EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document JOL_2009_121_R_0003_01

2009/370/EB: 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas dėl Bendrijos prisijungimo prie 2001 m. lapkričio 16 d. Keiptaune kartu priimtų Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių klausimų
Konvencija dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga
Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Protokolas dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų

OJ L 121, 15.5.2009, p. 3–36 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/3


TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. balandžio 6 d.

dėl Bendrijos prisijungimo prie 2001 m. lapkričio 16 d. Keiptaune kartu priimtų Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių klausimų

(2009/370/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą, kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Bendrija deda pastangas, kad būtų sukurta bendra teisminė erdvė, grindžiama teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu.

(2)

2001 m. lapkričio 16 d. Keiptaune kartu priimti Konvencija dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga (toliau – Keiptauno konvencija) ir jos Protokolas dėl su orlaivių įranga susijusių klausimų (toliau – Protokolas dėl orlaivių) veiksmingai prisideda prie jų atitinkamų sričių reglamentavimo tarptautiniu lygiu. Todėl pageidautina, kad šių dviejų dokumentų nuostatos, susijusios su Bendrijos išimtinei kompetencijai priklausančiais klausimais, būtų pradėtos kuo greičiau taikyti.

(3)

Komisija Bendrijos vardu vedė derybas dėl Keiptauno konvencijos ir Protokolo dėl orlaivių nuostatų, priklausančių išimtinei Bendrijos kompetencijai.

(4)

Regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurių kompetencijai priklauso tam tikri Keiptauno konvencijos ir Protokolo dėl orlaivių reglamentuojami klausimai, gali prisijungti prie minėtos Konvencijos ir minėto Protokolo jiems įsigaliojus.

(5)

Kai kurie klausimai, kuriuos reglamentuoja 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (2), 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (3) ir 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (4), taip pat reglamentuojami Keiptauno konvencijos ir Protokolo dėl orlaivių.

(6)

Bendrija turi išimtinę kompetenciją kai kuriais Keiptauno konvencijos ir Protokolo dėl orlaivių reglamentuojamais klausimais, o valstybių narių kompetencijai priklauso kiti šių dviejų dokumentų reglamentuojami klausimai.

(7)

Todėl Bendrija turėtų prisijungti prie Keiptauno konvencijos ir Protokolo dėl orlaivių.

(8)

Keiptauno konvencijos 48 straipsnis ir Protokolo dėl orlaivių XXVII straipsnis nustato, kad prisijungdama regioninė ekonominės integracijos organizacija turi pateikti deklaraciją nurodydama minėtoje Konvencijoje ir minėtame Protokole reglamentuojamus klausimus, kuriuos tos organizacijos valstybės narės perdavė jos kompetencijai. Todėl prisijungdama Bendrija turėtų pateikti tokią deklaraciją dėl šių dviejų teisės aktų.

(9)

Keiptauno konvencijos 55 straipsnis nustato, kad Susitariančioji Šalis gali deklaruoti, kad ji netaikys visų arba kai kurių 13 ar 43 straipsnio arba abiejų straipsnių nuostatų. Prisijungdama prie minėtos Konvencijos, Bendrija turėtų pateikti tokią deklaraciją.

(10)

Protokolo dėl orlaivių X, XI ir XII straipsniai taikomi tik tuo atveju, jei Susitariančioji Šalis pagal minėto Protokolo XXX straipsnį pateikė atitinkamą deklaraciją ir tik toje deklaracijoje nurodytomis sąlygomis. Prisijungdama prie Protokolo dėl orlaivių, Bendrija turėtų deklaruoti, kad ji netaikys XII straipsnio ir, kad ji neteiks deklaracijos pagal XXX straipsnio 2 ir 3 dalis. Valstybių narių kompetencija su nemokumu susijusių materialinės teisės normų srityje nesikeis.

(11)

Susitariančioji Šalis pagal Protokolo dėl orlaivių XXX straipsnio 1 dalį taip pat gali teikti deklaraciją dėl VIII straipsnio, reglamentuojančio teisės pasirinkimo taisykles, taikymo. Prisijungdama prie Protokolo dėl orlaivių, Bendrija turėtų deklaruoti, kad ji netaikys VIII straipsnio.

(12)

Jungtinei Karalystei ir toliau bus privaloma 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (5), kol jai taps privalomos Reglamento (EB) Nr. 593/2008 nuostatos. Manoma, kad jei iki to laiko Jungtinė Karalystė prisijungs prie Protokolo dėl orlaivių, prisijungdama ji pateiks deklaraciją pagal XXX straipsnio 1 dalį, kuri neturės įtakos minėto reglamento nuostatų taikymui.

(13)

Jungtinė Karalystė ir Airija dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą.

(14)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1.   Europos bendrijos vardu patvirtinami 2001 m. lapkričio 16 d. Keiptaune kartu priimti Konvencija dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, (toliau – Keiptauno konvencija) ir jos Protokolas dėl su orlaivių įranga susijusių klausimų (toliau – Protokolas dėl orlaivių).

Prie šio sprendimo pridedami Keiptauno konvencijos ir Protokolo dėl orlaivių tekstai.

2.   Šiame sprendime „valstybė narė“ – visos valstybės narės, išskyrus Daniją.

2 straipsnis

Tarybos Pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Bendrijos vardu deponuoti Keiptauno konvencijos 47 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo dėl orlaivių XXVI straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą.

3 straipsnis

1.   Prisijungdama prie Keiptauno konvencijos, Bendrija turi pateikti I ir II priedų I punktuose esančias deklaracijas.

2.   Prisijungdama prie Protokolo dėl orlaivių, Bendrija turi pateikti I ir II priedų II punktuose esančias deklaracijas.

Priimta Liuksemburge, 2009 m. balandžio 6 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. POSPÍŠIL


(1)  2008 m. gruodžio 18 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

(3)  OL L 160, 2000 6 30, p. 1.

(4)  OL L 177, 2008 7 4, p. 6.

(5)  OL L 266, 1980 10 9, p. 1.


I PRIEDAS

Bendrosios deklaracijos dėl Europos bendrijos kompetencijos, kurias turi pateikti Bendrija prisijungdama prie 2001 m. lapkričio 16 d. Keiptaune kartu priimtų Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, (toliau – Keiptauno konvencija) ir Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių klausimų (toliau – Protokolas dėl orlaivių)

I.

Deklaracija pagal 48 straipsnio 2 dalį dėl Europos bendrijos kompetencijos Keiptauno konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, reglamentuojamais klausimais, su kuriais susijusią kompetenciją valstybės narės perdavė Bendrijai

1.

Keiptauno konvencijos 48 straipsnis nustato, kad regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurias sudaro suverenios valstybės ir kurių kompetencijai priklauso tam tikri minėtos Konvencijos reglamentuojami klausimai, gali prisijungti prie Konvencijos, jeigu jos pateikia 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą deklaraciją. Bendrija nusprendė prisijungti prie Keiptauno konvencijos ir todėl teikia tokią deklaraciją.

2.

Dabartinės Bendrijos valstybės narės yra Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

3.

Tačiau ši deklaracija netaikoma Danijos Karalystei pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius.

4.

Ši deklaracija netaikoma valstybių narių teritorijoms, kuriose negalioja Europos bendrijos steigimo sutartis, bei neturi įtakos tokiems teisės aktams ar pozicijoms, kuriuos atitinkamos valstybės narės pagal Keiptauno konvenciją gali priimti tų teritorijų vardu bei interesais.

5.

Europos bendrijos valstybės narės perdavė Bendrijai savo kompetenciją klausimais, susijusiais su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (1), 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (2) ir 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (3).

6.

Prisijungdama prie Keiptauno konvencijos, Bendrija neteiks jokios deklaracijos, kurią leidžiama teikti pagal minėtos Konvencijos 56 straipsnyje nurodytus straipsnius, išskyrus deklaraciją dėl 55 straipsnio. Valstybės narės išlaiko savo kompetenciją su nemokumu susijusių materialinės teisės normų srityje.

7.

Naudojimasis kompetencija, kurią valstybės narės suteikė Bendrijai pagal Europos bendrijos steigimo sutartį, dėl jos pobūdžio nuolat kinta. Pagal minėtą Sutartį kompetentingos institucijos gali priimti sprendimus, kuriais nustatomos Bendrijos kompetencijos ribos. Bendrija pasilieka teisę atitinkamai keisti šią deklaraciją, tačiau tai nėra būtina, kad Bendrija galėtų naudotis savo kompetencija Keiptauno konvencijos reglamentuojamais klausimais.

II.

Deklaracija pagal XXVII straipsnio 2 dalį Europos bendrijos kompetencijos klausimais, kuriuos reglamentuoja Protokolas dėl su orlaivių įranga susijusių klausimų (toliau – Protokolas dėl orlaivių), su kuriais susijusią kompetenciją valstybės narės perdavė Bendrijai

1.

Protokolo dėl orlaivių XXVII straipsnis nustato, kad regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurias sudaro suverenios valstybės ir kurių kompetencijai priklauso tam tikri minėto Protokolo reglamentuojami klausimai, gali prisijungti prie Konvencijos, jeigu jos pateikia XXVII straipsnio 2 dalyje nurodytą deklaraciją. Bendrija nusprendė prisijungti prie Protokolo dėl orlaivių ir todėl teikia tą deklaraciją.

2.

Dabartinės Europos bendrijos valstybės narės yra Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

3.

Tačiau ši deklaracija netaikoma Danijos Karalystei pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius.

4.

Ši deklaracija netaikoma valstybių narių teritorijoms, kuriose negalioja Europos bendrijos steigimo sutartis, bei neturi įtakos tokiems teisės aktams ar pozicijoms, kuriuos atitinkamos valstybės narės pagal Protokolą dėl orlaivių gali priimti tų teritorijų vardu bei interesais.

5.

Europos bendrijos valstybės narės perdavė Bendrijai savo kompetenciją klausimais, susijusiais su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (4), 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (5) ir 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (6).

6.

Prisijungdama prie Protokolo dėl orlaivių, Bendrija neteiks nei deklaracijos pagal XXX straipsnio 1 dalį dėl VIII straipsnio taikymo, nei deklaracijų, kurias leidžiama teikti pagal XXX straipsnio 2 ir 3 dalis. Valstybės narės išlaiko savo kompetenciją su nemokumu susijusių materialinės teisės normų srityje.

7.

Naudojimasis kompetencija, kurią valstybės narės perdavė Bendrijai pagal Europos bendrijos steigimo sutartį, dėl jos pobūdžio nuolat kinta. Pagal minėtą Sutartį kompetentingos institucijos gali priimti sprendimus, kuriais nustatomos Bendrijos kompetencijos ribos. Todėl Bendrija pasilieka teisę atitinkamai keisti šią deklaraciją, tačiau tai nėra būtina, kad Bendrija galėtų naudotis savo kompetencija Protokolo dėl orlaivių reglamentuojamais klausimais.


(1)  OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

(2)  OL L 160, 2000 6 30, p. 1.

(3)  OL L 177, 2008 7 4, p. 6.

(4)  OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

(5)  OL L 160, 2000 6 30, p. 1.

(6)  OL L 177, 2008 7 4, p. 6.


II PRIEDAS

Deklaracijos, kurias turi pateikti Bendrija prisijungdama prie 2001 m. lapkričio 16 d. Keiptauno konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, (toliau – Keiptauno konvencija) ir Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių klausimų (toliau – Protokolas dėl orlaivių) dėl tam tikrų juose numatytų nuostatų ir priemonių

I.

Europos bendrijos deklaracija pagal Keiptauno konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, (toliau – Keiptauno konvencija) 55 straipsnį

Pagal Keiptauno konvencijos 55 straipsnį tais atvejais, kai skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Bendrijos valstybės narės teritorijoje, valstybės narės, kurioms privalomas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (1), taikys Keiptauno konvencijos 13 ir 43 straipsnius dėl teisių gynimo teisme laikinų priemonių vadovaudamosi tik Reglamento Nr. 44/200131 straipsniu, kaip išaiškino Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (2) 24 straipsnį.

II.

Europos bendrijos deklaracija pagal Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių klausimų (toliau – Protokolas dėl orlaivių) XXX straipsnį

Pagal Protokolo dėl orlaivių XXX straipsnio 5 dalį minėto protokolo XXI straipsnis Bendrijoje nebus taikomas, o bus taikomas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (3) tose valstybėse narėse, kurioms yra privalomas šis reglamentas ar kiti jo poveikiui išplėsti skirti susitarimai.


(1)  OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

(2)  OL L 299, 1972 12 31, p. 32.

(3)  OL L 12, 2001 1 16, p. 1.


VERTIMAS

KONVENCIJA

dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga

VALSTYBĖS, ŠIOS KONVENCIJOS ŠALYS,

SUVOKDAMOS poreikį įsigyti ir naudoti labai vertingą ar didelės ekonominės vertės mobiliąją įrangą ir palengvinti tokios įrangos įsigijimo ir veiksmingo naudojimo finansavimą,

PRIPAŽINDAMOS turtu pagrįsto finansavimo ir ilgalaikės nuomos šiuo tikslu pranašumą ir, siekdamos palengvinti tokio tipo sandorius, sukurdamos aiškias jų valdymo taisykles,

ATMINDAMOS, jog reikia užtikrinti, kad su tokia įranga susiję interesai būtų visuotinai pripažįstami ir saugomi,

SIEKDAMOS duoti didelės ir abipusės ekonominės naudos visoms suinteresuotosioms šalims,

TIKĖDAMOS, kad tokiose taisyklėse turi būti atspindimi turtu pagrįsto finansavimo bei ilgalaikės nuomos principai ir skatinamas tokiuose sandoriuose būtinas šalių savarankiškumas,

SUPRASDAMOS, kad reikia sukurti teisinę tarptautinių interesų, susijusių su tokia įranga, sistemą ir tuo tikslu jiems apsaugoti sukurti tarptautinę registracijos sistemą,

ATSIŽVELGDAMOS į esamose konvencijose, susijusiose su tokia įranga, išdėstytus tikslus ir principus,

SUSITARĖ dėl toliau išdėstytų nuostatų:

I   SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Išskyrus atvejus, kai pagal kontekstą reikalaujama kitaip, šioje Konvencijoje vartojami tokie terminai:

a)

susitarimas – garantinis susitarimas, susitarimas išlaikant nuosavybės teisę arba ilgalaikės nuomos susitarimas;

b)

perdavimas – sutartis, kuria garanto ar kitokiu būdu perėmėjui perduodamos gretutinės teisės, kartu perduodant susijusį tarptautinį interesą arba neperduodant jo;

c)

susijusios teisės – visos teisės į mokėjimą ar kitokius skolininko veiksmus pagal susitarimą; tokias teises užtikrina objektas arba jos yra susijusios su objektu;

d)

bankroto bylos pradžia – laikas, kada bankroto byla laikoma pradėta pagal galiojantį bankroto įstatymą;

e)

sąlyginis pirkėjas – pirkėjas pagal susitarimą išlaikant nuosavybės teisę;

f)

sąlyginis pardavėjas – pardavėjas pagal susitarimą išlaikant nuosavybės teisę;

g)

pardavimo sutartis – pardavėjo ir pirkėjo sudaryta objekto pardavimo sutartis, kuri nėra a punkte apibrėžtas susitarimas;

h)

teismas – Susitariančiosios Šalies sudarytas teismas, specializuotas administracinis ar arbitražinis teismas;

i)

kreditorius – įkaito gavėjas pagal garantinį susitarimą, sąlyginis pardavėjas pagal susitarimą išlaikant nuosavybės teisę arba nuomotojas pagal ilgalaikės nuomos susitarimą;

j)

skolininkas – įkaito davėjas pagal garantinį susitarimą, sąlyginis pirkėjas pagal susitarimą išlaikant nuosavybės teisę, nuomininkas pagal ilgalaikės nuomos susitarimą arba asmuo, kurio interesui, susijusiam su objektu, taikoma registruojama nekonsensualinė teisė ar interesas;

k)

bankroto administratorius – reorganizavimą ar likvidavimą administruoti įgaliotas asmuo,,įskaitant laikinai įgaliotą asmenį, taip pat ir turtą valdantis skolininkas, jei tai leidžiama pagal galiojantį bankroto įstatymą;

l)

bankroto byla – bankrotas, likvidavimas ar kitokia kolektyvinė teismo ar administracinė byla, įskaitant procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje teismas reorganizavimo ar likvidavimo tikslais skiria skolininko turto ir reikalų kontrolę ar priežiūrą;

m)

suinteresuotasis asmuo:

i)

skolininkas;

ii)

asmuo, kuris, užtikrindamas kreditoriaus naudai prisiimtos prievolės vykdymą, pateikia laidavimą, garantiją, vykdomą gavus reikalavimą, garantinį akredityvą ar kitokios formos kredito operacijų draudimą;

iii)

kitas asmuo, turintis teisių į objektą;

n)

