, jo teikiamą pirmenybę prisiimamos rizikos atžvilgiu, jo rizikos profilį ir investicijos paskirtį.
6. Kai klientas yra juridinis asmuo arba dviejų ar daugiau fizinių asmenų grupė arba kai vienam ar keliems fiziniams asmenims atstovauja kitas fizinis asmuo, investicinė įmonė nustato ir įgyvendina politiką, kuria nustatoma, kam taikomas tinkamumo vertinimas ir kaip šis vertinimas atliekamas praktikoje, įskaitant tai, iš kieno reikia surinkti informaciją apie žinias ir patirtį, finansinę būklę ir investicinius tikslus. Investicinė įmonė šią politiką įtvirtina dokumentais.
Kai fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo arba kai svarstomas juridinio asmens, paprašiusio būti laikomu profesionaliu klientu pagal Direktyvos 2014/65/ES II priedo 2 skirsnį, tinkamumo vertinimas, renkama informacija apie juridinio asmens arba, fizinio asmens atveju, pagrindinio kliento, o ne jo atstovo finansinę būklę ir investicinius tikslus. Žinios ir patirtis yra fizinio asmens atstovo arba asmens, įgalioto vykdyti sandorius pagrindinio kliento vardu, žinios ir patirtis.
7. Investicinės įmonės imasi pagrįstų veiksmų, kad užtikrintų, kad apie jų klientus arba potencialius klientus surinkta informacija būtų patikima. Šie veiksmai, be kita ko, yra tokie:
a) |
užtikrinti, kad klientai būtų informuoti apie tikslios naujausios informacijos pateikimo svarbą; |
b) |
užtikrinti, kad visos priemonės, kaip antai rizikos vertinimo profiliavimo priemonės arba kliento žinių ir patirties vertinimo priemonės, naudojamos tinkamumo vertinimo procese, atitinka paskirtį ir yra tinkamai pritaikytos naudoti jų klientams, o bet kokie apribojimai yra nustatomi ir aktyviai mažinami tinkamumo vertinimo procese; |
c) |
užtikrinti, kad procese naudojami klausimai būtų suprantami klientams, tiksliai atspindėtų kliento tikslus ir poreikius ir kad būtų įvertintas reikalingos informacijos tinkamumas, ir |
d) |
imtis veiksmų, jei reikia, siekiant užtikrinti informacijos apie klientą nuoseklumą, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, ar klientų pateiktoje informacijoje nėra akivaizdžių netikslumų. |
Investicinė įmonės, palaikančios nuolatinius santykius su klientu, kaip antai teikdamos nuolatines konsultacijas arba portfelio valdymo paslaugas, turi (ir gali tai įrodyti) tinkamą politiką ir procedūras, skirtas pakankamai naujausiai informacijai apie klientus palaikyti, kiek to reikia tam, kad būtų įvykdyti 2 dalies reikalavimai.
8. Jeigu, teikdama investicinę paslaugą konsultacijų dėl investicijų arba portfelio valdymo forma, investicinė įmonė negauna pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalį reikalaujamos informacijos, įmonė nerekomenduoja investicinių paslaugų arba finansinių priemonių klientui arba potencialiam klientui.
9. Investicinės įmonės turi (ir gali tai įrodyti) tinkamą politiką ir procedūras, kad galėtų užtikrinti, kad jos supranta savo klientams parinktų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių pobūdį, savybes, įskaitant išlaidas ir riziką, ir kad, atsižvelgdamos į išlaidas ir sudėtingumą, jos įvertina, ar lygiavertės investicinės paslaugos ar finansinės priemonės gali atitikti jų kliento profilį.
10. Teikdama investicinę paslaugą konsultacijos dėl investicijų arba portfelio valdymo forma investicinė įmonė nerekomenduoja ir nepriima sprendimo prekiauti, jei nė viena iš paslaugų ar priemonių nėra tinkama klientui.
11. Teikdamos konsultacijas dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugas, kurios apima investicijų pakeitimą parduodant vieną priemonę ir įsigyjant kitą arba pasinaudojant teise padaryti pakeitimą, susijusį su turima priemone, investicinės įmonės surenka reikalingą informaciją apie esamas kliento turimas investicijas ir jam rekomenduotas naujas investicijas ir atlieka pakeitimo išlaidų ir naudos analizę, kad galėtų pakankamai pagrįstai parodyti, kad pakeitimo nauda būtų didesnė už išlaidas.
12. Teikdamos konsultacijas dėl investicijų investicinės įmonės mažmeniniam klientui pateikia ataskaitą, kurioje aprašoma suteikta konsultacija ir kodėl pateikta rekomendacija yra tinkama mažmeniniam klientui, įskaitant tai, kaip ji atitinka kliento tikslus ir asmenines aplinkybes reikalingos investicijos trukmės atžvilgiu, kliento žinias bei patirtį ir kliento požiūrį į riziką bei galimybę prisiimti nuostolius.
Investicinės įmonės atkreipia kliento dėmesį į ir įtraukia į tinkamumo ataskaitą informaciją apie tai, ar tikėtina, kad dėl rekomenduojamų paslaugų ar priemonių mažmeniniam klientui reikės periodiškai peržiūrėti jų susitarimus.
Kai investicinė įmonė teikia paslaugą, kuri apima reguliarius tinkamumo vertinimus ir ataskaitas, tolesnės ataskaitos, teikiamos po to, kai buvo nustatyta pradinė paslauga, gali apimti tik susijusių paslaugų arba priemonių ir (arba) kliento aplinkybių pasikeitimus ir jose nebūtinai gali reikėti pakartoti visą pirmoje ataskaitoje pateiktą informaciją.
13. Investicinės įmonės, atliekančios reguliarų tinkamumo vertinimą, siekdamos pagerinti paslaugas bent kartą per metus peržiūri pateiktų rekomendacijų tinkamumą. Tokio vertinimo dažnumas didinamas priklausomai nuo kliento rizikos profilio ir rekomenduotų finansinių priemonių rūšies.
55 straipsnis
Bendros tinkamumo ir priimtinumo vertinimo nuostatos
(Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 ir 3 dalys)
1. Investicinės įmonės užtikrina, kad informacijoje apie kliento arba potencialaus kliento žinias ir patirtį, susijusią su investicine veikla, būtų nurodyti šie duomenys, atsižvelgiant į kliento pobūdį, teiktinos paslaugos pobūdį ir apimtį bei numatomo produkto arba sandorio rūšį, įskaitant jų sudėtingumą ir susijusią riziką:
a) |
paslaugų, sandorių ir finansinių priemonių, su kuriomis klientas yra susipažinęs, rūšys; |
b) |
kliento sandorių finansinėmis priemonėmis pobūdis, apimtis ir dažnumas ir laikotarpis, per kurį jie buvo įvykdyti; |
c) |
kliento arba potencialaus kliento išsilavinimo lygis ir esama arba susijusi ankstesnė profesija. |
2. Investicinė įmonė neskatina kliento arba potencialaus kliento neteikti informacijos, kurios reikia pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 ir 3 dalis.
3. Investicinė įmonė turi teisę remtis savo klientų arba potencialių klientų pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai jai žinoma arba turėtų būti žinoma, kad informacija yra akivaizdžiai nebegaliojanti, netiksli arba neišsami.
56 straipsnis
Tinkamumo vertinimas ir susijusios duomenų kaupimo pareigos
(Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 3 ir 5 dalys)
1. Vertindamos, ar Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta investicinė paslauga tinka klientui, investicinės įmonės nustato, ar klientas turi reikiamos patirties ir žinių, kad suprastų riziką, susijusią su siūlomu arba prašomu produktu arba investicine paslauga.
Investicinė įmonė turi teisę daryti prielaidą, kad profesionalus klientas turi reikiamos patirties ir žinių, kad suprastų, kokia rizika yra susijusi su tomis konkrečiomis investicinėmis paslaugomis arba sandoriais, arba sandorių ar produktų rūšimis, kurių atžvilgiu šis klientas priskiriamas prie profesionalių klientų.
2. Investicinės įmonės saugo įrašus apie atliktus tinkamumo vertinimus, kurie apima:
a) |
tinkamumo vertinimo rezultatus; |
b) |
bet kokius klientui duotus įspėjimus, kai investicinės paslaugos ar produkto įsigijimas buvo vertinamas kaip potencialiai netinkamas klientui, ar klientas nepaisydamas įspėjimo prašė sandorį vykdyti ir, kai aktualu, ar įmonė priėmė kliento prašymą sandorį vykdyti; |
c) |
bet kokius klientui duotus įspėjimus, kai klientas nepateikė pakankamai informacijos, kad įmonė galėtų atlikti tinkamumo vertinimą, ar klientas nepaisydamas įspėjimo prašė sandorį vykdyti ir, kai taikoma, ar įmonė priėmė kliento prašymą sandorį vykdyti. |
57 straipsnis
Paslaugų, susijusių su nekompleksinėmis priemonėmis, teikimas
(Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalis)
Finansinė priemonė, kuri nėra aiškiai nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkte, laikoma nekompleksine taikant Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkto vi papunktį, jei ji atitinka šiuos kriterijus:
a) |
ji nėra įtraukta į Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktį arba į tos direktyvos I priedo C skirsnio 4–11 punktus; |
b) |
dažnai yra galimybių tą priemonę perleisti, išpirkti ar kitaip realizuoti rinkos dalyviams viešai prieinamomis kainomis, kurios yra arba rinkos kainos, arba nuo emitento nepriklausomų vertinimo sistemų pateiktos ar patvirtintos kainos; |
c) |
ji nesuteikia klientui jokio faktinio ar galimos įsipareigojimo, kuris viršytų priemonės įsigijimo kainą; |
d) |
ji neapima išlygos, sąlygos ar paskatos, kurios galėtų iš esmės pakeisti investicijos pobūdį arba riziką arba išmokėjimo profilį, pvz., investicijos, kurios apima teisę konvertuoti priemonę į kitokią investiciją; |
e) |
ji neapima jokių aiškių ar numanomų sutarties nutraukimo mokesčių, dėl kurių investicija taptų nelikvidi, netgi jei techniškai dažnai yra galimybių ją perleisti, išpirkti ar kitaip ją realizuoti; |
f) |
pakankamai išsami informacija apie jos ypatybes yra viešai prieinama ir ją greičiausiai bus galima lengvai suprasti, kad vidutinis mažmeninis klientas galėtų pagrįstai nuspręsti, ar sudaryti su šia priemone susijusį sandorį. |
58 straipsnis
Mažmeninių ir profesionalių klientų susitarimai
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 5 dalis)
Investicinės įmonės, teikiančios kokią nors Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 1 dalyje nurodytą investicinę paslaugą arba papildomą paslaugą klientui po šio reglamento taikymo dienos, popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje raštu sudaro pagrindinį susitarimą su klientu, kuriame būtų išdėstytos įmonės ir kliento pagrindines teisės ir pareigos. Investicinės įmonės, teikiančios konsultacijas dėl investicijų, įvykdo šią pareigą, tik kai atliekamas rekomenduojamų finansinių priemonių ar paslaugų reguliarus tinkamumo vertinimas.
Raštiškame susitarime nustatomos esminės šalių teisės ir įsipareigojimai ir pateikiama:
a) |
paslaugų aprašymas ir, kai tai aktualu, teiktinų konsultacijų dėl investicijų pobūdis ir mastas; |
b) |
portfelio valdymo paslaugų atveju – finansinių priemonių, kurias galima įsigyti ir parduoti, rūšys ir sandorių, kurie gali būti vykdomi kliento vardu, rūšys, taip pat draudžiamos priemonės arba sandoriai, ir |
c) |
Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 1 dalyje nurodytų teiktinų paslaugų pagrindinių savybių aprašymas, įskaitant, kai aktualu, įmonės vaidmens vykdant veiksmus, susijusius su kliento priemonėmis, ir sąlygų, kuriomis vertybinių popierių finansavimo sandoriai, apimantys kliento vertybinius popierius, duos investicinę grąžą klientui, aprašymas. |
4 SKIRSNIS
Ataskaitų teikimas klientams
59 straipsnis
Įsipareigojimas teikti ataskaitas apie pavedimų, kurie nesusiję su portfelio valdymu, vykdymą
(Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalis)
1. Investicinės įmonės, atlikusios kitokį nei portfelio valdymo pavedimą kliento vardu, to pavedimo atžvilgiu imasi šių veiksmų:
a) |
nedelsdamos pateikia klientui patvariojoje laikmenoje esminę informaciją apie to pavedimo įvykdymą; |
b) |
kuo skubiau ir ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po pavedimo įvykdymo nusiunčia patvariojoje laikmenoje klientui pranešimą, kuriuo patvirtinamas pavedimo įvykdymas, arba, jeigu investicinė įmonė gauna šį patvirtinimą iš trečiosios šalies – ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po patvirtinimo iš trečiosios šalies gavimo. |
b punktas netaikomas, jeigu patvirtinimo pranešime būtų tokia pati informacija, kaip ir patvirtinimo pranešime, kurį kitas asmuo nedelsdamas išsiunčia klientui.
a ir b punktai netaikomi, jeigu klientų vardu įvykdyti pavedimai yra susiję su susitarimais, sudarytais su šiais klientais dėl obligacijomis finansuojamų hipotekos paskolų; tokiu atveju ataskaita apie sandorį pateikiama tuo pačiu metu, kai pranešama apie hipotekos paskolos sąlygas, bet ne vėliau kaip vieną mėnesį po pavedimo įvykdymo.
2. Be 1 dalies reikalavimų investicinės įmonės kliento prašymu pateikia informaciją apie jo pavedimo statusą.
3. Jeigu klientų pavedimai, susiję su kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais arba akcijomis, vykdomi reguliariai, investicinės įmonės tų sandorių atžvilgiu imasi 1 dalies b punkte nurodytų veiksmų arba ne rečiau kaip kas šešis mėnesius pateikia klientui 4 dalyje nurodytą informaciją.
4. 1 dalies b punkte nurodytame pranešime turi būti įtraukta tokia toliau nurodyta informacija, jei taikytina, ir, kai tai aktualu, pagal pareigų pranešti apie sandorius techninius reguliavimo standartus, priimtus pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį:
a) |
ataskaitą teikiančios įmonės identifikavimas; |
b) |
kliento vardas ir pavardė arba pavadinimas; |
c) |
prekybos diena; |
d) |
prekybos laikas; |
e) |
pavedimo rūšis; |
f) |
vietos identifikavimas; |
g) |
priemonės identifikavimas; |
h) |
pirkimo (pardavimo) rodiklis; |
i) |
pavedimo pobūdis, išskyrus pirkimo (pardavimo); |
j) |
kiekis; |
k) |
vieneto kaina; |
l) |
viso atlygio suma; |
m) |
bendra nustatytų komisinių atlyginimų ir išlaidų suma ir, klientui paprašius, jos išskirstymas papunkčiui, įskaitant, kai tai aktualu, bet kokio nustatyto padidinimo arba sumažinimo sumą, kai sandorį vykdė investicinė įmonė, vykdanti sandorius savo sąskaita, ir investicinė įmonė yra įsipareigojusi klientui kuo geriau įvykdyti sandorį; |
n) |
keitimo kursas, jei sandoris apima valiutos konvertavimą; |
o) |
su atsiskaitymu už sandorį susiję kliento įsipareigojimai, įskaitant apmokėjimo arba pateikimo terminus bei atitinkamus sąskaitos duomenis, jeigu šie duomenys ir atsakomybė klientui nebuvo pranešti anksčiau; |
p) |
jeigu kliento sandorio šalimi buvo pati investicinė įmonė ar bet kuris investicinės įmonės grupei priklausantis asmuo arba kitas investicinės įmonės klientas, nurodomas pats šis faktas, jeigu pavedimas nebuvo įvykdytas per anoniminę prekybą palengvinančią prekybos sistemą. |
Taikant k punktą, jeigu pavedimas vykdomas dalimis, investicinė įmonė gali pateikti klientui informaciją apie kiekvienos pavedimo dalies kainą arba vidutinę kainą. Kai nurodoma vidutinė kaina, klientui paprašius investicinė įmonė pateikia jam informacijos apie kiekvienos pavedimo dalies kainą.
5. Investicinė įmonė gali pateikti klientui 4 dalyje nurodytą informaciją, naudodamasi standartiniais kodais, jeigu ji pateikia ir naudojamų kodų išaiškinimą.
60 straipsnis
Pareigos teikti ataskaitas apie portfelio valdymą
(Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalis)
1. Investicinės įmonės, teikiančios portfelio valdymo paslaugas klientams, patvariojoje laikmenoje teikia kiekvienam tokiam klientui reguliarią ataskaitą apie to kliento vardu įvykdytą portfelio valdymo veiklą, jeigu tokios ataskaitos nepateikė kitas asmuo.
2. Pagal 1 dalį reguliarioje ataskaitoje pateikiama teisinga ir subalansuota ataskaitiniu laikotarpiu įvykdytos veiklos ir portfelio rezultatų apžvalga ir, kai tai aktualu, tokia informacija:
a) |
investicinės įmonės pavadinimas; |
b) |
vardas ir pavardė arba kitas kliento sąskaitos pavadinimas; |
c) |
duomenys apie portfelio turinį ir įvertinimą, įskaitant išsamią informaciją apie kiekvieną turimą finansinę priemonę, jos rinkos vertę arba tikrąją vertę, jei negalima nustatyti rinkos vertės, ir grynųjų pinigų likutį ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei portfelio rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu; |
d) |
visa per ataskaitinį laikotarpį sumokėtų mokesčių bei rinkliavų suma, papunkčiui išskirstant bent jau visus valdymo mokesčius ir visas su vykdymu susijusias išlaidas, kai tai aktualu, nurodant, kad išsamesnis išskaidymas bus pateiktas paprašius; |
e) |
ataskaitinio laikotarpio rezultatų palyginimas su investavimo rezultatų standartu (jei toks yra), dėl kurio susitarė investicinė įmonė ir klientas; |
f) |
per ataskaitinį laikotarpį gauta dividendų, palūkanų ir kitų mokėjimų bendra suma, susijusi su kliento portfeliu; |
g) |
informacija apie kitus įmonės veiksmus, kuriais suteikiamos teisės, susijusios su portfelį sudarančiomis finansinėmis priemonėmis; |
h) |
kiekvieno tą laikotarpį įvykdyto sandorio atžvilgiu, kai tai aktualu, pateikiama informacija, nurodyta 59 straipsnio 4 dalies c–l punktuose, jeigu klientas nepasirenka galimybės gauti informaciją apie įvykdytus sandorius tuomet, kai įvykdomas kiekvienas sandoris; tokiu atveju taikoma šio straipsnio 4 dalis. |
3. 1 dalyje nurodyta reguliari ataskaita pateikiama kas tris mėnesius, išskyrus šiuos atvejus:
a) |
kai investicinė įmonė suteikia savo klientams prieigą prie patvariąja laikmena laikomos interneto sistemos, kurioje galima matyti naujausius kliento portfelio vertinimus ir kur klientas gali lengvai gauti pagal 63 straipsnio 2 dalį reikalaujamą informaciją, o įmonė turi įrodymą, kad klientas pasižiūri savo portfelio vertinimą bent jau kartą per atitinkamą ketvirtį; |
b) |
kai taikoma 4 dalis, reguliari ataskaita turi būti pateikiama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių; |
c) |
jeigu investicinės įmonės ir kliento susitarime dėl portfelio valdymo paslaugų teikimo leidžiama suformuoti portfelį skolintomis lėšomis, reguliari ataskaita turi būti pateikiama ne rečiau kaip kartą per mėnesį. |
b punkte numatyta išimtis netaikytina sandoriams, susijusiems su finansinėmis priemonėmis, kurios numatytos Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje arba bet kuriame iš tos direktyvos I priedo C skirsnio 4–11 punktų.
4. Tais atvejais, kai klientas pasirenka galimybę gauti informaciją apie kiekvieną įvykdytą sandorį tuomet, kai jis įvykdomas, portfelio valdytojui įvykdžius sandorį, investicinės įmonės nedelsdamos patvariojoje laikmenoje pateikia klientui su tuo sandoriu susijusią esminę informaciją.
Investicinė įmonė ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po šio pavedimo įvykdymo nusiunčia klientui pranešimą, kuriuo patvirtinamas sandoris ir kuriame pateikiama 59 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija, arba, kai investicinė įmonė gauna šį patvirtinimą iš trečiosios šalies – ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po patvirtinimo iš trečiosios šalies gavimo.
Antra pastraipa netaikoma, jeigu patvirtinimo pranešime būtų tokia pati informacija, kaip ir patvirtinimo pranešime, kurį kitas asmuo turi nedelsdamas išsiųsti klientui.
61 straipsnis
Pareigos teikti ataskaitas tinkamoms sandorio šalims
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis ir 25 straipsnio 6 dalis)
Taikomi mažmeniniams ir profesionaliems klientams skirtoms ataskaitoms pagal 49 ir 59 straipsnius nustatyti reikalavimai, nebent investicinės įmonės sudaro susitarimus su tinkamomis sandorio šalimis, kuriuose nustato ataskaitų turinį ir pateikimo laiką.
62 straipsnis
Papildomos pareigos teikti informaciją apie portfelio valdymą arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų sandorius
(Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalis)
1. Investicinės įmonės, teikiančios portfelio valdymo paslaugą, informuoja klientą, kai bendra portfelio vertė, nustatoma kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pradžioje, sumažėja 10 % ir paskui kaskart, kai ji sumažėja 10 %, ne vėliau kaip iki tos darbo dienos, kai buvo peržengta riba, pabaigos, arba, tuo atveju, kai riba peržengiama ne darbo dieną, iki kitos darbo dienos pabaigos.
2. Investicinės įmonės, turinčios mažmeninio kliento sąskaitą, kurioje yra svertinių finansinių priemonių arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų sandorių pozicijų, informuoja klientą, kai pradinė kiekvienos priemonės vertė sumažėja 10 % ir paskui kaskart kai ji sumažėja 10 %. Pagal šią dalį informacija teikiama apie kiekvieną priemonę atskirai, nebent būtų susitarta su klientu kitaip, ir tai daroma ne vėliau kaip iki tos darbo dienos, kai buvo peržengta riba, pabaigos, arba, tuo atveju, kai riba peržengiama ne darbo dieną, iki kitos darbo dienos pabaigos.
63 straipsnis
Ataskaitos apie kliento finansines priemones arba kliento lėšas
(Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalis)
1. Investicinės įmonės, kurios turi kliento finansines priemones arba kliento lėšas, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį kiekvienam klientui, kurio finansines priemones arba lėšas jos laiko, siunčia patvariojoje laikmenoje ataskaitą apie tas finansines priemones arba lėšas, jeigu tokia ataskaita nebuvo pateikta kurioje nors kitoje reguliarioje ataskaitoje. Klientui paprašius, už komercinę kainą įmonės tokią ataskaitą pateikia dažniau.
Pirma pastraipa netaikoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB (26) gavusiai veiklos leidimą kredito įstaigai jos laikomų indėlių, kaip apibrėžta toje direktyvoje, atžvilgiu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje kliento turto ataskaitoje pateikiama ši informacija:
a) |
išsamūs duomenys apie visas finansines priemones arba lėšas, kurias investicinė įmonė laiko klientui, ataskaitoje numatyto laikotarpio pabaigoje; |
b) |
kokia apimtimi bet kurios kliento finansinės priemonės arba lėšos buvo vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių objektu; |
c) |
bet kokios naudos, susikaupusios klientui dėl jo dalyvavimo bet kuriame vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoryje, apimtis bei pagrindas, kuriuo remiantis ta nauda buvo sukaupta; |
d) |
aiškiai nurodytas turtas ir lėšos, kuriems taikomos Direktyvos 2014/65/ES ir jos įgyvendinimo priemonių taisyklės, ir kuriems jos netaikomos, pavyzdžiui, tiems, dėl kurių sudaryti susitarimai dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė; |
e) |
aiškiai nurodyta, kuriam turtui turi įtakos kai kurie jų nuosavybės statuso ypatumai, pavyzdžiui, dėl teisės į įkeistą turtą; |
f) |
į ataskaitą įtrauktų finansinių priemonių rinkos vertė arba, kai rinkos vertė nežinoma, apytikslė vertė, aiškiai nurodant, kad rinkos kainos nebuvimas greičiausiai rodo nepakankamą likvidumą. Apytikslę vertę nustato įmonė, dėdama visas galimas pastangas. |
Kai į kliento portfelį įeina įplaukos iš vieno arba kelių neužbaigtų sandorių, a punkte nurodyta informacija gali būti pagrįsta prekybos data arba atsiskaitymo data su sąlyga, kad tas pats pagrindas yra nuosekliai taikomas visai tokiai ataskaitos informacijai.
1 dalyje nurodyta reguliari ataskaita apie kliento turtą neteikiama, jei investicinė įmonė suteikia savo klientams prieigą prie patvariąja laikmena laikomos interneto sistemos, kurioje klientas gali lengvai gauti naujausias ataskaitas apie savo finansines priemones ar lėšas, o įmonė turi įrodymą, kad klientas pasižiūri šią ataskaitą bent jau kartą per atitinkamą ketvirtį.
3. Investicinėms įmonėms, kuriose laikomos kliento finansinės priemonės arba lėšos ir kurios jam teikia portfelio valdymo paslaugą, leidžiama įtraukti 1 dalyje nurodytą kliento turto ataskaitą į reguliarią ataskaitą, kurią jos teikia tam klientui pagal 60 straipsnio 1 dalį.
5 SKIRSNIS
Optimalus įvykdymas
64 straipsnis
Optimalaus įvykdymo kriterijai
(Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 1 dalis)
1. Vykdydamos klientų pavedimus, investicinės įmonės atsižvelgia į toliau nurodytus kriterijus, nustatydamos Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksnių sąlyginę svarbą:
a) |
kliento ypatybes, įskaitant kliento kategoriją, t. y. ar klientas yra mažmeninis, ar profesionalus klientas; |
b) |
kliento pavedimo ypatybes, įskaitant atvejus, kai pavedimas susijęs su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriu (VPĮFS); |
c) |
su tuo pavedimu susijusių finansinių priemonių ypatybes; |
d) |
įvykdymo vietų, į kurias tas pavedimas gali būti nukreiptas, ypatybes. |
Šiame, 65 ir 66 straipsniuose „vykdymo vieta“ apima reguliuojamą rinką, DPS, OPS, finansų tarpininką, sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, rinkos formuotoją, kitą likvidumą palaikantį subjektą arba subjektą, trečiojoje valstybėje vykdantį funkciją, panašią į bet kurio iš pirmiau minėtų subjektų vykdomas funkcijas.
2. Investicinė įmonė vykdo savo įsipareigojimą pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 1 dalį imtis visų pakankamų veiksmų, kad pasiektų kuo geresnį rezultatą klientui, kai pavedimas ar konkreti pavedimo dalis vykdoma laikantis konkrečių kliento nurodymų, susijusių su pavedimu ar konkrečia pavedimo dalimi.
3. Investicinės įmonės nenustato ir neima komisinio atlyginimo taip, kad būtų neteisingai diskriminuojamos vykdymo vietos.
4. Vykdydama pavedimus arba priimdama sprendimą prekiauti ne biržos produktais, įskaitant užsakytus produktus, investicinė įmonė patikrina klientui siūlomos kainos teisingumą surinkdama rinkos duomenis, naudojamus tokio produkto kainai įvertinti, ir, kai įmanoma, palygindama panašius arba palyginamus produktus.
65 straipsnis
Investicinių įmonių, teikiančių portfelio valdymo ir pavedimų priėmimo bei perdavimo paslaugas, pareiga veikti atsižvelgiant į kliento interesus
(Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 ir 4 dalys)
1. Investicinės įmonės, teikdamos portfelio valdymo paslaugą, laikosi Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos atsižvelgti į kliento interesus, kai jos pavedimus perduoda vykdyti kitiems subjektams, jeigu tai yra investicinės įmonės sprendimas dėl finansinių priemonių sandorių vykdymo jos kliento vardu.
2. Investicinės įmonės, teikdamos pavedimų priėmimo bei perdavimo paslaugą, laikosi Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 dalyje numatyto įsipareigojimo atsižvelgti į kliento interesus, kai jos klientų pavedimus perduoda vykdyti kitiems subjektams.
3. Siekdamos laikytis 1 arba 2 dalies reikalavimų, investicinės įmonės laikosi šio straipsnio 4–7 dalių ir 64 straipsnio 4 dalies.
4. Investicinės įmonės imasi visų pakankamų veiksmų, kad pasiektų kuo geresnį rezultatą savo klientui, atsižvelgdamos į Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 1 dalyje paminėtus veiksnius. Sąlyginė tų veiksnių svarba nustatoma atsižvelgiant į Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o mažmeninių klientų atveju – į Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą.
Investicinė įmonė įvykdo savo įsipareigojimą pagal 1 arba 2 dalį ir neprivalo imtis šioje dalyje minimų veiksmų tada, kai, pateikdama pavedimą arba perduodama pavedimą vykdyti kitam subjektui, ji vykdo konkrečius kliento nurodymus.
5. Investicinės įmonės parengia ir įdiegia politiką, kuri sudarytų sąlygas laikytis 4 dalyje nurodytos pareigos. Šia politika kiekvienos priemonių klasės atžvilgiu nustatomi subjektai, kuriems pateikiami pavedimai arba kuriems investicinės įmonės perduoda vykdyti pavedimus. Nurodyti subjektai turi vykdymo susitarimus, kuriais sudaromos sąlygos investicinei įmonei, šiems subjektams pateikiančiai pavedimus arba perduodama juos vykdyti, laikytis įsipareigojimų pagal šį straipsnį.
6. Investicinės įmonės savo klientams suteikia informaciją apie parengtą politiką pagal 5 dalį ir 66 straipsnio 2–9 dalis. Investicinės įmonės klientams suteikia tinkamą informaciją apie įmonę bei jos paslaugas ir vykdymui pasirinktus subjektus. Visų pirma, kai investicinė įmonė pasirenka kitas įmones pavedimų vykdymo paslaugoms teikti, ji kasmet apibendrina ir viešai paskelbia penkias didžiausias investicines įmones pagal prekybos apimtis kiekvienoje finansinių priemonių klasėje, jei ankstesniais metais ji buvo perdavusi klientų pavedimų vykdymą, ir informaciją apie vykdymo kokybę. Informacija turi atitikti informaciją, paskelbtą pagal techninius standartus, parengtus pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 10 dalies b punktą.
Pagrįstu kliento prašymu investicinės įmonės klientams arba potencialiems klientams pateikia informaciją apie subjektus, kurioms pavedimai buvo perduoti ar pateikti vykdyti.
7. Investicinės įmonės reguliariai stebi pagal 5 dalies reikalavimus parengtos politikos veiksmingumą, ypač šioje politikoje nurodytų subjektų pavedimų vykdymo kokybę ir, kai reikia, šalina trūkumus.
Investicinės įmonės bent kartą per metus peržiūri politiką ir susitarimus. Tokią peržiūrą taip pat reikia atlikti kiekvieną kartą, kai įvyksta esminis pokytis, kuris paveikia įmonės gebėjimą vykdant klientų pavedimus ir toliau siekti jiems kuo geresnio rezultato.
Investicinės įmonės įvertina, ar neįvyko esminių pasikeitimų, ir apsvarsto galimybę keisti vykdymo vietas ar subjektus, kuriais jos daugiausia remiasi, įgyvendindamos visaapimantį optimalaus vykdymo reikalavimą.
Esminis pasikeitimas yra svarbus įvykis, kuris galėtų daryti poveikį tokiems optimalaus vykdymo veiksniams kaip išlaidos, kaina, sparta, įvykdymo ir atsiskaitymo tikimybė, dydis, pobūdis ar kokia nors kita pavedimo vykdymui svarbi sąlyga.
8. Šis straipsnis netaikomas, jeigu investicinė įmonė, teikianti portfelio valdymo arba pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas, taip pat savo kliento portfelio vardu vykdo gautus pavedimus arba priima sprendimus įvykdyti sandorį. Tokiais atvejais taikomas Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnis.
66 straipsnis
Vykdymo politika
(Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 5 ir 7 dalys)
1. Investicinės įmonės bent kartą per metus peržiūri vykdymo politiką, parengtą pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 4 dalį, bei savo pavedimų vykdymo susitarimus.
Tokią peržiūrą taip pat reikia atlikti kiekvieną kartą, kai įvyksta esminis pokytis, apibrėžtas 65 straipsnio 7 dalyje, kuris paveikia įmonės gebėjimą vykdant klientų pavedimus ir toliau pasiekti kuo geresnį rezultatą, naudojantis jos vykdymo politikoje įtrauktomis vykdymo vietomis. Investicinė įmonė įvertina, ar neįvyko esminių pasikeitimų, ir apsvarsto galimybę keisti optimalaus vykdymo veiksnių sąlyginę svarbą, įgyvendindamos visaapimantį optimalaus vykdymo reikalavimą.
2. Informacija apie vykdymo politiką pritaikoma atsižvelgiant į finansinės priemonės klasę ir teikiamos paslaugos rūšį, ir apima 3–9 dalyse nurodytą informaciją.
3. Investicinės įmonės gerokai prieš teikdamos paslaugą pateikia klientams šiuos išsamius duomenis apie savo vykdymo politiką:
a) |
sąlyginės svarbos, kurią pagal 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus investicinė įmonė teikia Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksniams, arba proceso, kuriuo remdamasi įmonė nustato šių veiksnių sąlyginę svarbą, apžvalgą; |
b) |
sąrašą vykdymo vietų, kuriomis įmonė daugiausia remiasi vykdydama savo įsipareigojimą imtis visų pagrįstų veiksmų, kad galėtų nuolat pasiekti kuo geresnį rezultatą vykdydama klientų pavedimus, ir nurodydama, kurios vykdymo vietos naudojamos kiekvienos klasės finansinėms priemonėms, mažmeninių klientų pavedimams, profesionalių klientų pavedimams ir VPĮFS; |
c) |
sąrašą veiksnių, pagal kuriuos pasirenkama vykdymo vieta, įskaitant tokius kokybinius veiksnius kaip tarpuskaitos sistemos, sistemos išjungikliai, suplanuoti veiksmai, ar bet kokios kitokios susijusios sąlygos, ir kiekvieno veiksnio sąlyginė svarba; informaciją apie veiksnius, pagal kuriuos pasirenkama vykdymo vieta, atitinka kontrolės priemones, kurias peržiūrėdama savo politikos ir susitarimų pakankamumą įmonė naudoja, kad parodytų klientams, jog nuolat užtikrinamas optimalus vykdymas; |
d) |
kaip tokie vykdymo veiksniai kaip kaina, išlaidos, sparta, įvykdymo tikimybė ar kokie nors kiti svarbūs veiksniai yra laikomi visų pakankamų veiksmų, reikalingų pasiekti kuo geresnį rezultatą klientui, dalimi; |
e) |
kai tai aktualu, informaciją apie tai, kad įmonė vykdo pavedimus ne prekybos vietoje, pasekmes, pavyzdžiui, sandorio šalių riziką, kylančią dėl vykdymo ne prekybos vietoje, ir, klientui paprašius, papildomą informaciją apie tokio vykdymo būdo pasekmes; |
f) |
aiškų ir akivaizdų įspėjimą, kad kai kurie konkretūs kliento nurodymai gali sukliudyti įmonei imtis jos vykdymo politikoje nustatytų ir taikomų veiksmų, kad vykdydama tuos pavedimus ji galėtų pasiekti kuo geresnį rezultatą tuose nurodymuose pateiktų duomenų atžvilgiu; |
g) |
apibendrintą informaciją apie vykdymo vietos atrankos procesą, taikomas vykdymo strategijas, vykdymo kokybės analizei naudojamas procedūras ir procesus ir kaip įmonės stebi ir įsitikina, kad buvo pasiekti kuo geresni rezultatai klientams. |
Ši informacija pateikiama patvariojoje laikmenoje arba svetainėje (jei ji nėra laikoma patvaria laikmena), jeigu tenkinamos 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.
4. Jei investicinės įmonės taiko skirtingus mokesčius, priklausomai nuo vykdymo vietos, įmonė pakankamai išsamiai paaiškina šiuos skirtumus, kad klientas galėtų suprasti kiekvienos vykdymo vietos pasirinkimo privalumus ir trūkumus.
5. Kai investicinės įmonės ragina klientus pasirinkti vykdymo vietą, pateikiama teisinga, aiški ir neklaidinanti informacija, kad rinkdamasis vykdymo vietą klientas nesiremtų vien tik įmonės taikoma kainų politika.
6. Investicinės įmonės priima tik tokius trečiųjų šalių mokėjimus, kurie atitinka Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 9 dalį, ir informuoja klientus apie paskatas, kurias įmonė gali gauti iš vykdymo vietų. Pateikiant informaciją nurodomi mokesčiai, investicinės įmonės taikomi visoms sandoryje dalyvaujančioms sandorio šalims, o kai mokesčiai skiriasi priklausomai nuo kliento, nurodomi didžiausi galimi mokesčiai arba mokesčių intervalas.
7. Kai investicinė įmonė taiko mokesčius daugiau nei vienam sandorio dalyviui, laikydamasi Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 9 dalies ir jos įgyvendinimo priemonių, įmonė informuoja savo klientus apie įmonės gautos piniginės ar nepiniginės naudos vertę.
8. Kai klientas pateikia investicinei įmonei pagrįstą ir proporcingą prašymą pateikti informaciją apie jos politiką ar susitarimus ir apie tai, kaip jie yra peržiūrimi, ta investicinė įmonė atsako aiškiai ir pakankamai greitai.
9. Kai investicinė įmonė vykdo pavedimus mažmeniniams klientams, ji pateikia tiems klientams atitinkamos politikos santrauką, kurioje dėmesys sutelktas į visas jos patiriamas išlaidas. Santraukoje taip pat pateikiama nuoroda į visų investicinės įmonės vykdymo politikoje išvardytų vykdymo vietų naujausius vykdymo kokybės duomenis, paskelbtus pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 3 dalį.
6 SKIRSNIS
Klientų pavedimų tvarkymas
67 straipsnis
Bendrieji principai
(Direktyvos 2014/65/ES 28 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinės įmonės, vykdydamos klientų pavedimus, tenkina šias sąlygas:
a) |
užtikrina, kad klientų vardu įvykdyti pavedimai būtų nedelsiant ir tiksliai užregistruoti ir paskirstyti; |
b) |
vykdo kitais atžvilgiais palyginamus klientų pavedimus nuosekliai ir greitai, išskyrus atvejus, kai jų neįmanoma įvykdyti dėl pavedimo ypatybių arba vyraujančių rinkos sąlygų, arba kai tai prieštarauja kliento interesams; |
c) |
sužinojusios apie sunkumus, skubiai praneša mažmeniniam klientui apie bet kokius esminius sunkumus, susijusius su tinkamu pavedimų vykdymu. |
2. Jeigu investicinė įmonė yra atsakinga už atsiskaitymo už įvykdytą pavedimą priežiūrą ar įforminimą, ji imasi visų pagrįstų veiksmų, kad užtikrintų, jog visos kliento finansinės priemonės arba lėšos, gautos atsiskaitant už tą įvykdytą pavedimą, būtų skubiai ir teisingai įskaitytos į atitinkamo kliento sąskaitą.
3. Investicinė įmonė nepiktnaudžiauja informacija, susijusia su dar neįvykdytais pavedimais, ir imasi visų pagrįstų veiksmų, kad nė vienas iš jos atitinkamų asmenų nepiktnaudžiautų tokia informacija.
68 straipsnis
Pavedimų sujungimas ir išskirstymas
(Direktyvos 2014/65/ES 28 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinės įmonės nevykdo kliento pavedimo arba sandorio savo naudai kartu su kito kliento pavedimu, jeigu neįvykdytos šios sąlygos:
a) |
mažai tikėtina, kad pavedimų ir sandorių sujungimas apskritai gali turėti neigiamos įtakos kuriam nors klientui, kurio pavedimą ketinama sujungti; |
b) |
kiekvienam klientui, kurio pavedimą ketinama sujungti, pranešta, kad sujungimas jam gali turėti neigiamos įtakos, susijusios su konkrečiu pavedimu; |
c) |
parengta ir veiksmingai įgyvendinama pavedimų išskirstymo politika, kurioje būtų numatytas teisingas jungtinių pavedimų ir sandorių išskirstymas, įskaitant tai, kaip pavedimų apimtis ir kaina lemia dalinio įvykdymo išskirstymą ir traktavimą. |
2. Kai investicinė įmonė sujungia pavedimą su vienu arba keliais kito kliento pavedimais ir yra įvykdoma tik dalis jungtinio pavedimo, ji išskirsto susijusius sandorius pagal savo pavedimų išskirstymo politiką.
69 straipsnis
Sandorių savo naudai sujungimas ir išskirstymas
(Direktyvos 2014/65/ES 28 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinės įmonės, sujungusios sandorius savo naudai su vienu arba keliais kliento pavedimais, neišskirsto susijusių sandorių klientui žalingu būdu.
2. Kai investicinė įmonė sujungia kliento pavedimą su sandoriu savo naudai ir yra įvykdoma tik dalis jungtinio pavedimo, ji išskirsto susijusius sandorius, teikdama pirmenybę klientui įmonės atžvilgiu.
Jeigu įmonė gali pagrįstai įrodyti, kad be šio sujungimo jai nebūtų pavykę įvykdyti šio pavedimo tokiomis palankiomis sąlygomis arba iš viso nebūtų pavykę jo įvykdyti, ji gali proporcingai išskirstyti sandorį savo naudai, remdamasi 68 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta pavedimų išskirstymo politika.
3. Vykdydamos 68 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pavedimų išskirstymo politiką, investicinės įmonės parengia procedūras, kuriomis siekiama neleisti klientui žalingu būdu perskirstyti sandorių savo naudai, kurie vykdomi kartu su klientų pavedimais.
70 straipsnis
Greitas, teisingas ir operatyvus klientų pavedimų vykdymas ir neįvykdytų ribotų klientų pavedimų dėl akcijų, parduodamų prekybos vietoje, skelbimas
(Direktyvos 2014/65/ES 28 straipsnis)
1. Ribotas kliento pavedimas, susijęs su akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, kuris nebuvo nedelsiant įvykdytas esamomis rinkos sąlygomis, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 28 straipsnio 2 dalyje, laikomas viešai prieinamu, jei investicinė įmonė yra perdavusi pavedimą vykdyti reguliuojamai rinkai arba DPS, arba pavedimą paskelbė duomenų teikimo paslaugų teikėjas, esantis vienoje valstybėje narėje, ir jis gali būti lengvai įvykdytas, kai tik leis rinkos sąlygos.
2. Pagal įmonės vykdymo politiką reguliuojamoms rinkoms ir DPS teikiamas prioritetas, siekiant užtikrinti, kad pavedimas būtų įvykdytas, kai tik leis rinkos sąlygos.
7 SKIRSNIS
Tinkamos sandorio šalys
71 straipsnis
Tinkamos sandorio šalys
(Direktyvos 2014/65/ES 30 straipsnis)
1. Be kategorijų, kurios aiškiai nustatytos Direktyvos 2014/65/ES 30 straipsnio 2 dalyje, pagal tos direktyvos 30 straipsnio 3 dalį valstybės narės gali pripažinti tinkama sandorio šalimi įmonę, priklausančią klientų, kurie yra laikytini profesionaliais klientais pagal tos direktyvos II priedo I skirsnio 1, 2 ir 3 dalis, kategorijai.
2. Kai pagal Direktyvos 2014/65/ES 30 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą tinkama sandorio šalis paprašo būti laikoma klientu, kurio ir investicinės įmonės bendrai veiklai taikomi tos direktyvos 24, 25, 27 ir 28 straipsniai, prašymas turėtų būti pateiktas raštu ir jame nurodyta, ar prašymas laikyti mažmeniniu arba profesionaliu klientu galioja vienai arba kelioms investicinėms paslaugoms ar sandoriams, vienai arba keliems sandorių arba produktų rūšims.
3. Kai tinkama sandorio šalis paprašo būti laikoma klientu, kurio veiklai su investicine įmone būtų taikomi Direktyvos 2014/65/ES 24, 25, 27 ir 28 straipsniai, bet aiškiai nepaprašo, būti laikoma mažmeniniu klientu, įmonė tą tinkamą sandorio šalį laiko profesionaliu klientu.
4. Kai tinkama sandorio šalis aiškiai paprašo būti laikoma mažmeniniu klientu, investicinė įmonė tinkamą sandorio šalį laiko mažmeniniu klientu, taikydama Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnio antro, trečio ir ketvirto punktų nuostatas dėl neprofesionalių klientų.
5. Kai klientas paprašo būti laikomas tinkama sandorio šalimi pagal Direktyvos 2014/65/ES 30 straipsnio 3 dalį, laikomasi tokios tvarkos:
a) |
investicinė įmonė pateikia klientui aiškų raštišką įspėjimą apie tokio prašymo pasekmes jam, įskaitant tai, kokios apsaugos jis gali netekti; |
b) |
klientas raštu patvirtina įmonei prašymą būti laikomu tinkama sandorio šalimi apskritai arba vienos arba kelių investicinių paslaugų ar sandorių arba sandorio ar produkto rūšies atžvilgiu ir tai, kad jis žino apie pasekmes apsaugai, kurios jis gali netekti dėl šio prašymo. |
8 SKIRSNIS
Duomenų kaupimas
72 straipsnis
Informacijos saugojimas
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 6 dalis)
1. Informacija saugoma tokioje laikmenoje, kad kompetentingai institucijai ši informacija būtų prieinama ateityje, ir tokia forma ir taip, kad būtų tenkinamos šios sąlygos:
a) |
kompetentinga institucija turi galimybę nesunkiai gauti ir atkurti kiekvieną pagrindinį kiekvieno sandorio vykdymo etapą; |
b) |
galima lengvai nustatyti bet kokius pataisymus arba kitokius pakeitimus ir įrašų turinį iki tokių pataisymų arba pakeitimų; |
c) |
negalima kitaip manipuliuoti informacija ar ją keisti; |
d) |
informacija galima veiksmingai pasinaudoti IT ar kitais tikslais, kai dėl duomenų kiekio ir pobūdžio duomenų analizės negalima lengvai atlikti, ir |
e) |
įmonės numatytos priemonės atitinka duomenų kaupimo reikalavimus nepriklausomai nuo naudojamos technologijos. |
2. Investicinės įmonės kaupia bent jau šio reglamento I priede nurodytus duomenis, priklausomai nuo jų veiklos pobūdžio.
Šio reglamento I priede nurodytų duomenų sąrašas neapriboja jokių kitų duomenų kaupimo pareigų, nustatytų kitais teisės aktais.
3. Investicinės įmonės taip pat kaupia duomenis apie politiką ir procedūras, kurias jos privalo raštu nustatyti pagal Direktyvą 2014/65/ES, Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Direktyvą 2014/57/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 ir atitinkamas jų įgyvendinimo priemones.
Kompetentingos institucijos gali paprašyti investicinių įmonių saugoti papildomą informaciją, nenurodytą šio reglamento I priedo sąraše.
73 straipsnis
Duomenų apie investicinės įmonės ir kliento teises ir pareigas kaupimas
(Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 5 dalis)
Duomenys apie investicinės įmonės ir kliento atitinkamas teises ir įsipareigojimus pagal susitarimą dėl paslaugų teikimo, arba sąlygas, kuriomis įmonė teikia paslaugas klientui, saugojami ne trumpiau kaip visą ryšių su klientu palaikymo laikotarpį.
74 straipsnis
Duomenų apie klientų pavedimus ir sprendimą vykdyti sandorį kaupimas
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 6 dalis)
Investicinė įmonė kiekvieno iš kliento gauto pirminio pavedimo ir kiekvieno pradinio sprendimo vykdyti sandorį atveju nedelsdama įrašo ir laiko kompetentingos institucijos reikmėms bent jau informaciją, nustatytą šio reglamento IV priedo 1 skirsnyje, kiek tai taikoma konkrečiam pavedimui ar sprendimui.
Kai šio reglamento IV priedo 1 skirsnyje nustatyta informacija taip pat yra numatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 25 ir 26 straipsnius, ši informacija turi būti pateikta nuosekliai ir laikantis tų pačių standartų, numatytų pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 25 ir 26 straipsnius.
75 straipsnis
Duomenų apie sandorius ir pavedimų vykdymą kaupimas
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 6 dalis)
Investicinės įmonės, gavusios kliento pavedimą arba priėmusios sprendimą vykdyti sandorį, kiek tai taikoma konkrečiam pavedimui ar sprendimui vykdyti sandorį, iš karto įrašo ir saugo kompetentingos institucijos reikmėms bent jau informaciją, nustatytą IV priedo 2 skirsnyje.
Kai IV priedo 2 skirsnyje nustatyta informacija taip pat yra numatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 25 ir 26 straipsnius, ši informacija turi būti pateikta nuosekliai ir laikantis tų pačių standartų, numatytų pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 25 ir 26 straipsnius.
76 straipsnis
Telefoninių pokalbių ir elektroninių pranešimų įrašymas
(Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 7 dalis)
1. Investicinės įmonės parengia, įdiegia ir taiko veiksmingą telefoninių pokalbių ir elektroninių pranešimų įrašymo politiką, kuri atitinka įmonės dydį ir struktūrą bei jos veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą. Politika apima:
a) |
telefoninių pokalbių ir elektroninių pranešimų, įskaitant atitinkamus vidinius telefoninius pokalbius ir elektroninius pranešimus, kuriems taikomi įrašymo reikalavimai pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 7 dalį, nustatymą, ir |
b) |
nustatymą, kokių procedūrų reikia laikytis ir kokių priemonių imtis, siekiant užtikrinti, kad įmonė laikytųsi Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 7 dalies trečios ir aštuntos pastraipų, susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, kai įmonė negali įrašyti pokalbių ir (arba) pranešimų įmonės išleistais, patvirtintais ir leidžiamais įrenginiais. Tokių aplinkybių įrodymai išsaugomi ir prieinami kompetentingoms institucijoms. |
2. Investicinės įmonės užtikrina, kad valdymo organas veiksmingai prižiūrėtų ir kontroliuotų politiką ir procedūras, susijusias su telefoninių pokalbių ir elektroninių pranešimų įrašymu įmonėje.
3. Investicinės įmonės užtikrina, kad priemonės, skirtos įrašymo reikalavimams vykdyti, būtų neutralios technologiniu požiūriu. Įmonės reguliariai vertina savo politikos ir procedūrų veiksmingumą ir, kai reikia, priima tinkamas alternatyvias ar papildomas priemones ir procedūras. Tokios alternatyvios ar papildomos priemonės priimamos bent jau įmonei patvirtinus ir leidus naudoti naują ryšių priemonę.
4. Investicinės įmonės saugo ir nuolat atnaujina duomenis apie asmenis, turinčius įmonės arba nuosavus įrenginius, kurių naudojimui įmonė pritarė.
5. Investicinės įmonės moko darbuotojus taikyti procedūras, susijusias su Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 7 dalyje nustatytais reikalavimais.
6. Siekdamos stebėti, kaip laikomasi įrašymo ir įrašų saugojimo reikalavimų pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 7 dalį, investicinės įmonės reguliariai stebi sandorių ir pavedimų, kuriems taikomi šie reikalavimai, įrašus, įskaitant atitinkamus pokalbius. Tokia stebėsena grindžiama rizika ir yra proporcinga.
7. Atitinkamoms kompetentingoms institucijoms paprašius, investicinės įmonės pateikia įrašymo taisyklių laikymosi politiką, procedūras ir informaciją apie valdymo priežiūrą.
8. Prieš teikdamos investicines paslaugas ir vykdydamos veiklą, susijusią su naujų ir esamų klientų pavedimų priėmimu, perdavimu ir vykdymu, įmonės informuoja klientą apie tai, kad:
a) |
pokalbiai ir pranešimai yra įrašinėjami ir |
b) |
tokių pranešimų ir pokalbių su klientų įrašo kopija paprašius bus prieinama penkerių metų laikotarpiu, o kompetentingai institucijai paprašius – iki septynerių metų. |
Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija pateikiama ta pačia kalba (-omis), kuri naudojama (-os) teikiant investicines paslaugas klientams.
9. Investicinės įmonės į patvariąją laikmeną įrašo visą informaciją, susijusią su svarbiais tiesioginiais pokalbiais su klientais. Įrašyta informacija apima bent jau šiuos dalykus:
a) |
susitikimų datą ir laiką, |
b) |
susitikimų vietą, |
c) |
dalyvių tapatybes, |
d) |
susitikimo iniciatorių ir |
e) |
susijusią informaciją apie kliento pavedimą, įskaitant kainą, apimtį, rūšį ir kada jis turi būti perduotas arba įvykdytas. |
10. Įrašai saugomi patvariojoje laikmenoje, kuri suteikia galimybę juos pakartotinai išklausyti (peržiūrėti) arba kopijuoti, ir turi būti saugomi tokiu formatu, kuris neleistų pakeisti originalaus įrašo arba jį ištrinti.
Įrašai saugomi laikmenoje taip, kad klientui paprašius juos būtų galima lengvai pasiekti ir pateikti klientui.
Įmonės užtikrina visų telefoninių pokalbių ir pranešimų įrašų kokybę, tikslumą ir išsamumą.
11. Įrašų saugojimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo įrašo padarymo dienos.
9 SKIRSNIS
MVĮ augimo rinkos
77 straipsnis
Pripažinimas MVĮ
(Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 13 punktas)
1. Emitentas, kurio akcijomis leista prekiauti mažiau nei trejus metus, Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalies a punkto tikslais laikomas MVĮ, kai jo rinkos kapitalizacija yra mažesnė negu 200 mln. EUR, remiantis vienų iš šių rodiklių:
a) |
akcijos kaina pirmos prekybos dienos pabaigoje, jei jos akcijomis leista prekiauti mažiau nei vienerius metus; |
b) |
paskutinė akcijos kaina pirmaisiais prekybos metais, jei jos akcijomis leista prekiauti daugiau nei vienus metus, bet mažiau nei dvejus metus; |
c) |
vidutinė paskutinė akcijos kaina kiekvienais iš pirmų dvejų prekybos metų, jei jos akcijomis leista prekiauti daugiau nei dvejus metus, bet mažiau nei trejus metus. |
2. Emitentas, kurio nuosavo kapitalo priemonėmis neprekiaujama jokioje prekybos vietoje, Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 13 punkto tikslais laikomas MVĮ, kai pagal jo paskutinę metines arba konsoliduotas finansines ataskaitas jis atitinka bent jau du iš šių trijų kriterijų: vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais yra mažesnis nei 250, bendras balansas neviršija 43 000 000 EUR, o metinė grynoji apyvarta neviršija 50 000 000 EUR.
78 straipsnis
Registravimas kaip MVĮ augimo rinka
(Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalis)
1. Nustatydama, ar bent jau 50 % emitentų, kuriems leista prekiauti DPS, yra MVĮ, kad būtų įregistruota MVĮ augimo rinka pagal Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalies a punktą, DPS operatoriaus priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija apskaičiuoja, kokią dalį vidutiniškai sudaro MVĮ, palyginti su bendru emitentų, kurių finansinėmis priemonėmis leista prekiauti toje rinkoje, skaičiumi. Vidutinė dalis apskaičiuojama ankstesnių kalendorinių metų gruodžio 31 d. kaip tų kalendorinių metų dvylikos mėnesio pabaigos dalių vidurkis.
Nedarant poveikio kitoms registracijos sąlygoms, nurodytoms Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalies b–g punktuose, kompetentinga institucija registruoja kaip MVĮ augimo rinką paraiškos teikėją, neturintį ankstesnės veiklos vykdymo istorijos, o po trejų kalendorinių metų patikrina, ar laikomasi minimalios MVĮ dalies reikalavimo, kaip nustatyta pagal pirmą pastraipą.
2. Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalies b, c, d ir f punktuose nustatytus kriterijus, DPS operatoriaus buveinės valstybės narės kompetentinga institucija neregistruoja DPS kaip MVĮ augimo rinkos, kol neįsitikina, kad DPS:
a) |
yra nustačiusi ir taiko taisykles, kuriomis emitentams nustatomi objektyvūs ir skaidrūs kriterijai, taikomi pradiniam ir nuolatiniam leidimui prekiauti jos prekybos vietoje; |
b) |
turi veiklos modelį, kuris yra tinkamas jos funkcijoms vykdyti ir užtikrina, kad prekyba finansinėmis priemonėmis, kuriomis leista prekiauti jos prekybos vietoje, bus vykdoma teisingai ir tvarkingai; |
c) |
yra nustačiusi ir taiko taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad emitentas, siekiantis gauti leidimą prekiauti savo finansinėmis priemonėmis DPS, tais atvejais, kai netaikoma Direktyva 2003/71/EB, paskelbtų atitinkamą leidimo prekiauti dokumentą, už kurio parengimą atsako emitentas ir kuriame aiškiai pasakyta, ar jis yra patvirtintas, ar peržiūrėtas, ir kas tai padarė; |
d) |
yra nustačiusi ir taiko taisykles, kuriomis nustatomas minimalus c punkte nurodyto leidimo prekiauti dokumento turinys, kad investuotojams būtų pateikta pakankamai informacijos, kad jie galėtų ja remdamiesi įvertinti emitento finansinę būklę ir perspektyvas, ir su jo vertybiniais popieriais susijusias teises; |
e) |
reikalauja emitento, kad c punkte nurodytame leidimo prekiauti dokumente nurodytų, ar, jo nuomone, jo apyvartinis kapitalas yra pakankamas dabartiniams reikalavimams patenkinti, o jei ne, kaip jis siūlo suteikti reikalingą papildomą apyvartinį kapitalą; |
f) |
yra numačiusi, kad c punkte nurodytas leidimo prekiauti dokumentas būtų tinkamai peržiūrimas, patikrinant jo išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą; |
g) |
reikalauja, kad emitentai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama jos prekybos vietoje, per 6 mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos paskelbtų metines finansines ataskaitas ir per 4 mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pirmų 6 mėnesių pabaigos – pusmečio finansines ataskaitas; |
h) |
užtikrina pagal Direktyvą 2003/71/EB parengtų viešų prospektų, c punkte nurodytų leidimo prekiauti dokumentų, g punkte nurodytų finansinių ataskaitų ir Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos informacijos, viešai atskleistos emitentų, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama jos prekybos vietoje, platinimą, paskelbdama juos savo svetainėje arba pateikdama joje tiesioginį saitą į emitentų svetainės puslapį, kuriame skelbiami tokie dokumentai, ataskaitos ir informacija; |
i) |
užtikrina, kad h punkte nurodyta reguliavimo informacija ir tiesioginiai saitais jos svetainėje išliktų ne mažiau kaip penkerių metų laikotarpiu. |
79 straipsnis
MVĮ augimo rinkos išregistravimas
(Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalis)
1. Atsižvelgiant į MVĮ dalį ir nepažeidžiant kitų sąlygų, nustatytų Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalies b–g punktuose ir šio reglamento 78 straipsnio 2 dalyje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali išregistruoti MVĮ augimo rinką, kai MVĮ dalis, kaip nustatyta pagal šio reglamento 78 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, trejus kalendorinius metus iš eilės yra mažesnė nei 50 %.
2. Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalies b–g punktuose ir šio reglamento 78 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija išregistruoja MVĮ augimo rinkos operatorių, kai tos sąlygos nebetenkinamos.
IV SKYRIUS
PREKYBOS VIETŲ VEIKLOS ĮSIPAREIGOJIMAI
80 straipsnis
Aplinkybės, iš esmės kenkiančios investuotojų interesams ir tvarkingam rinkos veikimui
(Direktyvos 2014/65/ES 32 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 52 straipsnio 1 ir 2 dalys)
1. Taikant Direktyvos 2014/65/ES 32 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 52 straipsnio 1 ir 2 dalis laikoma, kad prekybos finansine priemone sustabdymas ar jos pašalinimas iš prekybos gali padaryti didelės žalos investuotojų interesams ar tvarkingam rinkos veikimui bent jau tokiomis aplinkybėmis:
a) |
kai tai sukelia sisteminę riziką, kenkiančią finansiniam stabilumui, pavyzdžiui, kai yra poreikis likviduoti dominuojančią rinkos poziciją arba kai nesilaikoma didelių atsiskaitymo įsipareigojimų; |
b) |
kai būtina tęsti prekybą rinkoje, kad būtų vykdomos būtinos po sandorio sudarymo kylančios rizikos valdymo funkcijos, kai reikia likviduoti finansines priemones dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo pagal pagrindinės šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomas procedūras ir pagrindinei sandorio šaliai gresia nepriimtina rizika dėl nesugebėjimo apskaičiuoti garantinės įmokos reikalavimus; |
c) |
kai kiltų grėsmė emitento finansiniam gyvybingumui, pavyzdžiui, kai jis dalyvauja įmonių sandoryje arba pritraukiant kapitalą. |
2. Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju prekybos sustabdymas arba pašalinimas iš prekybos galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams ar tvarkingam rinkos veikimui, nacionalinė kompetentinga institucija, reguliuojamą rinką valdantis rinkos operatorius arba investicinė įmonė ar rinkos operatorius, valdantys DPS arba OPS, atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, įskaitant:
a) |
rinkos svarbą likvidumo požiūriu, kai veiksmų pasekmės gali būti reikšmingesnės, kai tos rinkos likvidumo požiūriu yra svarbesnės negu kitos rinkos; |
b) |
numatytų veiksmų pobūdį, kai veiksmai, turintys tvarų ar ilgalaikį poveikį investuotojų gebėjimui prekiauti finansine priemone prekybos vietose, kaip antai pašalinimas iš prekybos, greičiausiai turės didesnį poveikį investuotojams negu kiti veiksmai; |
c) |
prekybos pakankamai susijusiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sustabdymo arba jų pašalinimo iš prekybos, indeksų arba lyginamųjų indeksų, kurių pagrindą sudaro arba kurių sudėtinė dalis yra priemonė, kuri yra pašalinta iš prekybos arba kurios prekyba yra sustabdyta, grandininį poveikį; |
d) |
prekybos sustabdymo poveikį rinkos galutinių vartotojų, kurie nėra finansinio sandorio šalys, kaip antai subjektų, prekiaujančių finansinėmis priemonėmis, apsidraudimo nuo komercinės rizikos tikslais, interesams. |
3. Į 2 dalyje išdėstytus veiksnius taip pat atsižvelgiama, kai nacionalinė kompetentinga institucija, reguliuojamą rinką valdantis rinkos operatorius arba investicinė įmonė ar rinkos operatorius, valdantys DPS arba OPS, nusprendžia nestabdyti prekybos finansine priemone ir jos neatšaukti, remdamiesi aplinkybėmis, nenurodytomis 1 dalyje pateiktame sąraše.
81 straipsnis
Aplinkybės, kuriomis galima daryti prielaidą, kad padaryti rimti prekybos vietos taisyklių pažeidimai, egzistuoja tvarką pažeidžiančios prekybos sąlygos arba su finansine priemone susiję sistemos trukdžiai
(Direktyvos 2014/65/ES 31 straipsnio 2 dalis ir 54 straipsnio 2 dalis)
1. Vertindami, ar taikomas reikalavimas nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie rimtus prekybos vietos taisyklių pažeidimus, tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas arba su finansine priemone susijusius sistemos trikdžius, prekybos vietų operatoriai atsižvelgia į šio reglamento III priedo A skirsnyje išvardytus ženklus.
2. Informaciją reikia pateikti tik reikšmingų įvykių, galinčių pakenkti prekybos vietų kaip finansų rinkos infrastruktūros dalies vaidmeniui ir funkcijai, atvejais.
82 straipsnis
Aplinkybės, kuriomis galima daryti prielaidą, kad esama elgesio, galinčio reikšti elgesį, kuris yra draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014
(Direktyvos 2014/65/ES 31 straipsnio 2 dalis ir 54 straipsnio 2 dalis)
1. Vertindami, ar taikomas reikalavimas nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie elgesį, galintį reikšti elgesį, kuris yra draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, prekybos vietų operatoriai atsižvelgia į šio reglamento III priedo B skirsnyje išvardytus ženklus.
2. Vienos ar kelių prekybos vietų, kuriose prekiaujama finansine priemone ir (arba) susijusia finansine priemone, operatorius laikosi proporcingo požiūrio ir savo nuožiūra vertina ženklus, įskaitant bet kokius svarbius ženklus, kurie nėra konkrečiai įtraukti į šio reglamento III priedo B skirsnį, prieš informuodamas atitinkamą nacionalinę kompetentingą instituciją, atsižvelgdamas į:
a) |
nukrypimus nuo įprastos prekybos finansinėmis priemonėmis, kuriomis leista prekiauti arba prekiaujama jo prekybos vietoje, tvarkos ir |
b) |
turimą arba prieinamą informaciją – tiek vidinę informaciją, kuri yra prekybos vietos veiklos dalis, tiek viešai prieinamą informaciją. |
3. Vienos ar kelių prekybos vietų operatorius atsižvelgia į vadinamąją kliento aplenkimo (angl. „front running“) praktiką, kai rinkos narys arba dalyvis, prekiauja savo sąskaita anksčiau už savo klientą, ir tam tikslui naudoja pavedimų žurnalo duomenis, kuriuos prekybos vietos operatorius turi kaupti pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 25 straipsnį, visų pirma susijusius su tuo, kaip narys ar dalyvis vykdo savo prekybos veiklą.
V SKYRIUS
ATASKAITŲ APIE BIRŽOS PREKIŲ IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ POZICIJAS TEIKIMAS
83 straipsnis
Ataskaitų apie pozicijas teikimas
(Direktyvos 2014/65/ES 58 straipsnio 1 dalis)
1. Teikiant Direktyvos 2014/65/ES 58 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas savaitines ataskaitas prekybos vietos operatoriaus pareiga tokią ataskaitą paskelbti viešai taikoma, kai pasiekiamos abi šios ribos:
a) |
konkrečiame sandoryje konkrečioje prekybos vietoje egzistuoja 20 atvirų pozicijų turėtojų ir |
b) |
bendra ilgalaikių ir trumpalaikių bendro atvirų pozicijų skaičiaus absoliuti suma, išreikšta atitinkamos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės lotų skaičiumi, viršija tos pačios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės galimos pasiūlos lygį, padaugintą iš keturių, išreikštą lotų skaičiumi. |
b punktas netaikomas, kai biržos prekių išvestinė finansinė priemonė neturi fiziškai pateikiamo pagrindinio turto, taip pat apyvartiniams taršos leidimams ir jų išvestinėms finansinėms priemonėms.
2. a punkte nustatyta riba taikoma bendrai, remiantis visomis asmenų kategorijomis, nepriklausomai nuo pozicijų turėtojų skaičiaus bet kurioje vienoje asmenų kategorijoje.
3. Tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja mažiau negu penki pozicijų turėtojai, veikiantys konkrečioje asmenų kategorijoje, pozicijų turėtojų skaičius toje kategorijoje neskelbiamas.
4. Kai sandoriai atitinka 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas pirmą kartą, prekybos vietos paskelbia sandorių pirmos savaitės ataskaitą, kai tik tai yra praktiškai įmanoma, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 3 savaites nuo tos dienos, kai pirmą kartą buvo pasiektos ribos.
5. Kai 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos nebetenkinamos, prekybos vietos trijų mėnesių laikotarpiu toliau skelbia savaitines ataskaitas. Prievolė skelbti savaitines ataskaitas nebetaikoma, kai pasibaigus tam laikotarpiui 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos toliau nuolat nebuvo tenkinamos.
VI SKYRIUS
DUOMENŲ TEIKIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ DUOMENŲ TEIKIMO PAREIGOS
84 straipsnis
Pareiga teikti rinkos duomenis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis
(Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnio 1 dalis)
1. Siekdami viešai pateikti rinkos duomenis, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6, 20 ir 21 straipsniuose nurodytą informaciją, pagrįstomis komercinėmis sąlygomis pagal Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnio 1 dalį ir 65 straipsnio 1 dalį patvirtinti skelbimo subjektai (PSS) ir konsoliduotos informacinės juostos teikėjai (KIJT) vykdo 85–89 straipsniuose nustatytus įpareigojimus.
2. 85 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis, 87 straipsnis, 88 straipsnio 2 dalis ir 89 straipsnis netaikomi PSS ir KIJT, kurie rinkos duomenis viešai pateikia nemokamai.
85 straipsnis
Prekybos duomenų teikimas remiantis sąnaudomis
(Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnio 1 dalis)
1. Rinkos duomenų kaina turi būti pagrįsta tokių duomenų parengimo ir platinimo sąnaudomis ir gali apimti pagrįstą maržą.
2. Rinkos duomenų parengimo ir platinimo sąnaudos gali apimti tinkamą bendrų sąnaudų, susijusių su kitomis PSS ar KIJT teikiamomis paslaugomis, dalį.
86 straipsnis
Įpareigojimas teikti prekybos duomenis nediskriminuojant
(Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnio 1 dalis)
1. PSS ir KIJT rinkos duomenis pateikia už tą pačią kainą ir tomis pačiomis sąlygomis visiems klientams, priklausantiems tai pačiai kategorijai pagal paskelbtus objektyvius kriterijus.
2. Bet kokie kainų, kurias moka skirtingų kategorijų klientai, skirtumai yra proporcingi rinkos duomenų vertei tiems klientams, atsižvelgiant į:
a) |
rinkos duomenų aprėptį ir mastą, įskaitant įtrauktų finansinių priemonių skaičių ir prekybos apimtį; |
b) |
kliento naudojimąsi rinkos duomenimis, įskaitant tai, ar klientas duomenis naudoja savo prekybos veiklai, perpardavimui ar duomenų agregavimui. |
3. Taikant 1 dalį prekybos vietą valdantys PSS ir KIJT turi keičiamą pajėgumą užtikrinti, kad klientai visą laiką nediskriminuojami laiku galėtų gauti prieigą prie rinkos duomenų.
87 straipsnis
Mokesčiai atskirai kiekvienam naudotojui
(Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnio 1 dalis)
1. PSS ir KIJT mokesčius už rinkos duomenų naudojimą taiko atsižvelgdami į atskirų galutinių naudotojų naudojimąsi rinkos duomenimis (atskirai kiekvienam naudotojui). PSS ir KIJT nustato tvarką, kuria užtikrinama, kad už kiekvieną naudojimąsi rinkos duomenimis mokestis būtų taikomas tik kartą.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, PSS ir KIJT gali nuspręsti neteikti rinkos duomenų atskirai kiekvienam naudotojui, jei taikyti mokesčius atskirai kiekvienam naudotojui būtų neproporcinga, palyginti su rinkos duomenų teikimo sąnaudomis, atsižvelgiant į rinkos duomenų aprėptį ir mastą.
3. PSS ar KIJT nurodo atsisakymo pateikti rinkos duomenis atskirai kiekvienam naudotojui priežastis ir jas paskelbia savo interneto svetainėje.
88 straipsnis
Rinkos duomenų atsiejimas ir išskaidymas
(Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnio 1 dalis)
1. PSS ir KIJT rinkos duomenis teikia nesusiedami jų su kitomis paslaugomis.
2. Rinkos duomenų kainos nustatomos remiantis rinkos duomenų išskaidymo lygmeniu, numatytu Reglamento (ES) Nr. 600/2014 12 straipsnio 1 dalyje, kaip toliau patikslinta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/572 (27) straipsniuose.
89 straipsnis
Skaidrumo pareiga
(Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnio 1 dalis)
1. PSS ir KIJT rinkos duomenų teikimo kainą ir kitas rinkos duomenų teikimo sąlygas atskleidžia lengvai prieinamu būdu.
2. Atskleidžiama tokia informacija:
a) |
esamų kainų sąrašai, įskaitant
|
b) |
išankstinis informacijos atskleidimas (mažiausiai prieš 90 dienų) apie būsimus kainų pokyčius; |
c) |
informacija apie rinkos duomenų turinį, įskaitant:
|
d) |
pajamos, gautos už rinkos duomenų pateikimą, ir tų pajamų dalis, palyginti su bendromis PSS ir KIJT pajamomis; |
e) |
informacija apie tai, kaip buvo nustatyta kaina, įskaitant taikytas sąnaudų apskaitos metodikas ir konkrečius principus, pagal kuriuos priskiriamos tiesioginės ir kintamosios bendros sąnaudos ir paskirstomos fiksuotosios bendros sąnaudos rinkos duomenų parengimui bei platinimui ir kitoms paslaugoms, kurias teikia PSS ir KIJT. |
VII SKYRIUS
KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
90 straipsnis
Prekybos vietos veiklos priimančiojoje valstybėje narėje ypatingo reikšmingumo nustatymas
(Direktyvos 2014/65/ES 79 straipsnio 2 dalis)
1. Reguliuojamos rinkos veikla priimančioje valstybėje narėje laikoma ypač reikšminga vertybinių popierių rinkos veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje, jeigu tenkinamas bent vienas iš šių kriterijų:
a) |
priimančioji valstybė narė anksčiau yra buvusi tos reguliuojamos rinkos buveinės valstybės nare; |
b) |
ta reguliuojama rinka susijungimo, perėmimo ar kitos formos perdavimo būdu įsigijo visą arba dalį reguliuojamos rinkos verslo, kurį anksčiau valdė rinkos operatorius, kurio registruotoji buveinė arba pagrindinė buveinė buvo priimančiojoje valstybėje narėje. |
2. DPS arba OPS veikla priimančiojoje valstybėje narėje laikoma ypač reikšminga vertybinių popierių rinkos veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje, jeigu tos DPS ar OPS atžvilgiu tenkinamas bent vienas iš 1 dalyje nustatytų kriterijų ir bent vienas iš šių papildomų kriterijų:
a) |
prieš susiklostant vienai iš 1 dalyje nurodytų situacijų DPS arba OPS atžvilgiu prekybos vietos rinkos dalis sudarė bent jau 10 % prekybos pagal bendrą apyvartą pinigine išraiška, kalbant apie prekybą prekybos vietoje ir sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų prekybą priimančiojoje valstybėje narėje bent jau vienoje turto klasėje, kurios atžvilgiu taikomos Reglamento (ES) Nr. 600/2014 skaidrumo pareigos; |
b) |
DPS arba OPS yra registruota kaip MVĮ augimo rinka. |
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
91 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo Direktyvos 2014/65/ES 93 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos pirmosios datos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. balandžio 25 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011 12 8, p. 1).
(3) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
(4) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).
(5) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(6) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (reglamentas dėl piktnaudžiavimo rinka) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
(7) 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2017/593, kuria papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES nuostatos dėl klientams priklausančių finansinių priemonių ir lėšų apsaugos, produktų valdymo pareigų ir taisyklių, taikomų mokesčių, komisinio atlyginimo arba bet kokios piniginės ar nepiniginės naudos teikimui arba gavimui (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 500).
(8) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 2014 m. lapkričio 26 d. dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).
(9) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).
(10) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(11) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(12) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka (reglamentas dėl piktnaudžiavimo rinka) (OL L 173, 2014 6 12, p. 179).
(13) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).
(14) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(15) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
(16) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).
(17) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).
(18) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).
(19) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
(20) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
(21) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).
(22) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(23) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(24) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
(25) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).
(26) 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 126, 2000 5 26, p. 1).
(27) 2016 m. birželio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/572, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas techniniais reguliavimo standartais, patikslinančiais teiktinus duomenis, buvusius prieš sudarant ir sudarius sandorį, bei duomenų išskaidymo lygį (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 142).
I PRIEDAS
Duomenų kaupimas
Minimalus sąrašas duomenų, kuriuos turi kaupti investicinė įmonė, priklausomai nuo jos veiklos pobūdžio
Pareigos pobūdis |
Duomenų tipas |
Turinio santrauka |
Teisinis pagrindas |
Kliento vertinimas |
|||
|
Informacija klientams |
Turinys, numatytas pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalį ir šio reglamento 39–45 straipsnius |
FPRD II 24 straipsnio 4 dalis Šio reglamento 39–45 straipsniai |
|
Kliento susitarimai |
Duomenys pateikti pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 5 dalį |
FPRD II 25 straipsnio 5 dalis Šio reglamento 53 straipsnis |
|
Tinkamumo ir priimtinumo įvertinimas |
Turinys, numatytas pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 ir 3 dalis ir šio reglamento 50 straipsnį |
Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 ir 3 dalys ir šio reglamento 35, 36 ir 37 straipsniai |
Pavedimų tvarkymas |
|||
|
Klientų pavedimų tvarkymas. Sujungti sandoriai |
Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 63–66 straipsnius |
Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 dalis ir 28 straipsnio 1 dalis Šio reglamento 63–66 straipsniai |
|
Sandorių savo naudai sujungimas ir išskirstymas |
Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 65 straipsnį |
Direktyvos 2014/65/ES 28 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 1 dalis Šio reglamento 65 straipsnis |
Klientų pavedimai ir sandoriai |
|||
|
Duomenų apie klientų pavedimus arba sprendimą vykdyti sandorį kaupimas |
Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 69 straipsnį |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 6 dalis. Šio reglamento 69 straipsnis |
|
Duomenų apie sandorius ir pavedimų vykdymą kaupimas |
Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 70 straipsnį |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 6 dalis ir šio reglamento 70 straipsnis |
Ataskaitų teikimas klientams |
|||
|
Su klientams teikiamomis paslaugomis susijusi pareiga |
Turinys, numatytas pagal šio reglamento 53–58 straipsnius |
Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 1 ir 6 dalys ir 25 straipsnio 1 ir 6 dalys Šio reglamento 53–58 straipsniai |
Kliento turto apsauga |
|||
|
Investicinės įmonės laikomos kliento finansinės priemonės |
Duomenys, numatyti pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 8 dalį ir Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 2 straipsnį |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 8 dalis. Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 2 straipsnis |
|
Investicinės įmonės saugomos kliento lėšos |
Duomenys, numatyti pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 9 dalį ir Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 2 straipsnį |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 9 dalis. Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 2 straipsnis |
|
Kliento finansinių priemonių panaudojimas |
Duomenys, numatyti pagal Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 5 straipsnį |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 8–10 dalys Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 5 straipsnis |
Ryšiai su klientais |
|||
|
Informacija apie išlaidas ir susijusius mokesčius |
Turinys, numatytas pagal šio reglamento 45 straipsnį |
Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalies c punktas ir šio reglamento 45 straipsnis |
|
Informacija apie investicinę įmonę ir jos paslaugas, finansines priemones ir klientų turto apsaugą |
Turinys, numatytas pagal šio reglamento straipsnius |
Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalis Šio reglamento 45 ir 46 straipsniai |
|
Informacija klientams |
Pranešimų įrašai |
Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 dalis. Šio reglamento 39 straipsnis |
|
Rinkodaros pranešimai (išskyrus žodinius) |
Kiekvienas investicinės įmonės paskelbtas rinkodaros pranešimas (išskyrus žodinius), kaip numatyta pagal šio reglamento 36 ir 37 straipsnius |
Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 dalis. Šio reglamento 36 ir 37 straipsniai |
|
Konsultacijos dėl investicijų mažmeniniams klientams |
i) Pateiktos konsultacijos dėl investicijų faktas, laikas ir data, ii) rekomenduota finansinė priemonė, iii) klientui pateikta tinkamumo ataskaita |
Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 6 dalis Šio reglamento 54 straipsnis |
|
Investicinis tyrimas |
Kiekvienas investicinės įmonės patvarioje laikmenoje paskelbto investicinio tyrimo punktas |
Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 dalis. Šio reglamento 36 ir 37 straipsniai |
Organizaciniai reikalavimai |
|||
|
Įmonės veikla ir vidaus organizacija |
Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 21 straipsnio 1 dalies h punktą |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2–10 dalys Šio reglamento 21 straipsnio 1 dalies h punktas |
|
Atitikties ataskaitos |
Kiekviena atitikties ataskaita valdymo organui |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis Šio reglamento 22 straipsnio 2 dalies b punktas ir 25 straipsnio 2 dalis |
|
Duomenys apie interesų konfliktus |
Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 35 straipsnį |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalis Šio reglamento 35 straipsnis |
|
Paskatos |
Informacija atskleista klientams pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 9 dalį |
Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 9 dalis. Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 11 straipsnis |
|
Rizikos valdymo ataskaitos |
Kiekviena rizikos valdymo ataskaita vyresniajai vadovybei |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 5 dalis. Šio reglamento 23 straipsnio 1 dalies b punktas ir 25 straipsnio 2 dalis |
|
Vidaus audito ataskaitos |
Kiekviena vidaus audito ataskaita vyresniajai vadovybei |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 5 dalis. Šio reglamento 24 straipsnis ir 25 straipsnio 2 dalis |
|
Duomenys apie skundų nagrinėjimą |
Kiekvienas skundas ir skundų nagrinėjimo priemonės, kurių imtasi |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis. Šio reglamento 26 straipsnis |
|
Duomenys apie asmeninius sandorius |
Duomenys, numatyti pagal šio reglamento 29 straipsnio 2 dalies c punktą |
Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 2 dalis. Šio reglamento 29 straipsnio 2 dalies c punktas |
II PRIEDAS
Išlaidos ir mokesčiai
Nustatytos išlaidos, kurios turėtų sudaryti klientams atskleistinų išlaidų dalį (1)
1 lentelė. Visos išlaidos ir susiję mokesčiai už klientui teikiamą investicinę paslaugą (-as) ir (arba) papildomas paslaugas, kurie sudaro dalį atskleistinos sumos
Atskleistini išlaidų punktai |
Pavyzdžiai |
|
Vienkartiniai mokesčiai, susiję su investicinės paslaugos teikimu |
Visos išlaidos ir mokesčiai, sumokėti investicinei įmonei investicinės paslaugos (-ų) teikimo pradžioje arba pabaigoje. |
Įnešimo mokesčiai, sutarties nutraukimo mokesčiai ir pakeitimo sąnaudos (2). |
Nuolatiniai mokesčiai, susiję su investicinės paslaugos teikimu |
Visos nuolatinės išlaidos ir mokesčiai, mokami investicinėms įmonėms už jų teikiamas paslaugas klientui. |
Valdymo mokesčiai, konsultavimo mokesčiai, depozitoriumo mokesčiai. |
Visos išlaidos, susijusios su sandoriais, inicijuotais teikiant investicinę paslaugą |
Visos išlaidos ir mokesčiai, susiję su investicinės įmonės ar kitų šalių įvykdytais sandoriais. |
Brokerių komisiniai atlygimai (3), fondo valdytojui mokami pardavimo ir išpirkimo mokesčiai, platformos mokesčiai, antkainiai (įtraukti į sandorio kainą), žyminis mokestis, sandorio mokestis ir valiutos keitimo išlaidos. |
Visi su papildomomis paslaugomis susiję mokesčiai |
Visos išlaidos ir mokesčiai, susiję su papildomomis paslaugomis, kurie nėra įtraukti į pirmiau nurodytas išlaidas. |
Tyrimo išlaidos Saugojimo išlaidos |
Papildomos išlaidos |
|
Rezultatų mokesčiai |
2 lentelė. Visos su finansine priemone susijusios išlaidos ir susiję mokesčiai, kurie turėtų sudaryti dalį atskleistinos sumos
Atskleistini išlaidų punktai |
Pavyzdžiai |
|
Vienkartiniai mokesčiai |
Visos išlaidos ir mokesčiai (įtraukti į finansinės priemonės kainą arba papildomai pridedami prie jos) sumokėti produktų tiekėjams investavimo į finansinę priemonę pradžioje arba pabaigoje. |
Išankstinis valdymo mokestis, struktūrizavimo mokestis (4), platinimo mokestis. |
Nuolatiniai mokesčiai |
Visos nuolatinės išlaidos ir mokesčiai, susiję su finansinio produkto valdymu, išskaičiuojami iš finansinės priemonės vertės investavimo į finansinę priemonę laikotarpiu. |
Valdymo mokesčiai, paslaugų išlaidos, apsikeitimo mokesčiai, vertybinių popierių skolinimo išlaidos ir mokesčiai, finansavimo išlaidos. |
Visos su sandoriais susijusios išlaidos |
Visos išlaidos ir mokesčiai, sumokėti įgijus arba pardavus investiciją. |
Brokerių komisiniai atlyginimai, fondo mokami pardavimo ir išpirkimo mokesčiai, antkainiai, įtraukti į sandorio kainą, žyminis mokestis, sandorio mokestis ir valiutos keitimo išlaidos. |
Papildomos išlaidos |
|
Rezultatų mokesčiai |
(1) Reikia pažymėti, kad kai kurie išlaidų punktai pateikiami abejose lentelėse, tačiau vienas kito nedubliuoja, nes jose nurodomos atitinkamai produkto išlaidos ir paslaugos išlaidos. Pavyzdžiai yra valdymo mokesčiai (1 lentelėje tai yra valdymo mokesčiai, mokami investicinei įmonei, teikiančiai portfelio valdymo paslaugą savo klientams, o 2 lentelėje tai yra valdymo mokesčiai, kuriuos investicinio fondo valdytojas ima iš investuotojo) ir brokerių komisiniai atlyginimai (1 lentelėje tai yra investicinės įmonės mokami komisiniai atlyginimai, kai prekiaujama jos klientų vardu, 2 lentelėje tai yra investicinių fondų mokami komisiniai atlyginimai, kai prekiaujama fondo vardu).
(2) Pakeitimo mokesčiai turėtų būti suprantami kaip investuotojų išlaidos (jei jų yra), patirtos vieną investicinę įmonę pakeičiant kita.
(3) Brokerių komisiniai atlyginimai turėtų būti suprantami kaip pavedimų vykdymo išlaidos, kurias investicinės įmonės reikalauja padengti.
(4) Struktūrizavimo mokesčiai turėtų būti suprantami kaip struktūrizuotų investicinių produktų teikėjams mokami mokesčiai už produktų struktūrizavimą. Jie gali apimti platesnį produkto teikėjo teikiamų paslaugų spektrą.
III PRIEDAS
Reikalavimas, kad prekybos vietų operatoriai nedelsdami informuotų savo nacionalinę kompetentingą instituciją
A SKIRSNIS
Ženklai, galintys rodyti rimtus prekybos vietos taisyklių pažeidimus arba tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas arba sistemos sutrikimus, susijusius su finansine priemone
Rimti prekybos vietos taisyklių pažeidimai
1. |
Rinkos dalyviai pažeidžia prekybos vietos taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti rinkos vientisumą, tvarkingą jos veikimą arba svarbius kitų rinkos dalyvių interesus ir |
2. |
Prekybos vieta laiko, kad pažeidimas yra pakankamai sunkus arba turi pakankamai didelį poveikį, kad reikėtų svarstyti drausminę nuobaudą. |
Tvarką pažeidžiančios prekybos sąlygos
3. |
Ilgą laiko tarpą trikdomas kainos nustatymo procesas |
4. |
Prekybos sistemų pajėgumų ribos pasiektos arba viršytos |
5. |
Rinkos formuotojai / likvidumo teikėjai pakartotinai praneša apie neteisingą prekybą arba |
6. |
Esminių priemonių pagal Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnį ir jo įgyvendinimo priemones, sukurtų tam, kad apsaugotų prekybos vietą nuo algoritminės prekybos rizikos, sutrikimas ar gedimas. |
Sistemų sutrikimai
7. |
Be koks didelis rinkos prieigos sistemos sutrikimas arba gedimas, dėl kurio dalyviai netenka galimybės įvesti, patikslinti arba atšaukti savo pavedimų. |
8. |
Bet koks didelis sandorių derinimo sistemos sutrikimas arba gedimas, dėl kurio rinkos dalyviai netenka tikrumo dėl užbaigtų sandorių arba „gyvų“ pavedimų statuso, taip pat negalima gauti prekybai būtinos informacijos (pvz., indekso vertės sklaida, reikalinga prekiaujant tam tikromis to indekso išvestinėmis priemonėmis). |
9. |
Bet koks didelis skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo ir kitų atitinkamų duomenų, kuriuos prekybos vietos skelbia pagal Direktyvoje 2014/65/ES ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytas jų pareigas, platinimo sistemų sutrikimas arba gedimas. |
10. |
Bet koks didelis prekybos vietos sistemų, skirtų rinkos dalyvių prekybos veiklai stebėti ir kontroliuoti sutrikimas arba gedimas ir bet koks didelis sutrikimas arba gedimas kitų tarpusavyje susijusių paslaugų teikėjų, visų pirma pagrindinių sandorio šalių ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, veiklos srityje, turintis įtakos prekybos sistemai. |
B SKIRSNIS
Ženklai, kurie gali rodyti piktnaudžiavimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014
Galimos prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija arba manipuliavimo rinka ženklai
1. |
Neįprasta sandorių ir (arba) pavedimų prekiauti tam tikra finansine priemone su vienu nariu (dalyviu) arba tarp tam tikrų narių (dalyvių) koncentracija |
2. |
Neįprastas sandorio tarp nedidelio skaičiaus narių (dalyvių) pasikartojimas per tam tikrą laikotarpį |
Galimos prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ženklai
3. |
Neįprasta ir reikšminga tam tikrų narių (dalyvių) prekyba arba pavedimų prekiauti įmonės finansinėmis priemonėmis pateikimas prieš paskelbiant svarbius įmonės įvykius arba su įmone susijusią informaciją, galinčią turėti poveikio jos finansinių priemonių kainai; prekybos pavedimai (sandoriai), dėl kurių staiga ir neįprastai pasikeičia pavedimų (sandorių) kiekis ir (arba) kainos prieš viešai paskelbiant informaciją apie atitinkamą finansinę priemonę |
4. |
Ar rinkos narys (dalyvis) pateikia prekybos pavedimus arba įvykdo sandorius prieš tai arba iš karto po to, kai tas narys (dalyvis) arba asmenys, kurie yra viešai žinomi, kaip susiję su tuo nariu (dalyviu), pateikia arba išplatina tyrimą arba rekomendacijas dėl investicijų, kurios tampa viešai prieinamos |
Galimo manipuliavimo rinka ženklai
18–23 punktuose aprašyti ženklai yra ypač svarbūs automatizuotoje prekybos aplinkoje.
5. |
Pateikti prekybos pavedimai ar sudaryti sandoriai, kurie minėtoje prekybos vietoje sudaro reikšmingą tos dienos sandorių, susijusių su atitinkama finansine priemone, kiekio dalį, visų pirma, kai šie veiksmai sąlygoja reikšmingą finansinių priemonių kainos pokytį. |
6. |
Nario (dalyvio), labai suinteresuoto pirkti arba parduoti finansinę priemonę, pateikti prekybos pavedimai ar sudaryti sandoriai, lemiantys reikšmingą finansinės priemonės kainos pokytį prekybos vietoje. |
7. |
Prekybos pavedimai ar sandoriai, kurie pateikti ar sudaryti per trumpą prekybos sesijos laiko tarpą ir kurie lemia kainos pokytį, kurio vėliau nebelieka. |
8. |
Pateikti prekybos pavedimai, kurie pakeičia finansinės priemonės, kuria leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kuria prekiaujama prekybos vietoje, geriausio pasiūlymo išraišką ar siūlymo kainas, arba, dar bendriau, pavedimų knygos, kuria gali pasinaudoti rinkos dalyviai, išraišką ir yra pašalinami nespėjus jų įvykdyti. |
9. |
Rinkos nario (dalyvio) sandoriai arba prekybos pavedimai, kuriuos akivaizdžiai galima pagrįsti tik tuo, kad siekiama padidinti arba sumažinti kainą arba vertę, arba padaryti reikšmingą poveikį finansinės priemonės pasiūlai arba paklausai, kai tam tikru prekybos dienos metu artėjama prie atskaitos taško, pvz., atidarymo metu arba prieš uždarymą. |
10. |
Finansinės priemonės pirkimas arba pardavimas, sąmoningai vykdomas prekybos sesijos atskaitos momentu (pavyzdžiui, atidarymo, uždarymo, atsiskaitymo metu) stengiantis padidinti, sumažinti arba išlaikyti tam tikro lygio referencinę kainą (pavyzdžiui, atidarymo kainą, uždarymo kainą, galutinę kainą) – paprastai tai vadinama uždarymo kainos keitimu (angl. „marking the close“). |
11. |
Sandoriai arba prekybos pavedimai, dėl kurių vidutinė svertinė dienos arba prekybos sesijos laikotarpio kaina padidėja arba sumažėja arba gali padidėti arba sumažėti. |
12. |
Sandoriai arba prekybos pavedimai, dėl kurių fiksuojama arba gali būti fiksuojama rinkos kaina, kai finansinės priemonės likvidumo arba pavedimų knygos apimties nepakanka, kad kainą būtų galima nustatyti per sesiją. |
13. |
Sandorio vykdymas keičiant pirkimo ir pardavimo kainas, kai šis pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas yra rodiklis, kuriuo remiantis nustatoma kito sandorio kaina toje pat arba kitoje prekybos vietoje. |
14. |
Pavedimų, sudarančių didžiulę prekybos sistemos centrinės pavedimų knygos dalį, teikimas likus kelioms minutėms iki aukciono kainos nustatymo etapo ir tų pavedimų anuliavimas likus kelioms sekundėms iki pavedimų knygos įšaldymo skaičiuojant aukciono kainą, siekiant, kad teorinė atidarymo kaina atrodytų didesnė arba mažesnė negu būtų kitu atveju. |
15. |
Sandorio ar sandorių serijos sudarymas, kai tai parodoma viešoje informacinėje sistemoje, siekiant sudaryti įspūdį, kad vyksta prekyba finansine priemone arba kad kinta jos kaina – paprastai tai vadinama aktyvios prekybos įspūdžio sudarymu (angl. „painting the tape“). |
16. |
Sandoriai, vykdomi dėl to, kad tuo pat arba beveik tuo pat metu ta pati šalis arba skirtingi, tačiau slapta susitarę rinkos nariai (dalyviai) pateikė pirkimo ir pardavimo prekybos pavedimus dėl labai panašaus kiekio ir už labai panašią kainą – paprastai tai vadinama nesąžiningu pavedimų derinimu (angl. „improper matched orders“). |
17. |
Sandoriai arba prekybos pavedimai, dėl kurių apeinamos arba gali būti apeinamos rinkos prekybos apsaugos priemonės (pvz., kiekio ribos, kainų ribos, pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo parametrai ir kt.). |
18. |
Prekybos pavedimų ar prekybos pavedimų serijos teikimas, sandorių ar sandorių serijos vykdymas, dėl kurio gali atsirasti arba sustiprėti tendencija, o kiti dalyviai gali būti paskatinti paspartinti ar pratęsti tendenciją siekiant gauti galimybę poziciją uždaryti arba atidaryti palankia kaina – paprastai tai vadinama impulso kūrimu (angl. „momentum ignition“). |
19. |
Daugybės arba didelės apimties prekybos pavedimų, dažnai tarpusavyje nesusijusių, teikimas vienoje pavedimų knygos pusėje, siekiant įvykdyti prekybos sandorį kitoje pavedimų knygos pusėje. Įvykdžius tą sandorį, manipuliaciniai pavedimai pašalinami – paprastai tai vadinama sluoksniavimu ir klaidinimu (angl. „layering and spoofing“). |
20. |
Nedidelės apimties prekybos pavedimų teikimas siekiant išsiaiškinti nematomų pavedimų lygį ir visų pirma įvertinti, kas vyksta neviešoje anoniminės prekybos platformoje (angl. „dark platform“) – paprastai tai vadinama tikrinamaisiais pavedimais (angl. „ping order“). |
21. |
Didelio prekybos pavedimų skaičiaus pateikimas ir (arba) anuliavimas ir (arba) atnaujinimas siekiant sukurti netikrumą kitiems dalyviams, sulėtinti jų veiklos procesą ir (arba) maskuoti savo strategiją – paprastai tokie atvejai vadinami masiniais fiktyviais pavedimais (angl. „quote stuffing“). |
22. |
Skelbimas apie prekybos pavedimus siekiant pritraukti kitus rinkos narius (dalyvius), taikančius tradicinius prekybos būdus („lėtuosius prekiautojus“); vėliau tie pavedimai greitai pataisomi ir nustatomos nebe tokios geros sąlygos, tikintis juos pelningai įvykdyti gaunant „lėtųjų prekiautojų“ prekybos pavedimų srautą – paprastai tokia praktika vadinama dūmų uždanga (angl. „smoking“). |
23. |
Prekybos pavedimų arba prekybos pavedimų serijos vykdymas siekiant sužinoti apie kitų dalyvių pavedimus ir paskui pateikti prekybos pavedimą siekiant pasinaudoti gauta informacija – paprastai tai vadinama duomenų vagyste (angl. „phishing“). |
24. |
Prekybos vietos operatoriaus žiniomis, įvykdyti prekybos pavedimai arba sandoriai rodo, kad per trumpą laiką pozicijos kardinaliai pasikeitė, ir jie sudaro reikšmingą atitinkamos finansinės priemonės dienos sandorių kiekio dalį konkrečioje prekybos vietoje ir gali būti siejami su dideliais finansinės priemonės, kuria leista prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje, kainos pokyčiais. |
Rinkos manipuliavimo naudojantis keliais produktais, taip pat ir skirtingose prekybos vietose, ženklai
Prekybos vietos operatorius turėtų ypač atsižvelgti į toliau aprašytus ženklus, kai leista prekiauti arba prekiaujama tiek finansine priemone, tiek susijusiomis finansinėmis priemonėmis, arba kai minėtomis finansinėmis priemonėmis prekiaujama keliose prekybos vietose, kurias valdo tas pats operatorius.
25. |
Sandoriai arba prekybos pavedimai, dėl kurių finansinės priemonės kaina padidėja, sumažėja arba išlieka nepakitusi arba gali padidėti, sumažėti arba išlikti nepakitusi kelias dienas iki susijusios išvestinės finansinės priemonės arba konvertuojamųjų vertybinių popierių emisijos, neprivalomo išpirkimo arba galiojimo pabaigos. |
26. |
Sandoriai arba prekybos pavedimai, dėl kurių pagrindinės finansinės priemonės kaina išlaikoma arba gali būti išlaikoma mažesnė arba didesnė negu vykdymo kaina, arba kitas elementas (pavyzdžiui, barjeras), kurį naudojant nustatomas susijusios išvestinės finansinės priemonės išmokėjimas galiojimo pabaigos dieną. |
27. |
Sandoriai, dėl kurių pagrindinės finansinės priemonės kaina keičiama arba gali būti keičiama taip, kad viršytų vykdymo kainą arba jos nesiektų, arba kitas elementas (pavyzdžiui, barjeras), kurį naudojant nustatomas susijusios išvestinės finansinės priemonės išmokėjimas galiojimo pabaigos dieną. |
28. |
Sandoriai, dėl kurių pakeičiama arba gali būti pakeičiama finansinės priemonės galutinė kaina, kai ši kaina naudojama kaip referencinis arba lemiamas dydis, visų pirma apskaičiuojant maržos reikalavimus. |
29. |
Nario (dalyvio), labai suinteresuoto pirkti arba parduoti finansinę priemonę, pateikti prekybos pavedimai ar sudaryti sandoriai, lemiantys reikšmingą susijusios finansinės priemonės arba pagrindinio turto, kuriais leista prekiauti prekybos vietoje, kainos pokytį. |
30. |
Prekyba arba prekybos pavedimų vienoje prekybos vietoje arba ne prekybos vietoje teikimas (įskaitant informacinių panešimų apie susidomėjimą teikimą) siekiant netinkamai paveikti susijusios finansinės priemonės kainą kitoje arba toje pačioje prekybos vietoje arba ne prekybos vietoje – paprastai tai vadinama manipuliavimu naudojantis keliais produktais (angl. „cross-product manipulation“) (prekyba viena finansine priemone siekiant netinkamai nustatyti susijusios finansinės priemonės kainą kitoje arba toje pačioje prekybos vietoje arba ne prekybos vietoje). |
31. |
Galimybė rinktis tarp finansinės priemonės ir kitos susijusios finansinės priemonės darant poveikį vienos iš finansinių priemonių referencinei kainai gali būti sukuriama arba sustiprinama skirtingomis finansinėmis priemonėmis (tokiomis kaip teisės (akcijos), grynųjų pinigų rinkos (išvestinių finansinių priemonių rinkos), varantai (akcijos), …). Teisių emisijų atveju to galima pasiekti darant įtaką teisių (teorinei) atidarymo arba (teorinei) uždarymo kainai. |
IV PRIEDAS
1 SKIRSNIS
Duomenų apie klientų pavedimus ir sprendimą vykdyti sandorį kaupimas
1. |
Kliento vardas ir pavardė ar pavadinimas |
2. |
Bet kurio susijusio asmens, veikiančio kliento vardu, vardas ir pavardė arba pavadinimas |
3. |
Pavadinimas, žymintis prekiautoją (prekiautojo ID), kuris investicinėje įmonėje yra atsakingas už investicinius sprendimus |
4. |
Pavadinimas, žymintis algoritmą (algo ID), kuris investicinėje įmonėje yra atsakingas už investicinius sprendimus |
5. |
Pirkimo (pardavimo) rodiklis |
6. |
Priemonės identifikavimas |
7. |
Vieneto kaina ir kainos žymėjimas |
8. |
Kaina |
9. |
Kainos daugiklis |
10. |
1 valiuta |
11. |
2 valiuta |
12. |
Pradinis kiekis ir kiekio žymėjimas |
13. |
Galiojimo laikotarpis |
14. |
Pavedimo tipas |
15. |
Bet kokia kita informacija, sąlygos ir konkretūs kliento nurodymai |
16. |
Pavedimo gavimo data ir tikslus laikas arba sprendimo prekiauti priėmimo data ir tikslus laikas. Tikslus laikas turi būti nustatomas, taikant metodiką, numatytą laikantis laikrodžių sinchronizavimo standartų pagal Direktyvos 2014/65/ES 50 straipsnio 2 dalį. |
2 SKIRSNIS
Duomenų apie sandorius ir pavedimų vykdymą kaupimas
1. |
Kliento vardas ir pavardė arba pavadinimas |
2. |
Bet kokio kliento vardu veikiančio atitinkamo asmens vardas ir pavardė ir pavadinimas; |
3. |
Pavadinimas, žymintis prekiautoją (prekiautojo ID), kuris investicinėje įmonėje yra atsakingas už investicinius sprendimus |
4. |
Pavadinimas, žymintis algoritmą (algo ID), kuris investicinėje įmonėje yra atsakingas už investicinius sprendimus |
5. |
Sandorio registracijos numeris |
6. |
Pavedimą identifikuojantis pavadinimas (pavedimo ID) |
7. |
Pavedimo identifikavimo kodas, kurį priskyrė prekybos vieta, gavusi pavedimą |
8. |
Kiekvienos agreguotų klientų pavedimų grupės (kuri vėliau bus pateikta kaip vienas pavedimų paketas konkrečioje prekybos vietoje) unikalus identifikavimas. Šis identifikavimas turėtų būti žymimas „aggregated_X“, kur X reiškia klientų, kurių pavedimai buvo sudėti, skaičių. |
9. |
Prekybos vietos, kuriai pateiktas pavedimas, segmento rinkos identifikavimo kodas |
10. |
Asmens, kuriam buvo perduotas pavedimas, vardas ir pavardė arba pavadinimas; |
11. |
Pirkėją ir pardavėją identifikuojantis pavadinimas |
12. |
Prekybos pajėgumai |
13. |
Pavadinimas, žymintis prekiautoją (prekiautojo ID), kuris yra atsakingas už pavedimo vykdymą |
14. |
Pavadinimas, žymintis algoritmą (algo ID), kuris yra atsakingas už pavedimo vykdymą |
15. |
Pirkimo (pardavimo) rodiklis |
16. |
Priemonės identifikavimas |
17. |
Galutinė pagrindinė priemonė |
18. |
Pasirinkimo parduoti (pirkti) sandorio identifikavimas |
19. |
Vykdymo kaina |
20. |
Išankstinis mokėjimas |
21. |
Vykdymo rūšis |
22. |
Pasirinkimo sandorio stilius |
23. |
Išpirkimo data |
24. |
Vieneto kaina ir kainos žymėjimas |
25. |
Kaina |
26. |
Kainos daugiklis |
27. |
1 valiuta |
28. |
2 valiuta |
29. |
Likęs kiekis |
30. |
Modifikuotas kiekis |
31. |
Įvykdytas kiekis |
32. |
Prekybos pavedimo arba sprendimo pateikimo data ir tikslus laikas. Tikslus laikas turi būti nustatomas, taikant metodiką, numatytą laikantis laikrodžių sinchronizavimo standartų pagal Direktyvos 2014/65/ES 50 straipsnio 2 dalį. |
33. |
prekybos vietai perduoto arba iš jos gauto pranešimo, susijusio su įvykiais, turinčiais poveikio pavedimui, data ir tikslus laikas Tikslus laikas nustatomas taikant metodiką, numatytą pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/574 (1). |
34. |
kitai investicinei įmonei perduoto arba iš jos gauto pranešimo, susijusio su įvykiais, turinčiais poveikio pavedimui, data ir tikslus laikas Tikslus laikas turi būti nustatomas, taikant metodiką, numatytą laikantis laikrodžių sinchronizavimo standartų pagal Direktyvos 2014/65/ES 50 straipsnio 2 dalį. |
35. |
Bet koks prekybos vietai perduotas arba iš jos gautas pranešimas, susijęs su investicinės įmonės pateiktais pavedimais. |
36. |
Bet kokia kitai investicinei įmonei perduoda arba iš jos gauta kita informacija ir sąlygos, susijusios su pavedimu. |
37. |
Kiekvieno pateikto pavedimo sekos, siekiant parodyti kiekvieno jam poveikio turinčio įvykio, įskaitant (bet neapsiribojant) pakeitimus, anuliavimo atvejus ir vykdymą, chronologiją. |
38. |
Skolintų vertybinių popierių pardavimo žyma |
39. |
Išimties pagal Reglamentą dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo žyma |
40. |
Atsisakymo žyma |
(1) 2016 m. birželio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/574, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma verslo laikrodžių tikslumo lygio techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 148).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/84 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/566
2016 m. gegužės 18 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų papildoma neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykio, apskaičiuojamo siekiant išvengti tvarką pažeidžiančios prekybos sąlygų, techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 48 straipsnio 12 dalies b punktą,
kadangi:
(1) |
prekybos vietos turėtų turėti tam tikrų sistemų, procedūrų ir priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad algoritminės prekybos sistemos negalėtų sukurti arba paskatinti tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų susidarymo rinkoje, įskaitant sistemas, kuriomis stebimas ir prireikus ribojamas neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykis; |
(2) |
žodinės prekybos sistemų dėl jų pobūdžio į šio reglamento taikymo sritį įtraukti nereikėtų, nes jis turėtų būti taikomas tik prekybos vietoms, naudojančioms elektroninę nepertraukiamo pavedimų knygos aukciono arba kotiravimu pagrįstą ar mišrią prekybos sistemą; |
(3) |
reikalavimų, susijusių su neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykio nustatymu, taikymo sritis Direktyva 2014/65/ES yra išplečiama, kad apimtų daugiašales prekybos sistemas ir organizuotos prekybos sistemas. Todėl svarbu, kad tos prekybos vietos būtų įtrauktos ir į šio reglamento taikymo sritį; |
(4) |
prekybos vietos kiekvienos jose prekiaujamos finansinės priemonės lygmeniu turėtų apskaičiuoti neįvykdytų pavedimų ir sandorių, kuriuos jų nariai arba dalyviai faktiškai įvykdo, santykį, kad veiksmingai užtikrintų, kad santykis nesukels pernelyg didelio tos priemonės kintamumo; |
(5) |
siekiant visoje Sąjungoje pakankamai suderinti priemones, kuriomis ribojant neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį užkertamas kelias tvarką pažeidžiančios prekybos sąlygoms, reikėtų nustatyti aiškią visų rinkos dalyvių neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykio apskaičiavimo metodiką; |
(6) |
reikėtų paaiškinti tam tikrų esminių parametrų, naudotinų apskaičiuojant neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį, prasmę; |
(7) |
apskaičiuotas neįvykdytų pavedimų ir sandorių, kuriuos į sistemą įveda narys arba dalyvis, santykis turėtų būti pagrįstas pakankamu stebėjimo laikotarpiu. Tuo remiantis neįvykdytų pavedimų ir sandorių faktinio santykio apskaičiavimo laikotarpis neturėtų trukti ilgiau nei prekybos sesija. Tačiau prekybos vietoms turėtų būti leista nustatyti trumpesnius stebėjimo laikotarpius, jei trumpesni stebėjimo laikotarpiai padėtų veiksmingiau palaikyti tvarkingas prekybos sąlygas; |
(8) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(9) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(10) |
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę; |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
pavedimas apima visus įvestus pranešimus, įskaitant prekybos vietos valdomai prekybos sistemai išsiųstus pranešimus apie pavedimo arba kotiruotės pateikimą, pakeitimą arba anuliavimą, bet neįskaitant anuliavimo pranešimų, išsiųstų:
|
b) |
sandoris – visiškai arba iš dalies įvykdytas pavedimas; |
c) |
apimtis – finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, kiekis, išreikštas vienu iš šių būdų:
|
2 straipsnis
Pareiga apskaičiuoti neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį
Prekybos vietos apskaičiuoja kiekvieno savo nario ir dalyvio į sistemą faktiškai įvestų kiekvienos finansinės priemonės, kuria prekiaujama elektroninėje nepertraukiamo pavedimų knygos aukciono, kotiravimu pagrįstoje arba mišrioje prekybos sistemoje, neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį.
3 straipsnis
Metodika
1. Prekybos vietos apskaičiuoja kiekvieno savo nario arba dalyvio neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį bent kiekvienos prekybos sesijos pabaigoje abiem šiais būdais:
a) |
: |
pagal apimtį |
: |
(bendra pavedimų apimtis, palyginti su bendra sandorių apimtimi) – 1; |
b) |
: |
pagal kiekį |
: |
(bendras pavedimų kiekis, palyginti su bendru sandorių kiekiu) – 1. |
2. Laikoma, kad prekybos vietos narys arba dalyvis prekybos vietos apskaičiuotą didžiausią neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį per prekybos sesiją viršijo, jeigu to nario ar dalyvio prekybos viena konkrečia finansine priemone veikla, atsižvelgus į visus prekybos sesijos etapus, įskaitant aukcionus, viršija vieną arba abu 1 dalyje nurodytus santykius.
3. Prekybos vietos pavedimų, gautų iš kiekvieno nario ar dalyvio, kiekį apskaičiuoja pagal kiekvienos priede nurodytos rūšies pavedimų apskaičiavimo metodiką.
4. Kai prekybos vieta naudoja priede aiškiai nenurodytos rūšies pavedimus, ji skaičiuoja pranešimus pagal bendrą sistemą, kuria grindžiama apskaičiavimo metodika, ir panašiausią priede nurodytą pavedimų rūšį.
4 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo datos, kuri pirmiausia nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 93 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 18 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
PRIEDAS
Kiekvienos rūšies pavedimų apskaičiavimo metodika
Pavedimų rūšys |
Prekybos vietos gautų pavedimų, kuriuos reikia įtraukti apskaičiuojant neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį, kiekis (kiekvienas pateikimas, pakeitimas ir anuliavimas skaičiuojamas kaip vienas atskiras pavedimas) |
Į atnaujinimus, kuriuos gali siųsti prekybos vieta, apskaičiuojant neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį neatsižvelgiama (išskyrus rinkos operacijų vykdymą ir (arba) anuliavimą) |
Limituotas pavedimas (angl. Limit) |
1 |
0 |
Limituotas pavedimas – pridėti |
1 |
0 |
Limituotas pavedimas – išbraukti |
1 |
0 |
Limituotas pavedimas – pakeisti |
2 (dėl bet kokių pakeitimų daromas anuliavimas ir naujas įrašas) |
0 |
Nuostolio stabdymo pavedimas (angl. Stop) |
1 |
1 (kai aktyvuojama) |
Iš karto vykdomas rinkos pavedimas (angl. Market) |
1 |
0 |
Iš karto vykdomas pavedimas (įvykdyti arba anuliuoti, įvykdyti iš karto arba anuliuoti) (angl. Fill-or-Kill, Immediate-or-Cancel) |
1 (ir jei išbraukiama arba anuliuojama – 2) |
0 |
Pavedimas su rezervu (angl. Iceberg/reserve) |
1 |
0 |
Rinkos limituotas pavedimas (angl. Market-to-limit) |
1 |
1 (kai aktyvuojama) |
Kotiruotė (angl. Quote) |
2 (1 pirkimui ir 1 pardavimui) |
0 |
Kotiruotė – pridėti |
2 |
0 |
Kotiruotė – išbraukti |
2 |
0 |
Kotiruotė – pakeisti |
4 (dėl bet kokių pakeitimų daromas anuliavimas ir naujas įrašas) |
0 |
Susietas pavedimas (angl. Peg) |
1 |
gali būti neribota, nes pavedimas susietas su BBO |
Rinkos susiejimas (angl. Market peg): pavedimas susietas su priešingos pusės (Europos) geriausia pirkimo arba pardavimo kaina (angl. Best Bid and Offer, BBO). |
||
Tiesioginis susiejimas (angl. Primary peg): pavedimas susietas su tos pačios pusės (Europos) BBO. |
||
Vidurkio susiejimas (angl. Midpoint peg): pavedimas susietas su (Europos) BBO vidurkiu. |
||
Kintamas susiejimas (angl. Alternate peg) su palankesniu vidurkiu arba 1 kainos pokyčiu. |
||
Tos pačios pusės saugomos BBO vidurkis. |
||
Vienas kitą anuliuojantys pavedimai (angl. One-cancels-the-other): du pavedimai, kurie tarpusavyje susieti taip, kad vieną įvykdžius kitas yra rinkos operacijomis pašalinamas |
2 |
1 (kai viena dalimi prekiaujama, kita anuliuojama) |
Vienas kitą anuliuojantys pavedimai – pridėti |
2 |
|
Vienas kitą anuliuojantys pavedimai – išbraukti |
2 |
|
Vienas kitą anuliuojantys pavedimai – pakeisti |
4 |
|
Kintantis nuostolio stabdymo pavedimas (angl. Trailing stop): nuostolio stabdymo pavedimas, kurio įvykdymo kaina keičiasi keičiantis (Europos) BBO |
1 |
gali būti neribota, nes įvykdymo kaina susieta su BBO |
Limituotas pavedimas geriausia kaina (angl. best limit order), kai limituota kaina įvedimo metu sutampa su priešingos pusės (Europos) BBO |
1 |
0 |
Limituotas kainų skirtumo pavedimas (angl. Spread limit order), kurio pajamingumas apskaičiuojamas prie lyginamojo indekso pajamingumo pridedant kainų skirtumą (du parametrai: kainų skirtumas ir lyginamasis indeksas) |
1 |
gali būti neribota, nes limitas priklauso nuo kito turto kotiruotės |
Tinkamiausios kainos pavedimas (angl. Strike match): pavedimas, kai pasirenkama mažiausia kaina pirkti ir didžiausia kaina parduoti |
1 |
gali būti neribota, išskyrus ribojimą laiko atžvilgiu (aukciono trukme) |
Įvykio inicijuotas pavedimas (angl. Order-on-event): pavedimas, kuris aktyvuojamas tik įvykus konkrečiam įvykiui (panašus į nuostolio stabdymo pavedimą, išskyrus tai, kad aktyvuoto pavedimo tendencija nebūtinai sutampa su pagrindinio turto tendencija: gali būti aktyvuotas pavedimas pirkti, nors dėl nukritusios finansinės priemonės kainos buvo aktyvuota nuostolio stabdymo kaina) |
1 |
1 (kai aktyvuojama) |
Atidarant ir uždarant biržą aktyvus pavedimas (angl. At the open/At the close): pavedimas, kuris yra neaktyvus tol, kol yra aktyvuojamas rinką atidarant arba uždarant |
1 |
1 (kai aktyvuojama) |
Pasyvus pavedimas (angl. Book-or-cancel/Post): pavedimas, kuris jį įrašant į pavedimų knygą yra nesuderinamas su kita pavedimų knygos puse |
|
|
Pasyvus pavedimas – pridėti |
1 (jei išbraukiama arba anuliuojama – 2) |
0 |
Pasyvus pavedimas – išbraukti |
1 (jei išbraukiama arba anuliuojama – 2) |
0 |
Pasyvus pavedimas – pakeisti |
2 |
0 |
Sulaikytas pavedimas (angl. Withheld): į pavedimų knygą įvestas pavedimas, kuris netrukus taps investicinės įmonės pavedimu |
2 (pavedimo pateikimas ir patvirtinimas) |
0 |
Susitarimo pavedimas, nežinomas kitiems dalyviams (angl. Deal order) |
1 |
0 |
Pavedimas knygos viršuje (angl. TOP, TOP+), kuris arba nurodomas pavedimų knygos viršuje, arba atmetamas (TOP+ atveju tikrinama esama apimtis): pavedimas, kuris turi būti tiek pasyvus, tiek susijęs su BBO, o neįvykdžius šių sąlygų yra atmetamas |
1 |
0 |
Balansuojantis pavedimas (angl. Imbalance Order, IOOP arba IOOC): pavedimas, kuris galioja tik aukcione ir kuriuo siekiama išlyginti kiekio disbalansą (tarp perviršio ir deficito), nedarant įtakos kainų pusiausvyrai |
1 |
gali būti neribota, išskyrus ribojimą laiko atžvilgiu (aukciono trukme) |
Sąryšio pavedimas (angl. Linked order): pavedimas, apimantis kelis pavienius pavedimus, kurių kiekvienas susietas su skirtinga finansine priemone. Kai vienas iš šių pavedimų įvykdomas, kitų apimtis bus iškart proporcingai sumažinta. Šios rūšies pavedimai paprastai naudojami obligacijų rinkoje. |
1 |
gali sutapti su įvestu pagrindinių finansinių priemonių kiekiu |
Skaidymo pavedimas (angl. Sweep), kuriuo dalyviams sudaromos sąlygos naudotis integruotomis pavedimų knygomis. |
1 |
0 |
Geriausios kainos skaidymo pavedimas (angl. Best price sweep): pavedimas, sudaromas iš skirtingų kainos lygių naudojant pavedimų knygų derinius, kol pasiekiama limituota kaina. |
||
Nuoseklaus skaidymo pavedimas (angl. Sequential lit sweep): pavedimas, kurį siekiama iš karto įvykdyti limituota kaina pirminėje pavedimų knygoje, prieš persiunčiant bet kokį jo kiekį į kitą pavedimų knygą |
||
Vardinis pavedimas (angl. Named): ne anoniminis pavedimas |
1 |
0 |
Kainos pasiekimo pavedimas (angl. If-touched): pavedimas, kuris aktyvuojamas, kai paskutinė pirkimo arba pardavimo kaina pasiekia tam tikrą lygį |
1 |
1 (kai aktyvuojama) |
Garantuotas nuostolio sustabdymo pavedimas (angl. Guaranteed stop): pavedimas, kuriuo garantuojamas įvykdymas nuostolio sustabdymo kaina |
1 |
1 (kai aktyvuojama) |
Pavedimų deriniai, pavyzdžiui, pasirinkimo sandorių strategija, ateities sandorių atnaujinimas ir pan.) |
1 |
gali būti neribota |
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/90 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/567
2016 m. gegužės 18 d.
kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos dėl apibrėžčių, skaidrumo, portfelio suspaudimo ir su produktais susijusių intervencinių priemonių ir pozicijų priežiūros priemonių
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 2 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį, 31 straipsnio 4 dalį, 40 straipsnio 8 dalį, 41 straipsnio 8 dalį, 42 straipsnio 7 dalį ir 45 straipsnio 10 dalį,
kadangi:
(1) |
šiuo reglamentu papildomai patikslinami „likvidžios rinkos“ nustatymo pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį kriterijai. Šiuo tikslu būtina patikslinti kriterijus, susijusius su konkrečiai akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų ir sertifikatų laisvosiomis dalimis, vidutiniu sandorių skaičiumi per dieną ir vidutine dienos apyvarta, siekiant atsižvelgti į kiekvienos iš šių finansinių priemonių specifiką. Siekiant užtikrinti nuoseklų ir vienodą taikymą visoje Sąjungoje, būtinos taisyklės, kuriomis reglamentuojama, kaip reikėtų atlikti likvidumo skaičiavimus pradiniame etape po to, kai finansine priemone leista prekiauti; |
(2) |
šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes jomis patikslinamos apibrėžtys ir reikalavimai dėl, viena vertus, sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo ir prekybos vietų bei sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų duomenų skelbimo ir, kita vertus, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo ir pozicijų valdymo įgaliojimų. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma tiems, kuriems pareigos taikomos, šias nuostatas būtina pateikti viename reglamente; |
(3) |
siekiant užtikrinti, kad visose Sąjungos dalyse būtų minimalus likvidžių nuosavo kapitalo priemonių kiekis, valstybės narės, kurioje prekiaujama mažiau nei penkiomis kiekvienos kategorijos (t. y. akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų ir sertifikatų) likvidžiomis finansinėmis priemonėmis, kompetentinga institucija turėtų galėti nustatyti vieną ar daugiau papildomų likvidžių finansinių priemonių, jeigu bendras finansinių priemonių, kurių rinka yra likvidi, skaičius neviršija penkių kiekvienoje iš šių finansinių priemonių kategorijų; |
(4) |
siekiant užtikrinti, kad rinkos duomenys pagrįstomis komercinėmis sąlygomis būtų vienodai teikiami Sąjungoje, šiuo reglamentu nustatomos sąlygos, kurias turi atitikti prekybos vietas valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai. Šios sąlygos yra pagrįstos tikslu užtikrinti, kad pareiga teikti rinkos duomenis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis būtų pakankamai aiški ir ją būtų galima veiksmingai ir vienodai taikyti, kartu atsižvelgiant į skirtingus prekybos vietą valdančių rinkos operatorių ir investicinių įmonių ir sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų veiklos modelius ir išlaidų struktūras; |
(5) |
siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyti pagrįsto dydžio mokesčiai už rinkos duomenis, vykdant pareigą teikti rinkos duomenis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis reikalaujama, kad mokesčiai būtų pagrįstai susieti su duomenų parengimo ir platinimo sąnaudomis. Todėl, nedarant poveikio konkurencijos taisyklių taikymui, duomenų teikėjai turėtų nustatyti mokesčius remdamiesi savo sąnaudomis, nors jiems leidžiama gauti pagrįstą maržą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip veiklos pelno marža, sąnaudų grąža, pagrindinės veiklos turto grąža ir kapitalo grąža. Kai duomenų teikėjai turi bendrų sąnaudų, susijusių su duomenų ir kitų paslaugų teikimu, rinkos duomenų teikimo sąnaudos gali apimti atitinkamą sąnaudų, susijusių su bet kokia kita teikiama paslauga, dalį. Tikslias sąnaudas nustatyti yra sunku, todėl turėtų būti nurodytos sąnaudų priskyrimo ir paskirstymo metodikos, šių sąnaudų nustatymą paliekant rinkos duomenų teikėjų nuožiūrai, kartu atsižvelgiant į tikslą užtikrinti, kad Sąjungoje mokesčiai už rinkos duomenis būtų pagrįsti; |
(6) |
rinkos duomenys turėtų būti teikiami nediskriminuojant, o tam reikia, kad visiems tos pačios kategorijos klientams pagal paskelbtus objektyvius kriterijus būtų siūloma ta pati kaina ir kitos sąlygos; |
(7) |
kad duomenų naudotojai galėtų gauti rinkos duomenis ir neprivalėtų pirkti kitų paslaugų, rinkos duomenys turėtų būti siūlomi atskirai nuo kitų paslaugų. Kad duomenų naudotojai už tuos pačius rinkos duomenis neturėtų mokėti daugiau nei kartą, kai jie perka duomenų rinkinius iš prekybos vietų ir kitų rinkos duomenų platintojų, rinkos duomenys turėtų būti siūlomi kiekvienam naudotojui atskirai, nebent tai būtų neproporcinga, palyginti su tokio duomenų siūlymo būdo sąnaudomis, atsižvelgus į prekybos vietą valdančio rinkos operatoriaus ar investicinės įmonės arba sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko teikiamų rinkos duomenų apimtį ir mastą; |
(8) |
siekiant sudaryti sąlygas duomenų naudotojams ir kompetentingoms institucijoms veiksmingai įvertinti, ar rinkos duomenys teikiami pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, būtina viešai atskleisti esmines jų teikimo sąlygas. Todėl duomenų teikėjai turėtų atskleisti informaciją apie savo mokesčius ir rinkos duomenų turinį, taip pat apie sąnaudų apskaitos metodikas, kurias naudoja savo sąnaudoms nustatyti, tačiau neprivalėtų atskleisti savo faktinių sąnaudų; |
(9) |
šiame reglamente papildomai patikslinamos sąlygos, kurias turi atitikti sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, kad įvykdytų pareigą įprastomis prekybos valandomis reguliariai ir nuolat viešai skelbti savo kotiruotes ir padaryti jas lengvai prieinamas kitiems rinkos dalyviams, kad prieigos prie kotiruočių pageidaujantys rinkos dalyviai galėtų veiksmingai naudotis ta prieiga; |
(10) |
kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai kotiruotes skelbia daugiau nei vienu būdu, jie turėtų savo kotiruotes pateikti vienu metu naudodami kiekvieną priemonę, kad paskelbtos kotiruotės būtų nuoseklios ir kad rinkos dalyviai turėtų prieigą prie informacijos tuo pat metu. Kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai kotiruotes viešai skelbia naudodamiesi reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos (DPS) priemonėmis arba duomenų teikimo paslaugų teikėjo paslaugomis, jie turėtų atskleisti savo tapatybę, kad rinkos dalyviai galėtų jiems nukreipti savo pavedimus; |
(11) |
šiuo reglamentu papildomai patikslinami įvairūs sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų skaidrumo pareigų taikymo srities techniniai aspektai, siekiant užtikrinti nuoseklų ir vienodą taikymą visoje Sąjungoje. Būtina užtikrinti, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pareigos reguliariai ir nuolat viešai skelbti savo kotiruotes išimtis būtų taikoma tik tose situacijose, kai nuolatinis tvirtųjų kainų teikimas klientams prieštarautų apdairiam investicinės įmonės, kuri veikia kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, rizikos valdymui, atsižvelgiant į kitus mechanizmus, kurie gali suteikti papildomų apsaugos nuo tokios rizikos priemonių; |
(12) |
siekiant užtikrinti, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pareigų vykdyti pavedimus už pavedimo gavimo metu galiojančias kotiruojamas kainas išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 2 dalį būtų taikoma tik sandoriams, kurie dėl savo pobūdžio neturi poveikio kainodarai, šiame reglamente papildomai išsamiai patikslinamos sąlygos dėl to, kas yra sandoriai, kurių kiekvieną sudarant vykdomi pavedimai dėl kelių vertybinių popierių, ir pavedimai, kuriems taikomos kitos nei esamos rinkos kainos sąlygos; |
(13) |
kriterijus, pagal kurį nustatoma, kad kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, atitinka poreikį užtikrinti, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pavedimų vykdymas prisidėtų prie kainodaros, nedarant poveikio sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų galimybei pagrįstais atvejais pasiūlyti geresnę kainą; |
(14) |
siekiant užtikrinti, kad klientai turėtų nediskriminacinę prieigą prie sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų kotiruočių, ir kartu užtikrinti tinkamą rizikos valdymą, kurį atliekant būtų tinkamai atsižvelgiama į atskirų įmonių veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, būtina patikslinti, kad to paties kliento pavedimų skaičius ar apimtis turėtų būti laikomi gerokai viršijančiais normą, kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas negali įvykdyti tų pavedimų nesukeldamas sau pernelyg didelės rizikos; tai turėtų būti iš anksto apibrėžta įmonės rizikos valdymo politikos dokumentuose remiantis objektyviais veiksniais, išdėstyta raštu ir pateikta esamiems ar galimiems klientams; |
(15) |
kadangi likvidumą užtikrinantys subjektai ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai vykdo prekybą savo sąskaita ir jiems kyla panašaus lygio rizika, būtų tinkama šioms kategorijoms vienodai nustatyti priemonei būdingą dydį. Todėl finansinei priemonei būdingas dydis taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 18 straipsnio 6 dalį turėtų būti dydis, nustatytas vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 9 straipsnio 5 dalies d punktu ir papildomai patikslintas techniniais reguliavimo standartais pagal šią nuostatą; |
(16) |
siekiant patikslinti portfelio suspaudimo elementus, kad jį būtų galima atskirti nuo prekybos ir tarpuskaitos paslaugų, būtina nustatyti procesą, pagal kurį išvestinės finansinės priemonės visiškai ar iš dalies panaikinamos ir pakeičiamos nauja išvestine finansine priemone, visų pirma to proceso etapus, susitarimo turinį ir teisinius dokumentus, kuriais grindžiamas portfelio suspaudimas; |
(17) |
siekiant užtikrinti tinkamą sandorio šalių atliekamo portfelio suspaudimo skaidrumą, būtina nurodyti, kokią informaciją reikėtų skelbti viešai; |
(18) |
būtina patikslinti atitinkamų kompetentingų institucijų ir išimtinėmis aplinkybėmis EVPRI, įsteigtos ir besinaudojančios savo įgaliojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (2), taip pat Europos bankininkystės institucijos (EBI), įsteigtos ir besinaudojančios savo įgaliojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 (3), intervencinių priemonių taikymo įgaliojimų tam tikrus aspektus, susijusius su didele problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsme tvarkingam finansų rinkų ar prekių rinkų veikimui bei vientisumui arba bent vienos valstybės narės ar atitinkamai Sąjungos visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui. Kad būtų laikoma, jog egzistuoja grėsmė – viena iš išankstinių intervencijos siekiant užtikrinti tvarkingą finansų rinkų ar prekių rinkų veikimą ir vientisumą arba finansų sistemos stabilumą sąlygų – prieš naudojantis intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais turi egzistuoti reikšmingesnė problema nei „didelė problema“, kuri yra išankstinė intervencijos siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą sąlyga; |
(19) |
reikėtų nustatyti kriterijų ir veiksnių, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentingos institucijos, EVPRI ir EBI spręsdamos, kada egzistuoja tokia problema ar grėsmė, sąrašą, siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį ir kartu suteikti galimybę imtis veiksmų nenumatytų neigiamų įvykių ar pokyčių atveju. Poreikis įvertinti visus kriterijus ir veiksnius, kurie gali egzistuoti tam tikroje realioje situacijoje, neturėtų užkirsti kelio kompetentingoms institucijoms, EVPRI ir EBI naudotis laikinų intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais, kai tokią problemą ar grėsmę rodo tik vienas iš veiksnių ar kriterijų; |
(20) |
siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį ir kartu suteikti galimybę imtis veiksmų nenumatytų neigiamų įvykių ar pokyčių atveju, būtina patikslinti aplinkybes, kuriomis EVPRI gali naudotis savo pozicijų valdymo įgaliojimais pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014; |
(21) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad skaidrumo reguliavimo tvarka būtų veiksmingai taikoma, tam tikros šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo jo įsigaliojimo, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
NUOSAVO KAPITALO PRIEMONIŲ LIKVIDŽIŲ RINKŲ NUSTATYMAS
1 straipsnis
Akcijų likvidžių rinkų nustatymas
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį, laikoma, kad akcijos, kuria prekiaujama kasdien, rinka yra likvidi, jei įvykdomos visos šios sąlygos:
a) |
laisvųjų akcijų vertė yra:
|
b) |
su akcija susijusių sandorių skaičiaus dienos vidurkis yra ne mažesnis kaip 250; |
c) |
vidutinė akcijos dienos apyvarta yra ne mažesnė kaip 1 mln. EUR. |
2. Taikant 1 dalies a punktą, laisvųjų akcijų vertė apskaičiuojama padauginant apyvartoje esančių akcijų skaičių iš vienos akcijos kainos, išskyrus individualius akcijų paketus, kurie viršija 5 % visų emitento balsavimo teisių, nebent tuos paketus turi kolektyvinio investavimo subjektas arba pensijų fondas. Balsavimo teisės apskaičiuojamos remiantis bendru akcijų, su kuriomis susietos balsavimo teisės, skaičiumi, neatsižvelgiant į tai, ar galimybė naudotis balsavimo teise yra sustabdyta.
3. Taikant 1 dalies a punkto ii papunktį, kai nėra faktinės informacijos pagal 2 dalį, laisvųjų akcijų, kuriomis prekiaujama tik DPS, vertė apskaičiuojama padauginant apyvartoje esančių akcijų skaičių iš vienos akcijos kainos.
4. Taikant 1 dalies c punktą, akcijos dienos apyvarta apskaičiuojama agreguojant rezultatus, gautus kiekvieno prekybos dieną įvykdyto sandorio akcijų, kuriomis apsikeitė pirkėjas ir pardavėjas, skaičių padauginus iš vienos akcijos kainos.
5. Šešių savaičių laikotarpiu, kuris prasideda pirmą prekybos dieną po to, kai akcija pirmą kartą leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar DPS, taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį laikoma, kad tos akcijos rinka yra likvidi, kai suma, gauta padauginus apyvartoje esančių akcijų skaičių iš vienos akcijos kainos pirmos prekybos dienos pradžioje, yra ne mažesnė nei 200 mln. EUR ir kai, remiantis apskaičiuotais to laikotarpio duomenimis, įvykdomos 1 dalies b ir c punktuose išdėstytos sąlygos.
6. Kai pagal 1 dalį laikoma, kad mažiau nei penkių akcijų, kuriomis prekiaujama valstybės narės prekybos vietose ir kuriomis pirmą kartą leista prekiauti toje valstybėje narėje, rinka yra likvidi, tos valstybės narės kompetentinga institucija gali nustatyti, kad viena ar daugiau akcijų, kuriomis pirmą kartą leista prekiauti tose prekybos vietose, yra akcijos, kurių rinka yra likvidi, jeigu bendras akcijų, kuriomis pirmą kartą leista prekiauti toje valstybėje narėje ir kurių rinka laikoma likvidžia, skaičius neviršija penkių.
2 straipsnis
Depozitoriumo pakvitavimų likvidžių rinkų nustatymas
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį, laikoma, kad depozitoriumo pakvitavimo, kuriuo prekiaujama kasdien, rinka yra likvidi, jei įvykdomos visos šios sąlygos:
a) |
laisvųjų depozitoriumo pakvitavimų vertė yra ne mažesnė nei 100 mln. EUR, |
b) |
su depozitoriumo pakvitavimais susijusių sandorių skaičiaus dienos vidurkis yra ne mažesnis kaip 250; |
c) |
vidutinė depozitoriumo pakvitavimo dienos apyvarta yra ne mažesnė kaip 1 mln. EUR. |
2. Taikant 1 dalies a punktą, laisvųjų depozitoriumo pakvitavimų vertė apskaičiuojama padauginus apyvartoje esančių depozitoriumo pakvitavimų vienetų skaičių iš vieneto kainos.
3. Taikant 1 dalies c punktą, depozitoriumo pakvitavimo dienos apyvarta apskaičiuojama agreguojant rezultatus, gautus kiekvieno prekybos dieną įvykdyto sandorio depozitoriumo pakvitavimų vienetų, kuriais apsikeitė pirkėjas ir pardavėjas, skaičių padauginus iš vieneto kainos.
4. Šešių savaičių laikotarpiu, kuris prasideda pirmą prekybos dieną po to, kai depozitoriumo pakvitavimu pirmą kartą leidžiama prekiauti prekybos vietoje, taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį laikoma, kad to depozitoriumo pakvitavimo rinka yra likvidi, kai apskaičiuota laisvųjų depozitoriumo pakvitavimų vertė pirmos prekybos dienos pradžioje yra ne mažesnė nei 100 mln. EUR ir kai, remiantis apskaičiuotais to laikotarpio duomenimis, įvykdomos 1 dalies b ir c punktuose išdėstytos sąlygos.
5. Kai pagal 1 dalį laikoma, kad mažiau nei penkių depozitoriumo pakvitavimų, kuriais prekiaujama valstybės narės prekybos vietose ir kuriais pirmą kartą leista prekiauti toje valstybėje narėje, rinka yra likvidi, tos valstybės narės kompetentinga institucija gali nustatyti, kad vienas ar daugiau depozitoriumo pakvitavimų, kuriais pirmą kartą leista prekiauti tose prekybos vietose, yra depozitoriumo pakvitavimai, kurių rinka yra likvidi, jeigu bendras depozitoriumo pakvitavimų, kuriais pirmą kartą leista prekiauti toje valstybėje narėje ir kurių rinka laikoma likvidžia, skaičius neviršija penkių.
3 straipsnis
Biržinių fondų likvidžios rinkos nustatymas
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį, laikoma, kad biržinio fondo, kurio vienetais prekiaujama kasdien, rinka yra likvidi, jei įvykdomos visos šios sąlygos:
a) |
laisvųjų biržinio fondo vienetų yra ne mažiau nei 100; |
b) |
su biržiniu fondu susijusių sandorių skaičiaus dienos vidurkis yra ne mažesnis kaip 10; |
c) |
vidutinė biržinio fondo dienos apyvarta yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR. |
2. Taikant 1 dalies a punktą, laisvųjų biržinio fondo vienetų skaičius yra prekybai išleistų vienetų skaičius.
3. Taikant 1 dalies c punktą, biržinio fondo dienos apyvarta apskaičiuojama agreguojant rezultatus, gautus kiekvieno prekybos dieną įvykdyto sandorio biržinio fondo vienetų, kuriais apsikeitė pirkėjas ir pardavėjas, skaičių padauginus iš vieneto kainos.
4. Šešių savaičių laikotarpiu, kuris prasideda pirmą prekybos dieną po to, kai biržinio fondo vienetais pirmą kartą leidžiama prekiauti prekybos vietoje, taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį laikoma, kad to biržinio fondo rinka yra likvidi, kai apskaičiuotas laisvųjų biržinio fondo vienetų skaičius pirmos prekybos dienos pradžioje yra ne mažesnis nei 100 vienetų ir kai, remiantis apskaičiuotais to laikotarpio duomenimis, įvykdomos 1 dalies b ir c punktuose išdėstytos sąlygos.
5. Kai pagal 1 dalį laikoma, kad mažiau nei penkių biržinių fondų, kurių vienetais prekiaujama valstybės narės prekybos vietose ir kurių vienetais pirmą kartą leista prekiauti toje valstybėje narėje, rinka yra likvidi, tos valstybės narės kompetentinga institucija gali nustatyti, kad vienas ar daugiau biržinių fondų, kurių vienetais pirmą kartą leista prekiauti tose prekybos vietose, yra biržiniai fondai, kurių rinka yra likvidi, jeigu bendras biržinių fondų, kurių vienetais pirmą kartą leista prekiauti toje valstybėje narėje ir kurių rinka laikoma likvidžia, skaičius neviršija penkių.
4 straipsnis
Sertifikatų likvidžių rinkų nustatymas
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį laikoma, kad sertifikato, kuriuo prekiaujama kasdien, rinka yra likvidi, jei įvykdomos visos šios sąlygos:
a) |
laisvųjų sertifikatų vertė yra ne mažesnė nei 1 mln. EUR; |
b) |
su sertifikatu susijusių sandorių skaičiaus dienos vidurkis yra ne mažesnis kaip 20; |
c) |
vidutinė sertifikato dienos apyvarta yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR. |
2. Taikant 1 dalies a punktą, laisvųjų sertifikatų vertė yra emisijos dydis, nepriklausomai nuo išleistų vienetų skaičiaus.
3. Taikant 1 dalies c punktą, sertifikato dienos apyvarta apskaičiuojama agreguojant rezultatus, gautus kiekvieno prekybos dieną įvykdyto sandorio sertifikatų vienetų, kuriais apsikeitė pirkėjas ir pardavėjas, skaičių padauginus iš vieneto kainos.
4. Šešių savaičių laikotarpiu, kuris prasideda pirmą prekybos dieną po to, kai sertifikatu pirmą kartą leidžiama prekiauti prekybos vietoje, taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį laikoma, kad to sertifikato rinka yra likvidi, kai apskaičiuota laisvųjų sertifikatų vertė pirmos prekybos dienos pradžioje yra ne mažesnė nei 1 mln. EUR ir kai, remiantis apskaičiuotais to laikotarpio duomenimis, įvykdomos 1 dalies b ir c punktuose išdėstytos sąlygos.
5. Kai pagal 1 dalį laikoma, kad mažiau nei penkių sertifikatų, kuriais prekiaujama valstybės narės prekybos vietose ir kuriais pirmą kartą leista prekiauti toje valstybėje narėje, rinka yra likvidi, tos valstybės narės kompetentinga institucija gali nustatyti, kad vienas ar daugiau sertifikatų, kuriais pirmą kartą leista prekiauti tose prekybos vietose, yra sertifikatai, kurių rinka yra likvidi, jeigu bendras sertifikatų, kuriais pirmą kartą leista prekiauti toje valstybėje narėje ir kurių rinka laikoma likvidžia, skaičius neviršija penkių.
5 straipsnis
Kompetentingų institucijų atliekamas nuosavo kapitalo priemonių likvidumo vertinimas
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktis)
1. Likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos, kaip nurodyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 (4) 16 straipsnyje, kompetentinga institucija įvertina, ar akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržinio fondo ar sertifikato rinka yra likvidi, taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį, vadovaujantis 1–4 straipsniais pagal kiekvieną iš šių scenarijų:
a) |
prieš tai, kai finansine priemone pirmą kartą prekiaujama prekybos vietoje, kaip nurodyta 1 straipsnio 5 dalyje, 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 4 dalyje; |
b) |
laikotarpiu nuo pirmų keturių prekybos finansine priemone savaičių pabaigos iki pirmų šešių prekybos finansine priemone savaičių pabaigos. Šio scenarijaus atveju vertinimas grindžiamas laisvosiomis dalimis pirmųjų keturių prekybos savaičių paskutinę prekybos dieną, vidutiniu sandorių skaičiumi per dieną ir vidutine dienos apyvarta, atsižvelgiant į visus Sąjungoje įvykdytus sandorius dėl tos finansinės priemonės per pirmas keturias prekybos savaites; |
c) |
laikotarpiu nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos iki kitų metų kovo 1 d., jei finansinėmis priemonėmis prekybos vietoje prekiaujama prieš atitinkamų kalendorinių metų gruodžio 1 d. Šio scenarijaus atveju vertinimas grindžiamas laisvosiomis dalimis atitinkamų kalendorinių metų paskutinę prekybos dieną, vidutiniu sandorių skaičiumi per dieną ir vidutine dienos apyvarta, atsižvelgiant į visus tais metais Sąjungoje įvykdytus sandorius dėl tos finansinės priemonės; |
d) |
iš karto po to momento, kai dėl emitento įvykio pasikeitė bet koks ankstesnis vertinimas. |
Kompetentingos institucijos užtikrina, kad jų vertinimo rezultatas būtų paskelbtas iš karto, kai tik vertinimas užbaigiamas.
2. Kompetentingos institucijos, rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, įskaitant prekybos vietą valdančias investicines įmones, pagal 1 dalį paskelbtą informaciją naudoja:
a) |
šešių savaičių laikotarpį, kuris prasideda pirmą prekybos finansine priemone dieną, kai vertinimas atliekamas pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą; |
b) |
laikotarpį, kuris prasideda praėjus šešioms savaitėms nuo pirmos prekybos ta finansine priemone dienos ir baigiasi informacijos paskelbimo pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą metų kovo 31 d., kai vertinimas atliekamas pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą; |
c) |
vienų metų laikotarpį, kuris prasideda balandžio 1 d. po paskelbimo datos, kai vertinimas atliekamas pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą. |
Kai šioje dalyje nurodyta informacija pakeičiama nauja informacija pagal šio straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingos institucijos, rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, įskaitant prekybos vietą valdančias investicines įmones, naudoja tą naują informaciją taikydami Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį.
3. Taikant 1 dalį, prekybos vietos pateikia kompetentingoms institucijoms priede nurodytą informaciją per tokius laikotarpius:
a) |
jei tai finansinės priemonės, kuriomis leidžiama prekiauti pirmą kartą, – iki dienos, kurią finansine priemone prekiaujama pirmą kartą; |
b) |
jei tai finansinės priemonės, kuriomis jau leista prekiauti, – per visus šiuos laikotarpius:
|
II SKYRIUS
PREKYBOS VIETŲ IR SISTEMINGAI SANDORIUS SAVO VIDUJE SUDARANČIŲ TARPININKŲ DUOMENŲ TEIKIMO PAREIGOS
6 straipsnis
Pareiga teikti prekybos duomenis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 8 dalis)
1. Siekdami pagrįstomis komercinėmis sąlygomis viešai teikti rinkos duomenis, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3, 4, 6–11, 15 ir 18 straipsniuose nurodytą informaciją, prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 13 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 8 dalį vykdo šio reglamento 7–11 straipsniuose nustatytas pareigas.
2. 7 straipsnis, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnis, 10 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnis netaikomi prekybos vietą valdantiems rinkos operatoriams ar investicinėms įmonėms arba sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams, kurie rinkos duomenis viešai pateikia nemokamai.
7 straipsnis
Pareiga teikti prekybos duomenis remiantis sąnaudomis
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 8 dalis)
1. Rinkos duomenų kaina turi būti pagrįsta tokių duomenų parengimo ir platinimo sąnaudomis ir gali apimti pagrįstą maržą.
2. Rinkos duomenų parengimo ir platinimo sąnaudos gali apimti atitinkamą bendrų sąnaudų, susijusių su kitomis prekybos vietą valdančių rinkos operatorių ar investicinių įmonių arba sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų teikiamomis paslaugomis, dalį.
8 straipsnis
Pareiga teikti prekybos duomenis nediskriminuojant
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 8 dalis)
1. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai rinkos duomenis pateikia už tą pačią kainą ir tomis pačiomis sąlygomis visiems klientams, priklausantiems tai pačiai kategorijai pagal paskelbtus objektyvius kriterijus.
2. Bet kokie kainų, kurias moka skirtingų kategorijų klientai, skirtumai yra proporcingi rinkos duomenų vertei tiems klientams, atsižvelgiant į:
a) |
rinkos duomenų aprėptį ir mastą, įskaitant įtrauktų finansinių priemonių skaičių ir jų prekybos apimtį; |
b) |
kliento naudojimąsi rinkos duomenimis, įskaitant tai, ar klientas duomenis naudoja savo prekybos veiklai, perpardavimui ar duomenų agregavimui. |
3. Taikant 1 dalį, prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai turi turėti keičiamą pajėgumą užtikrinti, kad klientai visą laiką nediskriminuojami laiku gautų prieigą prie rinkos duomenų.
9 straipsnis
Pareigos, susijusios su mokesčiais atskirai kiekvienam naudotojui
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 8 dalis)
1. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai mokesčius už rinkos duomenų naudojimą taiko atsižvelgdami į atskirų galutinių naudotojų naudojimąsi rinkos duomenimis (t. y. atskirai kiekvienam naudotojui). Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai nustato tvarką, kuria užtikrinama, kad už kiekvieną naudojimąsi rinkos duomenimis mokestis būtų taikomas tik kartą.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai gali nuspręsti neteikti rinkos duomenų atskirai kiekvienam naudotojui, jei taikyti mokesčius atskirai kiekvienam naudotojui būtų neproporcinga, palyginti su tų duomenų teikimo sąnaudomis, atsižvelgiant į duomenų aprėptį ir mastą.
3. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai nurodo atsisakymo pateikti rinkos duomenis atskirai kiekvienam naudotojui priežastis ir jas paskelbia savo interneto svetainėje.
10 straipsnis
Pareiga atsieti ir išskaidyti rinkos duomenis
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 8 dalis)
1. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai rinkos duomenis teikia nesusiedami jų su kitomis paslaugomis.
2. Rinkos duomenų kainos nustatomos remiantis rinkos duomenų išskaidymo lygmeniu, numatytu Reglamento (ES) Nr. 600/2014 12 straipsnio 1 dalyje.
11 straipsnis
Skaidrumo pareiga
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 8 dalis)
1. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai rinkos duomenų teikimo kainą ir sąlygas atskleidžia visuomenei lengvai prieinamu būdu.
