EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document C:2021:436:FULL

Europos Sąjungos oficialusis leidinys, C 436, 2021 m. spalio 28 d.


Display all documents published in this Official Journal
 

ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 436

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

64 metai
2021m. spalio 28d.


Turinys

Puslapis

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2021/C 436/01

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. 2020 m. Europos Sąjungos metinės ataskaitos

1

2021/C 436/02

Audito Rūmų patikinimo pareiškimas, teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai. Nepriklausomo auditoriaus ataskaita

207


LT

 


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

2021 10 28   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/1


KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS

2020 m. Europos Sąjungos metinės ataskaitos

(2021/C 436/01)

TURINYS

PRATARMĖ 2
SVARBIAUSI FINANSINIŲ METŲ ASPEKTAI 3
KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA 33
KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS 34
BALANSAS 35
FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA 36
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 37
GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA 38
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMIEJI RAŠTAI 39
BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS 130
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS 200
SANTRUMPOS 204

PRATARMĖ

2020-ieji buvo nepaprasti metai, kad ir kaip juos vertintume: dėl koronaviruso pandemijos kilus ekonominių ir politinių uždavinių, Europos Sąjungai teko itin greitai reaguoti ir priimti precedento neturinčius sprendimus. Europos Komisija veikė visose savo veiklos srityse, kad būtų išsaugotos gyvybės ir pragyvenimo šaltiniai, nacionalinėms sveikatos sistemoms ir įmonėms būtų teikiama parama, skatinamas atsigavimas ir atsparumas. Sutelkėme visas turimas priemones, kad padėtume valstybėms narėms koordinuoti savo nacionalinį atsaką ir kad labiausiai nukentėjusiems nuo krizės padėtume tokiomis priemonėmis kaip Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva arba Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). Siekiant padėti susidoroti su staiga išaugusiomis viešosiomis išlaidomis darbo vietoms išsaugoti, nukentėjusioms valstybėms narėms 2020 m. pagal SURE iš bendros 100 mlrd. EUR sumos jau išmokėta 39,5 mlrd. EUR. 2021 m. buvo toliau mokamos didelės išmokos.

Tačiau net kovodama su pandemija Europos Sąjunga siekė savo politikos tikslų, daug dėmesio skirdama jaunimui, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, taip pat klimato kaitai. Beveik pusė lėšų skirta priemonėms, kuriomis remiamas ekonomikos augimas ir mažinami regionų ekonominiai skirtumai. 29,7 mlrd. EUR dydžio ES finansavimo dalis buvo skirta mažiau išsivysčiusiems regionams, 16,4 mlrd. EUR – moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, įgyvendinant 2020 m. ES biudžetą, žemės ūkio ir kaimo sritims teikta Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – bendri tam skirti įsipareigojimai sudarė 59 mlrd. EUR. 2020 m. biudžetas yra galutinis šios daugiametės finansinės programos biudžetas, ir bendra įvykdyto šio biudžeto įsipareigojimų suma, panaudota kuriant vertę visiems europiečiams, yra 181,7 mlrd. EUR.

Galiausiai, 2020-ieji taip pat buvo metai, kuriais susitarta dėl ES ilgalaikio 2021–2027 m.1 074 trln. EUR (2018 m. kainomis) dydžio biudžeto, papildyto 750 mlrd. EUR pagal priemonę „Next Generation EU“ – laikiną priemonę, kuria siekiama suteikti postūmį ekonomikos gaivinimo procesui ir paskatinti perėjimą prie tvaresnės ir skaitmeninės Europos.

Džiaugiuosi galėdamas pateikti 2020 m. Europos Sąjungos metines ataskaitas. Jose pateikiama išsami ES finansų ir praėjusių metų ES biudžeto vykdymo apžvalga, įskaitant informaciją apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus, finansinius įsipareigojimus ir kitas Sąjungos prievoles. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos yra Komisijos integruoto finansinių ataskaitų rinkinio dalis ir esminė mūsų labai patobulintos finansinės atskaitomybės sistemos dalis.

Johannes HAHN

Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Europos Komisijos narys

SVARBIAUSI FINANSINIŲ METŲ ASPEKTAI

Finansinių ataskaitų analize, parengta laikantis 2-os TVSASV rekomenduojamos praktikos gairės „Finansinės būklės ataskaitos aptarimas ir analizė“ principų, siekiama padėti skaitytojams suprasti, kaip ES darbinė, finansinė ir investicinė veikla atspindima įvairiose ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų dalyse. Šiame skirsnyje pateikta informacija nebuvo audituota.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

TURINYS

1.

PAGRINDINIAI 2020 M. SKAIČIAI 4

2.

ATSAKAS Į KORONAVIRUSO GRĖSMĘ 5

2.1.

ES atsako į koronaviruso grėsmę svarbiausi aspektai 5

2.2.

Atsako iniciatyvos pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir priemonę SURE 7

3.

ES ILGALAIKIS 2021–2027 M. BIUDŽETAS IR PRIEMONĖ „NEXT GENERATION EU“ 11

4.

JUNGTINĖS KARALYSTĖS IŠSTOJIMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS 13

4.1.

Pagrindiniai faktai 13

4.2.

JK dalis 14

4.3.

ES metinės ataskaitos. Sumos, pagal Susitarimą dėl išstojimo mokėtinos Jungtinės Karalystės ir Jungtinei Karalystei 14

5.

BIUDŽETO VYKDYMO SUVESTINĖ 17

6.

FINANSINĖS PRIEMONĖS IR BIUDŽETO GARANTIJOS 18

6.1.

Finansinės priemonės, finansuojamos iš ES biudžeto 18

6.2.

Finansinis turtas, laikomas biudžeto garantijoms skirtuose garantijų fonduose 18

6.3.

Paskolos ir susijusios pasiskolintos lėšos, skirtos finansinės paramos programoms 19

6.4.

Neapibrėžtieji biudžetiniai įsipareigojimai finansinės paramos programoms 23

7.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ 24

7.1.

PAJAMOS 24

7.2.

IŠLAIDOS 25

7.3.

TURTAS 26

7.4.

ĮSIPAREIGOJIMAI 27

8.

ES POLITINĖ IR FINANSINĖ SISTEMA, VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ 28

8.1.

POLITINĖ IR FINANSINĖ SISTEMA 29

8.2.

VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ 30

1.   PAGRINDINIAI 2020 M. SKAIČIAI

2020 m. ES biudžetas. Įsipareigojimų asignavimų panaudojimas

181,7  mlrd. EUR panaudota ES politiniams tikslams siekti:

Image 1

žr. Biudžeto vykdymo ataskaitų ir aiškinamųjų pastabų 4.2 lentelę


ES atsakas į koronaviruso grėsmę

 

SURE. 2020 m. skirtos sumos

Priemonė

susitarta

mlrd. EUR

Valstybė narė

suteikta

mlrd. EUR

„Next Generation EU“

750

 

Italija

27,4

SURE*

100

Ispanija

21,3

Makrofinansinė parama

3,0

Lenkija

11,2

SPP

2,7

Belgija

7,8

SCSM

0,3

Portugalija

5,9

Iš viso

856,0

Rumunija

4,1

 

Graikija

2,7

Kitos

9,9

iš jų 39,5  mlrd. EUR išmokėta 2020 m.

Iš viso 2020 m. skirta

90,3

žr. 2.2 ir 3 punktus

žr. 2.2.6 punktą

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos

ES konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima daugiau kaip 50 subjektų (įskaitant Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir ES agentūras). Reikšmingiausias subjektas, kuriam konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose tenka 98 proc. viso turto, yra Europos Komisija.

ES ataskaitos rengiamos laikantis aukščiausių esamų standartų – tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų (TVSAS). Laikantis šių standartų užtikrinama, kad ataskaitose piliečiams būtų pateikta aktuali, patikima, palyginama ir suprantama finansinė informacija. Jose pateikiama informacija apie ES finansinę būklę (balansas), taip pat išsamiai paaiškinamas jos turtas, įsipareigojimai, finansiniai įsipareigojimai ir prievolės. Iš jų taip pat matyti, kaip ES biudžetas buvo vykdomas visus metus.

mlrd. EUR

 

2020 m.

2019 m.

TURTAS

 

 

Finansinis turtas

113,1

71,2

Išankstinis finansavimas

62,7

51,4

Gautinos sumos

74,5

24,0

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

16,7

19,7

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai ir kitas turtas

13,0

12,6

Iš viso

280,0

178,9

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

Išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui

116,0

97,7

Finansiniai įsipareigojimai

95,0

54,5

Mokėtinos sumos

32,4

27,2

Sukauptos sumos

64,6

67,2

Kiti įsipareigojimai

5,4

4,8

Iš viso

313,5

251,5

GRYNASIS TURTAS

 

 

Rezervai

5,1

5,0

Iš valstybių narių pareikalautinos sumos

(38,5 )

(77,6 )

Iš viso

(33,4 )

(72,5 )

žr. Finansinės būklės ataskaitos analizės 7 punktą

2.   ATSAKAS Į KORONAVIRUSO GRĖSMĘ

2.1.   ES ATSAKO Į KORONAVIRUSO GRĖSMĘ SVARBIAUSI ASPEKTAI

Nuo pat COVID-19 pandemijos protrūkio pradžios Europos Komisija ėmėsi ryžtingų veiksmų visuomenės sveikatos sektoriams stiprinti ir socialiniam bei ekonominiam poveikiui Europos Sąjungoje švelninti. Pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Europos Komisija sutelkė visas turimas priemones, kad valstybėms narėms padėtų koordinuoti savo nacionalinį atsaką, ir teikė objektyvią informaciją apie viruso plitimą bei veiksmingas pastangas plitimui sustabdyti.

Veiksmų, kurių buvo imtasi, chronologija (1)

Balandžio 2 d.

Atsakas į koronaviruso grėsmę: Europos Komisija sutelkia kiekvieną eurą, kad būtų išsaugotos gyvybės ir galimybė išgyventi.

Balandžio 14 d.

2,7  mlrd. EUR iš ES biudžeto skiriama sveikatos priežiūros sektoriui paremti.

Balandžio 16 d.

Pirmininkė U. von der Leyen: „Europos biudžetas bus Europos atsigavimo pagrindas“.

Balandžio 22 d.

3 mlrd. EUR finansinės paramos priemonių rinkinys dešimčiai plėtros ir kaimyninių šalių.

Gegužės 27 d.

Proga Europai: atskleistas pagrindinis 2,4  trln. EUR Europos ekonomikos gaivinimo planas, kuriuo siekiama atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai.

Birželio 4 d.

Europos Komisija įsipareigoja 300 mln. EUR skirti Vakcinacijos aljansui.

Liepos 21 d.

Europos vadovai pasiekia susitarimą dėl gaivinimo plano ir Europos ilgalaikio 2021–2027 m. biudžeto.

Rugpjūčio 25 d.

Europos Komisija pasiūlo pagal priemonę SURE 16 valstybių narių skirti 87,3  mlrd. EUR finansinę paramą.

Rugsėjo 17 d.

Europos Komisija pristato tolesnius veiksmus įgyvendinant 672,5  mlrd. EUR vertės Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Rugsėjo 22 d.

Europos Komisija palankiai vertina tai, kad baigta rengta 100 mlrd. EUR vertės priemonės SURE garantijų sistema.

Spalio 7 d.

Europos Komisija kaip socialinio poveikio obligacijas išleis ES SURE obligacijas, kurių vertė – iki 100 mlrd. EUR.

Spalio 27 d.

Europos Komisija Italijai, Ispanijai ir Lenkijai pagal priemonę SURE išmoka pirmąsias 17 mlrd. EUR dydžio dalis.

Lapkričio 10 d.

Europos Komisija palankiai vertina susitarimą dėl 1,8  trln. EUR dydžio ES ilgalaikio biudžeto ir priemonės „Next Generation EU“, skirtos padėti kurti žalesnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę Europą.

Lapkričio 17 d.

Europos Komisija devynioms valstybėms narėms pagal priemonę SURE išmoka 14 mlrd. EUR.

Gruodžio 1 d.

Europos Komisija penkioms valstybėms narėms pagal priemonę SURE išmoka 8,5  mlrd. EUR darbo vietoms išsaugoti.

Gruodžio 17 d.

Europos Komisija palankiai vertina tai, kad patvirtintas ilgalaikis 2021–2027 m. ES biudžetas

2.2.   ATSAKO INICIATYVOS PAGAL 2014–2020 M. DAUGIAMETĘ FINANSINĘ PROGRAMĄ (DFP) IR PRIEMONĘ SURE

Europos Sąjungos intervencinės priemonės pagal 2014–2020 m. DFP, skirtos kovai su COVID-19 pandemija, apėmė įvairius veiksmus – nuo skubių veiksmų, pvz., būtinų medicinos atsargų ir didesnio medicininių priemonių kaupimo, iki didesnio lankstumo naudojant Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansinę paramą ir paskolų teikimo palankiomis sąlygomis tiek valstybėms narėms, tiek plėtros ir kaimyninėms šalims partnerėms. Bendra tiesioginė parama iš ES biudžeto 2020 m. buvo apie 70 mlrd. EUR. Ši suma apima įsipareigojimus, kuriuos buvo galima nukreipti su COVID-19 susijusiems veiksmams: 66 mlrd. EUR buvo gauti iš perskirstymui ir naujai nustatytiems prioritetams skirtų esamų programų lėšų, 4 mlrd. EUR – iš papildomai skirtų biudžeto lėšų. Pagrindinės iniciatyvos toliau išsamiau paaiškintos.

2.2.1.    Skubios paramos priemonės (SPP) panaudojimas

Atsižvelgiant į su COVID-19 pandemija susijusios krizės gilumą, taip pat į poreikių, kuriems prireikė ES biudžeto paramos, mastą ir pobūdį, ES atnaujino skubios paramos priemonę 2 metų laikotarpiui, kad būtų galima finansuoti išlaidas, būtinas kovojant su COVID-19 pandemija laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. (žr. Tarybos reglamentą (ES) 2016/369) (2). Siekiant paremti šio tikslo siekimą, 2020 m. biudžetas buvo iš dalies pakeistas (3). Taip pat atsižvelgiant į 2020 m. liepos 24 d. priimtą Sprendimą 13/2020, 2020 m. skubios pagalbos priemonei buvo skirta 2,7 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 2,6 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų. Dėl šio atnaujinimo Sąjungai sudarytos sąlygos taikyti priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias skaudiems padariniams vienai ar kelioms valstybėms narėms arba šie padariniai būtų sušvelninti, taip pat koordinuotai būtų tenkinami su COVID-19 pandemija susiję poreikiai, papildant pagal kitas ES priemones teikiamą paramą. Priemonę centralizuotai valdo Komisija, priemonė yra skirta tiesioginiams viešiesiems pirkimams ir dotacijoms, o tam tikrais atvejais ji bus papildyta veiksmais, įgyvendinamais pasitelkiant partnerius, pavyzdžiui, tarptautines organizacijas.

2020 m. Komisija su keliomis farmacijos bendrovėmis pasirašė išankstinius pirkimo susitarimus. Išankstiniai pirkimo susitarimai padeda sumažinti riziką, susijusią su gamintojų investicijomis į galimų vakcinų kūrimą, arba jais siekiama užtikrinti pristatymą, taigi, taip maksimaliai padidinamos galimybės greitai kurti, gaminti ir naudoti saugias ir veiksmingas vakcinas ir užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų jomis pasiskiepyti. Komisija ES valstybių narių vardu rengė derybas su farmacijos bendrovėmis ir pasiekė, kad būtų pasirašyti šeši susitarimai, o 2020 m. pradėtos tolesnės tiriamosios derybos su kitais vakcinų gamintojais, tebetęsiamos 2021 m. Pirmąją vakciną, kuriai 2020 m. gruodžio 21 d. buvo suteiktas sąlyginis rinkodaros leidimas, pagamino „BioNTech-Pfizer“. Vakcinos platinimas pradėtas vos per kelias dienas, kad būtų spėta iki ES skiepijimo dienų, t. y. iki 2020 m. gruodžio 27, 28 ir 29 d. Leidimas suteiktas gavus palankią mokslinę rekomendaciją, pagrįstą Europos vaistų agentūros (EMA) pateiktu išsamiu vakcinos saugumo, veiksmingumo ir kokybės įvertinimu, taip pat gavus valstybių narių pritarimą.

2020 m. gruodžio 31 d. Komisija buvo pasirašiusi sutartis dėl 1 965 mln. dozių (iš jų 1 305 mln. buvo nustatytas kiekis, o 660 mln. – neprivalomas kiekis).

Image 2

2021 m. Komisija pasirašė sutartis dėl dar 2 400 mln. dozių (dėl nustatyto arba neprivalomo kiekio). Tačiau už šias dozes visą sumą sumokės atitinkamos valstybės narės, taigi poveikio ES biudžetui nėra.

2.2.2.    Parama moksliniams tyrimams

2020 m. gegužės 4 d. ES ir jos partneriai surengė tarptautinį lėšų rinkimo renginį, per jį rėmėjai iš viso pasaulio įsipareigojo skirti 9,8 mlrd. EUR, kad būtų pagreitintas pasaulinio masto bendradarbiavimas koronaviruso mokslinių tyrimų srityje. Tai apima Komisijos įsipareigojimą skirti 1,4 mlrd. EUR, o 1 mlrd. EUR šios sumos skirta pagal programą „Horizontas 2020“.

ES tenka pagrindinis vaidmuo remiant ir koordinuojant infekcinių ligų mokslinius tyrimus: 2007–2019 m. pagal Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“ buvo investuota 4,1 mlrd. EUR, 2020 m. buvo prisiimta dar daugiau įsipareigojimų, papildančių jau įsipareigotą skirti 1 mlrd. EUR sumą koronaviruso moksliniams tyrimams. Naujausi viso įsipareigoto skirti ir pagal programą „Horizontas 2020“ jau sutelkto finansavimo, kuriuo siekiama prisidėti prie pasaulinio atsako į koronaviruso grėsmę lėšų rinkimo maratono, duomenys skelbiami internete. (4)

Be to, 2020 m. kovo 3 d., įgyvendinant naujoviškų vaistų iniciatyvą, remiamą pagal Europos Komisijos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, paskelbtas specialus kvietimas skubos tvarka teikti pasiūlymus dėl terapinių vaistų ir diagnostikos priemonių, skirtų kovoti su koronaviruso infekcijomis, kūrimo, o tam skirtas ES 45 mln. EUR įnašas vėliau buvo padidintas iki 72 mln. EUR.

Galiausiai, 2020 m. birželio 8 d. Komisija pagal Europos inovacijų tarybos (EIC) bandomąją programą „Accelerator“ beveik 166 mln. EUR skyrė 36 įmonėms, kovojančioms su koronaviruso pandemija.

2.2.3.    Tolesnis Sąjungos civilinės saugos mechanizmo stiprinimas (SCSM / rezervas „rescEU“)

Kaip SPP papildanti priemonė buvo sustiprintas SCSM / rezervas „rescEU“, kad būtų galima plačiau kaupti svarbiausius išteklius ir koordinuoti jų paskirstymą visoje Europoje (žr. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/570 (5) su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2020/414 (6) ir Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/452 (7)). Siekiant šio tikslo, 2020 m. biudžetas buvo iš dalies pakeistas, kad į jį būtų papildomai įtraukta 0,4 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 0,2 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų.

Sustiprinus SCSM / rezervą „rescEU“ padedama valstybėms narėms įsigyti tam tikros reikalingos įrangos (įskaitant terapinės, medicinos įrangos, asmeninės apsaugos priemonių, laboratorinių reikmenų), taip padidinant kiekį, taip pat papildant ir išplečiant prioritetinių prekių, įsigytų pagal Bendro pirkimo susitarimą, apimtį, laikantis suderinto požiūrio, dėl kurio valstybės narės gali laikytis tvirtos pozicijos derybose su pramonės atstovais dėl medicinos reikmenų prieinamumo ir kainos.

Tiesioginės dotacijos iš rezervo „rescEU“ sudaro 100 proc. bendro finansavimo iš ES biudžeto ir apims visą šių pajėgumų plėtojimo ir įrangos skirstymo finansavimą. Įsigyta įranga bus saugoma vienoje ar keliose valstybėse narėse, o sprendimų priėmimas dėl nacionalines atsargas viršijančių skubiosios pagalbos priemonių teikimo bus organizuojamas ES lygmeniu. Ji bus prieinama visoms valstybėms narėms ir bus naudojama, kai jos trūks nacionaliniu mastu.

2.2.4.    Atsako į koronaviruso grėsmę iniciatyva (CRII ir CRII+)

Viena pirmųjų priemonių, ES pradėtų taikyti siekiant valstybės narėms suteikti finansinę paramą joms kovojant su krize, buvo iniciatyva CRII, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/460 (8). Sutelkus ES valstybėms narėms jau skirtas, bet dar nepanaudotas lėšas, iniciatyva padėjo nedelsiant padidinti valstybių narių ir regionų biudžetų likvidumą ir panaudoti sanglaudos politikos lėšas sveikatos priežiūros išlaidoms ir sutrumpinto darbo laiko tvarkai finansuoti, taip pat užtikrinti apyvartinio kapitalo paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Neseniai išplėtus Europos Sąjungos solidarumo fondo aprėptį, buvo įtrauktos didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos. Taip buvo sudarytos sąlygos valstybėms narėms gauti paramą iš šio fondo siekiant padėti joms įveikti COVID-19 pandemiją.

Nuo balandžio mėn. iniciatyva CRII+, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/558 (9), buvo supaprastinta tvarka, pagal kurią galima greitai pasinaudoti esamais Europos struktūriniai ir investicijų fondai su krize susijusioms priemonėms finansuoti, ir suteikta galimybė ES įnašą sanglaudos politikos programoms padidinti iki 100 proc., kai mokėjimo paraiškos pateiktos nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

Gruodžio mėn. Komisija paskelbė abiejų iniciatyvų įgyvendinimo 2020 m. rezultatus. Nuo krizės pradžios ES sutelkė daug lėšų kovai su pandemijos padariniais. Mažosios ir vidutinės įmonės gavo daugiausia lėšų (daugiau kaip 10 mlrd. EUR). Tai joms padėjo išsilaikyti. 3 mlrd. EUR buvo skirti gyventojams, įskaitant socialinių paslaugų teikimą pažeidžiamoms grupėms ir darbuotojams skirtas laikino įdarbinimo programas. Galiausiai, be 10,2 mlrd. EUR iš ES biudžeto, kurie šiai sričiai jau buvo skirti 2014–2020 m., sveikatos sektoriui remti buvo skirti 7 mlrd. EUR (atkreipkite dėmesį, kad paramos gavėjų grupės iš dalies sutampa).

2.2.5.    Parama plėtros šalims, kaimynystės priemonėje dalyvaujančioms šalims partnerėms bei platesnio masto parama

Iki dabar ES kovai su koronaviruso grėsme visame pasaulyje sutelkė per 38,5 mlrd. EUR. Taikant Europos komandos principą, sutelkiami ES, jos valstybių narių ir finansų įstaigų, įskaitant Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, ištekliai, kad būtų remiamos šalys partnerės. Pusė 38,5 mlrd. EUR sumos, skirtos pasauliniam atsakui į koronaviruso pandemiją, jau išmokėta.

Be to, Komisija su finansinėmis įstaigomis partnerėmis sudarė dešimt 990 mln. EUR vertės finansinių garantijų susitarimų Europos darnaus vystymosi fondui – Išorės investicijų plano finansavimo priemonei – papildyti. Pagal tuos susitarimus iki 10 mlrd. EUR turėtų būti gauta investicijomis, skirtomis skatinti ES kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių ir Afrikos šalių ekonominį atsigavimą ir stiprinti jų atsparumą.