sandoris valstybės teritorijoje – 2 straipsnio 2 dalies a–c punktuose nurodyto tipo sandoris, kai visų tokio sandorio šalių pagrindiniai interesai ir susijęs objektas (kaip nurodyta Protokole) sutarties sudarymo metu yra toje pačioje Susitariančiojoje Šalyje ir kai sandorio pagrindu sukurtas interesas užregistruojamas nacionaliniame registre toje Susitariančiojoje Šalyje, kuri pateikė deklaraciją pagal 50 straipsnio 1 dalį;

o)

tarptautinis interesas – kreditoriaus turimas interesas, kuriam taikomas 2 straipsnis;

p)

tarptautinis registras – tarptautinio registravimo paslaugos, teikiamos šios Konvencijos ar Protokolo tikslais;

q)

ilgalaikės nuomos susitarimas – susitarimas, kuriuo vienas asmuo (nuomotojas) suteikia teisę valdyti ar kontroliuoti objektą (su galimybe jį pirkti arba be tokios galimybės) kitam asmeniui (nuomininkui) mainais už nuomos ar kitokį mokestį;

r)

nacionalinis interesas – sandorio valstybės teritorijoje pagrindu sukurtas ir su objektu susijęs kreditoriaus turimas interesas, kuriam taikoma 50 straipsnio 1 dalis dėl deklaracijos;

s)

nekonsensualinė teisė arba interesas – teisė ar interesas, suteiktas pagal Susitariančiosios Šalies, pateikusios deklaraciją pagal 39 straipsnį, kad užtikrintų prievolės vykdymą, įskaitant prievolę valstybei, valstybės subjektui ar tarpvyriausybinei arba privačiai organizacijai, teisę;

t)

pranešimas apie nacionalinį interesą – tarptautiniame registre užregistruotas arba užregistruosimas pranešimas apie tai, kad sukurtas nacionalinis interesas;

u)

objektas – kategorijos, kuriai taikomas 2 straipsnis, objektas;

v)

jau esama teisė ar interesas – teisė į objektą ar su objektu susijęs interesas, sukurta(s) ar atsiradusi (-ęs) iki šios Konvencijos įsigaliojimo dienos, kaip apibrėžta 60 straipsnio 2 dalies a punkte;

w)

pajamos – piniginės arba nepiniginės pajamos už objektą, gaunamos dėl visiško, dalinio ar fizinio objekto sunaikinimo arba jo visiškos ar dalinės konfiskacijos, priverstinio nusavinimo ar rekvizavimo;

x)

būsimas perdavimas – perdavimas, kurį, įvykus nustatytam įvykiui, ketinama atlikti ateityje, nesvarbu, ar tas įvykis tikras, ar ne;

y)

būsimas tarptautinis interesas – su objektu susijęs interesas, kurį ketinama sukurti ar numatyti ateityje kaip tarptautinį interesą įvykus nustatytam įvykiui (kuris gali būti skolininko įsigyjamas su objektu susijęs interesas), nesvarbu, ar tas įvykis tikras, ar ne;

z)

būsimas pardavimas – pardavimas, kurį, įvykus nustatytam įvykiui, ketinama atlikti ateityje, nesvarbu, ar tas įvykis tikras, ar ne;

aa)

Protokolas – bet kurios kategorijos objekto ir gretutinių teisių, kuriems taikoma ši Konvencija, atžvilgiu – Protokolas, taikomas tos kategorijos objektui ir gretutinėms teisėms;

bb)

užregistruotas – užregistruotas tarptautiniame registre pagal V skyrių;

cc)

užregistruotas interesas – tarptautinis interesas, registruojama nekonsensualinė teisė ar interesas arba nacionalinis interesas, nurodytas pranešime apie nacionalinį interesą, užregistruotame pagal V skyrių;

dd)

registruojama nekonsensualinė teisė ar interesas – nekonsensualinė teisė ar interesas, registruotina (-as) pagal deklaraciją, deponuotą pagal 40 straipsnį;

ee)

registratorius – Protokolo atžvilgiu tai yra asmuo ar įstaiga, paskirta tuo Protokolu arba pagal 17 straipsnio 2 dalies b punktą;

ff)

taisyklės – taisyklės, priežiūros institucijos sudarytos ar patvirtintos pagal Protokolą;

gg)

pardavimas – objekto nuosavybės perdavimas pagal pardavimo sutartį;

hh)

užtikrinamoji prievolė – prievolė, užtikrinta garantiniu interesu;

ii)

garantinis susitarimas – susitarimas, kuriuo įkaito davėjas suteikia ar sutinka suteikti įkaito gavėjui su objektu susijusį interesą (įskaitant nuosavybės interesą), kad užtikrintų įkaito davėjo ar trečiojo asmens esamos ar būsimos prievolės vykdymą;

jj)

garantinis interesas – interesas, kuris sukuriamas garantiniu susitarimu;

kk)

priežiūros institucija – Protokolo atžvilgiu tai yra 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija;

ll)

susitarimas išlaikant nuosavybės teisę – susitarimas dėl objekto pardavimo tokiomis sąlygomis, kad nuosavybė neperduodama, kol neįvykdoma (-os) susitarime nustatyta (-os) sąlyga (-os);

mm)

neužregistruotas interesas – konsensualinis interesas arba nekonsensualinė teisė ar interesas (išskyrus interesą, kuriam taikomas 39 straipsnis), kuris yra neužregistruotas, nepaisant to, ar jis gali būti registruojamas pagal šią Konvenciją, ar ne; ir

nn)

rašytinis – materialia ar kitokia forma užrašyta informacija (įskaitant telekomunikacijų priemonėmis perduotą informaciją), kurią vėliau galima dauginti materialia forma, tinkamai rodanti, kad asmuo sutinka su tuo, kas užrašyta.

2 straipsnis

Tarptautinis interesas

1.   Šioje Konvencijoje nustatomas tarptautinio intereso, susijusio su tam tikromis mobiliosios įrangos ir gretutinių teisių kategorijomis, sukūrimas ir poveikis.

2.   Šioje Konvencijoje tarptautinis interesas, susijęs su mobiliąja įranga, – tai pagal 7 straipsnį sukurtas interesas, susijęs su unikaliu numeriu pažymėtu objektu iš tokių šio straipsnio 3 dalyje išvardytų ir Protokole nustatytų objektų kategorijos:

a)

suteiktas įkaito davėjo pagal garantinį susitarimą;

b)

suteiktas asmeniui, kuris pagal susitarimą dėl nuosavybės teisės išlaikymo yra sąlyginis pardavėjas; arba

c)

suteiktas asmeniui, kuris pagal ilgalaikės nuomos susitarimą yra nuomotojas. Interesui, kuriam taikomas a punktas, netaikomi b ir c punktai.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimos kategorijos yra:

a)

orlaivių sklandmenys, orlaivių varikliai ir sraigtasparniai;

b)

geležinkelio riedmenys; ir

c)

kosminės erdvės priemonės.

4.   Galiojančiame įstatyme nustatoma, ar interesui, kuriam taikoma šio straipsnio 2 dalis, taikomi tos dalies a, b ar c punktai.

5.   Tarptautinis interesas, susijęs su objektu, taikomas ir iš to objekto gaunamoms pajamoms.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši Konvencija taikoma, kai susitarimo, kuriuo sukuriamas ar numatomas tarptautinis interesas, sudarymo metu skolininkas yra įsikūręs Susitariančiojoje Šalyje.

2.   Tai, kad kreditorius yra įsikūręs valstybėje, kuri nėra Susitariančioji Šalis, neturi poveikio galimybei taikyti šią Konvenciją.

4 straipsnis

Skolininko įsikūrimo vieta

1.   Skolininkas pagal 3 straipsnio 1 dalį yra įsikūręs bet kurioje Susitariančiojoje Šalyje:

a)

pagal teisę, kurios laikantis jis įsteigtas ar sudarytas;

b)

kurioje yra jo registruota buveinė ar oficiali buveinės vieta;

c)

kurioje yra jo administracijos centras; arba

d)

kurioje yra jo verslo vieta.

2.   Nuoroda šio straipsnio 3 dalies d punkte į skolininko verslo vietą, jei skolininkas turi daugiau nei vieną verslo vietą, yra nuoroda į jo pagrindinę verslo vietą arba, jei jis neturi verslo vietos, jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

5 straipsnis

Aiškinimas ir galiojanti teisė

1.   Aiškinant šią Konvenciją reikia atsižvelgti į jos preambulėje nurodytą paskirtį, jos tarptautinį pobūdį ir poreikį skatinti vienodą ir nuspėjamą jos taikymą.

2.   Klausimai, susiję su šioje Konvencijoje reglamentuojamais dalykais, kurie nėra aiškiai joje nurodyti, turi būti sprendžiami laikantis bendrųjų principų, kuriais grindžiama Konvencija, arba, jei tokių principų nėra, remiantis galiojančia teise.

3.   Nuorodos į galiojančią teisę yra nuorodos į vidaus teisės normas pagal tos valstybės, kurioje sudaryta sutartis, tarptautinės privatinės teisės normas.

4.   Kai valstybę sudaro keli teritoriniai vienetai ir kiekvienas toks vienetas dėl dalyko, dėl kurio reikia priimti sprendimą, turi savo teisės normas, ir kai nenurodytas susijęs teritorinis vienetas, pagal tos valstybės įstatymus nusprendžiama, kurio teritorinio vieneto normos reglamentuoja tą dalyką. Jei tokių normų nėra, taikoma to teritorinio vieneto, su kuriuo tas dalykas labiausiai susijęs, teisė.

6 straipsnis

Konvencijos ir Protokolo ryšys

1.   Ši Konvencija ir Protokolas skaitomi ir aiškinami kartu kaip vienas dokumentas.

2.   Esant šios Konvencijos ir Protokolo nesuderinamumų, pirmumas teikiamas Protokolui.

II   SKYRIUS

TARPTAUTINIO INTERESO SUKŪRIMAS

7 straipsnis

Formalūs reikalavimai

Interesas yra tarptautinis interesas pagal šią Konvenciją, kai susitarimas, kuriuo sukuriamas ar numatomas interesas:

a)

yra sudarytas raštu;

b)

yra susijęs su objektu, įgaliojimus kuriuo disponuoti turi įkaito davėjas, sąlyginis pardavėjas ar nuomotojas;

c)

leidžia identifikuoti objektą pagal Protokolą; ir

d)

garantinio susitarimo atveju leidžia nustatyti užtikrinamąsias prievoles, bet užtikrinta suma ar didžiausia užtikrinta suma nebūtinai turi būti nustatyta.

III   SKYRIUS

TEISĖS GYNIMO PRIEMONĖS ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO ATVEJAIS

8 straipsnis

Įkaito gavėjo teisės gynimo priemonės

1.   Įsipareigojimų nevykdymo atvejais, kaip nustatyta 11 straipsnyje, įkaito gavėjas tiek, kiek įkaito davėjas bet kuriuo metu su tuo sutiko ir pagal bet kokią deklaraciją, kurią Susitariančioji Šalis gali būti pateikusi pagal 54 straipsnį, gali vykdyti vieną ar kelias tokias teisės gynimo priemones:

a)

perimti bet kokio jam įkeisto objekto valdymą ar kontrolę;

b)

parduoti ar išnuomoti bet kurį tokį objektą;

c)

paimti ar gauti bet kokias pajamas ar pelną, gaunamus valdant ar naudojant bet kurį tokį objektą.

2.   Įkaito gavėjas taip pat gali kreiptis dėl teismo sprendimo, suteikiančio leidimą ar nurodančio bet kuriuos šio straipsnio 1 dalyje minimus veiksmus.

3.   Bet kokia šio straipsnio 1 dalies a, b ar c punktuose ar 13 straipsnyje nurodyta teisės gynimo priemonė vykdoma komerciškai pagrįstu būdu. Teisės gynimo priemonė laikoma vykdoma komerciškai pagrįstu būdu, jei ji vykdoma laikantis garantinio susitarimo nuostatos, išskyrus tuos atvejus, kai tokia nuostata yra aiškiai nepagrįsta.

4.   Įkaito gavėjas, siūlantis parduoti ar išnuomoti objektą pagal šio straipsnio 1 dalį, prieš pagrįstą laikotarpį raštu turi pranešti apie siūlomą pardavimą ar nuomą:

a)

1 straipsnio m punkto i ir ii papunkčiuose nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims; ir

b)

1 straipsnio m punkto iii papunktyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims, kurie apie savo teises įkaito gavėjui pranešė per pagrįstą laikotarpį iki pardavimo ar nuomos.

5.   Bet kokia suma, įkaito gavėjo paimta ar gauta vykdant bet kurią iš šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytų teisės gynimo priemonių, mažina užtikrinamųjų prievolių sumą.

6.   Jei sumos, įkaito gavėjo paimtos ar gautos vykdant bet kurią iš šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytų teisės gynimo priemonių, yra didesnės už sumą, kurią užtikrina garantinis interesas, ir bet kokias pagrįstas išlaidas, patiriamas vykdant bet kurią tokią teisės gynimo priemonę, įkaito gavėjas, jei teismas nenurodė kitaip, eilės tvarka paskirsto perteklių tolesniems interesų turėtojams, kurie yra užsiregistravę arba apie kuriuos įkaito gavėjui buvo pranešta, o likutį sumoka įkaito davėjui.

9 straipsnis

Objekto perdavimas tenkinant reikalavimus; išpirkimas

1.   Bet kuriuo metu po įsipareigojimų nevykdymo, kaip nustatyta 11 straipsnyje, įkaito gavėjas ir visi suinteresuotieji asmenys gali sutikti, kad bet kurio objekto (ar įkaito davėjo bet kurio kito intereso), kuriam taikomas tas garanto interesas, nuosavybė pereina įkaito gavėjui užtikrinamosioms prievolėms tenkinti.

2.   Jei įkaito gavėjas kreipiasi į teismą, teismas gali nurodyti, kad bet kurio objekto (ar įkaito davėjo bet kurio kito intereso), kuriam taikomas tas garanto interesas, nuosavybė pereina įkaito gavėjui užtikrinamosioms prievolėms tenkinti.

3.   Teismas prašymą pagal šio straipsnio 2 dalį patenkina tik jei užtikrinamųjų prievolių, kurias tokiu perdavimu reikia patenkinti, suma yra proporcinga objekto vertei, įvertinus bet kokį mokėjimą, kurį įkaito gavėjas turi atlikti bet kuriems suinteresuotiesiems asmenims.

4.   Bet kuriuo metu po įsipareigojimų nevykdymo, kaip nustatyta 11 straipsnyje, ir prieš įkeisto objekto pardavimą ar prieš priimant sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį įkaito davėjas ar bet kuris suinteresuotasis asmuo gali likviduoti garantinį interesą, sumokėdamas visą užtikrintą sumą, atsižvelgdamas į pagal 8 straipsnio 1 dalies b punktą įkaito gavėjo nustatytą nuomą arba pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtą sprendimą. Tais atvejais, kai po tokio įsipareigojimų nevykdymo suinteresuotasis asmuo, kuris nėra skolininkas, sumoka visą užtikrintą sumą, tas asmuo perima įkaito gavėjo teises.

5.   Įkaito davėjo nuosavybei ar bet kuriam kitam interesui, perduodamam parduodant pagal 8 straipsnio 1 dalies b punktą arba perduodamam pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, netaikomas joks kitas interesas, už kurį pirmesnis pagal 29 straipsnio nuostatas yra įkaito gavėjo garantinis interesas.

10 straipsnis

Sąlyginio pardavėjo ar nuomotojo teisės gynimo priemonės

Įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal susitarimą išlaikant nuosavybės teisę arba pagal ilgalaikės nuomos susitarimą, kaip nustatyta 11 straipsnyje, sąlyginis pardavėjas ar nuomotojas gali prireikus:

a)

pagal bet kokią deklaraciją, kurią Susitariančioji Šalis gali pateikti pagal 54 straipsnį, nutraukti susitarimą ir perimti bet kokio objekto, su kuriuo susijęs susitarimas, valdymą ar kontrolę; arba

b)

kreiptis dėl teismo sprendimo, suteikiančio leidimą ar nurodančio bet kuriuos tokius veiksmus.

11 straipsnis

Įsipareigojimų nevykdymo reikšmė

1.   Skolininkas ir kreditorius gali bet kuriuo metu raštu susitarti dėl įvykių, kurie yra įsipareigojimų nevykdymas arba kurie kaip nors kitaip tampa pretekstu taikyti 8–10 ir 13 straipsniuose nurodytas teises ir teisės gynimo priemones.

2.   Jei skolininkas ir kreditorius taip nesusitaria, „įsipareigojimų nevykdymas“ įgyvendinant 8–10 ir 13 straipsnius reiškia įsipareigojimų nevykdymą, dėl kurio kreditorius netenka nemažos dalies to, ko jis turi teisę tikėtis pagal susitarimą.