2. Atskleidžiama tokia informacija:
a) |
esamų kainų sąrašai, įskaitant:
|
b) |
išankstinis pranešimas (mažiausiai prieš 90 dienų) apie būsimus kainų pokyčius; |
c) |
informacija apie rinkos duomenų turinį, įskaitant:
|
d) |
pajamos, gautos už rinkos duomenų pateikimą, ir tų pajamų dalis, palyginti su bendromis prekybos vietą valdančio rinkos operatoriaus ir investicinės įmonės arba sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pajamomis; |
e) |
informacija apie tai, kaip buvo nustatyta kaina, įskaitant taikytas sąnaudų apskaitos metodikas ir konkrečius principus, pagal kuriuos priskiriamos tiesioginės ir kintamosios bendros sąnaudos ir paskirstomos fiksuotosios bendros sąnaudos rinkos duomenų parengimui bei platinimui ir kitoms paslaugoms, kurias teikia prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės arba sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai. |
III SKYRIUS
SISTEMINGAI SANDORIUS SAVO VIDUJE SUDARANČIŲ TARPININKŲ DUOMENŲ SKELBIMO PAREIGOS
12 straipsnis
Sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pareiga įprastomis prekybos valandomis reguliariai ir nuolat viešai skelbti savo kotiruotes
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 1 dalis)
Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 1 dalį laikoma, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas įprastomis prekybos valandomis reguliariai ir nuolat viešai skelbia savo kotiruotes, tik jei sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas užtikrina, kad tos kotiruotės būtų visą laiką prieinamos tomis valandomis, kurias jis iš anksto nustato ir paskelbia kaip savo įprastas prekybos valandas.
13 straipsnis
Sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pareiga padaryti kotiruotes lengvai prieinamas
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 1 dalis)
1. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai savo interneto svetainės pradžios puslapyje nurodo ir atnaujina informaciją apie tai, kokias Reglamento (ES) Nr. 600/2014 17 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytas priemones naudoja savo kotiruotėms skelbti viešai.
2. Kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai kotiruotes viešai skelbia naudodamiesi prekybos vietos ar patvirtinto skelbimo subjekto (PSS) priemonėmis, skelbdami kotiruotę jie atskleidžia savo tapatybę.
3. Kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai naudoja daugiau nei vieną priemonę savo kotiruotėms skelbti viešai, kotiruotės skelbiamos vienu metu.
4. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai savo kotiruotes viešai skelbia kompiuterio skaitomu formatu. Laikoma, kad kotiruotės yra paskelbtos kompiuterio skaitomu formatu, kai skelbimas atitinka kriterijus, išdėstytus Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/571 (6).
5. Kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai savo kotiruotes skelbia naudodamiesi tik privačiomis priemonėmis, kotiruotės viešai skelbiamos ir žmogaus skaitomu formatu. Laikoma, kad kotiruotės yra paskelbtos žmogaus skaitomu formatu, kai
a) |
kotiruotės turinys yra tokio formato, kuris yra suprantamas vidutiniam skaitytojui; |
b) |
kotiruotė yra paskelbta sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko interneto svetainėje ir interneto svetainės pradžios puslapyje pateikti aiškūs prieigos prie kotiruotės nurodymai. |
6. Kotiruotės skelbiamos naudojant standartus ir specifikacijas, išdėstytus Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/587 (7).
14 straipsnis
Sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų gautų pavedimų vykdymas
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnio 3 dalis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 1 dalį, laikoma, kad egzistuoja ypatingos rinkos sąlygos, kai pareigos teikti tvirtąsias kotiruotes klientams nustatymas prieštarautų apdairiam rizikos valdymui, visų pirma kai:
a) |
prekybos vieta, kurioje finansine priemone pirmą kartą leista prekiauti, arba likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka sustabdo prekybą ta finansine priemone pagal Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 5 dalį; |
b) |
prekybos vieta, kurioje finansine priemone pirmą kartą leista prekiauti, arba likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka leidžia sustabdyti rinkos formavimo pareigų taikymą; |
c) |
biržinio fondo atveju negalima gauti didelio skaičiaus priemonių, kuriomis grindžiamas biržinis fondas ar indeksas, patikimos rinkos kainos; |
d) |
kompetentinga institucija uždraudžia skolintų vertybinių popierių pardavimą tos finansinės priemonės atžvilgiu pagal Europos Parlamento ir Taarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012 (8) 20 straipsnį. |
2. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 1 dalį, sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas gali atnaujinti savo kotiruotes bet kuriuo metu, jeigu visą laiką atnaujintos kotiruotės yra sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko realių ketinimų nediskriminuojant prekiauti su savo klientais rezultatas ir tuos ketinimus atitinka.
3. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 2 dalį, kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, jei įvykdomos šios sąlygos:
a) |
kaina patenka į sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko siūlomų pirkimo ir pardavimo kainų intervalą; |
b) |
a punkte nurodytos kotiruotės atitinka atitinkamos finansinės priemonės vyraujančias rinkos sąlygas pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 14 straipsnio 7 dalį. |
4. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 3 dalį, pavedimų dėl kelių vertybinių popierių vykdymas yra laikomas vienu sandoriu, kai įvykdomi kriterijai, nustatyti Deleguotajame reglamente (ES) 2017/587.
5. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 3 dalį, pavedimas laikomas pavedimu, kuriam taikoma kita nei esamos rinkos kainos sąlyga, kai įvykdomi kriterijai, nustatyti Deleguotajame reglamente (ES) 2017/587.
15 straipsnis
Pavedimai, kurie gerokai viršija normą
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 17 straipsnio 2 dalis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 17 straipsnio 2 dalį, laikoma, kad pavedimų skaičius arba apimtis gerokai viršija normą, kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas negali įvykdyti tokio skaičiaus ar apimties pavedimų nesukeldamas sau pernelyg didelės rizikos.
2. Investicinės įmonės, kurios veikia kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, objektyviu ir su savo rizikos valdymo politika bei procedūromis, nurodytomis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 (9) 23 straipsnyje, suderinamu būdu iš anksto nustato, kada laikoma, kad klientų pateikiamų pavedimų skaičius ar apimtis kelia įmonei pernelyg didelę riziką.
3. Taikant 2 dalį sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas pagal savo rizikos valdymo politiką ir procedūras parengia, įgyvendina ir taiko politiką, kurios tikslas – nustatyti pavedimų, kuriuos jis gali vykdyti nesukeldamas sau pernelyg didelės rizikos, skaičių ar apimtį, atsižvelgiant tiek į įmonės turimą kapitalą tokios rūšies sandorio rizikai padengti, tiek į vyraujančias rinkos sąlygas.
4. Pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 17 straipsnio 2 dalį politika, nurodyta 3 dalyje, yra nediskriminacinė klientų atžvilgiu.
16 straipsnis
Priemonei būdingas dydis
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 18 straipsnio 6 dalis)
Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 18 straipsnio 6 dalį, priemonėms, kuriomis prekiaujama prašymų dėl kotiravimo, mišriose, žodinės prekybos ar kitose prekybos sistemose, būdingi dydžiai yra tokie, kokie nustatyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/583 (10) III priede.
IV SKYRIUS
IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS
17 straipsnis
Portfelio suspaudimo elementai
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 31 straipsnio 4 dalis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 31 straipsnio 1 dalį, portfelio suspaudimo paslaugas teikiančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai turi atitikti 2–6 dalyse nustatytas sąlygas.
2. Investicinės įmonės ir rinkos operatoriai sudaro susitarimą su portfelio suspaudimo dalyviais, kuriame numatomas suspaudimo procesas ir jo teisinis poveikis, įskaitant momento, nuo kurio kiekvienas portfelio suspaudimas tampa teisiškai privalomas, nustatymą.
3. Į 2 dalyje nurodytą susitarimą įtraukiami visi atitinkami teisiniai dokumentai, kuriuose aprašoma, kaip išvestinės finansinės priemonės, pateiktos įtraukti į portfelio suspaudimo paslaugą, panaikinamos ir pakeičiamos kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
4. Prieš pradedant kiekvieną suspaudimo procesą, portfelio suspaudimo paslaugas teikiančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai:
a) |
reikalauja, kad kiekvienas portfelio suspaudimo dalyvis nurodytų dalyvio priimtiną riziką, įskaitant sandorio šalies rizikos ribą, rinkos rizikos ribą ir priimtiną mokėjimų grynaisiais pinigais ribą. Investicinės įmonės ir rinkos operatoriai paiso portfelio suspaudimo dalyvių nurodytos priimtinos rizikos ribų; |
b) |
susieja išvestines finansines priemones, pateiktas įtraukti į portfelio suspaudimo paslaugą, ir pateikia kiekvienam dalyviui portfelio suspaudimo pasiūlymą, kuriame pateikiama tokia informacija:
|
5. Siekdami pritaikyti suspaudimą portfelio suspaudimo dalyvių nustatytai priimtinai rizikai ir kuo labiau padidinti portfelio suspaudimo veiksmingumą, investicinės įmonės ir rinkos operatoriai gali suteikti dalyviams daugiau laiko, kad jie galėtų pridėti daugiau išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurias galima panaikinti ar sumažinti.
6. Investicinės įmonės ir rinkos operatoriai portfelio suspaudimą atlieka tik tada, kai visi portfelio suspaudimo dalyviai pritarė portfelio suspaudimo pasiūlymui.
18 straipsnis
Informacijos apie portfelio suspaudimą skelbimo reikalavimai
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 31 straipsnio 4 dalis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 31 straipsnio 2 dalį, investicinės įmonės ir rinkos operatoriai per PSS viešai paskelbia toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną portfelio suspaudimo ciklą:
a) |
išvestinių finansinių priemonių, pateiktų įtraukti į portfelio suspaudimo paslaugą, sąrašą; |
b) |
išvestinių finansinių priemonių, kuriomis pakeičiamos panaikintos išvestinės finansinės priemonės, sąrašą; |
c) |
išvestinių finansinių priemonių, kurios dėl portfelio suspaudimo buvo pakeistos ar panaikintos, sąrašą; |
d) |
išvestinių finansinių priemonių skaičių ir jų vertę, išreikštą nominaliąja suma. |
Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija išskaidoma pagal išvestinės finansinės priemonės rūšį ir pagal valiutą.
2. Investicinės įmonės ir rinkos operatoriai 1 dalyje nurodytą informaciją viešai paskelbia beveik tikruoju laiku, kiek tai techniškai įmanoma, ir ne vėliau nei kitos darbo dienos pabaigoje po to, kai suspaudimo pasiūlymas tampa teisiškai privalomas pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą susitarimą.
V SKYRIUS
SU PRODUKTAIS SUSIJUSIŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ IR POZICIJŲ VALDYMO PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS
1 SKIRSNIS
Su produktais susijusios intervencinės priemonės
19 straipsnis
EVPRI laikinų su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimų kriterijai ir veiksniai
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 40 straipsnio 2 dalis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 40 straipsnio 2 dalies a punktą, EVPRI įvertina visų 2 dalyje išvardytų veiksnių ir kriterijų svarbą ir atsižvelgia į visus svarbius veiksnius ir kriterijus nustatydama, kada dėl tam tikrų finansinių priemonių arba tam tikrų konkrečių ypatybių turinčių finansinių priemonių rinkodaros, platinimo arba pardavimo arba dėl tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos kyla didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų rinkų ar prekių rinkų veikimui bei vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui.
Taikant pirmą pastraipą, EVPRI gali nustatyti, kad egzistuoja didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų ar prekių rinkų veikimui bei vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, remdamasi vienu ar daugiau tų veiksnių ir kriterijų.
2. Veiksniai ir kriterijai, kuriuos EVPRI turi įvertinti siekdama nustatyti, ar egzistuoja didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų rinkų ar prekių rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, yra tokie:
a) |
finansinės priemonės arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos sudėtingumo laipsnis, atsižvelgiant į su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų arba klientų, kuriems finansinė priemonė siūloma rinkoje ir parduodama, rūšį, remiantis vertinimu pagal c punktą, visų pirma atsižvelgiant į:
|
b) |
galimų neigiamų pasekmių dydis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
c) |
su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų arba klientų, kuriems finansinė priemonė siūloma rinkoje ar parduodama, rūšis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
d) |
finansinės priemonės arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos skaidrumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
e) |
konkrečios finansinės priemonės, finansinės veiklos ar finansinės praktikos ypatybės ar komponentai, įskaitant bet kokį įterptąjį svertą, visų pirma atsižvelgiant į:
|
f) |
skirtumo tarp numatomos grąžos ar pelno investuotojams ir nuostolių rizikos, susijusios su finansine priemone, finansine veikla ar finansine praktika, egzistavimas ir laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
g) |
galimybė investuotojams lengvai parduoti atitinkamą finansinę priemonę ar ją pakeisti kita finansine priemone ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į:
|
h) |
finansinės priemonės, finansinės veiklos ar finansinės praktikos kainų nustatymo ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į:
|
i) |
finansinės priemonės, finansinės veiklos ar finansinės praktikos novatoriškumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
j) |
pardavimo praktika, susijusi su finansine priemone, visų pirma atsižvelgiant į:
|
k) |
finansinės priemonės emitento finansinė ir verslo būklė, visų pirma atsižvelgiant į:
|
l) |
nepakankama ar nepatikima informacija apie finansinę priemonę, kurią pateikė teikėjas arba platintojai, kad rinkos dalyviai, kuriems ji buvo skirta, galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, atsižvelgiant į finansinės priemonės pobūdį ir rūšį; |
m) |
tai, ar finansinė priemonė, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę riziką sandorių, kuriuos sudarė dalyviai ar investuotojai atitinkamoje rinkoje, vykdymui; |
n) |
tai, ar finansinė veikla arba finansinė praktika labai pakenktų kainodaros proceso vientisumui atitinkamoje rinkoje, kad atitinkamos finansinės priemonės kaina ar vertė nebebūtų nustatoma veikiant teisėtoms pasiūlos ir paklausos rinkos jėgoms arba kad rinkos dalyviai priimdami investicinius sprendimus nebegalėtų pasikliauti toje rinkoje susidariusiomis kainomis ar prekybos apimtimi; |
o) |
tai, ar finansinė priemonė dėl savo požymių ypač lengvai gali tapti finansinių nusikaltimų objektu, visų pirma tai, ar tie požymiai galėtų paskatinti finansinę priemonę naudoti šiais tikslais:
|
p) |
tai, ar finansinė veikla arba finansinė praktika kelia ypač didelę riziką rinkų ir jų infrastruktūros atsparumui ar sklandžiam veikimui; |
q) |
tai, ar finansinė priemonė, finansinė veikla arba finansinė praktika galėtų lemti didelį dirbtinį skirtumą tarp išvestinės finansinės priemonės kainų ir kainų pagrindinėje rinkoje; |
r) |
tai, ar finansinė priemonė, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę finansų įstaigų, kurios yra svarbios Sąjungos finansų sistemai, veiklos sutrikdymo riziką; |
s) |
finansinės priemonės, kaip emitento finansavimo šaltinio, platinimo svarba; |
t) |
tai, ar finansinė priemonė, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia ypatingą riziką rinkos ar mokėjimo sistemų, įskaitant prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemas, infrastruktūrai; arba |
u) |
ar finansinė priemonė, finansinė veikla arba finansinė praktika gali kelti grėsmę investuotojų pasitikėjimui finansų sistema. |
20 straipsnis
EBI laikinų su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimų kriterijai ir veiksniai
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 41 straipsnio 2 dalis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 41 straipsnio 2 dalies a punktą, EBI įvertina visų 2 dalyje išvardytų veiksnių ir kriterijų svarbą ir atsižvelgia į visus svarbius veiksnius ir kriterijus nustatydama, kada dėl tam tikrų struktūrizuotų indėlių arba tam tikrų konkrečių ypatybių turinčių struktūrizuotų indėlių rinkodaros, platinimo arba pardavimo arba dėl tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos kyla didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų rinkų veikimui bei vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje.
Taikant pirmą pastraipą, EBI gali nustatyti, kad egzistuoja didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų rinkų veikimui bei vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, remdamasi vienu ar daugiau tų veiksnių ir kriterijų.
2. Veiksniai ir kriterijai, kuriuos EBI turi įvertinti siekdama nustatyti, ar egzistuoja didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje, yra tokie:
a) |
struktūrizuoto indėlio arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos sudėtingumo laipsnis, atsižvelgiant į su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų rūšį, remiantis vertinimu pagal c punktą, visų pirma atsižvelgiant į:
|
b) |
galimų neigiamų pasekmių dydis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
c) |
su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų arba klientų, kuriems struktūrizuotas indėlis siūlomas rinkoje ar parduodamas, rūšis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
d) |
struktūrizuoto indėlio arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar finansinės praktikos skaidrumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
e) |
konkrečios struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos ar finansinės praktikos ypatybės ar komponentai, įskaitant bet kokį įterptąjį svertą, visų pirma atsižvelgiant į:
|
f) |
skirtumo tarp numatomos grąžos ar pelno investuotojams ir nuostolių rizikos, susijusios su struktūrizuotu indėliu, finansine veikla ar finansine praktika, egzistavimas ir laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
g) |
galimybė investuotojams lengvai nutraukti struktūrizuoto indėlio sutartį ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į:
|
h) |
struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos ar finansinės praktikos kainų nustatymo ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į:
|
i) |
struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos ar finansinės praktikos novatoriškumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
j) |
pardavimo praktika, susijusi su struktūrizuotu indėliu, visų pirma atsižvelgiant į:
|
k) |
struktūrizuoto indėlio emitento finansinė ir verslo būklė, visų pirma atsižvelgiant į:
|
l) |
nepakankama ar nepatikima informacija apie struktūrizuotą indėlį, kurią pateikė teikėjas arba platintojai, kad rinkos dalyviai, kuriems ji buvo skirta, galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, atsižvelgiant į struktūrizuoto indėlio pobūdį ir rūšį; |
m) |
tai, ar struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę riziką sandorių, kuriuos sudarė dalyviai ar investuotojai atitinkamoje rinkoje, vykdymui; |
n) |
tai, ar dėl struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos arba finansinės praktikos Sąjungos ekonomikai kiltų rizika; |
o) |
tai, ar struktūrizuotas indėlis dėl savo požymių ypač lengvai gali tapti finansinių nusikaltimų objektu, visų pirma tai, ar tie požymiai galėtų paskatinti struktūrizuotą indėlį naudoti šiais tikslais:
|
p) |
tai, ar finansinė veikla arba finansinė praktika kelia ypač didelę riziką rinkų ir jų infrastruktūros atsparumui ar sklandžiam veikimui; |
q) |
tai, ar struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika galėtų lemti didelį dirbtinį skirtumą tarp išvestinės finansinės priemonės kainų ir kainų pagrindinėje rinkoje; |
r) |
tai, ar struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę finansų įstaigų, kurios yra svarbios Sąjungos finansų sistemai, veiklos sutrikdymo riziką, visų pirma atsižvelgiant į apsidraudimo strategiją, kuria vadovaujasi finansų įstaigos išleisdamos struktūrizuotą indėlį, įskaitant klaidingą kapitalo garantijos kainos nustatymą suėjus terminui arba struktūrizuoto indėlio, praktikos ar veiklos keliamą riziką finansų įstaigų reputacijai; |
s) |
struktūrizuoto indėlio, kaip finansų įstaigos finansavimo šaltinio, platinimo svarba; |
t) |
tai, ar struktūrizuotas indėlis, finansinė praktika arba finansinė veikla kelia ypatingą riziką rinkos arba mokėjimo sistemų infrastruktūrai; arba |
u) |
ar struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika galėtų kelti grėsmę investuotojų pasitikėjimui finansų sistema. |
21 straipsnis
Kriterijai ir veiksniai, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentingos institucijos, siekdamos naudotis su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 42 straipsnio 2 dalis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 42 straipsnio 2 dalies a punktą, kompetentingos institucijos įvertina visų 2 dalyje išvardytų veiksnių ir kriterijų svarbą ir atsižvelgia į visus svarbius veiksnius ir kriterijus nustatydamos, kada dėl tam tikrų finansinių priemonių ar struktūrizuotų indėlių arba tam tikrų konkrečių ypatybių turinčių finansinių priemonių ar struktūrizuotų indėlių rinkodaros, platinimo arba pardavimo arba dėl tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos kyla didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų rinkų ar prekių rinkų veikimui bei vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui bent vienoje valstybėje narėje.
Taikant pirmą pastraipą, kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad egzistuoja didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų ar prekių rinkų veikimui bei vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui bent vienoje valstybėje narėje, remdamosi vienu ar daugiau tų veiksnių ir kriterijų.
2. Veiksniai ir kriterijai, kuriuos kompetentingos institucijos turi įvertinti siekdamos nustatyti, ar egzistuoja didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų rinkų ar prekių rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui bent vienoje valstybėje narėje, yra tokie:
a) |
finansinės priemonės arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos sudėtingumo laipsnis, atsižvelgiant į su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų arba klientų, kuriems finansinė priemonė ar struktūrizuotas indėlis siūlomas rinkoje ir parduodamas, rūšį, remiantis vertinimu pagal c punktą, visų pirma atsižvelgiant į:
|
b) |
galimų neigiamų pasekmių dydis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
c) |
su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų arba klientų, kuriems finansinė priemonė ar struktūrizuotas indėlis siūlomas rinkoje ar parduodamas, rūšis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
d) |
finansinės priemonės, struktūrizuoto indėlio arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos skaidrumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
e) |
konkrečios struktūrizuoto indėlio, finansinės priemonės, finansinės veiklos ar finansinės praktikos ypatybės ar komponentai, įskaitant bet kokį įterptąjį svertą, visų pirma atsižvelgiant į:
|
f) |
skirtumo tarp numatomos grąžos ar pelno investuotojams ir nuostolių rizikos, susijusios su finansine priemone, struktūrizuotu indėliu, finansine veikla ar finansine praktika, egzistavimas ir laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
g) |
galimybė investuotojams lengvai parduoti atitinkamą finansinę priemonę ar pakeisti ją kita finansine priemone arba nutraukti struktūrizuoto indėlio sutartį ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į toliau nurodytus dalykus, kai taikoma, priklausomai nuo to, ar produktas yra finansinė priemonė, ar struktūrizuotas indėlis:
|
h) |
struktūrizuoto indėlio, finansinės priemonės, finansinės veiklos ar finansinės praktikos kainų nustatymo ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į:
|
i) |
finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos ar finansinės praktikos novatoriškumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:
|
j) |
pardavimo praktika, susijusi su finansine priemone ar struktūrizuotu indėliu, visų pirma atsižvelgiant į:
|
k) |
finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio emitento finansinė ir verslo būklė, visų pirma atsižvelgiant į:
|
l) |
nepakankama ar nepatikima informacija apie finansinę priemonę ar struktūrizuotą indėlį, kurią pateikė teikėjas arba platintojai, kad rinkos dalyviai, kuriems ji buvo skirta, galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, atsižvelgiant į finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio pobūdį ir rūšį; |
m) |
tai, ar finansinė priemonė, struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę riziką sandorių, kuriuos sudarė dalyviai ar investuotojai atitinkamoje rinkoje, vykdymui; |
n) |
tai, ar finansinė veikla arba finansinė praktika labai pakenktų kainodaros proceso vientisumui atitinkamoje rinkoje, kad atitinkamos finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio kaina ar vertė nebebūtų nustatoma veikiant teisėtoms pasiūlos ir paklausos rinkos jėgoms arba kad rinkos dalyviai priimdami investicinius sprendimus nebegalėtų pasikliauti toje rinkoje susidariusiomis kainomis ar prekybos apimtimi; |
o) |
tai, ar dėl finansinės priemonės, struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos arba praktikos kiltų rizika šalies ekonomikai; |
p) |
tai, ar finansinė priemonė arba struktūrizuotas indėlis dėl savo požymių ypač lengvai gali tapti finansinių nusikaltimų objektu, visų pirma tai, ar tie požymiai galėtų paskatinti finansinę priemonę ar struktūrizuotą indėlį naudoti šiais tikslais:
|
q) |
tai, ar finansinė veikla arba finansinė praktika kelia ypač didelę riziką rinkų ir jų infrastruktūros atsparumui ar sklandžiam veikimui; |
r) |
tai, ar finansinė priemonė, struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika galėtų lemti didelį dirbtinį skirtumą tarp išvestinės finansinės priemonės kainų ir kainų pagrindinėje rinkoje; |
s) |
tai, ar finansinė priemonė, struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę finansų įstaigų, kurios yra svarbios atitinkamos kompetentingos institucijos valstybės narės finansų sistemai, veiklos sutrikdymo riziką, visų pirma atsižvelgiant į apsidraudimo strategiją, kuria vadovaujasi finansų įstaigos išleisdamos struktūrizuotą indėlį, įskaitant klaidingą kapitalo garantijos kainos nustatymą suėjus terminui arba struktūrizuoto indėlio, praktikos ar veiklos keliamą riziką finansų įstaigų reputacijai; |
t) |
finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio, kaip emitento ar finansų įstaigų finansavimo šaltinio, platinimo svarba; |
u) |
tai, ar finansinė priemonė, struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia ypatingą riziką rinkos ar mokėjimo sistemų, įskaitant prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemas, infrastruktūrai; arba |
v) |
ar finansinė priemonė, struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika keltų grėsmę investuotojų pasitikėjimui finansų sistema. |
2 SKIRSNIS
Su pozicijų valdymu susiję įgaliojimai
22 straipsnis
Su pozicijų valdymu susiję EVPRI įgaliojimai
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 45 straipsnis)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 45 straipsnio 2 dalies a punktą, kriterijai ir veiksniai, pagal kuriuos nustatoma, ar egzistuoja grėsmė tvarkingam finansų rinkų veikimui ir jų vientisumui, įskaitant biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkas, remiantis Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytais tikslais, ir grėsmė, susijusi su susitarimais dėl fizinių biržos prekių pristatymo, arba grėsmė visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje, yra tokie:
a) |
didelių finansinių, pinigų arba biudžeto problemų, kurios galėtų lemti finansinį nestabilumą valstybėje narėje arba finansų įstaigoje, kuri yra svarbi visai finansų sistemai, įskaitant kredito įstaigas, draudimo bendroves, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjus ir turto valdymo bendroves, veikiančias Sąjungoje, egzistavimas, jeigu šios problemos galėtų kelti pavojų tinkamam Sąjungos finansų rinkų veikimui ir vientisumui ar finansų sistemos stabilumui; |
b) |
reitingavimo veiksmas ar įsipareigojimų neįvykdymas valstybėje narėje arba kredito įstaigoje ar kitose finansų įstaigose, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, tokiose kaip draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, veikiančios Sąjungoje, kai tai sukelia ar pagrįstai galima tikėtis, kad sukels, didelį netikrumą dėl jų mokumo; |
c) |
didelis spaudimas parduodant ar neįprastas kintamumas, sukeliantis bet kokių finansinių priemonių, susijusių su kredito įstaiga ar kitomis finansų įstaigomis, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, tokių kaip draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, veikiančios Sąjungoje, taip pat valstybės skolos vertybinių popierių emitentai, didelį vertės sumažėjimą; |
d) |
bet kokia žala svarbių finansų emitentų fizinei įrangai, rinkos infrastruktūroms, tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemoms ar kompetentingoms institucijoms, kai tai gali turėti didelį neigiamą poveikį rinkoms, visų pirma, kai tokia žala padaryta dėl gaivalinės nelaimės ar teroristų išpuolio; |
e) |
sutrikimas mokėjimų sistemoje ar atsiskaitymų procese, visų pirma vykdant tarpbankines operacijas, jei tai sukelia ar gali sukelti svarbius mokėjimų ar atsiskaitymų sutrikimus ar vėlavimą Sąjungos mokėjimo sistemose, ypač kai dėl to gali būti padarytas neigiamas finansinis ar ekonominis poveikis kredito įstaigai ar kitoms finansų įstaigoms, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, tokioms kaip draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, ar valstybei narei; |
f) |
reikšmingas ir staigus biržos prekės pasiūlos sumažėjimas arba biržos prekės paklausos padidėjimas, sutrikdantis pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą; |
g) |
didelė tam tikros biržos prekės pozicija, priklausanti vienam asmeniui ar keliems kartu veikiantiems asmenims vienoje ar keliose prekybos vietose, tarpininkaujant vienam ar keliems rinkos nariams; |
h) |
prekybos vietos negalėjimas naudotis savo pozicijų valdymo įgaliojimais dėl veiklos tęstinumo įvykio. |
2. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 45 straipsnio 1 dalies b punktą, kriterijai ir veiksniai, pagal kuriuos nustatomas tinkamas pozicijos sumažinimas, yra tokie:
a) |
pozicijos turėtojo, įskaitant teikėjus, vartotojus ar finansų įstaigą, pobūdis; |
b) |
finansinės priemonės terminas; |
c) |
pozicijos dydis, palyginti su atitinkamos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės rinkos dydžiu; |
d) |
pozicijos dydis, palyginti su pagrindinės biržos prekės rinkos dydžiu; |
e) |
pozicijos kryptis (trumpoji ar ilgoji) ir delta arba delta intervalai; |
f) |
pozicijos paskirtis, visų pirma tai, ar pozicija naudojama apsidraudimo tikslais ar ji laikoma finansiniams įsipareigojimams padengti; |
g) |
pozicijos turėtojo patirtis, susijusi su tokio dydžio pozicijų turėjimu arba atitinkamos biržos prekės pateikimu ar gavimu; |
h) |
kitos asmens turimos pozicijos pagrindinėje rinkoje ar skirtingi tos pačios išvestinės finansinės priemonės terminai; |
i) |
rinkos likvidumas ir priemonės poveikis kitiems rinkos dalyviams; |
j) |
pateikimo metodas. |
3. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 45 straipsnio 3 dalies b punktą, kriterijai, pagal kuriuos nustatomos situacijos, kurioms esant gali kilti reguliacinio arbitražo rizika, yra tokie:
a) |
ar ta pačia sutartimi prekiaujama skirtingose prekybos vietose arba ne biržoje; |
b) |
ar iš esmės lygiaverte sutartimi prekiaujama skirtingose prekybos vietose arba ne biržoje (panašiomis ir tarpusavyje susijusiomis, tačiau nelaikomomis tos pačios pakeičiamos atviros pozicijos dalimi); |
c) |
sprendimo poveikis pagrindinės biržos prekės rinkai; |
d) |
sprendimo poveikis rinkoms ir dalyviams, kuriems netaikomi su pozicijų valdymu susiję EVPRI įgaliojimai, ir |
e) |
tikėtinas poveikis tvarkingam rinkų veikimui ir vientisumui, jei EVPRI nesiimtų veiksmų. |
4. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 45 straipsnio 2 dalies b punktą, EVPRI taiko šio straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus ir veiksnius, atsižvelgdama į tai, ar numatoma priemone reaguojama į kompetentingos institucijos neveikimą ar į papildomą riziką, kurios kompetentinga institucija negali tinkamai pašalinti pagal Direktyvos 2014/65/ES 69 straipsnio 2 dalies j arba o punktą.
Taikant pirmą pastraipą laikoma, kad kompetentinga institucija nesiėmė veiksmų, jeigu ta institucija, atsižvelgiant į jai suteiktus įgaliojimus, disponuoja pakankamais reguliavimo įgaliojimais, kad galėtų visiškai pašalinti grėsmę įvykio metu be kitos kompetentingos institucijos pagalbos, tačiau tokių veiksmų nesiima.
Laikoma, kad kompetentinga institucija negali tinkamai pašalinti grėsmės, kai kompetentingos institucijos jurisdikcijoje ir vienoje ar daugiau papildomų jurisdikcijų egzistuoja vienas ar keli veiksniai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 600/2014 45 straipsnio 10 dalies a punkte.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 1 dalies, nuo šio reglamento įsigaliojimo datos iki jo taikymo pradžios datos kompetentingos institucijos likvidumo vertinimus atlieka ir savo vertinimo rezultatus paskelbia iš karto, kai tik užbaigia vertinimą, per tokį laikotarpį:
a) |
jeigu data, kurią finansinėmis priemonėmis pirmą kartą prekiaujama Sąjungos prekybos vietoje, yra ne vėlesnė nei dešimt savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, kompetentingos institucijos vertinimų rezultatus paskelbia ne vėliau kaip likus keturioms savaitėms iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos; |
b) |
jeigu data, kurią finansinėmis priemonėmis pirmą kartą prekiaujama Sąjungos prekybos vietoje, yra data, patenkanti į laikotarpį, kuris prasideda likus dešimčiai savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi dieną prieš Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datą, kompetentingos institucijos vertinimų rezultatus paskelbia ne vėliau kaip Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datą. |
2. 1 dalyje nurodyti vertinimai atliekami taip:
a) |
jeigu data, kurią finansinėmis priemonėmis pirmą kartą prekiaujama Sąjungos prekybos vietoje, yra ne vėlesnė nei šešiolika savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, vertinimai grindžiami prieinamais keturiasdešimties savaičių trukmės referencinio laikotarpio, kuris prasideda likus penkiasdešimt dviem savaitėms iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, duomenimis; |
b) |
jeigu data, kurią finansinėmis priemonėmis pirmą kartą prekiaujama Sąjungos prekybos vietoje, yra data, patenkanti į laikotarpį, kuris prasideda likus šešiolikai savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi likus dešimčiai savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, vertinimai grindžiami prieinamais pirmų keturių savaičių prekybos finansine priemone laikotarpio duomenimis; |
c) |
jeigu data, kurią finansinėmis priemonėmis pirmą kartą prekiaujama Sąjungos prekybos vietoje, yra data, patenkanti į laikotarpį, kuris prasideda likus dešimčiai savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi dieną prieš Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datą, vertinimai grindžiami aptariamų finansinių priemonių arba kitų finansinių priemonių, kurioms būdingos panašios ypatybės kaip minėtoms finansinėms priemonėms, prekybos istorija. |
3. Kompetentingos institucijos, rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, įskaitant prekybos vietą valdančias investicines įmones, taikydami Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį, pagal 1 dalį paskelbtą informaciją naudoja iki metų, einančių po to reglamento taikymo pradžios datos, balandžio 1 d.
4. Per 3 dalyje nurodytą laikotarpį kompetentingos institucijos 2 dalies b ir c punktuose nurodytų finansinių priemonių atžvilgiu užtikrina:
a) |
kad pagal 1 dalį paskelbta informacija liktų tinkama naudoti taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 papunkčio b punktą; |
b) |
kad pagal 1 dalį paskelbta informacija, kai būtina, būtų atnaujinama remiantis ilgesniu prekybos laikotarpiu ir išsamesne prekybos istorija. |
24 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Tačiau 23 straipsnis taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 18 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(4) 2016 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/590, kuriuo Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas pranešimo apie sandorius kompetentingoms institucijoms techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 449).
(5) 2016 m. birželio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/572, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas techniniais reguliavimo standartais, patikslinančiais teiktinus duomenis, buvusius prieš sudarant ir sudarius sandorį, bei duomenų išskaidymo lygį (žr. šio Oficialiojo leidino p. 142).
(6) 2016 m. birželio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/571, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytinų veiklos leidimo išdavimo, organizacinių ir skelbimo apie sandorius reikalavimų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 126).
(7) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/587, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių ir su pareiga tam tikrų akcijų sandorius vykdyti prekybos vietoje arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 387), I priedo 2 lentelė.
(8) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL L 86, 2012 3 24, p. 1).
(9) 2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).
(10) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/583, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais, susijusiais su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 229).
(11) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).
PRIEDAS
Duomenys, kuriuos reikia pateikti siekiant nustatyti akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų ir sertifikatų likvidžią rinką
1 lentelė
Simbolių lentelė
Simbolis |
Duomenų rūšis |
Apibrėžtis |
||||||
{ALPHANUM-n} |
Iki n raidinių skaitinių ženklų |
Laukelyje pateikiamas laisvo pobūdžio tekstas. |
||||||
{ISIN} |
12 raidinių skaitinių ženklų |
ISIN kodas pagal ISO 6166. |
||||||
{MIC} |
4 raidiniai skaitiniai ženklai |
Rinkos identifikatorius pagal ISO 10383. |
||||||
{DATEFORMAT} |
ISO 8601 datos formatas |
Datos turėtų būti pateikiamos šiuo formatu: MMMM-MM-DD. |
||||||
{DECIMAL-n/m} |
Dešimtainis skaičius iš viso iki n skaitmenų, iš kurių iki m skaitmenų gali rodyti dalis |
Skaitiniame laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos vertės.
|
2 lentelė
Išsami informacija apie duomenis, kuriuos reikia pateikti siekiant nustatyti akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų ir sertifikatų likvidžią rinką
# |
Laukelis |
Išsami informacija, kurią reikia pateikti |
Informacijos teikimo formatas ir standartai |
||||||||||||||||
1 |
Priemonės identifikavimo kodas |
Finansinei priemonei identifikuoti naudojamas kodas. |
{ISIN} |
||||||||||||||||
2 |
Nesutrumpintas priemonės pavadinimas |
Nesutrumpintas finansinės priemonės pavadinimas. |
{ALPHANUM-350} |
||||||||||||||||
3 |
Prekybos vieta |
Prekybos vietos segmento rinkos identifikavimo kodas (MIC), kai yra, kitu atveju – veiklos MIC. |
{MIC} |
||||||||||||||||
4 |
FPRR identifikatorius |
Nuosavo kapitalo finansinių priemonių identifikavimas:
|
Nuosavo kapitalo finansinės priemonės:
|
||||||||||||||||
5 |
Informacijos teikimo diena |
Data, kurios duomenys pateikiami. Turi būti pateikiami bent šių datų duomenys:
1 atveju įverčiai turi būti pateikti atitinkamai 6–12 laukeliuose. |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||
6 |
Apyvartoje esančių priemonių skaičius |
Akcijos ir depozitoriumo pakvitavimai Bendras apyvartoje esančių priemonių skaičius. Biržiniai fondai Prekybai išleistų vienetų skaičius. |
{DECIMAL-18/5} |
||||||||||||||||
7 |
Akcijų paketai, viršijantys 5 % visų balsavimo teisių |
Tik akcijos Akcijų, kurių paketai viršija 5 % visų emitento balsavimo teisių, bendras skaičius, nebent tokį paketą turi kolektyvinio investavimo subjektas arba pensijų fondas. Laukelis pildomas tik kai turima faktinės informacijos. |
{DECIMAL-18/5} |
||||||||||||||||
8 |
Priemonės kaina |
Tik akcijos ir depozitoriumo pakvitavimai Priemonės kaina informacijos teikimo dienos pabaigoje. Kaina turėtų būti išreikšta eurais. |
{DECIMAL-18//13} |
||||||||||||||||
9 |
Emisijos dydis |
Tik sertifikatai Sertifikatų emisijos dydis, išreikštas eurais. |
{DECIMAL-18/5} |
||||||||||||||||
10 |
Prekybos dienų skaičius per laikotarpį. |
Bendras prekybos dienų, kurių duomenys teikiami, skaičius. |
{DECIMAL-18/5} |
||||||||||||||||
11 |
Bendra apyvarta |
Laikotarpio bendra apyvarta. |
{DECIMAL-18/5} |
||||||||||||||||
12 |
Bendras sandorių skaičius |
Laikotarpio bendras sandorių skaičius. |
{DECIMAL-18/5} |
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/117 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/568
2016 m. gegužės 24 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma leidimo prekiauti finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 51 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą,
kadangi:
(1) |
perleidžiamieji vertybiniai popieriai turėtų būti laikomi laisvai cirkuliuojančiais tik tais atvejais, kai prieš leidžiant jais prekiauti netaikomi jokie apribojimai, dėl kurių būtų neįmanoma šių vertybinių popierių perleisti, taip sutrikdant sąžiningos, organizuotos ir efektyvios rinkos kūrimą; |
(2) |
dėl leidimo prekiauti perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES, vertybinio popieriaus, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB (2), atveju reikia viešai paskelbti pakankamai informacijos, kad būtų galima įvertinti tą finansinę priemonę siekiant ja prekiauti sąžiningai, organizuotai ir efektyviai. Be to, akcijų atveju visuomenei turėtų būti teikiamas išplatinti pakankamas jų skaičius, o vertybiniais popieriais pakeistų išvestinių finansinių priemonių atveju turėtų būti nustatytos tinkamos atsiskaitymo ir pateikimo priemonės; |
(3) |
perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/34/EB (3) atitinka įtraukimo į oficialųjį prekybos sąrašą reikalavimus, turėtų būti laikomi laisvai cirkuliuojančiais, be to, laikoma, kad jais galima prekiauti sąžiningai, organizuotai ir efektyviai; |
(4) |
leidimas prekiauti reguliuojamoje rinkoje kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų arba alternatyvaus investavimo fondų išleistais investiciniais vienetais neturėtų atleisti nuo pareigos laikytis atitinkamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (4) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (5) nuostatų. Todėl reguliuojamos rinkos operatorius privalo patikrinti, ar investiciniai vienetai, kuriais jis leidžia prekiauti, priklauso kolektyvinio investavimo subjektui, kuris laikosi atitinkamų sektoriaus teisės aktų. Biržinių fondų atveju reguliuojamos rinkos operatorius privalo užtikrinti, kad investuotojams visą laiką būtų prieinamos tinkamos išpirkimo priemonės; |
(5) |
sprendžiant, ar suteikti leidimą prekiauti reguliuojamoje rinkoje išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4–10 punktuose, reikėtų atsižvelgti į tai, ar viešai paskelbtos informacijos pakanka, kad būtų galima įvertinti išvestinę finansinę priemonę ir pagrindinę finansinę priemonę, o sutarčių, už kurias fiziškai atsiskaitoma, atveju – ar yra nustatytos tinkamos atsiskaitymo ir pateikimo procedūros; |
(6) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (6) apyvartiniams taršos leidimams yra nustatytos tam tikros sąlygos, kuriomis užtikrinama laisva jų cirkuliacija ir sąžininga, organizuota ir efektyvi prekyba jais. Todėl Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 11 punkte nurodytais apyvartiniais taršos leidimais, kurie pripažįstami atitinkančiais Direktyvos 2003/87/EB reikalavimus, turėtų būti leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir šiuo reglamentu neturėtų būti nustatyta papildomų reikalavimų; |
(7) |
priemonėmis, kurias reguliuojamos rinkos turi nustatyti, kad patikrintų, ar emitentai laikosi pagal Sąjungos teisę nustatytų pareigų, ir kad palengvintų prieigą prie informacijos, paviešintos pagal Sąjungos teisę, turėtų būti tikrinama, ar vykdomos pareigos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 596/2014 (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2003/71/EB ir 2004/109/EB (8), nes šiuose teisės aktuose nustatytos pagrindinės ir pačios svarbiausios emitentų pareigos, atsirandančios po pirminio leidimo prekiauti reguliuojamoje rinkoje; |
(8) |
reguliuojamos rinkos turėtų nustatyti patikrinimo, ar perleidžiamųjų vertybinių popierių emitentai laikosi pareigų pagal Sąjungos teisę, procedūras, kurios turėtų būti prieinamos emitentams ir visuomenei. Šia strategija turėtų būti užtikrintos veiksmingos atitikties patikros, o reguliuojama rinka turėtų emitentus informuoti apie jų pareigas; |
(9) |
reguliuojamos rinkos turėtų palengvinti narių ir dalyvių prieigą prie informacijos, paskelbtos laikantis pagal Sąjungos teisę nustatytų sąlygų, taikydamos priemones, kuriomis visiems nariams ir dalyviams suteikiama paprasta, sąžininga ir nediskriminacinė prieiga. Atitinkami šios srities Sąjungos teisės aktai yra Direktyva 2003/71/EB, Direktyva 2004/109/EB, Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 (9). Prieigos priemonėmis reikėtų nariams ir dalyviams vienodomis sąlygomis užtikrinti prieigą prie atitinkamos informacijos, galinčios daryti įtaką finansinės priemonės vertinimui; |
(10) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(11) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(12) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (10) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Laisva perleidžiamųjų vertybinių popierių cirkuliacija
1. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai laikomi laisvai cirkuliuojančiais, jeigu sandorio šalys gali jais prekiauti, o vėliau juos perleisti be jokių apribojimų, ir jeigu visi vertybiniai popieriai, priskiriami prie tos pačios klasės kaip konkretus vertybinis popierius, yra pakeičiami.
2. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurių perleidimui taikomas apribojimas, nelaikomi laisvai cirkuliuojančiais pagal 1 dalį, nebent nėra tikėtina, kad tas apribojimas sutrikdys rinką. Nevisiškai apmokėti perleidžiamieji vertybiniai popieriai gali būti laikomi laisvai cirkuliuojančiais, jeigu yra imtasi priemonių, užtikrinančių, kad tokių vertybinių popierių cirkuliacija nebūtų apribota ir kad būtų viešai paskelbta pakankamai informacijos apie tai, kad vertybiniai popieriai yra nevisiškai apmokėti, ir šio fakto pasekmes akcininkams.
2 straipsnis
Sąžininga, organizuota ir efektyvi prekyba perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais
1. Vertindama, ar perleidžiamuoju vertybiniu popieriumi galima prekiauti sąžiningai, organizuotai ir efektyviai, reguliuojama rinka atsižvelgia į informaciją, kurią privaloma parengti pagal Direktyvą 2003/71/EB, arba kitą viešai paskelbtą informaciją, pavyzdžiui:
a) |
istorinę finansinę informaciją; |
b) |
informaciją apie emitentą; |
c) |
verslo apžvalgos informaciją. |
2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, vertinant, ar akcija galima prekiauti sąžiningai, organizuotai ir efektyviai, reguliuojama rinka atsižvelgia į šių akcijų platinimą visuomenei.
3. Vertindama, ar Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje nurodytu perleidžiamuoju vertybiniu popieriumi galima prekiauti sąžiningai, organizuotai ir efektyviai, reguliuojama rinka pagal vertybinio popieriaus, kuriuo leidžiama prekiauti, pobūdį atsižvelgia į tai, ar tenkinami šie kriterijai:
a) |
vertybinio popieriaus sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos bei leidžia nustatyti ryšį tarp vertybinio popieriaus kainos ir pagrindinės finansinės priemonės kainos ar kito vertės mato; |
b) |
pagrindinės finansinės priemonės kaina ar kitas vertės matas yra patikimas ir viešai prieinamas; |
c) |
yra pakankamai viešai prieinamos tam tikros rūšies informacijos vertybiniam popieriui įvertinti; |
d) |
priemonėmis, kuriomis nustatoma vertybinio popieriaus atsiskaitymo kaina, užtikrinama, kad ši kaina tinkamai atspindėtų pagrindinės finansinės priemonės kainą ar kitą vertės matą; |
e) |
jeigu siekiant atsiskaityti už vertybinį popierių, vietoj atsiskaitymo grynaisiais pinigais, būtina arba galima pateikti pagrindinę finansinę priemonę ar turtą, yra nustatytos tinkamos atsiskaitymo už tą pagrindinę finansinę priemonę ir jos pateikimo procedūros ir tinkamos priemonės gauti susijusios informacijos apie ją. |
3 straipsnis
Perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimas į oficialųjį prekybos sąrašą
Perleidžiamasis vertybinis popierius, kuris pagal Direktyvą 2001/34/EB yra įtrauktas į oficialųjį prekybos sąrašą ir kurio įtraukimas į sąrašą nėra sustabdytas, laikomas laisvai cirkuliuojančiu, be to, laikoma, kad juo galima prekiauti sąžiningai, organizuotai ir efektyviai.
4 straipsnis
Kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos
1. Leisdama prekiauti kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis, reguliuojama rinka užtikrina, kad tais investiciniais vienetais ar akcijomis būtų leista prekiauti reguliuojamos rinkos valstybėje narėje.
2. Vertindama, ar atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais arba akcijomis galima prekiauti sąžiningai, organizuotai ir efektyviai, reguliuojama rinka atsižvelgia į šiuos aspektus:
a) |
tų investicinių vienetų arba akcijų viešą išplatinimą; |
b) |
tai, ar egzistuoja atitinkamos rinkos formavimo priemonės arba ar subjekto valdymo įmonė teikia investuotojams tinkamas alternatyvias priemones investiciniams vienetams arba akcijoms išpirkti; |
c) |
biržinių fondų atveju – ar bent tais atvejais, kai investicinių vienetų arba akcijų vertė smarkiai skiriasi nuo grynojo turto vertės, be rinkos formavimo priemonių, investuotojams yra prieinamos tinkamos alternatyvios priemonės investiciniams vienetams arba akcijoms išpirkti; |
d) |
tai, ar, periodiškai viešai skelbiant grynojo turto vertę, investicinių vienetų arba akcijų vertė yra pakankamai skaidriai pateikiama investuotojams. |
3. Vertindama, ar uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais arba akcijomis galima prekiauti sąžiningai, organizuotai ir efektyviai, reguliuojama rinka atsižvelgia į šiuos aspektus:
a) |
tų investicinių vienetų arba akcijų viešą išplatinimą; |
b) |
tai, ar investicinių vienetų arba akcijų vertė pateikiama investuotojams pakankamai skaidriai, viešai skelbiant informaciją apie fondo investavimo strategiją arba periodiškai viešai skelbiant grynojo turto vertę. |
5 straipsnis
Išvestinės finansinės priemonės
1. Vertindama, ar Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodyta finansine priemone galima prekiauti sąžiningai, organizuotai ir efektyviai, reguliuojama rinka patikrina, ar tenkinamos šios sąlygos:
a) |
finansinę priemonę nustatančios sutarties sąlygos yra aiškios bei nedviprasmiškos ir leidžia nustatyti ryšį tarp finansinės priemonės kainos ir pagrindinės finansinės priemonės kainos ar kito vertės mato; |
b) |
pagrindinės finansinės priemonės kaina ar kitas vertės matas yra patikimas ir viešai prieinamas; |
c) |
pakanka viešai skelbiamos tam tikros rūšies informacijos išvestinei finansinei priemonei įvertinti; |
d) |
priemonėmis, kuriomis nustatoma sutarties atsiskaitymo kaina, užtikrinama, kad ši kaina tinkamai atspindėtų pagrindinės finansinės priemonės kainą ar kitą vertės matą; |
e) |
jeigu siekiant atsiskaityti už išvestinę finansinę priemonę, vietoj atsiskaitymo grynaisiais pinigais, būtina arba galima pateikti pagrindinę finansinę priemonę arba turtą, nustatytos tinkamos priemonės, kad rinkos dalyviai galėtų gauti susijusią informaciją apie tą pagrindinę finansinę priemonę, ir tinkamos atsiskaitymo už tą pagrindinę finansinę priemonę bei jos pateikimo procedūros. |
2. Šio straipsnio 1 dalies b punktas netaikomas finansinėms priemonėms, nurodytoms Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7 ir 10 punktuose, kai tenkinamos šios sąlygos:
a) |
tikėtina, kad šią finansinę priemonę nustatančioje sutartyje yra numatytas būdas atskleisti informaciją rinkai arba sudaryti rinkai sąlygas įvertinti pagrindinės finansinės priemonės kainą ar kitą vertės matą, kai ta kaina ar vertės matas nėra viešai skelbiami kitais būdais; |
b) |
reguliuojama rinka užtikrina, kad būtų įdiegtos tinkamos priežiūros priemonės, leidžiančios stebėti prekybą tokiomis finansinėmis priemonėmis ir atsiskaitymą už jas; |
c) |
reguliuojama rinka užtikrina, kad atsiskaitymą ir pateikimą, neatsižvelgiant į tai, ar tai būtų fizinis pateikimas ar atsiskaitymas grynaisiais pinigais, būtų galima atlikti laikantis tas finansines priemones nustatančių sutarčių sąlygų. |
6 straipsnis
Apyvartiniai taršos leidimai
Bet kokiu Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 11 punkte nurodytu apyvartiniu taršos leidimu, kuris pripažįstamas atitinkančiu Direktyvos 2003/87/EB reikalavimus, leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje netaikant papildomų reikalavimų.
7 straipsnis
Tikrinimas, ar emitentai vykdo savo pareigas
1. Reguliuojamos rinkos priima ir savo interneto svetainėje paskelbia procedūras, kurių laikantis tikrinama, ar perleidžiamojo vertybinio popieriaus emitentas vykdo savo pareigas pagal Sąjungos teisę.
2. Reguliuojamos rinkos užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų pareigų vykdymas būtų veiksmingai tikrinamas pagal tikrinamos pareigos pobūdį, atsižvelgiant į atitinkamų kompetentingų institucijų vykdomas priežiūros užduotis.
3. Reguliuojamos rinkos užtikrina, kad 1 dalyje nurodytose procedūrose būtų apibūdinti:
a) |
procesai, kuriuos reguliuojamos rinkos taiko siekdamos 1 dalyje nurodyto rezultato; |
b) |
būdai, kuriais emitentas gali reguliuojamai rinkai tinkamiausiai įrodyti, kad vykdo 1 dalyje nurodytas pareigas. |
4. Reguliuojamos rinkos užtikrina, kad emitentas būtų supažindintas su 1 dalyje nurodytomis pareigomis, kai leidžiama prekiauti to emitento perleidžiamuoju vertybiniu popieriumi ir emitentui paprašius.
8 straipsnis
Lengvesnė prieiga prie informacijos
Reguliuojamos rinkos nustato lengvai pasiekiamas, nemokamas ir jų interneto svetainėje skelbiamas priemones, kuriomis būtų palengvinama jų dalyvių arba narių prieiga prie informacijos, viešai paskelbtos pagal Sąjungos teisę.
9 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo Direktyvos 2014/65/ES 93 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos datos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 24 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).
(3) 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL L 184, 2001 7 6, p. 1).
(4) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(5) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
(6) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
(7) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
(8) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).
(9) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/122 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/569
2016 m. gegužės 24 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ir jų pašalinimo iš prekybos techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 32 straipsnio 2 dalies dešimtą pastraipą ir 52 straipsnio 2 dalies dešimtą pastraipą,
kadangi:
(1) |
prekybos finansine priemone sustabdymo arba jos pašalinimo iš prekybos tikslas kai kuriais atvejais nebus pasiektas, jei taip pat nebus sustabdyta prekyba Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytų tipų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios susijusios su ta finansine priemone arba iš jos išvestos, arba jos nebus pašalintos iš prekybos; |
(2) |
nustatant atvejus, kada išvestinės finansinės priemonės ir finansinės priemonės, kurios prekyba sustabdyta arba kuri pašalinta iš prekybos, ryšys toks, kad būtina sustabdyti prekybą susijusiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba jas pašalinti iš prekybos, reikėtų atsižvelgti į to ryšio stiprumą. Šiuo atžvilgiu reikėtų skirti išvestines finansines priemones, kurių kainos ar vertės formavimas priklauso nuo vienintelės pagrindinės finansinės priemonės kainos ar vertės, ir išvestines finansines priemones, kurių kaina ar vertė priklauso nuo daugelio pradinių kainos duomenų, pvz., išvestines finansines priemones, susijusias su indeksu arba finansinių priemonių krepšeliu; |
(3) |
reikėtų laikyti, kad teisingai įkainoti susijusias išvestines finansines priemones ir taip užtikrinti, kad rinka liktų tvarkinga, dažniausiai neįmanoma tais atvejais, kai išvestinė finansinė priemonė yra susijusi tik su viena finansine priemone arba iš jos išvesta. Kai išvestinė finansinė priemonė yra susijusi su finansinių priemonių krepšeliu ar indeksu, kurių atžvilgiu finansinė priemonė, kurios prekyba sustabdyta, yra tik viena iš daugelio dalių, arba iš jų išvesta, poveikis rinkos dalyvių galimybei nustatyti teisingą kainą bus mažesnis. Taigi svarstant bendrą prekybos sustabdymo arba pašalinimo iš jos tikslą reikėtų atsižvelgti į išvestinės finansinės priemonės ir pagrindinės finansinės priemonės ryšio charakteristikas; |
(4) |
reikėtų atsižvelgti į tai, kad rinkos operatorius savo rinkoje turi užtikrinti sąžiningą, tvarkingą ir efektyvią prekybą. Kai šis reglamentas netaikomas, rinkos operatorius turės įvertinti, ar prekybos pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis sustabdymas arba jų pašalinimas iš prekybos sukels pavojų sąžiningai ir tvarkingai prekybai išvestine finansine priemone jo prekybos vietoje, taip pat ar imtis tinkamų veiksmų, pvz., savo iniciatyva sustabdyti prekybą susijusiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba jas pašalinti iš prekybos; |
(5) |
Direktyvos 2014/65/ES 32 straipsnio 2 dalis ir 52 straipsnio 2 dalis turėtų būti nuosekliai taikomos skirtingų tipų prekybos vietoms. Jos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes jomis reglamentuojamas prekybos sustabdymas ir pašalinimas iš prekybos skirtingų tipų prekybos vietose. Siekiant užtikrinti nuoseklų šių nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, taikymą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma tiems, kuriems pareigos taikomos, būtina techninius reguliavimo standartus, parengtus pagal Direktyvos 2014/65/ES 32 straipsnio 2 dalį ir 52 straipsnio 2 dalį, konsoliduoti viename reglamente; |
(6) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(7) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(8) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Išvestinės finansinės priemonės, kuri susijusi su finansine priemone, kuri pašalinta iš prekybos arba prekyba ja sustabdyta, arba iš kurios ji išvesta, ir pradinės finansinės priemonės ryšys
Reguliuojamos rinkos operatorius ir investicinė įmonė ar rinkos operatorius, valdantys daugiašalę prekybos sistemą (DPS) arba organizuotos prekybos sistemą (OPS), sustabdo prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4–10 punktuose, arba pašalina jas iš prekybos, jei tos išvestinės finansinės priemonės yra susijusios su tik viena finansine priemone arba iš jos išvestos ir prekyba ta finansine priemone sustabdyta arba ji pašalinta iš prekybos.
2 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 24 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/124 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/570
2016 m. gegužės 26 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų papildoma nustatymo, kuri rinka yra ypač svarbi likvidumo požiūriu, susijusio su pranešimais apie laikiną prekybos sustabdymą, techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 48 straipsnio 12 dalies e punktą,
kadangi:
(1) |
būtina paaiškinti, kurios reguliuojamos rinkos turėtų būti laikomos ypač svarbiomis kiekvieno tipo finansinių priemonių likvidumo požiūriu, kad tos rinkos įdiegtų tinkamas pranešimo kompetentingoms institucijoms apie laikiną prekybos sustabdymą sistemas ir procedūras; |
(2) |
Direktyva 2014/65/ES su prekybos sustabdymu susijusių reikalavimų taikymo sritis išplečiama, kad apimtų daugiašales prekybos sistemas ir organizuotos prekybos sistemas, todėl svarbu užtikrinti, kad šie techniniai reguliavimo standartai taip pat būtų taikomi ir finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama tose sistemose; |
(3) |
svarbu užtikrinti proporcingą pranešimo reikalavimo taikymą. Kompetentinga institucija, kuriai pranešta apie laikiną prekybos sustabdymą, privalo įvertinti, ar tą pranešimą išplatinti likusiai rinkos daliai, ir, jei būtina, derinti atsakomuosius veiksmus visoje rinkoje. Siekiant apriboti prekybos vietoms tenkančią administracinę naštą, pranešimo pareiga turėtų būti taikoma tik prekybos vietoms, kuriose sustabdžius prekybą labiausiai įmanomas poveikis visai rinkai; |
(4) |
kalbant apie nuosavybės vertybinius popierius ir į juos panašias finansines priemones, ypač svarbi rinka likvidumo požiūriu turėtų būti prekybos vieta, kurioje fiksuojama Sąjungos mastu didžiausia atitinkamos finansinės priemonės apyvarta, nes sustabdžius prekybą toje prekybos vietoje labiausiai įmanomas poveikis visai rinkai; |
(5) |
kalbant apie ne nuosavo kapitalo finansines priemones, ypač svarbi rinka likvidumo požiūriu turėtų būti reguliuojama rinka, kurioje pirmiausia leista prekiauti atitinkama finansine priemone. Jei ne nuosavo kapitalo finansine priemone nėra leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ypač svarbi rinka likvidumo požiūriu turėtų būti prekybos vieta, kurioje pirmiausia imta ja prekiauti. Taip turėtų būti užtikrintas tikrumas dėl įvairių sudėtingų finansinių priemonių, nes nustatomas paprastas atskaitos taškas prekybos vietai, kurioje įvykiai turi didelį likvidumo poveikį kitoms rinkoms, prekiaujančioms ta pačia finansine priemone, paprastai dėl to, kad, vertinant pagal apimtį, toje prekybos vietoje įvykdoma daug sandorių su ta finansine priemone; |
(6) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos. Šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(7) |
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Ypač svarbi rinka likvidumo požiūriu
Taikant Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, laikoma, kad ypač svarbi rinka likvidumo požiūriu yra:
(a) |
akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių atveju – prekybos vieta, kuri yra svarbiausia rinka tos finansinės priemonės likvidumo požiūriu, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/587 (3) 4 straipsnyje; |
(b) |
kitų, a punkte nenurodytų finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atveju – reguliuojama rinka, kurioje pirmiausia leista prekiauti ta finansine priemone; |
(c) |
kitų, a punkte nenurodytų finansinių priemonių, kuriomis neleidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atveju – prekybos vieta, kurioje pirmiausia imta prekiauti ta finansine priemone. |
2 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas taikomas nuo Direktyvos 2014/65/ES 93 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos pirmosios datos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 26 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(3) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/587, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių ir su pareiga tam tikrų akcijų sandorius vykdyti prekybos vietoje arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 387).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/126 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/571
2016 m. birželio 2 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytinų veiklos leidimo išdavimo, organizacinių ir skelbimo apie sandorius reikalavimų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 61 straipsnio 4 dalį, 64 straipsnio 6 ir 8 dalis, 65 straipsnio 6 ir 8 dalis ir 66 straipsnio 5 dalį,
kadangi:
(1) |
pagal Direktyvą 2014/65/ES prie duomenų teikimo paslaugų teikėjų priskiriami trijų skirtingų rūšių subjektai: patvirtinti pranešimų teikimo subjektai (PPTS), patvirtinti skelbimo subjektai (PSS) ir konsoliduotos informacinės juostos teikėjai (KIJT). Nors šių rūšių subjektai vykdo skirtingą veiklą, visiems jiems Direktyva 2014/65/ES numatomas panašus veiklos leidimo išdavimo procesas; |
(2) |
pareiškėjas, kuris kreipiasi dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklos leidimo, savo prašyme išduoti veiklos leidimą pateikia veiklos programą ir organizacinę schemą. Organizacinėje schemoje nurodomi už įvairią veiklą atsakingi asmenys, kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti, ar duomenų teikimo paslaugų teikėjo žmogiškieji ištekliai ir veiklos priežiūra yra pakankami. Organizacinė schema turėtų apimti ne vien duomenų teikimo paslaugas, bet ir kitas subjekto teikiamas paslaugas, nes tai gali išryškinti sritis, galinčias paveikti duomenų teikimo paslaugų teikėjo nepriklausomumą ir lemti interesų konfliktą. Pareiškėjas, kuris kreipiasi dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklos leidimo, taip pat turėtų pateikti informacijos apie savo valdymo organų sudėtį, veikimą ir nepriklausomumą, kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti, ar politika, procedūromis ir įmonės valdymo struktūra užtikrinamas duomenų teikimo paslaugų teikėjo nepriklausomumas ir užkertamas kelias interesų konfliktams; |
(3) |
interesų konfliktai gali kilti tarp duomenų teikimo paslaugų teikėjo ir jo klientų, kurie tomis paslaugomis naudojasi savo reguliavimo pareigoms vykdyti, bei kitų subjektų, perkančių duomenis iš duomenų teikimo paslaugų teikėjų. Visų pirma tie konfliktai gali kilti, kai duomenų teikimo paslaugų teikėjas vykdo kitą veiklą kaip rinkos operatorius, investicinė įmonė arba sandorių duomenų saugykla. Neišspręsti konfliktai galėtų lemti padėtį, kai duomenų teikimo paslaugų teikėjas yra suinteresuotas atidėti duomenų skelbimą ar pateikimą arba vykdyti prekybą naudodamasis gauta konfidencialia informacija. Todėl duomenų teikimo paslaugų teikėjas esamų ir galimų interesų konfliktų nustatymui, prevencijai ir valdymui turėtų taikyti visapusišką požiūrį, be kita ko, tam parengdamas interesų konfliktų sąrašą ir įgyvendindamas atitinkamą tų konfliktų valdymo politiką ir procedūras, taip pat prireikus nustatydamas atskiras veiklos funkcijas ir personalą neskelbtinos informacijos srautui riboti tarp įvairių duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklos sričių; |
(4) |
visi duomenų teikimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariai turėtų būti pakankamai geros reputacijos ir turėtų turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, nes šie asmenys atlieka svarbų vaidmenį, užtikrindami, kad duomenų teikimo paslaugų teikėjas vykdytų savo reguliavimo pareigas, be to, padeda duomenų teikimo paslaugų teikėjui parengti veiklos strategiją. Todėl duomenų teikimo paslaugų teikėjui svarbu įrodyti, kad jo taikomas valdymo organo narių paskyrimo ir veiklos rezultatų vertinimo procesas yra patikimas, atskaitomybės ryšiai – aiškūs, o informacijos teikimas valdymo organui – reguliarus; |
(5) |
veiklos, ypač ypatingos svarbos funkcijų, patikėjimas kitam paslaugų teikėjui gali būti laikomas reikšmingu duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklos leidimo sąlygų pasikeitimu. Siekiant užtikrinti, kad veiklos patikėjimas nepablogintų duomenų teikimo paslaugų teikėjo gebėjimo vykdyti pareigas pagal Direktyvą 2014/65/ES arba nelemtų interesų konfliktų, duomenų teikimo paslaugų teikėjas turėtų galėti įrodyti, kad tą veiklą pakankamai prižiūri ir kontroliuoja; |
(6) |
duomenų teikimo paslaugų teikėjo naudojamos IT sistemos turėtų būti gerai pritaikytos skirtingų rūšių veiklai, kurią tie subjektai gali vykdyti, t. y. prekybos pranešimams skelbti, sandorių pranešimams pateikti ar konsoliduotai informacinei juostai teikti, ir pakankamai patikimos, kad užtikrintų tų paslaugų teikimo tęstinumą ir periodiškumą. Be kita ko, reikia užtikrinti, kad duomenų teikimo paslaugų teikėjo IT sistemos būtų pajėgios atlaikyti tvarkytinų duomenų kiekio svyravimus. Tokie svyravimai, ypač nenumatytas duomenų srauto padidėjimas, gali neigiamai paveikti duomenų teikimo paslaugų teikėjo sistemų našumą ir kartu jo gebėjimą skelbti ar pranešti išsamią ir tikslią informaciją per privalomus laikotarpius. Kad to išvengtų, duomenų teikimo paslaugų teikėjas turėtų periodiškai testuoti savo sistemas, siekdamas užtikrinti, kad jos būtų pakankamai patikimos ir galėtų tinkamai veikti pasikeitus veiklos sąlygoms, o jų veiklos mastas būtų pakankamai lanksčiai keičiamas; |
(7) |
duomenų teikimo paslaugų teikėjo nustatyta atsarginių kopijų saugojimo įranga ir priemonės turėtų būti pakankamos, kad sudarytų sąlygas duomenų teikimo paslaugų teikėjui teikti savo paslaugas net įvykus trikdžius sukėlusiam incidentui. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas turėtų nustatyti ilgiausius priimtinus ypatingos svarbos funkcijų atkūrimo laikotarpius, kurių reikėtų laikytis įvykus trikdžius sukėlusiam incidentui tam, kad informacija būtų pranešta ir atskleista iki nustatytų terminų; |
(8) |
siekdamas užtikrinti, kad galėtų teikti savo paslaugas, duomenų teikimo paslaugų teikėjas turėtų išanalizuoti, kurios jo užduotys ir veikla yra ypatingos svarbos jo paslaugų teikimui, taip pat išnagrinėti galimus scenarijus, galinčius lemti trikdžius sukeliantį incidentą, ir imtis veiksmų neleisti atsirasti tokioms aplinkybėms ir jas sušvelninti; |
(9) |
sutrikus paslaugų teikimui duomenų teikimo paslaugų teikėjas turėtų savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, klientams ir visuomenei apie tai pranešti, nes gali būti, kad dėl sutrikdymo tos šalys negalės vykdyti savo reguliavimo pareigų, kaip antai pareigos persiųsti sandorių pranešimus kitoms kompetentingoms institucijoms arba viešai paskelbti įvykdytų sandorių duomenis. Gavusios pranešimą tos šalys turėtų galėti savo pareigas įvykdyti alternatyviomis priemonėmis; |
(10) |
diegiant bet kokius IT sistemų atnaujinimus gali būti paveiktas sistemų, naudojamų duomenų paslaugoms teikti, našumas ir patikimumas. Siekdamas užtikrinti, kad IT sistemų veikimas visą laiką būtų suderinamas su jo reguliavimo pareigomis, ypač su pareiga naudoti patikimą saugumo mechanizmą, kurio paskirtis yra užtikrinti informacijos perdavimo priemonių saugumą, kuo labiau sumažinti duomenų sugadinimo riziką ir padėti išvengti informacijos nutekėjimo prieš paskelbimą, duomenų teikimo paslaugų teikėjas turėtų taikyti aiškiai apibrėžtus kūrimo ir testavimo metodus, kuriais užtikrinama, kad į sistemas integruotos atitikties ir rizikos valdymo kontrolės priemonės veiktų, kaip numatyta, ir kad sistema toliau našiai veiktų visomis sąlygomis. Kai duomenų teikimo paslaugų teikėjas atlieka esminius sistemos pakeitimus, jis turėtų savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir prireikus kitoms kompetentingoms institucijoms apie tai pranešti, kad jos galėtų įvertinti, ar atnaujinimas darys poveikį jų pačių sistemoms ir ar veiklos leidimo sąlygos ir toliau vykdomos; |
(11) |
dėl priešlaikinio prekybos pranešimų viešo atskleidimo arba sandorių pranešimų atskleidimo, kuriam negautas leidimas, galėtų paaiškėti prekybinės veiklos strategija arba neskelbtina informacija, kaip antai duomenų teikimo paslaugų teikėjo klientų tapatybė. Todėl siekdamas užtikrinti, kad prieigą prie duomenų turėtų tik leidimus turintys darbuotojai, duomenų teikimo paslaugų teikėjas turėtų nustatyti fizinės kontrolės priemones, pavyzdžiui, rakinti patalpas, ir elektronines kontrolės priemones, kaip antai užkardas ir slaptažodžius; |
(12) |
duomenų teikimo paslaugų teikėjo fizinių ar elektroninių apsaugos priemonių pažeidimai kelia grėsmę klientų duomenų konfidencialumui. Taigi tokiu pažeidimo atveju duomenų teikimo paslaugų teikėjas turėtų nedelsdamas apie tai pranešti atitinkamai kompetentingai institucijai ir tiems klientams, kurių atžvilgiu tas pažeidimas įvyko. Buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikti pranešimą reikia tam, kad ji galėtų vykdyti savo nuolatines priežiūros pareigas ir patikrinti, ar duomenų teikimo paslaugų teikėjas tinkamai prižiūri savo patikimus saugumo mechanizmus, kad užtikrintų informacijos saugumą ir kuo labiau sumažintų duomenų sugadinimo ir neteisėtos prieigos prie jų riziką. Reikėtų informuoti ir kitas kompetentingas institucijas, turinčias techninę sąsają su duomenų teikimo paslaugų teikėju, nes joms taip pat gali būti padarytas neigiamas poveikis, ypač tais atvejais, kai pažeidimas yra susijęs su priemonėmis, kuriomis perduodama informacija tarp duomenų teikimo paslaugų teikėjo ir kompetentingos institucijos; |
(13) |
investicinė įmonė, privalanti teikti informaciją apie sandorius (vadinama „informaciją privalančia teikti įmone“), gali nuspręsti naudotis trečiosios šalies (vadinamos „informaciją teikiančia įmone“) paslaugomis sandorių pranešimams teikti PPTS jos vardu. Dėl savo funkcijų informaciją teikianti įmonė turės prieigą prie konfidencialios informacijos, kurią teiks. Tačiau informaciją teikiančiai įmonei neturėtų būti suteikta teisė susipažinti su kitais PPTS laikomais duomenimis apie informaciją privalančią teikti įmonę arba pastarosios sandorius. Tokie duomenys gali būti susiję su sandorių pranešimais, kuriuos informaciją privalanti teikti įmonė yra pati pateikusi PPTS arba kuriuos ji yra išsiuntusi kitai informaciją teikiančiai įmonei, kad šioji juos persiųstų PPTS. Informaciją teikianti įmonė neturėtų turėti prieigos prie šių duomenų, nes jie gali apimti konfidencialią informaciją, kaip antai informaciją privalančios teikti įmonės klientų tapatybę; |
(14) |
duomenų teikimo paslaugų teikėjas turėtų tikrinti, ar jo skelbiami ar teikiami duomenys yra tikslūs ir išsamūs, ir užtikrinti klientų ar jo paties paliktų klaidų ar praleidimų aptikimo mechanizmų naudojimą. PPTS atveju duomenų, kuriuos PPTS gavo iš investicinės įmonės arba pats parengė investicinės įmonės vardu, tiriamosios visumos imtis gali būti sutikrinama su atitinkamais duomenimis, kuriuos pateikė kompetentinga institucija. Tokių sutikrinimų periodiškumas ir mastas turėtų būti proporcingi PPTS tvarkomų duomenų kiekiui ir mastui, kuriuo jis kuria sandorių pranešimus iš klientų duomenų arba perduoda klientų parengtus sandorių pranešimus. Siekdamas užtikrinti duomenų be klaidų ir praleidimų pateikimą laiku, PPTS turėtų nuolatos tikrinti savo sistemų veikimą; |
(15) |
kai pats PPTS padaro klaidą ar nenurodo visos reikiamos informacijos, jis turi nedelsdamas ištaisyti šią informaciją ir apie klaidą arba praleidimą pranešti savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir bet kuriai kompetentingai institucijai, kuriai teikia duomenis, nes šios kompetentingos institucijos yra suinteresuotos gaunamų duomenų kokybe. Be to, PPTS turėtų apie klaidą ar praleidimą pranešti savo klientui ir pateikti jam atnaujintą informaciją, kad kliento vidaus įrašai galėtų būti suderinti su PPTS kompetentingai institucijai kliento vardu pateikta informacija; |
(16) |
PSS ir KIJT turėtų galėti informaciją, gautą iš informaciją teikiančio subjekto, išbraukti ir iš dalies keisti tokiose situacijose, kai išskirtinėmis aplinkybėmis informaciją privalanti teikti įmonė patiria techninių sunkumų ir pati negali informacijos išbraukti ar iš dalies pakeisti. Tačiau kitais atvejais, kai klaidą padarė ar visų reikiamų duomenų nepateikė informaciją teikiantis subjektas, PSS ir KIJT neturėtų atsakyti už informacijos, pateiktos paskelbtuose pranešimuose, taisymą. Tai paaiškinama tuo, kad PSS ir KIJT negali neabejotinai žinoti, ar numanoma klaida ar praleidimas yra iš tikro neteisingi, nes jie vykdant sandorį nedalyvavo; |
(17) |
siekiant palengvinti PSS ir apie sandorį pranešančios investicinės įmonės bendravimą, ypač dėl konkrečių sandorių anuliavimo ir pakeitimo, PSS turėtų patvirtinimo žinutėse, siunčiamose informaciją privalančioms teikti investicinėms įmonėms, nurodyti sandorio identifikavimo kodą, kurį PSS priskyrė, skelbdamas informaciją viešai; |
(18) |
laikydamasis pranešimo pareigos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 (2), PPTS turėtų užtikrinti sklandų informacijos srautą į kompetentingą instituciją ir iš jos, įskaitant galimybę perduoti pranešimus ir tvarkyti atmestus pranešimus. Todėl PPTS turėtų galėti įrodyti, kad jis gali laikytis techninių specifikacijų, kurias kompetentinga institucija nustatė PPTS ir kompetentingos institucijos sąsajai; |
(19) |
duomenų teikimo paslaugų teikėjas taip pat turėtų užtikrinti tvarkomos sandorių ir prekybos pranešimų informacijos saugojimą pakankamai ilgą laikotarpį, kad kompetentingoms institucijoms būtų paprasčiau gauti ankstesnių duomenų. Konkrečiai PSS ir KIJT turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos reikiamos organizacinės priemonės duomenims saugoti bent laikotarpį, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 600/2014, ir jie galėtų atsakyti į visus prašymus teikti šiuo reglamentu reglamentuotas paslaugas; |
(20) |
šiuo reglamentu nustatoma keletas papildomų paslaugų, kurias KIJT galėtų teikti ir kuriomis didinamas rinkos veiksmingumas. Atsižvelgiant į galimą rinkos raidą, galutinio papildomų paslaugų, kurias KIJT galėtų teikti, sąrašo pateikti nederėtų. Todėl KIJT turėtų turėti galimybę teikti kitas, į šiame reglamente konkrečiai nurodomų papildomų paslaugų sąrašą nepatenkančias paslaugas, jeigu tos kitos paslaugos nekels jokios rizikos KIJT nepriklausomumui arba konsoliduotos informacinės juostos kokybei; |
(21) |
siekiant užtikrinti veiksmingą informacijos, kurią skelbia PSS ir KIJT, sklaidą ir rinkos dalyviams suteikti galimybę su ja paprastai susipažinti ir ja naudotis, informacija turėtų būti skelbiama patikimais kanalais kompiuteriu skaitoma forma, numatant automatinės prieigos prie duomenų galimybę. Nors interneto svetainių architektūra ne visada yra patikima ir pakankamai lanksčiai keičiama, be to, pagal ją nenumatoma paprasta automatinė prieiga prie duomenų, šių technologinių suvaržymų ateityje gali nebelikti. Todėl nereikėtų nustatyti konkrečios technologijos, bet reikėtų nurodyti kriterijus, kuriuos naudosima technologija turi atitikti; |
(22) |
Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 investicinėms įmonėms nedraudžiama savo sandorių, susijusių su nuosavo kapitalo finansinėmis priemonėmis ir į jas panašiomis finansinėmis priemonėmis, paviešinti daugiau nei per vieną PSS. Tačiau turėtų būti įdiegtos specialios priemonės, leisiančios suinteresuotosioms šalims, konsoliduojančioms prekybos informaciją iš įvairių PSS, ypač KIJT, identifikuoti tokius potencialiai pasikartojančius sandorius, nes priešingu atveju tas pats sandoris gali būti konsoliduotas kelis kartus ir pakartotinai KIJT paskelbtas. Tai pablogintų konsoliduotos informacinės juostos kokybę ir naudingumą; |
(23) |
todėl PSS turėtų skelbti investicinių įmonių praneštus sandorius, formoje užpildydami laukelį „skelbiama pakartotinai“, kuriame nurodoma, kad pranešimas skelbiamas ne pirmą kartą. Siekiant numatyti technologiniu požiūriu neutralų metodą, kuris bus naudojamas, reikia numatyti įvairius galimus būdus, kuriais PSS galėtų identifikuoti pasikartojančią informaciją; |
(24) |
siekiant užtikrinti, kad kiekvienas sandoris į konsoliduotą informacinę juostą būtų įtrauktas tik vieną kartą, ir taip didinti teikiamos informacijos patikimumą, KIJT neturėtų skelbti informacijos apie sandorį, kurią kaip „skelbiamą pakartotinai“ paskelbė PSS; |
(25) |
PSS turėtų skelbti informaciją apie sandorius, nurodydamas atitinkamas laiko žymas, kaip antai sandorio įvykdymo laiką ir sandorio pranešimo laiką. Be to, laiko žymų detalumas turėtų atspindėti prekybos sistemos, kurioje įvyko sandoris, pobūdį. Skelbiant informaciją apie sandorius, įvykdytus elektroninėse sistemose, pateikiamos laiko žymos turėtų būti detalesnės, nei skelbiant informaciją apie sandorius, įvykdytus ne elektroninėse sistemose; |
(26) |
KIJT gali skelbti informaciją apie nuosavo ir ne nuosavo kapitalo finansines priemones. Atsižvelgiant į skirtingus reikalavimus, taikomus tų informacinių juostų valdymui, ypač daug platesnę finansinių priemonių, priskiriamų prie ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių, įvairovę bei atidėtą Direktyvos 2014/65/ES nuostatų taikymą ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių konsoliduotai informacinei juostai, šiame reglamente patikslinama tik KIJT, konsoliduojančių informaciją apie nuosavo kapitalo finansines priemones, taikymo sritis; |
(27) |
šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes jomis reglamentuojami duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytini veiklos leidimo išdavimo, organizaciniai ir skelbimo apie sandorius reikalavimai. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios įsigalios vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti suinteresuotiesiems subjektams, ypač tiems, kuriems taikomos šios pareigos, būtina šiuos techninius reguliavimo standartus pateikti viename reglamente; |
(28) |
šiuo reglamentu patikslinami PSS ir KIJT taikytini duomenų skelbimo reikalavimai. Siekiant suvienodinti prekybos informacijos skelbimo praktiką visose prekybos vietose ir per PSS bei KIJT ir supaprastinti KIJT vykdomą duomenų konsolidavimą, šis reglamentas turėtų būti taikomas kartu su Komisijos deleguotaisiais reglamentais (ES) 2017/587 (3) ir (ES) 2017/583 (4) – šiuose aktuose pateikiami išsamūs prekybos informacijos skelbimo reikalavimai; |
(29) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos. Kadangi Direktyvos 2014/65/ES 65 straipsnio 2 dalis taikoma nuo metų, einančių po šio reglamento įsigaliojimo metų, rugsėjo 3 d., tam tikros šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo tos vėlesnės datos; |
(30) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(31) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
VEIKLOS LEIDIMAS
(Direktyvos 2014/65/ES 61 straipsnio 2 dalis)
1 straipsnis
Informacija kompetentingoms institucijoms
1. Pareiškėjas, kuris kreipiasi dėl leidimo teikti duomenų teikimo paslaugas, kompetentingai institucijai pateikia 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytą informaciją ir informaciją, susijusią su visais II ir III skyriuose nurodytais organizaciniais reikalavimais.
2. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas nedelsdamas praneša savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie visus reikšmingus informacijos, pateiktos kreipiantis dėl veiklos leidimo ir vėliau, pasikeitimus.
2 straipsnis
Informacija apie organizacinę struktūrą
1. Pareiškėjas, kuris kreipiasi dėl leidimo teikti duomenų teikimo paslaugas, į savo paraišką dėl veiklos leidimo įtraukia veiklos programą, nurodytą Direktyvos 2014/65/ES 61 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų programoje nurodoma ši informacija:
a) |
informacija apie pareiškėjo organizacinę struktūrą, kartu pateikiant organizacinę schemą ir žmogiškųjų, techninių ir teisinių išteklių, paskirtų jo verslo veiklai, aprašymą; |
b) |
informacija apie duomenų teikimo paslaugų teikėjo atitikties politiką ir procedūras, įskaitant:
|
c) |
visų patikėtų funkcijų ir išteklių, paskirtų patikėtų funkcijų kontrolei, sąrašas. |
2. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas, teikiantis kitas nei duomenų teikimo paslaugas, tas paslaugas aprašo organizacinėje schemoje.
3 straipsnis
Įmonės valdymas
1. Pareiškėjas, kuris kreipiasi dėl leidimo teikti duomenų teikimo paslaugas, savo paraiškoje dėl veiklos leidimo pateikia informaciją apie vidaus įmonės valdymo politiką ir procedūras, pagal kurias veikia jo valdymo organas, vyresnioji vadovybė ir, jei yra, komitetai.
2. 1 dalyje nurodytą informaciją sudaro:
a) |
vyresniosios vadovybės ir valdymo organo narių atrankos, skyrimo, veiklos rezultatų vertinimo ir atleidimo procesų aprašymas; |
b) |
atskaitomybės ryšių aprašymas ir informacijos teikimo vyresniajai vadovybei ir valdymo organui periodiškumas; |
c) |
valdymo organo narių prieigos prie dokumentų politikos ir procedūrų aprašymas. |
4 straipsnis
Informacija apie valdymo organo narius
1. Pareiškėjas, kuris kreipiasi dėl leidimo teikti duomenų teikimo paslaugas, savo paraiškoje dėl veiklos leidimo pateikia šią informaciją apie kiekvieną valdymo organo narį:
a) |
vardą, pavardę, gimimo datą ir vietą, nacionalinį asmens tapatybės numerį arba jo ekvivalentą, adresą ir kontaktinius duomenis; |
b) |
pareigas, kurioms asmuo yra arba bus paskirtas; |
c) |
gyvenimo aprašymą, įrodantį, kad narys turi pakankamai patirties ir žinių savo pareigoms tinkamai vykdyti; |
d) |
informaciją apie teistumą, pateiktą oficialioje pažymoje, arba, kai toks dokumentas atitinkamoje valstybėje narėje neišduodamas, geros reputacijos savideklaraciją ir įgaliojimą kompetentingai institucijai teikti užklausas, ar narys yra teistas už bet kokią nusikalstamą veiką, susijusią su finansinių arba duomenų paslaugų teikimu arba sukčiavimu ar lėšų pasisavinimu; |
e) |
geros reputacijos savideklaraciją ir įgaliojimą kompetentingai institucijai teikti užklausas, ar:
|
f) |
nurodytą trumpiausią laiką, kuris turi būti skiriamas asmens funkcijoms atlikti duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonėje; |
g) |
visų galimų interesų konfliktų, kurie gali būti ar kilti atliekant pareigas, deklaraciją, nurodant, kaip tie konfliktai valdomi. |
II SKYRIUS
ORGANIZACINIAI REIKALAVIMAI
(Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 65 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys ir 66 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys)
5 straipsnis
Interesų konfliktai
1. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas naudoja ir prižiūri veiksmingas administracines priemones, užkertančias kelią interesų konfliktams su klientais, kurie naudojasi jo paslaugomis savo reguliavimo pareigoms vykdyti, ir kitais subjektais, perkančiais duomenis iš duomenų teikimo paslaugų teikėjų. Tokios priemonės apima politiką ir procedūras, kuriomis nustatomi, valdomi ir atskleidžiami esami ir galimi interesų konfliktai, o jas sudaro:
a) |
esamų ir galimų interesų konfliktų sąrašas, kuriame nurodomas jų aprašymas, identifikavimas, prevencija, valdymas ir atskleidimas; |
b) |
pareigų ir veiklos funkcijų atskyrimas duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonėje, įskaitant:
|
c) |
mokesčių politikos, taikomos nustatant duomenų teikimo paslaugų teikėjo ir su juo glaudžiai susijusių įmonių taikomus mokesčius, aprašymas; |
d) |
valdymo organo ir vyresniosios vadovybės atlygio nustatymo politikos aprašymas; |
e) |
duomenų teikimo paslaugų teikėjo darbuotojams ir vyresniajai vadovybei taikomos pinigų, dovanų ar paslaugų priėmimo taisyklės. |
2. 1 dalies a punkte nurodytas interesų konfliktų sąrašas apima interesų konfliktus, kylančius tokiomis aplinkybėmis, kai duomenų teikimo paslaugų teikėjas:
a) |
darydamas žalą kliento interesams, gali gauti finansinės naudos arba išvengti finansinių nuostolių; |
b) |
gali būti suinteresuotas klientui teikiamos paslaugos padariniais, nors klientas suinteresuotas kitokiais padariniais; |
c) |
gali turėti paskatų teikti prioritetą savo paties interesams arba kito kliento ar jų grupės interesams, o ne kliento, kuriam teikiama paslauga, interesams; |
d) |
iš kito asmens nei klientas už klientui teikiamas paslaugas, be komisinio atlyginimo arba mokesčio už tą paslaugą, gauna arba gali gauti paskatą pinigais, prekėmis arba paslaugomis. |
6 straipsnis
Su patikėtomis paslaugomis susiję organizaciniai reikalavimai
1. Kai duomenų teikimo paslaugų teikėjas sudaro susitarimus dėl veiklos, kurią jo vardu turi vykdyti trečiosios šalys, įskaitant įmones, su kuriomis jį sieja glaudūs ryšiai, jis užtikrina, kad paslaugas teikianti trečioji šalis galėtų ir gebėtų vykdyti veiklą patikimai ir profesionaliai.
2. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas nurodo, kuri veikla turi būti patikėta, kartu nurodydamas žmogiškųjų ir techninių išteklių, reikalingų tai veiklai vykdyti, mastą.
3. Veiklą perduodantis duomenų teikimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad dėl trečiosioms šalims patikėtų paslaugų nesumenktų jo pajėgumas arba įgaliojimai atlikti vyresniosios vadovybės arba valdymo organo funkcijas.
4. Duomenų teikimo paslaugų teikėjui ir toliau tenka atsakomybė už visą patikėtą veiklą, todėl jis imasi organizacinių priemonių, kuriomis užtikrina:
a) |
vertinimą, ar paslaugas teikianti trečioji šalis vykdo patikėtą veiklą veiksmingai ir nepažeisdama taikytinų teisinių ir reguliavimo reikalavimų ir tinkamai šalina nustatytus trūkumus; |
b) |
rizikos, susijusios su patikėta veikla, nustatymą ir tinkamą periodišką stebėjimą; |
c) |
tinkamas patikėtos veiklos kontrolės procedūras, įskaitant veiksmingą veiklos ir jos rizikos priežiūrą duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonėje; |
d) |
tinkamą patikėtos veiklos tęstinumą. |
Laikydamasis d punkto, duomenų teikimo paslaugų teikėjas gauna informacijos apie paslaugas teikiančios trečiosios šalies veiklos tęstinumo priemones, įvertina jų kokybę ir prireikus prašo jas patobulinti.
5. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad paslaugas teikianti trečioji šalis patikėtos veiklos atžvilgiu bendradarbiautų su duomenų teikimo paslaugų teikėjo kompetentinga institucija.
6. Kai duomenų teikimo paslaugų teikėjas trečiajai šaliai patiki kurią nors ypatingos svarbos funkciją, jis savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia:
a) |
paslaugas teikiančios trečiosios šalies identifikavimo duomenis; |
b) |
organizacines priemones ir politiką, susijusias su patikėta veikla, ir šios veiklos keliamą riziką, kaip nurodyta 4 dalyje; |
c) |
su patikėta veikla susijusias vidaus ar išorės ataskaitas. |
Taikant 6 dalies pirmą pastraipą, funkcija laikoma ypatingos svarbos funkcija, jeigu ją netinkamai vykdydamas arba jos nevykdydamas duomenų teikimo paslaugų teikėjas iš esmės nebegalėtų nuolat laikytis savo veiklos leidimo sąlygų ir įsipareigojimų arba vykdyti kitų pareigų pagal Direktyvą 2014/65/ES.
7 straipsnis
Veiklos tęstinumas ir atsarginių kopijų saugojimo įranga
1. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas naudojasi tinkamomis ir pakankamai patikimomis sistemomis ir įranga, kad užtikrintų Direktyvoje 2014/65/ES nurodytų teikiamų paslaugų tęstinumą ir periodiškumą.
2. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas bent kartą per metus atlieka periodišką jų peržiūrą, siekdamas įvertinti jų techninę infrastruktūrą ir susijusią politiką ir procedūras, įskaitant verslo tęstinumo priemones. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas pašalina visus per peržiūrą nustatytus trūkumus.
3. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas taiko veiksmingas veiklos tęstinumo priemones, skirtas reagavimui į trikdžius keliančius incidentus, įskaitant:
a) |
procesus, kurie yra ypatingos svarbos užtikrinant duomenų teikimo paslaugų teikėjo paslaugas, įskaitant problemų sprendimo procedūras, susijusią patikėtą veiklą ar priklausomybę nuo išorės paslaugų teikėjų; |
b) |
konkrečias tęstinumo priemones, tinkamas pakankamai įvairiems galimiems scenarijams trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, įskaitant sistemos gedimus, stichines nelaimes, ryšių sutrikdymą, pagrindinių darbuotojų praradimą arba negalėjimą naudotis įprastomis patalpomis; |
c) |
techninės įrangos komponentų dubliavimąsi, galintį sukelti atsarginių kopijų infrastruktūros, įskaitant tinklo prieigos galimybes ir ryšių kanalus, automatinį perjungimą; |
d) |
ypatingos svarbos veiklos duomenų atsargines kopijas ir reikalingų kontaktinių duomenų atnaujinimą, kuriuo užtikrinamas bendravimas duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonėje ir su klientais; |
e) |
procedūras, pagal kurias duomenų teikimo paslaugos gali būti perkeltos į atsarginę stotį ir iš ten teikiamos; |
f) |
planinį ilgiausią ypatingos svarbos funkcijų atkūrimo laiką, kuris turi būti kuo trumpesnis ir jokiu atveju negali trukti ilgiau nei šešias valandas patvirtintų skelbimo subjektų (PSS) ir konsoliduotos informacinės juostos teikėjų (KIJT) atveju ir iki kitos darbo dienos pabaigos patvirtintų pranešimų teikimo subjektų (PPTS) atveju; |
g) |
darbuotojų mokymą, susijusį su veiklos tęstinumo priemonių taikymu ir atskirų darbuotojų funkcijomis, įskaitant specialaus saugumo personalo pasirengimą nedelsiant reaguoti sutrikus paslaugų teikimui. |
4. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas įdiegia periodiško veiklos tęstinumo priemonių testavimo, peržiūros ir prireikus keitimo programą.
5. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas savo interneto svetainėje paskelbia ir savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją ir savo klientus skubiai informuoja apie visus paslaugų arba ryšių sutrikimus bei apytikslį laiką, per kurį įprastas paslaugų teikimas bus atnaujintas.
6. PPTS atveju 5 dalyje nurodyti pranešimai taip pat pateikiami tai kompetentingai institucijai, kuriai PPTS teikia sandorių pranešimus.
8 straipsnis
Testavimas ir pajėgumas
1. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas įgyvendina aiškiai nustatytus kūrimo ir testavimo metodus, kuriais užtikrinama, kad:
a) |
IT sistemų veikimas sudarytų sąlygas duomenų teikimo paslaugų teikėjui vykdyti reguliavimo pareigas; |
b) |
į IT sistemas integruotos atitikties ir rizikos valdymo kontrolės priemonės veiktų, kaip numatyta; |
c) |
IT sistemos visada galėtų veiksmingai tęsti darbą. |
2. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas taip pat taiko 1 dalyje nurodytus metodus prieš diegdamas bet kokius IT sistemų atnaujinimus ir juos įdiegęs.
3. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai nedelsdamas praneša apie visus planuojamus esminius IT sistemos pakeitimus prieš juos įgyvendindamas.
4. PPTS atveju 3 dalyje nurodyti pranešimai taip pat pateikiami tai kompetentingai institucijai, kuriai PPTS teikia sandorių pranešimus.
5. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas įdiegia nuolatinę periodiškos kūrimo ir testavimo metodų peržiūros ir prireikus keitimo programą.
6. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas periodiškai bent kartą per metus atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis neigiamus scenarijus įtraukia nenumatytą savo sistemų ir ryšių linijų ypatingos svarbos sudedamųjų elementų veikimą. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatoma, kaip techninė ir programinė įranga bei komunikacijos reaguoja į galimus pavojus, ir identifikuojamos sistemos, sutrinkančios neigiamų scenarijų atvejais. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas imasi priemonių, kad pašalintų nustatytus tų sistemų trūkumus.
7. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas:
a) |
yra pakankamai pajėgus, kad vykdydamas savo funkcijas išvengtų atjungimo arba gedimų, įskaitant trūkstamus ar neteisingus duomenis; |
b) |
turi pakankamai lankstumo, kad galėtų nedelsdamas reaguoti į išaugusį tvarkytinos informacijos kiekį ir išaugusį klientų prieigos prašymų skaičių. |
9 straipsnis
Saugumas
1. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas nustato ir prižiūri fizinių ir elektroninių apsaugos priemonių procedūras ir priemones, skirtas:
a) |
jo IT sistemoms apsaugoti nuo netinkamo naudojimo ar neteisėtos prieigos; |
b) |
atakų prieš informacines sistemas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/40/ES (6) 2 straipsnio a punkte, rizikai kuo labiau sumažinti; |
c) |
neteisėto konfidencialios informacijos atskleidimo prevencijai; |
d) |
duomenų saugumui ir vientisumui užtikrinti. |
2. Kai investicinė įmonė (informaciją privalanti teikti įmonė) naudojasi trečiosios šalies (informaciją teikiančios įmonės) paslaugomis, kad šioji jos vardu pateiktų informaciją PPTS, PPTS yra nustačiusi procedūras ir priemones, kuriomis užtikrina, kad informaciją teikianti įmonė neturėtų prieigos prie jokios kitos informacijos apie informaciją privalančią teikti įmonę arba tokios įmonės PPTS pateiktos informacijos, kurią informaciją privalanti teikti įmonė yra nusiuntusi PPTS arba tiesiogiai, arba per kitą informaciją teikiančią įmonę.
3. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas nustato ir prižiūri priemones ir tvarką, skirtus 1 dalyje nustatytai rizikai nedelsiant nustatyti ir valdyti.
4. Fizinių ar elektroninių apsaugos priemonių, nurodytų 1, 2 ir 3 dalyse, pažeidimų atveju duomenų teikimo paslaugų teikėjas nedelsdamas praneša:
a) |
savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kuriai taip pat pateikia incidento ataskaitą, joje nurodydamas incidento pobūdį, šalinant incidento padarinius priimtas priemones ir panašių incidentų prevencijai taikomas iniciatyvas; |
b) |
savo klientams, kuriems saugumo pažeidimas padarė poveikį. |
5. PPTS atveju 4 dalies a punkte nurodytas pranešimas taip pat pateikiamas bet kurioms kitoms kompetentingoms institucijoms, kurioms PPTS teikia sandorių pranešimus.
10 straipsnis
PSS ir KIJT vykdomas neišsamios ar potencialiai klaidingos informacijos valdymas
1. PSS ir KIJT nustato ir prižiūri tinkamas priemones, kuriomis užtikrinama, kad jie tiksliai, patys neįveldami jokių klaidų ir nepraleisdami informacijos, skelbtų iš investicinių įmonių, o KIJT atveju – iš prekybos vietų ir PSS gautus prekybos pranešimus, ir ištaisytų informaciją, kai patys yra įvėlę klaidų ar praleidę informaciją.
2. PSS ir KIJT nuolatos realiu laiku stebi savo IT sistemų darbą ir užtikrina, kad jų gauti prekybos pranešimai būtų tinkamai paskelbti.
3. Siekdami įsitikinti, ar informacija paskelbta teisingai, PSS ir KIJT periodiškai sutikrina gautus prekybos pranešimus su skelbiamais prekybos pranešimais.
4. PSS informaciją privalančiai teikti investicinei įmonei patvirtina gavęs prekybos pranešimą, kartu pateikdamas PSS priskirtą sandorio identifikavimo kodą. PSS nurodo sandorio identifikavimo kodą visoje vėlesnėje komunikacijoje dėl konkretaus prekybos pranešimo su informaciją privalančia teikti įmone.
5. PSS nustato ir prižiūri tinkamas priemones, kuriomis gavimo metu identifikuojami neišsamūs arba potencialiai klaidingi prekybos pranešimai. Šios priemonės apima automatinius įspėjimus dėl kainos ir apimties, pateikiamus atsižvelgiant į:
a) |
finansinės priemonės, kuria prekiaujama, sektorių ir segmentą; |
b) |
likvidumo lygį, įskaitant ankstesnius prekybos lygius; |
c) |
tinkamus kainos ir apimties lyginamuosius indeksus; |
d) |
prireikus kitus parametrus priklausomai nuo finansinės priemonės savybių. |
6. Kai PSS nustato, kad gautas prekybos pranešimas yra neišsamus arba jame pateikta potencialiai klaidinga informacija, jis to prekybos pranešimo neskelbia ir nedelsdamas įspėja prekybos pranešimą pateikusią investicinę įmonę.
7. Išskirtinėmis aplinkybėmis PSS ir KIJT, gavę informaciją teikiančio subjekto prašymą, kai šis subjektas dėl techninių priežasčių negali savo informacijos išbraukti ar iš dalies pakeisti pats, išbraukia arba iš dalies pakeičia informaciją prekybos pranešime.
8. PSS skelbia veikti savo nuožiūra neleidžiančią politiką, taikytiną informacijos atšaukimui ir daliniam pakeitimui prekybos pranešimuose, pagal kurią numatomos baudos, kurias PSS gali taikyti investicinėms įmonėms, pateikusioms prekybos pranešimus, kuriuose buvo neišsamios arba klaidingos informacijos, dėl kurios reikėjo prekybos pranešimus atšaukti arba iš dalies pakeisti.
11 straipsnis
PPTS vykdomas neišsamios ar potencialiai klaidingos informacijos valdymas
1. PPTS nustato ir prižiūri tinkamas priemones, kuriomis identifikuojami dėl kliento kaltės neišsamūs arba akivaizdžiai klaidingi sandorių pranešimai. Pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus PPTS tvirtina sandorių pranešimų laukelius, formą ir laukelių turinį pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 (7) I priedo 1 lentelę.
2. PPTS nustato ir prižiūri tinkamas priemones, kuriomis gavimo metu identifikuojami dėl paties PPTS kaltės klaidingi arba su praleidimais pateikti sandorių pranešimai ir tokios klaidos ištaisomos, o trūkstama informacija įrašoma. PPTS tvirtina laukelius, formą ir laukelių turinį pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 I priedo 1 lentelę.
3. PPTS nuolat realiu laiku stebi savo sistemų darbą ir užtikrina, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį apie gautus sandorių pranešimus būtų tinkamai informuota kompetentinga institucija.
4. Savo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos arba kompetentingos institucijos, kuriai PPTS teikia sandorių pranešimus, prašymu PPTS periodiškai sutikrina iš savo klientų gautą informaciją arba kliento vardu informacijos apie sandorius teikimo tikslu parengtą informaciją su kompetentingai institucijai pateiktos informacijos duomenų imtimi.
5. Visi pataisymai, įskaitant sandorių pranešimų atšaukimą ar dalinį pakeitimą, kuriais netaisomos PPTS padarytos klaidos ar praleidimai, yra atliekami tik kliento prašymu konkrečiame sandorio pranešime. Kai PPTS atšaukia ar iš dalies keičia sandorio pranešimą kliento prašymu, jis pateikią šį atnaujintą sandorio pranešimą klientui.
6. Kai prieš pateikdamas sandorio pranešimą PPTS nustato dėl kliento kaltės įsivėlusią klaidą ar praleidimą, jis to sandorio pranešimo neteikia ir nedelsdamas praneša investicinei įmonei klaidos arba praleidimo duomenis, kad klientas galėtų pateikti pataisytą informaciją.
7. Kai PPTS sužino apie klaidas ar praleidimus, atsiradusius dėl jo paties kaltės, jis nedelsdamas pateikia teisingą ir išsamų pranešimą.
8. PPTS nedelsdamas praneša klientui klaidos ar praleidimo duomenis ir jam pateikia atnaujintą sandorio pranešimą. Be to, PPTS nedelsdamas informuoja savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją ir kompetentingą instituciją, kuriai PPTS pateikė sandorio pranešimą, apie klaidą ar praleidimą.
9. Reikalavimas ištaisyti arba atšaukti klaidingus sandorių pranešimus arba pranešti apie praleistus sandorius netaikomas klaidoms ar praleidimams, kurie įvyko prieš daugiau nei penkerius metus iki datos, kurią PPTS apie juos sužinojo.
12 straipsnis
PPTS ryšys
1. PPTS turi politiką ir priemones, taip pat techninį pajėgumą, kad galėtų laikytis sandorių pranešimų pateikimo techninių specifikacijų, kurių reikalauja laikytis jo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir kitos kompetentingos institucijos, kurioms PPTS siunčia sandorių pranešimus.
2. PPTS taiko tinkamą politiką ir priemones, taip pat yra techniškai pajėgus iš klientų gauti sandorių pranešimus ir grąžinti informaciją klientams. PPTS pateikia klientui sandorio pranešimo, kurį PPTS kliento vardu pateikė kompetentingai institucijai, kopiją.
13 straipsnis
Kitos KIJT teikiamos paslaugos
1. KIJT gali teikti šias papildomas paslaugas:
a) |
teikti skaidrumo duomenis, buvusius prieš sudarant sandorį; |
b) |
teikti ankstesnius duomenis; |
c) |
teikti bazinius duomenis; |
d) |
vykdyti tyrimus; |
e) |
tvarkyti, platinti ir parduoti finansinių priemonių, prekybos vietų duomenis ir statistinius duomenis, taip pat kitus su rinka susijusius duomenis; |
f) |
kurti, administruoti, prižiūrėti ir parduoti programinę ir techninę įrangą ir tinklus, susijusius su duomenų ir informacijos perdavimu. |
2. KIJT gali teikti kitas paslaugas nei nurodytosios 1 dalyje, kuriomis didinamas rinkos veiksmingumas, jeigu tokios paslaugos nekelia jokios rizikos konsoliduotos informacinės juostos kokybei ar KIJT nepriklausomumui, kurios nebūtų galima tinkamai išvengti ar sumažinti.
III SKYRIUS
SKELBIMO PRIEMONĖS
(Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 65 straipsnio 1 dalis)
14 straipsnis
Nuskaitymas kompiuteriu
1. PSS ir KIJT pagal Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnio 1 dalį ir 65 straipsnio 1 dalį paviešintiną informaciją skelbia kompiuteriu skaitoma forma.
2. KIJT pagal Direktyvos 2014/65/ES 65 straipsnio 2 dalį paviešintiną informaciją skelbia kompiuteriu skaitoma forma.
3. Informacija laikoma paskelbta kompiuteriu skaitoma forma tik tada, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
a) |
informacija yra pateikta elektronine forma, kuri yra tiesiogiai ir automatiškai nuskaitoma kompiuteriu; |
b) |
informacija pagal 8 straipsnio 7 dalį saugoma tinkamoje IT architektūroje, leidžiančioje automatinę prieigą; |
c) |
informacija yra pakankamai patikima, kad būtų užtikrintas teikiamų paslaugų tęstinumas ir periodiškumas, be to, spartos požiūriu užtikrinama tinkama prieiga; |
d) |
informaciją galima pasiekti, skaityti, naudoti ir kopijuoti kompiuterio programine įranga, kuri yra nemokama ir viešai prieinama. |
Taikant pirmos pastraipos a punktą, elektroninė forma turėtų būti grindžiama nemokamais, nenuosavybiniais atviraisiais standartais.
4. Taikant 3 dalies a punktą, elektroninė forma apima rinkmenų ar pranešimų rūšį, jų identifikavimo taisykles, juose esančių laukelių pavadinimus ir duomenų rūšis.
5. PSS ir KIJT:
a) |
viešai skelbia nurodymus, kuriais paaiškina, kaip ir kur lengvai susipažinti su duomenimis ir jais naudotis, kartu nurodydami elektroninę formą; |
b) |
viešai paskelbia visus a punkte minimų nurodymų pakeitimus likus bent trims mėnesiams iki jų įsigaliojimo, nebent nurodymų pakeitimams tinkamai pagrįstais atvejais būtina įsigalioti skubiau; |
c) |
savo interneto svetainėje pateikia nuorodą į a punkte minimus nurodymus. |
15 straipsnis
Akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių įtraukimas į konsoliduotą informacinę juostą
1. KIJT į savo elektroninių duomenų srautą įtraukia pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6 ir 20 straipsnius paviešinus duomenis, susijusius su visomis šiuose straipsniuose nurodytomis finansinėmis priemonėmis.
2. Kai naujas PSS arba nauja prekybos vieta pradeda veiklą, KIJT kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo PSS arba prekybos vietos veiklos pradžios į savo konsoliduotos informacijos juostos elektroninių duomenų srautą įtraukia tos PSS arba prekybos vietos paviešintus duomenis.
16 straipsnis
Pirminių ir pasikartojančių prekybos pranešimų, susijusių su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis, identifikavimas
1. Skelbdamas pakartotinį prekybos pranešimą, PSS į laukelį „skelbiama pakartotinai“ įrašo kodą DUPL, kad duomenų gavėjai galėtų atskirti pirminį prekybos pranešimą nuo bet kokio to pranešimo pakartojimo.
2. Taikydamas 1 dalį, PSS įpareigoja visas investicines įmones laikytis vienos iš šių sąlygų:
a) |
patvirtinti, kad apie konkrečios finansinės priemonės sandorius ji praneša tik naudodamasi to PSS paslaugomis; |
b) |
naudoti identifikavimo mechanizmą, pažymintį vieną pranešimą kaip pirminį (ORGN), o visus kitus pranešimus apie tą patį sandorį kaip pakartotinius (DUPL). |
17 straipsnis
Pirminių pranešimų, susijusių su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis, skelbimas
Prekybos pranešimų, kurių laukelyje „skelbiama pakartotinai“ yra kodas DUPL, KIJT nekonsoliduoja.
18 straipsnis
PSS skelbtini duomenys
1. PSS paviešina:
a) |
įvykdytų sandorių, susijusių su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis, atveju – Deleguotojo reglamento (ES) 2017/587 I priedo 2 lentelėje nurodytus sandorio duomenis, naudodamas Deleguotojo reglamento (ES) 2017/587 I priedo 3 lentelėje išvardytas tinkamas žymas; |
b) |
įvykdytų sandorių, susijusių su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atveju – Deleguotojo reglamento (ES) 2017/583 II priedo 1 lentelėje nurodytus sandorio duomenis, naudodamas Deleguotojo reglamento (ES) 2017/583 II priedo 2 lentelėje išvardytas tinkamas žymas. |
2. Skelbdamas informaciją apie sandorio pranešimo laiką, PSS nurodo sandorio paskelbimo datą ir laiką sekundžių tikslumu.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, skelbdamas informaciją apie elektroninėje sistemoje įvykdytą sandorį, PSS prekybos pranešime nurodo to sandorio paskelbimo datą ir laiką milisekundžių tikslumu.
4. Taikant 3 dalį, terminas „elektroninė sistema“ reiškia sistemą, kurioje vyksta pavedimų elektroninė prekyba arba pagal kurią vyksta pavedimų prekyba už jos ribų su sąlyga, kad pavedimai skelbiami per tą konkrečią sistemą.
5. 2 ir 3 dalyse nurodytos laiko žymos atitinkamai daugiau nei viena sekunde ar milisekunde nenukrypsta nuo suderintojo pasaulinio laiko (UTC), kurį skelbia ir tikslina vienas iš laiko centrų, įrašytų į paskutinės Tarptautinio svorių ir matų biuro (pranc. Bureau International des Poids et Mesures, BIPM) metinės laiko veiklos ataskaitos sąrašą.
19 straipsnis
Nediskriminavimas
PSS ir KIJT užtikrina, kad paviešintina informacija būtų siunčiama per visus sklaidos kanalus vienu metu, taip pat tais atvejais, kai informacija viešinama kuo skubiau po realaus laiko, kiek techniškai įmanoma, arba praėjus 15 minučių nuo jos pirmo paskelbimo.
20 straipsnis
KIJT skelbtini duomenys
KIJT paviešina:
a) |
įvykdytų sandorių, susijusių su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis, atveju – Deleguotojo reglamento (ES) 2017/587 I priedo 2 lentelėje nurodytus sandorio duomenis, naudodamas Deleguotojo reglamento (ES) 2017/587 I priedo 3 lentelėje išvardytas tinkamas žymas; |
b) |
įvykdytų sandorių, susijusių su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atveju – Deleguotojo reglamento (ES) 2017/583 II priedo 1 lentelėje nurodytus sandorio duomenis, naudodamas Deleguotojo reglamento (ES) 2017/583 II priedo 2 lentelėje išvardytas tinkamas žymas. |
21 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo Direktyvos 2014/65/ES 93 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos pirmosios datos.
Tačiau 14 straipsnio 2 dalis ir 20 straipsnio b punktas taikomi nuo devinto mėnesio po Direktyvos 2014/65/ES įsigaliojimo pirmos dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 2 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(3) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/587, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių ir su pareiga tam tikrų akcijų sandorius vykdyti prekybos vietoje arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 387).
(4) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/583, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais, susijusiais su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 229).
(5) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(6) 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR (OL L 218, 2013 8 14, p. 8).
(7) 2016 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/590, kuriuo Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas pranešimo apie sandorius kompetentingoms institucijoms techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 449).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/142 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/572
2016 m. birželio 2 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas techniniais reguliavimo standartais, patikslinančiais teiktinus duomenis, buvusius prieš sudarant ir sudarius sandorį, bei duomenų išskaidymo lygį
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 12 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,
kadangi:
(1) |
siekiant mažinti rinkos dalyviams tenkančias duomenų pirkimo sąnaudas, Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 numatyta, kad su skaidrumo duomenimis, buvusiais prieš sudarant ir sudarius sandorį, turi būti leidžiama susipažinti visuomenei, juos išskaidant į atskirus duomenų elementus. Būtina patikslinti išskaidymo lygį, kuriuo prekybos vietos turėtų teikti duomenis. Atsižvelgiant į įrodymus, kad kitiems suinteresuotiesiems subjektams reikalingi tokie duomenys, prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės turėtų išskaidyti duomenis pagal turto klasę, emisijos šalį, finansinės priemonės prekybos valiutą ir tai, ar duomenys susiję su tvarkaraštiniais kasdieniais aukcionais ar nuolatine prekyba; |
(2) |
siekiant užtikrinti, kad teikiami duomenys, buvę prieš sudarant ir sudarius sandorį, tenkintų rinkos dalyvių poreikius, prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės turėtų teikti bet kokius išskaidytų duomenų derinius pagal kriterijus, jei tam yra pagrįstas komercinis pagrindas; |
(3) |
kai kurių finansinių priemonių, pavyzdžiui išvestinių finansinių priemonių, atveju ne visada galima vienareikšmiškai nustatyti konkrečią turto klasę, kuriai ta priemonė priklauso, nes turto klasės nustatymas priklauso nuo to, kurios finansinės priemonės savybės yra laikomos lemiamomis. Panašiai ne visada gali būti įmanoma vienareikšmiškai nustatyti, kuriuos kitus kriterijus duomenų rūšis atitinka. Siekiant užtikrinti, kad iš konkrečios prekybos vietos duomenis perkantys rinkos dalyviai gautų nuoseklius duomenis, būtina prekybos vietą valdančius rinkos operatorius arba investicines įmones įpareigoti tais atvejais, kai neįmanoma vienareikšmiškai taikyti duomenų išskaidymo kriterijų, nustatyti, kuriuos kriterijus finansinė priemonė arba duomenų rūšis laikytina atitinkančia; |
(4) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(5) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(6) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Skaidrumo duomenų, buvusių prieš sudarant ir sudarius sandorį, pateikimas
1. Gavęs prašymą prekybos vietą valdantis rinkos operatorius arba investicinė įmonė suteikia galimybę visuomenei susipažinti su informacija, skelbiama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3, 4 ir 6–11 straipsniais, pateikdamas išskaidytus duomenis, buvusius prieš sudarant ir sudarius sandorį, pagal šiuos kriterijus:
a) |
turto klasės pobūdį:
|
b) |
akcijų arba valstybės skolos emisijos šalį; |
c) |
finansinės priemonės prekybos valiutą; |
d) |
tai, ar duomenys susiję su tvarkaraštiniais kasdieniais aukcionais ar nuolatine prekyba. |
2. Išvestinės finansinės priemonės, nurodytos a punkto v papunktyje, yra išskaidomos pagal šiuos kriterijus:
a) |
nuosavybės išvestinės finansinės priemonės; |
b) |
palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės; |
c) |
kredito išvestinės finansinės priemonės; |
d) |
užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės; |
e) |
biržos prekių ir apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės; |
f) |
kitos išvestinės finansinės priemonės. |
3. Prekybos vietą valdantis rinkos operatorius arba investicinė įmonė nustato, kuriuos kriterijus finansinė priemonė arba duomenų rūšis atitinka, kai 1 arba 2 dalyje nurodytų duomenų išskaidymo kriterijų taikyti vienareikšmiškai neįmanoma.
4. Gavęs prašymą, prekybos vietą valdantis rinkos operatorius arba investicinė įmonė teikia bet kokius išskaidytų duomenų derinius pagal 1 ir 2 dalyse nurodytus kriterijus.
5. Be duomenų, teikiamų pagal 1 ir 2 dalis, prekybos vietą valdantis rinkos operatorius arba investicinė įmonė gali teikti duomenų grupes.
2 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo Reglamento (ES) Nr. 600/2014 55 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos datos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 2 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/145 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/573
2016 m. birželio 6 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų papildoma techniniais reguliavimo standartais dėl reikalavimų, skirtų sąžiningoms ir nediskriminacinėms kolokacijos paslaugoms ir mokesčių sistemoms užtikrinti
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 48 straipsnio 12 dalies d punktą,
kadangi:
(1) |
svarbu priimti išsamius techninius reguliavimo standartus, kad būtų aiškiai nurodytos sąlygos, kada prekybos vietų teikiama kolokacija ir mokesčių sistemos gali būti laikomos sąžiningomis ir nediskriminacinėmis; |
(2) |
reikalavimų, susijusių su kolokacija ir mokesčių sistemomis, taikymo sritis Direktyva 2014/65/ES išplečiama, kad apimtų daugiašales prekybos sistemas ir organizuotos prekybos sistemas. Todėl svarbu užtikrinti, kad tos prekybos vietos būtų įtrauktos ir į šio reglamento taikymo sritį; |
(3) |
siekiant užtikrinti suderintas sąlygas, bendri reikalavimai turėtų būti taikomi visų tipų kolokacijos paslaugoms ir prekybos vietoms, kurios organizuoja nuosavų duomenų centrų veiklą arba naudoja duomenų centrus, kurie priklauso trečiosioms šalims arba yra jų valdomi; |
(4) |
prekybos vietos turėtų turėti galimybę nustatyti su kolokacija susijusią komercinę politiką ir tai, kokių tipų rinkos dalyviams jos nori suteikti prieigą prie tų paslaugų, su sąlyga, kad jų komercinė politika yra grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. Neturėtų būti reikalaujama, kad prekybos vietos kolokacijos gebėjimus išplėstų viršydamos erdvės, energijos tiekimo, vėsinimo ar panašių turimų galimybių ribas, ir jos turėtų turėti teisę nuspręsti, ar plės turimą kolokacijos erdvę, ar ne; |
(5) |
sąžiningoms ir nediskriminacinėms kolokacijos paslaugoms ir mokesčių sistemoms užtikrinti reikalingas pakankamas skaidrumas, kad nebūtų apeinamos Direktyvoje 2014/65/ES nustatytos pareigos. Todėl prekybos sistemos, nustatydamos nuolaidas, paskatas ir atgrasomąsias priemones, turėtų taikyti objektyvius kriterijus; |
(6) |
reikėtų uždrausti mokesčių sistemas, kurios skatindamos intensyvią prekybą prisideda prie sąlygų, lemiančių tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas, ir kurios gali nulemti per didelę rinkos infrastruktūrų apkrovą. Todėl nuolaidos už kiekį turėtų būti leidžiamos su sąlyga, kad jos, kaip kainų diferencijavimo programos, būtų grindžiamos vieno nario bendra prekybos apimtimi, bendru sandorių skaičiumi arba bendrais prekybos mokesčiais, kai pasiekus ribą už mažesnę kainą vykdoma tik nereikšminga prekyba; |
(7) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(8) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(9) |
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę; |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Sąžiningos ir nediskriminacinės kolokacijos paslaugos
1. Kolokacijos paslaugas teikiančios prekybos vietos, atsižvelgdamos į erdvės, energijos tiekimo, vėsinimo ir panašių turimų galimybių ribas, užtikrina, kad tokios paslaugos būtų teikiamos sąžiningai ir nediskriminuojant, kaip nustatyta 2, 3 ir 4 dalyse, kiek tai susiję su:
a) |
joms priklausančiais ir jų valdomais duomenų centrais; |
b) |
joms priklausančiais duomenų centrais, kuriuos valdo jų atrinkta trečioji šalis; |
c) |
duomenų centrais, kurie priklauso trečiajai šaliai, su kuria prekybos vieta yra sudariusi prekybos vietos sandorių vykdymo infrastruktūros ir artimosios prieigos (angl. proximity access) prie jos organizavimo patikėjimo susitarimą, ir kuriuos valdo ta trečioji šalis; |
d) |
artimosios prieglobos (angl. proximity hosting) paslaugomis, kurios priklauso trečiajai šaliai, su prekybos vieta sudariusiai sutartimi įtvirtintą susitarimą, ir kurias valdo ta trečioji šalis. |
2. Prekybos vietos visiems naudotojams, kurie yra tų pačių kolokacijos paslaugų abonentai, suteikia prieigą prie savo tinklo tomis pačiomis sąlygomis, įskaitant sąlygas, susijusias su erdve, energijos tiekimu, vėsinimu, kabelių ilgiu, prieiga prie duomenų, rinkos prieigos galimybėmis, technologijomis, technine parama ir pranešimų tipais.
3. Prekybos vietos imasi visų pagrįstų veiksmų visiems prisijungimams ir delsos (angl. latency) matavimams stebėti, kad užtikrintų nediskriminacinį požiūrį į visus kolokacijos paslaugų naudotojus, kurių prieigos delsa yra to paties tipo.
4. Prekybos vietos suteikia galimybę naudotis atskiromis kolokacijos paslaugomis, nenustatydamos reikalavimo pirkti paslaugų paketą.
2 straipsnis
Kolokacijos paslaugų teikimo skaidrumas
Prekybos vietos apie savo kolokacijos paslaugas savo interneto svetainėse skelbia šią informaciją:
a) |
teikiamų paslaugų sąrašą, pateikdamos informaciją apie erdvę, energijos tiekimą, vėsinimą, kabelių ilgį, prieigą prie duomenų, rinkos prieigos galimybes, technologijas, techninę paramą, pranešimų tipus, telekomunikacijas ir susijusius produktus bei paslaugas; |
b) |
kiekvienos paslaugos mokesčių sistemą, kaip nustatyta 3 straipsnio 2 dalyje; |
c) |
prieigos prie paslaugos sąlygas, įskaitant IT reikalavimus ir veiklos procedūras; |
d) |
galimus skirtingus prieigos delsos tipus; |
e) |
kolokacijos erdvės paskirstymo tvarką; |
f) |
prireikus reikalavimus trečiosioms šalims, teikiančioms kolokacijos paslaugas. |
3 straipsnis
Sąžiningi ir nediskriminaciniai mokesčiai
1. Prekybos vietos iš visų tokio paties tipo paslaugų naudotojų remdamosi objektyviais kriterijais ima tokį patį mokestį ir jiems sudaro tokias pačias sąlygas. Prekybos vietos skirtingas mokesčių už tokio paties tipo paslaugas sistemas nustato tik tuomet, jei tos mokesčių sistemos yra grindžiamos nediskriminaciniais, išmatuojamais ir objektyviais kriterijais, susijusiais su:
a) |
bendra prekybos apimtimi, sandorių skaičiumi arba bendrais prekybos mokesčiais; |
b) |
prekybos vietos teikiamomis paslaugomis arba paslaugų paketais; |
c) |
prašomų paslaugų apimtimi arba rūšimi; |
d) |
likvidumo užtikrinimu pagal Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 2 dalį arba veikimu kaip rinkos formuotojas, apibrėžtas Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte. |
2. Prekybos vietos užtikrina, kad jų mokesčių sistema būtų pakankamai išsami, kad būtų sudarytos sąlygos naudotojams numatyti mokėtinus mokesčius, remiantis bent šiais elementais:
a) |
mokamomis paslaugomis, įskaitant veiklą, už kurią bus imamas mokestis; |
b) |
mokesčiais už kiekvieną paslaugą, nurodant, ar mokestis fiksuotas, ar kintamas; |
c) |
nuolaidomis, paskatomis arba atgrasomosiomis priemonėmis. |
3. Prekybos vietos suteikia galimybę naudotis atskiromis paslaugomis, nesugrupuotomis su kitomis paslaugomis.
4 straipsnis
Mokesčių sistemų skaidrumas
Prekybos vietos savo mokesčių bei mokesčių sistemų ir kitų sąlygų, numatytų 3 straipsnyje, nustatymo objektyvius kriterijus kartu su vykdymo mokesčiais, papildomais mokesčiais, nuolaidomis, paskatomis ir atgrasomosiomis priemonėmis skelbia viename išsamiame ir viešai prieinamame dokumente savo interneto svetainėje.
5 straipsnis
Draudžiamos mokesčių sistemos
Prekybos vietos savo nariams, dalyviams ar klientams nesiūlo mokesčių sistemos, pagal kurią jų sandoriams viršijus konkrečią ribą visiems jų sandoriams, įskaitant tuos sandorius, kurie įvykdyti prieš pasiekiant tą ribą, nustatytą laikotarpį būtų taikomas mažesnis mokestis.
6 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 6 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/148 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/574
2016 m. birželio 7 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma verslo laikrodžių tikslumo lygio techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 50 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,
kadangi:
(1) |
laikrodžių sinchronizavimas turi tiesioginės įtakos daugeliui sričių. Visų pirma jis padeda užtikrinti, kad skaidrumo duomenys sudarius sandorį lengvai gali būti patikimos konsoliduotos informacinės juostos dalimi. Sinchronizavimas taip pat labai svarbus vykdant pavedimų stebėjimą įvairiose prekybos vietose ir nustatant piktnaudžiavimo rinka atvejus, jis padeda aiškiau palyginti sandorius ir jų vykdymo metu vyraujančias rinkos sąlygas; |
(2) |
kiekvieną sekundę prekybos vietos gaunamų pavedimų skaičius gali būti labai didelis, daug didesnis už vykdomų sandorių skaičių. Jis gali siekti iki kelių tūkstančių pavedimų per sekundę, priklausomai nuo prekybos vietos, konkrečios prekybos vietos narių arba dalyvių ar klientų rūšies ir finansinių priemonių kintamumo ir likvidumo. Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą manipuliavimo rinka priežiūrą, tam tikrų rūšių prekybos veiklos laiko žymėjimas sekundės tikslumu būtų nepakankamas. Dėl šios priežasties būtina nustatyti mažiausio tikslumo reikalavimus, kurių turi laikytis prekybos vietų operatoriai ir jų nariai arba dalyviai, fiksuodami praneštinų įvykių datą ir laiką; |
(3) |
kompetentingos institucijos turi galėti atkurti visų su pavedimu susijusių įvykių tikslią laiko seką per visą kiekvieno pavedimo laikotarpį. Kompetentingos institucijos turi galėti konsoliduotai atkurti šiuos įvykius keliose prekybos vietose, kad galėtų vykdyti veiksmingą piktnaudžiavimo rinka stebėseną įvairiose prekybos vietose. Todėl būtina nustatyti bendrą referencinį laiką ir didžiausio nukrypimo nuo bendro referencinio laiko taisykles, siekiant užtikrinti, kad visi prekybos vietų operatoriai ir jų nariai arba dalyviai fiksuotų datą ir laiką remdamiesi tuo pačiu laiko šaltiniu ir pagal nuoseklius standartus. Taip pat būtina numatyti tikslų laiko žymėjimą, kad kompetentingos institucijos galėtų skirti įvairius praneštinus įvykius, kurie kitu atveju galėtų būti laikomi įvykę tuo pačiu metu; |
(4) |
tačiau yra prekybos modelių, kuriuos taikant didesnis tikslumas gali būti nesvarbus arba neįmanomas. Žodinės prekybos sistemoms ar prašymų dėl kotiruočių sistemoms, kurias naudojant turi dalyvauti žmonės arba negalima taikyti algoritminės prekybos, arba sistemoms, kurios naudojamos suderėtiems sandoriams sudaryti, turėtų būti taikomi skirtingi tikslumo standartai. Prekybos vietose, naudojančiose tas prekybos sistemas, paprastai nebūna daug įvykių, galinčių įvykti per tą pačią sekundę, vadinasi, įpareigoti tiksliau žymėti tų įvykių laiko nebūtina, kadangi mažiau tikėtina, kad tuo pačiu metu įvyktų keli įvykiai. Be to, tose prekybos vietose dėl sandorių gali būti tariamasi rankiniu būdu, o tai gali užtrukti šiek tiek laiko. Tose prekybos vietose taip pat sugaištama šiek tiek laiko nuo to momento, kai sandoris įvykdomas, iki to momento, kai jis užfiksuojamas prekybos sistemoje, vadinasi, taikant griežtesnius tikslumo reikalavimus, prekybos vietos operatoriaus, prekybos vietos narių arba dalyvių daromi įrašai nebūtinai būtų reikšmingesni ir tikslesni; |
(5) |
kompetentingos institucijos turi suprasti, kaip prekybos vietos ir jų nariai arba dalyviai užtikrina savo įrašų atsekamumą pagal suderintąjį pasaulinį laiką (UTC). Taip yra dėl skirtingų sistemų sudėtingumo ir alternatyvių metodų, kuriuos galima naudoti sinchronizuojant laiką pagal UTC. Atsižvelgiant į tai, kad laiko paklaidą gali lemti daug įvairių elementų, taip pat tikslinga nustatyti priimtiną didžiausio nukrypimo nuo UTC lygį; |
(6) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(7) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(8) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Referencinis laikas
Prekybos vietų operatoriai ir jų nariai arba dalyviai sinchronizuoja verslo laikrodžius, kuriuos jie naudoja bet kokio praneštino įvykio datai ir laikui užfiksuoti, su suderintuoju pasauliniu laiku (UTC), kurį skelbia ir tikslina laiko centrai, įrašyti į paskutinės Tarptautinio svorių ir matų biuro (pranc. Bureau international des poids et mesures) metinės laiko veiklos ataskaitos sąrašą. Prekybos vietų operatoriai ir jų nariai arba dalyviai taip pat gali sinchronizuoti verslo laikrodžius, kuriuos jie naudoja bet kokio praneštino įvykio datai ir laikui užfiksuoti, su UTC, kurį skelbia palydovinė sistema, su sąlyga, kad apskaitomas bet koks laiko nuokrypis nuo UTC ir jis pašalinamas iš laiko žymos.
2 straipsnis
Prekybos vietų operatorių užtikrinamas tikslumo lygis
1. Prekybos vietų operatoriai užtikrina, kad jų verslo laikrodžiai atitiktų priedo 1 lentelėje nurodytus tikslumo lygius pagal kiekvienos iš jų prekybos sistemų delsos laiką „nuo tinklų sietuvo iki tinklų sietuvo“ (angl. gateway to gateway latency).
Delsos laikas „nuo tinklų sietuvo iki tinklų sietuvo“ yra laikas, skaičiuojamas nuo to momento, kai prekybos vietos sistemos išorinis tinklų sietuvas gauna pranešimą, išsiunčia jį pavedimo pateikimo protokolu, apdoroja derinimo mechanizmu ir tuomet išsiunčia atgal, iki tol, kol iš tinklų sietuvo išsiunčiamas gavimo patvirtinimas.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, prekybos vietų operatoriai, naudojantys žodinės prekybos sistemą, prašymų dėl kotiruočių sistemą, kurias naudojant turi dalyvauti žmonės arba negalima taikyti algoritminės prekybos, arba sistemą, kurioje įforminami suderėti sandoriai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (3) 4 straipsnio 1 dalies b punktą, užtikrina, kad jų verslo laikrodžiai nenukryptų daugiau kaip viena sekunde nuo UTC, nurodyto šio reglamento 1 straipsnyje. Prekybos vietos operatorius užtikrina, kad laikas būtų fiksuojamas bent vienos sekundės tikslumu.
3. Prekybos vietų operatoriai, kurie naudoja kelių rūšių prekybos sistemas, užtikrina, kad kiekviena sistema atitiktų tai sistemai taikomą tikslumo lygį pagal 1 ir 2 dalis.
3 straipsnis
Prekybos vietos narių arba dalyvių užtikrinamas tikslumo lygis
1. Prekybos vietų nariai arba dalyviai užtikrina, kad jų verslo laikrodžiai, kuriuos jie naudoja praneštinų įvykių laikui užfiksuoti, atitiktų priedo 2 lentelėje nurodytą tikslumo lygį.
2. Prekybos vietų nariai arba dalyviai, kurie vykdo kelių rūšių prekybos veiklą, užtikrina, kad sistemos, kurias jie naudoja praneštiniems įvykiams užfiksuoti, atitiktų kiekvienai iš šių prekybos veiklų taikomą tikslumo lygį pagal priedo 2 lentelėje nurodytus reikalavimus.
4 straipsnis
Didžiausio nukrypimo reikalavimų laikymasis
Prekybos vietų operatoriai ir jų nariai arba dalyviai sukuria atsekamumo pagal UTC sistemą. Jie turi galėti įrodyti atsekamumą pagal UTC, dokumentais pagrįsdami sistemos struktūrą, veikimą ir specifikacijas. Jie turi galėti nustatyti tikslų momentą, kuriuo užfiksuojama laiko žyma, ir įrodyti, kad tas momentas visoje sistemoje, kurioje užfiksuojama laiko žyma, nesikeičia. Jie turi atlikti atsekamumo sistemos atitikties šiam reglamentui peržiūrą ne rečiau kaip kartą per metus.
5 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 7 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(3) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
PRIEDAS
1 lentelė
Prekybos vietų operatorių užtikrinamas tikslumo lygis
Prekybos sistemos delsos laikas „nuo tinklų sietuvo iki tinklų sietuvo“ (angl. gateway-to-gateway latency time) |
Didžiausias nukrypimas nuo suderintojo pasaulinio laiko (UTC) |
Laiko žymos tikslumas |
> 1 milisekundė |
1 milisekundė |
1 milisekundė arba tiksliau |
≤ 1 milisekundė |
100 mikrosekundžių |
1 mikrosekundė arba tiksliau |
2 lentelė
Prekybos vietos narių arba dalyvių užtikrinamas tikslumo lygis
Prekybos veiklos rūšis |
Aprašymas |
Didžiausias nukrypimas nuo suderintojo pasaulinio laiko (UTC) |
Laiko žymos tikslumas |
Veikla, kurioje naudojama didelio dažnio algoritminės prekybos metodas |
Didelio dažnio algoritminės prekybos metodas |
100 mikrosekundžių |
1 mikrosekundė arba tiksliau |
Veikla, kurioje naudojamos žodinės prekybos sistemos |
Žodinės prekybos sistemos, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/583 (1) 5 straipsnio 5 dalyje |
1 sekundė |
1 sekundė arba tiksliau |
Veikla, kurioje naudojamos prašymų dėl kotiruočių sistemos, kurias taikant turi dalyvauti žmonės arba kuriose negalima taikyti algoritminės prekybos |
Prašymų dėl kotiruočių sistemos, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/583 5 straipsnio 4 dalyje |
1 sekundė |
1 sekundė arba tiksliau |
Suderėtų sandorių sudarymo veikla |
Suderėtas sandoris, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies b punkte |
1 sekundė |
1 sekundė arba tiksliau |
Bet kuri kita prekybos veikla |
Visa kita prekybos veikla, nepatenkanti į šią lentelę |
1 milisekundė |
1 milisekundė arba tiksliau |
(1) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/583, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais, susijusiais su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 229).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/152 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/575
2016 m. birželio 8 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų papildoma techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su sandorių vykdymo kokybės duomenimis, kuriuos turi skelbti vykdymo vietos
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 27 straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos a punktą,
kadangi:
(1) |
siekiant suteikti tiek viešosioms, tiek investicinėms įmonėms svarbių duomenų apie pavedimų vykdymo kokybę, kad jos galėtų nustatyti geriausią klientų pavedimų vykdymo būdą, svarbu nustatyti su finansinių priemonių, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (2) 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, vykdymo kokybe susijusių duomenų, kuriuos turi skelbti prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, konkretų turinį, formą ir skelbimo periodiškumą. Taip pat svarbu nustatyti su kitų finansinių priemonių, kurioms netaikoma prekybos pareiga, vykdymo kokybe susijusių duomenų, kuriuos turi skelbti vykdymo vietos, konkretų turinį, formą ir skelbimo periodiškumą. Šiuo atveju reikėtų tinkamai atsižvelgti į vykdymo vietos rūšį ir susijusios finansinės priemonės rūšį; |
(2) |
siekiant išsamiai įvertinti Sąjungoje atliekamų sandorių vykdymo kokybės mastą, tikslinga, kad vykdymo vietos, kurias investicinės įmonės gali pasirinkti, kad šios vykdytų klientų pavedimus, laikytųsi reikalavimų dėl duomenų, kuriuos pagal šį reglamentą turi teikti vykdymo vietos. Šiuo tikslu prie šių vykdymo vietų reikėtų priskirti reguliuojamas rinkas, daugiašales prekybos sistemas, organizuotos prekybos sistemas, sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus, rinkos formuotojus ir kitus likvidumo teikėjus; |
(3) |
remiantis tuo, kad yra skirtingų rūšių vykdymo vietų ir finansinių priemonių, teikiamos informacijos turinys turėtų skirtis priklausomai nuo keleto veiksnių. Siekiant susidaryti tinkamą vykdymo kokybės vaizdą, tikslinga diferencijuoti pranešamų duomenų kiekį ir pobūdį pagal prekybos sistemas, prekybos būdus ir prekybos platformas; |
(4) |
siekiant išvengti netinkamo vykdymo vietų palyginimo ir užtikrinti surinktų duomenų svarbumą, vykdymo vietos turėtų teikti atskirus pranešimus, atitinkančius tuos segmentus, kuriuose naudojamos skirtingos pavedimų knygos arba kurie kitaip reguliuojami ar kuriuose naudojami skirtingi rinkos segmentų identifikatoriai; |
(5) |
siekdamos užtikrinti tikslų faktinio įvykdymo kokybės vaizdą, prekybos vietos kartu su įvykdytais pavedimais neturėtų skelbti tų, kuriais prekiaujama ne biržoje ir apie kuriuos pranešama prekybos vietai; |
(6) |
kai rinkos formuotojai ir kiti likvidumo teikėjai kaip vykdymo vietos skelbia informaciją apie finansines priemones, kurioms netaikoma prekybos pareiga, jie turėtų skelbti tik informaciją apie įvykdytus pavedimus arba jų klientams pateiktą kotiruotę, kai pavedimai arba kotiruojami, arba vykdomi ne biržoje arba vykdomi pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 ir 9 straipsnius, neįskaitant pavedimų, kurie saugomi prekybos vietos pavedimų valdymo sistemoje, kol neatskleidžiama informacija; |
(7) |
tikslinga laikyti, kad kitiems likvidumo teikėjams reikėtų priskirti įmones, kurios teigia norinčios vykdyti sandorius savo sąskaita ir kurios teikia likvidumą vykdydamos savo įprastą verslo veiklą, nepriklausomai nuo to, ar turi sudariusios oficialius susitarimus ir ar įsipareigoja nuolat teikti likvidumą; |
(8) |
siekiant užtikrinti su kaina susijusį visišką sandorių vykdymo kokybės skaidrumą, tikslinga, kad pateikta su kaina susijusi informacija atitinkamais atvejais neapimtų jokių komisinių ar sukauptų palūkanų; |
(9) |
nustatant tinkamą informaciją kainos kokybei įvertinti, turėtų būti reikalaujama tiek kasdien skelbiamos informacijos apie vidutinius lygius, tiek konkretaus laiko momento informacijos. Turėdami tokios informacijos, dalyviai, analizuodami įvykdymo kokybę, žinos atitinkamas aplinkybes ir galės susidaryti išsamesnį vaizdą. Kad būtų galima palyginti finansinių priemonių kainas, taip pat reikia nurodyti bet kurio pranešamo sandorio valiutos kodą; |
(10) |
siekiant užtikrinti reguliavimo nuoseklumą, netikslinga reikalauti, kad prekybos vietos pateiktų informacijos apie sandorius, kuriems paskelbimo metu ir toliau taikomas viešo paskelbimo atidėjimas, laikantis skaidrumo sudarius sandorį reikalavimų. Tikslinga, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams, rinkos formuotojams ir kitiems likvidumo teikėjams būtų netaikomas reikalavimas skelbti konkretaus laiko momento duomenis apie sandorius, viršijančius standartinį rinkos dydį arba finansinei priemonei būdingą dydį, kad tos vietos išvengtų pernelyg didelės neskelbtinos komercinės informacijos atskleidimo rizikos, kuri galėtų pakenkti jų gebėjimui apdrausti pozicijas ir teikti likvidumą. Akcijų, biržinių fondų ir sertifikatų, kurie pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 laikomi nelikvidžiais, atžvilgiu taikytina standartinio rinkos dydžio riba yra tos rūšies finansinės priemonės mažiausias standartinis rinkos dydis. Siekiant išvengti netikrumo, tikslinga paaiškinti, kad nuoroda į didelę apimtį ir į finansinei priemonei būdingą dydį turi tą pačią reikšmę, kuri nurodyta skaidrumo sudarius sandorį reikalavimuose; |
(11) |
labai svarbu, kad tam tikroje vietoje vykdant pavedimą visi taikyti mokesčiai būtų visiškai skaidrūs. Būtina nurodyti visas kliento pavedimo vykdymo sąnaudas, kurios susijusios su konkrečios vietos naudojimu ir kurias klientas apmoka tiesiogiai arba netiesiogiai. Tos sąnaudos turėtų apimti vykdymo mokesčius, įskaitant pavedimų pateikimo, pakeitimo arba anuliavimo mokesčius arba kotiruočių atšaukimo mokesčius, taip pat bet kokius mokesčius, susijusius su galimybe gauti rinkos duomenų arba naudotis terminalais. Susijusios sąnaudos taip pat gali apimti tarpuskaitos ar atsiskaitymo mokesčius arba bet kokius kitus mokesčius, mokamus trečiosioms šalims, kurios dalyvauja vykdant pavedimą per vykdymo vietų teikiamas paslaugas. Informacija apie sąnaudas taip pat turėtų apimti mokesčius ar rinkliavas, kuriuos tiesiogiai turi apmokėti vieta arba kuriuos ji patiria narių ar vykdymo vietos naudotojų arba kliento, su kuriuo susijęs pavedimas, vardu; |
(12) |
vykdymo tikimybė rodo tam tikros rūšies pavedimo vykdymo galimumą ir yra grindžiama konkrečios priemonės prekybos apimties duomenimis arba kitomis pavedimų ir sandorių ypatybėmis. Turint informacijos apie vykdymo tikimybę, turėtų būti galima apskaičiuoti tokius parametrus, kaip vietai būdingą konkrečios finansinės priemonės ar finansinių priemonių klasės santykinį rinkos dydį. Vykdymo tikimybė taip pat turėtų būti vertinama atsižvelgiant į neįvykusių sandorių arba anuliuotų ar pakeistų pavedimų duomenis; |
(13) |
vykdymo greitis gali turėti skirtingas reikšmes skirtingų rūšių vykdymo vietų atveju, nes greičio vertinimas prekybos sistemų ir prekybos platformos atveju skiriasi. Nepertraukiamo pavedimų knygos aukciono atveju vykdymo greitis turėtų būti išreikštas milisekundėmis, o taikant kitas prekybos sistemas tikslinga naudoti didesnius laiko vienetus. Taip pat tikslinga neįtraukti tam tikro dalyvio prisijungimo prie vykdymo vietos delsos, nes pati vykdymo vieta to negali kontroliuoti; |
(14) |
siekiant palyginti skirtingo dydžio pavedimų vykdymo kokybę, vykdymo vietos turėtų būti įpareigotos pateikti informaciją apie kelių dydžių intervalų sandorius. Šių intervalų ribos turėtų priklausyti nuo finansinės priemonės rūšies ir jos likvidumo, siekiant užtikrinti, kad būtų pateikta tinkama tai priemonei būdingo dydžio įvykdytų pavedimų imtis; |
(15) |
svarbu, kad vykdymo vietos rinktų duomenis įprastomis savo veiklos valandomis. Todėl informacija turėtų būti teikiama nemokamai, kompiuteriu skaitoma elektronine forma interneto svetainėje, kad visuomenė galėtų visus pateiktus duomenis parsisiųsti, atlikti jų paiešką, juos klasifikuoti ir analizuoti; |
(16) |
vykdymo vietų pranešimus turėtų papildyti konsoliduotos informacinės juostos teikėjo, nustatyto Direktyva 2014/65/ES, pateikiama informacija, taip sudarant sąlygas kurti geresnes vykdymo kokybės priemones; |
(17) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Direktyvoje 2014/65/ES bei Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(18) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(19) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiame reglamente nustatomas su sandorių vykdymo kokybe susijusių duomenų, kuriuos turi skelbti vykdymo vietos, konkretus turinys, forma ir skelbimo periodiškumas. Jis taikomas prekybos vietoms, sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams, rinkos formuotojams ar kitiems likvidumo teikėjams.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) prekybos sistema– būdas, kuriuo vykdymo vieta vykdo pavedimus, kaip antai nepertraukiamo pavedimų knygos aukciono sistema, nepertraukiamos kotiravimu pagrįstos prekybos sistema, prašymų dėl kotiruočių sistema, periodinio aukciono sistema arba bet kuri hibridinė sistema, priskiriama prie dviejų ar daugiau iš šių kategorijų arba priskiriama sistemai, pagal kurią kainos nustatymo procesas yra kitokio pobūdžio nei tas, kuris taikomas pirmiau nurodytų rūšių sistemoms;
b) finansinei priemonei būdingas dydis– dydis, būdingas obligacijai, struktūrizuotam finansiniam produktui, apyvartiniam taršos leidimui ar išvestinei finansinei priemonei, kuriais prekiaujama prekybos vietoje ir kurių rinka nėra likvidi, kai tų priemonių sandoriui taikomas atidėtas duomenų skelbimas pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnį;
c) didelės apimties– didelės apimties pavedimas pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 7 ir 11 straipsnius;
d) neįvykęs sandoris– sandoris, kurį vykdymo vieta pripažino negaliojančiu;
e) kainos daugiklis– pagrindinės finansinės priemonės, kurią atitinka viena išvestinės finansinės priemonės sutartis, vienetų skaičius;
f) kainos žymėjimas– nurodymas, ar sandorio kaina išreikšta pinigine verte, procentine dalimi ar pajamingumu;
g) kiekio žymėjimas– nurodymas, ar sandorio kiekis išreikštas vienetų skaičiumi, nominaliąja verte ar pinigine verte;
h) pateikimo rūšis– nurodymas, ar pagal finansinę priemonę atsiskaitoma fiziškai ar pinigais, įskaitant atvejus, kai sandorio šalis būdą gali pasirinkti ar kai jį nustato trečioji šalis;
i) prekybos būdas– tvarkaraštinis pradinis, baigiamasis ar dienos aukcionas, netvarkaraštinis aukcionas, prekyba uždarant rinką, prekyba ne pagrindinės sesijos metu ar pranešimas apie prekybos rezultatus;
j) prekybos platforma– vykdymo vietos naudojamos platformos rūšis: elektroninė, žodinė ar atviro šaukimo;
k) knygos apimtis– bendras esamas likvidumas, išreikštas nurodyto skaičiaus kainos padidėjimų, palyginti su geriausios pirkimo ir pardavimo kainos viduriniu tašku, visų pirkimo ir pardavimo pasiūlymų kainų ir apimties sandauga;
l) vidutinis faktinis pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas– iš karto vykdomų rinkos pavedimų ar parduotinų limituotų pavedimų atveju dvigubo skirtumo tarp faktinės vykdymo kainos ir geriausios pirkimo ir pardavimo kainos vidurinio taško vidurkis;
m) nepakeistų pasyvių pavedimų vykdymo geriausia pirkimo ir pardavimo kaina vidutinis greitis– vidutinis laikas nuo to momento, kai vykdymo vieta gauna limituotą pavedimą, atitinkantį geriausią pirkimo ir pardavimo kainą, iki paskesnio šio pavedimo įvykdymo;
n) agresyvus pavedimas– į pavedimų knygą įrašytas pavedimas, kuriuo panaudotas likvidumas;
o) pasyvus pavedimas– į pavedimų knygą įrašytas pavedimas, kuriuo suteiktas likvidumas;
p) pavedimas įvykdyti iš karto arba anuliuoti (angl. immediate or cancel order)– pavedimas, kuris vykdomas iš karto jį įrašius į pavedimų knygą ir joje nelieka jokiu likusio neįvykdyto kiekio pavidalu;
q) pavedimas įvykdyti arba anuliuoti (angl. fill or kill order)– pavedimas, kuris vykdomas jį įrašius į pavedimų knygą su sąlyga, kad jį galima visiškai įvykdyti. Jeigu pavedimą galima įvykdyti tik iš dalies, tuomet jis automatiškai atmetamas ir nevykdomas.
3 straipsnis
Informacijos apie vykdymo vietą ir finansinę priemonę skelbimas
1. Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal trečią pastraipą skelbia informaciją apie vykdymo vietos rūšį.
Vykdymo vietos kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal trečią pastraipą skelbia informaciją apie vykdymo vietos rūšį.