Dar 500 mln. EUR buvo skirta pasaulinės prieigos prie COVID-19 vakcinos priemonės (COVAX) iniciatyvai paremti; šia iniciatyva siekiama suteikti vieną milijardą vakcinos nuo koronaviruso dozių mažų ir vidutinių pajamų Afrikos, Azijos, Karibų ir Ramiojo vandenyno, taip pat Europos pietinėms ir rytinėms kaimyninėms šalims. Komisija 100 mln. EUR, o Europos investicijų bankas 400 mln. EUR, užtikrintų Europos darnaus vystymosi fondo garantijomis, skyrė mažų ir vidutinių pajamų šalių dalyvavimui įgyvendinant COVAX išankstinį rinkos dalyvių įsipareigojimą. 2021 m. vasario 19 d. Europos Sąjunga paskelbė apie papildomus 500 mln. EUR priemonei COVAX, o Europos Komisija paskelbė apie 100 mln. EUR humanitarinę pagalbą, skirtą paremti pasirengimą skiepijimo kampanijoms Afrikoje.

2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/701 (10) dėl makrofinansinės paramos teikimo dešimčiai plėtros ir kaimyninių šalių partnerių, kad būtų sudaryta galimybė atsirasti trumpalaikei politinei erdvei, kurioje būtų galima įgyvendinti priemones, skirtas kovoti su ekonominiais COVID-19 pandemijos padariniais, ir tam paskolų forma skirta didžiausia bendra 3 mlrd. EUR suma. 2020 m. iš viso 1,0 mlrd. EUR, kaip pirma dalis, išmokėta septynioms šalims (Ukrainai, Jordanijai, Šiaurės Makedonijai, Gruzijai, Kosovui (*1), Moldovai ir Juodkalnijai). Iki 2021 m. birželio mėn. iš viso 0,6 mlrd. EUR buvo išmokėta penkioms šalims kaip pirma (Albanijai, Tunisui) ir antra (Šiaurės Makedonijai, Kosovui, Juodkalnijai) dalys. Be to, buvo pasirašytas susitarimo memorandumas su Bosnija ir Hercegovina.

2.2.6.    Laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 pandemija, mažinti (SURE)

Įgyvendindama skubios paramos priemonių paketą, skirtą kovoti su ekonominiu COVID-19 pandemijos poveikiu, 2020 m. gegužės 19 d. ES priėmė Tarybos reglamentą (ES) 2020/672 (11), kuriuo nustatoma SURE priemonė, skirta padėti darbuotojams išlaikyti savo darbo vietas krizės metu. SURE yra laikina sistema, pagal kurią valstybėms narėms gali būti suteikta iki 100 mlrd. EUR vertės finansinė parama (paskolos palankiomis sąlygomis). Pagal šią priemonę valstybės narės gali prašyti ES finansinės paramos, kuri padėtų finansuoti nuo 2020 m. vasario 1 d. staigiai ir smarkiai padidėjusias nacionalines viešąsias išlaidas, kurios susidarė dėl reaguojant į krizę taikomų nacionalinių sutrumpinto darbo laiko sistemų ir panašių priemonių, be kita ko, skirtų savarankiškai dirbantiems asmenims, arba tam tikrų su sveikata susijusių priemonių, visų pirma darbo vietoje. Kad ES galėtų teikti finansinę paramą pagal SURE, Komisijai suteikiami įgaliojimai kapitalo rinkose arba kartu su finansų įstaigomis ES vardu skolintis iki 100 mlrd. EUR. SURE paskolos yra užtikrinamos ES biudžetu ir valstybių narių suteiktomis garantijomis, atsižvelgiant į jų dalį, sudarančią ES BNP. Bendra garantijų suma yra 25 mlrd. EUR. Priemonė yra ribotos trukmės ir taikoma iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2020 m. gruodžio 31 d. Komisija pasiūlė iš viso 90,3 mlrd. EUR finansinę paramą 18 valstybių narių – Taryba jas visas jau buvo patvirtinusi. Didžioji šios sumos dalis (87,3 mlrd. EUR), skirta 16 valstybių narių, buvo pasiūlyta jau 2020 m. rugpjūčio mėn., o likusi 3 mlrd. EUR suma, skirta Vengrijai ir Airijai, buvo pasiūlyta 2020 m. spalio ir lapkričio mėn., atitinkamai taip:

Image 3

Po pirmų trijų SURE obligacijų emisijų 2020 m. spalio ir lapkričio mėn. Komisija iš viso 15 valstybių narių (Belgijai, Kroatijai, Kiprui, Graikijai, Vengrijai, Italijai, Latvijai, Lietuvai, Maltai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Ispanijai, žr. 6.3 punktą) iš viso išmokėjo 39,5 mlrd. EUR.

SURE įgyvendinimas buvo tęsiamas 2021 m. 2021 m. vasario ir kovo mėn. Komisija pasiūlė 230 mln. EUR Estijai ir dar 3,7 mlrd. EUR Belgijai, Kiprui, Graikijai, Latvijai, Lietuvai ir Maltai, taigi, bendra suma pagal SURE buvo padidinta iki 94,3 mlrd. EUR. Taryba šias papildomas sumas patvirtino 2021 m. kovo ir balandžio mėn. Po dar keturių obligacijų emisijų 2021 m. sausio, kovo ir gegužės mėn., Komisija išmokėjo dar 50,1 mlrd. EUR, ir bendra išmokėta suma buvo 89,6 mlrd. EUR.

Visų pagal priemonę SURE išleistų obligacijų paklausa gerokai viršijo pasiūlą (dauguma jų viršyta dviženkliais skaičiais) ir pritraukė įvairių ES ir tarptautinių investuotojų. Dėl to susidarė labai palankios kainų nustatymo sąlygos. ES pagal priemonę SURE išleistoms obligacijoms suteikiamas socialinio poveikio obligacijų ženklas. Investuotojams tai suteikia pasitikėjimo, kad sutelktos lėšos tikrai padės siekti socialinio tikslo. Surinktos lėšos paramą gaunančioms valstybėms narėms pervedamos paskolų forma, siekiant padėti joms padengti išlaidas, tiesiogiai susijusias su nacionalinių sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašių priemonių, kuriomis reaguojama į pandemiją, finansavimu.

3.   ES ILGALAIKIS 2021–2027 M. BIUDŽETAS IR PRIEMONĖ „NEXT GENERATION EU“

2020 m. ES ėmėsi precedento neturinčio atsako į koronaviruso krizę, ištikusią Europą ir visą pasaulį. Svarbiausia to atsako dalis – 2,018 trln. EUR vertės paskatų paketas einamosiomis kainomis (1,8 trln. EUR 2018 m. kainomis). Paketą sudaro 1,211 trln. EUR (1,074 trln. EUR 2018 kainomis) ES ilgalaikis 2021–2027 m. biudžetas, jam taip pat papildomai skirta 807 mlrd. EUR (750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis) suma pagal laikiną priemonę „Next Generation EU“, skirtą atsigavimui sustiprinti (12). Visomis šiomis lėšomis bus padedama ištaisyti koronaviruso pandemijos sukeltą ekonominę ir socialinę žalą ir paskatinti pereiti prie šiuolaikiškos ir tvaresnės Europos.

Image 4

Daugiau nei 50 proc. ilgalaikio biudžeto ir priemonės „Next Generation EU“ lėšų bus skirta naujiems prioritetams. Lėšos bus skirtos moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Europos horizontas“; teisingai klimato politikai ir skaitmeninei pertvarkai iš Teisingos pertvarkos fondo ir pagal Skaitmeninės Europos programą; ekonomikos parengčiai, atsigavimo lygiui ir atsparumui didinti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, taikant Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, iš rezervo „rescEU“, taip pat naujai sveikatos programai „EU4Health“.

30 proc. ilgalaikio biudžeto ir priemonės „Next Generation EU“ lėšų bus išleista kovai su klimato kaita – tai didžiausia iki šiol Europos biudžeto dalis.

20 proc. priemonės „Next Generation EU“ lėšų bus investuota į ES skaitmeninę pertvarką. Šiomis lėšomis bus padedama ES daugiau investuoti į superkompiuterius, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius ir platesnį skaitmeninių technologijų naudojimą visoje ekonomikoje ir visuomenėje.

2026 ir 2027 m. 10 proc. metinių ilgalaikio biudžeto išlaidų bus panaudota biologinės įvairovės mažėjimo tendencijai stabdyti ir keisti į priešingą.

PRIEMONĖ „NEXT GENERATION EU“

Pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU) gautos ir išleistos lėšos bus įtrauktos į 2021 m. metines ataskaitas. Pirma obligacijų emisija – per ją gauta 20 mlrd. EUR, išleidus dešimties metų obligaciją, kurios terminas baigiasi 2031 m., – įvykdyta 2021 m. birželio 15 d.

Priemonės „Next Generation EU“806,9 mlrd. EUR dydžio biudžetu bus padedama pašalinti tiesioginę ekonominę ir socialinę žalą, kurią sukėlė koronaviruso pandemija. Ši priemonė padės sukurti popandeminę Europos Sąjungą, kuri bus žalesnė, labiau skaitmeninė, atsparesnė ir geriau prisitaikiusi atremti dabartinius ir būsimus iššūkius.

Dalis lėšų – 385,8 mlrd. EUR – bus panaudota paskoloms, Sąjungos teikiamoms pavienėms valstybėms narėms. Tos valstybės narės tas paskolas grąžins. Kita dalis – 338,0 mlrd. EUR – bus teikiama dotacijų forma arba kaip biudžeto garantijos paramai investicijoms.

Image 5

Priemonės „Next Generation EU“ pagrindas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – dotacijų ir paskolų teikimo priemonė reformoms ir investicijoms ES valstybėse narėse remti, jos bendra vertė yra 723,8 mlrd. EUR. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos bus paskirstytos pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kiekvienos valstybės narės rengiamus bendradarbiaujant su Komisija, ir pagal sutartinę paskirstymo schemą.

Be to, priemone „Next Generation EU“ bus sustiprintos kelios esamos ES programos:

Sanglaudos pagal sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą „REACT-EU“, siekiant padėti šalinti COVID-19 padarinius pirmuosius kelerius atsigavimo metus,

Teisingos pertvarkos fondo, siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos duotų rezultatų visiems,

kaimo plėtros, siekiant dar labiau remti ūkininkus,

„InvestEU“, siekiant remti mūsų įmonių pastangas investuoti,

„RescEU“, kad ES civilinės saugos mechanizmas turėtų pajėgumų reaguoti į didelio masto ekstremaliąsias situacijas,

„Europos horizontas“, siekiant užtikrinti, kad ES turėtų pajėgumų finansuoti pažangesnius mokslinius tyrimus.

Priemonei „Next Generation EU“ finansuoti ES skolinsis rinkose, o ES biudžetu bus naudojamasi kaip garantija. Lėšos bus grąžinamos ilgą laikotarpį – iki 2058 m. Taip bus išvengta tiesioginio spaudimo valstybių narių nacionaliniams finansams, o ES valstybėms bus sudarytos sąlygos pastangas sutelkti į ekonomikos atsigavimą.

4.   JUNGTINĖS KARALYSTĖS IŠSTOJIMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS

4.1.   PAGRINDINIAI FAKTAI

2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė (JK) išstojo iš Europos Sąjungos. Jos išstojimo sąlygos apibrėžtos Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (13) – jis taip pat vadinamas Susitarimu dėl išstojimo. Sudarydama šį sandorį JK sutiko įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus, jos prisiimtus jai esant ES nare. Susitarimas įsigaliojo 2020 m. sausio 31 d.

2020 m. sausio 31 d.

Jungtinė Karalystė oficialiai pasitraukia iš Sąjungos ir įsigalioja Susitarimas dėl išstojimo.

2020 m. vasario 1 d. – gruodžio 31 d.

Pereinamasis laikotarpis.

2021 m. kovo 31 d.

ES Jungtinei Karalystei pateikia finansinę informaciją.

2021 m. balandžio 16 d.

ES Jungtinei Karalystei pateikia informaciją apie mokėtinas sumas.

2021 m. birželio 30 d.

Jungtinė Karalystė turi pradėti mokėti pirmąsias įmokas pagal Susitarimą dėl išstojimo.

2021 m. rugsėjo 16 d.

ES Jungtinei Karalystei pateikia informaciją apie mokėtinas sumas.

2021 m. spalio 31 d.

Turi prasidėti antrasis JK įmokų mokėjimo etapas.

Per pereinamąjį laikotarpį JK ir toliau prisidėjo prie ES biudžeto ir naudojosi juo, lyg būtų valstybė narė. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, pagal Susitarimą dėl išstojimo JK toliau prisidės prie ES biudžeto. Taip pat, JK toliau naudosis iki 2021 m. patvirtintomis ES programomis ir išlaidomis, lyg būtų valstybė narė. JK taip pat atgaus tam tikras į ES biudžetą įmokėtas nustatyto dydžio sumas arba sumas, kurių įtraukimas į ES biudžetą yra susijęs su jos narystės laikotarpiu.

Dėl šių prievolių Europos Sąjungai atsiranda įsipareigojimų ir gautinų sumų, ir tai reikia apskaičiuoti bei atspindėti ES metinėse ataskaitose: 2020 m. metinėse ataskaitose šios sumos pateiktos pirmą kartą, nes tai metai, kuriais JK pasitraukė iš ES.

Todėl šiose metinėse ataskaitose pateikti išsamūs būsimų JK įnašų į ES biudžetą, reikalaujamų pagal Susitarimą dėl išstojimo, taip pat Jungtinei Karalystei mokėtinų sumų paaiškinimai. Tas sumas JK sumokės per ilgą laikotarpį.

Grynoji suma nustatyta visiškai laikantis trijų principų, kuriais Susitarime dėl išstojimo grindžiamas finansinis susitarimas:

nė viena valstybė narė neturėtų mokėti daugiau arba gauti mažiau dėl JK išstojimo iš Sąjungos,

JK turėtų sumokėti narystės metu prisiimtų įsipareigojimų dalį, tai pat

JK neturėtų mokėti nei daugiau, nei anksčiau negu tuo atveju, jei ji būtų likusi valstybe nare. Tai pirmiausia reiškia, kad JK mokėtinos sumos yra grindžiamos faktiniu biudžeto rezultatu, t. y. patikslintu pagal įgyvendinimą.

Susitarime dėl išstojimo taip pat išsamiai pateikti įvairių sumų apskaičiavimo metodai, kaip paaiškinta toliau.

4.2.   JK DALIS

Pagal Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnį nustatyta, kad JK finansinių įsipareigojimų dalis, nustatyta pagal Susitarimą dėl išstojimo, yra nuosavų išteklių, kuriuos 2014–2020 m. suteikė Jungtinė Karalystė, ir nuosavų išteklių, kuriuos per tą laikotarpį suteikė visos valstybės narės ir Jungtinė Karalystė, santykis. Patikslinimas, atsirandantis dėl PVM ir BNP likučių užskaitos 2014–2019 m. laikotarpiu, taip pat įtrauktas. Apskaičiuota JK dalis dar bus galutinai patikslinta 2022 m., kaip nustatyta Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnyje. JK 2021 m. dalis naudojama apskaičiuojant 136 straipsnio 3 dalies a bei c punktuose ir 140–147 straipsniuose nurodytas sumas.

JK dalis, apskaičiuota pagal Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnį, yra 12,358072326018200 proc.

4.3.   ES METINĖS ATASKAITOS. SUMOS, PAGAL SUSITARIMĄ DĖL IŠSTOJIMO MOKĖTINOS JUNGTINĖS KARALYSTĖS IR JUNGTINEI KARALYSTEI

Susitarime dėl išstojimo nustatyti abiejų šalių mokėjimo įsipareigojimai, susiję visų pirma su šiomis sritimis:

nuosavais ištekliais (136 straipsnis),

neįvykdytais įsipareigojimais (140 straipsnis),

už konkurencijos pažeidimus skirtomis baudomis (141 straipsnis),

Sąjungos įsipareigojimais (142 straipsnis),

neapibrėžtaisiais finansiniais įsipareigojimais ir finansinėmis priemonėmis (143 ir 144 straipsniai),

Europos anglių ir plieno bendrijos grynuoju turtu (145 straipsnis),

ES investicijomis į Europos investicijų fondą (EIF) (146 straipsnis),

neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, susijusiais su teismo bylomis (147 straipsnis).

Susitarime dėl išstojimo taip nustatyta metodika, kaip kasmet reikėtų vykdyti šias prievoles – trumpai tariant, ES du kartus per metus Jungtinei Karalystei teiks mokėtinų sumų ataskaitas, o JK kas mėnesį tas sumas apmokės. Ataskaitos bus kasmet atnaujinamos pagal faktinius skaičius.

Toliau lentelėje apibendrintos sumos, kurias Jungtinė Karalystė turi mokėti ES, taip pat bet kokios sumos, kurias ES turi mokėti Jungtinei Karalystei, ir gaunama grynoji visa ES gautina suma. Visi skaičiavimai atlikti visiškai laikantis Susitarimo dėl išstojimo. Šios prievolės yra susijusios su ankstesniais įsipareigojimais, kuriuos JK prisiėmė būdama ES valstybe nare ir per pereinamąjį laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d., jų nebeliks, kai tik tos prievolės bus įvykdytos arba jeigu jos netaps vykdytinomis. Mokėjimai bus atliekami laikantis Susitarimo dėl išstojimo 148 straipsnyje nurodytos tvarkos.

mlrd. EUR

 

140 straipsnis

142 straipsnis

Kita

2020 12 31

Jungtinės Karalystės mokėtina suma

35,0

14,3

0,3

49,6

Jungtinei Karalystei mokėtina suma

(2,1 )

(2,1 )

Grynoji iš JK gautina suma

35,0

14,3

(1,8 )

47,5

Apskaičiuota suma, Jungtinės Karalystės mokėtina po 2021 m.

28,2

14,3

(1,9 )

40,6

Apskaičiuota suma, Jungtinės Karalystės mokėtina 2021 m.

6,8

0,0

0,0

6,8

Bendrą sumą sudaro šie elementai:

136 straipsnis. Nuosavi ištekliai

136 straipsnyje nustatytos su nuosavais ištekliais susijusios nuostatos, taikytinos po 2020 m. gruodžio 31 d. JK turi teisę gauti jai tenkančią patikslinimų, susijusių su 2020 m. pertekliumi, dalį. Jai taip pat taikytini bet kokie su finansiniais metais iki 2020 m. siejami PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių patikslinimai – šie patikslinimai bus apskaičiuojami kasmet iki 2028 m. gruodžio 31 d. Jungtinei Karalystei taikoma korekcija taip pat atnaujinama.

Reikalaujama, kad JK sumokėtų tradicinius nuosavus išteklius, jos gautus po 2021 m. vasario 28 d., bet susijusius su 2020 ir ankstesniais metais. Iš šios sumos atskaičiuojama jai tenkanti bendros 27 ES valstybių narių ir jos pateiktų tradicinių nuosavų išteklių sumos dalis. Tradicinių nuosavų išteklių atskira sąskaita visiškai panaikinama iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2021 m. JK turi sumokėti 230 mln. EUR sumą.

140 straipsnis. Dar neįvykdyti įsipareigojimai (RAL)

Dar neįvykdyti įsipareigojimai arba RAL (pranc. Reste à liquider) yra bendra teisinių įsipareigojimų, kuriuos gavėjams prisiėmė ES ir kurie bus mokami ateinančius kelerius metus, suma. RAL yra įprasta visų daugiamečių biudžetų, tokių kaip ES biudžetas, ypatybė.

Taigi, tie įsipareigojimai yra susiję su projektais, programomis, susitarimais arba sutartimis, dėl kurių įsipareigojimai jau prisiimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., bet kurie dar nebuvo iki galo įgyvendinti, ir mokėjimai dar tik bus atliekami. Dalis tų mokėjimų yra skirti JK gavėjams.

Remiantis Susitarimu dėl išstojimo JK savo Europos Sąjungai neįvykdytų įsipareigojimų dalį turi sumokėti 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Iš bendros sumos išskaitomi bet kurie įsipareigojimai (arba jų dalys), kuriuos numatoma panaikinti (įsipareigojimų panaikinimas), ir sumos, susijusios su įsipareigojimais, finansuojamais asignuotosiomis pajamomis, arba su programomis, kurias gyvendinant JK nedalyvauja (atsisakymo dalyvauti nuostatos).

Kiti sumos, kurią JK turi sumokėti pagal šį straipsnį, patikslinimai yra susiję su 2014–2020 m. arba ankstesnių programavimo laikotarpių grynosiomis finansinėmis pataisomis ir tradiciniais nuosavais ištekliais, susijusiais su 2020 m. ir pateiktais 2021 m. sausio–vasario mėn.

JK tenkančiai RAL daliai apskaičiuoti kaip pradiniu tašku remtasi oficialiais biudžetiniais neįvykdytais įsipareigojimais, buvusiais 2020 m. gruodžio 31 d. (303,2 mlrd. EUR, žr. 4.4 lentelę, pateiktą biudžeto vykdymo lentelių dalyje). 2020 m. pabaigos duomenimis, JK tenkanti patikslintų RAL dalis buvo 36 mlrd. EUR – ji buvo pakoreguota atsižvelgiant į numatomą įsipareigojimų panaikinimą, ES gautiną 2020 m. pabaigoje ir sudarantį 35 mlrd. EUR, ir iš jų 6,8 mlrd. EUR suma bus sumokėta nuo 2021 m. birželio 30 d. iki gruodžio 31 d.

141 straipsnis. Už konkurencijos pažeidimus skirtos baudos

Europos Komisija ES konkurencijos taisykles taiko tiesiogiai, taip užtikrindama, kad visos bendrovės konkuruotų vienodomis sąlygomis ir sąžiningai pagal savo nuopelnus. Dėl to gali būti skiriamos baudos. ES paskirtas baudas subjektai, kurioms jos paskirtos, gali užginčyti (pasinaudodami teismo procesu), bauda nėra galutinė, kol nesibaigia visi tokie teismo procesai.

Europos Sąjunga Jungtinei Karalystei kasmet mokės jai priklausančią bet kokių baudų už konkurencijos pažeidimus, dėl kurių Sąjunga sprendimą priėmė iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalį, kai tos baudos taps galutinėmis, t. y. subjektas, kuriam paskirta bauda, nepateiks apeliacinio skundo ES Teisingumo Teismui arba apeliacinis skundas bus atmestas ir jam reikės sumokėti baudą.

Metinėse ataskaitose suma, kuri turi būti sumokėta Jungtinei Karalystei dėl baudų, atskaitoma iš bendros sumos, kurią JK turi mokėti. Apskaičiuota JK tenkanti nesumokėtų baudų dalis 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 1,8 mlrd. EUR. Ši suma bus sugrąžinta Jungtinei Karalystei per ilgą laikotarpį. Šis skaičius yra pagrįstas 2020 m. gruodžio 31 d. dar neišnagrinėtomis bylomis ir gali keistis, kad atspindėtų faktines sumas, įrašytas į biudžetą po to, kai baudos taps galutinėmis.

142 straipsnis. Sąjungos įsipareigojimai

JK įsipareigojo jai tenkančią Sąjungos įsipareigojimų dalį sumokėti iki 2020 m. pabaigos, išskyrus nurodytus įsipareigojimus, nustatytus Susitarime dėl išstojimo. Taigi, JK jai tenkančią su ES, kaip darbdave, susijusių įsipareigojimų (t. y. į pensiją išėjusių darbuotojų pensijų ir sveikatos draudimo sistemų išmokų) dalį, esančią 2020 m. gruodžio 31 d., mokės taip:

1.