12 straipsnis

Papildomos teisės gynimo priemonės

Bet kurios papildomos teisės gynimo priemonės, įskaitant bet kurias teisės gynimo priemones, dėl kurių susitarė šalys, gali būti vykdomos tiek, kiek jos neprieštarauja privalomoms šio skyriaus nuostatoms, kaip nurodyta 15 straipsnyje.

13 straipsnis

Teismo skiriamos teisės gynimo priemonės, kol laukiama galutinio sprendimo

1.   Pateikusi bet kokią deklaraciją, kurią gali pateikti pagal 55 straipsnį, Susitariančioji Šalis užtikrina, kad kreditoriui, kuris pateikia skolininko įsipareigojimų nevykdymo įrodymus, teismas galėtų, kol laukiama galutinio sprendimo dėl jo ieškinio, ir tiek, kiek skolininkas kuriuo nors metu su tuo sutiko, skubos tvarka skirti teisės gynimo priemones, kurios kreditoriaus prašymu būtų nustatytos priimant vieną ar kelis iš toliau išvardytų sprendimų:

a)

išsaugoti objektą ir jo vertę;

b)

valdyti, kontroliuoti ar saugoti objektą;

c)

imobilizuoti objektą; ir

d)

išnuomoti ar, išskyrus atvejus, kai taikomi a–c punktai, valdyti objektą ir iš jo gaunamas pajamas.

2.   Priimdamas bet kokį sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas gali nustatyti tokias sąlygas, kokios jam gali atrodyti būtinos ginant suinteresuotuosius asmenis, jei kreditorius:

a)

vykdydamas bet kokį sprendimą, kuriuo skiriamos tokios teisės gynimo priemonės, nevykdo kokių nors savo prievolių skolininkui pagal šią Konvenciją ar Protokolą; ar

b)

tuo metu, kai turi būti priimamas galutinis sprendimas dėl ieškinio, neįstengia įrodyti viso to ieškinio ar jo dalies.

3.   Teismas, prieš priimdamas bet kokį sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį, gali pareikalauti, kad apie prašymą būtų pranešta bet kuriems suinteresuotiesiems asmenims.

4.   Jokia šio straipsnio nuostata nepaveikia 8 straipsnio 3 dalies taikymo ir neriboja šio straipsnio 1 dalyje nepaminėtų laikinųjų teismo skiriamų teisės gynimo priemonių formų taikymo.

14 straipsnis

Procedūriniai reikalavimai

Pagal 54 straipsnio 2 dalį bet kokia šiame skyriuje nurodyta teisės gynimo priemonė vykdoma laikantis procedūros, nurodytos vietos, kurioje teisės gynimo priemonė turėtų būti vykdoma, teisėje.

15 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata

Tarpusavio santykiuose bet kurios dvi ar daugiau šalių, minimų šiame skyriuje, gali bet kuriuo metu, sudariusios rašytinį susitarimą, nukrypti nuo pirmiau išdėstytų šio skyriaus nuostatų arba pakeisti jas, išskyrus 8 straipsnio 3–6 dalis, 9 straipsnio 3 ir 4 dalį, 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnį.

IV   SKYRIUS

TARPTAUTINĖ REGISTRAVIMO SISTEMA

16 straipsnis

Tarptautinis registras

1.   Įsteigiamas tarptautinis registras, kuriame registruojama:

a)

tarptautiniai interesai, būsimi tarptautiniai interesai ir registruojamos nekonsensualinės teisės ir interesai;

b)

tarptautinių interesų perdavimas ir būsimas perdavimas;

c)

tarptautinio intereso įgijimas teisinės ar sutartinės subrogacijos būdu pagal galiojančią teisę;

d)

pranešimai apie nacionalinius interesus; ir

e)

bet kuriame šios dalies punkte minimų interesų antraeiliškumo nustatymas.

2.   Skirtingoms objektų kategorijoms ir gretutinėms teisėms gali būti steigiami skirtingi tarptautiniai registrai.

3.   Šiame ir V skyriuose sąvoka „registracija“ tam tikrais atvejais apima registracijos pakeitimą, išplėtimą ar panaikinimą.

17 straipsnis

Priežiūros institucija ir registratorius

1.   Kaip nustatyta Protokole, turi būti priežiūros institucija.

2.   Priežiūros institucija:

a)

įsteigia tarptautinį registrą arba pasirūpina, kad jis būtų įsteigtas;

b)

išskyrus atvejus, kai Protokole nustatyta kitaip, skiria ir atleidžia registratorių;

c)

užtikrina, kad bet kokios teisės, kurių reikia nuolatiniam veiksmingam tarptautinio registro veikimui, kai keičiasi registratorius, būtų perduotos ar suteiktos naujam registratoriui;

d)

pasikonsultavusi su Susitariančiosiomis Šalimis, parengia arba patvirtina pagal Protokolą tarptautinio registro veiklos taisykles ir užtikrina jų išleidimą;

e)

sukuria administracines skundų dėl tarptautinio registro veiklos pateikimo priežiūros institucijai procedūras;

f)

prižiūri registratorių ir tarptautinio registro veiklą;

g)

registratoriaus prašymu teikia registratoriui tokias rekomendacijas, kokios priežiūros institucijai atrodo tinkamos;

h)

nustato ir periodiškai persvarsto mokesčių, imamų už tarptautinio registro paslaugas ir priemones, struktūrą;

i)

daro viską, ko reikia veiksmingam pranešimais pagrįstos elektroninės registracijos sistemos egzistavimui užtikrinti įgyvendinant šios Konvencijos ir Protokolo tikslus; ir

j)

periodiškai teikia Susitariančiosioms Šalims savo prievolių įvykdymo pagal šią Konvenciją ir Protokolą ataskaitas.

3.   Priežiūros institucija gali sudaryti bet kokį susitarimą, reikalingą jos funkcijoms vykdyti, įskaitant 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus susitarimus.

4.   Priežiūros institucija turi visas nuosavybės teises į tarptautinio registro duomenų bazes ir archyvus.

5.   Registratorius užtikrina veiksmingą tarptautinio registro veikimą ir atlieka jam šioje Konvencijoje, Protokole ir taisyklėse nustatytas funkcijas.

V   SKYRIUS

KITI SU REGISTRACIJA SUSIJĘ DALYKAI

18 straipsnis

Registracijos reikalavimai

1.   Protokole ir taisyklėse nurodomi reikalavimai, įskaitant objekto identifikavimo kriterijus:

a)

registracijos atlikimui (įtraukiama nuostata, kad iš anksto elektroniniu būdu būtų atsiųstas bet koks asmens, kurio sutikimas reikalaujamas pagal 20 straipsnį, sutikimas);

b)

paieškos atlikimui ir paieškos liudijimų išdavimui;

c)

tarptautinio registro informacijos ir dokumentų, išskyrus su registracija susijusią informaciją ir dokumentus, konfidencialumo užtikrinimui.

2.   Registratorius neprivalo teirautis, ar sutikimas su registracija pagal 20 straipsnį iš tikrųjų duotas arba ar jis galioja.

3.   Kai interesas, užregistruotas kaip būsimas tarptautinis interesas, tampa tarptautiniu interesu, tolesnio registravimo nebereikia, jeigu registracijos informacijos pakanka tarptautiniam interesui užregistruoti.

4.   Registratorius pasirūpina, kad registracija būtų įtraukta į tarptautinio registro duomenų bazę ir kad įrašus būtų galima rasti chronologine tvarka pagal jų gavimą, o byloje turi būti nurodyta gavimo data ir laikas.

5.   Protokole gali būti nustatyta, kad Susitariančioji Šalis gali paskirti savo teritorijoje subjektą ar subjektus, kurie būtų įvesties vieta ar įvesties vietos, per kurias tarptautiniam registrui būtų arba galėtų būti perduodama registracijai reikalinga informacija. Tokį subjektą skirianti Susitariančioji Šalis gali nurodyti reikalavimus, jei tokių būtų, kuriuos reikėtų įvykdyti prieš perduodant tokią informaciją tarptautiniam registrui.

19 straipsnis

Registracijos galiojimas ir laikas

1.   Registracija galioja tik jei ji atliekama pagal 20 straipsnį.

2.   Galiojanti registracija atliekama įvedant reikalingą informaciją į tarptautinio registro duomenų bazę taip, kad būtų galima atlikti paiešką.

3.   Turi būti galima atlikti registracijos paiešką, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, tuo metu, kai:

a)

tarptautiniame registre jai paskiriamas nuoseklus bylos eilės numeris; ir

b)

registracijos informacija kartu su bylos numeriu, išsaugoma patvaria forma ir gali būti prieinama tarptautiniame registre.

4.   Jei interesas, pirmiausia užregistruotas kaip būsimas tarptautinis interesas, tampa tarptautiniu interesu, toks tarptautinis interesas laikomas užregistruotu nuo tada, kada užregistruojamas būsimas tarptautinis interesas, jeigu registracija prieš pat atsirandant tarptautiniam interesui buvo galiojanti, kaip nustatyta 7 straipsnyje.

5.   Šio straipsnio 4 dalis taikoma su būtinais tarptautinio intereso būsimo perdavimo registracijos pakeitimais.

6.   Turi būti galima tarptautinio registro duomenų bazėje atlikti registracijos paiešką pagal Protokole nustatytus kriterijus.

20 straipsnis

Sutikimas su registracija

1.   Tarptautinis interesas, būsimas tarptautinis interesas arba tarptautinio intereso perdavimas ar tarptautinio intereso būsimas perdavimas gali būti užregistruotas, o bet kokia tokia registracija gali būti iš dalies keičiama ar išplečiama iki jos galiojimo pabaigos, ir tai gali padaryti bet kuri šalis, gavusi kitų šalių rašytinį sutikimą.

2.   Interesų antraeiliškumo kitų tarptautinių interesų atžvilgiu nustatymą bet kuriuo metu gali užregistruoti asmuo, kurio interesui nustatytas antraeiliškumas, arba tai gali būti padaryta su tokio asmens rašytiniu sutikimu.

3.   Registraciją gali panaikinti šalis, kurios naudai buvo atlikta registracija, arba tai gali būti padaryta su jos rašytiniu sutikimu.

4.   Tarptautinio intereso įgijimą teisinės ar sutartinės subrogacijos būdu gali užregistruoti asmuo, perimantis teises subrogacijos būdu.

5.   Registruojamą nekonsensualinę teisę ar interesą gali užregistruoti tokios teisės ar intereso turėtojas.

6.   Pranešimą apie nacionalinį interesą gali užregistruoti jo turėtojas.

21 straipsnis

Registracijos trukmė

Tarptautinio intereso registracija galioja, kol yra panaikinama arba kol baigiasi registracijoje nurodytas laikotarpis.

22 straipsnis

Paieška

1.   Bet kuris asmuo Protokole ir taisyklėse nurodytu būdu elektroninėmis priemonėmis tarptautiniame registre gali atlikti jame užregistruotų interesų ar būsimų tarptautinių interesų paiešką arba paprašyti tokios paieškos.

2.   Gavęs tokį prašymą, registratorius gali Protokole ir taisyklėse nustatytu būdu elektroninėmis priemonėmis dėl bet kokio objekto išduoti registro paieškos liudijimą:

a)

kuriame nurodoma visa užregistruota su tuo susijusi informacija, kartu pateikiama pažyma, kurioje nurodoma tokios informacijos registracijos data ir laikas; arba

b)

kuriame nurodoma, kad su tuo susijusios informacijos tarptautiniame registre nėra.

3.   Paieškos liudijime, išduotame kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, nurodoma, kad registracijos informacijoje nurodytas kreditorius įgijo ar ketina įgyti tarptautinį interesą, susijusį su objektu, bet nenurodoma, ar tai, kas yra užregistruota, yra tarptautinis interesas, ar būsimas tarptautinis interesas, net jei tai gali būti nustatoma iš susijusios registracijos informacijos.

23 straipsnis

Deklaracijų sąrašas ir deklaruotos nekonsensualinės teisės ar interesai

Registratorius turi turėti pagal 39 ir 40 straipsnius Susitariančiųjų Šalių pateiktų deklaracijų, deklaracijų atšaukimų ir nekonsensualinių teisių ar interesų kategorijų, apie kurias registratoriui praneša depozitaras, sąrašą, kuriame nurodoma tokių deklaracijų ar jų atšaukimo data. Toks sąrašas turi būti įrašytas ir ieškomas pagal deklaraciją pateikiančios valstybės pavadinimą, ir sąrašu turi būti galima naudotis bet kuriam to pageidaujančiam asmeniui, kaip nustatyta Protokole ir taisyklėse.

24 straipsnis

Įrodomoji liudijimų vertė

Taisyklėse nurodytos formos dokumentas, laikomas tarptautinio registro išduotu liudijimu, yra prima facie įrodymas, patvirtinantis:

a)

kad jis yra išduotas; ir

b)

jame pateiktus faktus, įskaitant ir registracijos datą bei laiką.

25 straipsnis

Registracijos panaikinimas

1.   Kai įvykdomos užregistruotu garantiniu interesu garantuojamos prievolės arba prievolės, dėl kurios atsiranda užregistruota nekonsensualinė teisė ar interesas, arba kai įvykdomos nuosavybės teisės perdavimo pagal užregistruotą susitarimą išlaikant nuosavybės teisę sąlygos, tokio intereso turėtojas, nepagrįstai nedelsdamas, pasirūpina registracijos panaikinimu po to, kai registracijoje nurodytu jo adresu pristatomas ar gaunamas rašytinis skolininko prašymas.

2.   Kai užregistruojamas būsimas tarptautinis interesas arba tarptautinio intereso būsimas perdavimas, numatomas kreditorius arba numatomas perėmėjas, nepagrįstai nedelsdamas, pasirūpina registracijos panaikinimu po to, kai registracijoje nurodytu jo adresu prieš tai, kai numatomas kreditorius arba perėmėjas nustato vertę ar įsipareigoja nustatyti vertę, yra pristatomas ar gaunamas rašytinis numatomo skolininko arba numatomo perėmėjo prašymas.

3.   Kai įvykdomos prievolės, kurios užtikrinamos nacionaliniu interesu, nurodytu pranešime apie nacionalinį interesą, tokio intereso turėtojas, nepagrįstai nedelsdamas, pasirūpina registracijos panaikinimu po to, kai registracijoje nurodytu jo adresu yra pristatomas ar gaunamas rašytinis skolininko prašymas.

4.   Kai registracija neturėjo būti atlikta arba yra klaidinga, asmuo, kurio naudai buvo atlikta registracija, nepagrįstai nedelsdamas pasirūpina jos panaikinimu ar pakeitimu po to, kai registracijoje nurodytu jo adresu yra pristatomas ar gaunamas rašytinis skolininko prašymas.

26 straipsnis

Galimybė naudotis tarptautinio registro paslaugomis

Dėl jokių priežasčių, išskyrus šiame skyriuje nustatytų procedūrų nesilaikymą, jokiam asmeniui neturi būti atsakyta galimybė naudotis tarptautinio registro registracijos ir paieškos paslaugomis.

VI   SKYRIUS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS IR REGISTRATORIAUS PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI

27 straipsnis

Juridinio asmens statusas; imunitetas

1.   Priežiūros institucija turi turėti tarptautinio juridinio asmens statusą, jei tokio dar neturi.

2.   Priežiūros institucija ir jos tarnautojai bei darbuotojai turi tokį imunitetą teisminei ar administracinei jurisdikcijai, koks nurodytas Protokole.

3.

a)

Priežiūros institucija atleidžiama nuo mokesčių, jai taip pat taikomos tokios kitos privilegijos, kokios gali būti numatytos susitarime su priimančiąja valstybe.

b)

Šioje straipsnio dalyje „priimančioji valstybė“ – tai valstybė, kurioje yra priežiūros institucija.

4.   Tarptautinio registro turtas, dokumentai, duomenų bazės ir archyvai yra neliečiami ir turi imunitetą areštui ir kitokiai teisminei arba administracinei jurisdikcijai.

5.   Kad galėtų pateikti ieškinį prieš registratorių pagal 28 straipsnio 1 dalį arba 44 straipsnį, ieškovas turi turėti teisę gauti tokią informaciją ir dokumentus, kokių reikia, kad jis galėtų pateikti savo ieškinį.

6.   Priežiūros institucija gali atsisakyti šio straipsnio 4 dalyje minėto neliečiamumo ir imuniteto.

VII   SKYRIUS

REGISTRATORIAUS ATSAKOMYBĖ

28 straipsnis

Atsakomybė ir finansinis užtikrinimas

1.   Registratorius yra atsakingas už tiesioginius nuostolius dėl žalos, kurią asmuo patiria tiesiogiai dėl registratoriaus ir jo tarnautojų bei darbuotojų klaidos ar neveikimo arba tarptautinio registro sistemos veikimo sutrikimo, išskyrus tuos atvejus, kai tokį sutrikimą sukelia neišvengiamas ir nenugalimams įvykis, kuriam negalima užkirsti kelio naudojantis geriausia elektroninio registro kūrimo ir veikimo srities praktika, įskaitant praktiką, susijusią su atsarginėmis kopijomis ir sistemų saugumu bei tinklų kūrimu.