Priedo 1 lentelėje nustatyta forma skelbiama ši informacija:
i) |
vykdymo vietos pavadinimas ir vietos identifikatorius; |
ii) |
šalis, kurioje įsikūrusi kompetentinga institucija; |
iii) |
rinkos segmento pavadinimas ir rinkos segmento identifikatorius; |
iv) |
prekybos dienos data; |
v) |
bet kokio veiklos nutraukimo įprastu vietos prekybos laikotarpiu, dėl kurio prekybos dieną sustojo prekyba visomis tos vietos turimomis prekybai skirtomis priemonėmis, pobūdis, atvejų skaičius ir vidutinė trukmė; |
vi) |
bet kokių tvarkaraštinių aukcionų įprastu vietos prekybos laikotarpiu prekybos dieną pobūdis, skaičius ir vidutinė trukmė; |
vii) |
neįvykusių sandorių skaičius prekybos dieną; |
viii) |
neįvykusių sandorių vertė, išreikšta sandorių, įvykdytų prekybos dieną, bendros vertės procentine dalimi. |
2. Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal trečią pastraipą skelbia informaciją apie finansinės priemonės rūšį.
Vykdymo vietos kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šios dalies trečią pastraipą skelbia informaciją apie finansinės priemonės rūšį.
Priedo 2 lentelėje nustatyta forma skelbiama ši informacija:
a) |
finansinių priemonių, kurios turi priedo 2 lentelėje nustatytus identifikatorius, atveju:
|
b) |
finansinių priemonių, kurios neturi priedo 2 lentelėje nustatytų identifikatorių, atveju:
|
4 straipsnis
Kaina
Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šio straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas skelbia informaciją apie kiekvienos prekybos dienos, kurią vykdyti finansinės priemonės pavedimai, kainas.
Vykdymo vietos kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šio straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas skelbia informaciją apie kiekvienos prekybos dienos, kurią vykdyti finansinės priemonės pavedimai, kainas.
Skelbiama ši informacija:
a) |
dienos informacija:
|
b) |
kasdien skelbiama informacija:
|
Kasdien skelbiama informacija nurodoma priedo 4 lentelėje nustatyta forma.
5 straipsnis
Sąnaudos
Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šio straipsnio trečią pastraipą skelbia informaciją apie sąnaudas, kurias prekybos vieta numato bet kuriems nariams ar vietos naudotojams.
Vykdymo vietos kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šio straipsnio trečią pastraipą skelbia informaciją apie sąnaudas, kurias vykdymo vietos numato bet kuriems nariams ar vietos naudotojams.
Priedo 5 lentelėje nustatyta forma skelbiama ši informacija:
a) |
aprašymas, kuriame nurodomas vykdymo vietos numatomų sąnaudų visų sudedamųjų dalių pobūdis ir lygis prieš taikant bet kokias lengvatas ar nuolaidas, ir informacija apie tai, kaip tos sąnaudos skiriasi pagal susijusius naudotojus ar finansines priemones, bei atitinkamos sumos, kuriomis tos sąnaudos skiriasi. Sudedamosios sąnaudų dalys apima:
|
b) |
bet kokių lengvatų, nuolaidų ar kitų išmokų, siūlomų vykdymo vietos naudotojams, pobūdžio ir lygio aprašymas, įskaitant informaciją apie tai, kaip tos lengvatos, nuolaidos ar kitos išmokos skiriasi pagal susijusius naudotojus ar finansines priemones, ir sumas, kuriomis tos lengvatos, nuolaidos ar kitos išmokos skiriasi; |
c) |
bet kokių nepiniginių atlygių, siūlomų vykdymo vietos naudotojams, pobūdžio aprašymas ir sumos, įskaitant informaciją apie tai, kaip tie nepiniginiai atlygiai skiriasi pagal susijusius naudotojus ar finansines priemones, ir vertę, kuria tie atlygiai skiriasi; |
d) |
bet kurių mokesčių ar rinkliavų, kuriuos tiesiogiai turi apmokėti vykdymo vieta arba kuriuos ji patiria narių ar vykdymo vietos naudotojų vardu, pobūdžio ir lygio aprašymas; |
e) |
nuoroda į vietos interneto svetainę ar kitą šaltinį, iš kurio galima gauti papildomos informacijos apie sąnaudas; |
f) |
b ir c punktuose nurodytų visų lengvatų, nuolaidų, nepiniginių atlygių ar kitų išmokų bendra vertė, išreikšta prekybos bendros vertės per ataskaitinį laikotarpį procentine dalimi; |
g) |
visų a punkte nurodytų sąnaudų bendra vertė, neįskaitant b ir c punktuose nurodytų lengvatų ir nuolaidų, nepiniginių atlygių ar kitų išmokų bendros vertės, išreikšta prekybos bendros vertės per ataskaitinį laikotarpį procentine dalimi. |
6 straipsnis
Vykdymo tikimybė
Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šio straipsnio trečią pastraipą skelbia informaciją, susijusią su vykdymo tikimybe kiekvieną prekybos dieną.
Vykdymo vietos kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šio straipsnio trečią pastraipą skelbia informaciją, susijusią su vykdymo tikimybe kiekvieną prekybos dieną.
Priedo 6 lentelėje nustatyta forma skelbiama ši informacija:
a) |
gautų pavedimų ar prašymų dėl kotiruočių skaičius; |
b) |
įvykdytų sandorių, jei jų buvo daugiau nei vienas, skaičius ir vertė; |
c) |
gautų pavedimų ar prašymų dėl kotiruočių, kurie buvo anuliuoti arba atšaukti, neįskaitant pasyvių pavedimų su galiojimo pabaigos arba anuliavimo dienos pabaigoje nurodymais, skaičius; |
d) |
gautų pavedimų ar prašymų dėl kotiruočių, kurie buvo pakeisti tą dieną, skaičius; |
e) |
sandorio dydžio mediana tą dieną, jeigu įvyko daugiau nei vienas sandoris; |
f) |
visų pavedimų ar prašymų dėl kotiruočių dydžio mediana tą dieną, jei gautas daugiau nei vienas pavedimas ar prašymas dėl kotiruočių; |
g) |
paskirtų rinkos formuotojų skaičius. |
7 straipsnis
Papildoma informacija vykdymo vietoms, naudojančioms nepertraukiamą pavedimų knygos aukcioną ir nepertraukiamos kotiravimu pagrįstos prekybos sistemą
1. Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, naudojantys nepertraukiamą pavedimų knygos aukcioną, nepertraukiamos kotiravimu pagrįstos prekybos sistemą ar kitos rūšies prekybos sistemą, kurioje galima gauti tą informaciją, kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šios dalies trečią pastraipą 4 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytu laiku skelbia kiekvienos prekybos dienos papildomą informaciją.
Vykdymo vietos, naudojančios nepertraukiamą pavedimų knygos aukcioną, nepertraukiamos kotiravimu pagrįstos prekybos sistemą ar kitos rūšies prekybos sistemą, kurioje galima gauti tą informaciją, kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šios dalies trečią pastraipą 4 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytu laiku skelbia kiekvienos prekybos dienos papildomą informaciją.
Priedo 7 lentelėje nustatyta forma skelbiama ši informacija:
i) |
geriausia pirkimo ir pardavimo kaina bei atitinkama apimtis; |
ii) |
knygos apimtis trims kainos padidinimams. |
2. 2. Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, naudojantys nepertraukiamą pavedimų knygos aukcioną, nepertraukiamos kotiravimu pagrįstos prekybos sistemą ar kitos rūšies prekybos sistemą, kurioje galima gauti tą informaciją, kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šios dalies trečią pastraipą skelbia kiekvienos prekybos dienos papildomą informaciją.
Vykdymo vietos, naudojančios nepertraukiamą pavedimų knygos aukcioną, nepertraukiamos kotiravimu pagrįstos prekybos sistemą ar kitos rūšies prekybos sistemą, kurioje galima gauti tą informaciją, kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šios dalies trečią pastraipą skelbia kiekvienos prekybos dienos papildomą informaciją.
Priedo 8 lentelėje nustatyta forma skelbiama ši informacija:
a) |
vidutinis faktinis pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas; |
b) |
vidutinė apimtis esant geriausiai pirkimo ir pardavimo kainai; |
c) |
vidutinis pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas esant geriausiai pirkimo ir pardavimo kainai; |
d) |
anuliavimo atvejų skaičius esant geriausiai pirkimo ir pardavimo kainai; |
e) |
pakeitimų skaičius esant geriausiai pirkimo ir pardavimo kainai; |
f) |
vidutinė knygos apimtis trims kainos padidinimams; |
g) |
laiko, praėjusio nuo to momento, kai vykdymo vieta gavo agresyvų pavedimą ar priėmė kotiruotę, iki visiško ar dalinio įvykdymo, vidurkis ir mediana; |
h) |
nepakeistų pasyvių pavedimų vykdymo geriausia pirkimo ir pardavimo kaina vidutinis greitis; |
i) |
neįvykusių pavedimų įvykdyti arba anuliuoti (angl. fill or kill) skaičius; |
j) |
pavedimų įvykdyti iš karto arba anuliuoti, kurie nebuvo įvykdyti, skaičius; |
k) |
prekybos vietoje įvykdytų sandorių, kurie yra didelės apimties pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 ar 9 straipsnius, skaičius ir vertė; |
l) |
sandorių, įvykdytų prekybos vietoje pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 ar 9 straipsnius, skaičius ir vertė, neįskaitant pavedimų, kurie saugomi prekybos vietos pavedimų valdymo sistemoje, kol neatskleidžiama informacija, ir kurie neįtraukti į k punktą; |
m) |
prekybos nutraukimų dėl svyruojančių kainų aukciono ar sistemos išjungiklio, kurie įvyko įprastu vietos prekybos laikotarpiu, skaičius ir vidutinė trukmė; |
n) |
prekybos sustabdymo, kuris įvyko dėl vietos sprendimo įprastu vietos prekybos laikotarpiu ir kuris nepriskiriamas prie tų, apie kuriuos pranešta pagal 3 straipsnio 1 dalies v punktą, pobūdis, atvejų skaičius ir vidutinė trukmė. |
3. Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, naudojantys visą nepertraukiamos kotiravimu pagrįstos prekybos sistemą ar jos dalį, kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir finansinės priemonės, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šios dalies trečią pastraipą skelbia papildomą informaciją.
Vykdymo vietos, naudojančios visą nepertraukiamos kotiravimu pagrįstos prekybos sistemą ar jos dalį, kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šios dalies trečią pastraipą skelbia papildomą informaciją.
Priedo 8 lentelėje nustatyta forma skelbiama ši informacija:
a) |
bet kurių laikotarpių įprastomis prekybos valandomis, trunkančių ilgiau nei 15 minučių, per kuriuos nepateikta pirkimo ar pardavimo pavedimų, skaičius ir vidutinė trukmė kiekvieną prekybos dieną; |
b) |
vidutinis esamų kotiruočių kiekis, išreikštas tos dienos įprasto vietos prekybos laikotarpio procentine dalimi. |
8 straipsnis
Papildoma informacija vykdymo vietoms, naudojančioms prašymų dėl kotiruočių sistemą
Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, naudojantys prašymų dėl kotiruočių prekybos sistemą ar kitos rūšies prekybos sistemą, kurioje galima gauti tą informaciją, kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šio straipsnio trečią pastraipą skelbia kiekvienos prekybos dienos papildomą informaciją.
Vykdymo vietos, naudojančios prašymų dėl kotiruočių prekybos sistemą ar kitos rūšies prekybos sistemą, kurioje galima gauti tą informaciją, kiekvieno rinkos segmento, kuriame vykdo veiklą, ir kiekvienos finansinės priemonės, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, atveju pagal šio straipsnio trečią pastraipą skelbia kiekvienos prekybos dienos papildomą informaciją.
Priedo 9 lentelėje nustatyta forma skelbiama ši informacija:
a) |
laiko, praėjusio nuo kotiruotės priėmimo iki įvykdymo visų tos finansinės priemonės sandorių atžvilgiu, trukmės vidurkis ir mediana; |
b) |
laiko, praėjusio nuo prašymo dėl kotiruotės gavimo iki bet kurių atitinkamų kotiruočių pateikimo visų tos finansinės priemonės kotiruočių atžvilgiu, trukmės vidurkis ir mediana. |
9 straipsnis
Intervalų, apie kuriuos teiktina informacija, nustatymas
Vykdymo vietos teikia informaciją apie įvykdytus sandorius, nurodytus 4 straipsnyje, pagal šiuos intervalus:
a) |
visų finansinių priemonių, išskyrus pinigų rinkos priemones, atveju:
|
b) |
nelikvidžių akcijų, biržinių fondų ar sertifikatų atveju:
|
c) |
pinigų rinkos priemonių atveju;
|
10 straipsnis
Skelbimo forma
Vykdymo vietos skelbia kiekvienos prekybos dienos informaciją, naudodamos priede pateiktus šablonus elektronine, kompiuteriu skaitoma forma, kurią visuomenė gali parsisiųsti internetu.
11 straipsnis
Skelbtinos informacijos periodiškumas
Vykdymo vietos skelbia informaciją kiekvieną ketvirtį, ne vėliau kaip per tris mėnesius po kiekvieno ketvirčio pabaigos:
a) |
iki birželio 30 d. – informaciją apie laikotarpį nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d.; |
b) |
iki rugsėjo 30 d. – informaciją apie laikotarpį nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.; |
c) |
iki gruodžio 31 d. – informaciją apie laikotarpį nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d.; |
d) |
iki kovo 31 d. – informaciją apie laikotarpį nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
12 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 8 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
PRIEDAS
1 lentelė. Identifikavimo informacija, skelbtina, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje. Vykdymo vietos rūšis
Vieta |
Pavadinimas |
Identifikatorius (ISO 10383 rinkos identifikatoriaus kodas (MIC) arba juridinio asmens identifikatorius (LEI)) |
|
Kompetentingos institucijos pavadinimas |
Pavadinimas |
|
|
Rinkos segmentas |
Pavadinimas |
Identifikatorius (ISO 10383 rinkos segmentas (MIC)) |
|
Prekybos dienos data |
ISO 8601 |
|
|
Veiklos nutraukimo atvejai |
Pobūdis |
Skaičius |
Vidutinė trukmė |
Tvarkaraštinis aukcionas |
Pobūdis |
Skaičius |
Vidutinė trukmė |
Neįvykę sandoriai |
|
Skaičius |
Vertė (kaip tą dieną įvykdytų sandorių bendros vertės %) |
2 lentelė. Skelbtina identifikavimo informacija, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje. Finansinės priemonės rūšis
Finansinė priemonė |
Pavadinimas |
Identifikatorius (ISO 6166) |
Finansinės priemonės aprašymas, jeigu nėra identifikatoriaus (įskaitant pagrindinės finansinės priemonės valiutą, kainos daugiklį, kainos žymėjimą, kiekio žymėjimą ir pateikimo rūšį) |
|
|
Priemonės klasifikavimas |
(ISO 10962 finansinių priemonių klasifikavimo (CFI) kodas) |
|
Valiuta |
(ISO 4217) |
3 lentelė. Skelbtina kainos informacija, kaip nurodyta 4 straipsnio a punkte
|
Dydžio intervalas |
Visi prekybos sandoriai, įvykdyti per pirmas dvi minutes po laiko T |
Pirmas sandoris po laiko T (jeigu nėra sandorių per pirmas dvi minutes po laiko T) |
|||||||
Laikas (T) |
|
Įvykdyto sandorio kainos paprastas vidurkis (neįskaitant komisinių ir sukauptų palūkanų) |
Bendra įvykdytų sandorių vertė |
Kaina |
Vykdymo laikas |
Sandorio dydis |
Prekybos sistema |
Prekybos būdas |
Prekybos platforma |
Geriausia pirkimo ir pardavimo kaina arba tinkama referencinė kaina vykdymo metu |
09.30.00 |
1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.30.00 |
1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
13.30.00 |
1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
15.30.00 |
1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4 lentelė. Skelbtina kainos informacija, kaip nurodyta 4 straipsnio b punkte
sandorio kainos paprastas vidurkis |
|
pagal apimtį įvertinta sandorio kaina |
|
didžiausia įvykdyto sandorio kaina |
|
mažiausia įvykdyto sandorio kaina |
|
5 lentelė. Skelbtina sąnaudų informacija, kaip nurodyta 5 straipsnyje
Pagal 5 straipsnio a–d punktus reikalaujama pateikti informacija |
(Aprašymas) |
Nuoroda į interneto svetainę ar kitą šaltinį, iš kurio galima gauti papildomos informacijos apie sąnaudas |
|
Visų lengvatų, nuolaidų ar kitų siūlomų mokėjimų bendra vertė (kaip prekybos bendros vertės per ataskaitinį laikotarpį %) |
% |
Visų sąnaudų bendra vertė (kaip prekybos bendros vertės per ataskaitinį laikotarpį %) |
% |
6 lentelė. Skelbtina vykdymo tikimybės informacija, kaip nurodyta 6 straipsnyje
Gautų pavedimų ar prašymų dėl kotiruočių skaičius |
|
Įvykdytų sandorių skaičius |
|
Bendra įvykdytų sandorių vertė |
|
Anuliuotų arba atšauktų gautų pavedimų ar prašymų dėl kotiruočių skaičius |
|
Pakeistų gautų pavedimų ar prašymų dėl kotiruočių skaičius |
|
Sandorio dydžio mediana |
|
Visų pavedimų ar prašymų dėl kotiruočių dydžio mediana |
|
Paskirtų rinkos formuotojų skaičius |
|
7 lentelė. Skelbtina vykdymo tikimybės informacija, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalyje
Laikas |
Geriausia pirkimo kaina |
Geriausia pardavimo kaina |
Pasiūlymo pirkti dydis |
Pasiūlymo parduoti dydis |
Knygos apimtis trijų kainos padidinimų atveju |
9.30.00 |
|
|
|
|
|
11.30.00 |
|
|
|
|
|
13.30.00 |
|
|
|
|
|
15.30.00 |
|
|
|
|
|
8 lentelė. Skelbtina informacija, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse
Vidutinis faktinis pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas |
|
Vidutinė apimtis esant geriausiai pirkimo ir pardavimo kainai |
|
Vidutinis pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas esant geriausiai pirkimo ir pardavimo kainai |
|
Anuliuotų pavedimų skaičius esant geriausiai pirkimo ir pardavimo kainai |
|
Pakeitimų skaičius esant geriausiai pirkimo ir pardavimo kainai |
|
Vidutinė knygos apimtis esant trims kainos padidinimams |
|
Laiko (milisekundėmis), praėjusio nuo to momento, kai vykdymo vieta gavo agresyvų pavedimą ar priėmė kotiruotę, iki visiško ar dalinio paskesnio įvykdymo, vidurkis |
|
Laiko (milisekundėmis), praėjusio nuo to momento, kai vykdymo vieta gavo rinkos pavedimą, iki visiško ar dalinio paskesnio įvykdymo, mediana |
|
Nepakeistų pasyvių pavedimų vykdymo geriausia pirkimo ir pardavimo kaina vidutinis greitis |
|
Neįvykusių pavedimų įvykdyti arba anuliuoti (angl. fill or kill) skaičius |
|
Pavedimų įvykdyti iš karto arba anuliuoti, kurie nebuvo įvykdyti, skaičius |
|
Prekybos vietoje įvykdytų sandorių, kurie yra didelės apimties pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 ar 9 straipsnius, skaičius |
|
Prekybos vietoje įvykdytų sandorių, kurie yra didelės apimties pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 ar 9 straipsnius, vertė |
|
Sandorių, įvykdytų prekybos vietoje pagal FPRR 4 ar 9 straipsnius, skaičius, išskyrus pavedimus, kurie saugomi prekybos vietos pavedimų valdymo sistemoje, kol neatskleidžiama informacija, ir kurie nėra didelės apimties |
|
Sandorių, įvykdytų prekybos vietoje pagal FPRR 4 ar 9 straipsnius, vertė, išskyrus pavedimus, kurie saugomi prekybos vietos pavedimų valdymo sistemoje, kol neatskleidžiama informacija, ir kurie nėra didelės apimties |
|
Prekybos nutraukimo atvejų skaičius |
|
Vidutinė prekybos nutraukimo atvejų trukmė |
|
Prekybos sustabdymo atvejų skaičius |
|
Prekybos sustabdymo atvejų pobūdis |
|
Vidutinė prekybos sustabdymo atvejų trukmė |
|
Nepertraukiamos kotiravimu pagrįstos prekybos sistemos vietų atveju laikotarpių, per kuriuos nepateikta jokių kotiruočių, skaičius |
|
Nepertraukiamos kotiravimu pagrįstos prekybos sistemos vietų atveju laikotarpių, per kuriuos nepateikta jokių kotiruočių, vidutinė trukmė |
|
Vidutinis esamų kotiruočių kiekis |
|
9 lentelė. Skelbtina informacija, kaip nurodyta 8 straipsnyje
Laiko, praėjusio nuo priėmimo iki įvykdymo, vidurkis |
|
Laiko, praėjusio nuo priėmimo iki įvykdymo, mediana |
|
Laiko, praėjusio nuo prašymo dėl bet kurių atitinkamų kotiruočių iki jų pateikimo, trukmės vidurkis |
|
Laiko, praėjusio nuo prašymo dėl bet kurių atitinkamų kotiruočių iki jų pateikimo, trukmės mediana |
|
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/166 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/576
2016 m. birželio 8 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su investicinių įmonių kasmet skelbiama informacija apie vykdymo vietų identifikavimo duomenis ir vykdymo kokybę
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 27 straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos b punktą,
kadangi:
(1) |
labai svarbu, kad visuomenė ir investuotojai galėtų įvertinti investicinių įmonių vykdymo praktikos kokybę ir nustatyti penkias pagal prekybos apimtį pagrindines vykdymo vietas, kuriose investicinės įmonės praėjusiais metais vykdė klientų pavedimus. Kad būtų galima daryti prasmingus palyginimus ir analizuoti penkių pagrindinių vykdymo vietų pasirinkimą, reikia, kad investicinės įmonės skelbtų informaciją konkrečiai apie kiekvieną finansinių priemonių klasę. Kad būtų galima visapusiškai įvertinti klientų pavedimų srautą į vykdymo vietas, investuotojai ir visuomenė turėtų galėti aiškiai nustatyti, ar investicinė įmonė pati buvo viena iš penkių pagrindinių vykdymo vietų kiekvienos finansinių priemonių klasės atveju; |
(2) |
siekiant išsamiai įvertinti vykdymo kokybės mastą vykdymo vietose, kuriose investicinės įmonės vykdo klientų pavedimus, įskaitant vykdymo vietas trečiosiose valstybėse, tikslinga, kad investicinės įmonės skelbtų pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją, susijusią su prekybos vietomis, rinkos formuotojais ar kitais likvidumo teikėjais arba bet kuriuo subjektu, trečiojoje valstybėje atliekančiu funkcijas, panašias į minėtų subjektų atliekamas funkcijas; |
(3) |
kad būtų suteikta tiksli ir palyginama informacija, reikia nustatyti finansinių priemonių klases remiantis jų savybėmis, kurios svarbios skelbimo tikslais. Finansinių priemonių klasė turėtų būti pakankamai siaura, kad atskleistų skirtingų klasių pavedimo vykdymo modelio skirtumus, tačiau kartu pakankamai plati, kad būtų užtikrinta, jog investicinėms įmonėms tenkanti informacijos teikimo prievolė būtų proporcinga. Atsižvelgiant į nuosavo kapitalo finansinių priemonių klasės platumą tikslinga šią klasę suskirstyti į poklasius pagal likvidumą. Kadangi likvidumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vykdymo modelius, ir kadangi vykdymo vietos dažnai konkuruoja, siekdamos pritraukti akcijų, kuriomis prekiaujama dažniausiai, srautus, tikslinga, kad nuosavo kapitalo finansinės priemonės būtų klasifikuojamos pagal jų likvidumą, taikant kainos pokyčio dydžio tvarką, nustatytą Direktyvoje 2014/65/ES; |
(4) |
tikslinga, kad skelbdamos penkių pagrindinių vykdymo vietų, kuriose vykdo klientų pavedimus, identifikavimo duomenis, investicinės įmonės skelbtų informaciją apie kiekvienoje vykdymo vietoje įvykdytų pavedimų apimtį ir skaičių, kad investuotojai galėtų susidaryti nuomonę apie klientų pavedimų srautus iš įmonės į vykdymo vietą. Jei investicinė įmonė vykdo labai mažai pavedimų, susijusių su viena ar keliomis finansinių priemonių klasėmis, informacija apie penkias pagrindines vykdymo vietas nebūtų nei labai prasminga, nei reprezentatyvi pavedimų vykdymo modelio požiūriu. Todėl tikslinga reikalauti, kad investicinės įmonės aiškiai nurodytų tų finansinių priemonių, su kuriomis susijusių pavedimų jos įvykdė labai nedaug, klases; |
(5) |
kad nebūtų atskleista rinkai galinti turėti įtakos informacija apie investicinės įmonės vykdomo verslo apimtį, įvykdytų pavedimų apimtis ir skaičius turėtų būti išreikšti atitinkamai kaip tos finansinių priemonių klasės bendros įvykdytų pavedimų apimties ir bendro įvykdytų pavedimų skaičiaus procentas, o ne kaip jų absoliučiosios vertės; |
(6) |
tikslinga reikalauti, kad investicinės įmonės skelbtų informaciją, kuri yra susijusi su jų pavedimų vykdymo modeliu. Siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės nebūtų laikomos atsakingomis už pavedimų vykdymo sprendimus, už kuriuos jos nėra atsakingos, tikslinga, kad investicinės įmonės atskleistų, koks kiekvienoje iš penkių pagrindinių vykdymo vietų įvykdytų pavedimų procentas buvo pavedimai, kurių vykdymo vietą buvo nurodę klientai; |
(7) |
yra keletas veiksnių, kurie gali daryti įtaką investicinių įmonių pavedimų vykdymo modeliui, tokių kaip glaudūs investicinių įmonių ir vykdymo vietų ryšiai. Atsižvelgiant į potencialų šių veiksnių reikšmingumą, tikslinga reikalauti, kad vertinant visų vykdymo vietų vykdymo kokybę būtų atlikta tokių veiksnių analizė; |
(8) |
skirtingos pavedimų rūšys gali būti svarbus veiksnys aiškinant, kaip ir kodėl investicinės įmonės vykdo pavedimus konkrečioje vykdymo vietoje. Tai taip pat gali turėti įtakos tam, kaip investicinė įmonė nustatys savo vykdymo strategijas, įskaitant išmaniojo pavedimų nukreipimo programas, kad atitiktų specifinius tų pavedimų tikslus. Todėl tikslinga, kad skelbiamoje informacijoje būtų aiškiai atskirtos skirtingos pavedimų rūšių kategorijos; |
(9) |
kad informacija būtų tinkamai išanalizuota, svarbu, kad naudotojai galėtų atskirti vykdymo vietas, kuriose buvo vykdomi profesionaliųjų klientų pavedimai, ir vykdymo vietas, kuriose buvo vykdomi mažmeninių klientų pavedimai, nes labai skiriasi, kokiu būdu investicinės įmonės pasiekia geriausių galimų rezultatų mažmeniniams klientams, palyginti su profesionaliaisiais klientais, visų pirma, investicinės įmonės, vykdydamos mažmeninių klientų pavedimus, turi daugiausia dėmesio skirti kainos ir sąnaudų veiksniams. Todėl tikslinga, kad informacija apie penkias pagrindines vykdymo vietas būtų pateikta atskirai atitinkamai apie mažmeninius klientus ir profesionaliuosius klientus, kad būtų galima atlikti pavedimų srauto į tokias vietas kokybinį vertinimą; |
(10) |
kad galėtų laikytis teisinės pareigos užtikrinti optimalų įvykdymą, investicinės įmonės, taikydamos optimalaus įvykdymo kriterijus profesionaliems klientams, paprastai nenaudoja tų pačių vykdymo vietų vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams (VPĮFS) ir kitiems sandoriams. Taip yra todėl, kad VPĮFS naudojami kaip finansavimo šaltinis, kuris priklauso nuo skolininko įsipareigojimo grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius tam tikrą datą ateityje, o VPĮFS sąlygos paprastai nustatomos abipusiu sandorio šalių susitarimu prieš juos įvykdant. Todėl VPĮFS vykdymo vietų pasirinkimas yra mažesnis nei kitų sandorių atveju, nes jis priklauso nuo iš anksto sandorio šalių nustatytų sąlygų ir nuo to, ar yra konkreti paklausa tokiose vykdymo vietose, skirtose susijusioms finansinėms priemonėms. Todėl tikslinga, kad investicinės įmonės apibendrintą informaciją apie penkias pagal prekybos apimtį pagrindines vykdymo vietas, kuriose jos vykdė VPĮFS, paskelbtų atskirai, kad būtų galima atlikti kokybinį pavedimų srauto į tokias vietas vertinimą. Dėl VPĮFS specifinio pobūdžio ir atsižvelgiant į tai, kad dėl didelės jų apimties galėtų būti iškreipta reprezentatyvesnio klientų sandorių rinkinio (būtent: be VPĮFS) informacija, būtina neįtraukti jų į lenteles, kuriose nurodytos penkios pagrindinės vykdymo vietos, kuriose investicinės įmonės vykdė kitus klientų pavedimus; |
(11) |
tikslinga, kad investicinės įmonės skelbtų visų vietų, kurias naudoja įmonė, vykdymo kokybės vertinimą. Ši informacija leis susidaryti aiškų vaizdą apie vykdymo strategijas ir priemones, naudotas vertinant tų vietų vykdymo kokybę. Ši informacija taip pat leis investuotojams įvertinti investicinių įmonių atliekamos tų vykdymo vietų stebėsenos efektyvumą; |
(12) |
atskirai vertinant visų vykdymo vietų vykdymo kokybę sąnaudų prasme, tikslinga, kad investicinė įmonė atliktų ir susitarimų su tomis vietomis dėl atliktų ar gautų mokėjimų, gautų nuolaidų, lengvatų ar nepiniginės naudos analizę. Toks vertinimas taip pat turėtų sudaryti sąlygas visuomenei apsvarstyti, kokį poveikį tokie susitarimai turi investuotojo patiriamoms sąnaudoms ir kaip jie atitinka Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnio 2 dalį; |
(13) |
taip pat tikslinga nustatyti tokios skelbtinos informacijos apimtį ir jos svarbiausias ypatybes, įskaitant tai, kaip investicinės įmonės pasinaudoja duomenimis apie vykdymo kokybę, gautais iš vykdymo vietų pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/575 (2); |
(14) |
informacija apie vykdymo vietų identifikavimo duomenis ir vykdymo kokybę turėtų būti skelbiama kasmet ir turėtų būti apie kiekvienos finansinių priemonių klasės pavedimų vykdymo modelius, kad būtų galima užfiksuoti praėjusiais kalendoriniais metais įvykusius svarbius pokyčius; |
(15) |
investicinėms įmonėms neturėtų būti kliudoma nustatyti papildomą detalesnės informacijos teikimo lygmenį, su sąlyga, kad papildoma informacija papildys, o ne pakeis pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją; |
(16) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(17) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(18) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl investicinių įmonių kasmet skelbtinos informacijos apie klientų pavedimus, įvykdytus prekybos vietose, per sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus, rinkos formuotojus ar kitus likvidumo teikėjus arba subjektus, trečiojoje valstybėje atliekančius funkcijas, panašias į minėtų subjektų atliekamas funkcijas, turinio ir formos.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) pasyvus pavedimas– į pavedimų knygą įrašytas pavedimas, kuriuo suteiktas likvidumas;
b) agresyvus pavedimas– į pavedimų knygą įrašytas pavedimas, kuriuo panaudotas likvidumas;
c) nurodomasis pavedimas– pavedimas, kuriame klientas prieš įvykdant pavedimą nurodė konkrečią pavedimo vykdymo vietą.
3 straipsnis
Informacija apie penkias pagrindines vykdymo vietas ir apie vykdymo kokybę
1. Investicinės įmonės skelbia penkias pagal prekybos apimtį pagrindines vykdymo vietas, kuriose vykdė visus klientų pavedimus, susijusius su kiekviena I priede nurodyta finansinių priemonių klase. Su mažmeniniais klientais susijusi informacija skelbiama II priedo 1 lentelėje nustatyta forma, o su profesionaliaisiais klientais susijusi informacija skelbiama II priedo 2 lentelėje nustatyta forma. Pavedimai, susiję su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais (VPĮFS), neskelbiami, o pateikiama ši informacija:
a) |
finansinių priemonių klasė; |
b) |
vietos pavadinimas ir indentifikatorius; |
c) |
toje vykdymo vietoje įvykdytų klientų pavedimų apimtis, išreikšta kaip bendros įvykdytų pavedimų apimties procentas; |
d) |
toje vykdymo vietoje įvykdytų klientų pavedimų skaičius, išreikštas kaip bendro įvykdytų pavedimų skaičiaus procentas; |
e) |
d punkte nurodytų įvykdytų pavedimų, kurie buvo pasyvūs ir agresyvūs pavedimai, procentas; |
f) |
d punkte nurodytų pavedimų, kurie buvo nurodomieji pavedimai, procentas; |
g) |
patvirtinimas, ar ji praėjusiais metais per darbo dieną vidutiniškai įvykdydavo mažiau negu vieną sandorį, susijusį su tos klasės finansinėmis priemonėmis. |
2. Investicinės įmonės II priedo 3 lentelėje nustatyta forma skelbia penkias pagal prekybos apimtį pagrindines vykdymo vietas, kuriose vykdė visus klientų pavedimus, susijusius su VPĮFS ir kiekviena I priede nurodyta finansinių priemonių klase. Skelbiama ši informacija:
a) |
toje vykdymo vietoje įvykdytų klientų pavedimų apimtis, išreikšta kaip bendros įvykdytų pavedimų apimties procentas; |
b) |
toje vykdymo vietoje įvykdytų klientų pavedimų skaičius, išreikštas kaip bendro įvykdytų pavedimų skaičiaus procentas; |
c) |
patvirtinimas, ar investicinė įmonė praėjusiais metais per darbo dieną vidutiniškai įvykdydavo mažiau negu vieną sandorį, susijusį su tos klasės finansinėmis priemonėmis. |
3. Investicinės įmonės skelbia kiekviena finansinių priemonių klase susijusios analizės santrauką ir išvadas, kurias jos padarė atlikusios išsamią vykdymo vietų, kuriose praėjusiais metais vykdė visus klientų pavedimus, vykdymo kokybės stebėseną. Pateikiama ši informacija:
a) |
santykinės reikšmės, kurią, vertindama vykdymo kokybę, įmonė suteikė tokiems vykdymo veiksniams kaip kaina, sąnaudos, greitis, įvykdymo tikimybė ar bet kokioms kitoms aplinkybėms, įskaitant kokybinius veiksnius, paaiškinimas; |
b) |
bet kokių glaudžių ryšių, interesų konfliktų ir bendros nuosavybės, susijusių su bet kuria vykdymo vieta, kurioje buvo vykdomi pavedimai, aprašymas; |
c) |
bet kokių konkrečių susitarimų su bet kuria vykdymo vieta dėl atliktų ar gautų mokėjimų, gautų nuolaidų, lengvatų ar nepiniginės naudos aprašymas; |
d) |
veiksnių, dėl kurių buvo pakeistas vykdymo vietų sąrašas, pateiktas įmonės vykdymo politikoje, jei buvo atliktas toks pakeitimas, paaiškinimas; |
e) |
paaiškinimas, kaip pavedimo vykdymas skiriasi atsižvelgiant į klientų kategorijas, jei įmonė skirtingai traktuoja klientų kategorijas ir jei tai gali turėti įtakos pavedimo vykdymo susitarimams; |
f) |
paaiškinimas, ar vykdant mažmeninių klientų pavedimus pirmenybė buvo teikiama kitiems kriterijams, o ne tiesioginei kainai ir tiesioginėms sąnaudoms, ir kaip šie kiti kriterijai leido pasiekti geriausių įmanomų rezultatų dėmesio klientui požiūriu; |
g) |
paaiškinimas, kaip investicinė įmonė pasinaudojo su vykdymo kokybe susijusiais duomenimis arba priemonėmis, įskaitant visus duomenis, paskelbtus pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/575; |
h) |
tam tikrais atvejais paaiškinimas, kaip investicinė įmonė pasinaudojo pagal Direktyvos 2014/65/ES 65 straipsnį įsteigto konsoliduotos informacinės juostos teikėjo veiklos rezultatais. |
4 straipsnis
Forma
Investicinės įmonės 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujamą informaciją skelbia savo interneto svetainėse, užpildydamos II priede pateiktus šablonus, elektronine, kompiuteriu skaitoma forma, kurią visuomenė gali parsisiųsti internetu, o 3 straipsnio 3 dalyje reikalaujamą informaciją skelbia savo interneto svetainėse elektronine forma, kurią visuomenė gali parsisiųsti internetu.
5 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 8 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2016 m. birželio 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/575, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų papildoma techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su sandorių vykdymo kokybės duomenimis, kuriuos turi skelbti vykdymo vietos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 152).
(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
I PRIEDAS
Finansinių priemonių klasės
a) |
Nuosavybės vertybiniai popieriai – akcijos ir depozitoriumo pakvitavimai
|
b) |
Skolos priemonės
|
c) |
Palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės
|
d) |
Kredito išvestinės finansinės priemonės
|
e) |
Valiutos išvestinės finansinės priemonės
|
f) |
Struktūrizuotos finansinės priemonės |
g) |
Nuosavybės išvestinės finansinės priemonės
|
h) |
Vertybiniais popieriais pakeistos išvestinės finansinės priemonės
|
i) |
Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės ir apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės
|
j) |
Sandoriai dėl kainų skirtumo |
k) |
Produktai, kuriais prekiaujama biržoje (biržiniai fondai, vekseliai ir prekės) |
l) |
Apyvartiniai taršos leidimai |
m) |
Kitos priemonės |
II PRIEDAS
1 lentelė
Priemonės klasė |
|
||||
Pranešimas, jei praėjusiais metais per darbo dieną būdavo įvykdomas vidutiniškai < 1 sandoris |
T/N |
||||
Penkios pagal prekybos apimtį pagrindinės vykdymo vietos (mažėjančia tvarka) |
Prekybos apimtis, išreikšta kaip bendros tos klasės prekybos apimties procentas |
Įvykdytų pavedimų skaičius, išreikštas kaip bendro tos klasės pavedimų skaičiaus procentas |
Pasyvių sandorių procentas |
Agresyvių sandorių procentas |
Nurodomųjų sandorių procentas |
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
|
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
|
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
|
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
|
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
|
|
|
2 lentelė
Priemonės klasė |
|
||||
Pranešimas, jei praėjusiais metais per darbo dieną būdavo įvykdomas vidutiniškai < 1 sandoris |
T/N |
||||
Penkios pagal prekybos apimtį pagrindinės vykdymo vietos (mažėjančia tvarka) |
Prekybos apimtis, išreikšta kaip bendros tos klasės prekybos apimties procentas |
Įvykdytų pavedimų skaičius, išreikštas kaip bendro tos klasės pavedimų skaičiaus procentas |
Pasyvių sandorių procentas |
Agresyvių sandorių procentas |
Nurodomųjų sandorių procentas |
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
|
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
|
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
|
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
|
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
|
|
|
3 lentelė
Priemonės klasė |
|
|
Pranešimas, jei praėjusiais metais per darbo dieną būdavo įvykdomas vidutiniškai < 1 sandoris |
T/N |
|
5 pagal apimtį pagrindinės vietos (mažėjančia tvarka) |
Įvykdytų pavedimų apimtis, išreikšta kaip bendros tos klasės apimties procentas |
Įvykdytų pavedimų skaičius, išreikštas kaip bendro tos klasės pavedimų skaičiaus procentas |
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
Vietos pavadinimas ir identifikatorius (MIC arba LEI) |
|
|
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/174 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/577
2016 m. birželio 13 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas apimties viršutinės ribos mechanizmo ir informacijos teikimo skaidrumo ir kitų skaičiavimų tikslams techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 5 straipsnio 9 dalį ir 22 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 kompetentingos institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) įpareigojamos atlikti labai daug skaičiavimų, kad pritaikytų skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį tvarką ir išvestinėms finansinėms priemonėms taikomą prekybos pareigą, taip pat kad nustatytų, ar investicinė įmonė yra sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas; |
(2) |
kompetentingos institucijos ir EVPRI reikiamus skaičiavimus gali atlikti tik turėdamos kiekvienos turto klasės, kuriai taikomas Reglamentas (ES) Nr. 600/2014, patikimų aukštos kokybės duomenų. Todėl būtina didinti duomenų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES (2) ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 teikiamų kompetentingoms institucijoms ir EVPRI, prieinamumą ir kokybę, kad praėjus tam tikram tvarkos taikymo laikotarpiui finansinių priemonių klasifikavimo skaičiavimus, įskaitant ribų, taikomų skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį tikslais, skaičiavimus ir prireikus šių ribų pakartotinio pritaikymo skaičiavimus, būtų galima atlikti turint daugiau informacijos; |
(3) |
reikėtų nustatyti nuostatas, kuriomis bendrais bruožais būtų nustatyti prekybos vietų, patvirtintų skelbimo subjektų (PSS) ir konsoliduotos informacinės juostos teikėjų (KIJT) skaidrumo ir kitų skaičiavimų tikslais teiktinų duomenų turinio ir formos bendrieji elementai. Tas nuostatas reikėtų taikyti kartu su Komisijos deleguotaisiais reglamentais (ES) 2017/587 (3), (ES) 2017/583 (4), (ES) 2017/567 (5), (ES) 2017/565 (6) ir (ES) 2016/2020 (7), kuriuose aprašoma atitinkamų skaičiavimų metodika ir jiems reikalingi duomenys ir patikslinamas skaidrumo skaičiavimams reikalingų duomenų turinys ir apimtis. Todėl teikiamų prekybos vietų, PSS ir KIJT duomenų turinys, forma ir kokybė turėtų atitikti tokiems skaičiavimams taikytiną metodiką pagal atitinkamus Direktyvos 2014/65/ES įgyvendinimo aktus ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014; |
(4) |
prekybos vietos, PSS ir KIJT turėtų teikti duomenis kas dieną, išskyrus atvejus, kai gauna ad hoc prašymus pateikti duomenis ir turi atlikti apskaičiavimus dėl apimties viršutinės ribos mechanizmo. Atsižvelgiant į didelę finansinių priemonių, patenkančių į taikymo sritį, įvairovę ir didelį tvarkytinų duomenų kiekį, toks kasdienis duomenų teikimas leistų kompetentingoms institucijoms tiksliau tvarkyti valdomo dydžio rinkmenas ir užtikrintų veiksmingą ir laiku atliekamą duomenų teikimo valdymą, duomenų kokybės patikrinimą ir duomenų tvarkymą. Be to, dėl kasdienio duomenų rinkimo prekybos vietoms, PSS ir KIJT būtų paprasčiau laikytis duomenų teikimo pareigos, nes nebeliktų naštos apskaičiuoti prekybos dienų skaičių tais atvejais, kai taikytinas kiekybinis likvidumo kriterijus, ir agreguoti tos pačios finansinės priemonės duomenis skirtingais išpirkimo terminų intervalais, kai reikia atsižvelgti į laiką iki išpirkimo termino. Centralizuotai atliekant tuos skaičiavimus taip pat užtikrinamas nuoseklus kriterijų taikymas visoms finansinėms priemonėms ir prekybos vietoms; |
(5) |
prekybos vietos turėtų saugoti išsamius duomenis, kuriuos turėdamos kompetentingos institucijos ir EVPRI galėtų atlikti tikslius skaičiavimus. Reikiama informacija paprastai pateikiama pranešimuose sudarius sandorį, tačiau kai kada skaičiavimams reikia daugiau informacijos, nei įtraukiama į tuos pranešimus. Pavyzdžiui, tai informacija apie sandorius, įvykdytus pagal pavedimus, kuriems taikytas plataus masto leidimas nesilaikyti reikalavimų. Ši informacija neturėtų būti įtraukiama į prekybos pranešimus, nes dėl jos tokiems sandoriams galėtų grėsti neigiamas rinkos poveikis. Tačiau dėl to, kad šios informacijos gali reikėti kompetentingoms institucijoms tiksliems skaičiavimams atlikti, prekybos vietos, PSS ir KIJT turėtų ją deramai saugoti ir prireikus pateikti kompetentingoms institucijoms ir EVPRI. Prekybos vietos turėtų užtikrinti tinkamą informacijos, pateiktinos kompetentingoms institucijoms ir EVPRI, sklaidą. KIJT skirtame pranešime jos turėtų tinkamai identifikuoti sandorius, įvykdytus pagal didelės apimties pavedimus; |
(6) |
duomenys turėtų būti renkami iš įvairių šaltinių, nes iš vieno šaltinio ne visada galima gauti visus turto klasės ar net konkrečios finansinės priemonės duomenis. Todėl, siekdamos suteikti kompetentingoms institucijoms ir EVPRI galimybę gauti ir konsoliduoti aukštos kokybės duomenis iš įvairių šaltinių, prekybos vietos, PSS ir KIJT esant galimybei turėtų laikytis iš anksto nustatytų turinio ir formos specifikacijų, kad duomenų rinkimas būtų paprastesnis ir ekonomiškai efektyvesnis; |
(7) |
atsižvelgiant į reikiamų skaičiavimų jautrumą ir klaidingos informacijos paskelbimo galimas komercines pasekmes prekybos vietoms, emitentams ir kitiems rinkos dalyviams, kurios apimties viršutinės ribos mechanizmo atveju galėtų lemti leidimo nesilaikyti reikalavimų sustabdymą vienai konkrečiai prekybos vietai arba visos Sąjungos mastu vienos konkrečios finansinės priemonės atžvilgiu, būtina patikslinti kompetentingoms institucijoms ir EVPRI teiktinų duomenų formą, kad būtų nustatyti veiksmingi ryšių kanalai su prekybos vietomis ir KIJT bei užtikrintas teisingų reikiamų duomenų paskelbimas laiku; |
(8) |
Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 EVPRI įpareigojama skelbti tų finansinių priemonių, kurioms taikomas apimties viršutinės ribos mechanizmas, ankstesnių 12 mėnesių bendros prekybos apimties apskaičiavimą ir ankstesnių 12 mėnesių prekybos pagal suderėto sandorio leidimą netaikyti reikalavimų ir referencinės kainos leidimą netaikyti reikalavimų visoje Sąjungoje ir kiekvienoje prekybos vietoje procentinių dalių apskaičiavimą. Kai finansinėmis priemonėmis prekiaujama daugiau nei viena valiuta, privaloma konvertuoti prekybos apimtį, išreikštą skirtingomis valiutomis, į vieną bendrą valiutą, kad būtų galima apskaičiuoti tą apimtį ir atlikti reikiamus skaičiavimus. Todėl reikėtų numatyti metodiką ir valiutos kursus, taikytinus, kai reikia konvertuoti prekybos apimtį; |
(9) |
dėl apimties viršutinės ribos mechanizmo prekybos vietos turėtų būti įpareigotos pranešti prekybos, vykdytos pagal referencinės kainos leidimą netaikyti reikalavimų, o likvidžių finansinių priemonių atvejų – pagal suderėto sandorio leidimą netaikyti reikalavimų, apimtį. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai netaikyti reikalavimų taikomi ne sandoriams, o pavedimams, svarbu paaiškinti, kad sandorių skelbimo sudarius sandorį tikslu ir kaip nurodyta Deleguotajame reglamente (ES) 2017/587 į praneštiną apimtį reikėtų įskaičiuoti visus sandorius su žymomis RFPT arba NLIQ. Kai sandoris įvykdytas pagal du pavedimus, kuriems taikytas plataus masto leidimas nesilaikyti reikalavimų, į šį sandorį neturėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant apimtį pagal suderėto sandorio leidimą netaikyti reikalavimų ir referencinės kainos leidimą netaikyti reikalavimų; |
(10) |
dėl apimties viršutinės ribos mechanizmo prekybos vietos ir KIJT turėtų užtikrinti, kad prekybos vieta, kurioje buvo įvykdytas sandoris, būtų nurodoma pakankamai detaliai, kad EVPRI galėtų atlikti visus Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nurodytus skaičiavimus. Visų pirma, naudojamas prekybos vietos identifikatorius turėtų žymėti tik tą prekybos vietą ir nebūti naudojamas kitoms to paties rinkos dalyvio valdomoms prekybos vietoms žymėti. Pagal prekybos vietų identifikatorius EVPRI turėtų galėti vienareikšmiškai atskirti visas prekybos vietas, kurių atžvilgiu rinkos dalyvis yra gavęs specialų leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES; |
(11) |
taikant apimties viršutinės ribos mechanizmą, būtina įpareigoti prekybos vietas pirmą pranešimą, jame nurodant praėjusių kalendorinių metų prekybos, vykdytos pagal referencinės kainos leidimą netaikyti reikalavimų, o likvidžių finansinių priemonių atveju – pagal suderėto sandorio leidimą netaikyti reikalavimų, apimtį, pateikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dieną. Siekiant užtikrinti proporcingą šio reikalavimo taikymą, tuo tikslu prekybos vietos turėtų savo pranešimus pagrįsti patikslinta prekybos, vykdytos pagal lygiaverčius leidimus nesilaikyti reikalavimų, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (8) ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1287/2006 (9), apimtimi; |
(12) |
siekdamos kompetentingoms institucijoms ir EVPRI pateikti tikslius duomenis, prekybos vietos, PSS ir KIJT turėtų užtikrinti, kad į savo pranešimus konkrečius sandorius įtrauktų tik vieną kartą; |
(13) |
šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes jomis patikslinamas prašymų pateikti duomenis turinys, periodiškumas ir forma, šių duomenų tvarkymo metodas ir informacijos skelbimo skaidrumo tikslu, kaip apibrėžta pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, kitos specifikacijos. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios įsigalios vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti suinteresuotiesiems subjektams, ypač tiems, kuriems taikomos šios pareigos, pageidautina šias nuostatas pateikti viename reglamente; |
(14) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(15) |
šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(16) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (10) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiuo reglamentu nustatomi kompetentingų institucijų siųstinų prašymų pateikti duomenis elementai ir prekybos vietų, patvirtintų skelbimo subjektų (PSS) ir konsoliduotos informacinės juostos teikėjų (KIJT) siųstinų atsakymų į tuos prašymus elementai, kai šie prašymai ir atsakymai į juos teikiami skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį ir prekybos pareigos tvarkos apskaičiavimo ir patikslinimo tikslais, visų pirma siekiant nustatyti šiuos veiksnius:
a) |
ar nuosavo kapitalo finansinių priemonių, į jas panašių priemonių ir ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių rinka yra likvidi; |
b) |
skaidrumo reikalavimų prieš sudarant nuosavo kapitalo finansinių priemonių, į jas panašių priemonių ir ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių sandorius netaikymo ribas; |
c) |
skaidrumo reikalavimų sudarius nuosavo kapitalo finansinių priemonių, į jas panašių priemonių ir ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių sandorius taikymo atidėjimo ribas; |
d) |
kada tam tikros klasės finansinių priemonių likvidumas sumažėja labiau už nurodytą ribą; |
e) |
ar investicinė įmonė yra sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas; |
f) |
standartinį rinkos dydį, taikytiną sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams, prekiaujantiems nuosavo kapitalo finansinėmis priemonėmis ir į jas panašiomis priemonėmis, ir priemonės dydį, taikomą sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams, prekiaujantiems ne nuosavo kapitalo finansinėmis priemonėmis; |
g) |
nuosavo kapitalo finansinių priemonių ir į jas panašių priemonių atveju – ankstesnių 12 mėnesių prekybos bendrą apimtį ir ankstesnių 12 mėnesių prekybos pagal suderėto sandorio leidimą netaikyti reikalavimų ir referencinės kainos leidimą netaikyti reikalavimų visoje Sąjungoje ir kiekvienoje prekybos vietoje procentines dalis; |
h) |
ar išvestinės finansinės priemonės yra pakankamai likvidžios, kad joms reikėtų taikyti prekybos pareigą. |
2 straipsnis
Prašymų pateikti duomenis ir pateiktinos informacijos turinys
1. Kad būtų galima atlikti skaičiavimus tam tikromis iš anksto nustatytomis dienomis arba iš anksto nustatytu periodiškumu, prekybos vietos, PSS ir KIJT savo kompetentingoms institucijoms pateikia visus skaičiavimams atlikti būtinus duomenis, nurodytus šiuose reglamentuose:
a) |
Deleguotajame reglamente (ES) 2017/587; |
b) |
Deleguotajame reglamente (ES) 2017/583; |
c) |
Deleguotajame reglamente (ES) 2017/567; |
d) |
Deleguotajame reglamente (ES) 2017/565. |
2. Kompetentingos institucijos prireikus gali paprašyti prekybos vietų, PSS ir KIJT pateikti papildomos informacijos, kad galėtų stebėti ir patikslinti 1 straipsnio a–f ir h punktuose nurodytas ribas ir parametrus.
3. Kompetentingos institucijos gali paprašyti visos informacijos apie ne nuosavybės finansines priemones, į kurią EVPRI privalo atsižvelgti pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/2020, įskaitant tokius duomenis:
a) |
vidutinį sandorių dažnį; |
b) |
vidutinį sandorių dydį ir pasiskirstymą; |
c) |
rinkos dalyvių skaičių ir tipą; |
d) |
vidutinį kainų skirtumo dydį. |
3 straipsnis
Prašymų pateikti duomenis periodiškumas ir prekybos vietų, PSS ir KIJT atsakymo terminai
1. Prekybos vietos, PSS ir KIJT 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis pateikia kas dieną.
2. Gavusios ad hoc prašymą, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalyje, prekybos vietos, PSS ir KIJT duomenis pateikia per keturias savaites nuo to prašymo gavimo, nebent dėl išskirtinių aplinkybių atsakyti reikia per trumpesnį laikotarpį, nurodytą prašyme.
3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, prekybos vietos ir KIJT pateikia duomenis, naudotinus apimties viršutinės ribos mechanizmo tikslu, kaip nurodyta 6 straipsnio 6–9 dalyse.
4 straipsnis
Prašymų pateikti duomenis forma
Prekybos vietos, PSS ir KIJT pateikia 2 straipsnyje nurodytus duomenis bendruoju XML šablonu ir pagal kitas taikytinas turinio ir formos specifikacijas, nustatytas siekiant supaprastinti veiksmingą ir automatizuotą duomenų teikimo ir jų konsolidavimo su panašiais duomenimis iš kitų šaltinių procesą.
5 straipsnis
Privaloma tvarka saugotinų duomenų rūšis ir trumpiausias laikotarpis, kurį prekybos vietos, PSS ir KIJT turi saugoti duomenis
1. Prekybos vietos, PSS ir KIJT saugo visus duomenis, reikalingus 2 straipsnyje nurodytoms riboms ir parametrams apskaičiuoti, stebėti ar patikslinti, nepriklausomai nuo to, ar ši informacija yra paskelbta viešai ar ne.
2. Prekybos vietos, PSS ir KIJT 1 dalyje nurodytus duomenis saugo bent trejus metus.
6 straipsnis
Prekybos vietų ir KIJT duomenų teikimo reikalavimai taikant apimties viršutinės ribos mechanizmą
1. Prekybos vietos kompetentingai institucijai apie kiekvieną finansinę priemonę, kuriai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3 straipsnį taikomi skaidrumo reikalavimai, pateikia tokius duomenis:
a) |
bendrą prekybos ta finansine priemone toje prekybos vietoje apimtį; |
b) |
bendrą prekybos ta finansine priemone toje prekybos vietoje apimtį atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a punkte arba 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytus leidimus nesilaikyti reikalavimų, atskirai nurodydamos bendrą apimtį pagal kiekvieną leidimą nesilaikyti reikalavimų. |
2. Gavę kompetentingos institucijos prašymą, KIJT kompetentingai institucijai apie kiekvieną finansinę priemonę, kuriai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3 straipsnį taikomi skaidrumo reikalavimai, pateikia tokius duomenis:
a) |
bendrą prekybos ta finansine priemone visose Sąjungos prekybos vietose apimtį, atskirai nurodydami bendrą prekybos kiekvienoje prekybos vietoje apimtį; |
b) |
bendrą prekybos visose Sąjungos prekybos vietose apimtį atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a punkte arba 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytus leidimus nesilaikyti reikalavimų, atskirai nurodydami bendrą apimtį pagal kiekvieną leidimą nesilaikyti reikalavimų ir pagal kiekvieną prekybos vietą. |
3. Prekybos vietos ir KIJT kompetentingoms institucijoms 1 ir 2 dalyse nustatytus duomenis pateikia laikydamiesi priede pateiktų formų. Visų pirma jie užtikrina, kad jų pateikiami prekybos vietų identifikatoriai būtų pakankamai detalūs, kad kompetentinga institucija ir EVPRI galėtų nustatyti kiekvienoje prekybos vietoje vykusios prekybos, vykdytos pagal referencinės kainos leidimą netaikyti reikalavimų, o likvidžių finansinių priemonių atvejų – pagal suderėto sandorio leidimą netaikyti reikalavimų, apimtį ir apskaičiuoti Reglamento (ES) Nr. 600/2014 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą santykį.
4. Apskaičiuojant 1 ir 2 dalyse nurodytą apimtį:
a) |
atskiro sandorio apimtis nustatoma padauginant finansinės priemonės kainą iš parduotų vienetų skaičiaus; |
b) |
bendra prekybos kiekviena finansine priemone apimtis, nurodyta 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte, nustatoma agreguojant visų atskirų ir tik vieną kartą įskaičiuotų tos finansinės priemonės sandorių apimtį; |
c) |
prekybos apimtis, nurodyta 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte, nustatoma agreguojant atskirų ir tik vieną kartą įskaičiuotų tos finansinės priemonės sandorių apimtį, apie kurią pranešta su žymomis „referencinė kaina“ ir „suderėti sandoriai, susiję su likvidžiomis finansinėmis priemonėmis“ pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/587 I priedo 4 lentelę. |
5. Prekybos vietos ir KIJT agreguoja tik sandorius, įvykdytus ta pačia valiuta, ir atskirai pateikia kiekvieną agreguotą apimtį sandorių valiuta.
6. Prekybos vietos pateikia 1–5 dalyse nurodytus duomenis kompetentingai institucijai pirmą ir šešioliktą kiekvieno kalendorinio mėnesio dieną iki 13.00 Vidurio Europos laiku. Kai pirmą arba šešioliktą kalendorinio mėnesio dieną prekybos vieta nedirba, ji duomenis kompetentingai institucijai pateikia iki kitos darbo dienos 13.00 Vidurio Europos laiku.
7. Prekybos vietos pateikia kompetentingai institucijai pagal 1–5 dalis apskaičiuotą bendrą prekybos apimtį per šiuos laikotarpius:
a) |
šešioliktą kiekvieno kalendorinio mėnesio dieną teiktinuose pranešimuose vykdymo laikotarpis yra nuo pirmos iki penkioliktos to paties kalendorinio mėnesio dienos; |
b) |
pirmą kiekvieno kalendorinio mėnesio dieną teiktinuose pranešimuose vykdymo laikotarpis yra nuo šešioliktos iki paskutinės ankstesnio kalendorinio mėnesio dienos. |
8. Nukrypstant nuo 6 ir 7 dalių, prekybos vietos kiekvienos finansinės priemonės pirmą pranešimą, jame nurodydamos 1 dalyje nurodytą praėjusių kalendorinių metų prekybos apimtį, pateikia Direktyvos 2014/65/ES ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dieną iki 13.00 Vidurio Europos laiku. Todėl prekybos vietos atskirai pateikia šiuos kiekvieno kalendorinio mėnesio duomenis:
a) |
prekybos apimtį laikotarpiu nuo pirmos iki penkioliktos kiekvieno kalendorinio mėnesio dienos; |
b) |
prekybos apimtį laikotarpiu nuo šešioliktos iki paskutinės kiekvieno kalendorinio mėnesio dienos. |
9. Prekybos vietos ir KIJT pateikia atsakymą į kiekvieną kompetentingų institucijų ad hoc prašymą dėl prekybos apimties, kuris yra susijęs su atliktinais skaičiavimais dėl suderėto sandorio arba referencinės kainos leidimo netaikyti reikalavimų taikymo stebėjimo, iki kitos darbo dienos po dienos, kurią gautas prašymas, pabaigos.
7 straipsnis
Kompetentingų institucijų duomenų teikimo EVPRI reikalavimai taikant apimties viršutinės ribos mechanizmą ir išvestinėms finansinėms priemonėms taikomą prekybos pareigą
1. Kompetentingos institucijos duomenis, pagal 6 straipsnį gautus iš prekybos vietos arba KIJT, EVPRI pateikia iki kitos darbo dienos po tų duomenų gavimo 13.00 Vidurio Europos laiku.
2. Kompetentingos institucijos duomenis, gautus iš prekybos vietos, PSS arba KIJT siekiant nustatyti, ar išvestinės finansinės priemonės yra pakankamai likvidžios, kaip nurodyta 1 straipsnio h punkte, EVPRI pateikia be reikalo nedelsdamos ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamų duomenų gavimo.
8 straipsnis
EVPRI duomenų teikimo reikalavimai, taikytini dėl apimties viršutinės ribos mechanizmo
1. EVPRI skelbia ankstesnių 12 mėnesių prekybos kiekviena finansine priemone bendros apimties apskaičiavimą ir ankstesnių 12 mėnesių prekybos pagal suderėto sandorio leidimą netaikyti reikalavimų ir referencinės kainos leidimą netaikyti reikalavimų visoje Sąjungoje ir kiekvienoje prekybos vietoje procentinių dalių apskaičiavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 5 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis ne vėliau kaip penktos darbo dienos nuo ataskaitinių laikotarpių, nurodytų šio reglamento 6 straipsnio 6 dalyje, pabaigos 22.00 Vidurio Europos laiku.
2. 1 dalyje nurodyti duomenys skelbiami nemokamai, kompiuteriu skaitoma ir žmogaus skaitoma forma, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/571 (11) 14 straipsnyje ir Deleguotojo reglamento (ES) 2017/567 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse.
3. Kai Sąjungoje finansine priemone prekiaujama daugiau nei viena valiuta, EVPRI konvertuoja kiekvieną apimtį į eurus pagal vidutinius valiutos kursus, apskaičiuotus pagal dienos orientacinius euro keitimo kursus, kuriuos savo interneto svetainėje per 12 ankstesnių mėnesių paskelbė Europos Centrinis Bankas. Konvertuota apimtis naudojama apskaičiuojant ir skelbiant bendrą prekybos apimtį ir prekybos pagal suderėto sandorio leidimą netaikyti reikalavimų ir referencinės kainos leidimą netaikyti reikalavimų visoje Sąjungoje ir kiekvienoje prekybos vietoje procentines dalis, kaip nurodyta 1 dalyje.
9 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 13 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.
(2) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(3) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/587, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių ir su pareiga tam tikrų akcijų sandorius vykdyti prekybos vietoje arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 387).
(4) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/583, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais, susijusiais su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 229).
(5) 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/567, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos dėl apibrėžčių, skaidrumo, portfelio suspaudimo ir su produktais susijusių intervencinių priemonių ir pozicijų priežiūros priemonių (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 90).
(6) 2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).
(7) 2016 m. gegužės 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2020, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas nustatymo, ar išvestinėms finansinėms priemonėms, kurioms taikoma tarpuskaitos pareiga, turėtų būti taikoma prekybos pareiga, kriterijų techniniais reguliavimo standartais (OL L 313, 2016 11 19, p. 2).
(8) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).
(9) 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų (OL L 241, 2006 9 2, p. 1).
(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(11) 2016 m. birželio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/571, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytinų veiklos leidimo išdavimo, organizacinių ir skelbimo apie sandorius reikalavimų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 126).
PRIEDAS
1 lentelė
2 lentelės simbolių lentelė
SIMBOLIS |
DUOMENŲ RŪŠIS |
APIBRĖŽTIS |
||||
{ALPHANUM-n} |
Iki n raidinių skaitinių ženklų |
Laukelyje pateikiamas laisvo pobūdžio tekstas. |
||||
{DECIMAL-n/m} |
Dešimtainis skaičius iš viso iki n skaitmenų, iš kurių iki m skaitmenų gali rodyti dalis |
Skaitiniame laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos vertės.
Atitinkamais atvejais vertės apvalinamos, o ne trumpinamos. |
||||
{CURRENCYCODE_3} |
3 raidiniai skaitiniai ženklai |
Triraidis ISO 4217 valiutos kodas. |
||||
{DATEFORMAT} |
ISO 8601 datos formatas |
Datos turėtų būti pateikiamos šiuo formatu: MMMM-MM-DD. |
||||
{ISIN} |
12 raidiniai skaitiniai ženklai |
ISIN kodas pagal ISO 6166. |
||||
{MIC} |
4 raidiniai skaitiniai ženklai |
Rinkos identifikatorius pagal ISO 10383. |
2 lentelė
Apimties viršutinės ribos mechanizmo tikslu teikiamų pranešimų forma
Duomenų laukelio pavadinimas |
Forma |
Ataskaitinis laikotarpis |
{DATEFORMAT}/{DATEFORMAT} kai pirma data žymi ataskaitinio laikotarpio pradžią, o antra data – ataskaitinio laikotarpio pabaigą |
Pranešimą teikiančio subjekto identifikavimas |
Kai pranešimą teikia prekybos vieta: {MIC} (segmento MIC kodas arba atitinkamais atvejais veiklos MIC kodas) arba {ALPHANUM-50} kai ataskaitą teikia KIJT |
Prekybos vietos identifikatorius |
{MIC} (segmento MIC kodas, jei yra, kitu atveju – veiklos MIC kodas) |
Priemonės identifikatorius |
{ISIN} |
Sandorių valiuta |
{CURRENCYCODE_3} |
Bendra prekybos apimtis (pagal valiutą) |
{DECIMAL-18/5} |
Bendra prekybos apimtis pagal referencinės kainos leidimą netaikyti reikalavimų, kaip apibrėžta FPRR 4 straipsnio 1 dalies a punkte (pagal valiutą) |
{DECIMAL-18/5} |
Bendra prekybos apimtis pagal suderėtų sandorių leidimą netaikyti reikalavimų, kaip apibrėžta FPRR 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje (pagal valiutą) |
{DECIMAL-18/5} |
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/183 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/578
2016 m. birželio 13 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų papildoma techniniais reguliavimo standartais, patikslinančiais reikalavimus dėl rinkos formavimo susitarimų ir sistemų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 17 straipsnio 7 dalies a, b ir c punktus ir 48 straipsnio 12 dalies a ir f punktus,
kadangi:
(1) |
patikslinant rinkos formavimo strategiją įgyvendinančių algoritminės prekybos vykdytojų rinkos formavimo pareigas ir susijusias prekybos vietų pareigas turėtų būti pasiekti du pagrindiniai tikslai. Pirma, nustatant sutartinius įsipareigojimus rinkos formavimo strategijas taikančioms investicinėms įmonėms, reikėtų nustatyti pavedimų knygoje matomo likvidumo nuspėjamumo elementą. Antra, reikėtų skatinti šių įmonių veiklą rinkoje, visų pirma nepalankių rinkos sąlygų laikotarpiais; |
(2) |
šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes jomis reglamentuojamos susijusios pareigos investicinėms įmonėms, vykdančioms algoritminę prekybą pagal rinkos formavimo strategijas, ir prekybos vietoms, kuriose tos rinkos formavimo strategijos gali būti taikomos. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis susipažinti vienoje vietoje asmenims, kuriems taikomos šios pareigos, įskaitant investuotojus, kurie nėra Sąjungos rezidentai, pageidautina šias nuostatas pateikti viename reglamente; |
(3) |
šis reglamentas turėtų būti taikomas ne tik reguliuojamoms rinkoms, bet ir daugiašalėms prekybos sistemoms bei organizuotos prekybos sistemoms, kaip to reikalaujama Direktyvos 2014/65/ES 18 straipsnio 5 dalyje; |
(4) |
rinkos formavimo strategijos gali būti susijusios su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis ir viena ar keliomis prekybos vietomis. Tačiau tam tikrais atvejais prekybos vieta gali neturėti galimybių stebėti strategijų, apimančių daugiau nei vieną prekybos vietą ar priemonę. Tais atvejais prekybos vietoms turėtų būti įmanoma, priklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo, stebėti rinkos formavimo strategijas, taikomas jų pačių vietoje, todėl rinkos formavimo susitarimus ir sistemas jos turėtų taikyti tik toms situacijoms; |
(5) |
visi nariai ar dalyviai, vykdantys algoritminę prekybą pagal rinkos formavimo strategiją prekybos vietoje, kurioje algoritminė prekyba leidžiama ar jai sudaromos sąlygos, turėtų sudaryti rinkos formavimo susitarimą su tos prekybos vietos operatoriumi. Tačiau turėtų būti reikalaujama, kad paskatos pagal rinkos formavimo sistemą būtų taikomos tik tam tikroms priemonėms, kurių prekyba vykdoma nepertraukiamo pavedimų knygos aukciono prekybos sistemoje. Prekybos vietoms neturėtų būti kliudoma savo iniciatyva nustatyti kitų rūšių paskatas kitoms finansinėms priemonėms ar prekybos sistemoms; |
(6) |
reikėtų aiškiai nustatyti atvejus, kai atsižvelgiant į prekybos vietose vykstančios prekybos pobūdį ir mastą toms prekybos vietoms netaikomas privalomas reikalavimas nustatyti rinkos formavimo sistemą. Todėl, siekiant užtikrinti tvarkingą ir veiksmingą rinkų veikimą, derėtų nustatyti finansines priemones ir prekybos sistemas, kurios didina didelio kintamumo riziką ir kurioms labai svarbu skatinti likvidumo užtikrinimą. Dėl šių aplinkybių šiuo reglamentu reikėtų atsižvelgti į tai, kad vykdant algoritminę prekybą tam tikromis likvidžiomis priemonėmis nepertraukiamo pavedimų knygos aukciono prekybos sistemose kyla didesnė per jautraus reagavimo į išorės įvykius rizika, galinti paaštrinti rinkos kintamumą; |
(7) |
prekybos vietos, kurioms pagal šį reglamentą derėtų taikyti rinkos formavimo sistemas, turėtų būti įpareigotos peržiūrėti savo esamus susitarimus, kad užtikrintų tų susitarimų, susijusių su rinkos formavimo strategiją įgyvendinančiais algoritminės prekybos vykdytojais, nuostatų atitiktį šiam reglamentui; |
(8) |
pagal rinkos formavimo sistemą rinkos formavimo susitarimą pasirašiusios investicinės įmonės gali būti skatinamos vykdyti savo pareigas įprastomis prekybos sąlygomis, tačiau ši sistema turėtų teikti paskatas įmonėms veiksmingai prisidėti prie likvidumo užtikrinimo nepalankiomis rinkos sąlygomis. Todėl, siekiant apriboti staigų ir didelio masto likvidumo panaikinimą nepalankiomis rinkos sąlygomis, turėtų būti nustatyta paskatų sistema. Kad būtų išvengta skirtingo šios pareigos taikymo, svarbu, kad prekybos vietos praneštų apie susidariusias nepalankias rinkos sąlygas visoms rinkos formavimo sistemos šalims. Reikėtų išsamiai apibrėžti išskirtines aplinkybes, nurodant, kad jos neapima jokių periodiškų ar iš anksto suplanuotų informacinių įvykių, galinčių daryti įtaką finansinės priemonės tikrajai vertei dėl pasikeitusio rinkos rizikos suvokimo prekybos valandomis ar po jų; |
(9) |
rinkos formavimo susitarimą pasirašę nariai, dalyviai ar klientai visais atvejais turi laikytis būtiniausių reikalavimų, taikomų veikimui, dydžiui ir kainų skirtumui. Tačiau įprastomis prekybos sąlygomis šiuos būtiniausius reikalavimus įvykdę nariai, dalyviai ar klientai nebūtinai gali pasinaudoti visų rūšių paskatomis. Prekybos vietos gali nustatyti rinkos formavimo sistemas, kuriomis atsilyginama nariams, dalyviams ar klientams, atitikusiems griežtesnius veikimo, dydžio ir kainų skirtumo parametrus. Todėl prekybos vietų įdiegtomis rinkos formavimo sistemomis reikėtų aiškiai nurodyti galimybės naudotis paskatomis sąlygas ir atsižvelgti į veiksmingą likvidumo palaikymą prekybos vietoje, vertinant pagal sistemų dalyvių veikimą, dydį ir kainų skirtumą; |
(10) |
siekiant išvengti skirtingo šio reglamento taikymo ir užtikrinti sąžiningą ir nediskriminacinį rinkos formavimo sistemų įgyvendinimą, labai svarbu visus prekybos vietos narius, dalyvius ir klientus koordinuotai informuoti apie išskirtinių aplinkybių susidarymą. Todėl būtina patikslinti prekybos vietų pranešimo pareigas susidarius tokioms išskirtinėms aplinkybėms; |
(11) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(12) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(13) |
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę; |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Investicinių įmonių pareiga sudaryti rinkos formavimo susitarimą
1. Investicinės įmonės sudaro rinkos formavimo susitarimą dėl finansinės priemonės ar priemonių, kuriomis jos siekia įgyvendinti rinkos formavimo strategiją, su prekybos vieta ar vietomis, kuriose ta strategija taikoma, kai pusę prekybos dienų per vieną mėnesį vykdydamos tą rinkos formavimo strategiją jos:
a) |
skelbia sinchroniškas tvirtąsias palyginamo dydžio pasiūlos ir paklausos kotiruotes konkurencingomis kainomis; |
b) |
nepertraukiamai prekiauja savo sąskaita bent viena finansine priemone vienoje prekybos vietoje bent 50 % nepertraukiamos prekybos, išskyrus pradinius ir baigiamuosius aukcionus, dienos valandų atitinkamoje prekybos vietoje. |
2. Taikant 1 dalį:
a) |
kotiruotė – tvirtoji kotiruotė, kai ji apima pavedimus ir kotiruotes, kurie laikantis prekybos vietos taisyklių gali būti suderinami su priešingu pavedimu ar kotiruote; |
b) |
kotiruotės laikomos sinchroniškomis pasiūlos ir paklausos kotiruotėmis, jeigu jos yra skelbiamos taip, kad vienu metu pavedimų knygoje yra tiek pirkimo, tiek pardavimo kaina; |
c) |
dvi kotiruotės laikomos palyginamo dydžio, kai jų dydžiai nesiskiria daugiau kaip 50 %; |
d) |
kotiruotės laikomos kotiruotėmis konkurencingomis kainomis, kai jos atitinka maksimalų pirkimo ir pardavimo kainų intervalą, kurį prekybos vieta nustatė ir taiko kiekvienai investicinei įmonei, pasirašiusiai su ja rinkos formavimo susitarimą, arba jo neviršija. |
2 straipsnis
Rinkos formavimo susitarimų turinys
1. Įpareigojančio rašytinio susitarimo, nurodyto Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 3 dalies b punkte ir 48 straipsnio 2 dalyje, turinys apima bent:
a) |
finansinę priemonę ar priemones, kurioms taikomas susitarimas; |
b) |
būtiniausias pareigas, kurias turi vykdyti investicinės įmonės veikimo, dydžio ir kainų skirtumo požiūriais ir kurių laikantis reikia bent 50 % nepertraukiamos prekybos, išskyrus pradinius ir baigiamuosius aukcionus, dienos valandų atitinkamoje prekybos vietoje skelbti bent vienos finansinės priemonės sinchroniškas tvirtąsias palyginamo dydžio pasiūlos ir paklausos kotiruotes konkurencingomis kainomis; |
c) |
atitinkamais atvejais – taikytinos rinkos formavimo sistemos sąlygas; |
d) |
investicinės įmonės pareigas, susijusias su prekybos atnaujinimu po kintamumo trikdžių; |
e) |
investicinės įmonės stebėjimo, atitikties ir audito pareigas, leidžiančias jai stebėti savo rinkos formavimo veiklą; |
f) |
pareigą pažymėti prekybos vietai pagal rinkos formavimo susitarimą teikiamas tvirtąsias kotiruotes, siekiant jas išskirti iš kitų pavedimų srauto; |
g) |
pareigą registruoti tvirtąsias kotiruotes ir sandorius, susijusius su investicinės įmonės rinkos formavimo veikla, kurie aiškiai atskiriami nuo kitos prekybos veiklos, ir gavus prašymą įregistruotą informaciją pateikti prekybos vietai ir kompetentingai institucijai. |
2. Prekybos vietos nuolatos stebi, ar atitinkamos investicinės įmonės veiksmingai laikosi rinkos formavimo susitarimų.
3 straipsnis
Išskirtinės aplinkybės
Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta investicinių įmonių pareiga reguliariai ir nuspėjamai užtikrinti likvidumą netaikoma šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis:
a) |
susiklosčius situacijai, kai dėl kraštutinio kintamumo pradedami taikyti daugumos finansinių priemonių arba jų pagrindinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietos prekybos segmente ir kurių atžvilgiu privaloma pasirašyti rinkos formavimo susitarimą, kintamumo mechanizmai; |
b) |
karo, kolektyvinių darbuotojų interesų gynimo veiksmų, pilietinių neramumų ar kibernetinio sabotažo atvejais; |
c) |
netvarkingos prekybos sąlygomis, kai yra pakenkta sąžiningam, organizuotam ir skaidriam sandorių vykdymui ir pateikiami įrodymai, kad:
|
d) |
kai investicinės įmonės gebėjimui toliau taikyti apdairaus rizikos valdymo praktiką kliudo vienas iš šių veiksnių:
|
e) |
ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių atveju – laikino sustabdymo laikotarpiu, nurodytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (3) 9 straipsnio 4 dalyje. |
4 straipsnis
Išskirtinių aplinkybių nustatymas
1. Prekybos vietos viešai paskelbia apie susidariusias išskirtines aplinkybes, nurodytas 3 straipsnio a, b, c ir e punktuose, ir, kai tik tai techniniu požiūriu įmanoma, apie įprastos prekybos atnaujinimą išskirtinėms aplinkybėms pasibaigus.
2. Prekybos vietos nustato aiškias įprastos prekybos atnaujinimo pasibaigus išskirtinėms aplinkybėms procedūras, nustatydamos tokio atnaujinimo laiką, ir šias procedūras viešai paskelbia.
3. Prekybos vietų vertinimas, kad yra susidariusios išskirtinės aplinkybės, galioja tik rinkos darbo valandomis, išskyrus būtinybę aplinkybėmis, nurodytomis 3 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktuose.
5 straipsnis
Prekybos vietų pareiga nustatyti rinkos formavimo sistemas
1. Prekybos vietos nėra įpareigojamos nustatyti Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų rinkos formavimo sistemų, išskyrus toliau nurodytų klasių finansinių priemonių, kurių prekyba vykdoma nepertraukiamo pavedimų knygos aukciono prekybos sistemoje, atvejais:
a) |
akcijos ir biržiniai fondai, kurių rinka yra likvidi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkte ir patikslinta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/567 (4); |
b) |
pasirinkimo ir ateities sandoriai, tiesiogiai susiję su a punkte nurodytomis finansinėmis priemonėmis; |
c) |
nuosavo kapitalo vertybinių popierių indekso ateities sandoriai ir nuosavo kapitalo vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandoriai, kurių rinka yra likvidi, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 9 straipsnio 1 dalies c punkte bei 11 straipsnio 1 dalies c punkte ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/583 (5). |
2. Taikant 1 dalį, nepertraukiamo pavedimų knygos aukciono prekybos sistema – sistema, kuri pagal pavedimų knygą ir prekybos algoritmą, kuris veikia be žmogaus įsikišimo, remdamasi geriausia turima kaina, nenutrūkstamai derina pavedimus parduoti su pavedimais pirkti.
6 straipsnis
Būtiniausios pareigos, susijusios su rinkos formavimo sistemomis
1. Prekybos vietos savo rinkos formavimo sistemoje apibūdina paskatas ir reikalavimus, kurių investicinės įmonės turi laikytis veikimo, dydžio ir kainų skirtumo požiūriais, kad galėtų pasinaudoti tomis paskatomis:
a) |
įprastomis prekybos sąlygomis, kai prekybos vieta tokiomis sąlygomis taiko paskatas; |
b) |
nepalankiomis rinkos sąlygomis, atsižvelgiant į tokiomis sąlygomis kylančią papildomą riziką. |
2. Prekybos vietos nustato parametrus, pagal kuriuos nustatomos nepalankios rinkos sąlygos remiantis dideliais trumpalaikiais kainos ir apimties pokyčiais. Prekybos vietos svarsto, ar atnaujinti prekybą po kintamumo trikdžių, kurie laikomi nepalankiomis rinkos sąlygomis.
3. Taikydamos 1 dalies a punktą, prekybos vietos savo rinkos formavimo sistemose gali nurodyti, kad paskatos yra taikomos tik geriausius rezultatus pasiekusiam subjektui ar subjektams.
7 straipsnis
Sąžiningos ir nediskriminacinės rinkos formavimo sistemos
1. Savo interneto svetainėse prekybos vietos paskelbia rinkos formavimo sistemų sąlygas, rinkos formavimo susitarimus pagal kiekvieną iš šių sistemų pasirašiusių įmonių pavadinimus ir su šiais susitarimais susijusias finansines priemones.
2. Prekybos vietos praneša apie bet kokius rinkos formavimo sistemų sąlygų pasikeitimus tų sistemų dalyviams likus bent mėnesiui iki tų pasikeitimų įsigaliojimo.
3. Prekybos vietos taiko vienodas paskatas visiems dalyviams, kurių veiklos rezultatai pagal jų rinkos formavimo sistemas veikimo, dydžio ir kainų skirtumo požiūriais yra vienodi.
4. Prekybos vietos rinkos formavimo sistemos dalyvių skaičiaus neriboja. Tačiau jos gali riboti įmonių, pasiekusių iš anksto nustatytas ribas, galimybę pasinaudoti pagal sistemą numatytomis paskatomis.
5. Prekybos vietos nuolatos stebi, ar dalyviai veiksmingai laikosi rinkos formavimo sistemų reikalavimų.
6. Prekybos vietos nustato procedūras, pagal kurias visiems rinkos formavimo sistemos dalyviams pranešama apie nepalankių rinkos sąlygų susidarymą prekybos vietoje naudojantis lengvai prieinamais kanalais.
8 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 13 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(3) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(4) 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/567, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos dėl apibrėžčių, skaidrumo, portfelio suspaudimo ir su produktais susijusių intervencinių priemonių ir pozicijų priežiūros priemonių (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 90).
(5) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/583, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais, susijusiais su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 229).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/189 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/579
2016 m. birželio 13 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su tiesioginiu, svarbiu ir iš anksto numatomu išvestinių finansinių priemonių sutarčių poveikiu Sąjungoje ir su taisyklių bei pareigų vengimo prevencija
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 28 straipsnio 5 dalį,
kadangi:
(1) |
atsižvelgiant į didelę ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių įvairovę ir norint nustatyti, kada galima laikyti, kad ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis turi tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 28 straipsnio 2 dalyje, ir patikslinti atvejus, kai būtina arba tikslinga neleisti išvengti nė vienos iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (2) nuostatų kylančios taisyklės ir pareigos, reikėtų priimti kriterijais grindžiamą metodą; |
(2) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 33 straipsnio 3 dalį laikoma, kad to reglamento 28 ir 29 straipsniuose nustatytos sąlygos yra įvykdytos, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta valstybėje, dėl kurios Komisija yra priėmusi įgyvendinimo aktą, kuriuo pripažįstamas lygiavertiškumas pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 33 straipsnio 2 dalį. Todėl šie techniniai reguliavimo standartai turėtų būti taikomi ir sutartims, kurių abi sandorio šalys įsteigtos trečiojoje valstybėje, kurios teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dar nėra pripažinta lygiaverte tame reglamente nustatytiems reikalavimams; |
(3) |
tam tikra informacija apie sutartis, kurias sudaro trečiųjų valstybių subjektai, vis dar būtų prieinama tik trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms. Todėl Sąjungos kompetentingos institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tomis trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis, kad užtikrintų atitinkamų nuostatų taikymą ir vykdymą; |
(4) |
turint omenyje esminį šio reglamento ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 285/2014 (3) ryšį, techniniams standartams visapusiškai suprasti reikalingi techniniai terminai turėtų reikšti tą patį; |
(5) |
ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurias sudaro trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai, kuriems suteikiama Sąjungoje įsteigtų subjektų garantija, sukelia finansinę riziką Sąjungoje įsteigtam garantui. Atsižvelgiant į tai, kad rizika priklausytų nuo finansų sandorio šalių suteiktos garantijos dydžio ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčiai padengti, ir atsižvelgiant į finansų sandorio šalių tarpusavio ryšius, palyginti su ne finansų sandorio šalimis, turėtų būti laikoma, kad tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje turi tik ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurias sudaro trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai, kuriems suteikiama garantija, kuri viršija tam tikras kiekybines ribas ir kurią suteikia Sąjungoje įsteigtos finansų sandorio šalys; |
(6) |
finansų sandorio šalys, įsteigtos trečiosiose valstybėse, gali sudaryti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis per savo Sąjungos filialus. Atsižvelgiant į tų filialų veiklos poveikį Sąjungos rinkai, tarp tų Sąjungos filialų sudarytos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys turėtų būti laikomos turinčiomis tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje; |
(7) |
ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurias sudaro ypatingos sandorio šalys, kurių pagrindinis tikslas – išvengti prekybos pareigos taikymo subjektams, kurie natūraliai būtų sutarties šalys, turėtų būti laikomos sutartimis, kuriomis vengiama Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų taisyklių ir pareigų, nes jos neleidžia pasiekti vieno iš to reglamento tikslų; |
(8) |
ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurios yra dalis susitarimo, kurio savybės nepagrįstos verslo logika arba neturi komercinio pagrindo ir kurių pagrindinis tikslas yra išvengti Reglamento (ES) Nr. 600/2014, įskaitant taisykles, susijusias su išimties sąlygomis, taikymo, turėtų būti laikomos sutartimis, kuriomis vengiama tame reglamente nustatytų taisyklių ir pareigų; |
(9) |
situacijos, kai atskiros sudėtinės susitarimo dalys nėra suderintos su viso susitarimo teisiniu pobūdžiu, kai susitarimas vykdomas taip, kaip, tikėtina, paprastai nebūtų pagal pagrįstą verslo praktiką, kai susitarimas arba keli susitarimai apima elementus, kurie turi poveikį kompensuoti arba sumažinti iki nulio jų abipusį ekonominį turinį, kai sandoriai yra apykaitinio pobūdžio, turėtų būti laikomos dirbtinio susitarimo arba dirbtinių susitarimų grupių rodikliais; |
(10) |
atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų valstybių subjektams, kuriems taikomi šie techniniai reguliavimo standartai, reikia laiko prisitaikyti prie Reglamento (ES) Nr. 600/2014 reikalavimų, kai jų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys atitinka sąlygas, nustatytas šiuose techniniuose reguliavimo standartuose, kad būtų laikomos galinčiomis turėti tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje, dera atidėti nuostatų, kuriomis nustatomos tos sąlygos, taikymą šešiems mėnesiams; |
(11) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(12) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(13) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (4) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamo termino apibrėžtis:
garantija– dokumentais aiškiai pagrįstas teisinis garanto įsipareigojimas padengti sumą, kuri yra arba gali tapti mokėtina gavėjo naudai pagal ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurioms ta garantija taikoma ir kurias sudarė garantiją gaunantis subjektas, jeigu neįvykdomi garantijoje apibrėžti įsipareigojimai arba jeigu garantiją gaunantis subjektas neatliko mokėjimo.
2 straipsnis
Sutartys, turinčios tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje
1. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis laikoma turinčia tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje, kai mažiausiai vienas trečiosios valstybės subjektas naudojasi Sąjungoje įsteigtos finansų sandorio šalies suteikta garantija, kuri apima visą jo įsipareigojimą pagal ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį arba to įsipareigojimo dalį, jeigu ta garantija atitinka abi toliau nurodytas sąlygas:
(a) |
ji apima visą trečiosios valstybės subjekto įsipareigojimą, susijusį su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimi arba sutartimis, kurių bendra nominalioji suma yra ne mažiau kaip 8 mlrd. EUR arba lygiavertė suma atitinkama užsienio valiuta, arba ji apima tik dalį trečiosios valstybės subjekto įsipareigojimo pagal ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį arba sutartis, kurių bendra nominalioji suma yra ne mažiau kaip 8 mlrd. EUR arba lygiavertė suma atitinkama užsienio valiuta, padalyta iš padengiamo įsipareigojimo procentinės dalies; |
(b) |
ji lygi ne mažiau kaip 5 % dabartinių pozicijų sumos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (5) 272 straipsnio 17 dalyje, Sąjungoje įsteigtos garantiją teikiančios finansų sandorio šalies ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartyse. |
2. Kai suteikiama didžiausios sumos, kuri yra mažesnė už 1 dalies a punkte nurodytą ribą, garantija, sutartys, kurias apima ta garantija, nėra laikomos galinčiomis turėti tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje, nebent garantijos suma padidinama ir tokiu atveju garantas iš naujo įvertina sutarčių tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje, atsižvelgdamas į 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas padidinimo dieną.
3. Jeigu įsipareigojimas pagal ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį arba sutartis yra mažesnis už ribą, nustatytą 1 dalies a punkte, tokios sutartys nelaikomos galinčiomis turėti tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje, net jeigu garantijos, kuria padengiamas toks įsipareigojimas, didžiausia suma yra lygi 1 dalies a punkte nustatytai ribai arba už ją didesnė ir net jeigu laikomasi 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos.
4. Jeigu padidėja įsipareigojimas pagal ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis arba sumažėja dabartinė pozicija, garantas iš naujo įvertina, ar laikomasi 1 dalyje nustatytų sąlygų. Toks vertinimas atliekamas atitinkamai įsipareigojimo padidėjimo dieną dėl 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kas mėnesį – dėl 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos.
5. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurių bendra nominalioji suma yra ne mažiau kaip 8 mlrd. EUR arba lygiavertė suma atitinkama užsienio valiuta, sudarytos prieš garantijos suteikimą arba padidinimą ir vėliau padengtos garantija, kuri atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas, laikomos turinčiomis tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje.
6. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis laikoma turinčia tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje, jeigu du trečiojoje valstybėje įsteigti subjektai sudaro ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį per savo filialus Sąjungoje ir būtų laikomi finansų sandorio šalimis, jeigu būtų įsteigti Sąjungoje.
3 straipsnis
Atvejai, kai būtina arba tinkama neleisti išvengti Reglamente (ES) Nr. 600/2014 numatytų taisyklių ar pareigų
1. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis laikoma skirta išvengti bet kokios Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos taikymo, jeigu laikoma, kad būdo, kuriuo ta sutartis buvo sudaryta, vertinant apskritai ir atsižvelgiant į visas aplinkybes, pagrindinis tikslas yra išvengti to reglamento bet kokios nuostatos taikymo.
2. Laikantis 1 dalies, laikoma, kad sutarties pagrindinis tikslas yra išvengti bet kokios Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos taikymo, jeigu susitarimo arba kelių susitarimų, susijusių su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, pagrindinis tikslas yra panaikinti bet kokios Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos uždavinį, esmę ir tikslą, kurių kitu atveju būtų siekiama, įskaitant atvejus, kai sutartis yra dirbtinio susitarimo arba kelių dirbtinių susitarimų dalis.
3. Susitarimas, kuriame iš esmės trūksta verslo logikos, komercinio pagrindo arba atitinkamo ekonominio pagrindimo ir kurį sudaro bet kokia sutartis, sandoris, schema, veiksmas, operacija, susitarimas, dotacija, supratimas, pažadas, įsipareigojimas arba įvykis, laikomas dirbtiniu susitarimu. Susitarimas gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį.
4 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 13 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.
(2) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
(3) 2014 m. vasario 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 285/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl tiesioginio, didelio ir numatomo sutarčių poveikio Sąjungai techninių reguliavimo standartų, skirtų taisyklių bei įsipareigojimų apėjimo prevencijai (OL L 85, 2014 3 21, p. 1).
(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/193 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/580
2016 m. birželio 24 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas finansinių priemonių pavedimų atitinkamų duomenų laikymo techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 25 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą,
kadangi:
(1) |
prekybos vietų operatoriai turėtų savo nuožiūra nustatyti, kaip jie saugos atitinkamų duomenų, susijusių su visais finansinių priemonių pavedimais, įrašus. Tačiau rinkos stebėjimo tikslais siekiant veiksmingai patikrinti, palyginti ir išanalizuoti atitinkamus pavedimo duomenis, tokia informacija kompetentingoms institucijoms turėtų būti teiktina naudojant vienodus standartus ir formas, jei kompetentinga institucija tokios informacijos paprašo pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 25 straipsnio 2 dalį; |
(2) |
siekiant užtikrinti aiškumą, teisinį tikrumą ir nelaikyti pasikartojančios informacijos, į šį reglamentą reikėtų įtraukti visus su pavedimais susijusius duomenų elementus, įskaitant konkrečius duomenis, kurie turi būti pranešti pagal 26 straipsnio 1 ir 3 dalis; |
(3) |
kad galėtų veiksmingai nustatyti ir ištirti galimą piktnaudžiavimo rinka arba bandymo piktnaudžiauti rinka atvejį, kompetentingos institucijos turi greitai identifikuoti asmenis ir subjektus, kurie gali aktyviai dalyvauti pavedimų procese, įskaitant prekybos vietų narius ar dalyvius, už investicinius ir vykdymo sprendimus atsakingus subjektus, pavedimų nevykdančius maklerius ir klientus, kurių vardu inicijuojami pavedimai. Prekybos vietų operatoriai turėtų atitinkamai saugoti tokių šalių identifikatorius; |
(4) |
siekiant sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms veiksmingiau identifikuoti įtartinus vieno kliento galimo piktnaudžiavimo modelius, įskaitant atvejus, kai klientas veikia per kelias investicines įmones, prekybos vietų operatoriai turėtų registruoti klientų, kurių vardu jų nariai ar dalyviai pateikė pavedimą, tapatybę. Operatoriai turėtų žymėti tuos klientus unikaliais identifikatoriais, kad būtų galima užtikrinti patikimą ir veiksmingą tokių asmenų identifikavimą ir taip padėti atlikti veiksmingesnę galimo piktnaudžiavimo rinka atvejo, su kuriuo gali būti susiję klientai, analizę; |
(5) |
prekybos vietų operatoriai neturėtų būti įpareigoti registruoti visų prekybos grandinės klientų identifikatorių, o tik to kliento, kurio vardu narys ar dalyvis pateikė pavedimą; |
(6) |
siekiant veiksmingai nustatyti manipuliavimo rinka atvejį, svarbu identifikuoti rinkos formavimo strategijas ar panašią veiklą. Taip kompetentingos institucijos gali atskirti investicinės įmonės, veikiančios pagal priemonės, kuri yra pavedimo objektas, emitento arba prekybos vietos, kuriai pateiktas pavedimas, iš anksto nustatytas sąlygas, pavedimų srautą nuo investicinės įmonės, veikiančios savo ar savo kliento nuožiūra, pavedimų srauto; |
(7) |
reikėtų saugoti tikslios datos ir laiko, taip pat bet kurio pavedimo pateikimo, pakeitimo, anuliavimo, atmetimo ir vykdymo konkrečių duomenų įrašus. Taip galima stebėti pavedimo raidą per visą jo laikotarpį – tai gali būti svarbu nustatant ir vertinant galimą manipuliavimą rinka ir „kliento aplenkimo“ (angl. front running) praktiką; |
(8) |
siekdamos užtikrinti tikslų ir išsamų prekybos vietos pavedimų knygos vaizdą, kompetentingos institucijos reikalauja pateikti informaciją apie prekybos sesijas, per kurias prekiaujama finansinėmis priemonėmis. Šią informaciją ypač galima panaudoti siekiant nustatyti, kada prasideda ir baigiasi aukciono laikotarpiai ar nepertraukiama prekyba, ir ar dėl pavedimų gali būti aktyvuoti neplaniniai sistemos išjungikliai. Ši informacija taip pat reikalinga, siekiant nustatyti pavedimų sąveiką, ypač kai sesijos baigiasi atsitiktiniais laikotarpiais, pvz., aukcionų atveju. Informacija apie orientacines aukciono uždarymo kainas ir kiekius taip pat padėtų analizuojant galimus manipuliavimo aukciono sistema atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad vienas pavedimas gali paveikti aukciono uždarymo kainą arba aukciono uždarymo kiekį, arba juos abu, kompetentingos institucijos turi matyti kiekvieno pavedimo poveikį šioms vertėms. Be šios informacijos būtų sunku nustatyti, kuris pavedimas paveikė tas vertes. Be to, siekiant nustatyti įvykių seką, kai tuo pačiu metu įvyksta du ar daugiau įvykių, kiekvienam susijusiam įvykiui reikėtų priskirti eilės numerį; |
(9) |
pavedimų pozicijos patikslinimas pavedimų knygoje sudaro sąlygas atkurti pavedimų knygos raidą ir analizuoti pavedimų vykdymo seką, o tai yra svarbus piktnaudžiavimo rinka priežiūros elementas. Pavedimui priskirta pozicija priklauso nuo to, kaip prekybos sistemoje nustatomas prioritetas. Todėl prekybos vietų operatoriai turėtų suteikti pavedimams prioritetą pagal kainos, matomumo ir laiko prioriteto metodą arba dydžio ir laiko prioriteto metodą ir saugoti šią informaciją; |
(10) |
siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos stebėjimą, būtina galėti susieti pavedimus su jų atitinkamais sandoriais. Prekybos vietų operatoriai atitinkamai turėtų saugoti skiriamuosius sandorio identifikavimo kodus, kuriais susiejami pavedimai ir sandoriai; |
(11) |
kiekvieno gauto pavedimo atveju prekybos vietų operatoriai turėtų registruoti pavedimo rūšį ir susijusius konkrečius nurodymus, kuriais kartu remiantis nustatoma, kaip kiekvieną pavedimą pagal jų klasifikacijas tvarkys jų sandorių derinimo mechanizmai, ir saugoti šią informaciją. Ši išsami informacija yra labai svarbi kompetentingoms institucijoms, kad prižiūrėdamos rinką, kad joje nebūtų piktnaudžiavimo atvejų, jos galėtų prižiūrėti konkrečios prekybos vietos pavedimų knygos prekybos veiklą, ypač atkartoti kiekvieno pavedimo veiksmų seką pavedimų knygoje. Vis dėlto atsižvelgiant į didelę įvairovę esamų ir galimų naujų pavedimų rūšių, kurias kuria prekybos vietų operatoriai, ir į specifines technines pastarųjų ypatybes, dėl šios išsamios informacijos saugojimo pagal operatorių vidaus klasifikacijos sistemą kompetentingos institucijos šiuo metu gali nesugebėti nuosekliai atkartoti visų prekybos vietų pavedimų knygos veiksmų. Todėl, kad kompetentingos institucijos galėtų tiksliai nustatyti kiekvieno pavedimo vietą pavedimų knygoje, prekybos vietų operatoriai taip pat turėtų klasifikuoti kiekvieną gautą pavedimą arba kaip limituotą pavedimą (angl. limit order), kai pavedimas yra vykdytinas, arba kaip nuostolio stabdymo pavedimą (angl. stop order), kai pavedimas tampa vykdytinu tik įvykus iš anksto nustatytam su kaina susijusiam įvykiui; |
(12) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(13) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(14) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Atitinkamų pavedimo duomenų apimtis, standartai ir forma
1. Prekybos vietų operatoriai saugo savo kompetentingos institucijos reikmėms išsamius duomenis, susijusius su per jų sistemas skelbiamu kiekvienu pavedimu, kurie nurodyti 2–13 straipsniuose, kaip nurodyta priedo 2 lentelės antroje ir trečioje skiltyse, tiek, kiek jie susiję su atitinkamu pavedimu.
2. Jei kompetentingos institucijos paprašo bet kokių 1 dalyje nurodytų duomenų pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 25 straipsnio 2 dalį, prekybos vietų operatoriai pateikia tokius duomenis naudodami šio reglamento priedo 2 lentelės ketvirtoje skiltyje nurodytus standartus ir formas.
2 straipsnis
Atitinkamų šalių identifikavimas
1. Prekybos vietų operatoriai saugo šiuos visų pavedimų duomenų įrašus:
a) |
prekybos vietos nario arba dalyvio, kuris pateikė pavedimą prekybos vietai, nurodyto taip kaip priedo 2 lentelės 1 laukelyje; |
b) |
prekybos vietos nario arba dalyvio, kuriam pateiktas pavedimas, asmens arba kompiuterinio algoritmo, kuriam tenka atsakomybė už investicinį sprendimą, susijusį su pavedimu, ir kuris nurodytas taip kaip priedo 2 lentelės 4 laukelyje; |
c) |
prekybos vietos nario arba dalyvio asmens arba kompiuterinio algoritmo, kuriam tenka atsakomybė už pavedimo vykdymą ir kuris nurodytas taip kaip priedo 2 lentelės 5 laukelyje; |
d) |
prekybos vietos nario arba dalyvio, kuris nukreipė pavedimą kito prekybos vietos nario arba dalyvio naudai ir jo vardu, nurodyto kaip pavedimų nevykdančio maklerio, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 6 laukelyje; |
e) |
kliento, kurio naudai prekybos vietos narys arba dalyvis pateikė pavedimą prekybos vietai, nurodyto taip kaip priedo 2 lentelės 3 laukelyje. |
2. Jei prekybos vietos nariui, dalyviui arba klientui suteiktas leidimas pagal valstybės narės teisės aktus paskirti pavedimą savo klientui po to, kai pavedimas pateikiamas prekybos vietai, ir jis dar nėra paskyręs pavedimo savo klientui pavedimo pateikimo metu, tas pavedimas identifikuojamas taip, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 3 laukelyje.
3. Jei prekybos vietai kartu pateikti keli pavedimai kaip jungtinis pavedimas, jungtinis pavedimas identifikuojamas, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 3 laukelyje.
3 straipsnis
Prekybos vietos narių arba dalyvių prekybos įgaliojimai ir likvidumo užtikrinimo veikla
1. Prekybos įgaliojimai, pagal kuriuos prekybos vietos narys arba dalyvis pateikia pavedimą, aprašomi taip, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 7 laukelyje.
2. Toliau nurodyti pavedimai identifikuojami taip, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 8 laukelyje:
a) |
pavedimas, kurį prekybos vietai pateikė narys arba dalyvis, vykdydamas rinkos formavimo strategiją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (3) 17 ir 48 straipsnius; |
b) |
pavedimas, kurį prekybos vietai pateikė narys arba dalyvis, vykdydamas bet kurią kitą likvidumo užtikrinimo veiklą pagal priemonės, kuri yra pavedimo objektas, emitento arba tos prekybos vietos iš anksto nustatytas sąlygas. |
4 straipsnis
Datos ir laiko registravimas
1. Prekybos vietų operatoriai saugo kiekvieno įvykio, išvardyto šio reglamento priedo 2 lentelės 21 laukelyje, datos ir laiko įrašus tokiu tikslumu, kaip nurodyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 (4) 2 straipsnyje, kaip nurodyta šio reglamento priedo 2 lentelės 9 laukelyje. Išskyrus atvejus, kai registruojama prekybos vietos sistemų pavedimų atmetimo data ir laikas, visi šio reglamento priedo 2 lentelės 21 laukelyje nurodyti įvykiai registruojami naudojant verslo laikrodžius, kuriuos naudoja prekybos vietos sandorių derinimo mechanizmai.
2. Prekybos vietų operatoriai saugo kiekvieno duomenų elemento, išvardyto šio reglamento priedo 2 lentelės 49, 50 ir 51 laukeliuose, datos ir laiko įrašus tokiu tikslumu, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 2 straipsnyje.
5 straipsnis
Galiojimo laikotarpis ir pavedimų apribojimai
1. Prekybos vietų operatoriai registruoja galiojimo laikotarpius ir kitus apribojimus, kurie išvardyti priedo 2 lentelės 10 ir 11 laukeliuose.
2. Su galiojimo laikotarpiais susiję datos ir laiko įrašai saugomi, kaip kiekvienam galiojimo laikotarpiui nurodyta priedo 2 lentelės 12 laukelyje.
6 straipsnis
Prioritetas ir eilės numeriai
1. Prekybos vietų operatoriai, kurie naudoja prekybos sistemas pagal kainos, matomumo ir laiko prioriteto metodą, saugo visų pavedimų prioriteto laiko žymos įrašus, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 13 laukelyje. Prioriteto laiko žyma registruojama tokiu pačiu tikslumu, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje.
2. Prekybos vietų operatoriai, kurie naudoja prekybos sistemas pagal dydžio ir laiko prioriteto metodą, saugo kiekių, pagal kuriuos nustatomas pavedimų prioritetas, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 14 laukelyje, taip pat 1 dalyje nurodytos prioriteto laiko žymos įrašus.
3. Prekybos vietų operatoriai, kurie derina kainos, matomumo ir laiko prioriteto metodą su dydžio ir laiko prioriteto metodu ir rodo pavedimus savo pavedimų knygoje pagal laiko prioritetą, laikosi 1 dalies nuostatų.
4. Prekybos vietų operatoriai, kurie derina kainos, matomumo ir laiko prioriteto metodą su dydžio ir laiko prioriteto metodu ir rodo pavedimus savo pavedimų knygoje pagal dydžio ir laiko prioritetą, laikosi 2 dalies nuostatų.
5. Prekybos vietų operatoriai visiems įvykiams priskiria eilės numerį, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 15 laukelyje, ir saugo šių numerių įrašus.
7 straipsnis
Finansinių priemonių pavedimų identifikavimo kodai
1. Prekybos vietų operatoriai saugo kiekvieno pavedimo atskirą identifikavimo kodą, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 20 laukelyje. Kiekvienos pavedimų knygos, kiekvienos prekybos dienos ir kiekvienos finansinės priemonės identifikavimo kodas yra unikalus. Jis taikomas nuo to momento, kai prekybos vietos operatorius gauna pavedimą, iki pavedimo pašalinimo iš pavedimų knygos. Identifikavimo kodas taip pat taikomas atmestiems pavedimams nepriklausomai nuo jų atmetimo priežasties.
2. Prekybos vietos operatorius saugo priede nurodytus numanomo funkcionalumo strateginių pavedimų (angl. strategy orders with implied functionality, SOIF), apie kuriuos informacija skleidžiama visuomenei, konkrečius atitinkamus duomenis. Priedo 2 lentelės 33 laukelyje įtraukiamas sakinys, kad pavedimas yra numanomas pavedimas.
Vykdant SOIF pavedimą, prekybos vietos operatorius saugo konkrečius jo duomenis, kaip nurodyta priede.
Vykdant SOIF pavedimą, nurodomas su strategija susietas pavedimo identifikavimo kodas, naudojant tą patį identifikavimo kodą visiems pavedimams, susijusiems su konkrečia strategija. Su strategija susietas pavedimo identifikavimo kodas yra toks, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 46 laukelyje.
3. Prekybos vieta, leidžianti taikyti nukreipimo strategiją, nurodo gautus pavedimus kaip „nukreiptus“, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 33 laukelyje, kai jie nukreipiami į kitą prekybos vietą. Prekybos vietai, leidžiančiai taikyti nukreipimo strategiją, pateikti pavedimai turi tą patį identifikavimo kodą visą savo laikotarpį, nepaisant to, ar koks nors likęs kiekis yra dar kartą įtraukiamas į pirminę pavedimų knygą.
8 straipsnis
Įvykiai, turintys įtakos finansinių priemonių pavedimams
Prekybos vietų operatoriai saugo naujų pavedimų konkrečių duomenų, nurodytų priedo 2 lentelės 21 laukelyje, įrašus.
9 straipsnis
Finansinių priemonių pavedimo rūšis
1. Prekybos vietų operatoriai saugo kiekvieno gauto pavedimo rūšies įrašą pagal savo klasifikaciją, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 22 laukelyje.
2. Prekybos vietų operatoriai kiekvieną gautą pavedimą klasifikuoja kaip limituotą pavedimą arba kaip nuostolio stabdymo pavedimą, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 23 laukelyje.
10 straipsnis
Su pavedimais susijusios kainos
Prekybos vietų operatoriai saugo visų su kaina susijusių konkrečių duomenų, nurodytų priedo 2 lentelės I skirsnyje, įrašus, tiek, kiek jie susiję su pavedimais.
11 straipsnis
Pavedimų nurodymai
Prekybos vietų operatoriai saugo visų pavedimų nurodymų, gautų kiekvieno pavedimo atveju, kaip nurodyta priedo 2 lentelės J skirsnyje, įrašus.
12 straipsnis
Prekybos vietos sandorio identifikavimo kodas
Prekybos vietų operatoriai saugo kiekvieno sandorio, kurį lemia visiškas ar dalinis pavedimo įvykdymas, atskirą sandorio identifikavimo kodą, kaip nurodyta priedo 2 lentelės 48 laukelyje.
13 straipsnis
Prekybos etapai ir orientacinė aukciono kaina ir kiekis
1. Prekybos vietų operatoriai saugo pavedimų konkrečių duomenų, nurodytų priedo 2 lentelės K skirsnyje, įrašus.
2. Jei kompetentingos institucijos pagal 1 straipsnį paprašo K skirsnyje nurodytų konkrečių duomenų, priedo 2 lentelės 9 ir 15–18 laukeliuose nurodyti konkretūs duomenys taip pat laikomi konkrečiais duomenimis, susijusiais su pavedimu, sietinu su tuo prašymu.
14 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo Reglamento (ES) Nr. 600/2014 55 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos datos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 24 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(3) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(4) 2016 m. birželio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/574, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma verslo laikrodžių tikslumo lygio techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 148).
PRIEDAS
1 lentelė
2 lentelės paaiškinimai
SIMBOLIS |
DUOMENŲ RŪŠIS |
APIBRĖŽTIS |
||||||
{ALPHANUM-n} |
Iki n raidinių skaitinių ženklų |
Laukelyje pateikiamas laisvo pobūdžio tekstas. |
||||||
{CURRENCYCODE_3} |
3 raidiniai skaitiniai ženklai |
Triraidis ISO 4217 valiutos kodas. |
||||||
{DATE_TIME_FORMAT} |
ISO 8601 datos ir laiko formatas |
Data ir laikas šiuo formatu: MMMM-MM-DDTvv:mm:ss.ddddddZ. — MMMM– metai; — MM– mėnuo; — DD– diena; — T– reikia įrašyti raidę T; — hh– valanda; — mm– minutė; — ss.dddddd– sekundė ir sekundės dalis; — Z– suderintasis pasaulinis laikas. Datos ir laikai pateikiami suderintuoju pasauliniu laiku (UTC). |
||||||
{DATEFORMAT} |
ISO 8601 datos formatas |
Data pateikiama šiuo formatu: MMMM-MM-DD. |
||||||
{DECIMAL-n/m} |
Dešimtainis skaičius iš viso iki n skaitmenų, iš kurių iki m skaitmenų gali rodyti dalis |
Skaitiniame laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos vertės.
|
||||||
{INTEGER-n} |
Sveikąjį skaičių sudaro iš viso iki n skaitmenų |
Skaičiaus laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos sveikojo skaičiaus vertės. |
||||||
{ISIN} |
12 raidinių skaitinių ženklų |
ISIN kodas pagal ISO 6166. |
||||||
{LEI} |
20 raidinių skaitinių ženklų |
Juridinio asmens identifikatorius pagal ISO 17442. |
||||||
{MIC} |
4 raidiniai skaitiniai ženklai |
Rinkos identifikatorius pagal ISO 10383. |
||||||
{NATIONAL_ID} |
35 raidiniai skaitiniai ženklai |
Identifikatorius nurodytas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 (1) 6 straipsnyje ir II priede. |
2 lentelė
Pavedimų duomenys
Nr. |
Laukelis |
Kompetentingos institucijos reikmėms saugotinas pavedimų duomenų turinys |
Pavedimų duomenų standartai ir forma, naudotini, kai kompetentingos institucijos prašymu jai teikiami atitinkami pavedimo duomenys |
A skirsnis. Atitinkamų šalių identifikavimas |
|||
1 |
Pavedimą pateikusio subjekto identifikavimas |
Prekybos vietos nario arba dalyvio tapatybė. Tiesioginės elektroninės prieigos (TEP) atveju nurodoma vieno iš TEP teikėjų tapatybė. |
{LEI} |
2 |
Tiesioginė elektroninė prieiga (TEP) |
„true“ – taip, jei pavedimas prekybos vietai pateiktas naudojantis TEP pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 41 punktą. „false“ – ne, jei pavedimas prekybos vietai nepateiktas naudojantis TEP pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 41 punktą. |
’true’ ’false’ |
3 |
Kliento identifikavimo kodas |
Kodas, naudojamas prekybos vietos nario arba dalyvio klientui identifikuoti. Jei yra TEP, naudojamas TEP vartotojo kodas. Jei klientas yra juridinis asmuo, naudojamas kliento LEI kodas. Jei klientas nėra juridinis asmuo, naudojamas {NATIONAL_ID}. Jungtinių pavedimų atveju naudojama santrumpa AGGR, kaip nustatyta šio Reglamento 2 straipsnio 3 dalyje. Dar nepaskirtų pavedimų atveju naudojama santrumpa PNAL, kaip nustatyta šio reglamento 25 straipsnio 2 dalį 2 straipsnio 2 dalyje. Šis laukelis paliekamas tuščias tik tuomet, jei prekybos vietos narys arba dalyvis neturi kliento. |
{LEI} {NATIONAL_ID} AGGR – jungtiniai pavedimai PNAL – dar nepaskirti pavedimai |
4 |
Investicinis sprendimas įmonėje |
Kodas, naudojamas prekybos vietos nario arba dalyvio asmeniui arba algoritmui, kuriam tenka atsakomybė už investicinį sprendimą, identifikuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 8 straipsnį. Jei prekybos vietos nario arba dalyvio asmenys yra atsakingi už investicinį sprendimą, asmuo, kuris atsakingas arba kuriam tenka pagrindinė atsakomybė už investicinį sprendimą, identifikuojamas kodu {NATIONAL_ID}. Jei atsakomybė už investicinį sprendimą teko algoritmui, laukelis pildomas kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 8 straipsnyje. Šis laukelis paliekamas tuščias, kai investicinį sprendimą priėmė ne prekybos vietos nario arba dalyvio asmuo ar algoritmas. |
{NATIONAL_ID} – fiziniai asmenys {ALPHANUM-50} – algoritmai |
5 |
Vykdymas įmonėje |
Kodas, naudojamas prekybos vietos nario arba dalyvio asmeniui arba algoritmui, kuriam tenka atsakomybė už pavedimo sandorio vykdymą, identifikuoti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 9 straipsnį. Jei fizinis asmuo yra atsakingas už sandorio vykdymą, asmuo identifikuojamas kodu {NATIONAL_ID}. Jei atsakomybė už sandorio vykdymą tenka algoritmui, šis laukelis pildomas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 9 straipsnį. Jei sandorio vykdymas apima daugiau kaip vieną asmenį ar bendrai asmenis ir algoritmus, prekybos vietos narys arba dalyvis ar klientas nustato prekybos vykdytoją arba algoritmą, kuriems tenka pagrindinė atsakomybė pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 9 straipsnio 4 dalį, ir šiame laukelyje įrašo to prekybos vykdytojo arba algoritmo tapatybė. |
{NATIONAL_ID} – fiziniai asmenys {ALPHANUM-50} – algoritmai |
6 |
Pavedimų nevykdantis makleris |
Pagal 2 straipsnio d punktą. Šis laukelis paliekamas tuščias, kai jo nereikia. |
{LEI} |
B skirsnis. Prekybos įgaliojimai ir likvidumo užtikrinimas |
|||
7 |
Prekybos įgaliojimai |
Nurodoma, ar pavedimas pateiktas prekybos vietos nariui arba dalyviui vykdant tarpininko suderintus sandorius pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 38 dalį, ar vykdant prekybą savo sąskaita pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 6 dalį. Jei pavedimas pateiktas ne prekybos vietos nariui arba dalyviui vykdant tarpininko suderintus sandorius ar vykdant prekybą savo sąskaita, laukelyje nurodoma, kad sandoris atliktas pagal kitus įgaliojimus. |
DEAL – prekyba savo sąskaita MTCH – tarpininko suderinti sandoriai AOTC – bet kurie kiti įgaliojimai |
8 |
Likvidumo užtikrinimo veikla |
Nurodoma, ar pavedimas prekybos vietai pateiktas įgyvendinant rinkos formavimo strategiją pagal Direktyvos 2014/65/ES 17 ir 48 straipsnius ar vykdant kitą veiklą pagal šio reglamento 3 straipsnį. |
'true' 'false' |
C skirsnis. Data ir laikas |
|||
9 |
Data ir laikas |
Kiekvieno įvykio data ir laikas nurodyti [G] ir [K] skirsniuose. |
{DATE_TIME_FORMAT} Skaitmenų po sekundžių skaičius nustatomas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 2 straipsnį. |
D skirsnis. Galiojimo laikotarpis ir pavedimų apribojimai |
|||
10 |
Galiojimo laikotarpis |
Galioja iki prekybos dienos pabaigos (angl. Good-For-Day): pavedimas baigia galioti prekybos dienos, kurią jis įrašytas į pavedimų knygą, pabaigoje. |
DAVY – galioja iki prekybos dienos pabaigos |
Galioja iki anuliavimo (angl. Good-Till-Cancelled): pavedimų knygoje pavedimas liks aktyvus ir bus vykdytinas, kol bus faktiškai anuliuotas. |
GTCV – galioja iki anuliavimo |
||
Galioja iki nurodyto laiko tą prekybos dieną (angl. Good-Till-Time): pavedimas baigia galioti ne vėliau kaip iš anksto nustatytu laiku einamosios prekybos sesijos metu. |
GTTV – galioja iki nurodyto laiko tą prekybos dieną |
||
Galioja iki nurodytos dienos (angl. Good-Till-Date): pavedimas baigia galioti nurodytos dienos pabaigoje. |
GTDV – galioja iki nurodytos dienos |
||
Galioja iki nurodytos dienos ir laiko (angl. Good-Till-Specified Date and Time): pavedimas baigia galioti nurodytą dieną ir nurodytu laiku. |
GTSV – galioja iki nurodytos dienos ir laiko |
||
Galioja po nurodyto laiko tą prekybos dieną (angl. Good After Time): pavedimas aktyvus tik po iš anksto nustatyto laiko einamosios prekybos sesijos metu. |
GATV – galioja po nurodyto laiko tą prekybos dieną |
||
Galioja po nurodytos dienos (angl. Good After Date): pavedimas aktyvus tik nuo iš anksto nustatytos dienos pradžios. |
GADV – galioja po nurodytos dienos |
||
Galioja po nurodytos dienos ir laiko (angl. Good After Specified Date and Time): pavedimas aktyvus tik nuo iš anksto nustatyto laiko iš anksto nustatytą dieną. |
GASV – galioja po nurodytos dienos ir laiko |
||
Įvykdyti iš karto arba anuliuoti (angl. Immediate-Or-Cancel): pavedimas, kuris vykdomas iš karto jį įrašius į pavedimų knygą (tokį kiekį, kurį galima įvykdyti) ir nelieka pavedimų knygoje dėl likusio neįvykdyto kiekio (jei toks yra). |
IOCV – įvykdyti iš karto arba anuliuoti arba |
||
Įvykdyti arba anuliuoti (angl. Fill-Or-Kill): pavedimas, kuris vykdomas jį įrašius į pavedimų knygą su sąlyga, kad jį galima visiškai įvykdyti: jeigu pavedimą galima įvykdyti tik iš dalies, tuomet jis automatiškai atmetamas ir todėl negali būti vykdomas. |
FOKV – įvykdyti arba anuliuoti arba {ALPHANUM-4} ženklai, dar nenaudoti pagal prekybos vietos klasifikaciją. |
||
Kita: bet kokie papildomi specifiniai nurodymai konkretiems verslo modeliams, prekybos platformoms ar sistemoms. |
|
||
11 |
Pavedimų apribojimai |
Galioja uždarymo aukciono metu prekybos dienos pabaigoje (angl. Good For Closing Price Crossing Session) kai pavedimas atitinka uždarymo aukciono prekybos sesijos pabaigoje sąlygas. |
SESR – galioja uždarymo aukciono metu prekybos dienos pabaigoje |
Galioja aukciono metu (angl. Valid For Auction): pavedimas aktyvus ir vykdytinas tik aukciono etapuose (kuriuos gali iš anksto nustatyti prekybos vietos narys arba dalyvis, pateikęs pavedimą, pvz., pradiniai ir (arba) baigiamieji aukcionai ir (arba) dienos aukcionas). |
VFAR – galioja aukciono metu |
||
Galioja tik nepertraukiamos prekybos metu (angl. Valid For Continuous Trading only): pavedimas aktyvus tik nepertraukiamos prekybos metu. |
VFCR – galioja tik nepertraukiamos prekybos metu |
||
Kita: bet kokie papildomi specifiniai nurodymai konkretiems verslo modeliams, prekybos platformoms ar sistemoms. |
{ALPHANUM-4} ženklai, dar nenaudoti pagal prekybos vietos klasifikaciją. Kai taikomi keli statusai, į šį laukelį įrašomos kelios santrumpos, kurios atskiriamos kableliais. |
||
12 |
Galiojimo laikotarpis ir laikas |
Jie nurodo laiko žymą, kuri rodo laiką, kada pavedimas tampa aktyvus arba galiausiai pašalinamas iš pavedimų knygos. Galioja iki prekybos dienos pabaigos (angl. Good for day): įtraukimo diena su laiko žyma šiek tiek iki vidurnakčio. Galioja iki nurodyto laiko tą prekybos dieną (angl. Good till time): įtraukimo diena ir laikas iki to, kuris nurodytas pavedime. Galioja iki nurodytos dienos (angl. Good till date): nurodyta galiojimo pabaigos diena su laiko žyma šiek tiek iki vidurnakčio. Galioja iki nurodytos dienos ir laiko (angl. Good till specified date and time): nurodyta galiojimo pabaigos diena ir laikas. Galioja po nurodyto laiko tą prekybos dieną (angl. Good after time): įtraukimo diena ir nurodytas laikas, kada pavedimas tampa aktyvus. Galioja po nurodytos dienos (angl. Good after date): nurodyta diena su laiko žyma iš karto po vidurnakčio. Galioja po nurodytos dienos ir laiko (angl. Good after specified date and time): nurodyta diena ir laikas, kada pavedimas tampa aktyvus. Galioja iki anuliavimo (angl. Good till Cancel): galutinė diena ir galutinis laikas, kai pavedimas automatiškai pašalinamas rinkos operacijomis. Kita: laiko žyma, skirta bet kuriai kitai galiojimo rūšiai. |
{DATE_TIME_FORMAT} Skaitmenų po sekundžių skaičius nustatomas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 2 straipsnį. |
E skirsnis. Prioritetas ir eilės numeris |
|||
13 |
Prioriteto laiko žyma |
Šis laukelis atnaujinamas kiekvieną kartą, kai keičiasi pavedimo prioritetas. |
{DATE_TIME_FORMAT} Skaitmenų po sekundžių skaičius nustatomas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 2 straipsnį. |
14 |
Dydžio prioritetas |
Prekybos vietų, kurios taiko dydžio ir laiko prioritetą, atveju į šį laukelį įrašomas kiekį atitinkantis teigiamas skaičius. Šis laukelis atnaujinamas kiekvieną kartą, kai keičiasi pavedimo prioritetas. |
Iki 20 skaitinių teigiamų skaitmenų. |
15 |
Eilės numeris |
Kiekvienas G skirsnyje išvardytas įvykis identifikuojamas naudojant teigiamus sveikuosius skaičius didėjimo tvarka. Kiekvienos rūšies įvykio eilės numeris turi būti unikalus, nuosekliai naudojamas visiems įvykiams, kuriuos laiko žyma pažymėjo prekybos vietos operatorius, ir nekintantis visą dieną, kurią įvyko įvykis. |
{INTEGER-50} |
F skirsnis. Pavedimo identifikavimas |
|||
16 |
Segmento MIC kodas |
Prekybos vietos, kurioje pateiktas pavedimas, identifikavimas. Jeigu prekybos vieta naudoja segmento rinkos identifikavimo kodus (MIC), tuomet naudojamas segmento MIC kodas. Jeigu prekybos vieta nenaudoja segmento MIC kodų, tuomet naudojamas veiklos MIC kodas. |
{MIC} |
17 |
Pavedimų knygos kodas |
Prekybos vietos nustatytas kiekvienos pavedimų knygos raidinis skaitinis kodas. |
{ALPHANUM-20} |
18 |
Finansinės priemonės identifikavimo kodas |
Unikalus ir vienareikšmis finansinės priemonės identifikatorius |
{ISIN} |
19 |
Gavimo data |
Pirminio pavedimo gavimo data. |
{DATEFORMAT} |
20 |
Kitas identifikavimo kodas |
Raidinis skaitinis kodas, kurį prekybos vietos operatorius priskiria atskiram pavedimui. |
{ALPHANUM-50} |
G skirsnis. Įvykiai, turintys įtakos pavedimui |
|||
21 |
Naujas pavedimas, pavedimo pakeitimas, pavedimo anuliavimas, pavedimo atmetimas, visiškas ar dalinis įvykdymas |
Naujas pavedimas: prekybos vietos operatoriaus gautas naujas pavedimas. |
NEWO – naujas pavedimas |
Aktyvuotas: pavedimas, kuris tampa vykdytinu arba tam tikrais atvejais nevykdytinu, kai tenkinama iš anksto nustatyta sąlyga. |
TRIG – aktyvuotas |
||
Pakeistas prekybos vietos nario arba dalyvio: kai prekybos vietos narys, dalyvis ar klientas savo nuožiūra nusprendžia pakeisti bet kurią (-as) pavedimo, kurį anksčiau įtraukė į pavedimų knygą, savybę (-es). |
REME – pakeistas prekybos vietos nario arba dalyvio |
||
Pakeistas rinkos operacijomis (automatinėmis): kai bet kuri pavedimo savybė pakeičiama prekybos vietos operatoriaus IT sistemomis. Tai apima atvejus, kai susieto pavedimo (angl. a peg order) arba kintančio nuostolio stabdymo pavedimo (angl. a trailing stop order) esamos savybės pakeičiamos tam, kad parodytų pavedimo vietą pavedimų knygoje. |
REMA – pakeistas rinkos operacijomis (automatinėmis) |
||
Pakeistas rinkos operacijomis (įsikišant žmogui): kai bet kuri pavedimo savybė pakeičiama prekybos vietos operatoriaus darbuotojų. Tai apima atvejus, kai prekybos vietos nariui, dalyviui iškyla IT problemų ir jis turi skubiai anuliuoti savo pavedimus. |
REMH – pakeistas rinkos operacijomis (dalyvaujant fiziniams asmenims) |
||
Statuso pakeitimas prekybos vietos nario, dalyvio iniciatyva. Tai apima aktyvavimą ir deaktyvavimą. |
CHME – statuso pakeitimas prekybos vietos nario, dalyvio iniciatyva |
||
Statuso pakeitimas dėl rinkos operacijų. |
CHMO – statuso pakeitimas dėl rinkos operacijų |
||
Anuliuota prekybos vietos nario, dalyvio iniciatyva: kai narys, dalyvis ar klientas nusprendžia savo iniciatyva anuliuoti pavedimą, kurį anksčiau įtraukė į pavedimų knygą. |
CAME – anuliuota prekybos vietos nario arba dalyvio iniciatyva |
||
Anuliuota rinkos operacijomis. Tai apima apsaugos mechanizmą, numatytą investicinėms įmonėms, vykdančioms rinkos formavimo veiklą kaip nustatyta Direktyvos 2014/65/ES 17 ir 48 straipsniuose. |
CAMO – anuliuota rinkos operacijomis |
||
Atmestas pavedimas: prekybos vietos operatoriaus gautas, bet atmestas pavedimas. |
REMO – atmestas pavedimas |
||
Pasibaigusio galiojimo pavedimas: kai pavedimas pašalinamas iš pavedimų knygos, pasibaigus jo galiojimo laikotarpiui. |
EXPI – pasibaigusio galiojimo pavedimas |
||
Įvykdytas iš dalies: kai pavedimas įvykdomas ne visiškai, kad liktų vykdytinas kiekis. |
PARF – įvykdytas iš dalies |
||
Įvykdytas: kai nebėra vykdytino kiekio. |
FILL – įvykdytas {ALPHANUM-4} ženklai, dar nenaudoti pagal prekybos vietos klasifikaciją. |
||
H skirsnis. Pavedimo rūšis |
|||
22 |
Pavedimo rūšis |
Prekybos vietai pateikto pavedimo rūšies identifikavimas pagal prekybos vietos specifikacijas. |
{ALPHANUM-50} |
23 |
Pavedimo rūšių klasifikavimas |
Pavedimų klasifikavimas pagal dvi bendras pavedimų rūšis Limituotas pavedimas: tais atvejais, kai pavedimas yra vykdytinas ir Nuostolio stabdymo pavedimas: tais atvejais, kai pavedimas tampa vykdytinu tik įvykus iš anksto nustatytam su kaina susijusiam įvykiui. |
Santrumpa LMTO žymi limituotą, o santrumpa STOP – nuostolio stabdymo pavedimą. |
I skirsnis. Kainos |
|||
24 |
Limituota kaina |
Didžiausia kaina, kuria galima vykdyti pirkimo pavedimą, arba mažiausia kaina, kuria galima vykdyti pardavimo pavedimą. Pirkimo ir pardavimo skirtumo kaina, skirta su strategija susietam pavedimui. Ji gali būti neigiama arba teigiama. Pavedimų, kurie neturi limituotos kainos, arba bet kurių pavedimų be nustatytos kainos atveju šis laukelis paliekamas tuščias. Konvertuojamosios obligacijos atveju šiame laukelyje parodoma pavedimui naudojama realioji kaina (švari arba nešvari (angl. clean or dirty)). |
{DECIMAL-18/13} – jei kaina išreikšta pinigine verte Jei kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu. {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais. |
25 |
Papildoma limituota kaina |
Bet kuri kita limituota kaina, kuri gali būti taikoma pavedimui. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{DECIMAL-18/13} – kai kaina išreikšta pinigine verte. Kai kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. {DECIMAL-11/10} – kai kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu. {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais. |
26 |
Nuostolio stabdymo kaina (angl. stop price) |
Kaina, kuri turi būti pasiekta, kad pavedimas taptų aktyvus. Nuostolio stabdymo pavedimų, aktyvuotų įvykus įvykiams, kurie nepriklauso nuo finansinės priemonės kainos, atveju šiame laukelyje įrašoma nuostolio stabdymo kaina, lygi nuliui. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{DECIMAL-18/13} – kai kaina išreikšta pinigine verte Kai kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu. {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais. |
27 |
Susieta limituota kaina (angl. pegged limit price) |
Didžiausia kaina, kuria galima vykdyti susietą pirkimo pavedimą, arba mažiausia kaina, kuria galima vykdyti susietą pardavimo pavedimą. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{DECIMAL-18/13} – kai kaina išreikšta pinigine verte. Kai kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu. {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais. |
28 |
Sandorio kaina |
Sandorio vykdymo kaina be komisinių ir sukauptų palūkanų (jei taikytina). Pasirinkimo sandorių atveju tai yra išvestinės finansinės priemonės sandorio priedas vienai pagrindinei finansinei priemonei arba indekso punktui. Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo lažybų sandorių (angl. spread bets) atveju tai yra tiesioginės pagrindinės finansinės priemonės referencinė kaina. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (angl. CDS) atveju tai yra atkarpa baziniais punktais. Jei kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. Jei kaina netaikoma, laukelyje įrašoma vertė NOAP. |
{DECIMAL-18/13} – jei kaina išreikšta piniginiu pavidalu. {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu. {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais. NOAP |
29 |
Kainos valiuta |
Valiuta, kuria išreikšta su pavedimu susijusios finansinės priemonės prekybos kaina (taikytina, kai kaina išreikšta pinigine verte). |
{CURRENCYCODE_3} |
30 |
Sandorio 2 dalies valiuta |
Kelių valiutų arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių atveju sandorio 2 dalies valiuta yra ta, kuria denominuota sandorio 2 dalis. Apsikeitimo sandorių atveju, kai pagrindinis apsikeitimo sandoris vykdomas keliomis valiutomis, nurodoma valiuta, kuria denominuota apsikeitimo sandorio 2 sandorio dalis. Šis laukelis pildomas tik palūkanų normų ir valiutos išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju. |
{CURRENCYCODE_3} |
31 |
Kainos žymėjimas |
Nurodymas, ar kaina išreikšta pinigine verte, procentine dalimi, pajamingumu ar baziniais punktais. |
MONE – piniginė vertė PERC – procentinė dalis YIEL – pajamingumas BAPO – baziniai punktai |
J skirsnis. Pavedimo nurodymai |
|||
32 |
Nuoroda pirkti arba parduoti |
Parodyti, ar pavedimas yra pirkti ar parduoti. Pasirinkimo sandorių ir apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, turinti teisę vykdyti pasirinkimo sandorį, o pardavėjas yra sandorio šalis, kuri parduoda pasirinkimo sandorį ir gauna priedą. Ateities ir išankstinių sandorių atveju, išskyrus su valiutomis susijusius ateities ir išankstinius sandorius, pirkėjas yra sandorio šalis, perkanti priemonę, o pardavėjas – sandorio šalis, parduodanti priemonę. Su vertybiniais popieriais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, kuriai tenka pagrindinio vertybinio popieriaus kainos kitimo rizika ir kuri gauna vertybinio popieriaus sumą. Pardavėjas yra sandorio šalis, sumokanti vertybinio popieriaus sumą. Su palūkanų normomis arba infliacijos indeksais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, mokanti fiksuotąją normą. Pardavėjas yra sandorio šalis, gaunanti fiksuotąją normą. Valiutų pozicijų apsikeitimo sandorių (kintama palūkanų norma už kintamą palūkanų normą) atveju pirkėjas yra sandorio šalis, kuri moka pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą, o pardavėjas – sandorio šalis, kuri tą skirtumą gauna. Apsikeitimo ir išankstinių sandorių, susijusių su valiutomis, ir skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti valiutą, kurios kodas abėcėlės tvarka pagal ISO 4217 standartą yra pirmas, o pardavėjas yra sandorio šalis, pateikianti tą valiutą. Su dividendais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti lygiaverčius faktinius dividendų mokėjimus. Pardavėjas yra sandorio šalis, mokanti dividendus ir gaunanti fiksuotąją normą. Kredito rizikos perleidimo išvestinių finansinių priemonių atveju, išskyrus pasirinkimo sandorius ir apsikeitimo sandorius, pirkėjas yra sandorio šalis, perkanti apsaugą. Pardavėjas yra sandorio šalis, parduodanti apsaugą. Su biržos prekėmis arba apyvartiniais taršos leidimais susijusių išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti pranešime nurodytą biržos prekę arba apyvartinį taršos leidimą, o pardavėjas – sandorio šalis, pateikianti šią biržos prekę arba apyvartinį taršos leidimą. Išankstinių palūkanų normų sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, mokanti fiksuotąją normą, o pardavėjas – sandorio šalis, gaunanti fiksuotąją normą. Nominaliosios sumos padidėjimo atveju pirkėjas yra tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės įgijėjas, o pardavėjas – tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės perleidėjas. Nominaliosios sumos sumažėjimo atveju pirkėjas yra tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės perleidėjas, o pardavėjas – tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės įgijėjas. |
BUYI – pirkti SELL – parduoti |
33 |
Pavedimo statusas |
Nurodyti pavedimus, kurie yra aktyvūs/neaktyvūs/sustabdyti, tvirtieji/orientaciniai (priskiriama tik kotiruotėms)/numanomi/pakartotinai nukreipti. Aktyvūs – su kotiruotėmis nesusiję vykdytini pavedimai. Neaktyvūs – su kotiruotėmis nesusiję nevykdytini pavedimai. Tvirtieji/orientaciniai – priskiriama tik kotiruotėms. Orientacinės kotiruotės reiškia, kad jos matomos, bet jų negalima vykdyti. Tai apima varantus kai kuriose prekybos vietose. Tvirtąsias kotiruotes galima vykdyti. Numanomas – taikoma su strategija susietam pavedimui, kuris išvestas kaip susijusios strategijos pavedimas, numanomas iš atitinkamų tiesioginių pavedimų knygų dviejų ar daugiau pavedimų (angl. implied-in functionality), arba išvestas kaip susijusios tiesioginių pavedimų knygos pavedimas, numanomas iš pavedimo, įtraukto į susijusią strategiją ir kitas susijusių tiesioginių pavedimų knygas (angl. implied-out functionality). Nukreipti – taikoma pavedimams, kuriuos prekybos vieta nukreipė kitoms vietoms. |
ACTI – aktyvus arba INAC – neaktyvus arba FIRM – tvirtosios kotiruotės arba INDI – orientacinės kotiruotės arba IMPL – numanomi su strategija susieti pavedimai arba ROUT – nukreipti pavedimai. Jei taikomi keli statusai, į šį laukelį įrašomos kelios santrumpos, kurios atskiriamos kableliais. |
34 |
Kiekio žymėjimas |
Nurodymas, ar nurodytas kiekis išreikštas vienetų skaičiumi, nominaliąja verte ar pinigine verte. |
UNIT – vienetų skaičius NOML – nominalioji vertė MONE – piniginė vertė |
35 |
Kiekio valiuta |
Valiuta, kuria išreikštas kiekis. Laukelis pildomas tik kai kiekis išreikštas nominaliąja verte ar pinigine verte. |
{CURRENCYCODE_3} |
36 |
Pradinis kiekis |
Finansinės priemonės vienetų skaičius arba pavedimo išvestinių finansinių priemonių sandorių skaičius. Finansinės priemonės nominalioji arba piniginė vertė. Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo lažybų sandorių (angl. spread bets) atveju kiekis yra piniginė vertė, kuria lažinamasi, pagrindinės finansinės priemonės vieno punkto pokyčiui. Išvestinių finansinių priemonių sandorių nominaliosios sumos padidėjimo arba sumažėjimo atveju skaičius parodo absoliučiąją pokyčio vertę ir yra išreiškiamas teigiamu skaičiumi. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju kiekis yra nominalioji suma, kurios atžvilgiu įgyjama arba suteikiama apsauga. |
{DECIMAL-18/17} – jei kiekis išreikštas vienetų skaičiumi. {DECIMAL-18/5} – jei kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte. |
37 |
Likęs kiekis, įskaitant neatskleistą (angl. hidden) kiekį |
Bendras kiekis, likęs pavedimų knygoje po dalinio įvykdymo arba bet kurio kito įvykio, turinčio įtakos pavedimui, atveju. Dalinio pavedimo įvykdymo įvykio atveju tai yra bendras likęs kiekis po to dalinio įvykdymo. Pavedimo įvedimo atveju tai yra pradinis kiekis. |
{DECIMAL-18/17} – jei kiekis išreikštas vienetų skaičiumi. {DECIMAL-18/5} – kai kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte. |
38 |
Atskleidžiamas kiekis (angl. displayed quantity) |
Kiekis, kuris yra matomas (priešingai nei neatskleistas kiekis) pavedimų knygoje. |
{DECIMAL-18/17} – kai kiekis išreikštas vienetų skaičiumi. {DECIMAL-18/5} – kai kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte. |
39 |
Vykdomas kiekis |
Dalinio arba visiško įvykdymo atveju šiame laukelyje įrašomas vykdomas kiekis. |
{DECIMAL-18/17} – kai kiekis išreikštas vienetų skaičiumi. {DECIMAL-18/5} – kai kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte. |
40 |
Mažiausias priimtinas kiekis (angl. MAQ) |
Mažiausias priimtinas vykdytino pavedimo kiekis, kurį gali sudaryti keli daliniai vykdymai ir kuris paprastai taikomas tik neišliekantiems pavedimams (angl. non-persistent orders). Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{DECIMAL-18/17} – kai kiekis išreikštas vienetų skaičiumi. {DECIMAL-18/5} – kai kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte. |
41 |
Mažiausias vykdytinas dydis (angl. MES) |
Mažiausias vykdymo dydis bet kurio atskiro galimo vykdymo atveju. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{DECIMAL-18/17} – kai kiekis išreikštas vienetų skaičiumi. {DECIMAL-18/5} – kai kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte. |
42 |
MES tik pirmo vykdymo atveju |
Nurodoma, ar MES susijęs tik su pirmu vykdymu. Šis laukelis paliekamas tuščias, kai 41 laukelis yra tuščias. |
'true' 'false' |
43 |
Nuoroda „tik pasyvus“ |
Nurodoma, ar pavedimas pateiktas prekybos vietai su tokia nurodyta savybe/santrumpa, kad pavedimas iš karto nevykdomas bet kurių priešingų matomų pavedimų atžvilgiu. |
'true' 'false' |
44 |
Nuoroda „pasyvus“ arba „agresyvus“ |
Dalinio pavedimo įvykdymo ir pavedimo įvykdymo įvykių atveju nurodoma, ar pavedimas jau buvo pavedimų knygoje ir juo buvo užtikrinamas likvidumas (pasyvus pavedimas), ar pavedimu pradėta prekyba ir taip panaudotas likvidumas (agresyvus pavedimas). Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
PASV – pasyvus arba AGRE – agresyvus. |
45 |
Savo pavedimų derinimo prevencija (angl. self-execution prevention) |
Nurodoma, ar pavedimas įvestas su savo pavedimų derinimo prevencijos kriterijais, tam, kad jis nebūtų derinamas su priešingos pavedimų knygos pusės pavedimu, kurį įvedė tas pats narys arba dalyvis. |
'true' 'false' |
46 |
Su strategija susieto pavedimo identifikavimas |
Raidinis skaitinis kodas, naudojamas visiems susijusiems pavedimams, kurie yra strategijos dalis pagal 7 straipsnio 2 dalį, susieti. |
{ALPHANUM-50} |
47 |
Nukreipimo strategija (angl. routing strategy) |
Nukreipimo strategija, taikytina kiekvienai nurodytai prekybos vietai. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{ALPHANUM-50} |
48 |
Prekybos vietos sandorio identifikavimo kodas |
Raidinis skaitinis kodas, kurį prekybos vieta priskiria sandoriui pagal šio reglamento 12 straipsnį. Prekybos vietos sandorio identifikavimo kodas yra unikalus, nuoseklus ir nekintantis kiekvienam ISO10383 segmento MIC kodui ir kiekvienai prekybos dienai. Jeigu prekybos vieta nenaudoja segmento MIC kodų, prekybos vietos sandorio identifikavimo kodas yra unikalus, nuoseklus ir nekintantis kiekvienam veiklos MIC kodui kiekvieną prekybos dieną. Sandorio identifikavimo kodo komponentai neatskleidžia sandorio, kurio kodas saugomas, šalių tapatybės. |
{ALPHANUM-52} |
K skirsnis. Prekybos etapai ir orientacinė aukciono kaina ir kiekis |
|||
49 |
Prekybos etapai |
Kiekvieno skirtingo prekybos etapo, per kurį pavedimas yra pavedimų knygoje, įskaitant prekybos nutraukimus, sistemos išjungiklius ir sustabdymus, pavadinimas. |
{ALPHANUM-50} |
50 |
Orientacinė aukciono kaina |
Uždarymo aukciono kaina finansinės priemonės, su kuria susiję vienas ar keli pateikti pavedimai, atžvilgiu. |
{DECIMAL-18/5} – jei kaina išreikšta pinigine arba nominaliąja verte. Jei kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu. |
51 |
Orientacinis aukciono kiekis |
Kiekis (finansinės priemonės vienetų skaičius), kurį galima vykdyti 50 laukelyje nurodyta orientacine aukciono kaina, jeigu aukcionas baigėsi tuo konkrečiu laiko momentu. |
{DECIMAL-18/17} – jei kiekis išreikštas vienetų skaičiumi. {DECIMAL-18/5} – jei kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte. |
(1) 2016 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/590, kuriuo Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas pranešimo apie sandorius kompetentingoms institucijoms techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 449).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/212 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/581
2016 m. birželio 24 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas prekybos vietų ir pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos prieigos techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 35 straipsnio 6 dalį ir 36 straipsnio 6 dalį,
kadangi:
(1) |
siekiant išvengti rinkos iškraipymo, pagrindinės sandorio šalys (PSŠ) ir prekybos vietos turėtų galėti atsisakyti suteikti PSŠ ar prekybos vietos prašomą prieigą tik tuo atveju, kai visomis pagrįstomis priemonėmis siekė suvaldyti dėl tos prieigos kylančią riziką, tačiau pernelyg didelė rizika išlieka; |
(2) |
pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, jeigu PSŠ arba prekybos vieta atsisako patenkinti prieigos prašymą, ji turi nurodyti visas tokio sprendimo priežastis, paaiškindama, kaip su prieigos suteikimu susijusi rizika konkrečiomis aplinkybėmis būtų nevaldoma ir dėl to išliktų pernelyg didelė rizika. Kad šią prievolę atliktų tinkamai, prieigą atsisakanti suteikti šalis turėtų aiškiai nurodyti rizikos valdymo pokyčius, kuriuos lemtų suteikta prieiga, paaiškinti, kaip ji valdytų su pokyčiais, kuriuos lėmė suteikta prieiga, susijusią riziką ir kokį poveikį tai darytų jos veiklai; |
(3) |
Reglamente (ES) Nr. 600/2014 neišskiriama dėl suteiktos prieigos PSŠ ir prekybos vietų patiriama rizika, bet pateikiamos tos pačios bendros kategorijos sąlygų, į kurias vertindamos prieigos prašymus turi atsižvelgti prekybos vietos ir PSŠ. Tačiau dėl skirtingo PSŠ ir prekybos vietų veiklos pobūdžio dėl suteiktos prieigos kylanti rizika gali faktiškai daryti nevienodą poveikį PSŠ ir prekybos vietoms, todėl reikalingas PSŠ ir prekybos vietas diferencijuojantis požiūris; |
(4) |
vertindama, ar prieiga keltų grėsmę sklandžiam ir tvarkingam rinkų veikimui arba darytų neigiamą poveikį sisteminei rizikai, kompetentinga institucija nagrinėja, ar konkreti PSŠ arba prekybos vieta laikosi tinkamų rizikos valdymo procedūrų, taip pat susijusių su veiklos ir teisine rizika, kad išvengtų situacijos, kai prieigos susitarimas trečiosioms šalims galėtų sukelti pernelyg didelę riziką, kurios nebūtų neįmanoma sušvelninti; |
(5) |
sąlygos, kuriomis prieiga turi būti suteikiama, turėtų būti pagrįstos ir nediskriminacinės, kad nebūtų pakenkta nediskriminacinės prieigos tikslui. Neturėtų būti leidžiama taikyti diskriminacinių mokesčių siekiant atgrasyti nuo prieigos. Tačiau mokesčiai galėtų skirtis, kai tam esama objektyviai pagrįstų priežasčių, pavyzdžiui, kai prieigos priemonių įgyvendinimo sąnaudos yra didesnės. Suteikdamos prieigą, PSŠ ir prekybos vietos abi patiria vienkartines sąnaudas, pavyzdžiui, teisinių reikalavimų vertinimo sąnaudas, ir nuolatines sąnaudas. Kadangi prieigos prašymų mastas ir su prieigos susitarimo įgyvendinimu susijusios sąnaudos, tikėtina, kiekvienu konkrečiu atveju skirsis, šiuo reglamentu netikslinga nustatyti konkretaus sąnaudų pasidalijimo tarp PSŠ ir prekybos vietų. Tačiau sąnaudų pasidalijimas yra svarbus prieigos susitarimo elementas, tad abi šalys turėtų tame susitarime nurodyti, kokias sąnaudas prisiima; |
(6) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (2) PSŠ, norinti išplėsti savo veiklą ir teikti papildomas paslaugas arba užsiimti papildoma veikla, kurios nenumatytos pirminiame leidime, turėtų pateikti prašymą išplėsti leidimo taikymo sritį. Išplėsti leidimo taikymo sritį būtina, kai PSŠ ketina siūlyti tarpuskaitos paslaugas finansinėms priemonėms, kurių rizikos profilis skiriasi arba kurios iš esmės skiriasi nuo esamo PSŠ produktų asortimento. Kai prekybos vietoje, kuriai PSŠ yra suteikusi prieigą, prekiaujama sutartimi, priskiriama prie finansinių priemonių klasės, kuriai taikomas esamas PSŠ leidimas, ir todėl jai būdingos rizikos ypatybės, panašios į sutarčių, kurių tarpuskaitą PSŠ jau atliko, ypatybes, tokia sutartis turėtų būti laikoma ekonomiškai lygiaverte; |
(7) |
siekiant užtikrinti, kad PSŠ netaikytų užtikrinimo priemonių ir garantinių įmokų reikalavimų ekonomiškai lygiavertėms sutartims, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, gavusioje prieigą prie PSŠ, visus garantinės įmokos nustatymo metodų ir veiklos reikalavimus, susijusius su garantinės įmokos nustatymu ir užskaita, taikomus ekonomiškai lygiavertėms sutartims, kurių tarpuskaitą PSŠ jau yra atlikusi, turėtų peržiūrėti PSŠ rizikos komitetas, be to, jie laikomi modelių arba parametrų esminiu pakeitimu, dėl kurio reikia atlikti peržiūrą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 648/2012. Atliekant tokią peržiūrą patvirtinama, kad nauji modeliai ir parametrai yra nediskriminaciniai ir pagrįsti atitinkamomis rizikos prielaidomis; |
(8) |
Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 įpareigojant suteikti prekybos vietoms nediskriminacinę prieigą prie PSŠ, siūlančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, užkertamas kelias konkurencijos iškraipymui. Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 pripažįstama būtinybė nustatyti panašius reikalavimus reguliuojamoms rinkoms. Atsižvelgiant į tai, kad PSŠ gali atlikti tiek ne biržos, tiek biržinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, be diskriminacijos vertinant ekonomiškai lygiavertes sutartis, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, prašančioje prieigos prie PSŠ, reikėtų atsižvelgti į visas susijusias sutartis, kurių tarpuskaitą ta PSŠ atlieka, nepriklausomai nuo sutarčių prekybos vietos; |
(9) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 35 straipsnį atitinkama kompetentinga institucija be reikalo nedelsdama turėtų pranešti PSŠ kolegijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) apie PSŠ pereinamojo laikotarpio nuostatų patvirtinimą, kad kitos atitinkamos kompetentingos institucijos galėtų suprasti, kokį poveikį tai turės PSŠ ir prekybos vietoms, kurios yra glaudžiai su ta PSŠ susijusios. Pranešime turėtų būti pateikta visa susijusi informacija, kurios reikia PSŠ kolegijai ir EVPRI, kad galėtų suprasti sprendimą ir padidinti skaidrumą; |
(10) |
aiškūs reikalavimai dėl informacijos, kurią PSŠ ir prekybos vietos turi pateikti, pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 35 ir 36 straipsnius pranešdamos kompetentingoms institucijoms ir EVPRI apie savo pageidavimą pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis, turėtų padėti užtikrinti skaidrų ir suderintą pranešimo procedūros taikymą. Todėl, siekiant užtikrinti nuoseklią ir vienodą priežiūros praktiką, į pranešimo procedūrą būtina įtraukti vienodas pranešimų formas; |
(11) |
svarbu išvengti rizikos, kurią gali kelti didesnės prekybos vietos, kai siekdamos pasinaudoti prieigos nuostatų netaikymo mechanizmu taiko apskaičiavimo metodus, kuriais sumažinama jų metinė tariamoji suma. Kai egzistuoja keli vienodai priimtini alternatyvūs tariamosios sumos apskaičiavimo metodai, tos rizikos išvengti padeda metodo, kurį taikant gaunama aukštesnė vertė, naudojimas. Taikant Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 naudojami tariamosios sumos apskaičiavimo metodai turėtų sudaryti sąlygas tikrai mažesnėms prekybos vietoms, kurios dar nėra įgijusios techninio pajėgumo veikti vienodomis sąlygomis su didele dalimi poprekybinės infrastruktūros rinkos, pasinaudoti nuostatų netaikymo mechanizmu. Be to, svarbu, kad nurodyti metodai būtų paprasti ir nedviprasmiški ir taip padėtų didinti priežiūros praktikos nuoseklumą ir vienodumą; |
(12) |
laikantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 prekybos vietoms svarbu nuosekliai apskaičiuoti savo tariamąją sumą taip, kad prekybos vietos galėtų sąžiningai taikyti prieigos nuostatas. Tai ypač aktualu tam tikrų tipų biržinių išvestinių finansinių priemonių, kurios parduodamos vienetais, pavyzdžiui, bareliais ar tonomis, atveju; |
(13) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 išdėstytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos. Tačiau siekiant užtikrinti, kad PSŠ ir prekybos vietos galėtų pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 35 straipsnio 5 dalyje ir 36 straipsnio 5 dalyje, tam tikros šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo reglamento įsigaliojimo datos; |
(14) |
šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes jomis reglamentuojamas atsisakymas ir sutikimas suteikti prieigą prie PSŠ ir prekybos vietų, taip pat nustatoma procedūra, pagal kurią PSŠ ir prekybos vietoms netaikomi šiame reglamente nurodyti prieigos reikalavimai. Siekiant užtikrinti tų nuostatų, daugelis kurių turėtų būti pradėtos taikyti vienu metu, suderinamumą ir sudaryti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis susipažinti vienoje vietoje asmenims, kuriems taikomos šios prievolės, pageidautina techninius reguliavimo standartus, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 35 straipsnio 6 dalį ir 36 straipsnio 6 dalį, pateikti viename reglamente; |
(15) |
šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(16) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
NEDISKRIMINACINĖ PRIEIGA PRIE PSŠ IR PREKYBOS VIETŲ
1 SKIRSNIS
Nediskriminacinė prieiga prie PSŠ
1 straipsnis
PSŠ atsisakymo suteikti prieigą sąlygos
1. PSŠ įvertina, ar suteikus prieigą atsirastų 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodyta rizika, ir gali atsisakyti prieigą suteikti tik tuo atveju, jei ėmusis visų pagrįstų priemonių savo rizikai suvaldyti, PSŠ padaro išvadą, kad išlieka pernelyg didelė rizika, kurios neįmanoma suvaldyti.