Pensijos ES pareigūnams. Pensijų ES darbuotojams išmokos yra įtrauktos į ES metinį biudžetą. Be to, ES pareigūnai pensijos įmokas moka per visą savo tarnybos laikotarpį. Šios įmokos į biudžetą įtraukiamos kaip pajamos, dėl to sumažėja įnašai, kurių reikia iš valstybių narių visam metiniam biudžetui finansuoti. ES valstybės narės įsipareigoja padengti į pensiją išėjusių ES darbuotojų pensijų išlaidas. Vykdydama šį įsipareigojimą JK nuo 2022 m. birželio mėn. mokės jai tenkančią ES pareigūnams mokamų metinių pensijų dalį, kol baigs galioti visos iki 2020 m. gruodžio 31 d. įgytos darbuotojų teisės į pensiją, ir tai truks kelis dešimtmečius. JK gali nuspręsti bet kuriuo metu įvykdyti savo prievolę sumokėdama aktuarinius įsipareigojimus, esančius tų metų pabaigoje, per 5 metų laikotarpį.

2.

Europos Parlamento narių, Europos Komisijos narių, ES Teisingumo Teismo teisėjų ir kt. pensijos. JK jai tenkančią aktuarinių įsipareigojimų, esančių 2020 m. gruodžio 31 d., dalį sumokės per 10 metų laikotarpį, prasidedantį 2021 m. spalio mėn.

3.

Bendra sveikatos draudimo sistema (BSDS). Tai sistema, apimanti ES darbuotojų, įskaitant pensininkus, sveikatos priežiūros išlaidas. ES pareigūnai ir pensininkai įnašus į sistemą moka visą tarnybos laikotarpį ir kai išeina į pensiją, įnašus moka ir ES, kaip darbdavė. Atsižvelgiant į principą, taikomą ir ES pareigūnų pensijų sistemai, JK mokės jai tenkančią ES biudžeto įnašų, skirtų į pensiją išėjusių darbuotojų sveikatos priežiūros išlaidoms padengti, dalį. Šios išmokos nuo 2022 m. birželio mėn. bus mokamos kelis dešimtmečius arba iki to laiko, kol nebeliks tų prievolių. Kalbant apie pareigūnų pensijas, JK gali pasirinkti bet kuriuo metu įvykdyti neįvykdytas prievoles sumokėdama aktuarinius įsipareigojimus, esančius tų metų pabaigoje, per 5 metų laikotarpį.

ES įsipareigojimai, susiję su pirmiau paminėtomis išmokomis, mokamomis pasibaigus tarnybos laikui, apskaičiuojami remiantis audituotu aktuariniu įvertinimu, grindžiamu tarptautiniais standartais. Suma, JK priskirtina 2020 m. gruodžio 31 d., yra 14,3 mlrd. EUR.

2021 m. JK turi sumokėti 11 mln. EUR, ir ši suma yra susijusi tik su atskiromis specialiomis pensijų sistemomis (pvz. EP narių). Likusios visų sistemų sumos nuo 2022 m. bus mokamos pagal pirmiau nurodytą tvarką.

143 ir 144 straipsniai. Finansinės priemonės ir biudžeto garantijos

Pagal šiuos straipsnius JK privalo finansuoti Europos Sąjungos neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsiradusius dėl operacijų, įvykdytų iki išstojimo dienos ir susijusių su jos skolinimo, skolinimosi ir garantijų teikimo veikla, jeigu juos prireiktų vykdyti ir jeigu jie nebūtų padengti JK tenkančia esamų garantijų fondų dalimi. ES grąžins Jungtinei Karalystei sumas, kurias JK jau yra įmokėjusi į garantijų fondus ir kurių galiausiai neprireiks.

Šios sumos pirmiausia yra:

sumos, mokėtinos Jungtinei Karalystei dėl jai tenkančios Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) Garantijų fondo dalies, kai JK jau įmokėjo mokėdama biudžetines įmokas ir kai iki išstojimo nebuvo jokių patvirtintų operacijų, taigi JK netaikoma prievolė padengti tą sumą – 2021 m. Jungtinei Karalystei turi būti grąžinti 93 mln. EUR,

su finansinėmis priemonėmis susijusios sumos, mokėtinos Jungtinei Karalystei – 46 mln. EUR,

JK ir toliau yra atsakinga už jai tenkančią ES neapibrėžtųjų įsipareigojimų dalį (biudžeto garantijos – ESIF, išorės skolinimo įgaliojimo (ISĮ) operacijos ir kitos pasiskolintos sumos, ir pan.), jeigu prireiktų juos įvykdyti. Bendra didžiausia JK prievolė metų pabaigoje yra 12,9 mlrd. EUR – daugiau informacijos galima rasti Europos Sąjungos konsoliduotųjų metinių ataskaitų 4.1 pastaboje. JK neturi mokėti tų sumų, išskyrus atvejus, kai ateityje prireiktų vykdyti prievoles ir jos nebūtų dengiamos iš garantijos fondo. Tai laikoma sunkiai tikėtinu atveju.

145 straipsnis. Likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (likviduojama EAPB)

JK turi teisę gauti jai tenkančią 2020 m. gruodžio 31 d. likviduojamos Europos anglių ir plieno bendrijos grynojo turto dalį – ši dalis Jungtinei Karalystei bus sumokėta per 5 metus. Bendra Jungtinei Karalystei mokėtina suma yra 183 mln. EUR (37 mln. EUR turi būti grąžinti, t. y. turi būti atlikta išskaita iš kitų 2021 m. mokėtinų sumų). Tai reiškia, kad nuo 2021 iki 2025 m. kiekvienais metais iš Jungtinės Karalystės mokėtinų sumų bus išskaitoma 37 mln. EUR suma.

146 straipsnis. Investicijos į EIF

Jungtinė Karalystė turi teisę į jai tenkančią ES investicijų į Europos investicijų fondo (EIF) akcinį kapitalą dalį, sumokėtiną lygiomis dalimis per 5 metus. Bendra Jungtinei Karalystei mokėtina suma yra 33 mln. EUR. Tai reiškia, kad nuo 2021 iki 2025 m. kiekvienais metais iš Jungtinės Karalystės mokėtinų sumų bus išskaitoma 7 mln. EUR suma.

147 straipsnis. Neapibrėžtieji įsipareigojimai, susiję su teismo bylomis

JK privalo kasmet mokėti jai tenkančią sumų, sumokėtų iš ES biudžeto dėl teismo bylų, susijusių su įvykiais iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalį. Apskaičiuota JK tenkanti teismo bylų dalis, dėl kurios ateityje greičiausiai teks mokėti, metų pabaigoje yra 46 mln. EUR, tačiau JK neturi jos mokėti tol, kol (arba jeigu) bylos nebus išspręstos ir pirmiausia ES nebus atlikusi mokėjimo.

5.   BIUDŽETO VYKDYMO SUVESTINĖ

2020 m. galutinį patvirtintą biudžetą sudarė 173,9 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 164,1 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų. Didelį poveikį biudžeto vykdymui turėjo COVID-19 pandemija ir vėlesnė įvairius sektorius apėmusi krizė. Dėl šios krizės prireikė imtis ryžtingų veiksmų, siekiant sustiprinti ES visuomenės sveikatos sektorius ir sušvelninti socialinį bei ekonominį poveikį ES ir teikti paramą trečiosioms valstybėms. 2020 m. biudžetas buvo paskutinis biudžetas, vykdytas pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą. Jo įgyvendinimas buvo atidžiai stebimas ir aktyviai valdomas, dėl to iki galo įgyvendintos iš esmės beveik visos programos.

Iš viso 2020 m. panaudoti įsipareigojimų asignavimai sudarė 181,7 mlrd. EUR:

172,9 mlrd. EUR iš galutinio patvirtinto biudžeto,

1,1 mlrd. EUR iš asignavimų, perkeltų iš 2019 m.,

7,7 mlrd. EUR iš asignavimų, atsirandančių iš asignuotųjų pajamų.

Iš viso 2020 m. atlikti mokėjimai sudarė 173,3 mlrd. EUR:

161,8 mlrd. EUR iš galutinio patvirtinto biudžeto,

1,6 mlrd. EUR iš asignavimų, perkeltų iš 2019 m.,

9,9 mlrd. EUR iš asignavimų, atsirandančių iš asignuotųjų pajamų.

2020 m. visose išlaidų kategorijose pasiektas aukštas lėšų panaudojimo lygis. 2020 m. visų rūšių asignavimų (biudžeto, perkėlimų iš ankstesnių metų ir asignuotųjų pajamų) panaudojimas siekė 97 proc. įsipareigojimų ir 94 proc. mokėjimų. 2020 m. panaudojimo lygis, neskaičiuojant asignuotųjų pajamų, rodo, kad asignavimai buvo visiškai panaudoti (99,5 proc. įsipareigojimų asignavimų ir 98,5 proc. mokėjimų asignavimų).

Didžiausia pajamų dalis buvo nuosavi ištekliai, sudarę 91,9 proc. visų 174,3 mlrd. EUR pajamų, po jų – 4,7 proc. dalis iš įnašų ir grąžinamųjų išmokų, susijusių su ES susitarimais ir programomis, ir tai daugiausia susiję su pajamomis iš finansinių pataisų (ESI fondų, EŽŪGF ir EŽŪFKP).

2020 m. pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai (RAL) – skirtos, bet dar neišmokėtos sumos – sudarė 303,2 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į skirtumą tarp galutiniame patvirtintame biudžete numatytų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų (9,8 mlrd. EUR) ir į tai, kad dar neįvykdytų įsipareigojimų padidėjimas yra normalus pokytis, nes įsipareigojimų asignavimai kasmet didinami, kaip numatyta DFP, buvo numatyta padidinti asignavimus, palyginti su 2019 m. lygiu. Palyginti su 2019 m., neįvykdyti įsipareigojimai buvo 5,5 mlrd. EUR.

Biudžeto rezultatas (perteklius) sumažėjo nuo 3,2 mlrd. EUR 2019 m. iki 1,8 mlrd. EUR 2020 m.:

mln. EUR

 

2020 m.

2019 m.

Finansinių metų pajamos

174 306

163 918

Mokėjimai pagal einamųjų metų asignavimus

(171 721 )

(157 428 )

Mokėjimų asignavimai, perkelti į N + 1 metus

(2 086 )

(1 615 )

Atšaukti nepanaudoti asignavimai, perkelti iš N – 1 metų

78

75

Asignuotųjų pajamų raida (B) – (A)

1 398

(1 736 )

 

Nepanaudoti asignavimai einamųjų metų pabaigoje (A)

7 694

9 092

 

Nepanaudoti asignavimai ankstesnių metų pabaigoje (B)

9 092

7 356

Valiutos keitimo kursų pokyčiai per metus

(207)

4

Biudžeto rezultatas

1 768

3 217

6.   FINANSINĖS PRIEMONĖS IR BIUDŽETO GARANTIJOS

6.1.   FINANSINĖS PRIEMONĖS, FINANSUOJAMOS IŠ ES BIUDŽETO

Pagal šio tipo biudžeto vykdymą lėšos arba jau yra pervestos į įgaliotųjų subjektų valdomas patikos sąskaitas ir jas galima panaudoti (kaip pinigus ir pinigų ekvivalentus, skolos vertybinius popierius arba investicijas į pinigų rinkos fondus arba sutelktus turto portfelius) būsimiems reikalavimams dėl garantijų išmokėjimo padengti, arba investuotos į nuosavybę. Iš ES biudžeto finansuojamų tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų finansinių priemonių svarba ir apimtys pastaraisiais metais didėja. Skirtingai nei tradicinis metodas, pagal kurį biudžetas įgyvendinamas teikiant dotacijas ir subsidijas, šis metodas grindžiamas idėja, kad už kiekvieną iš biudžeto taikant finansines priemones išleistą eurą dėl sverto koeficiento galutinis paramos gavėjas gauna daugiau nei 1 EUR finansinės paramos. Iš ES biudžeto finansuojamos finansinės priemonės gali būti garantijų priemonės, nuosavo kapitalo priemonės ir paskolų priemonės. Manoma, kad biudžeto garantijų panaudojimas pagal 2021–2027 m. DFP padidės, palyginti su finansinių priemonių, kurios finansuotos visiškai iš ES biudžeto arba numatytos ES biudžete, naudojimu. Visų pirma, pagal programą „InvestEU“26,2 mlrd. EUR dydžio ES garantija bus skirta EIB grupei ir kitoms finansų įstaigoms įvairiems Sąjungos politikos tikslams paremti vykdant finansavimo ir investavimo operacijas.

6.2.   FINANSINIS TURTAS, LAIKOMAS BIUDŽETO GARANTIJOMS SKIRTUOSE GARANTIJŲ FONDUOSE

Pagal šio tipo biudžeto vykdymą ES suteikia garantijas partneriams, kuriems finansavimas tik iš dalies skiriamas per Komisijos sukurtus garantijų fondus, ir taip ES biudžete atsiranda neapibrėžtieji įsipareigojimai, kurių prireikia, jeigu skirtų lėšų nepakanka reikalavimams padengti. ES suteikė garantijas paskoloms, teikiamoms už ES ribų (tai vadinama išorės skolinimo įgaliojimu arba ISĮ), ir skolos ir nuosavo kapitalo operacijoms, kurioms taikoma ESIF garantija, suteikta EIB grupei, taip pat garantijas operacijoms, kurioms taikoma EDVF garantija, suteikta EIB grupei ir kitoms finansų įstaigoms.

Siekdama sušvelninti riziką, kuri galėtų kilti ES biudžetui, jeigu EIB grupė arba kitos finansų įstaigos pareikalautų mokėti pagal garantiją, ES sukūrė specialius garantijų fondus, finansuojamus iš biudžeto. 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija finansinį turtą laikė:

Išorės veiksmų garantijų fonde (2,8 mlrd. EUR),

ESIF garantijų fonde (8,0 mlrd. EUR) ir

EDVF garantijų fonde (0,8 mlrd. EUR).

ES biudžete yra numatyti atidėjiniai Išorės veiksmų garantijų fondui, kad būtų padengta 9 proc. metų pabaigoje negrąžintų paskolų, skirtų veiklai trečiosiose šalyse ir garantuotų pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą. 2020 m. gruodžio 31 d. pirmiau nurodyta turto vertė apima riziką, susijusią su išmokėtomis 20,3 mlrd. EUR sumomis.

ESIF garantijų fondas pradėjo veikti 2016 m. Pagal iš dalies pakeistą ESIF reglamentą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2396 (14)) ESIF ES garantijos viršutinė riba buvo padidinta iki 26 mlrd. EUR (nuo pradinės 16 mlrd. EUR sumos), o garantijų fondo riba sumažėjo iki 35 proc. (nuo pradinių 50 proc.) viso ES garantijos įsipareigojimo. Todėl, dabar tikimasi, kad bendra ESIF garantijų fondo suma sudarys 9,1 mlrd. EUR. Visas turtas, kuris 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė ESIF garantijų fondą, yra 8,0 mlrd. EUR ir juo garantuojama 18,9 mlrd. EUR išmokėtų sumų.

Pagal EDVF reglamentą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 (15)) turi būti suteikta iki 1,5 mlrd. EUR EDVF garantijų (papildomai padidintų išorės įnašais) siekiant paremti investicijas šalyse partnerėse Afrikoje, taip pat Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse. Konsoliduotųjų metinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose (žr. 4.1.1 pastabą) ES EDVF garantiją parodo kaip neapibrėžtuosius įsipareigojimus. 2020 m. gruodžio 31 d. galiojo penkiolika EDVF garantijos susitarimų, neviršijant bendros 1 370 mln. EUR sumos. Galimiems būsimiems reikalavimams pagal garantiją padengti įsteigtas EDVF garantijų fondas. 2020 m. gruodžio 31 d. į fondą iš viso gauta 0,8 mlrd. EUR įnašų suma. Kadangi dauguma garantijos susitarimų su partneriais buvo sudaryta 2020 m., programa yra įsibėgėjusi ir iki 2020 m. pabaigos partneriai buvo pasirašę 438 mln. EUR garantija užtikrintų operacijų.

Įsigaliojus 2021–2027 m. daugiametei finansinei programai, EDVF Garantijų fondo grynasis turtas nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo perkeltas į bendrą atidėjinių fondą (BAF) (16) – jame laikomi atidėjiniai finansiniams įsipareigojimams, atsirandantiems dėl biudžeto garantijų ir finansinės pagalbos programų pagal 2021–2027 m. DFP, padengti. Tikimasi, kad EDVF garantijų fondo ir Išorės veiksmų garantijų fondo turtas į BAF bus perkeltas 2021 m.

6.3.   PASKOLOS IR SUSIJUSIOS PASISKOLINTOS LĖŠOS, SKIRTOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMOMS

Finansinę paramą valstybėms narėms ir trečiosioms šalims dvišalių paskolų, finansuojamų iš kapitalo rinkų pasinaudojant ES biudžeto garantija, forma teikia Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais.

2020 m. Komisija, veikdama ES vardu, valdė keturias pagrindines programas, pagal kurias ji gali teikti paskolas, ir tai yra:

mokėjimų balanso (MB) pagalba,

Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM) pagalba,

makrofinansinė parama (MFP) ir

SURE pagalba.

ES skolinimui reikalingas kapitalas yra gaunamas kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų. ES skolinimosi ir skolinimo veikla, susijusi su finansinės paramos programomis, nepriskiriama biudžeto operacijoms. Apskritai, taip gautas kapitalas valstybei gavėjai skolinamas vadovaujantis kompensaciniu principu, t. y. nustatoma ta pati atkarpa, terminas ir suma. Nors taikoma kompensacinė metodika, finansinių priemonių skolos tvarkymas yra teisinis ES įsipareigojimas, kuriuo užtikrinama, kad visi obligacijų mokėjimai būtų atlikti laiku sumokant visą sumą. Komisija yra nustačiusi procedūrą, kad užtikrintų paskolos grąžinimą net paskolos įsipareigojimų neįvykdymo atveju.

2020 m. gruodžio 31 d. suteiktos finansinės paramos paskolų nominalioji suma buvo:

mlrd. EUR

 

Iš viso suteikta paskolų

Iš viso išmokėta metų pabaigoje

Iš viso grąžinta metų pabaigoje

Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje

SURE

 

 

 

 

Belgija

7,8

2,0

2,0

Bulgarija

0,5

Kroatija

1,0

0,5

0,5

Kipras

0,5

0,3

0,3

Čekija

2,0

Graikija

2,7

2,0

2,0

Vengrija

0,5

0,2

0,2

Airija

2,5

Italija

27,4

16,5

16,5

Latvija

0,2

0,1

0,1

Lietuva

0,6

0,3

0,3

Мalta

0,2

0,1

0,1

Lenkija

11,2

1,0

1,0

Portugalija

5,9

3,0

3,0

Rumunija

4,1

3,0

3,0

Slovakija

0,6

0,3

0,3

Slovėnija

1,1

0,2

0,2

Ispanija

21,3

10,0

10,0

 

90,3

39,5

39,5

EFSM

 

 

 

 

Airija

22,5

22,5

22,5

Portugalija

26,0

24,3

24,3

 

48,5

46,8

46,8

MFP

 

 

 

 

Ukraina

5,0

4,4

(0,6 )

3,8

Tunisas

1,4

0,8

0,8

Jordanija

1,1

0,6

0,6

Kita

1,5

0,8

(0,2 )

0,6

 

9,0

6,6

(0,8 )

5,8

Mokėjimų balansas

 

 

 

 

Latvija

3,1

2,9

(2,7 )

0,2

 

3,1

2,9

(2,7 )

0,2

Iš viso

150,9

95,8

(3,5 )

92,3

Metų pabaigoje negrąžintų sumų grąžinimo tvarkaraštis:

mlrd. EUR

 

SURE

EFSM

MFP

IŠ VISO

2021 m.

9,8

9,8

2022 m.

2,7

2,7

2023 m.

3,5

0,1

3,6

2024 m.

2,6

0,6

3,2

2025 m.

8,0

2,4

10,4

2026 m.

4,0

0,1

4,1

2027 m.

3,0

0,2

3,2

2028 m.

2,3

0,2

2,5

2029 m.

1,4

0,9

2,3

2030 m.

10,0

0,1

10,1

2031 m.

2,2

0,9

3,1

2032 m.

3,0

0,1

3,1

2033 m.

2,1

0,5

2,6

2034 m.

 

0,2

0,2

2035 m.

8,5

2,0

1,9

12,4

2036 m.

1,0

1,0

2038 m.

1,8

1,8

2040 m.

7,0

7,0

2042 m.

3,0

3,0

2050 m.

6,0

6,0

Iš viso

39,5

46,8

5,8

92,1

SURE

Priemonė SURE buvo nustatyta 2020 m. siekiant teikti finansinę paramą valstybėms narėms, patiriančioms arba realiai galinčioms patirti didelių ekonominių ir finansinių sunkumų dėl COVID-19 pandemijos jų teritorijoje. Šia priemone papildomos nacionalinės priemonės, kurių imasi nukentėjusios valstybės narės.

Didžiausia finansinės paramos suma visoms valstybėms narėms neviršija 100 mlrd. EUR. 2020 m. valstybės narės pasirašė paskolos priemonės susitarimų, kurių vertė 85,9 mlrd. EUR, ir iš šios sumos 39,5 mlrd. EUR buvo išmokėta. Paskolų grąžinimo terminas įvairus – 5, 10, 15, 20 ir 30 metų.

EFSM

EFSM buvo nustatyta siekiant teikti finansinę paramą visoms valstybėms narėms, patiriančioms arba realiai galinčioms patirti didelių ekonominių ir finansinių sunkumų dėl išimtinių aplinkybių, kurių jos negali kontroliuoti. 2011–2014 m. finansinė parama pagal EFSM buvo suteikta Airijai ir Portugalijai, su sąlyga, kad bus vykdomos reformos. Šios programos galiojimas baigėsi ir jokių papildomų paskolų nebegalima imti, nors ji ir toliau naudojama, pvz., tokioms konkrečioms užduotims: pratęsti Airijai ir Portugalijai suteiktų paskolų grąžinimo terminą ir teikti pereinamojo laikotarpio paskolas. 2021 m. vasario mėn. Airija ir Portugalija paprašė pratęsti sumų, grąžintinų 2021 m. birželio mėn. (4,8 mlrd. EUR) ir 2021 m. rugsėjo mėn. (5 mlrd. EUR), grąžinimo terminą. 2021 m. Komisija paskolino 4,8 mlrd. EUR 2021 m. birželio mėn. grąžintinoms paskoloms refinansuoti – jų terminas pratęstas 15 metų.

2020 m. nebuvo nei naujų operacijų, nei paskolų grąžinimo.

MAKROFINANSINĖ PARAMA

Makrofinansinė parama (MFP) – finansinė parama, kurią ES teikia šalims partnerėms, nepriklausančioms ES ir patiriančioms mokėjimų balanso krizę. Ji teikiama vidutinės trukmės arba ilgalaikės paskolos arba dotacijos arba jų derinio forma, ir ją gali gauti tik šalys, kurios naudojasi TVF pagalbos programa.

2020 m. Komisija priėmė pasiūlymą dėl 3 mlrd. EUR makrofinansinės paramos, skirtos dešimčiai plėtros ir kaimyninių šalių partnerių, priemonių rinkinio, kad padėtų joms sumažinti koronaviruso pandemijos ekonominius padarinius. Šį sprendimą Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2020 m. gegužės 25 d.