2.   Registratorius pagal šio straipsnio 1 dalį nėra atsakingas už faktinį registracijos informacijos, kurią jis gavo ar perdavė tokios formos, kokios gavo, netikslumą, taip pat jis nėra atsakingas už veiksmus ar aplinkybes, už kurias registratorius ir jo tarnautojai bei darbuotojai neatsako ir kurios susidaro dar prieš priimant registracijos informaciją tarptautiniame registre.

3.   Kompensacija pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti sumažinta tiek, kiek asmuo, kuris patyrė nuostolius, sukėlė tuos nuostolius ar prisidėjo prie jų.

4.   Registratorius pasirūpina atsakomybės draudimu ar finansiniu garantu, padengiančiu šiame straipsnyje minimą atsakomybę, tiek, kiek tai pagal Protokolą nustato priežiūros institucija.

VIII   SKYRIUS

TARPTAUTINIO INTERESO GALIOJIMAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ ATŽVILGIU

29 straipsnis

Konkuruojančių interesų pirmenybė

1.   Užregistruotas interesas turi pirmenybę prieš bet kokį kitą vėliau užregistruotą arba neužregistruotą interesą.

2.   Pirmojo paminėto intereso pirmenybė pagal šio straipsnio 1 dalį taikoma:

a)

net jei pirmasis paminėtas interesas buvo įgytas ar užregistruotas turint faktinių žinių apie kitą interesą; ir

b)

net ir vertės, kurią nurodo pirmojo paminėto intereso turėtojas, turėdamas tokių žinių, atžvilgiu.

3.   Objekto pirkėjas su tuo objektu susijusį interesą įgyja:

a)

jei interesas užregistruojamas tuo metu, kai jis įgyja tą interesą; ir

b)

neatsižvelgiant į neužregistruotą interesą, net jei jis turėjo faktinių žinių apie tokį interesą.

4.   Sąlyginis pirkėjas ar nuomininkas savo interesą, susijusį su tuo objektu, arba teisę į tą objektą įgyja:

a)

jei interesas užregistruojamas prieš užregistruojant tarptautinį interesą, kurį turi jo sąlyginis pardavėjas ar nuomotojas; ir

b)

neatsižvelgiant į interesą, kuris tuo metu nėra užregistruotas, net jei jis turi faktinių žinių apie tą interesą.

5.   Konkuruojančių interesų ar teisių pagal šį straipsnį pirmenybė gali skirtis priklausomai nuo susitarimo, sudaryto tarp tokių interesų turėtojų, bet intereso, kuriam nustatytas antraeiliškumas, perėmėjo nesaisto susitarimas, kuriuo nustatomas to intereso antraeiliškumas, jei perdavimo metu neužregistruotas su tuo susitarimu susijęs antraeiliškumo nustatymas.

6.   Bet kokia pirmenybė, pagal šį straipsnį suteikiama su objektu susijusiam interesui, taip pat taikoma ir pajamoms.

7.   Ši Konvencija:

a)

nepaveikia asmens teisių į daiktą, kuris nėra objektas, turimą iki jo įrengimo objekte, jei pagal galiojančią teisę tos teisės išlieka ir po įrengimo; ir

b)

netrukdo sukurti teisių į tą daiktą, kuris nėra objektas ir kuris jau anksčiau buvo įrengtas objekte, jei pagal galiojančią teisę tokios teisės sukuriamos.

30 straipsnis

Nemokumo padariniai

1.   Bankroto byloje prieš skolininką tarptautinis interesas galioja, jei prieš bankroto bylos pradžią toks interesas buvo užregistruotas pagal šią Konvenciją.

2.   Jokia šio straipsnio nuostata nesusilpnina tarptautinio intereso galiojimo bankroto byloje, jei tas interesas galioja pagal galiojančią teisę.

3.   Jokia šio straipsnio nuostata nepaveikia:

a)

jokios teisės normos, taikomos bankroto byloje, siekiant anuliuoti sandorį, įvykdytą taikant pirmenybės teisę, ar perdavimą, atliktą pažeidžiant kreditorių interesus; arba

b)

jokios proceso normos, susijusios su teisių į turtą, kurį kontroliuoja ar prižiūri bankroto administratorius, vykdymo užtikrinimu.

IX   SKYRIUS

GRETUTINIŲ TEISIŲ IR TARPTAUTINIŲ INTERESŲ PERDAVIMAS; SUBROGACIJOS TEISĖS

31 straipsnis

Perdavimo padariniai

1.   Išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip, pagal 32 straipsnį perduodant gretutines teises perėmėjui taip pat yra perduodama:

a)

susijęs tarptautinis interesas; ir

b)

visi perdavėjo interesai ir pirmenybės teisės pagal šią Konvenciją.

2.   Jokia šios Konvencijos nuostata netrukdo atlikti perdavėjo gretutinių teisių dalinio perdavimo. Tokio dalinio perdavimo atveju perdavėjas ir perėmėjas gali susitarti dėl savo atitinkamų teisių, pagal šio straipsnio 1 dalį susijusių su susijusiu tarptautiniu interesu, bet ne taip, kad tai neigiamai paveiktų skolininką be jo sutikimo.

3.   Pagal šio straipsnio 4 dalį, remiantis galiojančia teise, nustatoma gynyba ir atsakovo priešpriešinio reikalavimo ieškovui teisės, kuriomis skolininkas gali naudotis prieš perėmėją.

4.   Skolininkas bet kuriuo metu rašytiniu susitarimu gali atsisakyti visos arba dalies gynybos ir visų arba dalies atsakovo priešpriešinio reikalavimo ieškovui teisių, minimų šio straipsnio 3 dalyje, išskyrus gynybą dėl apgaulingų perėmėjo veiksmų.

5.   Tuo atveju, jei perdavimas vyksta pateikiant garantą, perduodamos gretutinės teisės grąžinamos perdavėjui tiek, kiek jos dar egzistuoja, kai įvykdomos perdavimu užtikrinamos prievolės.

32 straipsnis

Formalūs perdavimo reikalavimai

1.   Perduodant gretutines teises susijęs tarptautinis interesas perduodamas tik jei:

a)

yra sudarytas raštu;

b)

leidžia identifikuoti gretutines teises pagal sutartį, iš kurios jos kyla; ir

c)

tuo atveju, jei perdavimas vyksta pateikiant garantą, leidžia pagal Protokolą nustatyti prievoles, kurias užtikrina perdavimas, bet užtikrinta suma ar didžiausia užtikrinta suma nebūtinai turi būti nustatyta.

2.   Tarptautinio intereso, sukurto ar numatyto garantiniu susitarimu, perdavimas negalioja, jei kartu neperduodamos kai kurios arba visos gretutinės teisės.

3.   Ši Konvencija netaikoma gretutinių teisių perdavimui, kuriuo neperduodamas susijęs tarptautinis interesas.

33 straipsnis

Skolininko pareiga perėmėjo atžvilgiu

1.   Tiek, kiek gretutinės teisės ir susijęs tarptautinis interesas yra perduotas pagal 31 ir 32 straipsnius, skolininkas tokių teisių ir intereso atžvilgiu yra įpareigotas paisyti tokio perdavimo ir turi pareigą atlikti mokėjimą ar kitas pareigas perėmėjui, jeigu – ir tik jeigu:

a)

perdavėjas ar perdavėjo įgaliotas asmuo skolininkui raštu pranešė apie perdavimą;

b)

pranešime nurodomos gretutinės teisės.

2.   Nepaisant jokių kitų priežasčių, dėl kurių skolininko atliktas mokėjimas ar pareigų vykdymas atleidžia jį nuo atsakomybės, mokėjimas ar pareigų vykdymas šiuo tikslu yra veiksmingas, jei atliekamas pagal šio straipsnio 1 dalį.

3.   Jokia šio straipsnio nuostata nepaveikia konkuruojančių perdavimų pirmenybės.

34 straipsnis

Teisės gynimo būdai įsipareigojimų nevykdymo atvejais,kai vyksta perdavimas pateikiant garantą

Jei perdavėjas pagal gretutinių teisių ir susijusio tarptautinio intereso perdavimą pateikiant garantą nevykdo įsipareigojimų, perdavėjo ir perėmėjo santykiams 8, 9 ir 11–14 straipsniai taikomi (o gretutinių teisių atžvilgiu jie taikomi tiek, kiek jų nuostatos gali būti taikomos nematerialiam turtui) taip, tarsi nuorodos:

a)

į užtikrinamąją prievolę ir garantinį interesą būtų nuorodos į prievolę, kurią užtikrina gretutinių teisių ir susijusio tarptautinio intereso perdavimas ir tokiu perdavimu sukuriamas garantinis interesas;

b)

į įkaito gavėją ar kreditorių ir įkaito davėją ar skolininką būtų nuorodos į perėmėją ir perdavėją;

c)

į tarptautinio intereso turėtoją būtų nuorodos į perėmėją; ir

d)

į objektą būtų nuorodos į perduotas gretutines teises ir susijusį tarptautinį interesą.

35 straipsnis

Konkuruojančių perdavimų pirmenybė

1.   Tais atvejais, kai yra konkuruojančių gretutinių teisių perdavimų ir bent vienas perdavimas apima susijusį tarptautinį interesą ir yra užregistruotas, 29 straipsnio nuostatos taikomos taip, tarsi nuorodos į užregistruotą interesą būtų nuorodos į gretutinių teisių ir susijusio užregistruoto intereso perdavimą ir tarsi nuorodos į užregistruotą arba neužregistruotą interesą būtų nuorodos į užregistruotą arba neužregistruotą perdavimą.

2.   30 straipsnis gretutinių teisių perdavimui taikomas taip, tarsi nuorodos į tarptautinį interesą būtų nuorodos į gretutinių teisių ir susijusio tarptautinio intereso perdavimą.

36 straipsnis

Perėmėjo pirmenybė gretutinių teisių atžvilgiu

1.   Gretutinių teisių ir susijusio tarptautinio intereso, kurių perdavimas užregistruotas, perėmėjas turi pirmenybę pagal 35 straipsnio 1 dalį prieš kitą gretutinių teisių perėmėją tik:

a)

jei sutartyje, iš kurios kyla gretutinės teisės, nurodyta, kad jas užtikrina objektas arba jos yra susijusios su objektu; ir

b)

tiek, kiek gretutinės teisės yra susijusios su objektu.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą gretutinės teisės yra susijusios su objektu tik tiek, kiek jas sudaro teisės į mokėjimą ar pareigų vykdymą, susijusios su:

a)

avansu sumokėta suma, panaudota objektui pirkti;

b)

avansu sumokėta suma, panaudota kitam objektui pirkti, kai perdavėjas turėjo kitą tarptautinį interesą, susijusį su tuo kitu objektu, jei perdavėjas perdavė tą interesą perėmėjui ir perdavimas yra užregistruotas;

c)

kaina, mokėtina už objektą,

d)

nuomos mokesčiais, mokėtinais objekto atžvilgiu; arba

e)

kitomis prievolėmis, atsirandančiomis iš sandorio, minimo bet kuriame ankstesniame punkte.

3.   Visais kitais atvejais konkuruojančių gretutinių teisių perdavimų pirmenybės teisė nustatoma pagal galiojančią teisę.

37 straipsnis

Perdavėjo nemokumo padariniai

30 straipsnio nuostatos bankroto bylai prieš perdavėją taikomos taip, tarsi nuorodos į skolininką būtų nuorodos į perdavėją.

38 straipsnis

Subrogacija

1.   Pagal šio straipsnio 2 dalį jokia šios Konvencijos nuostata nepaveikia gretutinių teisių ir susijusio tarptautinio intereso įgijimo pagal galiojančią teisę teisinės ar sutartinės subrogacijos būdu.

2.   Bet kokio intereso pagal šio straipsnio 1 dalį ir konkuruojančio intereso pirmenybė gali skirtis priklausomai nuo atitinkamų interesų turėtojų sudaryto rašytinio susitarimo, bet intereso, kuriam nustatytas antraeiliškumas, perėmėjo nesaisto susitarimas, kuriuo nustatomas to intereso antraeiliškumas, jei perdavimo metu neužregistruotas su tuo susitarimu susijęs antraeiliškumo nustatymas.

X   SKYRIUS

TEISĖS AR INTERESAI, DĖL KURIŲ SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS TURI PATEIKTI DEKLARACIJAS

39 straipsnis

Teisės, turinčios pirmenybę nesant registracijos

1.   Susitariančioji Šalis bet kuriuo metu Protokolo depozitarui deponuojamoje deklaracijoje arba konkrečiai gali nurodyti:

a)

tas nekonsensualinės teisės ar intereso (išskyrus teisę ar interesą, kuriam taikomas 40 straipsnis) kategorijas, kurios pagal tos valstybės teisę turi pirmenybę prieš su objektu susijusį interesą, lygiavertį tam, kurį turi užregistruoto tarptautinio intereso turėtojas, ir kurios turi pirmenybę prieš užregistruotą tarptautinį interesą, nepaisant to, bankroto byla vyktų ar ne; ir

b)

kad jokia šios Konvencijos nuostata nepaveikia valstybės ar valstybės subjekto, tarpvyriausybinės organizacijos ar kito privataus viešųjų paslaugų teikėjo teisės areštuoti ar sulaikyti objektą pagal tos valstybės įstatymus dėl sumų, mokėtinų tokiam subjektui, organizacijai ar teikėjui, tiesiogiai susijusiam su tomis paslaugomis, sumokėjimo to arba kito objekto atžvilgiu.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktoje deklaracijoje gali būti nurodyta, kad įtraukiamos ir kategorijos, atsirandančios po tokios deklaracijos deponavimo.

3.   Nekonsensualinė teisė ar interesas turi pirmenybę prieš tarptautinį interesą jeigu – ir tik jeigu – jos kategorijai taikoma deklaracija, deponuota prieš užregistruojant tarptautinį interesą.

4.   Nepaisydama šio straipsnio 3 dalies, Susitariančioji Šalis Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu gali deklaruoti, kad kategorijos, kuriai taikoma deklaracija, pateikta pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, teisė ar interesas turi pirmenybę prieš tarptautinį interesą, užregistruotą iki tokio ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dienos.

40 straipsnis

Registruojamos nekonsensualinės teisės ar interesai

Susitariančioji Šalis deklaracijoje, deponuotoje Protokolo depozitarui, bet kuriuo metu gali nurodyti nekonsensualinės teisės ar intereso kategorijas, kurios pagal šią Konvenciją bet kokios kategorijos objekto atžvilgiu gali būti registruojamos taip, tarsi ta teisė ar interesas būtų tarptautinis interesas ir būtų atitinkamai reglamentuojama. Tokia deklaracija gali būti kartais keičiama.

XI   SKYRIUS

KONVENCIJOS TAIKYMAS PARDAVIMAMS

41 straipsnis

Pardavimas ir būsimas pardavimas

Ši Konvencija taikoma objekto pardavimui ar būsimam pardavimui, kaip numatyta Protokole su bet kokiais pakeitimais.

XII   SKYRIUS

JURISDIKCIJA

42 straipsnis

Teismo pasirinkimas

1.   Pagal 43 ir 44 straipsnius Susitariančiųjų Šalių teismai, kuriuos pasirenka sandorio šalys, turi jurisdikciją kiekvieno ieškinio, pateikiamo pagal šią Konvenciją, atžvilgiu, nepaisant to, ar pasirinktas teismas turi ryšį su šalimis arba sandoriu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jei šalys nesusitaria kitaip.

2.   Kiekvienas toks susitarimas turi būti rašytinis arba kitaip sudarytas laikantis oficialių pasirinkto teismo teisės reikalavimų.

43 straipsnis

Jurisdikcija pagal 13 straipsnį

1.   Susitariančiosios Šalies teismai, kuriuos pasirenka šalys, ir Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra objektas, teismai turi jurisdikciją to objekto atžvilgiu pagal 13 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus ir 4 dalį suteikti teismo skiriamas teisės gynimo priemones.

2.   Jurisdikciją suteikti pagal 13 straipsnio 1 dalies b punktą teismo skiriamas teisės gynimo priemones arba kitas laikinąsias teismo gynimo priemones pagal 13 straipsnio 4 dalį gali vykdyti:

a)

šalių pasirinkti teismai; arba

b)

Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įsikūręs skolininkas, teismai, kai teismo skiriamos teisės gynimo priemonės, laikantis jas suteikiančio sprendimo sąlygų, vykdomos tik tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

3.   Teismas turi jurisdikciją pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, net jei galutinis ieškinio sprendimas, minimas 13 straipsnio 1 dalyje, bus arba gali būti priimamas kitos Susitariančiosios Šalies teisme ar arbitražo teisme.

44 straipsnis

Jurisdikcija priimti sprendimus prieš registratorių

1.   Vietos, kurioje yra registratoriaus administracijos centras, teismai turi išimtinę jurisdikciją priteisti atlyginti nuostolius arba priimti sprendimą prieš registratorių.