2. Jeigu PSŠ atsisako suteikti prieigą, ji nurodo, kurią riziką pagal 2, 3 ir 4 straipsnius suteikta prieiga sukeltų, ir paaiškina, kodėl tos rizikos neįmanoma suvaldyti.
2 straipsnis
PSŠ atsisakymas suteikti prieigą dėl planuojamos sandorių apimties
PSŠ gali atsisakyti patenkinti prieigos prašymą, motyvuodama dėl tokios prieigos planuojama sandorių apimtimi, tik tais atvejais, kai tai lemtų tokius padarinius:
a) |
PSŠ keičiamo dydžio struktūra būtų viršyta tiek, kad PSŠ negalėtų pritaikyti savo sistemų planuojamos apimties sandoriams vykdyti; |
b) |
planuojamas PSŠ pajėgumas būtų viršytas tiek, kad PSŠ neįstengtų įgyti reikiamo papildomo pajėgumo, kad galėtų atlikti planuojamos apimties sandorių tarpuskaitą. |
3 straipsnis
PSŠ atsisakymas suteikti prieigą dėl veiklos rizikos ir sudėtingumo
PSŠ gali atsisakyti patenkinti prieigos prašymą, motyvuodama veiklos rizika ir sudėtingumu.
Veiklos riziką ir sudėtingumą sudaro visi šie dalykai:
a) |
PSŠ ir prekybos vietos IT sistemų nesuderinamumas, kliudantis PSŠ užtikrinti ryšį tarp sistemų; |
b) |
žmogiškųjų išteklių, turinčių reikiamų žinių, įgūdžių ir patirties vykdyti PSŠ funkcijoms, susijusioms su rizika, kylančia dėl papildomų finansinių priemonių, kurios skiriasi nuo finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą PSŠ jau vykdo, trūkumas arba negalėjimas tokių žmogiškųjų išteklių panaudoti. |
4 straipsnis
PSŠ atsisakymas suteikti prieigą dėl kitų veiksnių, lemiančių pernelyg didelę riziką
1. PSŠ gali atsisakyti patenkinti prieigos prašymą, motyvuodama pernelyg didele rizika, kai tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:
a) |
PSŠ nesiūlo tarpuskaitos paslaugų finansinėms priemonėms, kurių atžvilgiu prašoma prieigos, ir net ėmusis pagrįstų priemonių negalėtų pradėti teikti tarpuskaitos paslaugos, atitinkančios Reglamento (ES) Nr. 648/2012 II, III ir IV antraštinių dalių reikalavimus; |
b) |
suteikus prieigą kiltų grėsmė PSŠ ekonominiam gyvybingumui arba jos gebėjimui laikytis minimalaus kapitalo reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnį; |
c) |
kyla teisinė rizika; |
d) |
PSŠ ir prekybos vietos taisyklės yra nesuderinamos ir šio trūkumo PSŠ, bendradarbiaudama su prekybos vieta, negali pašalinti. |
2. PSŠ gali atmesti prieigos prašymą dėl teisinės rizikos, kaip nurodoma 1 dalies c punkte, tais atvejais, kai suteikus prieigą PSŠ nebegalėtų laikytis savo taisyklių, susijusių su baigiamosios užskaitos ir mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo procedūromis, arba nebegalėtų valdyti rizikos, kylančios dėl vienu metu naudojamų skirtingų prekybos patvirtinimo modelių.
2 SKIRSNIS
Nediskriminacinė prieiga prie prekybos vietų
5 straipsnis
Prekybos vietos atsisakymo suteikti prieigą sąlygos
1. Prekybos vieta įvertina, ar suteikus prieigą atsirastų 6 ir 7 straipsniuose nurodyta rizika, ir gali atsisakyti prieigą suteikti tik tuo atveju, jei ėmusis visų pagrįstų priemonių savo rizikai suvaldyti, prekybos vieta padaro išvadą, kad išlieka pernelyg didelė rizika, kurios neįmanoma suvaldyti.
2. Jeigu prekybos vieta atsisako suteikti prieigą, ji nurodo, kurią riziką pagal 6 ir 7 straipsnius suteikta prieiga sukeltų ir kodėl tos rizikos neįmanoma suvaldyti.
6 straipsnis
Prekybos vietos atsisakymas suteikti prieigą dėl veiklos rizikos ir sudėtingumo
Prekybos vieta gali atsisakyti patenkinti prieigos prašymą dėl veiklos rizikos ir sudėtingumo, kurie atsirastų suteikus tokią prieigą, tik tais atvejais, kai kyla PSŠ ir prekybos vietos IT sistemų nesuderinamumo, kliudančio prekybos vietai užtikrinti ryšį tarp tų sistemų, rizika.
7 straipsnis
Prekybos vietos atsisakymas suteikti prieigą dėl kitų veiksnių, lemiančių pernelyg didelę riziką
Prekybos vieta gali atsisakyti patenkinti prieigos prašymą, motyvuodama pernelyg didele rizika, bet kuriuo iš šių atvejų:
a) |
kyla grėsmė prekybos vietos ekonominiam gyvybingumui arba jos gebėjimui laikytis minimalaus kapitalo reikalavimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (4) 47 straipsnio 1 dalies f punktą; |
b) |
prekybos vietos ir PSŠ taisyklės yra nesuderinamos ir šio trūkumo prekybos vieta, bendradarbiaudama su PSŠ, negali pašalinti. |
8 straipsnis
Sąlygos, kuriomis laikoma, kad prieiga kelia grėsmę sklandžiam ir tvarkingam rinkų veikimui ar daro neigiamą poveikį sisteminei rizikai
Be likvidumo fragmentacijos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 45 punkte, taikant to reglamento 35 straipsnio 4 dalies b punktą ir 36 straipsnio 4 dalies b punktą, laikoma, kad suteikus prieigą kyla grėsmė sklandžiam ir tvarkingam rinkų veikimui arba daromas neigiamas poveikis sisteminei rizikai, kai kompetentinga institucija gali nurodyti atsisakymo priežastis, kartu pateikdama įrodymų, kad vienos ar abiejų prieigos prašymo šalių rizikos valdymo procedūros yra nepakankamos, kad suteikus prieigą būtų išvengta pernelyg didelės rizikos trečiosioms šalims, o taisomųjų veiksmų tai rizikai sušvelninti nėra.
II SKYRIUS
SĄLYGOS, KURIOMIS PRIEIGA PRIVALO BŪTI SUTEIKTA
9 straipsnis
Sąlygos, kuriomis prieiga privalo būti suteikta
1. Šalys susitaria dėl savo atitinkamų teisių ir pareigų, susijusių su suteikta prieiga, įskaitant taikytinus jų santykius reglamentuojančius teisės aktus. Prieigos susitarimo sąlygos:
a) |
yra aiškiai apibrėžtos, skaidrios, galiojančios ir įvykdomos; |
b) |
kai dvi ar daugiau PSŠ turi prieigą prie prekybos vietos, nurodomas būdas, kuriuo sandoriai, vykdomi prekybos vietoje, priskiriami PSŠ, kuri yra to susitarimo šalis; |
c) |
apima aiškias taisykles dėl pervedimo pavedimų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB (5), įvedimo į atitinkamas sistemas momento ir momento, kai jų nebegalima panaikinti; |
d) |
apima taisykles dėl bet kurios iš šalių inicijuoto prieigos susitarimo nutraukimo, kuriomis:
|
e) |
nurodo finansines priemones, kurioms taikomas prieigos susitarimas; |
f) |
nurodo, kam tenka vienkartinės ir nuolatinės sąnaudos, susijusios su prieigos prašymu; |
g) |
apima nuostatas dėl reikalavimų ir įsipareigojimų, kylančių dėl prieigos susitarimo. |
2. Prieigos susitarimo sąlygomis susitarimo šalys įpareigojamos nustatyti tinkamą politiką, procedūras ir sistemas, kuriomis būtų užtikrinama:
a) |
laiku vykstanti, patikima ir saugi šalių komunikacija; |
b) |
išankstinės šalių konsultacijos, kai kurios nors šalies veiklos pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį prieigos susitarimui arba kitai šaliai kylančiai rizikai; |
c) |
laiku vykdomas kitos šalies informavimas prieš įgyvendinant pakeitimą tais atvejais, kuriems netaikomas b punktas; |
d) |
ginčų sprendimas; |
e) |
dėl prieigos susitarimo galinčios kilti rizikos nustatymas, stebėjimas ir valdymas; |
f) |
visos informacijos, kurios prekybos vietai reikia, kad galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su atviros pozicijos stebėsena, suteikimas prekybos vietai; |
g) |
PSŠ vykdomas biržos prekių, už kurias fiziškai atsiskaitoma, pateikimo priėmimas. |
3. Atitinkamos prieigos susitarimo šalys užtikrina, kad:
a) |
suteikiant prieigą būtų laikomasi tinkamų rizikos valdymo standartų; |
b) |
prieigos prašyme pateikta informacija, įskaitant informaciją apie reikšmingus pokyčius, būtų atnaujinama visą prieigos susitarimo galiojimo laikotarpį; |
c) |
nevieša ir neskelbtina komercinė informacija, įskaitant finansinės priemonės rengimo laikotarpiu suteiktą informaciją, galėtų būti naudojama tik konkrečiai paskirčiai, kuriai ji yra perduodama, ir būtų naudojama tik konkrečiai paskirčiai, dėl kurios šalys susitarė. |
10 straipsnis
PSŠ taikomi nediskriminaciniai ir skaidrūs tarpuskaitos mokesčiai
1. PSŠ taiko mokesčius tarpuskaitai tik tada, kai ji apima sandorius, įvykdytus prekybos vietoje, kuriai ji suteikė prieigą pagal objektyvius kriterijus, taikomus visiems tarpuskaitos nariams ir atitinkamais atvejais klientams. Todėl PSŠ visiems tarpuskaitos nariams ir atitinkamais atvejais klientams taiko vienodą mokesčių ir nuolaidų sąrašą, o tie mokesčiai nepriklauso nuo to, kurioje prekybos vietoje vyksta sandoris.
2. PSŠ prekybos vietai taiko su prieiga susijusius mokesčius tik remdamasi objektyviais kriterijais. Todėl visoms prekybos vietoms, kurios jungiasi prie PSŠ dėl tokių pačių ar panašių finansinių priemonių, taikomi vienodi mokesčiai ir nuolaidos, nebent galima objektyviai pagrįsti kitokį mokesčių sąrašą.
3. Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 38 straipsnį PSŠ užtikrina, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti mokesčių sąrašai būtų lengvai prieinami, tinkamai atpažįstami pagal teikiamą paslaugą ir pakankamai detalūs, kad imami mokesčiai būtų iš anksto žinomi.
4. 1–3 dalys taikomos mokesčiams, skirtiems vienkartinėms ir nuolatinėms sąnaudoms padengti.
11 straipsnis
Prekybos vietų taikomi nediskriminaciniai ir skaidrūs mokesčiai
1. Prekybos vieta taiko su prieiga susijusius mokesčius tik remdamasi objektyviais kriterijais. Todėl visoms PSŠ, kurios jungiasi prie prekybos vietos dėl tokių pačių ar panašių finansinių priemonių, taikomas tas pats mokesčių ir nuolaidų sąrašas, nebent galima objektyviai pagrįsti kitokį mokesčių sąrašą.
2. Prekybos vieta užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti mokesčių sąrašai būtų lengvai prieinami, juose nurodyti mokesčiai būtų tinkamai priskirti teikiamoms paslaugoms ir pakankamai detalūs, kad mokėtini mokesčiai būtų iš anksto žinomi.
3. 1 ir 2 dalys taikomos visiems mokesčiams, susijusiems su prieiga, įskaitant tuos, kurie imami vienkartinėms ir nuolatinėms sąnaudoms padengti.
III SKYRIUS
NEDISKRIMINACINIO SUTARČIŲ VERTINIMO SĄLYGOS
12 straipsnis
Ekonomiškai lygiavertėms sutartims taikytini užtikrinimo priemonių ir garantinių įmokų reikalavimai
1. PSŠ nustato, ar sutartys, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, prie kurios jai suteikta prieiga, yra ekonomiškai lygiavertės sutartims su panašiomis rizikos ypatybėmis, kurių tarpuskaitą PSŠ jau atliko.
2. Taikydama šį straipsnį, PSŠ gali laikyti visas sutartis, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, prie kurios jai suteikta prieiga, ir kurios priklauso finansinių priemonių klasei, kuriai taikomas PSŠ leidimas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnyje, arba bet kuris paskesnis leidimo taikymo srities išplėtimas, nurodytas to reglamento 15 straipsnyje, ekonomiškai lygiavertėmis atitinkamos finansinių priemonių klasės sutartims, kurių tarpuskaitą PSŠ jau atliko.
3. PSŠ gali laikyti sutartį, kuria prekiaujama prekybos vietoje, prie kurios jai suteikta prieiga, ir kurios rizikos profilis smarkiai skiriasi arba kuri iš esmės skiriasi nuo sutarčių, kurių atitinkamos finansinių priemonių klasės tarpuskaitą PSŠ jau atliko, neekonomiškai lygiaverte, kai dėl tos prekybos vietos prieigos prašymo tos sutarties atžvilgiu pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 15 straipsnį PSŠ yra gavusi leidimą išplėsti leidimo taikymo sritį.
4. 1 dalyje nurodytoms ekonomiškai lygiavertėms sutartims PSŠ taiko tokius pačius garantinių įmokų ir užtikrinimo priemonių reikalavimus nepriklausomai nuo vietos, kurioje sutartimis prekiaujama. PSŠ taiko PSŠ patvirtintus rizikos modelių ir parametrų pakeitimus 1 dalyje nurodytų ekonomiškai lygiaverčių sutarčių tarpuskaitai tik tuo atveju, jei tai būtina siekiant sušvelninti rizikos veiksnius, susijusius su ta prekybos vieta ar joje prekiaujamomis sutartimis. Tokie pakeitimai laikomi esminiais PSŠ modelių ir parametrų pakeitimais, nurodytais Reglamento (ES) Nr. 648/2012 28 ir 49 straipsniuose.
13 straipsnis
Ekonomiškai lygiaverčių sutarčių užskaita
1. Šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nurodytoms ekonomiškai lygiavertėms sutartims PSŠ taiko vienodas užskaitos procedūras nepriklausomai nuo vietos, kurioje prekiauta sutartimis, su sąlyga, kad visos jos taikomos užskaitos procedūros yra galiojančios ir įvykdomos pagal Direktyvą 98/26/EB ir taikomus nemokumo teisės aktus.
2. Jei, PSŠ nuomone, užskaitos procedūrai, kurią ji taiko ekonomiškai lygiavertei sutarčiai, kylanti teisinė arba bazinė rizika nėra pakankamai sušvelninta, ji tokios sutarties tarpuskaitai patvirtina užskaitos procedūros pakeitimus, atmesdama tokios sutarties užskaitą. Tokie pakeitimai laikomi esminiais PSŠ rizikos modelių ir parametrų pakeitimais, nurodytais Reglamento (ES) Nr. 648/2012 28 ir 49 straipsniuose.
3. Taikant 2 dalį, bazinė rizika yra rizika, kylanti dėl neidealiai koreliuojančio dviejų ar daugiau turto vienetų arba sutarčių, kurių tarpuskaitą atlieka PSŠ, kitimo.
14 straipsnis
Koreliuojančių sutarčių, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, garantinių įmokų užskaita
Apskaičiuodama garantines įmokas dėl koreliuojančių sutarčių, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, garantinių įmokų užskaitos (portfelio garantinės įmokos nustatymo) pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnį ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 (6) 27 straipsnį, PSŠ taiko savo portfelio garantinės įmokos nustatymo metodą visoms koreliuojančioms sutartims nepriklausomai nuo jų prekybos vietos. Sutartims, kurios dideliu mastu ir patikimai koreliuoja, arba pagrįstos lygiaverčiu statistiniu priklausomybės parametru, taikomas toks pats kompensavimas arba sumažinimas.
IV SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15 straipsnis
PSŠ pranešimo kompetentingai institucijai procedūra
Kreipdamasi dėl leidimo pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 35 straipsnio 5 dalyje, PSŠ savo kompetentingai institucijai teikia raštišką pranešimą, naudodama šio reglamento priede pateiktą 1 formą.
16 straipsnis
Kompetentingos institucijos pranešimo EVPRI ir PSŠ kolegijai procedūra
Atitinkamos kompetentingos institucijos raštiškai praneša EVPRI ir PSŠ kolegijai apie kiekvieną sprendimą patvirtinti pereinamojo laikotarpio nuostatas pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 35 straipsnio 5 dalį be reikalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo, naudodamosi šio reglamento priede pateikta 2 forma.
17 straipsnis
Prekybos vietos pranešimo kompetentingai institucijai apie pradinį pereinamąjį laikotarpį procedūra
Kai prekybos vieta nepageidauja, kad jai būtų taikomas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 36 straipsnis, ji savo kompetentingai institucijai ir EVPRI teikia raštišką pranešimą, naudodama šio reglamento priede pateiktas 3.1 ir 3.2 formas.
18 straipsnis
Prekybos vietos pranešimo kompetentingai institucijai apie pereinamojo laikotarpio pratęsimą procedūra
Kai prekybos vieta pageidauja, kad jai dar trisdešimt mėnesių nebūtų taikomas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 36 straipsnis, ji savo kompetentingai institucijai ir EVPRI teikia raštišką pranešimą, naudodama šio reglamento priede pateiktas 4.1 ir 4.2 formas.
19 straipsnis
Papildomas tariamosios sumos apskaičiavimo patikslinimas
1. Pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 36 straipsnio 5 dalį, kai prekybos vieta pageidauja, kad jai trisdešimt mėnesių nuo Reglamento (ES) Nr. 600/2014 įsigaliojimo datos nebūtų taikomas to reglamento 36 straipsnis, apskaičiuodama savo metinę tariamąją sumą, ji įskaičiuoja visus sandorius, susijusius su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir sudarytus pagal jos taisykles kalendoriniais metais, ėjusiais prieš įsigaliojimą.
2. Apskaičiuodama savo metinę tariamąją sumą pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 36 straipsnio 5 dalį už metus, ėjusius prieš reglamento įsigaliojimą, prekybos vieta naudoja faktines vertes to laikotarpio, už kurį jos turimos.
Jei prekybos vieta turi metų, ėjusių prieš Reglamento (ES) Nr. 600/2014 įsigaliojimą, duomenis už mažiau nei 12 mėnesių, ji apskaičiuoja tų metų apytikrę vertę, naudodama šiuos tris duomenis:
a) |
ilgiausio įmanomo laikotarpio, prasidedančio nuo metų, ėjusių prieš Reglamento (ES) Nr. 600/2014 įsigaliojimą, pradžios, faktinius duomenis, apimančius bent pirmus aštuonis mėnesius; |
b) |
lygiaverčio laikotarpio metais, ėjusiais prieš šios dalies a punkte nurodytus metus, faktinius duomenis; |
c) |
visų metų, ėjusių prieš šios dalies a punkte nurodytus metus, faktinius duomenis. |
Apytikrė metinės tariamosios sumos vertė apskaičiuojama sudauginant antros pastraipos a punkto vertę ir antros pastraipos c punkto vertę ir gautą rezultatą padalinant iš antros pastraipos b punkte nurodytos vertės.
3. Kai prekybos vieta pageidauja, kad jai dar trisdešimt mėnesių pasibaigus pirmajam laikotarpiui ar papildomą 30 mėnesių laikotarpį nebūtų taikomas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 36 straipsnis, apskaičiuodama savo metinę tariamąją sumą pagal to reglamento 36 straipsnio 5 dalį, ji įskaičiuoja visus sandorius, susijusius su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir sudarytus pagal jos taisykles per ankstesnio trisdešimties mėnesių laikotarpio kiekvienus pirmus dvejus slenkančius metus.
4. Kai yra priimtinų alternatyvių metodų tam tikrų tipų finansinių priemonių metinei tariamajai sumai apskaičiuoti, tačiau pagal šiuos apskaičiavimo metodus gautos vertės smarkiai skiriasi, taikomas tas metodas, pagal kurį gaunama didžiausia vertė. Visų pirma išvestinių finansinių priemonių, kaip antai ateities arba apsikeitimo sandorių, apimančių visų tipų vienetais išreikštas biržos prekių išvestines finansines priemones, atvejais metinė tariamoji suma yra visa išvestinės finansinės priemonės pagrindinės priemonės vertė atitinkama kaina sandorio sudarymo momentu.
20 straipsnis
EVPRI patvirtinimo ir patikrinimo metodas
1. Dėl patikrinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 36 straipsnio 6 dalies d punktą EVPRI prašymu prekybos vieta jai pateikia visus faktus ir vertes, kuriais grindžiamas apskaičiavimas.
2. Tikrindama pateiktas metinės tariamosios sumos vertes, EVPRI taip pat atsižvelgia į atitinkamus duomenis, buvusius sudarius sandorį, ir metinius statistinius duomenis.
3. EVPRI patvirtina arba atmeta prašymą netaikyti nuostatų per tris mėnesius nuo visos susijusios informacijos, reikalingos pranešimui pagal 16 arba 17 straipsnį, įskaitant 19 straipsnyje nurodytą informaciją, gavimo.
21 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Tačiau 15, 16, 17, 19 ir 20 straipsniai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 24 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.
(2) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(5) 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).
(6) 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 153/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl pagrindinėms sandorio šalims taikomų reikalavimų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 2 23, p. 41).
PRIEDAS
1 forma
15 straipsnyje nurodytas pranešimas
PSŠ pavadinimas |
Atitinkami kontaktiniai duomenys |
Prekybos vietos (-ų), susijusios (-ių) glaudžiais ryšiais, pavadinimas (-ai) |
Prekybos vietos (-ų), susijusios (-ių) glaudžiais ryšiais, jurisdikcija (-os) |
|
|
1. 2. 3. … |
1. 2. 3. … |
2 forma
16 straipsnyje nurodytas pranešimas
PSŠ pavadinimas |
Atitinkami kontaktiniai duomenys |
Patvirtinimo sprendimo data |
Pereinamojo laikotarpio pradžios ir pabaigos datos |
Prekybos vietos (-ų), susijusios (-ių) glaudžiais ryšiais, pavadinimas (-ai) |
Prekybos vietos (-ų), susijusios (-ių) glaudžiais ryšiais, jurisdikcija (-os) |
|
|
|
Pradžia: Pabaiga: |
1. 2. 3. … |
1. 2. 3. … |
3.1 forma
17 straipsnyje nurodytas bendras pranešimas
Prekybos vietos pavadinimas |
Atitinkami kontaktiniai duomenys |
Tos pačios grupės prekybos vietų Sąjungoje pavadinimai ir jurisdikcijos |
PSŠ, susijusios (-ų) glaudžiais ryšiais, pavadinimas (-ai) ir jurisdikcija (-os) |
|
|
1. 2. 3. … |
1. 2. 3 … |
3.2 forma
17 straipsnyje nurodytas pranešimas apie tariamąją sumą
Prekybos vieta |
2016 m. prekybos tariamoji suma |
X turto klasė |
|
Y turto klasė |
|
Z turto klasė … |
|
4.1 forma
18 straipsnyje nurodytas bendras pranešimas
Prekybos vietos pavadinimas |
Atitinkami kontaktiniai duomenys |
Tos pačios grupės prekybos vietų Sąjungoje pavadinimai ir jurisdikcijos |
PSŠ, susijusios (-ų) glaudžiais ryšiais, pavadinimas (-ai) ir jurisdikcija (-os) |
|
|
1. 2. 3. … |
1. 2. 3. … |
4.2 forma
18 straipsnyje nurodytas pranešimas apie tariamąją sumą
Prekybos vietos pavadinimas |
Slenkamųjų metų tariamoji suma … |
Slenkamųjų metų tariamoji suma … |
X turto klasė |
|
|
Y turto klasė |
|
|
Z turto klasė … |
|
|
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/224 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/582
2016 m. birželio 29 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas pareigos atlikti išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, tarpuskaitą ir priėmimo tarpuskaitai laiko techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 29 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
siekiant valdyti veiklos ir kitą riziką, kylančią, kai tarpuskaitiniai išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra pateikiami ir priimami tarpuskaitai, ir kuo greičiau suteikti sandorio šalims tikrumo, svarbu iš anksto ir, kai įmanoma, prieš sudarant sandorį nustatyti, ar PSŠ priims tarpuskaitai tarpuskaitinį išvestinių finansinių priemonių sandorį, ir pasekmes, kilsiančias, jei PSŠ pateikiamo tarpuskaitai sandorio nepriims; |
(2) |
siekiant taikyti lanksčiai keičiamus techninius sprendimus, kuriais būtų užtikrinama galimybė tarpuskaitinius išvestinių finansinių priemonių sandorius teikti ir priimti tarpuskaitai kuo greičiau pagal technines galimybes, reikėtų iš anksto nustatyti ir aiškiai prekybos vietos ir PSŠ dokumentuose nurodyti informaciją, būtiną prekybos vietoms ir PSŠ jų užduotims vykdyti; |
(3) |
kad tinkamai įkainotų išvestinių finansinių priemonių sandorius, sandorio šalys atsižvelgia į tai, kad sandoriams, kurių tarpuskaita atliekama centralizuotai, taikoma skirtinga įkaito tvarka nei sandoriams, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai, nepriklausomai nuo to, ar sandorio tarpuskaita atliekama dėl to, kad tai privaloma, ar dėl to, kad atitinkamos šalys kitu atveju atlikti tarpuskaitą susitarė. Todėl, siekiant užtikrinti, kad tarpuskaitiniai išvestinių finansinių priemonių sandoriai būtų pateikiami ir priimami tarpuskaitai kuo greičiau pagal technines galimybes, šalims turėtų būti naudingas vienodas procesas ir vienodi reikalavimai, taikomi tiek privalomai, tiek savanoriškai atliekamai išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaitai; |
(4) |
tais atvejais, kai tarpuskaitiniai išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra sudaromi prekybos vietoje, siekdamos prieš sudarant sandorį nustatyti, ar PSŠ sandorio tarpuskaitą atliks, prekybos vietos ir PSŠ turėtų nustatyti taisykles, kuriomis užtikrinama automatiška sandorio tarpuskaita. Kitu atveju prekybos vieta PSŠ tarpuskaitos nariams turėtų suteikti galimybę sutikrinti pavedimus su jų klientams nustatytomis ribomis; |
(5) |
prekybos vietai nustatomas išvestinės finansinės priemonės sandorio tarpuskaitos įvykdymo terminas tarpuskaitiniams išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriais prekiaujama elektroniniu būdu, turėtų būti trumpesnis nei tarpuskaitiniams sandoriams, kuriais prekiaujama kitu būdu, nes pirmuoju atveju automatizuoto proceso mastas turėtų būti didesnis; |
(6) |
prekybos vieta turėtų PSŠ siųsti informaciją, susijusią su tarpuskaitiniais išvestinių finansinių priemonių sandoriais, iš anksto nustatyta elektronine forma tiek tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriais prekiaujama elektroniniu būdu, atveju, tiek tarpuskaitinių sandorių, kuriais prekiaujama kitu būdu, atveju. Todėl PSŠ turėtų būti suteikiama tiek pat laiko nuspręsti, ar galima priimti tarpuskaitai tarpuskaitinį išvestinės finansinės priemonės sandorį, tiek tarpuskaitinių sandorių, kuriais prekiaujama elektroniniu būdu, atveju, tiek tarpuskaitinių sandorių, kuriais prekiaujama kitu būdu, atveju; |
(7) |
paprastai dvišaliu pagrindu sudarytų tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaita yra mažiau automatizuota nei prekybos vietoje sudarytų tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaita. Todėl dvišaliu pagrindu sudarytam tarpuskaitiniam išvestinės finansinės priemonės sandoriui pateikti PSŠ sandorio šalims turėtų būti duota daugiau laiko nei prekybos vietoje sudarytam sandoriui; |
(8) |
siekiant valdyti kredito riziką, susijusią su dvišaliu pagrindu sudarytais tarpuskaitiniais išvestinių finansinių priemonių sandoriais, PSŠ turėtų leisti tarpuskaitos nariams peržiūrėti savo klientų sandorio duomenis ir nuspręsti, ar jį priimti. Kadangi PSŠ ir tarpuskaitos nario tarpusavio procesas paprastai yra automatizuotas, jam turėtų būti skirtas ribotas laikas; |
(9) |
PSŠ ir tarpuskaitos nariai valdo kredito riziką, susijusią su dabartinių pozicijų susikaupimu dėl atliktos tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos. Paprastai tuo tikslu PSŠ arba tarpuskaitos narys kiekvienai sandorio šaliai nustato ribas, kad sušvelnintų susijusią pozicijos riziką, galinčią lemti naujus prašymus atlikti tam tikrų tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių nepriima tarpuskaitos narys arba PSŠ, tarpuskaitą. Užtikrinama galimybė tarpuskaitinius išvestinių finansinių priemonių sandorius teikti tarpuskaitai kuo greičiau pagal technines galimybes nereiškia, kad visi tarpuskaitiniai išvestinių finansinių priemonių sandoriai bus priimti bet kokiu atveju. Kai tarpuskaitiniai išvestinių finansinių priemonių sandoriai nepriimami tarpuskaitai, sandorio šalims turėtų būti aišku, kokia tvarka bus taikoma tiems sandoriams, kad galėtų apdrausti savo riziką; |
(10) |
elektroniniu būdu prekybos vietoje sudaryto ir pateikto PSŠ tarpuskaitai atlikti tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio tvarkymui reikia nedaug laiko, todėl laikotarpis nuo pavedimo iki nepriėmimo, per kurį gali pasikeisti rinkos sąlygos bei tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio vertė ir rizika, taip pat yra labai trumpas. Kadangi nuostoliai, kuriuos gali patirti sandorio šalys, kurių sandorių PSŠ nepriima tarpuskaitai, yra nereikšmingi, be to, siekiant suteikti sandorio šalims tikrumo, elektroniniu būdu prekybos vietoje sudaryti ir PSŠ tarpuskaitai nepriimti tarpuskaitiniai išvestinių finansinių priemonių sandoriai turėtų būti laikomi negaliojančiais; |
(11) |
kitų tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių sandorių nei elektroniniu būdu prekybos vietoje sudaryti tarpuskaitiniai išvestinių finansinių priemonių sandoriai tvarkymui paprastai reikia daugiau laiko, todėl šis laikotarpis gali būti pakankamai ilgas, kad per jį pasikeistų rinkos sąlygos ir smarkiai pasikeistų tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio vertė ir rizika. Todėl paskelbti negaliojančiais visus sandorius, kurių nepriėmė PSŠ, gali būti netikslinga. Siekiant suteikti tikrumo dėl tvarkos, taikomos kitiems tarpuskaitiniams išvestinių finansinių priemonių sandoriams nei elektroniniu būdu prekybos vietoje sudaryti ir PSŠ tarpuskaitai nepriimti tarpuskaitiniai išvestinių finansinių priemonių sandoriai, prekybos vietos taisyklėmis ir sandorio šalių susitarimuose, kai tinka, reikėtų iš anksto paaiškinti, kokia tvarka bus taikoma šiems sandoriams; |
(12) |
kai tarpuskaitinis išvestinės finansinės priemonės sandoris nepriimamas tarpuskaitai dėl kitų priežasčių nei su kredito rizika susijusios priežastys, pavyzdžiui, dėl techninių ar kanceliarinių priežasčių, kilusių dėl pateiktos netikslios arba neišsamios informacijos, sandorio šalys gali vis tiek pageidauti atlikti jo tarpuskaitą. Kai abi sandorio šalys susitaria iš naujo pateikti sandorį, jeigu laikomasi sąlygos, kad sandoris būtų iš naujo pateikiamas per gana trumpą laikotarpį nuo pirmojo pateikimo ir kad tas pateikimas iš naujo sudarytų sąlygas išnagrinėti priežastį, dėl kurios sandoris nebuvo priimtas tarpuskaitai, ir tą priežastį panaikinti, gali būti leista antrą kartą pateikti sandorį kaip naują tarpuskaitinį išvestinės finansinės priemonės sandorį tokiomis pačiomis ekonominėmis sąlygomis, nes tai užtikrina tinkamą veiklos ir kitos su kreditu nesusijusios rizikos valdymą; |
(13) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(14) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(15) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Informacijos perdavimo supaprastinimo tvarka
1. Prekybos vieta savo taisyklėse išsamiai nurodo informaciją, kurią jai turi pateikti tarpuskaitinės išvestinės finansinės priemonės sandorio šalys, kad prekybos vieta tą sandorį galėtų pateikti PSŠ tarpuskaitai, ir tos informacijos pateikimo formą.
2. PSŠ savo taisyklėse išsamiai nurodo informaciją, kurią jai turi pateikti tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio šalys ir prekybos vietos, kad ji galėtų atlikti to sandorio tarpuskaitą, ir tos informacijos pateikimo formą.
2 straipsnis
Prekybos vietoje sudaromų tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių sandorių patikrinimas prieš sudarant sandorį
1. Prekybos vietos ir tarpuskaitos nariai pavedimams prekybos vietoje sudaryti tarpuskaitinius išvestinių finansinių priemonių sandorius taiko 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios dalies a, b ir c punktų sąlygos:
a) |
pagal prekybos vietos taisykles kiekvienas prekybos vietos narys ar dalyvis, kuris nėra PSŠ, atliekančios tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio tarpuskaitą, tarpuskaitos narys, turi susitarimą su PSŠ tarpuskaitos nariu, pagal kurį tarpuskaitos narys automatiškai tampa tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio šalimi; |
b) |
pagal PSŠ taisykles numatyta, kad prekybos vietoje sudaryto tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio tarpuskaita nedelsiant atliekama automatiškai, o a punkte nurodytas tarpuskaitos narys tampa PSŠ sandorio šalimi; |
c) |
pagal prekybos vietos taisykles numatyta, kad atlikus tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio tarpuskaitą prekybos vietos narys ar dalyvis arba jos klientas tampa tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio šalimi pagal tiesioginius arba netiesioginius tarpuskaitos susitarimus, sudarytus su tarpuskaitos nariu. |
2. Prekybos vieta suteikia priemonių, kuriomis užtikrinama, kad kiekvienas tarpuskaitos narys prieš sudarant sandorį sutikrintų kiekvieno pavedimo atitiktį riboms, kurias tas tarpuskaitos narys savo klientui nustatė ir atnaujina pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/589 (3).
3. Prieš atlikdama pavedimą prekybos vieta užtikrina kliento pavedimo atitiktį pagal 2 dalį tam klientui taikytinoms riboms:
a) |
per 60 sekundžių nuo pavedimo, pateikto elektroniniu būdu, gavimo; |
b) |
per 10 minučių nuo pavedimo, pateikto ne elektroniniu būdu, gavimo. |
4. Kai pavedimas pagal 2 dalį tam klientui taikytinų ribų neatitinka, prekybos vieta informuoja klientą ir tarpuskaitos narį, kad pavedimas negali būti atliktas, per šiuos terminus:
a) |
realiuoju laiku, kai pavedimas pateiktas elektroniniu būdu; |
b) |
per 5 minutes nuo pavedimo sutikrinimo su taikytinomis ribomis, kai pavedimas pateiktas ne elektroniniu būdu. |
3 straipsnis
Prekybos vietoje sudarytų tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių sandorių informacijos perdavimo terminai
1. Prekybos vieta, PSŠ ir tarpuskaitos narys laikosi šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos 2 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų sąlygos.
2. Elektroniniu būdu prekybos vietoje sudarytų tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju prekybos vieta siunčia su kiekvienu tokiu sandoriu susijusią informaciją PSŠ per 10 sekundžių nuo sandorio sudarymo.
3. Ne elektroniniu būdu prekybos vietoje sudarytų tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju prekybos vieta siunčia su kiekvienu tokiu sandoriu susijusią informaciją PSŠ per 10 minučių nuo sandorio sudarymo.
4. Prekybos vietoje sudarytus tarpuskaitinius išvestinių finansinių priemonių sandorius PSŠ priima arba nepriima tarpuskaitai per 10 sekundžių nuo informacijos gavimo iš prekybos vietos ir informuoja tarpuskaitos narį ir prekybos vietą apie nepriėmimą realiuoju laiku.
5. Tarpuskaitos narys ir prekybos vieta informuoja sandorio šalį, prekybos vietoje sudariusią tarpuskaitinį išvestinės finansinės priemonės sandorį, apie nepriėmimą iškart gavę informaciją apie nepriėmimą iš PSŠ.
4 straipsnis
Dvišaliu pagrindu sudarytų tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių sandorių informacijos perdavimo terminai
1. Sandorio šalių dvišaliu pagrindu sudarytų tarpuskaitinių išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju tarpuskaitos narys:
a) |
iš savo kliento gauna tarpuskaitai pateikto sandorio sudarymo laiko įrodymus; |
b) |
užtikrina, kad sandorio šalys PSŠ atsiųstų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 30 minučių nuo sandorio sudarymo. |
2. PSŠ savo tarpuskaitos nariui siunčia 1 dalies b punkte nurodytą su sandoriu susijusią informaciją per 60 sekundžių nuo šios informacijos gavimo iš sandorio šalių. Tarpuskaitos narys sandorį priima arba nepriima per 60 sekundžių nuo informacijos gavimo iš PSŠ.
3. Dvišaliu pagrindu sudaryto tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio tarpuskaitą PSŠ priima arba nepriima per 10 sekundžių nuo informacijos apie priėmimą arba nepriėmimą gavimo iš tarpuskaitos nario.
4. Tačiau šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos, kai įvykdomos šios sąlygos:
a) |
pagal PSŠ taisykles užtikrinama, kad tarpuskaitos narys reguliariai nustatytų ir atnaujintų savo klientui taikomas ribas pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/589; |
b) |
pagal PSŠ taisykles numatyta, kad pagal šios dalies a punktą ribas atitinkančio tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio tarpuskaitą PSŠ automatiškai atlieka per 60 sekundžių nuo informacijos apie tarpuskaitinį išvestinės finansinės priemonės sandorį gavimo iš sandorio šalių. |
5. PSŠ, nepriėmusi tarpuskaitai dvišaliu pagrindu sudaryto tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio, apie nepriėmimą informuoja tarpuskaitos narį realiuoju laiku. Gavęs informaciją iš PSŠ, tarpuskaitos narys iš karto apie nepriėmimą informuoja sandorio šalį, sudariusią sandorį.
5 straipsnis
Nepriimtiems tarpuskaitai tarpuskaitiniams išvestinių finansinių priemonių sandoriams taikoma tvarka
1. Kai PSŠ nepriima prekybos vietoje elektroniniu būdu sudaryto tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio, prekybos vieta tokią sutartį paskelbia negaliojančia.
2. Kai PSŠ nepriima kito tarpuskaitinio išvestinės finansinės priemonės sandorio nei prekybos vietoje elektroniniu būdu sudarytas tarpuskaitinis išvestinės finansinės priemonės sandoris, sandoriui taikoma tvarka priklauso nuo:
a) |
prekybos vietos taisyklių, kai sutartis pateikiama tarpuskaitai pagal prekybos vietos taisykles; |
b) |
sandorio šalių susitarimo visais kitais atvejais. |
3. Kai sandoris nepriimtas dėl techninių ar kanceliarinių problemų, tarpuskaitinis išvestinės finansinės priemonės sandoris pateikiamas tarpuskaitai dar kartą per vieną valandą nuo ankstesnio pateikimo kaip naujas, tačiau tomis pačiomis ekonominėmis sąlygomis sudarytas sandoris, su sąlyga, kad abi sandorio šalys susitarė dėl antro pateikimo. Prekybos vietai, kurioje tarpuskaitinis išvestinės finansinės priemonės sandoris buvo pradžioje sudarytas, teikiant tarpuskaitai antrą tarpuskaitinį išvestinės finansinės priemonės sandorį Reglamento (ES) Nr. 600/2014 8 straipsnio reikalavimai netaikomi.
6 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas taikomas nuo Reglamento (ES) Nr. 600/2014 55 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos datos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 29 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(3) 2016 m. liepos 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/589, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami investicinėms įmonėms, vykdančioms algoritminę prekybą, taikomi organizaciniai reikalavimai (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 417).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/229 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/583
2016 m. liepos 14 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais, susijusiais su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 1 straipsnio 8 dalį, 9 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 5 dalį ir 22 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
(1) |
labai svarbu užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, kad investuotojai būti tinkamai informuojami apie faktinių ir potencialių sandorių, susijusių su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, tikrąją apimtį, nepriklausomai nuo to, ar tie sandoriai vyksta reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose (DPS), organizuotos prekybos sistemose ar per sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus. Tokiu visišku skaidrumu taip pat turėtų būti sudarytos vienodos veiklos sąlygos prekybos vietoms, kad konkrečių finansinių priemonių kainos nustatymo proceso neapsunkintų likvidumo fragmentacija ir investuotojai dėl to neatsidurtų nepalankioje padėtyje; |
(2) |
kartu būtina pripažinti, kad siekiant išvengti likvidumo sumažėjimo, kuris gali būti nenumatyta pareigų atskleisti sandorius ir taip paviešinti rizikos pozicijas pasekmė, tam tikrais atvejais reikėtų numatyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų taikymo išimtis ar skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimų taikymo atidėjimą. Todėl reikia patikslinti, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis gali būti leidžiama nesilaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų ir atidėti skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimų taikymą; |
(3) |
šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios, nes jomis reglamentuojami skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo reikalavimai, taikytini prekybai ne nuosavo kapitalo finansinėmis priemonėmis. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios įsigalios vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti suinteresuotiesiems subjektams, ypač tiems, kuriems taikomos šios pareigos, būtina šiuos techninius reguliavimo standartus pateikti viename reglamente; |
(4) |
jei kompetentingos institucijos leidžia netaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų arba leidžia atidėti skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimų taikymą, jos turėtų visoms reguliuojamoms rinkoms, daugiašalėms prekybos sistemoms, organizuotos prekybos sistemoms ir investicinėms įmonėms, prekiaujančioms ne prekybos vietoje, nustatyti vienodas sąlygas ir jų nediskriminuoti; |
(5) |
reikėtų patikslinti kelis techninius terminus. Šios techninės apibrėžtys būtinos tam, kad būtų užtikrintas vienodas šio reglamento nuostatų taikymas Sąjungoje ir taip būtų prisidedama prie bendro Sąjungos finansų rinkų taisyklių sąvado kūrimo. Vienintelė minėtų apibrėžčių paskirtis – nustatyti skaidrumo pareigas ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių atžvilgiu, ir jomis turėtų būti vadovaujamasi vien siekiant suprasti šį reglamentą; |
(6) |
biržinės prekės ir biržiniai vekseliai, kuriems taikytinas šis reglamentas, dėl jų teisinės struktūros laikytini skolos priemonėmis. Tačiau, kadangi jomis prekiaujama panašiai kaip biržiniais fondais, turėtų būti taikoma į biržinių fondų skaidrumo tvarką panaši tvarka; |
(7) |
remiantis Reglamentu (ES) Nr. 600/2014, kai kurioms priemonėms gali būti leista netaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų, jei tokių priemonių rinka nėra likvidi. Šis reikalavimas turėtų būti taikomas ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikytina tarpuskaitos pareiga, bet netaikoma prekybos pareiga, taip pat obligacijoms, išvestinėms finansinėms priemonėms, struktūrizuotiems finansiniams produktams ir apyvartiniams taršos leidimams, kurie nėra likvidūs; |
(8) |
prekybos vieta, naudojanti prašymų dėl kotiruočių sistemą, turėtų skelbti tvirtas pirkimo ir pardavimo kainas ar informacinius pranešimus apie susidomėjimą bei nurodyti tų kainų intervalo apimtį ne vėliau kaip tuo momentu, kai prašymą pateikęs asmuo gali įvykdyti sandorį pagal sistemos taisykles. Tuo siekiama užtikrinti, kad nariai ar dalyviai, pirmi pateikiantys savo kotiruotes prašymą pateikusiam asmeniui, neatsidurtų nepalankioje padėtyje; |
(9) |
dauguma likvidžių padengtų obligacijų yra hipotekos lakštai, išleisti privačių asmenų būsto paskoloms finansuoti, o jų vidutinė vertė tiesiogiai susijusi su paskolos verte. Padengtų obligacijų rinkoje likvidumą užtikrinantys subjektai užtikrina, kad profesionaliųjų investuotojų vykdomos stambaus masto prekybos apimtis atitiktų būstų savininkų vykdomos smulkaus masto prekybos apimtį. Siekiant išvengti šios funkcijos sutrikdymo ir nenumatytų neigiamų pasekmių būstų savininkams, priemonei būdingas dydis, kurį viršijus likvidumą užtikrinantys subjektai gali netaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų, turėtų būti lygus tokiam sandorio dydžiui, kurio nesiekia 40 proc. sandorių, nes toks sandorio dydis laikomas atitinkančiu vidutinę būsto kainą; |
(10) |
kuo skubiau po realiojo laiko teiktina informacija turėtų būti paskelbta iš karto, kai tai techniškai įmanoma, darant prielaidą, kad rinkos operatorius, patvirtintas skelbimo subjektas (PSS) ar atitinkama investicinė įmonė veikia pakankamai produktyviai ir savo sistemoms skiria pakankamai lėšų. Informacija galėtų būti skelbiama per laikotarpį, beveik siekiantį ilgiausią nustatytą laikotarpį, tik išskirtiniais atvejais, kai dėl esamų sistemų nėra galimybių paskelbti informacijos greičiau; |
(11) |
investicinės įmonės turėtų paskelbti informaciją apie sandorius, įvykdytus ne prekybos vietoje, per PSS. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas būdas, kuriuo investicinės įmonės turėtų pranešti apie savo sandorius PSS, be to, šis reglamentas turėtų būti taikomas kartu su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/571 (2); |
(12) |
Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nurodyta galimybė patikslinti, kaip taikoma pareiga po sandorio atskleisti duomenis apie dviejų investicinių įmonių, įskaitant sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus, įvykdytus sandorius, susijusius su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir priklausančius ne nuo esamos rinkos vertės, o nuo kitų veiksnių, kaip antai finansinės priemonės įkeitimo. Tokie sandoriai neturi reikšmės kainos nustatymo procesui, neklaidina investuotojų ir nesudaro kliūčių optimaliam vykdymui, taigi šiame Reglamente nurodomi neskelbtini sandoriai, priklausantys ne nuo esamos rinkos vertės, o nuo kitų veiksnių; |
(13) |
investicinės įmonės savo sąskaita arba klientų vardu dažnai vykdo išvestinių finansinių priemonių ir kitų finansinių priemonių ar turto sandorius, kuriuos sudaro keli tarpusavyje susiję ir vienas nuo kito priklausomi sandoriai. Tokiais sudėtiniais sandoriais investicinėms įmonėms ir jų klientams suteikiama galimybė geriau valdyti savo riziką, nes kiekviena sudėtinio sandorio dalis atspindi bendrą susijusių sandorių paketo rizikos pobūdį, o ne vyraujančią kiekvienos dalies rinkos kainą. Sudėtiniai sandoriai gali būti įvairaus pavidalo, pavyzdžiui, pakeitimas fiziniu turtu, prekybos vietose taikomos prekybos strategijos arba individualizuotas sudėtinis sandoris, ir į šiuos ypatumus svarbu atsižvelgti nustatant taikytiną skaidrumo tvarką. Todėl šiame reglamente tikslinga nurodyti sąlygas, kurioms esant skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimų taikymas sudėtiniams sandoriams atidedamas. Ši tvarka netaikytina įprastinėmis verslo sąlygomis vykdomiems sandoriams, kuriais apdraudžiamos finansinės priemonės; |
(14) |
pakeitimas fiziniu turtu yra neatsiejama finansų rinkų dalis, sudaranti sąlygas rinkos dalyviams sudaryti ir įvykdyti biržinių išvestinių finansinių priemonių sandorius, tiesiogiai susietus su sandoriu pagrindinėje fizinėje rinkoje. Šia priemone plačiai naudojasi ir joje dalyvauja įvairiausi subjektai, kaip antai ūkininkai ir biržos prekių gamintojai bei perdirbėjai. Paprastai pakeitimo fiziniu turtu sandoris įvyksta tada, kai fizinio turto pardavėjas siekia uždaryti savo atitinkamą apdraustą poziciją, susijusią su išvestinių finansinių priemonių sandoriu, sudarytu su fizinio turto pirkėju, kai pastarasis taip pat turi atitinkamą to paties išvestinių finansinių priemonių sandorio rizikos draudimą. Taigi tokiais sandoriais padedama sklandžiai uždaryti nebereikalingas apdraustas pozicijas; |
(15) |
kalbant apie sandorius, įvykdytus ne pagal prekybos vietos taisykles, būtina paaiškinti, kuri investicinė įmonė turi paskelbti sandorį tais atvejais, kai abi sandorio šalys yra Sąjungoje įsisteigusios investicinės įmonės, kad būtų išvengta pasikartojančio sandorių skelbimo. Todėl pareiga paskelbti sandorį visada turėtų tekti parduodančiajai investicinei įmonei, išskyrus atvejus, kai tik viena iš sandorio šalių yra sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas ir tai yra perkančioji įmonė; |
(16) |
tais atvejais, kai tik viena iš sandorio, susijusio su konkrečia finansine priemone, šalių yra sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas ir ji taip pat yra priemonę perkanti įmonė, ji turėtų būti atsakinga už sandorio paskelbimą, nes jos klientai to iš jos tikisi ir ji turi geresnes galimybes užpildyti pranešimo laukelį, nurodydama savo, kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko, statusą. Siekiant užtikrinti, kad sandoris būtų skelbiamas tik kartą, sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas turėtų kitą šalį informuoti, kad jis sandorį paskelbs; |
(17) |
būtina ir toliau laikytis galiojančių standartų, taikytinų sandorių, vykdomų pagal kompensacinės prekybos susitarimus, skelbimui, kad tas pats sandoris nebūtų skelbiamas kaip keli sandoriai ir kad būtų teisiniu požiūriu aišku, kuri investicinė įmonė atsakinga už sandorio paskelbimą. Todėl du suderinti sandoriai, vienu metu ir už tą pačią kainą sudaryti su viena šalimi tarpininke, turėtų būti skelbiami kaip vienas sandoris; |
(18) |
Reglamente (ES) Nr. 600/2014 kompetentingoms institucijoms leidžiama reikalauti, kad skelbiant informaciją, kurios skelbimas atidėtas, būtų paskelbti papildomi duomenys, arba leisti pratęsti atidėjimo laikotarpį. Siekiant padėti šias nuostatas vienodai taikyti visoje Sąjungoje, būtina nustatyti sąlygas bei kriterijus, kuriais remdamosi kompetentingos institucijos gali leisti papildomai atidėti informacijos skelbimą; |
(19) |
prekyba daugeliu ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių, visų pirma išvestinių finansinių priemonių, yra nereguliari, kintanti ir pasižyminti nuolat kintančiais prekybos modeliais. Todėl galutinai nustatyti finansines priemones, kurių rinka nėra likvidi, ir įvairias ribas, pagal kurias taikomos skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo pareigos, nenumatant galimybės koreguoti likvidumo statusą ir ribas atsižvelgiant į prekybos modelių pokyčius, būtų netikslinga. Taigi reikėtų periodiškai nustatyti metodus ir parametrus, kuriais būtina remtis vertinant likvidumą ir apskaičiuojant ribas, kuriomis remiantis netaikomi skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimai ir atidedamas skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimų taikymas; |
(20) |
siekiant užtikrinti nuoseklią skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų netaikymo ir skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimų taikymo atidėjimo tvarką, būtina nustatyti vienodas taisykles, taikytinas duomenų, kurių skaidrumo tikslais kompetentingos institucijos gali pareikalauti iš prekybos vietų, PSS ir konsoliduotos informacinės juostos teikėjų (KIJT), turiniui ir teikimo periodiškumui. Be to, būtina nustatyti metodus atitinkamoms riboms apskaičiuoti ir parengti vienodas informacijos skelbimo visoje Sąjungoje taisykles. Taisyklės dėl konkrečių metodų ir duomenų, būtinų atliekant skaičiavimus, kuriais remiantis nustatoma ne nuosavo kapitalo finansinėmis priemonėmis taikytina skaidrumo tvarka, turėtų būti taikomos kartu su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/577 (3), kuriuo bendresniais bruožais nustatomi prekybos vietoms, PSS ir KIJT skaidrumo ir kitų skaičiavimų tikslais teiktinų prašymų pateikti duomenis turinio ir formos bendrieji elementai; |
(21) |
obligacijų, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas, atveju į mažesnės nei 100 000 EUR vertės sandorius neturėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant skaidrumo iki sandorio sudarymo ir skaidrumo po sandorio sudarymo ribas, nes tokie sandoriai laikytini mažmeninio dydžio. Tokiems mažmeniniams sandoriams visada turėtų būti taikoma nauja skaidrumo tvarka ir bet kokia nustatyta riba, kurią pasiekus suteikiama teisė netaikyti skaidrumo reikalavimų arba atidėti jų taikymą, turėtų būti didesnė už minėtą sumą; |
(22) |
Reglamente (ES) Nr. 600/2014 numatyta skaidrumo pareigų taikymo išimtimi siekiama užtikrinti, kad informacijos apie tokius sandorius atskleidimas nepakenktų Eurosistemos operacijų veiksmingumui vykdant pagrindines užduotis, nustatytas Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute, pridėtame prie Europos Sąjungos Sutarties (toliau – Statutas), ir atitinkamose nacionalinėse nuostatose dėl Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) narių valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, kuris priklauso nuo laiku ir konfidencialiai vykdomų sandorių. Labai svarbu, kad centriniai bankai galėtų kontroliuoti, ar, kada ir kaip informacija apie jų veiksmus yra atskleidžiama, kad pageidaujamas poveikis būtų kuo didesnis, o nepageidaujamas poveikis rinkai būtų kuo mažesnis. Todėl ECBS nariams ir jų atitinkamoms sandorio šalims turėtų būti užtikrintas teisinis tikrumas dėl skaidrumo reikalavimų taikymo išimties taikymo srities; |
(23) |
viena iš pagrindinių ECBS pareigų pagal Sutartį bei Statutą ir pagal atitinkamas nacionalines nuostatas dėl ECBS narių valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, yra užsienio valiutos politikos įgyvendinimas, t. y. užsienio atsargų saugojimas ir valdymas siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų pakankamai likvidžių išteklių jos užsienio valiutos politikos operacijoms. Taikant skaidrumo reikalavimus užsienio atsargų valdymo operacijoms, rinkoje gali atsirasti nepageidaujamų ženklų, galinčių sutrikdyti Eurosistemos ir ECBS narių valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, vykdomą užsienio valiutos politiką. Panašios prielaidos kiekvienu konkrečiu atveju gali būti taikytinos ir užsienio atsargų valdymo operacijoms, vykdomoms įgyvendinant pinigų ir finansinio stabilumo politiką; |
(24) |
skaidrumo pareigų taikymo išimtis, taikytina sandoriams, kurių sandorio šalis yra ECBS narys, neturėtų būti taikoma sandoriams, kuriuos ECBS narys sudarė, vykdydamas savo investicines operacijas. Tai turėtų būti taikoma ir operacijoms, vykdomoms administraciniais tikslais arba ECBS nario darbuotojų naudai, įskaitant sandorius, vykdomus einant pensijų sistemos administratoriaus pareigas pagal Statuto 24 straipsnį; |
(25) |
laikinas skaidrumo pareigų taikymo sustabdymas turėtų būti taikomas tik ypatingais atvejais, smarkiai sumažėjus visos finansinių priemonių klasės likvidumui, remiantis objektyviais ir išmatuojamais kriterijais. Būtina atskirti klases, kurių rinka iš pradžių vertinta kaip likvidi, nuo tų, kurių rinka nebuvo likvidi, nes tolesnis žymus santykinis likvidumo sumažėjimas labiau tikėtinas klasėje, kurios rinka nebuvo laikoma likvidžia. Todėl skaidrumo reikalavimų taikymo sustabdymas priemonėms, kurių rinka nelaikoma likvidžia, turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei likvidumas sumažėjo iki aukštesnės santykinės ribos; |
(26) |
Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatyta skaidrumo iki sandorio sudarymo ir po sandorių sudarymo tvarka turėtų būti tinkamai pritaikyta prie rinkos ir taikoma vienodai visoje Sąjungoje. Todėl labai svarbu nustatyti būtinus atliktinus skaičiavimus, taip pat skaičiavimo laikotarpius bei metodus. Šiuo požiūriu, siekiant išvengti iškreipiamojo poveikio rinkai, šiame reglamente nustatytais skaičiavimo laikotarpiais turėtų būti užtikrinta, kad atitinkamos tvarkoje nustatytos ribos būtų atnaujinamos pakankamai periodiškai, kad būtų atsižvelgta į rinkos sąlygas. Taip pat reikia numatyti centralizuotą skaičiavimo rezultatų skelbimą, kad su jais vienoje vietoje ir patogiu būdu galėtų susipažinti visi Sąjungos finansų rinkos dalyviai ir kompetentingos institucijos. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų pranešti EVPRI apie atliktų skaičiavimų rezultatus, o EVPRI tuos rezultatus turėtų paskelbti savo interneto svetainėje; |
(27) |
siekiant užtikrinti sklandų naujų skaidrumo reikalavimų įgyvendinimą, derėtų skaidrumo nuostatas taikyti laipsniškai. Likvidumo riba „sandorių skaičiaus dienos vidurkis“, naudojama siekiant nustatyti obligacijas, kurių rinka yra likvidi, turėtų būti laipsniškai koreguojama; |
(28) |
iki metų, einančių po Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dienos, liepos 30 d. EVPRI turėtų kasmet Komisijai pateikti apskaičiuotą likvidumo ribą, pagal kurią nustatomos skaidrumo iki sandorio sudarymo pareigos pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 8 ir 9 straipsnius, ir atitinkamais atvejais pateikti peržiūrėtą techninį reguliavimo standartą, kuriuo patikslinama likvidumo riba; |
(29) |
taip pat turėtų būti laipsniškai tikslinami sandorio procentiliai, kuriais remiantis nustatomas priemonei būdingas dydis, dėl kurio suteikiama teisė netaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo pareigų ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių atžvilgiu; |
(30) |
šiuo tikslu EVPRI kasmet turėtų Komisijai pateikti apskaičiuotas reikalavimų netaikymo ribas ir atitinkamais atvejais pateikti peržiūrėtą techninį reguliavimo standartą, kuriuo patikslinamos ne nuosavo kapitalo finansinėms priemonėms galiojančios reikalavimų netaikymo ribos; |
(31) |
skaidrumo skaičiavimams atlikti būtini baziniai duomenys, kad būtų galima nustatyti turto poklasį, kuriam priklauso kiekviena finansinė priemonė; Todėl būtina prekybos vietas įpareigoti teikti daugiau bazinių duomenų, nei reikalaujama Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/585 (4); |
(32) |
nustatant finansines priemones, kurių rinka nėra likvidi užsienio valiutos finansinių išvestinių priemonių atžvilgiu, reikėjo atlikti kokybinį vertinimą, nes trūko duomenų, būtinų išsamiai kiekybinei visos rinkos analizei atlikti. Todėl, kol nėra kokybiškesnių duomenų, taikant šį reglamentą užsienio valiutos finansinių išvestinių priemonių rinka turėtų būti laikoma nelikvidžia; |
(33) |
kad būtų galima veiksmingai pradėti taikyti naujas skaidrumo taisykles, rinkos dalyviai likus pakankamai laiko iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dienos turėtų pateikti duomenis, reikalingus tam, kad būtų galima apskaičiuoti ir paskelbti finansines priemones, kurių rinka nėra likvidi, ir pavedimų, kurie yra didelės apimties arba didesni nei priemonei būdinga, dydžius; |
(34) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šis reglamentas ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 išdėstytos nuostatos būtų pradėti taikyti nuo tos pačios dienos. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad skaidrumo reguliavimo tvarka būtų veiksmingai taikoma, tam tikros šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo jo įsigaliojimo dienos; |
(35) |
šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(36) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1.
a) |
išvestinių ar kitokių finansinių priemonių sandoris, kurio sąlyga – tuo pačiu metu įvykdomas sandoris dėl lygiaverčio pagrindinio fizinio turto kiekio (pakeitimas fiziniu turtu, PFT), arba |
b) |
sandoris, kuris apima dviejų ar daugiau jį sudarančių finansinių priemonių sandorių vykdymą ir:
|
2.
a) |
narys ar dalyvis kotiruotę (-es) pateikia gavęs vieno ar kelių narių ar dalyvių prašymą dėl kotiruotės; |
b) |
pasinaudoti kotiruote gali tik prašymą pateikęs narys ar dalyvis; |
c) |
prašymą pateikęs narys ar rinkos dalyvis gali sudaryti sandorį, sutikdamas su kotiruote (-ėmis), kuri jam pateikta jo prašymu; |
3.
II SKYRIUS
SKAIDRUMO IKI SANDORIO SUDARYMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI REGULIUOJAMOMS RINKOMS, DAUGIAŠALĖMS PREKYBOS SISTEMOMS IR ORGANIZUOTOS PREKYBOS SISTEMOMS
2 straipsnis
Skaidrumo iki sandorio sudarymo pareigos
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 8 straipsnio 1 ir 2 dalys)
Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės skelbia pirkimo ir pardavimo kainų intervalą ir su tomis kainomis susijusio prekybinio intereso mastą pagal jų valdomą prekybos sistemą ir I priede išdėstytus informacijos teikimo reikalavimus.
3 straipsnis
Didelės apimties pavedimai
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 9 straipsnio 1 dalies a punktas)
Pavedimas yra didelės apimties, palyginti su normaliu rinkos dydžiu, jei pateikiant pavedimą arba po bet kokio pavedimo pakeitimo jis yra lygus minimaliam pavedimo dydžiui, kuris nustatomas pagal 13 straipsnyje nurodytus metodus, arba didesnis.
4 straipsnis
Pavedimų tvarkymo sistemoje laikomų pavedimų rūšis ir minimalus dydis
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 9 straipsnio 1 dalies a punktas)
1. Prekybos vietos pavedimų tvarkymo sistemoje iki informacijos atskleidimo laikomas pavedimas, kuriam galima netaikyti skaidrumo iki sandorių sudarymo pareigų, yra pavedimas:
a) |
kurį ketinama atskleisti prekybos vietos naudojamoje pavedimų knygoje ir kuris priklauso nuo objektyvių sąlygų, iš anksto apibrėžtų sistemos protokole; |
b) |
kuris iki atskleidimo prekybos vietos naudojamoje pavedimų knygoje nėra susijęs su kitu prekybiniu interesu; |
c) |
kuris po atskleidimo prekybos vietos naudojamoje pavedimų knygoje yra susijęs su kitais pavedimais pagal tos rūšies pavedimams atskleidimo metu taikytinas taisykles. |
2. Prekybos vietos pavedimų tvarkymo sistemoje iki atskleidimo laikomų pavedimų, kurių atžvilgiu galima netaikyti skaidrumo pareigų, minimalus dydis pavedimo pateikimo metu ir po bet kokio jo pakeitimo yra vienas iš šių:
a) |
pavedimų su rezervu atveju – 10 000 EUR arba didesnis; |
b) |
visų kitų pavedimų atveju – lygus mažiausiam parduodamam kiekiui, nustatytam sistemos operatoriaus pagal jo taisykles ir protokolus, arba už jį didesnis. |
3. 2 dalies a punkte nurodytas pavedimas su rezervu laikomas limituotu pavedimu, kurį sudaro atskleistas pavedimas, susijęs su tam tikra kiekio dalimi, ir neatskleistas pavedimas, susijęs su likusiu kiekiu, kai pavedimą dėl neatskleisto kiekio galima įvykdyti tik po to, kai informacija apie jį pavedimų knygai pateikiama kaip apie naują atskleistą pavedimą.
5 straipsnis
Finansinei priemonei būdingas dydis
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 8 straipsnio 4 dalis ir 9 straipsnio 1 dalies b punktas)
1. Informacinis pranešimas apie susidomėjimą laikomas viršijančiu finansinei priemonei būdingą dydį, jei pateikiant pavedimą arba po bet kurio jo pakeitimo jis yra lygus minimaliam informacinio pranešimo apie susidomėjimą dydžiui, kuris nustatomas pagal 13 straipsnyje nurodytus metodus, arba didesnis.
2. Orientacinės kainos iki sandorio, taikytinos informaciniams pranešimams apie susidomėjimą, kurie viršija finansinei priemonei būdingą dydį, nustatytą pagal 1 dalį, bet yra mažesni nei atitinkamas didelės apimties dydis, nustatytas remiantis 3 straipsniu, laikomos artimomis kainai, kurios atžvilgiu išreikštas prekybinis interesas, kai prekybos vieta paskelbia bent vieną iš šių:
a) |
siūlomą geriausią kainą; |
b) |
paprastąjį kainų vidurkį; |
c) |
vidutinę kainą, patikslintą remiantis informacinių pranešimų apie susidomėjimą apimtimi, kaina, laiku ar skaičiumi. |
3. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, įvesdami ar atnaujindami orientacines kainas iki sandorio sudarymo, paskelbia kainų iki sandorio sudarymo apskaičiavimo metodus ir paskelbimo laiką.
6 straipsnis
Finansinių priemonių, kurių rinka nėra likvidi, klasės
Reglamento (ES) Nr. 600/2014 9 straipsnio 1 dalies c punktas
Laikoma, kad finansinės priemonės ar finansinių priemonių klasės rinka nėra likvidi, jei taip nustatyta remiantis 13 straipsnyje išdėstytais metodais.
III SKYRIUS
SKAIDRUMO PO SANDORIO SUDARYMO REIKALAVIMAI, TAIKYTINI PREKYBOS VIETOMS IR INVESTICINĖMS ĮMONĖMS, PREKIAUJANČIOMS NE PREKYBOS VIETOJE
7 straipsnis
Skaidrumo iki sandorio sudarymo pareigos
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 10 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 1 ir 5 dalys)
1. Investicinės įmonės, prekiaujančios ne pagal prekybos vietos taisykles, ir prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės paskelbia II priedo 1 ir 2 lentelėse nurodytus duomenis apie kiekvieną sandorį, naudodami visas taikytinas II priedo 3 lentelėje nurodytas žymas.
2. Jei anksčiau paskelbtas prekybos pranešimas atšaukiamas, ne prekybos vietoje prekiaujančios investicinės įmonės ir prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės paskelbia naują prekybos pranešimą, kuriame nurodomi visi pirminio prekybos pranešimo duomenys ir atšaukimo žyma pagal II priedo 3 lentelę.
3. Jei anksčiau paskelbtas prekybos pranešimas pakeičiamas, ne prekybos vietoje prekiaujančios įmonės bei prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės paskelbia šią informaciją:
a) |
naują prekybos pranešimą, kuriame nurodomi visi pirminio prekybos pranešimo duomenys bei atšaukimo žyma pagal II priedo 3 lentelę; |
b) |
naują prekybos pranešimą, kuriame nurodomi visi pirminio prekybos pranešimo duomenys, ištaisius visus reikiamus duomenis, bei pakeitimo žyma pagal II priedo 3 lentelę. |
4. Informacija po sandorio sudarymo pateikiama kuo skubiau po realaus laiko, kiek techniškai įmanoma, ir bet kokiu atveju:
a) |
per pirmuosius trejus Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo metus – ne vėliau kaip per 15 min. nuo atitinkamo sandorio įvykdymo; |
b) |
paskui – ne vėliau kaip per 5 min. nuo atitinkamo sandorio įvykdymo. |
5. Jei dviejų investicinių įmonių sandoris sudaromas ne pagal prekybos vietos taisykles savo sąskaita arba klientų vardu, sandorį per PSS skelbia tik tą finansinę priemonę parduodanti investicinė įmonė.
6. Nukrypstant nuo 5 dalies, jei tik viena iš sandorį sudarančių investicinių įmonių yra sistemingai sandorius dėl atitinkamos finansinės priemonės savo viduje sudarantis tarpininkas ir ji yra perkančioji įmonė, tik ji skelbia sandorį per PSS ir informuoja pardavėją apie veiksmus, kurių imtasi.
7. Investicinės įmonės imasi visų pagrįstų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad apie sandorį būtų paskelbta kaip apie vieną sandorį. Šiuo tikslu du suderinti sandoriai, vienu metu ir už tą pačią kainą sudaryti su viena šalimi tarpininke, laikomi vienu sandoriu.
8. Informacija apie sudėtinį sandorį kiekvieno jį sudarančio sandorio atžvilgiu skelbiama kuo skubiau po realaus laiko, kiek techniškai įmanoma, atsižvelgiant į poreikį nurodyti konkrečių finansinių priemonių kainas ir nurodant sudėtinio sandorio žymą arba pakeitimo fiziniu turtu žymą pagal II priedo 3 lentelę. Kai galima atidėti sudėtinio sandorio paskelbimą pagal 8 straipsnį, informacija apie visus jį sudarančius sandorius pateikiama pasibaigus tam sudėtiniam sandoriui nustatytam atidėjimo laikotarpiui.
8 straipsnis
Atidėtas sandorių skelbimas
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 21 straipsnio 4 dalis)
1. Kai kompetentinga institucija leidžia atidėti sandorių duomenų paskelbimą pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 1 dalį, ne prekybos vietoje prekiaujančios investicinės įmonės, taip pat prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės apie kiekvieną sandorį paskelbia ne vėliau nei antros darbo dienos po sandorio dienos 19.00 vietos laiku, jei įvykdyta bent viena iš toliau nurodytų sąlygų:
a) |
sandoris yra didelės apimties, palyginti su 9 straipsnyje nurodytu normaliu rinkos dydžiu; |
b) |
sandoris yra sudarytas dėl finansinės priemonės ar finansinių priemonių klasės, kurių rinka nėra likvidi, kaip nustatyta remiantis 13 straipsnyje išdėstytais metodais; |
c) |
sandorį vykdo investicinė įmonė, prekiaudama savo sąskaita, o ne vykdama tarpininko suderintus sandorius, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (6) 4 straipsnio 1 dalies 38 punkte, ir kita sandorio šalis, ir jis didesnis už 10 straipsnyje nurodytą priemonei būdingą dydį; |
d) |
sandoris yra sudėtinis sandoris, atitinkantis vieną iš šių kriterijų:
|
2. Kai 1 dalyje nurodytas atidėjimo terminas pasibaigia, skelbiami visi sandorio duomenys, išskyrus atvejus, kai pagal 11 straipsnį nustatomas pratęstas ar neribotas terminas.
3. Kai ne pagal prekybos vietos taisykles savo sąskaita arba klientų vardu įvykdomas dviejų investicinių įmonių sandoris, taikytiną atidėjimo tvarką nustato atitinkama investicinės įmonės, kuri įpareigota paskelbti apie sandorį per PSS pagal 7 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis, kompetentingas institucija.
9 straipsnis
Didelės apimties sandoriai
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 1 dalies a punktas)
Sandoris laikomas didelės apimties sandoriu, palyginti su normaliu rinkos dydžiu, jei jis lygus minimaliam sandorio dydžiui, kuris apskaičiuojamas pagal 13 straipsnyje išdėstytus metodus, arba didesnis.
10 straipsnis
Finansinei priemonei būdingas dydis
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 1 dalies c punktas)
Sandoris laikomas didesniu už finansinei priemonei būdingą dydį, jei jis lygus minimaliam sandorio dydžiui, kuris apskaičiuojamas pagal 13 straipsnyje išdėstytus metodus, arba didesnis.
11 straipsnis
Skaidrumo reikalavimai, susiję su skelbimo atidėjimu kompetentingų institucijų nuožiūra
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 3 dalis)
1. Kai kompetentingos institucijos įgyvendina savo įgaliojimus spręsti dėl leidimo atidėti paskelbimą pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 3 dalį, taikomos šios sąlygos:
a) |
jei taikytinas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 3 dalies a punktas, kompetentingos institucijos pagal 8 straipsnį per visą atidėjimo laikotarpį reikalauja skelbti:
|
b) |
jei taikytinas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 3 dalies b punktas, kompetentingos institucijos leidžia neskelbti atskiro sandorio apimties per pratęstą keturių savaičių laikotarpį; |
c) |
ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių, kurios nėra valstybės skolos priemonės, atveju, kai taikomas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 3 dalies c punktas, kompetentingos institucijos per pratęstą keturių savaičių laikotarpį leidžia skelbti kelių sandorių, įvykdytų per vieną kalendorinę savaitę, suvestinę kitos savaitės antradienį iki 9.00 vietos laiku; |
d) |
valstybės skolos priemonių atveju, kai taikomas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 3 dalies d punktas, kompetentingos institucijos neribotą laikotarpį leidžia skelbti kelių sandorių, įvykdytų per vieną kalendorinę savaitę, suvestinę kitos savaitės antradienį iki 9.00 vietos laiku. |
2. Kai 1 dalies b punkte nustatytas pratęstas atidėjimo laikotarpis yra pasibaigęs, taikytini šie reikalavimai:
a) |
bet kokių priemonių, kurios nėra valstybės skolos priemonės, atveju visi atskirų sandorių duomenys skelbiami kitą darbo dieną iki 9.00 vietos laiku; |
b) |
valstybės skolos priemonių atveju, kai kompetentingos institucijos nusprendžia nepasinaudoti Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 3 dalies b ir d punktuose nurodytomis galimybėmis iš eilės, remiantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, visi atskirų sandorių duomenys skelbiami kitą darbo dieną iki 9.00 vietos laiku; |
c) |
valstybės skolos priemonių atveju, kai kompetentingos institucijos pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 3 dalies b ir d punktuose nurodytomis galimybėmis iš eilės, remdamosi Reglamento (ES) Nr. 600/2014 11 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, kelių sandorių, įvykdytų per vieną kalendorinę savaitę, suvestinė skelbiama kitą antradienį pasibaigus pratęstam keturių savaičių atidėjimo laikotarpiui, skaičiuojant nuo tos kalendorinės savaitės paskutinės dienos, iki 9.00 vietos laiku. |
3. Visų priemonių, kurios nėra valstybės skolos priemonės, atveju visi atskirų sandorių duomenys skelbiami praėjus keturioms savaitėms po duomenų suvestinės paskelbimo pagal 1 dalies c punktą iki 9.00 vietos laiku.
4. 1 ir 2 dalyse nurodomose dienos ar savaitės duomenų suvestinėse nurodoma tokia kiekvienos atitinkamo kalendorinio laikotarpio dienos ar savaitės informacija apie obligacijas, struktūrizuotus finansinius produktus, išvestines finansines priemones ir apyvartinius taršos leidimus:
a) |
vidutinė svertinė kaina; |
b) |
bendra prekybos apimtis, kaip nurodyta II priedo 4 lentelėje; |
c) |
bendras sandorių skaičius. |
5. Sandorių suvestinės rengiamos pagal ISIN kodą. Jei ISIN kodo nėra, sandorių suvestinės rengiamos pagal finansinių priemonių klases, kurioms taikomas 13 straipsnyje nurodytas likvidumo patikrinimas.
6. Kai savaitės diena, kurią turėtų būti skelbiami duomenys pagal 1 dalies c ir d punktus bei 2 ir 3 dalis, nėra darbo diena, duomenys skelbiami kitą darbo dieną iki 9.00 vietos laiku.
12 straipsnis
Skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimų taikymas tam tikriems ne prekybos vietoje įvykdytiems sandoriams
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 21 straipsnio 1 dalis)
Pareiga paskelbti sandorių apimtis ir kainas bei jų sudarymo laiką, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 21 straipsnio 1 dalyje, netaikoma šiems sandoriams:
a) |
sandoriams, išvardytiems Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 (7) 2 straipsnio 5 dalyje; |
b) |
sandoriams, kuriuos įvykdė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (8) 2 straipsnio 1 dalies b punkte apibrėžta valdymo įmonė arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (9) 4 straipsnio 1 dalies b punkte apibrėžtas alternatyvaus investavimo fondo valdytojas, kurie perduoda tikrąją finansinių priemonių nuosavybės teisę iš vieno kolektyvinio investavimo subjekto kitam, kai sandoryje nedalyvauja jokia investicinė įmonė; |
c) |
perdavimo (perėmimo) sandoriams, kai investicinė įmonė perduoda kliento sandorį kitai investicinei įmonei arba perima kliento sandorį iš kitos investicinės įmonės tvarkymui po sandorio sudarymo atlikti; |
d) |
finansinių priemonių, tokių kaip dvišalio sandorio įkaitas, perdavimui, pagrindinės sandorio šalies (PSŠ) garantinės įmokos ar įkaito reikalavimų vykdymui ir PSŠ įsipareigojimų nevykdymo valdymo procedūrai. |
IV SKYRIUS
BENDROS SKAIDRUMO IKI SANDORIO IR PO SANDORIO SUDARYMO NUOSTATOS
13 straipsnis
Skaidrumo skaičiavimų metodai
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 9 straipsnio 1–2 dalys, 11 straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnio 1 dalis)
1. Siekiant nustatyti finansines priemones ar finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi taikant 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, turto klasių lygmeniu taikomi toliau nurodyti metodai:
a) |
Statinis likvidumo vertinimas:
|
b) |
Periodinis vertinimas, pagrįstas kiekybiniais ir atitinkamais atvejais kokybiniais likvidumo kriterijais:
|
c) |
Periodinis vertinimas, pagrįstas kokybiniais likvidumo kriterijais:
|
d) |
Periodinis vertinimas, pagrįstas dviejų patikrinimų metodu, skirtas struktūrizuotiems finansiniams produktams, kaip apibrėžta III priedo 3.1 lentelėje. |
2. Siekiant nustatyti 5 straipsnyje nurodytą finansinei priemonei būdingą dydį bei pavedimus, kurie yra didelės apimties, palyginti su 3 straipsnyje nurodytu normaliu rinkos dydžiu, taikytini šie metodai:
a) |
ribinė vertė:
|
b) |
didesnis iš šių dydžių: sandorio dydis, už kurį mažesni sandoriai sudaro sandorio procentilį atitinkančią procentinę dalį, kaip patikslinta 17 straipsnio 3 dalyje, arba minimali ribinė vertė:
|
3. Norint nustatyti 8 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą finansinei priemonei būdingą dydį bei sandorius, kurie yra didelės apimties, palyginti su 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu normaliu rinkos dydžiu, taikytini šie metodai:
a) |
ribinė vertė:
|
b) |
sandorio dydis, už kurį mažesni sandoriai sudaro tokią procentinę dalį, kuri atitinka kiekvienos rūšies obligacijų, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas, kaip apibrėžta III priedo 2.3 lentelėje, sandorio procentilį; |
c) |
didžiausias iš šių dydžių: sandorio dydis, už kurį mažesni sandoriai sudaro sandorio procentilį atitinkančią procentinę dalį, sandorio dydis, už kurį mažesni sandoriai sudaro tokią apimties procentinę dalį, kuri atitinka apimties procentilį, ir minimali ribinė vertė, taikytina kiekvienam poklasiui, kurio rinka likvidi, priklausančiam palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kredito išvestinių finansinių priemonių, C10 išvestinių finansinių priemonių ir sandorių dėl kainų skirtumo turto klasėms, kaip apibrėžta III priedo 5.2, 7.2, 9.2, 10.2 ir 11.2 lentelėse; |
d) |
didesnis iš šių dydžių: sandorio dydis, už kurį mažesni sandoriai sudaro sandorio procentilį atitinkančią procentinę dalį, arba minimali ribinė vertė:
|
4. Taikant 3 dalies c punktą, jei sandorio dydis, atitinkantis apimties procentilį, naudojamą nustatant sandorius, kurie yra didelės apimties, palyginti su normaliu rinkos dydžiu, yra didesnis nei 97,5 sandorio procentilis, į sandorio apimtį neatsižvelgiama, o 8 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas finansinei priemonei būdingas dydis bei 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sandorio, kuris yra didelės apimties, palyginti su normaliu rinkos dydžiu, dydis yra didesnis iš šių dydžių: sandorio dydžio, už kurį mažesni sandoriai sudaro sandorio procentilį atitinkančią procentinę dalį, ir minimalios ribinės vertės.
5. Remdamosi deleguotaisiais reglamentais (ES) 2017/590 ir (ES) 2017/577, kompetentingos institucijos kasdien iš prekybos vietų, PSS ir KIJT renka duomenis, kurių reikia atliekant skaičiavimus, kad būtų nustatyti:
a) |
finansinės priemonės ir finansinių priemonių klasės, kurių rinka nėra likvidi, kaip nurodyta 1 dalyje; |
b) |
dydžiai, kurie yra didelės apimties, palyginti su normaliu rinkos dydžiu ir priemonei būdingu dydžiu, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse. |
6. Finansinių priemonių klasei skaičiavimus atliekančios kompetentingos institucijos nustato tarpusavio bendradarbiavimo tvarką, siekdamos užtikrinti skaičiavimams reikalingų duomenų surinkimą visoje Sąjungoje.
7. Taikydamos 1 dalies b ir d punktus, 2 dalies b punktą ir 3 dalies b, c ir d punktus, kompetentingos institucijos atsižvelgia į sandorius, įvykdytus Sąjungoje nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
8. Taikant 2 dalies b punktą ir 3 dalies b, c ir d punktus, sandorių dydis nustatomas pagal apimties matą, kaip nustatyta II priedo 4 lentelėje. Jei sandorio dydis, nustatytas taikant 2 ir 3 dalis, yra išreikštas pinigine verte, o finansinė priemonė nėra denominuota eurais, sandorio dydis konvertuojamas į tą valiutą, kuria finansinė priemonė denominuota, taikant Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį užsienio valiutos keitimo kursą, galiojusį praėjusiųjų metų gruodžio 31 d.
9. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės gali konvertuoti pagal 2 ir 3 dalis nustatytus sandorio dydžius į atitinkamą lotų skaičių, tos prekybos vietos iš anksto nustatytą atitinkamam poklasiui ar turto poklasiui. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės gali naudoti tokius prekybos dydžius, kol bus pradėti taikyti tolesnių pagal 17 dalį atliekamų skaičiavimų rezultatai.
10. Atliekant skaičiavimus, nurodytus 2 dalies b punkto i papunktyje ir 3 dalies b punkte, 100 000 EUR dydžio ir mažesni sandoriai neįtraukiami.
11. Atliekant vertinimus, nurodytus 2 ir 3 dalyse, 2 dalies b punktas ir 3 dalies b, c ir d punktai netaikytini, jei sandorių, kuriuos ketinama įtraukti į skaičiavimus, skaičius yra mažesnis nei 1 000, tokiu atveju taikant toliau nurodytas ribas:
a) |
100 000 EUR – visoms obligacijoms, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas; |
b) |
2 dalies a punkte ir 3 dalies a punkte nurodytos ribinės vertės – visoms finansinėms priemonėms, kurioms netaikomas šios dalies a punktas. |
12. Išskyrus atvejus, kai skaičiavimai susiję su apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atliekant straipsnio 2 dalies b punkte ir 3 dalies b, c ir d punktuose nurodytus skaičiavimus sumos apvalinamos iki šių artimiausių skaičių:
a) |
100 000, kai ribinė vertė mažesnė už 1 mln.; |
b) |
500 000, kai ribinė vertė lygi 1 mln. arba didesnė, bet mažesnė už 10 mln.; |
c) |
5 mln., kai ribinė vertė lygi 10 mln. arba didesnė, bet mažesnė už 100 mln.; |
d) |
25 mln., kai ribinė vertė lygi 100 mln. arba didesnė. |
13. Taikant 1 dalį, III priede kiekvienai turto klasei nurodyti kiekybiniai likvidumo kriterijai nustatomi remiantis III priedo 1 skirsniu.
14. Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti ar pirmą kartą prekiaujama prekybos vietoje, kurios nepriklauso poklasiui, kurio atžvilgiu paskelbtas 5 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas finansinei priemonei būdingas dydis ir didelės apimties, palyginti su 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu normaliu rinkos dydžiu, pavedimų bei sandorių dydis, ir kurios priklauso vienam iš 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytų turto poklasių, atveju finansinei priemonei būdingas dydis ir didelės apimties, palyginti su normaliu rinkos dydžiu, pavedimų bei sandorių dydis yra lygūs dydžiams, taikytiniems turto poklasio, kuriam priklauso su nuosavybės vertybiniais popieriais susieta išvestinė finansinė priemonė, mažiausiam dienos tariamosios sumos vidurkio intervalui.
15. Finansinės priemonės, kuriomis leidžiama prekiauti ar pirmą kartą prekiaujama prekybos vietoje, kurios nepriklauso poklasiui, kurio atžvilgiu paskelbtas 5 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas finansinei priemonei būdingas dydis ir didelės apimties, palyginti su 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalies a punkte paminėtu normaliu rinkos dydžiu, pavedimų bei sandorių dydis, laikomos neturinčiomis likvidžios rinkos tol, kol bus pradėti taikyti pagal 17 dalį atliktų skaičiavimų rezultatai. Taikytinas 5 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas finansinei priemonei būdingas dydis ir didelės apimties, palyginti su 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu normaliu rinkos dydžiu, pavedimų bei sandorių dydis yra lygūs poklasių, priklausančių tam pačiam turto poklasiui, kurių rinka nėra likvidi, dydžiams.
16. Pasibaigus prekybos dienai, bet nepasibaigus parai, prekybos vietos kiekvienu atveju, kai finansine priemone leidžiama prekiauti ar pirmą kartą prekiaujama toje prekybos vietoje arba kai anksčiau pateikti duomenys pasikeičia, kompetentingoms institucijoms pateikia į IV priedą įtrauktus duomenis 5 dalyje nurodytiems skaičiavimams atlikti.
17. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad 5 dalyje nurodytų skaičiavimų rezultatai kiekvienos finansinės priemonės ar finansinių priemonių klasės atžvilgiu būtų paskelbti iki metų, kurie eina po Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dienos, balandžio 30 d. ir iki kiekvienų vėlesnių metų balandžio 30 d. Skaičiavimų rezultatai taikomi nuo kiekvienų metų birželio 1 d. po jų paskelbimo.
18. 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytų skaičiavimų tikslu ir nukrypstant nuo 7, 15 ir 17 dalių, kompetentingos institucijos obligacijų, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas, atžvilgiu užtikrina, kad 5 dalies a punkte nurodytų skaičiavimų rezultatai būtų skelbiami kas ketvirtį vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėn. pirmą dieną po Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dienos, taip pat kiekvienų tolesnių metų vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėn. pirmą dieną. Į skaičiavimus įtraukiami sandoriai, įvykdyti Sąjungoje per praėjusį kalendorinį ketvirtį, o jų rezultatai taikomi 3 mėn. laikotarpį, prasidedantį kiekvienų metų vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėn. pirmą dieną.
19. Laikoma, kad obligacijų, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas, kuriomis leidžiama prekiauti ar pirmą kartą prekiaujama prekybos vietoje per pirmuosius du ketvirčio mėnesius, rinka yra likvidi, kaip nurodyta III priedo 2.2 lentelėje, kol bus pradėti taikyti kalendorinio ketvirčio skaičiavimo rezultatai.
20. Laikoma, kad obligacijų, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas, kuriomis leidžiama prekiauti ar pirmą kartą prekiaujama prekybos vietoje per paskutinį ketvirčio mėnesį, rinka yra likvidi, kaip nurodyta III priedo 2.2 lentelėje, kol bus pradėti taikyti kito kalendorinio ketvirčio skaičiavimo rezultatai.
14 straipsnis
Sandoriai, kuriems taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 6 dalis)
Laikoma, kad sandorį sudarė Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) narys, įgyvendindamas pinigų, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo politiką, kai sandoris atitinka bet kurį iš toliau išdėstytų reikalavimų:
a) |
sandoris vykdomas įgyvendinant pinigų politiką, įskaitant operacijas, vykdomas pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, kuris sudaro Europos Sąjungos Sutarties priedą, 18 ir 20 straipsnius, arba operacijas, vykdomas pagal atitinkamas nacionalines nuostatas dėl Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) narių valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro; |
b) |
sandoris yra užsienio valiutos keitimo operacija, įskaitant operacijas, vykdomas saugant ar valdant valstybių narių užsienio atsargas, arba atsargų valdymo paslaugą, ECBS nario teikiamą kitų valstybių centriniams bankams, kuriems taikoma išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 9 dalį; |
c) |
sandoris vykdomas siekiant finansų stabilumo politikos tikslų. |
15 straipsnis
Sandoriai, kuriems netaikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 7 dalis)
Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 6 dalis netaikoma toliau nurodytų rūšių sandoriams, kuriuos ECBS narys sudarė vykdydamas investavimo operaciją, nesusijusią su šio nario veikla įgyvendinant vieną iš 14 straipsnyje nurodytų uždavinių:
a) |
sandoriams, sudarytiems dėl jo nuosavų lėšų valdymo; |
b) |
sandoriams, sudarytiems administraciniais tikslais arba ECBS nario darbuotojų naudai, įskaitant sandorius, vykdomus einant jo darbuotojų pensijų sistemos administratoriaus pareigas; |
c) |
sandoriams dėl jo investicijų portfelio, sudarytiems pagal nacionalinėje teisėje nustatytas prievoles. |
16 straipsnis
Laikinas skaidrumo reikalavimų taikymo sustabdymas
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 9 straipsnio 5 dalies a punktas)
1. Finansinių priemonių, kurių rinka remiantis 13 straipsnyje išdėstytais metodais laikoma likvidžia, atžvilgiu kompetentinga institucija gali laikinai sustabdyti Reglamento (ES) Nr. 600/2014 8 ir 10 straipsniuose nurodytų pareigų taikymą, kai tam tikros klasės obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių bendra apimtis, kaip apibrėžta II priedo 4 lentelėje, per pastarąsias 30 kalendorinių dienų sudarė mažiau nei 40 % mėnesio apimties vidurkio, apskaičiuoto pagal 12 visos trukmės kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš tas 30 kalendorinių dienų.
2. Finansinių priemonių, kurių rinka remiantis 13 straipsnyje išdėstytais metodais laikoma nelikvidžia, atžvilgiu kompetentinga institucija gali laikinai sustabdyti Reglamento (ES) Nr. 600/2014 8 ir 10 straipsniuose nurodytų pareigų taikymą, kai obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių klasės bendra apimtis, kaip apibrėžta II priedo 4 lentelėje, per pastarąsias 30 kalendorinių dienų sudarė mažiau nei 20 % mėnesio apimties vidurkio, apskaičiuoto pagal 12 visos trukmės kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš tas 30 kalendorinių dienų.
3. Atlikdamos 1 ir 2 dalyse nurodytus skaičiavimus, kompetentingos institucijos atsižvelgia į sandorius, įvykdytus visose Sąjungos prekybos vietose dėl atitinkamos klasės obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių. Skaičiavimai atliekami pagal finansinių priemonių klases, kurioms taikomas 13 straipsnyje nurodytas likvidumo patikrinimas.
4. Prieš nuspręsdamos sustabdyti skaidrumo pareigų taikymą, kompetentingos institucijos įsitikina, ar smarkų likvidumo sumažėjimą prekybos vietose lėmė ne atitinkamos klasės finansinių priemonių sezoniškumo įtaka likvidumui.
17 straipsnis
Nuostatos dėl obligacijų likvidumo įvertinimo ir dėl priemonei būdingo dydžio iki sandorio sudarymo ribų nustatymo pagal sandorio procentilius
1. Siekiant nustatyti obligacijas, kurių rinka nėra likvidi taikant 6 straipsnį ir remiantis 13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais metodais, naudotinas likvidumo kriterijus „sandorių skaičiaus dienos vidurkis“, taikant sandorių skaičiaus dienos vidurkį, atitinkantį S1 etapą (15 sandorių per dieną).
2. Laikoma, kad įmonių obligacijų ir padengtų obligacijų, kuriomis leidžiama prekiauti ar pirmą kartą prekiaujama prekybos vietoje, rinka yra likvidi, kol pradedami taikyti pirmojo ketvirtinio likvidumo vertinimo rezultatai, kaip numatyta 13 straipsnio 18 dalyje, kai:
a) |
emisijos dydis viršija 1 000 000 000 EUR per S1 ir S2 etapus, kaip nustatyta pagal 6 dalį; |
b) |
emisijos dydis viršija 500 000 000 EUR per S3 ir S4 etapus, kaip nustatyta pagal 6 dalį. |
3. Nustatant finansinei priemonei būdingą dydį pagal 5 straipsnio nuostatas ir remiantis 13 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais metodais, naudojamas taikytino sandorio procentilio metodas, taikant sandorio procentilį, atitinkantį S1 etapą (30-asis procentilis).
4. Iki metų, einančių po Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dienos, liepos 30 d. ir iki kiekvienų vėlesnių metų liepos 30 d. EVPRI Komisijai pateikia obligacijoms taikomo likvidumo kriterijaus „sandorių skaičiaus dienos vidurkis“ ir 8 dalyje numatytų sandorio procentilių, pagal kuriuos nustatomas finansinei priemonei būdingas dydis, ribų taikymo įvertinimą. Pareiga pateikti ribų taikymo įvertinimą, susijusį su obligacijoms taikomu likvidumo kriterijumi „sandorių skaičiaus dienos vidurkis“, nebetaikoma, kai pasiekiamas 6 dalyje nurodytas S4 sekos etapas. Pareiga pateikti sandorio procentilių įvertinimą nebetaikoma, kai pasiekiamas 8 dalyje nurodytas S4 sekos etapas.
5. Rengiant 4 dalyje nurodytą įvertinimą, atsižvelgiama į:
a) |
ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių, kurioms taikytinos skaidrumo iki sandorio sudarymo pareigos pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 8 ir 9 straipsnius, prekybos apimties raidą; |
b) |
procentiliais nurodytų ribų, naudojamų nustatant finansinei priemonei būdingą dydį, poveikį likvidumą užtikrinantiems subjektams; |
c) |
visus kitus svarbius veiksnius. |
6. Atsižvelgdama į įvertinimą, atliktą pagal 4 ir 5 punktus, EVPRI pateikia Komisijai naujos redakcijos techninį reguliavimo standartą, kurioje obligacijoms taikomo likvidumo kriterijaus „sandorių skaičiaus dienos vidurkis“ riba patikslinama pagal tokią seką:
a) |
S2 (10 sandorių per dieną) iki metų, einančių po Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dienos, liepos 30 d.; |
b) |
S3 (7 sandoriai per dieną) iki kiekvienų vėlesnių metų liepos 30 d.; |
c) |
S4 (2 sandoriai per dieną) iki kiekvienų vėlesnių metų liepos 30 d. |
7. Jeigu EVPRI nepateikia naujos redakcijos techninio reguliavimo standarto, kuriuo riba perkeliama į kitą etapą pagal 6 dalyje nurodytą seką, EVPRI įvertinime, atliktame pagal 4 ir 5 dalis, paaiškinama, kodėl perkelti ribą į kitą atitinkamą etapą nėra pagrindo. Tokiu atveju perkėlimas į kitą etapą atidedamas vieniems metams.
8. Atsižvelgdama į įvertinimą, atliktą pagal 4 ir 5 punktus, EVPRI pateikia Komisijai naujos redakcijos techninį reguliavimo standartą, kuriame sandorio procentilių riba patikslinama pagal šią seką:
a) |
S2 (40-asis procentilis) iki metų, einančių po Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dienos, liepos 30 d.; |
b) |
S3 (50-asis procentilis) iki kiekvienų vėlesnių metų liepos 30 d.; |
c) |
S4 (60-asis procentilis) iki kiekvienų vėlesnių metų liepos 30 d. |
9. Jeigu EVPRI nepateikia naujos redakcijos techninio reguliavimo standarto, kuriuo riba perkeliama į kitą etapą pagal 8 dalyje nurodytą seką, EVPRI įvertinime, atliktame pagal 4 ir 5 dalis, paaiškinama, kodėl perkelti ribą į kitą atitinkamą etapą nėra pagrindo. Tokiu atveju perkėlimas į kitą etapą atidedamas vieniems metams.
18 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Kompetentingos institucijos ne vėliau nei likus šešiems mėnesiams iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dienos surenka reikiamus duomenis, apskaičiuoja 13 straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis ir užtikrina jų paskelbimą.
2. Taikant 1 dalį:
a) |
skaičiavimai turėtų būti pagrįsti šešių mėn. ataskaitiniu laikotarpiu, kuris prasideda likus 18 mėn. iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dienos; |
b) |
pirmą kartą paskelbti skaičiavimų rezultatai naudojami tol, kol bus pradėti taikyti 13 straipsnio 17 dalyje nurodytų pirmųjų periodinių skaičiavimų rezultatai. |
3. Nukrypstant nuo 1 dalies, visų obligacijų, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas, atžvilgiu kompetentingos institucijos deda visas pastangas užtikrinti, kad 13 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytų skaidrumo skaičiavimų rezultatai būtų paskelbti ne vėliau nei mėnesio, einančio prieš Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dieną, pirmą dieną, remiantis trijų mėnesių ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu penkto mėnesio, einančio prieš Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dieną, pirmą dieną.
4. Kompetentingos institucijos, rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, įskaitant prekybos vietą valdančias investicines įmones, naudoja pagal 3 dalį paskelbtą informaciją tol, kol bus pradėti taikyti 13 straipsnio 18 dalyje nurodytų pirmųjų periodinių skaičiavimų rezultatai.
5. Laikoma, kad obligacijų, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas, kuriomis leidžiama prekiauti ar pirmą kartą prekiaujama prekybos vietoje per trijų mėnesių laikotarpį iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 įsigaliojimo dienos, rinka nėra likvidi, kaip nurodyta III priedo 2.2 lentelėje, tol, kol bus pradėti taikyti 13 straipsnio 18 dalyje nurodytų pirmųjų periodinių skaičiavimų rezultatai.
19 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2017 m. sausio 3 d. Tačiau 18 straipsnis taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 14 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.
(2) 2016 m. birželio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/571, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytinų veiklos leidimo išdavimo, organizacinių ir skelbimo apie sandorius reikalavimų (žr. šio Oficieliojo leidinio p. 126).
(3) 2016 m. birželio 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/577, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas apimties viršutinės ribos mechanizmo ir informacijos teikimo skaidrumo ir kitų skaičiavimų tikslams techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 174).
(4) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/585, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su finansinių priemonių bazinių duomenų standartais bei formatu ir su techninėmis priemonėmis dėl tvarkos, kurią turi nustatyti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir kompetentingos institucijos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 368).
(5) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(6) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(7) 2016 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/590, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su pranešimu apie sandorius kompetentingoms institucijoms (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 449).
(8) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32)
(9) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
I PRIEDAS
Sistemos rūšies aprašymas ir pagal 2 straipsnį viešai skelbtina susijusi informacija
Pagal 2 straipsnį viešai skelbtina informacija
Sistemos rūšis |
Sistemos aprašymas |
Viešai skelbtina informacija |
Nepertraukiamo pavedimų knygos aukciono prekybos sistema |
Sistema, kuri pagal pavedimų knygą ir prekybos algoritmą, kuris veikia be žmogaus įsikišimo, remdamasi geriausia turima kaina, nenutrūkstamai derina pavedimus parduoti su pavedimais pirkti. |
Kiekvienos finansinės priemonės atžvilgiu – bendras pavedimų skaičius ir atitinkama jų apimtis pagal kiekvieną kainos lygį, nurodant bent penkis geriausios pirkimo ir pardavimo kainos lygius. |
Kotiravimu pagrįsta prekybos sistema |
Sistema, kurioje sandoriai vykdomi remiantis tvirtosiomis kotiruotėmis, kurios nepertraukiamai skelbiamos dalyviams; o tam rinkos formuotojai turi išlaikyti kotiruotes tokio lygio, kad būtų subalansuoti narių ir dalyvių poreikiai, kad jie galėtų atlikti komercinės apimties sandorius, ir rinkos formuotojams galima rizika. |
Kiekvienos finansinės priemonės atžvilgiu – kiekvieno tos priemonės rinkos formuotojo pasiūlyta geriausia pirkimo ir pardavimo kaina kartu su apimtimi, susijusia su tomis kainomis. Viešai skelbiamos kotiruotės – kotiruotės, pagal kurias įsipareigojama pirkti ir parduoti finansines priemones ir kuriose nurodyta finansinių priemonių, kurias registruotieji rinkos formuotojai yra pasirengę pirkti ar parduoti, kaina ir apimtis. Tačiau neįprastomis rinkos sąlygomis ribotą laikotarpį gali būti leidžiamos tik orientacinės, tik pasiūlos arba tik paklausos kainos. |
Reguliaraus pavedimų knygos aukciono prekybos sistema |
Sistema, kuri derina pavedimus pagal reguliarų aukcioną ir prekybos algoritmą, kuris veikia be žmogaus įsikišimo. |
Kiekvienos finansinės priemonės atžvilgiu – kaina, kuriai esant aukciono prekybos sistema geriausiai atitiktų sistemos prekybos algoritmą, ir apimtis, kurią ta kaina galėtų įvykdyti tos sistemos dalyviai. |
Prašymo dėl kotiruotės prekybos sistema |
Prekybos sistema, kurios narys (-iai) ar dalyvis (-iai) kotiruotę (-es) pateikia gavęs (-ę) vieno ar kelių narių ar dalyvių prašymą dėl kotiruotės. Pasinaudoti kotiruote gali tik prašymą pateikęs narys ar dalyvis. Prašantysis narys arba dalyvis gali sudaryti sandorį, sutikdamas su kotiruote (-ėmis), kuri (-ios) jam pateikta (-os) jo prašymu. |
Iš bet kokio nario ar dalyvio gautos kotiruotės ir susijusi apimtis, su kuriomis sutikus pagal sistemos taisykles būtų sudarytas sandoris. Visos kotiruotės, pateiktos pagal prašymą dėl kotiruočių, gali būti skelbiamos vienu metu, bet ne vėliau nei tada, kai jos tampa vykdytinomis. |
Žodinės prekybos sistema |
Prekybos sistema, kai narių sandoriai derinami žodinėmis derybomis. |
Iš bet kokio nario ar dalyvio gauti pasiūlymai pirkti ir parduoti bei susijusi apimtis, su kuriais sutikus pagal sistemos taisykles būtų sudarytas sandoris. |
Prekybos sistema, neįtraukta į pirmas 5 eilutes |
Mišri sistema, priskiriama dviem ar daugiau iš šių pirmųjų penkių eilučių, arba sistema, kurios kainos nustatymo procesas skiriasi nuo pirmose penkiose eilutėse aprašytų tipų sistemų kainų nustatymo proceso. |
Reikiama informacija apie pavedimų ar kotiruočių bei prekybinio intereso lygius, visų pirma nurodant kiekvieno priemonės rinkos formuotojo penkis geriausių pardavimo ir pirkimo kainų lygius ir (arba) pasiūlos ir paklausos kotiruotę, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į kainos nustatymo mechanizmo savybes. |
II PRIEDAS
Viešai skelbtini sandorių duomenys
1 lentelė
2 lentelės simbolių lentelė
SIMBOLIS |
DUOMENŲ RŪŠIS |
APIBRĖŽTIS |
||||
{ALPHANUM-n} |
Iki n raidinių skaitinių ženklų |
Laukelyje pateikiamas laisvo pobūdžio tekstas. |
||||
{CURRENCYCODE_3} |
3 raidiniai skaitiniai ženklai |
Triraidis ISO 4217 valiutos kodas. |
||||
{DATE_TIME_FORMAT} |
ISO 8601 datos ir laiko formatas |
Data ir laikas šiuo formatu: YYYY-MM-DDThh:mm:ss.ddddddZ, kai: — YYYY– metai; — MM– mėnuo; — DD– diena; — T– reikia įrašyti raidę T; — hh– valanda; — mm– minutė; — ss.dddddd– sekundė ir sekundės dalis; — Z– suderintasis pasaulinis laikas. Datos ir laikai pateikiami suderintuoju pasauliniu laiku (UTC). |
||||
{DECIMAL-n/m} |
Dešimtainis skaičius iš viso iki n skaitmenų, iš kurių iki m skaitmenų gali rodyti dalis |
Skaitiniame laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos vertės:
Atitinkamais atvejais vertės apvalinamos, o ne trumpinamos. |
||||
{ISIN} |
12 raidinių skaitinių ženklų |
ISIN kodas pagal ISO 6166. |
||||
{MIC} |
4 raidiniai skaitiniai ženklai |
Rinkos identifikatorius pagal ISO 10383. |
2 lentelė
Duomenų, teiktinų skaidrumo po sandorio sudarymo tikslu, sąrašas
Duomenys |
Finansinės priemonės |
Aprašymas/skelbtini duomenys |
Vykdymo/skelbimo vietos rūšis |
Pagal 1 lentelės nurodymus įrašytinas formatas |
Prekybos data ir laikas |
Visoms finansinėms priemonėms |
Data ir laikas, kada buvo įvykdytas sandoris. Prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju detalumo lygis atitinka reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 (1) 3 straipsnyje. Ne prekybos vietoje sudaromų sandorių atveju nurodoma ta data ir laikas, kai šalys susitarė dėl toliau nurodytų laukelių turinio: kiekio, kainos, valiutų (31, 34 ir 40 laukeliai, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 I priedo 2 lentelėje), priemonės identifikavimo kodo, priemonės klasifikacijos ir pagrindinės priemonės kodo laukelių, kai taikoma. Ne prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju laikas pranešamas bent sekundės tikslumu. Jei sandoris sudarytas vykdančiajai įmonei kliento vardu perdavus trečiajai šaliai pavedimą, kai Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 5 straipsnyje nustatytos perdavimo sąlygos neįvykdytos, nurodoma sandorio data ir laikas, o ne pavedimo perdavimo laikas. |
Reguliuojama rinka (RR), daugiašalė prekybos sistema (DPS), organizuotos prekybos sistema (OPS) Patvirtintas skelbimo subjektas (PSS) Konsoliduotos informacinės juostos teikėjas (KIJT) |
{DATE_TIME_FORMAT} |
Priemonės identifikavimo kodo tipas |
Visoms finansinėms priemonėms |
Finansinei priemonei identifikuoti naudojamas kodo tipas |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
ISIN – ISIN kodas, jei toks yra OTHR – kitas identifikatorius |
Priemonės identifikavimo kodas |
Visoms finansinėms priemonėms |
Finansinei priemonei identifikuoti naudojamas kodas |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
{ISIN} Jei priemonės identifikavimo kodas nėra ISIN kodas, identifikavimo kodas, kuriuo žymima išvestinė finansinė priemonė pagal 3–5, 7 ir 8, 12–42 laukelius, kaip nurodyta IV priede, ir 13 ir 24–48 laukelius, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/585 priede, bei išvestinių finansinių priemonių grupė, nustatomas pagal III priedą. |
Kaina |
Visoms finansinėms priemonėms |
Sandorio vykdymo kaina be komisinių ir sukauptų palūkanų (jei taikytina). Pasirinkimo sandorių atveju tai yra išvestinės finansinės priemonės sandorio priedas vienai pagrindinei finansinei priemonei arba indekso punktui. Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo lažybų sandorių (angl. spread bets) atveju tai yra pagrindinės finansinės priemonės referencinė kaina. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (angl. CDS) atveju tai yra atkarpa baziniais punktais. Jei kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. Kai kaina šiuo metu nežinoma, tačiau netrukus bus žinoma, turėtų būti įrašyta vertė „PNDG“. Kai kaina netaikoma, laukelis nepildomas. Šiame laukelyje pateikta informacija turi atitikti laukelyje „Kiekis“ nurodytą vertę. |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
{DECIMAL-18/13} – jei kaina išreikšta pinigine verte {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu PNDG – jei kaina nežinoma {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais |
Įvykdymo vieta |
Visoms finansinėms priemonėms |
Vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, identifikavimas. Prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju naudoti ISO 10383 segmento rinkos identifikavimo kodą (MIC). Kai MIC segmentas neegzistuoja, naudoti veiklos MIC kodą. Naudoti MIC kodą „XOFF“ finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje, jei tos finansinės priemonės sandoris nėra vykdomas prekybos vietoje, per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką arba organizuotą prekybos platformą už Sąjungos ribų. Naudoti SINT finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje, kai tos finansinės priemonės sandoris įvykdytas per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką. |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
{MIC} – prekybos vietos SINT – sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas |
Kainos žymėjimas |
Visoms finansinėms priemonėms |
Nurodyti, ar kaina išreikšta pinigine verte, procentine dalimi ar pajamingumu. |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
MONE – piniginė vertė PERC – procentinė dalis YIEL – pajamingumas BAPO – baziniai punktai |
Kainos valiuta |
Visoms finansinėms priemonėms |
Valiuta, kuria išreikšta kaina (taikytina, jeigu kaina išreikšta pinigine verte). |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
{CURRENCYCODE_3} |
Kiekio nuoroda matavimo vienetais |
Biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, apyvartinių taršos leidimų išvestinėms finansinėms priemonėms ir apyvartiniams taršos leidimams, išskyrus šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus atvejus. |
Nurodyti matavimo vienetus, kuriais išreikštas kiekis |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
TOCD – anglies dioksido ekvivalento tonos arba kitu atveju {ALPHANUM-25} |
Kiekis matavimo vienetais |
Biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, apyvartinių taršos leidimų išvestinėms finansinėms priemonėms ir apyvartiniams taršos leidimams, išskyrus šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus atvejus. |
Atitinkamas parduodamų biržos prekių arba apyvartinių taršos leidimų kiekis matavimo vienetais |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
{DECIMAL-18/17} |
Kiekis |
Visoms finansinėms priemonėms, išskyrus šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus atvejus. |
Finansinės priemonės vienetų skaičius arba sandorį sudarančių išvestinių finansinių priemonių sutarčių skaičius |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
{DECIMAL-18/17} |
Tariamoji suma |
Visoms finansinėms priemonėms, išskyrus šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus atvejus. |
Nominalioji arba tariamoji suma. Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo lažybų sandorių atveju nominalioji suma yra piniginė vertė, kuria lažinamasi, pagrindinės finansinės priemonės vieno punkto pokyčiui. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju tai yra tariamoji suma, kurios atžvilgiu įgyjama arba suteikiama apsauga. Šiame laukelyje pateikta informacija turi atitikti laukelyje „Kaina“ nurodytą vertę. |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
{DECIMAL-18/5} |
Tariamosios sumos valiuta |
Visoms finansinėms priemonėms, išskyrus Reglamento 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus atvejus |
Valiuta, kuria denominuota tariamoji suma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
{CURRENCYCODE_3} |
Rūšis |
Apyvartiniams taršos leidimams ir apyvartinių taršos leidimų išvestinėms finansinėms priemonėms |
Šis laukelis taikytinas tik apyvartiniams taršos leidimams ir apyvartinių taršos leidimų išvestinėms finansinėms priemonėms. |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
EUAA – EUA (apyvartinis taršos leidimas) CERE – CER (patvirtintas išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas) ERUE – ERU (išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas) EUAA – EUAA (aviacijos apyvartinis taršos leidimas) OTHR – kita (tik išvestinėms finansinėms priemonėms) |
Paskelbimo data ir laikas |
Visoms finansinėms priemonėms |
Data ir laikas, kada prekybos vieta arba PSS paskelbė sandorį. Prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju detalumo lygis atitinka reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 2 straipsnyje. Ne prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju laikas pranešamas bent sekundės tikslumu. |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
{DATE_TIME_FORMAT} |
Paskelbimo vieta |
Visoms finansinėms priemonėms |
Kodas, naudojamas sandorį skelbiančiai prekybos vietai ir PSS identifikuoti |
KIJT |
Prekybos vieta: {MIC} PSS: {MIC}, jei yra. Kitu atveju – 4 ženklų kodas, paskelbtas EVPRI svetainėje pateiktame duomenų teikimo paslaugų teikėjų sąraše. |
Sandorio identifikavimo kodas |
Visoms finansinėms priemonėms |
Raidinis skaitinis kodas, kurį priskiria prekybos vietos (remdamosi Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/580 (2) 12 straipsniu) bei PSS ir kuris naudojamas visose vėlesnėse nuorodose į konkretų sandorį. Sandorio identifikavimo kodas yra unikalus, nuoseklus ir nekintantis kiekvienam ISO 10383 segmento MIC kodui ir kiekvienai prekybos dienai. Kai prekybos vieta nenaudoja segmento MIC kodų, sandorio identifikavimo kodas yra unikalus, nuoseklus ir nekintantis kiekvienam veiklos MIC kodui kiekvieną prekybos dieną. Kai PSS nenaudoja MIC kodų, tai turėtų būti unikalus, nuoseklus ir nekintantis 4 ženklų kodas, naudojamas PSS identifikuoti kiekvieną prekybos dieną. Sandorio identifikavimo kodo komponentai neatskleidžia sandorio, kurio kodas saugomas, šalių tapatybės. |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
{ALPHANUMERICAL-52} |
Tarpuskaitiniai sandoriai |
Išvestinėms finansinėms priemonėms |
Kodas, parodantis, ar sandorio tarpuskaita bus atlikta |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
„true“ – sandorio tarpuskaita turi būti atlikta „false“ – sandorio tarpuskaita neturi būti atlikta |
3 lentelė
Žymų sąrašas skaidrumo po sandorio sudarymo tikslais
|
Žyma |
Žymos pavadinimas |
Vykdymo/skelbimo vietos rūšis |
Aprašymas |
|
BENC |
Lyginamojo indekso sandorių žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Įvairių rūšių pagal apimtį patikslintos vidutinės kainos sandoriai ir visi kiti sandoriai, kurių kaina skaičiuojama įvairiais intervalais, remiantis konkrečiu lyginamuoju indeksu. |
|
ACTX |
Abipusio tarpininkavimo sandorio žyma |
PSS KIJT |
Sandoriai, kuriuose investicinė įmonė suderina dviejų klientų pavedimus ir pirkimas bei pardavimas vykdomi kaip vienas sandoris dėl tos pačios apimties ir kainos. |
|
NPFT |
Su kainodara nesusijusių sandorių žyma |
RR, DPS, OPS KIJT |
Šio reglamento 12 straipsnyje išvardyti visų rūšių sandoriai, kurie neturi įtakos kainodarai. |
|
LRGS |
Didelės apimties sandorio paskelbimo po sandorio sudarymo žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Įvykdyti sandoriai, kurių paskelbimas po sandorio sudarymo atidedamas dėl didelės apimties. |
|
ILQD |
Nelikvidžių priemonių sandorio žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Sandoriai su likvidžios rinkos neturinčiomis priemonėmis, kurių paskelbimas atidėtas. |
|
SIZE |
Sandorių taikant priemonei būdingą dydį po sandorio sudarymo žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Įvykdyti sandoriai, kurių paskelbimas po sandorio sudarymo atidedamas dėl priemonei būdingo dydžio. |
|
TPAC |
Sudėtinio sandorio žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Sudėtiniai sandoriai, išskyrus pakeitimą fiziniu turtu, kaip apibrėžta 1 straipsnyje. |
|
XFPH |
Pakeitimo fiziniu turto sandorio žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Pakeitimas fiziniu turtu, kaip apibrėžta 1 straipsnyje. |
|
CANC |
Anuliavimo žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Kai atšauktas anksčiau paskelbtas sandoris. |
|
AMND |
Pakeitimo žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Kai pakeistas anksčiau paskelbtas sandoris. |
PAPILDOMOS ATIDĖJIMO ŽYMOS |
||||
11 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis. |
LMTF |
Ribotų duomenų žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Pirmasis pranešimas, paskelbiant ribotus duomenis pagal 11 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį. |
FULF |
Išsamių duomenų žyma |
Sandoriai, kurių riboti duomenys jau buvo paskelbti pagal 11 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį. |
||
11 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis |
DATF |
Sandorių dienos suvestinės žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Dienos sandorių suvestinės skelbimas pagal 11 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. |
FULA |
Išsamių duomenų žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Atskiri sandoriai, kurių duomenų suvestinės jau buvo paskelbtos pagal 11 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. |
|
11 straipsnio 1 dalies b punktas |
VOLO |
Neskelbiamos apimties žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Sandoriai, kurių riboti duomenys skelbiami pagal 11 straipsnio 1 dalies b punktą. |
FULV |
Išsamių duomenų žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Sandoriai, kurių riboti duomenys jau buvo paskelbti pagal 11 straipsnio 1 dalies b punktą. |
|
11 straipsnio 1 dalies c punktas |
FWAF |
Keturių sav. suvestinės žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Sandorių suvestinių skelbimas pagal 11 straipsnio 1 dalies c punktą. |
FULJ |
Išsamių duomenų žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Atskiri sandoriai, anksčiau paskelbti suvestinėse pagal 11 straipsnio 1 dalies c punktą. |
|
11 straipsnio 1 dalies d punktas |
IDAF |
Skelbimo suvestinėse neribotą laikotarpį žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Sandoriai, kuriuos pagal 11 straipsnio 1 dalies d punktą leidžiama neribotą laiką skelbti keleto sandorių suvestinėse. |
11 straipsnio 1 dalies b punkto ir 11 straipsnio 2 dalies c punkto nuoseklus taikymas valstybės skolos priemonių atžvilgiu |
VOLW |
Neskelbiamos apimties žyma |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Sandoriai, kurių riboti duomenys skelbiami pagal 11 straipsnio 1 dalies c punktą ir kurių bendras keleto sandorių suvestines skelbti neribotą laiką bus nuosekliai leidžiama pagal 11 straipsnio 2 dalies c punktą. |
COAF |
Nuoseklaus suvestinių skelbimo žyma (neskelbiant valstybės skolos priemonių apimties) |
RR, DPS, OPS PSS KIJT |
Sandoriai, kurių riboti duomenys buvo anksčiau paskelbti pagal 11 straipsnio 1 dalies b punktą ir kurių bendras keleto sandorių suvestines nuosekliai skelbti neribotą laiką leista pagal 11 straipsnio 2 dalies c punktą. |
4 lentelė
Apimties matas
Priemonės rūšis |
Apimtis |
Visos obligacijos, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas, ir struktūrizuoti finansiniai produktai |
Bendra nominalioji skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, vertė |
Biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijų rūšys |
Vienetų, kuriais prekiaujama, skaičius (3) |
Vertybiniais popieriais pakeistos išvestinės finansinės priemonės |
Vienetų, kuriais prekiaujama, skaičius (3) |
Palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės |
Tariamoji sutarčių, kuriomis prekiaujama, suma |
Užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės |
Tariamoji sutarčių, kuriomis prekiaujama, suma |
Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės |
Tariamoji sutarčių, kuriomis prekiaujama, suma |
Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės |
Tariamoji sutarčių, kuriomis prekiaujama, suma |
Kredito išvestinės finansinės priemonės |
Tariamoji sutarčių, kuriomis prekiaujama, suma |
Sandoris dėl kainų skirtumo |
Tariamoji sutarčių, kuriomis prekiaujama, suma |
C10 išvestinės finansinės priemonės |
Tariamoji sutarčių, kuriomis prekiaujama, suma |
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės |
Anglies dioksido ekvivalento tonos |
Apyvartiniai taršos leidimai |
Anglies dioksido ekvivalento tonos |
(1) 2016 m. birželio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/574, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma verslo laikrodžių tikslumo lygio techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 148).
(2) 2016 m. birželio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/580, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas finansinių priemonių pavedimų atitinkamų duomenų laikymo techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 193).
(3) Vieneto kaina.
III PRIEDAS
Likvidumo vertinimas, didelės apimties ir priemonei būdingo dydžio ribos ne nuosavo kapitalo finansinėms priemonėms
1. Paaiškinimai dėl šio priedo paskirties
1. |
Nuoroda „turto klasė“ reiškia šias finansinių priemonių klases: obligacijas, struktūrizuotus finansinius produktus, vertybiniais popieriais pakeistas išvestines finansines priemones, palūkanų normų išvestines finansines priemones, su nuosavybės vertybiniais popieriais susietas išvestines finansines priemones, biržos prekių išvestines finansines priemones, užsienio valiutos keitimo išvestines finansines priemones, kredito išvestines finansines priemones, C10 išvestines finansines priemones, sandorius dėl kainų skirtumo, apyvartinius taršos leidimus ir apyvartinių taršos leidimų išvestines finansines priemones. |
2. |
Nuoroda „turto poklasis“ reiškia turto klasę, suskaidytą į smulkesnius segmentus, remiantis sutarties rūšimi ir (arba) pagrindinės priemonės rūšimi. |
3. |
Nuoroda „poklasis“ reiškia turto poklasį, suskaidytą į smulkesnius segmentus, remiantis tolesnio kokybinio segmentavimo kriterijais, išdėstytais šio priedo 2.1–13.3 lentelėse. |
4. |
Dienos apyvartos vidurkis – bendra konkrečios finansinės priemonės apyvarta, apskaičiuota pagal II priedo 4 lentelėje nurodytą apimties matą ir pasiekta per 13 straipsnio 7 dalyje nurodytą laikotarpį, padalyta iš to laikotarpio arba atitinkamais atvejais tos metų dalies, kuriais finansine priemone buvo leista prekiauti ar prekiaujama prekybos vietoje ir jos prekyba nebuvo sustabdyta, prekybos dienų skaičiaus. |
5. |
Dienos tariamosios sumos vidurkis – bendra konkrečios finansinės priemonės tariamoji suma, apskaičiuota pagal II priedo 4 lentelėje nurodytą apimties matą ir pasiekta per 13 straipsnio 18 dalyje nurodytą laikotarpį prekiaujant visomis obligacijoms, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas, ir per 13 straipsnio 7 dalyje nurodytą laikotarpį prekiaujant visomis kitomis finansinėmis priemonėmis, padalyta iš to laikotarpio arba atitinkamais atvejais tos metų dalies, kuriais finansine priemone buvo leista prekiauti ar prekiaujama prekybos vietoje ir jos prekyba nebuvo sustabdyta, prekybos dienų skaičiaus. |
6. |
Dienų, kuriomis prekiauta, procentinė dalis nagrinėjamo laikotarpio atžvilgiu – dienų skaičius laikotarpyje, kuris nustatytas 13 straipsnio 18 dalyje visoms obligacijoms, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas, ir 13 straipsnio 7 dalyje struktūrizuotiems finansiniams produktams ir per kurį įvykdytas bent vienas tos finansinės priemonės sandoris, padalytas iš to laikotarpio arba atitinkamais atvejais tos metų dalies, kuriais finansine priemone buvo leista prekiauti ar prekiaujama prekybos vietoje ir jos prekyba nebuvo sustabdyta, prekybos dienų skaičiaus. |
7. |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis – bendras įvykdytų konkrečios finansinės priemonės sandorių skaičius per 13 straipsnio 18 dalyje nurodytą laikotarpį prekiaujant visomis obligacijoms, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas, ir per 13 straipsnio 7 dalyje nurodytą laikotarpį prekiaujant visomis kitomis finansinėmis priemonėmis, padalytas iš to laikotarpio arba atitinkamais atvejais tos metų dalies, kuriais finansine priemone buvo leista prekiauti ar prekiaujama prekybos vietoje ir jos prekyba nebuvo sustabdyta, prekybos dienų skaičiaus. |
8. |
Ateities sandoris – sutartis dėl biržos prekių ar finansinių priemonių pirkimo ar pardavimo nustatytą dieną ateityje už kainą, dėl kurios pirkėjas ir pardavėjas susitaria pasirašydami sutartį. Kiekvienoje ateities sandorio sutartyje išdėstytos standartinės sąlygos dėl minimalaus perkamo ar parduodamo kiekio ir kokybės, mažiausios sumos, kuria gali kisti kaina, pateikimo tvarkos, termino dienos ir kitų su sutartimi susijusių elementų. |
9. |
Pasirinkimo sandoris – sutartis, suteikianti savininkui teisę, bet jo neįpareigojanti nupirkti arba parduoti konkrečią finansinę priemonę ar biržos prekę už iš anksto nustatytą kainą ar vykdymo kainą konkrečią dieną ateityje ar vykdymo dieną arba anksčiau. |
10. |
Apsikeitimo sandoris – sutartis, pagal kurią dvi šalys susitaria konkrečią dieną ateityje apsikeisti pinigų srautais, susijusiais su skirtingomis finansinėmis priemonėmis. |
11. |
Portfelio apsikeitimo sandoris – sutartis, pagal kurią galutiniai vartotojai gali apsikeisti keletu apsikeitimo sandorių. |
12. |
Išankstinis sandoris (išankstinis susitarimas) – privatus dviejų šalių susitarimas dėl biržos prekės ar finansinės priemonės pirkimo ar pardavimo nustatytą dieną ateityje už kainą, dėl kurios pirkėjas ir pardavėjas susitaria sudarydami sandorį. |
13. |
Pasirinkimo sandoris dėl apsikeitimo sandorio – sutartis, suteikianti savininkui teisę, bet jo neįpareigojanti konkrečią dieną ateityje ar vykdymo dieną arba anksčiau sudaryti apsikeitimo sandorį. |
14. |
Ateities sandoris dėl apsikeitimo sandorio – ateities sandoris, kuriuo savininkas įpareigojamas konkrečią dieną ateityje arba anksčiau sudaryti apsikeitimo sandorį. |
15. |
Išankstinis sandoris dėl apsikeitimo sandorio – išankstinis sandoris, kuriuo savininkas įpareigojamas konkrečią dieną ateityje arba anksčiau sudaryti apsikeitimo sandorį. |
2. Obligacijos
2.1 lentelė
Obligacijos (visų rūšių, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas) – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – obligacijos (visų rūšių, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas) |
|||||
Laikoma, kad kiekvienos atskiros finansinės priemonės rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei ji neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų remiantis kaupiamuoju principu |
|||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Dienų, kuriomis prekiauta, procentinė dalis nagrinėjamo laikotarpio atžvilgiu [3 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
|||
100 000 EUR |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
80 % |
15 |
10 |
7 |
2 |
2.2 lentelė
Obligacijos (visų rūšių, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas) – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – obligacijos (visų rūšių, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas) |
|||||||||||||||
Laikoma, kad kiekvienos konkrečios obligacijos rinka nėra likvidi pagal 13 straipsnio 18 dalį, jei jai būdingas konkretus obligacijos rūšies ir emisijos dydžio derinys, kaip nurodyta kiekvienoje lentelės eilutėje. |
|||||||||||||||
Obligacijų rūšis |
|
Emisijos dydis |
|||||||||||||
Valstybės obligacija |
Obligacija, išleista valstybės skolos vertybinių popierių emitento, kuris yra vienas iš šių:
|
mažiau nei (EUR) |
1 000 000 000 |
||||||||||||
Kita valstybės obligacija |
Obligacija, kurią išleido bet kuris iš toliau nurodytų viešųjų emitentų:
|
mažiau nei (EUR) |
500 000 000 |
||||||||||||
Konvertuojamoji obligacija |
Finansinė priemonė, kurią sudaro obligacija ar skolos vertybinis popierius, apimantis išvestinę finansinę priemonę, kaip antai pasirinkimo sandorį dėl pagrindinio nuosavo kapitalo įsigijimo. |
mažiau nei (EUR) |
500 000 000 |
||||||||||||
Padengta obligacija |
Obligacija, nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. |
per S1 ir S2 etapus |
per S3 ir S4 etapus |
||||||||||||
mažiau nei (EUR) |
1 000 000 000 |
mažiau nei (EUR) |
500 000 000 |
||||||||||||
Įmonės obligacija |
Obligacija, kurią išleido pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 (1) įsteigtos Europos akcinės bendrovės arba Europos Parlamento ir Taybos direktyvos 2009/101/EB (2) 1 straipsnyje nurodytų rūšių bendrovės ar jų atitikmenys trečiosiose šalyse. |
per S1 ir S2 etapus |
per S3 ir S4 etapus |
||||||||||||
mažiau nei (EUR) |
1 000 000 000 |
mažiau nei (EUR) |
500 000 000 |
||||||||||||
Obligacijų rūšis |
Siekiant nustatyti finansines priemones, kurių rinka nėra likvidi pagal 13 straipsnio 18 dalį, taikomi šie metodai |
||||||||||||||
Kita obligacija |
Laikoma, kad obligacijų, nepriklausančių nė vienai iš pirmiau nurodytų obligacijų rūšių, rinka nėra likvidi. |
2.3 lentelė
Obligacijos (visų rūšių, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas) – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo
Turto klasė – obligacijos (visų rūšių, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas) |
||||||||||
Obligacijų rūšis |
Sandoriai, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant ribas atskiroms obligacijų rūšims |
Procentiliai, taikytini apskaičiuojant priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribas iki ir po sandorio sudarymo kiekvienai obligacijų rūšiai |
||||||||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|||||||
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Sandorio procentilis |
|||||
Valstybės obligacija |
Įvykdyti sandoriai su valstybės obligacijomis, atmetus 13 straipsnio 10 dalyje nurodytus sandorius. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
300 000 EUR |
70 |
300 000 EUR |
80 |
90 |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||
Kita valstybės obligacija |
Įvykdyti sandoriai su kitomis valstybės obligacijomis, atmetus 13 straipsnio 10 dalyje nurodytus sandorius. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
300 000 EUR |
70 |
300 000 EUR |
80 |
90 |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||
Konvertuojamoji obligacija |
Įvykdyti sandoriai su konvertuojamosiomis obligacijomis, atmetus 13 straipsnio 10 dalyje nurodytus sandorius. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
200 000 EUR |
70 |
200 000 EUR |
80 |
90 |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||
Padengta obligacija |
Įvykdyti sandoriai su padengtomis obligacijomis, atmetus 13 straipsnio 10 dalyje nurodytus sandorius. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
300 000 EUR |
70 |
300 000 EUR |
80 |
90 |
30 |
40 |
40 |
40 |
|||||||
Įmonės obligacija |
Įvykdyti sandoriai su įmonių obligacijomis, atmetus 13 straipsnio 10 dalyje nurodytus sandorius. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
200 000 EUR |
70 |
200 000 EUR |
80 |
90 |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||
Kitos obligacijos |
Įvykdyti sandoriai su kitomis obligacijomis, atmetus 13 straipsnio 10 dalyje nurodytus sandorius. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
200 000 EUR |
70 |
200 000 EUR |
80 |
90 |
30 |
40 |
50 |
60 |
2.4 lentelė
Obligacijos (biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijų rūšys) – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – obligacijos (biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijų rūšys) |
||
Obligacijų rūšis |
Laikoma, kad atskiros finansinės priemonės rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei ji neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų |
|
Dienos apyvartos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
|
Biržinės prekės Skolos priemonė, išleista emitento tiesioginės investicijos į biržos prekes ar biržos prekių išvestinių priemonių sutartis atžvilgiu. Biržinės prekės kaina yra tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su pagrindinės finansinės priemonės rezultatais. Biržinė prekė pasyviai atspindi biržos prekės ar biržos prekių indeksų, su kuriais ji susieta, rezultatus. |
500 000 EUR |
10 |
Biržiniai vekseliai Skolos priemonė, išleista emitento tiesioginės investicijos į pagrindinę finansinę priemonę ar pagrindinės finansinės priemonės išvestinių priemonių sutartis atžvilgiu. Biržinio vekselio kaina yra tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su pagrindinės finansinės priemonės rezultatais. Biržinis vekselis pasyviai atspindi pagrindinės finansinės priemonės, su kuria jis susietas, rezultatus. |
500 000 EUR |
10 |
2.5 lentelė
Obligacijos (biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijų rūšys) – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo
Turto klasė – obligacijos (biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijų rūšys) |
||||
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo kiekvienai atskirai priemonei, kurios rinka laikoma likvidžia |
||||
Obligacijų rūšis |
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
|
Biržinės prekės |
1 000 000 EUR |
1 000 000 EUR |
50 000 000 EUR |
50 000 000 EUR |
Biržiniai vekseliai |
1 000 000 EUR |
1 000 000 EUR |
50 000 000 EUR |
50 000 000 EUR |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo kiekvienai atskirai priemonei, kurios rinka nėra likvidi |
||||
Obligacijų rūšis |
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
|
Biržinės prekės |
900 000 EUR |
900 000 EUR |
45 000 000 EUR |
45 000 000 EUR |
Biržiniai vekseliai |
900 000 EUR |
900 000 EUR |
45 000 000 EUR |
45 000 000 EUR |
3. Struktūrizuoti finansiniai produktai (SFP)
3.1 lentelė
SFP – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – struktūrizuoti finansiniai produktai (SFP) |
||
1-asis patikrinimas – SFP turto klasės įvertinimas |
||
SFP turto klasės įvertinimas, siekiant nustatyti finansines priemones, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą |
||
Sandoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant su kiekybiniais likvidumo kriterijais susijusias vertes, atliekant SFP turto klasės vertinimą |
SFP turto klasės vertinamos taikant toliau nurodytas kiekybinio likvidumo kriterijų ribas |
|
Dienos tariamosios sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
|
Įvykdyti sandoriai su visais SFP |
300 000 000 EUR |
500 |
2-asis patikrinimas – SFP, kurių rinka nėra likvidi |
||
Jei abi su kiekybiniais likvidumo kriterijais susijusios vertės viršija kiekybines likvidumo vertes, nustatytas SFP turto klasės įvertinimo tikslais, laikoma, kad 1-ojo patikrinimo rezultatas teigiamas ir turi būti atliktas 2-asis patikrinimas. Laikoma, kad atskiros finansinės priemonės rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei ji neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų. |
||
Dienos tariamosios sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Dienų, kuriomis prekiauta, procentinė dalis nagrinėjamo laikotarpio atžvilgiu [3 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
100 000 EUR |
2 |
80 % |
3.2 lentelė
SFP – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, jei 1-ojo patikrinimo rezultatas neigiamas
Turto klasė – struktūrizuoti finansiniai produktai (SFP) |
|||
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo visų SFP atžvilgiu, jei 1-ojo patikrinimo rezultatas neigiamas |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
100 000 EUR |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
1 000 000 EUR |
3.3 lentelė
SFP – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, jei 1-ojo patikrinimo rezultatas teigiamas
Turto klasė – struktūrizuoti finansiniai produktai (SFP) |
|||||||||||
Sandoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant ribas |
Procentiliai ir minimalios ribinės vertės, taikytinos apskaičiuojant priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribas iki ir po sandorio sudarymo visų SFP atžvilgiu, jei 1-ojo patikrinimo rezultatas teigiamas |
||||||||||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
||||||||
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
||||
Įvykdyti sandoriai su visais SFP, kurių rinka laikoma likvidžia |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
100 000 EUR |
70 |
250 000 EUR |
80 |
500 000 EUR |
90 |
1 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo struktūrizuotiems finansiniams produktams, kurių rinka nėra likvidi, jei 1 patikrinimo rezultatas teigiamas |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
100 000 EUR |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
1 000 000 EUR |
4. Vertybiniais popieriais pakeistos išvestinės finansinės priemonės
4.1 lentelė
Vertybiniais popieriais pakeistos išvestinės finansinės priemonės – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – vertybiniais popieriais pakeistos išvestinės finansinės priemonės
Perleidžiamasis vertybinis popierius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje, kuris skiriasi nuo struktūrizuotų finansinių produktų ir turėtų apimti bent:
a) |
paprastuosius padengtus varantus, t. y. vertybinius popierius, kurie turėtojui suteikia teisę, bet jo neįpareigoja galiojimo pabaigos dieną arba anksčiau nupirkti (parduoti) tam tikrą pagrindinio turto kiekį iš anksto nustatyta vykdymo kaina arba, jei susitarta dėl atsiskaitymo grynaisiais, už sumą, lygią teigiamam dabartinės rinkos kainos (vykdymo kainos) ir vykdymo kainos (dabartinės rinkos kainos) skirtumui; |
b) |
sverto sertifikatus, t. y. sertifikatus, kurie atitinkančius pagrindinio turto rezultatus, taikant sverto poveikį; |
c) |
egzotinius padengtus varantus, t. y. padengtus varantus, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra pasirinkimo sandorių derinys; |
d) |
perleidžiamąsias teises; |
e) |
investicijų sertifikatus, t. y. sertifikatus, kurie atitinka pagrindinio turto rezultatus be sverto poveikio. |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomi šie metodai
Laikoma, kad visų vertybiniais popieriais pakeistų išvestinių finansinių priemonių rinka yra likvidi.