Iš viso 2020 m. pagal DFP buvo išmokėta 1,7 mlrd. EUR.

MOKĖJIMŲ BALANSAS

Mokėjimų balanso pagalba yra paramos programa, skirta euro zonai nepriklausančioms šalims, kurios susiduria su mokėjimų balanso sunkumais arba kurioms tokie sunkumai gresia. Mokėjimų balanso pagalba teikiama kaip vidutinės trukmės paskolos, su sąlyga kad bus įgyvendinama politika, skirta pagrindinėms ekonominėms problemoms spręsti. Paprastai ES mokėjimų balanso pagalba siūloma bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir kitomis tarptautinėmis institucijomis ar valstybėmis.

2020 m. nebuvo nei naujų operacijų, nei paskolų grąžinimo.

6.4.   NEAPIBRĖŽTIEJI BIUDŽETINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMOMS

ES skolinimasis yra tiesioginiai ir besąlygiški ES įsipareigojimai ir juos garantuoja ES valstybės narės (neapibrėžtieji biudžetiniai įsipareigojimai). Ne ES šalių paskoloms finansuoti pasiskolintas lėšas apdraudžia Išorės veiksmų garantijų fondas. Jeigu valstybė narė gavėja nevykdytų savo įsipareigojimų, skola būtų tvarkoma, jeigu įmanoma, iš turimo Komisijos iždo likučio. Jeigu tai būtų neįmanoma tuo metu, Komisija reikiamas lėšas surinktų iš valstybių narių. ES valstybės narės teisiškai pagal ES nuosavų išteklių teisės aktus (Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 (17) 14 straipsnį) įpareigojamos pateikti pakankamai lėšų ES įsipareigojimams vykdyti. Todėl investuotojams tenka tik ES, o ne finansuojamų paskolų gavėjo kredito rizika. Kompensaciniu perskolinimu užtikrinama, kad ES biudžete nebūtų prisiimta jokios palūkanų normos arba užsienio valiutos kurso rizikos.

Pagal priemonę SURE valstybėms narėms teikiamos paskolos yra grindžiamos valstybių narių savanoriškai suteiktų garantijų, sudarančių 25 proc. finansinės pagalbos didžiausios sumos, sistema. Kiekvienos valstybės narės įnašas į bendrą garantijos sumą atitinka jos santykinę visų Europos Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dalį, remiantis 2020 m. ES biudžetu.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimuose dėl kiekvienos šalies programos nustatoma bendra suteikta suma, išmokos dalių skaičius ir ilgiausias (vidutinis) paskolos paketo terminas. Vėliau Komisija ir atitinkama valstybė narė susitaria dėl paskolos ir (arba) finansavimo parametrų, visų pirma dėl jų dalių grąžinimo terminų. Be to, visos, išskyrus pirmąją, paskolos dalys priklauso nuo politikos sąlygų laikymosi teikiant bendrą ES ir TVF finansinę paramą, ir tai yra dar vienas veiksnys, darantis poveikį finansavimo operacijų laikui. Tai reiškia, kad emisijos laiko parinkimas ir išpirkimo terminai priklauso nuo susijusios ES skolinimo veiklos. Finansavimas išimtinai vykdomas eurais, o išpirkimo terminai svyruoja nuo 3 iki 30 metų.

7.   FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ

7.1.   PAJAMOS

ES konsoliduotosios pajamos apima sumas, susijusias su prekybos ir neprekybinėmis operacijomis; pastarosios yra svarbiausios. Pagrindinių pajamų iš pagrindinių neprekybinių operacijų kategorijų (jas sudaro BNP ištekliai, tradiciniai nuosavi ištekliai, PVM ištekliai, baudos ir išlaidų susigrąžinimas, bet jų nesudaro vienkartinis pajamų poveikis, susijęs su JK išstojimu iš ES 2020 m.) penkerių metų tendencija pateikta toliau.

Penkerių metų pajamų iš pagrindinių neprekybinių operacijų tendencija

(mln. EUR)

Image 6

Kadangi biudžeto pajamos turėtų prilygti biudžeto išlaidoms (arba jas viršyti), pagrindinis pirmiau parodytos pajamų tendencijos veiksnys yra kiekvienais metais mokamos įmokos.

2020 m. konsoliduotosios pajamos sudarė 224,0 mlrd. EUR, ir tai reikšmingas padidėjimas, kurio vertė 63,7 mlrd. EUR arba 39,7 proc. ankstesnių metų skaičiaus (160,3 mlrd. EUR). Pagrindinė šio pokyčio priežastis – finansinis JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos poveikis (47,5 mlrd. EUR). Jeigu šis vienkartinis poveikis būtų pakoreguotas, 2020 m. konsoliduotosios pajamos būtų 176,5 mlrd. EUR, ir ši suma vis tiek būtų didesnė 16,2 mlrd. EUR arba 10,1 proc., palyginti su ankstesniais metais. Šį pakoreguotą padidėjimą daugiausia nulėmė tai:

pajamos iš BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų), pagrindinis ES veiklos pajamų elementas, padidėjo nuo 108,8 mlrd. EUR 2019 m. iki 125,4 mlrd. EUR 2020 m. 16,6 mlrd. EUR arba 15,3 proc. padidėjimas pirmiausia atsirado dėl to, kad padidėjo 2020 m. mokėjimų asignavimų poreikis pagrindinėms ES politikos priemonėms, pvz., ES vakcinų nuo COVID-19 strategijai (įgyvendinamai pagal Skubios paramos priemonę) ir sanglaudos sričiai (patvirtinus Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą), sustiprinti.

Kitos pajamos iš neprekybinių operacijų padidėjo nuo 2,1 mlrd. EUR 2019 m. iki 7,1 mlrd. EUR 2020 m. 5,0 mlrd. EUR padidėjimą labiausiai nulėmė valstybių narių įnašas į Inovacijų fondą, pradėjusį veikti 2020 m. (2,1 mlrd. EUR), biudžeto pertekliaus, perkelto iš ankstesnių metų, padidėjimas (3,2 mlrd. 2020 m., palyginti su 1,8 mlrd. EUR 2019), taip pat valstybių narių 0,8 mlrd. EUR įnašas Skubios paramos priemonei (SPP) papildyti.

Finansinės pajamos padidėjo nuo 1,8 mlrd. EUR 2019 m. iki 3,4 mlrd. EUR 2020 m. 1,6 mlrd. EUR, arba 88,9 proc., padidėjimą labiausiai nulėmė delspinigių už pavėluotus mokėjimus padidėjimas; tai konkrečiau pasakytina apie JK TNI bylas (0,5 mlrd. EUR) ir su JK nesusijusias bylas (0,5 mlrd. EUR), taip pat apie pajamas iš obligacijų įmokų, susijusias su priemone SURE (0,7 mlrd. EUR).

Pajamos iš baudų sumažėjo nuo 4,3 mlrd. EUR 2019 m. iki 0,5 mlrd. EUR 2020 m. Tokį sumažėjimą (3,8 mlrd. EUR, arba 88,4 proc.) nulėmė ir tai, kad 2020 m. buvo mažiau baudų, ir tai, kad paskirtos baudos buvo mažesnės. 2020 m. pagrindinės baudos iš viso sudarė 0,26 mlrd. EUR („Orbia“, „Clariant“ ir „Celanese“), o 2019 m. didžiausių bylų baudos siekė 3,1 mlrd. EUR („Google“, dvi „Forex“ bylos ir „MasterCard“).

Pirmiau paminėtus pokyčius nusvėrė sumažėjusios pajamos iš tradicinių nuosavų išteklių – jos sumažėjo nuo 21,2 mlrd. EUR 2019 m. iki 19,6 mlrd. EUR 2020 m. (sumažėjo 1,6 mlrd. EUR, arba 7,5 proc.) – ir sumažėjusios dėl finansinių pataisų susigrąžintinos lėšos – jos sumažėjo nuo 2,6 mlrd. EUR 2019 m. iki 1,4 mlrd. EUR 2020 m. (sumažėjo 1,2 mlrd. EUR, arba 46,2 proc.).

7.2.   IŠLAIDOS

Pagrindinė išlaidų, pripažįstamų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, sudedamoji dalis – pervedamosios išmokos pagal pasidalijamąjį valdymą, kurios apima šiuos fondus: i) Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF); ii) Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir kitas kaimo plėtros priemones iii) Europos regioninės plėtros fondą ir Sanglaudos fondą ir iv) Europos socialinį fondą (ESF). Šiems fondams teko 109,7 mlrd. EUR, arba 65,9 proc. visų 2020 m. patirtų išlaidų, t. y. 166,6 mlrd. EUR (2019 m. – 103,9 mlrd. EUR, arba 66,8 proc.). Šioje diagramoje išlaidos pateiktos detaliai.

Valstybių narių 2020 finansinių metų pagrindinių išlaidų (pagal pasidalijamąjį valdymą) santykinis svoris

Image 7

Taikant tiesioginį valdymą patirtas išlaidas sudaro Komisijos, vykdomųjų įstaigų ir patikos fondų biudžeto vykdymo išlaidos. Pagal netiesioginį valdymą biudžetą vykdo ES agentūros, ES įstaigos, trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos ir kiti subjektai.

ES tam tikrus būsimus mokėjimų įsipareigojimus pripažįsta išlaidomis, nors jos kol kas neįtrauktos į pinigais grindžiamas biudžeto sąskaitas. Didelės sumos yra parodytos kaip žemės ūkio ir kaimo plėtrai mokėtinos sumos bei sukauptos sąnaudos, taip pat kaip pensijų ir išmokų darbuotojams įsipareigojimai, susiję su Komisijos narių, ES institucijų narių ir darbuotojų teisėmis į pensiją ir kitomis teisėmis pasibaigus tarnybos laikui.

Apskritai, išlaidos padidėjo 7,1 proc., arba 11,1 mlrd. EUR – nuo 155,5 mlrd. EUR iki 166,6 mlrd. EUR, palyginti su 2019 m., ir labiausiai tokį padidėjimą nulėmė tai, kad:

ERPF ir SF išlaidos padidėjo nuo 35,2 mlrd. EUR 2019 m. iki 41,1 mlrd. EUR 2020 m. 5,9 mlrd. EUR, arba 16,8 proc., padidėjimą nulėmė tai, kad įsibėgėjus DFP įgyvendinimui buvo geriau įgyvendinamos programos.

ESF išlaidos padidėjo nuo 11,2 mlrd. EUR 2019 m. iki 13,7 mlrd. EUR 2020 m. 2,5 mlrd. EUR, arba 22,3 proc., padidėjimą daugiausia nulėmė pagerėjęs įgyvendinimas.

Taikant tiesioginį valdymą Komisijos patirtos išlaidos padidėjo nuo 18,9 mlrd. EUR 2019 m. iki 22,1 mlrd. EUR 2020 m. 3,2 mlrd. EUR, arba 16,9 proc., padidėjimą labiausiai nulėmė išlaidos vakcinoms nuo COVID-19 (1,6 mlrd. EUR), taip pat išlaidos pagal kaimynystės ir pasirengimo narystei priemones (0,6 mlrd. EUR).

EŽŪGF išlaidos sumažėjo nuo 44,0 mlrd. EUR 2019 m. iki 40,5 mlrd. EUR 2020 m. 3,5 mlrd. EUR, arba 8 proc., sumažėjimą labiausiai nulėmė sumų, kurių prireikė tiesioginėms išmokoms, kuriomis siekta prisidėti prie ūkininkų pajamų, sumažėjimas 2,6 mlrd. EUR.

7.3.   TURTAS

Didžiausia balanse įrašyto turto dalis yra susijusi su finansiniu turtu (išskyrus pinigus ir pinigų ekvivalentus) – ji sudaro 40,4 proc. viso ES turto; po finansinio turto eina gautinos sumos ir išankstinis finansavimas – atitinkamai 26,6 ir 22,4 proc.

ES konsoliduotojo turto sudėtis

Image 8

2020 m. gruodžio 31 d. visas turtas sudarė 280,0 mlrd. EUR, t. y. padidėjo apie 101,1 mlrd. EUR, arba 56,5 proc., palyginti su ankstesniais metais (2019 m. – 178,9 mlrd. EUR), labiausiai dėl šių pagrindinių pokyčių:

gautinos sumos padidėjo nuo 24,0 mlrd. EUR 2019 m. iki 74,5 mlrd. EUR 2020 m. Reikšmingas 50,5 mlrd. EUR padidėjimas pirmiausia yra susijęs su JK pasitraukimu iš Europos Sąjungos ir su dėl to susidariusiomis gautinomis sumomis (47,5 mlrd. EUR).

Paskolos padidėjo nuo 52,7 mlrd. EUR 2019 m. iki 93,3 mlrd. EUR 2020 m. Reikšmingas 40,6 mlrd. EUR arba 77,0 proc. padidėjimas pirmiausia atspindi pagal priemonę SURE kaip finansinė parama suteiktas paskolas (39,5 mlrd. EUR).

Išankstinis finansavimas padidėjo nuo 51,4 mlrd. EUR 2019 m. iki 62,7 mlrd. EUR 2020 m. 11,3 mlrd. EUR, arba 22,0 proc., padidėjimą labiausiai nulėmė tai, kad 2020 m. nebuvo susigrąžintas 2019 m. metinis išankstinis finansavimas, susijęs su Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos priemonėmis (6,6 mlrd. EUR), ir išankstinis finansavimas, skirtas vakcinų kūrimui kovojant su COVID-19 pandemija (1 mlrd. EUR).

16,7 mlrd. EUR pinigų likutį metų pabaigoje sudaro šie pagrindiniai elementai:

9,4 mlrd. EUR mokėjimų suma, nepanaudota metų pabaigoje; iš jos, 7,9 mlrd. EUR yra susiję su asignuotosiomis pajamomis. Į asignuotąsias pajamas įtraukti pinigai (1,3 mlrd. EUR), gauti pardavus apyvartinius taršos leidimus ir susigrąžinti iš EIB po to, kai valstybės narės juos paskyrė Inovacijų fondui.

2,4 mlrd. EUR suma, priklausanti finansinėms priemonėms, pirmiausia yra susijusi su pinigų ekvivalentais, kuriuos Komisijos vardu valdo patikėtiniai ir kurie skirti konkrečioms iš ES biudžeto finansuojamoms finansinių priemonių programoms įgyvendinti, ir pinigai bei pinigų ekvivalentai, laikomi garantijų fonduose, susijusiuose su biudžeto garantija. Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms ir garantijų fondams, gali būti naudojami tik įgyvendinant atitinkamas programas.

1,6 mlrd. EUR suma, priklausanti agentūroms ir bendrosioms įmonėms ir tų subjektų vardu valdoma Komisijos iždo.

Pinigai, susiję su 1,5 mlrd. EUR baudomis, yra pinigai, daugiausia susiję su pinigais, gautais iš Komisijos skirtų baudų, kurių atžvilgiu bylos dar nebaigtos nagrinėti, ir mažesnė jų suma yra susijusi su galutinai gautomis baudomis, į biudžetą perkeltinomis kitais metais.

Pinigai (1,4 mlrd. EUR), susiję su kitomis konsoliduotosiomis institucijomis, agentūromis ir įstaigomis.

Išankstinis finansavimas

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad išankstinio finansavimo lygiui didelį poveikį daro DFP ciklas, pavyzdžiui, galima numanyti, kad DFP laikotarpio pradžioje valstybėms narėms pagal sanglaudos politiką bus išmokėti dideli avansai ir šiomis sumomis valstybės narės toliau galės naudotis iki programų užbaigimo. Taip pat išmokamas metinis išankstinis finansavimas, kuris turi būti panaudotas per metus arba susigrąžintas kitais metais, kai užbaigiamas metinis sąskaitų ciklas. Komisija deda visas pastangas siekdama užtikrinti deramą išankstinio finansavimo lygį. Turi būti išlaikyta pakankamo projektų finansavimo užtikrinimo ir išlaidų pripažinimo laiku pusiausvyra.

Visa išankstinio finansavimo suma (išskyrus kitus avansus valstybėms narėms ir įnašus į patikos fondą „Bêkou“ ir patikos fondą Afrikai) ES balanse yra 55,5 mlrd. EUR (2019 m. – 44,4 mlrd. EUR) ir beveik visa ši suma susijusi su Komisijos veikla. Maždaug 58 proc. Komisijos išankstinio finansavimo yra susiję su pasidalijamuoju valdymu, t. y. biudžeto vykdymas yra perduotas valstybėms narėms (priežiūros veiklą toliau vykdo Komisija).

Komisijos išankstinis finansavimas pagal valdymo būdus

Image 9

7.4.   ĮSIPAREIGOJIMAI

Svarbiausi balanso įsipareigojimų straipsniai visų pirma yra šie keturi straipsniai: i) pensijų įsipareigojimai ir kitų išmokų darbuotojams, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimai; ii) pasiskolintos lėšos; iii) mokėtinos sumos trečiosioms šalims ir iv) sukauptos sąnaudos.

ES konsoliduotojo balanso įsipareigojimų sudėtis

Image 10

2020 m. gruodžio 31 d. visi įsipareigojimai sudarė 313,5 mlrd. EUR, t. y. padidėjo 62,0 mlrd. EUR, arba 24,7 proc., palyginti su ankstesniais metais (251,5 mlrd. EUR).

Pagrindiniai pokyčiai buvo susiję su tokiais veiksniais:

Pensijos ir kitos išmokos darbuotojams, mokamos pasibaigus tarnybos laikui, padidėjo nuo 97,7 EUR 2019 m. iki 116,0 EUR 2020 m. 18,3 mlrd. EUR, arba 18,7 proc., padidėjimą labiausiai nulėmė aktuariniai nuostoliai dėl finansinių prielaidų, atsiradę diskonto normai dar labiau sumažėjus.

Pasiskolintos lėšos padidėjo nuo 52,6 mlrd. EUR 2019 m. iki 93,2 mlrd. EUR 2020 m. 40,6 mlrd. EUR, arba 77,2 proc., padidėjimas daugiausia rodo SURE obligacijų emisijos sumas, 2020 m. pabaigoje sudariusias 39,5 mlrd. EUR.

Mokėtinos sumos padidėjo nuo 27,2 mlrd. EUR 2019 m. iki 32,4 mlrd. EUR 2020 m. 5,2 mlrd. EUR, arba 19,1 proc., padidėjimą labiausiai nulėmė atvirieji prašymai kompensuoti išlaidas pagal 2014–2020 m. DFP, gauti pačioje metų pabaigoje ir neišnagrinėti arba neapmokėti dėl to, kad nebuvo mokėjimų asignavimų.

Iš viso gauti prašymai kompensuoti išlaidas ir sąskaitos faktūros, balanse pripažinti mokėtinomis sumomis

Image 11

Grynasis turtas

Turtą viršijantys įsipareigojimai nereiškia, kad ES institucijos ir įstaigos yra patekusios į sunkią finansinę padėtį, greičiau tai rodo, kad tam tikri įsipareigojimai bus finansuojami iš būsimų metinių biudžetų. Pagal kaupiamosios apskaitos taisykles daug išlaidų yra pripažįstamos einamaisiais metais, nors jos gali būti faktiškai apmokėtos kitais arba dar vėlesniais metais ir dengiamos iš būsimų biudžetų; susijusios pajamos bus apskaitomos tik būsimais laikotarpiais. Didžiausios minėtinos sumos yra EŽŪGF veiklos lėšos (didžioji jų dalis paprastai išmokama kitų metų pirmąjį ketvirtį) ir išmokų darbuotojams įsipareigojimas (mokėtinas ateinančius kelis dešimtmečius). Didelis iš valstybių narių pareikalautinų sumų sumažėjimas nuo 77,6 mlrd. EUR 2019 m. iki 38,5 mlrd. EUR 2020 m. pirmiausia atsirado dėl pajamų, susijusių su grynosiomis sumomis, kurias turi sumokėti JK pagal Susitarimą dėl išstojimo, pasirašytą jai išstojus iš Sąjungos 2020 m. (žr. ES konsoliduotųjų metinių ataskaitų 2.6.1.2 pastabą).

8.   ES POLITINĖ IR FINANSINĖ SISTEMA, VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ

Europos Sąjunga (ES) – sąjunga, kuriai valstybės narės suteikia kompetenciją siekti jų bendrų tikslų. Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.

8.1.   POLITINĖ IR FINANSINĖ SISTEMA

ES sutartys

Pagrindiniai tikslais ir principai, kuriais vadovaujasi Sąjunga ir Europos institucijos, yra apibrėžti Sutartyse. Sąjunga ir ES institucijos gali veikti tik neperžengdamos kompetencijos, kuri, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, joms šiose Sutartyse suteikta, ribų ir vadovaudamosi subsidiarumo bei proporcingumo principais (18). Kad galėtų siekti savo tikslų ir vykdyti savo politiką, Sąjunga pasirūpina reikiamomis finansinėmis priemonėmis. Komisija yra atsakinga už Sąjungos bendrojo intereso rėmimą, be kita ko, biudžeto vykdymą ir programų valdymą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir laikantis patikimo finansų valdymo principų.

Sutartyje nustatytų tikslų ES siekia naudodamasi įvairiomis priemonėmis, viena jų – ES biudžetas. Kitos, pavyzdžiui, yra bendra teisės aktų sistema arba bendros politikos strategijos.

Komisijos politiniai prioritetai

Komisijos politiniai prioritetai apibrėžiami Komisijos pirmininko nustatytose politinėse gairėse. 2019 m. gruodžio 1 d. kadenciją pradėjo Pirmininkės U. von der Leyen vadovaujama Komisija. Ji daugiausia dėmesio skirs šiems šešiems plataus užmojo tikslams:

ŠEŠI PLATAUS UŽMOJO TIKSLAI

Europos žaliasis kursas

Siekis tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.

Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa

Galimybių žmonėms suteikimas naujosios kartos technologijomis.

Žmonėms tarnaujanti ekonomika

Socialinio sąžiningumo ir gerovės siekimas.

Pasaulyje stipresnė Europa

Stiprindama unikalų savo, kaip atsakingos pasaulinės lyderės, prekės ženklą, daugiau siekianti Europa.

Europinės gyvensenos propagavimas

Lygybę puoselėjančios Sąjungos, kurioje visi turime vienodas galimybes, kūrimas.

Naujas postūmis Europos demokratijai

Mūsų demokratijos puoselėjimas, apsauga ir stiprinimas.

Daugiametė finansinė programa ir išlaidų programos

kad ES lėšų gavėjams ir bendrą finansavimą teikiančioms nacionalinėms valdžios institucijoms būtų pateikta nuosekli ilgalaikė vizija. Nustatomos didžiausios metinės visų ES išlaidų ir pagrindinių išlaidų kategorijų sumos (viršutinės ribos). Visų išlaidų kategorijų viršutinių ribų suma yra įsipareigojimų asignavimų viršutinė riba. DFP priimama Taryboje vienbalsiai pritarus visoms valstybėms narėms ir gavus Europos Parlamento leidimą. Naujoji 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa buvo priimta 2020 m. gruodžio 17 d.

Metinis biudžetas

Komisijos parengtą metinį biudžetą paprastai iki gruodžio mėn. vidurio tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi SESV 314 straipsnyje nustatytos procedūros. Pagal biudžeto subalansuotumo principą visos pajamos turi būti lygios visoms atitinkamų finansinių metų išlaidoms (mokėjimų asignavimams).