2.   Jei asmuo nereaguoja į pagal 25 straipsnį pateiktą reikalavimą ir tokio asmens nebėra arba jis negali būti randamas, kad būtų galima įvykdyti prieš jį priimtą sprendimą, kuriame reikalaujama, kad toks asmuo pasirūpintų registracijos panaikinimu, šio straipsnio 1 dalyje minimi teismai turi išimtinę jurisdikciją skolininko arba numatomo skolininko prašymu priimti registratoriui adresuotą sprendimą, kuriame reikalaujama, kad registratorius panaikintų registraciją.

3.   Jei asmuo nesilaiko teismo, turinčio jurisdikciją pagal šią Konvenciją, sprendimo arba, nacionalinio intereso atveju, kompetentingos jurisdikcijos teismo sprendimo, kuriame reikalaujama, kad toks asmuo pasirūpintų registracijos pakeitimu ar panaikinimu, šio straipsnio 1 dalyje minimi teismai gali nurodyti registratoriui imtis tokių veiksmų, kad būtų vykdomas minėtas teismo sprendimas.

4.   Išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 1–3 dalyse nustatyta kitaip, joks teismas negali priimti sprendimo, nutarties ar nutarimo prieš registratorių arba tokio, kuriuo siekiama susaistyti registratorių.

45 straipsnis

Jurisdikcija bankroto bylų atžvilgiu

Šio skyriaus nuostatos netaikomos bankroto byloms.

XIII   SKYRIUS

RYŠYS SU KITOMIS KONVENCIJOMIS

45a straipsnis

Ryšys su Jungtinių Tautų konvencija dėl debitorinių įsiskolinimų perleidimo tarptautinėje prekyboje

Ši Konvencija pakeičia Jungtinių Tautų konvenciją dėl debitorinių įsiskolinimų perleidimo, pateiktą pasirašyti 2001 m. gruodžio 12 d. Niujorke, tiek, kiek ji siejasi su debitorinių įsiskolinimų, kurie yra gretutinės teisės, susijusios su tarptautiniais interesais dėl orlaivių objektų, geležinkelio riedmenų ir kosminės erdvės priemonių, perleidimu.

46 straipsnis

Ryšys su UNIDROIT konvencija dėl tarptautinės finansinės nuomos

Protokole gali būti nustatytas ryšys tarp šios Konvencijos ir UNIDROIT konvencijos dėl tarptautinės finansinės nuomos, pasirašytos 1988 m. gegužės 28 d. Otavoje.

XIV   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47 straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, pritarimas ar prisijungimas

1.   Ši Konvencija 2001 m. lapkričio 16 d. Keiptaune teikiama pasirašyti visoms valstybėms, dalyvaujančioms Diplomatinėje konferencijoje dėl Konvencijos dėl mobiliosios įrangos ir Protokolo dėl orlaivių priėmimo, surengtoje 2001 m. spalio 29 d.–lapkričio 16 d. Keiptaune. Po 2001 m. lapkričio 16 d. Konvencija Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) centrinėje būstinėje Romoje teikiama pasirašyti visoms valstybėms, kol įsigalios pagal 49 straipsnį.

2.   Ši Konvencija turi būti ratifikuota, priimta ar patvirtinta visų ją pasirašiusių valstybių.

3.   Bet kuri šios Konvencijos nepasirašiusi valstybė gali prisijungti prie jos bet kuriuo metu.

4.   Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas vyksta deponuojant oficialius to dokumentus depozitarui.

48 straipsnis

Regioninės ekonominės integracijos organizacijos

1.   Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurią sudaro nepriklausomos valstybės ir kurios kompetencija apima tam tikrus šioje Konvencijoje reglamentuojamus dalykus, gali taip pat pasirašyti, priimti, patvirtinti šią Konvenciją ar prisijungti prie jos. Regioninė ekonominės integracijos organizacija tokiu atveju turi Susitariančiosios Šalies teises ir prievoles tiek, kiek tos organizacijos kompetencija apima šioje Konvencijoje reglamentuojamus dalykus. Jei šioje Konvencijoje svarbus Susitariančiųjų Šalių skaičius, regioninė ekonominės integracijos organizacija nelaikoma Susitariančiąja Šalimi, esančia greta savo valstybių narių, kurios yra Susitariančiosios Šalys.

2.   Regioninė ekonominės integracijos organizacija pasirašymo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo metu pateikia depozitarui deklaraciją, kurioje nurodo šioje Konvencijoje reglamentuojamus dalykus, kuriuos tos organizacijos valstybės narės perdavė jos kompetencijai. Regioninė ekonominės integracijos organizacija nedelsdama praneša depozitarui apie bet kokius kompetencijos pasiskirstymo pasikeitimus, įskaitant naujai perduodamą kompetenciją, nurodytą deklaracijoje pagal šią dalį.

3.   Bet kokia nuoroda šioje Konvencijoje į „Susitariančiąją Šalį“, „Susitariančiąsias Šalis“, „valstybę, šios Konvencijos Šalį“ ar „valstybes, šios Konvencijos Šalis“ vienodai taikoma ir regioninei ekonominės integracijos organizacijai, jei susiklosčiusiomis aplinkybėmis tai būtina.

49 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Ši Konvencija įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams po trečiojo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimo dienos, bet tik tų kategorijų objektų atžvilgiu, kuriems Protokolas taikomas:

a)

nuo to Protokolo įsigaliojimo;

b)

laikantis to Protokolo sąlygų; ir

c)

kaip valstybėms, šios Konvencijos ir to Protokolo Šalims.

2.   Kitoms valstybėms ši Konvencija įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo jų ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimo dienos, bet tik tų kategorijų objektų atžvilgiu, kuriems taikomas Protokolas, ir to Protokolo atžvilgiu – laikantis šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų reikalavimų.

50 straipsnis

Sandoriai valstybės teritorijoje

1.   Susitariančioji Šalis gali Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu deklaruoti, kad ši Konvencija netaikoma sandoriui, kuris yra sandoris tos valstybės teritorijoje ir susijęs su visomis ar kai kuriomis objektų rūšimis.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, sandoriui valstybės viduje taikomos 8 straipsnio 4 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio, V skyriaus, 29 straipsnio nuostatos ir bet kurios šios Konvencijos nuostatos, susijusios su užregistruotais interesais.

3.   Tais atvejais, kai tarptautiniame registre užregistruojamas pranešimas apie nacionalinį interesą, to intereso turėtojo pirmenybei pagal 29 straipsnį neturi įtakos tai, kad toks interesas perdavimo ar subrogacijos būdu pagal galiojančią teisę buvo perduotas kitam asmeniui.

51 straipsnis

Būsimi protokolai

1.   Depozitaras, bendradarbiaudamas su tokiomis susijusiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios, depozitaro nuomone, yra tinkamos, gali sudaryti darbo grupes, kad įvertintų galimybes išplėsti šios Konvencijos taikymą (priimant vieną ar kelis protokolus), įtraukiant bet kokių labai vertingos mobiliosios įrangos kategorijų, išskyrus 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą kategoriją, objektus, kurių kiekviena dalis yra pažymėta unikaliu numeriu, ir su tokiais objektais susijusias gretutines teises.

2.   Depozitaras bet kokio tokios darbo grupės parengto preliminaraus protokolo projekto, susijusio su objektų kategorija, tekstą nusiunčia visoms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, visoms depozitaro valstybėms narėms, Jungtinių Tautų valstybėms narėms, kurios nėra depozitaro valstybės narės, bei susijusioms tarpvyriausybinėms organizacijoms ir paragina tokias valstybes ir organizacijas dalyvauti tarpvyriausybinėse derybose dėl protokolo projekto užbaigimo remiantis tokiu preliminariu protokolo projektu.

3.   Depozitaras bet kokio tokios darbo grupės parengto preliminaraus protokolo projekto tekstą taip pat nusiunčia tokioms susijusioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios depozitarui atrodo tinkamos. Tokios nevyriausybinės organizacijos raginamos nedelsdamos pateikti depozitarui pastabas apie preliminaraus protokolo projekto tekstą ir kaip stebėtojams dalyvauti rengiant protokolo projektą.

4.   Depozitaro kompetentingoms įstaigoms nusprendus, kad toks protokolo projektas jau tinkamas tvirtinti, depozitaras sušaukia diplomatinę konferenciją jam priimti.

5.   Kai toks Protokolas patvirtinamas pagal šio straipsnio 6 dalį, ši Konvencija taikoma kategorijos, kuriai taikomas Protokolas, objektams.

6.   Šios Konvencijos 45a straipsnis tokiam Protokolui taikomas tik jei tai konkrečiai nurodyta tame Protokole.

52 straipsnis

Teritoriniai vienetai

1.   Jei Susitariančioji Šalis turi teritorinių vienetų, kuriuose šioje Konvencijoje reglamentuojamų dalykų atžvilgiu galioja skirtingos teisės sistemos, ji Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos metu gali deklaruoti, kad ši Konvencija taikoma visiems arba tik vienam ar keliems jos teritoriniams vienetams, ir gali pakeisti deklaraciją, bet kuriuo metu pateikdama kitą deklaraciją.

2.   Bet kurioje tokioje deklaracijoje aiškiai nurodomi teritoriniai vienetai, kuriems taikoma ši Konvencija.

3.   Jei Susitariančioji Šalis nepateikė jokios deklaracijos pagal šio straipsnio 1 dalį, ši Konvencija taikoma visiems tos valstybės teritoriniams vienetams.

4.   Jei Susitariančioji Šalis taiko šią Konvenciją vienam ar keliems savo teritoriniams vienetams, pagal šią Konvenciją leidžiamos deklaracijos gali būti pateikiamos kiekvieno tokio teritorinio vieneto atžvilgiu, o deklaracijos, pateiktos vieno teritorinio vieneto atžvilgiu, gali skirtis nuo pateiktų kito teritorinio vieneto atžvilgiu.

5.   Jei pagal deklaraciją, pateiktą pagal šio straipsnio 1 dalį, ši Konvencija taikoma vienam ar keliems Susitariančiosios Šalies teritoriniams vienetams:

a)

skolininkas laikomas įsikūrusiu Susitariančiojoje Šalyje tik jei jis yra įsteigtas ar sudarytas pagal teritoriniame vienete, kuriam taikoma ši Konvencija, galiojančią teisę arba jei jo registruota buveinė ar oficiali buveinės vieta, administracijos centras, verslo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra teritoriniame vienete, kuriam taikoma ši Konvencija;

b)

bet kokia nuoroda į objekto vietą Susitariančiojoje Šalyje yra nuoroda į objekto vietą teritoriniame vienete, kuriam taikoma ši Konvencija; ir

c)

bet kokia nuoroda į administracines institucijas toje Susitariančiojoje Šalyje yra laikoma nuoroda į administracines institucijas, turinčias jurisdikciją teritoriniame vienete, kuriam taikoma ši Konvencija.

53 straipsnis

Teismų nustatymas

Susitariančioji Šalis Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu deklaracijoje gali nurodyti „teismą“ arba „teismus“ šios Konvencijos 1 straipsnio ir XII skyriaus tikslais.

54 straipsnis

Deklaracijos dėl teisės gynimo priemonių

1.   Susitariančioji Šalis Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu gali deklaruoti, kad kol įkeistas objektas yra jos teritorijoje arba valdomas iš jos teritorijos, įkaito gavėjas negali išnuomoti tokio objekto toje teritorijoje.

2.   Susitariančioji Šalis Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu deklaruoja, ar teisės gynimo priemonė, kuria gali naudotis kreditorius pagal šios Konvencijos nuostatas ir kurios atžvilgiu nėra nurodyta, kad turi būti kreipiamasi į teismą, gali būti naudojama tik teismui leidus, ar ji gali būti naudojama ir be teismo leidimo.

55 straipsnis

Deklaracijos dėl teismo skiriamų teisės gynimo priemonių,kol laukiama galutinio sprendimo

Susitariančioji Šalis Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu gali deklaruoti, kad ji netaikys visų arba dalies 13 ar 43 straipsnio arba abiejų straipsnių nuostatų. Deklaracijoje nurodoma, kokiomis sąlygomis susijęs straipsnis bus taikomas tuo atveju, jei jis taikomas iš dalies, arba kokios laikinųjų teismo skiriamų teisės gynimo priemonių formos bus taikomos kitais atvejais.

56 straipsnis

Išlygos ir deklaracijos

1.   Negali būti daromos jokios šios Konvencijos išlygos, tačiau deklaracijos, leidžiamos pagal 39, 40, 50, 52, 53, 54, 55, 57, 58 ir 60 straipsnius, pagal tas nuostatas gali būti daromi.

2.   Apie kiekvieną pagal šią Konvenciją pateiktą deklaraciją ar vėlesnę deklaraciją, ar deklaracijos atšaukimą raštu pranešama depozitarui.

57 straipsnis

Vėlesnės deklaracijos

1.   Valstybė, šios Konvencijos Šalis, bet kuriuo metu po to, kai ši Konvencija įsigalioja jos atžvilgiu, gali pateikti vėlesnę deklaraciją, kuri nėra pagal 60 straipsnį leidžiama deklaracija, apie tai pranešdama depozitarui.

2.   Bet kokia tokia vėlesnė deklaracija įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią depozitaras gauna pranešimą. Jei pranešime nurodyta, kad ta deklaracija įsigalioja praėjus ilgesniam laikotarpiui, jis įsigalioja praėjus tokiam ilgesniam laikotarpiui nuo tos dienos, kurią depozitaras gauna pranešimą.

3.   Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, ši Konvencija visų teisių ir interesų, atsiradusių iki tokios vėlesnės deklaracijos įsigaliojimo, atžvilgiu toliau taikoma taip, tarsi jokių deklaracijų nebūtų pateikta.

58 straipsnis

Deklaracijų atšaukimas

1.   Bet kuri valstybė, šios Konvencijos Šalis, pateikusi deklaraciją pagal šią Konvenciją, išskyrus deklaraciją, leidžiamą pagal 60 straipsnį, gali bet kuriuo metu ją atšaukti, apie tai pranešdama depozitarui. Bet koks toks atšaukimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią depozitaras gauna pranešimą.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, ši Konvencija visų teisių ir interesų, atsiradusių iki tokios vėlesnės deklaracijos atšaukimo, atžvilgiu toliau taikoma taip, tarsi tokio atšaukimo nebūtų.

59 straipsnis

Denonsavimas

1.   Valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali denonsuoti šią Konvenciją rašytiniu pranešimu depozitarui.

2.   Bet koks toks denonsavimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kurią depozitaras gauna pranešimą.

3.   Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, ši Konvencija visų teisių ir interesų, atsiradusių iki tokio denonsavimo, atžvilgiu toliau taikoma taip, tarsi jokių deklaracijų nebūtų pateikta.

60 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Jei Susitariančioji Šalis kuriuo nors metu nedeklaruoja kitaip, Konvencija netaikoma jau esamai teisei ar interesui, kuris pagal galiojančią teisę, turėtą prieš įsigaliojant šiai Konvencijai, išlaiko pirmenybę.

2.   Įgyvendinant 1 straipsnio v punktą ir siekiant nustatyti pirmenybę pagal šią Konvenciją:

a)

„šios Konvencijos įsigaliojimo diena“ skolininko atžvilgiu yra laikas, kai ši Konvencija įsigalioja, arba laikas, kai valstybė, kurioje įsikūręs skolininkas, tampa Susitariančiąja Šalimi, atsižvelgiant į tai, kas atsitinka vėliau;

ir

b)

skolininkas yra įsikūręs valstybėje, kurioje turi savo administracijos centrą arba, jei administracijos centro neturi, savo verslo vietą, arba, jei turi daugiau negu vieną verslo vietą, pagrindinę verslo vietą, arba, jei verslo vietos neturi, nuolatinę gyvenamąją vietą.

3.   Susitariančioji Šalis savo deklaracijoje, pateiktoje pagal šio straipsnio 1 dalį, gali nurodyti datą, vėlesnę nei treji metai nuo deklaracijos įsigaliojimo dienos, kai ši Konvencija ir Protokolas, siekiant nustatyti pirmenybę ir apsaugoti bet kokią esamą pirmenybę, pradedami taikyti jau esamoms teisėms ir interesams, atsirandantiems pagal susitarimą, sudarytą tuo metu, kai skolininkas buvo įsikūręs šio straipsnio 2 dalies b punkte minimoje valstybėje, bet tik tiek ir taip, kiek ir kaip nurodyta jos deklaracijoje.

61 straipsnis

Persvarstymo konferencijos, pataisos ir susiję dalykai

1.   Depozitaras kasmet arba tokiu laiku, kokio gali reikėti atsižvelgiant į aplinkybes, parengia valstybėms, šios Konvencijos Šalims, ataskaitas apie tai, kaip tarptautinė valdymo sistema, nustatyta pagal šią Konvenciją, veikia praktikoje. Rengdamas tokias ataskaitas depozitaras atsižvelgia į priežiūros institucijos ataskaitas, susijusias su tarptautinės registracijos sistemos veikimu.