4.2 lentelė
Vertybiniais popieriais pakeistos išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo
Turto klasė – vertybiniais popieriais pakeistos išvestinės finansinės priemonės |
|||
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
50 000 EUR |
60 000 EUR |
90 000 EUR |
100 000 EUR |
5. Palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės
5.1 lentelė
Palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės |
||||||||||||||||||||||||||||||||
Visos Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte apibrėžtos sutartys, kurių galutinė pagrindinė finansinė priemonė yra palūkanų norma, obligacija, paskola, bet koks krepšelis, portfelis ar indeksas, apimantis palūkanų normą, obligaciją, paskolą ar bet kokį kitą produktą, atspindintį palūkanų normos, obligacijos ar paskolos rezultatus. |
||||||||||||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kiekvienas turto poklasis papildomai skaidomas į poklasius, kaip nurodyta toliau |
Laikoma, kad poklasio rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei poklasis neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų. Poklasiams, kurių rinka laikoma likvidžia, atitinkamais atvejais taikomi papildomi kokybiniai likvidumo kriterijai |
||||||||||||||||||||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Papildomi kokybiniai likvidumo kriterijai |
||||||||||||||||||||||||||||||
Obligacijų ateities/išankstiniai sandoriai |
Obligacijų ateities/išankstinių sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
5 000 000 EUR |
10 |
Jei poklasis laikomas turinčiu likvidžią rinką konkrečiu laiku iki terminų intervalo, o poklasis, susijęs su vėlesniu laiku iki terminų intervalo, laikomas neturinčiu likvidžios rinkos, pirmoji tolimesnio mėnesio sutartis (angl. back month contract) laikoma turinčia likvidžią rinką 2 sav. iki artimesnio mėnesio pabaigos. |
||||||||||||||||||||||||||||
Obligacijų pasirinkimo sandoriai |
Obligacijų pasirinkimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
5 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Ateities ir išankstiniai palūkanų normų sandoriai |
Palūkanų normų ateities sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
500 000 000 EUR |
10 |
Jei poklasis laikomas turinčiu likvidžią rinką konkrečiu laiku iki terminų intervalo, o poklasis, susijęs su vėlesniu laiku iki terminų intervalo, laikomas neturinčiu likvidžios rinkos, pirmoji tolimesnio mėnesio sutartis (angl. back month contract) laikoma turinčia likvidžią rinką 2 sav. iki artimesnio mėnesio pabaigos. |
||||||||||||||||||||||||||||
Palūkanų normų pasirinkimo sandoriai |
Palūkanų normų pasirinkimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
500 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių |
Pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
500 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
5 segmentavimo kriterijus – laikotarpis iki pasirinkimo sandorio terminų intervalo, apibrėžiamas taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
Apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos, ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorio, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos Apsikeitimo sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo sandorio, kai dvi šalys apsikeičia pinigų srautais, denominuotais skirtingomis valiutomis, ir vienos sandorio dalies pinigų srautams taikoma fiksuota palūkanų norma, o kitos sandorio dalies pinigų srautams taikoma kintama palūkanų norma |
Apsikeitimo keliomis valiutomis sandorių, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos, poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
50 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo kintamomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo kintamomis palūkanomis sandorių Apsikeitimo sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo sandorio, kai dvi šalys apsikeičia pinigų srautais, denominuotais skirtingomis valiutomis, ir abiejų sandorio dalių pinigų srautams taikomos kintamos palūkanų normos |
Apsikeitimo keliomis valiutomis kintamomis palūkanomis sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
50 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo fiksuotomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo fiksuotomis palūkanomis sandorių Apsikeitimo sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo sandorio, kai dvi šalys apsikeičia pinigų srautais, denominuotais skirtingomis valiutomis, ir abiejų sandorio dalių pinigų srautams taikomos fiksuotos palūkanų normos |
Apsikeitimo keliomis valiutomis fiksuotomis palūkanomis sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
50 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Apsikeitimo palūkanų normomis keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo pagal vienos nakties indeksą sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo palūkanų normomis keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo pagal vienos nakties indeksą sandorių Apsikeitimo sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo sandorio, kai dvi šalys apsikeičia pinigų srautais, denominuotais skirtingomis valiutomis, ir bent vienos sandorio dalies pinigų srautams taikoma apsikeitimo palūkanų normomis pagal vienos nakties indeksą norma |
Apsikeitimo palūkanų normomis keliomis valiutomis pagal vienos nakties indeksą sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
50 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Apsikeitimo infliacijos rizika keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo infliacijos rizika keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių Apsikeitimo sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo sandorio, kai dvi šalys apsikeičia pinigų srautais, denominuotais skirtingomis valiutomis, ir bent vienos iš sandorio dalių pinigų srautas priklauso nuo infliacijos lygio |
Apsikeitimo infliacijos rizika keliomis valiutomis sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
50 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Apsikeitimo viena valiuta sandoriai, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos, ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo viena valiuta sandorio, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos Apsikeitimo sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo sandorio, kai dvi šalys apsikeičia pinigų srautais, denominuotais ta pačia valiuta, ir vienos sandorio dalies pinigų srautams taikoma fiksuota palūkanų norma, o kitos sandorio dalies pinigų srautams taikoma kintama palūkanų norma |
Apsikeitimo viena valiuta sandorių, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos, poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
50 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Apsikeitimo viena valiuta kintamomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo viena valiuta kintamomis palūkanomis sandorių Apsikeitimo sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo sandorio, kai dvi šalys apsikeičia pinigų srautais, denominuotais ta pačia valiuta, ir abiejų sandorio dalių pinigų srautams taikomos kintamos palūkanų normos |
Apsikeitimo viena valiuta kintamomis palūkanomis sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
50 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Apsikeitimo viena valiuta fiksuotomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo viena valiuta fiksuotomis palūkanomis sandorių Apsikeitimo sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo sandorio, kai dvi šalys apsikeičia pinigų srautais, denominuotais ta pačia valiuta, ir abiejų sandorio dalių pinigų srautams taikomos fiksuotos palūkanų normos |
Apsikeitimo viena valiuta fiksuotomis palūkanomis sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
50 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Apsikeitimo palūkanų normomis pagal vienos nakties indeksą viena valiuta sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo palūkanų normomis pagal vienos nakties indeksą viena valiuta sandorių Apsikeitimo sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo sandorio, kai dvi šalys apsikeičia pinigų srautais, denominuotais ta pačia valiuta, ir bent vienos sandorio dalies pinigų srautams taikoma apsikeitimo palūkanų normomis pagal vienos nakties indeksą norma |
Apsikeitimo palūkanų normomis pagal vienos nakties indeksą (VNI) viena valiuta sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
50 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandorių Apsikeitimo sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo sandorio, kai dvi šalys apsikeičia pinigų srautais, denominuotais ta pačia valiuta, ir bent vienos iš sandorio dalių pinigų srautams taikomas infliacijos lygis |
Apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
50 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Turto klasė – palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės |
||||||||||||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomi šie metodai |
|||||||||||||||||||||||||||||||
Kitos palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||
Palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės, nepriklausančios nė vienam iš pirmiau išvardytų turto poklasių |
Laikoma, kad bet kokių kitų palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių rinka nėra likvidi. |
5.2 lentelė
Palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka laikoma likvidžia
Turto klasė – palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės |
||||||||||||||
Turto poklasis |
Procentiliai ir minimalios ribinės vertės, taikytinos apskaičiuojant priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribas iki ir po sandorio sudarymo visiems poklasiams, kurių rinka laikoma likvidžia |
|||||||||||||
Sandoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant ribas |
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
||||||||||
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Apimties procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Apimties procentilis |
Minimali ribinė vertė |
|||||
Obligacijų ateities/išankstiniai sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
20 000 000 EUR |
90 |
70 |
25 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Obligacijų pasirinkimo sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
20 000 000 EUR |
90 |
70 |
25 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Ateities ir išankstiniai palūkanų normų sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
5 000 000 EUR |
70 |
10 000 000 EUR |
80 |
60 |
20 000 000 EUR |
90 |
70 |
25 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Palūkanų normų pasirinkimo sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
5 000 000 EUR |
70 |
10 000 000 EUR |
80 |
60 |
20 000 000 EUR |
90 |
70 |
25 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
9 000 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos, ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
9 000 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo kintamomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo kintamomis palūkanomis sandorių |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
9 000 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo fiksuotomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo fiksuotomis palūkanomis sandorių |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
9 000 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Apsikeitimo palūkanų normomis keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo pagal vienos nakties indeksą sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo palūkanų normomis keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo pagal vienos nakties indeksą sandorių |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
9 000 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo infliacijos rizika sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo infliacijos rizika sandorių |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
9 000 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Apsikeitimo viena valiuta sandoriai, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos, ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo viena valiuta sandorių, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
9 000 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Apsikeitimo viena valiuta kintamomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo viena valiuta kintamomis palūkanomis sandorių |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
9 000 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Apsikeitimo viena valiuta fiksuotomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo viena valiuta fiksuotomis palūkanomis sandorių |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
9 000 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Apsikeitimo palūkanų normomis pagal vienos nakties indeksą viena valiuta sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo palūkanų normomis pagal vienos nakties indeksą viena valiuta sandorių |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
9 000 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandorių |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
4 000 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
9 000 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
5.3 lentelė
Palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės |
||||
Turto poklasis |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo kiekvienam poklasiui, kurio rinka nėra likvidi |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
|
Obligacijų ateities/išankstiniai sandoriai |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
Obligacijų pasirinkimo sandoriai |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
Ateities ir išankstiniai palūkanų normų sandoriai |
5 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
Palūkanų normų pasirinkimo sandoriai |
5 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
Pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos, ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo kintamomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo kintamomis palūkanomis sandorių |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo fiksuotomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo fiksuotomis palūkanomis sandorių |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Apsikeitimo palūkanų normomis keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo pagal vienos nakties indeksą sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo palūkanų normomis keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo pagal vienos nakties indeksą sandorių |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo infliacijos rizika sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo infliacijos rizika sandorių |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Apsikeitimo viena valiuta sandoriai, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos, ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo viena valiuta sandorių, kai vienai šaliai nustatomos fiksuotos, o kitai – kintamos palūkanos |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Apsikeitimo viena valiuta kintamomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo viena valiuta kintamomis palūkanomis sandorių |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Apsikeitimo viena valiuta fiksuotomis palūkanomis sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo viena valiuta fiksuotomis palūkanomis sandorių |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Apsikeitimo palūkanų normomis pagal vienos nakties indeksą viena valiuta sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo palūkanų normomis pagal vienos nakties indeksą viena valiuta sandorių |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandorių |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Kitos palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
9 000 000 EUR |
10 000 000 EUR |
6. Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės
6.1 lentelė
Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||||||
Bet kokia sutartis, apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte ir susijusi su:
|
|||||||||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomi šie metodai |
||||||||||||||||||||||||||||
Akcijų indekso pasirinkimo sandoriai Pasirinkimo sandoris, kurio pagrindinė priemonė yra iš akcijų sudarytas indeksas |
Laikoma, kad visų indekso pasirinkimo sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Akcijų indekso ateities/išankstiniai sandoriai Ateities/išankstinis sandoris, kurio pagrindinė priemonė yra iš akcijų sudarytas indeksas |
Laikoma, kad visų indekso ateities/išankstinių sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Akcijų pasirinkimo sandoriai Pasirinkimo sandoris, kurio pagrindinė priemonė yra akcija ar emitento įvykių nulemtas akcijų krepšelis |
Laikoma, kad visų akcijų pasirinkimo sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Akcijų ateities/išankstiniai sandoriai Ateities/išankstinis sandoris, kurio pagrindinė priemonė yra akcija ar emitento įvykių nulemtas akcijų krepšelis |
Laikoma, kad visų akcijų ateities/išankstinių sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Akcijų dividendų pasirinkimo sandoriai Pasirinkimo sandoris, susijęs su konkrečios akcijos dividendais |
Laikoma, kad visų akcijų dividendų pasirinkimo sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Akcijų dividendų ateities/išankstiniai sandoriai Ateities/išankstinis sandoris, susijęs su konkrečios akcijos dividendais |
Laikoma, kad visų akcijų dividendų ateities/išankstinių sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Dividendų indekso pasirinkimo sandoriai Pasirinkimo sandoris ar indeksas, kurį sudaro daugiau nei vienos akcijos dividendai |
Laikoma, kad visų dividendų indekso pasirinkimo sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Dividendų indekso ateities/išankstiniai sandoriai Ateities/išankstinis sandoris dėl indekso, kurį sudaro daugiau nei vienos akcijos dividendai |
Laikoma, kad visų dividendų indekso ateities/išankstinių sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Kintamumo indekso pasirinkimo sandoriai Pasirinkimo sandoris, kurio pagrindinė priemonė yra kintamumo indeksas, apibrėžiamas kaip indeksas, susijęs su nuosavybės finansinių priemonių konkretaus pagrindinio indekso svyravimu |
Laikoma, kad visų kintamumo indekso pasirinkimo sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Kintamumo indekso ateities/išankstiniai sandoriai Ateities/išankstinis sandoris, kurio pagrindinė priemonė yra kintamumo indeksas, apibrėžiamas kaip indeksas, susijęs su nuosavybės finansinių priemonių konkretaus pagrindinio indekso svyravimu |
Laikoma, kad visų kintamumo indekso ateities/išankstinių sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Biržinių fondų pasirinkimo sandoriai Pasirinkimo sandoris, kurio pagrindinė priemonė – biržinis fondas |
Laikoma, kad visų biržinių fondų pasirinkimo sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Biržinių fondų ateities/išankstiniai sandoriai Ateities/išankstinis sandoris, kurio pagrindinė priemonė – biržinis fondas |
Laikoma, kad visų biržinių fondų ateities/išankstinių sandorių rinka yra likvidi. |
||||||||||||||||||||||||||||
Turto klasė – su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kiekvienas turto poklasis papildomai skaidomas į poklasius, kaip nurodyta toliau |
Laikoma, kad poklasio rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei poklasis neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų |
|||||||||||||||||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus |
||||||||||||||||||||||||||||
Apsikeitimo sandoriai |
Apsikeitimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
50 000 000 EUR |
15 |
||||||||||||||||||||||||||
Kainos grąžos pagrindinių rezultatų parametras |
Grąžos dispersijos/kintamumo parametras |
Grąžos dividendų parametras |
|||||||||||||||||||||||||||
1 termin ų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
|||||||||||||||||||||||||||
2 terminų intervalas: 1 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 mėn. |
2 terminų intervalas: 3 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 6 mėn. |
2 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
|||||||||||||||||||||||||||
3 terminų intervalas: 3 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 6 mėn. |
3 terminų intervalas: 6 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
3 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
|||||||||||||||||||||||||||
4 terminų intervalas: 6 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
4 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
… |
|||||||||||||||||||||||||||
5 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
5 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|||||||||||||||||||||||||||
6 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
… |
|
|||||||||||||||||||||||||||
… |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|||||||||||||||||||||||||||
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|
|||||||||||||||||||||||||||
Portfelio apsikeitimo sandoriai |
Portfelio apsikeitimo sandorių poklasiui būdingas specifinis derinys, kurį sudaro:
|
50 000 000 EUR |
15 |
||||||||||||||||||||||||||
Turto klasė – su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomi šie metodai |
||||||||||||||||||||||||||||
Kitos su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės |
|
||||||||||||||||||||||||||||
Su nuosavybės vertybiniais popieriais susieta išvestinė finansinė priemonė, nepriklausanti nė vienam iš pirmiau išvardytų turto poklasių |
Laikoma, kad bet kokių kitų su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių rinka nėra likvidi. |
6.2 lentelė
Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka laikoma likvidžia
Turto klasė – su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribas iki ir po sandorio sudarymo kiekvienas turto poklasis toliau skaidomas į poklasius, kaip nurodyta toliau |
Sandoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant ribas |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribų vertės iki ir po sandorio sudarymo, nustatytos poklasiams, kurių rinka laikoma likvidžia, remiantis dienos tariamosios sumos vidurkio intervalu, į kurį poklasis patenka |
||||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis |
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|||||||||||||
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
||||||||||||||
Akcijų indekso pasirinkimo sandoriai |
Akcijų indekso pasirinkimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinis akcijų indeksas |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 100 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
||||||||||
100 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 200 mln. EUR |
2 500 000 EUR |
3 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
30 000 000 EUR |
|||||||||||||
200 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 600 mln. EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
50 000 000 EUR |
55 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 600 mln. EUR |
15 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
150 000 000 EUR |
160 000 000 EUR |
|||||||||||||
Akcijų indekso ateities/išankstiniai sandoriai |
Akcijų indekso ateities/išankstinių sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinis akcijų indeksas |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 100 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
||||||||||
100 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 1 mlrd. EUR |
500 000 EUR |
550 000 EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
|||||||||||||
1 mlrd. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 3 mlrd. EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
50 000 000 EUR |
55 000 000 EUR |
|||||||||||||
3 mlrd. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 5 mlrd. EUR |
15 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
150 000 000 EUR |
160 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 5 mlrd. EUR |
25 000 000 EUR |
30 000 000 EUR |
250 000 000 EUR |
260 000 000 EUR |
|||||||||||||
Akcijų pasirinkimo sandoriai |
Akcijų pasirinkimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinė akcija |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 5 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 250 000 EUR |
||||||||||
5 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 10 mln. EUR |
250 000 EUR |
300 000 EUR |
1 250 000 EUR |
1 500 000 EUR |
|||||||||||||
10 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 20 mln. EUR |
500 000 EUR |
550 000 EUR |
2 500 000 EUR |
3 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 20 mln. EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
|||||||||||||
Akcijų ateities/išankstiniai sandoriai |
Akcijų ateities/išankstinių sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinė akcija |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 5 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 250 000 EUR |
||||||||||
5 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 10 mln. EUR |
250 000 EUR |
300 000 EUR |
1 250 000 EUR |
1 500 000 EUR |
|||||||||||||
10 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 20 mln. EUR |
500 000 EUR |
550 000 EUR |
2 500 000 EUR |
3 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 20 mln. EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
|||||||||||||
Akcijų dividendų pasirinkimo sandoriai |
Akcijų dividendų pasirinkimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinė akcija, suteikianti teisę į dividendus |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 5 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
400 000 EUR |
450 000 EUR |
||||||||||
5 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 10 mln. EUR |
25 000 EUR |
30 000 EUR |
500 000 EUR |
550 000 EUR |
|||||||||||||
10 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 20 mln. EUR |
50 000 EUR |
100 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 20 mln. EUR |
100 000 EUR |
150 000 EUR |
2 000 000 EUR |
2 500 000 EUR |
|||||||||||||
Akcijų dividendų ateities/išankstiniai sandoriai |
Akcijų dividendų ateities/išankstinių sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinė akcija, suteikianti teisę į dividendus |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 5 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
400 000 EUR |
450 000 EUR |
||||||||||
5 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 10 mln. EUR |
25 000 EUR |
30 000 EUR |
500 000 EUR |
550 000 EUR |
|||||||||||||
10 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 20 mln. EUR |
50 000 EUR |
100 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 20 mln. EUR |
100 000 EUR |
150 000 EUR |
2 000 000 EUR |
2 500 000 EUR |
|||||||||||||
Dividendų indekso pasirinkimo sandoriai |
Dividendų indekso pasirinkimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinis dividendų indeksas |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 100 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
||||||||||
100 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 200 mln. EUR |
2 500 000 EUR |
3 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
30 000 000 EUR |
|||||||||||||
200 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 600 mln. EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
50 000 000 EUR |
55 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 600 mln. EUR |
15 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
150 000 000 EUR |
160 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dividendų indekso ateities/išankstiniai sandoriai |
Dividendų indekso ateities/išankstinių sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinis dividendų indeksas |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 100 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
||||||||||
100 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 1 mlrd. EUR |
500 000 EUR |
550 000 EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
|||||||||||||
1 mlrd. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 3 mlrd. EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
50 000 000 EUR |
55 000 000 EUR |
|||||||||||||
3 mlrd. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 5 mlrd. EUR |
15 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
150 000 000 EUR |
160 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 5 mlrd. EUR |
25 000 000 EUR |
30 000 000 EUR |
250 000 000 EUR |
260 000 000 EUR |
|||||||||||||
Kintamumo indekso pasirinkimo sandoriai |
Kintamumo indekso pasirinkimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinis kintamumo indeksas |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 100 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
||||||||||
100 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 200 mln. EUR |
2 500 000 EUR |
3 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
30 000 000 EUR |
|||||||||||||
200 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 600 mln. EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
50 000 000 EUR |
55 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 600 mln. EUR |
15 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
150 000 000 EUR |
160 000 000 EUR |
|||||||||||||
Kintamumo indekso ateities/išankstiniai sandoriai |
Kintamumo indekso ateities/išankstinių sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinis kintamumo indeksas |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 100 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
||||||||||
100 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 1 mlrd. EUR |
500 000 EUR |
550 000 EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
|||||||||||||
1 mlrd. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 3 mlrd. EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
50 000 000 EUR |
55 000 000 EUR |
|||||||||||||
3 mlrd. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 5 mlrd. EUR |
15 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
150 000 000 EUR |
160 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 5 mlrd. EUR |
25 000 000 EUR |
30 000 000 EUR |
250 000 000 EUR |
260 000 000 EUR |
|||||||||||||
Biržinių fondų pasirinkimo sandoriai |
Biržinių fondų pasirinkimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinis biržinis fondas |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 5 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 250 000 EUR |
||||||||||
5 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 10 mln. EUR |
250 000 EUR |
300 000 EUR |
1 250 000 EUR |
1 500 000 EUR |
|||||||||||||
10 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 20 mln. EUR |
500 000 EUR |
550 000 EUR |
2 500 000 EUR |
3 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 20 mln. EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
|||||||||||||
Biržinių fondų ateities/išankstiniai sandoriai |
Biržinių fondų ateities/išankstinių sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus: 1 segmentavimo kriterijus – pagrindinis biržinis fondas |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
< 5 mln. EUR dienos tariamosios sumos vidurkis |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
1 000 000 EUR |
1 250 000 EUR |
||||||||||
5 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 10 mln. EUR |
250 000 EUR |
300 000 EUR |
1 250 000 EUR |
1 500 000 EUR |
|||||||||||||
10 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 20 mln. EUR |
500 000 EUR |
550 000 EUR |
2 500 000 EUR |
3 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 20 mln. EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
|||||||||||||
Apsikeitimo sandoriai |
Apsikeitimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
50 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 100 mln. EUR |
250 000 EUR |
300 000 EUR |
1 250 000 EUR |
1 500 000 EUR |
||||||||||
100 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 200 mln. EUR |
500 000 EUR |
550 000 EUR |
2 500 000 EUR |
3 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 200 mln. EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
|||||||||||||
Kainos grąžos pagrindinių rezultatų parametras |
Grąžos dispersijos/kintamumo parametras |
Grąžos dividendų parametras |
|
|
|
|
|
|
|||||||||
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
|
|
|
|
|
|
|||||||||
2 terminų intervalas: 1 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 mėn. |
2 terminų intervalas: 3 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 6 mėn. |
2 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
|
|
|
|
|
|
|||||||||
3 terminų intervalas: 3 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 6 mėn. |
3 terminų intervalas: 6 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
3 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
|
|
|
|
|
|
|||||||||
4 terminų intervalas: 6 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
4 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
… |
|
|
|
|
|
|
|||||||||
5 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
5 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
6 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
… |
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
… |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
Portfelio apsikeitimo sandoriai |
Portfelio apsikeitimo sandorių poklasiui būdingas specifinis derinys, kurį sudaro:
|
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
50 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 100 mln. EUR |
250 000 EUR |
300 000 EUR |
1 250 000 EUR |
1 500 000 EUR |
||||||||||
100 mln. EUR ≤ dienos tariamosios sumos vidurkis < 200 mln. EUR |
500 000 EUR |
550 000 EUR |
2 500 000 EUR |
3 000 000 EUR |
|||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis ≥ 200 mln. EUR |
1 000 000 EUR |
1 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
5 500 000 EUR |
|||||||||||||
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 mėn. |
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
2 terminų intervalas: 1 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 mėn. |
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
3 terminų intervalas: 3 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 6 mėn. |
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
4 terminų intervalas: 6 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
5 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
6 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
… |
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|
|
|
|
|
6.3 lentelė
Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės |
||||
Turto poklasis |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo poklasiams, kurių rinka nėra likvidi |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
|
Apsikeitimo sandoriai |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
100 000 EUR |
150 000 EUR |
Portfelio apsikeitimo sandoriai |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
100 000 EUR |
150 000 EUR |
Kitos su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės |
20 000 EUR |
25 000 EUR |
100 000 EUR |
150 000 EUR |
7. Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės
7.1 lentelė
Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – biržos prekių išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kiekvienas turto poklasis papildomai skaidomas į poklasius, kaip nurodyta toliau |
Laikoma, kad poklasio rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei poklasis neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų |
|||||||||||||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
||||||||||||||||||||||||
Biržos prekių – metalų ateities/išankstiniai sandoriai |
Biržos prekių ateities/išankstinių sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
10 000 000 EUR |
10 |
||||||||||||||||||||||
Taurieji metalai |
Netaurieji metalai |
|
|||||||||||||||||||||||
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
|
|||||||||||||||||||||||
2 terminų intervalas: 3 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
2 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
|
|||||||||||||||||||||||
3 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
3 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
|
|||||||||||||||||||||||
4 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
… |
|
|||||||||||||||||||||||
… |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|||||||||||||||||||||||
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|
|||||||||||||||||||||||
Biržos prekių – metalų pasirinkimo sandoriai |
Biržos prekių – metalų pasirinkimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
10 000 000 EUR |
10 |
||||||||||||||||||||||
Taurieji metalai |
Netaurieji metalai |
|
|||||||||||||||||||||||
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
|
|||||||||||||||||||||||
2 terminų intervalas: 3 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
2 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
|
|||||||||||||||||||||||
3 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
3 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
|
|||||||||||||||||||||||
4 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
… |
|
|||||||||||||||||||||||
… |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|||||||||||||||||||||||
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|
|||||||||||||||||||||||
Biržos prekių – metalų apsikeitimo sandoriai |
Biržos prekių – metalų sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
10 000 000 EUR |
10 |
||||||||||||||||||||||
Taurieji metalai |
Netaurieji metalai |
|
|||||||||||||||||||||||
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
|
|||||||||||||||||||||||
2 terminų intervalas: 3 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
2 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
|
|||||||||||||||||||||||
3 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
3 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
|
|||||||||||||||||||||||
4 terminų intervalas: 2 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 3 metai |
… |
|
|||||||||||||||||||||||
… |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|||||||||||||||||||||||
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|
|||||||||||||||||||||||
Biržos prekių – energijos ateities/išankstiniai sandoriai |
Biržos prekių – energijos ateities/išankstinių sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
10 000 000 EUR |
10 |
||||||||||||||||||||||
Nafta/naftos distiliatai/lengvieji naftos distiliatai |
Anglys |
Gamtinės dujos/elektra/kelių formų energija |
|||||||||||||||||||||||
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 4 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 6 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 mėn. |
|||||||||||||||||||||||
2 terminų intervalas: 4 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 8 mėn. |
2 terminų intervalas: 6 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
2 terminų intervalas: 1 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
|||||||||||||||||||||||
3 terminų intervalas: 8 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
3 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
3 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
|||||||||||||||||||||||
4 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
… |
… |
|||||||||||||||||||||||
… |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|||||||||||||||||||||||
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|
|||||||||||||||||||||||
Biržos prekių – energijos pasirinkimo sandoriai |
Biržos prekių – energijos pasirinkimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
10 000 000 EUR |
10 |
||||||||||||||||||||||
Nafta/naftos distiliatai/lengvieji naftos distiliatai |
Anglys |
Gamtinės dujos/elektra/kelių formų energija |
|||||||||||||||||||||||
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 4 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 6 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 mėn. |
|||||||||||||||||||||||
2 terminų intervalas: 4 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 8 mėn. |
2 terminų intervalas: 6 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
2 terminų intervalas: 1 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
|||||||||||||||||||||||
3 terminų intervalas: 8 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
3 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
3 terminų intervala s: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
|||||||||||||||||||||||
4 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
… |
… |
|||||||||||||||||||||||
… |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|||||||||||||||||||||||
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|
|||||||||||||||||||||||
Biržos prekių – energijos apsikeitimo sandoriai |
Biržos prekių – energijos apsikeitimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
10 000 000 EUR |
10 |
||||||||||||||||||||||
Nafta/naftos distiliatai/lengvieji naftos distiliatai |
Anglys |
Gamtinės dujos/elektra/kelių formų energija |
|||||||||||||||||||||||
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 4 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 6 mėn. |
1 terminų intervalas: 0 < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 mėn. |
|||||||||||||||||||||||
2 terminų intervalas: 4 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 8 mėn. |
2 terminų intervalas: 6 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
2 terminų intervalas: 1 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
|||||||||||||||||||||||
3 terminų intervalas: 8 mėn. < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 1 metai |
3 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
3 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
|||||||||||||||||||||||
4 terminų intervalas: 1 metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ 2 metai |
… |
… |
|||||||||||||||||||||||
… |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|||||||||||||||||||||||
m terminų intervalas: (n-1) metai < laikotarpis iki termino pabaigos ≤ n metai |
|
|
|||||||||||||||||||||||
Biržos prekių – žemės ūkio produktų ateities/išankstiniai sandoriai |
Biržos prekių – žemės ūkio produktų ateities/išankstinių sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
10 000 000 EUR |
10 |
||||||||||||||||||||||
Biržos prekių – žemės ūkio produktų pasirinkimo sandoriai |
Biržos prekių – žemės ūkio produktų pasirinkimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
10 000 000 EUR |
10 |
||||||||||||||||||||||
Biržos prekių – žemės ūkio produktų apsikeitimo sandoriai |
Biržos prekių – žemės ūkio produktų apsikeitimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
10 000 000 EUR |
10 |
||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomi šie metodai |
||||||||||||||||||||||||
Kitų biržos prekių išvestinės finansinės priemonės |
|
||||||||||||||||||||||||
Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, nepriklausančios nė vienam iš pirmiau išvardytų turto poklasių |
Laikoma, kad visų kitų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinka nėra likvidi. |
7.2 lentelė
Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka yra likvidi
Turto klasė – biržos prekių išvestinės finansinės priemonės |
||||||||||||||
Turto poklasis |
Procentiliai ir minimalios ribinės vertės, taikytinos apskaičiuojant priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribas iki ir po sandorio sudarymo poklasiams, kurių rinka yra likvidi |
|||||||||||||
Sandoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant ribas |
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
||||||||||
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Apimties procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Apimties procentilis |
Minimali ribinė vertė |
|||||
Biržos prekių – metalų ateities/išankstiniai sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
250 000 EUR |
70 |
500 000 EUR |
80 |
60 |
750 000 EUR |
90 |
70 |
1 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Biržos prekių – metalų pasirinkimo sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
250 000 EUR |
70 |
500 000 EUR |
80 |
60 |
750 000 EUR |
90 |
70 |
1 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Biržos prekių – metalų apsikeitimo sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
250 000 EUR |
70 |
500 000 EUR |
80 |
60 |
750 000 EUR |
90 |
70 |
1 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Biržos prekių – energijos ateities/išankstiniai sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
250 000 EUR |
70 |
500 000 EUR |
80 |
60 |
750 000 EUR |
90 |
70 |
1 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Biržos prekių – energijos pasirinkimo sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
250 000 EUR |
70 |
500 000 EUR |
80 |
60 |
750 000 EUR |
90 |
70 |
1 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Biržos prekių – energijos apsikeitimo sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
250 000 EUR |
70 |
500 000 EUR |
80 |
60 |
750 000 EUR |
90 |
70 |
1 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Biržos prekių – žemės ūkio produktų ateities/išankstiniai sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
250 000 EUR |
70 |
500 000 EUR |
80 |
60 |
750 000 EUR |
90 |
70 |
1 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Biržos prekių – žemės ūkio produktų pasirinkimo sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
250 000 EUR |
70 |
500 000 EUR |
80 |
60 |
750 000 EUR |
90 |
70 |
1 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Biržos prekių – žemės ūkio produktų apsikeitimo sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
250 000 EUR |
70 |
500 000 EUR |
80 |
60 |
750 000 EUR |
90 |
70 |
1 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
7.3 lentelė
Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – biržos prekių išvestinės finansinės priemonės |
||||
Turto poklasis |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo poklasiams, kurių rinka nėra likvidi |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
|
Biržos prekių – metalų ateities/išankstiniai sandoriai |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
750 000 EUR |
1 000 000 EUR |
Biržos prekių – metalų pasirinkimo sandoriai |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
750 000 EUR |
1 000 000 EUR |
Biržos prekių – metalų apsikeitimo sandoriai |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
750 000 EUR |
1 000 000 EUR |
Biržos prekių – energijos ateities/išankstiniai sandoriai |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
750 000 EUR |
1 000 000 EUR |
Biržos prekių – energijos pasirinkimo sandoriai |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
750 000 EUR |
1 000 000 EUR |
Biržos prekių – energijos apsikeitimo sandoriai |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
750 000 EUR |
1 000 000 EUR |
Biržos prekių – žemės ūkio produktų ateities/išankstiniai sandoriai |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
750 000 EUR |
1 000 000 EUR |
Biržos prekių – žemės ūkio produktų pasirinkimo sandoriai |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
750 000 EUR |
1 000 000 EUR |
Biržos prekių – žemės ūkio produktų apsikeitimo sandoriai |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
750 000 EUR |
1 000 000 EUR |
Kitų biržos prekių išvestinės finansinės priemonės |
250 000 EUR |
500 000 EUR |
750 000 EUR |
1 000 000 EUR |
8. Užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės
8.1 lentelė
Užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės– klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||
Finansinė priemonė, susijusi su valiutomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte. |
|||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kiekvienas turto poklasis papildomai skaidomas į poklasius, kaip nurodyta toliau |
Laikoma, kad poklasio rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei poklasis neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų |
|||||||||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
||||||||||||||||||||
Išankstinis sandoris be apsikeitimo pagrindine suma Išankstinis sandoris, pagal kurio sąlygas sandorio šalys atsiskaito grynaisiais, o atsiskaitymo suma lygi dviejų valiutų kursų sandorio dieną ir vertinimo dieną skirtumui. Atsiskaitymo dieną viena šalis turės kitai sumokėti grynąjį i) sandorio dieną nustatyto valiutos kurso ir ii) vertinimo dienos valiutos kurso skirtumą, remiantis tariamąja suma, ir ši suma yra mokėtina sutartyje nustatyta atsiskaitymo valiuta. |
Išankstinių užsienio valiutos keitimo sandorių be apsikeitimo pagrindine suma poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
Laikoma, kad išankstinių sandorių be apsikeitimo pagrindine suma rinka nėra likvidi. |
|||||||||||||||||||
Išankstiniai sandoriai su apsikeitimu pagrindine suma Išankstiniai sandoriai, kuriuos vykdant konkrečią sutartyje nustatytą atsiskaitymo dieną tik apsikeičiama dviem skirtingomis valiutomis fiksuotu kursu, dėl kurio susitarta sudarant sutartį dėl apsikeitimo. |
Išankstinių užsienio valiutos keitimo sandorių su apsikeitimu pagrindine suma poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
Laikoma, kad išankstinių sandorių su apsikeitimu pagrindine suma rinka nėra likvidi. |
|||||||||||||||||||
Užsienio valiutos pasirinkimo sandoriai be apsikeitimo pagrindine suma Pasirinkimo sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalys atsiskaito grynaisiais, o atsiskaitymo suma lygi dviejų valiutų kursų sandorio dieną ir vertinimo dieną skirtumui. Atsiskaitymo dieną viena šalis turės kitai sumokėti grynąjį i) sandorio dieną nustatyto valiutos kurso ir ii) vertinimo dienos valiutos kurso skirtumą, remiantis tariamąja suma, ir ši suma yra mokėtina sutartyje nustatyta atsiskaitymo valiuta. |
Užsienio valiutos pasirinkimo sandorių be apsikeitimo pagrindine suma poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
Laikoma, kad užsienio valiutos pasirinkimo sandorių be apsikeitimo pagrindine suma rinka nėra likvidi. |
|||||||||||||||||||
Užsienio valiutos pasirinkimo sandoriai su apsikeitimu pagrindine suma Pasirinkimo sandoriai, kuriuos vykdant konkrečią sutartyje nustatytą atsiskaitymo dieną tik apsikeičiama dviem skirtingomis valiutomis fiksuotu kursu, dėl kurio susitarta sudarant sutartį dėl apsikeitimo. |
Užsienio valiutos pasirinkimo sandorių su apsikeitimu pagrindine suma poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
Laikoma, kad užsienio valiutos pasirinkimo sandorių su apsikeitimu pagrindine suma rinka nėra likvidi. |
|||||||||||||||||||
Užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai be apsikeitimo pagrindine suma Apsikeitimo sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalys atsiskaito grynaisiais, o atsiskaitymo suma lygi dviejų atitinkamų valiutų kursų sandorio dieną ir vertinimo dieną skirtumui. Atsiskaitymo dieną viena šalis turės kitai sumokėti grynąjį i) sandorio dieną nustatyto valiutos kurso ir ii) vertinimo dienos valiutos kurso skirtumą, remiantis tariamąja suma, ir ši suma yra mokėtina sutartyje nustatyta atsiskaitymo valiuta. |
Užsienio valiutos apsikeitimo sandorių be apsikeitimo pagrindine suma poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
Laikoma, kad užsienio valiutos apsikeitimo sandorių be apsikeitimo pagrindine suma rinka nėra likvidi. |
|||||||||||||||||||
Užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai su apsikeitimu pagrindine suma Apsikeitimo sandoriai, kai konkrečią sutartyje nustatytą atsiskaitymo dieną tik apsikeičiama dviem skirtingomis valiutomis fiksuotu kursu, dėl kurio susitarta sudarant sutartį dėl apsikeitimo. |
Užsienio valiutos apsikeitimo sandorių su apsikeitimu pagrindine suma poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
Laikoma, kad užsienio valiutos apsikeitimo sandorių su apsikeitimu pagrindine suma rinka nėra likvidi. |
|||||||||||||||||||
Užsienio valiutos ateities sandoriai |
Užsienio valiutos ateities sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
laikoma, kad užsienio valiutos ateities sandorių rinka nėra likvidi |
|||||||||||||||||||
Turto klasė – užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomi šie metodai |
||||||||||||||||||||
Kitos užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės |
|
||||||||||||||||||||
Užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės, nepriklausančios nė vienam iš pirmiau išvardytų turto poklasių |
Laikoma, kad kitų užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių rinka nėra likvidi. |
8.2 lentelė
Užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės |
||||
Turto poklasis |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo poklasiams, kurių rinka nėra likvidi |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
|
Išankstiniai sandoriai be apsikeitimo pagrindine suma |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
Išankstiniai sandoriai su apsikeitimu pagrindine suma |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
Užsienio valiutos pasirinkimo sandoriai be apsikeitimo pagrindine suma |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
Užsienio valiutos pasirinkimo sandoriai su apsikeitimu pagrindine suma |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
Užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai be apsikeitimo pagrindine suma |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
Užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai su apsikeitimu pagrindine suma |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
Užsienio valiutos ateities sandoriai |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
Kitos užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės |
4 000 000 EUR |
5 000 000 EUR |
20 000 000 EUR |
25 000 000 EUR |
9. Kredito išvestinės finansinės priemonės
9.1 lentelė
Kredito išvestinės finansinės priemonės – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – kredito išvestinės finansinės priemonės |
||||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kiekvienas turto poklasis papildomai skaidomas į poklasius, kaip nurodyta toliau |
Laikoma, kad poklasio rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei poklasis neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų. Poklasiams, kurių rinka laikoma likvidžia, atitinkamais atvejais taikomi papildomi kokybiniai likvidumo kriterijai |
||||||||||||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Aktualiausios indekso versijos statusas [Papildomas kokybinis likvidumo kriterijus] |
||||||||||||||||||||||
Į indeksą įtrauktas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris Apsikeitimo sandoris, pagal kurį vykdomas apsikeitimas pinigų srautais siejamas su keleto emitentų, leidžiančių indeksą sudarančias finansines priemones, kreditingumu ir kredito įvykių įvykimu |
Į indeksą įtrauktų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
200 000 000 EUR |
10 |
Laikoma, kad pagrindinio indekso rinka yra likvidi:
Aktualiausios versijos indeksas (angl. on-the-run)– naujausia atnaujinama indekso versija (serija), parengta tą dieną, kai įsigalioja indekso sudėtis, ir pasibaigianti paskutinę dieną prieš datą, kurią įsigalioja kitos versijos (serijos) indekso sudėtis. Paskutinės ankstesnės versijos statusas (angl. 1x off-the-run status)– indekso versija (serija), po kurios iš karto sekė esamas aktualiausios versijos (serijos) indeksas, tam tikru laiko momentu. Versija (serija) netenka aktualiausios versijos statuso ir įgyja paskutinės ankstesnės versijos statusą, kai parengiama naujausia indekso versija (serija). |
||||||||||||||||||||
Vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai Apsikeitimo sandoriai, pagal kuriuos vykdomas apsikeitimas pinigų srautais siejamas su vieno emitento, leidžiančio finansines priemones, kreditingumu ir kredito įvykių įvykimu |
Vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
10 000 000 EUR |
10 |
|
||||||||||||||||||||
Turto klasė – kredito išvestinės finansinės priemonės |
||||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kiekvienas turto poklasis papildomai skaidomas į poklasius, kaip nurodyta toliau |
Laikoma, kad poklasio rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei poklasis neatitinka toliau nurodyto kiekybinio likvidumo kriterijaus |
||||||||||||||||||||||
Pasirinkimo sandoriai, susiję su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu Pasirinkimo sandoris, kurio pagrindinė priemonė yra kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksas |
Pasirinkimo sandorių, susijusių su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu, poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
Pasirinkimo sandorio, susijusio su pagrindiniu kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu, priklausančiu poklasiui, kurio rinka laikoma likvidžia ir kurio laikotarpis iki terminų intervalo yra 0–6 mėn., rinka yra likvidi; pasirinkimo sandorio, susijusio su pagrindiniu kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu, priklausančiu poklasiui, kurio rinka laikoma likvidžia ir kurio laikotarpis iki terminų intervalo nėra 0–6 mėn., rinka nėra likvidi; pasirinkimo sandorio, susijusio su pagrindiniu kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu, priklausančiu poklasiui, kurio rinka laikoma nelikvidžia, rinka nėra likvidi jokiu metu iki terminų intervalo. |
||||||||||||||||||||||
Pasirinkimo sandoriai, susiję su vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais Pasirinkimo sandoris, kurio pagrindinė priemonė yra vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris |
Pasirinkimo sandorių, susijusių su vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
pasirinkimo sandorio, susijusio su vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, kurio pagrindinis vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris priklauso poklasiui, kurio rinka laikoma likvidžia ir kurio laikotarpis iki terminų intervalo yra 0–6 mėn., rinka yra likvidi; pasirinkimo sandorio, susijusio su vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, kurio pagrindinis vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris priklauso poklasiui, kurio rinka laikoma likvidžia ir kurio laikotarpis iki terminų intervalo nėra 0–6 mėn., rinka nėra likvidi; pasirinkimo sandorio, susijusio su vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, kurio pagrindinis vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris priklauso poklasiui, kurio rinka laikoma nelikvidžia, rinka nėra likvidi jokiu metu iki terminų intervalo. |
||||||||||||||||||||||
Turto klasė – kredito išvestinės finansinės priemonės |
||||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti, kokių finansinių priemonių klasių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, šie tokie metodai |
|||||||||||||||||||||||
Kitos kredito išvestinės finansinės priemonės |
|
|||||||||||||||||||||||
Kredito išvestinė finansinė priemonė, nepriklausanti nė vienam iš pirmiau išvardytų turto poklasių |
Laikoma, kad kitų kredito išvestinių finansinių priemonių rinka nėra likvidi. |
9.2 lentelė
Kredito išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka yra likvidi
Turto klasė – kredito išvestinės finansinės priemonės |
||||||||||||||
Turto poklasis |
Procentiliai ir minimalios ribinės vertės, taikytinos apskaičiuojant priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribas iki ir po sandorio sudarymo poklasiams, kurių rinka yra likvidi |
|||||||||||||
Sandoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant ribas |
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
||||||||||
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Apimties procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Apimties procentilis |
Minimali ribinė vertė |
|||||
Į indeksą įtrauktas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
2 500 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
7 500 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
2 500 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
7 500 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Į individualizuotą krepšelį įtrauktas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
2 500 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
7 500 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Pasirinkimo sandoriai, susiję su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
2 500 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
7 500 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
2 500 000 EUR |
70 |
5 000 000 EUR |
80 |
60 |
7 500 000 EUR |
90 |
70 |
10 000 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
9.3 lentelė
Kredito išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – kredito išvestinės finansinės priemonės |
||||
Turto poklasis |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo poklasiams, kurių rinka nėra likvidi |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
|
Į indeksą įtrauktas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris |
2 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
7 500 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris |
2 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
7 500 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Į individualizuotą krepšelį įtrauktas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris |
2 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
7 500 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Pasirinkimo sandoriai, susiję su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu |
2 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
7 500 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai |
2 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
7 500 000 EUR |
10 000 000 EUR |
Kitos kredito išvestinės finansinės priemonės |
2 500 000 EUR |
5 000 000 EUR |
7 500 000 EUR |
10 000 000 EUR |
10. C10 išvestinės finansinės priemonės
10.1 lentelė
C10 išvestinės finansinės priemonės– klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – C10 išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kiekvienas turto poklasis papildomai skaidomas į poklasius, kaip nurodyta toliau |
Laikoma, kad poklasio rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei poklasis neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų |
|||||||||||||||||||||||||||||||
Dienos tariamosios sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
||||||||||||||||||||||||||||||||
Frachto išvestinės finansinės priemonės Finansinė priemonė, susijusi su frachto tarifais, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 10 punkte |
Frachto išvestinių finansinių priemonių poklasis apibrėžiamas pagal šiuos segmentavimo kriterijus:
|
10 000 000 EUR |
10 |
||||||||||||||||||||||||||||||
Turto klasė – C10 išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomi šie metodai |
||||||||||||||||||||||||||||||||
Kitos C10 išvestinės finansinės priemonės |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 10 punkte apibrėžta finansinė priemonė, kuri nėra frachto išvestinė finansinė priemonė, bet kuris iš toliau nurodytų palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių turto poklasių: apsikeitimo infliacijos rizika keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai ir ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo infliacijos rizika keliomis valiutomis arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių, apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandoriai, ateities/išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandorių ir bet kuris iš šių su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių turto poklasių: kintamumo indekso pasirinkimo sandoriai, kintamumo indekso ateities/išankstiniai sandoriai, grąžos dispersijos parametro apsikeitimo sandoriai, grąžos kintamumo parametro apsikeitimo sandoriai, grąžos dispersijos parametro portfelio apsikeitimo sandoriai ir grąžos kintamumo parametro portfelio apsikeitimo sandoriai |
Laikoma, kad kitų C10 išvestinių finansinių priemonių rinka nėra likvidi. |
10.2 lentelė
C10 išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka yra likvidi
Turto klasė – C10 išvestinės finansinės priemonės |
||||||||||||||
Turto poklasis |
Procentiliai ir minimalios ribinės vertės, taikytinos apskaičiuojant priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribas iki ir po sandorio sudarymo poklasiams, kurių rinka yra likvidi |
|||||||||||||
Sandoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant ribas |
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
||||||||||
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Apimties procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Apimties procentilis |
Minimali ribinė vertė |
|||||
Frachto išvestinės finansinės priemonės |
Ribų skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvieno poklasio, įeinančio į turto poklasį, atžvilgiu atsižvelgiant į įvykdytus sandorius su tam poklasiui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
25 000 EUR |
70 |
50 000 EUR |
80 |
60 |
75 000 EUR |
90 |
70 |
100 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
10.3 lentelė
C10 išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – C10 išvestinės finansinės priemonės |
||||
Turto poklasis |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo poklasiams, kurių rinka nėra likvidi |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
|
Frachto išvestinės finansinės priemonės |
25 000 EUR |
50 000 EUR |
75 000 EUR |
100 000 EUR |
Kitos C10 išvestinės finansinės priemonės |
25 000 EUR |
50 000 EUR |
75 000 EUR |
100 000 EUR |
11. Finansiniai sandoriai dėl kainų skirtumo
11.1 lentelė
Sandoriai dėl kainų skirtumo – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – finansiniai sandoriai dėl kainų skirtumo |
||||
Išvestinės finansinės priemonės susitarimas, pagal kurio sąlygas turėtojas įgyja ilgąją arba trumpąją poziciją, susijusią su pagrindinio turto kainos susitarimo galiojimo pradžioje ir jo kainos susitarimui pasibaigus skirtumu. |
||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kiekvienas turto poklasis papildomai skaidomas į poklasius, kaip nurodyta toliau |
Laikoma, kad poklasio rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei poklasis neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų arba jei atitinkamais atvejais jis neatitinka toliau nurodyto kokybinio likvidumo kriterijaus |
||
Kokybinis likvidumo kriterijus |
Dienos tariamosios sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
||
Valiutos sandoriai dėl kainų skirtumo |
Valiutos sandorių dėl kainų skirtumo poklasis apibrėžiamas pagal pagrindinių valiutų porą, kuri apibrėžiama kaip sandorių dėl kainų skirtumo ar kainų skirtumų lažybų sandorio dviejų pagrindinių valiutų derinys. |
|
50 000 000 EUR |
100 |
Biržos prekių sandoriai dėl kainų skirtumo |
Biržos prekių sandorių dėl kainų skirtumo poklasis apibrėžiamas pagal sandorių dėl kainų skirtumo ar kainų skirtumų lažybų pagrindinę biržos prekę. |
|
50 000 000 EUR |
100 |
Nuosavybės vertybinių popierių sandoriai dėl kainų skirtumo |
Nuosavybės vertybinių popierių sandorių dėl kainų skirtumo poklasis apibrėžiamas pagal sandorių dėl kainų skirtumo ar kainų skirtumų lažybų sandorio pagrindinį nuosavybės vertybinį popierių. |
Nuosavybės vertybinių popierių sandorių dėl kainų skirtumo rinka laikoma likvidžia, jei pagrindinė priemonė yra nuosavybės vertybinis popierius, kurio rinka yra likvidi, kaip nustatyta remiantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunkčiu. |
|
|
Obligacijų sandoriai dėl kainų skirtumo |
Obligacijų sandorių dėl kainų skirtumo poklasis apibrėžiamas pagal sandorių dėl kainų skirtumo ar kainų skirtumų lažybų sandorio pagrindinę obligaciją ar obligacijų ateities sandorį. |
Obligacijų sandorių dėl kainų skirtumo rinka laikoma likvidžia, jei pagrindinė priemonė yra obligacija ar obligacijų ateities sandoris, kurių rinka yra likvidi, kaip nustatyta remiantis 6 straipsniu ir 8 straipsnio 1 dalies b punktu. |
|
|
Sandoriai dėl kainų skirtumo, susiję su nuosavybės vertybinių popierių ateities/išankstiniais sandoriais |
Sandorių dėl kainų skirtumo, susijusių su nuosavybės vertybinių popierių ateities/išankstiniais sandoriais, poklasis apibrėžiamas pagal pagrindinį ateities/išankstinį sandorį, susijusį su sandorių dėl kainų skirtumo ar kainų skirtumų lažybų nuosavybės vertybiniu popieriumi. |
Laikoma, kad sandorių dėl kainų skirtumo, susijusių su nuosavybės vertybinių popierių ateities/išankstiniais sandoriais, rinka yra likvidi, jei pagrindinė priemonė yra nuosavybės vertybinių popierių ateities/išankstinis sandoris, kurio rinka yra likvidi, kaip nustatyta remiantis 6 straipsniu ir 8 straipsnio 1 dalies b punktu. |
|
|
Sandoriai dėl kainų skirtumo, susiję su nuosavybės vertybinių popierių pasirinkimo sandoriais |
Sandorių dėl kainų skirtumo, susijusių su nuosavybės vertybinių popierių pasirinkimo sandoriais, poklasis apibrėžiamas pagal pagrindinį pasirinkimo sandorį, susijusį su sandorių dėl kainų skirtumo ar kainų skirtumų lažybų nuosavybės vertybiniu popieriumi. |
Laikoma, kad sandorių dėl kainų skirtumo, susijusių su nuosavybės vertybinių popierių pasirinkimo sandoriais, rinka yra likvidi, jei pagrindinė priemonė yra nuosavybės vertybinių popierių pasirinkimo sandoris, kurio rinka yra likvidi, kaip nustatyta remiantis 6 straipsniu ir 8 straipsnio 1 dalies b punktu. |
|
|
Turto klasė – finansiniai sandoriai dėl kainų skirtumo |
||||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomi šie metodai |
|||
Kiti sandoriai dėl kainų skirtumo |
|
|||
Sandoris dėl kainų skirtumo ar kainų skirtumų lažybos, nepriklausantys nė vienam iš pirmiau išvardytų turto poklasių |
Laikoma, kad kitų sandorių dėl kainų skirtumo ar kainų skirtumų lažybų rinka nėra likvidi. |
11.2 lentelė
Sandoriai dėl kainų skirtumo – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka yra likvidi
Turto klasė – finansiniai sandoriai dėl kainų skirtumo |
||||||||||||||
Turto poklasis |
Procentiliai ir minimalios ribinės vertės, taikytinos apskaičiuojant priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribas iki ir po sandorio sudarymo poklasiams, kurių rinka yra likvidi |
|||||||||||||
Sandoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant ribas |
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
||||||||||
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Apimties procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Apimties procentilis |
Minimali ribinė vertė |
|||||
Valiutos sandoriai dėl kainų skirtumo |
Įvykdyti sandoriai, susiję su valiutos sandoriais dėl kainų skirtumo, kurių rinka laikoma likvidžia pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
50 000 EUR |
70 |
60 000 EUR |
80 |
60 |
90 000 EUR |
90 |
70 |
100 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Biržos prekių sandoriai dėl kainų skirtumo |
Įvykdyti sandoriai, susiję su biržos prekių sandoriais dėl kainų skirtumo, kurių rinka laikoma likvidžia pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
50 000 EUR |
70 |
60 000 EUR |
80 |
60 |
90 000 EUR |
90 |
70 |
100 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Nuosavybės vertybinių popierių sandoriai dėl kainų skirtumo |
Įvykdyti sandoriai, susiję su nuosavybės vertybinių popierių sandoriais dėl kainų skirtumo, kurių rinka laikoma likvidžia pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
50 000 EUR |
70 |
60 000 EUR |
80 |
60 |
90 000 EUR |
90 |
70 |
100 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Obligacijų sandoriai dėl kainų skirtumo |
Įvykdyti sandoriai, susiję su obligacijų sandoriais dėl kainų skirtumo, kurių rinka laikoma likvidžia pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
50 000 EUR |
70 |
60 000 EUR |
80 |
60 |
90 000 EUR |
90 |
70 |
100 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Sandoriai dėl kainų skirtumo, susiję su nuosavybės vertybinių popierių ateities/išankstiniais sandoriais |
Įvykdyti sandoriai dėl kainų skirtumo, susiję su ateities sandoriais dėl nuosavybės vertybinio popieriaus, kurio rinka laikoma likvidžia pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
50 000 EUR |
70 |
60 000 EUR |
80 |
60 |
90 000 EUR |
90 |
70 |
100 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||||
Sandoriai dėl kainų skirtumo, susiję su nuosavybės vertybinių popierių pasirinkimo sandoriais |
Įvykdyti sandoriai dėl kainų skirtumo, susiję su pasirinkimo sandoriais dėl nuosavybės vertybinio popieriaus, kurio rinka laikoma likvidžia pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
50 000 EUR |
70 |
60 000 EUR |
80 |
60 |
90 000 EUR |
90 |
70 |
100 000 EUR |
30 |
40 |
50 |
60 |
11.3 lentelė
Sandoriai dėl kainų skirtumo – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos poklasiams, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – finansiniai sandoriai dėl kainų skirtumo |
||||
Turto poklasis |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo poklasiams, kurių rinka nėra likvidi |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
|
Valiutos sandoriai dėl kainų skirtumo |
50 000 EUR |
60 000 EUR |
90 000 EUR |
100 000 EUR |
Biržos prekių sandoriai dėl kainų skirtumo |
50 000 EUR |
60 000 EUR |
90 000 EUR |
100 000 EUR |
Nuosavybės vertybinių popierių sandoriai dėl kainų skirtumo |
50 000 EUR |
60 000 EUR |
90 000 EUR |
100 000 EUR |
Obligacijų sandoriai dėl kainų skirtumo |
50 000 EUR |
60 000 EUR |
90 000 EUR |
100 000 EUR |
Sandoriai dėl kainų skirtumo, susiję su nuosavybės vertybinių popierių ateities/išankstiniais sandoriais |
50 000 EUR |
60 000 EUR |
90 000 EUR |
100 000 EUR |
Sandoriai dėl kainų skirtumo, susiję su nuosavybės vertybinių popierių pasirinkimo sandoriais |
50 000 EUR |
60 000 EUR |
90 000 EUR |
100 000 EUR |
Kiti sandoriai dėl kainų skirtumo/kainų skirtumų lažybos |
50 000 EUR |
60 000 EUR |
90 000 EUR |
100 000 EUR |
12. Apyvartiniai taršos leidimai
12.1 lentelė
Apyvartiniai taršos leidimai – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – apyvartiniai taršos leidimai |
||
Turto poklasis |
Laikoma, kad turto poklasio rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei poklasis neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų |
|
Dienos sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
|
Europos Sąjungos apyvartiniai taršos leidimai (EUA) Bet koks vienetas, pripažintas atitinkančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (3) (dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos) reikalavimus ir suteikiantis teisę išmesti vienos anglies dioksido tonos ekvivalentą (tCO2e). |
150 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
5 |
Europos Sąjungos aviacijos apyvartiniai taršos leidimai (EUAA) Bet koks vienetas, pripažintas atitinkančiu Direktyvos 2003/87/EB (dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos) reikalavimus ir suteikiantis teisę išmesti vienos anglies dioksido tonos ekvivalentą (tCO2e) aviacijos sektoriuje. |
150 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
5 |
Patvirtinti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai (CER) Bet koks vienetas, pripažintas atitinkančiu Direktyvos 2003/87/EB (dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos) reikalavimus ir lygus išmetamųjų teršalų mažinimo ekvivalentui, atitinkančiam vienos anglies dioksido tonos ekvivalentą (tCO2e). |
150 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
5 |
Išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai (ERU) Bet koks vienetas, pripažintas atitinkančiu Direktyvos 2003/87/EB (dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos) reikalavimus ir lygus išmetamųjų teršalų mažinimo ekvivalentui, atitinkančiam vienos anglies dioksido tonos ekvivalentą (tCO2e). |
150 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
5 |
12.2 lentelė
Apyvartiniai taršos leidimai – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos turto poklasiams, kurių rinka yra likvidi
Turto klasė – apyvartiniai taršos leidimai |
||||||||||||
Turto poklasis |
Sandoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant ribas |
Procentiliai ir minimalios ribinės vertės, taikytinos apskaičiuojant priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribas iki ir po sandorio sudarymo turto poklasiams, kurių rinka yra likvidi |
||||||||||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|||||||||
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
|||||
Europos Sąjungos apyvartiniai taršos leidimai (EUA) |
Įvykdyti sandoriai su visais Europos Sąjungos apyvartiniais taršos leidimais (EUA). |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
70 |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
80 |
90 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
90 |
100 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||
Europos Sąjungos aviacijos apyvartiniai taršos leidimai (EUAA) |
Įvykdyti sandoriai su visais Europos Sąjungos aviacijos apyvartiniais taršos leidimais (EUA). |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
70 |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
80 |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
90 |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||
Patvirtinti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai (CER) |
Įvykdyti sandoriai su visais patvirtintais išmetamųjų teršalų mažinimo vienetais (CER). |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
70 |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
80 |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
90 |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||
Išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai (ERU) |
Įvykdyti sandoriai su visais išmetamųjų teršalų mažinimo vienetais (ERU). |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
70 |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
80 |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
90 |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
30 |
40 |
50 |
60 |
12.3 lentelė
Apyvartiniai taršos leidimai – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos turto poklasiams, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – apyvartiniai taršos leidimai |
||||
Turto poklasis |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo poklasiams, kurių rinka nėra likvidi |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
|
Europos Sąjungos apyvartiniai taršos leidimai (EUA) |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
90 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
100 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
Europos Sąjungos aviacijos apyvartiniai taršos leidimai (EUAA) |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
Patvirtinti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai (CER) |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
Išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai (ERU) |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
13. Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės
13.1 lentelė
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės – klasės, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės |
||
Turto poklasis |
Laikoma, kad turto poklasio rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei poklasis neatitinka vienos ar visų iš toliau nurodytų kiekybinių likvidumo kriterijų ribų |
|
Dienos sumos vidurkis [1 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
Sandorių skaičiaus dienos vidurkis [2 kiekybinis likvidumo kriterijus] |
|
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų (EUA) tipo leidimas Finansinė priemonė, susijusi su Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų (EUA) tipo apyvartiniais taršos leidimais, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte. |
150 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
5 |
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra Europos Sąjungos aviacijos apyvartinių taršos leidimų (EUAA) tipo Finansinė priemonė, susijusi su Europos Sąjungos aviacijos apyvartinių taršos leidimų (EUAA) tipo apyvartiniais taršos leidimais, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte. |
150 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
5 |
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (CER) tipo Finansinė priemonė, susijusi su patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (CER) tipo apyvartiniais taršos leidimais, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte. |
150 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
5 |
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (ERU) tipo Finansinė priemonė, susijusi su išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (ERU) tipo apyvartiniais taršos leidimais, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte. |
150 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
5 |
Turto klasė – apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės |
||
Turto poklasis |
Siekiant nustatyti finansinių priemonių klases, kurių rinka nėra likvidi pagal 6 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomi šie metodai |
|
Kitos apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės |
|
|
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė nėra Europos Sąjungos apyvartiniai taršos leidimai (EUA), Europos Sąjungos aviacijos apyvartiniai taršos leidimai (EUAA), patvirtinti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai (CER) ar išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai (ERU). |
Laikoma, kad kitų apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių rinka nėra likvidi. |
13.2 lentelė
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos turto poklasiams, kurių rinka yra likvidi
Turto klasė – apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės |
||||||||||||
Turto poklasis |
Sandoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant ribas |
Procentiliai ir minimalios ribinės vertės, taikytinos apskaičiuojant priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribas iki ir po sandorio sudarymo turto poklasiams, kurių rinka yra likvidi |
||||||||||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|||||||||
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
Sandorio procentilis |
Minimali ribinė vertė |
|||||
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų (EUA) tipo |
Įvykdyti sandoriai su visomis apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių pagrindinė priemonė yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų (EUA) tipo. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
70 |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
80 |
90 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
90 |
100 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra Europos Sąjungos aviacijos apyvartinių taršos leidimų (EUAA) tipo |
Įvykdyti sandoriai su visomis apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių pagrindinė priemonė yra Europos Sąjungos aviacijos apyvartinių leidimų (EUAA) tipo. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
70 |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
80 |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
90 |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (CER) tipo |
Įvykdyti sandoriai su visomis apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių pagrindinė priemonė yra patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (CER) tipo. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
70 |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
80 |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
90 |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
30 |
40 |
50 |
60 |
|||||||||
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (ERU) tipo |
Įvykdyti sandoriai su visomis apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių pagrindinė priemonė yra išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (ERU) tipo. |
S1 |
S2 |
S3 |
S4 |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
70 |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
80 |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
90 |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
30 |
40 |
50 |
60 |
13.3 lentelė
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės – priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo, taikytinos turto poklasiams, kurių rinka nėra likvidi
Turto klasė – apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės |
||||
Turto poklasis |
Priemonei būdingo dydžio ir didelės apimties ribos iki ir po sandorio sudarymo turto poklasiams, kurių rinka nėra likvidi |
|||
Priemonei būdingas dydis iki sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis iki sandorio sudarymo |
Priemonei būdingas dydis po sandorio sudarymo |
Didelės apimties dydis po sandorio sudarymo |
|
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
Ribinė vertė |
|
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų (EUA) tipo |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
90 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
100 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra Europos Sąjungos aviacijos apyvartinių taršos leidimų (EUAA) tipo |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (CER) tipo |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės, kurių pagrindinė priemonė yra išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (ERU) tipo |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
Kitos apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės |
20 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
40 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento |
(1) 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL L 294, 2001 11 10, p. 1).
(2) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/101/EB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių siekiant apsaugoti narių ir trečiųjų asmenų interesus, koordinavimo, siekiant suvienodinti tokias apsaugos priemones (OL L 258, 2009 10 1, p. 11).
(3) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
IV PRIEDAS
Baziniai duomenys, pateiktini su skaidrumu susijusiems skaičiavimams atlikti
1 lentelė
2 lentelės simbolių lentelė
SIMBOLIS |
DUOMENŲ RŪŠIS |
APIBRĖŽTIS |
||||
{ALPHANUM-n} |
Iki n raidinių skaitinių ženklų |
Laukelyje pateikiamas laisvo pobūdžio tekstas. |
||||
{DECIMAL-n/m} |
Dešimtainis skaičius iš viso iki n skaitmenų, iš kurių iki m skaitmenų gali rodyti dalis |
Skaitiniame laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos vertės:
Atitinkamais atvejais vertės apvalinamos, o ne trumpinamos. |
||||
{COUNTRYCODE_2} |
2 raidiniai skaitiniai ženklai |
Dviraidis ISO 3166–1 šalies kodas. |
||||
{CURRENCYCODE_3} |
3 raidiniai skaitiniai ženklai |
Triraidis ISO 4217 valiutos kodas. |
||||
{DATEFORMAT} |
ISO 8601 datos formatas |
Datos turėtų būti pateikiamos šiuo formatu: YYYY-MM-DD. |
||||
{ISIN} |
12 raidinių skaitinių ženklų |
ISIN kodas pagal ISO 6166. |
||||
{LEI} |
20 raidinių skaitinių ženklų |
Juridinio asmens identifikatorius pagal ISO 17442. |
||||
{MIC} |
4 raidiniai skaitiniai ženklai |
Rinkos identifikatorius pagal ISO 10383. |
||||
{INDEX} |
4 raidiniai ženklai |
EONA – EONIA EONS – EONIA apsikeitimo sandoris EURI – EURIBOR EUUS – euro ir dolerio keitimo kursas EUCH – euro ir Šveicarijos franko keitimo kursas GCFR – GCF REPO (atpirkimo sandoris) ISDA – ISDAFIX LIBI – LIBID LIBO – LIBOR MAAA – Muni AAA PFAN – hipotekos obligacijos (vok. Pfandbriefe) TIBO – TIBOR STBO – STIBOR BBSW – BBSW JIBA – JIBAR BUBO – BUBOR CDOR – CDOR CIBO – CIBOR MOSP – MOSPRIM NIBO – NIBOR PRBO – PRIBOR TLBO – TELBOR WIBO – WIBOR TREA – iždas SWAP – apsikeitimo sandoris FUSW – ateities apsikeitimo sandoris (angl. future swap) |
2 lentelė
Informacija apie bazinius duomenis, pateiktinus su skaidrumu susijusiems skaičiavimams atlikti
# |
LAUKELIS |
IŠSAMI INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI |
ATASKAITŲ TEIKIMO FORMA |
||||||||||||||||||||||||||||
1 |
Priemonės identifikavimo kodas |
Finansinei priemonei identifikuoti naudojamas kodas |
{ISIN} |
||||||||||||||||||||||||||||
2 |
Nesutrumpintas priemonės pavadinimas |
Nesutrumpintas finansinės priemonės pavadinimas. |
{ALPHANUM-350} |
||||||||||||||||||||||||||||
3 |
FPRR identifikatorius |
Ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių identifikavimas:
|
Ne nuosavo kapitalo finansinės priemonės:
|
||||||||||||||||||||||||||||
4 |
Pagrindinės priemonės turto klasė |
Pildytina, kai FPRR identifikavimo kodas žymi vertybiniais popieriais pakeistą išvestinę finansinę priemonę arba išvestinę finansinę priemonę. |
INTR – palūkanų norma EQUI – nuosavybės vertybinis popierius COMM – biržos prekė CRDT – kreditas CURR – valiuta EMAL – apyvartiniai taršos leidimai |
||||||||||||||||||||||||||||
5 |
Sutarties tipas |
Pildytina, kai FPRR identifikavimo kodas žymi išvestinę finansinę priemonę. |
OPTN – pasirinkimo sandoriai FUTR – ateities sandoriai FRAS – išankstiniai palūkanų normų susitarimai FORW – išankstiniai sandoriai SWAP – apsikeitimo sandoriai PSWP – portfelio apsikeitimo sandoriai SWPT – pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių FONS – ateities sandoriai dėl apsikeitimo sandorio FWOS – išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo sandorio FFAS – išankstiniai frachto susitarimai SPDB – kainų skirtumų lažybos CFDS – sandoriai dėl kainų skirtumo OTHR – kita |
||||||||||||||||||||||||||||
6 |
Informacijos teikimo diena |
Diena, kurios baziniai duomenys pateikiami |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||
7 |
Prekybos vieta |
Prekybos vietos segmento rinkos identifikavimo kodas (MIC), kai yra, kitu atveju – veiklos MIC. |
{MIC} |
||||||||||||||||||||||||||||
8 |
Terminas |
Finansinės priemonės terminas. Laukelis, skirtas obligacijų, palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, užsienio valiutos keitimo išvestinių finansinių priemonių, kredito išvestinių finansinių priemonių, C10 išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių turto poklasiams. |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||
Laukeliai, susiję su obligacijomis (visų rūšių, išskyrus biržinių prekių ir biržinių vekselių obligacijas) |
|||||||||||||||||||||||||||||||
9 |
Obligacijų rūšis |
Obligacijų rūšis, kaip apibrėžta III priedo 2 skirsnio 2.2 lentelėje. Pildytina, kai FPRR identifikavimo kodu žymimos obligacijos. |
EUSB – valstybės obligacijos OEPB – kitos viešosios obligacijos CVTB – konvertuojamosios obligacijos CVDB – padengtos obligacijos CRPB – įmonių obligacijos OTHR – kita |
||||||||||||||||||||||||||||
10 |
Emisijos data |
Data, kurią obligacija išleidžiama ir pradedamos skaičiuoti palūkanos. |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||
Su apyvartiniais taršos leidimais susiję laukeliai |
|||||||||||||||||||||||||||||||
Į šio skirsnio laukelius turėtų būti įrašomi tik apyvartinių taršos leidimų, kaip apibrėžta III priedo 12 skirsnio 12.1 lentelėje. duomenys. |
|||||||||||||||||||||||||||||||
11 |
Apyvartinių taršos leidimų porūšis |
Apyvartiniai taršos leidimai |
CERE – CER ERUE – ERU EUAE – EUA EUAA – CER |
||||||||||||||||||||||||||||
Su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susiję laukeliai |
|||||||||||||||||||||||||||||||
Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės ir C10 išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||||||||
12 |
Dydžio nurodymas pagal frachto porūšį |
Pildytina, jei Deleguotojo reglamento (ES) 2017/585 priedo 2 lentelės 35 laukelyje nurodyta bazinė prekė yra frachtas. |
{ALPHANUM-25} |
||||||||||||||||||||||||||||
13 |
Konkretus maršrutas arba laivo frachtavimo tam tikram laikui vidurkis |
Pildytina, jei Deleguotojo reglamento (ES) 2017/585 2 lentelės 35 laukelyje nurodyta bazinė prekė yra frachtas. |
{ALPHANUM-25} |
||||||||||||||||||||||||||||
14 |
Pateikimo/atsiskaitymo grynaisiais vieta |
Pildytina, jei Deleguotojo reglamento (ES) 2017/585 2 lentelės 35 laukelyje nurodyta bazinė prekė yra energija. |
{ALPHANUM-25} |
||||||||||||||||||||||||||||
15 |
Tariamosios sumos valiuta |
Valiuta, kuria denominuota tariamoji suma |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||||||
Palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||||||||
Šio skirsnio laukeliai turėtų būti pildomi tik palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kaip apibrėžta III priedo 5 skirsnio 5.1 lentelėje, duomenimis. |
|||||||||||||||||||||||||||||||
16 |
Pagrindinės priemonės rūšis |
Įrašoma informacija apie tokių rūšių sandorius, kurie nėra apsikeitimo sandoriai, pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių, ateities sandoriai dėl apsikeitimo sandorių ir išankstiniai sandoriai dėl apsikeitimo sandorių, taikant vieną iš toliau nurodytų alternatyvų. Įrašoma informacija apie apsikeitimo sandorius, pasirinkimo sandorius dėl apsikeitimo sandorių, ateities sandorius dėl apsikeitimo sandorių ir išankstinius sandorius dėl apsikeitimo sandorių pagrindinio apsikeitimo sandorio atžvilgiu, taikant vieną iš toliau nurodytų alternatyvų. |
BOND – obligacija BNDF – obligacijų ateities sandoriai INTR – palūkanų norma IFUT – palūkanų normų ateities sandoriai (FRA) FFMC – APSIKEITIMO KELIOMIS VALIUTOMIS KINTAMOMIS PALŪKANOMIS SANDORIAI XFMC – APSIKEITIMO KELIOMIS VALIUTOMIS FIKSUOTOMIS/KINTAMOMIS PALŪKANOMIS SANDORIAI XXMC – APSIKEITIMO KELIOMIS VALIUTOMIS FIKSUOTOMIS PALŪKANOMIS SANDORIAI OSMC – APSIKEITIMO PALŪKANŲ NORMOMIS PAGAL VIENOS NAKTIES INDEKSŲ APSIKEITIMO SANDORIUS KELIOMIS VALIUTOMIS SANDORIAI IFMC – APSIKEITIMO INFLIACIJOS RIZIKA KELIOMIS VALIUTOMIS SANDORIAI FFSC – APSIKEITIMO VIENA VALIUTA KINTAMOMIS PALŪKANOMIS SANDORIAI XFSC– APSIKEITIMO VIETA VALIUTA SANDORIAI, KAI VIENAI ŠALIAI NUSTATOMOS FIKSUOTOS, O KITAI – KINTAMOS PALŪKANOS XXSC – APSIKEITIMO VIENA VALIUTA FIKSUOTOMIS PALŪKANOMIS SANDORIAI OSSC – APSIKEITIMO PALŪKANŲ NORMOMIS PAGAL VIENOS NAKTIES INDEKSŲ APSIKEITIMO SANDORIUS VIENA VALIUTA SANDORIAI IFSC – APSIKEITIMO INFLIACIJOS RIZIKA VIENA VALIUTA SANDORIAI |
||||||||||||||||||||||||||||
17 |
Pagrindinės obligacijos emitentas |
Pildytina, kai pagrindinė priemonė yra obligacija arba obligacijų ateities sandoris, nurodant tiesioginės ar galutinės pagrindinės obligacijos emitento juridinio asmens identifikatorių (LEI). |
{LEI} |
||||||||||||||||||||||||||||
18 |
Pagrindinės obligacijos termino data |
Pildytina nurodant pagrindinės obligacijos termino datą. Laukelis skirtas skolos priemonėms su nustatyta išpirkimo data. |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||
19 |
Pagrindinės obligacijos emisijos data |
Pildytina nurodant pagrindinės obligacijos emisijos datą |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||
20 |
Pasirinkimo sandorio dėl apsikeitimo sandorio tariamoji valiuta |
Pildytina pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||||||
21 |
Pagrindinio apsikeitimo sandorio galiojimo terminas |
Pildytinas tik pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių, ateities sandorių dėl apsikeitimo sandorių ir išankstinių sandorių dėl apsikeitimo sandorių atvejais. |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||
22 |
Infliacijos indekso ISIN kodas |
Pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju, kai pagrindinis apsikeitimo sandoris yra apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandoris, ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandorių, apsikeitimo infliacijos rizika keliomis valiutomis sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo infliacijos rizika keliomis valiutomis sandorių, laukelyje nurodomas infliacijos indekso ISIN kodas, jei yra. |
{ISIN} |
||||||||||||||||||||||||||||
23 |
Infliacijos indekso pavadinimas |
Pildytina nurodant standartizuotą indekso pavadinimą, kai apsikeitimo sandorių pagrindinis apsikeitimo sandoris yra apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandoris, ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo infliacijos rizika viena valiuta sandorių, apsikeitimo infliacijos rizika keliomis valiutomis sandoris arba ateities/išankstinis sandoris dėl apsikeitimo infliacijos rizika keliomis valiutomis sandorių. |
{ALPHANUM-25} |
||||||||||||||||||||||||||||
24 |
Orientacinė palūkanų norma |
Orientacinės palūkanų normos pavadinimas. |
{INDEX} arba {ALPHANUM-25} – jeigu orientacinė norma neįtraukta į {INDEX} sąrašą. |
||||||||||||||||||||||||||||
25 |
Palūkanų normų sandorio terminas |
Šiame laukelyje nurodomas sutarties galiojimo terminas. Terminas nurodomas dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais. |
{INTEGER-3}+DAYS – dienos {INTEGER-3}+WEEK – savaitės {INTEGER-3}+MNTH – mėnesiai {INTEGER-3}+YEAR – metai |
||||||||||||||||||||||||||||
Užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||||||||
Šio skirsnio laukeliai pildomi tik užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių, kaip apibrėžta III priedo 8 skirsnio 8.1 lentelėje, atveju. |
|||||||||||||||||||||||||||||||
26 |
Sutarties porūšis |
Pildytina siekiant atskirti išankstinius sandorius, pasirinkimo sandorius ir apsikeitimo sandorius su apsikeitimu pagrindine suma ir be apsikeitimo pagrindine suma, kaip apibrėžta III priedo 8 skirsnio 8.1 lentelėje. |
DLVB – pagrindinė suma perduodama NDLV – pagrindinė suma neperduodama |
||||||||||||||||||||||||||||
Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||||||||
Laukeliai pildomi tik su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių, kaip apibrėžta III priedo 6 skirsnio 6.1 lentelėje, atveju. |
|||||||||||||||||||||||||||||||
27 |
Pagrindinės priemonės rūšis |
Pildytina, kai FPRR identifikavimo kodas – išvestinė finansinė priemonė, pagrindinės priemonės turto klasė –nuosavas kapitalas, o turto poklasis nėra nei apsikeitimo sandoris, nei portfelio apsikeitimo sandoris. |
STIX – akcijų indeksas SHRS – akcija DIVI – dividendų indeksas DVSE – akcijų dividendai BSKT – emitento įvykių nulemtas akcijų krepšelis ETFS – biržiniai fondai VOLI – kintamumo indeksas OTHR – kita (įskaitant depozitoriumo pakvitavimus, sertifikatus ir kitas į nuosavybės finansines priemones panašias priemones) |
||||||||||||||||||||||||||||
Pildytina, kai FPRR identifikavimo kodas – išvestinė finansinė priemonė, pagrindinės priemonės turto klasė –nuosavas kapitalas, turto poklasis – apsikeitimo sandoriai arba portfelio apsikeitimo sandoriai, o III priedo 6 skirsnio 6.1 lentelėje apibrėžtas 2 segmentavimo kriterijus yra vienas pavadinimas. |
SHRS – akcija DVSE – akcijų dividendai ETFS – biržiniai fondai OTHR – kita (įskaitant depozitoriumo pakvitavimus, sertifikatus ir kitas į nuosavybės finansines priemones panašias priemones) |
||||||||||||||||||||||||||||||
Pildytina, kai FPRR identifikavimo kodas – išvestinė finansinė priemonė, pagrindinės priemonės turto klasė –nuosavas kapitalas, turto poklasis – apsikeitimo sandoriai arba portfelio apsikeitimo sandoriai, o III priedo 6 skirsnio 6.1 lentelėje apibrėžtas 2 segmentavimo kriterijus yra indeksas. |
STIX – akcijų indeksas DIVI – dividendų indeksas VOLI – kintamumo indeksas OTHR – kita |
||||||||||||||||||||||||||||||
Pildytina, kai FPRR identifikavimo kodas – išvestinė finansinė priemonė, pagrindinės priemonės turto klasė –nuosavas kapitalas, turto poklasis – apsikeitimo sandoriai arba portfelio apsikeitimo sandoriai, o III priedo 6 skirsnio 6.1 lentelėje apibrėžtas 2 segmentavimo kriterijus yra krepšelis. |
BSKT – krepšelis |
||||||||||||||||||||||||||||||
28 |
Parametras |
Pildytina, kai FPRR identifikavimo kodu žymima išvestinė finansinė priemonė, pagrindinės priemonės turto klasė yra nuosavybė, o turto poklasis yra arba apsikeitimo sandoris, arba portfelio apsikeitimo sandoris. |
PRBP – kainos grąžos pagrindinis rezultatų parametras PRDV – grąžos dividendų parametras PRVA – grąžos dispersijos parametras PRVO – grąžos kintamumo parametras |
||||||||||||||||||||||||||||
Sandoriai dėl kainų skirtumo |
|||||||||||||||||||||||||||||||
Laukeliai turi būti pildomi tik atveju, jei sandorio tipas yra sandoris dėl skirtumų ar kainų skirtumų lažybos. |
|||||||||||||||||||||||||||||||
29 |
Pagrindinės priemonės rūšis |
Pildytina, jei FPRR identifikavimo kodu žymima išvestinė finansinė priemonė, o susitarimo tipas yra susitarimas dėl skirtumų ar kainų skirtumų lažybos. |
CURR – valiuta EQUI – nuosavybės vertybinis popierius BOND – obligacijos FTEQ – ateities sandoriai dėl nuosavybės vertybinių popierių OPEQ – pasirinkimo sandoriai dėl nuosavybės vertybinių popierių COMM – biržos prekės EMAL – apyvartiniai taršos leidimai OTHR – kita |
||||||||||||||||||||||||||||
30 |
1 tariamosios sumos valiuta |
Pagrindinės valiutų poros 1-oji valiuta. Laukelis taikytinas, kai pagrindinės priemonės rūšis yra valiuta. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||||||
31 |
2 tariamosios sumos valiuta. |
Pagrindinės valiutų poros 2-oji valiuta. Laukelis taikytinas, kai pagrindinės priemonės rūšis yra valiuta. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||||||
Kredito išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||||||||
32 |
Pagrindinio kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio ISIN kodas |
Pildytina kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių išvestinių finansinių priemonių atveju, nurodant pagrindinio apsikeitimo sandorio ISIN kodą. |
{ISIN} |
||||||||||||||||||||||||||||
33 |
Pagrindinio indekso kodas |
Pildytina išvestinių finansinių priemonių, susijusių su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu, atveju, nurodant indekso ISIN kodą. |
{ISIN} |
||||||||||||||||||||||||||||
34 |
Pagrindinio indekso pavadinimas |
Pildytina išvestinių finansinių priemonių, susijusių su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu, atveju, nurodant standartizuotą indekso pavadinimą. |
{ALPHANUM-25} |
||||||||||||||||||||||||||||
35 |
Serija |
Indekso sudėties serijos numeris, jei yra. Pildytina kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indekso arba išvestinių finansinių priemonių, susijusių su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu, atveju, nurodant to indekso seriją. |
{DECIMAL-18/17} |
||||||||||||||||||||||||||||
36 |
Versija |
Nauja serijos versija išleidžiama, jei viena iš sudedamųjų dalių neatitinka reikalavimų ir indeksą reikia iš naujo įvertinti, kad būtų atsižvelgta į naują bendrą sudedamųjų indekso dalių skaičių. Pildytina kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indekso arba išvestinių finansinių priemonių, susijusių su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu, atveju nurodant to indekso versiją. |
{DECIMAL-18/17} |
||||||||||||||||||||||||||||
37 |
Atnaujinimo mėnesiai |
Visi mėnesiai, kuriais numatomas atnaujinimas, kaip nustatyta indekso sudarytojo konkretiems metams. Laukelis kartojamas kiekvienam atnaujinimo mėnesiui. Pildytina kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indekso arba išvestinių finansinių priemonių, susijusių su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu, atveju. |
01, 02, 03, 04, 05, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 12 |
||||||||||||||||||||||||||||
38 |
Kito atnaujinimo data |
Pildytina kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indekso arba išvestinių finansinių priemonių, susijusių su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksu, atveju, nurodant kitą indekso atnaujinimo datą, kurią nustato indekso sudarytojas. |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||
39 |
Valstybinio ir viešojo tipo emitentas |
Pildytina, jei vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio arba išvestinės finansinės priemonės, susijusios su vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriu, referencinis subjektas yra valstybės skolos vertybinių popierių emitentas, kaip apibrėžta III priedo 9 skirsnio 9.1 lentelėje. |
„TRUE“ – referencinis subjektas yra valstybinio ir viešojo tipo emitentas „FALSE“ – referencinis subjektas nėra valstybinio ir viešojo tipo emitentas |
||||||||||||||||||||||||||||
40 |
Pagrindinė pozicija |
Pildytina vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių išvestinių finansinių priemonių atveju, nurodant pagrindinės pozicijos ISIN kodą. |
{ISIN} |
||||||||||||||||||||||||||||
41 |
Referencinis subjektas |
Pildytina įrašant vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio arba išvestinės finansinės priemonės, susijusios su vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriu, referencinį subjektą. |
{COUNTRYCODE_2} arba ISO 3166–2 – dviraidis valstybės kodas, po jo – brūkšnelis „-“ ir ne daugiau nei 3 raidinių skaitinių simbolių smulkesnių valstybės vienetų kodas arba {LEI} |
||||||||||||||||||||||||||||
42 |
Tariamosios sumos valiuta |
Valiuta, kuria denominuota tariamoji suma |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||||||
Apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||||||||||||||||||||||
Šio skirsnio laukeliai pildomi tik apyvartinių taršos leidimų, kaip apibrėžta III priedo 13 skirsnio 13.1 lentelėje, atveju. |
|||||||||||||||||||||||||||||||
43 |
Apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių porūšis |
Pildytina, kai kintamasis #3 „FPRR identifikavimo kodas“ yra DERV (išvestinės finansinės priemonės), o kintamasis #4 „pagrindinės priemonės turto klasė“ yra EMAL (apyvartiniai taršos leidimai). |
CERE – CER ERUE – ERU EUAE – EUA EUAA – EUAA OTHR – kita |
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/350 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/584
2016 m. liepos 14 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami prekybos vietoms taikomi organizaciniai reikalavimai
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 48 straipsnio 12 dalies a, c ir g punktus,
kadangi:
(1) |
svarbu užtikrinti, kad prekybos vietos, kurios sudaro sąlygas vykdyti algoritminę prekybą, turėtų tinkamas sistemas ir kontrolės priemones; |
(2) |
šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos ne tik reguliuojamoms rinkoms, bet ir daugiašalėms prekybos sistemoms bei organizuotos prekybos sistemoms, kaip nustatyta Direktyvos 2014/65/ES 18 straipsnio 5 dalyje; |
(3) |
technologijų pokyčių poveikis, visų pirma algoritminės prekybos srityje, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, pagal kuriuos galima nustatyti prekybos vietų valdymo pajėgumą ir priemones. Algoritminės prekybos keliama rizika gali būti pastebima bet kokios rūšies prekybos sistemoje, kuri yra pagrįsta elektroninėmis priemonėmis. Todėl reikėtų nustatyti konkrečius organizacinius reikalavimus, taikomus reguliuojamoms rinkoms, daugiašalėms prekybos sistemoms ir organizuotos prekybos sistemoms, kurios leidžia arba sudaro sąlygas vykdyti algoritminę prekybą naudojant jų sistemas. Tai prekybos sistemos, kurias naudojant gali būti vykdoma algoritminė prekyba, priešingai nei tos, kurias naudojant algoritminė prekyba neleidžiama, įskaitant prekybos sistemas, pagal kurias derybos dėl sandorių vyksta žodžiu; |
(4) |
valdymo priemonės, atitikties užtikrinimo funkcijos vaidmuo, personalas ir užsakomosios paslaugos turėtų būti reglamentuojami taikant organizacinius reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti elektroninių prekybos sistemų atsparumą; |
(5) |
turėtų būti nustatyti reikalavimai, taikomi prekybos vietų, kurios leidžia arba sudaro sąlygas vykdyti algoritminę prekybą, sistemoms. Tačiau konkretus jų taikymas turėtų būti susietas su įsivertinimu, kurį turi atlikti kiekviena prekybos vieta, nes ne visi prekybos modeliai kelia tą pačią riziką. Todėl tam tikri organizaciniai reikalavimai gali būti netinkami tam tikriems prekybos modeliams nepaisant to, kad jų prekybos sistemos tam tikru mastu gali būti pagrįstos elektroninėmis priemonėmis. Visų pirma konkretūs nustatytini reikalavimai, susiję su prašymo dėl kotiruotės sistemomis ar mišriomis sistemomis, turėtų būti svarstomi atsižvelgiant į vykdomos algoritminės prekybos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Taip pat prekybos vietos, kai tinka, turėtų nustatyti griežtesnius reikalavimus; |
(6) |
reikėtų atidžiai atsižvelgti į algoritminės prekybos keliamą riziką, ypatingą dėmesį skiriant tai rizikai, kuri gali paveikti pagrindinius prekybos sistemos elementus, įskaitant techninę ir programinę įrangą bei susijusias ryšių linijas, kurias prekybos vietos ir prekybos vietų nariai, dalyviai ar klientai (toliau – nariai) naudoja vykdydami savo veiklą, taip pat bet kokios rūšies prekybos vietų naudojamas vykdymo sistemas ar pavedimų valdymo sistemas, įskaitant derinimo algoritmus; |
(7) |
konkretūs organizaciniai reikalavimai prekybos vietoms turi būti nustatyti pasinaudojant patikimu įsivertinimu, kurį atliekant turi būti vertinami tam tikri parametrai. Tas įsivertinimas turėtų apimti visas kitas aiškiai nenurodytas aplinkybes, kurios gali daryti poveikį jų organizacinei struktūrai; |
(8) |
minimalus įsivertinimo ir narių išsamaus patikrinimo įrašų saugojimo laikotarpis šio reglamento tikslais turėtų atitikti Direktyvoje 2014/65/ES nustatytas bendrąsias duomenų saugojimo pareigas; |
(9) |
kai reikalaujama, kad prekybos vietos vykdytų stebėjimą realiuoju laiku, įspėjimai, kad būtų veiksmingi, po to stebėjimo turi būti generuojami iš karto, kai tik tai techniškai įmanoma, t. y. ne vėliau kaip per penkias sekundes. Dėl tos pačios priežasties visų veiksmų po to stebėjimo turėtų būti imtasi kiek galima skubiau, darant prielaidą, kad susiję asmenys dės pagrįstas pastangas dėl sistemų veiksmingumo ir su jomis susijusių sąnaudų; |
(10) |
prekybos vietų siūlomos testavimo priemonės neturėtų kelti rizikos tvarkingai prekybai. Siekiant to tikslo, turėtų būti reikalaujama, kad prekybos vietos nustatytų tinkamą sąžiningo naudojimo politiką, užtikrintų griežtą testavimo aplinkos ir realios aplinkos atskyrimą arba testuoti leistų tik ne prekybos valandomis; |
(11) |
derėjimo testavimu turėtų būti užtikrinama, kad patys pagrindiniai sistemos ar algoritmų, kuriuos naudoja nariai, elementai veiktų teisingai ir pagal prekybos vietos reikalavimus, įskaitant gebėjimą taip, kaip numatyta, sąveikauti su prekybos vietos derinimo logika ir tinkamą duomenų srautų į prekybos vietą ir iš jos tvarkymą. Testavimas dėl tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų turėtų būti organizuotas konkrečiai siekiant nustatyti algoritmo ar strategijos reakciją į sąlygas, kurios gali sukelti sąmyšį rinkoje; |
(12) |
kai prekybos vietos pateikia priemones algoritmams testuoti naudojant testavimo simbolius, turėtų būti laikoma, kad pareiga pateikti testavimo dėl tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų priemones yra įvykdyta. Siekdamos sudaryti sąlygas nariams veiksmingai naudotis tokiais testavimo simboliais, prekybos vietos turėtų paskelbti testavimo simbolių specifikacijas ir ypatybes taip pat detaliai, kaip jos viešai skelbiamos realios aplinkos sutarčių atveju; |
(13) |
prekybos vietoms turėtų būti taikoma pareiga pateikti priemonių, kurios palengvintų testavimą dėl tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų. Tačiau neturėtų būti reikalaujama, kad jų nariai naudotų tas priemones. Jei prekybos vietos gauna iš savo narių pranešimą, kuriuo patvirtinama, kad toks testavimas atliktas, ir nurodomos tam testavimui naudotos priemonės, turėtų būti laikoma, kad tai yra pakankama garantija, tačiau prekybos vietos neturėtų būti įpareigotos patvirtinti tų priemonių adekvatumą ar to testavimo rezultatus; |
(14) |
turėtų būti reikalaujama, kad prekybos vietos ir jų nariai būtų tinkamai pasirengę kritiniu atveju anuliuoti neįvykdytus pavedimus, jei atsirastų nenumatytų aplinkybių; |
(15) |
suteikus tiesioginės elektroninės prieigos (TEP) paslaugą neapibrėžtam skaičiui asmenų gali kilti rizika tos paslaugos teikėjui ir taip pat prekybos vietos, kurioje siunčiami pavedimai, atsparumui ir pajėgumui. Siekiant sumažinti tokią riziką, kai prekybos vietos leidžia perįgaliojimą, TEP teikėjas turėtų galėti nustatyti skirtingus pavedimų srautus, kuriuos sukuria perįgaliojimo gavėjai; |
(16) |
kai prekybos vieta leidžia suteiktąją prieigą, būsimiems suteiktosios prieigos klientams turėtų būti taikomas prekybos vietos leidimo suteikimo procesas. Prekybos vietoms taip pat turėtų būti leidžiama nuspręsti, kad norėdami teikti tiesioginės prieigos prie rinkos paslaugas jų nariai turėtų gauti leidimą; |
(17) |
prekybos vietos turėtų patikslinti reikalavimus, kuriuos turi atitikti jų nariai, kad jiems būtų leista teikti TEP, ir nustatyti minimalius standartus, kuriuos turi atitikti būsimi TEP klientai išsamaus patikrinimo procese. Tie reikalavimai ir standartai turėtų būti pritaikyti pagal riziką, kurią kelia jų numatomos prekybos pobūdis, mastas ir sudėtingumas, ir pagal teikiamą paslaugą. Visų pirma reikėtų įvertinti numatomos prekybos lygį, pavedimų kiekį ir siūlomo ryšio rūšį; |
(18) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną; |
(19) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(20) |
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDRIEJI ORGANIZACINIAI REIKALAVIMAI PREKYBOS VIETOMS, KURIOS LEIDŽIA ARBA SUDARO SĄLYGAS VYKDYTI ALGORITMINĘ PREKYBĄ NAUDOJANT JŲ SISTEMAS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnis)
1. Šiuo reglamentu nustatomos išsamios taisyklės dėl prekybos vietų, kurios leidžia arba sudaro sąlygas vykdyti algoritminę prekybą, sistemoms taikomų organizacinių reikalavimų, susijusių su jų atsparumu ir pajėgumu, reikalavimų prekybos vietoms užtikrinti tinkamą algoritmų testavimą ir reikalavimų, taikomų su TEP susijusiai kontrolei, pagal Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 12 dalies a, b ir g punktus.
2. Taikant šį reglamentą laikoma, kad prekybos vieta leidžia arba sudaro sąlygas vykdyti algoritminę prekybą, kai pavedimų pateikimas ir pavedimų derinimas palengvinamas elektroninėmis priemonėmis.
3. Taikant šį reglamentą visos priemonės ar sistemos, kurios leidžia arba sudaro sąlygas vykdyti algoritminę prekybą, laikomos algoritminės prekybos sistemomis.
2 straipsnis
Atitikties Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsniui įsivertinimas
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnis)
1. Prieš įdiegdamos prekybos sistemą ir bent kartą per metus prekybos vietos įsivertina atitiktį Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsniui, atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Tas įsivertinimas apima visų šio reglamento priede nurodytų parametrų analizę.
2. Prekybos vietos įsivertinimo įrašus saugo bent penkerius metus.
3 straipsnis
Prekybos vietų valdymas
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Laikydamosi savo bendros valdymo ir sprendimų priėmimo sistemos, prekybos vietos įdiegia ir stebi savo prekybos sistemas pagal aiškią ir įformintą valdymo tvarką, kuria nustatoma:
a) |
jų techninių, rizikos ir atitikties klausimų analizė priimant svarbiausius sprendimus; |
b) |
aiškios atskaitomybės linijos, įskaitant procedūras, pagal kurias tvirtinamas prekybos sistemų kūrimas, diegimas ir vėlesnis atnaujinimas ir sprendžiamos stebint prekybos sistemas nustatytos problemos; |
c) |
veiksmingos informacijos perdavimo procedūros, pagal kurias nurodymus galima gauti ir įgyvendinti veiksmingai ir laiku; |
d) |
užduočių ir atsakomybės sričių atskyrimas, siekiant užtikrinti veiksmingą prekybos vietų atitikties reikalavimams priežiūrą. |
2. Prekybos vietų valdymo organas arba vyresnioji vadovybė patvirtina:
a) |
atitikties įsivertinimą pagal 2 straipsnį; |
b) |
priemones prekybos vietos pajėgumui padidinti, kai tai būtina, kad būtų laikomasi 11 straipsnio; |
c) |
veiksmus, kurių paskirtis – ištaisyti reikšmingus trūkumus, nustatytus stebėjimo pagal 12 ir 13 straipsnius metu ir atlikus prekybos sistemų veikimo ir pajėgumo periodinę peržiūrą pagal 14 straipsnį. |
4 straipsnis
Atitikties užtikrinimo funkcija kaip valdymo priemonių dalis
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prekybos vietos užtikrina, kad atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys darbuotojai būtų įpareigoti:
a) |
visiems su algoritmine prekyba susijusiems darbuotojams užtikrinti aiškumą dėl prekybos vietų teisinių pareigų, susijusių su tokia prekyba; |
b) |
parengti ir prižiūrėti politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad algoritminės prekybos sistemos laikytųsi tų pareigų. |
2. Prekybos vietos užtikrina, kad atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys darbuotojai bent bendrais bruožais suprastų, kaip veikia algoritminės prekybos sistemos ir algoritmai.
Atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys darbuotojai nuolat palaiko ryšį su prekybos vietos darbuotojais, turinčiais išsamių techninių žinių apie prekybos vietos algoritminės prekybos sistemas ar algoritmus.
Be to, prekybos vietos užtikrina, kad atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys darbuotojai visada palaikytų tiesioginį ryšį su asmenimis, turinčiais prieigą prie 18 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos funkcijos (visiško atjungimo funkcijos), arba turėtų prieigą prie tos visiško atjungimo funkcijos ir už algoritminės prekybos sistemą atsakingų asmenų.
3. Kai atitikties užtikrinimo funkcija ar jos elementai yra patikėti trečiajai šaliai, prekybos vietos trečiajai šaliai suteikia tokią pačią prieigą prie informacijos, kokią suteiktų savo pačių atitikties užtikrinimo funkciją atliekantiems darbuotojams. Prekybos vietos su tokiais atitikties užtikrinimo konsultantais sudaro susitarimą, kuriuo užtikrinama, kad:
a) |
būtų garantuotas duomenų privatumas; |
b) |
vidaus ir išorės auditoriams arba kompetentingai institucijai nebūtų trukdoma atlikti atitikties užtikrinimo funkcijos auditą. |
5 straipsnis
Personalas
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Savo algoritminės prekybos sistemoms ir prekybos algoritmams valdyti prekybos vietos įdarbina pakankamai darbuotojų, turinčių tam būtiną kvalifikaciją ir pakankamai žinių apie:
a) |
atitinkamas prekybos sistemas ir algoritmus; |
b) |
tokių sistemų ir algoritmų stebėjimą ir testavimą; |
c) |
prekybos, kurią vykdo prekybos vietos nariai, dalyviai ar klientai (toliau – nariai), rūšis; |
d) |
prekybos vietos teisines pareigas. |
2. Prekybos vietos apibrėžia 1 dalyje nurodytą būtiną kvalifikaciją. 1 dalyje nurodyti darbuotojai tą būtiną kvalifikaciją turi įdarbinimo metu arba įgyja per mokymus po įdarbinimo. Prekybos vietos užtikrina, kad ta darbuotojų kvalifikacija būtų atnaujinama, ir reguliariai ją vertina.
3. 2 dalyje nurodyti darbuotojų mokymai yra pritaikomi prie darbuotojų patirties ir atsakomybės sričių atsižvelgiant į jų vykdomos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.
4. Tarp 1 dalyje nurodytų darbuotojų turi būti pakankamą darbo stažą turinčių darbuotojų, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas prekybos vietoje.
6 straipsnis
Užsakomosios paslaugos ir pirkimai
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prekybos vietos, visas ar dalį savo veiklos funkcijų, susijusių su sistemomis, kurios leidžia arba sudaro sąlygas vykdyti algoritminę prekybą, patikinčios trečiosioms šalims, užtikrina, kad:
a) |
užsakomųjų paslaugų susitarimas būtų susijęs tik su veiklos funkcijomis ir nekeistų vyresniosios vadovybės ir valdymo organo atsakomybės; |
b) |
nebūtų pakeistas prekybos vietos santykis su savo nariais, kompetentingomis institucijomis ar bet kokiomis trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip duomenų srauto paslaugų klientai, ir įsipareigojimai jiems; |
c) |
jos atitiktų reikalavimus, kurių turi laikytis, kad gautų veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES III antraštinę dalį. |
2. Taikant šį straipsnį, veiklos funkcijos apima visą tiesioginę veiklą, susijusią su prekybos sistemų veikimu ir priežiūra, kuria palaikomi šie elementai:
a) |
išsiuntimo ryšys, pavedimų pateikimo pajėgumas, pavedimų ribojimo (angl. throttling) pajėgumas ir gebėjimas subalansuoti klientų pavedimų įvedimą per skirtingus tinklų sietuvus; |
b) |
prekybos mechanizmas pavedimams derinti; |
c) |
atsiuntimo ryšys, pavedimų ir sandorių redagavimas ir bet kokios kitos rūšies rinkos duomenų srautas; |
d) |
a, b ir c punktuose nurodytų elementų veikimo stebėjimo infrastruktūra. |
3. Prekybos vietos dokumentais įformina paslaugų teikėjo, kuriam patikimos veiklos funkcijos (toliau – paslaugų teikėjas), pasirinkimo procesą. Jos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad prieš sudarant užsakomųjų paslaugų susitarimą ir visą jo galiojimo laikotarpį būtų laikomasi šių sąlygų:
a) |
paslaugų teikėjas sugebėtų patikimai ir profesionaliai vykdyti patikėtas funkcijas ir turėtų visus tam reikalingus leidimus, kurių reikalaujama pagal teisės aktus; |
b) |
paslaugų teikėjas tinkamai prižiūrėtų, kaip vykdomos patikėtos funkcijos, ir tinkamai valdytų su užsakomųjų paslaugų susitarimu susijusią riziką; |
c) |
užsakomosios paslaugos būtų teikiamos pagal užsakomųjų paslaugų susitarime nustatytas specifikacijas, pagrįstas iš anksto nustatytais paslaugų teikėjo veiklos standarto vertinimo metodais, įskaitant suteiktos paslaugos vertinimo parametrus ir reikalavimų, kurių būtina laikytis, specifikacijas; |
d) |
prekybos vieta turėtų būtiną kompetenciją, kad galėtų veiksmingai prižiūrėti patikėtas funkcijas ir valdyti su užsakomųjų paslaugų susitarimu susijusią riziką; |
e) |
prekybos vieta sugebėtų greitai imtis veiksmų, jeigu paslaugų teikėjas veiksmingai nevykdytų funkcijų ir nesilaikytų taikomų įstatymų bei reguliavimo reikalavimų; |
f) |
paslaugų teikėjas atskleistų prekybos vietai bet kokius faktus, turinčius reikšmingą poveikį gebėjimui veiksmingai vykdyti jam patikėtas funkcijas ir laikytis teisinių pareigų; |
g) |
prekybos vieta prireikus galėtų nutraukti užsakomųjų paslaugų susitarimą nepakenkdama paslaugų teikimo klientams tęstinumui ir kokybei; |
h) |
paslaugų teikėjas bendradarbiautų su prekybos vietos kompetentingomis institucijomis patikėtos veiklos klausimais; |
i) |
prekybos vieta galėtų veiksmingai susipažinti su duomenimis, susijusiais su patikėta veikla, ir patekti į paslaugų teikėjo veiklos patalpas, taip pat prekybos vietos auditoriai ir kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai susipažinti su duomenimis, susijusiais su patikėta veikla; |
j) |
prekybos vieta nustatytų reikalavimus, kurių turi laikytis paslaugų teikėjai, kad apsaugotų konfidencialią informaciją, susijusią su prekybos vieta ir jos nariais, taip pat su prekybos vietos nuosavybine informacija ir programine įranga; |
k) |
paslaugų teikėjas atitiktų j punkte nurodytus reikalavimus; |
l) |
prekybos vieta ir paslaugų teikėjas parengtų, įgyvendintų ir prižiūrėtų nenumatytų atvejų planą veiklos sutrikimo padariniams šalinti ir atsarginėms priemonėms periodiškai tikrinti, jeigu tai būtina atsižvelgiant į patikėtą veiklos funkciją; |
m) |
užsakomųjų paslaugų susitarime būtų nurodytos paslaugų teikėjo pareigos tuo atveju, jei jis negali teikti paslaugų, įskaitant galimybę, kad paslaugą teiktų kita įmonė; |
n) |
prekybos vieta galėtų susipažinti su informacija, susijusia su 16 straipsnyje nurodytomis paslaugų teikėjo veiklos tęstinumo priemonėmis. |
4. Užsakomųjų paslaugų susitarimai sudaromi raštu ir juose išdėstoma:
a) |
paslaugų teikėjo ir prekybos vietos teisių ir pareigų paskirstymas; |
b) |
aiškus toliau nurodytų dalykų aprašas:
|
c) |
priemonės užtikrinti, kad tiek prekybos vieta, tiek paslaugų teikėjas visais reikiamais būdais sudarytų geresnes sąlygas kompetentingai institucijai vykdyti priežiūros įgaliojimus. |
5. Prekybos vietos apie ketinimą patikėti veiklos funkcijas praneša kompetentingoms institucijoms šiais atvejais:
a) |
kai paslaugų teikėjas tą pačią paslaugą teikia kitoms prekybos vietoms; |
b) |
kai būtų patikėtos ypatingos svarbos veiklos funkcijos, būtinos veiklos tęstinumui užtikrinti, – tokiu atveju prekybos vietos prašo išankstinio kompetentingos institucijos leidimo. |
6. Taikant 5 dalies b punktą, ypatingos svarbos veiklos funkcijos apima funkcijas, būtinas tam, kad būtų laikomasi Direktyvos 2014/65/ES 47 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktuose nurodytų pareigų.
7. Prekybos vietos informuoja kompetentingas institucijas apie bet kokius užsakomųjų paslaugų susitarimus, kuriems netaikomas reikalavimas iš anksto gauti leidimą, iš karto po susitarimo pasirašymo.
II SKYRIUS
PREKYBOS VIETŲ PAJĖGUMAS IR ATSPARUMAS
7 straipsnis
Prekybos vietų narių išsamus patikrinimas
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prekybos vietos nustato sąlygas, kurių turi laikytis jų nariai norėdami naudotis elektroninio pavedimų pateikimo sistemomis. Tos sąlygos nustatomos atsižvelgiant į prekybos vietos prekybos modelį ir apima bent šiuos dalykus:
a) |
pavedimų kainos, apimties bei vertės ir sistemos naudojimo kontrolę prieš sudarant sandorį ir narių prekybos veiklos kontrolę po sandorio sudarymo; |
b) |
narių darbuotojų, einančių pagrindines pareigas, reikalaujamą kvalifikaciją; |
c) |
techninį ir funkcinį derėjimo testavimą; |
d) |
visiško atjungimo funkcijos naudojimo politiką; |
e) |
nuostatas dėl to, ar narys gali suteikti savo klientams tiesioginę elektroninę prieigą prie sistemos, ir, jei gali, tiems klientams taikomas sąlygas. |
2. Prekybos vietos atlieka savo būsimų narių išsamų patikrinimą pagal 1 dalyje nurodytas sąlygas ir nustato tokio patikrinimo procedūras.
3. Prekybos vietos kartą per metus atlieka rizika pagrįstą vertinimą, kaip jų nariai laikosi 1 dalyje nurodytų sąlygų, ir patikrina, ar jų nariai vis dar yra registruoti kaip investicinės įmonės. Atliekant rizika pagrįstą vertinimą atsižvelgiama į kiekvieno nario vykdomos prekybos mastą ir galimą poveikį, taip pat į laiką, praėjusį nuo nario paskutinio rizika pagrįsto vertinimo.
4. Po 3 dalyje nustatyto metinio rizika pagrįsto vertinimo prekybos vietos prireikus atlieka papildomus vertinimus, kaip jų nariai laikosi 1 dalyje nurodytų sąlygų.
5. Prekybos vietos nustato sankcijų taikymo sąlygų nesilaikančiam nariui kriterijus ir procedūras. Tos sankcijos apima prieigos prie prekybos vietos sustabdymą ir narystės praradimą.
6. Prekybos vietos bent penkerius metus saugo šiuos įrašus:
a) |
išsamaus patikrinimo sąlygas ir procedūras; |
b) |
sankcijų taikymo kriterijus ir procedūras; |
c) |
savo narių pradinio išsamaus patikrinimo duomenis; |
d) |
savo narių metinio rizika pagrįsto vertinimo duomenis; |
e) |
informaciją apie narius, kurių rizika pagrįstas vertinimas buvo neigiamas, ir bet kokias tokiems nariams taikytas sankcijas. |
8 straipsnis
Prekybos sistemų testavimas
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prieš diegdamos arba atnaujindamos prekybos sistemą, prekybos vietos taiko aiškiai apibrėžtas kūrimo ir testavimo metodikas, kuriomis bent užtikrinama, kad:
a) |
prekybos sistema neveiktų ne pagal paskirtį; |
b) |
į sistemas integruotos atitikties ir rizikos valdymo kontrolės priemonės veiktų, kaip numatyta, įskaitant automatinį pranešimų apie klaidas generavimą; |
c) |
prekybos sistema galėtų ir toliau efektyviai veikti tuo atveju, jei labai padidėtų sistemos valdomų pranešimų skaičius. |
2. Prekybos vietos gali bet kuriuo metu įrodyti, kad ėmėsi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad jų prekybos sistemos neskatintų tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų.
9 straipsnis
Derėjimo testavimas
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 6 dalis)
1. Prekybos vietos reikalauja, kad jų nariai atliktų derėjimo testavimą prieš diegdami ar iš esmės atnaujindami:
a) |
prieigą prie prekybos vietos sistemos; |
b) |
narių prekybos sistemą, prekybos algoritmą ar prekybos strategiją. |
2. Derėjimo testavimu užtikrinama, kad esminis nario prekybos sistemos, algoritmo ir strategijos veikimas atitiktų prekybos vietos sąlygas.
3. Atliekant derėjimo testavimą patikrinamas toliau nurodytų aspektų veikimas:
a) |
sistemos ar algoritmo gebėjimas taip, kaip numatyta, sąveikauti su prekybos vietos derinimo logika ir tinkamas duomenų srautų į prekybos vietą ir iš jos tvarkymas; |
b) |
pagrindinės funkcijos, tokios kaip pavedimo arba pranešimo apie susidomėjimą pateikimas, pakeitimas ar anuliavimas, statiškų ir rinkos duomenų atsisiuntimas ir visi veiklos duomenų srautai; |
c) |
ryšių galimybės, įskaitant anuliavimo nutrūkus ryšiui komandą, rinkos duomenų srauto praradimą ir stabdiklius (angl. throttles), taip pat atkūrimas, įskaitant dienos prekybos atnaujinimą ir priemonių, kurių prekyba sustabdyta, arba neatnaujintų rinkos duomenų tvarkymą. |
4. Prekybos vietos esamiems ir būsimiems nariams suteikia derėjimo testavimo aplinką, kuri atitinka šias sąlygas:
a) |
yra prieinama sąlygomis, lygiavertėmis toms, kurios yra taikomos prekybos vietos kitoms testavimo paslaugoms; |
b) |
pateikia finansinių priemonių, kurios gali būti testuojamos ir yra reprezentatyvios kiekvienos priemonių, turimų realioje aplinkoje, klasės priemonės, sąrašą; |
c) |
ja galima naudotis įprastomis darbo valandomis arba iš anksto nustatytu laiku periodiškai, jei ja galima naudotis tik pasibaigus darbo valandoms; |
d) |
joje dirba pakankamai žinių turintys darbuotojai. |
5. Prekybos vietos derėjimo testavimo rezultatų ataskaitą pateikia tik esamiems ar būsimiems nariams.
6. Prekybos vietos reikalauja, kad jų esami ir būsimi nariai naudotų jų derėjimo testavimo priemones.
7. Prekybos vietos užtikrina, kad 1–3 dalyse nurodytam derėjimo testavimui naudojama testavimo aplinka būtų veiksmingai atskirta nuo realios aplinkos.
10 straipsnis
Narių algoritmų testavimas siekiant išvengti tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 6 dalis)
1. Prekybos vietos reikalauja, kad prieš diegdami ar iš esmės atnaujindami prekybos algoritmą ar prekybos strategiją jos nariai patvirtintų, kad jų diegiami algoritmai buvo testuoti siekiant užtikrinti, kad jie neskatintų ar nekurtų tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų, ir paaiškintų tam testavimui naudotas priemones.
2. Prekybos vietos savo nariams suteikia prieigą prie testavimo aplinkos, kurią sudaro bet kurie iš šių dalykų:
a) |
imitavimo priemonės, kurios kuo realistiškiau atkuria realią aplinką, įskaitant tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas, ir kurios užtikrina funkcijas, protokolus ir struktūrą, sudarančius sąlygas nariams testuoti įvairius scenarijus, kuriuos jie laiko svarbiais savo veiklai; |
b) |
prekybos vietos apibrėžti ir prižiūrimi testavimo simboliai. |
3. Prekybos vietos užtikrina, kad 1 dalyje nurodytam testavimui naudojama testavimo aplinka būtų veiksmingai atskirta nuo realios aplinkos.
11 straipsnis
Prekybos vietų pajėgumas
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prekybos vietos užtikrina, kad jų prekybos sistemos turėtų pakankamą pajėgumą vykdyti savo funkcijas be sistemų gedimų, darbo nutraukimo ar sandorių derinimo klaidų esant bent didžiausiam toje sistemoje per pastaruosius penkerius metus užregistruotam pranešimų skaičiui per sekundę, padaugintam iš dviejų.
Siekiant nustatyti didžiausią pranešimų skaičių, atsižvelgiama į šiuos pranešimus:
a) |
bet kokius gaunamus pranešimus, įskaitant pavedimus ir pavedimų pakeitimą ar anuliavimą; |
b) |
bet kokius pateikiamus pranešimus, įskaitant sistemos atsaką į gaunamus pranešimus, pavedimų knygos duomenų rodymą ir srautų po sandorio sudarymo sklaidą, kuri rodo nepriklausomą prekybos sistemos pajėgumo naudojimą. |
2. Prekybos sistemos elementai, į kuriuos atsižvelgiama taikant 1 dalį, yra tie, kuriais palaikomi šių sričių veiksmai:
a) |
išsiuntimo ryšys, pavedimų pateikimo pajėgumas, pavedimų ribojimo pajėgumas ir gebėjimas subalansuoti klientų pavedimų įvedimą per skirtingus tinklų sietuvus; |
b) |
prekybos mechanizmas, kuris suteikia galimybę prekybos vietai derinti pavedimus su tinkamai parinkta delsa; |
c) |
atsiuntimo ryšys, pavedimų ir sandorių redagavimas ir bet kokios kitos rūšies rinkos duomenų srautas; |
d) |
infrastruktūra minėtų elementų veikimui stebėti. |
3. Prekybos vietos įvertina, ar jų prekybos sistemų pajėgumas lieka tinkamas, kai pranešimų skaičius viršija didžiausią pranešimų skaičių per sekundę, užregistruotą toje sistemoje per pastaruosius penkerius metus. Po šio vertinimo prekybos vietos informuoja kompetentingą instituciją apie visas priemones, kurių jos planuoja imtis pajėgumui padidinti, ir apie tokių priemonių įgyvendinimo laiką.
4. Prekybos vietos užtikrina, kad jų sistemos galėtų suvaldyti didėjančius pranešimų srautus taip, kad sistemų veikimas reikšmingai nesuprastėtų. Visų pirma prekybos sistemos struktūra suteikia galimybę prireikus padidinti jos pajėgumą per pagrįstą laiką.
5. Prekybos vietos nedelsdamos viešai paskelbia ir praneša kompetentingai institucijai ir nariams apie bet kokius sunkius prekybos nutraukimo ne dėl rinkos kintamumo atvejus ir bet kokius kitus reikšmingus ryšio sutrikimus.
12 straipsnis
Bendrosios stebėjimo pareigos
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prekybos vietos užtikrina, kad jų algoritminės prekybos sistemos visuomet būtų pritaikytos jas naudojant vykdomai veiklai ir pakankamai patikimos, kad būtų užtikrintas rinkų, kuriose jos veikia, veikimo tęstinumas ir reguliarumas, nepriklausomai nuo naudojamo prekybos modelio.
2. Prekybos vietos realiuoju laiku stebi savo algoritminės prekybos sistemas, kiek tai susiję su:
a) |
jų veikimu ir pajėgumu, nurodytu 11 straipsnio 4 dalyje; |
b) |
jų narių pateiktais pavedimais individualiu ir agreguotu lygmeniu. |
Visų pirma prekybos vietos naudoja pavedimų ribojimo ribas ir stebi pavedimų srauto koncentraciją, kad aptiktų galimas grėsmes tvarkingam rinkos veikimui.
3. Įspėjimai sugeneruojami realiuoju laiku per penkias sekundes po atitinkamo įvykio.
13 straipsnis
Nuolatinis stebėjimas
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prekybos vietos gali bet kuriuo metu įrodyti savo kompetentingai institucijai, kad realiuoju laiku stebi savo prekybos sistemų elementų, nurodytų 11 straipsnio 2 dalyje, veikimą ir naudojimą pagal šiuos parametrus:
a) |
didžiausias naudojamo pranešimų pajėgumo per sekundę procentas; |
b) |
bendras jų prekybos sistemos valdomų pranešimų skaičius, išskaidytas pagal prekybos sistemos elementus, įskaitant:
|
c) |
laikotarpis nuo pranešimo gavimo bet kuriame prekybos sistemos išoriniame tinklų sietuve ir susijusio pranešimo išsiuntimo iš to paties tinklų sietuvo po to, kai derinimo mechanizmas apdoroja pradinį pranešimą; |
d) |
derinimo mechanizmo veikimas. |
2. Prekybos vietos kuo skubiau imasi visų tinkamų veiksmų dėl bet kokių vykdant stebėjimą nustatytų prekybos sistemos problemų pirmumo tvarka ir, jei reikia, gali koreguoti, stabdyti ar išjungti prekybos sistemą.
14 straipsnis
Algoritminės prekybos sistemų veikimo ir pajėgumo periodinė peržiūra
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prekybos vietos, atlikdamos įsivertinimą pagal 2 straipsnį, įvertina savo algoritminės prekybos sistemų ir susijusių valdymo, atskaitomybės, tvirtinimo procesų ir veiklos tęstinumo priemonių veikimą ir pajėgumą.
2. Atlikdamos 1 dalyje nurodytą vertinimą, prekybos vietos atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurio metu jos imituoja neigiamus scenarijus, kad patikrintų, kaip veikia techninė ir programinė įranga bei ryšiai, ir nustatytų scenarijus, pagal kuriuos prekybos sistema ar jos dalys savo funkcijas atlieka su sistemų gedimais, darbo nutraukimais ar sandorių derinimo klaidomis.
3. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apima visus prekybos etapus, prekybos segmentus ir priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, rūšis ir imituoja narių veiklą esamoje ryšių struktūroje.
4. 2 dalyje nurodyti neigiami scenarijai yra pagrįsti šiais elementais:
a) |
didesniu gautų pranešimų skaičiumi, pradedant nuo didžiausio prekybos vietos sistemos per pastaruosius penkerius metus valdytų pranešimų skaičiaus; |
b) |
nenumatytu prekybos vietos veiklos funkcijų veikimu; |
c) |
atsitiktiniu nepalankiausių ir normalių rinkos sąlygų ir nenumatyto prekybos vietos veiklos funkcijų veikimo deriniu. |
5. 1–4 dalyse aprašytą prekybos vietos veikimo ir pajėgumo vertinimą atlieka nepriklausomas vertintojas arba prekybos vietos padalinys, išskyrus tą, kuris yra atsakingas už peržiūrimą funkciją.
6. Prekybos vietos imasi priemonių, kad greitai ir veiksmingai ištaisytų visus trūkumus, nustatytus atliekant 1–4 dalyse aprašytą prekybos vietos veikimo ir pajėgumo vertinimą, ir bent penkerius metus saugo peržiūros ir bet kokių taisomųjų veiksmų, kurių imtasi, įrašus.
15 straipsnis
Veiklos tęstinumo priemonės
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prekybos vietos gali bet kuriuo metu įrodyti, kad jų sistemos yra pakankamai stabilios, nes yra įdiegtos veiksmingos veiklos tęstinumo priemonės, skirtos trukdžius sukeliantiems incidentams pašalinti.
2. Veiklos tęstinumo priemonėmis užtikrinama, kad prekybą būtų galima atnaujinti per dvi arba beveik dvi valandas nuo trukdžius sukeliančio incidento ir kad didžiausias bet kokios prekybos vietos IT paslaugos duomenų, kurie gali būti prarasti po trukdžius sukeliančio incidento, kiekis būtų artimas nuliui.
16 straipsnis
Veiklos tęstinumo planas
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prekybos vietos, atsižvelgdamos į savo valdymo ir sprendimų priėmimo sistemą pagal 3 straipsnį, nustato veiklos tęstinumo planą, skirtą 15 straipsnyje numatytoms veiksmingoms veiklos tęstinumo priemonėms įgyvendinti. Veiklos tęstinumo plane išdėstomos trukdžius sukeliančių incidentų valdymo procedūros ir priemonės.
2. Veiklos tęstinumo plano minimalus turinys apima:
a) |
įvairiausius įmanomus neigiamus scenarijus, susijusius su algoritminės prekybos sistemų veikimu, įskaitant negalėjimą naudotis sistemomis, darbuotojais, darbo patalpomis, išorės tiekėjais ar duomenų centrais arba labai svarbių duomenų ir dokumentų praradimą ar pasikeitimą; |
b) |
procedūras, kuriomis reikia vadovautis įvykus trukdžius sukeliančiam įvykiui; |
c) |
ilgiausią laiką, per kurį turi būti atnaujinta prekybos veikla, ir duomenų, kurie gali prarasti IT sistemoje, kiekį; |
d) |
prekybos sistemos perkėlimo į atsarginę stotį ir jos valdymo iš tos stoties procedūras; |
e) |
ypatingos svarbos veiklos duomenų atsargines kopijas, įskaitant atnaujintus būtinus kontaktinius duomenis, siekiant užtikrinti komunikaciją prekybos vietoje, taip pat prekybos vietos ir jos narių komunikaciją ir prekybos vietos ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo infrastruktūrų ryšius; |
f) |
darbuotojų mokymą, susijusį su veiklos tęstinumo priemonių taikymu; |
g) |
užduočių paskirstymą ir specialios saugumo operacijų grupės, kuri įvykus trukdžius sukeliančiam incidentui būtų pasirengusi nedelsiant reaguoti, sukūrimą; |
h) |
nuolatinio priemonių testavimo, vertinimo ir peržiūros programą, įskaitant priemonių keitimo atsižvelgiant į tos programos rezultatus procedūras. |
3. Veiklos tęstinumo plane numatomas laikrodžių sinchronizavimas po trukdžius sukeliančio incidento.
4. Prekybos vietos užtikrina, kad būtų atliktas ir periodiškai peržiūrimas poveikio vertinimas, kurio metu nustatoma sutrikdymo rizika ir pasekmės. Siekiant šio tikslo bet koks prekybos vietos sprendimas neatsižvelgti į veiklos tęstinumo plane nustatytą negalėjimo naudotis prekybos sistema riziką yra tinkamai įforminamas dokumentais ir aiškiai patvirtinamas prekybos vietos valdymo organo.
5. Prekybos vietos užtikrina, kad jų vyresnioji vadovybė:
a) |
nustatytų aiškius tikslus ir strategijas dėl veiklos tęstinumo; |
b) |
skirtų pakankamus žmogiškuosius, technologinius ir finansinius išteklius a punkte nurodytiems tikslams ir strategijoms įgyvendinti; |
c) |
patvirtintų veiklos tęstinumo planą ir bet kokius jo pakeitimus, kurie yra būtini dėl organizacinių, technologinių ir teisinių pokyčių; |
d) |
bent kartą per metus būtų informuojama apie poveikio vertinimo ar bet kokios jo peržiūros rezultatus ir visas išvadas dėl veiklos tęstinumo plano adekvatumo; |
e) |
organizacijoje turėtų nustatyti veiklos tęstinumo funkciją. |
6. Veiklos tęstinumo plane išdėstomos procedūros, kaip pašalinti trečiajai šaliai patikėtų ypatingos svarbos veiklos funkcijų sutrikimus, įskaitant atvejus, kai tomis ypatingos svarbos veiklos funkcijomis negalima naudotis.
17 straipsnis
Veiklos tęstinumo priemonių periodinė peržiūra
(2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prekybos vietos, atlikdamos įsivertinimą pagal 2 straipsnį, pagal realistiškus scenarijus testuoja, kaip naudojamas veiklos tęstinumo planas, ir tikrina prekybos vietos gebėjimą atsigauti po trukdžius sukeliančių incidentų ir atnaujinti prekybą, kaip nustatyta 15 straipsnio 2 dalyje.
2. Kai laikoma, kad tai būtina, prekybos vietos, atsižvelgdamos į periodinės peržiūros pagal 1 dalį rezultatus, užtikrina, kad jų veiklos tęstinumo plano ir priemonių peržiūrą atliktų nepriklausomas vertintojas arba prekybos vietos padalinys, išskyrus tą, kuris yra atsakingas už peržiūrimą funkciją. Testavimo rezultatai įforminami raštu, saugomi ir pateikiami prekybos vietos vyresniajai vadovybei ir veiklos padaliniams, susijusiems su veiklos tęstinumo planu.
3. Prekybos vietos užtikrina, kad veiklos tęstinumo plano testavimas netrukdytų įprastai prekybos veiklai.
18 straipsnis
Tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų prevencija
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys)
1. Prekybos vietos turi bent toliau nurodytas priemones, kuriomis užkertamas kelias tvarką pažeidžiančiai prekybai ir pajėgumo ribų pažeidimams:
a) |
per sekundę išsiųstų pavedimų skaičiaus apribojimus kiekvienam nariui; |
b) |
kintamumo valdymo mechanizmus; |
c) |
prieš sudarant sandorį taikomas kontrolės priemones. |
2. Taikant 1 dalį, prekybos vietos gali:
a) |
prašyti informacijos iš bet kurio nario ar suteiktosios prieigos naudotojo apie jų organizacinius reikalavimus ir prekybos kontrolės priemones; |
b) |
sustabdyti nario ar prekiautojo prieigą prie prekybos sistemos prekybos vietos iniciatyva ar to nario, tarpuskaitos nario, pagrindinės sandorio šalies (PSŠ), kai tai numatyta PSŠ valdymo taisyklėse, arba kompetentingos institucijos prašymu; |
c) |
naudoti visiško atjungimo funkciją, kad anuliuotų neįvykdytus pavedimus, pateiktus nario arba suteiktosios prieigos kliento, šiomis aplinkybėmis:
|
d) |
anuliuoti arba atšaukti sandorius sutrikus prekybos vietos kintamumo valdymo mechanizmų veikimui arba prekybos sistemos veiklos funkcijų vykdymui; |
e) |
subalansuoti pavedimų pateikimą per skirtingus tinklų sietuvus, kai prekybos vieta naudoja daugiau nei vieną tinklų sietuvą, kad būtų išvengta žlugimo. |
3. Prekybos vietos nustato politiką ir priemones dėl:
a) |
kintamumo valdymo mechanizmų pagal 19 straipsnį; |
b) |
kontrolės prieš sudarant ir sudarius sandorį priemonių, kurias naudoja prekybos vieta, ir kontrolės prieš sudarant ir sudarius sandorį priemonių, būtinų tam, kad jų nariai galėtų patekti į rinką; |
c) |
narių pareigos turėti savo visiško atjungimo funkciją; |
d) |
informacijos reikalavimų nariams; |
e) |
prieigos sustabdymo; |
f) |
anuliavimo politikos, susijusios su pavedimais ir sandoriais, įskaitant:
|
g) |
pavedimų ribojimo priemonių, įskaitant:
|
4. Prekybos vietos viešai paskelbia savo politiką ir priemones, nurodytas 2 ir 3 dalyse. Ta pareiga netaikoma konkretaus pavedimų skaičiaus per sekundę iš anksto nustatytais laiko intervalais atžvilgiu ir kintamumo valdymo mechanizmų konkrečių parametrų atžvilgiu.
5. Prekybos vietos mažiausiai penkerius metus saugo išsamius savo politikos ir priemonių, nurodytų 3 dalyje, įrašus.
19 straipsnis
Kintamumo valdymo mechanizmai
(2014/65/ES 48 straipsnio 5 dalis)
1. Prekybos vietos užtikrina, kad tinkami mechanizmai, skirti prekybai automatiškai sustabdyti ar apriboti, prekybos valandomis nuolat veiktų.
2. Prekybos vietos užtikrina, kad:
a) |
mechanizmai, skirti prekybai sustabdyti ar apriboti, būtų testuojami prieš įgyvendinimą ir vėliau periodiškai, kai peržiūrimas prekybos sistemų pajėgumas ir veikimas; |
b) |
mechanizmų, įgyvendinamų prekybai sustabdyti ar apriboti, kūrimui, priežiūrai ir stebėjimui būtų skirta IT ir žmogiškųjų išteklių; |
c) |
rinkos kintamumo valdymo mechanizmai būtų nuolat stebimi. |
3. Prekybos vietos saugo kintamumo valdymo mechanizmų taisyklių ir parametrų ir visų jų pakeitimų įrašus, taip pat tų mechanizmų naudojimo, valdymo ir atnaujinimo įrašus.
4. Prekybos vietos užtikrina, kad jų kintamumo valdymo mechanizmų taisyklės apimtų procedūras, kaip valdyti situacijas, kai siekiant užtikrinti tvarkingą prekybą parametrai turi būti reguliuojami rankiniu būdu.
20 straipsnis
Kontrolės prieš sudarant ir sudarius sandorį priemonės
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 4 ir 6 dalys)
1. Prekybos vietos taiko toliau nurodytas kontrolės prieš sudarant sandorį priemones, pritaikytas kiekvienai finansinei priemonei, kuria toje prekybos vietoje prekiaujama:
a) |
kainos apsaugos strategiją, pagal kurią automatiškai blokuojami pavedimai, neatitinkantys iš anksto nustatytų kainos parametrų vertinant kiekvieną pavedimą atskirai; |
b) |
didžiausią pavedimų vertę, kuria automatiškai neleidžiama į pavedimų knygą įtraukti pavedimų, kurių vertė neįprastai didelė, atsižvelgiant į kiekvienos finansinės priemonės tariamąją vertę; |
c) |
didžiausią pavedimų apimtį, kuria automatiškai neleidžiama į pavedimų knygą įtraukti pavedimų, kurių dydis neįprastai didelis. |
2. 1 dalyje nurodytos kontrolės prieš sudarant sandorį priemonės parengiamos siekiant užtikrinti, kad:
a) |
jas automatiškai taikant būtų numatyta galimybė iš naujo koreguoti ribą prekybos sesijos metu ir visais jos etapais; |
b) |
jų stebėjimo delsa būtų ne daugiau kaip penkios sekundės; |
c) |
kai riba viršijama, pavedimas būtų atmetamas; |
d) |
būtų nustatytos procedūros ir priemonės, pagal kurias atitinkamo nario prašymu leidžiama pateikti ribas viršijančius pavedimus. Tokios procedūros ir priemonės išskirtinėmis aplinkybėmis laikinai taikomos konkrečiam pavedimui ar pavedimų rinkiniui. |
3. Prekybos vietos gali nustatyti kontrolės sudarius sandorį priemones, kurias jos laiko tinkamomis, remdamosi savo narių veiklos rizikos vertinimu.
21 straipsnis
Išankstinis tiesioginės elektroninės prieigos suteikimo sąlygų nustatymas
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 7 dalis)
Prekybos vietos, leidžiančios TEP per savo sistemas, nustato ir paskelbia taisykles ir sąlygas, pagal kurias jų nariai gali suteikti TEP savo klientams. Tos taisyklės ir sąlygos apima bent konkrečius reikalavimus, nustatytus Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/589 (3) 22 straipsnyje.
22 straipsnis
Konkretūs reikalavimai prekybos vietoms, leidžiančioms suteiktąją prieigą
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 7 dalis)
1. Prekybos vietos užtikrina, kad suteiktoji prieiga būtų teikiama tik gavus jų leidimą, ir reikalauja, kad suteiktąją prieigą turinčioms įmonėms būtų taikomos bent tokios pat kontrolės priemonės, kokios nurodytos 18 straipsnio 3 dalies b punkte.
2. Prekybos vietos užtikrina, kad suteiktosios prieigos teikėjai visuomet turėtų išimtinę teisę nustatyti ar keisti parametrus, taikomus 1 dalyje nurodytoms jų suteiktosios prieigos klientų pavedimų srauto kontrolės priemonėms.
3. Prekybos vietos turi galimybę sustabdyti ar atšaukti suteiktąją prieigą klientams, kurie pažeidė Direktyvą 2014/65/ES, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 600/2014 (4) ir (ES) Nr. 596/2014 (5) arba prekybos vietos vidines taisykles.
23 straipsnis
Saugumas ir prieigos apribojimai
(Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 1 dalis)
1. Prekybos vietos turi fizinio ir elektroninio saugumo procedūras ir priemones, kurių paskirtis – apsaugoti jų sistemas nuo netinkamo naudojimo ar neteisėtos prieigos, užtikrinti duomenų, kurie yra jų sistemų dalis arba kurie perduodami per jų sistemas, vientisumą, įskaitant priemones, kurios sudaro sąlygas užkardyti arba kuo labiau sumažinti atakų prieš informacines sistemas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/40/ES (6) 2 straipsnio a punkte, riziką.
2. Visų pirma prekybos vietos nustato ir prižiūri fizinio ir elektroninio saugumo priemones ir tvarką, kuriomis siekiama greitai nustatyti ir užkardyti arba kuo labiau sumažinti riziką, susijusią su:
a) |
neteisėta prieiga prie jų prekybos sistemos ar jos dalies, įskaitant neteisėtą prieigą prie darbo patalpų ir duomenų centrų; |
b) |
sistemos trukdžiais, kurie labai sutrikdo arba nutraukia informacinės sistemos funkcionavimą įvedant duomenis, perduodant, sugadinant, ištrinant, pažeidžiant, pakeičiant arba pašalinant tokius duomenis, arba užkertant prieigą prie tokių duomenų; |
c) |
duomenų trukdžiais, kurie ištrina, sugadina, pažeidžia, pakeičia arba pašalina informacinės sistemos duomenis, arba užkerta prieigą prie tokių duomenų; |
d) |
duomenų, kurie ne viešai perduodami į informacinę sistemą, iš jos ar joje, įskaitant elektromagnetinę spinduliuotę iš tokius duomenis turinčios informacinės sistemos, perėmimu techninėmis priemonėmis. |
3. Prekybos vietos skubiai informuoja kompetentingą instituciją apie netinkamo naudojimo ar neteisėtos prieigos incidentus: skubiai pateikia incidento ataskaitą, kurioje nurodomas incidento pobūdis, reaguojant į incidentą priimtos priemonės ir iniciatyvos, kuriomis siekiama išvengti panašių incidentų ateityje.
24 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo Direktyvos 2014/65/ES 93 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos pirmosios datos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 14 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(3) 2016 m. liepos 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/589, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami investicinėms įmonėms, vykdančioms algoritminę prekybą, taikomi organizaciniai reikalavimai (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 417).
(4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(5) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
(6) 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR (OL L 218, 2013 8 14, p. 8).
PRIEDAS
Prekybos vietų įsivertinimo parametrai, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje
a) |
Prekybos vietos pobūdis, atsižvelgiant į:
|
b) |
Galimo prekybos vietos poveikio sąžiningam ir tvarkingam rinkų veikimui mastas, remiantis bent šiais elementais:
|
c) |
Sudėtingumas, atsižvelgiant į:
|
(1) 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/566, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykio, apskaičiuojamo siekiant išvengti tvarką pažeidžiančios prekybos sąlygų, techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/368 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/585
2016 m. liepos 14 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su finansinių priemonių bazinių duomenų standartais bei formatu ir su techninėmis priemonėmis dėl tvarkos, kurią turi nustatyti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir kompetentingos institucijos
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 27 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą,
kadangi:
(1) |
kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai stebėti rinką, finansinių priemonių baziniai duomenys turėtų būti teikiami suderintu formatu ir laikantis vienodų standartų; |
(2) |
siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai naudotis ir keistis baziniais duomenimis, tie duomenys turėtų būti teikiami ir skelbiami elektronine, kompiuteriu skaitoma ir atsisiunčiama forma ir formatu; |
(3) |
jei nedelsiant gaunami baziniai duomenys, susiję su visomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis leidžiama prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje ar per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kompetentingoms institucijoms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) sudaromos sąlygos užtikrinti duomenų kokybę ir veiksmingą rinkos stebėseną, taip prisidedant prie rinkos vientisumo; |
(4) |
siekiant užtikrinti, kad prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai teiktų išsamius ir tikslius bazinius duomenis ir kad kompetentingos institucijos galėtų laiku ir veiksmingai gauti ir naudoti tokius duomenis, reikėtų nustatyti tinkamus duomenų teikimo terminus. Reikėtų palikti pakankamai laiko, kad prieš skelbiant būtų nustatyti tų duomenų netikslumai ar neišsamumas. Siekiant užtikrinti, kad teikiami baziniai duomenys derėtų su atitinkama informacija, teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį, kompetentingos institucijos, tvirtindamos pranešimus apie konkrečią dieną įvykdytus sandorius ir keisdamosi tais pranešimais, turėtų naudoti tos pačios dienos bazinius duomenis; |
(5) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 27 straipsnio 2 dalį bazinių duomenų siuntėjai ir gavėjai turi užtikrinti tinkamą duomenų gavimą, veiksmingą keitimąsi jais ir jų kokybę, taip pat jų derėjimą su atitinkamais pranešimais apie sandorius, kaip nustatyta to reglamento 26 straipsnyje. Todėl prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai turėtų teikti išsamius ir tikslius bazinius duomenis ir nedelsdami informuoti kompetentingas institucijas apie nustatytą jau pateiktų duomenų neišsamumą arba netikslumą. Be to, jie turėtų įdiegti tinkamas sistemas ir kontrolės priemones, kad baziniai duomenys būtų tikslūs, išsamūs ir teikiami laiku; |
(6) |
siekiant veiksmingai naudoti bazinius duomenis ir jais keistis, taip pat užtikrinti, kad baziniai duomenys derėtų su atitinkamais duomenimis, nurodytais pranešimuose apie sandorius, prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, identifikuodami baziniuose duomenyse nurodytinas finansines priemones ir juridinius subjektus, privalo taikyti vienodus pripažintus standartus. Kalbant konkrečiai ir siekiant užtikrinti, kad baziniai duomenys derėtų su atitinkamais pranešimais apie sandorius, prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai turėtų užtikrinti, kad būtų gauti ir į pranešamus duomenis įtraukti su finansinėmis priemonėmis, apie kurias pranešama, susiję tarptautiniai vertybinių popierių identifikavimo numeriai (ISIN kodai) pagal ISO 6166 standartą; |
(7) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(8) |
šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(9) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Bazinių duomenų turinys, standartai, forma ir formatas
Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai kompetentingoms institucijoms praneša visus išsamius atitinkamos finansinės priemonės bazinius duomenis (toliau – baziniai duomenys), nurodytus priedo 3 lentelėje. Visi teiktini duomenys pateikiami pagal standartus ir formatą, nurodytus priedo 3 lentelėje, bendruoju XML šablonu elektronine, kompiuteriu skaitoma forma pagal ISO 20022 metodiką.
2 straipsnis
Bazinių duomenų teikimo kompetentingoms institucijoms laikas
1. Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai savo kompetentingai institucijai visų finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti arba prekiaujama, įskaitant pavedimų ar kotiruočių pateikimą per jų sistemą iki kiekvienos jų prekybos dienos 18:00 Vidurio Europos laiku, bazinius duomenis pateikia iki tos dienos 21:00 Vidurio Europos laiku.
2. Jei finansine priemone yra leidžiama prekiauti arba prekiaujama, įskaitant pavedimų ar kotiruočių pateikimą pirmą kartą, po prekybos vietos ar sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko prekybos dienos 18:00 Vidurio Europos laiku, atitinkamos finansinės priemonės baziniai duomenys yra pateikiami iki prekybos vietos ar sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko kitos prekybos dienos 21:00 Vidurio Europos laiku.
3 straipsnis
Finansinių priemonių ir juridinių subjektų identifikavimas
1. Prieš pradedant prekybą finansine priemone prekybos vietoje arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, atitinkama prekybos vieta ar sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas gauna tos finansinės priemonės tarptautinį vertybinių popierių identifikavimo numerį (ISIN kodą) pagal ISO 6166.
2. Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai užtikrina, kad į teikiamus bazinius duomenis įtraukti juridinių subjektų identifikaciniai kodai atitiktų ISO 17442:2012 standartą, būtų susiję su atitinkamu emitentu ir skelbiami pasaulinių juridinio asmens identifikatorių (LEI) duomenų bazėje, kurią tvarko LEI reguliavimo priežiūros komiteto paskirtas centrinis veiklos padalinys.
4 straipsnis
Tinkamo bazinių duomenų gavimo užtikrinimo priemonės
1. Kompetentingos institucijos tikrina ir vertina iš prekybos vietų ar sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų gaunamų bazinių duomenų išsamumą ir jų atitiktį priedo 3 lentelėje nustatytiems standartams ir formatui.
2. Kompetentingos institucijos, gavusios prekybos vietų ir sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų kiekvienos prekybos dienos bazinius duomenis, prekybos vietoms ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams praneša apie tų duomenų neišsamumą ir bazinių duomenų nepateikimą iki 2 straipsnyje nustatytų terminų.
3. EVPRI tikrina ir vertina iš kompetentingų institucijų gaunamų bazinių duomenų išsamumą ir jų atitiktį priedo 3 lentelėje nustatytiems standartams ir formatui.
4. EVPRI, iš kompetentingų institucijų gavusi bazinius duomenis, joms praneša apie tų duomenų neišsamumą ir bazinių duomenų nepateikimą iki 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.
5 straipsnis
Bazinių duomenų kokybės užtikrinimo priemonės
Kompetentingos institucijos bent kartą per ketvirtį atlieka kokybės vertinimus, susijusius su bazinių duomenų, gaunamų pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 27 straipsnio 1 dalį, turiniu ir tikslumu.
6 straipsnis
Bazinių duomenų teikimo metodai ir priemonės
1. Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai užtikrina, kad pagal 1 ir 3 straipsnius savo kompetentingoms institucijoms teiktų išsamius ir tikslius bazinius duomenis.
2. Prekybos vietos ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai nustato metodus ir priemones, kurie sudaro joms sąlygas nustatyti anksčiau pateiktų bazinių duomenų neišsamumą arba netikslumą. Prekybos vieta ar sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, nustatę, kad pateikti baziniai duomenys neišsamūs arba netikslūs, savo kompetentingai institucijai nedelsdami apie tai praneša ir pagrįstai nevėluodami perduoda išsamius ir teisingus atitinkamus bazinius duomenis.
7 straipsnis
Veiksmingo keitimosi baziniais duomenimis ir jų skelbimo priemonės
1. Kompetentingos institucijos išsamius ir tikslius bazinius duomenis tam skirtais saugiais kompetentingų institucijų ir EVPRI tarpusavio elektroninių ryšių kanalais EVPRI perduoda kiekvieną dieną ne vėliau kaip 23:59 Vidurio Europos laiku.
2. Kitą dieną po bazinių duomenų gavimo pagal 1 dalį EVPRI konsoliduoja iš kiekvienos kompetentingos institucijos gautus duomenis.
3. EVPRI konsoliduotus duomenis visoms kompetentingoms institucijoms 1 dalyje nurodytais saugiais elektroninių ryšių kanalais pateikia iki kitos dienos po duomenų gavimo 08:00 Vidurio Europos laiku.
4. Kompetentingos institucijos konkrečios dienos konsoliduotus duomenis naudoja pranešimams apie sandorius, kurie įvykdyti tą konkrečią dieną ir apie kuriuos pranešta pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį, patvirtinti.
5. Kiekviena kompetentinga institucija konkrečios dienos konsoliduotus duomenis naudoja keisdamasi tą konkrečią dieną pateiktais pranešimais apie sandorius pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
6. EVPRI bazinius duomenis skelbia elektronine, atsisiunčiama ir kompiuteriu skaitoma forma.
8 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas taikomas nuo Reglamento (ES) Nr. 600/2014 55 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos datos.
Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 14 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
PRIEDAS
1 lentelė
3 lentelės paaiškinimai
SIMBOLIS |
DUOMENŲ RŪŠIS |
APIBRĖŽTIS |
||||||||||||||||||
{ALPHANUM-n} |
Iki n raidinių skaitinių ženklų |
Laukelyje pateikiamas laisvo pobūdžio tekstas. |
||||||||||||||||||
{CFI_CODE} |
6 ženklai |
ISO 10962 finansinių priemonių klasifikavimo (CFI) kodas. |
||||||||||||||||||
{COUNTRYCODE_2} |
2 raidiniai skaitiniai ženklai |
Dviraidis ISO 3166–1 šalies kodas. |
||||||||||||||||||
{CURRENCYCODE_3} |
3 raidiniai skaitiniai ženklai |
Triraidis ISO 4217 valiutos kodas. |
||||||||||||||||||
{DATE_TIME_FORMAT} |
ISO 8601 datos ir laiko formatas |
Datos ir laikai pateikiami suderintuoju pasauliniu laiku (UTC). |
||||||||||||||||||
{DATEFORMAT} |
ISO 8601 datos formatas |
Data pateikiama šiuo formatu: YYYY-MM-DD. |
||||||||||||||||||
{DECIMAL-n/m} |
Dešimtainis skaičius iš viso iki n skaitmenų, iš kurių iki m skaitmenų gali rodyti dalis |
Skaitiniame laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos vertės.
|
||||||||||||||||||
{INDEX} |
4 raidiniai ženklai |
EONA – EONIA EONS – EONIA apsikeitimo sandoris EURI – EURIBOR EUUS – euro ir dolerio keitimo kursas EUCH – euro ir Šveicarijos franko keitimo kursas GCFR – GCF REPO (atpirkimo sandoris) ISDA – ISDAFIX LIBI – LIBID LIBO – LIBOR MAAA – Muni AAA PFAN – hipotekos obligacijos (vok. Pfandbriefe) TIBO – TIBOR STBO – STIBOR BBSW – BBSW JIBA – JIBAR BUBO – BUBOR CDOR – CDOR CIBO – CIBOR MOSP – MOSPRIM NIBO – NIBOR PRBO – PRIBOR TLBO – TELBOR WIBO – WIBOR TREA – iždas SWAP – apsikeitimo sandoris FUSW – ateities apsikeitimo sandoris (angl. future swap) |
||||||||||||||||||
{INTEGER-n} |
Sveikąjį skaičių sudaro iš viso iki n skaitmenų |
Skaičiaus laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos sveikojo skaičiaus vertės. |
||||||||||||||||||
{ISIN} |
12 raidinių skaitinių ženklų |
ISIN kodas pagal ISO 6166. |
||||||||||||||||||
{LEI} |
20 raidinių skaitinių ženklų |
Juridinio asmens identifikatorius pagal ISO 17442. |
||||||||||||||||||
{MIC} |
4 raidiniai skaitiniai ženklai |
Rinkos identifikatorius pagal ISO 10383. |
||||||||||||||||||
{FISN} |
35 raidiniai skaitiniai ženklai |
FISN kodas pagal ISO 18774. |
2 lentelė
Biržos prekių ir apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių klasifikacija, skirta 3 lentelei (35–37 laukeliai)
Bazinė prekė |
Prekės pakategorė |
Papildoma prekės pakategorė |
AGRI – žemės ūkio produktai |
GROS – grūdai ir aliejingosios sėklos |
FWHT – pašariniai kviečiai SOYB – sojos CORN – saldieji kukurūzai RPSD – rapsai RICE – ryžiai OTHR – kita |
SOFT – neperdirbti produktai |
CCOA – kakava ROBU – didžiojo kavamedžio kava WHSG – baltasis cukrus BRWN – žaliavinis cukrus OTHR – kita |
|
POTA – bulvės |
|
|
OOLI – alyvuogių aliejus |
LAMP – paprastasis alyvuogių aliejus |
|
DIRY – pieno produktai |
|
|
FRST – medienos gaminiai |
|
|
SEAF – jūros gėrybės |
|
|
LSTK – gyvuliai |
|
|
GRIN – grūdai |
MWHT – malamieji kviečiai |
|
NRGY – energija |
ELEC – elektra |
BSLD – bazinė apkrova FITR – finansinės perdavimo teisės PKLD – pikinė apkrova OFFP – nepikinė apkrova OTHR – kita |
NGAS – gamtinės dujos |
GASP – GASPOOL LNGG – LNG (suskystintos gamtinės dujos) NBPG – NBP (National Balancing Point) NCGG – NCG (NetConnect Germany) TTFG – TTF (Title Transfer Facility) |
|
OILP – nafta |
BAKK – Bakeno nafta BDSL – biodyzelinas BRNT – žalia nafta „Brent“ (angl. Brent) BRNX – žalia nafta „Brent New Expiry“ (angl. Brent NX) CNDA – Kanados nafta COND – dujų kondensatas DSEL – dyzelinas DUBA – Dubajaus nafta ESPO – ESPO (naftotiekio „Rytų Sibiras–Ramusis vandenynas“ nafta) ETHA – etanolis FUEL – kuras FOIL – mazutas GOIL – gazolis GSLN – benzinas HEAT – krosnių kuras JTFL – reaktyviniai degalai KERO – žibalas LLSO – „Light Louisiana Sweet“ (LLS) nafta MARS – „MARS“ naftos platformos nafta NAPH – pirminis benzinas NGLO – NGL (gamtiniai dujų kondensatai) TAPI – „Tapis“ nafta URAL – Uralo nafta WTIO – WTI nafta |
|
COAL – anglis INRG – „Inter Energy“ RNNG – atsinaujinančioji energija LGHT – lengvieji distiliatai DIST – distiliatai |
|
|
ENVR – aplinkos |
EMIS – išmetamieji teršalai |
CERE – CER (patvirtintas išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas) ERUE – ERU (išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas) EUAE – EUA (apyvartinis taršos leidimas) EUAA – EUAA (aviacijos apyvartinis taršos leidimas) OTHR – kita |
WTHR – oras CRBR – anglies turintys teršalai |
|
|
FRGT – kroviniai |
WETF – skystieji |
TNKR – tanklaiviai |
DRYF – birieji |
DBCR – biriųjų krovinių vežimo laivai |
|
CSHP – konteinervežiai |
|
|
FRTL – trąšos |
AMMO – amoniakas DAPH – DAP (diamonio fosfatas) PTSH – kalio karbonatas SLPH – siera UREA – karbamidas UAAN – UAN (karbamido ir amonio nitrato mišiniai) |
|
INDP – pramonės gaminiai |
CSTR – statyba MFTG – gamyba |
|
METL – metalai |
NPRM – ne brangieji |
ALUM – aliuminis ALUA – aliuminio lydinys CBLT – kobaltas COPR – varis IRON – geležies rūda LEAD – švinas MOLY – molibdenas NASC – NASAAC (Šiaurės Amerikos specialieji aliuminio lydiniai) NICK – nikelis STEL – plienas TINN – alavas ZINC – cinkas OTHR – kita |
PRME – brangieji |
GOLD – auksas SLVR – sidabras PTNM – platina PLDM – paladis OTHR – kita |
|
MCEX – egzotinės kelių biržos prekių išvestinės finansinės priemonės (angl. Multi Commodity Exotic) |
|
|
PAPR – popierius |
CBRD – taros kartonas NSPT – laikraštinis popierius PULP – plaušiena RCVP – rūšiuotoji makulatūra |
|
POLY – polipropilenas |
PLST – plastikas |
|
INFL – infliacija |
|
|
OEST – oficiali ekonominė statistika |
|
|
OTHC – kitos C10 išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/583 (1), kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 600/2014, III priedo 10 skirsnio 10.1 lentelėje |
|
|
OTHR – kita |
|
|
3 lentelė
Išsamūs duomenys, kuriuos reikia pateikti kaip finansinės priemonės bazinius duomenis
Nr. |
LAUKELIS |
TEIKTINA INFORMACIJA |
TEIKIANT INFORMACIJĄ TAIKYTINAS FORMATAS IR STANDARTAI |
||||||||
Bendrieji laukeliai |
|||||||||||
1 |
Priemonės identifikavimo kodas |
Finansinei priemonei identifikuoti naudojamas kodas. |
{ISIN} |
||||||||
2 |
Nesutrumpintas priemonės pavadinimas |
Nesutrumpintas finansinės priemonės pavadinimas. |
{ALPHANUM-350} |
||||||||
3 |
Priemonės klasifikavimas |
Finansinei priemonei klasifikuoti taikoma sistema. Turi būti pateiktas visas tikslus finansinių priemonių klasifikavimo (CFI) kodas. |
{CFI_CODE} |
||||||||
4 |
Priskyrimas prie biržos prekių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių |
Nurodymas, ar finansinė priemonė atitinka biržos prekių išvestinės finansinės priemonės apibrėžtį pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 30 punktą, ar yra su apyvartiniais taršos leidimais susijusi išvestinė finansinė priemonė, nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte. |
„true“ – taip „false“ – ne |
||||||||
Su emitentu susiję laukeliai |
|||||||||||
5 |
Emitento arba prekybos vietos operatoriaus identifikavimo kodas |
Emitento arba prekybos vietos operatoriaus juridinio asmens identifikatorius (LEI). |
{LEI} |
||||||||
Su prekybos vieta susiję laukeliai |
|||||||||||
6 |
Prekybos vieta |
Prekybos vietos arba sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko segmento rinkos identifikavimo kodas (angl. segment MIC), kai yra; priešingu atveju – veiklos MIC kodas (angl. operating MIC). |
{MIC} |
||||||||
7 |
Sutrumpintas finansinės priemonės pavadinimas |
Sutrumpintas finansinės priemonės pavadinimas pagal ISO 18774. |
{FISN} |
||||||||
8 |
Emitento prašymas leisti prekiauti |
Nurodoma, ar finansinės priemonės emitentas yra pateikęs prašymą leisti prekiauti arba yra patvirtinęs prekybą arba leidimą prekiauti savo finansine priemone prekybos vietoje. |
„true“ – taip „false“ – ne |
||||||||
9 |
Leidimo prekiauti patvirtinimo data |
Prekybos arba leidimo prekiauti savo finansinėmis priemonėmis prekybos vietoje patvirtinimo data ir laikas. |
{DATE_TIME_FORMAT} |
||||||||
10 |
Prašymo leisti prekiauti data |
Prašymo leisti prekiauti prekybos vietoje data ir laikas. |
{DATE_TIME_FORMAT} |
||||||||
11 |
Leidimo prekiauti data arba pirmą kartą įvykusios prekybos data |
Leidimo prekiauti prekybos vietoje data ir laikas arba pirmą kartą įvykusios prekybos priemone data ir laikas, arba pirmo pavedimo arba kainos siūlymo gavimo prekybos vietoje data ir laikas. |
{DATE_TIME_FORMAT} |
||||||||
12 |
Užbaigimo data |
Jei yra, data ir laikas, nuo kurio finansinėmis priemonėmis nebus prekiaujama arba nebus leidžiama prekiauti prekybos vietoje. |
{DATE_TIME_FORMAT} |
||||||||
Su tariamąja suma susiję laukeliai |
|||||||||||
13 |
1 tariamosios sumos valiuta |
Valiuta, kuria denominuota tariamoji suma. Palūkanų normų arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutarties atveju nurodoma 1 sandorio dalies tariamosios sumos valiuta arba valiutų poros 1-oji valiuta. Pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju, kai pagrindinis apsikeitimo sandoris vykdomas viena valiuta, nurodoma pagrindinio apsikeitimo sandorio tariamosios sumos valiuta. Kai pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių pagrindinis turtas yra denominuotas keliomis valiutomis, nurodoma apsikeitimo sandorio 1 dalies tariamosios sumos valiuta. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||
Su obligacijomis arba kitos formos skolos vertybiniais popieriais susiję laukeliai |
|||||||||||
14 |
Bendra išleista nominalioji suma |
Bendra išleista nominalioji suma pinigine verte. |
{DECIMAL-18/5} |
||||||||
15 |
Išpirkimo data |
Finansinės priemonės išpirkimo data. Laukelis skirtas skolos priemonėms su nustatyta išpirkimo data. |
{DATEFORMAT} |
||||||||
16 |
Nominaliosios vertės valiuta |
Skolos priemonių nominaliosios vertės valiuta. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||
17 |
Vieneto nominalioji vertė/minimali prekybos vertė |
Kiekvienos priemonės nominalioji vertė. Jei jos nėra, įrašyti minimalią prekybos vertę. |
{DECIMAL-18/5} |
||||||||
18 |
Fiksuotoji norma |
Skolos priemonės grąžos fiksuotoji norma procentais, kai priemonė laikoma iki išpirkimo datos. |
{DECIMAL-11/10} Išreikšta procentais (pvz., 7.0 reiškia 7 %, o 0.3–0,3 %). |
||||||||
19 |
Kintamosios palūkanų normos obligacijos indekso/lyginamojo indekso identifikavimo kodas |
Įrašyti, jei identifikavimo kodas yra. |
{ISIN} |
||||||||
20 |
Kintamosios palūkanų normos obligacijos indekso/lyginamojo indekso pavadinimas |
Kai identifikavimo kodo nėra, įrašyti indekso pavadinimą. |
{INDEX} arba {ALPHANUM-25} – jeigu indekso pavadinimas neįtrauktas į {INDEX} sąrašą. |
||||||||
21 |
Kintamosios palūkanų normos obligacijos indekso/lyginamojo indekso terminas |
Kintamosios palūkanų normos obligacijos indekso/lyginamojo indekso terminas Terminas nurodomas dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais. |
{INTEGER-3}+DAYS – dienos {INTEGER-3}+WEEK – savaitės {INTEGER-3}+MNTH – mėnesiai {INTEGER-3}+YEAR – metai |
||||||||
22 |
Kintamosios palūkanų normos obligacijos indekso/lyginamojo indekso bazinių punktų skirtumas |
Bazinių punktų iki indekso ar virš jo skaičius, naudojamas kainai apskaičiuoti. |
{INTEGER-5} |
||||||||
23 |
Obligacijos pirmumas |
Nurodoma obligacijos rūšis: pirmaeilė skola, tarpinio pobūdžio skola, subordinuotoji arba mažesnio prioriteto skola. |
SNDB – pirmaeilė skola MZZD – tarpinio pobūdžio skola SBOD – subordinuotoji skola JUND – mažesnio prioriteto skola |
||||||||
Su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir vertybiniais popieriais pakeistomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susiję laukeliai |
|||||||||||
24 |
Galiojimo pabaigos data |
Finansinės priemonės galiojimo pabaigos data. Laukelis skirtas išvestinėms finansinėms priemonėms su nustatyta galiojimo pabaigos data. |
{DATEFORMAT} |
||||||||
25 |
Kainos daugiklis |
Pagrindinės finansinės priemonės, kurią atspindi viena išvestinių finansinių priemonių sutartis, vienetų skaičius. Su indeksu susieto ateities sandorio arba pasirinkimo sandorio atveju nurodoma indekso punkto suma. Skirtumo lažybų (angl. spreadbet) atveju nurodomas pagrindinės finansinės priemonės, dėl kurios lažinamasi, kainos pokytis. |
{DECIMAL-18/17} |
||||||||
26 |
Pagrindinės finansinės priemonės kodas |
Pagrindinės finansinės priemonės ISIN kodas. Amerikos depozitoriumo pakvitavimų (ADR), tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų (GDR) ir panašių finansinių priemonių atveju nurodomas finansinės priemonės, kuria grindžiamos šios priemonės, ISIN kodas. Konvertuojamųjų obligacijų atveju nurodomas priemonės, į kurią gali būti konvertuota obligacija, ISIN kodas. Išvestinių finansinių priemonių ar kitų priemonių, kurios turi pagrindinę finansinę priemonę, atveju nurodomas pagrindinės finansinės priemonės ISIN kodas, kai pagrindine finansine priemone leidžiama prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje. Jei pagrindinė finansinė priemonė yra dividendai akcijomis, nurodomas susijusios akcijos, suteikiančios teisę į pagrindinius dividendus, ISIN kodas. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju nurodomas išvestinės finansinės priemonės pagrindinės pozicijos ISIN kodas. Jeigu pagrindinė finansinė priemonė yra indeksas, turintis ISIN kodą, nurodomas to indekso ISIN kodas. Jei pagrindinė finansinė priemonė yra kelių priemonių rinkinys, nurodomi visų to rinkinio sudedamųjų dalių, kuriomis leista prekiauti arba yra prekiaujama prekybos vietoje, ISIN kodai. 26 ir 27 laukeliai pildomi tiek kartų, kol išvardijamos visos rinkinio priemonės. |
{ISIN} |
||||||||
27 |
Pagrindinis emitentas |
Kai priemonė yra susijusi su emitentu, o ne su viena priemone, nurodomas emitento LEI kodas. |
{LEI} |
||||||||
28 |
Pagrindinio indekso pavadinimas |
Kai pagrindinė finansinė priemonė yra indeksas, nurodomas indekso pavadinimas. |
{INDEX} arba {ALPHANUM-25} – jeigu indekso pavadinimas neįtrauktas į {INDEX} sąrašą. |
||||||||
29 |
Pagrindinio indekso terminas |
Kai pagrindinė finansinė priemonė yra indeksas, nurodomas indekso terminas. |
{INTEGER-3}+DAYS – dienos {INTEGER-3}+WEEK – savaitės {INTEGER-3}+MNTH – mėnesiai {INTEGER-3}+YEAR – metai |
||||||||
30 |
Pasirinkimo sandorio rūšis |
Nurodoma, ar išvestinių finansinių priemonių sutartis yra pirkimo (teisė pirkti konkretų pagrindinį turtą) ar pardavimo (teisė parduoti konkretų pagrindinį turtą) sandoris, ar neįmanoma nustatyti, ar jis vykdymo metu bus pirkimo, ar pardavimo sandoris. Pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju nurodoma:
Viršutinių ir apatinių ribų sandorių atveju nurodoma:
|
PUTO – pasirinkimo parduoti sandoris CALL – pasirinkimo pirkti sandoris OTHR – kai neįmanoma nustatyti, ar sandoris pirkimo, ar pardavimo |
||||||||
31 |
Vykdymo kaina |
Nurodoma iš anksto nustatyta kaina, kuria turėtojas turės pirkti arba parduoti pagrindinę finansinę priemonę, arba nurodoma, kad kainos vykdymo metu nustatyti neįmanoma. Laukelis skirtas pasirinkimo sandoriams arba varantams, kurių vykdymo kaina gali būti nustatyta vykdymo metu. Kai kaina šiuo metu nežinoma, tačiau netrukus bus žinoma, įrašoma vertė „PNDG“. Kai vykdymo kaina netaikoma, laukelis nepildomas. |
{DECIMAL-18/13} – jei kaina išreikšta pinigine verte {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais PNDG – jei kaina nežinoma |
||||||||
32 |
Vykdymo kainos valiuta |
Vykdymo kainos valiuta. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||
33 |
Pasirinkimo sandorio vykdymo būdas |
Nurodoma, ar pasirinkimo sandorį galima įvykdyti tik fiksuotą datą (europietiškas ir azijietiškas būdas), kelias iš anksto nustatytas datas (Bermudų) ar bet kuriuo metu sandorio galiojimo laikotarpiu (amerikietiškas). Šis laukelis skirtas tik pasirinkimo sandoriams, varantams ir teisės patvirtinimo sertifikatams. |
EURO – europietiškas AMER – amerikietiškas ASIA – azijietiškas BERM – Bermudų OTHR – kitas |
||||||||
34 |
Pateikimo rūšis |
Nurodoma, ar pagal finansinę priemonę atsiskaitoma fiziškai, ar pinigais. Kai pateikimo rūšies vykdymo metu nustatyti neįmanoma, įrašoma vertė „OPTL“. Šis laukelis taikomas tik išvestinėms finansinėms priemonėms. |
PHYS – atsiskaitoma fiziškai CASH – atsiskaitoma pinigais OPTL – pasirenka sandorio šalis arba nustato trečioji šalis |
||||||||
Biržos prekių ir apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||
35 |
Bazinė prekė |
Pagrindinio turto klasės bazinė prekė, kaip nurodyta biržos prekių ir apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių klasifikacijos lentelėje. |
Galima nurodyti tik vertes iš biržos prekių išvestinių finansinių priemonių klasifikacijos lentelės skilties „Bazinės prekės“. |
||||||||
36 |
Prekės pakategorė |
Pagrindinio turto klasės prekės pakategorė, kaip nurodyta biržos prekių ir apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių klasifikacijos lentelėje. Šiam laukeliui reikia prieš tai užpildyti bazinės prekės laukelį. |
Galima nurodyti tik vertes iš biržos prekių išvestinių finansinių priemonių klasifikacijos lentelės skilties „Prekės pakategorė“. |
||||||||
37 |
Papildoma prekės pakategorė |
Pagrindinio turto klasės prekės papildoma pakategorė, kaip nurodyta biržos prekių ir apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių klasifikacijos lentelėje. Šiam laukeliui reikia prieš tai užpildyti prekės pakategorės laukelį. |
Galima nurodyti tik vertes iš biržos prekių išvestinių finansinių priemonių klasifikacijos lentelės skilties „Papildoma prekės pakategorė“. |
||||||||
38 |
Sandorio rūšis |
Sandorio rūšis, kaip nurodo prekybos vieta. |
FUTR – ateities sandoriai OPTN – pasirinkimo sandoriai TAPO – prekybos kainos vidurkio pasirinkimo sandoriai (angl. tapos) SWAP – apsikeitimo sandoriai MINI – maži sandoriai (angl. minis) OTCT – ne biržos sandoriai ORIT – vienakrypčiai sandoriai CRCK – krekingo skirtumo sandoriai DIFF – kainų skirtumo sandoriai OTHR – kita |
||||||||
39 |
Galutinės kainos rūšis |
Galutinės kainos rūšis, kaip nurodo prekybos vieta. |
ARGM – Argus/McCloskey BLTC – Baltic EXOF – Exchange GBCL – GlobalCOAL IHSM – IHS McCloskey PLAT – Platts OTHR – kita |
||||||||
Palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||
|
|||||||||||
40 |
Orientacinė palūkanų norma |
Orientacinės palūkanų normos pavadinimas. |
{INDEX} arba {ALPHANUM-25} – jeigu orientacinė norma neįtraukta į {INDEX} sąrašą. |
||||||||
41 |
Palūkanų normų sandorio terminas |
Jeigu turto klasė yra palūkanų normos, šiame laukelyje nurodomas sandorio terminas. Terminas nurodomas dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais. |
{INTEGER-3}+DAYS – dienos {INTEGER-3}+WEEK – savaitės {INTEGER-3}+MNTH – mėnesiai {INTEGER-3}+YEAR – metai |
||||||||
42 |
2 tariamosios sumos valiuta |
Kelių valiutų arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių atveju nurodoma valiuta, kuria denominuota sandorio 2 dalis. Pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju, kai pagrindinis apsikeitimo sandoris vykdomas keliomis valiutomis, nurodoma valiuta, kuria denominuota apsikeitimo sandorio 2 dalis. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||
43 |
1 sandorio dalies fiksuotoji norma |
Nurodoma naudota 1 sandorio dalies fiksuotoji norma, jei taikoma. |
{DECIMAL -11/10} Išreikšta procentais (pvz., 7.0 reiškia 7 %, o 0.3–0,3 %). |
||||||||
44 |
2 sandorio dalies fiksuotoji norma |
Nurodoma naudota 2 sandorio dalies fiksuotoji norma, jei taikoma. |
{DECIMAL -11/10} Išreikšta procentais (pvz., 7.0 reiškia 7 %, o 0.3–0,3 %). |
||||||||
45 |
2 sandorio dalies kintamoji norma |
Nurodoma naudota palūkanų norma, jei taikoma. |
{INDEX} arba {ALPHANUM-25} – jeigu orientacinė norma neįtraukta į {INDEX} sąrašą. |
||||||||
46 |
Palūkanų normų sandorio 2 dalies terminas |
Nurodomas palūkanų normos, nustatomos iš anksto nustatytais intervalais pagal rinkos orientacinę palūkanų normą, ataskaitinis laikotarpis. Terminas nurodomas dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais. |
{INTEGER-3}+DAYS – dienos {INTEGER-3}+WEEK – savaitės {INTEGER-3}+MNTH – mėnesiai {INTEGER-3}+YEAR – metai |
||||||||
Užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės |
|||||||||||
|
|||||||||||
47 |
2 tariamosios sumos valiuta |
Šiame laukelyje nurodoma valiutų poros 2-oji pagrindinė valiuta (pirmoji valiuta įrašoma į 13 laukelį „1 tariamosios sumos valiuta“). |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||
48 |
Užsienio valiutos rūšis |
Pagrindinės valiutos rūšis. |
FXCR – užsienio valiutų kryžminiai kursai (angl. FX Cross Rates) FXEM – besiformuojančių rinkų užsienio valiutos (angl. FX Emerging Markets) FXMJ – pagrindinės užsienio valiutos (angl. FX Majors) |
(1) Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/583, papildantis Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais dėl obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 229).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/382 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/586
2016 m. liepos 14 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma informacijos keitimosi tarp kompetentingų institucijų, bendradarbiaujančių atliekant priežiūrą, patikras ir tyrimus vietoje, techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 80 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą,
kadangi:
(1) |
informacijos, kuria reikia keistis pagal Direktyvą 2014/65/ES, taikymo sritis ir pobūdis turėtų būti pakankami, kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros pareigas ir funkcijas. Todėl kompetentingoms institucijoms būtina galėti keistis informacija, kurią turėdamos jos galėtų prižiūrėti fizinių ir juridinių asmenų elgesį atitinkamose jurisdikcijose; |
(2) |
kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai stebėti investicines įmones, rinkos operatorius ir duomenų paslaugų teikėjus, svarbu, kad jos keistųsi šia svarbia informacija: bendrąja informacija ir steigiamaisiais dokumentais (įskaitant nacionalinius steigiamuosius dokumentus arba kitus dokumentus, padedančius suprasti subjekto struktūrą ir veiklą); informacija, susijusia su veiklos leidimo suteikimo procesu; informacija, susijusia su investicinių įmonių valdymo organais, įskaitant tokią informaciją, kuria galima patikrinti valdymo organo narių tinkamumą, pavyzdžiui, jų darbo patirtį (įskaitant jų gyvenimo aprašymą, kuriame nurodytas atitinkamas išsilavinimas ir mokymai, ankstesnė profesinė patirtis ir profesinė veikla ar kitos susijusios funkcijos, kurių šiuo metu reikalaujama pagal Direktyvą 2014/65/ES); informacija apie jų reputaciją; informacija apie akcininkus ir narius, turinčius kvalifikuotuosius akcijų paketus, pavyzdžiui, bendrąja įmonės informacija ir informacija apie jų reputaciją; informacija apie įmonės veiklos leidimo suteikimą, įskaitant informaciją apie tas įmones, kurioms veiklos leidimas suteiktas arba nesuteiktas; informacija apie reguliuojamų rinkų organizacinius reikalavimus; informacija apie duomenų paslaugų teikėjų veiklos leidimų suteikimą; informacija apie suteiktas arba atmestas išimtis, priskiriant klientus profesionaliųjų klientų kategorijai; informacija apie sankcijas ir vykdymo užtikrinimo veiksmus; informacija apie veiklą ir susijusį elgesį bei reikalavimų laikymąsi praeityje; |
(3) |
svarbu suteikti galimybes kompetentingoms institucijoms keistis svarbia informacija ir siekiant veiksmingai stebėti kredito įstaigas, kai jos teikia investicines paslaugas ar vykdo investicinę veiklą; |
(4) |
kad kompetentingos institucijos galėtų visapusiškai vykdyti savo priežiūros pareigas, taip pat svarbu, kad jos galėtų keistis turima svarbia informacija, įskaitant informaciją apie investicines įmones, rinkos operatorius, duomenų teikimo paslaugų teikėjus, kredito įstaigas, finansų sandorio šalis, reguliuojamų rinkų narius ar dalyvius, daugiašales prekybos sistemas ar asmenis, kuriems taikomos išimtys pagal Direktyvos 2014/65/ES 2 ar 3 straipsnį. Be to, kompetentingos institucijos turėtų galėti keistis svarbia bendrąja informacija apie asmenis, teikiančius investicines paslaugas be reikiamo veiklos leidimo pagal Direktyvą 2014/65/ES; |
(5) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną; |
(6) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(7) |
EVPRI paprašė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsnį sukurtos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės pateikti savo nuomonę; |
(8) |
EVPRI nesurengė viešų konsultacijų dėl šių techninių reguliavimo standartų projektų, nes jie susiję su informacijos keitimusi tarp kompetentingų institucijų, bendradarbiaujančių atliekant priežiūrą, patikras ir tyrimus vietoje, ir, atsižvelgiant į jų mastą ir poveikį, tai laikyta neproporcinga, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Taikymo sritis
Informacija, kuria pagal Direktyvos 2014/65/ES 80 straipsnį turi keistis kompetentinga institucija, kuriai teikiamas prašymas bendradarbiauti (institucija, į kurią kreipiamasi), ir kompetentinga institucija, kuri teikia prašymą bendradarbiauti (prašančioji institucija), gali būti susijusi su šiais subjektais:
a) |
investicine įmone, rinkos operatoriumi ar duomenų teikimo paslaugų teikėju, kuriems suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES; |
b) |
kredito įstaiga, kuriai suteiktas veiklos leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (3), teikiančia investicines paslaugas ar vykdančia investicinę veiklą; |
c) |
a ir b punktuose nenurodytu bet kuriuo kitu fiziniu ar juridiniu asmeniu ar bet kuriuo juridinio asmens statuso neturinčiu subjektu ar asociacija. |
2 straipsnis
Su investicinėmis įmonėmis, rinkos operatoriais ar duomenų teikimo paslaugų teikėjais susijusi informacija, kuria turi būti keičiamasi
1. Jei kompetentinga institucija nusprendžia teikti prašymą bendradarbiauti, ji gali prašyti šios informacijos, susijusios su 1 straipsnio a punkte paminėtais subjektais:
a) |
bendrosios informacijos ir dokumentų, susijusių su subjektų steigimu:
|
b) |
Direktyvos 2014/65/ES 7 straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos, susijusios su veiklos leidimo suteikimo subjektui procesu, jei tokia informacija nepateikta EVPRI viešajame registre, įsteigtame pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 8 straipsnio 1 dalies k punktą; |
c) |
informacijos, susijusios su subjektų valdymo organo nariais ar asmenimis, faktiškai vadovaujančiais jų veiklai, kuri buvo pateikta vykstant veiklos leidimo suteikimo procesui, įskaitant:
|
d) |
informacijos, reikalingos subjektų valdymo organo narių ar asmenų, faktiškai vadovaujančių jų veiklai, tinkamumui įvertinti, įskaitant:
|
e) |
informacijos apie akcininkus ir narius, turinčius kvalifikuotuosius akcijų paketus, įskaitant:
|
f) |
informacijos apie organizacinę struktūrą, veiklos sąlygas ir atitiktį Direktyvos 2014/65/ES reikalavimams, įskaitant:
|
g) |
informacijos apie investicinių įmonių veiklos leidimus, suteiktus pagal Direktyvos 2014/65/ES 5–10 straipsnius; |
h) |
informacijos apie reguliuojamų rinkų ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų veiklos leidimus, suteiktus atitinkamai pagal Direktyvos 2014/65/ES 44, 45 ir 46 straipsnius ir 59–63 straipsnius; |
i) |
informacijos apie suteiktas arba atmestas išimtis klientams, kurie paprašius gali būti laikomi profesionaliaisiais klientais, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES II priede; |
j) |
informacijos apie subjektams taikytas sankcijas ir vykdymo užtikrinimo veiksmus, įskaitant:
|
k) |
informacijos, susijusios su veikla ir atitinkamu elgesiu bei reikalavimų laikymusi praeityje, kurie susiję su prašymo tema, įskaitant:
|
l) |
bet kokios kitos informacijos, būtinos siekiant bendradarbiauti atliekant priežiūrą, patikras ar tyrimus vietoje, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 80 straipsnio 1 dalyje. |
2. Jei valstybė narė reikalauja, kad trečiosios valstybės įmonė įsteigtų filialą pagal Direktyvos 2014/65/ES 39 straipsnio 1 ir 2 dalis, kitos valstybės narės kompetentinga institucija gali paprašyti institucijos, atsakingos už to filialo priežiūrą, informacijos, susijusios su filialo atidarymo leidimu, kurią ji gavo iš buveinės valstybės institucijos, įskaitant:
a) |
informaciją, susijusią su atitikties Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 600/2014 (5) arba nuostatoms ir priemonėms, priimtoms siekiant perkelti Direktyvą 2014/65/ES į nacionalinę teisę, priežiūra; |
b) |
trečiosios valstybės investicinės įmonės valdymo organo ar asmenų, faktiškai vadovaujančių subjekto veiklai, atsakymą į kompetentingos institucijos klausimus. |
3 straipsnis
Su kredito įstaigomis susijusi informacija, kuria turi būti keičiamasi
Jei kompetentinga institucija nusprendžia teikti prašymą bendradarbiauti, ji gali prašyti šios informacijos, susijusios su 1 straipsnio b punkte paminėtais subjektais:
a) |
2 straipsnio 1 dalies a, f, i ir j punktuose nurodytos informacijos; |
b) |
bet kokios papildomos informacijos, susijusios su kredito įstaigų atitikties Reglamentui (ES) Nr. 600/2014 arba nuostatoms ir priemonėms, priimtoms siekiant perkelti Direktyvą 2014/65/ES į nacionalinę teisę, priežiūra; |
c) |
bet kokios kitos informacijos, būtinos siekiant bendradarbiauti atliekant priežiūrą, patikras ar tyrimus vietoje, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 80 straipsnio 1 dalyje. |
4 straipsnis
Informacija, susijusi su 1 straipsnio c punkte nurodytais asmenimis, kuria turi būti keičiamasi
1. Jei kompetentinga institucija nusprendžia teikti prašymą bendradarbiauti dėl 1 straipsnio c punkte nurodytų fizinių asmenų, ji gali prašyti nurodyti bent asmens vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, nacionalinį asmens identifikavimo numerį, adresą ir kontaktinius duomenis.
2. 1 straipsnio c punkte nurodytų juridinių asmenų ar bet kurio juridinio asmens statuso neturinčio subjekto ar asociacijos atveju kompetentinga institucija taip pat gali prašyti pateikti bent dokumentus, kuriais patvirtinamas įmonės pavadinimas ir jos pagrindinės buveinės registruotasis adresas bei pašto adresas (jei skiriasi), kontaktinius duomenis ir jų nacionalinį identifikavimo numerį; teisinės formos registracijos dokumentą pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus; išsamų asmenų, kurie faktiškai vadovauja veiklai, sąrašą, jų vardus ir pavardes, gimimo datas ir vietas, adresus, kontaktinius duomenis ir nacionalinius identifikavimo numerius.
3. Be to, kompetentingos institucijos gali prašyti toliau nurodytos informacijos, kuria reikia keistis ir kuri susijusi su asmenimis, teikiančiais investicines paslaugas ar vykdančiais investicinę veiklą be reikalingo veiklos leidimo arba registracijos pagal Direktyvą 2014/65/ES:
a) |
duomenų apie teikiamas investicines paslaugas ir vykdomą investicinę veiklą; |
b) |
duomenų apie bet kuriuos asmenis, su kuriais buvo susisiekęs fizinis ar juridinis asmuo, susijęs su investicinių paslaugų teikimu ar investicinės veiklos vykdymu be reikalingo veiklos leidimo arba registracijos. |
4. Bet kuriuo atveju kompetentingos institucijos gali prašyti informacijos apie asmenis, nurodytus 1 straipsnio c punkte, kuri gauta pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 arba nuostatas, priimtas įgyvendinant Direktyvą 2014/65/ES, ir kuri susijusi su atitikties tam reglamentui arba nuostatoms, priimtoms įgyvendinant tą direktyvą, priežiūra, arba gali prašyti bet kokios kitos informacijos, būtinos siekiant bendradarbiauti atliekant priežiūrą, patikras ar tyrimus vietoje, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 80 straipsnio 1 dalyje.
5 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo Direktyvos 2014/65/ES 93 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos pirmosios datos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 14 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(3) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(4) 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22).
(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84–148).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/387 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/587
2016 m. liepos 14 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių ir su pareiga tam tikrų akcijų sandorius vykdyti prekybos vietoje arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 4 straipsnio 6 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 7 dalį, 20 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 4 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
siekiant užtikrinti, kad investuotojai būtų tinkamai informuoti apie akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių faktinių ir potencialių sandorių tikrąjį lygį, nepriklausomai nuo to, ar šie sandoriai vykdomi reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose (DPS), per sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus ar už šių infrastruktūrų ribų, būtinas didelis skaidrumas. Didelis skaidrumas taip pat turėtų užtikrinti, kad konkrečių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama skirtingose prekybos vietose, kainos susidarymo proceso neapsunkintų likvidumo fragmentavimas ir kad taip nebūtų sudaroma sunkumų investuotojams; |
(2) |
kartu būtina pripažinti, kad gali susiklostyti aplinkybės, kai siekiant išvengti likvidumo sumažėjimo kaip pareigos atskleisti pavedimus ir sandorius tokiu būdu paviešinant rizikos pozicijas nepageidautinos pasekmės, reikėtų netaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų arba atidėti skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimų taikymą. Todėl derėtų tiksliai nustatyti, kokiomis aplinkybėmis gali būti suteikiama teisė nesilaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimo arba atidėti skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimo taikymą; |
(3) |
šio reglamento nuostatos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, nes jose kalbama apie skaidrumo reikalavimus, taikytinus prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių atžvilgiu. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir padėti suinteresuotiesiems subjektams, ypač tiems, kuriems taikomos šios pareigos, susidaryti visapusišką jų vaizdą ir su jomis veiksmingai susipažinti, derėtų šias nuostatas pateikti viename reglamente; |
(4) |
jei kompetentingos institucijos suteikia teisę netaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų arba leidžia atidėti skaidrumo po sandorio sudarymo pareigų vykdymą, jos turėtų visoms reguliuojamoms rinkoms, daugiašalėms prekybos sistemoms ir investicinėms įmonėms, prekiaujančioms ne prekybos vietoje, taikyti vienodas sąlygas ir jų nediskriminuoti; |
(5) |
derėtų pateikti kelių techninių terminų paaiškinimą. Šios techninės apibrėžtys reikalingos tam, kad būtų užtikrintas vienodas šiame reglamente pateiktų nuostatų taikymas Sąjungoje ir taip būtų prisidėta prie finansų rinkoms skirto bendro taisyklių sąvado sukūrimo Sąjungoje. Šios apibrėžtys yra grynai funkcinio pobūdžio; jos skirtos nustatyti skaidrumo pareigas, susijusias su nuosavo kapitalo priemonėmis ir į jas panašiomis finansinėmis priemonėmis, ir turėtų būti taikomos tik siekiant suprasti šį reglamentą; |
(6) |
Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 į skaidrumo režimo taikymo sritį įtraukiamos tokios į nuosavo kapitalo priemones panašios priemonės kaip depozitoriumo pakvitavimai, biržiniai fondai ir sertifikatai, taip pat akcijos ir kitos į nuosavo kapitalo priemones panašios priemonės, kuriomis prekiaujama tik DPS. Norint nustatyti išsamų ir vienodą skaidrumo režimą, reikia tinkamai pritaikyti iki sandorio sudarymo turimos informacijos, kurią skelbia prekybos vietos, turinį; |
(7) |
prekybos vieta, valdanti kotiruotės prašymų (angl. request for quote, RFQ) sistemą, turėtų paviešinti bent jau pastoviąsias pirkimo ir pardavimo kainas arba informacinį pranešimą apie susidomėjimą ir susidomėjimo tomis kainomis mastą ne vėliau kaip tuo metu, kai prašantysis pateikti kotiruotę gali įvykdyti sandorį pagal sistemos taisykles. Taip užtikrinama, kad nariai arba dalyviai, kurie pirmieji pateikia savo kotiruotes prašančiajam jas pateikti, neatsidurtų nepalankioje padėtyje; |
(8) |
speciali metodika ir duomenys, reikalingi skaičiavimams atlikti, kad būtų nustatytas skaidrumo režimas, taikytinas nuosavo kapitalo priemonėms ir į jas panašioms finansinėms priemonėms, turėtų būti taikomi kartu su bendrais elementais, susijusiais su prekybos vietoms, patvirtintiems skelbimo subjektams (PSS) ir konsoliduotos informacinės juostos teikėjams (KIJT) teikiamų prašymų pateikti duomenis skaidrumo ir kitų skaičiavimų, nustatytų Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/577 (2), tikslais, turiniu ir periodiškumu; |
(9) |
skaidrumo iki sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo režimas, nustatytas Reglamentu (ES) Nr. 600/2014, turėtų būti tinkamai pritaikytas prie rinkos ir taikomas vienodai visoje Sąjungoje. Visų pirma, likvidumo požiūriu labiausiai susijusių rinkų, didelės apimties pavedimų dydžio ir standartinio rinkos dydžio statinis nustatymas tinkamai neatspindėtų prekybos modelių įprastų pakeitimų, turinčių poveikio nuosavo kapitalo priemonėms ir į jas panašioms priemonėms. Todėl labai svarbu nustatyti, kokius skaičiavimus būtina atlikti, įskaitant laikotarpius, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant skaičiavimus, ir laikotarpius, kuriais taikomi šių skaičiavimų rezultatai, skaičiavimo metodus ir už skaičiavimų atlikimą atsakingos kompetentingos institucijos identifikavimą nustačius atitinkamą kompetentingą instituciją taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/571 (3). Šiuo atžvilgiu, siekiant išvengti rinkos iškraipymo poveikio, skaičiavimo laikotarpiai turėtų užtikrinti, kad susijusios režimo ribos būtų atnaujinamos tinkamais intervalais, kad būtų atsižvelgta į rinkos sąlygas. Taip pat derėtų numatyti centralizuotą skaičiavimų rezultatų skelbimą, kad jie būtų lengvai vienoje vietoje prieinami visiems finansų rinkos dalyviams ir kompetentingoms institucijoms Sąjungoje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų pranešti EVPRI apie savo skaičiavimų rezultatus, o EVPRI turėtų šiuos skaičiavimus paskelbti savo svetainėje; |
(10) |
siekiant atlikti skaičiavimus, kad būtų nustatyti skaidrumo iki sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo reikalavimai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 22 straipsnio 1 dalį, turėtų būti nustatytas prašymų pateikti duomenis turinys ir periodiškumas, taip pat prekybos vietų, PSS ir KIJT privalomų pateikti atsakymų į tokius prašymus forma ir terminas pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 22 straipsnio 4 dalį. Apskaičiavimų, atliktų remiantis duomenimis, surinktais pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 22 straipsnio 1 dalį, rezultatai turi būti skelbiami, kad rinkos dalyviai būtų apie juos informuoti ir kad būtų praktiškai pasiektas skaidrumas iki ir po sandorio sudarymo. Taip pat derėtų numatyti centralizuotą skaičiavimų rezultatų skelbimą, kad jie būtų lengvai vienoje vietoje prieinami visiems finansų rinkos dalyviams ir kompetentingoms institucijoms Sąjungoje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) apie savo skaičiavimų rezultatus, o tada EVPRI turėtų šiuos skaičiavimus paskelbti savo svetainėje; |
(11) |
skirtingai nuo akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, biržinių fondų vidutinė dienos apyvarta nėra tinkamas pakaitalas pritaikant didelių pavedimų ribas. Šių priemonių atveju vidutinė dienos apyvarta negali tinkamai atspindėti faktinio likvidumo mato, nes biržiniams fondams būdingi sukūrimo ir išpirkimo mechanizmai suteikia prieigą prie papildomo ir nematomo likvidumo. Siekiant sumažinti riziką, kad taisyklės bus apeinamos, taip pat svarbu, kad du tuo pačiu turtu pagrįsti biržiniai fondai taikytų tas pačias didelių pavedimų ribas, nepriklausomai nuo to, ar jų vidutinė dienos apyvarta yra panaši, ar ne. Todėl visiems biržiniams fondams turėtų būti nustatyta viena didelių pavedimų riba, kuri būtų taikoma nepriklausomai nuo jų pagrindinio turto ar jų likvidumo; |
(12) |
informacija, kurią reikalaujama skelbti kuo arčiau realiojo laiko, turėtų būti skelbiama taip greitai, kaip tai yra techniškai įmanoma, atsižvelgiant į pagrįstą susijusio asmens sistemų veiksmingumo lygį ir išlaidas joms. Tik išskirtiniais atvejais, kai dėl esamų sistemų nėra galimybių paskelbti informacijos per trumpesnį laiką, informacija turėtų būti paskelbiama nustatyto maksimalaus laikotarpio pabaigoje; |
(13) |
investicinės įmonės turėtų viešai skelbti informaciją apie sandorius, įvykdytus ne prekybos vietoje per PSS. Todėl turėtų būti nustatyta, kaip investicinės įmonės PSS pateikia informaciją apie sandorius, ir tos nuostatos turėtų būti taikomos kartu su PSS taikomais reikalavimais, nustatytais Deleguotajame reglamente (ES) 2017/571; |
(14) |
investuotojai turi laiku gauti patikimą informaciją apie komercinio susidomėjimo finansine priemone lygį. Informacija apie tam tikrų rūšių sandorius, kaip antai finansinių priemonių perdavimą kaip įkaitą, nesuteiktų investuotojams prasmingų žinių apie tikro komercinio susidomėjimo finansine priemone lygį. Reikalavimas, kad investicinės įmonės viešai skelbtų tokius sandorius, sukeltų didelių veiklos problemų ir pareikalautų išlaidų, tačiau kainų nustatymo proceso nepagerintų. Todėl skaidrumo po sandorio sudarymo pareigos ne prekybos vietoje vykdomų sandorių atveju turėtų būti taikomos tik kai perkamos arba parduodamos akcijos, depozitoriumo pakvitavimai, biržiniai fondai, sertifikatai ar kitos panašios finansinės priemonės. Labai svarbu, kad tam tikri sandoriai, pavyzdžiui, susiję su kokių nors tokių finansinių priemonių naudojimu įkaito, skolinimo ar kitais tikslais, kai finansinėmis priemonėmis keičiamasi ne dėl esamos rinkos vertės, o dėl kitų veiksnių, nebūtų skelbiami, nes į juos neatsižvelgiama kainos susidarymo procese ir jie galėtų suklaidinti investuotojus ir sutrukdyti optimaliam vykdymui; |
(15) |
sandorių, įvykdytų ne pagal prekybos vietos taisykles, atveju, kai abi sandorio šalys yra Sąjungoje įsikūrusios investicinės įmonės, labai svarbu aiškiai nurodyti, kuri investicinė įmonė viešai paskelbs apie sandorį, kad sandorių paskelbimas nebūtų dubliuojamas. Todėl atsakomybė už viešą sandorių paskelbimą turėtų visada tekti parduodančiajai investicinei įmonei, nebent tik viena iš sandorio šalių būtų sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas ir tai būtų perkančioji įmonė; |
(16) |
kai tik viena iš konkrečios finansinės priemonės sandorio šalių yra sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas ir ji yra tą finansinę priemonę perkanti įmonė, ji turėtų būti atsakinga už viešą sandorio paskelbimą, nes jos klientai iš jos to tikėtųsi ir jai patogiau užpildyti pranešimo laukelį, kuriame nurodomas jos, kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko, statusas. Siekiant užtikrinti, kad sandoris būtų paskelbtas tik vieną kartą, sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas turėtų informuoti kitą šalį, kad jis paskelbs sandorį; |
(17) |
svarbu išlaikyti esamus standartus skelbiant sandorius, vykdytus kaip kompensaciniai sandoriai, kad vienas sandoris nebūtų paskelbiamas kaip keli, ir užtikrintas teisinis tikrumas dėl to, kuri investicinė įmonė yra atsakinga už sandorio paskelbimą. Todėl du suderinti sandoriai, vienu metu ir už tą pačią kainą sudaryti su viena šalimi tarpininke, turėtų būti skelbiami kaip vienas sandoris; |
(18) |
siekiant užtikrinti, kad naujasis skaidrumo reguliavimo režimas galėtų veiksmingai veikti, derėtų numatyti, kad būtų renkami tam tikri duomenys ir anksti paskelbtos likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos, didelės apimties pavedimų dydžiai, skelbimo atidėjimo ribos ir standartiniai rinkos dydžiai; |
(19) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šio reglamento ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos. Tačiau siekiant užtikrinti, kad naujasis skaidrumo reguliavimo režimas galėtų veiksmingai veikti, tam tikros šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo jo įsigaliojimo dienos; |
(20) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(21) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (4) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKIRSNIS
BENDROJI INFORMACIJA
1 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) prekyba portfeliais– penkių ar daugiau skirtingų finansinių priemonių sandoriai, kuriuos vienu metu ir kaip vieną lotą už konkrečią referencinę kainą vykdo tas pats klientas;
2) perduodamasis (angl. give-up) sandoris arba perimamasis (angl. give-in) sandoris– sandoris, kuriuo investicinė įmonė perduoda kliento sandorį kitai investicinei įmonei arba perima kliento sandorį iš kitos investicinės įmonės, kad jį sutvarkytų po sandorio sudarymo;
3) vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris– vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/577 3 straipsnio 6 dalyje;
4) sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas– investicinė įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (5) 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte.
2 straipsnis
Sandoriai, kuriais neprisidedama prie kainos susidarymo proceso
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 straipsnio 1 dalis)
Akcijų sandoriu neprisidedama prie kainos susidarymo proceso, esant kuriai nors iš šių aplinkybių:
a) |
sandoris vykdomas atsižvelgiant į kainą, kuri apskaičiuojama keliais laiko momentais pagal atitinkamą lyginamąjį indeksą, įskaitant sandorius, įvykdytus atsižvelgiant į pagal apimtį įvertintą vidutinę kainą arba pagal laiką įvertintą vidutinę kainą; |
b) |
sandoris sudaro prekybos portfeliais dalį; |
c) |
sandoris priklauso nuo išvestinės finansinės priemonės sandorio arba kitos finansinės priemonės įsigijimo, pardavimo, sukūrimo arba išpirkimo, kai visi sandorio komponentai bus vykdomi tik kaip vienas lotas; |
d) |
sandorį vykdo valdymo įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (6) 2 straipsnio 1 dalies b punkte, arba alternatyvaus investavimo fondo valdytojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (7) 4 straipsnio 1 dalies b punkte, kurie perduoda vieno kolektyvinio investavimo subjekto tikrąją akcijų nuosavybę kitam, kai sandoryje nedalyvauja jokia investicinė įmonė; |
e) |
sandoris yra perduodamasis sandoris arba perimamasis sandoris; |
f) |
sandorio tikslas yra perduoti akcijas kaip įkaitą dvišaliuose sandoriuose arba taikant pagrindinės sandorio šalies garantinę įmoką arba įkaito reikalavimus, arba vykdant pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procesą; |
g) |
sandorio rezultatas – akcijų pateikimas pasinaudojant konvertuojamomis obligacijomis, pasirinkimo sandoriais, padengtais varantais ar kitomis panašiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis; |
h) |
sandoris yra vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris; |
i) |
sandoris vykdomas pagal prekybos vietos, pagrindinės sandorio šalies arba centrinio vertybinių popierių depozitoriumo taisykles arba procedūras, siekiant atlikti neapmokėtų sandorių supirkimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 (8). |
II SKYRIUS
SKAIDRUMAS IKI SANDORIO SUDARYMO
1 skirsnis
Prekybos vietų skaidrumas iki sandorio sudarymo
3 straipsnis
Skaidrumo iki sandorio sudarymo pareigos
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3 straipsnio 1 ir 2 dalys)
1. Rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, valdantys prekybos vietą, viešai skelbia pirkimo ir pardavimo kainų intervalą ir komercinio susidomėjimo tomis kainomis mastą. Informacija viešinama pagal jų valdomų prekybos sistemų tipą, kaip nustatyta I priedo 1 lentelėje.
2. 1 dalyje nurodyti skaidrumo reikalavimai taip pat taikomi informaciniam pranešimui apie susidomėjimą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 33 punkte ir laikantis to reglamento 8 straipsnio.
4 straipsnis
Likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a punktas)
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a punktą, likvidumo požiūriu labiausiai susijusi akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržinio fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės rinka laikoma prekybos vieta, kurios apyvarta prekiaujant ta finansine priemone yra didžiausia Sąjungoje.
2. Siekdamos nustatyti likvidumo požiūriu labiausiai susijusias rinkas pagal 1 dalį, kompetentingos institucijos, taikydamos 17 straipsnio 4 dalyje nustatytą metodiką, apskaičiuoja kiekvienos finansinės priemonės, kurios atžvilgiu jos yra kompetentingos institucijos, ir kiekvienos prekybos vietos, kurioje ta finansine priemone prekiaujama, apyvartą.
3. 2 dalyje nurodytas apskaičiavimas:
a) |
apima, kiekvienos prekybos vietos atveju, pagal tos prekybos vietos taisykles įvykdytus sandorius, išskyrus referencinės kainos ir suderėtus sandorius, pažymėtus, kaip nustatyta I priedo 4 lentelėje, ir sandorius, įvykdytus remiantis bent vienu pavedimu, kuriam netaikomi didelės apimties reikalavimai ir sandorio dydis viršija taikytiną didelio pavedimo ribą, nustatytą pagal 7 straipsnį; |
b) |
apima prieš tai ėjusius kalendorinius metus arba, kai taikytina, prieš tai ėjusių kalendorinių metų laikotarpį, kuriuo ta finansine priemone buvo leista prekiauti arba prekiauta prekybos vietoje ir kuriuo prekyba ja nebuvo sustabdyta. |
4. Kol laikantis 1–3 dalyse nurodytos tvarkos bus nustatyta likvidumo požiūriu labiausiai susijusi konkrečios finansinės priemonės rinka, likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka bus prekybos vieta, kurioje buvo pirmą kartą leista prekiauti arba pirmą kartą įvyko prekyba ta finansine priemone.
5. 2 ir 3 dalys netaikomos akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams, biržiniams fondams, sertifikatams ir kitoms panašioms finansinėms priemonėms, kuriais pirmą kartą leista prekiauti arba pirmą kartą įvyko prekyba prekybos vietoje keturias ar mažiau savaičių iki prieš tai ėjusių kalendorinių metų pabaigos.
5 straipsnis
Suderėtų sandorių ypatumai
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies b punktas)
Akcijų, depozitoriumo pakvitavimo, biržinio fondo, sertifikato ir kitos panašios finansinės priemonės suderėtas sandoris laikomas sandoriu, dėl kurio suderėta privačiai, bet apie jį pranešta pagal prekybos vietos taisykles, esant kuriai nors iš šių aplinkybių:
a) |
du tos prekybos vietos nariai arba dalyviai dalyvauja kuriuo nors iš toliau nurodytų būdų:
|
b) |
vienas tos prekybos vietos narys arba dalyvis veikia vienų iš toliau nurodytų būdų:
|
6 straipsnis
Suderėti sandoriai, kuriems taikomos kitos sąlygos, nei esama rinkos kaina
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies b punktas)
Akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių suderėtam sandoriui taikomos kitos sąlygos, nei tos finansinės priemonės esama rinkos kaina, esant kuriai nors iš šių aplinkybių:
a) |
sandoris vykdomas atsižvelgiant į kainą, kuri apskaičiuojama keliais laiko momentais pagal atitinkamą lyginamąjį indeksą, įskaitant sandorius, įvykdytus atsižvelgiant į pagal apimtį įvertintą vidutinę kainą arba pagal laiką įvertintą vidutinę kainą; |
b) |
sandoris sudaro prekybos portfeliais dalį; |
c) |
sandoris priklauso nuo išvestinės finansinės priemonės sandorio arba kitos finansinės priemonės įsigijimo, pardavimo, sukūrimo arba išpirkimo, kai visi sandorio komponentai turi būti vykdomi kaip vienas lotas; |
d) |
sandorį vykdo valdymo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, arba alternatyvaus investavimo fondo valdytojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, kurie perduoda vieno kolektyvinio investavimo subjekto tikrąją finansinių priemonių nuosavybę kitam, kai sandoryje nedalyvauja jokia investicinė įmonė; |
e) |
sandoris yra perduodamasis sandoris arba perimamasis sandoris; |
f) |
sandorio tikslas yra perduoti finansines priemones kaip įkaitą dvišaliuose sandoriuose arba taikant pagrindinės sandorio šalies garantinę įmoką arba įkaito reikalavimus, arba vykdant pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procesą; |
g) |
sandorio rezultatas – finansinių priemonių pateikimas pasinaudojant konvertuojamomis obligacijomis, pasirinkimo sandoriais, padengtais varantais ar kita panašia išvestine finansine priemone; |
h) |
sandoris yra vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris; |
i) |
sandoris vykdomas pagal prekybos vietos, pagrindinės sandorio šalies arba centrinio vertybinių popierių depozitoriumo taisykles arba procedūras, siekiant atlikti neapmokėtų sandorių supirkimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014; |
j) |
bet koks kitas sandoris, lygiavertis vienam iš aprašytųjų a–i punktuose, nes priklauso nuo techninių ypatybių, kurios nesusijusios su prekiaujamos finansinės priemonės esama rinkos verte. |
7 straipsnis
Didelės apimties pavedimai
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies c punktas)
1. Pavedimas, susijęs su akcija, depozitoriumo pakvitavimu, sertifikatu ar kita panašia finansine priemone, laikomas esančiu didelės apimties, kai jis prilygsta minimalaus dydžio pavedimui, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 lentelėse, arba yra už jį didesnis.
2. Pavedimas, susijęs su biržiniu fondu, laikomas esančiu didelės apimties, kai jis prilygsta 1 000 000 EUR arba yra didesnis negu ta suma.
3. Siekdamos nustatyti didelės apimties pavedimus kompetentingos institucijos pagal 4 dalį apskaičiuoja vidutinę akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriais prekiaujama prekybos vietoje, dienos apyvartą.
4. 3 dalyje nurodytas apskaičiavimas:
a) |
apima finansinės priemonės, kuria prekiaujama prekybos vietoje arba ne prekybos vietoje, sandorius, įvykdytus Sąjungoje; |
b) |
apima laikotarpį, prasidedantį prieš tai ėjusių kalendorinių metų sausio 1 d. ir pasibaigiantį prieš tai ėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d., arba, kai taikytina, tą kalendorinių metų dalį, kai finansine priemone buvo leista prekiauti arba prekiauta prekybos vietoje ir kai prekyba ja nebuvo sustabdyta. |
3 ir 4 dalys netaikomos akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams, sertifikatams ir kitoms panašioms finansinėms priemonėms, kuriais pirmą kartą leista prekiauti arba pirmą kartą įvyko prekyba prekybos vietoje keturias ar mažiau savaičių iki prieš tai ėjusių kalendorinių metų pabaigos.
5. Nebent būtų iš dalies pakeista kaina ar kitos svarbios pavedimo vykdymo sąlygos, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas netaikyti reikalavimų toliau galioja pavedimui, kuris yra didelės apimties įrašymo į pavedimų knygą metu, bet iš dalies jį įvykdžius sumažėja tiek, kad nebeviršija tai finansinei priemonei taikomos ribos, nustatytos 1 ir 2 dalyse.
6. Prieš pirmą kartą įvykstant prekybai akcija, depozitoriumo pakvitavimu, sertifikatu ar kita panašia finansine priemone prekybos vietoje Sąjungoje, kompetentinga institucija įvertina tos finansinės priemonės vidutinę dienos apyvartą, atsižvelgdama į bet kokią tos finansinės priemonės ir kitų finansinių priemonių, laikomų turinčiomis panašių ypatybių, prekybos istoriją, ir užtikrina šio įverčio paskelbimą.
7. 6 dalyje nurodytas vidutinės dienos apyvartos įvertis naudojamas apskaičiuojant didelės apimties pavedimus šešių savaičių laikotarpiu po to, kai akcija, depozitoriumo pakvitavimu, sertifikatu ar kita panašia finansine priemone buvo leista prekiauti arba pirmą kartą įvyko prekyba prekybos vietoje.
8. Kompetentinga institucija, remdamasi pirmų keturių prekybos savaičių duomenimis, apskaičiuoja vidutinę dienos apyvartą ir užtikrina jos paskelbimą iki 7 dalyje nurodyto šešių savaičių laikotarpio pabaigos.
9. 8 dalyje nurodyta vidutinė dienos apyvarta naudojama didelės apimties pavedimams apskaičiuoti iki tol, kol bus pradėta taikyti pagal 3 dalį apskaičiuota vidutinė dienos apyvarta.
10. Taikant šį straipsnį, vidutinė dienos apyvarta apskaičiuojama padalijant visą tos finansinės priemonės apyvartą, nurodytą 17 straipsnio 4 dalyje, iš atitinkamo laikotarpio prekybos dienų skaičiaus. Atitinkamo laikotarpio prekybos dienų skaičius yra tos finansinės priemonės likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos, kaip nustatyta pagal 4 straipsnį, prekybos dienų skaičius.
8 straipsnis
Pavedimų, laikomų pavedimų tvarkymo sistemoje, rūšis ir minimalus dydis
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies d punktas)
1. Prekybos vietos pavedimų tvarkymo sistemoje iki informacijos atskleidimo laikomas pavedimas, kuriam galima netaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo pareigų, yra pavedimas:
a) |
kurį ketinama atskleisti prekybos vietos vedamoje pavedimų knygoje ir kuris priklauso nuo objektyvių sąlygų, iš anksto nulemtų sistemos protokolu; |
b) |
kuris negali sąveikauti su kitais prekybos interesais prieš jį atskleidžiant prekybos vietos vedamoje pavedimų knygoje; |
c) |
kuris, jį atskleidus pavedimų knygoje, sąveikauja su kitais pavedimais pagal atskleidimo metu tos rūšies pavedimams taikomas taisykles. |
2. Prekybos vietos pavedimų tvarkymo sistemoje iki informacijos atskleidimo laikomi pavedimai, kuriems galima netaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo pareigų, įrašymo metu ir atlikus kokį nors pakeitimą yra vieno iš šių dydžių:
a) |
rezervinio pavedimo atveju – 10 000 EUR arba didesnis; |
b) |
visų kitų pavedimų atvejais – lygus minimaliam prekiaujamam kiekiui, kurį iš anksto nustatė sistemos operatorius pagal savo taisykles ir protokolus, arba didesnis. |
3. 2 dalies a punkte minimu rezerviniu pavedimu laikomas limituotas pavedimas, kurį sudaro atskleistas pavedimas, susijęs su kiekio dalimi, ir neatskleistas pavedimas, susijęs su likusiu kiekiu, kai neatskleistas kiekis gali būti tinkamas vykdyti tik po to, kai jis paskelbiamas pavedimų knygoje kaip naujas atskleistas pavedimas.
2 skirsnis
Sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų ir investicinių įmonių, prekiaujančių ne prekybos vietoje, skaidrumas iki sandorio sudarymo
9 straipsnis
Tvirtosios kotiruotės skelbimo tvarka
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 14 straipsnio 1 dalis)
Bet kokia tvarka, kurią priima sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, siekdamas vykdyti pareigą viešai skelbti tvirtąsias kotiruotes, atitinka tokias sąlygas:
a) |
tvarka apima visus pagrįstus veiksmus, būtinus užtikrinti viešai skelbtinos informacijos patikimumą, nuolatinę stebėseną, kad nebūtų klaidų, ir pastebėtų klaidų ištaisymą nedelsiant; |
b) |
tvarka atitinka technines priemones, kurios yra lygiavertės nustatytosioms patvirtintiems skelbimo subjektams (PSS) Deleguotojo reglamento (ES) 2017/571 15 straipsnyje ir kurios padeda konsoliduoti duomenis su panašiais duomenimis iš kitų šaltinių; |
c) |
dėl šios tvarkos informacija yra visuomenei prieinama nediskriminuojant; |
d) |
pagal šią tvarką numatoma paskelbti laiką, kada kotiruotės buvo įvestos arba pakeistos, pagal Direktyvos 2014/65/ES 50 straipsnį, kaip patikslinta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/574 (9). |
10 straipsnis
Vyraujančias rinkos sąlygas atspindinčios kainos
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 14 straipsnio 3 dalis)
Sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko paskelbtos kainos atitinka vyraujančias rinkos sąlygas, kai paskelbimo metu jos yra artimos tos pačios finansinės priemonės lygiaverčio dydžio kotiruotei likvidumo požiūriu labiausiai susijusioje tos finansinės priemonės rinkoje, kaip nustatyta pagal 4 straipsnį.
11 straipsnis
Standartinis rinkos dydis
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 14 straipsnio 2 ir 4 dalys)
1. Akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kurių rinka yra likvidi, standartinis rinkos dydis nustatomas remiantis kiekvienos finansinės priemonės sandorių vidutine verte, apskaičiuota pagal 2 ir 3 dalis ir pagal II priedo 3 lentelę.
2. Siekdamos nustatyti standartinį rinkos dydį, taikomą konkrečiai finansinei priemonei, kaip nustatyta 1 dalyje, kompetentingos institucijos apskaičiuoja visų akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriais prekiaujama prekybos vietoje, kurių rinka yra likvidi ir kurių atžvilgiu jos yra kompetentingos institucijos, sandorių vidutinę vertę.
3. 2 dalyje nurodytas apskaičiavimas:
a) |
apima Sąjungoje įvykdytus susijusios finansinės priemonės sandorius, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įvykdyti prekybos vietoje, ar ne; |
b) |
apima prieš tai ėjusius kalendorinius metus arba, kai taikytina, prieš tai ėjusių kalendorinių metų laikotarpį, kuriuo finansine priemone leista prekiauti arba prekiauta prekybos vietoje ir kuriuo prekyba ja nebuvo sustabdyta; |
c) |
neapima didelės apimties sandorių po sandorio sudarymo, kaip nustatyta I priedo 4 lentelėje. |
2 ir 3 dalys netaikomos akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams, sertifikatams ir kitoms panašioms finansinėms priemonėms, kuriais pirmą kartą leista prekiauti arba prekyba pirmą kartą įvyko prekybos vietoje keturias ar mažiau savaičių iki prieš tai ėjusių kalendorinių metų pabaigos.
4. Prieš pirmą kartą įvykstant prekybai akcija, depozitoriumo pakvitavimu, biržiniu fondu, sertifikatu ar kita panašia finansine priemone prekybos vietoje Sąjungoje, kompetentinga institucija įvertina tos finansinės priemonės vidutinę dienos apyvartą, atsižvelgdama į bet kokią tos finansinės priemonės ir kitų finansinių priemonių, laikomų turinčiomis panašių ypatybių, prekybos istoriją, ir užtikrina šio įverčio paskelbimą.
5. 4 dalyje nurodytas vidutinės sandorių vertės įvertis naudojamas kaip akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržinio fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės standartinis rinkos dydis šešių savaičių laikotarpiu po to, kai akcija, depozitoriumo pakvitavimu, biržiniu fondu, sertifikatu ar kita panašia finansine priemone buvo leista prekiauti arba pirmą kartą įvyko prekyba prekybos vietoje.
6. Kompetentinga institucija, remdamasi pirmų keturių prekybos savaičių duomenimis, apskaičiuoja vidutinę sandorių vertę ir užtikrina jos paskelbimą iki 5 dalyje nurodyto šešių savaičių laikotarpio pabaigos.
7. 6 dalyje nurodyta vidutinė sandorių vertė taikoma iš karto po jos paskelbimo ir iki tol, kol bus pradėta taikyti nauja vidutinė sandorių vertė, apskaičiuota pagal 2 ir 3 dalis.
8. Taikant šį straipsnį, vidutinė sandorių vertė apskaičiuojama padalijant visą tos finansinės priemonės apyvartą, nurodytą 17 straipsnio 4 dalyje, iš viso per atitinkamą laikotarpį įvykdytų tos finansinės priemonės sandorių skaičiaus.
III SKYRIUS
PREKYBOS VIETŲ IR INVESTICINIŲ ĮMONIŲ, PREKIAUJANČIŲ NE PREKYBOS VIETOJE, SKAIDRUMAS PO SANDORIO SUDARYMO
12 straipsnis
Skaidrumo po sandorio sudarymo pareigos
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnio 1 ir 2 dalys)
1. Rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, valdantys prekybos vietą, ir investicinės įmonės, prekiaujančios ne pagal prekybos vietos taisykles, viešai skelbia informaciją apie kiekvieną sandorį, naudodami I priedo 2, 3 ir 4 informacines lenteles.
2. Kai anksčiau paskelbtas prekybos pranešimas anuliuojamas, investicinės įmonės, prekiaujančios ne prekybos vietoje, ir rinkos operatoriai bei investicinės įmonės, valdantys prekybos vietą, viešai skelbia naują prekybos pranešimą, kuriame pateikiama visa pirminio prekybos pranešimo informacija ir anuliavimo žyma, nurodyta I priedo 4 lentelėje.
3. Kai anksčiau paskelbtas prekybos pranešimas iš dalies pakeičiamas, rinkos operatoriai bei investicinės įmonės, valdantys prekybos vietą, ir investicinės įmonės, prekiaujančios ne prekybos vietoje, viešai skelbia tokią informaciją:
a) |
naują prekybos pranešimą, kuriame pateikiama visa pirminio prekybos pranešimo informacija ir anuliavimo žyma, nurodyta I priedo 4 lentelėje; |
b) |
naują prekybos pranešimą, kuriame pateikiama visa pirminio prekybos pranešimo informacija bei visa reikalinga pataisyta informacija ir pakeitimo žyma, nurodyta I priedo 4 lentelėje. |
4. Kai sandoris tarp dviejų investicinių įmonių sudaromas ne pagal prekybos vietos taisykles, tiek savo sąskaita, tiek klientų vardu, tik atitinkamą finansinę priemonę parduodanti investicinė įmonė viešai paskelbia apie sandorį per PSS.
5. Nukrypstant nuo 4 dalies, kai tik viena iš konkrečios finansinės priemonės sandorio šalių yra sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas ir jis yra perkančioji įmonė, tik ta įmonė viešai paskelbia apie sandorį per PSS ir informuoja pardavėją apie savo veiksmus.
6. Investicinės įmonės imasi visų pagrįstų žingsnių, siekdamos užtikrinti, kad apie sandorį būtų viešai skelbiama kaip apie vieną sandorį. Šiam tikslui du suderinti prekybos sandoriai, vienu metu ir už tą pačią kainą sudaryti su viena šalimi tarpininke, laikomi vienu sandoriu.
13 straipsnis
Skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimų taikymas tam tikrų rūšių sandoriams, įvykdytiems ne prekybos vietoje
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 straipsnio 1 dalis)
Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma:
a) |
sandoriams, išvardytiems Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 (10) 2 straipsnio 5 dalyje, kai taikoma; |
b) |
sandoriams, kuriuos vykdo valdymo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, arba alternatyvaus investavimo fondo valdytojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, kurie perduoda vieno kolektyvinio investavimo subjekto tikrąją finansinių priemonių nuosavybę kitam, kai sandoryje nedalyvauja jokia investicinė įmonė; |
c) |
perduodamiesiems sandoriams ir perimamiesiems sandoriams; |
d) |
perduodant finansines priemones kaip įkaitą dvišaliuose sandoriuose arba taikant pagrindinės sandorio šalies garantinę įmoką arba įkaito reikalavimus, arba vykdant pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procesą. |
14 straipsnis
Sandorių skelbimas realiuoju laiku
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6 straipsnio 1 dalis)
1. Po sandorio sudarymo turima informacija apie sandorius, kurie įvyko konkrečioje prekybos vietoje, skelbiama viešai tokiomis aplinkybėmis:
a) |
kai sandoris vykdomas prekybos vietos prekybos dienos valandomis, praėjus kuo mažiau laiko nuo sandorio sudarymo momento, kiek tai techniškai įmanoma, ir bet kokiu atveju per vieną minutę po atitinkamo sandorio; |
b) |
kai sandoris vykdomas ne prekybos vietos prekybos dienos valandomis, prieš prasidedant kitai tos prekybos vietos prekybos dienai. |
2. Po sandorio sudarymo turima informacija apie sandorius, kurie įvyko ne prekybos vietoje, skelbiama viešai tokiomis aplinkybėmis:
a) |
kai sandoris įvykdomas atitinkamos akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržinio fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos, nustatytos pagal 4 straipsnį, prekybos dienos valandomis arba investicinės įmonės prekybos dienos valandomis, praėjus kuo mažiau laiko nuo sandorio sudarymo momento, kiek tai techniškai įmanoma, ir bet kokiu atveju per vieną minutę po atitinkamo sandorio; |
b) |
kai sandoris įvykdomas bet kokiu atveju, kuris nenurodytas a punkte, vos prasidėjus investicinės įmonės prekybos dienos valandoms ir ne vėliau kaip prieš likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos, nustatytos pagal 4 straipsnį, kitos prekybos dienos pradžią. |
3. Su prekyba portfeliais susijusi informacija apie kiekvieną sudėtinį sandorį yra skelbiama viešai praėjus kuo mažiau laiko nuo sandorio sudarymo momento, kiek tai techniškai įmanoma, atsižvelgiant į poreikį priskirti kainas prie konkrečių akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių. Kiekvienas sudėtinis sandoris vertinamas atskirai, siekiant nustatyti, ar pagal 15 straipsnį taikytinas informacijos apie šį sandorį skelbimo atidėjimas.
15 straipsnis
Atidėtas sandorių skelbimas
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 7 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnio 1 ir 2 dalys)
1. Kai kompetentinga institucija suteikia leidimą atidėti sandorių duomenų skelbimą pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 7 straipsnio 1 dalį, rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, valdantys prekybos vietą, ir investicinės įmonės, prekiaujančios ne prekybos vietoje, viešai paskelbia kiekvieno sandorio duomenis ne vėliau kaip II priedo 4, 5 ir 6 lentelėse nustatyto atitinkamo laikotarpio pabaigoje, su sąlyga, kad atitinkami šie kriterijai:
a) |
sandorį sudarė investicinė įmonė, prekiaujanti savo sąskaita, išskyrus tarpininko suderintus sandorius, ir kita sandorio šalis; |
b) |
sandorio dydis yra lygus atitinkamam mažiausiam dydžiui, nustatytam II priedo 4, 5 arba 6 lentelėje, arba jį viršija, priklausomai nuo atvejo. |
2. Taikant 1 dalies b punktą, atitinkamas mažiausias dydis nustatomas pagal vidutinę dienos apyvartą, apskaičiuojamą, kaip nustatyta 7 straipsnyje.
3. Kai sandorių duomenų skelbimą leista atidėti iki prekybos dienos pabaigos, kaip nustatyta II priedo 4, 5 ir 6 lentelėse, investicinės įmonės, prekiaujančios ne prekybos vietoje, ir rinkos operatoriai bei investicinės įmonės, valdantys prekybos vietą, tų sandorių duomenis viešai skelbia:
a) |
praėjus kuo mažiau laiko nuo prekybos dienos pabaigos, kuri kai taikoma, apima ir baigiamąjį aukcioną, kai sandoriai įvykdyti daugiau nei prieš dvi valandas iki prekybos dienos pabaigos; |
b) |
ne vėliau kaip kitos prekybos dienos vidurdienį vietos laiku, kai sandoriai nepaminėti a punkte. |
Kai sandoriai vykdomi ne prekybos vietoje, nuorodos į prekybos dienas ir baigiamuosius aukcionus yra nuorodos į likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos, kaip nustatyta pagal 4 straipsnį, prekybos dienas ir baigiamuosius aukcionus.
4. Kai dviejų investicinių įmonių sudarytas sandoris vykdomas ne pagal prekybos vietos taisykles, kompetentinga institucija, nustatanti taikomą atidėjimo tvarką, yra investicinės įmonės, atsakingos už sandorio paskelbimą per PSS pagal 12 straipsnio 5 ir 6 dalis, kompetentinga institucija.
16 straipsnis
Nuorodos į prekybos dieną ir prekybos dienos valandas
1. Kalbant apie prekybos vietą, nuoroda į prekybos dieną yra nuoroda į bet kokią dieną, kuri yra tos prekybos vietos darbo diena, kurią vykdoma prekyba.
2. Nuoroda į prekybos vietos arba investicinės įmonės prekybos dienos valandas yra nuoroda į valandas, kurias iš anksto nustato prekybos vieta arba investicinė įmonė ir paskelbia kaip savo prekybos valandas.
3. Nuoroda į prekybos dienos pradžią konkrečioje prekybos vietoje yra nuoroda į tos prekybos vietos prekybos dienos valandų pradžią.
4. Nuoroda į prekybos dienos pabaigą konkrečioje prekybos vietoje yra nuoroda į tos prekybos vietos prekybos dienos valandų pabaigą.
IV SKYRIUS
BENDROS SU SKAIDRUMU IKI SANDORIO SUDARYMO IR PO SANDORIO SUDARYMO SUSIJUSIO SKAIČIAVIMO NUOSTATOS
17 straipsnis
Su skaidrumu susijusio skaičiavimo metodika, skelbimo data ir taikymo data
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 22 straipsnio 1 dalis)
1. Ne vėliau kaip praėjus 14 mėnesių nuo Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir iki kiekvienų paskesnių metų kovo 1 d. kompetentingos institucijos surenka informaciją apie kiekvieną finansinę priemonę, kurios atžvilgiu ji yra kompetentinga institucija, atlieka skaičiavimus ir užtikrina, kad būtų paskelbta tokia informacija:
a) |
prekybos vieta, kuri yra likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje; |
b) |
vidutinė dienos apyvarta, pagal kurią nustatomas didelės apimties pavedimų dydis, kaip nustatyta 7 straipsnio 3 dalyje; |
c) |
vidutinė sandorių vertė, pagal kurią nustatomas standartinis rinkos dydis, kaip nustatyta 11 straipsnio 2 dalyje. |
2. 12 mėnesių laikotarpiu nuo tų metų, kai informacija buvo paskelbta, balandžio 1 d. kompetentingos institucijos, rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, įskaitant investicines įmones, valdančias prekybos vietą, pagal 1 dalį paskelbtą informaciją naudoja Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a ir c punktų ir 14 straipsnio 2 ir 4 dalių tikslais.
Kai pirmoje pastraipoje nurodyta informacija pagal 3 dalį joje nurodytu 12 mėnesių laikotarpiu yra pakeičiama nauja informacija, kompetentingos institucijos, rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, įskaitant investicines įmones, valdančias prekybos vietą, tą naująją informaciją naudoja Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a ir c punktų ir 14 straipsnio 2 ir 4 dalių tikslais.
3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad taikant Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 pagal 1 dalį viešai skelbiama informacija būtų reguliariai atnaujinama ir kad visi pakeitimai, susiję su konkrečia akcija, depozitoriumo pakvitavimu, biržiniu fondu, sertifikatu ar kita panašia finansine priemone ir turintys didelės įtakos ankstesniems skaičiavimams ir paskelbtai informacijai, būtų įtraukti į tokią atnaujintą informaciją.
4. Norint atlikti 1 dalyje nurodytus skaičiavimus, su finansine priemone susijusi apyvarta apskaičiuojama sudedant rezultatus, gautus padauginus kiekvieno per nustatytą laikotarpį įvykdyto sandorio tos priemonės, kuria apsikeičia pirkėjai ir pardavėjai, vienetų skaičių iš tokiam sandoriui taikomos vieneto kainos.
5. Pasibaigus prekybos dienai, bet iki dienos pabaigos prekybos vietos pateikia kompetentingoms institucijoms III priedo 1 ir 2 lentelėse nustatytus duomenis, kai finansine priemone leista prekiauti arba prekyba pirmą kartą įvyko prekybos vietoje arba kai tie anksčiau pateikti duomenys pasikeitė.
18 straipsnis
Nuoroda į kompetentingas institucijas
(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 22 straipsnio 1 dalis)
Konkrečios finansinės priemonės atžvilgiu kompetentinga institucija, atsakinga už skaičiavimų atlikimą ir užtikrinimą, kad būtų paskelbta 4, 7, 11 ir 17 straipsniuose nurodyta informacija, yra likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos kompetentinga institucija, nustatyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje ir Deleguotojo reglamento (ES) 2017/571 16 straipsnyje.
19 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Nukrypdamos nuo 17 straipsnio 1 dalies kompetentingos institucijos renka duomenis, atlieka skaičiavimus ir užtikrina jų paskelbimą vos tik juos užbaigus, laikydamosi tokių terminų:
a) |
kai data, kada prekyba finansinėmis priemonėmis pirmą kartą įvyko prekybos vietoje Sąjungoje, yra ne mažiau kaip dešimt savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, kompetentingos institucijos skaičiavimų rezultatus paskelbia ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios; |
b) |
kai data, kada prekyba finansinėmis priemonėmis pirmą kartą įvyko prekybos vietoje Sąjungoje, yra kuri nors laikotarpio, kuris prasideda dešimt savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi dieną prieš pradedant taikyti Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, data, kompetentingos institucijos skaičiavimų rezultatus paskelbia ne vėliau kaip Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dieną. |
2. 1 dalyje nurodyti skaičiavimai atliekami taip:
a) |
kai data, kada prekyba finansinėmis priemonėmis pirmą kartą įvyko prekybos vietoje Sąjungoje, yra ne mažiau kaip šešiolika savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, skaičiavimai grindžiami turimais keturiasdešimties savaičių ataskaitinio laikotarpio, kuris prasideda penkiasdešimt dvi savaitės iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, duomenimis; |
b) |
kai data, kada prekyba finansinėmis priemonėmis pirmą kartą įvyko prekybos vietoje Sąjungoje, yra kuri nors laikotarpio, kuris prasideda šešiolika savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi dešimt savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, data, skaičiavimai grindžiami turimais tos finansinės priemonės keturių pirmų prekybos savaičių duomenimis; |
c) |
kai data, kada prekyba finansinėmis priemonėmis pirmą kartą įvyko prekybos vietoje Sąjungoje, yra kuri nors laikotarpio, kuris prasideda dešimt savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi dieną prieš pradedant taikyti Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, data, skaičiavimai grindžiami prekybos tomis finansinėmis priemonėmis arba kitomis finansinėmis priemonėmis, laikomomis turinčiomis panašių ypatybių, ankstesniais istoriniais duomenimis. |
3. Penkiolikos mėnesių laikotarpiu nuo Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos kompetentingos institucijos, rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, įskaitant investicines įmones, valdančias prekybos vietą, pagal 1 dalį paskelbtą informaciją to reglamento 4 straipsnio 1 dalies a ir c punktų ir 14 straipsnio 2 ir 4 dalių tikslais.
4. 3 dalyje nurodytu laikotarpiu kompetentingos institucijos 2 dalies b ir c punktuose nurodytų finansinių priemonių atžvilgiu užtikrina:
a) |
kad pagal 1 dalį skelbiama informacija tebebūtų tinkama Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a ir c punkto ir 14 straipsnio 2 ir 4 dalių taikymo tikslams; |
b) |
kad pagal 1 dalį skelbiama informacija, kai reikia, būtų atnaujinama atsižvelgiant į ilgesnį prekybos laikotarpį ir išsamesnę prekybos istoriją. |
20 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Tačiau 19 straipsnis taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 14 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.
(2) 2016 m. birželio 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/577, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas apimties viršutinės ribos mechanizmo ir informacijos teikimo skaidrumo ir kitų skaičiavimų tikslams techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 174).
(3) 2016 m. birželio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/571, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytinų veiklos leidimo išdavimo, organizacinių ir skelbimo apie sandorius reikalavimų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 126).
(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(6) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(7) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
(8) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).
(9) 2016 m. birželio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/574, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma verslo laikrodžių tikslumo lygio techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 148).
(10) 2016 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/590, kuriuo Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas pranešimo apie sandorius kompetentingoms institucijoms techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 449).
I PRIEDAS
Viešai skelbtina informacija
1 lentelė
Prekybos sistemų rūšių ir susijusios informacijos, skelbiamos viešai pagal 3 straipsnį, aprašymas
Prekybos sistemos rūšis |
Prekybos sistemos aprašymas |
Viešai skelbtina informacija |
Nepertraukiamo pavedimų knygos aukciono prekybos sistema |
Sistema, kuri pagal pavedimų knygą ir prekybos algoritmą, kuris veikia be žmogaus įsikišimo, remdamasi geriausia turima kaina, nenutrūkstamai derina pavedimus parduoti su pavedimais pirkti. |
Bendras pavedimų ir akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kurias jie pakeičia kiekvienu kainų lygiu, skaičius, nurodant ne mažiau kaip penkis geriausius pirkimo ir pardavimo kainų lygius. |
Kotiravimu pagrįsta prekybos sistema |
Sistema, kurioje sandoriai vykdomi remiantis tvirtosiomis kotiruotėmis, kurios nepertraukiamai skelbiamos dalyviams; o tam rinkos formuotojai turi išlaikyti kotiruotes tokio lygio, kad būtų subalansuoti narių ir dalyvių poreikiai, kad jie galėtų atlikti komercinės apimties sandorius, ir rinkos formuotojams galima rizika. |
Geriausia kiekvieno rinkos formuotojo akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos sistemoje, pirkimo ir pardavimo kaina, kartu nurodant su tomis kainomis susijusią apimtį. Viešai skelbiamos kotiruotės – tai tos kainos, kurios atspindi saistančius įsipareigojimus pirkti ir parduoti finansines priemones bei nurodo finansinių priemonių, kurias registruotieji rinkos formuotojai yra pasirengę nupirkti ar parduoti, kainą ir apimtį. Tačiau neįprastomis rinkos sąlygomis ribotą laikotarpį gali būti leidžiamos tik orientacinės, tik pasiūlos arba tik paklausos kainos. |
Reguliaraus pavedimų knygos aukciono prekybos sistema |
Sistema, kuri derina pavedimus pagal reguliarų aukcioną ir prekybos algoritmą, kuris veikia be žmogaus įsikišimo. |
Kaina, pagal kurią aukciono prekybos sistema geriausiai atitiktų savo prekybos algoritmą akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos sistemoje, atžvilgiu ir apimtį, kurią tos sistemos dalyviai galėtų įvykdyti ta kaina. |
Prašymų dėl kotiruočių prekybos sistema |
Prekybos sistema, pagal kurią kotiruotė arba kotiruotės pateikiamos reaguojant į vieno arba kelių narių ar dalyvių pateiktą prašymą dėl kotiruotės. Kotiruotę vykdo išskirtinai prašantysis narys arba dalyvis. Prašantysis narys arba dalyvis gali sudaryti sandorį priimdamas jo prašymu jam pateiktą kotiruotę arba kotiruotes. |
Bet kurio nario arba dalyvio pateiktos kotiruotės ir susijusi apimtis, kurias priėmus būtų sudarytas sandoris pagal sistemos taisykles. Visos kotiruotės, pateiktos pagal prašymą dėl kotiruočių, gali būti skelbiamos vienu metu, bet ne vėliau nei tada, kai jos tampa vykdytinomis. |
Bet kuri kita prekybos sistema |
Bet kurios kitos rūšies prekybos sistema, įskaitant hibridinę, kuri apima dvi ar daugiau iš šioje lentelėje nurodytų prekybos sistemų rūšių. |
Atitinkama informacija apie pavedimų arba kotiruočių ir komercinio susidomėjimo akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama prekybos sistemoje, lygius; visų pirma nurodant penkis geriausius pasiūlytus pirkimo ir pardavimo kainų lygius ir (arba) kiekvieno rinkos formuotojo kotiruojamas tos priemonės pirkimo ir pardavimo kainas, jeigu tą leidžia daryti kainos susidarymo mechanizmas. |
2 lentelė
3 lentelės simbolių lentelė
Simbolis |
Duomenų rūšis |
Apibrėžtis |
||||
{ALPHANUM-n} |
Iki n raidinių skaitmeninių ženklų |
Laukelyje pateikiamas laisvo pobūdžio tekstas. |
||||
{CURRENCYCODE_3} |
3 raidiniai skaitiniai ženklai |
Triraidis ISO 4217 valiutos kodas. |
||||
{DATE_TIME_FORMAT} |
ISO 8601 datos ir laiko formatas |
Data ir laikas šiuo formatu: YYYY-MM-DDThh:mm:ss.ddddddZ. — YYYY– metai; — MM– mėnuo; — DD– diena; — T– reikia įrašyti raidę T; — hh– valanda; — mm– minutė; — ss.dddddd– sekundė ir sekundės dalis; — Z– suderintasis pasaulinis laikas. Datos ir laikai pateikiami suderintuoju pasauliniu laiku (UTC). |
||||
{DECIMAL-n/m} |
Dešimtainis skaičius iš viso iki n skaitmenų, iš kurių iki m skaitmenų gali rodyti dalis |
Skaičiaus laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos vertės.
Atitinkamais atvejais vertės apvalinamos, o ne trumpinamos. |
||||
{ISIN} |
12 raidiniai skaitiniai ženklai |
ISIN kodas pagal ISO 6166. |
||||
{MIC} |
4 raidiniai skaitiniai ženklai |
Rinkos identifikatorius pagal ISO 10383. |
3 lentelė
Informacijos sąrašas skaidrumo po sandorio sudarymo tikslais
Laukelio identifikatorius |
Aprašymas ir skelbtina informacija |
Vykdymo arba skelbimo vietos rūšis |
Pildytinas formatas, apibrėžtas 2 lentelėje |
Prekybos data ir laikas |
Data ir laikas, kada buvo įvykdytas sandoris. Prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju detalumo lygis atitinka reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 2 straipsnyje. Ne prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju data ir laikas, kada šalys susitaria dėl toliau nurodytų laukelių turinio: kiekio, kainos, valiutų 31, 34 ir 44 laukeliuose, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 1 priedo 2 lentelėje, priemonės identifikavimo kodo, priemonės klasifikacijos ir pagrindinės priemonės kodo, kai taikoma. Ne prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju laikas pranešamas bent jau sekundžių tikslumu. Kai sandoris sudarytas vykdančiajai įmonei kliento vardu perdavus trečiajai šaliai pavedimą, kada Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 4 straipsnyje nustatytos perdavimo sąlygos neįvykdytos, tai yra sandorio data ir laikas, o ne pavedimo perdavimo laikas. |
Reguliuojama rinka (RR), daugiašalė prekybos sistema (DPS), organizuotos prekybos sistema (OPS) Patvirtintas skelbimo subjektas (PSS) Konsoliduotos informacinės juostos teikėjas (KIJT) |
{DATE_TIME_FORMAT} |
Priemonės identifikavimo kodas |
Finansinei priemonei identifikuoti naudojamas kodas. |
RR, DPS PSS KIJT |
{ISIN} |
Kaina |
Sandorio vykdymo kaina be komisinių ir sukauptų palūkanų (jei taikytina). Jei kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. Kai kaina šiuo metu nežinoma, tačiau netrukus bus žinoma, įrašoma vertė „PNDG“. Kai kaina netaikoma, laukelis nepildomas. Šiame laukelyje pateikta informacija turi atitikti laukelyje „Kiekis“ pateiktas vertes. |
RR, DPS PSS KIJT |
{DECIMAL-18/13} – kai kaina išreikšta pinigine verte {DECIMAL-11/10} – kai kaina išreikšta procentais arba pelningumu PNDG – kaina nežinoma |
Kainos valiuta |
Valiuta, kuria išreikšta kaina (taikoma, jei kaina išreikšta pinigine verte). |
RR, DPS PSS KIJT |
{CURRENCYCODE_3} |
Kiekis |
Finansinių priemonių vienetų skaičius. Finansinės priemonės nominalioji arba piniginė vertė. Šiame laukelyje pateikta informacija turi atitikti laukelyje „Kaina“ pateiktas vertes. |
RR, DPS PSS KIJT |
{DECIMAL-18/17} – jei kiekis išreikštas vienetų skaičiumi. {DECIMAL-18/5} – jei kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte. |
Įvykdymo vieta |
Vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, identifikavimas. Prekybos vietoje įvykdytiems sandoriams naudoti ISO 10383 segmento MIC kodą. Kai MIC segmentas neegzistuoja, naudoti veiklos MIC kodą. XOFF finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje, kai tos finansinės priemonės sandoris įvykdytas ne prekybos vietoje, per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką arba organizuotą prekybos platformą už Sąjungos ribų, naudoti MIC kodą. Finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje, kai tos finansinės priemonės sandoris įvykdytas per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, naudoti SINT. |
RR, DPS PSS KIJT |
prekybos vietos: {MIC} Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai SINT |
Paskelbimo data ir laikas |
Data ir laikas, kada prekybos vieta arba PSS paskelbė sandorį. Prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju detalumo lygis atitinka reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 2 straipsnyje. Ne prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju data ir laikas nurodomi bent jau sekundžių tikslumu. |
RR, DPS PSS KIJT |
{DATE_TIME_FORMAT} |
Paskelbimo vieta |
Sandorį skelbiančios prekybos vietos arba PSS identifikavimo kodas. |
KIJT |
prekybos vieta: {MIC} PSS: ISO 10383 segmento MIC kodas (4 ženklų), kai yra. Kitu atveju – 4 ženklų kodas, paskelbtas EVPRI svetainėje pateiktame duomenų teikimo paslaugų teikėjų sąraše. |
Sandorio identifikavimo kodas |
Raidinis skaitinis kodas, kurį priskiria prekybos vietos (pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/580 (1) 12 straipsnį) ir PSS ir kuris naudojamas visose vėlesnėse nuorodose į konkretų sandorį. Sandorio identifikavimo kodas yra unikalus, nuoseklus ir nekintantis kiekvienam ISO 10383 segmento MIC kodui ir kiekvienai prekybos dienai. Kai prekybos vieta nenaudoja segmento MIC kodų, sandorio identifikavimo kodas yra unikalus, nuoseklus ir nekintantis kiekvienam veiklos MIC kodui kiekvieną prekybos dieną. Kai PSS nenaudoja MIC kodų, tai turėtų būti unikalus, nuoseklus ir nekintantis 4 ženklų kodas, naudojamas PSS identifikuoti kiekvieną prekybos dieną. Sandorio identifikavimo kodo komponentai neatskleidžia sandorio, kurio kodas saugomas, šalių tapatybės. |
RR, DPS PSS KIJT |
{ALPHANUM-52} |
4 lentelė
Žymų sąrašas skaidrumo po sandorio sudarymo tikslais
Žyma |
Pavadinimas |
Vykdymo arba skelbimo vietos rūšis |
Aprašymas |
||||
BENC |
Kontrolinių sandorių žyma |
RR, DPS PSS KIJT |
Sandoriai, įvykdyti atsižvelgiant į kainą, kuri apskaičiuojama pagal keliais skirtingais momentais pagal tam tikrą lyginamąjį standartą, kaip antai vidutinė kaina, įvertinta pagal apimtį, arba vidutinė kaina, įvertinta pagal laiką. |
||||
ACTX |
„Agency cross“ tipo sandorių žyma |
PSS KIJT |
Sandoriai, kai investicinė įmonė sudėjo drauge klientų pavedimus vykdydama to paties kiekio pirkimą ir pardavimą už tą pačią kainą kaip vieną sandorį. |
||||
NPFT |
Su kainodara nesusijusių sandorių žyma |
RR, DPS KIJT |
Sandoriai, kuriuose apsikeitimą finansinėmis priemonėmis lemia kiti veiksniai nei finansinių priemonių esama rinkos vertė, išvardyti 13 straipsnyje. |
||||
TNCP |
Sandorių, kuriais neprisidedama prie kainos susidarymo proceso taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 straipsnį, žyma |
RR, DPS PSS KIJT |
Sandoris, kuriuo neprisidedama prie kainos susidarymo proceso taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 straipsnį ir kaip nustatyta 2 straipsnyje |
||||
SDIV |
Specialaus dividendų sandorio žyma |
RR, DPS PSS KIJT |
Sandoriai, kurie:
|
||||
LRGS |
Didelės apimties sandorio po sandorio sudarymo žyma |
RR, DPS PSS KIJT |
Palyginti su normaliu rinkos dydžiu, didelės apimties sandoriai, kurių informacijos paskelbimą leidžiama atidėti pagal 15 straipsnį. |
||||
RFPT |
Referencinės kainos sandorių žyma |
RR, DPS KIJT |
Sandoriai, įvykdyti sistemose, veikiančiose pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a punktą. |
||||
NLIQ |
Likvidžių finansinių priemonių suderėtų sandorių žyma |
RR, DPS KIJT |
Sandoriai, įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį. |
||||
OILQ |
Nelikvidžių finansinių priemonių suderėtų sandorių žyma |
RR, DPS KIJT |
Sandoriai, įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį. |
||||
PRIC |
Suderėto sandorio, kuriam taikomos kitos sąlygos nei esama rinkos kaina, žyma |
RR, DPS KIJT |
Sandoriai, įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį ir kaip nustatyta 6 straipsnyje. |
||||
ALGO |
Algoritminio sandorio žyma |
RR, DPS KIJT |
Sandoriai, įvykdyti investicinei įmonei vykdant algoritminę prekybą, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte. |
||||
SIZE |
Sandorio, viršijančio standartinį rinkos dydį, žyma |
PSS KIJT |
Sandoriai, įvykdyti per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kai gaunamo pavedimo dydis viršijo standartinį rinkos dydį, nustatytą pagal 11 straipsnį. |
||||
ILQD |
Nelikvidžių priemonių sandorio žyma |
PSS KIJT |
Nelikvidžių finansinių priemonių, nustatytų pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/567 (2) 1–9 straipsnius, sandoriai, įvykdyti per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką. |
||||
RPRI |
Sandorių, sudarytų už geresnę kainą, žyma |
PSS KIJT |
Sandoriai, įvykdyti per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 2 dalį. |
||||
CANC |
Anuliavimo žyma |
RR, DPS PSS KIJT |
Kai atšauktas anksčiau paskelbtas sandoris. |
||||
AMND |
Pakeitimo žyma |
RR, DPS PSS KIJT |
Kai pakeistas anksčiau paskelbtas sandoris. |
||||
DUPL |
Pasikartojančių prekybos pranešimų žyma |
PSS |
Kai apie sandorį pranešta daugiau nei vienai PSS pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/571 17 straipsnio 1 dalį. |
(1) 2016 m. birželio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/580, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas finansinių priemonių pavedimų atitinkamų duomenų laikymo techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 193).
(2) 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/567, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos dėl apibrėžčių, skaidrumo, portfelio suspaudimo ir su produktais susijusių intervencinių priemonių ir pozicijų priežiūros priemonių (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 90).
II PRIEDAS
Palyginti su normaliu rinkos dydžiu, didelės apimties pavedimai, standartiniai rinkos dydžiai ir atidėtas skelbimas bei terminai
1 lentelė
Palyginti su normaliu rinkos dydžiu, didelės apimties pavedimai, susiję su akcijomis ir depozitoriumo pakvitavimais
Vidutinė dienos apyvarta (VDA), EUR |
VDA < 50 000 |
50 000 ≤ VDA < 100 000 |
100 000 ≤ VDA < 500 000 |
500 000 ≤ VDA < 1 000 000 |
1 000 000 ≤ VDA < 5 000 000 |
5 000 000 ≤ VDA < 25 000 000 |
25 000 000 ≤ VDA < 50 000 000 |
50 000 000 ≤ VDA < 100 000 000 |
VDA < 100 000 000 |
Mažiausia suma, kad pavedimas būtų laikomas didelės apimties, palyginti su normaliu rinkos dydžiu, EUR |
15 000 |
30 000 |
60 000 |
100 000 |
200 000 |
300 000 |
400 000 |
500 000 |
650 000 |
2 lentelė
Palyginti su normaliu rinkos dydžiu, didelės apimties pavedimai, susiję su sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis
Vidutinė dienos apyvarta (VDA), EUR |
VDA < 50 000 |
VDA ≥ 50 000 |
Mažiausia suma, kad pavedimas būtų laikomas dideliu, palyginti su normaliu rinkos dydžiu, EUR |
15 000 |
30 000 |
3 lentelė
Standartiniai rinkos dydžiai
Vidutinė sandorių vertė (VSV), EUR |
VSV < 20 000 |
20 000 ≤ VSV < 40 000 |
40 000 ≤ VSV < 60 000 |
60 000 ≤ VSV < 80 000 |
80 000 ≤ VSV < 100 000 |
100 000 ≤ VSV < 120 000 |
120 000 ≤ VSV < 140 000 |
ir t. t. |
Standartinis rinkos dydis |
10 000 |
30 000 |
50 000 |
70 000 |
90 000 |
110 000 |
130 000 |
ir t. t. |
4 lentelė
Informacijos apie akcijas ir depozitoriumo pakvitavimus paskelbimo atidėjimo ribos ir terminai
Vidutinė dienos apyvarta (VDA), EUR |
Mažiausias sandorio dydis, kad būtų leistinas vėlavimas (EUR) |
Paskelbimo po sandorio laikas |
> 100 mln. |
10 000 000 |
60 minučių |
20 000 000 |
120 minučių |
|
35 000 000 |
Prekybos dienos pabaiga |
|
50–100 mln. |
7 000 000 |
60 minučių |
15 000 000 |
120 minučių |
|
25 000 000 |
Prekybos dienos pabaiga |
|
25–50 mln. |
5 000 000 |
60 minučių |
10 000 000 |
120 minučių |
|
12 000 000 |
Prekybos dienos pabaiga |
|
5–25 mln. |
2 500 000 |
60 minučių |
4 000 000 |
120 minučių |
|
5 000 000 |
Prekybos dienos pabaiga |
|
1–5 mln. |
450 000 |
60 minučių |
750 000 |
120 minučių |
|
1 000 000 |
Prekybos dienos pabaiga |
|
500 000 –1 mln. |
75 000 |
60 minučių |
150 000 |
120 minučių |
|
225 000 |
Prekybos dienos pabaiga |
|
100 000 –500 000 |
30 000 |
60 minučių |
80 000 |
120 minučių |
|
120 000 |
Prekybos dienos pabaiga |
|
50 000 –100 000 |
15 000 |
60 minučių |
30 000 |
120 minučių |
|
50 000 |
Prekybos dienos pabaiga |
|
< 50 000 |
7 500 |
60 minučių |
15 000 |
120 minučių |
|
25 000 |
Kitos prekybos dienos pabaiga |
5 lentelė
Informacijos paskelbimo atidėjimo biržiniams fondams ribinės vertės ir terminai
Mažiausias leistinas sandorio dydis, kad būtų leistinas vėlavimas (EUR) |
Paskelbimo po sandorio laikas |
10 000 000 |
60 minučių |
50 000 000 |
Prekybos dienos pabaiga |
6 lentelė
Informacijos apie sertifikatus ir kitas panašias finansines priemones paskelbimo atidėjimo ribinės vertės ir terminai
Vidutinė dienos apyvarta (VDA), EUR |
Mažiausias leistinas sandorio dydis, kad būtų leistinas vėlavimas (EUR) |
Paskelbimo po sandorio laikas |
VDA < 50 000 |
15 000 |
120 minučių |
30 000 |
Prekybos dienos pabaiga |
|
VDA ≥ 50 000 |
30 000 |
120 minučių |
60 000 |
Prekybos dienos pabaiga |
III PRIEDAS
Baziniai duomenys, pateiktini su skaidrumu susijusiems skaičiavimams atlikti
1 lentelė
Simbolių lentelė
Simbolis |
Duomenų rūšis |
Apibrėžtis |
{ALPHANUM-n} |
Iki n raidinių skaitinių ženklų |
Laukelyje pateikiamas laisvo pobūdžio tekstas. |
{ISIN} |
12 raidinių skaitinių ženklų |
ISIN kodas pagal ISO 6166. |
{MIC} |
4 raidinių skaitinių ženklų |
Rinkos identifikatorius pagal ISO 10383. |
2 lentelė
Informacija apie bazinius duomenis, pateiktinus su skaidrumu susijusiems skaičiavimams atlikti
# |
Laukelis |
Išsami informacija, kurią reikia pateikti |
Informacijos teikimo formatas ir standartai |
||||||||||||||||||||
1 |
Priemonės identifikavimo kodas |
Finansinei priemonei identifikuoti naudojamas kodas. |
{ISIN} |
||||||||||||||||||||
2 |
Nesutrumpintas priemonės pavadinimas |
Nesutrumpintas finansinės priemonės pavadinimas. |
{ALPHANUM-350} |
||||||||||||||||||||
3 |
Prekybos vieta |
Prekybos vietos arba sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko segmento MIC kodas, kai yra; priešingu atveju – veiklos MIC kodas. |
{MIC} |
||||||||||||||||||||
4 |
FPRR identifikatorius |
Nuosavo kapitalo finansinių priemonių identifikavimas:
|
Nuosavo kapitalo finansinės priemonės:
|
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/411 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/588
2016 m. liepos 14 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su kainos pokyčio dydžio tvarka, taikoma akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams ir biržiniams fondams
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 49 straipsnio 3 ir 4 dalis,
kadangi:
(1) |
siekiant užtikrinti tvarkingą rinkų veikimą, tam tikrų finansinių priemonių atžvilgiu reikėtų nustatyti kainos pokyčio dydžio tvarką arba minimalius kainos pokyčio dydžius. Konkrečiai, nustatant privalomą kainos pokyčio dydžio tvarką reikėtų kontroliuoti akcijų, depozitoriumo pakvitavimų ir tam tikrų rūšių biržinių fondų kainos pokyčio dydžio nuolatinio mažėjimo riziką ir to mažėjimo poveikį rinkos tvarkingumui; |
(2) |
turint omenyje kitų finansinių priemonių pobūdį ir rinkų, kuriose jomis prekiaujama, mikrostruktūras, negalima daryti prielaidos, kad jų kainos pokyčio dydžio tvarka veiksmingai skatintų rinkų tvarkingumą, taigi toms finansinėms priemonėms kainos pokyčio dydžio tvarka neturėtų būti taikoma; |
(3) |
konkrečiai, sertifikatais prekiaujama tik tam tikrose valstybėse narėse. Turint omenyje tų finansinių priemonių ypatybes ir rinkų, kuriose jomis prekiaujama, likvidumą, mastą ir pobūdį, privaloma kainos pokyčio dydžio tvarka nėra būtina siekiant užkirsti kelią tvarką pažeidžiančioms prekybos sąlygoms; |
(4) |
ne nuosavybės finansinėmis priemonėmis ir fiksuotųjų pajamų produktais daugiausia prekiaujama ne biržoje, o prekybos vietose įvykdomų sandorių skaičius tėra nedidelis. Dėl tų finansinių priemonių likvidumo elektroninėse sistemose specifinių ypatybių ir jų fragmentacijos taip pat laikoma, kad privaloma jų kainos pokyčio dydžio tvarka nėra būtina; |
(5) |
dėl biržinių fondų ir pagrindinių nuosavybės finansinių priemonių koreliacijos būtina nustatyti minimalų biržinių fondų, kurių pagrindinis turtas yra akcijos ir depozitoriumo pakvitavimai, kainos pokyčio dydį. Tačiau biržiniams fondams, kurių pagrindinis turtas yra finansinės priemonės, kurios nėra akcijos ir depozitoriumo pakvitavimai, privaloma kainos pokyčio dydžio tvarka neturėtų būti taikoma; |
(6) |
svarbu, kad visiems biržiniams fondams, kuriems taikomas šis reglamentas, nepaisant jų sandorių skaičiaus dienos vidurkio, būtų taikoma ta pati kainos pokyčio dydžio tvarka, grindžiama vieninteliu likvidumo intervalu, taip siekiant sumažinti riziką, kad bus apeinama toms finansinėms priemonėms taikytina kainos pokyčio dydžio tvarka; |
(7) |
šiame reglamente reikėtų paaiškinti terminą „likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka“, nes Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 600/2014 (2) šis terminas vartojamas kalbant ir apie referencinės kainos leidimą netaikyti reikalavimų, ir apie pranešimą apie sandorius; |
(8) |
kainos pokyčio dydžio tvarka nustato tik minimalų skirtumą tarp pavedimų knygoje įrašytų pavedimų dėl tam tikros finansinės priemonės dviejų kainų dydžių. Todėl ji turėtų būti taikoma vienodai, nepriklausomai nuo finansinės priemonės valiutos; |
(9) |
kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę reaguoti į įvykius, žinomus iš anksto, kurie galėtų lemti finansinės priemonės sandorių skaičiaus pasikeitimą, dėl kurio taikomas kainos pokyčio dydis nebebūtų tinkamas. Todėl reikėtų nustatyti specialią tvarką siekiant išvengti tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų, kurios susidarytų dėl emitento įvykių, dėl kurių konkrečios finansinės priemonės kainos pokyčio dydis taptų netinkamas. Ta tvarka turėtų būti taikoma emitento įvykiams, kurie galėtų reikšmingai paveikti tos finansinės priemonės likvidumą. Vertindamos emitento įvykio poveikį konkrečiai finansinei priemonei, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į panašių ypatybių turinčius ankstesnius emitento įvykius; |
(10) |
siekiant užtikrinti, kad kainos pokyčio dydžio tvarka galėtų būti veiksmingai taikoma ir kad rinkos dalyviai turėtų pakankamai laiko naujiems reikalavimams įgyvendinti, tikslinga numatyti tam tikrų duomenų rinkimą ir ankstyvą kiekvienos finansinės priemonės, kuriai taikomas šis reglamentas, sandorių skaičiaus dienos vidurkio paskelbimą; |
(11) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad kainos pokyčio dydžio tvarka būtų veiksmingai taikoma, tam tikros šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo jo įsigaliojimo; |
(12) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(13) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka
Šiame reglamente likvidumo požiūriu labiausiai susijusia akcijos arba depozitoriumo pakvitavimo rinka yra laikoma likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir patikslinta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/587 (4) 4 straipsnyje.
2 straipsnis
Akcijų, depozitoriumo pakvitavimų ir biržinių fondų kainos pokyčio dydis
(Direktyvos 2014/65/ES 49 straipsnio 1 ir 2 dalys)
1. Prekybos vietos su akcijomis ar depozitoriumo pakvitavimais susijusiems pavedimams taiko kainos pokyčio dydį, kuris yra lygus kainos pokyčio dydžiui arba didesnis negu tas dydis, atitinkantis:
a) |
priedo lentelėje nurodytą likvidumo intervalą, atitinkantį sandorių, įvykdytų likvidumo požiūriu labiausiai susijusioje tos finansinės priemonės rinkoje, skaičiaus dienos vidurkio intervalą; ir |
b) |
to likvidumo intervalo kainų intervalą, atitinkantį pavedimo kainą. |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, jei likvidumo požiūriu labiausiai susijusi akcijos arba depozitoriumo pakvitavimo rinka naudoja tik tokią prekybos sistemą, kuri pavedimus derina pagal periodinio aukciono sistemą ir prekybos algoritmą, kuris veikia be žmogaus įsikišimo, prekybos vietos taiko likvidumo intervalą, atitinkantį mažiausią sandorių skaičiaus dienos vidurkį, nurodytą priedo lentelėje.
3. Prekybos vietos su biržiniais fondais susijusiems pavedimams taiko kainos pokyčio dydį, kuris yra lygus kainos pokyčio dydžiui arba didesnis negu šis dydis, atitinkantis:
a) |
priedo lentelėje nurodytą likvidumo intervalą, atitinkantį didžiausią sandorių skaičiaus dienos vidurkį; ir |
b) |
to likvidumo intervalo kainų intervalą, atitinkantį pavedimo kainą. |
4. 3 dalyje nustatyti reikalavimai yra taikomi tik tiems biržiniams fondams, kurių pagrindinės finansinės priemonės yra vien nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriems taikoma kainos pokyčio dydžio tvarka pagal 1 dalį, arba tokių nuosavybės vertybinių popierių krepšelis.
3 straipsnis
Akcijų ir depozitoriumo pakvitavimų sandorių skaičiaus dienos vidurkis
(Direktyvos 2014/65/ES 49 straipsnio 1 ir 2 dalys)
1. Iki metų, einančių po Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, kovo 1 d. ir iki kiekvienų paskesnių metų kovo 1 d. konkrečios akcijos arba depozitoriumo pakvitavimo kompetentinga institucija, nustatydama likvidumo požiūriu labiausiai susijusią tos akcijos arba depozitoriumo pakvitavimo rinką, apskaičiuoja tos finansinės priemonės sandorių toje rinkoje skaičiaus dienos vidurkį ir užtikrina, kad ta informacija būtų paskelbta.
1 pastraipoje nurodyta kompetentinga institucija yra likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos, kaip patikslinta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 (5) 16 straipsnyje, kompetentinga institucija.
2. 1 dalyje nurodytas apskaičiavimas:
a) |
kiekvienos prekybos vietos atžvilgiu apima sandorius, įvykdytus pagal tos prekybos vietos taisykles, išskyrus sandorius su žymomis „referencinė kaina“ ir „suderėti sandoriai“, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/587 I priedo 4 lentelėje, ir sandorius, įvykdytus pagal bent vieną pavedimą, kuriam taikytas plataus masto leidimas nesilaikyti reikalavimų, jei sandorio dydis viršija taikytiną didelės apimties pavedimų ribą, nustatytą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/587 7 straipsnį; |
b) |
apima arba ankstesnius kalendorinius metus, arba, jei taikoma, ankstesnių kalendorinių metų laikotarpį, per kurį prekybos vietoje finansine priemone leista prekiauti arba prekiauta ir prekyba ja nesustabdyta. |
3. 1 ir 2 dalys netaikomos akcijoms ir depozitoriumo pakvitavimams, kuriais prekybos vietoje pirmą kartą leista prekiauti arba prekyba pirmą kartą įvyko keturios savaitės arba mažiau iki ankstesnių kalendorinių metų pabaigos.
4. Prekybos vietos likvidumo intervalo, atitinkančio sandorių skaičiaus dienos vidurkį, paskelbtą pagal 1 dalį, kainos pokyčio dydžius taiko nuo balandžio 1 d. po to paskelbimo.
5. Iki pirmojo leidimo prekiauti akcija arba depozitoriumo pakvitavimu arba iki prekybos jais pirmosios dienos prekybos vietos, kurioje pirmą kartą bus leista prekiauti arba prekiaujama ta finansine priemone, kompetentinga institucija tos prekybos vietos atžvilgiu įvertina sandorių skaičiaus dienos vidurkį, atsižvelgdama į ankstesnę prekybos ta finansine priemone istoriją, jei yra, taip pat į ankstesnę prekybos finansinėmis priemonėmis, kurios laikomos turinčiomis panašių ypatybių, istoriją, ir tą įvertinimą paskelbia.
Likvidumo intervalo, atitinkančio tą paskelbtą sandorių skaičiaus dienos vidurkio įvertį, kainos pokyčio dydžiai yra taikomi nuo to įverčio paskelbimo iki tos finansinės priemonės sandorių skaičiaus dienos vidurkio paskelbimo pagal 6 dalį.
6. Ne vėliau kaip šešios savaitės po prekybos akcija arba depozitoriumo pakvitavimu pirmosios dienos prekybos vietos, kurioje pirmą kartą leista prekiauti arba pirmą kartą įvyko prekyba ta finansine priemone, kompetentinga institucija tos prekybos vietos atžvilgiu apskaičiuoja tos finansinės priemonės sandorių skaičiaus dienos vidurkį, naudodama prekybos ta finansine priemone pirmųjų keturių savaičių duomenis, ir užtikrina to vidurkio paskelbimą.
Likvidumo intervalo, atitinkančio tą paskelbtą sandorių skaičiaus dienos vidurkį, kainos pokyčio dydžiai yra taikomi nuo jo paskelbimo iki naujo tos finansinės priemonės sandorių skaičiaus dienos vidurkio apskaičiavimo ir paskelbimo 1–4 dalyse nustatyta tvarka.
7. Taikant šį straipsnį, finansinės priemonės sandorių skaičiaus dienos vidurkis yra apskaičiuojamas atitinkamo laikotarpio bendrą tos finansinės priemonės sandorių atitinkamoje prekybos vietoje skaičių padalijus iš prekybos dienų skaičiaus.
4 straipsnis
Emitento įvykiai
(Direktyvos 2014/65/ES 49 straipsnio 1 ir 2 dalys)
Jei kompetentinga institucija mano, kad dėl emitento įvykio gali pasikeisti konkrečios finansinės priemonės sandorių skaičiaus dienos vidurkis ir dėl to ši finansinė priemonė patektų į skirtingą likvidumo intervalą, kompetentinga institucija nustato naują tai finansinei priemonei taikomą likvidumo intervalą, ją vertindama taip, lyg prekybos vietoje ja būtų leista prekiauti pirmą kartą arba prekyba ja įvyktų pirmą kartą, ir taikydama 3 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytą tvarką, ir užtikrina to intervalo paskelbimą.
5 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Prekybos vietos, kurioje iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos pirmą kartą leista prekiauti arba pirmą kartą įvyko prekyba akcija arba depozitoriumo pakvitavimu, kompetentinga institucija surenka būtinus duomenis ir tos prekybos vietos atžvilgiu apskaičiuoja tos finansinės priemonės sandorių skaičiaus dienos vidurkį ir užtikrina jo paskelbimą laikydamasi šių terminų:
a) |
ne vėliau kaip keturios savaitės iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, jei data, kurią prekyba akcijomis arba depozitoriumo pakvitavimais Sąjungos prekybos vietoje įvyko pirmą kartą, yra data, kuri yra ne mažiau kaip dešimt savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos; |
b) |
ne vėliau kaip Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dieną, jei data, kurią prekyba finansinėmis priemonėmis Sąjungos prekybos vietoje įvyko pirmą kartą, yra data, patenkanti į laikotarpį, kuris prasideda dešimt savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi dieną prieš Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datą. |
2. 1 dalies a punkte nurodyti apskaičiavimai atliekami taip:
a) |
jeigu data, kurią prekyba akcijomis arba depozitoriumo pakvitavimais Sąjungos prekybos vietoje įvyko pirmą kartą, yra ne vėlesnė nei šešiolika savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, apskaičiavimai grindžiami prieinamais keturiasdešimties savaičių trukmės ataskaitinio laikotarpio, kuris prasideda likus penkiasdešimt dviem savaitėms iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, duomenimis; |
b) |
jeigu data, kurią prekyba akcijomis arba depozitoriumo pakvitavimais Sąjungos prekybos vietoje įvyko pirmą kartą, yra data, patenkanti į laikotarpį, kuris prasideda likus šešiolikai savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi likus dešimčiai savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, apskaičiavimai grindžiami prieinamais pirmų keturių savaičių prekybos finansine priemone laikotarpio duomenimis; |
c) |
jeigu data, kurią prekyba akcijomis arba depozitoriumo pakvitavimais Sąjungos prekybos vietoje įvyko pirmą kartą, yra data, patenkanti į laikotarpį, kuris prasideda likus dešimčiai savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi dieną prieš Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datą, apskaičiavimai grindžiami atitinkamos akcijos ar depozitoriumo pakvitavimo arba kitų finansinių priemonių, kurios laikomos turinčiomis į tas akcijas arba depozitoriumo pakvitavimus panašių ypatybių, prekybos istorija. |
3. Likvidumo intervalo, atitinkančio 1 dalyje nurodytą paskelbtą sandorių skaičiaus dienos vidurkį, kainos pokyčio dydžiai yra taikomi iki metų, einančių po Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, balandžio 1 d. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad per tą laikotarpį 2 dalies b ir c punktuose nurodytų finansinių priemonių, kurių atžvilgiu jos yra kompetentingos institucijos, kainos pokyčio dydžiai neskatintų tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų. Jei kompetentinga institucija nustato dėl tokių kainos pokyčio dydžių tvarkingam rinkų veikimui kylančią riziką, tai rizikai sumažinti ji nustato ir paskelbia atnaujintą atitinkamų finansinių priemonių sandorių skaičiaus dienos vidurkį. Ji tai daro remdamasi ilgesnės ir visapusiškesnės prekybos tomis finansinėmis priemonėmis istorijos duomenimis. Prekybos vietos nedelsdamos taiko likvidumo intervalą, atitinkantį tą atnaujintą sandorių skaičiaus dienos vidurkį. Jos tai daro iki metų, einančių po Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, balandžio 1 d. arba paskesnio kompetentingos institucijos pagal šią dalį atliekamo paskelbimo.
6 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Tačiau 5 straipsnis taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 14 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(4) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/587, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių ir su pareiga tam tikrų akcijų sandorius vykdyti prekybos vietoje arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 387).
(5) 2016 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/590, kuriuo Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas pranešimo apie sandorius kompetentingoms institucijoms techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 449).
PRIEDAS
Kainos pokyčio dydžių lentelė
|
Likvidumo intervalai |
|||||
Kainų intervalai |
0 ≤ sandorių skaičiaus dienos vidurkis < 10 |
10 ≤ sandorių skaičiaus dienos vidurkis < 80 |
80 ≤ sandorių skaičiaus dienos vidurkis < 600 |
600 ≤ sandorių skaičiaus dienos vidurkis < 2 000 |
2 000 ≤ sandorių skaičiaus dienos vidurkis < 9 000 |
9 000 ≤ sandorių skaičiaus dienos vidurkis |
0 ≤ kaina < 0,1 |
0,0005 |
0,0002 |
0,0001 |
0,0001 |
0,0001 |
0,0001 |
0,1 ≤ kaina < 0,2 |
0,001 |
0,0005 |
0,0002 |
0,0001 |
0,0001 |
0,0001 |
0,2 ≤ kaina < 0,5 |
0,002 |
0,001 |
0,0005 |
0,0002 |
0,0001 |
0,0001 |
0,5 ≤ kaina < 1 |
0,005 |
0,002 |
0,001 |
0,0005 |
0,0002 |
0,0001 |
1 ≤ kaina < 2 |
0,01 |
0,005 |
0,002 |
0,001 |
0,0005 |
0,0002 |
2 ≤ kaina < 5 |
0,02 |
0,01 |
0,005 |
0,002 |
0,001 |
0,0005 |
5 ≤ kaina < 10 |
0,05 |
0,02 |
0,01 |
0,005 |
0,002 |
0,001 |
10 ≤ kaina < 20 |
0,1 |
0,05 |
0,02 |
0,01 |
0,005 |
0,002 |
20 ≤ kaina < 50 |
0,2 |
0,1 |
0,05 |
0,02 |
0,01 |
0,005 |
50 ≤ kaina < 100 |
0,5 |
0,2 |
0,1 |
0,05 |
0,02 |
0,01 |
100 ≤ kaina < 200 |
1 |
0,5 |
0,2 |
0,1 |
0,05 |
0,02 |
200 ≤ kaina < 500 |
2 |
1 |
0,5 |
0,2 |
0,1 |
0,05 |
500 ≤ kaina < 1 000 |
5 |
2 |
1 |
0,5 |
0,2 |
0,1 |
1 000 ≤ kaina < 2 000 |
10 |
5 |
2 |
1 |
0,5 |
0,2 |
2 000 ≤ kaina < 5 000 |
20 |
10 |
5 |
2 |
1 |
0,5 |
5 000 ≤ kaina < 10 000 |
50 |
20 |
10 |
5 |
2 |
1 |
10 000 ≤ kaina < 20 000 |
100 |
50 |
20 |
10 |
5 |
2 |
20 000 ≤ kaina < 50 000 |
200 |
100 |
50 |
20 |
10 |
5 |
50 000 ≤ kaina |
500 |
200 |
100 |
50 |
20 |
10 |
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/417 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/589
2016 m. liepos 19 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami investicinėms įmonėms, vykdančioms algoritminę prekybą, taikomi organizaciniai reikalavimai
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 17 straipsnio 7 dalies a ir d punktus,
kadangi:
(1) |
investicinės įmonės, vykdančios algoritminę prekybą, teikiančios tiesioginę elektroninę prieigą (TEP) ar veikiančios kaip bendroji tarpuskaitos narė, naudojamos sistemos ir rizikos kontrolės priemonės turėtų būti veiksmingos, atsparios ir pakankamo pajėgumo atsižvelgiant į tos investicinės įmonės verslo modelio pobūdį, mastą ir sudėtingumą; |
(2) |
todėl investicinė įmonė turėtų valdyti visą riziką, kuri gali daryti poveikį pagrindiniams algoritminės prekybos sistemų elementams, įskaitant riziką, susijusią su technine ir programine įranga bei susijusiomis ryšių linijomis, kurias ta įmonė naudoja vykdydama savo prekybos veiklą. Siekiant užtikrinti vienodas algoritminės prekybos sąlygas nepriklausomai nuo prekybos formos, šis reglamentas turėtų būti taikomas visų rūšių vykdymo sistemoms ar pavedimų valdymo sistemoms, valdomoms investicinių įmonių; |
(3) |
investicinių įmonių bendra valdymo ir sprendimų priėmimo sistema turėtų apimti aiškią ir įformintą valdymo tvarką, įskaitant aiškias atskaitomybės linijas, veiksmingas informacijos perdavimo procedūras ir užduočių bei atsakomybės sričių atskyrimą. Ta tvarka reikėtų užtikrinti mažesnį priklausymą nuo vieno asmens arba skyriaus; |
(4) |
reikėtų atlikti derėjimo testavimą siekiant patikrinti, ar investicinės įmonės prekybos sistemos tinkamai susisiekia ir sąveikauja su prekybos vietos arba tiesioginės prieigos prie rinkos (TPR) teikėjo prekybos sistemomis ir ar rinkos duomenys apdorojami teisingai; |
(5) |
investicinių sprendimų algoritmai automatiškai priima sprendimus dėl prekybos, kuriais nustatoma, kurią finansinę priemonę pirkti ar parduoti. Pavedimų vykdymo algoritmai optimizuoja pavedimų vykdymo procesus, po investicinio sprendimo priėmimo automatiškai sukurdami ir pateikdami pavedimus ar kotiruotes vienai ar kelioms prekybos vietoms. Prekybos algoritmai, kurie yra investicinių sprendimų algoritmai, dėl jų galimo poveikio bendram sąžiningam ir tvarkingam rinkos veikimui turėtų būti skiriami nuo pavedimų vykdymo algoritmų; |
(6) |
prekybos algoritmų testavimo reikalavimai turėtų būti grindžiami galimu šių algoritmų poveikiu bendram sąžiningam ir tvarkingam rinkos veikimui. Šiuo atžvilgiu šie testavimo reikalavimai turėtų būti netaikomi tik grynai investicinių sprendimų algoritmams, kurie sukuria pavedimus, vykdytinus tik neautomatizuotai ir dalyvaujant žmogui; |
(7) |
įvesdama naujus prekybos algoritmus, investicinė įmonė turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi kontroliuojamo prekybos algoritmų diegimo tvarkos, nepriklausomai nuo to, ar tie prekybos algoritmai yra nauji, ar jie anksčiau buvo sėkmingai įdiegti kitoje prekybos vietoje ir ar jų architektūra buvo iš esmės pakeista. Kontroliuojamo prekybos algoritmų diegimo tvarka turėtų būti užtikrinamas numatytas prekybos algoritmų veikimas realioje aplinkoje. Todėl investicinė įmonė turėtų nustatyti apdairias ribas, taikytinas finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, skaičiui, pavedimų kainai, vertei ir skaičiui, strateginėms pozicijoms ir susijusių rinkų skaičiui, ir aktyviau stebėti algoritmo veiklą; |
(8) |
investicinės įmonės atitiktis konkretiems organizaciniams reikalavimams turėtų būti nustatoma pagal įsivertinimą, apimantį atitikties šio reglamento I priede pateiktiems kriterijams vertinimą. Be to, tas įsivertinimas turėtų apimti ir visas kitas aplinkybes, kurios gali daryti poveikį tos investicinės įmonės organizacinei struktūrai. Tas įsivertinimas turėtų būti atliekamas reguliariai ir padėti investicinei įmonei visapusiškai suprasti savo naudojamas prekybos sistemas ir prekybos algoritmus bei dėl algoritminės prekybos kylančią riziką, nepriklausomai nuo to, ar tos sistemos ir algoritmai buvo sukurti pačios investicinės įmonės, pirkti iš trečiosios šalies, ar suprojektuoti ir sukurti glaudžiai bendradarbiaujant su klientu ar trečiąja šalimi; |
(9) |
investicinė įmonė turėtų turėti galimybę atšaukti visus ar kai kuriuos savo pavedimus, kai to prireikia (visiško atjungimo funkcija). Kad toks atšaukimas būtų įvykdomas, investicinė įmonė visada privalo žinoti, kurie prekybos algoritmai, prekiautojai ar klientai yra atsakingi už pavedimą; |
(10) |
algoritminę prekybą vykdanti investicinė įmonė turėtų stebėti, kad jos prekybos sistemų nebūtų galima naudoti jokiu kitu tikslu, prieštaraujančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 596/2014 (2) arba prekybos vietos, prie kurios ji yra prisijungusi, taisyklėms. Apie įtartinus sandorius arba pavedimus pagal tą reglamentą turėtų būti pranešta kompetentingoms institucijoms; |
(11) |
skirtingų rūšių rizika turėtų būti valdoma taikant skirtingų rūšių kontrolę. Kontrolė prieš sudarant sandorį turėtų būti vykdoma prieš pateikiant pavedimą prekybos vietai. Be to, investicinė įmonė turėtų stebėti savo prekybos veiklą ir įdiegti įspėjimo realiuoju laiku sistemą, aptinkančią netvarkingos prekybos požymius arba jos ribų, nustatytų prieš sudarant sandorį, nesilaikymą. Turėtų būti nustatyta kontrolė sudarius sandorį, kurios metu atliekant sutikrinimą po sandorio sudarymo būtų stebima investicinės įmonės rinkos ir kredito rizika. Be to, taikant specialias priežiūros sistemas, generuojančias įspėjimus vėliausiai kitą dieną ir sureguliuotas taip, kad būtų pateikiama kuo mažiau klaidingai teigiamų ir klaidingai neigiamų įspėjimų, reikėtų vykdyti potencialaus piktnaudžiavimo rinka atvejų ir prekybos vietos taisyklių pažeidimų prevenciją; |
(12) |
įspėjimai turėtų būti generuojami kuo skubiau, kiek techniškai įmanoma, po pastebėjimo realiuoju laiku. Visų veiksmų po to pastebėjimo turėtų būti imtasi kiek galima skubiau atsižvelgiant į pagrįstą susijusių asmenų ir sistemų veiksmingumą ir išlaidas; |
(13) |
investicinė įmonė, teikianti tiesioginę elektroninę prieigą (TEP teikėjas), turėtų likti atsakinga už prekybą, kurią naudodamiesi jos prekybos kodu vykdė jos TEP klientai. Todėl TEP teikėjas turėtų nustatyti politiką ir procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad jo TEP klientai laikytųsi tam teikėjui taikytinų reikalavimų. Ta atsakomybė turėtų tapti pagrindiniu akstinu, kad būtų nustatytos kontrolės prieš sudarant sandorį ir jį sudarius priemonės ir įvertintas būsimų TEP klientų tinkamumas. Todėl TEP teikėjas turėtų turėti pakankamai informacijos apie savo TEP klientų ketinimus, pajėgumą, finansinius išteklius ir patikimumą, įskaitant viešai skelbiamą informaciją apie būsimų TEP klientų drausmės istoriją kompetentingų institucijų ir prekybos vietų atžvilgiu; |
(14) |
TEP teikėjas turėtų laikytis šio reglamento nuostatų net ir tais atvejais, kai nevykdo algoritminės prekybos, nes jo klientai gali naudotis TEP algoritminei prekybai vykdyti; |
(15) |
būsimų TEP klientų išsamus patikrinimas turėtų būti pritaikytas pagal riziką, kurią kelia jų numatomos prekybos veiklos pobūdis, mastas ir sudėtingumas, ir pagal teikiamą TEP. Visų pirma reikėtų įvertinti numatomą prekybos lygį ir pavedimų apimtį, taip pat atitinkamoms prekybos vietoms siūlomo ryšio rūšį; |
(16) |
reikėtų nustatyti didelio dažnio prekybos metodą naudojančių investicinių įmonių, teikiant kompetentingoms institucijoms savo pateiktų pavedimų įrašus, naudotinų formų turinį ir formatą, taip pat tų įrašų saugojimo trukmę; |
(17) |
siekiant užtikrinti derėjimą su nustatyta bendrąja investicinės įmonės pareiga saugoti pavedimų įrašus, įrašų saugojimo laikotarpiai, kurių privalo laikytis didelio dažnio algoritminės prekybos metodą naudojanti investicinė įmonė, turėtų būti suderinti su laikotarpiais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (3) 25 straipsnio 1 dalyje; |
(18) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną; |
(19) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(20) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (4) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDRIEJI ORGANIZACINIAI REIKALAVIMAI
1 straipsnis
Bendrieji organizaciniai reikalavimai
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
Laikydamasi bendros valdymo ir sprendimų priėmimo sistemos, investicinė įmonė įdiegia ir stebi savo prekybos sistemas ir prekybos algoritmus pagal aiškią ir įformintą valdymo tvarką, kuria atsižvelgiama į jos veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą ir nustatoma:
a) |
aiškios atskaitomybės linijos, įskaitant procedūras, pagal kurias tvirtinamas prekybos algoritmų kūrimas, diegimas ir paskesnis atnaujinimas ir sprendžiamos stebint prekybos algoritmus aptiktos problemos; |
b) |
veiksmingos informacijos perdavimo investicinėje įmonėje procedūros, pagal kurias nurodymus galima gauti ir įgyvendinti produktyviai ir laiku; |
c) |
sandorius sudarančių darbuotojų ir papildomas funkcijas, įskaitant rizikos kontrolės ir atitikties užtikrinimo funkcijas, atliekančių darbuotojų užduočių ir atsakomybės sričių atskyrimas, kuriuo užtikrinama, kad neteisėtos prekybos veiklos nebūtų įmanoma nuslėpti. |
2 straipsnis
Atitikties užtikrinimo funkcijos svarba
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė užtikrina, kad atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys jos darbuotojai bent bendrais bruožais suprastų, kaip veikia investicinės įmonės algoritminės prekybos sistemos ir prekybos algoritmai. Atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys darbuotojai nuolat palaiko ryšį su įmonės darbuotojais, gerai išmanančiais įmonės algoritminės prekybos sistemų ir algoritmų techninę pusę.
2. Be to, investicinė įmonė užtikrina, kad atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys darbuotojai visada palaikytų ryšį su investicinės įmonės darbuotoju ar darbuotojais, turinčiais prieigą prie 12 straipsnyje nurodytos funkcijos (visiško atjungimo funkcijos), arba turėtų tiesioginę prieigą prie tos visiško atjungimo funkcijos ir asmenų, atsakingų už kiekvieną prekybos sistemą ar algoritmą.
3. Kai atitikties užtikrinimo funkcija ar jos elementai yra patikėti trečiajai šaliai, investicinė įmonė trečiajai šaliai suteikia tokią pačią prieigą prie informacijos, kokią suteiktų savo pačios atitikties užtikrinimo funkciją atliekantiems darbuotojams. Investicinė įmonė užtikrina, kad atliekant tokią išorinę atitikties užtikrinimo funkciją:
a) |
būtų garantuotas duomenų privatumas; |
b) |
vidaus ir išorės auditoriai arba kompetentinga institucija galėtų atlikti atitikties užtikrinimo funkcijos auditą. |
3 straipsnis
Personalas
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Savo algoritminės prekybos sistemoms ir prekybos algoritmams valdyti investicinė įmonė įdarbina pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, turinčių pakankamai techninių žinių apie:
a) |
susijusias prekybos sistemas ir algoritmus; |
b) |
tokių sistemų ir algoritmų stebėjimą ir testavimą; |
c) |
prekybos strategijas, kurias investicinė įmonė vykdo naudodama savo algoritminės prekybos sistemas ir prekybos algoritmus; |
d) |
investicinės įmonės teisines prievoles. |
2. Investicinė įmonė patikslina 1 dalyje nurodytą reikiamą kvalifikaciją. 1 dalyje nurodyti darbuotojai šią reikiamą kvalifikaciją turi įdarbinimo metu arba įgyja per mokymus po įdarbinimo. Investicinė įmonė užtikrina, kad ši darbuotojų kvalifikacija būtų atnaujinama per nuolatinius mokymus ir reguliariai ją vertina.
3. 2 dalyje nurodyti darbuotojų mokymai yra pritaikomi prie darbuotojų patirties ir atsakomybės sričių atsižvelgiant į investicinės įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Visų pirma darbuotojams, dalyvaujantiems pavedimų pateikimo procese, surengiami mokymai pavedimų pateikimo sistemų ir piktnaudžiavimo rinka temomis.
4. Investicinė įmonė užtikrina, kad algoritminės prekybos rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo funkcijas atliekantys darbuotojai turėtų:
a) |
pakankamai žinių apie algoritminę prekybą ir strategijas; |
b) |
pakankamą kvalifikaciją reaguoti į automatiniuose įspėjimuose pateikiamą informaciją; |
c) |
pakankamai įgaliojimų sustabdyti už algoritminę prekybą atsakingų darbuotojų veiksmus, kai tokia prekyba lemia tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas ar kelia įtarimų dėl piktnaudžiavimo rinka. |
4 straipsnis
IT paslaugų patikėjimas trečiosioms šalims ir pirkimas
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė, trečiosioms šalims patikinti arba perkanti programinę ar techninę įrangą, naudojamą algoritminės prekybos veiklai, išlieka visiškai atsakinga už savo pareigas pagal šį reglamentą.
2. Investicinė įmonė turi pakankamai žinių ir reikiamus dokumentus, kad galėtų užtikrinti, kad 1 dalies reikalavimų, susijusių su algoritminei prekybai naudojama trečiosioms šalims patikėta arba perkama technine ar programine įranga, būtų veiksmingai laikomasi.
II SKYRIUS
PREKYBOS SISTEMŲ ATSPARUMAS
I SKIRSNIS
Prekybos algoritmų sistemų ir strategijų testavimas ir diegimas
5 straipsnis
Bendroji metodika
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Prieš diegdama arba iš esmės atnaujindama algoritminės prekybos sistemą, prekybos algoritmą ar algoritminės prekybos strategiją, investicinė įmonė nustato aiškiai apibrėžtas tokių sistemų, algoritmų ar strategijų kūrimo ir testavimo metodikas.
2. Algoritminės prekybos sistemai, prekybos algoritmui ar algoritminės prekybos strategijai diegti arba iš esmės atnaujinti reikalingas investicinės įmonės vyresniosios vadovybės paskirto asmens leidimas.
3. Pagal 1 dalyje nurodytas metodikas nustatomas algoritminės prekybos sistemos, prekybos algoritmo ar algoritminės prekybos strategijos parengimas, veikimas, įrašų saugojimas ir tvirtinimas. Be to, jomis nustatomas atsakomybės sričių pasiskirstymas, pakankamų išteklių paskyrimas ir kreipimosi dėl nurodymų investicinėje įmonėje procedūros.
4. 1 dalyje nurodytomis metodikomis užtikrinama, kad algoritminės prekybos sistema, prekybos algoritmas ar algoritminės prekybos strategija:
a) |
neveiktų ne pagal paskirtį; |
b) |
atitiktų investicinės įmonės pareigas pagal šį reglamentą; |
c) |
atitiktų prekybos vietų, prie kurių jungiasi investicinė įmonė, taisykles ir sistemas; |
d) |
neskatintų tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų, veiksmingai tęstų darbą nepalankiomis rinkos sąlygomis ir prireikus tomis sąlygomis leistų išjungti algoritminės prekybos sistemą arba prekybos algoritmą. |
5. Investicinė įmonė pritaiko savo testavimo metodiką prie prekybos vietų ir rinkų, kuriose bus diegiamas prekybos algoritmas. Investicinė įmonė atlieka papildomą testavimą, jei algoritminės prekybos sistema arba prieiga prie prekybos vietos, kurioje turi būti naudojama algoritminės prekybos sistema, prekybos algoritmas ar algoritminės prekybos strategija, iš esmės pakeičiama.
6. 2–5 dalys taikomos tik prekybos algoritmams, pagal kuriuos vykdomi pavedimai.
7. Investicinė įmonė saugo visų algoritminės prekybos programinės įrangos esminių pakeitimų įrašus, kuriais remiantis galima sužinoti:
a) |
kada padarytas pakeitimas; |
b) |
kuris asmuo pakeitimą padarė; |
c) |
kuris asmuo pakeitimą patvirtino; |
d) |
pakeitimo pobūdį. |
6 straipsnis
Derėjimo testavimas
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė testuoja savo algoritminės prekybos sistemų ir prekybos algoritmų derėjimą su:
a) |
prekybos vietos sistema bet kuriuo iš šių atvejų:
|
b) |
tiesioginės prieigos prie rinkos teikėjo sistema bet kuriuo iš šių atvejų:
|
2. Derėjimo testavimu patikrinama, ar algoritminės prekybos sistemos ar prekybos algoritmo pagrindiniai elementai veikia teisingai ir pagal prekybos vietos arba tiesioginės prieigos prie rinkos teikėjo reikalavimus. Todėl testavimu patikrinama, ar algoritminės prekybos sistema ar prekybos algoritmas:
a) |
numatytu būdu sąveikauja su prekybos vietos derinimo logika; |
b) |
tinkamai apdoroja duomenų srautus, atsisiunčiamus iš prekybos vietos. |
7 straipsnis
Testavimo aplinka
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė užtikrina, kad atitiktis 5 straipsnio 4 dalies a, b ir d punktuose išdėstytiems kriterijams būtų tikrinama aplinkoje, atskirtoje nuo jos realios aplinkos ir naudojamoje konkrečiai algoritminės prekybos sistemoms ir prekybos algoritmams testuoti ir kurti.
Taikant pirmą pastraipą, reali aplinka yra aplinka, kurioje efektyviai veikia algoritminės prekybos sistemos ir kurią sudaro prekiautojų naudojama programinė ir techninė įranga, pavedimų nukreipimas prekybos vietoms, rinkos duomenys, priklausomos duomenų bazės, rizikos kontrolės sistemos, duomenų išgava, analizės sistemos ir apdorojimo sudarius sandorį sistemos.
2. Investicinė įmonė 1 dalyje nurodytus testavimo reikalavimus gali įvykdyti naudodama savo testavimo aplinką arba prekybos vietos, TEP teikėjo arba pardavėjo suteiktą testavimo aplinką.
3. Investicinė įmonė išlieka visiškai atsakinga už savo algoritminės prekybos sistemų, prekybos algoritmų ar algoritminės prekybos strategijų testavimą ir reikalingų jų pakeitimų atlikimą.
8 straipsnis
Kontroliuojamas algoritmų diegimas
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
Prieš diegdama prekybos algoritmą investicinė įmonė nustato iš anksto apibrėžtas ribas:
a) |
finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, skaičiui; |
b) |
pavedimų kainai, vertei ir skaičiui; |
c) |
strateginėms pozicijoms; |
d) |
prekybos vietų, kurioms siunčiami pavedimai, skaičiui. |
2 SKIRSNIS
Valdymas po diegimo
9 straipsnis
Metinis įsivertinimas ir patikrinimas
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė kasmet vykdo įsivertinimo ir patikrinimo procesą ir pagal jo rezultatus paskelbia patikrinimo ataskaitą. Vykdydama tą procesą investicinė įmonė peržiūri, įvertina ir patikrina šias sritis:
a) |
savo algoritminės prekybos sistemas, prekybos algoritmus ir algoritminės prekybos strategijas; |
b) |
savo valdymo, atskaitomybės ir tvirtinimo sistemą; |
c) |
savo veiklos tęstinumo priemones; |
d) |
savo veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo bendrą atitiktį Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsniui. |
Įsivertinimas taip pat apima bent atitikties šio reglamento I priede nurodytiems kriterijams analizę.
2. Rizikos valdymo funkciją atliekantys investicinės įmonės darbuotojai, nurodyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 (5) 23 straipsnio 2 dalyje, pasitelkdami reikiamų techninių žinių turintį personalą, parengia patikrinimo ataskaitą. Rizikos valdymo funkciją atliekantys darbuotojai informuoja atitikties užtikrinimo funkciją atliekančius darbuotojus apie visus trūkumus, nustatytus patikrinimo ataskaitoje.
3. Patikrinimo ataskaitos auditą atlieka įmonės vidaus audito funkciją atliekantys darbuotojai, kai tokia funkcija yra, ir tvirtina investicinės įmonės vyresnioji vadovybė.
4. Investicinė įmonė ištaiso visus trūkumus, nustatytus patikrinimo ataskaitoje.
5. Kai investicinėje įmonėje nėra rizikos valdymo funkcijos, nurodytos Deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 23 straipsnio 2 dalyje, šiame reglamente nustatyti rizikos valdymo funkcijos reikalavimai taikomi kitai funkcijai, kurią investicinė įmonė yra nustačiusi pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 23 straipsnio 2 dalį.
10 straipsnis
Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
Atlikdama 9 straipsnyje nurodytą metinį įsivertinimą, investicinė įmonė testuoja savo algoritminės prekybos sistemas, procedūras ir kontrolę, nurodytas 12–18 straipsniuose, siekdama patikrinti, ar jos gali atlaikyti padidėjusius pavedimų srautus arba nepalankias rinkos sąlygas. Investicinė įmonė parengia tokį testavimą atsižvelgdama į savo prekybos veiklos ir prekybos sistemų pobūdį. Investicinė įmonė užtikrina, kad testavimas būtų atliekamas taip, kad nedarytų poveikio realiai aplinkai. Tas testavimas apima:
a) |
testavimą labai didelio pranešimų kiekio sąlygomis, kai naudojamas padvigubintas didžiausias kiekis pranešimų, per praėjusius šešis mėnesius gautų ir išsiųstų investicinės įmonės; |
b) |
testavimą labai didelės prekybos apimties sąlygomis, kai naudojama padvigubinta didžiausia prekybos apimtis, kurią per praėjusius šešis mėnesius pasiekė investicinė įmonė. |
11 straipsnis
Esminių pakeitimų valdymas
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė užtikrina, kad prieš atliekant bet kokį siūlomą esminį realios aplinkos, susijusios su algoritmine prekyba, pakeitimą, tą pakeitimą peržiūrėtų investicinės įmonės vyresniosios vadovybės paskirtas asmuo. Peržiūros išsamumas yra proporcingas siūlomo pakeitimo mastui.
2. Investicinė įmonė nustato procedūras, pagal kurias užtikrinama, kad apie bet kokius jos sistemos funkcijų pakeitimus būtų pranešama už prekybos algoritmą atsakingiems prekiautojams bei atitikties užtikrinimo ir rizikos valdymo funkcijas atliekantiems darbuotojams.
3 SKIRSNIS
Atsparumo užtikrinimo priemonės
12 straipsnis
Visiško atjungimo funkcija
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė turi galimybę kritinėmis aplinkybėmis nedelsdama anuliuoti kai kuriuos arba visus neįvykdytus savo pavedimus, pateiktus kurioms nors arba visoms prekybos vietoms, prie kurių investicinė įmonė yra prisijungusi (visiško atjungimo funkcija).
2. Taikant 1 dalį, neįvykdyti pavedimai apima pavedimus, kuriuos sukūrė pavieniai prekiautojai, sandorius sudarantys darbuotojai ar atitinkamais atvejais klientai.
3. Taikant 1 ir 2 dalis, investicinė įmonė gali nustatyti, kuris prekybos algoritmas ir kuris prekiautojas, sandorius sudarantis darbuotojas ar atitinkamais atvejais klientas yra atsakingas už kiekvieną prekybos vietai išsiųstą pavedimą.
13 straipsnis
Automatinė priežiūros sistema piktnaudžiavimo rinka atvejams nustatyti
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė stebi visą prekybos veiklą, vykdomą per jos prekybos sistemas, įskaitant savo klientų prekybos veiklą, siekdama nustatyti galimo piktnaudžiavimo rinka požymius, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 596/2014 12 straipsnyje.
2. Taikydama 1 dalį, investicinė įmonė nustato ir prižiūri automatinę priežiūros sistemą, kuri veiksmingai stebi pavedimus bei sandorius, generuoja įspėjimus ir ataskaitas, taip pat atitinkamais atvejais pasitelkia vizualizacijos įrankius.
3. Automatinė priežiūros sistema stebi visą prekybos veiklos, kuria užsiima investicinė įmonė, spektrą ir visus jos pateiktus pavedimus. Automatinė priežiūros sistema parengiama atsižvelgiant į investicinės įmonės prekybos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, pavyzdžiui, į finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, rūšį ir kiekį, įmonės pavedimų srauto dydį bei sudėtingumą ir rinkas, kuriose vykdoma veikla.
4. Investicinė įmonė atlieka visų įtartinos prekybos veiklos požymių, kuriuos jos automatinė priežiūros sistema tyrimo etapu nustatė lygindama su tos įmonės kita atitinkama prekybos veikla, kryžminę patikrą.
5. Investicinės įmonės automatinę priežiūros sistemą turi būti galima pritaikyti prie investicinės įmonės reguliavimo pareigų ir prekybos veiklos pakeitimų, įskaitant tos įmonės ir jos klientų prekybos strategijos pakeitimus.
6. Investicinė įmonė peržiūri savo automatinę priežiūros sistemą bent kartą per metus, kad įvertintų, ar ta sistema ir jos naudojami parametrai ir filtrai dar vis atitinka investicinės įmonės reguliavimo pareigas ir prekybos veiklą, kartu patikrindama priežiūros sistemos gebėjimą teikti kuo mažiau klaidingai teigiamų ir klaidingai neigiamų priežiūros įspėjimų.
7. Investicinės įmonės automatinė priežiūros sistema, naudodama pakankamai tikslų laiko žymėjimą, turi galimybę nuskaityti, pakartotinai peržiūrėti ir analizuoti pavedimų ir sandorių duomenis ex post ir yra pakankamai pajėgi atitinkamais atvejais veikti automatizuotoje mažos delsos prekybos aplinkoje. Be to, ji turi galimybę generuoti naudingus įspėjimus kitos prekybos dienos pradžioje arba – rankinių procesų atveju – kitos prekybos dienos pabaigoje. Investicinės įmonės priežiūros sistema turi tinkamus dokumentus ir nustatytas procedūras, pagal kuriuos turi būti veiksmingai reaguojama į jos sugeneruotus įspėjimus.
8. Už investicinės įmonės prekybos veiklos stebėjimą pagal 1–7 dalis atsakingi darbuotojai apie bet kokią prekybos veiklą, kuri gali prieštarauti investicinės įmonės politikai ir procedūroms arba jos reguliavimo pareigoms, praneša atitikties užtikrinimo funkciją atliekantiems darbuotojams. Atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys darbuotojai tą informaciją įvertina ir imasi tinkamų veiksmų. Tokie veiksmai apima pranešimą prekybos vietai arba pranešimo apie įtartiną sandorį ar pavedimą pateikimą pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 16 straipsnį.
9. Investicinė įmonė užtikrina savo prekybos ir apskaitos informacijos įrašų tikslumą, išsamumą ir nuoseklumą kuo greičiau sutikrindama savo elektroninės prekybos žurnalus su prekybos vietų, maklerių, tarpuskaitos narių, pagrindinių sandorio šalių, duomenų teikėjų ar kitų susijusių verslo partnerių įrašais, jei tai reikalinga ir tinkama atsižvelgiant į veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.
14 straipsnis
Veiklos tęstinumo priemonės
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė savo algoritminės prekybos sistemoms yra nustačiusi veiklos tęstinumo priemones, atitinkančias jos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Tos priemonės yra dokumentuojamos patvariojoje laikmenoje.
2. Investicinės įmonės veiklos tęstinumo priemonėmis veiksmingai reaguojama į trikdžius sukeliančius incidentus ir atitinkamais atvejais užtikrinamas algoritminės prekybos atnaujinimas laiku. Tos priemonės pritaikomos prie kiekvienos prekybos vietos, prie kurios jungiamasi, prekybos sistemų ir apima šiuos elementus:
a) |
veiklos tęstinumo priemonės kūrimo ir diegimo valdymo sistemą; |
b) |
įvairiausius įmanomus neigiamus scenarijus, susijusius su algoritminės prekybos sistemų veikimu, įskaitant negalėjimą naudotis sistemomis, darbuotojais, darbo patalpomis, išorės tiekėjais ar duomenų centrais arba labai svarbių duomenų ir dokumentų praradimą ar pasikeitimą; |
c) |
prekybos sistemos perkėlimo į atsarginę stotį ir jos valdymo iš tos stoties procedūras, kai atsižvelgiant į investicinės įmonės algoritminės prekybos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą turėti tokią stotį tikslinga; |
d) |
darbuotojų mokymą, susijusį su veiklos tęstinumo priemonių taikymu; |
e) |
naudojimo politiką 12 straipsnyje nurodytos funkcijos atžvilgiu; |
f) |
atitinkamo prekybos algoritmo ar prekybos sistemos atjungimo, kai prireikia, priemones; |
g) |
alternatyvias priemones, kuriomis investicinė įmonė galėtų tvarkyti neįvykdytus pavedimus ir pozicijas. |
3. Investicinė įmonė užtikrina, kad pagal jos veiklos tęstinumo priemones jos prekybos algoritmą arba prekybos sistemą būtų galima išjungti nesudarant tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų.
4. Investicinė įmonė kasmet peržiūri ir testuoja savo veiklos tęstinumo priemones, taip pat atsižvelgdama į tos peržiūros išvadas tas priemones keičia.
15 straipsnis
Kontrolė prieš sudarant sandorį, atliekama įvedant pavedimą
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė prieš sudarant sandorį atlieka įvedamų pavedimų, susijusių su visomis finansinėmis priemonėmis, toliau nurodytų parametrų kontrolę:
a) |
kainos apsaugos strategijos, pagal kurią automatiškai blokuojami arba anuliuojami pavedimai, neatitinkantys nustatytų kainos parametrų (kurie skirtingoms finansinėms priemonėms yra nevienodi) tiek atskirų pavedimų atžvilgiu, tiek konkretaus laikotarpio atžvilgiu; |
b) |
didžiausių pavedimų verčių, kuriomis neleidžiama į pavedimų knygą įtraukti pavedimų, kurių vertė neįprastai didelė; |
c) |
didžiausios pavedimų apimties, kuria neleidžiama į pavedimų knygą įtraukti pavedimų, kurių dydis neįprastai didelis; |
d) |
didžiausio pranešimų kiekio ribų, kuriomis neleidžiama į pavedimų knygas išsiųsti per didelio kiekio pranešimų, susijusių su pavedimo pateikimu, pakeitimu ar anuliavimu. |
2. Investicinė įmonė nedelsdama atsižvelgia į visus prekybos vietai išsiųstus pavedimus atlikdama 1 dalyje nurodytų ribų, nustatomų prieš sudarant sandorį, skaičiavimus.
3. Investicinė įmonė įdiegia pakartotinio automatizuoto vykdymo stabdiklius, kuriais kontroliuojamas algoritminės prekybos strategijos taikymo kartų skaičius. Kai iš anksto nustatytas pakartotinio vykdymo kartų skaičius pasiekiamas, prekybos sistema automatiškai išjungiama tol, kol ją vėl aktyvuoja paskirtas darbuotojas.
4. Investicinė įmonė pagal savo reguliuojamąjį kapitalą, tarpuskaitos susitarimus, prekybos strategiją, priimtiną riziką, patirtį ir tam tikrus kintamuosius, kaip antai laikotarpis, kurį investicinė įmonė vykdo algoritminę prekybą, ir jos priklausomumas nuo pardavėjų, kurie yra trečiosios šalys, nustato taikytinas rinkos ir kredito rizikos ribas. Investicinė įmonė tas rinkos ir kredito rizikos ribas koreguoja atsižvelgdama į dėl skirtingų kainos ir likvidumo lygių kintantį pavedimų poveikį atitinkamai rinkai.
5. Investicinė įmonė automatiškai blokuoja ar anuliuoja prekiautojo pavedimus, jei sužino, kad tas prekiautojas neturi leidimo prekiauti konkrečia finansine priemone. Investicinė įmonė automatiškai blokuoja ar anuliuoja pavedimus, kai dėl tų pavedimų kyla rizika nesilaikyti pačios investicinės įmonės rizikos ribų. Atitinkamais atvejais atliekama atskirų klientų, finansinių priemonių, prekiautojų, sandorius sudarančių darbuotojų ar visos investicinės įmonės pozicijų kontrolė.
6. Investicinė įmonė nustato procedūras ir priemones, pagal kurias tvarkomi pavedimai, kurie yra užblokuoti atlikus investicinės įmonės kontrolę prieš sudarant sandorį, tačiau kuriuos investicinė įmonė vis tiek pageidauja pateikti. Tokios procedūros ir priemonės išskirtinėmis aplinkybėmis laikinai taikomos konkrečiam sandoriui. Jas patikrina rizikos valdymo funkcijas atliekantys darbuotojai ir leidžia taikyti paskirtas investicinės įmonės darbuotojas.
16 straipsnis
Stebėjimas realiuoju laiku
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Tomis valandomis, kuriomis investicinė įmonė siunčia pavedimus prekybos vietoms, ji realiuoju laiku stebi visą su jos prekybos kodu vykdomą algoritminės prekybos veiklą, įskaitant jos klientų veiklą, ieškodama netvarkingos prekybos požymių, įskaitant prekybą skirtingose rinkose, skirtingų klasių turtu ar produktais, kai įmonė arba jos klientai tokią veiklą vykdo.