Pagrindinis ES finansavimo šaltinis yra nuosavų išteklių pajamos, kurias papildo kitos pajamos. Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių: tradiciniai nuosavi ištekliai (daugiausia muitai), nuosavi ištekliai iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir nuosavi ištekliai iš bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Kitos pajamos, gaunamos iš ES veiklos (pvz., už konkurencijos pažeidimus skirtos baudos), paprastai sudaro mažiau nei 10 proc. visų pajamų (neatsižvelgiant į vienkartinį JK išstojimo iš ES poveikį 2020 m. metinėse ataskaitose). Visa biudžetui finansuoti reikalingų nuosavų išteklių suma nustatoma iš visų išlaidų atėmus kitas pajamas.

Valdymo būdai

ES biudžetas vykdomas trimis valdymo būdais (pagal juos nustatoma, kaip pinigai išmokami ir valdomi):

Pasidalijamasis valdymas. Didelė biudžeto dalis (apie 3/4 biudžeto) Komisijos yra valdoma pagal pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis principą, visų pirma struktūrinių fondų ir žemės ūkio srityse.

Tiesioginis valdymas. Komisija taip pat pati valdo programas ir gali specialių programų įgyvendinimą pavesti vykdomosioms įstaigoms.

Netiesioginis valdymas. Sprendimai dėl išlaidų taip pat gali būti netiesiogiai valdomi per kitas įstaigas Europos Sąjungoje arba už jos ribų. Finansiniame reglamente ir (arba) susitarimuose dėl įnašo apibrėžiami būtini šių subjektų kontrolės ir ataskaitų teikimo mechanizmai ir Komisijos vykdoma priežiūra, kai biudžeto vykdymo užduotys pavedamos nacionalinėms agentūroms, Europos investicijų banko grupei, trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms (pvz., Pasaulio bankui arba Jungtinėms Tautoms) ir kitiems subjektams (pvz., ES decentralizuotoms agentūroms, bendrosioms įmonėms).

Finansinis reglamentas

Bendrajam biudžetui taikomas Finansinis reglamentas (FR) (19) yra svarbiausias ES finansų reglamentavimo struktūros teisės aktas. Jame išsamiai apibrėžiamos ES biudžeto vykdymui taikomos finansinės taisyklės ir įvairių subjektų, dalyvaujančių užtikrinant, kad pinigai būtų naudojami patikimai ir kad būtų pasiekti nustatyti tikslai, vaidmuo.

8.2.   VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ

8.2.1.    Institucinė struktūra

ES institucine struktūra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tikslų, tarnauti jos, jos piliečių ir valstybių narių interesams, taip pat užtikrinti jos politikos ir veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir tęstinumą. Organizacinę struktūrą sudaro institucijos, agentūros ir kitos ES įstaigos, įtrauktos į ES konsoliduotąsias ataskaitas laikantis Finansiniame reglamente nustatytų konsolidavimo kriterijų ir taikytinų apskaitos taisyklių (žr. subjektų, kurių atskaitomybę reikia konsoliduoti, sąrašą ES konsoliduotųjų metinių ataskaitų 9 pastaboje).

Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Komisija yra politiškai atskaitinga Europos Parlamentui. Taryba taip pat vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nustatytomis Sąjungos bendrosiomis politinėmis gairėmis ir prioritetais.

Europos Komisija yra vykdomoji Europos Sąjungos institucija. Ji propaguoja Sąjungos bendruosius interesus ir tuo tikslu imtasi atitinkamų iniciatyvų. Ji užtikrina, kad valstybės narės taikytų Sutartis, ir prižiūri, kaip jos taiko Sąjungos teisę, kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Ji vykdo koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas, vykdo biudžetą ir valdo programas.

Komisija vykdo biudžetą daugiausia bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis (20). Drauge jos užtikrina, kad asignavimai būtų naudojami vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais. Pasidalijamojo valdymo atvejais reglamentuose valstybėms narėms nustatomi biudžeto vykdymo kontrolės ir audito įpareigojimai ir su tuo susijusios pareigos. Juose taip pat nustatomos kiekvienos ES institucijos pareigos ir išsamios su jų išlaidomis susijusios taisyklės.

8.2.2.    Komisijos valdymo struktūra

Komisijos valdymo tvarka ir tai, kaip ja užtikrinama, kad Komisija veiktų kaip šiuolaikiška, atskaitinga ir į rezultatus orientuota institucija, aprašyta 2020 m. birželio 24 d. Komunikate dėl Europos Komisijos valdymo (C(2020) 4240).

Komisija vykdo šias funkcijas vadovaujama Komisijos narių kolegijos, kuri nustato prioritetus ir prisiima visą politinę atsakomybę už Komisijos darbą. Kaip kolegija, Komisija veiklą vykdo vadovaudamasi savo pirmininko politinėmis gairėmis – pirmininkas, pateikdamas pirmininko politines gaires, pristato tikslus, kurių ketina siekti. Pirmininkas priima sprendimą dėl Komisijos vidaus organizacinės struktūros, siekdamas užtikrinti veiklos nuoseklumą, veiksmingumą ir kolegialumą. Vidaus tvarka nustatoma griežtos kontrolės ir valdymo priemonių struktūra, ir dėl šios struktūros Komisijos narių kolegija gali prisiimti politinę atsakomybę už Komisijos veiklą (21).

Komisijos narių kolegija praktinį biudžeto vykdymą ir finansų valdymą paveda generaliniams direktoriams ir tarnybų vadovams, vadovaujantiems Komisijos administracinei struktūrai. Remiantis šiuo decentralizuotu požiūriu kuriama administravimo kultūra, kuri skatina valstybės tarnautojus prisiimti atsakomybę už veiklą, kurią jie kontroliuoja, ir reikalauja, kad jie užtikrintų veiklos, už kurią jie yra atsakingi, vykdymą.

8.2.3.    Komisijos finansų valdymas

Su finansų valdymu susijusios funkcijos ir pareigos Komisijoje aiškiai apibrėžtos (pvz., Finansiniame reglamente ir vidaus taisyklėse (22)) ir atitinkamai įgyvendinamos. Kaip deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, Komisijos generaliniai direktoriai ir tarnybų vadovai yra atsakingi už patikimą ES išteklių finansinį valdymą, Finansinio reglamento nuostatų laikymąsi, rizikos valdymą ir tinkamos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą.

Leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybė apima visą valdymo procesą, pradedant tuo, ką reikia padaryti, norint pasiekti institucijos nustatytus politikos tikslus, ir baigiant veiklos valdymu, kiek tai susiję su pačia veikla ir patikimu finansų valdymu. Užduotys gali būti toliau perdeleguotos direktoriams, skyrių vadovams ir kitiems asmenims, kurie tokiu būdu tampa perdeleguotaisiais leidimus suteikiančiais pareigūnais. Kiekvienas deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas gali pasitelkti vieną ar du direktorius, atsakingus už rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, prižiūrėti ir stebėti, kaip įgyvendinamos vidaus kontrolės sistemos.

Komisijos centrinės tarnybos teikia rekomendacijas ir patarimus, taip pat skatina geriausią praktiką, be kita ko, veiklą vykdant Organizacinio valdymo tarybai.

Finansiniame reglamente reikalaujama, kad kiekvienas leidimus suteikiantis pareigūnas parengtų metinę veiklos ataskaitą (MVA), kurioje būtų nurodoma, kas per metus pasiekta, taip pat aprašoma vidaus kontrolė ir finansų valdymas. Metinėje veiklos ataskaitoje patvirtinama, kad ištekliai buvo naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad taikomos kontrolės procedūros, kuriomis užtikrinamos būtinos garantijos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu. Metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita yra pagrindinė priemonė, kuria Komisijos narių kolegija prisiima politinę atsakomybę už finansinį ES biudžeto valdymą.

Komisijos apskaitos pareigūnas centralizuotai atsako už iždo valdymą, susigrąžinimo procedūras, apskaitos taisyklių nustatymą remiantis tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS), apskaitos sistemų tvirtinimą ir Komisijos bei ES konsoliduotųjų metinių ataskaitų rengimą. Be to, apskaitos pareigūnas turi pasirašyti metines ataskaitas, pareikšdamas, kad jose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Sąjungos finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai. Metines ataskaitas tvirtina Komisijos narių kolegija. Apskaitos pareigūnas veikia nepriklausomai ir jam tenka didelė atsakomybė, susijusi su finansinių ataskaitų teikimu Komisijoje.

Komisijos vidaus auditorius taip pat atlieka centralizuotą ir nepriklausomą funkciją ir teikia nepriklausomas konsultacijas, nuomones ir rekomendacijas dėl Komisijos, ES agentūrų ir kitų autonominių įstaigų vidaus kontrolės sistemų kokybės ir veikimo.

Audito pažangos komitetas užtikrina vidaus auditoriaus nepriklausomumą ir stebi vidaus audito darbo kokybę ir tolesnius veiksmus, kurių Komisija imasi atsižvelgdama į vidaus ir išorės audito rekomendacijas, taip pat į su biudžeto įvykdymo patvirtinimu susijusius Europos Audito Rūmų nustatytus faktus ir rekomendacijas dėl metinių konsoliduotųjų ES finansinių ataskaitų patikimumo. Tai, kad komitetas atlieka patariamąją funkciją, padeda apskritai toliau didinti Komisijos veiksmingumą ir efektyvumą siekiant tikslų ir sudaro geresnes sąlygas kolegijai vykdyti Komisijos valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės praktikos priežiūrą.

8.2.4.    Išorės auditas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra

Laikantis patikimo finansų valdymo principų, lėšos turi būti valdomos veiksmingai, efektyviai ir ekonomiškai. Veikia visapusišku atsiskaitymu, vidaus auditu ir politine kontrole grindžiama atskaitomybės sistema, reikalinga norint suteikti pagrįstą patikinimą, kad ES lėšos yra sėkmingai ir tinkamai panaudotos.

Europos Audito Rūmai kasmet tikrina ataskaitų patikimumą, tai, ar visos pajamos gautos ir visos išlaidos patirtos teisėtai ir tvarkingai, taip pat ar finansų valdymas ir biudžeto sudarymo kokybiniai aspektai, įskaitant veiklos rezultatų aspektą, yra patikimi. Europos Audito Rūmų metinės ataskaitos paskelbimas yra biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pradžia. Auditoriai taip pat rengia specialiąsias ataskaitas dėl konkrečių išlaidų ar politikos sričių arba tam tikrais biudžeto ar valdymo klausimais.

Tarybai pateikus rekomendaciją, Europos Parlamentas sprendžia, ar galutinai pritarti tam, kaip Komisija įvykdė ES biudžetą atitinkamais metais (tai vadinama biudžeto įvykdymo patvirtinimu). Vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą užtikrinama, kad Komisija būtų politiškai atskaitinga už ES biudžeto vykdymą.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimas priimamas taip pat remiantis Komisijos integruotosiomis finansinėmis ir atskaitomybės ataskaitomis, Komisijos narių klausymais Europos Parlamente ir pateiktais atsakymais į Komisijai adresuotus klausimus raštu.

KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA

2020 m. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos parengtos remiantis informacija, kurią institucijos ir įstaigos pateikė pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento 246 straipsnio 2 dalį. Pareiškiu, kad ataskaitos parengtos pagal šio Finansinio reglamento XIII antraštinę dalį, laikantis apskaitos principų, taisyklių ir metodų, nurodytų finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose.

Iš šių institucijų ir įstaigų apskaitos pareigūnų gavau visą informaciją, kurios patikimumą patvirtino minėtieji pareigūnai ir kuri būtina ataskaitoms, kuriose nurodyti Europos Sąjungos turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas, parengti.

Remdamasi šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, buvo būtinos Europos Komisijos ataskaitoms pasirašyti, patvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinusi, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Europos Sąjungos finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai.

Rosa ALDEA BUSQUETS

Komisijos apskaitos pareigūnė

2021 m. birželio 18 d.

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS (1)

TURINYS

BALANSAS 35
FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA 36
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 37
GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA 38
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMIEJI RAŠTAI 39

1.

SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI 39

2.

BALANSO PASTABOS 53

3.

PELNO IR NUOSTOLIŲ ATASKAITOS PASTABOS 91

4.

NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR TURTAS 100

5.

BIUDŽETINIAI IR TEISINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 105

6.

FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS 110

7.

SUSIJUSIŲ ŠALIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA 124

8.

ĮVYKIAI PO PASKUTINĖS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DIENOS 126

9.

KONSOLIDAVIMO MASTAS 126

BALANSAS

mln. EUR

 

Pastaba

2020 12 31

2019 12 31

ILGALAIKIS TURTAS

 

 

 

Nematerialusis turtas

2.1

620

515

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai

2.2

11 682

11 380

Investicijos, apskaitytos taikant nuosavybės metodą

2.3

588

591

Finansinis turtas

2.4

99 214

66 714

Išankstinis finansavimas

2.5

34 519

26 240

Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

2.6

45 813

3 607

 

 

192 434

109 047

TRUMPALAIKIS TURTAS

 

 

 

Finansinis turtas

2.4

13 881

4 514

Išankstinis finansavimas

2.5

28 229

25 206

Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

2.6

28 681

20 367

Atsargos

2.7

80

68

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.8

16 742

19 745

 

 

87 613

69 900

IŠ VISO TURTO

 

280 047

178 947

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

Pensijos ir kitos išmokos darbuotojams

2.9

(116 020 )

(97 659 )

Atidėjiniai

2.10

(3 878 )

(3 707 )

Finansiniai įsipareigojimai

2.11

(84 399 )

(53 071 )

 

 

(204 297 )

(154 437 )

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

Atidėjiniai

2.10

(1 527 )

(1 116 )

Finansiniai įsipareigojimai

2.11

(10 649 )

(1 446 )

Mokėtinos sumos

2.12

(32 408 )

(27 241 )

Sukauptos sąnaudos ir būsimojo laikotarpio pajamos

2.13

(64 584 )

(67 230 )

 

 

(109 167 )

(97 033 )

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ

 

(313 464 )

(251 470 )

GRYNASIS TURTAS

 

(33 418 )

(72 523 )

Rezervai

2.14

5 062

5 037

Iš valstybių narių pareikalautinos sumos1  (2)

2.15

(38 480 )

(77 560 )

GRYNASIS TURTAS

 

(33 418 )

(72 523 )

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

mln. EUR

 

Pastaba

2020 m.

2019 m.

PAJAMOS

 

 

 

Pajamos iš neprekybinių operacijų

 

 

 

BNP ištekliai

3.1

125 393

108 820

Tradiciniai nuosavi ištekliai

3.2

19 559

21 235

PVM ištekliai

3.3

17 858

18 128

Baudos

3.4

452

4 291

Susigrąžintos išlaidos

3.5

1 355

2 627

Susitarimas dėl JK išstojimo

3.6

47 456

Kita

3.7

7 116

2 072

 

 

219 190

157 174

 

 

 

 

Pajamos iš prekybos operacijų

 

 

 

Finansinės pajamos

3.8

3 434

1 817

Kita

3.9

1 404

1 298

 

 

4 838

3 116

Visos pajamos

 

224 028

160 289

IŠLAIDOS

 

 

 

Patirtos valstybių narių

3.10

 

 

Europos žemės ūkio garantijų fondas

 

(40 461 )

(43 951 )

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir kitos kaimo plėtros priemonės

 

(14 467 )

(13 541 )

Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas

 

(41 118 )

(35 178 )

Europos socialinis fondas

 

(13 677 )

(11 218 )

Kita

 

(2 701 )

(2 608 )

Patirtos Komisijos, vykdomųjų įstaigų ir patikos fondų

3.11

(22 094 )

(18 942 )

Patirtos kitų ES agentūrų ir įstaigų

3.12

(3 530 )

(3 131 )

Patirtos trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų

3.12

(4 178 )

(4 085 )

Patirtos kitų subjektų

3.12

(3 257 )

(2 875 )

Darbuotojų ir pensijų išlaidos

3.13

(11 995 )

(11 613 )

Finansinės išlaidos

3.14

(2 188 )

(1 491 )

Kitos išlaidos

3.15

(6 946 )

(6 862 )

Iš viso išlaidų

 

(166 612 )

(155 493 )

METŲ EKONOMINIS REZULTATAS

 

57 416

4 796

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

mln. EUR

 

2020 m.

2019 m.

Ekonominis metų rezultatas

57 416

4 796

Pagrindinė veikla

 

 

Amortizacija

113

107

Nusidėvėjimas

1 047

1 022

Paskolų (padidėjimas) / sumažėjimas

(40 624 )

1 255

Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas

(11 301 )

(1 472 )

Iš prekybos gautinų sumų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas

(50 519 )

691

Atsargų (padidėjimas) / sumažėjimas

(12)

5

Pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

18 360

17 203

Atidėjinių padidėjimas / (sumažėjimas)

581

693

Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

40 531

(1 389 )

Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)

5 166

(4 985 )

Sukauptų sąnaudų ir būsimojo laikotarpio pajamų padidėjimas / (sumažėjimas)

(2 645 )

4 041

Ankstesnių metų biudžeto perteklius, įtrauktas kaip nepiniginės pajamos

(3 218 )

(1 803 )

Išmokų darbuotojams įsipareigojimo (negrynųjų pinigų pokyčio, neįtraukto į finansinės veiklos ataskaitą) pakartotinis vertinimas

(15 155 )

(14 164 )

Kiti nepiniginiai pokyčiai

63

111

Investicinė veikla

 

 

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių vertės (padidėjimas) / sumažėjimas

(1 566 )

(1 392 )

Investicijų, apskaitytų taikant nuosavybės metodą, (padidėjimas) / sumažėjimas

3

(1)

Parduoti laikomo finansinio turto (padidėjimas) / sumažėjimas

(1 180 )

(2 964 )

Tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (padidėjimas)/sumažėjimas

(62)

(121)

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

(3 004 )

1 633

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)

(3 004 )

1 633

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

19 745

18 113

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

16 742

19 745

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

mln. EUR

 

Iš valstybių narių pareikalautinos sumos Sukauptas perteklius / (deficitas)

Kiti rezervai

Tikrosios vertės rezervas

Grynasis turtas

LIKUTIS 2018 12 31

(66 424 )

4 730

231

(61 464 )

Garantijų fondo rezervo pokytis

(21)

21

Tikrosios vertės pokyčiai

160

160

Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai

(14 164 )

(14 164 )

Kita

56

(105)

(49)

2018 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms

(1 803 )

(1 803 )

Ekonominis metų rezultatas

4 796

4 796

LIKUTIS 2019 12 31

(77 560 )

4 646

391

(72 523 )

Garantijų fondo rezervo pokytis

(173)

173

Tikrosios vertės pokyčiai

105

105

Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai

(15 155 )

(15 155 )

Kita

210

(252)

(42)

2019 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms

(3 218 )

(3 218 )

Ekonominis metų rezultatas

57 416

57 416

LIKUTIS 2020 12 31

(38 480 )

4 566

496

(33 418 )

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMIEJI RAŠTAI

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiose lentelėse su JK susijusios sumos taip pat yra pateiktos kategorijoje „Valstybės narės“, nes, nors JK pasitraukė iš Sąjungos 2020 m. vasario 1 d., pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 31 d. su Sąjunga ji tebeturėjo finansinių ryšių, lygiaverčių valstybės narės ryšiams.

1.   SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI

1.1.   TEISINIS PAGRINDAS IR APSKAITOS TAISYKLĖS

ES ataskaitos rengiamos pagal 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, toliau – Finansinis reglamentas (FR).

Pagal Finansinio reglamento 80 straipsnį ES finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS). Siekiant užtikrinti ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vidaus nuoseklumą, visos institucijos ir ES įstaigos, kurių atskaitomybė konsoliduojama, taiko šias Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles.

Naujų ir iš dalies pakeistų Europos Sąjungos apskaitos taisyklių taikymas

Naujos Europos Sąjungos apskaitos taisyklės, kurios taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau

Nėra naujų Europos Sąjungos apskaitos taisyklių, kurios būtų taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau.

Naujos patvirtintos, bet 2020 m. gruodžio 31 d. dar neįsigaliojusios apskaitos taisyklės

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos apskaitos pareigūnas patvirtino pataisytą ES apskaitos taisyklę Nr. 11 „Finansinės priemonės“, ji galioja ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau. Pataisyta ES apskaitos taisyklė Nr. 11 buvo atnaujinta atsižvelgiant į 41-ąjį TVSAS „Finansinės priemonės“, ir joje nustatyti ES subjektų finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų įtraukimo į finansinę atskaitomybę principai.

Pagrindiniai pakeitimai ir jų tikėtinas poveikis ES 2021 m. ataskaitoms aprašyti toliau.

Nauji finansinio turto klasifikavimo ir vertinimo principai

Pataisytoje ES apskaitos taisyklėje Nr. 11 nustatytas principais grindžiamas finansinio turto klasifikavimo metodas taikant du kriterijus: subjekto taikomą jo finansinio turto valdymo modelį ir to turto sutartyje numatytų pinigų srautų charakteristikas. Pagal šiuos kriterijus finansinis turtas klasifikuojamas šiose kategorijose: amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto, finansinio turto tikrąja verte, vertinant grynąjį turtą ir (arba) nuosavą kapitalą, arba tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus ir deficito.

Finansinis turtas, kuriam taikomos sutarties sąlygos ir kuris yra tik pagrindinė suma ir palūkanos, klasifikuojamas kaip amortizuota finansinio turto savikaina (jeigu finansinis turtas laikomas taikant valdymo modelį, kuriuo siekiama laikyti finansinį turtą siekiant gauti sutartyje numatytus pinigų srautus) arba kaip finansinis turtas tikrąja verte, vertinant grynąjį turtą ir (arba) nuosavą kapitalą (jeigu finansinis turtas laikomas taikant valdymo modelį, kurio tikslas pasiekiamas tiek gaunant sutartyje numatytus pinigų srautus, tiek parduodant finansinį turtą). Finansinis turtas, neatitinkantis kriterijų, kad jį būtų galima klasifikuoti kaip amortizuotą finansinio turto savikaina arba kaip finansinį turtą tikrąja verte, vertinant grynąjį turtą ir (arba) nuosavą kapitalą, visų pirma finansinis turtas, kai sutartyje numatyti pinigų srautai nėra tik pagrindinė suma ir palūkanos, arba kai turtas laikomas taikant kitus valdymo modelius, klasifikuojamas kaip tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius ir deficitas.

Taikant šiuos principus, 2021 m. ES metinėse ataskaitose visos investicijos į nuosavą kapitalą, dabar klasifikuojamos kaip laikomas parduoti turtas, bus perklasifikuotos į tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip perteklių ir deficitą. Numatoma, kad skolos vertybiniai popieriai taip pat bus perklasifikuoti į tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip perteklių ir deficitą, atsižvelgiant į tai, kad ES valdo tuos turto portfelius ir vertina jų rezultatus tikrąja verte. Susijusį tikrosios vertės rezervą bus leista panaudoti grynajam turtui.