2.   Ne mažiau nei dvidešimt penkių procentų valstybių, šios Konvencijos Šalių, prašymu depozitaras, pasikonsultavęs su priežiūros institucija, kartais šaukia persvarstymo konferencijas, kuriose dalyvauja valstybės, šios Konvencijos Šalys, ir kuriose svarstoma:

a)

praktinis šios Konvencijos veikimas ir jos veiksmingumas palengvinant objektų, kuriems taikomos jos nuostatos, turtu pagrįstą finansavimą ir ilgalaikę nuomą;

b)

Šios Konvencijos nuostatų teisminį vertinimą ir sąlygų bei taisyklių taikymą;

c)

tarptautinės registracijos sistemos veikimą, registratoriaus veiklą ir jo priežiūrą, vykdomą priežiūros institucijos, atsižvelgiant į priežiūros institucijos ataskaitas; ir

d)

ar pageidaujami kokie nors šios Konvencijos pakeitimai ar veiksmai, susiję su tarptautiniu registru.

3.   Pagal šio straipsnio 4 dalį bet kokioms šios Konvencijos pataisoms turi pritarti bent dviejų trečdalių valstybių, šios Konvencijos Šalių, dalyvaujančių šio straipsnio 2 dalyje minimoje konferencijoje, dauguma, ir jos valstybių, kurios ratifikavo, priėmė ar patvirtino tokias pataisas, atžvilgiu įsigalioja, kai trys valstybės jas ratifikuoja, priima ar patvirtina pagal 49 straipsnio nuostatas, susijusias su pataisų įsigaliojimu.

4.   Jei ketinama siūlomas šios Konvencijos pataisas taikyti daugiau nei vienos kategorijos įrangai, tokioms pataisoms turi pritarti bent dviejų trečdalių valstybių, kiekvieno Protokolo Šalių, dalyvaujančių šio straipsnio 2 dalyje minimoje konferencijoje, dauguma.

62 straipsnis

Depozitaras ir jo funkcijos

1.   Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami Tarptautiniam privatinės teisės unifikavimo institutui (UNIDROIT), kuris yra paskirtas depozitaras.

2.   Depozitaras:

a)

informuoja visas Susitariančiąsias Šalis apie:

i)

kiekvieną naują pasirašymą ir kiekvieną ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą, nurodydamas jo datą;

ii)

šios Konvencijos įsigaliojimą datą;

iii)

kiekvieną deklaraciją, pateiktą pagal šią Konvenciją, nurodydamas jos datą;

iv)

bet kokios deklaracijos atšaukimą ar pataisas, nurodydamas jų datą; ir

v)

pranešimą apie šios Konvencijos denonsavimą, nurodydamas jo datą ir jo įsigaliojimo datą;

b)

perduoda oficialiai patvirtintas šios Konvencijos kopijas visoms Susitariančiosioms Šalims;

c)

pateikia priežiūros institucijai ir registratoriui kiekvieno ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento kopiją, nurodydamas jo deponavimo datą, kiekvienos deklaracijos, deklaracijos atšaukimo ar deklaracijos ir kiekvieno pranešimo apie denonsavimą pataisos kopiją, nurodydamas pranešimo apie tai datą, taip, kad minėtuose dokumentuose pateikta informacija būtų lengvai ir visiškai prieinama; ir

d)

vykdo kitas depozitarams įprastas funkcijas.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

PRIIMTA du tūkstančiai pirmųjų metų lapkričio šešioliktą dieną Keiptaune vienu originaliu egzemplioriumi anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis, visi tekstai autentiški, o autentiškumas įsigalioja konferencijos junginiam sekretoriatui konferencijos pirmininko įgaliojimu per devyniasdešimt dienų patikrinus visų tekstų tarpusavio atitiktį.


Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga,

PROTOKOLAS

dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų

VALSTYBĖS, ŠIO PROTOKOLO ŠALYS,

MANYDAMOS, kad svarbu įgyvendinti Konvenciją dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga (toliau – Konvencija), kiek ji susijusi su orlaivių įranga, atsižvelgiant į Konvencijos preambulėje išdėstytus tikslus,

ATMINDAMOS, kad reikia suderinti Konvenciją su konkrečiais orlaivių finansavimo reikalavimais ir išplėsti Konvencijos taikymą įtraukiant orlaivių įrangos pardavimo sutartis,

ATMINDAMOS 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos principus ir tikslus,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, susijusių su orlaivių įranga:

I   SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

I straipsnis

Apibrėžtys

1.   Išskyrus tuos atvejus, kai pagal kontekstą reikalaujama kitaip, šiame Protokole vartojamų terminų prasmė yra nustatyta Konvencijoje.

2.   Šiame Protokole vartojami tokią prasmę turintys terminai:

a)   orlaivis– orlaivis, kaip apibrėžta Čikagos konvencijoje, ir tai gali būti orlaivių sklandmenys su juose įrengtais orlaivių varikliais arba sraigtasparniai;

b)   orlaivių varikliai– orlaivių varikliai (išskyrus naudojamus karinėse, muitinės ar policijos tarnybose), varomi reaktyvine varomąja jėga, turbina arba stūmoklio technologija, ir:

c)   orlaivių objektai– sklandmenys, orlaivių varikliai ir sraigtasparniai;

d)   orlaivių registras– valstybės arba bendros ženklų registravimo institucijos turimas registras Čikagos konvencijai įgyvendinti;

e)   sklandmenys– sklandmenys (išskyrus karines, muitinės ar policijos tarnybas), kurių, kai juose įrengti tinkami orlaivių varikliai, tipai kompetentingos aviacijos institucijos yra patvirtinti kaip tipai, skirti vežti:

f)   šalis, kuriai suteiktas leidimas– šalis, nurodyta XIII straipsnio 3 dalyje;

g)   Čikagos konvencija– Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija, pasirašyta 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, su pakeitimais ir jos priedai;

h)   bendra ženklų registravimo institucija– registrą turinti institucija pagal Čikagos konvencijos 77 straipsnį, įgyvendinant Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos tarybos 1967 m. gruodžio 14 d. priimtą rezoliuciją dėl tarptautinių agentūrų naudojamų orlaivių nacionalinės priklausomybės ir registracijos;

i)   orlaivio išregistravimas– orlaivio išbraukimas ar pašalinimas iš jo orlaivių registro pagal Čikagos konvenciją;

j)   garantinė sutartis– sutartis, kurią sudaro kaip garantas veikiantis asmuo;

k)   garantas– asmuo, kuris, siekdamas užtikrinti bet kokios prievolės, prisiimtos kreditoriaus naudai ir garantuojamos garantiniu susitarimu ar pagal susitarimą, vykdymą, pateikia ar suteikia laidavimą arba garantiją, vykdomą gavus reikalavimą, arba garantinį akredityvą, arba kitokios formos kredito operacijų draudimą;

l)   sraigtasparniai– sunkesni už orą aparatai (išskyrus naudojamus karinėse, muitinės ar policijos tarnybose), kurie skrenda daugiausia varomi oro daromo poveikio vienam ar keliems rotoriams vertikaliose ašyse ir kurių tipai kompetentingos aviacijos institucijos yra patvirtinti kaip tipai, skirti vežti:

m)   su nemokumu susijęs įvykis–

i)

bankroto bylos pradėjimas; arba

ii)

pareikštas ketinimas sulaikyti skolininko mokėjimus ar tokių mokėjimų faktinis sulaikymas, kai pagal įstatymą ar dėl valstybės veiksmų negali būti vykdoma arba sustabdoma kreditoriaus teisė pradėti bankroto bylą prieš skolininką ar vykdyti teisės gynimo priemones pagal Konvenciją;

n)   pirminė jurisdikcija bankroto atveju– Susitariančioji Šalis, kurioje yra skolininko pagrindinių interesų centras, kuri tokiu tikslu laikoma skolininko oficialia buveinės vieta, arba, jei tokios vietos nėra, vieta, kurioje skolininkas yra įsteigtas ar sudarytas, jei nenustatyta kitaip;

o)   registro institucija– nacionalinė institucija arba bendra ženklų registravimo institucija, turinti orlaivių registrą Susitariančiojoje Šalyje ir atsakinga už orlaivio užregistravimą ir išregistravimą pagal Čikagos konvenciją; ir

p)   registro valstybė– orlaivio atžvilgiu valstybė, į kurios nacionalinį registrą įrašytas orlaivis, arba valstybė, kurioje yra bendra ženklų registravimo institucija, turinti orlaivių registrą.

II straipsnis

Konvencijos taikymas orlaivių objektams

1.   Konvencija orlaivių objektams taikoma, kaip nustatyta šiame Protokole.

2.   Konvencija ir šis Protokolas žinomi kaip Konvencija dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, taikoma orlaivių objektams.

III straipsnis

Konvencijos taikymas pardavimams

Šios Konvencijos nuostatos taikomos taip, tarsi nuorodos į susitarimą, kuriuo sukuriamas ar numatomas tarptautinis interesas, būtų atitinkamai nuorodos į pardavimo sutartį ir tarsi nuorodos į tarptautinį interesą, būsimą tarptautinį interesą, skolininką ir kreditorių būtų nuorodos atitinkamai į pardavimą, būsimą pardavimą, pardavėją ir pirkėją:

3 ir 4 straipsniai,

16 straipsnio 1 dalies a punktas,

19 straipsnio 4 dalis,

20 straipsnio 1 dalis (pardavimo arba būsimo pardavimo sutarties registravimo atžvilgiu),

25 straipsnio 2 dalis (būsimo pardavimo atžvilgiu), ir

30 straipsnis.

Be to, 1 straipsnio, 5 straipsnio, IV–VII skyrių, 29 straipsnio (išskyrus 29 straipsnio 3 dalį, kurią pakeičia XIV straipsnio 1 ir 2 dalys), X skyriaus, XII skyriaus (išskyrus 43 straipsnį), XIII skyriaus ir XIV skyriaus (išskyrus 60 straipsnį) bendrosios nuostatos taikomos pardavimų ir būsimų pardavimų sutartims.

IV straipsnis

Taikymo sritis

1.   Nepažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, Konvencija taip pat taikoma sraigtasparniams ar sklandmenims, susijusiems su orlaiviu, užregistruotu Susitariančiosios Šalies, kuri yra registro valstybė, orlaivių registre, ir kai tokia registracija atliekama pagal orlaivio registracijos susitarimą, ji laikoma galiojančia susitarimo metu.

2.   Konvencijos 1 straipsnyje apibrėžiant „sandorį valstybės viduje“:

a)

sklandmuo yra orlaivio, kurio dalis jis yra, registro valstybėje;

b)

orlaivio variklis yra orlaivio, kuriame jis įrengtas, registro valstybėje, o jei jis neįrengtas orlaivyje – toje vietoje, kurioje jis fiziškai yra; ir

c)

susitarimo, kuriuo sukuriamas ar numatomas interesas, sudarymo metu sraigtasparnis yra jo registro valstybėje.

3.   Šalys rašytiniu susitarimu gali netaikyti XI straipsnio ir savo tarpusavio santykiuose nukrypti nuo bet kurios šio Protokolo nuostatos arba pakeisti jų galiojimą, išskyrus IX straipsnio 2–4 dalis.

V straipsnis

Pardavimo sutarčių formalumai, pasekmės ir registracija

1.   Šiame Protokole pardavimo sutartis yra sutartis:

a)

sudaryta raštu;

b)

susijusi su orlaivio objektu, kuriuo pardavėjas turi įgaliojimus disponuoti; ir

c)

leidžia identifikuoti orlaivio objektą pagal šį Protokolą.

2.   Pardavimo sutartimi pardavėjo interesas, susijęs su orlaivio objektu, perduodamas pirkėjui sutarties sąlygomis.

3.   Pardavimo sutarties registracija galioja neribotą laiką. Būsimo pardavimo registracija galioja, kol įvykdomas arba kol baigiasi registracijoje nurodytas laikotarpis.

VI straipsnis

Atstovavimo galios

Asmuo gali sudaryti susitarimą ar pardavimo sutartį ir užregistruoti tarptautinį interesą, susijusį su orlaivio objektu ar jo pardavimu, kaip įgaliotas asmuo, patikėtinis ar vykdydamas kitokias atstovavimo galias. Tokiu atveju toks asmuo turi teisę pareikšti savo teises ir interesus pagal Konvenciją.

VII straipsnis

Orlaivių objektų aprašymas

Objektui identifikuoti pagal Konvencijos 7 straipsnio c punktą ir šio Protokolo V straipsnio 1 dalies c punktą būtina ir pakanka pateikti orlaivio objekto aprašymą, kuriame būtų nurodytas gamintojo serijos numeris, gamintojo pavadinimas ir pažymėtas modelis.

VIII straipsnis

Teisės pasirinkimas

1.   Šis straipsnis taikomas tik Susitariančiajai Šaliai pateikus deklaraciją pagal XXX straipsnio 1 dalį.

2.   Susitarimo, pardavimo sutarties, susijusios garantinės sutarties arba subordinacijos susitarimo šalys gali susitarti dėl teisės, kuri reglamentuotų jų visas sutartines teises ir prievoles arba dalį jų.

3.   Jei nesusitarta kitaip, šio straipsnio 2 dalies nuoroda į šalių pasirinktą teisę yra nuoroda į nurodytos valstybės vidaus teisės normas arba, kai tą valstybę sudaro keli teritoriniai vienetai, į nurodyto teritorinio vieneto vidaus teisės normas.

II   SKYRIUS

TEISĖS GYNIMO PRIEMONĖS ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO ATVEJAIS, PIRMUMO TEISĖS IR PERDAVIMAS

IX straipsnis

Teisės gynimo priemonių įsipareigojimų nevykdymo atvejais nuostatų pakeitimas

1.   Be Konvencijos III skyriuje nurodytų teisės gynimo priemonių, kreditorius tiek, kiek skolininkas kuriuo nors metu su tuo sutiko, ir tame skyriuje nurodytomis aplinkybėmis gali:

a)

pasirūpinti orlaivio išregistravimu; ir

b)

pasirūpinti orlaivio objekto eksportu ir fiziniu perdavimu iš teritorijos, kurioje jis yra.

2.   Kreditorius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės gynimo priemonių nevykdo be išankstinio rašytinio bet kokio užregistruoto intereso turėtojo, kuris turi pirmenybę prieš kreditorių, sutikimo.

3.   Konvencijos 8 straipsnio 3 dalis netaikoma orlaivių objektams. Bet kokia Konvencijoje nustatyta teisės gynimo priemonė, susijusi su orlaivio objektu, vykdoma komerciškai pagrįstu būdu. Teisės gynimo priemonė laikoma vykdoma komerciškai pagrįstu būdu, jei ji vykdoma laikantis susitarimo nuostatos, išskyrus tuos atvejus, kai tokia nuostata yra aiškiai nepagrįsta.

4.   Jei įkaito gavėjas apie siūlomą pardavimą ar nuomą suinteresuotiesiems asmenims prieš tai raštu praneša prieš dešimt ar daugiau darbo dienų, tariama, kad taip yra įvykdytas reikalavimas „prieš pagrįstą laikotarpį raštu apie tai pranešti“, nurodytas Konvencijos 8 straipsnio 4 dalyje. Tai, kas paminėta, netrukdo įkaito gavėjui ir įkaito davėjui ar laiduotojui susitarti dėl ilgesnio išankstinio pranešimo laiko.

5.   Registro institucija Susitariančiojoje Šalyje pagal bet kokius galiojančius su sauga susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus laikosi išregistravimo ir eksporto prašymo, jei:

a)

prašymą tinkamai pateikia šalis, kuriai suteiktas leidimas, pagal apskaitytą neatšaukiamą išregistravimo ir eksporto prašymo leidimą; ir

b)

šalis, kuriai suteiktas leidimas, registro institucijai, jei ta institucija to reikalauja, patvirtina, kad visi užregistruoti interesai, turintys pirmenybę prieš kreditorių, kurio naudai išduotas leidimas, įvykdyti ir kad tokių interesų turėtojai sutiko su išregistravimu ir eksportu.

6.   Įkaito gavėjas, siūlantis orlaivio išregistravimu ir eksportu pagal šio straipsnio 1 dalį pasirūpinti kaip nors kitaip, negu pagal teismo sprendimą, turi raštu prieš tai pagrįstai pranešti apie siūlomą išregistravimą ir eksportą:

a)

Konvencijos 1 straipsnio m punkto i ir ii papunkčiuose nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims; ir

b)

Konvencijos 1 straipsnio m punkto iii papunktyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims, kurie per pagrįstą laikotarpį iki išregistravimo ir eksporto pranešė įkaito gavėjui apie savo teises.

X straipsnis

Teismo skiriamų teisės gynimo priemonių, kol laukiama galutinio sprendimo, nuostatų pakeitimas

1.   Šis straipsnis taikomas tik Susitariančiajai Šaliai pateikus deklaraciją pagal XXX straipsnio 2 dalį ir tiek, kiek tai nustatyta tokioje deklaracijoje.