2. Algoritminės prekybos veiklos stebėjimą realiuoju laiku atlieka už prekybos algoritmą arba algoritminės prekybos strategiją atsakingas prekiautojas ir rizikos valdymo funkciją atliekantys darbuotojai arba nepriklausomą rizikos kontrolės funkciją atliekantys darbuotojai, jei tokia funkcija buvo nustatyta taikant šią nuostatą. Ta rizikos kontrolės funkcija laikoma nepriklausoma, nepaisant to, ar stebėjimą realiuoju laiku atlieka investicinės įmonės darbuotojas, ar trečioji šalis, jeigu ją atliekantis asmuo yra hierarchiškai nepriklausomas nuo prekiautojo ir gali jo veiksmus sustabdyti, kai tai tinkama ir būtina pagal 1 straipsnyje nurodytą valdymo sistemą.
3. Už stebėjimą realiuoju laiku atsakingi darbuotojai laiku reaguoja į veiklos ir reguliavimo problemas ir prireikus inicijuoja taisomuosius veiksmus.
4. Investicinė įmonė užtikrina, kad kompetentinga institucija, atitinkamos prekybos vietos ir atitinkamais atvejais TEP teikėjai, tarpuskaitos nariai ir pagrindinės sandorio šalys bet kuriuo metu galėtų susisiekti su darbuotojais, atsakingais už stebėjimą realiuoju laiku. Tuo tikslu investicinė įmonė nustato ir reguliariai testuoja savo ryšių kanalus, įskaitant savo kontaktines procedūras ne prekybos valandomis, kad kritinėmis aplinkybėmis užtikrintų darbuotojų, turinčių tinkamo lygio įgaliojimus, susisiekimą laiku.
5. Stebėjimo realiuoju laiku sistemose įdiegiami įspėjimai realiuoju laiku, padedantys darbuotojams nustatyti nenumatytą prekybos veiklą, vykdomą pagal algoritmą. Investicinė įmonė nustato procesą, kurio laikantis kuo skubiau po įspėjimo sugeneravimo imamasi taisomųjų veiksmų, prireikus apimančių ir tvarkingą pašalinimą iš rinkos. Tos sistemos taip pat teikia įspėjimus, susijusius su algoritmais ir TEP pavedimais, dėl kurių aktyvuojami prekybos vietos sistemos išjungikliai. Įspėjimai sugeneruojami realiuoju laiku per penkias sekundes po atitinkamo įvykio.
17 straipsnis
Kontrolė sudarius sandorį
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė nuolatos vykdo nustatytą kontrolę sudarius sandorį. Prireikus naudoti kontrolės priemones, taikytinas sudarius sandorį, investicinė įmonė imasi tinkamų veiksmų, kurie, be kita ko, gali apimti atitinkamo prekybos algoritmo arba prekybos sistemos koregavimą ar išjungimą arba tvarkingą pašalinimą iš rinkos.
2. 1 dalyje nurodyta kontrolė sudarius sandorį apima nuolatinį investicinės įmonės faktinės pozicijos rinkos ir kredito rizikos vertinimą ir stebėjimą.
3. Investicinė įmonė saugo išsamius, tikslius ir nuoseklius savo prekybos ir apskaitos informacijos įrašus. Investicinė įmonė sutikrina savo elektroninės prekybos žurnalus su prekybos vietų, kurioms siunčia pavedimus, savo maklerių ar TEP teikėjų, tarpuskaitos narių ar pagrindinių sandorio šalių, duomenų teikėjų ar kitų susijusių verslo partnerių pateikta informacija apie jos neįvykdytus pavedimus ir rizikos pozicijas. Sutikrinimas atliekamas realiuoju laiku, kai minėti rinkos dalyviai informaciją teikia realiuoju laiku. Investicinė įmonė gali realiuoju laiku apskaičiuoti savo neapmokėtą poziciją ir savo prekiautojų bei klientų neapmokėtą poziciją.
4. Išvestinių finansinių priemonių atveju 1 dalyje nurodyta kontrolė sudarius sandorį apima ilgųjų, trumpųjų ir bendrų strateginių pozicijų patikrinimą pagal prekybos ribas, nustatytinas susijusių finansinių priemonių rūšis atitinkančiais vienetais.
5. Stebėjimą sudarius sandorį atlieka už algoritmą atsakingi prekiautojai ir investicinės įmonės rizikos kontrolės funkciją atliekantys darbuotojai.
18 straipsnis
Saugumas ir prieigos ribojimas
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 1 dalis)
1. Investicinė įmonė įgyvendina IT strategiją, kurioje apibrėžti tikslai ir priemonės:
a) |
atitinka investicinės įmonės verslo ir rizikos strategiją, taip pat yra pritaikyti prie jos operacinės veiklos ir jai gresiančios rizikos; |
b) |
yra grindžiami patikima IT struktūra, įskaitant aptarnavimą, našumą ir kūrimą; |
c) |
atitinka veiksmingą IT saugumo valdymą. |
2. Investicinė įmonė nustato ir prižiūri tinkamas fizinio ir elektroninio saugumo priemones, mažinančias išpuolių prieš jos informacines sistemas riziką ir apimančias veiksmingą tapatybės ir prieigos valdymą. Tomis priemonėmis užtikrinamas duomenų konfidencialumas, vientisumas, autentiškumas ir prieinamumas bei investicinės įmonės informacinių sistemų patikimumas ir atsparumas.
3. Investicinė įmonė nedelsdama kompetentingai institucijai praneša apie visus esminius jos fizinio ir elektroninio saugumo priemonių pažeidimus. Ji pateikia kompetentingai institucijai incidento ataskaitą, kurioje nurodomas incidento pobūdis, reaguojant į incidentą taikytos priemonės ir panašių incidentų pasikartojimo prevencijos iniciatyvos.
4. Imituodama kibernetinių išpuolių situacijas, investicinė įmonė kiekvienais metais atlieka skverbties bandymus ir pažeidžiamumo patikras.
5. Investicinė įmonė užtikrina, kad būtų pajėgi nustatyti visų asmenų, turinčių svarbiausių naudotojų prieigos prie jos IT sistemų teises, tapatybę. Investicinė įmonė apriboja tokių asmenų skaičių ir, siekdama bet kuriuo metu užtikrinti jų atsekamumą, stebi jų prieigą prie IT sistemų.
III SKYRIUS
TIESIOGINĖ ELEKTRONINĖ PRIEIGA
19 straipsnis
Bendrosios TEP nuostatos
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 5 dalis)
TEP teikėjas nustato politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad jo TEP klientų prekyba atitiktų prekybos vietos taisykles, taip užtikrinant, kad TEP teikėjas atitiktų reikalavimus pagal Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 5 dalį.
20 straipsnis
TEP teikėjų vykdoma kontrolė
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 5 dalis)
1. TEP teikėjas vykdo kiekvieno savo TEP kliento pavedimų srauto kontrolę, nurodytą 13, 15 ir 17 straipsniuose, ir stebėjimą realiuoju laiku, nurodytą 16 straipsnyje. Ta kontrolė ir tas stebėjimas yra atskiri ir nesusiję su TEP klientų vykdoma kontrole ir stebėjimu. Visų pirma visada atliekama TEP kliento pavedimų kontrolė prieš sudarant sandorį, kurią nustato ir kontroliuoja TEP teikėjas.
2. TEP teikėjas gali naudotis savo atliktos kontrolės prieš sudarant ir sudarius sandorį, trečiosios šalies arba prekybos vietos atliktos kontrolės ir stebėjimo realiuoju laiku rezultatais. Visais atvejais TEP teikėjas yra atsakingas už tos kontrolės veiksmingumą. TEP teikėjas taip pat užtikrina, kad turėtų išimtinę teisę nustatyti ar keisti tos kontrolės prieš sudarant ir sudarius sandorį ir stebėjimo realiuoju laiku parametrus ar ribas. TEP teikėjas nuolatos stebi vykdomą kontrolę prieš sudarant ir sudarius sandorį.
3. Atliekant kontrolę prieš sudarant sandorį pavedimų pateikimui taikomos ribos yra grindžiamos kredito ir rizikos ribomis, kurias TEP teikėjas taiko savo TEP klientų prekybos veiklai. Tos ribos grindžiamos TEP klientų pradinio išsamaus patikrinimo ir periodiškos peržiūros, kuriuos atlieka TEP teikėjas, rezultatais.
4. TEP klientų, naudojančių suteiktąją prieigą, kontrolės parametrai ir ribos yra tokie patys griežti kaip ir TEP klientų, naudojančių TPR, kontrolės parametrai ir ribos.
21 straipsnis
TEP teikėjų sistemų specifikacijos
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 5 dalis)
1. TEP teikėjas užtikrina, kad jo prekybos sistemos sudarytų jam sąlygas:
a) |
stebėti pavedimus, kuriuos TEP klientas pateikia naudodamas TEP teikėjo prekybos kodą; |
b) |
automatiškai blokuoti ar anuliuoti pavedimus, kuriuos pateikė prekybos sistemas, pateikiančias su algoritmine prekyba susijusius pavedimus, valdantys asmenys, kurie neturi leidimo siųsti pavedimų per TEP; |
c) |
automatiškai blokuoti ar anuliuoti pavedimus, kuriuos pateikė TEP klientas dėl finansinių priemonių, kuriomis prekiauti tas klientas neturi leidimo, naudodamos vidaus žymėjimo sistemą atskiriems TEP klientams arba TEP klientų grupei identifikuoti ir užblokuoti; |
d) |
automatiškai blokuoti ar anuliuoti TEP kliento pateiktus pavedimus, kurie neatitinka TEP teikėjo rizikos valdymo ribų, vykdydamos atskirų TEP klientų, finansinių priemonių arba TEP klientų grupių pozicijų kontrolę; |
e) |
sustabdyti pavedimų srautus, siunčiamus jo TEP klientų; |
f) |
laikinai sustabdyti arba nutraukti TEP paslaugų teikimą bet kuriam TEP klientui, kai TEP teikėjas nėra įsitikinęs, kad tolesnė prieiga atitiktų jo taisykles ir procedūras, kuriomis užtikrinama sąžininga ir tvarkinga prekyba ir rinkos vientisumas; |
g) |
prireikus atlikti TEP klientų vidaus rizikos kontrolės sistemų peržiūrą. |
2. TEP teikėjas nustato procedūras, pagal kurias vertinamas, valdomas ir švelninamas rinkos veikimo sutrikdymas ir įmonei būdinga rizika. TEP teikėjas gali identifikuoti asmenis, kuriems reikia pranešti įvykus klaidai, dėl kurios pažeidžiamas rizikos pobūdis arba gali būti pažeistos prekybos vietos taisyklės.
3. TEP teikėjas visuomet gali pagal priskirtus unikalius identifikavimo kodus identifikuoti skirtingus savo TEP klientus, jų sandorius sudarančius darbuotojus ir prekiautojus, pateikiančius pavedimus per TEP teikėjo sistemas.
4. TEP teikėjas, leidžiantis TEP klientui teikti savo TEP prieigą savo klientams (perįgaliojimas), turi galimybę identifikuoti skirtingus pavedimų srautus, kuriuos sukuria tokio perįgaliojimo gavėjai, tačiau nėra įpareigotas žinoti tokio susitarimo naudos gavėjų tapatybės.
5. TEP teikėjas fiksuoja duomenis, susijusius su savo TEP klientų pateiktais pavedimais, įskaitant pakeitimus ir anuliavimus, savo stebėjimo sistemų sugeneruotus įspėjimus ir atliktus filtravimo proceso pakeitimus.
22 straipsnis
Būsimų TEP klientų išsamus patikrinimas
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 5 dalis)
1. TEP teikėjas atlieka savo būsimų TEP klientų išsamų patikrinimą, kad užtikrintų jų atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams ir prekybos vietos, kurios prieigą jis siūlo, taisyklėms.
2. Atliekant 1 dalyje nurodytą išsamų patikrinimą, tikrinama:
a) |
būsimo TEP kliento valdymo ir nuosavybės struktūra; |
b) |
būsimo TEP kliento naudojamų strategijų rūšys; |
c) |
būsimo TEP kliento veiklos struktūra, sistemos, kontrolė prieš sudarant ir sudarius sandorį ir stebėjimas realiuoju laiku. TEP siūlanti investicinė įmonė, leidžianti TEP klientams naudotis trečiųjų šalių programine prekybos įranga prieigai prie prekybos vietų, užtikrina, kad ta programinė įranga apimtų kontrolę prieš sudarant sandorį, atitinkančią šiame reglamente tokiai kontrolei nustatytus reikalavimus; |
d) |
būsimo TEP kliento atsakomybės sritys, susijusios su veiksmais ir klaidomis; |
e) |
būsimo TEP kliento ankstesni prekybos modeliai ir elgsena; |
f) |
būsimo TEP kliento numatomas prekybos lygis ir pavedimų apimtis; |
g) |
būsimo TEP kliento pajėgumas vykdyti savo finansinius įsipareigojimus TEP teikėjo atžvilgiu; |
h) |
būsimo TEP kliento drausmės istorija, jei yra. |
3. Perįgaliojimą leidžiantis TEP teikėjas užtikrina, kad prieš jam suteikiant prieigą būsimas TEP klientas įdiegtų išsamaus patikrinimo sistemą, atitinkančią bent 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.
23 straipsnis
TEP klientų periodiškos peržiūros
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 5 dalis)
1. TEP teikėjas kiekvienais metais peržiūri savo išsamaus patikrinimo procesus.
2. TEP teikėjas kiekvienais metais pagal riziką iš naujo įvertina savo klientų sistemų ir kontrolės tinkamumą, visų pirma atsižvelgdamas į jų prekybos veiklos ar strategijų masto, pobūdžio ar sudėtingumo pokyčius, personalo, nuosavybės struktūros, prekybos ar banko sąskaitos, reguliavimo statuso bei finansinės būklės pokyčius ir tai, ar TEP klientas yra pareiškęs ketinimą perįgalioti kitą subjektą naudotis prieiga, kurią jam suteikė TEP teikėjas.
IV SKYRIUS
INVESTICINĖS ĮMONĖS, VEIKIANČIOS KAIP BENDROSIOS TARPUSKAITOS NARĖS
24 straipsnis
Investicinių įmonių, veikiančių kaip bendrosios tarpuskaitos narės, sistemos ir kontrolė
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 6 dalis)
Atliekamas visų sistemų, kurias investicinės įmonės, veikiančios kaip bendrosios tarpuskaitos narės (toliau – tarpuskaitos įmonės), naudoja savo tarpuskaitos paslaugoms teikti savo klientams, tinkamas išsamus patikrinimas, kontrolė ir stebėjimas.
25 straipsnis
Būsimų tarpuskaitos klientų išsamūs patikrinimai
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 6 dalis)
1. Tarpuskaitos įmonė atlieka būsimo tarpuskaitos kliento pradinį vertinimą, atsižvelgdama į būsimo tarpuskaitos kliento veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Vertinant kiekvieną būsimą tarpuskaitos klientą taikomi šie kriterijai:
a) |
kreditingumas (angl. credit strength), įskaitant visas suteiktas garantijas; |
b) |
vidaus rizikos kontrolės sistemos; |
c) |
planuojama prekybos strategija; |
d) |
mokėjimo sistemos ir susitarimai, sudarantys sąlygas būsimam tarpuskaitos klientui užtikrinti turto ar pinigų, kaip garantinės įmokos, kurios reikalauja tarpuskaitos įmonė dėl teikiamų tarpuskaitos paslaugų, perdavimą laiku; |
e) |
sistemos nustatymai ir prieiga prie informacijos, padedantys būsimam tarpuskaitos klientui laikytis bet kokios didžiausios prekybos ribos, suderintos su tarpuskaitos įmone; |
f) |
bet koks įkaitas, būsimo tarpuskaitos kliento pateiktas tarpuskaitos įmonei; |
g) |
veiklos ištekliai, įskaitant technologines sąsajas ir prisijungimo galimybes; |
h) |
bet koks būsimo tarpuskaitos kliento dalyvavimas pažeidžiant taisykles, kuriomis užtikrinamas finansų rinkų vientisumas, įskaitant dalyvavimą vykdant piktnaudžiavimo rinka nusižengimą, finansinį nusikaltimą ar pinigų plovimo veiklą. |
2. Tarpuskaitos įmonė kiekvienais metais peržiūri savo tarpuskaitos klientų faktinius rezultatus pagal 1 dalyje nurodytus kriterijus. Privalomame rašytiniame susitarime, nurodytame Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 6 dalyje, nurodomi šie kriterijai ir periodiškumas, kuriuo tarpuskaitos įmonė pagal tuos kriterijus peržiūri savo tarpuskaitos klientų rezultatus, kai ta peržiūra atliktina dažniau nei kartą per metus. Privalomame rašytiniame susitarime nurodomos pasekmės, kurias tarpuskaitos klientai patirs, jei šių kriterijų nesilaikys.
26 straipsnis
Pozicijų ribos
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 6 dalis)
1. Tarpuskaitos įmonė nustato ir savo tarpuskaitos klientams praneša tinkamas prekybos ir pozicijų ribas, taikytinas siekiant sumažinti ir valdyti savo sandorio šalies, likvidumo, operacinę ir kitą riziką.
2. Tarpuskaitos įmonė stebi savo tarpuskaitos klientų pozicijų atitiktį 1 dalyje nurodytoms riboms beveik realiuoju laiku, kiek tai įmanoma, ir, taikydama tinkamą garantinių įmokų praktiką ir kitas tinkamas priemones, pozicijų ribų nesilaikymo rizikai valdyti nustato tinkamas procedūras prieš sudarant ir sudarius sandorį.
3. Tarpuskaitos įmonė raštiškai įformina 2 dalyje nurodytas procedūras ir fiksuoja, ar tarpuskaitos klientai tų procedūrų laikosi.
27 straipsnis
Informacijos apie teikiamas paslaugas atskleidimas
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 6 dalis)
1. Tarpuskaitos įmonė paskelbia sąlygas, kuriomis ji siūlo savo tarpuskaitos paslaugas. Šias paslaugas ji siūlo teikti pagrįstomis komercinėmis sąlygomis.
2. Tarpuskaitos įmonė informuoja savo būsimus ir esamus tarpuskaitos klientus apie apsaugos ir sąnaudų, susijusių su jos teikiamais skirtingais atskyrimo lygiais, dydžius. Informacija apie skirtingus atskyrimo lygius apima pagrindinio teisinio poveikio, kurį gali daryti siūlomi atitinkami atskyrimo lygiai, aprašymą, įskaitant informaciją apie atitinkamoje jurisdikcijoje taikomą bankroto teisę.
V SKYRIUS
DIDELIO DAŽNIO ALGORITMINĖS PREKYBOS METODAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28 straipsnis
Pavedimų įrašų turinys ir formatas
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 2 dalis)
1. Didelio dažnio algoritminės prekybos metodą taikanti investicinė įmonė iš karto po pavedimo pateikimo fiksuoja kiekvieno pateikto pavedimo duomenis II priedo 2 ir 3 lentelėse pateiktu formatu.
2. Didelio dažnio algoritminės prekybos metodą taikanti investicinė įmonė atnaujina 1 dalyje nurodytus duomenis pagal standartus ir formatus, nurodytus II priedo 2 ir 3 lentelių ketvirtoje skiltyje.
3. 1 ir 2 dalyse nurodyti įrašai saugomi penkerius metus nuo pavedimo pateikimo vykdyti prekybos vietai ar kitai investicinei įmonei datos.
29 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
(Direktyvos 2014/65/ES 17 straipsnio 2 dalis)
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 19 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
(3) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(5) 2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).
I PRIEDAS
Investicinės įmonės įsivertinimo kriterijai, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje
1. |
Vertindama savo veiklos pobūdį investicinė įmonė atsižvelgia į šiuos veiksnius (kai yra):
|
2. |
Vertindama savo veiklos mastą investicinė įmonė atsižvelgia į šiuos veiksnius (kai yra):
|
3. |
Vertindama savo veiklos sudėtingumą investicinė įmonė atsižvelgia į šiuos veiksnius (kai yra):
|
II PRIEDAS
Pavedimų įrašų turinys ir formatas, kaip nurodyta 28 straipsnyje
1 lentelė
2 ir 3 lentelių paaiškinimai
SIMBOLIS |
DUOMENŲ RŪŠIS |
APIBRĖŽTIS |
||||||
{ALPHANUM-n} |
Iki n raidinių skaitinių ženklų |
Laukelyje pateikiamas laisvo pobūdžio tekstas. |
||||||
{CURRENCYCODE_3} |
3 raidiniai skaitiniai ženklai |
Triraidis ISO 4217 valiutos kodas. |
||||||
{DATE_TIME_FORMAT} |
ISO 8601 datos ir laiko formatas |
Data ir laikas šiuo formatu: YYYY-MM-DDThh:mm:ss.ddddddZ. — YYYY– metai; — MM– mėnuo; — DD– diena; — T– reikia įrašyti raidę T; — hh– valanda; — mm– minutė; — ss.dddddd– sekundė ir sekundės dalis; — Z– suderintasis pasaulinis laikas. Datos ir laikai pateikiami suderintuoju pasauliniu laiku (UTC). |
||||||
{DECIMAL-n/m} |
Dešimtainis skaičius iš viso iki n skaitmenų, iš kurių iki m skaitmenų gali rodyti dalis |
Skaitiniame laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos vertės:
|
||||||
{INTEGER-n} |
Sveikąjį skaičių sudaro iš viso iki n skaitmenų |
Skaitiniame laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos sveikojo skaičiaus vertės. |
||||||
{ISIN} |
12 raidinių skaitinių ženklų |
ISIN kodas pagal ISO 6166. |
||||||
{LEI} |
20 raidinių skaitinių ženklų |
Juridinio asmens identifikatorius pagal ISO 17442. |
||||||
{MIC} |
4 raidiniai skaitiniai ženklai |
Rinkos identifikatorius pagal ISO 10383. |
||||||
{NATIONAL_ID} |
35 raidiniai skaitiniai ženklai |
Identifikatorius nurodytas [22 TRS dėl pranešimo apie sandorius pareigų pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį] 6 straipsnyje ir II priede. |
2 lentelė
Informacija, susijusi su kiekvienu pirminiu sprendimu prekiauti ir klientų įvedamais pavedimais
Nr. |
Laukelis |
Aprašymas |
Standartai ir formatas |
||||||||
1 |
Kliento vardas (-ai) |
Nesutrumpintas (-i) kliento vardas (-ai). Jei vardų daugiau nei vienas, šiame laukelyje nurodomi visi vardai, atskirti kableliu. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei taikomas juridinio asmens identifikatorius (LEI). |
{ALPHANUM-140} |
||||||||
2 |
Kliento pavardė (-ės) |
Nesutrumpinta (-os) kliento pavardė (-ės). Jei pavardžių daugiau nei viena, šiame laukelyje nurodomos visos pavardės, atskirtos kableliu. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei taikomas LEI. |
{ALPHANUM-140} |
||||||||
3 |
Kliento identifikavimo kodas |
Kodas, naudojamas investicinės įmonės klientui identifikuoti. Jei yra TEP, naudojamas TEP vartotojo kodas. Jei klientas yra juridinis asmuo, naudojamas kliento LEI kodas. Jei klientas nėra juridinis asmuo, naudojamas kodas {NATIONAL_ID}. Jungtinių pavedimų atveju naudojama žyma „AGGR“, kaip nurodyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/580 (1) 2 straipsnio 3 dalyje. Dar nepaskirtų pavedimų atveju naudojama žyma „PNAL“, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/580 2 straipsnio 2 dalyje. Šis laukelis paliekamas tuščias tik tuomet, jei investicinė įmonė klientų neturi. |
{LEI} {NATIONAL_ID} AGGR – jungtiniai pavedimai PNAL – dar nepaskirti pavedimai |
||||||||
4 |
Kliento vardu veikiančio asmens vardas (-ai) |
Šiame laukelyje nurodomas nesutrumpintas (-i) asmens, veikiančio kliento vardu, vardas (-ai). Jei vardų daugiau nei vienas, šiame laukelyje nurodomi visi vardai, atskirti kableliu. |
{ALPHANUM-140} |
||||||||
5 |
Kliento vardu veikiančio asmens pavardė (-ės) |
Šiame laukelyje nurodomos nesutrumpinta (-os) asmens, veikiančio kliento vardu, pavardė (-ės). Jei pavardžių daugiau nei viena, šiame laukelyje nurodomos visos pavardės, atskirtos kableliu. |
{ALPHANUM-140} |
||||||||
6 |
Investicinis sprendimas įmonėje |
Kodas, naudojamas investicinės įmonės asmeniui arba algoritmui, kuriam tenka atsakomybė už investicinį sprendimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 (2) 8 straipsnį, identifikuoti. Jei atsakomybė už investicinį sprendimą teko fiziniam asmeniui, tas asmuo, kuris buvo atsakingas arba kuriam teko pagrindinė atsakomybė už investicinį sprendimą, identifikuojamas kodu {NATIONAL_ID}. Jei atsakomybė už investicinį sprendimą teko algoritmui, laukelis pildomas, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 8 straipsnyje. Šis laukelis paliekamas tuščias, kai investicinį sprendimą priėmė ne investicinės įmonės asmuo ar algoritmas. |
{NATIONAL_ID} – fiziniai asmenys {ALPHANUM-50} – algoritmai |
||||||||
7 |
Pirminio pavedimo identifikatorius |
Kodas, pagal kurį identifikuojamas pavedimas, gautas iš kliento arba sukurtas investicinės įmonės prieš jį tvarkant ir pateikiant prekybos vietai ar investicinei įmonei. |
{ALPHANUM-50} |
||||||||
8 |
Nuoroda pirkti arba parduoti |
Parodyti, ar pavedimas yra pirkti, ar parduoti. Pasirinkimo sandorių ir pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, turinti teisę vykdyti pasirinkimo sandorį, o pardavėjas yra sandorio šalis, kuri parduoda pasirinkimo sandorį ir gauna priedą. Ateities ir išankstinių sandorių atveju, išskyrus su valiutomis susijusius ateities ir išankstinius sandorius, pirkėjas yra sandorio šalis, perkanti priemonę, o pardavėjas – sandorio šalis, parduodanti priemonę. Su vertybiniais popieriais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, kuriai tenka pagrindinio vertybinio popieriaus kainos kitimo rizika ir kuri gauna vertybinio popieriaus sumą. Pardavėjas yra sandorio šalis, sumokanti vertybinio popieriaus sumą. Su palūkanų normomis arba infliacijos indeksais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, mokanti fiksuotąją normą. Pardavėjas yra sandorio šalis, gaunanti fiksuotąją normą. Valiutų pozicijų apsikeitimo sandorių (kintama palūkanų norma už kintamą palūkanų normą) atveju pirkėjas yra sandorio šalis, kuri moka pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą, o pardavėjas – sandorio šalis, kuri tą skirtumą gauna. Apsikeitimo ir išankstinių sandorių, susijusių su valiutomis, ir skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti valiutą, kurios kodas abėcėlės tvarka pagal ISO 4217 standartą yra pirmas, o pardavėjas yra sandorio šalis, pateikianti tą valiutą. Su dividendais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti lygiaverčius faktinius dividendų mokėjimus. Pardavėjas yra sandorio šalis, mokanti dividendus ir gaunanti fiksuotąją normą. Kredito rizikos perleidimo išvestinių finansinių priemonių atveju, išskyrus pasirinkimo sandorius ir pasirinkimo sandorius dėl apsikeitimo sandorių, pirkėjas yra sandorio šalis, perkanti apsaugą. Pardavėjas yra sandorio šalis, parduodanti apsaugą. Su biržos prekėmis arba apyvartiniais taršos leidimais susijusių išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti pranešime nurodytą biržos prekę arba apyvartinį taršos leidimą, o pardavėjas – sandorio šalis, pateikianti šią biržos prekę arba apyvartinį taršos leidimą. Išankstinių palūkanų normų sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, mokanti fiksuotąją normą, o pardavėjas – sandorio šalis, gaunanti fiksuotąją normą. Tariamosios sumos padidėjimo atveju pirkėjas yra tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės įgijėjas, o pardavėjas – tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės perleidėjas. Tariamosios sumos sumažėjimo atveju pirkėjas yra tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės perleidėjas, o pardavėjas – tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės įgijėjas. |
BUYI – pirkti SELL – parduoti |
||||||||
9 |
Finansinės priemonės identifikavimo kodas |
Unikalus ir vienareikšmis finansinės priemonės identifikatorius |
{ISIN} |
||||||||
10 |
Kaina |
Pavedimo limituota kaina atitinkamais atvejais be komisinių ir sukauptų palūkanų. Nuostolio stabdymo pavedimų atveju tai pavedimo nuostolio stabdymo kaina. Pasirinkimo sandorių atveju kaina yra išvestinės finansinės priemonės sandorio priedas vienai pagrindinei finansinei priemonei arba indekso punktui. Kainų skirtumo lažybų sandorių (angl. spread bets) atveju kaina yra tiesioginės pagrindinės finansinės priemonės referencinė kaina. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju kaina yra atkarpa baziniais punktais. Kai kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. Kai kaina netaikoma, laukelyje įrašoma vertė „NOAP“. Kai kaina šiuo metu nežinoma, tačiau netrukus bus žinoma, įrašoma vertė „PNDG“. Kai sutarta kaina lygi nuliui, naudojama nulinė kaina. Atitinkamais atvejais vertės nėra nei apvalinamos, nei trumpinamos. |
{DECIMAL-18/13} – jei kaina išreikšta pinigine verte {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais PNDG – jei kaina nežinoma NOAP – jei kaina netaikoma |
||||||||
11 |
Kainos žymėjimas |
Nurodoma, ar kaina ir vykdymo kaina išreikštos pinigine verte, procentine dalimi, pajamingumu, ar baziniais punktais. |
MONE – piniginė vertė PERC – procentinė dalis YIEL – pajamingumas BAPO – baziniai punktai |
||||||||
12 |
Kainos daugiklis |
Pagrindinių finansinių priemonių, kurias atspindi viena išvestinių finansinių priemonių sutartis, vienetų skaičius. Piniginė vertė, kurią atitinka viena apsikeitimo sandorio sutartis, kai kiekio laukelyje įrašytas apsikeitimo sandorio sutarčių skaičius. Su indeksu susieto ateities sandorio arba pasirinkimo sandorio atveju nurodoma indekso punkto suma. Skirtumo lažybų atveju nurodomas pagrindinės finansinės priemonės, dėl kurios lažinamasi, kainos pokytis. Šiame laukelyje pateikta informacija turi atitikti 10 ir 26 laukeliuose pateiktas vertes. |
{DECIMAL- 18/17} 1 – jei neišvestinėmis finansinėmis priemonėmis neprekiaujama pagal sutartis |
||||||||
13 |
Kainos valiuta |
Valiuta, kuria išreikšta su pavedimu susijusios finansinės priemonės kaina (taikytina, kai kaina išreikšta pinigine verte). |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||
14 |
Sandorio 2 dalies valiuta |
Kelių valiutų arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių atveju sandorio 2 dalies valiuta yra ta, kuria denominuota sandorio 2 dalis. Pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju, kai pagrindinis apsikeitimo sandoris vykdomas keliomis valiutomis, nurodoma valiuta, kuria denominuota apsikeitimo sandorio 2 sandorio dalis. Šis laukelis taikytinas tik palūkanų normos ir valiutos išvestinių finansinių priemonių sandoriams. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||
15 |
Pagrindinės finansinės priemonės kodas |
Pagrindinės finansinės priemonės ISIN kodas. Amerikos depozitoriumo pakvitavimų (ADR), tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų (GDR) ir panašių finansinių priemonių atveju nurodomas finansinės priemonės, kuria grindžiamos šios priemonės, {ISIN} kodas. Konvertuojamųjų obligacijų atveju nurodomas priemonės, į kurią gali būti konvertuota obligacija, {ISIN} kodas. Išvestinių finansinių priemonių ar kitų priemonių, kurios turi pagrindinę finansinę priemonę, atveju nurodomas pagrindinės finansinės priemonės ISIN kodas, kai pagrindine finansine priemone leidžiama prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje. Jei pagrindinė finansinė priemonė yra dividendai akcijomis, nurodomas susijusios akcijos, suteikiančios teisę į pagrindinius dividendus, ISIN kodas. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju nurodomas išvestinės finansinės priemonės pagrindinės pozicijos ISIN kodas. Jeigu pagrindinė finansinė priemonė yra indeksas, turintis ISIN kodą, nurodomas to indekso ISIN kodas. Jei pagrindinė finansinė priemonė yra kelių priemonių rinkinys, nurodomi visų to rinkinio sudedamųjų dalių, kuriomis leista prekiauti arba yra prekiaujama prekybos vietoje, visi ISIN kodai. Šis laukelis kartojamas tol, kol išvardijamos visos rinkinio priemonės, apie kurias reikia teikti informaciją. |
{ISIN} |
||||||||
16 |
Pasirinkimo sandorio rūšis |
Nurodoma, ar išvestinių finansinių priemonių sutartis yra pirkimo (teisė pirkti konkretų pagrindinį turtą), ar pardavimo (teisė parduoti konkretų pagrindinį turtą) sandoris, ar neįmanoma nustatyti, ar jis pavedimo pateikimo metu bus pirkimo, ar pardavimo sandoris. Pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju nurodoma:
Viršutinių ir apatinių ribų sandorių atveju nurodoma:
Laukelis skirtas tik išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios yra pasirinkimo sandoriai arba varantai. |
PUTO – pasirinkimo parduoti sandoris CALL – pasirinkimo pirkti sandoris OTHR – kai neįmanoma nustatyti, ar sandoris pirkimo, ar pardavimo |
||||||||
17 |
Vykdymo kaina |
Nurodoma iš anksto nustatyta kaina, kuria turėtojas turės pirkti arba parduoti pagrindinę finansinę priemonę, arba nurodoma, kad kainos pavedimo pateikimo metu nustatyti neįmanoma. Laukelis skirtas tik pasirinkimo sandoriams arba varantams, kurių vykdymo kaina gali būti nustatyta pavedimo pateikimo metu. Kai vykdymo kaina netaikoma, laukelis nepildomas. |
{DECIMAL-18/13} – jei kaina išreikšta pinigine verte {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais PNDG – jei kaina nežinoma |
||||||||
18 |
Vykdymo kainos valiuta |
Vykdymo kainos valiuta. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||
19 |
Išankstinis mokėjimas |
Bet kokio išankstinio mokėjimo piniginė vertė, išreikšta pardavėjo gautos ar sumokėtos tariamosios sumos baziniais punktais. Kai pardavėjui mokamas išankstinis mokėjimas, įrašoma teigiama vertė. Kai pardavėjas moka išankstinį mokėjimą, įrašoma neigiama vertė. Išvestinių finansinių priemonių sandorių tariamosios sumos padidėjimo arba sumažėjimo atveju skaičius parodo absoliučiąją pokyčio vertę ir yra išreiškiamas teigiamu skaičiumi. |
{DECIMAL-18/5} |
||||||||
20 |
Pateikimo rūšis |
Nurodoma, ar pagal sandorį atsiskaitoma fiziškai, ar pinigais. Kai pateikimo rūšies pavedimo pateikimo metu nustatyti neįmanoma, įrašoma vertė „OPTL“. Laukelį reikia pildyti tik išvestinių finansinių priemonių atveju. |
PHYS – atsiskaitoma fiziškai CASH – atsiskaitoma pinigais OPTL – pasirenka sandorio šalis arba nustato trečioji šalis |
||||||||
21 |
Pasirinkimo sandorio vykdymo būdas |
Nurodoma, ar pasirinkimo sandorį galima įvykdyti tik nustatytą datą (europietiškas, azijietiškas pasirinkimo sandoris), kelias iš anksto nustatytas datas (Bermudų pasirinkimo sandoris) ar bet kuriuo metu sutarties galiojimo laikotarpiu (amerikietiškas pasirinkimo sandoris). Šis laukelis skirtas tik pasirinkimo sandoriams. |
EURO – europietiškas AMER – amerikietiškas ASIA – azijietiškas BERM – Bermudų OTHR – kitas |
||||||||
22 |
Išpirkimo data |
Finansinės priemonės išpirkimo data. Laukelis skirtas tik skolos priemonėms su nustatyta išpirkimo data. |
{DATEFORMAT} |
||||||||
23 |
Galiojimo pabaigos data |
Finansinės priemonės, apie kurią pranešama, galiojimo pabaigos data. Laukelis skirtas tik išvestinėms finansinėms priemonėms su nustatyta galiojimo pabaigos diena. |
{DATEFORMAT} |
||||||||
24 |
Kiekio valiuta |
Valiuta, kuria išreikštas kiekis. Laukelis pildomas tik tuomet, jei kiekis išreikštas kaip nominalioji ar piniginė vertė. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||
25 |
Kiekio žymėjimas |
Nurodoma, ar nurodytas kiekis išreikštas vienetų skaičiumi, nominaliąja verte, ar pinigine verte. |
UNIT – vienetų skaičius NOML – nominalioji vertė MONE – piniginė vertė |
||||||||
26 |
Pradinis kiekis |
Finansinės priemonės vienetų skaičius arba pavedimo išvestinių finansinių priemonių sandorių skaičius. Finansinės priemonės nominalioji arba piniginė vertė. Kainų skirtumo lažybų sandorių atveju kiekis yra piniginė vertė, kuria lažinamasi, pagrindinės finansinės priemonės vieno punkto pokyčiui. Išvestinių finansinių priemonių sandorių tariamosios sumos padidėjimo arba sumažėjimo atveju skaičius parodo absoliučiąją pokyčio vertę ir yra išreiškiamas teigiamu skaičiumi. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju kiekis yra tariamoji suma, kurios atžvilgiu įgyjama arba suteikiama apsauga. |
{DECIMAL-18/17} – jei kiekis išreikštas vienetų skaičiumi {DECIMAL-18/5} – jei kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte |
||||||||
27 |
Data ir laikas |
Tiksli pavedimo gavimo data ir laikas arba sprendimo prekiauti priėmimo tiksli data ir laikas. Atitinkamais atvejais šis laukelis pildomas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 (3) 3 straipsnį ir priedo 2 lentelę. |
{DATE_TIME_FORMAT} Atitinkamais atvejais skaitmenų po sekundžių skaičius nustatomas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 priedo 2 lentelę. |
||||||||
28 |
Kliento pateikta papildoma informacija |
Visi kliento investicinei įmonei pateikti nurodymai, parametrai, sąlygos ir kiti duomenys, susiję su pavedimu. |
Laisvo pobūdžio tekstas |
3 lentelė
Su pateikiamais ir įvykdytais pavedimais susijusi informacija
Nr. |
Laukelis/turinys |
Aprašymas |
Formatas |
||||||||||||||||||||||||
1 |
Nuoroda pirkti arba parduoti |
Nurodoma, ar pavedimas yra pirkti, ar parduoti, kaip nustatyta 2 lentelės 8 laukelio aprašyme. |
BUYI – pirkti SELL – parduoti |
||||||||||||||||||||||||
2 |
Prekybos pajėgumas |
Nurodoma, ar pavedimas pateiktas prekybos vietos nariui, dalyviui arba klientui vykdant tarpininko suderintus sandorius pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 38 dalį, ar vykdant prekybą savo sąskaita pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 6 dalį. Jei pavedimas pateiktas ne prekybos vietos nariui, dalyviui arba klientui vykdant tarpininko suderintus sandorius ar vykdant prekybą savo sąskaita, laukelyje nurodoma, kad sandoris atliktas pagal kitus įgaliojimus. |
DEAL – prekyba savo sąskaita MTCH – tarpininko suderinti sandoriai AOTC – bet kurie kiti įgaliojimai |
||||||||||||||||||||||||
3 |
Likvidumo užtikrinimo veikla |
Nurodoma, ar pavedimas prekybos vietai pateiktas įgyvendinant rinkos formavimo strategiją pagal Direktyvos 2014/65/ES 17 ir 48 straipsnius, ar vykdant kitą veiklą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/575 (4) 3 straipsnį. |
TRUE FALSE |
||||||||||||||||||||||||
4 |
Vykdymas įmonėje |
Kodas, naudojamas identifikuoti investicinės įmonės asmeniui arba algoritmui, kuriam tenka atsakomybė už sandorio vykdymą pagal pavedimą, remiantis Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 9 straipsniu. Jei fizinis asmuo yra atsakingas už sandorio vykdymą, asmuo identifikuojamas kodu {NATIONAL_ID}. Jei atsakomybė už sandorio vykdymą tenka algoritmui, šis laukelis pildomas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 9 straipsnį. Jei sandorio vykdymas apima daugiau kaip vieną asmenį ar bendrai asmenis ir algoritmus, investicinė įmonė nustato prekiautoją arba algoritmą, kuriems tenka pagrindinė atsakomybė, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 9 straipsnyje, ir šiame laukelyje įrašo to prekiautojo arba algoritmo tapatybę. Šis laukelis skirtas tik įvykdytiems pavedimams. |
{NATIONAL_ID} – fiziniai asmenys {ALPHANUM-50} – algoritmai |
||||||||||||||||||||||||
5 |
Pavedimo, pateikto prekybos vietai arba kitai investicinei įmonei, identifikavimo kodas |
Investicinės įmonės naudojamas vidaus kodas, kuriuo identifikuojamas pavedimas, pateiktas prekybos vietoms arba kitai investicinei įmonei, jeigu tas kodas yra unikalus prekybos dienos ir finansinės priemonės atžvilgiu. |
{ALPHANUM-50} |
||||||||||||||||||||||||
6 |
Pavedimo identifikavimo kodas, kurį priskyrė kita investicinė įmonė arba prekybos vieta, kuriai pavedimas buvo pateiktas |
Raidinis skaitinis kodas, kurį priskyrė kita investicinė įmonė arba prekybos vieta, kuriai investicinė įmonė pateikė vykdyti pavedimą. Į šį laukelį įrašomas identifikavimo kodas, kurį priskyrė ta investicinė įmonė arba prekybos vieta. |
{ALPHANUM-50} |
||||||||||||||||||||||||
7 |
Pavedimo gavėjo identifikavimo kodas |
Investicinės įmonės, kuriai pavedimas buvo perduotas, kodas arba prekybos vietos, kuriai pavedimas buvo perduotas, kodas. |
Investicinės įmonės atveju – {LEI} Prekybos vietos atveju – {MIC} |
||||||||||||||||||||||||
8 |
Pavedimo rūšis |
Prekybos vietai pateikto pavedimo rūšies identifikavimas pagal prekybos vietos specifikacijas. |
{ALPHANUM-50} |
||||||||||||||||||||||||
9 |
Limituota kaina |
Didžiausia kaina, kuria galima vykdyti pirkimo pavedimą, arba mažiausia kaina, kuria galima vykdyti pardavimo pavedimą. Pirkimo ir pardavimo skirtumo kaina, skirta su strategija susietam pavedimui. Ji gali būti neigiama arba teigiama. Pavedimų, kurie neturi limituotos kainos, arba bet kurių pavedimų be nustatytos kainos atveju šis laukelis paliekamas tuščias. Konvertuojamosios obligacijos atveju šiame laukelyje parodoma pavedimui naudojama realioji kaina (švari arba nešvari (angl. clean or dirty)). Kai pavedimas yra įvykdytas, investicinė įmonė taip pat fiksuoja kainą, kuria sandoris įvykdytas. |
{DECIMAL-18/13} – kai kaina išreikšta pinigine verte Jei kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais |
||||||||||||||||||||||||
10 |
Kainos valiuta |
Valiuta, kuria išreikšta su pavedimu susijusios finansinės priemonės prekybos kaina (taikytina, jeigu kaina išreikšta pinigine verte). |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||
11 |
Kainos žymėjimas |
Nurodoma, ar kaina ir vykdymo kaina išreikštos pinigine verte, procentine dalimi, pajamingumu, ar baziniais punktais. |
MONE – piniginė vertė PERC – procentinė dalis YIEL – pajamingumas BAPO – baziniai punktai |
||||||||||||||||||||||||
12 |
Papildoma limituota kaina |
Bet kuri kita limituota kaina, kuri gali būti taikoma pavedimui. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{DECIMAL-18/13} – kai kaina išreikšta pinigine verte Kai kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. {DECIMAL-11/10} – kai kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais |
||||||||||||||||||||||||
13 |
Nuostolio stabdymo kaina (angl. stop price) |
Kaina, kuri turi būti pasiekta, kad pavedimas taptų aktyvus. Nuostolio stabdymo pavedimų, aktyvuotų įvykus įvykiams, kurie nepriklauso nuo finansinės priemonės kainos, atveju šiame laukelyje įrašoma nuostolio stabdymo kaina, lygi nuliui. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{DECIMAL-18/13} – kai kaina išreikšta pinigine verte Kai kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais |
||||||||||||||||||||||||
14 |
Susieta limituota kaina (angl. pegged limit price) |
Didžiausia kaina, kuria galima vykdyti susietą pirkimo pavedimą, arba mažiausia kaina, kuria galima vykdyti susietą pardavimo pavedimą. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{DECIMAL-18/13} – kai kaina išreikšta pinigine verte Kai kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. {DECIMAL-11/10} – kai kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais |
||||||||||||||||||||||||
15 |
Likęs kiekis, įskaitant neatskleistą (angl. hidden) kiekį |
Bendras kiekis, likęs pavedimų knygoje po dalinio įvykdymo arba bet kurio kito įvykio, turinčio įtakos pavedimui, atveju. Dalinio pavedimo įvykdymo atveju tai yra bendras likęs kiekis po to dalinio įvykdymo. Įvedant pavedimą tai yra pradinis kiekis. |
{DECIMAL-18/17} – kai kiekis išreikštas vienetų skaičiumi {DECIMAL-18/5} – kai kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte |
||||||||||||||||||||||||
16 |
Atskleidžiamas kiekis (angl. displayed quantity) |
Kiekis, kuris yra matomas (priešingai nei neatskleistas kiekis) pavedimų knygoje. |
{DECIMAL-18/17} – kai kiekis išreikštas vienetų skaičiumi {DECIMAL-18/5} – kai kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte |
||||||||||||||||||||||||
17 |
Vykdomas kiekis |
Dalinio arba visiško įvykdymo atveju šiame laukelyje įrašomas vykdomas kiekis. |
{DECIMAL-18/17} – kai kiekis išreikštas vienetų skaičiumi {DECIMAL-18/5} – kai kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte |
||||||||||||||||||||||||
18 |
Mažiausias priimtinas kiekis (angl. MAQ) |
Mažiausias priimtinas vykdytino pavedimo kiekis, kurį gali sudaryti keli daliniai vykdymai ir kuris paprastai taikomas tik neišliekantiems pavedimams (angl. non-persistent orders). Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{DECIMAL-18/17} – kai kiekis išreikštas vienetų skaičiumi {DECIMAL-18/5} – kai kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte |
||||||||||||||||||||||||
19 |
Mažiausias vykdytinas dydis (angl. MES) |
Mažiausias vykdymo dydis bet kurio atskiro galimo vykdymo atveju. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{DECIMAL-18/17} – kai kiekis išreikštas vienetų skaičiumi {DECIMAL-18/5} – kai kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte |
||||||||||||||||||||||||
20 |
MES tik pirmo vykdymo atveju |
Nurodoma, ar MES susijęs tik su pirmu vykdymu. Šis laukelis paliekamas tuščias, kai 19 laukelis yra tuščias. |
TRUE FALSE |
||||||||||||||||||||||||
21 |
Nuoroda „tik pasyvus“ |
Nurodoma, ar pavedimas pateiktas prekybos vietai su tokia nurodyta savybe/žyma, kad pavedimas iš karto nevykdomas bet kurių priešingų matomų pavedimų atžvilgiu. |
TRUE FALSE |
||||||||||||||||||||||||
22 |
Savo pavedimų derinimo prevencija (angl. self-execution prevention) |
Nurodoma, ar pavedimas įvestas su savo pavedimų derinimo prevencijos kriterijais, tam, kad jis nebūtų vykdomas derinant su priešingos pavedimų knygos pusės pavedimu, kurį įvedė tas pats narys arba dalyvis. |
TRUE FALSE |
||||||||||||||||||||||||
23 |
Data ir laikas (pavedimo pateikimo) |
Pavedimo pateikimo prekybos vietai ar kitai investicinei įmonei tiksli data ir laikas. |
{DATE_TIME_FORMAT} Skaitmenų po sekundžių skaičius nustatomas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 priedo 2 lentelę. |
||||||||||||||||||||||||
24 |
Data ir laikas (pavedimo gavimo) |
Bet kokio su pavedimu susijusio pranešimo, kuris perduotas prekybos vietai ar kitai investicinei įmonei ir iš jų gautas, tiksli data ir laikas. |
{DATE_TIME_FORMAT} Skaitmenų po sekundžių skaičius nustatomas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 priedo 2 lentelę. |
||||||||||||||||||||||||
25 |
Sekos numeris |
Investicinė įmonė kiekvieną 26 laukelyje nurodytą įvykį identifikuoja naudodama teigiamus sveikuosius skaičius didėjimo tvarka. Kiekvienos rūšies įvykio sekos numeris turi būti unikalus, nuosekliai naudojamas visiems įvykiams, kuriuos laiko žyma pažymėjo investicinė įmonė, ir nekintantis visą dieną, kurią įvyko įvykis. |
{INTEGER-50} |
||||||||||||||||||||||||
26 |
Naujas pavedimas, pavedimo pakeitimas, pavedimo anuliavimas, pavedimo atmetimas, visiškas ar dalinis įvykdymas |
Naujas pavedimas – prekybos vietos operatoriaus gautas naujas pavedimas. |
NEWO – naujas pavedimas |
||||||||||||||||||||||||
Aktyvuotas – pavedimas, kuris tampa vykdytinu arba tam tikrais atvejais nevykdytinu, kai tenkinama iš anksto nustatyta sąlyga. |
TRIG – aktyvuotas |
||||||||||||||||||||||||||
Pakeistas prekybos vietos nario, dalyvio arba kliento – kai prekybos vietos narys, dalyvis ar klientas savo iniciatyva nusprendžia pakeisti bet kurią pavedimo, kurį anksčiau įtraukė į pavedimų knygą, savybę. |
REME – pakeistas prekybos vietos nario, dalyvio arba kliento |
||||||||||||||||||||||||||
Pakeistas rinkos operacijomis (automatiškai) – kai prekybos vietos operatoriaus IT sistemos pakeičia bet kurią pavedimo savybę. Tai apima atvejus, kai susieto pavedimo (angl. peg order) arba kintančio nuostolio stabdymo pavedimo (angl. trailing stop order) esamos savybės pakeičiamos tam, kad atspindėtų pavedimo vietą pavedimų knygoje. |
REMA – pakeistas rinkos operacijomis (automatiškai) |
||||||||||||||||||||||||||
Pakeistas rinkos operacijomis (įsikišus žmogui) – kai prekybos vietos operatoriaus darbuotojai pakeičia bet kurią pavedimo savybę. Tai apima atvejus, kai prekybos vietos nariui, dalyviui ar klientui iškyla IT problemų ir jis turi skubiai anuliuoti savo pavedimus. |
REMH – pakeistas rinkos operacijomis (įsikišus žmogui) |
||||||||||||||||||||||||||
Statuso pakeitimas prekybos vietos nario, dalyvio ar kliento iniciatyva. Tai apima aktyvavimą ir deaktyvavimą. |
CHME – statuso pakeitimas prekybos vietos nario, dalyvio arba kliento iniciatyva |
||||||||||||||||||||||||||
Statuso pakeitimas dėl rinkos operacijų. |
CHMO – statuso pakeitimas dėl rinkos operacijų |
||||||||||||||||||||||||||
Anuliuota prekybos vietos nario, dalyvio ar kliento iniciatyva. |
CAME – anuliuota prekybos vietos nario, dalyvio arba kliento iniciatyva |
||||||||||||||||||||||||||
Anuliuota rinkos operacijomis. Tai apima apsaugos mechanizmą, numatytą investicinėms įmonėms, vykdančioms algoritminę prekybą rinkos formavimo strategijos tikslu, kaip nustatyta Direktyvos 2014/65/ES 17 ir 48 straipsniuose. |
CAMO – anuliuota rinkos operacijomis |
||||||||||||||||||||||||||
Atmestas pavedimas – prekybos vietos operatoriaus gautas, bet atmestas pavedimas. |
REMO – atmestas pavedimas |
||||||||||||||||||||||||||
Pasibaigusio galiojimo pavedimas – kai pavedimas pašalinamas iš pavedimų knygos, pasibaigus jo galiojimo laikotarpiui. |
EXPI – pasibaigusio galiojimo pavedimas |
||||||||||||||||||||||||||
Įvykdytas iš dalies – kai pavedimas įvykdomas ne visas ir lieka vykdytinas kiekis. |
PARF – įvykdytas iš dalies |
||||||||||||||||||||||||||
Įvykdytas – kai vykdytino kiekio nelieka. |
FILL – įvykdytas {ALPHANUM-4} ženklai, dar nenaudoti pagal prekybos vietos klasifikaciją. |
||||||||||||||||||||||||||
27 |
Skolintų vertybinių popierių pardavimo nuoroda |
Skolintų vertybinių popierių pardavimas, kurį atliko investicinė įmonė savo arba kliento vardu, kaip aprašyta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 11 straipsnyje. |
SSHO – skolintų vertybinių popierių pardavimas netaikant išimčių |
||||||||||||||||||||||||
Kai investicinė įmonė vykdo sandorį kliento, kuris parduoda, vardu ir dėdama visas galimas pastangas negali nustatyti, ar tai yra skolintų vertybinių popierių pardavimas, į šį laukelį įrašoma „UNDI“. |
SSEX – skolintų vertybinių popierių pardavimas taikant išimtis |
||||||||||||||||||||||||||
Kai sandoris vykdomas pagal perduotą pavedimą, atitikusį perdavimo sąlygas, nurodytas Deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 4 straipsnyje, šį laukelį pildo gaunanti įmonė gaunančios įmonės pranešime, naudodama iš perduodančios įmonės gautą informaciją. Šis laukelis pildytinas tik tuo atveju, jeigu finansinei priemonei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (5), o pardavėjas yra investicinė įmonė arba investicinės įmonės klientas. Šis laukelis skirtas tik įvykdytiems pavedimams. |
SELL – ne skolintų vertybinių popierių pardavimas UNDI – informacijos nėra |
||||||||||||||||||||||||||
28 |
Leidimo netaikyti reikalavimų nuoroda |
Nurodoma, ar sandoris įvykdytas gavus leidimą netaikyti reikalavimų iki sandorio sudarymo pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 ir 9 straipsnius. Nuosavo kapitalo finansinių priemonių atveju:
Ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių atveju:
Šis laukelis taikomas tik pavedimams, kurie buvo įvykdyti pagal prekybos vietai suteiktą leidimą nesilaikyti reikalavimų. |
Įrašyti vieną ar kelias iš šių žymų:
|
||||||||||||||||||||||||
29 |
Nukreipimo strategija (angl. routing strategy) |
Nukreipimo strategija, taikytina pagal prekybos vietos specifikacijas. Šis laukelis paliekamas tuščias, jei jo nereikia. |
{ALPHANUM-50} |
||||||||||||||||||||||||
30 |
Prekybos vietos sandorio identifikavimo kodas |
Raidinis skaitinis kodas, kurį prekybos vieta priskiria sandoriui pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/575 12 straipsnį. Šis laukelis taikomas tik pavedimams, kurie buvo įvykdyti prekybos vietoje. |
{ALPHANUM-52} |
||||||||||||||||||||||||
31 |
Galiojimo laikotarpis |
Galioja iki prekybos dienos pabaigos (angl. Good-For-Day) – pavedimas baigia galioti prekybos dienos, kurią jis įrašytas į pavedimų knygą, pabaigoje. |
GDAY – galioja iki prekybos dienos pabaigos |
||||||||||||||||||||||||
Galioja iki anuliavimo (angl. Good-Till-Cancelled) – pavedimų knygoje pavedimas liks aktyvus ir bus vykdytinas, kol bus faktiškai anuliuotas. |
GTCA – galioja iki anuliavimo |
||||||||||||||||||||||||||
Galioja iki nurodyto laiko tą prekybos dieną (angl. Good-Till-Time) – pavedimas baigia galioti ne vėliau kaip iš anksto nustatytu laiku einamosios prekybos sesijos metu. |
GTHT – galioja iki nurodyto laiko tą prekybos dieną |
||||||||||||||||||||||||||
Galioja iki nurodytos dienos (angl. Good-Till-Date) – pavedimas baigia galioti nurodytos dienos pabaigoje. |
GTHD – galioja iki nurodytos dienos |
||||||||||||||||||||||||||
Galioja iki nurodytos dienos ir laiko (angl. Good-Till-Specified Date and Time) – pavedimas baigia galioti nurodytą dieną ir nurodytu laiku. |
GTDT – galioja iki nurodytos dienos ir laiko |
||||||||||||||||||||||||||
Galioja po nurodyto laiko tą prekybos dieną (angl. Good After Time) – pavedimas aktyvus tik po iš anksto nustatyto laiko einamosios prekybos sesijos metu. |
GAFT – galioja po nurodyto laiko tą prekybos dieną |
||||||||||||||||||||||||||
Galioja po nurodytos dienos (angl. Good after date) – pavedimas aktyvus tik nuo iš anksto nustatytos dienos pradžios. |
GAFD – galioja po nurodytos dienos |
||||||||||||||||||||||||||
Galioja po nurodytos dienos ir laiko (angl. Good after specified date and time) – pavedimas aktyvus tik nuo iš anksto nustatyto laiko iš anksto nustatytą dieną. |
GADT – galioja po nurodytos dienos ir laiko |
||||||||||||||||||||||||||
Įvykdyti iš karto arba anuliuoti (angl. Immediate-Or-Cancel) – pavedimas, kuris vykdomas iš karto jį įrašius į pavedimų knygą (tokį kiekį, kurį galima įvykdyti) ir nelieka pavedimų knygoje dėl likusio neįvykdyto kiekio (jei toks yra). |
IOCA – įvykdyti iš karto arba anuliuoti |
||||||||||||||||||||||||||
Įvykdyti arba anuliuoti (angl. Fill-Or-Kill) – pavedimas, kuris vykdomas jį įrašius į pavedimų knygą su sąlyga, kad jį galima visiškai įvykdyti. Jeigu pavedimą galima įvykdyti tik iš dalies, tuomet jis automatiškai atmetamas ir todėl negali būti vykdomas. Kita – bet kokie papildomi specifiniai nurodymai konkretiems verslo modeliams, prekybos platformoms ar sistemoms. |
F – įvykdyti arba anuliuoti arba {ALPHANUM-4} ženklai, dar nenaudoti pagal prekybos vietos klasifikaciją. |
||||||||||||||||||||||||||
32 |
Pavedimų apribojimai |
Galioja uždarymo aukciono metu prekybos dienos pabaigoje (angl. Good For Closing Price Crossing Session) – kai pavedimas atitinka uždarymo aukciono prekybos sesijos pabaigoje sąlygas. |
SESR – galioja uždarymo aukciono metu prekybos dienos pabaigoje |
||||||||||||||||||||||||
Galioja aukciono metu (angl. Valid For Auction) – pavedimas aktyvus ir vykdytinas tik aukciono etapuose (kuriuos gali iš anksto nustatyti prekybos vietos narys, dalyvis arba klientas, pateikęs pavedimą, pvz., pradiniai ir (arba) baigiamieji aukcionai ir (arba) dienos aukcionas). |
VFAR – galioja aukciono metu |
||||||||||||||||||||||||||
Galioja tik nepertraukiamos prekybos metu (angl. Valid For Continuous Trading only) – pavedimas aktyvus tik nepertraukiamos prekybos metu. |
VFCR – galioja tik nepertraukiamos prekybos metu |
||||||||||||||||||||||||||
Kita – bet kokie papildomi specifiniai nurodymai konkretiems verslo modeliams, prekybos platformoms ar sistemoms. |
{ALPHANUM-4} ženklai, dar nenaudoti pagal prekybos vietos klasifikaciją. Kai taikomi keli statusai, į šį laukelį įrašomos kelios žymos, kurios atskiriamos kableliais. |
||||||||||||||||||||||||||
33 |
Galiojimo laikotarpio data ir laikas |
Čia nurodoma laiko žyma, kuri rodo laiką, kada pavedimas tampa aktyvus arba galiausiai pašalinamas iš pavedimų knygos. Galioja iki prekybos dienos pabaigos – įtraukimo diena su laiko žyma prieš pat vidurnaktį. Galioja iki nurodyto laiko tą prekybos dieną – įtraukimo diena ir laikas iki to, kuris nurodytas pavedime. Galioja iki nurodytos dienos –nurodyta galiojimo pabaigos diena su laiko žyma prieš pat vidurnaktį. Galioja iki nurodytos dienos ir laiko – nurodyta galiojimo pabaigos diena ir laikas. Galioja po nurodyto laiko tą prekybos dieną – įtraukimo diena ir nurodytas laikas, kada pavedimas tampa aktyvus. Galioja po nurodytos dienos – nurodyta diena su laiko žyma iš karto po vidurnakčio. Galioja po nurodytos dienos ir laiko – automatiškai nurodoma nurodyta diena ir laikas, kada pavedimas tampa aktyvus. Galioja iki anuliavimo – galutinė diena ir galutinis laikas, kai pavedimas automatiškai pašalinamas rinkos operacijomis. Kita – laiko žyma, skirta bet kuriai kitai galiojimo rūšiai. |
{DATE_TIME_FORMAT} Skaitmenų po sekundžių skaičius nustatomas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 priedo 2 lentelę. |
||||||||||||||||||||||||
34 |
Jungtinis pavedimas |
Nurodoma, ar pavedimas yra jungtinis pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/575 2 straipsnio 3 dalį. |
TRUE FALSE |
||||||||||||||||||||||||
35 |
Su pateikiamu pavedimu susijusi papildoma informacija |
Visi su pavedimu susiję nurodymai, parametrai, sąlygos ir kiti duomenys, kuriuos: investicinė įmonė perduoda prekybos vietai, visų pirma tie nurodymai, parametrai, sąlygos ir duomenys, kurie prekybos vietai būtini siekiant aiškiai suprasti, kaip jai reikia tvarkyti pavedimą, arba prekybos vieta perduoda investicinei įmonei, visų pirma tie nurodymai, parametrai, sąlygos ir duomenys, kurie investicinei įmonei būtini siekiant gauti aiškios grįžtamosios informacijos apie tai, kaip pavedimas buvo tvarkomas. |
Laisvo pobūdžio tekstas |
(1) 2016 m. birželio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/580, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas finansinių priemonių pavedimų atitinkamų duomenų laikymo techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 193).
(2) 2016 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/590, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas pranešimo apie sandorius kompetentingoms institucijoms techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 449).
(3) 2016 m. birželio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/574, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma verslo laikrodžių tikslumo lygio techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 148).
(4) 2016 m. birželio 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/575, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų papildoma techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su sandorių vykdymo kokybės duomenimis, kuriuos turi skelbti vykdymo vietos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 152).
(5) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL L 86, 2012 3 24, p. 1).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/449 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/590
2016 m. liepos 28 d.
kuriuo Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas pranešimo apie sandorius kompetentingoms institucijoms techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 26 straipsnio 9 dalies trečią pastraipą,
kadangi:
(1) |
kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai analizuoti duomenis, pranešimo apie sandorius standartai ir forma turėtų būti taikomi nuosekliai; |
(2) |
atsižvelgiant į rinkos praktiką, priežiūros patirtį ir rinkos pokyčius, panešimo tikslais sandorio sąvoka turėtų būti plati. Ji turėtų apimti priemonių, apie kurias reikia pranešti, pirkimą ir pardavimą, taip pat kitus priemonių, apie kurias reikia pranešti, įsigijimo ir perleidimo atvejus, kadangi jie taip pat gali kelti problemų dėl piktnaudžiavimo rinka. Be to, nominaliosios sumos pakeitimai taip pat gali kelti problemų dėl galimo piktnaudžiavimo rinka, nes savo pobūdžiu jie yra panašūs į papildomus pirkimo arba pardavimo sandorius. Kad kompetentingos institucijos šiuos pakeitimus galėtų atskirti nuo kitų pirkimų ar pardavimų, sandorių pranešimuose turėtų būti pateikiama konkreti informacija apie tuos pakeitimus; |
(3) |
sandorio sąvoka neturėtų apimti veiksmų ar įvykių, apie kuriuos nereikia pranešti kompetentingoms institucijoms rinkos priežiūros tikslais. Siekiant užtikrinti, kad informacija apie tokius veiksmus ir įvykius nebūtų įtraukiama į sandorių pranešimus, jie turėtų būti specialiai neįtraukti į sandorio sąvoką; |
(4) |
siekiant patikslinti, kurios investicinės įmonės turi pranešti apie sandorius, turėtų būti konkrečiai nurodyta, kokią veiklą vykdant ar kokias paslaugas teikiant vykdomas sandoris. Todėl turėtų būti laikoma, kad investicinė įmonė vykdo sandorį, jeigu ji teikia paslaugą arba vykdo veiklą, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (2) I priedo A skirsnio 1, 2 ir 3 punktuose, priima sprendimą investuoti pagal kliento suteiktą diskrecinį įgaliojimą arba perveda finansines priemones į sąskaitas arba iš jų, jeigu kiekvienu atveju teikiant tokias paslaugas ar vykdant tokią veiklą vykdomas sandoris. Tačiau pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 4 dalį investicinės įmonės, kurios yra laikomos perdavusiomis pavedimus, pagal kuriuos vykdomi sandoriai, neturėtų būti laikomos įvykdžiusiomis tuos sandorius; |
(5) |
siekiant išvengti situacijos, kai pavedimus viena kitai perduodančios investicinės įmonės neteikia pranešimų arba tą patį pranešimą pateikia du kartus, pavedimą ketinanti perduoti investicinė įmonė turėtų susitarti su pavedimą gaunančia įmone, ar gaunanti įmonė praneš visus vykdomo sandorio duomenis, ar pavedimą perduos kitai investicinei įmonei. Jeigu susitarimo nėra, pavedimas turėtų būti laikomas neperduotu, o kiekviena investicinė įmonė turėtų pateikti savo sandorio pranešimą, kuriame būtų [visi] duomenys, susiję su sandoriu, apie kurį ji praneša. Be to, turėtų būti nurodyti konkretūs su įmonių viena kitai perduotinu pavedimu susiję duomenys, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos gautų aktualią, tikslią ir išsamią informaciją; |
(6) |
siekiant užtikrinti tikslų ir veiksmingą už sandorių vykdymą atsakingų investicinių įmonių identifikavimą, tos įmonės turėtų užtikrinti, kad sandorių pranešimuose, kuriuos jos teikia vykdydamos pranešimo apie sandorius pareigą, jos būtų identifikuojamos joms suteiktais patvirtintais ir tinkamai atnaujintais juridinio asmens identifikatoriais (LEI); |
(7) |
siekiant užtikrinti nuoseklų ir patikimą sandorių pranešimuose nurodytų fizinių asmenų identifikavimą, jie turėtų būti identifikuojami junginiu, kurį sudaro šalies, kurios pilietybę jie turi, identifikatorius ir tų asmenų pilietybės šalies suteikti identifikatoriai. Jeigu tokių identifikatorių nėra, fiziniai asmenys turėtų būti identifikuojami identifikatoriais, kuriuos sudaro jų gimimo datos ir vardo bei pavardės junginys; |
(8) |
siekiant palengvinti rinkos priežiūrą, klientai turėtų būti identifikuojami nuosekliai, unikaliais kodais ir patikimai. Todėl sandorių pranešimuose turėtų būti nurodomas visas klientų, fizinių asmenų, vardas ir pavardė, taip pat gimimo data, o klientai, juridiniai asmenys, turėtų būti identifikuojami savo LEI; |
(9) |
sprendimą investuoti priimantys asmenys ar kompiuteriniai algoritmai gali būti atsakingi už piktnaudžiavimą rinka. Todėl siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą tais atvejais, kai sprendimus investuoti priima ne klientas, bet kitas asmuo arba kompiuterinis algoritmas, tas asmuo arba algoritmas sandorių pranešime turėtų būti identifikuojamas unikaliais, patikimais ir nuosekliais identifikatoriais. Jeigu sprendimą investuoti investicinėje įmonėje priima keli asmenys, pranešime turėtų būti nurodytas asmuo, kuriam tenka pagrindinė atsakomybė už sprendimą; |
(10) |
asmenys arba kompiuteriniai algoritmai, nustatantys prieigos vietą arba investicinę įmonę, kuriai turi būti perduodami pavedimai, arba bet kokias kitas su pavedimo vykdymu susijusias sąlygas, dėl tokios savo veiklos gali būti atsakingi už piktnaudžiavimą rinka. Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą, sandorio pranešime turėtų būti nurodytas asmuo arba kompiuterinis algoritmas, investicinėje įmonėje atsakingas už tokią veiklą. Jeigu tokią veiklą vykdo asmuo ir kompiuterinis algoritmas arba keli asmenys ar algoritmai, investicinė įmonė turėtų nuosekliai pagal iš anksto nustatytus kriterijus nustatyti, kuriam asmeniui ar algoritmui tenka pagrindinė atsakomybė už tokią veiklą; |
(11) |
siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos stebėseną, sandorių pranešimuose turėtų būti pateikta tiksli informacija apie visus investicinės įmonės ar jos kliento pozicijos pokyčius, kuriuos nulėmė sandoris, apie kurį reikia pranešti, tuo metu, kai buvo vykdomas. Todėl investicinės įmonės turėtų nuosekliai pildyti atitinkamus atskirų sandorių pranešimų laukelius ir sandorį arba skirtingas sandorio dalis nurodyti taip, kad visi jų pranešimai kartu sudarytų aiškų bendrą vaizdą, tiksliai parodantį pozicijos pokyčius; |
(12) |
skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoriai turėtų būti specialiai pažymėti, nesvarbu, ar tai yra visas vertybinių popierių pardavimo sandoris, ar jo dalis; |
(13) |
užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą ypač sudėtinga, kai vykdomi su finansinių priemonių deriniu susiję sandoriai. Kompetentinga institucija turi susidaryti bendrą vaizdą ir kartu turi galėti matyti sandorį atskirai pagal kiekvieną finansinę priemonę, sudarančią su keliomis finansinėmis priemonėmis susijusį sandorį. Todėl su finansinių priemonių deriniu susijusius sandorius vykdančios investicinės įmonės turėtų pranešti apie sandorį atskirai pagal kiekvieną finansinę priemonę ir tuos pranešimus susieti su pranešimų apie tą įvykdytą sandorį grupe naudodamos unikalų įmonės lygmens identifikatorių; |
(14) |
siekdamos užtikrinti juridinių asmenų piktnaudžiavimo rinka priežiūros veiksmingumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad LEI būtų sudaromi, priskiriami ir taikomi pagal tarptautiniu mastu pripažintus principus ir juridiniai asmenys būtų identifikuojami nuosekliais ir unikaliais identifikatoriais. Investicinės įmonės turėtų gauti savo klientų LEI prieš pradėdamos teikti paslaugas, dėl kurių atsiras pareiga pranešti apie sandorius, vykdomus tų klientų vardu, ir tuos LEI naudoti savo sandorių pranešimuose; |
(15) |
siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvią rinkos stebėseną, sandorių pranešimai turėtų būti teikiami tik kartą ir tik vienai kompetentingai institucijai, kuri juos gali perduoti kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Todėl, kai investicinė įmonė vykdo sandorį, ji turėtų pateikti pranešimą investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, nesvarbu, kad dalyvauja ar nedalyvauja filialas arba kad pranešanti įmonė sandorį įvykdė per filialą kitoje valstybėje narėje. Be to, jeigu visas sandoris arba jo dalis įvykdyta per kitoje valstybėje narėje esantį investicinės įmonės filialą, pranešimas turėtų būti teikiamas tik kartą investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, nebent buveinės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos susitarė kitaip. Siekiant užtikrinti, kad priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų prižiūrėti jų teritorijoje esančių filialų teikiamas paslaugas, joms reikia gauti su filialų veikla susijusius sandorių pranešimus. Dėl šios priežasties, taip pat siekiant sudaryti galimybę sandorių pranešimus perduoti visoms filialų, dalyvaujančių vykdant tuos sandorius, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, į pranešimus būtina įtraukti neapibendrintus filialų veiklos duomenis; |
(16) |
piktnaudžiavimo rinka priežiūros tikslais labai svarbu, kad sandorių pranešimuose būtų išsamūs ir tikslūs duomenys. Todėl prekybos vietos ir investicinės įmonės turėtų taikyti kompetentingoms institucijoms teikiamų sandorių pranešimų išsamumo ir tikslumo užtikrinimo metodus ir priemones. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas patvirtintiems pranešimų teikimo subjektams (PPTS), kadangi jiems taikoma specialiai jiems skirta tvarka, nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/571 (3), ir jiems taikomi analogiški reikalavimai užtikrinti duomenų išsamumą ir tikslumą; |
(17) |
kad galėtų atsekti atšaukimo atvejus ar pataisymus, investicinė įmonė turėtų saugoti PPTS jai pateiktus duomenis apie pataisymus ir atšaukimą, jeigu PPTS pagal investicinės įmonės nurodymus atšaukia arba pataiso investicinės įmonės vardu pateiktą sandorio pranešimą; |
(18) |
nustačius likvidumo požiūriu labiausiai susijusią rinką, sandorių pranešimus galima perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, o investuotojai gali nustatyti, kurioms kompetentingoms institucijoms jie privalo pranešti apie savo trumpąsias pozicijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012 (4) 5, 7 ir 8 straipsnius. Atitinkamos kompetentingos institucijos nustatymo taisyklės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB (5) veikia veiksmingai daugumos finansinių priemonių atžvilgiu, todėl turėtų likti nepakeistos. Tačiau turėtų būti įvestos naujos taisyklės, konkrečiai skirtos toms priemonėms, kurioms netaikoma Direktyva 2004/39/EB, visų pirma skolos priemonėms, kurias išleidžia trečiosios valstybės subjektas, apyvartiniams taršos leidimams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tiesioginė pagrindinė priemonė neturi pasaulinio identifikatoriaus, arba yra krepšelis arba ne EEE indeksas; |
(19) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos; |
(20) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(21) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (6) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Pranešimo apie sandorius duomenų standartai ir forma
Sandorio pranešimas apima visus I priedo 2 lentelėje nurodytus duomenis, susijusius su atitinkamomis finansinėmis priemonėmis. Visi į sandorių pranešimus įtrauktini duomenys pateikiami laikantis standartų ir formos, nurodytų I priedo 2 lentelėje, bendruoju XML šablonu elektronine, kompiuteriu skaitoma forma pagal ISO 20022 metodiką.
2 straipsnis
Sandorio reikšmė
1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį, sandoris yra finansinės priemonės, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 2 dalyje, įsigijimas arba perleidimas.
2. 1 dalyje nurodytas įsigijimas apima:
a) |
finansinės priemonės pirkimą; |
b) |
išvestinės finansinės priemonės sutarties sudarymą; |
c) |
išvestinės finansinės priemonės sutarties nominaliosios sumos padidinimą. |
3. 1 dalyje nurodytas perleidimas apima:
a) |
finansinės priemonės pardavimą; |
b) |
išvestinės finansinės priemonės sutarties užbaigimą; |
c) |
išvestinės finansinės priemonės sutarties nominaliosios sumos sumažinimą. |
4. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį, sandoris taip pat apima vienalaikį finansinės priemonės įsigijimą ir perleidimą, kai tos finansinės priemonės nuosavybė nepasikeičia, tačiau duomenis apie ją po sandorio sudarymo reikalaujama skelbti pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6, 10, 20 arba 21 straipsnį.
5. Taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį, sandoris neapima:
a) |
vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365 (7) 3 straipsnio 11 dalyje; |
b) |
sutarties, išimtinai sudaromos tarpuskaitos ar atsiskaitymo tikslais; |
c) |
šalių abipusių įsipareigojimų įvykdymo, kai grynojo įsipareigojimo vykdymas atidedamas; |
d) |
įsigijimo arba perleidimo, kai tai daroma vykdant vien saugojimo veiklą; |
e) |
išvestinės finansinės priemonės sutarties priskyrimo arba keitimo po sandorio sudarymo, kai viena išvestinės finansinės priemonės sutarties šalis pakeičiama trečiąja šalimi; |
f) |
portfelio suspaudimo; |
g) |
kolektyvinio investavimo subjektų administratoriaus atliekamo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų kūrimo arba išpirkimo; |
h) |
naudojimosi į finansinę priemone įterpta teise arba konvertuojamosios obligacijos konvertavimo ir su tuo susijusio pagrindinės finansinės priemonės sandorio; |
i) |
finansinės priemonės sukūrimo, galiojimo pabaigos arba išpirkimo vykdant iš anksto nustatytas sutartines sąlygas arba dėl privalomojo pobūdžio įvykių, kurių investuotojas nekontroliuoja, jeigu sukūrimo, galiojimo pabaigos ar išpirkimo momentu investuotojas nepriima sprendimo investuoti; |
j) |
išvestinės finansinės priemonės nominaliosios sumos sumažinimo arba padidinimo vykdant iš anksto nustatytas sutartines sąlygas arba dėl privalomojo pobūdžio įvykių, jeigu nominaliosios sumos pakeitimo momentu investuotojas nepriima sprendimo investuoti; |
k) |
indekso arba krepšelio sudėties pakeitimo įvykdžius sandorį; |
l) |
įsigijimo pagal dividendų reinvestavimo planą; |
m) |
įsigijimo arba perleidimo pagal darbuotojų akcijų nuosavybės skatinimo planą arba administruojant nepareikalauto turto patikos fondą arba likutinių nedidelių akcijų dalių įsigijimo arba perleidimo po įmonės įvykių arba pagal akcininkų mažinimo programas, jeigu laikomasi visų šių kriterijų:
|
n) |
apsikeitimo obligacija arba kito pavidalo vertybiniais popieriais pakeista skola ir jos pasiūlymo konkurse, jeigu pasiūlymo sąlygos yra iš anksto nustatytos ir paskelbtos, o priimdamas sprendimą investuoti investuotojas pasirenka sudaryti sandorį be galimybės vienašališkai keisti sandorio sąlygų; |
o) |
įsigijimo arba perleidimo, kai tai daroma vykdant vien užtikrinimo priemonės pervedimą. |
Pirmos pastraipos a punkte numatyta išimtis netaikoma vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams, kurių sandorio šalis yra Europos centrinių bankų sistema.
Pirmos pastraipos i punkte numatyta išimtis netaikoma pradiniam viešam akcijų platinimui arba antriniam viešam akcijų platinimui arba paskirstymui arba skolos vertybinių popierių emisijai.
3 straipsnis
Sandorio vykdymo reikšmė
1. Laikoma, kad investicinė įmonė įvykdė sandorį, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, jeigu ji teikia kurią nors iš toliau nurodytų paslaugų arba vykdo kurią nors iš toliau nurodytų rūšių veiklą, kurių rezultatas yra sandoris:
a) |
nurodymų dėl vienos ar keleto finansinių priemonių priėmimas ir perdavimas; |
b) |
nurodymų vykdymas klientų vardu; |
c) |
sandorių vykdymas savo sąskaita; |
d) |
sprendimų investuoti priėmimas pagal kliento suteiktą diskrecinį įgaliojimą; |
e) |
finansinių priemonių pervedimas iš sąskaitų arba į jas. |
2. Laikoma, kad investicinė įmonė įvykdė sandorį, jeigu ji perdavė pavedimą pagal 4 straipsnį.
4 straipsnis
Pavedimo perdavimas
1. Investicinė įmonė, kuri perduoda pavedimą pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 4 dalį (perduodančioji įmonė), laikoma perdavusia tą pavedimą, tik jeigu įvykdomos šios sąlygos:
a) |
pavedimas gautas iš jos kliento arba vykdomas pagal jos sprendimą įsigyti ar perleisti konkrečią finansinę priemonę pagal vieno ar kelių klientų jai suteiktą diskrecinį įgaliojimą; |
b) |
perduodančioji įmonė 2 dalyje nurodytus pavedimo duomenis perdavė kitai investicinei įmonei (gaunančiajai įmonei); |
c) |
gaunančiajai įmonei taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 1 dalis ir ji sutinka arba pranešti apie sandorį, vykdomą pagal atitinkamą pavedimą, arba perduoti pavedimo duomenis pagal šį straipsnį kitai investicinei įmonei. |
Taikant pirmos pastraipos c punktą, susitarime nurodomas terminas, per kurį perduodančioji įmonė turi perduoti pavedimo duomenis gaunančiajai įmonei, ir nustatoma, kad, prieš pateikdama sandorio pranešimą arba perduodama pavedimą pagal šį straipsnį, gaunančioji įmonė patikrina, ar gautuose pavedimo duomenyse nėra akivaizdžių klaidų ar praleidimų.
2. Pagal 1 dalį perduodami šie pavedimo duomenys, jeigu jie yra konkrečiame pavedime:
a) |
identifikacinis finansinės priemonės kodas; |
b) |
ar tai yra finansinės priemonės įsigijimo ar perleidimo pavedimas; |
c) |
pavedime nurodyta kaina ir kiekis; |
d) |
nuoroda perduodančiosios įmonės klientui nustatyti ir jo duomenys, naudojami pavedimo tikslais; |
e) |
jeigu sprendimas investuoti priimamas pagal atstovavimo įgaliojimus, nuoroda sprendimo priėmėjui kliento vardu nustatyti ir jo duomenys; |
f) |
nuoroda skolintų vertybinių popierių pardavimui nustatyti; |
g) |
nuoroda asmeniui arba algoritmui, kuris perduodančiojoje įmonėje yra atsakingas už sprendimą investuoti, nustatyti; |
h) |
investicinės įmonės filialo, prižiūrinčio už sprendimą investuoti atsakingą asmenį, šalis ir investicinės įmonės filialo, kuris gavo pavedimą iš kliento arba priėmė sprendimą kliento vardu pagal kliento jam suteiktą diskrecinį įgaliojimą, šalis; |
i) |
pavedimo dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju nurodoma, ar sandoriu bus objektyviai įvertinamu būdu mažinama rizika pagal Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnį; |
j) |
kodas, pagal kurį nustatoma perduodančioji įmonė. |
Taikant pirmos pastraipos d punktą, jeigu klientas yra fizinis asmuo, jis nurodomas pagal 6 straipsnį.
Taikant pirmos pastraipos j punktą, jeigu pavedimas gautas iš anksčiau jį perdavusios įmonės, kuri pavedimo neperdavė pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, pateikiamas kodas, pagal kurį nustatoma perduodančioji įmonė. Jeigu pavedimas gautas iš anksčiau jį perdavusios įmonės pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, pagal j punktą pateiktas kodas, nurodytas pirmoje pastraipoje, yra kodas, pagal kurį nustatoma ankstesnė perduodančioji įmonė.
3. Jeigu su konkrečiu pavedimu yra susijusi daugiau nei viena perduodančioji įmonė, pirmosios perduodančiosios įmonės kliento atžvilgiu perduodami 2 dalies pirmos pastraipos d–i punktuose nurodyti pavedimo duomenys.
4. Jeigu pavedimas jungia kelis klientus, kiekvieno kliento atžvilgiu perduodama 2 dalyje nurodyta informacija.
5 straipsnis
Sandorį vykdančios investicinės įmonės identifikavimas
1. Sandorį vykdanti investicinė įmonė užtikrina, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 1 dalį perduotame sandorio pranešime ji būtų identifikuojama suteiktu patvirtintu ir tinkamai atnaujintu ISO 17442 juridinio asmens identifikatoriumi.
2. Sandorį vykdanti investicinė įmonė užtikrina, kad su jos juridinio asmens identifikatoriumi susiję baziniai duomenys būtų atnaujinami pagal bet kurio akredituoto pasaulinės juridinio asmens identifikatoriaus sistemos vietos veiklos padalinio sąlygas.
6 straipsnis
Nuoroda fiziniams asmenims nustatyti
1. Sandorio pranešime fizinis asmuo nustatomas pagal nuorodą, kurią sudaro dviraidžio ISO 3166–1 šalies, kurios pilietybę turi asmuo, kodo ir II priede nurodyto nacionalinio kliento identifikatoriaus, remiantis asmens pilietybe, junginys.
2. 1 dalyje nurodytas nacionalinis kliento identifikatorius suteikiamas pagal II priede nurodytą prioritetiškumą, naudojant didžiausio prioriteto identifikatorių, kurį asmuo jau turi, neatsižvelgiant į tai, ar investicinė įmonė tą identifikatorių jau žino.
3. Jeigu fizinis asmuo yra kelių Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių pilietis, naudojamas pirmosios pilietybės šalies dviraidis ISO 3166–1 kodas abėcėlės tvarka ir tos pilietybės identifikatorius, suteiktas pagal 2 dalį. Jeigu fizinis asmuo turi EEE nepriklausančios šalies pilietybę, naudojamas didžiausio prioriteto identifikatorius pagal II priede nurodytą laukelį „Visos kitos šalys“. Jeigu fizinis asmuo turi ir EEE, ir EEE nepriklausančios šalies pilietybę, naudojamas EEE pilietybės kodas ir didžiausio prioriteto tos pilietybės identifikatorius, suteiktas pagal 2 dalį.
4. Jeigu pagal 2 dalį suteiktu identifikatoriumi nurodoma CONCAT, investicinė įmonė fizinio asmens tapatybę nurodo naudodama junginį, kurį sudaro šia eilės tvarka sujungti šie elementai:
a) |
asmens gimimo data, nurodoma formatu MMMMMMDD; |
b) |
penkios pirmos vardo raidės; |
c) |
penkios pirmos pavardės raidės. |
5. Taikant 4 dalį, prieš pavardes naudojami titulai neįtraukiami, o prie trumpesnių nei penkių raidžių vardų ir pavardžių pridedamas ženklas „#“, siekiant užtikrinti, kad pagal 4 dalį vardus ir pavardes sudarytų penkios raidės. Visos raidės turi būti didžiosios. Nenaudojami apostrofai, brūkšneliai, skyrybos ženklai ar tarpai.
7 straipsnis
Kliento tapatybės duomenys ir sprendimų priėmėjo duomenys ir identifikatorius
1. Su kliento, fizinio asmens, vardu įvykdytu sandoriu susijusiame sandorio pranešime nurodomas visas kliento vardas ir pavardė ir gimimo data, kaip nurodyta I priedo 2 lentelės 9, 10, 11, 18, 19 ir 20 laukeliuose.
2. Jeigu klientas nėra asmuo, priimantis su tuo sandoriu susijusį sprendimą investuoti, sandorio pranešime identifikuojamas asmuo, kliento vardu priimantis tokį sprendimą, kaip nurodyta I priedo 2 lentelės 12–15 laukeliuose, skirtuose pirkėjui, ir 21–24 laukeliuose, skirtuose pardavėjui.
8 straipsnis
Asmens arba kompiuterinio algoritmo, kuris yra atsakingas už sprendimą investuoti, identifikavimas
1. Jeigu sprendimą įsigyti ar perleisti konkrečią finansinę priemonę investicinėje įmonėje priima asmuo arba kompiuterinis algoritmas, tas asmuo ar kompiuterinis algoritmas identifikuojamas, kaip nurodyta I priedo 2 lentelės 57 laukelyje. Investicinė įmonė tokį asmenį arba kompiuterinį algoritmą nurodo, tik jeigu sprendimas investuoti priimamas arba pačios investicinės įmonės vardu, arba kliento vardu pagal kliento jam suteiktą diskrecinį įgaliojimą.
2. Jeigu sprendimą investuoti investicinėje įmonėje priima keli asmenys, investicinė įmonė nustato, kuriam asmeniui tenka pagrindinė atsakomybė už tą sprendimą. Asmuo, kuriam tenka pagrindinė atsakomybė už sprendimą investuoti, nustatomas pagal iš anksto investicinės įmonės nustatytus kriterijus.
3. Jeigu investicinėje įmonėje už sprendimą investuoti yra atsakingas kompiuterinis algoritmas pagal 1 dalį, investicinė įmonė sandorio pranešime priskiria nuorodą kompiuteriniam algoritmui nustatyti. Nuoroda atitinka šias sąlygas:
a) |
ji yra unikali kiekvienam kodų arba prekybos strategijos rinkiniui, kuris sudaro algoritmą, neatsižvelgiant į finansines priemones ar rinkas, kurioms tas algoritmas taikomas; |
b) |
ją priskyrus, ji nuosekliai naudojama algoritmui arba algoritmo versijai nustatyti; |
c) |
ji išlieka unikali laikui bėgant. |
9 straipsnis
Asmens arba kompiuterinio algoritmo, kuris yra atsakingas už sandorio vykdymą, identifikavimas
1. Jeigu sandorį vykdančioje investicinėje įmonėje asmuo arba kompiuterinis algoritmas nustato, į kurią prekybos vietą, sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką arba organizuotą prekybos platformą, esančią ne Sąjungoje, kreiptis, kurioms įmonėms perduoti pavedimus arba bet kokias su pavedimo vykdymų susijusias sąlygas, tas asmuo arba kompiuterinis algoritmas identifikuojamas I priedo 2 lentelės 59 laukelyje.
2. Jeigu už sandorio vykdymą investicinėje įmonėje yra atsakingas asmuo, investicinė įmonė sandorio pranešime pagal 6 straipsnį priskiria nuorodą tam asmeniui nustatyti.
3. Jeigu už sandorio vykdymą investicinėje įmonėje yra atsakingas kompiuterinis algoritmas, investicinė įmonė sandorio pranešime pagal 8 straipsnio 3 dalį priskiria nuorodą tam kompiuteriniam algoritmui nustatyti.
4. Jeigu vykdant sandorį dalyvauja ir asmuo, ir kompiuterinis algoritmas arba keli asmenys ar algoritmai, investicinė įmonė nustato, kuriam asmeniui ar kompiuteriniam algoritmui tenka pagrindinė atsakomybė už sandorio vykdymą. Asmuo arba kompiuterinis algoritmas, kuriam tenka pagrindinė atsakomybė už vykdymą, nustatomas pagal iš anksto investicinės įmonės nustatytus kriterijus.
10 straipsnis
Nuoroda taikytinai pareigų netaikymo nuostatai nustatyti
Sandorio pranešime pagal šio reglamento I priedo 2 lentelės 61 laukelį identifikuojama taikytina pareigų netaikymo nuostata pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 arba 9 straipsnį, kurią taikant įvykdytas sandoris.
11 straipsnis
Nuoroda skolintų vertybinių popierių pardavimui nustatyti
1. Sandorių pranešimuose pagal I priedo 2 lentelės 62 laukelį identifikuojami sandoriai, kurie jų vykdymo momentu yra skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoriai arba sudaro skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorio dalį.
2. Investicinė įmonė, dėdama visas galimas pastangas, nustato skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorius, kuriuose jos klientas yra pardavėjas, įskaitant atvejus, kai investicinė įmonė sujungia kelių klientų pavedimus. Investicinė įmonė sandorio pranešime identifikuoja tuos skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorius pagal I priedo 2 lentelės 62 laukelį.
3. Jeigu investicinė įmonė vykdo skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį savo pačios vardu, sandorio pranešime ji nurodo, ar skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoris atliktas vykdant rinkos formavimo veiklą ar pirmines rinkos operacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 17 straipsnyje numatytą išimtį.
12 straipsnis
Pranešimas apie su finansinių priemonių deriniu susijusį sandorį
Jeigu investicinė įmonė įvykdo sandorį, susijusį su dviem arba daugiau finansinių priemonių, investicinė įmonė praneša apie sandorį atskirai pagal kiekvieną finansinę priemonę ir tuos pranešimus susieja su pranešimų apie tą įvykdytą sandorį grupe naudodama unikalų įmonės lygmens identifikatorių, kaip nurodyta I priedo 2 lentelės 40 laukelyje;
13 straipsnis
Sąlygos, kuriomis sudaromi, priskiriami ir taikomi juridinio asmens identifikatoriai
1. Valstybės narės užtikrina, kad juridinio asmens identifikatoriai būtų sudaromi, priskiriami ir taikomi pagal šiuos principus:
a) |
unikalumo; |
b) |
tikslumo; |
c) |
pastovumo; |
d) |
neutralumo; |
e) |
patikimumo; |
f) |
atviro šaltinio; |
g) |
lankstumo; |
h) |
pritaikomumo; |
i) |
prieinamumo. |
Valstybės narės taip pat užtikrina, kad juridinio asmens identifikatoriai būtų sudaromi, priskiriami ir taikomi pagal vienodus pasaulinius veiklos standartus, taikant Juridinio asmens identifikatorių reguliavimo priežiūros komiteto valdymo sistemą ir būtų prieinami už pagrįstą kainą.
2. Investicinė įmonė neteikia paslaugos, dėl kurios atsirastų pareiga pateikti sandorio pranešimą apie sandorį, sudarytą kliento, turinčio teisę gauti juridinio asmens identifikatorių, vardu, iš anksto iš to kliento negavusi juridinio asmens identifikatoriaus.
3. Investicinė įmonė užtikrina, kad kodo ilgis ir sandara atitiktų ISO 17442 standartą, kad kodas būtų skelbiamas pasaulinių LEI duomenų bazėje, kurią tvarko LEI reguliavimo priežiūros komiteto paskirtas centrinis veiklos padalinys, ir būtų susijęs su atitinkamu klientu.
14 straipsnis
Pranešimas apie filialų įvykdytus sandorius
1. Investicinė įmonė praneša apie sandorius, visiškai arba iš dalies įvykdytus per savo filialą, investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, nebent buveinės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos susitarė kitaip.
2. Jeigu investicinė įmonė sandorį visiškai arba iš dalies įvykdė per savo filialą, apie sandorį ji praneša tik kartą.
3. Jeigu pagal I priedo 2 lentelės 8, 17, 37, 58 arba 60 laukelius sandorio pranešime reikia nurodyti investicinės įmonės filialo šalies kodo duomenis, nes sandoris visiškai arba iš dalies įvykdytas per tą filialą, investicinė įmonė sandorio pranešime visais toliau nurodytais atvejais nurodo atitinkamo filialo šalies ISO 3166 kodą:
a) |
jeigu filialas gavo pavedimą iš kliento arba kliento vardu priėmė sprendimą investuoti pagal kliento jam suteiktą diskrecinį įgaliojimą; |
b) |
jeigu filialui tenka atsakomybė už asmens, atsakingo už atitinkamą sprendimą investuoti, priežiūrą; |
c) |
jeigu filialui tenka atsakomybė už asmens, atsakingo už sandorio vykdymą, priežiūrą; |
d) |
jeigu sandoris įvykdytas prekybos vietoje arba organizuotoje prekybos platformoje, esančioje ne Sąjungoje, naudojantis filialo naryste toje prekybos vietoje arba organizuotoje prekybos platformoje. |
4. Jeigu vienas ar keli 3 dalyje nurodyti atvejai netaikomi investicinės įmonės filialui, atitinkamuose I priedo 2 lentelės laukeliuose nurodomas investicinės įmonės buveinės valstybės narės ISO šalies kodas arba, jeigu tai yra trečiosios valstybės įmonė, šalies, kurioje įmonė yra įsteigusi pagrindinę buveinę arba registruotą buveinę, kodas.
5. Trečiosios valstybės įmonės filialas sandorio pranešimą pateikia tai kompetentingai institucijai, kuri išdavė veiklos leidimą filialui. Trečiosios valstybės įmonė užpildo atitinkamus I priedo 2 lentelės laukelius nurodydama veiklos leidimą išdavusios kompetentingos institucijos valstybės narės ISO šalies kodą.
Jeigu trečiosios valstybės įmonė turi filialus keliose Sąjungos valstybėse narėse, tie filialai kartu pasirenka vieną valstybių narių kompetentingą instituciją, kuriai teiks sandorių pranešimus pagal 1–3 dalis.
15 straipsnis
Pranešimo apie finansinius sandorius metodai ir priemonės
1. Prekybos vietų ir investicinių įmonių taikomi sandorių pranešimų kūrimo ir pateikimo metodai ir priemonės apima:
a) |
sistemas, kuriomis užtikrinamas pranešamų duomenų saugumas ir konfidencialumas; |
b) |
sandorio pranešimo šaltinio autentifikavimo mechanizmus; |
c) |
atsargumo priemones, leidžiančias laiku atnaujinti pranešimų teikimą pranešimų sistemos gedimo atveju; |
d) |
klaidų ir praleidimų sandorių pranešimuose nustatymo mechanizmus; |
e) |
sandorių pranešimų dubliavimo išvengimo mechanizmus, įskaitant atvejus, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 7 dalį duomenis apie sandorius, kuriuos investicinė įmonė įvykdė prekybos vietos sistemose, už investicinę įmonę teikia prekybos vieta; |
f) |
mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad prekybos vieta teiktų pranešimus tik tų investicinių įmonių, kurios nusprendė, kad pranešimus apie prekybos vietos sistemose sudarytus sandorius jų vardu teiks prekybos vieta, vardu; |
g) |
mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad nebūtų pranešama apie jokius sandorius tais atvejais, kai nėra pareigos pranešti pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 1 dalį, nes arba nėra sandorio, kaip apibrėžta šio reglamento 2 straipsnyje, arba atitinkamo sandorio objektu esanti priemonė nepatenka į Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 2 dalies taikymo sritį; |
h) |
mechanizmus, kuriais nustatomi nepranešti sandoriai tais atvejais, kai pareiga pranešti pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį yra, įskaitant atvejus, kai atitinkamos kompetentingos institucijos atmesti sandorių pranešimai nebuvo sėkmingai iš naujo pateikti. |
2. Jeigu prekybos vietai arba investicinei įmonei tampa žinoma apie bet kokią klaidą ar praleidimą kompetentingai institucijai pateiktame sandorio pranešime, bet kokį sandorio pranešimo nepateikimo atvejį, įskaitant bet kokį pakartotinai teiktino atmesto sandorio pranešimo nepateikimo atvejį, kai apie sandorius privaloma pranešti, arba apie tai, kad apie sandorį buvo pranešta, kai pranešti apie jį neprivaloma, ji nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.
3. Investicinės įmonės taiko priemones, kuriomis užtikrinamas jų sandorių pranešimų išsamumas ir tikslumas. Šios priemonės apima jų pranešimo procedūrų testavimą ir reguliarų prekybą vykdančių padalinių prekybos įrašų sutikrinimą pagal kompetentingų institucijų joms tuo tikslu pateiktas duomenų imtis.
4. Jeigu kompetentingos institucijos duomenų imčių nepateikia, investicinės įmonės savo prekybą vykdančių padalinių prekybos įrašus sutikrina pagal informaciją, pateiktą sandorių pranešimuose, kuriuos jos pateikė kompetentingoms institucijoms, arba sandorių pranešimuose, kuriuos jų vardu pateikė patvirtinti pranešimų teikimo subjektai (PPTS) arba prekybos vietos. Sutikrinant tikrinamas pranešimo savalaikiškumas, atskirų duomenų laukelių tikslumas ir išsamumas ir jų atitiktis I priedo 2 lentelėje nurodytiems standartams ir formai.
5. Investicinės įmonės taiko priemones, kuriomis užtikrinama, kad jų sandorių pranešimai, vertinami kartu, parodytų visus jų pozicijos ir jų klientų pozicijos atitinkamų finansinių priemonių atžvilgiu pokyčius finansinių priemonių sandorių įvykdymo momentu.
6. Jeigu PPTS pagal investicinės įmonės nurodymus atšaukia arba pataiso investicinės įmonės vardu pateiktą sandorio pranešimą, investicinė įmonė išsaugo PPTS jai pateiktus atšaukimų ir pataisymų duomenis.
7. Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 5 dalyje nurodyti pranešimai siunčiami prekybos vietos buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.
8. Kompetentingos institucijos sandorių pranešimus viena kitai perduoda saugiais elektroninių ryšių kanalais.
16 straipsnis
Likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos nustatymas
1. Perleidžiamųjų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto a papunktyje, apyvartinių taršos leidimų arba kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų atveju tos finansinės priemonės likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka (toliau – labiausiai susijusi rinka) nustatoma kartą per kalendorinius metus toliau nurodytais būdais, remiantis ankstesnių kalendorinių metų duomenimis, su sąlyga, kad finansine priemone buvo leista prekiauti arba prekiaujama ankstesnių kalendorinių metų pradžioje:
a) |
priemonių, kuriomis leista prekiauti vienoje arba keliose reguliuojamose rinkose, labiausiai susijusi rinka yra reguliuojama rinka, kurioje tos priemonės apyvarta, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/587 (8) 17 straipsnio 4 dalyje, ankstesniais kalendoriniais metais buvo didžiausia; |
b) |
priemonių, kuriomis neleista prekiauti reguliuojamose rinkose, labiausiai susijusi rinka yra DPS, kurioje tos priemonės apyvarta ankstesniais kalendoriniais metais buvo didžiausia; |
c) |
taikant a ir b punktus, didžiausia apyvarta apskaičiuojama neįtraukiant visų sandorių, kuriems taikomos skaidrumo prieš sudarant sandorį pareigų netaikymo nuostatos pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktus. |
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, jeigu perleidžiamuoju vertybiniu popieriumi, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto a papunktyje, apyvartiniu taršos leidimu arba kolektyvinio investavimo subjektų investiciniu vienetu nebuvo leista prekiauti arba nebuvo prekiaujama ankstesnių kalendorinių metų pradžioje arba jeigu nepakanka arba nėra duomenų apyvartai apskaičiuoti pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą, siekiant nustatyti tos finansinės priemonės labiausiai susijusią rinką, finansinės priemonės labiausiai susijusi rinka yra valstybės narės, kurioje pirmą kartą buvo pateiktas prašymas leisti prekiauti arba kurioje ta priemone pirmą kartą buvo prekiaujama, rinka.
3. Perleidžiamojo vertybinio popieriaus, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto b papunktyje, arba pinigų rinkos priemonės, kurios emitentas yra įsisteigęs Sąjungoje, labiausiai susijusi rinka yra valstybės narės, kurioje yra emitento registruota buveinė, rinka.
4. Perleidžiamojo vertybinio popieriaus, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto b papunktyje, arba pinigų rinkos priemonės, kurios emitentas yra įsisteigęs ne Sąjungoje, labiausiai susijusi rinka yra valstybės narės, kurioje pirmą kartą pateiktas prašymas leisti prekiauti ta finansine priemone arba kurioje ta finansine priemone pirmą kartą buvo prekiaujama prekybos vietoje, rinka.
5. Finansinės priemonės, kuri yra išvestinės finansinės priemonės sutartis arba susitarimas dėl skirtumų, arba perleidžiamasis vertybinis popierius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje, labiausiai susijusi rinka nustatoma taip:
a) |
jeigu pagrindinė finansinė priemonė yra perleidžiamasis vertybinis popierius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto a papunktyje, arba apyvartinis taršos leidimas, kuriuo leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kuriuo yra prekiaujama DPS, labiausiai susijusi rinka yra rinka, kuri yra laikoma pagrindinio vertybinio popieriaus labiausiai susijusia rinka pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį; |
b) |
jeigu pagrindinė finansinė priemonė yra perleidžiamasis vertybinis popierius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto b papunktyje, arba pinigų rinkos priemonė, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kuriais yra prekiaujama DPS arba OPS, labiausiai susijusi rinka yra rinka, kuri yra laikoma pagrindinės finansinės priemonės labiausiai susijusia rinka pagal šio straipsnio 3 arba 4 dalį; |
c) |
jeigu finansinės priemonės pagrindinė priemonė yra finansinių priemonių krepšelis, labiausiai susijusi rinka yra valstybės narės, kurioje finansine priemone buvo pirmą kartą leista prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje, rinka; |
d) |
jeigu finansinės priemonės pagrindinė priemonė yra finansinių priemonių indeksas, labiausiai susijusi rinka yra valstybės narės, kurioje finansine priemone buvo pirmą kartą leista prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje, rinka; |
e) |
jeigu finansinės priemonės pagrindinė priemonė yra išvestinė finansinė priemonė, kuria leista prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje, labiausiai susijusi rinka yra valstybės narės, kurioje išvestine finansine priemone leista prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje, rinka; |
6. Į 1–5 dalis neįtrauktų finansinių priemonių labiausiai susijusi rinka yra valstybės narės, kurioje pirmą kartą buvo leista prekiauti finansine priemone arba kurioje finansine priemone buvo prekiaujama pirmą kartą, rinka.
17 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Tačiau 2 straipsnio 5 dalies antra pastraipa taikoma praėjus 12 mėnesių po tos dienos, kurią įsigalioja Komisijos pagal Reglamento (ES) 2015/2365 4 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 28 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.
(2) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(3) 2016 m. birželio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/571, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytinų veiklos leidimo išdavimo, organizacinių ir skelbimo apie sandorius reikalavimų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 126).
(4) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL L 86, 2012 3 24, p. 1).
(5) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).
(6) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(7) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).
(8) 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/587, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių ir su pareiga tam tikrų akcijų sandorius vykdyti prekybos vietoje arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 387).
I PRIEDAS
1 lentelė
2 lentelės paaiškinimai
SIMBOLIS |
DUOMENŲ RŪŠIS |
APIBRĖŽTIS |
||||||||||||||||
{ALPHANUM-n} |
Iki n raidinių skaitinių ženklų |
Laukelyje pateikiamas laisvo pobūdžio tekstas. |
||||||||||||||||
{CFI_CODE} |
6 ženklai |
ISO 10962 finansinių priemonių klasifikavimo (CFI) kodas. |
||||||||||||||||
{COUNTRYCODE_2} |
2 raidiniai skaitiniai ženklai |
Dviraidis ISO 3166–1 šalies kodas. |
||||||||||||||||
{CURRENCYCODE_3} |
3 raidiniai skaitiniai ženklai |
Triraidis ISO 4217 valiutos kodas. |
||||||||||||||||
{DATE_TIME_FORMAT} |
ISO 8601 datos ir laiko formatas |
Data ir laikas šiuo formatu: MMMM-MM-DDTvv:mm:ss.ddddddZ.
Datos ir laikai pateikiami suderintuoju pasauliniu laiku (UTC). |
||||||||||||||||
{DATEFORMAT} |
ISO 8601 datos formatas |
Datos pateikiamos šiuo formatu: MMMM-MM-DD. |
||||||||||||||||
{DECIMAL-n/m} |
Dešimtainis skaičius iš viso iki n skaitmenų, iš kurių iki m skaitmenų gali rodyti dalis |
Skaitiniame laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos vertės:
vertės apvalinamos, o ne trumpinamos. |
||||||||||||||||
{INDEX} |
4 raidiniai ženklai |
EONA – EONIA EONS – EONIA apsikeitimo sandoris EURI – EURIBOR EUUS – euro ir dolerio keitimo kursas EUCH – euro ir Šveicarijos franko keitimo kursas GCFR – GCF REPO (atpirkimo sandoris) ISDA – ISDAFIX LIBI – LIBID LIBO – LIBOR MAAA – Muni AAA PFAN – hipotekos obligacijos (vok. Pfandbriefe) TIBO – TIBOR STBO – STIBOR BBSW – BBSW JIBA – JIBAR BUBO – BUBOR CDOR – CDOR CIBO – CIBOR MOSP – MOSPRIM NIBO – NIBOR PRBO – PRIBOR TLBO – TELBOR WIBO – WIBOR TREA – iždas SWAP – apsikeitimo sandoris FUSW – ateities apsikeitimo sandoris (angl. future SWAP) |
||||||||||||||||
{INTEGER-n} |
Sveikąjį skaičių sudaro iš viso iki n skaitmenų |
Skaičiaus laukelyje įrašomos ir teigiamos, ir neigiamos sveikojo skaičiaus vertės. |
||||||||||||||||
{ISIN} |
12 raidinių skaitinių ženklų |
ISIN kodas pagal ISO 6166. |
||||||||||||||||
{LEI} |
20 raidinių skaitinių ženklų |
Juridinio asmens identifikatorius pagal ISO 17442. |
||||||||||||||||
{MIC} |
4 raidiniai skaitiniai ženklai |
Rinkos identifikatorius pagal ISO 10383. |
||||||||||||||||
{NATIONAL_ID} |
35 raidiniai skaitiniai ženklai |
Identifikatorius išvestas pagal 6 straipsnį ir II priedo lentelę. |
2 lentelė
Sandorių pranešimuose nurodytini duomenys
Jeigu nenurodyta kitaip, visi laukeliai yra privalomi.
N |
LAUKELIS |
TEIKTINA INFORMACIJA |
TEIKIANT INFORMACIJĄ TAIKYTINAS FORMATAS IR STANDARTAI |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1 |
Pranešimo statusas |
Nurodoma, ar sandorio pranešimas yra naujas ar anuliuotas. |
NEWT – naujas CANC – anuliuotas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 |
Sandorio nuorodos numeris |
Unikalus identifikacinis numeris, kurį vykdančioji įmonė priskiria kiekvienam sandorio pranešimui. Jei pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 5 dalį prekybos vieta pateikia sandorio pranešimą įmonės, kuriai netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 600/2014, vardu, prekybos vieta į šį laukelį įrašo jos priskirtą vidinį numerį, kuris yra unikalus kiekvieno prekybos vietos pateikto sandorio pranešimo numeris. |
{ALPHANUM-52} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
3 |
Prekybos vietos sandorio identifikavimo kodas |
Numeris, priskirtas prekybos vietų ir pirkėjui bei pardavėjui paskelbtas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/580 (1) 12 straipsnį. Šis laukelis reikalingas tik dėl prekybos vietoje įvykdyto sandorio rinkos informacijos. |
{ALPHANUM-52} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
4 |
Vykdančiojo subjekto identifikavimo kodas |
Kodas, naudojamas sandorį vykdančiam subjektui identifikuoti. |
{LEI} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5 |
Investicinė įmonė, kuriai taikoma Direktyva 2014/65/ES |
Nurodoma, ar 4 laukelyje nurodytas subjektas yra investicinė įmonė, kuriai taikoma Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalis. |
„true“ – taip „false“ – ne |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
6 |
Pranešimą teikiančio subjekto identifikavimo kodas |
Kodas, naudojamas sandorio pranešimą pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 7 dalį kompetentingai institucijai teikiančiam subjektui identifikuoti. Jei pranešimą kompetentingai institucijai tiesiogiai teikia vykdančioji įmonė, reikia nurodyti vykdančiosios įmonės LEI (jei vykdančioji įmonė yra juridinis asmuo). Jei pranešimą teikia prekybos vieta, reikia nurodyti prekybos vietos operatoriaus LEI. Jei pranešimą teikia patvirtintas pranešimų teikimo subjektas (PPTS), reikia nurodyti PPTS LEI. |
{LEI} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pirkėjo duomenys
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
7 |
Pirkėjo identifikavimo kodas |
Finansinės priemonės įgijėjui identifikuoti naudojamas kodas. Jei įgijėjas yra juridinis asmuo, naudojamas įgijėjo LEI kodas. Jei įgijėjas yra ne juridinis asmuo, naudojamas 6 straipsnyje nurodytas identifikatorius. Jei sandoris įvykdytas prekybos vietoje arba organizuotoje prekybos platformoje, kurios yra ne Sąjungoje ir kurios pasitelkia pagrindinę sandorio šalį (PSŠ), ir jei įgijėjo tapatybė neatskleidžiama, naudojamas PSŠ LEI kodas. Jei sandoris įvykdytas prekybos vietoje arba organizuotoje prekybos platformoje, kurios yra ne Sąjungoje ir kurios nepasitelkia PSŠ, ir jei įgijėjo tapatybė neatskleidžiama, naudojamas prekybos vietos arba organizuotos prekybos platformos, esančios ne Sąjungoje, MIC kodas. Jei įgijėjas yra investicinė įmonė, veikianti kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, naudojamas sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko LEI kodas. INTC naudojamas jungtinei kliento sąskaitai investicinėje įmonėje nurodyti, siekiant pranešti apie pervedimą į tą sąskaitą arba iš jos, atitinkamai nurodant kiekvieno kliento asignavimus iš tos sąskaitos arba į ją. Pasirinkimo sandorių ir pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, turinti teisę vykdyti pasirinkimo sandorį, o pardavėjas yra sandorio šalis, kuri parduoda pasirinkimo sandorį ir gauna priedą. Ateities ir išankstinių sandorių atveju, išskyrus su valiutomis susijusius ateities ir išankstinius sandorius, pirkėjas yra sandorio šalis, perkanti priemonę, o pardavėjas – sandorio šalis, parduodanti priemonę. Su vertybiniais popieriais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, kuriai tenka pagrindinio vertybinio popieriaus kainos kitimo rizika ir kuri gauna vertybinio popieriaus sumą. Pardavėjas yra sandorio šalis, sumokanti vertybinio popieriaus sumą. Su palūkanų normomis arba infliacijos indeksais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, mokanti fiksuotąją normą. Pardavėjas yra sandorio šalis, gaunanti fiksuotąją normą. Valiutų pozicijų apsikeitimo sandorių (kintama palūkanų norma už kintamą palūkanų normą) atveju pirkėjas yra sandorio šalis, kuri moka pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą, o pardavėjas – sandorio šalis, kuri tą skirtumą gauna. Apsikeitimo ir išankstinių sandorių, susijusių su valiutomis, ir skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti valiutą, kurios kodas abėcėlės tvarka pagal ISO 4217 standartą yra pirmas, o pardavėjas yra sandorio šalis, pateikianti tą valiutą. Su dividendais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti lygiaverčius faktinius dividendų mokėjimus. Pardavėjas yra sandorio šalis, mokanti dividendus ir gaunanti fiksuotąją normą. Kredito rizikos perleidimo išvestinių finansinių priemonių atveju, išskyrus pasirinkimo sandorius ir pasirinkimo sandorius dėl apsikeitimo sandorių, pirkėjas yra sandorio šalis, perkanti apsaugą. Pardavėjas yra sandorio šalis, parduodanti apsaugą. Su biržos prekėmis susijusio išvestinės finansinės priemonės sandorio atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti pranešime nurodytą biržos prekę, o pardavėjas – sandorio šalis, pateikianti šią biržos prekę. Išankstinių palūkanų normų sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, mokanti fiksuotąją normą, o pardavėjas – sandorio šalis, gaunanti fiksuotąją normą. Nominaliosios sumos padidėjimo atveju pirkėjas yra tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės įgijėjas, o pardavėjas – tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės perleidėjas. Nominaliosios sumos sumažėjimo atveju pirkėjas yra tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės perleidėjas, o pardavėjas – tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės įgijėjas. |
{LEI} {MIC} {NATIONAL_ID} INTC |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Papildomi duomenys
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
8 |
Pirkėjo filialo šalis |
Jei įgijėjas yra klientas, šiame laukelyje nurodoma filialo, kuris gavo pavedimą iš kliento arba priėmė investicinį sprendimą kliento vardu pagal kliento jam suteiktą diskrecinį įgaliojimą, kaip reikalaujama 14 straipsnio 3 dalyje, šalis. Jei šią veiklą vykdė ne filialas, šiame laukelyje nurodomas investicinės įmonės buveinės valstybės narės šalies kodas arba šalies, kurioje investicinė įmonė yra įsteigusi savo pagrindinę buveinę arba registruotą buveinę (jeigu tai yra trečiosios valstybės įmonės), kodas. Jei sandoris susijęs su perduotu pavedimu, kuris atitiko 4 straipsnyje nurodytas perdavimo sąlygas, šiame laukelyje įrašoma iš perduodančiosios įmonės gauta informacija. |
{COUNTRYCODE_2} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
9 |
Pirkėjo vardas (-ai) |
Nesutrumpintas (-i) pirkėjo vardas (-ai). Jeigu yra daugiau kaip vienas vardas, į šį laukelį įrašomi visi vardai, atskirti kableliu. |
{ALPHANUM-140} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
10 |
Pirkėjo pavardė (-s) |
Nesutrumpinta (-os) pirkėjo pavardė (-s). Jeigu yra daugiau kaip viena pavardė, į šį laukelį įrašomos visos pavardės, atskirtos kableliu. |
{ALPHANUM-140} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
11 |
Pirkėjo gimimo data |
Pirkėjo gimimo data. |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pirkėjo sprendimo priėmėjas
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
12 |
Pirkėjo sprendimo priėmėjo kodas |
Asmeniui, priimančiam sprendimą įsigyti finansinę priemonę, identifikuoti naudojamas kodas. Jei sprendimą priima investicinė įmonė, šiame laukelyje geriau nurodyti investicinės įmonės tapatybę, o ne investicinį sprendimą priimantį asmenį. Jei sprendimo priėmėjas yra juridinis asmuo, naudojamas sprendimo priėmėjo LEI kodas. Jei sprendimo priėmėjas yra ne juridinis asmuo, naudojamas 6 straipsnyje nurodytas identifikatorius. |
{LEI} {NATIONAL_ID} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pirkėjo sprendimo priėmėjo duomenys
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
13 |
Sprendimo pirkti priėmėjo vardas (-ai) |
Nesutrumpintas (-i) pirkėjo sprendimo priėmėjo vardas (-ai). Jeigu yra daugiau kaip vienas vardas, į šį laukelį įrašomi visi vardai, atskirti kableliu. |
{ALPHANUM-140} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
14 |
Sprendimo pirkti priėmėjo pavardė (-s) |
Nesutrumpinta (-os) pirkėjo sprendimo priėmėjo pavardė (-s). Jeigu yra daugiau kaip viena pavardė, į šį laukelį įrašomos visos pavardės, atskirtos kableliu. |
{ALPHANUM-140} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
15 |
Sprendimo pirkti priėmėjo gimimo data |
Pirkėjo sprendimo priėmėjo gimimo data. |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pardavėjo ir sprendimo priėmėjo duomenys
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
16 |
Pardavėjo identifikavimo kodas |
Finansinės priemonės perleidėjui identifikuoti naudojamas kodas. Jei perleidėjas yra juridinis asmuo, naudojamas perleidėjo LEI kodas. Jei perleidėjas yra ne juridinis asmuo, naudojamas 6 straipsnyje nurodytas identifikatorius. Jei sandoris įvykdytas prekybos vietoje arba organizuotoje prekybos platformoje, kurios yra ne Sąjungoje ir kurios pasitelkia PSŠ, ir jei perleidėjo tapatybė neatskleidžiama, naudojamas PSŠ LEI kodas. Jei sandoris įvykdytas prekybos vietoje arba organizuotoje prekybos platformoje, kurios yra ne Sąjungoje ir kurios nepasitelkia PSŠ, ir jei perleidėjo tapatybė neatskleidžiama, naudojamas prekybos vietos arba organizuotos prekybos platformos, esančių ne Sąjungoje, MIC kodas. Jei perleidėjas yra investicinė įmonė, veikianti kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, naudojamas sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko LEI kodas. INTC naudojamas jungtinei kliento sąskaitai investicinėje įmonėje nurodyti, siekiant pranešti apie pervedimą į tą sąskaitą arba iš jos, atitinkamai nurodant kiekvieno kliento asignavimus iš tos sąskaitos arba į ją. Pasirinkimo sandorių ir pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, turinti teisę vykdyti pasirinkimo sandorį, o pardavėjas yra sandorio šalis, kuri parduoda pasirinkimo sandorį ir gauna priedą. Ateities ir išankstinių sandorių atveju, išskyrus su valiutomis susijusius ateities ir išankstinius sandorius, pirkėjas yra sandorio šalis, perkanti priemonę, o pardavėjas – sandorio šalis, parduodanti priemonę. Su vertybiniais popieriais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, kuriai tenka pagrindinio vertybinio popieriaus kainos kitimo rizika ir kuri gauna vertybinio popieriaus sumą. Pardavėjas yra sandorio šalis, sumokanti vertybinio popieriaus sumą. Su palūkanų normomis arba infliacijos indeksais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, mokanti fiksuotąją normą. Pardavėjas yra sandorio šalis, gaunanti fiksuotąją normą. Valiutų pozicijų apsikeitimo sandorių (kintama palūkanų norma už kintamą palūkanų normą) atveju pirkėjas yra sandorio šalis, kuri moka pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą, o pardavėjas – sandorio šalis, kuri tą skirtumą gauna. Apsikeitimo ir išankstinių sandorių, susijusių su valiutomis, ir skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti valiutą, kurios kodas abėcėlės tvarka pagal ISO 4217 standartą yra pirmas, o pardavėjas yra sandorio šalis, pateikianti tą valiutą. Su dividendais susijusių apsikeitimo sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti lygiaverčius faktinius dividendų mokėjimus. Pardavėjas yra sandorio šalis, mokanti dividendus ir gaunanti fiksuotąją normą. Kredito rizikos perleidimo išvestinių finansinių priemonių atveju, išskyrus pasirinkimo sandorius ir pasirinkimo sandorius dėl apsikeitimo sandorių, pirkėjas yra sandorio šalis, perkanti apsaugą. Pardavėjas yra sandorio šalis, parduodanti apsaugą. Su biržos prekėmis susijusių išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, gaunanti pranešime nurodytą biržos prekę, o pardavėjas – sandorio šalis, pateikianti šią biržos prekę. Išankstinių palūkanų normų sandorių atveju pirkėjas yra sandorio šalis, mokanti fiksuotąją normą, o pardavėjas – sandorio šalis, gaunanti fiksuotąją normą. Nominaliosios sumos padidėjimo atveju pardavėjas yra tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio perleidėjas. Nominaliosios sumos sumažėjimo atveju pardavėjas yra tas pats asmuo, kaip pradinio sandorio finansinės priemonės įgijėjas. |
{LEI} {MIC} {NATIONAL_ID} INTC |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
17–24 |
17–24 laukelių informacija, susijusi su pirkėju, atitinka 8–15 laukelių informaciją, susijusią su pardavėju (pirkėjo ir sprendimo priėmėjo duomenys). |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Perdavimo duomenys
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
25 |
Pavedimo perdavimo nuoroda |
„true“ – „taip“ įrašo pavedimą perduodanti įmonė savo pranešime, jei netenkinamos 4 straipsnyje nurodytos perdavimo sąlygos. „false“ – „ne“ – visais kitais atvejais. |
„true“ „false“ |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
26 |
Pirkėjo pavedimą perduodančios įmonės identifikavimo kodas |
Kodas, naudojamas pavedimą perduodančiai įmonei identifikuoti. Šią informaciją pateikia pavedimą gaunanti įmonė, savo pranešime nurodydama pavedimą perduodančios įmonės pateiktą identifikavimo kodą. |
{LEI} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
27 |
Pardavėjo pavedimą perduodančios įmonės identifikavimo kodas |
Kodas, naudojamas pavedimą perduodančiai įmonei identifikuoti. Šią informaciją pateikia pavedimą gaunanti įmonė, savo pranešime nurodydama pavedimą perduodančios įmonės pateiktą identifikavimo kodą. |
{LEI} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Sandorio duomenys |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
28 |
Prekybos data ir laikas |
Data ir laikas, kada buvo įvykdytas sandoris. Prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju detalumo lygis atitinka reikalavimus, nustatytus Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/574 (2) 3 straipsnyje. Ne prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju data ir laikas nurodomi, kai šalys susitaria dėl toliau nurodytų laukelių turinio: kiekio, kainos, valiutos (31, 34 ir 44 laukeliai), priemonės identifikavimo kodo, priemonės klasifikavimo ir pagrindinės priemonės kodo, jei yra. Ne prekybos vietoje įvykdytų sandorių atveju laikas pranešamas bent sekundės tikslumu. Kai sandoris vykdomas remiantis vykdančiosios įmonės kliento vardu perduotu pavedimu trečiajai šaliai, jei netenkinamos 4 straipsnyje nurodytos perdavimo sąlygos, nurodoma sandorio data ir laikas, o ne pavedimo perdavimo laikas. |
{DATE_TIME_FORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
29 |
Prekybos įgaliojimai |
Nurodoma, ar sandoris sudarytas vykdančiajai įmonei vykdant tarpininko suderintus sandorius pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 38 punktą, ar vykdant prekybą savo sąskaita pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Jei sandoris sudarytas ne vykdančiajai įmonei vykdant tarpininko suderintus sandorius ar vykdant prekybą savo sąskaita, laukelyje nurodoma, kad sandoris sudarytas pagal kitus įgaliojimus. |
DEAL – prekyba savo sąskaita MTCH – tarpininko suderinti sandoriai AOTC – bet kurie kiti įgaliojimai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
30 |
Kiekis |
Finansinės priemonės vienetų skaičius arba sandorį sudarančių išvestinių finansinių priemonių sutarčių skaičius. Finansinės priemonės nominalioji arba piniginė vertė. Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo lažybų sandorių (angl. spread bets) atveju kiekis yra piniginė vertė, kuria lažinamasi, pagrindinės finansinės priemonės vieno punkto pokyčiui. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju kiekis yra nominalioji suma, kurios atžvilgiu įgyjama arba suteikiama apsauga. Išvestinių finansinių priemonių sandorių nominaliosios sumos padidėjimo arba sumažėjimo atveju skaičius parodo absoliučiąją pokyčio vertę ir yra išreiškiamas teigiamu skaičiumi. Šiame laukelyje pateikta informacija turi atitikti 33 ir 46 laukeliuose nurodytas vertes. |
{DECIMAL-18/17} – jei kiekis išreikštas vienetų skaičiumi. {DECIMAL-18/5} – jei kiekis išreikštas pinigine arba nominaliąja verte. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
31 |
Kiekio valiuta |
Valiuta, kuria išreikštas kiekis. Taikytina tik tuomet, jei kiekis išreikštas kaip nominalioji ar piniginė vertė. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
32 |
Išvestinės finansinės priemonės nominaliosios sumos padidėjimas arba sumažėjimas |
Nurodoma, ar išvestinės finansinės priemonės sandorio nominalioji suma padidėjo ar sumažėjo. Laukelis pildomas tik tuomet, kai pasikeičia išvestinės finansinės priemonės sandorio nominalioji suma. |
INCR – padidėjimas DECR – sumažėjimas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
33 |
Kaina |
Sandorio vykdymo kaina be komisinių ir sukauptų palūkanų (jei taikytina). Pasirinkimo sandorių atveju tai yra išvestinės finansinės priemonės sandorio priedas vienai pagrindinei finansinei priemonei arba indekso punktui. Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo lažybų sandorių (angl. spread bets) atveju tai yra pagrindinės finansinės priemonės referencinė kaina. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (angl. CDS) atveju tai yra atkarpa baziniais punktais. Jei kaina nurodoma pinigine išraiška, ji turi būti nurodyta pagrindinės valiutos vienetu. Kai kaina šiuo metu nežinoma, tačiau netrukus bus žinoma, įrašoma vertė PNDG. Kai kaina netaikoma, įrašoma vertė NOAP. Šiame laukelyje pateikta informacija turi atitikti 30 ir 46 laukeliuose nurodytas vertes. |
{DECIMAL-18/13} – jei kaina išreikšta pinigine verte. {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu. {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais. PNDG – jei kaina nežinoma. NOAP – jei kaina netaikoma. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
34 |
Kainos valiuta |
Valiuta, kuria išreikšta kaina (taikoma, jei kaina išreikšta pinigine verte). |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
35 |
Grynoji suma |
Grynoji sandorio suma reiškia pinigų sumą, kurią sumoka skolos priemonės pirkėjas atsiskaitęs už sandorį. Ši pinigų suma yra lygi: (švari kaina (angl. clean price) * nominalioji vertė) + sukauptos atkarpos. Todėl grynoji sandorio suma neapima jokių komisinių ar kitų skolos priemonės pirkėjui tenkančių mokesčių. Laukelis pildomas tik tuomet, kai finansinė priemonė yra skola. |
{DECIMAL-18/5} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
36 |
Vieta |
Vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, identifikavimas. Sandoriams, įvykdytiems prekybos vietoje, per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką arba organizuotoje prekybos platformoje, esančiuose ne Sąjungoje, identifikuoti naudojamas ISO10383 segmento MIC kodas. Jei segmento MIC kodas neegzistuoja, naudojamas veiklos MIC kodas. Finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti arba kuriomis prekiauta prekybos vietoje, arba dėl kurių pateiktas prašymas leisti prekiauti, atveju naudojamas MIC kodas XOFF, jei tos finansinės priemonės sandoris įvykdytas ne prekybos vietoje, ne per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką ar organizuotoje prekybos platformoje, esančiuose ne Sąjungoje, arba jei investicinė įmonė nežino, kad prekiauja su kita investicine įmone, veikiančia kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas. Finansinių priemonių, kuriomis neleista prekiauti arba kuriomis neprekiauta prekybos vietoje, arba dėl kurių nepateiktas prašymas leisti prekiauti ir kuriomis neprekiauta organizuotoje prekybos platformoje, esančioje ne Sąjungoje, bet kurių pagrindine finansine priemone leista prekiauti arba prekiauta prekybos vietoje, atveju naudojamas MIC kodas XXXX. |
{MIC} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
37 |
Filialo narystės šalis |
Kodas, naudojamas investicinės įmonės filialo, kurio naryste rinkoje pasinaudota sandoriui įvykdyti, šaliai identifikuoti. Jei filialo naryste rinkoje nesinaudota, šiame laukelyje nurodomas investicinės įmonės buveinės valstybės narės šalies kodas arba šalies, kurioje įmonė yra įsteigusi savo pagrindinę buveinę arba registruotą buveinę (jeigu tai yra trečiosios valstybės įmonės), kodas. Šis laukelis pildomas tik dėl prekybos vietoje arba organizuotoje prekybos platformoje, esančiose ne Sąjungoje, įvykdyto sandorio rinkos informacijos. |
{COUNTRYCODE_2} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
38 |
Išankstinis mokėjimas |
Pardavėjo gauto ar sumokėto išankstinio mokėjimo piniginė vertė. Kai pardavėjas gauna išankstinį mokėjimą, nurodoma teigiama vertė. Kai pardavėjas atlieka išankstinį mokėjimą, nurodoma neigiama vertė. |
{DECIMAL-18/5} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
39 |
Išankstinio mokėjimo valiuta |
Išankstinio mokėjimo valiuta. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
40 |
Sudėtinių sandorių komponentų identifikatorius |
Pranešimą teikiančios įmonės vidaus identifikatorius, kurio paskirtis – identifikuoti visus pranešimus, susijusius su tuo pačiu kelių finansinių priemonių derinio sandoriu, pagal 12 straipsnį. Kodas turi būti unikalus įmonės lygmens identifikatorius, skirtas pranešimų grupei, susijusiai su įvykdytu sandoriu, nustatyti. Laukelis pildomas tik tuomet, kai taikomas 12 straipsnio sąlygos. |
{ALPHANUM-35} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Priemonės duomenys |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
41 |
Priemonės identifikavimo kodas |
Finansinei priemonei identifikuoti naudojamas kodas. Šis laukelis taikomas finansinėms priemonėms, dėl kurių pateiktas prašymas leisti prekiauti, kuriomis leista prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką. Jis taip pat taikomas finansinėms priemonėms su ISIN kodu, kuriomis prekiaujama organizuotoje prekybos platformoje, esančioje ne Sąjungoje, jei pagrindine finansine priemone prekiaujama prekybos vietoje. |
{ISIN} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
42–56 laukeliai netaikomi, jei: sandoriai vykdomi prekybos vietoje arba investicinėje įmonėje, veikiančioje kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, arba 41 laukelyje įrašomas ISIN kodas, esantis EVPRI pateiktame bazinių duomenų sąraše. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
42 |
Nesutrumpintas priemonės pavadinimas |
Nesutrumpintas finansinės priemonės pavadinimas. |
{ALPHANUM-350} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
43 |
Priemonės klasifikavimas |
Finansinei priemonei klasifikuoti taikoma sistema. Turi būti pateiktas visas tikslus finansinių priemonių klasifikavimo (CFI) kodas. |
{CFI_CODE} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
44 |
1 nominaliosios sumos valiuta |
Valiuta, kuria denominuota nominalioji suma. Palūkanų normų arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sandorio atveju nurodoma 1 sandorio dalies nominaliosios sumos valiuta arba valiutų poros 1-oji valiuta. Pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju, kai pagrindinis apsikeitimo sandoris vykdomas viena valiuta, nurodoma pagrindinio apsikeitimo sandorio nominaliosios sumos valiuta. Kai pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių pagrindinis turtas yra denominuotas keliomis valiutomis, nurodoma apsikeitimo sandorio 1 dalies nominaliosios sumos valiuta. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
45 |
2 nominaliosios sumos valiuta |
Kelių valiutų arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių atveju nurodoma valiuta, kuria denominuota 2 sandorio dalis. Pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju, kai pagrindinis apsikeitimo sandoris vykdomas keliomis valiutomis, nurodoma valiuta, kuria denominuota apsikeitimo sandorio 2 dalis. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
46 |
Kainos daugiklis |
Pagrindinės finansinės priemonės, kurią atspindi viena išvestinių finansinių priemonių sutartis, vienetų skaičius. Piniginė vertė, kurią apima viena apsikeitimo sandorio sutartis, kai kiekio laukelyje nurodytas sandorį sudarančių apsikeitimo sandorio sutarčių skaičius. Su indeksu susieto ateities sandorio arba pasirinkimo sandorio atveju nurodoma indekso punkto suma. Skirtumo lažybų (angl. spreadbets) atveju nurodomas pagrindinės finansinės priemonės, dėl kurios lažinamasi, kainos pokytis. Šiame laukelyje pateikta informacija turi atitikti 30 ir 33 laukeliuose nurodytas vertes. |
{DECIMAL-18/17} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
47 |
Pagrindinės finansinės priemonės kodas |
Pagrindinės finansinės priemonės ISIN kodas. Amerikos depozitoriumo pakvitavimų (ADR), tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų (GDR) ir panašių finansinių priemonių atveju nurodomas finansinės priemonės, kuria grindžiamos šios priemonės, ISIN kodas. Konvertuojamųjų obligacijų atveju nurodomas priemonės, į kurią gali būti konvertuota obligacija, ISIN kodas. Išvestinių finansinių priemonių ar kitų priemonių, kurios turi pagrindinę finansinę priemonę, atveju nurodomas pagrindinės finansinės priemonės ISIN kodas, kai pagrindine finansine priemone leidžiama prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje. Jei pagrindinė finansinė priemonė yra dividendai akcijomis, nurodomas susijusios akcijos, suteikiančios teisę į pagrindinius dividendus, ISIN kodas. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju nurodomas išvestinės finansinės priemonės pagrindinės pozicijos ISIN kodas. Jeigu pagrindinė finansinė priemonė yra indeksas, turintis ISIN kodą, nurodomas to indekso ISIN kodas. Jei pagrindinė finansinė priemonė yra kelių priemonių rinkinys, nurodomi visų to rinkinio sudedamųjų dalių, kuriomis leista prekiauti arba yra prekiaujama prekybos vietoje, ISIN kodai. 47 laukelis pildomas tiek kartų, kol išvardijamos visos rinkinio priemonės, apie kurias reikia pranešti. |
{ISIN} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
48 |
Pagrindinio indekso pavadinimas |
Kai pagrindinė finansinė priemonė yra indeksas, nurodomas indekso pavadinimas. |
{INDEX} arba {ALPHANUM-25} – jeigu indekso pavadinimas neįtrauktas į {INDEX} sąrašą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
49 |
Pagrindinio indekso terminas |
Kai pagrindinė finansinė priemonė yra indeksas, nurodomas indekso terminas. |
{INTEGER-3}+DAYS – dienos {INTEGER-3}+WEEK – savaitės {INTEGER-3}+MNTH – mėnesiai {INTEGER-3}+YEAR – metai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
50 |
Pasirinkimo sandorio rūšis |
Nurodoma, ar išvestinių finansinių priemonių sandoris yra pirkimo (teisė pirkti konkretų pagrindinį turtą) ar pardavimo (teisė parduoti konkretų pagrindinį turtą) sandoris, ar neįmanoma nustatyti, ar jis vykdymo metu bus pirkimo, ar pardavimo sandoris. Pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju nurodoma:
Viršutinių ir apatinių ribų sandorių atveju nurodoma:
Laukelis skirtas tik išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios yra pasirinkimo sandoriai arba varantai. |
PUTO – pasirinkimo parduoti sandoris CALL – pasirinkimo pirkti sandoris OTHR – kai neįmanoma nustatyti, ar tai pasirinkimo pirkti sandoris, ar pasirinkimo parduoti sandoris |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
51 |
Vykdymo kaina |
Nurodoma iš anksto nustatyta kaina, kuria turėtojas turės pirkti arba parduoti pagrindinę finansinę priemonę, arba nurodoma, kad kainos vykdymo metu nustatyti neįmanoma. Laukelis skirtas tik pasirinkimo sandoriui arba varantui, kurių vykdymo kaina gali būti nustatyta vykdymo metu. Kai kaina šiuo metu nežinoma, tačiau netrukus bus žinoma, įrašoma vertė PNDG. Kai vykdymo kaina netaikoma, laukelis nepildomas. |
{DECIMAL-18/13} – jei kaina išreikšta pinigine verte. {DECIMAL-11/10} – jei kaina išreikšta procentine dalimi arba pajamingumu. {DECIMAL-18/17} – jei kaina išreikšta baziniais punktais. PNDG – jei kaina nežinoma. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
52 |
Vykdymo kainos valiuta |
Vykdymo kainos valiuta. |
{CURRENCYCODE_3} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
53 |
Pasirinkimo sandorio vykdymo būdas |
Nurodoma, ar pasirinkimo sandorį galima įvykdyti tik fiksuotą datą (europietiškas ir azijietiškas būdas), kelias iš anksto nustatytas datas (Bermudų) ar bet kuriuo metu sandorio galiojimo laikotarpiu (amerikietiškas). Šis laukelis skirtas tik pasirinkimo sandoriams, varantams ir teisės patvirtinimo sertifikatams. |
EURO – europietiškas AMER – amerikietiškas ASIA – azijietiškas BERM – Bermudų OTHR – kitas |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
54 |
Išpirkimo data |
Finansinės priemonės išpirkimo data. Laukelis skirtas tik skolos priemonėms su nustatyta išpirkimo data. |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
55 |
Galiojimo pabaigos data |
Finansinės priemonės galiojimo pabaigos data. Laukelis skirtas tik išvestinėms finansinėms priemonėms su nustatyta galiojimo pabaigos data. |
{DATEFORMAT} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
56 |
Pateikimo rūšis |
Nurodoma, ar už sandorį atsiskaitoma fiziškai, ar pinigais. Kai pateikimo rūšies vykdymo metu nustatyti neįmanoma, įrašoma vertė OPTL. Šis laukelis taikomas tik išvestinėms finansinėms priemonėms. |
PHYS – atsiskaitoma fiziškai CASH – atsiskaitoma pinigais OPTL – pasirenka sandorio šalis arba nustato trečioji šalis |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Prekybos vykdytojas, algoritmai, pareigų netaikymas ir rodikliai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
57 |
Investicinis sprendimas įmonėje |
Kodas, naudojamas investicinės įmonės asmeniui arba algoritmui, kuriam tenka atsakomybė už investicinį sprendimą, identifikuoti. Fiziniams asmenims identifikuoti naudojamas 6 straipsnyje nurodytas identifikatorius. Jei investicinį sprendimą priėmė algoritmas, laukelis pildomas, kaip nurodyta 8 straipsnyje. Laukelis skirtas tik įmonėje priimamam investiciniam sprendimui. Jei sandoris susijęs su perduotu pavedimu, kuris atitiko 4 straipsnyje nurodytas perdavimo sąlygas, pavedimą gaunanti įmonė savo pranešime į šį laukelį įrašo iš pavedimą perduodančios įmonės gautą informaciją. |
{NATIONAL_ID} – fiziniai asmenys {ALPHANUM-50} – algoritmai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
58 |
Filialo, prižiūrinčio investicinį sprendimą priimantį asmenį, šalis |
Kodas, naudojamas investicinės įmonės filialo, atsakingo už investicinį sprendimą priimantį asmenį, kaip nurodyta 14 straipsnio 3 dalies b punkte, šaliai identifikuoti. Jei asmens, atsakingo už investicinį sprendimą, filialas neprižiūrėjo, šiame laukelyje nurodomas investicinės įmonės buveinės valstybės narės šalies kodas arba šalies, kurioje įmonė yra įsteigusi savo pagrindinę buveinę arba registruotą buveinę (jeigu tai yra trečiosios valstybės įmonės), kodas. Jei sandoris susijęs su perduotu pavedimu, kuris atitiko 4 straipsnyje nurodytas perdavimo sąlygas, pavedimą gaunanti įmonė savo pranešime į šį laukelį įrašo iš pavedimą perduodančios įmonės gautą informaciją. Šis laukelis netaikomas, kai investicinis sprendimas priimtas naudojant algoritmą. |
{COUNTRYCODE_2} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
59 |
Vykdymas įmonėje |
Kodas, naudojamas investicinėje įmonėje asmeniui arba algoritmui, kuriam tenka atsakomybė už vykdymą, identifikuoti. Fizinių asmenų atveju naudojamas 6 straipsnyje nurodytas identifikatorius. Jeigu už vykdymą atsakingas algoritmas, laukelis pildomas, kaip nurodyta 9 straipsnyje. |
{NATIONAL_ID} – fiziniai asmenys {ALPHANUM-50} – algoritmai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
60 |
Filialo, prižiūrinčio už sandorio vykdymą atsakingą asmenį, šalis |
Kodas, naudojamas investicinės įmonės filialo, atsakingo už asmenį, kuriam tenka atsakomybė už sandorio vykdymą, kaip nurodyta 14 straipsnio 3 dalies c punkte, šaliai identifikuoti. Jei atsakingojo asmens filialas neprižiūrėjo, šiame laukelyje nurodomas investicinės įmonės buveinės valstybės narės šalies kodas arba šalies, kurioje įmonė yra įsteigusi savo pagrindinę buveinę arba registruotą buveinę (jeigu tai yra trečiosios valstybės įmonės), kodas. Šis laukelis netaikomas, kai už vykdymą atsakingas algoritmas. |
{COUNTRYCODE_2} |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
61 |
Pareigų netaikymo rodiklis |
Nurodoma, ar sandoris įvykdytas remiantis pareigų netaikymo iki sandorio sudarymo nuostata pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 ir 9 straipsnius. Nuosavo kapitalo priemonių atveju:
Ne nuosavo kapitalo priemonių atveju:
Šis laukelis pildomas tik dėl prekybos vietoje pagal pareigų netaikymo nuostatą įvykdyto sandorio rinkos informacijos. |
Nurodyti vieną ar kelis iš toliau išvardytų rodiklių:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
62 |
Skolintų vertybinių popierių pardavimo rodiklis |
Investicinės įmonės savo arba kliento vardu atliktas skolintų vertybinių popierių pardavimas, kaip aprašyta 11 straipsnyje. Jei investicinė įmonė vykdo sandorį kliento, kuris parduoda, vardu ir po visų įmanomų pastangų negali nustatyti, ar tai yra skolintų vertybinių popierių pardavimas, šiame laukelyje įrašoma UNDI. Jei sandoris susijęs su perduotu pavedimu, kuris atitiko šio reglamento 4 straipsnyje nurodytas perdavimo sąlygas, pavedimą gaunanti įmonė savo pranešimuose į šį laukelį įrašo iš pavedimą perduodančios įmonės gautą informaciją. Šis laukelis pildomas tik tuomet, kai priemonei taikomas Reglamentas (ES) Nr. 236/2012, o pardavėjas yra investicinė įmonė arba investicinės įmonės klientas. |
SESH – skolintų vertybinių popierių pardavimas netaikant išimčių SSEX – skolintų vertybinių popierių pardavimas taikant išimtis SELL – ne skolintų vertybinių popierių pardavimas UNDI – informacijos nėra |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
63 |
Nebiržinės prekybos po sandorio sudarymo rodiklis |
Sandorio rūšies rodiklis pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 straipsnio 3 dalies a punktą ir 21 straipsnio 5 dalies a punktą. Visų priemonių atveju:
Nuosavo kapitalo priemonių atveju:
Ne nuosavo kapitalo priemonių atveju:
|
Nurodyti vieną ar kelis iš toliau išvardytų rodiklių:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
64 |
Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rodiklis |
Nurodoma, ar sandoriu objektyviai įvertinamu būdu sumažinama rizika pagal Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnį. Jei sandoris susijęs su perduotu pavedimu, kuris atitiko 4 straipsnyje nurodytas perdavimo sąlygas, pavedimą gaunanti įmonė savo pranešimuose į šį laukelį įrašo iš pavedimą perduodančios įmonės gautą informaciją. Šis laukelis taikomas tik biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriams. |
„true“ – taip „false“ – ne |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
65 |
Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio rodiklis |
„true“ įrašoma, jei sandoris patenka į veiklos sritį, bet jam netaikoma pareiga pranešti apie sandorius pagal Reglamentą (ES) 2015/2365. „false“ – kitais atvejais. |
„true“ – taip „false“ – ne |
(1) 2016 m. birželio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/580, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas finansinių priemonių pavedimų atitinkamų duomenų laikymo techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 193).
(2) 2016 m. birželio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/574, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma verslo laikrodžių tikslumo lygio techniniais reguliavimo standartais (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 148).