Naujas vertės sumažėjimo modelis

Dabartinis vertės sumažėjimo modelis yra grindžiamas patirtais nuostoliais, o pataisytoje ES apskaitos taisyklėje Nr. 11 nustatytas ateities perspektyvomis grindžiamas vertės sumažėjimo modelis, paremtas numatomais kredito nuostoliais, atsižvelgiant į visus galimus su įsipareigojimų neįvykdymu susijusius įvykius ir bet kokį kredito vertės didinimą, esantį sudėtine sutarties sąlygų dalimi. Kalbant apie taikytiną laikotarpį, taikomas etapinis metodas: jeigu kredito rizika labai nepadidėja, atidėjiniai vertinami pagal sumą, lygią 12 mėnesių tikėtiniems kredito nuostoliams (1 etapas). Jeigu kredito rizika labai padidėja (2 etapas) ir kai finansinio turto vertė sumažėja dėl kredito, atidėjiniai yra lygūs viso laikotarpio numatomiems kredito nuostoliams. Naujasis vertės sumažėjimo modelis taikomas visam finansiniam turtui, vertinamam kaip amortizuota finansinio turto savikaina, arba tikrąja verte, vertinant grynąjį turtą ir (arba) nuosavą kapitalą, paskolų įsipareigojimams ir finansinių garantijų sutartims.

Numatoma, kad dėl naujojo ateities perspektyvomis grindžiamo vertės sumažėjimo modelio 2021 m. ES metinėse finansinėse ataskaitose bus pripažinti papildomi atidėjiniai, – visų pirma tai pasakytina apie paskolas, kuriomis šalims partnerėms teikiama finansinė parama pagal makrofinansinės paramos ir Euratomo programas.

Finansinės garantijos apskaitymas

Pagal dabartinę ES apskaitos taisyklę Nr. 11 dauguma finansinių garantijų – visų pirma garantijos, teikiamos nemokamai arba už minimalų mokestį, – apskaitomos taikant ES apskaitos taisyklės Nr. 10 „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ principus, taigi arba pripažįstamos kaip atidėjiniai, arba atskleidžiamos kaip neapibrėžtieji įsipareigojimai – tai priklauso nuo nuostolio tikimybės.

Pataisyta ES apskaitos taisykle Nr. 11 reikalaujama visoms finansinių garantijų sutartims taikyti finansinių garantijų apskaitos reikalavimus, ir pirmiausia jos turi būti pripažįstamos tikrąja verte arba pagal numatomą viso laikotarpio kredito nuostolį, jeigu negalima nustatyti jokio patikimo tikrosios vertės mato. Vertinant vėliau, finansinių garantijų sutartys turėtų būti vertinamos didesne iš šių sumų: i) atidėjinių nuostoliams suma ir ii) pradine pripažinta suma, atėmus, kai taikytina, sukauptą pajamų amortizaciją, pripažįstamą pagal ES apskaitos taisyklės Nr. 4 „Pajamos iš prekybos operacijų“ principus.

Dėl to numatoma, kad 2021 m. ES finansinėse ataskaitose esamos finansinių garantijų sutartys bus klasifikuojamos ne kaip finansiniai atidėjiniai, bet kaip finansinių garantijų įsipareigojimai, ir bus iš naujo įvertinti pagal didesnę iš šių sumų: numatomą viso laikotarpio kredito nuostolį ir, jeigu taikytina, sumą, iš pradžių pripažintą kaip atidėjiniai, atėmus sukauptą amortizaciją. Numatoma, kad dėl šio pakeitimo balanse padidės finansiniai įsipareigojimai, visų pirma susiję su garantijomis, EIB grupei teikiamomis pagal išorės skolinimo įgaliojimą.

Naujieji reikalavimai bus taikomi atgaline data, taip pat pataisytoje ES apskaitos taisyklėje Nr. 11 bus taikomos specialios pereinamojo laikotarpio nuostatos. Visų pirma, nereikalaujama lyginamųjų sumų perskaičiavimo. Taigi, bet kokio pakartotinio vertinimo poveikis kategorijoje „Grynasis turtas“ bus pripažįstamas pataisytos ES apskaitos taisyklės Nr. 11 taikymo pirmą kartą dieną.

1.2.   APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – pateikti plačiam naudotojų ratui naudingos informacijos apie subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. ES, kaip viešojo sektoriaus subjekto, konkretesni tikslai – teikti informaciją, naudingą priimant sprendimus, ir parodyti subjekto atskaitomybę už jam pavestus išteklius. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į šiuos tikslus.

Bendri aspektai (arba apskaitos principai), kurių reikia laikytis rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 1 „Finansinės ataskaitos“ ir yra tokie patys, kaip ir aprašytieji TVSAS 1: teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, reikšmingumo, sumavimo, atskaitymo ir palyginamosios informacijos.

Finansinės atskaitomybės kokybinės savybės yra svarbumas, sąžiningas pateikimas (patikimumas), suprantamumas, savalaikiškumas, palyginamumas ir patikrinamumas.

1.3.   KONSOLIDAVIMAS

Konsolidavimo mastas

ES konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima visus svarbius kontroliuojamus subjektus, jungtinę veiklą ir asocijuotuosius ūkio subjektus. Išsamus subjektų, kurių atskaitomybę reikia konsoliduoti, sąrašas (dabar jame 52 kontroliuojami subjektai ir 1 asocijuotasis subjektas) pateiktas 9 pastaboje. Tarp kontroliuojamų subjektų yra ES institucijų (įskaitant Komisija, bet ne Europos Centrinį Banką) ir ES agentūrų (išskyrus įsteigtąsias pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką). Likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (toliau – likviduojama EAPB) taip pat laikoma kontroliuojamu subjektu. Vienintelis ES asocijuotasis ūkio subjektas yra Europos investicijų fondas (EIF).

Subjektai, kurių atskaitomybę reikia konsoliduoti, tačiau kurie nėra reikšmingi ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų mastu, neturi būti konsoliduojami arba apskaitomi taikant nuosavybės metodą, jei taip būtų sugaišta per daug laiko arba ES patirtų per didelių išlaidų. Tokie subjektai vadinami nereikšmingais subjektais ir yra atskirai išvardyti 9 pastaboje. 2020 m. 8 subjektai klasifikuoti kaip tokie nereikšmingi subjektai.

Kontroliuojami subjektai

Siekiant nustatyti konsolidavimo mastą, taikoma kontrolės sąvoka. Kontroliuojami subjektai yra subjektai, iš kurių ES dėl savo dalyvavimo gauna įvairios naudos, arba gali jos gauti, ir naudodamasi savo galia valdyti kitą subjektą gali paveikti tos naudos pobūdį ir dydį. Šia galia turi būti galima pasinaudoti iš karto ir ji turi būti susijusi su atitinkama subjekto veikla. Kontroliuojamų subjektų atskaitomybė yra visiškai konsoliduota. Konsolidavimas pradedamas pirmąją kontrolės dieną ir baigiamas, kai tokia kontrolė baigiasi.

Dažniausiai ES taikomi šie kontrolės kriterijai: subjekto sukūrimas remiantis steigimo sutartimis arba antrinės teisės aktais, subjekto finansavimas iš ES biudžeto, balsavimo teisių valdymo organuose turėjimas, Europos Audito Rūmų atliekamas auditas ir Europos Parlamento teikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Siekiant pradėti kontrolę, kiekvieno subjekto lygmeniu įvertinama, ar užtenka vieno pirmiau nurodyto kriterijaus, ar jų visų.

Visos reikšmingos ES kontroliuojamų subjektų tarpusavio operacijos ir likučiai yra eliminuoti, o tokių operacijų nerealizuotas pelnas ir nuostoliai nėra reikšmingi, todėl neeliminuoti.

Jungtinė veikla

Jungtinė veikla – tai susitarimas, kurį bendrai kontroliuoja ES ir viena arba daugiau šalių. Bendra kontrolė – įpareigojančia sutartimi įteisintas veiklos kontrolės pasidalijimas, galimas tik tada, kai sprendimams dėl svarbios veiklos priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, sutarimas. Bendri susitarimai gali būti bendrosios įmonės arba bendra veikla. Bendroji įmonė – tai jungtinė veikla, kuri struktūriškai vykdoma per atskirą priemonę, o veiklą bendrai kontroliuojančios šalys turi teisių į tos veiklos grynąjį turtą. Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą (žr. 1.5.4 pastabą). Bendra veikla – tai jungtinė veikla, kai veiklą bendrai kontroliuojančios šalys turi teisių į tos veiklos turtą ir prievolių vykdyti su ta veikla susijusius įsipareigojimus. Dalyvavimas bendroje veikloje apskaitomas ES finansinėse ataskaitose pripažįstant jo turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir išlaidas, taip pat jam priklausančią turto, įsipareigojimų, pajamų ir išlaidų dalį.

Asocijuotieji ūkio subjektai

Asocijuotieji ūkio subjektai – tai subjektai, kuriems ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi reikšmingos įtakos, bet jų išimtinai ar bendrai nekontroliuoja. Jeigu ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi 20 proc. ar daugiau balsavimo teisių, laikoma, kad turima reikšmingos įtakos. Dalyvavimas asocijuotųjų ūkio subjektų kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą (žr. 1.5.4 pastabą).

Nekonsoliduoti subjektai, kurių lėšas valdo Komisija

ES darbuotojų bendrosios sveikatos draudimo sistemos fondus, Europos plėtros fondą ir Dalyvių garantijų fondą jų vardu valdo Komisija. Tačiau, kadangi šie subjektai nėra ES kontroliuojami, jų ataskaitos nekonsoliduojamos su jos finansinėmis ataskaitomis.

1.4.   ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

Finansinės ataskaitos teikiamos kasmet. Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

1.4.1.    Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

Funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta

Jei nenurodyta kitaip, finansinių ataskaitų duomenys nurodomi milijonais eurų, nes ES funkcinė valiuta yra euras.

Operacijos ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta yra perskaičiuojami eurais taikant sandorio atlikimo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Į finansinės veiklos ataskaitą įtraukiamas valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant sandorius užsienio valiuta ir perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštą piniginį turtą ir įsipareigojimus, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos keitimo kursą. Nepiniginių finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, perskaičiavimo skirtumai įtraukiami į tikrosios vertės rezervą.

Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrenginiams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus taikant gruodžio 31 d. Europos Centrinio Banko (ECB) valiutų kursus:

Euro kursas

Valiuta

2020 12 31

2019 12 31

Valiuta

2020 12 31

2019 12 31

BGN

1,9558

1,9558

PLN

4,5597

4,2568

CZK

26,2420

25,4080

RON

4,8683

4,783

DKK

7,4409

7,4715

SEK

10,0343

10,4468

GBP

0,8990

0,8508

CHF

1,0802

1,0854

HRK

7,5519

7,4395

JPY

126,4900

121,9400

HUF

363,8900

330,5300

USD

1,2271

1,1234

1.4.2.    Įverčių naudojimas

Pagal TVSAS ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos būtinai turi būti pagrįstos įverčiais ir vadovybės prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, su gautinomis sumomis susijusią finansinę riziką ir finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose nurodomas sumas, sukauptas pajamas ir sąnaudas, atidėjinius, nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių vertės sumažėjimo laipsnį, atsargų grynąją galimo realizavimo vertę, neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai atsispindi tuo laikotarpiu, kai apie juos sužinoma, jeigu pokytis turi įtakos tik tam laikotarpiui, arba tuo laikotarpiu ir būsimais laikotarpiais, jeigu pokytis turi įtakos abiem laikotarpiams.

1.5.   BALANSAS

1.5.1.    Nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas – identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis fizinio pavidalo. Turtas yra identifikuojamas, jeigu jis gali būti išskirtas (t. y. jis gali būti atskirtas arba atidalintas nuo subjekto, pvz., parduodant, perduodant, licencijuojant, nuomojant arba atiduodant mainais – tiek atskirai, tiek kartu su susijusia sutartimi, identifikuojamu turtu arba įsipareigojimu, nepaisant to, ar subjektas ketina tai daryti), arba jis atsiranda dėl privalomų susitarimų (įskaitant sutartines arba kitas juridines teises), neatsižvelgiant į tai, ar tas teises galima perleisti arba atskirti nuo subjekto ar nuo kitų teisių ir įsipareigojimų).

Įsigytas nematerialusis turtas nurodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolius. Viduje kuriamas nematerialusis turtas kapitalizuojamas, kai jis atitinka susijusius ES apskaitos taisyklių kriterijus, o išlaidos yra susijusios tik su turto kūrimo etapu. Kapitalizuojamos sąnaudos apima visas tiesiogiai priskiriamas sąnaudas, kurių reikia turtui sukurti, pagaminti ir paruošti naudoti vadovybės numatytu būdu. Su mokslinių tyrimų veikla susijusios išlaidos, nekapitalizuojamos technologinės plėtros išlaidos ir priežiūros išlaidos pripažįstamos išlaidomis, kai patiriamos.

Turtas amortizuojamas tiesiniu metodu per nustatytą jo naudingo tarnavimo laikotarpį – 3–11 metų. Nustatyta nematerialiojo turto naudingo tarnavimo trukmė priklauso nuo jo konkretaus naudingo tarnavimo laikotarpio arba sutartimi nustatyto teisinio laikotarpio.

1.5.2.    Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai

Visas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai parodomi įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į savikainą įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu, statyba ar perdavimu.

Paskesnės sąnaudos pridedamos prie turto balansinės vertės arba prireikus pripažįstamos atskiru turtu tik tais atvejais, kai yra tikėtina, kad ES ateityje gaus su tuo turtu susijusios ekonominės naudos arba naudojimo galimybių ir kad galima patikimai įvertinti tokio turto savikainą. Remonto ir priežiūros sąnaudos parodomos finansinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, finansinės veiklos ataskaitoje.

Žemės nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes laikoma, kad jos naudojimo trukmė neribota. Statomo turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes šiuo turtu dar negalima naudotis. Siekiant nustatyti kito turto likutinę vertę, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesinį metodą, padalinant jo savikainą, atėmus likutinę vertę, to turto nustatytai naudojimo trukmei tokiu būdu:

Turto rūšis

Tiesinio nusidėvėjimo norma

Pastatai

4–10 %

Kosminės erdvės priemonės

8–25 %

Priemonės ir įranga

10–25 %

Baldai ir transporto priemonės

10–25 %

Kompiuterių aparatinė įranga

25–33 %

Kita

10–33 %

Perleidimo pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami lyginant pajamas, atėmus pardavimo išlaidas, su perleisto turto balansine verte ir įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą.

Nuoma

Nuoma – sutartis, pagal kurią nuomotojas už vieną įmoką ar keletą įmokų suteikia nuomininkui teisę sutartą laikotarpį naudotis turtu. Nuoma skirstoma į finansinę nuomą arba veiklos nuomą.

Finansinė nuoma – nuoma, kai iš esmės visa su nuosavybe susijusi rizika ir nauda perduodamos nuomininkui. Kai nuomininkas sudaro finansinės nuomos sutartį, pagal finansinės nuomos sutartį įsigytas turtas pripažįstamas turtu, o susiję nuomos įsipareigojimai pripažįstami įsipareigojimais nuo nuomos laikotarpio pradžios. Turtas ir įsipareigojimai pripažįstami sumomis, lygiomis nuomojamo turto tikrajai vertei arba, jei ji mažesnė, dabartinei minimalių įmokų pagal nuomos sutartį vertei. Jos abi nustatomos nuomos pradžioje. Visu nuomos laikotarpiu turto, nuomojamo finansinės nuomos būdu, nusidėvėjimas skaičiuojamas per turto naudojimo trukmę arba per nuomos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų trumpesnis. Minimalias nuomos įmokas sudaro finansinis mokestis (palūkanų elementas) ir neįvykdyto įsipareigojimo sumažėjimas (kapitalo elementas). Finansinis mokestis paskirstomas kiekvienam laikotarpiui per visą nuomos laikotarpį, kad būtų galima nustatyti pastovią periodinę palūkanų normą, taikomą įsipareigojimo likučiui, kuris atitinkamai parodomas kaip trumpalaikis / ilgalaikis. Neapibrėžtųjų nuomos mokesčių atsiradimo laikotarpį jie laikomi išlaidomis.

Veiklos nuoma – nuoma, išskyrus finansinę nuomą, t. y. nuoma, kai nuomotojas išlaiko iš esmės visą su turto nuosavybe siejamą riziką ir naudą. Kai nuomininkas sudaro veiklos nuomos sutartį, veiklos nuomos mokesčiai finansinės veiklos ataskaitoje pripažįstami sąnaudomis pagal tiesinį metodą atsižvelgiant į nuomos trukmę; nei nuomojamas turtas, nei nuomos įsipareigojimas į finansinės būklės ataskaitą neįtraukiami.

1.5.3.    Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Vertės sumažėjimas – turto būsimos ekonominės naudos arba naudojimo galimybės sumažėjimas, viršijantis sistemingą turto būsimos ekonominės naudos arba naudojimo galimybės sumažėjimo dėl amortizacijos arba nusidėvėjimo pripažinimą (jei taikoma). Turtas, kurio naudojimo trukmė yra neribota, nėra amortizuojamas ar nudėvimas ir kasmet tikrinama, ar jo vertė nesumažėjo. Tikrinama, ar nesumažėjo amortizuojamo arba nudėvimo turto vertė, kai finansinių ataskaitų datą esama požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami kaip suma, kuria turto balansinė vertė viršija jo atsiperkamąją (padengimo) vertę. Atsiperkamoji (padengimo) vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo išlaidas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė.

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių likutinės vertės ir naudojimo trukmė peržiūrimos ir prireikus koreguojamos bent kartą per metus. Jeigu ankstesniaisiais metais nurodytos vertės sumažėjimo priežastys nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai atitinkamai panaikinami.

1.5.4.    Investicijos, apskaitytos taikant nuosavybės metodą

Dalyvavimas asocijuotųjų ūkio subjektų ir bendrųjų įmonių kapitale

Investicijos, apskaitytos taikant nuosavybės metodą, iš pradžių pripažįstamos savikaina, t. y. pradine balansine verte, vėliau padidinta arba sumažinta, kad būtų pripažintos tolesnės išmokos, ES tenkanti subjekto, į kurį investuojama, pertekliaus arba deficito dalis, bet koks vertės sumažėjimas ir dividendai. Pradinė savikaina ir visi pokyčiai atitinka investicijos balansinę vertę finansinėse ataskaitose paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. ES tenkanti subjekto, į kurį investuojama, pertekliaus arba deficito dalis pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje, o subjekto, į kurį investuojama, nuosavybės pokyčių dalis pripažįstama grynojo turto rezervuose. Paskirstytas investicijų pelnas sumažina turto balansinę vertę.

Jeigu ES tenkanti investicijų, apskaitomų taikant nuosavybės metodą, deficito dalis yra lygi ES tenkančiai investicijų daliai arba ją viršija, ES daugiau savo tolesnių nuostolių dalies nebepripažįsta (nepripažinti nuostoliai). Po to, kai ES dalis sumažinta iki nulio, papildomi nuostoliai pateikiami ir įsipareigojimas pripažįstamas tik tiek, kiek ES turi teisinių ar konstruktyvių įsipareigojimų ar atliko mokėjimų subjekto vardu.

Jei esama vertės sumažėjimo požymių, vertę reikia sumažinti iki mažesnės atsiperkamosios vertės. Atsiperkamoji vertė nustatoma, kaip aprašyta 1.5.3 pastaboje. Jeigu vėliau vertės sumažėjimo priežastys tampa nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai pakeičiami balansine verte, kuri būtų buvusi nustatyta, jeigu nebūtų buvę pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Tais atvejais, kai ES turi 20 % arba daugiau investicinio kapitalo fondo, ji nesiekia turėti reikšmingos įtakos. Todėl tokie fondai vertinami kaip finansinės priemonės, priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

Asocijuotieji ūkio subjektai ir bendrosios įmonės, klasifikuoti kaip nereikšmingi subjektai (žr. 1.3 pastabą), nėra apskaitomi pagal nuosavybės metodą. ES įnašai tiems subjektams yra apskaitomi kaip to laikotarpio išlaidos.

1.5.5.    Finansinis turtas

Klasifikacija

ES skirsto savo finansinį turtą į kategorijas „tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas“, „paskolos ir gautinos sumos“, „investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą“ ir „parduoti laikomas finansinis turtas“. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

i)   Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

Finansinis turtas priskiriamas prie kategorijos „tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas“, jeigu jis įsigytas turint pagrindinį tikslą jį greitai parduoti arba jeigu taip nusprendė subjektas. Prie šios kategorijos taip pat priskiriamos išvestinės finansinės priemonės. Šios kategorijos turtas yra priskiriamas prie trumpalaikio turto, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

ii)   Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Jos atsiranda, kai ES tiesiogiai skolininkui suteikia pinigų, prekių ar paslaugų neketindama prekiauti gautinomis sumomis, arba tuo atveju, kai ES perima pradinio skolintojo teises po to, kai ES atliko mokėjimą pagal garantijos sutartį. Mokėjimai, kurie turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, priskiriami prie trumpalaikio turto. Mokėjimai, kurie turi būti atlikti po 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, priskiriami prie ilgalaikio turto. Paskolos ir gautinos sumos apima terminuotuosius indėlius, kurių pradinis terminas viršija tris mėnesius.

iii)   Iki termino laikomos investicijos

Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais bei fiksuotais išpirkimo terminais, kurių ES ketina ir gali laikytis. Šiais finansiniais metais ES neturėjo jokių šiai kategorijai priskiriamų investicijų.

iv)   Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas yra neišvestinė finansinė priemonė, kuri arba yra priskirta prie šios kategorijos arba nepatenka į jokią kitą kategoriją. Jis klasifikuojamas arba kaip trumpalaikis, arba kaip ilgalaikis turtas, priklausomai nuo laikotarpio, kurį ES tikisi jį laikyti. Investicijos į subjektus, kurios nėra nei konsoliduojamos nei apskaitomos taikant nuosavybės metodą, ir kitos nuosavo kapitalo tipo investicijos (pvz., rizikos kapitalo operacijos) taip pat priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinio turto, vertinamo „tikrąją verte kaip perteklius arba deficitas“, „laikomo iki išpirkimo termino“ arba „laikomo parduoti“, pirkimas ir pardavimas pripažįstamas jo prekybos dieną – tą dieną, kai ES įsipareigoja pirkti arba parduoti turtą. Pinigų ekvivalentai ir paskolos pripažįstami tada, kai pinigai laikomi finansų įstaigoje arba iš anksto sumokami skolininkams. Finansinės priemonės pirmą kartą pripažįstamos tikrąja verte. Sandorių, susijusių su visu finansiniu turtu, kuris neapskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, sąnaudos pridedamos prie tikrosios vertės pirminio pripažinimo metu. Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, o sandorio sąnaudos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinio turto tikroji vertė pirminio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina (t. y. gauto atlygio tikroji vertė), nebent tos priemonės tikrąją vertę galima įrodyti palyginus su kitais rinkoje vykdomais sandoriais dėl tokios pačios priemonės arba remiantis vertinimo metodika, kurios kintamieji apima tik stebimų rinkų duomenis (pvz., tam tikrų išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju). Tačiau kai suteikiama ilgalaikė paskola, kuriai neskaičiuojamos palūkanos arba palūkanos yra mažesnės nei rinkos, jos tikroji vertė gali būti vertinama kaip visų būsimų piniginių įplaukų, diskontuotų vyraujančia rinkos palūkanų norma, taikoma panašiai priemonei su panašiu kredito reitingu, dabartinė vertė.