2.   Konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje „skubos tvarka“, atsižvelgiant į teismo skiriamas teisės gynimo priemones, reiškia, kad per tiek darbo dienų nuo prašymo dėl teismo skiriamų teisės gynimo priemonių pateikimo dienos, kiek nurodyta Susitariančiosios Šalies, kurioje pateikiamas prašymas, pateiktoje deklaracijoje.

3.   Konvencijos 13 straipsnio 1 dalis taikoma iš karto po d papunkčio įrašius:

„e)

jei bet kuriuo metu skolininkas ir kreditorius konkrečiai susitaria, parduoti ir panaudoti iš to gautas pajamas“, o 43 straipsnio 2 dalis taikoma po žodžių „13 straipsnio 1 dalies b“ įrašius „ir e punktą“.

4.   Nuosavybei ar bet kokiam kitam skolininko interesui, perduodamam pardavimo metu pagal šio straipsnio 3 dalį, netaikomas joks kitas interesas, kurio atžvilgiu kreditoriaus tarptautinis interesas turi pirmenybę pagal Konvencijos 29 straipsnio nuostatas.

5.   Kreditorius ir skolininkas ar bet koks suinteresuotasis asmuo gali raštu sutikti netaikyti Konvencijos 13 straipsnio 2 dalies.

6.   Dėl IX straipsnio 1 dalyje minimų teisės gynimo priemonių:

a)

prireikus registro institucija ir kitos administracinės institucijos Susitariančiojoje Šalyje užtikrina, kad būtų galimybė jomis pasinaudoti ne vėliau negu praėjus penkioms darbo dienoms po to, kai kreditorius tokioms institucijoms praneša, kad suteikta IX straipsnio 1 dalyje minima teismo skiriama teisės gynimo priemonė, arba, jei teismo skiriamą teisės gynimo priemonę skiria užsienio teismas, kad ją pripažino tos Susitariančiosios Šalies teismas ir kad kreditorius turi teisę pasinaudoti tokiomis teisės gynimo priemonėmis pagal Konvenciją; ir

b)

tinkamos institucijos operatyviai bendradarbiauja su kreditoriumi ir padeda jam vykdyti tokias teisės gynimo priemones laikantis galiojančių su aviacijos sauga susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų.

7.   Šio straipsnio 2 ir 6 dalys nepaveikia jokių galiojančių su aviacijos sauga susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų.

XI straipsnis

Teisės gynimo priemonės nemokumo atveju

1.   Šis straipsnis taikomas tik kai Susitariančioji Šalis, bankroto atveju turinti pirminę jurisdikciją, pateikė deklaraciją pagal XXX straipsnio 3 dalį.

2.   Atsiradus su nemokumu susijusiam įvykiui, bankroto administratorius ar skolininkas prireikus pagal šio straipsnio 7 dalį orlaivio objektą kreditoriui perduoda ne vėliau nei ankstesnę iš toliau nurodytų datų:

a)

laukimo laikotarpio pabaigoje; ir

b)

dieną, kurią kreditorius įgytų teisę turėti orlaivio objektą, jei šis straipsnis nebūtų taikomas.

3.   Šiame straipsnyje „laukimo laikotarpis“ – tai laikotarpis, nurodytas Susitariančiosios Šalies, bankroto atveju turinčios pirminę jurisdikciją, deklaracijoje.

4.   Šiame straipsnyje nuorodos į „bankroto administratorių“ yra nuorodos į tą pareigas einantį, o ne individualų asmenį.

5.   Kol kreditoriui nesuteikiama galimybė perimti objektą pagal šio straipsnio 2 dalį:

a)

bankroto administratorius arba skolininkas prireikus saugo orlaivio objektą ir išlaiko jį bei jo vertę pagal susitarimą; ir

b)

kreditorius turi teisę kreiptis dėl bet kokių kitų laikinųjų teismo skiriamų teisės gynimo priemonių, kurias numato galiojanti teisė.

6.   Pagal šio straipsnio 5 dalies a punktą nedraudžiama naudoti orlaivio objekto taikant priemones, skirtas orlaivio objektui saugoti ir jam bei jo vertei išlaikyti.

7.   Bankroto administratorius arba skolininkas prireikus gali išlaikyti orlaivio objektą, jei iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto laiko įvykdo visus įsipareigojimus, išskyrus įsipareigojimus, dėl kurių pradėta bankroto byla, ir sutinka vykdyti visas būsimas prievoles pagal susitarimą. Antrasis laukimo laikotarpis netaikomas tokių būsimų prievolių nevykdymo atveju.

8.   Dėl IX straipsnio 1 dalyje minimų teisės gynimo priemonių:

a)

registro institucija ir administracinės institucijos prireikus Susitariančiojoje Šalyje užtikrina, kad būtų galimybė jomis pasinaudoti ne vėliau negu praėjus penkioms darbo dienoms po to, kai kreditorius tokioms institucijoms praneša, kad jis turi teisę pasinaudoti tokiomis teisės gynimo priemonėmis pagal Konvenciją; ir

b)

tinkamos institucijos operatyviai bendradarbiauja su kreditoriumi ir padeda jam vykdyti tokias teisės gynimo priemones laikantis galiojančių su aviacijos sauga susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų.

9.   Po šio straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos negalima stabdyti ar atidėti jokių teisės gynimo priemonių, kurios leidžiamos pagal Konvenciją ar šį Protokolą, vykdymo.

10.   Jokios skolininko prievolės pagal susitarimą negali būti pakeistos be kreditoriaus sutikimo.

11.   Šio straipsnio 10 dalis neturi būti suprantama kaip paveikianti bankroto administratoriaus įgaliojimus, jei tokių yra, pagal galiojančią teisę nutraukti susitarimą.

12.   Jokia teisė ar interesas, išskyrus tos kategorijos nekonsensualines teises ar interesus, kuriai taikoma deklaracija pagal 39 straipsnio 1 dalį, bankroto byloje neturi pirmenybės užregistruotų interesų atžvilgiu.

13.   Konvencija su pakeitimais, padarytais šio Protokolo IX straipsniu, taikoma vykdant bet kokias teisės gynimo priemones pagal šį straipsnį.

2.   Atsiradus su nemokumu susijusiam įvykiui, bankroto administratorius arba skolininkas prireikus kreditoriaus prašymu praneša kreditoriui per laikotarpį, nurodytą Susitariančiosios Šalies deklaracijoje pagal XXX straipsnio 3 dalį, ar jis:

a)

įvykdys visus įsipareigojimus, išskyrus įsipareigojimus, dėl kurių pradėta bankroto byla, ir sutiks vykdyti visas būsimas prievoles pagal susitarimą ir susijusius sandorio dokumentus; arba

b)

suteiks kreditoriui galimybę perimti orlaivio objekto valdymą pagal galiojančią teisę.

3.   Remiantis galiojančia teise, minima šio straipsnio 2 dalies b punkte, gali būti leidžiama teismui reikalauti imtis bet kokių papildomų veiksmų arba suteikti bet kokį papildomą garantą.

4.   Kreditorius pateikia savo ieškinio įrodymus ir įrodymą, kad jo tarptautinis interesas yra užregistruotas.

5.   Jei bankroto administratorius ar skolininkas prireikus nepraneša pagal šio straipsnio 2 dalį arba kai bankroto administratorius ar skolininkas deklaravo, kad suteiks kreditoriui galimybę perimti orlaivio objekto valdymą, bet nepadarė to, teismas gali leisti kreditoriui perimti orlaivio objekto valdymą tokiomis sąlygomis, kokias teismas gali nurodyti, ir gali pareikalauti imtis bet kokių papildomų veiksmų arba suteikti bet kokį papildomą garantą.

6.   Orlaivis neturi būti parduotas, kol laukiama teismo sprendimo dėl ieškinio ir tarptautinio intereso.

XII straipsnis

Pagalba nemokumo atveju

1.   Šis straipsnis taikomas tik Susitariančiajai Šaliai pateikus deklaraciją pagal XXX straipsnio 1 dalį.

2.   Susitariančiosios Šalies, kurioje yra orlaivio objektas, teismai pagal tos Susitariančiosios Šalies teisę, vykdydami XI straipsnio nuostatas, kuo daugiau bendradarbiauja su užsienio teismais ir užsienio bankroto administratoriais.

XIII straipsnis

Išregistravimo ir eksporto prašymo leidimas

1.   Šis straipsnis taikomas tik Susitariančiajai Šaliai pateikus deklaraciją pagal XXX straipsnio 1 dalį.

2.   Jei skolininkas išdavė šio Protokolo priede pateikto pavyzdžio neatšaukiamą išregistravimo ir eksporto prašymo leidimą ir pateikė tokį leidimą registro institucijai apskaityti, toks leidimas yra apskaitomas.

3.   Asmuo, kurio naudai išduotas leidimas („šalis, kuriai suteiktas leidimas“), arba tokio asmens įgaliotas asmuo yra vienintelis asmuo, turintis teisę vykdyti IX straipsnio 1 dalyje nurodytas teisės gynimo priemones, ir tai daryti jis gali tik turėdamas leidimą bei laikydamasis galiojančių su aviacijos sauga susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų. Skolininkas negali atšaukti tokio leidimo be rašytinio šalies, kuriai suteiktas leidimas, sutikimo. Registro institucija iš registro leidimą pašalina šalies, kuriai suteiktas leidimas, prašymu.

4.   Registro institucija ir kitos administracinės institucijos Susitariančiosiose Šalyse operatyviai bendradarbiauja su šalimi, kuriai suteiktas leidimas, ir padeda jai vykdyti IX straipsnyje nurodytas teisės gynimo priemones.

XIV straipsnis

Pirmenybės nuostatų pakeitimas

1.   Orlaivio objekto pirkėjas užregistruoto pardavimo metu įgyja savo interesą, susijusį su tuo objektu, ir jam netaikomas joks vėlesnis užregistruotas arba neužregistruotas interesas, net jei iš tikrųjų pirkėjas žinojo apie neužregistruotą interesą.

2.   Orlaivio objekto pirkėjas įgyja savo interesą, susijusį su tuo objektu, jei interesas užregistruojamas jo įgijimo metu.

3.   Orlaivio variklio nuosavybės teisės arba bet kokios kitos teisės ar su juo susijusio intereso nepaveikia tai, kad jis įrengiamas orlaivyje ar išimamas iš jo.

4.   Konvencijos 29 straipsnio 7 dalis taikoma sklandmenyje, orlaivio variklyje ar sraigtasparnyje įrengtam daiktui, išskyrus objektą.

XV straipsnis

Perdavimo nuostatų pakeitimas

Konvencijos 33 straipsnio 1 dalis taikoma, jei iš karto po b punkto įrašoma:

„ir c) skolininkas davė rašytinį sutikimą, nepaisant to, ar sutikimas duotas prieš perdavimą ir ar nurodytas perimantis asmuo.“

XVI straipsnis

Su skolininku susijusios nuostatos

1.   Jei įsipareigojimai vykdomi, kaip apibrėžta Konvencijos 11 straipsnyje, skolininkas turi teisę netrukdomai valdyti ir naudoti objektą pagal susitarimą šių asmenų atžvilgiu:

a)

savo kreditoriaus ir bet kokio intereso turėtojo, nuo kurio skolininkas tampa laisvas pagal Konvencijos 29 straipsnio 4 dalį arba, jei tai pirkėjas, pagal šio Protokolo XIV straipsnio 1 dalį, tiek, kiek skolininkas nėra kitaip sutikęs; ir

b)

bet kokio intereso turėtojo, nuo kurio priklauso skolininko teisė ar interesas pagal Konvencijos 29 straipsnio 4 dalį arba, jei tai pirkėjas, pagal šio Protokolo XIV straipsnio 2 dalį, bet tik tiek, kiek toks turėtojas sutiko, jei sutiko.

2.   Jokia šios Konvencijos ar Protokolo nuostata nepaveikia kreditoriaus atsakomybės pagal galiojančią teisę už bet kokį susitarimo pažeidimą tiek, kiek tas susitarimas susijęs su orlaivio objektu.

III   SKYRIUS

REGISTRO NUOSTATOS DĖL TARPTAUTINIŲ INTERESŲ, SUSIJUSIŲ SU ORLAIVIŲ OBJEKTAIS

XVII straipsnis

Priežiūros institucija ir registratorius

1.   Priežiūros institucija yra tarptautinis subjektas, paskirtas Diplomatinėje konferencijoje dėl Konvencijos dėl mobiliosios įrangos ir Protokolo dėl orlaivių priėmimo priimta rezoliucija.

2.   Jei šio straipsnio 1 dalyje minimas tarptautinis subjektas negali ir nenori būti priežiūros institucija, šaukiama pasirašiusiųjų ir Susitariančiųjų Šalių konferencija kitai priežiūros institucijai paskirti.

3.   Priežiūros institucija ir jos tarnautojai bei darbuotojai turi tokį imunitetą teisminei ar administracinei jurisdikcijai, koks nustatytas jai, kaip tarptautiniam ar kitokiam subjektui, taikomose taisyklėse.

4.   Priežiūros institucija gali sudaryti ekspertų komisiją iš pasirašiusiųjų ir Susitariančiųjų Šalių pasiūlytų asmenų, kurie turi būtiną kvalifikaciją ir patirtį, ir patikėti jai užduotį padėti priežiūros institucijai vykdyti jos funkcijas.

5.   Pirmasis registratorius tvarko tarptautinį registrą penkerius metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. Vėliau priežiūros institucija kas penkerius metus registratorių skiria iš naujo arba pakartotinai.

XVIII straipsnis

Pirmosios taisyklės

Priežiūros institucija parengia pirmąsias taisykles, kurios įsigalioja įsigaliojus šiam Protokolui.

XIX straipsnis

Paskirtosios įvesties vietos

1.   Pagal šio straipsnio 2 dalį Susitariančioji Šalis bet kuriuo metu gali paskirti subjektą ar subjektus savo teritorijoje, kurie gali būti įvesties vieta ar įvesties vietos, per kurias tarptautiniam registrui būtų arba galėtų būti perduodama registracijai reikalinga informacija, išskyrus pranešimo apie nacionalinį interesą arba teisės ar intereso pagal 40 straipsnį, bet kuriuo atveju atsirandančius pagal kitos valstybės teisę, registraciją.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį paskyrus tokią įvesties vietą, ji gali būti, tačiau nebūtinai, naudojama orlaivių variklių registracijai reikalingai informacijai perduoti.

XX straipsnis

Papildomi registro nuostatų pakeitimai

1.   Įgyvendinant Konvencijos 19 straipsnio 6 dalį, paieškos kriterijai orlaivio objektui yra gamintojo pavadinimas, gamintojo serijos numeris ir pažymėtas modelis, taip pat prireikus nurodoma papildoma informacija, kuri padėtų užtikrinti unikalumą. Tokia papildoma informacija nurodoma taisyklėse.

2.   Įgyvendinant Konvencijos 25 straipsnio 2 dalį, joje aprašytomis aplinkybėmis užregistruoto būsimo tarptautinio intereso ar tarptautinio intereso užregistruoto būsimo perdavimo turėtojas arba asmuo, kurio naudai užregistruotas būsimas pardavimas, imasi tokių veiksmų, kurių pagal savo įgaliojimus gali imtis, kad pasirūpintų registracijos panaikinimu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo toje dalyje minimo prašymo gavimo dienos.

3.   Nustatomi Konvencijos 17 straipsnio 2 dalies h punkte minimi mokesčiai, kad būtų susigrąžintos pagrįstos išlaidos, susijusios su tarptautinio registro įsteigimu, veikimu ir valdymu, ir pagrįstos priežiūros institucijos išlaidos, susijusios su jos funkcijų ir įgaliojimų vykdymu bei pareigų atlikimu, kaip nustatyta Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje.

4.   Centralizuotas tarptautinio registro funkcijas registratorius vykdo ir administruoja visą parą. Įvairios įvesties vietos savo atitinkamose teritorijose turi veikti bent jau darbo valandomis.

5.   Konvencijos 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta draudimo ar finansinės garantijos suma kiekvienam atvejui turi būti ne mažesnė nei didžiausia orlaivio objekto vertė, kurią nustato priežiūros institucija.

6.   Jokia Konvencijos nuostata netrukdo registratoriui pasirūpinti įvykių, už kuriuos pagal Konvencijos 28 straipsnį jis nėra atsakingas, draudimu ar finansine garantija.

IV   SKYRIUS

JURISDIKCIJA

XXI straipsnis

Jurisdikcijos nuostatų pakeitimas

Įgyvendinant Konvencijos 43 straipsnį ir pagal Konvencijos 42 straipsnį Susitariančiosios Šalies teismas taip pat turi jurisdikciją, kai objektas yra sraigtasparnis arba sklandumo, susijęs su orlaiviu, kuriam ta valstybė yra registro valstybė.