II PRIEDAS
Sandorių pranešimuose naudotini fizinių asmenų nacionaliniai klientų identifikatoriai
Dviraidis ISO 3166–1 šalies kodas |
Šalies pavadinimas |
1 prioritetinis identifikatorius |
2 prioritetinis identifikatorius |
3 prioritetinis identifikatorius |
AT |
Austrija |
CONCAT |
|
|
BE |
Belgija |
Belgijos nacionalinis numeris (Numéro de registre national – Rijksregisternummer) |
CONCAT |
|
BG |
Bulgarija |
Bulgarijos asmens numeris |
CONCAT |
|
CY |
Kipras |
Nacionalinio paso numeris |
CONCAT |
|
CZ |
Čekija |
Nacionalinis identifikacinis numeris (Rodné číslo) |
Paso numeris |
CONCAT |
DE |
Vokietija |
CONCAT |
|
|
DK |
Danija |
Asmens tapatybės kodas 10 ženklų raidinis skaitinis kodas: DDMMYYXXXX |
CONCAT |
|
EE |
Estija |
Estijos asmens identifikavimo kodas (Isikukood) |
|
|
ES |
Ispanija |
Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (Código de identificación fiscal) |
|
|
FI |
Suomija |
Asmens tapatybės kodas |
CONCAT |
|
FR |
Prancūzija |
CONCAT |
|
|
GB |
Jungtinė Karalystė |
JK nacionalinio draudimo numeris |
CONCAT |
|
GR |
Graikija |
10 skaitmenų investuotojo dalies DSS kodas |
CONCAT |
|
HR |
Kroatija |
Asmens identifikacinis numeris (OIB – Osobni identifikacijski broj) |
CONCAT |
|
HU |
Vengrija |
CONCAT |
|
|
IE |
Airija |
CONCAT |
|
|
IS |
Islandija |
Asmens tapatybės kodas (Kennitala) |
|
|
IT |
Italija |
Fiskalinis kodas (Codice fiscale) |
|
|
LI |
Lichtenšteinas |
Nacionalinio paso numeris |
Nacionalinės tapatybės kortelės numeris |
CONCAT |
LT |
Lietuva |
Asmens kodas (Asmens kodas) |
Nacionalinio paso numeris |
CONCAT |
LU |
Liuksemburgas |
CONCAT |
|
|
LV |
Latvija |
Asmens kodas (Personas kods) |
CONCAT |
|
MT |
Мalta |
Nacionalinis identifikacinis numeris |
Nacionalinio paso numeris |
|
NL |
Nyderlandai |
Nacionalinio paso numeris |
Nacionalinės tapatybės kortelės numeris |
CONCAT |
NO |
Norvegija |
11 skaitmenų asmens kodas (Foedselsnummer) |
CONCAT |
|
PL |
Lenkija |
Nacionalinis identifikacinis numeris (PESEL) |
Mokesčių mokėtojo numeris (Numer identyfikacji podatkowej) |
|
PT |
Portugalija |
Mokesčių mokėtojo numeris (Número de Identificação Fiscal) |
Nacionalinio paso numeris |
CONCAT |
RO |
Rumunija |
Nacionalinis identifikacinis numeris (Cod Numeric Personal) |
Nacionalinio paso numeris |
CONCAT |
SE |
Švedija |
Asmens tapatybės numeris |
CONCAT |
|
SI |
Slovėnija |
Asmens identifikacinis numeris (EMŠO: Enotna Matična Številka Občana) |
CONCAT |
|
SK |
Slovakija |
Asmens numeris (Rodné číslo) |
Nacionalinio paso numeris |
CONCAT |
Visos kitos šalys |
Nacionalinio paso numeris |
CONCAT |
|
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/479 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/591
2016 m. gruodžio 1 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų taikymo techniniais reguliavimo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (1), ypač į jos 57 straipsnio 3 ir 12 dalis,
kadangi:
(1) |
siekiant Sąjungoje užtikrinti suderintą požiūrį į biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų taikymą, reikėtų patikslinti tų apribojimų apskaičiavimo metodiką. Metodika turėtų užkirsti kelią reglamentavimo arbitražui ir skatinti nuoseklumą, be to, turėtų kompetentingoms institucijoms suteikti pakankamai lankstumo, kad būtų atsižvelgta į skirtingų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų ir pagrindinių biržos prekių rinkų skirtumus. Apribojimų apskaičiavimo metodika turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms rasti pusiausvyrą tarp tikslų nustatyti pakankamai mažus apribojimus, kurie neleistų tų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų turėtojams piktnaudžiauti rinka arba ją iškreipti, ir tikslų palaikyti tvarkingo kainų nustatymo ir atsiskaitymo priemones, vystyti naujas biržos prekių išvestines finansines priemones ir sudaryti sąlygas naudojant biržos prekių išvestines finansines priemones toliau palaikyti komercinę veiklą pagrindinių biržos prekių rinkoje; |
(2) |
siekiant aiškiai identifikuoti kelias sąvokas, išplaukiančias iš Direktyvos 2014/65/ES, ir patikslinti šiam reglamentui būtinus techninius terminus, kad jis būtų vienodai taikomas, reikėtų apibrėžti tam tikrus terminus; |
(3) |
rinkos dalyvių biržos prekių išvestinės finansinės priemonės ilgosios ir trumposios pozicijos turėtų būti užskaitytos tarpusavyje, kad būtų nustatytas efektyvus pozicijos, kurią asmuo kontroliuoja bet kuriuo momentu, dydis. Pozicijos, turimos pagal pasirinkimo sandorį, dydis turėtų būti apskaičiuojamas pagal delta koeficientą. Kadangi artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių sutarčių pozicijų apribojimams apskaičiuoti šiuo reglamentu taikoma skirtinga metodika, tokia užskaita artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių pozicijoms turėtų būti taikoma atskirai; |
(4) |
Direktyva 2014/65/ES reikalaujama, kad asmens vardu kitų asmenų turimos pozicijos būtų įtrauktos apskaičiuojant to asmens pozicijų apribojimą ir kad pozicijų apribojimai būtų taikomi tiek subjekto, tiek grupės lygmeniu, todėl būtina pozicijas sumuoti grupės lygmeniu. Numatyti sumavimą grupės lygmeniu tikslinga tik tuomet, jei patronuojančioji įmonė gali kontroliuoti pozicijų naudojimą. Taigi patronuojančiosios įmonės turėtų sumuoti savo patronuojamųjų įmonių turimas pozicijas su bet kuriomis tiesiogiai patronuojančiojo subjekto turimomis pozicijomis, be patronuojamųjų įmonių atliekamo savo pačių pozicijų sumavimo. Atliekant tokį sumavimą pozicijos gali būti apskaičiuojamos patronuojančiosios įmonės lygmeniu ir būtų didesnės arba – dėl skirtingų patronuojamųjų įmonių turimų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų užskaitos – mažesnės negu atskiros patronuojamosios įmonės lygmeniu. Pozicijos neturėtų būti sumuojamos patronuojančiosios įmonės lygmeniu, jei pozicijas turi kolektyvinio investavimo subjektai, tas pozicijas turintys savo investuotojų, o ne savo patronuojančiųjų įmonių vardu, kai patronuojančioji įmonė negali kontroliuoti tų pozicijų naudojimo savo pačios naudai; |
(5) |
apibrėžiant tos pačios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sąvoką turėtų būti nustatyta sunkiai įveikiama riba, kad būtų neleidžiama asmenims netinkamai užskaityti nepanašių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijas siekiant nesilaikyti biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pagrindinės sutarties pozicijų apribojimo ir sumažinti jo patikimumą. Taip neturėtų būti užkertamas kelias kompetentingoms institucijoms, koordinuojant Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI), nustatyti panašius pozicijų apribojimus panašioms biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartims. Turėtų būti laikoma, kad prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekybos vietoje apimtis didelė, jei pakankamą laikotarpį jos viršija šiame reglamente nurodytą likvidumo ribą; |
(6) |
jei vertinama nebiržinės prekybos sutartis dėl tos pačios pagrindinės biržos prekės, kuri turi būti pateikta toje pačioje vietoje tomis pačiomis sutartinėmis sąlygomis, kaip ir sutartis, kuria prekiaujama prekybos vietoje, ir jei jos ekonominis rezultatas labai koreliuoja su sutarties, kuria prekiaujama prekybos vietoje, ekonominiu rezultatu, ji turėtų būti laikoma ekonomiškai lygiaverte, nepaisant nedidelių skirtumų tarp sutartinių specifikacijų dėl lotų dydžių ir pateikimo datos. Tokias sutartis laikyti ekonomiškai lygiavertėmis taip pat neturėtų trukdyti rizikos valdymo sudarius sandorį priemonių, pvz., tarpuskaitos priemonių, skirtumai. Siekiant užkirsti kelią galimai dominuojančių pozicijų, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, netinkamai užskaitai naudojant dvišales priemones nebiržinės prekybos sutartyse ir užtikrinti veiksmingą pozicijų apribojimų tvarkos veikimą praktikoje, būtina, kad biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama ne biržoje, ekonomiškai lygiavertėmis sutartims, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, būtų laikomos tik ribotomis aplinkybėmis. Siekiant atgrasyti nuo pozicijų apribojimų vengimo ir padidinti pozicijų apribojimų tvarkos vientisumą, būtina, kad ekonomiškai lygiavertės nebiržinės prekybos sutarties apibrėžtis būtų siaura ir neleistų asmeniui nebiržinės prekybos pozicijos užskaityti su daugeliu kitų pozicijų arba savo nuožiūra pasirinkti pozicijas, su kuriomis ji būtų užskaitoma; |
(7) |
siekiant nustatyti, kurios biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos objektyviai įvertinus būtų mažinančios riziką, tiesiogiai susijusią su komercine veikla, reikėtų numatyti tam tikrus kriterijus, įskaitant apskaitoje naudojamos apsidraudimo sutarties apibrėžties taikymą remiantis tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) taisyklėmis. Ta apskaitoje naudojama apibrėžtis taip pat turėtų būti prieinama ne finansų subjektams, nors jie TFAS taisyklių ir netaiko subjekto lygmeniu; |
(8) |
be to, ne finansų subjektai turėtų turėti galimybę naudoti rizikos valdymo metodus siekdami sumažinti bendrą riziką, kylančią dėl jų pačių arba jų grupės komercinės veiklos, įskaitant riziką, kylančią dėl kelių geografinių rinkų, kelių produktų, laikotarpių arba subjektų (makrolygio arba portfelio apsidraudimas). Kai ne finansų subjektas naudoja makrolygio arba portfelio apsidraudimą, jis gali neturėti galimybės vienareikšmiškai nustatyti ryšį tarp biržos prekių išvestinės finansinės priemonės konkrečios pozicijos ir dėl komercinės veiklos kylančios specifinės rizikos, nuo kurios apsidrausti ketinama ta biržos prekių išvestine finansine priemone. Ne finansų subjektas taip pat gali naudoti nelygiavertę biržos prekių išvestinę finansinę priemonę, kad apsidraustų nuo specifinės rizikos, kylančios dėl komercinės veiklos, jei nėra identiškos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės arba jei glaudžiau koreliuotos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės likvidumas nėra pakankamas (netiesioginis apsidraudimas). Tokiais atvejais rizikos valdymo politika ir sistemos turėtų suteikti galimybę neleisti ne apsidraudimo sandorių priskirti prie apsidraudimo kategorijos ir sudaryti pakankamai išskaidytą apsidraudimo portfelio vaizdą, kad spekuliaciniai komponentai būtų identifikuoti ir priskaičiuojami nustatant pozicijų apribojimus. Pozicijos neturėtų būti laikomos mažinančiomis su komercine veikla susijusią riziką vien dėl to, kad jos apskritai įtrauktos į riziką mažinančių sandorių portfelį; |
(9) |
laikui bėgant rizika gali kisti ir, siekiant prisitaikyti prie jos raidos, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios iš pradžių vykdytos, kad būtų sumažinta su komercine veikla susijusi rizika, gali tekti kompensuoti naudojant papildomas biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kuriomis užbaigiamos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartys, nebesusijusios su komercine rizika. Be to, dėl rizikos raidos, į kurią atsižvelgta rizikos mažinimo tikslu prisiimant biržos prekių išvestinės finansinės priemonės poziciją, ta pozicija vėliau neturėtų būti iš naujo įvertinta kaip nesanti privilegijuotasis sandoris ab initio; |
(10) |
ne finansų subjektai turėtų turėti galimybę prieš prisiimdami poziciją prašyti pritaikyti išimtį, susijusią su komercinės veiklos apsidraudimu. Prašyme kompetentingai institucijai turėtų būti pateikiama aiški ir glausta su pagrindine biržos preke susijusios ne finansų subjekto komercinės veiklos, susijusios rizikos ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių naudojimo tai rizikai mažinti būdų apžvalga. Pozicijų apribojimai yra taikomi visą laiką ir, jei kompetentinga institucija galiausiai neleistų pritaikyti išimties, ne finansų subjektas turėtų atitinkamai sumažinti poziciją, viršijančią apribojimą, ir jam gali būti taikomos priežiūros priemonės dėl apribojimo nesilaikymo. Ne finansų subjektai turėtų periodiškai iš naujo vertinti savo veiklą, kad būtų užtikrinta, jog tolesnis išimties taikymas būtų pagrįstas; |
(11) |
artimiausio pateikimo mėnesio laikotarpis, kuris yra laikotarpis prieš pat pateikimą suėjus galiojimo terminui, gali skirtis priklausomai nuo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės ir gali nebūtinai tiksliai sutapti su vienu mėnesiu. Todėl artimiausio pateikimo mėnesio sutartys turėtų būti susijusios su ta biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutartimi, kurios terminas yra artimiausias. Ribojant pozicijas, kurias asmuo gali turėti tuo laikotarpiu, per kurį fizinė biržos prekė turi būti pateikta, ribojamas pagrindinės biržos prekės pateikiamos apimties kiekis, kurį kiekvienas asmuo gali pateikti arba priimti, ir taip neleidžiama asmenims kaupti dominuojančių pozicijų ir dėl to įgyti galimybę daryti poveikį rinkai ribojant prieigą prie biržos prekės. Todėl standartinis bazinis artimiausio pateikimo mėnesio pozicijų apribojimas biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, už kurias atsiskaitoma ir fiziškai, ir pinigais, turėtų būti apskaičiuojamas kaip pateikiamos apimties įverčio procentinė dalis. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę įgyvendinti pozicijų apribojimų, mažėjančių nuo momento, kai sutartis tampa artimiausio pateikimo mėnesio sutartimi, iki termino, tvarkaraštį, kad tiksliau užtikrintų, jog pozicijų apribojimai būtų tinkamai nustatomi per artimiausio pateikimo mėnesio laikotarpį, ir užtikrintų tvarkingą atsiskaitymą; |
(12) |
kitų mėnesių pozicijų apribojimas taikomas visų rūšių terminams, išskyrus artimiausio pateikimo mėnesį. Standartinis bazinis kitų mėnesių pozicijų apribojimas biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, už kurias atsiskaitoma ir fiziškai, ir pinigais, turėtų būti apskaičiuojamas kaip bendro atvirų pozicijų skaičiaus procentinė dalis. Pozicijų pasiskirstymas per kitus biržos prekių sutarties mėnesius dažnai koncentruojasi per mėnesius, kurie arčiausiai termino. Todėl bendras atvirų pozicijų skaičius yra tinkamesnis bazinis dydis pozicijų apribojimams nustatyti negu vidurkis atsižvelgus į visus terminus; |
(13) |
pateikiamos apimties ir atvirų pozicijų standartinis bazinis 25 % dydis yra nustatytas atsižvelgiant į kitų rinkų ir jurisdikcijų patirtį. Kompetentingos institucijos bazinį dydį turėtų koreguoti, kad būtų galima jį sumažinti ne daugiau kaip 20 % (arba 22,5 % kai kurių žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju) ir padidinti ne daugiau kaip 10 % (arba 15 % mažesnio likvidumo biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju), jei to reikėtų dėl rinkos ypatybių, pvz., rinkos dalyvių nebuvimo, siekiant palaikyti tvarkingą atsiskaitymą ir sutarties bei jos pagrindinės rinkos veikimą. Bazinis dydis koreguojamas tik tuomet, jei to reikia dėl objektyvių rinkos ypatybių, ir ne ilgiau, nei to reikia dėl objektyvių rinkos ypatybių, todėl turėtų būti įmanoma laikinai koreguoti bazinį dydį. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad bazinis dydis būtų sumažintas, kai tik to prireikia siekiant užkirsti kelią dominuojančioms pozicijoms ir palaikyti tvarkingą biržos prekių išvestinės finansinės priemonės bei pagrindinės biržos prekės kainų nustatymą. Intervalas rodo tai, kad Direktyva 2014/65/ES apima įvairesnes biržos prekių išvestines finansines priemones ir rinkas negu kitos rinkos ir jurisdikcijos. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių apibrėžtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (2) 2 straipsnio 1 dalies 30 punktą yra plati ir, be kita ko, apima vertybiniais popieriais pakeistas išvestines finansines priemones bei išvestines finansines priemones, už kurias atsiskaitoma pinigais, o šios priemonės neturi materialaus pagrindinio turto ir tai gali būti, pvz., klimato kintamieji. Vertybiniais popieriais pakeistų išvestinių finansinių priemonių atveju netaikoma artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių sąvoka. Materialaus pagrindinio turto neturinčių išvestinių finansinių priemonių atveju pozicijų apribojimui nustatyti negali būti naudojama pateikiama apimtis. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę patikslinti arba pakoreguoti metodikas, skirtas šių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimams nustatyti, remdamosi skirtingais parametrais, pvz., išleistų vertybinių popierių skaičiumi arba atvirų pozicijų skaičiaus naudojimu ir per artimiausio pateikimo mėnesį; |
(14) |
tam tikrose biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartyse, visų pirma dėl elektros energijos ir dujų, numatoma, kad pagrindinis turtas turi būti nuolat teikiamas nurodytą laikotarpį, pvz., dieną, mėnesį ar metus. Be to, tam tikros sutartys, pagal kurias pateikimo laikotarpiai yra ilgesni, pvz., metai arba ketvirtis, gali būti automatiškai pakeistos trumpesnio pateikimo laikotarpio sutartimis, pvz., ketvirčio arba mėnesio (pakopinės sutartys). Tokiais atvejais sutarties, kuri turi būti pakeista iki pateikimo datos, artimiausio pateikimo mėnesio pozicijų apribojimas būtų netinkamas, nes toks apribojimas neapimtų sutarties galiojimo pabaigos ir fizinio pateikimo arba atsiskaitymo pinigais. Tiek, kiek sutampa to paties pagrindinio turto sutarčių pateikimo laikotarpiai, visoms susijusioms sutartims turėtų būti taikomas vienintelis pozicijų apribojimas, kad būtų tinkamai atsižvelgta į visų tų sutarčių, pagal kurias gali būti pateikiamas pagrindinis turtas, pozicijas. Siekiant tai palengvinti, susijusios sutartys turėtų būti vertinamos pagrindinio turto vienetais ir atitinkamai sumuojamos ir užskaitomos; |
(15) |
tam tikrų žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurios turi reikšmingą poveikį vartotojų maisto kainoms, atveju metodika sudaro sąlygas kompetentingai institucijai, gavus spekuliacinės veiklos, darančios didelę įtaką kainoms, įrodymų, nustatyti bazinį dydį ir pozicijų apribojimą taip, kad jis būtų mažesnis už bendrojo intervalo minimumą; |
(16) |
kompetentinga institucija turėtų įvertinti, ar dėl Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalyje išvardytų veiksnių būtina koreguoti bazinį dydį, siekiant nustatyti galutinį pozicijų apribojimo dydį. Atliekant vertinimą reikėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius, kurie svarbūs atitinkamai konkrečiai biržos prekių išvestinei finansinei priemonei. Metodika turėtų padėti nuspręsti, kaip nustatyti apribojimą, iš kompetentingos institucijos neatimant teisės priimti galutinį sprendimą dėl tinkamo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijų apribojimo, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui rinka. Veiksniai turėtų būti svarbus aspektas, kuris padėtų kompetentingoms institucijoms ir EVPRI susidaryti nuomonę ir užtikrinti pakankamą pozicijų apribojimų suderinimą visoje Sąjungoje, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju ir taip dažnai, kaip būtina, kad pozicijų apribojimai ir toliau būtų tinkami, atliekant kintamumo poveikio vertinimą; |
(17) |
pozicijų apribojimai neturėtų trukdyti vystyti naujų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir kenkti tinkamam mažesnio likvidumo biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų segmentų veikimui. Taikydamos metodiką kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į laiką, kurio reikia ir naujų, ir jau esamų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir, visų pirma, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis galima padėti valdyti riziką individualizuotose arba nebrandžiose rinkose arba siekti vystyti naujų biržos prekių naujas apsidraudimo priemones, likvidumui sukurti ir pritraukti. Turint omenyje plačią rinkų ir biržos prekių, kurioms taikoma pozicijų apribojimų tvarka, įvairovę, nėra vienintelio ir iš anksto nustatyto laikotarpio, kuris tinkamai atspindėtų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarties būklės pasikeitimą iš naujos į nusistovėjusią. Taip pat yra daug biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurios galbūt niekada nepritrauks pakankamai dalyvių ar likvidumo, kad būtų galima veiksmingai taikyti pozicijų apribojimus nesukeliant rizikos, kad dalyviai reguliariai ir netyčia nesilaikys apribojimo ir dėl to sutriks tų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymas ir atsiskaitymas. Siekiant atsižvelgti į šią riziką veiksmingam rinkų veikimui, metodikoje numatytas kelių lygių metodas, pagal kurį nustatomas fiksuoto dydžio artimiausio pateikimo mėnesio ir kitų mėnesių pozicijų apribojimas – 2 500 lotų biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms ir 2,5 mln. išleidžiamų vertybinių popierių jais pakeistoms išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių pagrindinis turtas yra biržos prekės, kol bus viršyta atitinkamai 10 000 lotų arba 10 mln. vertybinių popierių riba. Šias ribas viršijančioms sutartims, nors vis dar santykinai nelikvidžioms, atitinkamais atvejais turėtų būti taikomas didesnis apribojimas siekiant užtikrinti, kad prekyba tokiomis sutartimis nebūtų netinkamai varžoma; |
(18) |
biržos prekių išvestinės finansinės priemonės rinkos dalyvių skaičius, sudėtis ir vaidmuo gali paveikti pozicijų, kurias toje rinkoje turi tam tikri jos dalyviai, pobūdį ir dydį. Tam tikri kai kurių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos dalyviai gali turėti didelę poziciją, kuri rodo jų vaidmenį perkant, parduodant ir pateikiant biržos prekę, kai jie yra priešingoje rinkos pusėje, palyginti su dauguma kitų rinkos dalyvių, teikiančių likvidumą arba rizikos valdymo paslaugas pagrindinei biržos prekių rinkai; |
(19) |
pagrindinės biržos prekių rinkos ypatybės – pagrindinių biržos prekių tiekimas, naudojimas, prieiga prie jų ir jų turėjimas. Įvertinusi detalesnius šių ypatybių komponentus, pvz., biržos prekių galiojimo laiką ir transportavimo metodą, kompetentinga institucija gali nustatyti rinkos lankstumą ir tinkamai pakoreguoti pozicijų apribojimus; |
(20) |
kai kurių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atvirų pozicijų skaičius ir pateikiama apimtis gali labai skirtis. Taip gali būti, jei, palyginti su pateikiama apimtimi, prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis gana nedidelė, tokiu atveju atvirų pozicijų skaičius bus mažesnis, palyginti su pateikiama apimtimi, arba, pvz., jei konkreti biržos prekių išvestinė finansinė priemonė yra plačiai naudojama daugeliui skirtingų rizikos pozicijų apdrausti, todėl pateikiama apimtis yra mažesnė, palyginti su atvirų pozicijų skaičiumi. Dėl tokių didelių atvirų pozicijų skaičiaus ir pateikiamos apimties skirtumų būtų galima didinti arba mažinti bazinį dydį, taikomą kitų mėnesių apribojimui, kad artėjant artimiausio pateikimo mėnesiui būtų išvengta netvarkos rinkoje; |
(21) |
tuo pačiu tikslu, t. y. artėjant artimiausio pateikimo mėnesiui riboti netvarką rinkose dėl didelių atvirų pozicijų skaičiaus ir pateikiamos apimties skirtumų, į pateikiamos apimties apibrėžtį įtrauktos visų konkrečios biržos prekės pakaitinių kategorijų ar rūšių biržos prekės, kurias galima pateikti atsiskaitant už biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartį joje numatytomis sąlygomis; |
(22) |
nauji Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktai dėl finansinių priemonių rinkų, t. y. Direktyva 2014/65/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 600/2014, pradedami taikyti 2017 m. sausio 3 d. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir teisinį tikrumą, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti tą pačią dieną; |
(23) |
šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(24) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos asmens turimos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės grynosios pozicijos apskaičiavimo taisyklės ir tos pozicijos dydžio apribojimo apskaičiavimo metodika.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) ne finansų subjektas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra:
a) |
investicinė įmonė, kuriai išduotas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES, |
b) |
kredito įstaiga, kuriai išduotas veiklos leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (4), |
c) |
draudimo įmonė, kuriai išduotas veiklos leidimas pagal Tarybos direktyvą 73/239/EEB (5), |
d) |
draudimo įmonė, kuriai išduotas veiklos leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/83/EB (6), |
e) |
perdraudimo įmonė, kuriai išduotas veiklos leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/68/EB (7), |
f) |
KIPVPS ir prireikus jo valdymo įmonė, kuriems išduotas veiklos leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (8), |
g) |
įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/41/EB (9) 6 straipsnio a punkte, |
h) |
alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuriems išduotas veiklos leidimas arba kurie įregistruoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES (10), valdomas alternatyvaus investavimo fondas, |
i) |
pagrindinė sandorio šalis, kuriai išduotas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (11), |
j) |
centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, kuriam išduotas veiklos leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 (12). |
Trečiosios valstybės subjektas yra ne finansų subjektas, jei tuo atveju, jei jis būtų Sąjungoje įsteigtas subjektas, kuriam taikoma Sąjungos teisė, nė pagal vieną iš pirmiau išvardytų teisės aktų jam nereikėtų veiklos leidimo;
2) artimiausio pateikimo mėnesio sutartis– su konkrečia pagrindine biržos preke susijusi biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios terminas pagal prekybos vietos nustatytas taisykles yra artimiausias;
3) kitų mėnesių sutartis– biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kuri nėra artimiausio pateikimo mėnesio sutartis.
II SKYRIUS
ASMENS GRYNOSIOS POZICIJOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO METODAS
3 straipsnis
Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijų sumavimas ir užskaita
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 1 dalis)
1. Asmens biržos prekių išvestinės finansinės priemonės grynoji pozicija – jo turimų pozicijų, susijusių su ta biržos prekių išvestine finansine priemone, kuria prekiaujama prekybos vietoje, su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios pagal 5 straipsnio 1 dalį laikomos tomis pačiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis kaip ir ta biržos prekių išvestinė finansinė priemonė, ir su ekonomiškai lygiavertėmis nebiržinės prekybos sutartimis pagal 6 straipsnį, suma.
2. Jei asmuo turi ir trumpųjų, ir ilgųjų pozicijų, susijusių su bet kuriomis 1 dalyje nurodytomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, jis užskaito tas pozicijas, kad nustatytų savo grynąją tos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės poziciją.
3. Ne finansų subjekto turimos pozicijos, susijusios su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios objektyviai įvertinus būtų mažinančios riziką pagal 7 straipsnį, kompetentingai institucijai patvirtinus pagal 8 straipsnį, nėra sumuojamos siekiant nustatyti to ne finansų subjekto grynąją poziciją.
4. Asmuo savo turimą grynąją biržos prekių išvestinės finansinės priemonės poziciją nustato atskirai ir artimiausio pateikimo mėnesio sutartims, ir kitų mėnesių sutartims.
4 straipsnis
Grupės juridinių subjektų pozicijų apskaičiavimo metodas
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 1 dalis)
1. Patronuojančioji įmonė savo grynąją poziciją nustato pagal 3 straipsnį susumuodama šias pozicijas:
a) |
savo pačios grynąją poziciją; |
b) |
kiekvienos iš savo patronuojamų įmonių grynąsias pozicijas. |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kolektyvinio investavimo subjekto patronuojančioji įmonė arba, jei kolektyvinio investavimo subjektas yra paskyręs valdymo įmonę, tos valdymo įmonės patronuojančioji įmonė nesumuoja jokio kolektyvinio investavimo subjekto biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų, jei jis nedaro jokios įtakos investiciniams sprendimams, susijusiems su tų pozicijų atidarymu, turėjimu ar uždarymu.
5 straipsnis
Tos pačios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės ir didelė apimtis
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 6 dalis)
1. Biržos prekių išvestinė finansinė priemonė, kuria prekiaujama prekybos vietoje, yra laikoma ta pačia biržos prekių išvestine finansine priemone kaip ir biržos prekių išvestinė finansinė priemonė, kuria prekiaujama kitoje prekybos vietoje, jei laikomasi šių sąlygų:
a) |
abiejų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartinės specifikacijos ir sąlygos yra identiškos, išskyrus rizikos valdymo sudarius sandorį priemones; |
b) |
abi biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sudaro vienintelę pakeičiamą atvirų pozicijų arba – biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apibrėžtų Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje, atveju – išleidžiamų vertybinių popierių grupę, kurioje biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, kuria prekiaujama vienoje prekybos vietoje, turimos pozicijos gali būti uždarytos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, kuria prekiaujama kitoje prekybos vietoje, turimų pozicijų atžvilgiu. |
2. Laikoma, kad prekybos biržos prekių išvestine finansine priemone prekybos vietoje apimtis didelė, kai prekyba biržos prekių išvestine finansine priemone toje prekybos vietoje per trijų iš eilės einančių mėnesių laikotarpį:
a) |
artimiausio pateikimo ir kitus mėnesius vertinant kartu, viršija 10 000 lotų vidutinį dienos atvirų pozicijų skaičių arba |
b) |
biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apibrėžtų Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje, atveju, kai vienetų, kuriais prekiaujama, skaičius, padaugintas iš kainos, viršija 1 mln. EUR vidutinę dienos sumą. |
3. Prekybos vieta, kurioje vyksta didžiausios apimties prekyba ta pačia biržos prekių išvestine finansine priemone, yra prekybos vieta, kuriai per vienų metų laikotarpį būdingas:
a) |
didžiausias vidutinis dienos atvirų pozicijų skaičius arba |
b) |
biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apibrėžtų Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje, atveju – didžiausia vidutinė dienos suma. |
6 straipsnis
Nebiržinės prekybos sutartys, ekonomiškai lygiavertės biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama prekybos vietose
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 1 dalis)
Nebiržinės prekybos išvestinė finansinė priemonė yra laikoma ekonomiškai lygiaverte biržos prekių išvestinei finansinei priemonei, kuria prekiaujama prekybos vietoje, jei jos sutartinės specifikacijos ir sąlygos, išskyrus skirtingas lotų dydžio specifikacijas, yra identiškos, pateikimo datos skiriasi mažiau negu viena kalendorine diena ir rizikos valdymo sudarius sandorį priemonės yra skirtingos.
7 straipsnis
Pozicijos, laikomos mažinančiomis tiesiogiai su komercine veikla susijusią riziką
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 1 dalis)
1. Ne finansų subjekto turima pozicija, susijusi su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, arba su ekonomiškai lygiavertėmis nebiržinės prekybos sutartimis pagal 6 straipsnį, yra laikoma mažinančia tiesiogiai su to ne finansų subjekto komercine veikla susijusią riziką, jei ta pozicija pati arba kartu su kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pagal 2 dalį (biržos prekių išvestinių finansinių priemonių portfelio pozicija) atitinka vieną iš šių kriterijų:
a) |
ja mažinama rizika, atsirandanti dėl turto, paslaugų, sąnaudų, produktų, biržos prekių ar įsipareigojimų, kuriuos ne finansų subjektas arba jo grupė turi, kuria, gamina, tvarko, teikia, perka, teikia rinkai, nuomoja, parduoda ar įgyja arba pagrįstai numato turėti, kurti, gaminti, tvarkyti, teikti, pirkti, teikti rinkai, nuomoti, parduoti ar įgyti vykdydama savo įprastinę ūkinę veiklą, vertės galimo pokyčio; |
b) |
ji laikoma apsidraudimo sutartimi pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 (13) 3 straipsnį. |
2. Taikant 1 dalį, reikalavimus atitinkanti riziką mažinanti pozicija, prisiimta viena arba kartu su kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, yra ta, kurios atžvilgiu ne finansų subjektas arba to subjekto vardu poziciją turintis asmuo:
a) |
savo vidaus politikoje apibūdina:
|
b) |
gali pateikti pakankamai išskaidytą portfelių vaizdą pagal biržos prekių išvestinių finansinių priemonių klasę, pagrindinę biržos prekę, laikotarpį ir kitus svarbius veiksnius. |
8 straipsnis
Prašymas netaikyti pozicijų apribojimų
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 1 dalis)
1. Ne finansų subjektas, turintis reikalavimus atitinkančią biržos prekių išvestinės finansinės priemonės poziciją, dėl išimties, nurodytos Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, taikymo kreipiasi į kompetentingą instituciją, nustatančią tos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijų apribojimą.
2. 1 dalyje nurodytas asmuo kompetentingai institucijai pateikia toliau nurodytą informaciją, kuri rodo, kaip pozicija mažina su ne finansų subjekto komercine veikla tiesiogiai susijusią riziką:
a) |
ne finansų subjekto komercinės veiklos, susijusios su biržos preke, su kuria susijusi biržos prekių išvestinė finansinė priemonė, kuriai prašoma pritaikyti išimtį, pobūdžio aprašą ir vertę; |
b) |
ne finansų subjekto veiklos, susijusios su prekyba atitinkamomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, bei jų ekonomiškai lygiavertėmis nebiržinės prekybos sutartimis ir su turimomis jų pozicijomis, pobūdžio aprašą ir vertę; |
c) |
biržos prekės rizikos pozicijų ir rizikos, kurias finansų subjektas turi arba tikisi turėti vykdydamas savo komercinę veiklą ir kurios yra arba būtų sumažintos naudojant biržos prekių išvestines finansines priemones, pobūdžio aprašą ir dydį; |
d) |
paaiškinimą, kaip ne finansų subjektas, naudodamas biržos prekių išvestines finansines priemones, tiesiogiai sumažina savo rizikos poziciją ir riziką, susijusias su jo komercine veikla. |
3. Kompetentinga institucija per 21 kalendorinę dieną nuo prašymo gavimo jį patvirtina arba atmeta ir ne finansų subjektui praneša, ar prašymas pritaikyti išimtį patvirtintas, ar atmestas.
4. Ne finansų subjektas kompetentingai institucijai praneša, jei iš esmės pasikeičia jo komercinės ar prekybos veiklos, susijusios su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, pobūdis ar vertė ir jei tas pokytis yra svarbus 2 dalies b punkte nurodytos informacijos atžvilgiu, ir pateikia naują prašymą dėl išimties taikymo, jei ketina ir toliau ja naudotis.
III SKYRIUS
KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ TAIKYTINA POZICIJŲ APRIBOJIMŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA
1 SKIRSNIS
Bazinių skaičių nustatymas
9 straipsnis
Artimiausio pateikimo mėnesio apribojimų bazinio skaičiaus nustatymo metodika
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 4 dalis)
1. Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės artimiausio pateikimo mėnesio pozicijų apribojimo bazinį skaičių kompetentingos institucijos nustato apskaičiuodamos 25 % tos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pateikiamos apimties.
2. Bazinis skaičius yra nurodomas lotais, kurie yra prekybos vietos, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestine finansine priemone, naudojamas prekybos vienetas, rodantis standartizuotą pagrindinės biržos prekės kiekį.
3. Jei kompetentinga institucija skirtingiems artimiausio pateikimo mėnesio momentams nustato skirtingus pozicijų apribojimus, tie pozicijų apribojimai artėjant biržos prekių išvestinės finansinės priemonės terminui palaipsniui mažėja ir priklauso nuo prekybos vietos pozicijų valdymo priemonių.
4. Nukrypstant nuo 1 dalies, visų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių pagrindinė biržos prekė priskiriama prie žmonėms vartoti skirto maisto ir kurių bendra artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių sutarčių atvirų pozicijų suma per trijų iš eilės einančių mėnesių laikotarpį viršija 50 000 lotų, artimiausio pateikimo mėnesio pozicijų apribojimo bazinį skaičių kompetentingos institucijos nustato apskaičiuodamos 20 % tos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pateikiamos apimties.
10 straipsnis
Pateikiama apimtis
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalis)
1. Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pateikiamą apimtį kompetentingos institucijos apskaičiuoja nustatydamos pagrindinės biržos prekės kiekį, kuris gali būti panaudotas biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pateikimo reikalavimams patenkinti.
2. 1 dalyje nurodytą biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pateikiamą apimtį kompetentingos institucijos nustato atsižvelgdamos į pagrindinės biržos prekės, kuri gali būti pateikta, vidutinį mėnesio kiekį per vienų metų laikotarpį prieš nustatymo momentą.
3. Kad nustatytų pagrindinės biržos prekės kiekį, atitinkantį 1 dalies sąlygas, kompetentingos institucijos atsižvelgia į šiuos kriterijus:
a) |
pagrindinės biržos prekės sandėliavimo priemones; |
b) |
veiksnius, kurie gali paveikti pagrindinės biržos prekės pasiūlą. |
11 straipsnis
Kitų mėnesių apribojimų bazinio skaičiaus nustatymo metodika
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 4 dalis)
1. Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės kitų mėnesių pozicijų apribojimo bazinį skaičių kompetentingos institucijos nustato apskaičiuodamos 25 % tos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės atvirų pozicijų skaičiaus.
2. Bazinis skaičius yra nurodomas lotais, kurie yra prekybos vietos, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestine finansine priemone, naudojamas prekybos vienetas, rodantis standartizuotą pagrindinės biržos prekės kiekį.
12 straipsnis
Atvirų pozicijų skaičius
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalis)
Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės atvirų pozicijų skaičių kompetentingos institucijos apskaičiuoja susumuodamos tos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės lotų, kurie tam tikru momentu yra neuždaryti prekybos vietose, skaičių.
13 straipsnis
Tam tikrų sutarčių bazinio skaičiaus nustatymo metodika
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 4 dalis)
1. Nukrypdamos nuo 9 straipsnio, artimiausio pateikimo mėnesio sutarčių, už kurias atsiskaitoma pinigais, kurios nurodytos Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 10 punkte ir kurių pagrindinių biržos prekių pateikiamos apimties neįmanoma įvertinti, artimiausio pateikimo mėnesio pozicijų apribojimų bazinį skaičių kompetentingos institucijos nustato apskaičiuodamos 25 % tų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių atvirų pozicijų skaičiaus.
2. Nukrypdamos nuo 9 ir 11 straipsnių, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apibrėžtų Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje, pozicijų apribojimų bazinį skaičių kompetentingos institucijos nustato apskaičiuodamos 25 % išleistų vertybinių popierių skaičiaus. Bazinis skaičius yra nurodomas vertybinių popierių skaičiumi.
3. Nukrypstant nuo 9 ir 11 straipsnių, jei biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutartyje numatyta, kad pagrindinis turtas turi būti nuolat teikiamas nurodytą laikotarpį, pagal 9 ir 11 straipsnius apskaičiuoti baziniai skaičiai susijusioms tų pačių pagrindinių biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms yra taikomi tiek, kiek sutampa jų pateikimo laikotarpiai. Bazinis skaičius yra nurodomas pagrindinio turto vienetais.
II SKIRSNIS
Veiksniai, svarbūs apskaičiuojant pozicijų apribojimus
14 straipsnis
Veiksnių vertinimas
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalis)
Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės artimiausio pateikimo mėnesio ir kitų mėnesių pozicijų apribojimus kompetentingos institucijos nustato naudodamos bazinį skaičių, nustatytą pagal 9, 11 ir 13 straipsnius, ir jį pakoreguodamos pagal galimą 16–20 straipsniuose nurodytų veiksnių poveikį tos išvestinės finansinės priemonės bei jos pagrindinės biržos prekės rinkos vientisumui, laikydamosi šių ribų:
a) |
nuo 5 % iki 35 % arba |
b) |
nuo 2,5 % iki 35 % visų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių pagrindinė biržos prekė priskiriama prie žmonėms vartoti skirto maisto ir kurių bendra artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių sutarčių atvirų pozicijų suma per trijų iš eilės einančių mėnesių laikotarpį viršija 50 000 lotų, atžvilgiu. |
15 straipsnis
Naujos ir nelikvidžios sutartys
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalies g punktas)
1. Nukrypstant nuo 14 straipsnio:
a) |
biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje ir kurių bendra artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių sutarčių atvirų pozicijų suma per trijų iš eilės einančių mėnesių laikotarpį neviršija 10 000 lotų, atveju kompetentingos institucijos nustato, kad tų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių turimų pozicijų apribojimas yra 2 500 lotų; |
b) |
biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje ir kurių bendra artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių sutarčių atvirų pozicijų suma per trijų iš eilės einančių mėnesių laikotarpį viršija 10 000 lotų, bet neviršija 20 000 lotų, atveju kompetentingos institucijos nustato, kad artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių pozicijų apribojimas yra nuo 5 % iki 40 %; |
c) |
Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje apibrėžtų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurių bendras išleidžiamų vertybinių popierių skaičius per trijų iš eilės einančių mėnesių laikotarpį neviršija 10 mln., atveju kompetentinga institucija nustato, kad tų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių turimų pozicijų apribojimas yra 2,5 mln. vertybinių popierių; |
d) |
Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje apibrėžtų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurių bendras išleidžiamų vertybinių popierių skaičius per trijų iš eilės einančių mėnesių laikotarpį viršija 10 mln., bet neviršija 20 mln., atveju kompetentinga institucija nustato, kad artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių pozicijų apribojimas yra nuo 5 % iki 40 %. |
2. Prekybos vieta kompetentingai institucijai praneša, kai tokios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės bendras atvirų pozicijų skaičius per trijų iš eilės einančių mėnesių laikotarpį pasiekia lotų kiekį arba išleidžiamų vertybinių popierių skaičių, nurodytą ankstesnėje dalyje. Gavusios tokius pranešimus, kompetentingos institucijos peržiūri pozicijų apribojimą.
16 straipsnis
Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių terminas
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalies a punktas)
1. Artimiausio pateikimo mėnesio pozicijų apribojimų atveju, jei biržos prekių išvestinės finansinės priemonės terminas trumpas, kompetentingos institucijos pozicijų apribojimą sumažina.
2. Kitų mėnesių pozicijų apribojimų atveju, jei biržos prekių išvestinė finansinė priemonė turi daug atskirų galiojimo pabaigos datų, kompetentingos institucijos pozicijų apribojimą padidina.
17 straipsnis
Pagrindinės biržos prekės pateikimas
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalies b punktas)
Jei pagrindinės biržos prekės pateikiama apimtis gali būti ribojama arba kontroliuojama arba jei pateikiama apimtis yra maža, palyginti su kiekiu, kurio reikia tvarkingam atsiskaitymui užtikrinti, kompetentingos institucijos pozicijų apribojimą sumažina. Kompetentingos institucijos įvertina, kokiu mastu ši pateikiama apimtis taip pat yra naudojama kaip kitų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pateikiama apimtis.
18 straipsnis
Bendra atvirų pozicijų suma
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalies c punktas)
1. Jei bendra atvirų pozicijų suma yra didelės apimties, kompetentingos institucijos pozicijų apribojimą sumažina.
2. Jei atvirų pozicijų skaičius gerokai viršija pateikiamą apimtį, kompetentingos institucijos pozicijų apribojimą sumažina.
3. Jei atvirų pozicijų skaičius gerokai mažesnis už pateikiamą apimtį, kompetentingos institucijos pozicijų apribojimą padidina.
19 straipsnis
Rinkos dalyvių skaičius
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalies e punktas)
1. Jei rinkos dalyvių, turinčių biržos prekių išvestinės finansinės priemonės poziciją, vidutinis dienos skaičius per vienų metų laikotarpį yra didelis, kompetentingos institucijos pozicijų apribojimą sumažina.
2. Nukrypdamos nuo 14 straipsnio, kompetentingos institucijos nustato, kad artimiausio pateikimo mėnesio ir kitų mėnesių pozicijų apribojimas yra nuo 5 % iki 50 %, jei:
a) |
rinkos dalyvių, turinčių biržos prekių išvestinės finansinės priemonės poziciją, vidutinis skaičius per laikotarpį iki pozicijų apribojimo nustatymo yra mažesnis negu 10 arba |
b) |
investicinių įmonių, veikiančių kaip biržos prekių išvestinės finansinės priemonės rinkos formuotojos pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą, skaičius tuo metu, kai pozicijų apribojimas yra nustatomas arba peržiūrimas, yra mažesnis negu 3. |
Taikydamos pirmą pastraipą, kompetentingos institucijos gali nustatyti skirtingus pozicijų apribojimus skirtingiems artimiausio pateikimo mėnesio laikotarpio, kitų mėnesių laikotarpio arba abiejų laikotarpių momentams.
20 straipsnis
Pagrindinės biržos prekių rinkos ypatybės
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalies f punktas)
1. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kokį poveikį pagrindinės rinkos ypatybės turi biržos prekių išvestinės finansinės priemonės veikimui bei prekybai ja ir rinkos dalyvių turimų pozicijų dydžiui, kartu įvertinant rinkos dalyvių prieigos prie pagrindinės biržos prekės paprastumą ir greitį.
2. Atliekant 1 dalyje nurodytą pagrindinės biržos prekių rinkos vertinimą atsižvelgiama į:
a) |
tai, ar yra biržos prekės pasiūlos apribojimų, įskaitant pateikiamos biržos prekės galiojimo laiką; |
b) |
fizinės biržos prekės transportavimo ir pateikimo metodą, įskaitant:
|
c) |
rinkos struktūrą, organizavimą ir veikimą, įskaitant sezoniškumą, būdingą gavybos pramonės ir žemės ūkio biržos prekių rinkoms, kai fizinė pasiūla per kalendorinius metus svyruoja; |
d) |
pagrindinės biržos prekių rinkos dalyvių sudėtį ir vaidmenį, kartu atsižvelgiant į rinkos dalyvių, teikiančių specifines paslaugas, kurios sudaro sąlygas pagrindinei biržos prekių rinkai veikti, pvz., rizikos valdymo, pateikimo, sandėliavimo ar atsiskaitymo paslaugas, skaičių; |
e) |
makroekonominius ar kitus susijusius veiksnius, kurie daro įtaką pagrindinės biržos prekių rinkos veikimui, įskaitant biržos prekės pateikimą, sandėliavimą ir atsiskaitymą už ją; |
f) |
pagrindinės biržos prekės ypatybes, fizines savybes ir gyvavimo ciklus. |
21 straipsnis
Atitinkamų rinkų kintamumas
(Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalies d punktas)
Atsižvelgusios į 16–20 straipsniuose nurodytus veiksnius, kurie svarbūs nustatant kiekvienos Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 4 dalyje nurodytų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarties pozicijų apribojimą, kompetentingos institucijos papildomai koreguoja tą pozicijų apribojimą, jei laikomasi šių sąlygų:
a) |
biržos prekių išvestinės finansinės priemonės arba pagrindinės biržos prekės kainos kintamumas per didelis; |
b) |
papildomas pozicijų apribojimo koregavimas padėtų veiksmingai sumažinti per didelį tos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės arba jos pagrindinės biržos prekės kainos kintamumą. |
22 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. gruodžio 1 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 173.
(2) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(5) 1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 228, 1973 8 16, p. 3).
(6) 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, 2002 12 19, p. 1).
(7) 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1).
(8) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(9) 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).
(10) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
(11) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
(12) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).
(13) 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/492 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/592
2016 m. gruodžio 1 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar veikla laikoma papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (1), ypač jos 2 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
(1) |
vertinimas, ar asmenys Sąjungoje savo sąskaita užsiima prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba teikia su tuo susijusias investicines paslaugas, kaip papildoma veikla savo pagrindinės veiklos atžvilgiu, turėtų būti atliekamas grupės lygmeniu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (2) 2 straipsnio 11 dalį laikoma, kad grupę sudaro patronuojančioji įmonė ir visos jos patronuojamosios įmonės, ir ji apima Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse įsteigtus subjektus, nesvarbu, ar grupės pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, ar už jos ribų; |
(2) |
vertinimas turėtų būti atliekamas taikant du testus, kurie abu grindžiami grupei priklausančių asmenų prekybos veikla, apskaičiavimą atliekant turto klasės pagrindu. Taikant pirmąjį testą turėtų būti nustatyta, ar grupei priklausantys asmenys yra dideli rinkos dalyviai, palyginti su tos turto klasės finansų rinkos dydžiu, ir ar dėl tos priežasties jiems reikėtų gauti investicinės įmonės veiklos leidimą. Taikant antrąjį testą turėtų būti nustatyta, ar grupei priklausantys asmenys savo sąskaita užsiima prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba teikia su tuo susijusias investicines paslaugas tokiu dideliu mastu, palyginti su pagrindine grupės veikla, kad ta veikla negali būti laikoma papildoma grupės lygmeniu ir todėl asmenims reikėtų gauti investicinės įmonės veiklos leidimą; |
(3) |
taikant pirmąjį testą asmens prekybos veiklos mastas palyginamas su Sąjungoje vykdoma bendra prekybos veikla pagal tam tikrą turto klasę, siekiant nustatyti to asmens rinkos dalį. Prekybos veiklos mastas turėtų būti nustatytas iš asmens vykdomos prekybos bendros apimties atimant sandorių, kurie vykdomi grupės vidaus likvidumo arba rizikos valdymo tikslais, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, arba kuriais vykdomos pareigos užtikrinti likvidumą prekybos vietoje, (toliau – privilegijuotieji sandoriai) apimties sumą; |
(4) |
prekybos veiklos apimtis turėtų būti nustatoma pagal biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių sutarčių bendrąją tariamąją sumą, remiantis ankstesnių trijų metinių laikotarpių slankiuoju vidurkiu. Bendras rinkos dydis turėtų būti nustatytas remiantis Sąjungoje vykdoma prekybos veikla, susijusia su kiekviena turto klase, kuriai siekiama taikyti išimtį, įskaitant sutartis, kuriomis prekiaujama Sąjungos prekybos vietose ir už jų ribų; |
(5) |
biržos prekių rinkos labai skiriasi savo dydžiu, rinkos dalyvių skaičiumi, likvidumo lygiu ir kitomis savybėmis, todėl skirtingoms turto klasėms taikomos skirtingos ribinės vertės, siekiant taikyti prekybos veiklos masto testą; |
(6) |
taikant antrąjį testą numatyti du prekybos veiklos masto nustatymo metodai, kuriais jis palyginamas su grupės vykdomos pagrindinės veiklos mastu. Šis testas yra dviejų formų, siekiant geriau atsižvelgti į asmenų, ketinančių pasinaudoti išimtimi, susijusią veiklą ir kartu kuo labiau sumažinti reguliavimo naštą ir testo taikymo sudėtingumą. Kapitalo testas pateikiamas kaip alternatyva prekybos veiklos testui, siekiant atsižvelgti į labai įvairiarūšių grupių, kurioms reikia įvertinti, ar jų prekybos veikla yra papildoma jų pagrindinės veiklos atžvilgiu, taip pat į grupių, kurios, palyginti su jų dydžiu, vykdo dideles kapitalo investicijas į infrastruktūros kūrimą, transportą ir gamybos įrenginius, taip pat investicijas, kurių neįmanoma lengvai apdrausti finansų rinkose, ekonominę tikrovę. Kadangi abiejų formų antruoju testu atsižvelgiama į skirtingą skirtingų grupių susijusią ekonominę tikrovę, abu testai yra vienodai tinkami siekiant nustatyti, ar prekybos veikla yra papildoma konkrečios grupės pagrindinės veiklos atžvilgiu; |
(7) |
prekybos veiklos mastas, naudojamas pagal antrojo testo pirmąjį metodą, naudojamas kaip asmens ar grupės komercinės veiklos, vykdomos kaip pagrindinė veikla, rodiklis. Šį rodiklį asmenims turėtų būti paprasta ir ekonomiškai naudinga taikyti, nes jis pagrįstas duomenimis, kurių jau reikalaujama pirmajam testui, ir kartu atliekamas prasmingas testas; |
(8) |
šis rodiklis yra tinkamas, nes laikoma, kad racionalus rizikos vengiantis subjektas, pavyzdžiui, biržos prekių gamintojas, perdirbėjas ar vartotojas arba apyvartinių taršos leidimų gamintojas, tvarkytojas ir naudotojas, savo pagrindinės veiklos komercinės veiklos apimtį apdraudžia lygiaverte biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių apimtimi. Todėl visos jo prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis veiklos apimtis, įvertinta pagal pagrindinio turto bendrąją tariamąją vertę, yra tinkamas grupės pagrindinės veiklos masto rodiklis. Kadangi grupės, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar apyvartiniais taršos leidimais, biržos prekių ar apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių nenaudotų kaip rizikos mažinimo priemonės, jų prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis nebūtų laikoma apsidraudimu; |
(9) |
tačiau biržos prekių išvestinių finansinių priemonių naudojimas kaip rizikos mažinimo priemonės negali būti laikomas tiksliausiu visos komercinės veiklos, kurią asmuo arba grupė vykdo kaip savo pagrindinę veiklą, rodikliu, nes juo gali būti neatsižvelgta į kitas investicijas į ilgalaikį turtą, nesusijusį su išvestinių finansinių priemonių rinkomis. Siekiant ištaisyti galimą grupės prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir faktinio jos pagrindinės veiklos masto neatitikimą, visų pirma kiek tai susiję su mažomis grupėmis, antrojo testo pirmajame metode turėtų būti nustatyta apsaugos sąlyga, kuria pripažįstama, kad grupei priklausančių asmenų vykdoma prekybos veikla, tam kad ją būtų galima laikyti papildoma, taip pat neturėtų viršyti bet kurios iš ribinių verčių, nustatytų pirmuoju testu kiekvienai atitinkamai turto klasei, tam tikros procentinės dalies. Kuo didesnę visos grupės prekybos veiklos procentinę dalį sudaro spekuliacinė veikla, tuo mažesnė pirmuoju testu nustatyta ribinė vertė; |
(10) |
apsaugos sąlyga, grindžiama tuo, kad grupė neviršija bet kurios iš ribinių verčių, nustatytų pirmuoju testu kiekvienai atitinkamai turto klasei, tam tikros procentinės dalies, yra ypač svarbi labai mažoms grupėms, kurių bendra reikšmė prekiaujant atitinkama biržos prekių išvestine finansine priemone yra nežymi. Viena vertus, toms grupėms gali reikėti atlikti brangiai kainuojančią savo prekybos veiklos analizę, siekiant nustatyti, ar vykdant tą prekybą mažinama rizika, o analizės rezultatai dėl prekybos veiklos papildomo pobūdžio nebūtų galutiniai. Kita vertus, tos grupės paprastai nėra pasirengusios atlikti prekybos veikla grindžiamo testo alternatyvos – kapitalo testo. Siekiant, kad toms grupėms nebūtų užkrauta neproporcinga našta, tikslinga laikyti, kad grupės, kurių prekybos veikla pagal kiekvieną atitinkamą turto klasę sudaro mažiau nei vieną penktąją ribinės vertės, nustatytos pirmuoju testu, tą prekybos veiklą vykdo kaip papildomą savo pagrindinės veiklos atžvilgiu. Tačiau antrojo testo pirmuoju metodu gali būti tinkamai neįvertinta asmenų, kurie, palyginti su jų dydžiu, vykdo dideles kapitalo investicijas į infrastruktūros kūrimą, transportą ir gamybos įrenginius, pagrindinė veikla. Juo taip pat nepripažįstamos investicijos, kurių neįmanoma apdrausti finansų rinkose. Todėl būtina, kad antrajame teste būtų nustatytas antrasis metodas, pagal kurį siekiant nustatyti, kad ta prekybos veikla yra papildoma pagrindinės grupės veiklos atžvilgiu, naudojamas kapitalu grindžiamas parametras; |
(11) |
pagal antrojo testo antrąjį metodą kaip grupei priklausančių asmenų vykdomos papildomos veiklos masto rodiklis naudojamas įvertintas kapitalas, kurį ne finansų grupei reikėtų turėti dėl rinkos rizikos, būdingos jos pozicijoms, susidarančioms dėl prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, išskyrus dėl privilegijuotųjų sandorių susidarančias pozicijas. Siekiant pozicijoms taikyti proporcingus sąlyginius kapitalo koeficientus, yra naudojama sistema, parengta remiant Bazelio komitetui ir Sąjungoje įgyvendinta Kapitalo reikalavimų direktyva. Pagal šią sistemą biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinės finansinės priemonės grynoji pozicija nustatoma užskaitant konkretaus tipo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutarties, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinės finansinės priemonės sutarties, pavyzdžiui, ateities, pasirinkimo, išankstinio sandorio arba varantų, ilgąsias ir trumpąsias pozicijas. Nustatant grynąją poziciją, užskaita turėtų būti vykdoma neatsižvelgiant į tai, ar sutartimi yra prekiaujama, į sutarties sandorio šalį ar terminą. Kita vertus, atitinkamos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo sutarties ar jo išvestinės finansinės priemonės sutarties bendroji pozicija turėtų būti apskaičiuojama sudedant tų tipų sutarčių, kurios susijusios su konkrečia biržos preke arba apyvartiniu taršos leidimu ar jo išvestine finansine priemone, grynąsias pozicijas. Atsižvelgiant į tai, konkretaus tipo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutarties, apyvartinio taršos leidimo sutarties ar jo išvestinės finansinės priemonės sutarties grynosios pozicijos neturėtų būti tarpusavyje užskaitomos; |
(12) |
taikant antrojo testo antrąjį metodą, grupės įvertinto kapitalo suma palyginama su faktine kapitalo, kurį ta grupė naudoja, suma, kuri turėtų atitikti jos pagrindinės veiklos mastą. Naudojamas kapitalas apskaičiuojamas remiantis bendru grupės turtu, atėmus jos einamąją skolą. Einamoji skola turėtų apimti skolą, grąžintiną per dvylika mėnesių; |
(13) |
papildomos veiklos testų tikslas – patikrinti, ar grupei priklausantys asmenys, kuriems nesuteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES, dėl santykinio ar absoliučiojo savo su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos masto turėtų pateikti paraišką gauti veiklos leidimą. Taigi papildomos veiklos testais nustatomas su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos, kurią grupei priklausantys asmenys gali vykdyti neturėdami veiklos leidimo pagal Direktyvą 2014/65/ES, dėl to, kad ta veikla yra papildoma pagrindinės grupės veiklos atžvilgiu, mastas. Todėl yra tikslinga papildomos grupės veiklos mastą apskaičiuoti pagal kriterijus, kuriais neįtraukiama grupės narių, turinčių veiklos leidimą pagal tą direktyvą, veikla, siekiant įvertinti tikrai papildomos veiklos, kurią vykdo veiklos leidimų neturintys grupės nariai, mastą; |
(14) |
siekiant sudaryti sąlygas rinkos dalyviams pagrįstai planuoti ir vykdyti savo verslą ir atsižvelgti į sezoninius veiklos modelius, testų skaičiavimai, siekiant nustatyti, ar veikla yra laikoma papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu, turėtų būti grindžiami trejų metų laikotarpiu. Todėl subjektai turėtų kas metus apskaičiuoti paprastąjį slankųjį trejų metų vidurkį ir įvertinti, ar jie viršija vieną iš dviejų ribinių verčių, kad galėtų apie tai kas metus pranešti kompetentingai institucijai. Ši prievolė turėtų nedaryti poveikio kompetentingos institucijos teisei bet kuriuo metu prašyti, kad asmuo pateiktų ataskaitą dėl pagrindo, kuriuo remdamasis tas asmuo savo veiklą pagal Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 1 dalies j punkto i ir ii papunkčius laiko papildoma savo pagrindinės veiklos atžvilgiu; |
(15) |
į sandorius, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, turėtų būti atsižvelgiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (3). Tačiau, kiek tai susiję su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 (4) nurodomos tik išvestinės finansinės priemonės, kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, o Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 4 dalis taikoma išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama prekybos vietose. Todėl, kiek tai susiję su sandoriais, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, šiuo reglamentu taip pat turėtų būti atsižvelgta į išvestines finansines priemones, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose; |
(16) |
tam tikromis aplinkybėmis gali būti neįmanoma apsidrausti nuo komercinės rizikos naudojant tiesiogiai susijusią biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartį, t. y. sutartį, kurios pagrindinis turtas ir atsiskaitymo data sutampa su draudžiamos rizikos pagrindiniu turtu ir atsiskaitymo data. Tokiu atveju asmuo gali naudoti netiesioginį rizikos draudimą, t. y. naudoti glaudžiai susijusią priemonę savo pozicijai apdrausti, kaip antai priemonę, kurios pagrindinis turtas yra kitas, bet labai panašus ekonominės elgsenos atžvilgiu. Be to, asmenys, sudarantys biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kad apsidraustų nuo rizikos, susijusios su jų bendra rizika ar bendra grupės rizika, gali naudoti makrolygio arba portfelio apsidraudimą. Šios makrolygio, portfelio arba netiesioginio apsidraudimo biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartys gali būti naudojamos apsidraudimui taikant šį reglamentą; |
(17) |
jeigu papildomos veiklos testą taikantis asmuo naudoja portfelio ar makrolygio apsidraudimą, jis gali neturėti galimybės vienareikšmiškai nustatyti ryšį tarp biržos prekių išvestinės finansinės priemonės konkretaus sandorio ir su komercine veikla ir iždo finansavimo veikla tiesiogiai susijusios specifinės rizikos, nuo kurios apsidrausti ketinama sudarant tą sandorį. Su komercine ir iždo finansavimo veikla tiesiogiai susijusi rizika gali būti sudėtinė, pvz., susijusi su keliomis geografinėmis rinkomis, keliais produktais, laikotarpiais ar subjektais. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų siekiant sumažinti šią riziką, portfelis gali būti susijęs su sudėtingomis rizikos valdymo sistemomis. Tokiais atvejais rizikos valdymo sistemomis turėtų būti neleidžiama ne apsidraudimo sandorių priskirti prie apsidraudimo sandorių, ir jos turėtų suteikti pakankamai išskaidytą apsidraudimo portfelio vaizdą, kad spekuliaciniai elementai būtų identifikuoti ir įtraukti apskaičiuojant ribines vertes. Pozicijos neturėtų būti laikomos mažinančiomis su komercine veikla susijusią riziką vien dėl to, kad jos apskritai sudaro riziką mažinančių sandorių portfelio dalį; |
(18) |
laikui bėgant rizika gali kisti, todėl siekiant prisitaikyti prie jos raidos, biržos prekių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios iš pradžių vykdytos, kad būtų sumažinta su komercine veikla susijusi rizika, gali tekti kompensuoti naudojant papildomas biržos prekių ar apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių sutartis. Todėl riziką galima apdrausti derinant biržos prekių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių sutartis, įskaitant kompensacines biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kuriomis užbaigiamos tos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartys, nebesusijusios su komercine rizika. Be to, dėl rizikos raidos, į kurią atsižvelgta tos rizikos mažinimo tikslu prisiimant biržos prekių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės poziciją, ta pozicija vėliau neturėtų būti iš naujo įvertinta kaip nesanti privilegijuotasis sandoris ab initio; |
(19) |
šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
(20) |
EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę; |
(21) |
nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Ribinių verčių taikymas
Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 1 dalies j punkto i ir ii papunkčiuose nurodytų asmenų veikla laikoma papildoma grupės pagrindinės veiklos atžvilgiu, jeigu ta veikla atitinka 2 straipsnyje nustatytas sąlygas ir sudaro mažąją veiklos grupės lygmeniu dalį pagal 3 straipsnį.
2 straipsnis
Bendra rinkos ribinė vertė
1. 1 straipsnyje nurodytos veiklos mastas, apskaičiuotas pagal 2 dalį, padalytas iš bendros rinkos prekybos veiklos, apskaičiuotos pagal 3 dalį, kiekvienos iš toliau nurodytų turto klasių atžvilgiu sudaro mažiau nei:
a) |
4 % – metalų išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu; |
b) |
3 % – naftos ir naftos produktų išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu; |
c) |
10 % – anglių išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu; |
d) |
3 % – dujų išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu; |
e) |
6 % – energetikos išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu; |
f) |
4 % – žemės ūkio produktų išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu; |
g) |
15 % – kitų biržos prekių, įskaitant frachtą ir Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 10 dalyje nurodytas biržos prekes, išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu; |
h) |
20 % – apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu. |
2. 1 straipsnyje nurodytos veiklos, kurią pagal kiekvieną iš 1 dalyje nurodytų turto klasių Sąjungoje vykdo grupei priklausantis asmuo, mastas apskaičiuojamas agreguojant visų pagal atitinkamą turto klasę sudarytų sutarčių, kurių šalis yra tas asmuo, bendrąją tariamąją vertę.
Į pirmoje pastraipoje nurodytą agregavimą neįtraukiamos sutartys, sudarytos dėl sandorių, nurodytų Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 4 dalies penktos pastraipos a, b ir c punktuose, arba sutartys, jeigu bet kurios iš jų šalimi esančiam grupei priklausančiam asmeniui suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (6).
3. Bendra rinkos prekybos veikla pagal kiekvieną iš 1 dalyje nurodytų turto klasių apskaičiuojama agreguojant visų pagal atitinkamą turto klasę sudarytų sutarčių, kuriomis neprekiaujama prekybos vietoje ir kurių šalis yra bet koks Sąjungoje esantis asmuo, ir visų kitų pagal tą turto klasę sudarytų sutarčių, kuriomis prekiaujama Sąjungoje esančioje prekybos vietoje per 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą atitinkamą metinį ataskaitinį laikotarpį, bendrąją tariamąją vertę.
4. 2 ir 3 dalyse nurodytos agreguotos vertės išreiškiamos eurais.
3 straipsnis
Pagrindinės veiklos ribinė vertė
1. 1 straipsnyje nurodyta veikla laikoma mažąja veiklos grupės lygmeniu dalimi, jeigu ji atitinka bet kurią iš šių sąlygų:
a) |
tos veiklos mastas, apskaičiuotas pagal 3 dalies pirmą pastraipą, nesudaro daugiau nei 10 % bendro grupės prekybos veiklos masto, apskaičiuoto pagal 3 dalies antrą pastraipą; |
b) |
įvertintas kapitalas, naudojamas tai veiklai vykdyti ir apskaičiuotas pagal 5–7 dalis, nesudaro daugiau nei 10 % kapitalo, naudojamo grupės lygmeniu pagrindinei veiklai vykdyti ir apskaičiuoto pagal 9 dalį. |
2. Taikomos šios nuo 1 dalies a punkto leidžiančios nukrypti nuostatos:
a) |
jeigu 1 straipsnyje nurodytos veiklos mastas, apskaičiuotas pagal 3 dalies pirmą pastraipą, sudaro daugiau nei 10 %, bet mažiau nei 50 % bendro grupės prekybos veiklos masto, apskaičiuoto pagal 3 dalies antrą pastraipą, laikoma, kad papildoma veikla sudaro mažąją veiklos grupės lygmeniu dalį, tik jeigu prekybos veiklos pagal kiekvieną iš 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų turto klasių mastas sudaro mažiau nei 50 % kiekvienai atitinkamai turto klasei 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribinės vertės; |
b) |
jeigu prekybos veiklos mastas, apskaičiuotas pagal 3 dalies pirmą pastraipą, sudaro 50 % arba daugiau bendro grupės prekybos veiklos masto, apskaičiuoto pagal 3 dalies antrą pastraipą, laikoma, kad papildoma veikla sudaro mažąją veiklos grupės lygmeniu dalį, tik jeigu prekybos veiklos pagal kiekvieną iš 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų turto klasių mastas sudaro mažiau nei 20 % kiekvienai atitinkamai turto klasei 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribinės vertės; |
3. 1 straipsnyje nurodytos veiklos, kurią vykdo grupei priklausantis asmuo, mastas apskaičiuojamas agreguojant to asmens veiklos, vykdomos visų 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų turto klasių atžvilgiu, mastą pagal tuos pačius skaičiavimo kriterijus, kurie nurodyti 2 straipsnio 2 dalyje.
Bendras grupės prekybos veiklos mastas apskaičiuojamas agreguojant visų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių šalimi yra tai grupei priklausantys asmenys, bendrąją tariamąją vertę.
4. Į 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą agregavimą neįtraukiamos sutartys, jeigu bet kurios iš šių sutarčių šalimi esančiam grupei priklausančiam asmeniui suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Direktyvą 2013/36/ES.
5. Įvertintas kapitalas, naudojamas 1 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti, yra šių elementų suma:
a) |
15 % kiekvienos grynosios pozicijos, nesvarbu, ilgosios ar trumposios, padaugintos iš biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinių finansinių priemonių kainos; |
b) |
3 % bendrosios pozicijos (ilgosios ir trumposios pozicijų suma), padaugintos iš biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinių finansinių priemonių kainos. |
6. Taikant 5 dalies a punktą, biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo arba jo išvestinės finansinės priemonės grynoji pozicija nustatoma užskaitant toliau nurodytas ilgąsias ir trumpąsias pozicijas:
a) |
kiekvieno tipo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutarties, kurios pagrindinis turtas yra konkreti biržos prekė, siekiant apskaičiuoti kiekvieno tipo sutarties, kurios pagrindinis turtas yra ta biržos prekė, grynąją poziciją; |
b) |
apyvartinių taršos leidimų sutarties, siekiant apskaičiuoti tos apyvartinių taršos leidimų sutarties grynąją poziciją; arba |
c) |
kiekvieno tipo apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės sutarties, siekiant apskaičiuoti kiekvieno tipo apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės sutarties grynąją poziciją. |
Taikant 5 dalies a punktą, skirtingų tipų sutarčių, kurių pagrindinis turtas yra ta pati biržos prekė, arba skirtingų tipų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių pagrindinis turtas yra tas pats apyvartinis taršos leidimas, grynosios pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitytos.
7. Taikant 5 dalies b punktą, biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinės finansinės priemonės sutarties bendroji pozicija nustatoma apskaičiuojant kiekvieno tipo sutarties, kurios pagrindinis turtas yra konkreti biržos prekė, kiekvienos apyvartinių taršos leidimų sutarties arba kiekvieno tipo sutarties, kurios pagrindinis turtas yra konkretus apyvartinis taršos leidimas, grynųjų pozicijų absoliučiųjų verčių sumą.
Taikant 5 dalies b punktą, skirtingų tipų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių pagrindinis turtas yra ta pati biržos prekė, arba skirtingų tipų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių pagrindinis turtas yra tas pats apyvartinis taršos leidimas, grynosios pozicijos negali būti tarpusavyje užskaitytos.
8. Į įvertinto kapitalo apskaičiavimą neįtraukiamos pozicijos, susidarančios dėl Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 4 dalies penktos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų sandorių.
9. Kapitalas, naudojamas pagrindinei grupės veiklai vykdyti, yra bendro grupės turto suma atėmus jos trumpalaikę skolą, nurodytą atitinkamo metinio apskaičiavimo laikotarpio pabaigos grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Taikant pirmą sakinį, trumpalaike laikoma skola, kurios terminas trumpesnis nei 12 mėn.
10. Atlikus šiame straipsnyje nurodytus skaičiavimus gautos vertės išreiškiamos eurais.
4 straipsnis
Apskaičiavimo procedūra
1. 2 ir 3 straipsniuose nurodytas prekybos veiklos masto ir kapitalo apskaičiavimas grindžiamas kasdienės prekybos veiklos arba tokiai prekybos veiklai skirto įvertinto kapitalo paprastuoju vidurkiu per tris metinius apskaičiavimo laikotarpius, einančius prieš apskaičiavimo datą. Apskaičiavimas atliekamas kas metus, pirmąjį kalendorinių metų, einančių po metinio apskaičiavimo laikotarpio, ketvirtį.
2. Taikant 1 dalį, metinis apskaičiavimo laikotarpis reiškia laikotarpį, kuris prasideda konkrečių metų sausio 1 d. ir baigiasi tų metų gruodžio 31 d.
3. Taikant 1 dalį, 2018 m. apskaičiuojant prekybos veiklos mastą arba įvertintą kapitalą, skirtą prekybos veiklai, atsižvelgiama į tris ankstesnius metinius apskaičiavimo laikotarpius, prasidėjusius 2015 m. sausio 1 d., 2016 m. sausio 1 d. ir 2017 m. sausio 1 d., o atliekant 2019 m. apskaičiavimą atsižvelgiama į tris ankstesnius metinius apskaičiavimo laikotarpius, prasidėjusius 2016 m. sausio 1 d., 2017 m. sausio 1 d. ir 2018 m. sausio 1 d.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies, kasdienės prekybos veiklos arba tokiai prekybos veiklai skirto įvertinto kapitalo apskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis apima tik paskutinį metinį apskaičiavimo laikotarpį, jeigu laikomasi šių sąlygų:
a) |
kasdienė prekybos veikla arba tokiai prekybos veiklai skirtas įvertintas kapitalas sumažėja daugiau nei 10 %, lyginant anksčiausią ir paskutinį iš trijų ankstesnių metinių apskaičiavimo laikotarpių, ir |
b) |
kasdienė prekybos veikla arba tokiai prekybos veiklai skirtas įvertintas kapitalas per paskutinį iš trijų metinių apskaičiavimo laikotarpių yra mažesni nei per du ankstesnius apskaičiavimo laikotarpius. |
5 straipsnis
Sandoriai, laikomi mažinančiais riziką
1. Taikant Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 4 dalies penktos pastraipos b punktą, laikoma, kad išvestinių finansinių priemonių sandorį galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jis mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, jeigu atitinkamas vienas ar daugiau šių kriterijų:
a) |
sandoriu mažinama rizika, atsirandanti dėl turto, paslaugų, sąnaudų, produktų, biržos prekių ar įsipareigojimų, kuriuos asmuo arba jo grupė turi, kuria, gamina, tvarko, teikia, perka, teikia rinkai, nuomoja, parduoda ar įgyja arba pagrįstai numato turėti, kurti, gaminti, tvarkyti, teikti, pirkti, teikti rinkai, nuomoti, parduoti ar įgyti vykdydami savo įprastinę ūkinę veiklą, vertės galimo pokyčio; |
b) |
sandoriu draudžiama rizika, atsirandanti dėl galimo netiesioginio palūkanų normų, infliacijos, valiutų keitimo kursų ar kredito rizikos svyravimo poveikio a punkte nurodyto turto, paslaugų, sąnaudų, produktų, prekių ar įsipareigojimų vertei; |
c) |
sandoris laikomas apsidraudimo sutartimi pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 (7) 3 straipsnį. |
2. Taikant 1 dalį, sandoris, laikomas mažinančiu riziką, sudarytas vienas arba kartu su kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, yra tas, kurio atžvilgiu ne finansų subjektas:
a) |
savo vidaus politikoje apibūdina:
|
b) |
gali sudaryti pakankamai išskaidytą portfelių vaizdą pagal biržos prekių išvestinių finansinių priemonių klasę, apyvartinį taršos leidimą arba jo išvestinę finansinę priemonę, pagrindinę biržos prekę, laikotarpį ir kitus svarbius veiksnius. |
6 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. gruodžio 1 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
(3) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
(4) 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų, tarpuskaitos prievolės, viešo registro, galimybės naudotis prekybos vietos paslaugomis, ne finansų sandorio šalių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 2 23, p. 11).
(5) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(7) 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).
DIREKTYVOS
31.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 87/500 |
KOMISIJOS DELEGUOTOJI DIREKTYVA (ES) 2017/593
2016 m. balandžio 7 d.
kuria papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES nuostatos dėl klientams priklausančių finansinių priemonių ir lėšų apsaugos, produktų valdymo pareigų ir taisyklių, taikomų mokesčių, komisinio atlyginimo arba bet kokios piniginės ar nepiniginės naudos teikimui arba gavimui
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 16 straipsnio 12 dalį ir 24 straipsnio 13 dalį,
kadangi:
(1) |
Direktyva 2014/65/ES nustatytas visapusiškas režimas, kuriuo siekiama užtikrinti investuotojų apsaugą; |
(2) |
svarbi to režimo dalis – klientų finansinių priemonių ir lėšų apsauga, t. y. investicinės įmonės yra įpareigotos nustatyti tinkamas priemones investuotojų nuosavybei ir teisėms, susijusioms su investicinei įmonei patikėtais vertybiniais popieriais ir lėšomis, apsaugoti. Investicinės įmonės turėtų būti nustačiusios tinkamas ir konkrečias priemones, skirtas klientų finansinių priemonių ir lėšų apsaugai užtikrinti; |
(3) |
siekiant papildomai patikslinti reguliavimo sistemą ir taip užtikrinti investuotojų apsaugą ir didesnį aiškumą klientams, taip pat laikantis bendros strategijos skatinti darbo vietų kūrimą ir augimą Sąjungoje taikant integruotą teisinę ir ekonominę sistemą, kuri iš tikrųjų veikia ir kurioje visiems sudaromos vienodos sąlygos, Komisija yra įgaliota priimti išsamias taisykles, kuriomis mažinama konkreti rizika investuotojų apsaugai arba rinkos vientisumui; |
(4) |
kai investicinė įmonė klientų vardu turimas lėšas įneša į reikalavimus atitinkantį pinigų rinkos fondą, tame pinigų rinkos fonde laikomi investiciniai vienetai arba akcijos turėtų būti laikomi pagal klientams priklausančių finansinių priemonių laikymo reikalavimus. Turėtų būti reikalaujama, kad klientai duotų aiškų sutikimą, kad tos lėšos būtų įneštos. Vertinant pinigų rinkos priemonės kokybę neturėtų būti mechaniškai pasikliaujama išorės reitingais. Tačiau jei kuri nors EVPRI įregistruota ir prižiūrima agentūra, suteikusi tos priemonės reitingą, jį sumažina iki mažesnio negu du aukščiausi trumpalaikiai kredito reitingai, valdymo įmonė turėtų atlikti naują pinigų rinkos priemonės kredito kokybės vertinimą, kad užtikrintų, jog ji ir toliau būtų aukštos kokybės; |
(5) |
siekiant sumažinti įvairiems padaliniams išskirstytos atsakomybės riziką, visų pirma didelėse ir sudėtingose įmonėse, ir ištaisyti netinkamą padėtį, kai įmonės neturi bendro priemonių, skirtų savo pareigoms vykdyti, vaizdo, turėtų būti paskirtas vienas pareigūnas, bendrai atsakingas už klientų finansinių priemonių ir lėšų apsaugą. Tas vienas pareigūnas turėtų turėti pakankamai gebėjimų ir įgaliojimų, kad galėtų veiksmingai ir be kliūčių vykdyti pareigas, įskaitant pareigą atsiskaityti įmonės vyresniajai vadovybei už priežiūrą, ar įmonė veiksmingai laikosi klientų turto apsaugos reikalavimų. Paskirtajam vienam pareigūnui neturėtų būti draudžiama atlikti papildomų vaidmenų, kai tai jam nekliudo veiksmingai vykdyti pareigų, susijusių su klientų finansinių priemonių ir lėšų apsauga; |
(6) |
Direktyva 2014/65/ES reikalaujama, kad investicinės įmonės saugotų klientų turtą. Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 10 dalimi įmonėms draudžiama sudaryti su mažmeniniais klientais susitarimus dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė (angl. title transfer collateral arrangements, TTCA) ir kurių tikslas – apdrausti ar kitaip užtikrinti esamus ar būsimus, faktinius arba neapibrėžtuosius ar numatomus įsipareigojimus. Tačiau investicinėms įmonėms nedraudžiama TTCA sudaryti su nemažmeniniais klientais. Todėl kyla rizika, kad be papildomų nurodymų investicinės įmonės dirbdamos su nemažmeniniais klientais galėtų TTCA naudoti dažniau, nei būtų pagrįstai pateisinama, – tai kenktų bendram režimui, kuris nustatytas klientų turtui apsaugoti. Todėl, turint omenyje TTCA poveikį įmonių pareigoms klientų atžvilgiu ir siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta apsaugos ir atskyrimo taisyklėms pagal Direktyvą 2014/65/ES, investicinės įmonės turėtų apsvarstyti nemažmeniniams klientams naudojamų susitarimų dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė, tinkamumą atsižvelgdamos į kliento įsipareigojimų įmonei ir kliento turto, dėl kurio sudaromi TTCA, santykį. Santykiuose su nemažmeniniais klientais įmonėms turėtų būti leidžiama TTCA naudoti tik tuomet, jei jos įrodo TTCA tinkamumą to kliento atžvilgiu ir atskleidžia informaciją apie susijusią riziką ir TTCA poveikį jo turtui. Įmonės turėtų turėti dokumentais pagrįstą TTCA naudojimo procesą. Įmonių gebėjimas su nemažmeniniais klientais sudaryti TTCA neturėtų sumažinti poreikio iš anksto gauti aiškų klientų sutikimą, kad būtų naudojamas klientų turtas; |
(7) |
tai, kad įrodomas tvirtas ryšys tarp įkaito, kuris perleidžiamas pagal TTCA, ir kliento įsipareigojimo, neturėtų trukdyti imti tinkamą užstatą už kliento įsipareigojimą. Taip investicinės įmonės ir toliau galėtų reikalauti pakankamo įkaito ir prireikus tai daryti sudarydamos TTCA. Ta pareiga užtikrinti ir įrodyti minėtą ryšį neturėtų trukdyti laikytis reikalavimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (2) ir neturėtų drausti tinkamai naudoti TTCA vykdant neapibrėžtųjų įsipareigojimų sandorius arba atpirkimo sandorius, susijusius su nemažmeniniais klientais; |
(8) |
nors vykdant kai kuriuos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius gali prireikti perleisti klientų turto nuosavybės teisę, tokiomis aplinkybėmis investicinės įmonės neturėtų turėti galimybės sudaryti susitarimų, kurie draudžiami pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 10 dalį; |
(9) |
siekiant klientams užtikrinti tinkamą apsaugą, susijusią su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais (VPĮFS), investicinės įmonės turėtų patvirtinti konkrečias priemones, skirtas užtikrinti, kad kliento turtą pasiskolinęs asmuo pateiktų tinkamą įkaitą ir kad įmonė stebėtų nuolatinį tokio įkaito tinkamumą. Investicinių įmonių pareiga stebėti įkaitą turėtų būti taikoma, jei jos yra VPĮFS susitarimo šalis, įskaitant atvejus, kai jos veikia kaip agentas siekiant sudaryti VPĮFS arba kai sudaromas trišalis išorės skolininko, kliento ir investicinės įmonės susitarimas; |
(10) |
klientai turėtų iš anksto duoti aiškų sutikimą, o investicinės įmonės – jį užregistruoti, kad investicinė įmonė galėtų aiškiai įrodyti, su kuo klientas sutiko, ir kad būtų aiškus kliento turto statusas. Tačiau nereikėtų nustatyti teisinio reikalavimo, kokia forma sutikimas gali būti duodamas, o registro įrašas turėtų būti suprantamas kaip bet koks įrodymas, priimtinas pagal nacionalinę teisę. Klientas sutikimą gali duoti komercinių santykių pradžioje, jei tik pakankamai aišku, kad klientas sutiko, jog būtų naudojami jo vertybiniai popieriai. Jei investicinė įmonė veikia gavusi kliento nurodymą paskolinti finansines priemones ir jei tai yra sutikimas, kad būtų sudarytas sandoris, investicinės įmonės turėtų turėti to įrodymą; |
(11) |
siekiant išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos standartą, investicinės įmonės, įnešdamos klientų vardu turimas finansines priemones į trečiojoje šalyje atidarytą sąskaitą arba sąskaitas, turėtų tinkamai, apdairiai ir stropiai pasirinkti, paskirti ir periodiškai tikrinti trečiąją šalį ir susitarimus dėl tų finansinių priemonių laikymo ir apsaugos. Siekiant užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų visą laiką tinkamai laikomos ir apsaugotos, investicinės įmonės, atlikdamos išsamų patikrinimą, taip pat turėtų atsižvelgti į kitų trečiųjų šalių, kurioms pradinė trečioji šalis, į kurią jos gali būti įnešusios finansines priemones, gali būti perdavusi funkcijas, susijusias su finansinių priemonių laikymu ir apsauga, kvalifikaciją ir reputaciją rinkoje; |
(12) |
jei investicinės įmonės klientų lėšas perduoda trečiajai šaliai, investicinė įmonė turėtų tinkamai, apdairiai ir stropiai pasirinkti, paskirti ir periodiškai tikrinti trečiąją šalį ir susitarimus dėl klientų lėšų laikymo ir apsaugos ir turėtų apsvarstyti poreikį diversifikuoti ir mažinti riziką, prireikus kliento lėšas perduodant kelioms trečiosioms šalims, kad būtų apsaugotos klientų teisės ir kuo labiau sumažinta nuostolių ir netinkamo naudojimo rizika. Investicinės įmonės neturėtų apeiti savo pareigos apsvarstyti diversifikavimo galimybę reikalaudamos, kad klientai atsisakytų apsaugos. Diversifikavimo reikalavimas turėtų būti taikomas klientų lėšoms, įnešamoms pagal šios direktyvos 4 straipsnį. Diversifikavimo reikalavimai neturėtų būti taikomi klientų lėšoms, kurios trečiajai šaliai perduodamos vien tik siekiant klientui įvykdyti sandorį. Todėl, jei investicinė įmonė kliento lėšas yra pervedusi į sandorio sąskaitą, kad klientui įvykdytų konkretų sandorį, tokioms lėšoms diversifikavimo reikalavimas neturėtų būti taikomas, pvz., jei įmonė lėšas yra pervedusi pagrindinei sandorio šaliai arba biržai, kad sumokėtų garantinę įmoką; |
(13) |
siekiant užtikrinti, kad klientų lėšos būtų tinkamai apsaugotos, kaip reikalaujama Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 9 dalimi, būtina nustatyti klientų lėšų, kurios gali būti įnešamos į tai pačiai grupei priklausančią kredito įstaigą, procentinės dalies konkretų apribojimą. Taip turėtų gerokai sumažėti potencialių kolizijų su išsamaus patikrinimo reikalavimais ir būtų mažinama užkrato rizika, būdinga tais atvejais, kai visos klientų lėšos įnešamos į kredito įstaigas, priklausančias tai pačiai grupei kaip ir investicinė įmonė. Nors tam tikromis aplinkybėmis gali būti proporcinga ir tikslinga investicinėms įmonėms tinkamai apsvarsčius situaciją kliento lėšas įnešti į subjektus, priklausančius jų pačių grupei, nacionalinės institucijos turėtų atidžiai stebėti, dėl kokių priežasčių klientų lėšos nėra diversifikuotai įnešamos į investicinės įmonės grupei nepriklausančius subjektus, kad nebūtų sukurta spragų, jei taikomas bendras grupės vidaus apribojimas; |
(14) |
siekiant apsisaugoti nuo to, kad klientų finansines priemones ar lėšas nusavintų trečiosios šalys, bandančios susigrąžinti skolas ar mokesčius, kurie nėra kliento skolos ar mokesčiai, investicinės įmonės turėtų turėti galimybę su klientų turtui taikomomis teisėmis į užtikrinimo priemones, sulaikymo teisėmis ar įskaitymo teisėmis sutikti tik tuomet, jei to reikalauja trečiojoje valstybėje taikoma teisė. Klientams turėtų būti atskleista pakankamai pritaikyta informacija apie riziką, kad jie būtų įspėti apie konkrečią riziką, jiems kylančią tokiais atvejais; |
(15) |
siekiant išvengti galimos rizikos, kad bus nesilaikoma investuotojų apsaugos taisyklių, ir anksti ją sumažinti, investicinės įmonės, teikiančios ir platinančios finansines priemones, turėtų laikytis produktų valdymo reikalavimų. Taikant produktų valdymo reikalavimus, teikėjais turėtų būti laikomos investicinės įmonės, kuriančios, vystančios, išleidžiančios ir (arba) formuojančios finansines priemones, įskaitant atvejus, kai įmonės emitentės konsultuojamos dėl naujų finansinių priemonių pateikimo rinkai, o platintojais turėtų būti laikomos investicinės įmonės, siūlančios arba parduodančios finansines priemones ir paslaugas klientams; |
(16) |
subjektai, kuriems Direktyvos 2014/65/ES reikalavimai netaikomi, bet kurie gali turėti leidimą teikti investicines paslaugas pagal tą direktyvą, teikdami tokias paslaugas taip pat turėtų laikytis produktų valdymo reikalavimų, nustatytų pagal Direktyvą 2014/65/ES; |
(17) |
jei investicinė įmonė, kurianti, vystanti, išleidžianti ir (arba) formuojanti finansines priemones, taip pat dalyvauja platinant tuos produktus, turėtų būti taikomi ir teikėjams, ir platintojams nustatyti produktų valdymo reikalavimai. Nors tikslinės rinkos vertinimo ir platinimo strategijos nustatymo dubliuoti nereikia, įmonės turėtų užtikrinti, kad vienas tikslinės rinkos vertinimas ir platinimo strategijos nustatymas būtų pakankamai išsamus, kad atitiktų atitinkamas teikėjo ir platintojo pareigas šioje srityje; |
(18) |
atsižvelgiant į Direktyvoje 2014/65/ES nustatytus reikalavimus ir paisant investuotojų apsaugos, produktų valdymo taisykles reikėtų taikyti visiems produktams, parduodamiems pirminėse ir antrinėse rinkose, nepriklausomai nuo teikiamo produkto ar paslaugos tipo ir reikalavimų, taikomų pardavimo vietoje. Tačiau tos taisyklės gali būti taikomos proporcingai, priklausomai nuo produkto sudėtingumo ir nuo to, kiek galima gauti viešai prieinamos informacijos, atsižvelgiant į priemonės pobūdį, investicinę paslaugą ir tikslinę rinką. Proporcingumas reiškia, kad tos taisyklės galėtų būti santykinai paprastos tam tikriems paprastiems produktams, platinamiems remiantis vien tik pavedimų vykdymu, jei tokie produktai būtų suderinami su masinės mažmeninės rinkos poreikiais ir savybėmis; |
(19) |
tikslinės rinkos detalumo lygis ir kriterijai, naudojami tikslinei rinkai apibrėžti ir tinkamai platinimo strategijai nustatyti, turėtų priklausyti nuo produkto ir suteikti galimybę įvertinti, kurie klientai patenka į tikslinę rinką, pvz., tai padėtų atlikti nuolatines peržiūras po finansinės priemonės pateikimo rinkai. Paprastesnių, įprastesnių produktų tikslinė rinka galėtų būti identifikuota ne taip išsamiai, o sudėtingesnių produktų, kaip antai priemonių, kurioms galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, arba mažiau įprastų produktų tikslinė rinka turėtų būti identifikuota išsamiau. |
(20) |
kad produktų valdymo pareigos būtų veiksmingos, platintojai turėtų periodiškai informuoti teikėjus apie savo patirtį, susijusią su produktais. Nors nereikėtų reikalauti, kad platintojai teikėjams praneštų apie kiekvieną pardavimo atvejį, jie turėtų teikti duomenis, kurie teikėjams būtini norint peržiūrėti produktą ir patikrinti, ar jis vis dar atitinka teikėjo apibrėžtos tikslinės rinkos poreikius, požymius ir tikslus. Atitinkama informacija galėtų apimti informaciją apie pardavimų kiekį ne teikėjo tikslinėje rinkoje, apibendrintą informaciją apie klientų tipus, gautų skundų santrauką arba, siekiant gauti atsiliepimų, teikėjo pasiūlytų klausimų uždavimą atrinktiems klientams; |
(21) |
siekiant pagerinti investuotojų apsaugą ir padidinti aiškumą klientams dėl jų gaunamų paslaugų kokybės, Direktyva 2014/65/ES papildomai apribota įmonių galimybė gauti arba mokėti paskatas. Tais tikslais reikėtų nustatyti išsamias paskatų gavimo arba mokėjimo sąlygas. Konkrečiai, reikėtų papildomai patikslinti ir įforminti sąlygą, kad paskatos turėtų gerinti paslaugos klientui kokybę. Siekiant to tikslo ir laikantis tam tikrų kitų sąlygų, reikėtų numatyti nebaigtinį sąrašą situacijų, kurios laikomos svarbiomis sąlygai, kad paskatos gerintų paslaugos atitinkamam klientui kokybę; |
(22) |
mokestis, komisinis atlyginimas arba nepiniginė nauda turėtų būti mokami arba gaunami tik tuomet, jei atitinkamam klientui teikiama papildoma arba aukštesnio lygio paslauga. Tai gali būti konsultacijų dėl investicijų, susijusių su įvairiomis tinkamomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant tinkamą trečiųjų šalių teikiamų priemonių skaičių, arba galimybės gauti tas tinkamas finansines priemones teikimas arba konsultacijų, kurios nėra nepriklausomos, teikimas arba kartu su pasiūlymu klientui bent kartą per metus įvertinti tolesnį finansinių priemonių, į kurias klientas investavo, tinkamumą, arba kartu su kita nuolatine paslauga, kuri gali būti vertinga klientui. Taip gali būti ir nekonsultacinių paslaugų srityje, jei investicinės įmonės už konkurencingą kainą suteikia galimybę gauti įvairių finansinių priemonių, kurios gali atitikti kliento poreikius, įskaitant tinkamą trečiųjų šalių, neturinčių glaudžių ryšių su investicine įmone, teikiamų priemonių skaičių, kartu teikdamos, pvz., pridėtinės vertės priemones, kaip antai objektyvios informacijos priemones, kurios padeda atitinkamam klientui priimti sprendimus dėl investicijų arba jam sudaro sąlygas stebėti, modeliuoti ir koreguoti finansinių priemonių, į kurias jis investavo, asortimentą. Minėtos geresnės kokybės, kurią investicinė įmonė suteikia klientams, gaunantiems atitinkamą paslaugą, vertė turi būti proporcinga investicinės įmonės gautoms paskatoms; |
(23) |
nors investicinės įmonės, atitinkančios geresnės kokybės kriterijų, turėtų ir toliau išlaikyti aukštesnio lygio kokybę, tai neturėtų reikšti, kad jos privalo numatyti nuolat gerinti paslaugų kokybę; |
(24) |
taip pat reikėtų papildomai patikslinti investicinių įmonių pareigas klientams perduoti visus mokesčius, komisinius atlyginimus arba piniginę naudą, gautą iš trečiųjų šalių ir susijusią su nepriklausomomis konsultacijomis dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugomis. Nors įmonės paskatas turi perduoti kuo greičiau, nereikėtų nustatyti konkretaus termino, nes trečiųjų šalių mokėjimus investicinė įmonė gali gauti įvairiais momentais ir už kelis klientus vienu metu; |
(25) |
siekiant užtikrinti, kad klientai gautų išsamią atitinkamos informacijos apie teikiamas paslaugas apžvalgą, investicinės įmonės klientus turėtų informuoti apie jiems pervestus mokesčius, komisinius atlyginimus ar bet kokią piniginę naudą; |
(26) |
investicinės įmonės, teikiančios ir vykdymo, ir tyrimo paslaugas, turėtų nustatyti jų kainą ir jas teikti atskirai, kad būtų sudarytos sąlygos Sąjungoje įsteigtoms investicinėms įmonėms laikytis Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyto reikalavimo nepriimti ir neišskaičiuoti mokesčių, komisinio atlyginimo arba bet kokios piniginės ar nepiniginės naudos, kurią moka arba teikia trečioji šalis arba trečiosios šalies vardu veikiantis asmuo už paslaugos teikimą klientams; |
(27) |
siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, susijusį su naujų taisyklių dėl paskatų gavimo ar mokėjimo taikymu, visų pirma investicinėms įmonėms, teikiančioms nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugas, reikėtų papildomo išaiškinimo dėl mokėjimo už tyrimus arba jų priėmimo. Visų pirma, jei už tyrimą investicinė įmonė moka ne tiesiogiai iš nuosavų išteklių, bet atlikdama mokėjimus iš atskiros mokėjimo už tyrimą sąskaitos, reikėtų užtikrinti tam tikras esmines sąlygas. Mokėjimo už tyrimą sąskaita turėtų būti finansuojama tik iš specialaus, kliento mokamo tyrimo mokesčio, kuris turėtų būti grindžiamas tik tyrimo biudžetu, nustatytu investicinės įmonės ir nesusijusiu su klientų vardu įvykdytų sandorių apimtimi ir (arba) verte. Tas sąlygas turėtų visiškai atitikti visos veiklos priemonės, skirtos kliento tyrimo mokesčiui rinkti. Taikydama tokias priemones investicinė įmonė turėtų užtikrinti, kad tyrimo sąnaudos, finansuojamos iš klientų mokesčių, nebūtų susietos su kitų paslaugų arba naudos apimtimi ar verte arba naudojamos kitiems tikslams, pvz., vykdymo mokesčiams padengti; |
(28) |
siekiant užtikrinti, kad portfelio valdytojai ir nepriklausomi investicijų konsultantai tinkamai stebėtų už tyrimą mokamas sumas ir kad tyrimo išlaidos būtų patiriamos kuo labiau atsižvelgiant į kliento interesus, tikslinga nustatyti išsamius tyrimo išlaidų valdymo reikalavimus. Investicinės įmonės turėtų ir toliau pakankamai kontroliuoti bendras tyrimo išlaidas, klientų tyrimo mokesčių rinkimą ir mokėjimų nustatymą. Šiame kontekste tyrimas turėtų būti suprantamas kaip apimantis tyrimo medžiagą arba paslaugas, susijusias su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis ar kitu turtu arba finansinių priemonių emitentais ar galimais emitentais arba glaudžiai susijusias su konkrečiu sektoriumi ar rinka taip, kad jis padėtų susidaryti nuomonę apie to sektoriaus ar rinkos finansines priemones, turtą ar emitentus. To tipo medžiaga arba paslaugomis tiesiogiai arba netiesiogiai rekomenduojama arba siūloma investavimo strategija ir teikiama pagrįsta nuomonė apie esamą ar būsimą tokių priemonių ar turto vertę ar kainą arba kitais būdais teikiama analizė bei pradinės įžvalgos ir daromos išvados, grindžiamos nauja ar egzistuojančia informacija, kuri galėtų būti naudojama pasirenkant investavimo strategiją ir būti aktuali bei galinti pakelti investicinės įmonės klientų, kurie už tą tyrimą moka mokestį, vardu priimamų sprendimų vertę; |
(29) |
siekiant papildomo aiškumo dėl investicinių įmonių gaunamų paskatų, susijusių su nepriklausomomis konsultacijomis dėl investicijų arba portfelio valdymu, apribojimo ir dėl tyrimo taisyklių taikymo, taip pat tikslinga nurodyti, kaip nedidelės nepiniginės naudos išimtis gali būti taikoma tam tikrų kitų tipų informacijai ar medžiagai, gautai iš trečiųjų šalių. Visų pirma, trečiosios šalies pateikta rašytinė medžiaga, kurią užsakė ir apmokėjo įmonė emitentė arba galima emitentė savo naujai emisijai reklamuoti arba jei trečioji šalis pagal sutartį yra įpareigota ir gauna atlygį iš emitento tokiai medžiagai nuolat rengti, turėtų būti laikoma priimtina kaip nedidelė nepiniginė nauda, jei informacija apie tai atskleidžiama ir ta medžiaga viešai prieinama. Be to, neesminė medžiaga ar paslaugos, kurios yra trumpalaikių rinkos pokyčių komentarai, pvz., apie naujausius ekonominės statistikos duomenis arba bendrovių rezultatus arba informacija apie būsimą informacijos paskelbimą ar įvykius, kurią teikia trečioji šalis ir kuri yra tik trumpa jos pačios nuomonės apie tokią informaciją santrauka, kuri nėra pagrįsta ir kurioje nepateikta esminė analizė, jei, pvz., paprasčiausiai atkartojama nuomonė, grindžiama esama rekomendacija arba esmine tyrimo medžiaga ar paslaugomis, gali būti laikomos tokios apimties ir pobūdžio informacija, susijusia su finansine priemone ar investicine paslauga, kad jos yra priimtina nedidelė nepiniginė nauda; |
(30) |
konkrečiai, bet kokia nepiniginė nauda, gaunama, kai trečioji šalis skiria vertingų išteklių investicinei įmonei, neturi būti laikoma nedidele ir turi būti laikoma trukdančia vykdyti investicinės įmonės pareigą veikti kuo labiau atsižvelgiant į kliento interesus; |
(31) |
šia direktyva laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir principų, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į vartotojų apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir ji turi būti taikoma atsižvelgiant į tas teises ir principus; |
(32) |
dėl techninių rekomendacijų, susijusių su šioje direktyvoje nustatytomis taisyklėmis, konsultuotasi su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (3); |
(33) |
siekiant suteikti galimybę kompetentingoms institucijoms ir investicinėms įmonėms prisitaikyti prie šioje direktyvoje nustatytų naujų reikalavimų, kad jie galėtų būti taikomi veiksmingai ir rezultatyviai, šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data ir taikymo data turėtų būti suderintos atitinkamai su Direktyvos 2014/65/ES perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios datomis; |
(34) |
pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys
1. Ši direktyva taikoma investicinėms įmonėms, valdymo įmonėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (4) 6 straipsnio 4 dalį ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (5) 6 straipsnio 6 dalį.
2. Taikant šios direktyvos II, III ir IV skyrius, nuorodos į investicines įmones ir finansines priemones apima kredito įstaigas ir struktūrizuotus indėlius, kiek tai susiję su visais reikalavimais, nurodytais Direktyvos 2014/65/ES 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
3. Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris – sandoris, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365 (6) dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo 3 straipsnio 11 punkte.
4. Reikalavimus atitinkantis pinigų rinkos fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kuris turi veiklos leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB arba kuriam taikoma priežiūra ir, jeigu taikytina, kuriam atitinkama institucija yra išdavusi veiklos leidimą pagal veiklos leidimą išdavusios valstybės narės nacionalinius įstatymus, ir kuris atitinka visas šias sąlygas:
(a) |
pagrindinis jo investavimo tikslas turi būti palaikyti subjekto grynojo turto vertę, kad ji būtų pastovi (neįskaitant pajamų) arba lygi investuotojų pradinio kapitalo ir pajamų sumai; |
(b) |
siekdamas šio pagrindinio investavimo tikslo, jis privalo investuoti išimtinai į aukštos kokybės pinigų rinkos priemones, kurių terminas arba iki priemonės išpirkimo likęs terminas yra ne ilgesnis kaip 397 dienos arba kurių reguliariai koreguojamas pajamingumas atitinka šį terminą ir kurių vidutinis svertinis terminas yra 60 dienų. Šį tikslą jis taip pat gali pasiekti investuodamas į indėlius kredito įstaigose kaip į pagalbines priemones; |
(c) |
jis privalo užtikrinti likvidumą, atlikdamas atsiskaitymą tą pačią arba kitą dieną. |
Taikant b punktą, laikoma, kad pinigų rinkos priemonė yra aukštos kokybės, jeigu valdymo arba investicinė įmonė pati atlieka dokumentais pagrįstą pinigų rinkos priemonių kredito kokybės vertinimą, kuris leidžia laikyti, kad pinigų rinkos priemonė yra aukštos kokybės. Jei viena ar daugiau EVPRI įregistruotų ir prižiūrimų kredito reitingų agentūrų yra suteikusios tos priemonės reitingą, valdymo arba investicinei įmonei atliekant vidinį vertinimą reikėtų atsižvelgti, inter alia, į tuos kredito reitingus.
II SKYRIUS
KLIENTO FINANSINIŲ PRIEMONIŲ IR LĖŠŲ APSAUGA
2 straipsnis
Kliento finansinių priemonių ir lėšų apsauga
1. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės laikytųsi šių reikalavimų:
(a) |
jos privalo tvarkyti informaciją ir sąskaitas taip, kad bet kada ir nedelsdamos galėtų atskirti jose laikomą vieno kliento turtą nuo kito kliento turto ir nuo savo turto; |
(b) |
jos privalo tvarkyti savo informaciją ir sąskaitas taip, kad būtų užtikrintas jų tikslumas ir visų pirma atitiktis finansinėms priemonėms ir lėšoms, turimoms klientų vardu, ir kad jos galėtų būti naudojamos kaip audito seka; |
(c) |
jos privalo reguliariai sutikrinti savo vidaus sąskaitas ir informaciją su trečiųjų šalių, kuriose laikomas tas turtas, sąskaitomis ir informacija; |
(d) |
jos privalo imtis reikiamų veiksmų, kad užtikrintų, jog kliento finansinės priemonės, įneštos į trečiąją šalį pagal 3 straipsnį, būtų atskiriamos nuo investicinei įmonei priklausančių finansinių priemonių ir nuo šiai trečiajai šaliai priklausančių finansinių priemonių pagal skirtingus trečiosios šalies apskaitos knygų sąskaitų pavadinimus arba kitas lygiavertes priemones, kuriomis pasiekiamas toks pat apsaugos lygis; |
(e) |
jos privalo imtis reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog kliento lėšos, įneštos pagal 4 straipsnį į centrinį banką, kredito įstaigą arba banką, kuris turi veiklos leidimą trečiojoje valstybėje, arba į reikalavimus atitinkantį pinigų rinkos fondą, būtų laikomos sąskaitoje arba sąskaitose, kurios nurodomos atskirai nuo bet kurių sąskaitų, naudojamų investicinės įmonės lėšoms laikyti; |
(f) |
jos privalo nustatyti tinkamas organizacines priemones, kad kuo labiau sumažintų kliento turto ar su tuo turtu susijusių teisių praradimo arba sumažėjimo riziką dėl netinkamo turto panaudojimo, sukčiavimo, blogo administravimo, netinkamo informacijos registravimo arba aplaidumo. |
2. Jeigu dėl taikomų įstatymų, visų pirma įskaitant su turtu arba nemokumu susijusius įstatymus, investicinės įmonės negali laikytis šio straipsnio 1 dalies klientų teisėms apsaugoti, kad atitiktų Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimus, valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės nustatytų priemones, kuriomis užtikrinama, kad klientų turtas būtų apsaugotas siekiant įgyvendinti šio straipsnio 1 dalies tikslus.
3. Jeigu pagal jurisdikcijos, kurioje laikomos kliento lėšos arba finansinės priemonės, taikomus įstatymus investicinės įmonės negali laikytis 1 dalies d arba e punkto, valstybės narės nustato reikalavimus, turinčius lygiavertį poveikį klientų teisių apsaugos atžvilgiu.
Kai pasikliaujama tokiais lygiaverčiais reikalavimais pagal 2 straipsnio 1 dalies d arba e punktą, valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės informuotų klientus, kad tokiais atvejais jiems netaikomos nuostatos, numatytos pagal Direktyvą 2014/65/ES ir šią direktyvą.
4. Valstybės narės užtikrina, kad kliento finansinėms priemonėms ar lėšoms taikomos teisės į užtikrinimo priemones, sulaikymo teisės ar įskaitymo teisės, kuriomis sudaromos sąlygos trečiajai šaliai parduoti kliento finansines priemones ar lėšas skoloms susigrąžinti ir kurios nėra susijusios su klientu arba paslaugų teikimu klientui, nebūtų leidžiamos, nebent to reikalauja trečiosios valstybės jurisdikcijoje, kurioje laikomos kliento lėšos ar finansinės priemonės, taikoma teisė.
Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, privalėdamos sudaryti susitarimus, kuriais sukuriamos tokios teisės į užtikrinimo priemones, sulaikymo teisės ar įskaitymo teisės, atskleistų šią informaciją klientams, jiems nurodydamos su tokiais susitarimais susijusią riziką.
Jei įmonė suteikia kliento finansinėms priemonėms ar lėšoms taikomas teises į užtikrinimo priemones, sulaikymo teises ar įskaitymo teises arba jei įmonė informuota, kad jos suteiktos, jos užregistruojamos klientų sutartyse ir įmonės nuosavose sąskaitose, kad būtų aiškus kliento turto nuosavybės statusas, pvz., nemokumo atveju.
5. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės užtikrintų, jog su klientų finansinėmis priemonėmis ir lėšomis susijusi informacija būtų lengvai prieinama šiems subjektams: kompetentingoms institucijoms, paskirtiesiems nemokumo specialistams ir institucijoms, atsakingoms už žlugusių įstaigų pertvarkymą. Informacija, kuri turi būti prieinama, be kita ko, yra ši:
(a) |
susijusios vidaus sąskaitos ir informacija, pagal kurią lengva identifikuoti kiekvieno kliento vardu laikomų lėšų ir finansinių priemonių likučius; |
(b) |
kur investicinės įmonės laiko klientų lėšas pagal 4 straipsnį, išsami informacija apie sąskaitas, kuriose laikomos klientų lėšos, ir apie atitinkamus susitarimus su tomis įmonėmis; |
(c) |
kur investicinės įmonės laiko finansines priemones pagal 3 straipsnį, išsami informacija apie sąskaitas, atidarytas trečiosiose šalyse, ir apie atitinkamus susitarimus su tomis trečiosiomis šalimis, taip pat išsami informacija apie atitinkamus susitarimus su tomis investicinėmis įmonėmis; |
(d) |
išsami informacija apie trečiąsias šalis, atliekančias susijusias (užsakomąsias) užduotis, ir išsami informacija apie užsakomąsias užduotis; |
(e) |
pagrindiniai įmonės asmenys, dalyvaujantys susijusiuose procesuose, įskaitant asmenis, atsakingus už priežiūrą, ar laikomasi įmonės reikalavimų dėl klientų turto apsaugos; ir |
(f) |
susitarimai, svarbūs siekiant nustatyti klientų turto nuosavybę. |
3 straipsnis
Kliento finansinių priemonių įnešimas
1. Valstybės narės leidžia investicinėms įmonėms įnešti klientų vardu turimas finansines priemones į trečiojoje šalyje atidarytą sąskaitą arba sąskaitas su sąlyga, kad įmonės tinkamai, apdairiai ir stropiai pasirenka, paskiria ir periodiškai tikrina trečiąją šalį ir susitarimus dėl tų finansinių priemonių laikymo ir apsaugos.
Visų pirma valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės atsižvelgtų į trečiosios šalies kvalifikaciją ir reputaciją rinkoje ir bet kuriuos teisinius reikalavimus, susijusius su tų finansinių priemonių laikymu, kurie galėtų neigiamai paveikti klientų teises.
2. Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai investicinė įmonė siūlo įnešti kliento finansines priemones į trečiąją šalį, ši investicinė įmonė finansines priemones į trečiąją šalį įneštų tik toje jurisdikcijoje, kurioje finansinių priemonių apsaugai kito asmens naudai taikomas specifinis reglamentavimas ir priežiūra, ir kad trečiajai šaliai būtų taikomas šis specifinis reglamentavimas ir priežiūra.
3. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės klientų vardu laikomų finansinių priemonių neįneštų į trečiąją šalį, esančią trečiojoje valstybėje, kurioje nereglamentuojamas finansinių priemonių laikymas ir apsauga kito asmens naudai, jeigu neįvykdoma viena iš šių sąlygų:
(a) |
dėl finansinių priemonių arba su tomis priemonėmis susijusių investicinių paslaugų pobūdžio jas reikia įnešti į trečiąją šalį, esančią toje trečiojoje valstybėje; |
(b) |
kai finansinės priemonės laikomos profesionaliojo kliento vardu, tas klientas raštu paprašo, kad įmonė tas finansines priemones įneštų į trečiąją šalį, kuri yra toje trečiojoje valstybėje. |
4. Valstybės narės užtikrina, kad reikalavimai pagal 2 ir 3 dalis taip pat būtų taikomi, kai trečioji šalis kurias nors savo funkcijas, susijusias su finansinių priemonių laikymu ir apsauga, yra perdavusi kitai trečiajai šaliai.
4 straipsnis
Kliento lėšų įnešimas
1. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, gavusios kliento lėšas, nedelsdamos įneštų tas lėšas į vieną arba daugiau sąskaitų, kurios atidarytos bet kurioje iš šių įstaigų:
(a) |
centriniame banke; |
(b) |
kredito įstaigoje, turinčioje veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (7); |
(c) |
banke, turinčiame veiklos leidimą trečiojoje valstybėje; |
(d) |
reikalavimus atitinkančiame pinigų rinkos fonde. |
Pirma pastraipa netaikoma kredito įstaigai, turinčiai veiklos leidimą pagal Direktyvą 2013/36/ES, jos laikomų indėlių, kaip apibrėžta toje direktyvoje, atžvilgiu.
2. Valstybės narės reikalauja, kad tais atvejais, kai investicinės įmonės neįneša klientų lėšų į centrinį banką, jos tinkamai, apdairiai ir stropiai pasirinktų, paskirtų ir periodiškai tikrintų kredito įstaigą, banką arba pinigų rinkos fondą, į kurį įneštos lėšos, ir tų lėšų laikymo susitarimus ir atlikdamos išsamų patikrinimą apsvarstytų tų lėšų diversifikavimo poreikį.
Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad investicinės įmonės atsižvelgtų į tokių įstaigų arba pinigų rinkos fondų kvalifikaciją ir reputaciją rinkoje, siekdamos užtikrinti klientų teisių apsaugą, ir bet kuriuos teisinius arba norminius reikalavimus arba rinkos praktiką, susijusius su klientų lėšų laikymu, kurie galėtų neigiamai paveikti klientų teises.
Valstybės narės reikalauja iš investicinių įmonių užtikrinti, kad klientai duotų aiškų sutikimą, jog jų lėšos būtų įnešamos į reikalavimus atitinkantį pinigų rinkos fondą. Siekiant užtikrinti, kad ši sutikimo teisė būtų veiksminga, investicinės įmonės informuoja klientus, kad lėšos, įneštos į reikalavimus atitinkantį pinigų rinkos fondą, nebus laikomos pagal šioje direktyvoje nustatytus klientų lėšų apsaugos reikalavimus.
3. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, kliento lėšas įnešančios į tai pačiai grupei kaip ir investicinė įmonė priklausančią kredito įstaigą, banką ar pinigų rinkos fondą, apribotų lėšas, įnešamas į tokį grupės subjektą arba kelis tokius grupės subjektus, kad lėšos neviršytų 20 % visų tokių lėšų.
Investicinė įmonė gali nesilaikyti šio apribojimo, jei ji gali įrodyti, kad, atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą ir trečiųjų šalių siūlomą saugumą, aptartą ankstesnėje pastraipoje, bet kokiu atveju įskaitant nedidelį investicinės įmonės laikomų kliento lėšų likutį, reikalavimas pagal ankstesnę dalį yra neproporcingas. Investicinės įmonės periodiškai peržiūri vertinimą, atliktą pagal šią pastraipą, ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms praneša apie pradinį ir peržiūrėtą vertinimus.
5 straipsnis
Kliento finansinių priemonių naudojimas
1. Valstybės narės neleidžia investicinėms įmonėms sudaryti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių susitarimų finansinių priemonių, kurias jos laiko kliento vardu, atžvilgiu arba kitaip panaudoti tokias finansines priemones savo arba kito asmens ar įmonės kliento naudai, jeigu netenkinamos abi šios sąlygos:
(a) |
klientas iš anksto davė aiškų sutikimą, kad priemonės būtų panaudotos apibrėžtomis sąlygomis, kuris patvirtinamas aiškiu raštišku įrodymu su parašu arba lygiaverčiu būdu; ir |
(b) |
to kliento finansinių priemonių naudojimą riboja apibrėžtos sąlygos, su kuriomis klientas sutinka. |
2. Valstybės narės neleidžia investicinėms įmonėms sudaryti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių susitarimų finansinių priemonių, kurias jos laiko kliento vardu trečiosios šalies tvarkomoje bendroje sąskaitoje, atžvilgiu arba kitaip panaudoti finansines priemones, laikomas tokioje sąskaitoje savo arba kito asmens naudai, jeigu, be 1 dalyje nurodytų sąlygų, netenkinama bent viena iš šių sąlygų:
(a) |
kiekvienas klientas, kurio finansinės priemonės laikomos bendroje sąskaitoje kartu su kitų klientų finansinėmis priemonėmis, privalo iš anksto duoti aiškų sutikimą pagal 1 dalies a punktą; |
(b) |
investicinė įmonė privalo turėti sistemas ir kontrolės priemones, kuriomis užtikrinama, kad taip būtų panaudojamos tik tų klientų, kurie davė išankstinį aiškų sutikimą pagal 1 dalies a punktą, finansinės priemonės. |
Investicinės įmonės įrašuose pateikiama išsami informacija apie klientą, kurio nurodymais finansinės priemonės buvo panaudotos, ir kiekvieno sutikimą davusio kliento panaudotų finansinių priemonių skaičių, kad būtų galima teisingai paskirstyti bet kokius nuostolius.
3. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės imtųsi tinkamų priemonių, kuriomis užkertamas kelias neleistinam klientų finansinių priemonių panaudojimui savo arba kito asmens naudai, pvz.:
(a) |
sudarytų susitarimus su klientais dėl priemonių, kurių investicinėms įmonėms reikia imtis, jei kliento atidėjiniai jo sąskaitoje atsiskaitymo dieną nėra pakankami, pvz., atitinkamų vertybinių popierių skolinimo kliento vardu arba pozicijos likvidavimo; |
(b) |
investicinė įmonė atidžiai stebėtų, ar galės pateikti vertybinius popierius atsiskaitymo dieną, ir, jei tai neįmanoma, nustatytų taisomąsias priemones ir |
(c) |
atidžiai stebėtų ir nedelsiant pareikalautų, kad atsiskaitymo dieną ir vėliau būtų pateikti trūkstami nepateikti vertybiniai popieriai. |
4. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės visų klientų atžvilgiu patvirtintų konkrečias priemones, skirtas užtikrinti, kad klientų finansinių priemonių skolininkas pateiktų tinkamą įkaitą ir kad įmonė stebėtų nuolatinį tokio įkaito tinkamumą ir imtųsi veiksmų, būtinų siekiant išlaikyti pusiausvyrą su klientų priemonių verte.
5. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės nesudarytų susitarimų, draudžiamų pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 10 dalį.
6 straipsnis
Netinkamas susitarimų dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė, naudojimas
1. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės tinkamai apsvarstytų galimybę naudoti susitarimus dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė, atsižvelgdamos į santykį tarp kliento įsipareigojimo įmonei ir kliento turto, dėl kurio įmonė sudaro susitarimus dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė, ir galėtų įrodyti, kad toks svarstymas įvyko.
2. Svarstydamos ir dokumentais patvirtindamos susitarimų dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė, naudojimo tinkamumą investicinės įmonės atsižvelgia į visus šiuos veiksnius:
(a) |
ar yra tik labai menkas sąryšis tarp kliento įsipareigojimo įmonei ir susitarimų dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė, naudojimo, įskaitant tai, ar kliento įsipareigojimas įmonei yra mažas arba labai mažas; |
(b) |
ar kliento lėšų ar finansinių priemonių, dėl kurių sudaromi susitarimai dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė, suma gerokai viršija kliento įsipareigojimą ar net yra neribota, jei apskritai klientas turi įsipareigojimų įmonei; ir |
(c) |
ar dėl visų klientų finansinių priemonių ar lėšų sudaryti susitarimai dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė, nepaisant to, kokį įsipareigojimą kiekvienas klientas turi įmonės atžvilgiu. |
3. Naudodamos susitarimus dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė, investicinės įmonės profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims akcentuoja susijusią riziką ir poveikį, kurį bet kuris susitarimas dėl finansinio įkaito, kuriuo perleidžiama nuosavybės teisė, turi kliento finansinėms priemonėms ir lėšoms.
7 straipsnis
Klientų turto apsaugos valdymo priemonės
Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės paskirtų vieną pareigūną, turintį pakankamai įgūdžių ir įgaliojimų, kuris būtų konkrečiai atsakingas už įmonių pareigų, susijusių su klientų finansinių priemonių ir lėšų apsauga, vykdymo klausimus.
Valstybės narės leidžia investicinėms įmonėms visapusiškai laikantis šios direktyvos nuspręsti, ar paskirtasis pareigūnas vykdys vien šią užduotį, ar jis gali veiksmingai vykdyti pareigas būdamas atsakingas ir už kitus klausimus.
8 straipsnis
Išorės auditorių ataskaitos
Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės užtikrintų, jog jų išorės auditoriai ne rečiau kaip kartą per metus pateiktų įmonės buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ataskaitą dėl įmonės priemonių pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 8, 9 ir 10 dalis bei šį skyrių adekvatumo.
III SKYRIUS
PRODUKTŲ VALDYMO REIKALAVIMAI
9 straipsnis
Finansines priemones teikiančių investicinių įmonių produktų valdymo pareigos
1. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, teikdamos finansines priemones, t. y. kurdamos, vystydamos, išleisdamos ir (arba) formuodamos finansines priemones, laikytųsi šio straipsnio.
Valstybės narės reikalauja, kad finansines priemones teikiančios investicinės įmonės tikslingai ir proporcingai laikytųsi atitinkamų 2–15 dalių reikalavimų, atsižvelgdamos į finansinės priemonės, investicinės paslaugos ir produkto tikslinės rinkos pobūdį.
2. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės nustatytų, įgyvendintų ir palaikytų procedūras ir priemones, skirtas užtikrinti, kad finansinių priemonių teikimas atitiktų reikalavimus dėl tinkamo interesų konfliktų, įskaitant atlygį, valdymo. Visų pirma, finansines priemones teikiančios investicinės įmonės užtikrina, kad finansinės priemonės struktūra, įskaitant jos savybes, neturėtų neigiamo poveikio galutiniams klientams ir nesukeltų rinkos vientisumo problemų sudarydama sąlygas įmonei sumažinti ir (arba) perleisti nuosavą riziką arba rizikos poziciją, susijusią su produkto pagrindiniu turtu, jei investicinė įmonė pagrindinį turtą jau laiko savo sąskaita.
3. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės išanalizuotų galimus interesų konfliktus kiekvieną kartą, kai teikiama finansinė priemonė. Visų pirma įmonės įvertina, ar dėl finansinės priemonės susidaro tokia situacija, kai galutiniams klientams gali būti daromas neigiamas poveikis, jei jie prisiima:
(a) |
rizikos poziciją, priešingą rizikos pozicijai, kurią anksčiau turėjo pati įmonė; arba |
(b) |
rizikos poziciją, priešingą rizikos pozicijai, kurią įmonė nori turėti pardavusi produktą. |
4. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, prieš nuspręsdamos pateikti produktą rinkai, apsvarstytų, ar finansinė priemonė kelia grėsmę finansų rinkų tvarkingam veikimui arba stabilumui.
5. Valstybės narės reikalauja iš investicinių įmonių užtikrinti, kad atitinkami darbuotojai, dalyvaujantys teikiant finansines priemones, turėtų profesinių žinių, būtinų siekiant suprasti finansinių priemonių, kurias jos ketina teikti, požymius ir riziką.
6. Valstybės narės reikalauja iš investicinių įmonių užtikrinti, kad valdymo organas veiksmingai kontroliuotų įmonės produktų valdymo procesą. Investicinės įmonės užtikrina, kad valdymo organui teikiamose atitikties ataskaitose būtų sistemingai pateikiama informacija apie įmonės teikiamas finansines priemones, įskaitant informaciją apie platinimo strategiją. Investicinės įmonės, gavusios savo kompetentingos institucijos prašymą, jai pateikia šias ataskaitas.
7. Valstybės narės iš investicinių įmonių reikalauja užtikrinti, kad atitikties funkciją vykdantys asmenys stebėtų produktų valdymo priemonių raidą ir periodinę peržiūrą, kad nustatytų riziką, jog įmonė nevykdys šiame straipsnyje nustatytų pareigų.
8. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, kurios bendradarbiauja siekdamos kurti, vystyti, leisti ir (arba) formuoti produktą, įskaitant bendradarbiavimą su subjektais, kurie neturi veiklos leidimų ir nėra prižiūrimi pagal Direktyvą 2014/65/ES, arba trečiųjų valstybių įmonėmis, rašytiniame susitarime apibrėžtų tarpusavio atsakomybę.
9. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės pakankamai išsamiai identifikuotų galimą tikslinę kiekvienos finansinės priemonės rinką ir patikslintų klientų, kurių poreikius, požymius ir tikslus finansinė priemonė atitinka, tipą (-us). Vykdydama šį procesą įmonė identifikuoja klientų, kurių poreikių, požymių ir tikslų finansinė priemonė neatitinka, grupę (-es). Jei investicinės įmonės bendradarbiauja siekdamos pateikti finansinę priemonę, reikia identifikuoti tik vieną tikslinę rinką.
Finansines priemones, kurios platinamos per kitas investicines įmones, teikiančios investicinės įmonės nustato klientų, kuriems produktas skirtas, poreikius ir požymius remdamosi teorinėmis žiniomis apie finansinę priemonę ar panašias finansines priemones, finansų rinkas ir galimų galutinių klientų poreikius, požymius bei tikslus ir su tuo susijusia ankstesne patirtimi.
10. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės atliktų savo finansinių priemonių scenarijų analizę, per kurią įvertintų produkto keliamą prastų rezultatų galutiniams klientams riziką ir kokiomis aplinkybėmis tie rezultatai gali būti gauti. Investicinės įmonės įvertina finansinę priemonę neigiamomis sąlygomis, kurios apima pasekmes, jei, pvz.:
(a) |
pablogėtų rinkos sąlygos; |
(b) |
teikėjas arba trečioji šalis, dalyvaujanti teikiant finansinę priemonę ir (arba) jai veikiant, patirtų finansinių sunkumų arba materializuotųsi kita sandorio šalies rizika; |
(c) |
finansinė priemonė nebūtų komerciškai perspektyvi arba |
(d) |
finansinės priemonės paklausa būtų daug didesnė, negu numatyta, o dėl to kiltų spaudimas įmonės ištekliams ir (arba) pagrindinės priemonės rinkai. |
11. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės nustatytų, ar finansinė priemonė atitinka identifikuotus tikslinės rinkos poreikius, požymius ir tikslus, be kita ko, išnagrinėdamos šiuos elementus:
(a) |
finansinės priemonės rizikos ir grąžos pobūdis atitinka tikslinę rinką ir |
(b) |
finansinės priemonės struktūrą lemia klientui naudingos savybės, o ne verslo modelis, pagal kurį pelnas priklauso nuo prastų rezultatų klientui. |
12. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės apsvarstytų finansinės priemonės atžvilgiu siūlomą apmokestinimo struktūrą, be kita ko, išnagrinėdamos šiuos elementus:
(a) |
finansinės priemonės išlaidos ir mokesčiai atitinka tikslinės rinkos poreikius, tikslus ir požymius; |
(b) |
mokesčiai nemažina finansinės priemonės grąžos lūkesčių, pvz., jei išlaidos ar mokesčiai yra lygūs beveik visai numatomai mokestinei naudai, susijusiai su finansine priemone, tą naudą viršija arba panaikina; ir |
(c) |
finansinės priemonės apmokestinimo struktūra yra pakankamai skaidri tikslinei rinkai, pvz., ja nedangstomi mokesčiai ir ji nėra per daug sudėtinga, kad nebūtų galima jos suprasti. |
13. Valstybės narės reikalauja iš investicinių įmonių užtikrinti, kad, teikiant informaciją apie finansinę priemonę platintojams, būtų teikiama informacija apie tinkamus finansinės priemonės platinimo kanalus, produkto patvirtinimo procesą ir tikslinės rinkos vertinimą ir ta informacija būtų pakankamos kokybės, kad platintojai galėtų tinkamai suprasti ir rekomenduoti arba parduoti finansinę priemonę.
14. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės reguliariai peržiūrėtų savo teikiamas finansines priemones, atsižvelgdamos į visus įvykius, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos galimai rizikai, kylančiai identifikuotai tikslinei rinkai. Investicinės įmonės apsvarsto, ar finansinė priemonė ir toliau atitinka tikslinės rinkos poreikius, požymius bei tikslus, taip pat ar ji platinama tikslinei rinkai, ar pasiekia klientus, kurių poreikių, požymių ir tikslų ji neatitinka.
15. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės peržiūrėtų finansines priemones prieš jas papildomai išleisdamos arba iš naujo pateikdamos rinkai, jei jos žino apie kokį nors įvykį, kuris galėtų turėti reikšmingos įtakos galimai rizikai, kylančiai investuotojams, ir reguliariai įvertintų, ar finansinės priemonės veikia, kaip numatyta. Investicinės įmonės nustato, kokiais intervalais peržiūrėti savo finansines priemones, remdamosi atitinkamais veiksniais, įskaitant veiksnius, susijusius su vykdomų investavimo strategijų sudėtingumu arba novatoriškumu. Be to, įmonės identifikuoja esminius įvykius, kurie turėtų įtakos su finansine priemone susijusiai galimai rizikai arba grąžos lūkesčiams, kaip antai:
(a) |
ribos peržengimą, kuris paveiks finansinės priemonės grąžos pobūdį; arba |
(b) |
tam tikrų emitentų, kurių vertybiniai popieriai arba garantijos galėtų turėti poveikio finansinės priemonės rezultatams, mokumą. |
Valstybės narės užtikrina, kad tokių įvykių atveju investicinės įmonės imtųsi tinkamų veiksmų, kurie gali būti šie:
(a) |
atitinkamos informacijos apie įvykį ir jo pasekmes finansinei priemonei pateikimas klientams ar finansinės priemonės platintojams, jei investicinė įmonė finansinės priemonės nesiūlo ir neparduoda tiesiogiai klientams; |
(b) |
produkto patvirtinimo proceso pakeitimas; |
(c) |
papildomo finansinės priemonės išleidimo sustabdymas; |
(d) |
finansinės priemonės pakeitimas siekiant išvengti nesąžiningų sutartinių sąlygų; |
(e) |
apsvarstymas, ar finansinių priemonių pardavimo kanalai yra tinkami, jei įmonės sužino, kad finansinė priemonė nėra parduodama taip, kaip numatyta; |
(f) |
susisiekimas su platintoju platinimo proceso pakeitimams aptarti; |
(g) |
santykių su platintoju nutraukimas arba |
(h) |
atitinkamos kompetentingos institucijos informavimas. |
10 straipsnis
Platintojų produktų valdymo pareigos
1. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, priimdamos sprendimą dėl jų pačių ar kitų įmonių išleidžiamų finansinių priemonių ir paslaugų, kurias jos ketina siūlyti arba rekomenduoti klientams, asortimento, tikslingai ir proporcingai laikytųsi atitinkamų reikalavimų, nustatytų 2–10 dalyse, atsižvelgdamos į finansinės priemonės, investicinės paslaugos ir produkto tikslinės rinkos pobūdį.
Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, siūlydamos ar rekomenduodamos finansines priemones, teikiamas subjektų, kuriems netaikoma Direktyva 2014/65/ES, taip pat laikytųsi Direktyvos 2014/65/ES reikalavimų. Vykdydamos šį procesą tokios investicinės įmonės nustato veiksmingas priemones, kuriomis užtikrinama, kad jos iš šių teikėjų gautų pakankamai informacijos apie šias finansines priemones.
Investicinės įmonės nustato atitinkamos finansinės priemonės tikslinę rinką, net jei teikėjas tikslinės rinkos nėra apibrėžęs.
2. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės nustatytų tinkamas produktų valdymo priemones, skirtas užtikrinti, kad produktai ir paslaugos, kuriuos jos ketina siūlyti ar rekomenduoti, atitiktų identifikuotos tikslinės rinkos poreikius, požymius bei tikslus ir kad numatyta platinimo strategija atitiktų identifikuotą tikslinę rinką. Investicinės įmonės tinkamai identifikuoja ir įvertina klientų, kuriems jos ketina skirti daugiausia dėmesio, aplinkybes ir poreikius, kad užtikrintų, jog dėl komercinio ar finansavimo spaudimo nenukentėtų klientų interesai. Vykdydamos šį procesą įmonės identifikuoja klientų, kurių poreikių, požymių ir tikslų produktas ar paslauga neatitinka, grupes.
Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės iš teikėjų, kuriems taikoma Direktyva 2014/65/ES, gautų informaciją, kuri padėtų susidaryti būtiną supratimą ir įgyti žinių apie produktus, kuriuos jos ketina rekomenduoti ar parduoti, siekiant užtikrinti, kad šie produktai būtų platinami atsižvelgiant į identifikuotos tikslinės rinkos poreikius, požymius ir tikslus.
Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės imtųsi visų pagrįstų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad ir iš teikėjų, kuriems Direktyva 2014/65/ES netaikoma, jos gautų tinkamą ir patikimą informaciją, siekiant užtikrinti, kad produktai būtų platinami atsižvelgiant į tikslinės rinkos požymius, tikslus ir poreikius. Jei atitinkama informacija nėra viešai prieinama, platintojas imasi visų pagrįstų veiksmų, kad tokią atitinkamą informaciją gautų iš teikėjo ar jo agento. Priimtina viešai prieinama informacija yra informacija, kuri yra aiški, patikima ir parengta laikantis norminių reikalavimų, pvz., informacijos atskleidimo reikalavimų pagal Direktyvą 2003/71/EB (8) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB (9). Ši pareiga yra aktuali, kai produktai parduodami pirminėse ir antrinėse rinkose, ir taikoma proporcingai, priklausomai nuo to, ar įmanoma gauti viešai prieinamą informaciją, ir nuo produkto sudėtingumo.
Investicinės įmonės iš teikėjų gautą informaciją ir informaciją apie savo klientus naudoja tikslinei rinkai ir platinimo strategijai identifikuoti. Jei investicinė įmonė veikia ir kaip teikėja, ir kaip platintoja, reikia atlikti tik vieną tikslinės rinkos vertinimą.
3. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, priimdamos sprendimą dėl savo siūlomų ar rekomenduojamų finansinių priemonių ir paslaugų asortimento, palaikytų procedūras ir priemones, skirtas užtikrinti atitiktį visiems taikomiems reikalavimams pagal Direktyvą 2014/65/ES, įskaitant reikalavimus, susijusius su informacijos atskleidimu, tinkamumo ar priimtinumo vertinimu, paskatomis ir tinkamu interesų konfliktų valdymu. Šiomis aplinkybėmis elgiamasi ypač apdairiai, jei platintojai ketina siūlyti ar rekomenduoti naujus produktus arba jų teikiamos paslaugos skiriasi.
4. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės periodiškai peržiūrėtų ir atnaujintų savo produktų valdymo priemones, siekdamos užtikrinti, kad jos tebebūtų patikimos ir atitiktų paskirtį, ir prireikus imtųsi tinkamų veiksmų.
5. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės reguliariai peržiūrėtų savo siūlomus ar rekomenduojamus investicinius produktus ir teikiamas paslaugas, atsižvelgdamos į visus įvykius, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos galimai rizikai, kylančiai identifikuotai tikslinei rinkai. Įmonės įvertina bent jau tai, ar produktas ar paslauga tebeatitinka identifikuotos tikslinės rinkos poreikius, požymius bei tikslus ir ar numatyta platinimo strategija tebėra tinkama. Įmonės persvarsto tikslinę rinką ir (arba) atnaujina produkto valdymo priemones, sužinojusios, kad neteisingai identifikavo tikslinę konkretaus produkto ar paslaugos rinką arba kad produktas ar paslauga nebeatitinka identifikuotos tikslinės rinkos aplinkybių, pvz., jei dėl rinkos pokyčių produktas tampa nelikvidus arba labai kintamas.
6. Valstybės narės iš investicinių įmonių reikalauja užtikrinti, kad jų atitikties funkciją vykdantys asmenys prižiūrėtų produktų valdymo priemonių raidą ir periodinę peržiūrą, kad nustatytų riziką, jog bus nevykdomos šiame straipsnyje nustatytos pareigos.
7. Valstybės narės iš investicinių įmonių reikalauja užtikrinti, kad atitinkami darbuotojai turėtų profesinių žinių, būtinų siekiant suprasti produktų, kuriuos jos ketina siūlyti ar rekomenduoti, ir teikiamų paslaugų požymius ir riziką, taip pat identifikuotos tikslinės rinkos poreikius, požymius ir tikslus.
8. Valstybės narės iš investicinių įmonių reikalauja užtikrinti, kad valdymo organas veiksmingai kontroliuotų įmonės produktų valdymo procesą, siekiant nustatyti atitinkamoms tikslinėms rinkoms jų siūlomų ar rekomenduojamų investicinių produktų ir teikiamų paslaugų asortimentą. Investicinės įmonės užtikrina, kad valdymo organui teikiamose atitikties ataskaitose būtų sistemingai pateikiama informacija apie jų siūlomus ar rekomenduojamus produktus ir teikiamas paslaugas. Atitikties ataskaitos pateikiamos kompetentingoms institucijoms, jei jos to paprašo.
9. Valstybės narės užtikrina, kad platintojai teikėjams pateiktų informaciją apie pardavimą ir prireikus informaciją apie minėtas peržiūras, kurios padėtų teikėjams atlikti produktų peržiūras.
10. Valstybės narės užtikrina, kad jei platindamos produktą ar paslaugą bendradarbiauja skirtingos įmonės, galutinė atsakomybė už šiame straipsnyje nustatytų produktų valdymo pareigų vykdymą tektų investicinei įmonei, turinčiai tiesioginių santykių su klientais. Tačiau tarpinės investicinės įmonės:
(a) |
užtikrina, kad atitinkama informacija apie produktus būtų perduota iš teikėjo galutiniam platintojui grandinėje; |
(b) |
jei teikėjas prašo informacijos apie produktų pardavimą, kad vykdytų jam taikomas produktų valdymo pareigas, sudaro sąlygas jam ją gauti ir |
(c) |
prireikus teikiamos paslaugos atžvilgiu laikosi teikėjams nustatytų produktų valdymo pareigų. |
IV SKYRIUS
PASKATOS
11 straipsnis
Paskatos
1. Valstybės narės iš investicinių įmonių, kurios už investicinės paslaugos ar papildomos paslaugos klientui teikimą moka mokestį ar komisinį atlyginimą arba teikia nepiniginę naudą arba kurioms yra mokamas mokestis ar komisinis atlyginimas arba teikiama nepiniginė nauda, reikalauja užtikrinti, kad visuomet būtų laikomasi visų sąlygų, nustatytų Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 9 dalyje, ir reikalavimų, nustatytų 2–5 dalyse.
2. Laikoma, kad mokestis, komisinis atlyginimas ar nepiniginė nauda yra nustatyti taip, kad gerintų atitinkamos paslaugos klientui kokybę, jei laikomasi visų šių sąlygų:
(a) |
jie pateisinami tuo, kad proporcingai gautų paskatų lygiui atitinkamam klientui teikiamos papildomos arba aukštesnio lygio paslaugos, kaip antai:
|
(b) |
jie nėra tiesiogiai naudingi įmonei gavėjai, jos akcininkams arba darbuotojams be apčiuopiamos naudos atitinkamam klientui; |
(c) |
jie pateisinami tuo, kad atitinkamas klientas už nuolatinę paskatą gauna nuolatinę naudą. |
Mokestis, komisinis atlyginimas ar nepiniginė nauda nėra laikomi priimtinais, jei atitinkamų paslaugų klientui teikimas dėl mokesčio, komisinio atlyginimo ar nepiniginės naudos yra šališkas arba iškreiptas.
3. Investicinės įmonės 2 dalyje nustatytų reikalavimų laikosi nuolat, kol moka arba gauna mokestį, komisinį atlyginimą ar nepiniginę naudą.
4. Investicinės įmonės įrodymus, kad įmonės sumokėti arba gauti mokesčiai, komisiniai atlyginimai ar nepiniginė nauda yra nustatyti taip, kad gerintų atitinkamos paslaugos klientui kokybę, saugo:
(a) |
tvarkydamos vidinį visų mokesčių, komisinių atlyginimų ir nepiniginės naudos, kuriuos investicinė įmonė gavo iš trečiosios šalies už investicinių ar pagalbinių paslaugų teikimą, sąrašą ir |
(b) |
registruodamos, kaip mokesčiai, komisiniai atlyginimai ir nepiniginė nauda, kuriuos investicinė įmonė sumokėjo arba gavo arba ketina naudoti, gerina atitinkamiems klientams teikiamų paslaugų kokybę ir kokių veiksmų imtasi, kad nebūtų pakenkta įmonės pareigai veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, kuo labiau atsižvelgiant į kliento interesus. |
5. Kiek tai susiję su mokėjimais ar nauda, gauta iš trečiųjų šalių arba joms sumokėta, investicinės įmonės klientui atskleidžia šią informaciją:
(a) |
prieš suteikdama atitinkamą investicinę ar pagalbinę paslaugą, investicinė įmonė klientui atskleidžia informaciją apie atitinkamą mokėjimą ar naudą pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 9 dalies antrą pastraipą. Nedidelės nepiniginės naudos aprašas gali būti bendro pobūdžio. Kita nepiniginė nauda, kurią investicinė įmonė gavo ar suteikė už klientui teikiamą investicinę paslaugą, yra įkainojama ir informacija apie ją atskleidžiama atskirai; |
(b) |
jei investicinė įmonė negalėjo ex ante nustatyti gautino ar mokėtino mokėjimo ar naudos sumos ir vietoje to klientui atskleidė informaciją apie tos sumos apskaičiavimo metodą, informaciją apie tikslią gauto ar sumokėto mokėjimo ar naudos sumą savo klientams ji taip pat pateikia ex post; ir |
(c) |
bent kartą per metus, kol investicinė įmonė už atitinkamiems klientams teikiamas investicines paslaugas gauna (nuolatines) paskatas, ji individualiai informuoja savo klientus apie faktinę gautų arba sumokėtų mokėjimų arba naudos sumą. Nedidelės nepiniginės naudos aprašas gali būti bendro pobūdžio. |
Įgyvendindamos šiuos reikalavimus, investicinės įmonės atsižvelgia į išlaidų ir mokesčių taisykles, nustatytas Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalies c punkte ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 (10) 50 straipsnyje.
Jei veikiant platinimo kanalui dalyvauja daugiau įmonių, kiekviena investicinė įmonė, teikianti investicinę ar pagalbinę paslaugą, vykdo savo pareigas atskleisti informaciją savo klientams.
12 straipsnis
Su nepriklausomomis konsultacijomis dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugomis susijusios paskatos
1. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, teikiančios nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugas, klientams grąžintų visus mokesčius, komisinius atlyginimus ar bet kokį piniginį atlygį, kuriuos už tam klientui teikiamas paslaugas sumoka arba teikia trečioji šalis arba trečiosios šalies vardu veikiantis asmuo, kuo skubiau po jų gavimo. Visa mokesčių, komisinių atlyginimų ar piniginio atlygio, kurie gauti iš trečiųjų šalių už nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų arba portfelio valdymą, suma pervedama klientui.
Investicinės įmonės nustato ir įgyvendina politiką, kuria užtikrinama, kad visi mokesčiai, komisiniai atlyginimai ar piniginis atlygis, kuriuos už nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų arba portfelio valdymą sumoka arba teikia trečioji šalis arba trečiosios šalies vardu veikiantis asmuo, būtų paskirstyti ir pervesti kiekvienam atskiram klientui.
Investicinės įmonės klientus informuoja apie jiems pervestus mokesčius, komisinius atlyginimus ar bet kokį piniginį atlygį, pvz., klientui teikdamos periodinius pranešimus.
2. Investicinės įmonės, teikiančios nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų ar portfelio valdymo paslaugas, nepriima nepiniginės naudos, kuri nėra laikoma priimtina nedidele nepinigine nauda pagal 3 dalį.
3. Toliau nurodyta nauda yra laikoma priimtina nedidele nepinigine nauda tik tuomet, jei ji yra:
(a) |
informacija ar dokumentai, susiję su finansine priemone ar investicine paslauga, yra bendro pobūdžio arba pritaikyta taip, kad atspindėtų atskiro kliento aplinkybes; |
(b) |
trečiosios šalies pateikta rašytinė medžiaga, kurią užsakė arba apmokėjo įmonė emitentė arba galima emitentė savo naujai emisijai reklamuoti arba jei trečioji šalis pagal sutartį yra įpareigota ir gauna atlygį iš emitento tokiai medžiagai nuolat rengti, su sąlyga, kad toje medžiagoje būtų aiškiai atskleidžiama informacija apie šiuos santykius ir kad ta medžiaga būtų vienu metu prieinama visoms investicinėms įmonėms, norinčioms ją gauti, arba plačiajai visuomenei; |
(c) |
dalyvavimas konferencijose, seminaruose ir kituose mokymuose apie konkrečios finansinės priemonės ar investicinės paslaugos naudą ir savybes; |
(d) |
pagrįstos de minimis vertės svetingumas, pvz., maistas ir gėrimai per verslo susitikimą ar konferenciją, seminarą ar kitus mokymus, minėtus c punkte; ir |
(e) |
kita nedidelė nepiniginė nauda, kurią valstybė narė laiko galinčia pagerinti klientui teikiamos paslaugos kokybę ir kuri, atsižvelgiant į bendrą vieno subjekto ar subjektų grupės teikiamos naudos lygį, dėl savo apimties ir pobūdžio yra laikoma negalinčia trukdyti investicinei įmonei vykdyti savo pareigą veikti kuo labiau atsižvelgiant į kliento interesus. |
Priimtina nedidelė nepiniginė nauda yra pagrįsta bei proporcinga ir tokios apimties, kad ji negali daryti įtakos investicinės įmonės elgesiui jokiu būdu, kuris žalingas atitinkamo kliento interesams.
Informacija apie nedidelę nepiniginę naudą atskleidžiama prieš klientams suteikiant atitinkamas investicines ar pagalbines paslaugas. Pagal 11 straipsnio 5 dalies a punktą nedidelės nepiniginės naudos aprašas gali būti bendro pobūdžio.
13 straipsnis
Su tyrimais susijusios paskatos
1. Valstybės narės užtikrina, kad trečiųjų šalių tyrimo paslaugų teikimas investicinėms įmonėms, klientams teikiančioms portfelio valdymo arba kitas investicines ar pagalbines paslaugas, nelaikomos paskata, jei jos gaunamos mainais už kuriuos nors iš išvardytų mokėjimų:
a) |
tiesioginius mokėjimus, investicinės įmonės atliekamus iš jos nuosavų išteklių; |
b) |
mokėjimus iš atskiros mokėjimo už tyrimą sąskaitos, kurią kontroliuoja investicinė įmonė, jei laikomasi šių su sąskaitos valdymu susijusių sąlygų:
|
Kiek tai susiję su pirmos pastraipos b punktu, jei investicinė įmonė naudoja mokėjimo už tyrimą sąskaitą, ji klientams pateikia šią informaciją:
a) |
prieš klientams suteikiant investicinę paslaugą – informaciją apie biudžete numatytą tyrimams skirtą sumą ir apskaičiuoto tyrimo mokesčio sumą kiekvienam iš jų; |
b) |
metinę informaciją apie visas išlaidas, kurias kiekvienas iš jų patyrė už trečiųjų šalių atliktus tyrimus. |
2. Valstybės narės užtikrina, kad investicinė įmonė, valdanti mokėjimo už tyrimą sąskaitą, taip pat privalėtų, jos klientams arba kompetentingoms institucijoms paprašius, pateikti santrauką, kurioje nurodomi paslaugų teikėjai, kuriems sumokėta iš šios sąskaitos, visa suma, kuri jiems išmokėta per apibrėžtą laikotarpį, investicinės įmonės gauta nauda ir paslaugos ir tai, kokią tam laikotarpiui įmonės nustatyto biudžeto dalį sudaro visa iš sąskaitos išmokėta suma, nurodant visas nuolaidas arba į kitą laikotarpį perkeltas lėšas, jei sąskaitoje yra likusių lėšų. Taikant 1 dalies b punkto i papunktį specialus tyrimo mokestis yra:
(a) |
grindžiamas tik tyrimo biudžetu, nustatytu investicinės įmonės siekiant įvertinti trečiųjų šalių tyrimų, susijusių su jos klientams teikiamomis investicinėmis paslaugomis, poreikį; ir |
(b) |
nesusijęs su klientų vardu įvykdytų sandorių apimtimi ir (arba) verte. |
3. Pagal kiekvieną veiklos priemonę, skirtą kliento tyrimo mokesčiui rinkti, jei jis renkamas ne atskirai, bet kartu su komisiniu atlyginimu už sandorius, yra nurodomas atskirai identifikuojamas tyrimo mokestis ir ta veiklos priemonė visiškai atitinka 1 dalies pirmos pastraipos b punkte ir 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas.
4. Visa gautų tyrimo mokesčių suma negali viršyti tyrimo biudžeto.
5. Investicinė įmonė savo investicijų valdymo susitarime arba bendrosiose veiklos sąlygose su klientais susitaria dėl tyrimo mokesčio, kurio biudžetą įmonė sudaro, ir dėl dažnumo, kuriuo specialus tyrimo mokestis bus atskaitomas iš kliento išteklių per metus. Tyrimo biudžetas didinamas tik klientams pateikus aiškią informaciją apie numatomą jo padidinimą. Jei laikotarpio pabaigoje mokėjimo už tyrimą sąskaitoje susidaro perteklius, įmonė turi būti nustačiusi procesą, pagal kurį tos lėšos grąžinamos klientui arba įskaitomos į tyrimo biudžetą ir mokestį apskaičiuojant ateinančiam laikotarpiui.
6. Taikant 1 dalies pirmos pastraipos b punkto ii papunktį, tyrimo biudžetą valdo tik investicinė įmonė ir jis grindžiamas pagrįstu trečiųjų šalių tyrimų poreikio vertinimu. Tyrimo biudžeto paskirstymui trečiųjų šalių tyrimams pirkti yra taikomos tinkamos kontrolės priemonės ir vyresniosios vadovybės priežiūra, siekiant užtikrinti, kad jis būtų valdomas ir naudojamas kuo labiau atsižvelgiant į įmonės klientų interesus. Tos kontrolės priemonės apima aiškią mokėjimų, atliktų tyrimų vykdytojams, ir to, kaip išmokėtos sumos buvo nustatytos atsižvelgiant į 1 dalies b punkto iv papunktyje nurodytus kokybės kriterijus, audito seką. Investicinės įmonės tyrimo biudžeto ir mokėjimo už tyrimą sąskaitos nenaudoja vidiniams tyrimams finansuoti.
7. Taikant 1 dalies b punkto iii papunktį, investicinė įmonė mokėjimo už tyrimą sąskaitos administravimą gali perduoti trečiajai šaliai, jei tokia priemonė sudaro geresnes sąlygas pirkti trečiųjų šalių tyrimus ir atlikti mokėjimus tyrimų vykdytojams investicinės įmonės vardu nepagrįstai nevėluojant ir laikantis investicinės įmonės nurodymo.
8. Taikant 1 dalies b punkto iv papunktį, investicinės įmonės visus būtinus elementus nustato rašytinėje politikoje ir ją pateikia savo klientams. Joje taip pat aptariama, kokiu mastu tyrimai, perkami naudojant mokėjimo už tyrimą sąskaitą, gali būti naudingi klientų portfeliams, be kita ko, prireikus atsižvelgiant į įvairių tipų portfeliams taikomas investavimo strategijas, ir požiūris, kurio įmonė laikysis tokioms išlaidoms sąžiningai paskirstyti skirtingų klientų portfeliams.
9. Vykdymo paslaugas teikianti investicinė įmonė identifikuoja atskirus mokesčius už šias paslaugas, kurie atspindi tik sandorio įvykdymo kainą. Kai ta pati investicinė įmonė investicinėms įmonėms, įsteigtoms Sąjungoje, teikia kitą naudą ar paslaugą, kiekvienu atveju taikomas atskirai identifikuojamas mokestis; tos naudos ar paslaugų teikimo ir mokesčių už jas neveikia ir nesąlygoja mokėjimo už vykdymo paslaugas dydžiai.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
14 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. liepos 3 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Tas nuostatas jos taiko nuo 2018 m. sausio 3 d.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
15 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
16 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2016 m. balandžio 7 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(4) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(5) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
(6) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 2015 m. lapkričio 25 d. dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).
(7) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(8) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).
(9) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).
(10) 2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).