Suteiktos paskolos vertinamos nominaliąja suma, kuri laikoma paskolos tikrąja verte. Tai daroma dėl šių priežasčių:

ES skolinimo „rinkos sąlygos“ labai specifinės ir skiriasi nuo kapitalo rinkų sąlygų, kuriomis leidžiamos komercinės arba vyriausybės obligacijos. Kadangi skolintojai šiose rinkose gali rinktis alternatyvias investicijas, ši pasirinkimo galimybė atsispindi rinkos kainoje. Tačiau ES neturi alternatyvių investicijų galimybės, nes negali investuoti lėšų kapitalo rinkose. Lėšas ji gali skolintis tik kad suteiktų paskolas tomis pačiomis normomis. Vadinasi, naudodama pasiskolintas lėšas ES negali pasinaudoti alternatyvaus skolinimo arba investicijų galimybėmis. Todėl nėra alternatyviųjų sąnaudų ir nėra pagrindo lyginti su rinkos normomis. Iš tiesų, ES skolinimo veikla pati savaime sudaro rinką. Kadangi alternatyviųjų sąnaudų galimybe nesinaudojama, rinkos kainoje netiksliai atspindima ES skolinimo operacijų esmė. Todėl netikslinga ES skolinimo tikrąją vertę nustatyti pagal komercines arba vyriausybės obligacijas.

ES savo skolinimo operacijų, vykdomų teikiant EFSM, MB ir kitas tokias paskolas, tikrąją vertę turi nustatyti pagal taikomą palūkanų normą, kadangi nėra aktyviosios rinkos arba panašių operacijų, su kuriomis būtų galimas palyginimas.

Be to, šių paskolų atveju paskolos ir pasiskolintos lėšos dėl savo kompensacinio pobūdžio turi kompensacinį poveikį. Todėl faktinės paskolos palūkanos yra lygios faktinei susijusių pasiskolintų lėšų palūkanų normai. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinių priemonių pripažinimas panaikinamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba ES perleidžia iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir naudą kitai šaliai.

Vėlesnis vertinimas

a)

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas vėliau apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl kategorijai „tikrąja verte vertinamos finansinės priemonės kaip perteklius arba deficitas“ priskiriamo turto tikrosios vertės pasikeitimo, įtraukiami į laikotarpio, kada jie buvo patirti, finansinės veiklos ataskaitą.

b)

Paskolos ir gautinos sumos yra parodomos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju ta pati palūkanų norma taikoma ir paskoloms, ir pasiskolintoms lėšoms, nes šios paskolos turi kompensacinių operacijų ypatybių, todėl paskolų ir skolinimosi sąlygų bei sumų skirtumai nėra reikšmingi. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

c)

Laikomas iki termino pabaigos turtas yra parodomas amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Šiuo metu ES neturi investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą.

d)

Parduoti laikomas finansinis turtas vėliau apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės pokyčių, pripažįstami tikrosios vertės rezerve, išskyrus piniginio turto konvertavimo skirtumus, kurie pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Kai panaikinamas turto, klasifikuojamo kaip parduoti laikomas finansinis turtas, pripažinimas arba jo vertė sumažėja, sukauptas tikrosios vertės patikslinimas, anksčiau pripažintas tikrosios vertės rezerve, pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto palūkanos, apskaičiuojamos taikant faktinių palūkanų metodą, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje. Dividendai už parduoti laikomas nuosavo kapitalo priemones yra pripažįstami, kai nustatoma ES teisė gauti tokį mokėjimą.

Aktyviosiose rinkose kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra pagrįsta tuo metu siūlomomis kainomis. Jeigu finansinis turtas neturi aktyviosios rinkos (taip pat į biržų sąrašus neįtrauktų vertybinių popierių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju), ES tikrąją vertę nustato taikydama vertinimo metodus. Jie apima pastarojo meto sandorių įprastomis rinkos sąlygomis naudojimą, sąsajas su kitomis iš esmės tokiomis pačiomis priemonėmis, diskontuotų pinigų srautų analizę, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo metodus, kuriuos paprastai naudoja rinkos dalyviai.

Investicijos į rizikos kapitalo fondus, klasifikuojamos kaip parduoti laikomas turtas, kurios neturi kotiruojamos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, vertinamos priskirtina grynąja turto verte, kuri yra laikoma lygiaverte jų tikrajai vertei.

Tais atvejais, kai investicijų į nuosavo kapitalo priemones, kurios neturi kotiruojamos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, šios investicijos vertinamos savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto vertė sumažėja ir nuostoliai pripažįstami tada ir tik tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad turto vertė sumažėjo dėl vieno arba kelių įvykių po turto pirminio pripažinimo ir toks įvykis (arba įvykiai), dėl kurio (-ių) atsirado nuostoliai, veikia finansinio turto, kuris gali būti patikimai apskaičiuotas, apskaičiuotus būsimuosius pinigų srautus. Kiekvieną finansinės ataskaitos sudarymo datą ES įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto vertė sumažėjo.

(a)   Amortizuota savikaina apskaitomas turtas

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo amortizuota savikaina apskaitomų paskolų, gautinų sumų arba investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą vertė, tuomet nuostolių suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų (neįtraukiant būsimų kredito nuostolių, kol jie nepatirti), diskontuotų taikant pradinę šio finansinio turto faktinių palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas. Turto balansinė vertė sumažinama, o nuostolių suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Jeigu paskolai arba iki išpirkimo termino laikomai investicijai taikoma kintama palūkanų norma, tuomet diskonto norma bet kokiam vertės sumažėjimo nuostoliui vertinti lygi sutartyje nustatytai dabartinei faktinių palūkanų normai. Finansinio įkaito apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skaičiavimas parodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl teisės naudotis turtu atėmimo, atėmus įkaito įsigijimo ir pardavimo sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, ar teisės naudotis turtu atėmimas yra tikėtinas, ar ne. Jeigu vertės sumažėjimo nuostolių suma per kitą laikotarpį sumažėja, ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimą, pirmiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje panaikinami.

(b)   Tikrąja verte į apskaitą įtraukiamas turtas

Investicijų į nuosavybės vertybinius popierius, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, atveju sprendžiant, ar sumažėjo vertybinių popierių vertė, atsižvelgiama į reikšmingą arba nuolatinį (ilgalaikį) vertybinio popieriaus vertės mažėjimą žemiau jo savikainos. Jeigu yra tokių įrodymų apie parduoti laikomą finansinį turtą, sukaupti nuostoliai, skaičiuojami kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokius nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, anksčiau pripažintus finansinės veiklos ataskaitoje, yra pašalinami iš rezervų ir pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Finansinės veiklos ataskaitoje pripažinti nuosavo kapitalo priemonių vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje nėra panaikinami. Jeigu vėliau skolos priemonės, klasifikuojamos kaip parduoti laikomas finansinis turtas, tikroji vertė padidėja, o toks padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimo nuostolius, vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje panaikinami.

1.5.6.    Atsargos

Atsargos parodomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Savikaina nustatoma pagal FIFO metodą (pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos). Į pagamintos produkcijos ir nebaigtų gaminių savikainą įtraukiamos žaliavos, tiesioginės darbo sąnaudos, kitos tiesiogiai priskiriamos sąnaudos ir susijusios gamybos pridėtinės išlaidos (remiantis įprastu veiklos pajėgumu). Grynoji galimo realizavimo vertė – apskaičiuota pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus gamybos užbaigimo sąnaudas ir pardavimo išlaidas. Kai atsargos laikomos realizavimui be mokesčio arba už nedidelį mokestį, jos įvertinamos savikaina arba dabartine atsargų atkuriamąja verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė. Dabartinė atkuriamoji vertė – tai išlaidos, kurias ES patirtų, jeigu įsigytų turtą finansinių ataskaitų sudarymo datą.

1.5.7.    Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečioje sutartyje, sprendime, susitarime arba pagrindiniame teisės akte nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas per susitarime nustatytą laikotarpį yra naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, arba grąžinami. Jeigu gavėjas nepatiria finansuoti tinkamų išlaidų, jis privalo išankstinį finansavimą grąžinti ES. Kadangi ES išlaiko išankstinio finansavimo kontrolę ir turi teisę susigrąžinti reikalavimų neatitinkančią dalį, suma pateikiama kaip turtas.

Išankstinis finansavimas pirmą kartą pripažįstamas balanse, kai pinigai pervedami gavėjui. Jis vertinamas sumokėto atlygio suma. Kitais laikotarpiais išankstinis finansavimas vertinamas iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus per laikotarpį patirtas finansuoti tinkamas išlaidas (kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas).

Palūkanos už išankstinį finansavimą pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal atitinkamo susitarimo nuostatas. Metų pabaigoje sukauptų palūkanų įplaukos įvertinamos remiantis patikimiausia informacija ir šis įvertis įtraukiamas į balansą.

Kiti avansai valstybėms narėms, kurie atsiranda ES sugrąžinus sumas, valstybių narių sumokėtas jų gavėjams kaip avansai (įskaitant „finansines priemones, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas“), pripažįstami kaip turtas ir įtraukiami į išlaidų kategoriją „Išankstinis finansavimas“. Kiti avansai valstybėms narėms yra vėliau vertinami iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus galutinių gavėjų patirtų finansuoti tinkamų išlaidų geriausią įvertį, apskaičiuotą remiantis pagrįstomis ir patvirtinamomis prielaidomis.

Įnašai į ES patikos fondus, kurie Europos Komisijos ar kitų nekonsoliduojamų subjektų ataskaitose nekonsoliduojami, taip pat priskiriami išankstiniam finansavimui, nes jų tikslas yra pastūmėti patikos fondo veiklą, kad iš jo būtų galima finansuoti konkrečius veiksmus, nustatytus remiantis fondo tikslais. ES įnašai į patikos fondus vertinami pradine ES įnašo suma, atėmus finansuoti tinkamas išlaidas, kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas, patikos fondo patirtas per ataskaitinį laikotarpį ir skirtas ES įnašui pagal pagrindinį susitarimą.

1.5.8.    Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

Pagal ES apskaitos taisykles privaloma atskirai pateikti prekybos ir neprekybines operacijas. Siekiant atskirti šias dvi kategorijas, terminas „gautinos sumos“ naudojamas prekybos operacijoms, o terminas „susigrąžintinos sumos“ (pvz., iš valstybių narių susigrąžintinos sumos, susijusios su nuosavais ištekliais) – neprekybinėms operacijoms (t. y. kai ES įgyja vertę iš kito subjekto, tiesiogiai nesuteikdama mainais maždaug tokios pat vertės).

Iš prekybos operacijų gautinos sumos atitinka finansinių priemonių apibrėžtį, todėl yra priskiriamos prie paskolų ir gautinų sumų kategorijos bei atitinkamai apskaičiuojamos (žr. 1.5.5 pastabą). Finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose į iš prekybos operacijų gautinas sumas įtraukiamos sukauptos pajamos ir prekybos operacijų būsimųjų laikotarpių sąnaudos (nes jos nematerialios). Remiantis ankstesne patirtimi, bendras vertės sumažinimas taikomas neįvykdytiems vykdomiesiems raštams sumoms susigrąžinti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas.

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos apskaitomos tikrąja verte įsigijimo datą (patikslinta atsižvelgus į palūkanas ir nuobaudas), atėmus vertės sumažinimą. Neprekybinių operacijų susigrąžintinų sumų vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad ES negalės surinkti visų pradinio dydžio neprekybinių operacijų susigrąžintinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Remiantis ankstesne patirtimi, bendras vertės sumažinimas taip pat taikomas neįvykdytiems vykdomiesiems raštams sumoms susigrąžinti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas. Informacijos apie metų pabaigoje pripažintų sukauptų pajamų tvarkymą pateikta 1.5.14 pastaboje. Pateikiamos ir nurodomos neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos nėra finansinės priemonės, nes jos nesiejamos su sutartimi, kuria būtų sukuriamas finansinis įsipareigojimas arba nuosavo kapitalo priemonė. Tačiau finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos atitinkamais atvejais yra nurodomos kartu su iš prekybos operacijų gautinomis sumomis.

1.5.9.    Pinigai ir pinigų ekvivalentų

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės ir apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo arba trumpalaikius indėlius ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.5.10.    Išmokos darbuotojams

ES darbuotojams suteikia išmokų paketą (tarnybines pajamas ir socialinį draudimą). Apskaitos tikslais jas reikia skirstyti į trumpalaikes išmokas ir išmokas, mokamas pasibaigus tarnybos laikui.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra išmokos, kurios turi būti išmokėtos per dvylika mėnesių po ataskaitinio laikotarpio, per kurį darbuotojai suteikė paslaugą, pabaigos, pavyzdžiui, darbo užmokestis, metinių ir apmokamų laikinojo nedarbingumo atostogų išmokos bei kitos trumpalaikės išmokos. Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos sąnaudomis, kai suteikiama susijusi paslauga. Suma, kurią numatoma sumokėti, pripažįstama kaip įsipareigojimas, jeigu ES turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą sumokėti už darbuotojo anksčiau suteiktą paslaugą ir tas įsipareigojimas gali būti patikimai apskaičiuotas.

Išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui

ES skiria darbuotojams keletą išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įskaitant senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo pensijas, mokamas pagal Europos pareigūnų pensijų sistemą (EPPS), taip pat suteikia sveikatos draudimą pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą (BSDS) (žr. 2.9 pastabą). Šios išmokos mokamos pagal vieną bendrą planą, nors ir padalytą į dvi sistemas, ir jos turi būti vertinamos panašiai, kad būtų teisingai pateikta informacija apie padėtį ir atspindėta ekonominė tikrovė:

i.

Europos pareigūnų pensijų sistema (EPPS). Išmokos pagal šią menamai finansuojamą sistemą (3) yra susijusios su išmokomis už darbo stažą, invalidumo ir našlių (našlaičių) išmokomis, taip pat su išmokomis šeimai, išmokomis mirus prieš išėjimą į pensiją tiems darbuotojams, kurie dirba ar dirbo ES institucijose, agentūrose ir kitose ES įstaigose arba yra mirusių pareigūnų ar pensininkų našliai (našlaičiai). Darbuotojai iš savo darbo užmokesčio padengia trečdalį tikėtinų šių išmokų sąnaudų.

ii.

Bendra sveikatos draudimo sistema (BSDS). Pagal šią sistemą ES teikia sveikatos draudimą Europos Komisijos, institucijų, agentūrų ir kitų ES įstaigų darbuotojams, kompensuodama sveikatos priežiūros išlaidas. Išmokos pagal šią sistemą, mokamos nedirbantiems asmenims (pensininkams, našlaičiams ir t. t.), klasifikuojamos kaip išmokos darbuotojams pasibaigus tarnybos laikui.

Išmokas, mokamas pasibaigus tarnybos laikui, ES taip pat skiria savo institucijų darbuotojams pagal atskiras pensijų sistemas. Šios išlaidos įrašomos į išlaidų kategoriją „Kitos pensijų išmokų sistemos“. Pagal šias sistemas ES moka pensijas Komisijos, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo, Audito Rūmų, Tarybos, Europos Parlamento, ombudsmeno, duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir Tarnautojų teismo nariams. Per BSDS ES teikia sveikatos draudimą ES institucijų nariams.

Pirmiau nurodytos išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui, laikomos ES nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimais ir apskaičiuojamos kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą, įvertinant būsimos išmokos, kurią darbuotojai uždirbo dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, sumą, diskontuojant tą sumą ir atimant viso plano turto tikrąją vertę. Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimą kasmet apskaičiuoja aktuarai, taikydami prognozuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimuosius netenkamų pinigų srautus, taikant vyriausybės obligacijų, kurios išreikštos valiuta, kuria bus mokamos išmokos, ir kurių išpirkimo terminas panašus į susijusio pensijų įsipareigojimo terminą, palūkanų normas.

ES darbuotojams skirtos išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui, yra įtrauktos į vieną planą, kurį sudaro ir pensijų sistema (EPPS), ir sveikatos draudimo sistema (BSDS), o teisė į draudimo apsaugą pagal BSDS sistemą priklauso nuo to, ar įgyta teisė į draudimą pagal EPPS sistemą. Kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, pagal šį bendrą planą tam tikros teisės, kaip antai teisė į atidėtą ir sumažintą pensiją pagal EPPS sistemą, įgyjamos po 10 tarnybos metų. Tačiau pagal bendrą planą įgytos teisės darbuotojui tęsiant tarnybą yra gerokai didesnės nei tos pradinės teisės, kaip matyti iš vėlesniais metais sukauptų teisių į pensiją.

Todėl, siekiant parodyti pagrindinės operacijos ekonominį turinį, kurio reikia sąžiningam finansinės atskaitomybės kokybinių charakteristikų pateikimui, kaip nurodyta tiek 1-oje apskaitos taisyklėje, tiek TVSASV konceptualioje sistemoje, patirtos tvarkymo išlaidos yra kaupiamos tiesiniu metodu per numatomą darbuotojų aktyvios tarnybos laikotarpį, t. y. laikotarpį nuo tos dienos, kai darbuotojo tarnyba pirmą kartą suteikia teisę į išmokas pagal planą (nepriklausomai nuo to, ar išmokos priklauso nuo tolesnės tarnybos) iki dienos, kai tolesnė darbuotojo tarnyba nebesuteiks teisių į reikšmingas papildomas išmokas pagal planą, išskyrus tolesnį darbo užmokesčio didinimą. Šis metodas nuosekliai taikomas pagal bendrą planą numatytoms išmokoms.

Grynojo nustatytų išmokų įsipareigojimo pakartotiniai vertinimai apima aktuarinį pelną ir nuostolius bei plano turto grąžą ir yra nedelsiant pripažįstami kaip grynasis turtas.

ES pripažįsta grynąsias palūkanų išlaidas (pajamų) ir kitas išlaidas, susijusias su nustatyto dydžio išmokų planais, finansinės veiklos ataskaitos eilutėje „Personalo ir pensijų išlaidos“.

Kai skiriamos išmokos pakeičiamos arba sumažinamos, susidaręs išmokų pokytis, susijęs su ankstesne tarnyba, arba sumažinimo pelnas ar nuostoliai nedelsiant pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Plano įvykdymo pelnas ir nuostoliai pripažįstami tada, kai planas įvykdomas. Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina iš karto pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai pokyčiai priklauso nuo darbuotojų, likusių tarnyboje tam tikram laikotarpiui.

1.5.11.    Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai ES turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiosioms šalims, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai būsimiems veiklos nuostoliams nepripažįstami. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų sudarymo datą turimam įsipareigojimui padengti, įvertis. Kai atidėjinys susijęs su daug punktų, įsipareigojimas vertinamas apskaičiuojant visus galimus rezultatus ir jų tikimybę (tikėtinos vertės metodas).

Atidėjiniai nuostolingoms sutartims vertinami numatomų sutarties nutraukimo išlaidų arba numatomų grynųjų sutarties tęsimo išlaidų (priklausomai nuo to, kurios yra mažesnės) dabartine verte.

1.5.12.    Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas, finansiniai įsipareigojimai, parodomi amortizuota savikaina, arba kaip finansinės garantijos įsipareigojimai.

Pasiskolintas lėšas sudaro iš kredito įstaigų pasiskolintos sumos ir skolos lakštais patvirtintos skolos. Pasiskolintos lėšos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, lygia jų emisijos pajamoms (gauto atlygio tikrajai vertei), atėmus sandorio sąnaudas, o vėlesniais laikotarpiais parodomos amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą; bet koks pajamų, atėmus sandorio sąnaudas, ir išpirkimo vertės skirtumas pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju faktinių palūkanų metodas gali būti netaikomas paskoloms ir pasiskolintoms sumoms reikšmingumo sumetimais. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansiniai įsipareigojimai, klasifikuojami pagal tikrąją vertę kaip perteklius arba deficitas, apima išvestines finansines priemones, kai tikroji vertė neigiama. Jų apskaita yra tokia pati kaip ir tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (žr. 1.5.5 pastabą).

Finansinės garantijos įsipareigojimai iš pradžių pripažįstami tikrąja verte, kaip gauta įmoka. Vėliau finansinės garantijos įsipareigojimai vertinami didesniąja iš šių sumų: finansinių garantijų įsipareigojimo įvykdymo išlaidų tiksliausio įverčio ir iš pradžių pripažintos sumos, jei reikia, atėmus sukauptą amortizaciją. ES pripažįsta finansinės garantijos įsipareigojimą, kai gauna atlygį už garantijos suteikimą, t. y. rinkos sąlygomis, arba kai galima patikimai nustatyti garantijos tikrąją vertę. Jei nėra aktyvios tiesiogiai lygiavertės garantijos sutarčių rinkos, ES suteiktą garantiją parodo kaip neapibrėžtąjį įsipareigojimą (žr. 1.7.2 pastabą) arba, kai yra didelė tikimybė, kad įsipareigojimui įvykdyti reikės išteklių, ES pripažįsta atidėjinį (žr. 1.5.11 pastabą).

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, išskyrus sumas, kurių išpirkimo terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

ES patikos fondai, kurie yra laikomi Komisijos einamosios veiklos dalimi (t. y. patikos fondai „Madad“ ir „Colombia“), yra apskaitomi Komisijos ataskaitose ir tada konsoliduojami ES metinėse finansinėse ataskaitose. Todėl kitų paramos teikėjų įnašai į ES patikos fondus atitinka sąlyginių įplaukų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir jie pateikiami kaip finansiniai įsipareigojimai iki tol, kol tenkinamos sąlygos, susietos su pervestais įnašais, t. y. kol patikos fondas patirs reikalavimus atitinkančias išlaidas. Patikos fondas privalo finansuoti konkrečius projektus, o likvidavimo metu likusias lėšas grąžinti. Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną likę įnašų įsipareigojimai vertinami kaip gauti įnašai, atėmus patikos fondo patirtas išlaidas, kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas. Ataskaitų teikimo tikslais grynosios išlaidos priskiriamos prie kitų paramos teikėjų įnašų proporcingai gryniesiems įnašams, sumokėtiems iki gruodžio 31 d. Šis įnašų priskyrimas yra tik orientacinis. Jei patikos fondas likviduojamas, dėl likusių išteklių faktinio padalijimo nuspręs patikos fondo valdyba.

1.5.13.    Mokėtinos sumos

Didžioji ES mokėtinų sumų dalis yra neapmokėti dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymai kompensuoti išlaidas (neprekybinės operacijos). Jos registruojamos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti išlaidas. Atlikus patikrinimą ir priėmus finansuoti tinkamas išlaidas, mokėtinos sumos vertinamos reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą, o susijusios reikalavimus atitinkančios išlaidos registruojamos apskaitoje, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai jas priima ES.

1.5.14.    Sukauptos ir būsimojo laikotarpio pajamos bei sąnaudos

Operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta, ES pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (pavyzdžiui, remiantis sutartimi), bet sąskaita dar neišrašyta, finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos. Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, pajamos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

Išlaidos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Sukauptos sąnaudos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis apskaičiuotąja pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias Komisijos parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų sąžiningai nurodyti ekonominiai ir kiti įvykiai, kurie turi būti nurodyti. Analogiškai, kai mokėjimas už dar nesuteiktas paslaugas arba dar nepristatytas prekes atliekamas avansu, išlaidos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

1.6.   FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

1.6.1.    Pajamos

PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

Absoliuti dauguma ES pajamų yra susijusi su neprekybinėmis operacijomis:

BNP pagrįsti ištekliai ir PVM ištekliai

Gautinos sumos yra pripažįstamos, kai Komisija išsiunčia valstybėms narėms pareikalavimą įmokėti įnašus. Šios sumos vertinamos „pareikalauta suma“. Kadangi PVM ir BNP ištekliai pagrįsti atitinkamų biudžetinių metų duomenų įverčiais, jie gali būti pakoreguoti, nes sumos gali keistis kol valstybės narės nepaskelbė galutinių duomenų. Įverčių pokyčio poveikis yra įtraukiamas nustatant laikotarpio, kai įvyko pokytis, grynąjį perteklių arba deficitą.