XXII straipsnis

Nepriklausomo imuniteto atsisakymas

1.   Pagal šio straipsnio 2 dalį nepriklausomo imuniteto, atsirandančio vykdant Konvencijos 42 ir 43 straipsniuose minimą teismų jurisdikciją ar susijusio su teisių ir interesų, susijusių su orlaivio objektu pagal Konvenciją, vykdymo užtikrinimu, atsisakymas yra įpareigojantis ir, jei kitos tokiai jurisdikcijai ar vykdymo užtikrinimui taikomos sąlygos įvykdomos, galioja pripažįstant jurisdikciją ir leidžiant užtikrinti vykdymą, atsižvelgiant į tai, koks atvejis.

2.   Atsisakymas pagal šio straipsnio 1 dalį turi būti rašytinis, jame turi būti orlaivio objekto aprašymas.

V   SKYRIUS

RYŠYS SU KITOMIS KONVENCIJOMIS

XXIII straipsnis

Ryšys su Konvencija dėl tarptautinio teisių orlaivių srityje pripažinimo

Susitariančiajai Šaliai, kuri yra Konvencijos dėl tarptautinio teisių orlaivių srityje pripažinimo, pasirašytos 1948 m. birželio 19 d. Ženevoje, šalis, Konvencija pakeičia tą konvenciją, kiek ji susijusi su orlaiviais, kaip apibrėžta šiame Protokole, ir su orlaivių objektais. Tačiau teisių ir interesų, kuriems netaikoma dabartinė Konvencija ir kurių ji nepaveikia, atžvilgiu Ženevos konvencija lieka nepakeista.

XXIV straipsnis

Ryšys su Konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su orlaivių išankstiniu areštu ieškiniui užtikrinti, suvienodinimo

1.   Susitariančiajai Šaliai, kuri yra Konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su orlaivių išankstiniu areštu ieškiniui užtikrinti, suvienodinimo, pasirašytos 1933 m. gegužės 29 d. Romoje, šalis, Konvencija pakeičia tą konvenciją, kiek ji susijusi su orlaiviais, kaip apibrėžta šiame Protokole.

2.   Susitariančioji Šalis, pirmiau minėtos Konvencijos šalis, šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu gali deklaruoti, kad ji netaikys šio straipsnio.

XXV straipsnis

Ryšys su UNIDROIT konvencija dėl tarptautinės finansinės nuomos

Konvencija pakeičia UNIDROIT konvenciją dėl tarptautinės finansinės nuomos, pasirašytos 1988 m. gegužės 28 d. Otavoje, kiek ji susijusi su orlaivių objektais.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

XXVI straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, pritarimas ar prisijungimas

1.   Šis Protokolas 2001 m. lapkričio 16 d. Keiptaune teikiamas pasirašyti visoms valstybėms, dalyvaujančioms Diplomatinėje konferencijoje dėl Konvencijos dėl mobiliosios įrangos ir Protokolo dėl orlaivių priėmimo, surengtoje 2001 m. spalio 29 d.–lapkričio 16 d. Keiptaune. Po 2001 m. lapkričio 16 d. Protokolas Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) centrinėje būstinėje Romoje teikiamas pasirašyti visoms valstybėms, kol įsigalios pagal XXVIII straipsnį.

2.   Šis Protokolas turi būti ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas visų jį pasirašiusių valstybių.

3.   Bet kuri šio Protokolo nepasirašiusi valstybė gali prisijungti prie jo bet kuriuo metu.

4.   Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas vyksta deponuojant oficialius to dokumentus depozitarui.

5.   Valstybė negali tapti šio Protokolo šalimi, jei ji nėra ar netampa ir Konvencijos šalimi.

XXVII straipsnis

Regioninės ekonominės integracijos organizacijos

1.   Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurią sudaro nepriklausomos valstybės ir kurios kompetencija apima tam tikrus šiame Protokole reglamentuojamus dalykus, gali taip pat pasirašyti, priimti, patvirtinti šį Protokolą ar prisijungti prie jo. Regioninė ekonominės integracijos organizacija tokiu atveju turi Susitariančiosios Šalies teises ir prievoles tiek, kiek tos organizacijos kompetencija apima šiame Protokole reglamentuojamus dalykus. Jei šiame Protokole svarbus Susitariančiųjų Šalių skaičius, Regioninė ekonominės integracijos organizacija nelaikoma Susitariančiąja Šalimi, esančia greta savo valstybių narių, kurios yra Susitariančiosios Šalys.

2.   Regioninė ekonominės integracijos organizacija pasirašymo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo metu pateikia depozitarui deklaraciją, kurioje nurodo šiame Protokole reglamentuojamus dalykus, kuriuos tos organizacijos valstybės narės perdavė jos kompetencijai. Regioninė ekonominės integracijos organizacija nedelsdama praneša depozitarui apie bet kokius kompetencijos pasiskirstymo pasikeitimus, įskaitant naujai perduodamą kompetenciją, nurodytą deklaracijoje pagal šią dalį.

3.   Bet kokia nuoroda šiame Protokole į „Susitariančiąją Šalį“, „Susitariančiąsias Šalis“, „valstybę, šio Protokolo Šalį“ ar „valstybes, šio Protokolo Šalis“ vienodai taikoma ir Regioninei ekonominės integracijos organizacijai, jei susiklosčiusiomis aplinkybėmis tai būtina.

XXVIII straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis Protokolas pirmąją mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams po aštuntojo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimo dienos, įsigalioja valstybėms, kurios deponavo tokius dokumentus.

2.   Kitoms valstybėms šis Protokolas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo jų ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimo dienos.

XXIX straipsnis

Teritoriniai vienetai

1.   Jei Susitariančioji Šalis turi teritorinių vienetų, kuriuose šiame Protokole reglamentuojamų dalykų atžvilgiu galioja skirtingos teisės sistemos, ji Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu gali deklaruoti, kad šis Protokolas taikomas visiems arba tik vienam ar keliems jos teritoriniams vienetams, ir gali pakeisti deklaraciją, bet kuriuo metu pateikdama kitą deklaraciją.

2.   Bet kurioje tokioje deklaracijoje aiškiai nurodomi teritoriniai vienetai, kuriems taikomas šis Protokolas.

3.   Jei Susitariančioji Šalis nepateikė jokios deklaracijos pagal šio straipsnio 1 dalį, šis Protokolas taikomas visiems tos valstybės teritoriniams vienetams.

4.   Jei Susitariančioji Šalis taiko šį Protokolą vienam ar keliems savo teritoriniams vienetams, pagal šį Protokolą leidžiamos deklaracijos gali būti pateikiamos kiekvieno tokio teritorinio vieneto atžvilgiu, o deklaracijos, pateiktos vieno teritorinio vieneto atžvilgiu, gali skirtis nuo pateiktų kito teritorinio vieneto atžvilgiu.

5.   Jei pagal deklaraciją, pateiktą pagal šio straipsnio 1 dalį, šis Protokolas taikomas vienam ar keliems Susitariančiosios Šalies teritoriniams vienetams:

a)

skolininkas laikomas įsikūrusiu Susitariančiojoje Šalyje tik jei jis yra įsteigtas ar sudarytas pagal teritoriniame vienete, kuriam taikomi Konvencija ir šis Protokolas, galiojančią teisę arba jei jo registruota buveinė ar oficiali buveinės vieta, administracijos centras, verslo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra teritoriniame vienete, kuriam taikomi Konvencija ir šis Protokolas;

b)

bet kokia nuoroda į objekto vietą Susitariančiojoje Šalyje yra nuoroda į objekto vietą teritoriniame vienete, kuriam taikomi Konvencija ir šis Protokolas; ir

c)

bet kokia nuoroda į administracines institucijas toje Susitariančiojoje Šalyje yra laikoma nuoroda į administracines institucijas, turinčias jurisdikciją teritoriniame vienete, kuriam taikomi Konvencija ir šis Protokolas, ir bet kokia nuoroda į nacionalinį registrą ar registro instituciją toje Susitariančiojoje Šalyje yra laikoma nuoroda į galiojantį orlaivių registrą ar registro instituciją, turinčią jurisdikciją teritoriniame vienete ar teritoriniuose vienetuose, kuriam ar kuriems taikomi Konvencija ir šis Protokolas.

XXX straipsnis

Deklaracijos, susijusios su tam tikromis nuostatomis

1.   Susitariančioji Šalis šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu gali deklaruoti, kad ji taikys kurį nors vieną iš šio Protokolo VIII, XII ir XIII straipsnių ar kelis jų.

2.   Susitariančioji Šalis šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu gali deklaruoti, kad ji taikys šio Protokolo X straipsnį, visiškai arba iš dalies. Taip deklaravusi dėl X straipsnio 2 dalies, ji nurodo jame reikalaujamą laikotarpį.

3.   Susitariančioji Šalis šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu gali deklaruoti, kad ji taikys visą XI straipsnyje numatytą A alternatyvą arba visą B alternatyvą, ir, jei taip deklaruoja, ji nurodo bankroto bylos rūšis, jei tokių yra, kurioms taikys A alternatyvą, ir bankroto bylos rūšis, jei tokių yra, kurioms taikys B alternatyvą. Susitariančioji Šalis, teikianti deklaraciją pagal šią dalį, nurodo XI straipsnyje reikalaujamą laikotarpį.

4.   Susitariančiųjų Šalių teismai XI straipsnį taiko atsižvelgdami į Susitariančiosios Šalies, kuri bankroto atveju turi pirminę jurisdikciją, deklaraciją.

5.   Susitariančioji Šalis šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu gali deklaruoti, kad ji netaikys XXI straipsnio nuostatų, visų arba dalies jų. Deklaracijoje nurodoma, kokiomis sąlygomis susijęs straipsnis bus taikomas tuo atveju, jei jis taikomas iš dalies, arba kokios laikinųjų teismo skiriamų teisės gynimo priemonių formos bus taikomos kitais atvejais.

XXXI straipsnis

Deklaracijos pagal Konvenciją

Pagal Konvenciją pateiktos deklaracijos, įskaitant deklaracijas, pateiktas pagal Konvencijos 39, 40, 50, 53, 54, 55, 57, 58 ir 60 straipsnius, laikomi pateiktais ir pagal šį Protokolą, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip.

XXXII straipsnis

Išlygos ir deklaracijos

1.   Negali būti daromos jokios šio Protokolo išlygos, bet deklaracijos, leidžiamos pagal XXIV, XXIX, XXX, XXXI, XXXIII ir XXXIV straipsnius, pagal tas nuostatas gali būti teikiamos.

2.   Apie kiekvieną pagal šį Protokolą pateiktą deklaraciją ar vėlesnę deklaraciją, ar deklaracijos atšaukimą raštu pranešama depozitarui.

XXXIII straipsnis

Vėlesnės deklaracijos

1.   Valstybė, šio Protokolo Šalis, bet kuriuo metu po to, kai šis Protokolas įsigalioja jos atžvilgiu, gali pateikti vėlesnę deklaraciją, kuri nėra pagal XXXI straipsnį ir Konvencijos 60 straipsnį pateikiama deklaracija, apie tai pranešdama depozitarui.

2.   Bet kokia tokia vėlesnė deklaracija įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią depozitaras gauna pranešimą.

Jei pranešime nurodyta, kad ta deklaracija įsigalioja praėjus ilgesniam laikotarpiui, ji įsigalioja praėjus tokiam ilgesniam laikotarpiui nuo tos dienos, kurią depozitaras gauna pranešimą.

3.   Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, šis Protokolas visų teisių ir interesų, atsiradusių iki tokios vėlesnės deklaracijos įsigaliojimo, atžvilgiu toliau taikomas taip, tarsi jokių vėlesnių deklaracijų nebūtų pateikta.

XXXIV straipsnis

Deklaracijų atšaukimas

1.   Bet kuri valstybė, šio Protokolo Šalis, pateikusi deklaraciją pagal šį Protokolą, kuri nėra pagal XXXI straipsnį ir Konvencijos 60 straipsnį pateikiama deklaracija, gali bet kuriuo metu ją atšaukti, apie tai pranešdama depozitarui. Bet koks toks atšaukimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią depozitaras gauna pranešimą.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, šis Protokolas visų teisių ir interesų, atsiradusių iki tokios vėlesnės deklaracijos atšaukimo, atžvilgiu toliau taikomas taip, tarsi tokio deklaracijos atšaukimo nebūtų.

XXXV straipsnis

Denonsavimas

1.   Valstybė, šio Protokolo Šalis, gali denonsuoti šį Protokolą apie tai raštu pranešdama depozitarui.

2.   Bet koks toks denonsavimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kurią depozitaras gauna pranešimą.

3.   Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, šis Protokolas visų teisių ir interesų, atsiradusių iki tokio denonsavimo, atžvilgiu toliau taikomas taip, tarsi jokios deklaracijos apie denonsavimą nebūtų pateikta.

XXXVI straipsnis

Persvarstymo konferencijos, pataisos ir susiję dalykai

1.   Depozitaras kasmet arba tokiu laiku, kokio gali reikėti atsižvelgiant į aplinkybes, pasikonsultavęs su priežiūros institucija, parengia valstybėms, šio Protokolo Šalims, ataskaitas apie tai, kaip tarptautinė valdymo sistema, nustatyta pagal Konvenciją su pagal šį Protokolą padarytais pakeitimais, veikia praktikoje. Rengdamas tokias ataskaitas depozitaras atsižvelgia į priežiūros institucijos ataskaitas, susijusias su tarptautinės registracijos sistemos veikimu.

2.   Ne mažiau nei dvidešimt penkių procentų valstybių, šio Protokolo Šalių, prašymu, depozitaras, pasikonsultavęs su priežiūros institucija, kartais šaukia persvarstymo konferencijas, kuriose dalyvauja valstybės, šio Protokolo Šalys, ir kuriose svarstoma:

a)

praktinis Konvencijos, su pagal šį Protokolą padarytais pakeitimais, veikimas ir jos veiksmingumas palengvinant objektų, kuriems taikomos jos nuostatos, turtu pagrįstą finansavimą ir ilgalaikę nuomą;

b)

šio Protokolo nuostatų teisminį vertinimą ir sąlygų bei taisyklių taikymą;

c)

tarptautinės registracijos sistemos veikimą, registratoriaus veiklą ir jo priežiūrą, vykdomą priežiūros institucijos, atsižvelgiant į priežiūros institucijos ataskaitas; ir

d)

ar pageidaujami kokie nors šio Protokolo pakeitimai ar veiksmai, susiję su tarptautiniu registru.

3.   Bet kokioms šio Protokolo pataisoms turi pritarti bent dviejų trečdalių valstybių, šio Protokolo Šalių, dalyvaujančių šio straipsnio 2 dalyje minimoje konferencijoje, dauguma, ir jos valstybių, kurios ratifikavo, priėmė ar patvirtino tokias pataisas, atžvilgiu įsigalioja, kai aštuonios valstybės jas ratifikuoja, priima ar patvirtina pagal XXVIII straipsnio nuostatas, susijusias su pataisų įsigaliojimu.

XXXVII straipsnis

Depozitaras ir jo funkcijos

1.   Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami Tarptautiniam privatinės teisės unifikavimo institutui (UNIDROIT), kuris yra paskirtas depozitaras.

2.   Depozitaras:

a)

informuoja visas Susitariančiąsias Šalis apie:

i)

kiekvieną naują pasirašymą ir kiekvieną ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą, nurodydamas jo datą;

ii)

šio Protokolo įsigaliojimą datą;

iii)

kiekvieną deklaraciją, pateiktą pagal šį Protokolą, nurodydamas jos datą;

iv)

bet kokios deklaracijos atšaukimą ar pataisas, nurodydamas jų datą; ir

v)

pranešimą apie šio Protokolo denonsavimą, nurodydamas jo datą ir jo įsigaliojimo datą;

b)

perduoda oficialiai patvirtintas šio Protokolo kopijas visoms Susitariančiosioms Šalims;

c)

pateikia priežiūros institucijai ir registratoriui kiekvieno ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento kopiją, nurodydamas jo deponavimo datą, kiekvienos deklaracijos, deklaracijos atšaukimo ar deklaracijos ir kiekvieno pranešimo apie denonsavimą pataisos kopiją, nurodydamas pranešimo apie tai datą, taip, kad minėtuose dokumentuose pateikta informacija būtų lengvai ir visiškai prieinama; ir

d)

vykdo kitas depozitarams įprastas funkcijas.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

PRIIMTA du tūkstančiai pirmųjų metų lapkričio šešioliktą dieną Keiptaune vienu originaliu egzemplioriumi anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis, visi tekstai autentiški, o autentiškumas įsigalioja konferencijos junginiam sekretoriatui konferencijos pirmininko įgaliojimu per devyniasdešimt dienų patikrinus visų tekstų tarpusavio atitiktį.

PRIEDAS

NEATŠAUKIAMO IŠREGISTRAVIMO IR EKSPORTO PRAŠYMO LEIDIMO PAVYZDYS

XIII straipsnyje minimas priedas

Image


Top