Tradiciniai nuosavi ištekliai

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos ir susijusios įplaukos pripažįstamos, kai iš valstybių narių gaunamos atitinkamos mėnesinės A ataskaitos (apimančios surinktus muitus ir mokėtinas sumas, kurios yra garantuotos ir neužginčytos). Finansinių ataskaitų sudarymo datą valstybių narių surinktos, bet Komisijai dar nesumokėtos laikotarpio pajamos yra įvertinamos ir pripažįstamos kaip sukauptos pajamos. Sumos, nurodytos iš valstybių narių gautose ketvirtinėse B ataskaitose (apimančios muitus, kurie nėra nei surinkti, nei garantuoti, taip pat garantuotas sumas, užginčytas skolininko), yra pripažįstamos kaip įplaukos, atėmus su jomis susijusias surinkimo sąnaudas. Be to, pripažįstamas vertės sumažėjimas, lygus įvertintam susigrąžinimo skirtumui.

Baudos

Pajamos iš baudų pripažįstamos, kai ES priima sprendimą skirti baudą ir apie tai oficialiai praneša adresatui. Priėmus sprendimą skirti baudą, įmonės per du mėnesius nuo pranešimo dienos turi:

a)

arba pritarti sprendimui (tokiu atveju jie privalo per nustatytą laikotarpį sumokėti baudą, ir suma laikoma ES galutinai surinkta); arba

b)

nepritarti sprendimui (tokiu atveju jie pateikia apeliacinį skundą pagal ES teisę).

Tačiau net pateikus apeliacinį skundą, bauda turi būti sumokėta per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, nes apeliacinis skundas nesustabdo sprendimo galiojimo (SESV 278 straipsnis). Gauti pinigai naudojami susigrąžintinai sumai padengti. Tačiau, pritarus Komisijos apskaitos pareigūnui, įmonė gali vietoj to pateikti banko garantiją tai sumai. Tokiu atveju bauda lieka kaip susigrąžintina suma. Jeigu negaunami nei pinigai, nei garantija ir kyla abejonių dėl įmonės mokumo, pripažįstamas teisės į gautinas sumas vertės sumažėjimas.

Jeigu įmonė sprendimą apskundė ir jau laikinai sumokėjo baudą, suma parodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, arba, jeigu tikėtina, kad Bendrasis Teismas gali priimti ES nepalankų sprendimą, tokiai rizikai daromas atidėjinys. Jeigu vietoj to pateikta garantija, neapmokėtos susigrąžintinos sumos vertė sumažinama.

Banko sąskaitose, kuriose laikomos gautos sumos, sukauptos Komisijos gautos palūkanos pripažįstamos pajamomis ir atitinkama suma padidinamas neapibrėžtasis įsipareigojimas.

Nuo 2010 m visas laikinai surinktas baudas Komisija valdo specialiai sukurtame fonde (BUFI) ir investuoja į finansines priemones.

PAJAMOS IŠ PREKYBOS OPERACIJŲ

Prekių ir paslaugų pardavimo pajamos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio pajamos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

Palūkanų pajamos ir išlaidos

Palūkanų pajamos ir išlaidos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Šis metodas taikomas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms arba palūkanų išlaidoms per atitinkamą laikotarpį paskirstyti. Apskaičiuodama faktinę palūkanų normą, ES įvertina pinigų srautus, atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutartines nuostatas (pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo pasirinkimą), tačiau neatsižvelgia į būsimus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi mokesčiai ir kitos palūkanų normos sumos, kurias sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurios yra neatskiriama faktinės palūkanų normos dalis, taip pat sandorio išlaidos ir visos kitos įmokos arba nuolaidos.

Kai finansinis turtas arba panašaus finansinio turto grupė yra nurašyta dėl vertės sumažėjimo nuostolių, vertinant vertės sumažėjimo nuostolius palūkanų pajamos pripažįstamos taikant palūkanų normą, naudojamą diskontuojant būsimus pinigų srautus.

Pajamos iš dividendų

Pajamos iš dividendų ir panašių paskirstomųjų išmokų pripažįstamos tada, kai nustatoma teisė gauti mokėjimą.

1.6.2.    Išlaidos

Neprekybinių operacijų išlaidos sudaro didžiąją dalį ES išlaidų. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir savanoriškos dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos.

Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal teisės aktus (Finansinį reglamentą, Tarnybos nuostatus arba kitus teisės aktus) arba yra pasirašytas susitarimas, pagal kurį leidžiama atlikti pervedimą; lėšų gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus; sumą galima pagrįstai apskaičiuoti.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis mokėjimo prašymas arba prašymas padengti išlaidas, jie pripažįstami išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Finansuoti tinkamos išlaidos, kurios turi būti kompensuotos gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos išlaidos.

Prekybinių operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir jas priima ES. Jos vertinamos jų pradine sąskaitoje faktūroje nurodyta suma. Be to, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną išlaidos, susijusios su paslauga, suteikta laikotarpiu, už kurį sąskaita faktūra dar negauta ar nepriimta, vertinamos ir pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

1.7.   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

1.7.1.    Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

1.7.2.    Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių, arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba retais atvejais – kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta. Neapibrėžtasis įsipareigojimas parodomas, nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių tikimybė yra maža.

1.8.   PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Informacija apie pinigų srautus suteikia pagrindą įvertinti ES gebėjimą gauti pinigų ir pinigų ekvivalentų bei jos poreikius tuos pinigų srautus panaudoti.

Pinigų srautų ataskaita rengiama naudojant netiesioginį metodą. Tai reiškia, kad grynasis finansinių metų ekonominis rezultatas koreguojamas atsižvelgiant į nepiniginio pobūdžio sandorių rezultatus, visas praėjusių ar būsimų laikotarpių pagrindinės veiklos pinigų įplaukų ar išmokų atidėtas arba sukauptas sumas ir pajamų arba išlaidų, susijusių su investicinės veiklos pinigų srautais, punktus.

Pinigų srautai, atsirandantys iš sandorių užsienio valiuta, parodomi ES atskaitomybės valiuta (eurais), taikant užsienio valiutos keitimo į eurus kursą, galiojantį pinigų srautų dieną.

Pinigų srautų ataskaitoje pateikti laikotarpio pinigų srautai, suklasifikuoti pagal pagrindinę ir investicinę veiklą (ES nevykdo finansinės veiklos).

Pagrindinė veikla – tai ES veikla, kuri nėra investicinė veikla. Ji apima didžiąją vykdomos veiklos dalį. Gavėjams suteiktos paskolos (ir susijusios pasiskolintos lėšos, kai taikytina) nelaikomos investicine (arba finansine) veikla, kadangi jomis siekiama bendrųjų tikslų, taigi jos yra ir ES kasdienių operacijų dalis.

Investicinė veikla – tai nematerialiojo ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių įsigijimas ir perleidimas bei kitos investicijos, kurios neįtraukiamos į pinigų ekvivalentus. Prie investicinės veiklos nepriskiriamos gavėjams suteiktos paskolos. Siekiama parodyti realias ES atliktas investicijas.

2.   BALANSO PASTABOS

TURTAS

2.1.   NEMATERIALUSIS TURTAS

mln. EUR

Bendra balansinė vertė 2019 12 31

1 230

Papildomos sumos

216

Turto perleidimas

(39)

Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą

0

Kiti pokyčiai

2

Bendra balansinė vertė 2020 12 31

1 409

Sukaupta amortizacija 2019 12 31

(715)

Amortizacijos sąnaudos per metus

(113)

Atkurta amortizacija

0

Turto perleidimas

38

Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą

0

Kiti pokyčiai

0

Sukaupta amortizacija 2020 12 31

(789)

Grynoji balansinė vertė 2020 12 31

620

Grynoji balansinė vertė 2019 12 31

515

Šios sumos pirmiausia susijusios su kompiuterine programine įranga.

2.2.   NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGINIAI

Kosminės erdvės priemonių kategorija apima veiklai skirtą ilgalaikį turtą, susijusį su dviem ES kosmoso programomis: pasaulinėmis palydovinės navigacijos sistemomis, t. y. GALILEO ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema, ir Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa „Copernicus“. Dar neveikiančių kosmoso sistemų turtas yra įtrauktas į kategoriją „Statomas turtas“. Su ES kosmoso programomis susijęs turtas kaupiamas padedant Europos kosmoso agentūrai (EKA).

Kalbant apie „Copernicus“, 2020 m. nepradėjo veikti nė vienas naujas palydovas. Sistemą sudaro 26 palydovai. GALILEO veiklai skirtas ilgalaikis turtas, apimantis ir palydovus, ir antžeminę įrangą, 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 145 mln. EUR, atėmus sukauptą nusidėvėjimą (2019 m. — 2 489 mln. EUR). Likusio statomo turto bendra vertė yra 1 872 mln. EUR (2019 m. — 1 361 mln. EUR). Sistema GALILEO bus toliau plėtojama, kol nepradės veikti visu pajėgumu. Kai sistema GALILEO bus užbaigta, ją iš viso sudarys 30 palydovų (įskaitant 6 atsarginius palydovus).

Kalbant apie „Copernicus“, 2020 m. nepradėjo veikti nė vienas naujas palydovas. Bendra „Copernicus“ veiklai skirto ilgalaikio turto vertė yra 877 mln. EUR (2019 m. – 1 153 mln. EUR), atėmus sukauptą nusidėvėjimą. Dar 1 894 mln. EUR, susijusių su „Copernicus“ palydovais, yra pripažįstami kaip statomas turtas (2019 m. – 1 453 mln. EUR). Šis padidėjimas apima 266 mln. EUR, susijusių su palydovu 6A; nuosavybės teisė į jį iš EKA gauta 2020 m. lapkričio 21 d., t. y. jo pakėlimo dieną. Numatoma, kad jis bus pradėtas laikyti veikiančiu 2021 m. viduryje atlikus kontrolės procedūras.

24 mln. EUR vertės ilgalaikis turtas, susijęs su EGNOS antžemine infrastruktūra (2019 m. – 37 mln. EUR) taip pat įtrauktas į turto kategoriją „Kosminės erdvės priemonės“. Be to, EGNOS statomas turtas sudaro 273 mln. EUR (2019 m. – 238 mln. EUR).

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai

mln. EUR

 

Žemė ir pastatai

Kosminės erdvės priemonės

Įranga ir įrenginiai

Baldai ir transporto priemonės

Aparatinė įranga

Kita

Finansinė nuoma

Statomas turtas

Iš viso

Bendra balansinė vertė 2019 12 31

5 895

5 680

542

259

644

325

2 638

3 653

19 635

Įsigijimai

15

6

27

13

123

12

18

1 155

1 369

Turto perleidimas

(0)

(16)

(16)

(6)

(45)

(20)

(2)

(1)

(106)

Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą

26

3

7

5

14

(3)

(52)

0

Kiti pokyčiai

(11)

(10)

(0)

0

(0)

(0)

(8)

(29)

Bendra balansinė vertė 2020 12 31

5 924

5 670

546

272

727

332

2 650

4 748

20 868

Sukauptas nusidėvėjimas 2019 12 31

(3 503 )

(2 001 )

(457)

(194)

(533)

(255)

(1 313 )

 

(8 255 )

Nusidėvėjimo sąnaudos per metus

(185)

(635)

(33)

(15)

(67)

(23)

(93)

 

(1 051 )

Atkurtas nusidėvėjimas

0

0

0

 

0

Turto perleidimas

0

10

16

6

45

20

1

 

98

Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą

0

(0)

(2)

0

2

 

(0)

Kiti pokyčiai

11

10

0

0

0

 

21

Sukauptas nusidėvėjimas 2020 12 31

(3 676 )

(2 625 )

(465)

(203)

(557)

(259)

(1 402 )

 

(9 186 )

GRYNOJI BALANSINĖ VERTĖ 2020 12 31

2 249

3 045

81

69

170

73

1 248

4 748

11 682

GRYNOJI BALANSINĖ VERTĖ 2019 12 31

2 392

3 679

85

65

110

70

1 325

3 653

11 380

2.3.   INVESTICIJOS, APSKAITYTOS TAIKANT NUOSAVYBĖS METODĄ

Komisijos atstovaujamos ES dalyvavimas Europos investicijų fondo (EIF) kaip asocijuotojo ūkio subjekto kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą. EIF yra ES finansų įstaiga, kurios specializacija – teikti rizikos kapitalą ir garantijas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). EIF įsikūręs Liuksemburge ir veikia kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė. Jo nariai yra Europos investicijų bankas (EIB), ES ir finansų įstaigų grupė. 2020 m. gruodžio 31 d. ES priklausė 29,7 proc. EIF nuosavybės (2019 m. – 29,7 proc.) ir 29,7 proc. balsavimo teisių (2019 m. – 29,7 proc.). Pagal EIF įstatus į teisės aktais numatytą rezervą jis turi skirti bent 20 proc. metinio grynojo rezultato, kol sukauptas rezervas pasieks 10 proc. pasirašytojo kapitalo. Šio rezervo paskirstyti negalima.

mln. EUR

 

Europos investicijų fondas

Dalis 2019 12 31

591

Įnašai

Gauti dividendai

Grynojo rezultato dalis

38

Grynojo turto dalis

(42)

Dalis 2020 12 31

588

Toliau nurodytos balansinės vertės sumos priskiriamos ES pagal jai tenkančią kapitalo procentinę dalį.

mln. EUR

 

2020 12 31

2019 12 31

EIF, iš viso

EIF, iš viso

Turtas

3 256

2 965

Įsipareigojimai

(1 277 )

(975)

Pajamos

322

337

Išlaidos

(194)

(161)

Perteklius / (deficitas)

129

176

Pirmiau pateiktos apibendrintos finansinės informacijos suderinimas su EIF turimų palūkanų apskaitine suma yra toks:

mln. EUR

 

2020 12 31

2019 12 31

Asocijuotųjų ūkio subjektų grynasis turtas

1 979

1 990

EB nuosavybės dalis EIF

29,7  %

29,7  %

Balansinė vertė

588

591

ES, atstovaujama Komisijos, 2020 m. gruodžio 31 d. apmokėjo 20 proc. savo pasirašytų EIF kapitalo akcijų, nepareikalauta suma yra tokia:

mln. EUR

 

Visas EIF kapitalas

ES pasirašyta dalis

Visas akcinis kapitalas

4 500

1 337

Apmokėtas

(900)

(267)

Nepareikalauta

3 600

1 070

2.4.   FINANSINIS TURTAS

mln. EUR

 

Pastaba

2020 12 31

2019 12 31

Ilgalaikis

 

 

 

Parduoti laikomas finansinis turtas

2.4.1

16 134

15 211

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

2.4.2

193

134

Paskolos

2.4.3

82 887

51 368

 

 

99 214

66 714

Trumpalaikis

 

 

 

Parduoti laikomas finansinis turtas

2.4.1

3 453

3 196

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

2.4.2

6

3

Paskolos

2.4.3

10 422

1 316

 

 

13 881

4 514

Iš viso

 

113 095

71 228

2.4.1.    Parduoti laikomas finansinis turtas

mln. EUR

 

2020 12 31

2019 12 31

BUFI investicijos

1 598

1 863

Likviduojama EAPB

1 445

1 459

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

188

188

EIVT vietos darbuotojų pensijų planas

73

75

 

3 304

3 585

Garantijų fondai biudžeto garantijų atveju:

 

 

ESIF garantijų fondas

7 526

6 654

Išorės veiksmų garantijų fondas

2 794

2 545

EDVF garantijų fondas

692

595

 

11 012

9 794

Finansinės priemonės, finansuojamos iš ES biudžeto:

 

 

„Horizontas 2020“

3 097

2 455

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

764

699

ES MVĮ nuosavo kapitalo priemonės

533

507

Europos fondas Pietryčių Europai

163

166

Ekologiško augimo fondas

143

70

Energijos vartojimo efektyvumo finansinė priemonė

104

105

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė

96

597

Rizikos kapitalo operacijos

82

112

Kita

289

317

 

5 271

5 028

Iš viso

19 587

18 407

Ilgalaikis

16 134

15 211

Trumpalaikis

3 453

3 196

Iš bendros 19 587 mln. EUR sumos ES investicijų forma turimą parduoti laikomą finansinį turtą sudaro

14 998 mln. EUR skolos vertybiniai popieriai (pvz., obligacijos) (2019 m. – 14 998 mln. EUR),

4 071 mln. EUR nuosavybės priemonės (2019 m. – 2 801 mln. EUR), taip pat

654 mln. EUR (2019 m. – 608 mln. EUR) investicijų į pinigų rinkos fondus (pvz., į „EIB Unitary Fund“).

BUFI investicijos

Laikinai surinktos baudos, susijusios su konkurencijos bylomis, yra skirtos specialiam fondui (BUFI fondui – Biudžeto baudų fondui) ir Komisija jas investuoja į skolos priemones, priskiriamas prie parduoti skirto finansinio turto.

Likviduojama EAPB

Likviduojamos Europos anglių ir plieno bendrijos (toliau – likviduojama EAPB) atveju visas parduoti laikomas finansinis turtas yra skolos vertybiniai popieriai eurais, kotiruojami aktyviojoje rinkoje.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

ES turi finansinių investicijų į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalą, kuriame 2020 m. gruodžio 31 d. turimų akcijų skaičius buvo 90 044 (2019 m. — 90 044 akcijos) ir sudarė 3 proc. viso pasirašyto akcinio kapitalo. ES iš viso pasirašė 900 mln. EUR akcinio kapitalo, iš kurių 713 mln. EUR šiuo metu yra nepareikalauta įmokėti. Pagal susitarimą, kuriuo įsteigiamas ERPB, akcininkai turi tam tikrų sutartinių apribojimų, pavyzdžiui, tai, kad akcijos negali būti perduodamos, o jų išpirkimo kaina negali viršyti pradinės pirkimo kainos. Investiciją į ERPB ES vertina tikrąja verte. Pradinė pirkimo kaina laikoma geriausiu tikrosios vertės įverčiu, ypač dėl minėtų sutartinių apribojimų. Nors ERPB akcijos nėra kotiruojamos jokioje vertybinių popierių biržos rinkoje, neseniai buvo atliktos operacijos su ūkio subjekto, į kurį investuojama, nuosavybe (kapitalo emisija nominaliąja verte), o tai rodo, kad šioje situacijoje kaina yra geriausias tikrosios vertės įvertis.

GARANTIJŲ FONDAI, SKIRTI BIUDŽETO GARANTIJOMS

ESIF garantijų fondas

Vadovaujantis ESIF reglamentu (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 (23)), ESIF garantijų fondas įsteigtas siekiant suteikti likvidumo atsargas nuostoliams, kuriuos gali patirti EIB, vykdydamas savo finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms pagal ESIF susitarimą gali būti skirta ESIF ES garantija, padengti (žr. 4.1.1 pastabą). ESIF garantijų fondas finansuojamas įnašais iš ES biudžeto. Jį taip pat sudaro investuotų garantijų fondo išteklių grąža, ES pajamos, gautos kaip atlygis už garantiją pagal ESIF susitarimą, ir EIB iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų susigrąžintos sumos, susijusios su ankstesniais reikalavimais mokėti pagal garantiją. 2020 m. pabaigoje ESIF garantijų fondo turtas iš viso siekė 8 028 mln. EUR (2019 m. – 6 688 mln. EUR), iš jų 7 526 mln. EUR buvo investuota į parduoti laikomą finansinį turtą (2019 m. – 6 654 mln. EUR); 931 mln. EUR (2019 m. – 1 879 mln. EUR) įsipareigota skirti, tačiau ši suma į fondą dar neįmokėta ir įtraukta į 5.1 pastaboje nurodytą biudžetinių RAL sumą ir taip pat nurodyta kaip į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai. Fondui bus skiriama vis daugiau lėšų ir jis laipsniškai pasieks 9,1 mlrd. EUR sumą, t. y. 35 proc. visų ES ESIF garantijų įsipareigojimų.

Išorės veiksmų garantijų fondas

Išorės veiksmų garantijų fondas dengia ES biudžeto garantijomis užtikrintas paskolas, visų pirma EIB skolinimo operacijas už ES ribų, finansuojamas iš EIB nuosavų išteklių, ir MFP paskolas bei Euratomo paskolas už ES ribų (žr. 4.1.1 pastabą). Fondą valdo EIB ir jis skirtas ES garantijomis užtikrintoms įsipareigojimų nevykdančių skolininkų skoloms padengti. Fondą sudaro ES biudžeto įmokos, už investuotą Fondo turtą gautos palūkanos ir sumos, atgautos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, kurių atžvilgiu Fondas turėjo panaudoti savo garantijas. Išorės veiksmų garantijų fondo dydis turėtų atitikti tikslinę sumą, atitinkančią 9 proc. garantuotų metų pabaigoje negrąžintų paskolų. Skirtumas tarp tikslinės sumos ir Fondo turto vertės metų pabaigoje bus padengiamas iš ES biudžeto N + 2 metais, o bet koks perteklius grąžinamas į ES biudžetą. 2020 m. pabaigoje Garantijų fondo turtas išorės veiksmams iš viso siekė 2 813 mln. EUR (2019 m. – 2 590 mln. EUR), iš jų 2 794 mln. EUR buvo investuota į parduoti laikomą finansinį turtą (2019 m. – 2 545 mln. EUR);

EDVF garantijų fondas

Pagal EDVF reglamentą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1601) EDVF garantijų fondas įsteigtas siekiant užtikrinti likvidumo atsargas, kurios bus naudojamos pateikus reikalavimus mokėti pagal Sąjungos garantiją, suteiktą pagal atitinkamus EDVF garantijos susitarimus. EDVF garantijų fondas yra finansuojamas įnašais iš ES biudžeto, 11-ojo EPF įnašais į ES biudžetą kartu su savanoriškais valstybių narių ir kitų mokėtojų įnašais. Fondą taip pat sudaro investuotų išteklių grąža, iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų susigrąžintos sumos, pajamos ir visi kiti mokėjimai, kuriuos ES gavo pagal EDVF garantijos susitarimus. EDVF garantijų fondui buvo skirta iki 750 mln. EUR suma, t. y. 50 proc. visų būsimų EDVF garantijos įsipareigojimų, numatytų ES biudžete, ir toliau didinamas kitais įnašais. 2020 m. pabaigoje ESIF garantijų fondo turtas iš viso siekė 804 mln. EUR (2019 m. – 600 mln. EUR), iš jų 692 mln. EUR investuota į parduoti laikomą finansinį turtą (2019 m. – 595 mln. EUR) investicijų į pinigų rinkos fondus (pvz., į „EIB Unitary Fund“).

FINANSINĖS PRIEMONĖS, FINANSUOJAMOS IŠ ES BIUDŽETO

„Horizontas 2020“

Pagal ES reglamentą, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), siekiant pagerinti ūkio subjektų, užsiimančių moksliniais tyrimais ir inovacijomis, galimybes gauti finansavimą, buvo sukurtos naujos finansinės priemonės. Šios priemonės yra:

„InnovFin“ paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagal kurią Komisija dalijasi finansine rizika, susijusia su EIB pasirašytų naujų finansavimo operacijų portfeliu,

„InnovFin“ MVĮ garantija, įskaitant MVĮ iniciatyvos neribotų garantijų priemonę (SIUGI) – EIF valdoma garantijų priemonė, pagal kurią finansų tarpininkams teikiamos garantijos ir priešpriešinės garantijos naujiems paskolų portfeliams (pagal SIUGI Komisija finansine rizika, susijusia su suteikta garantija, dalijasi su valstybėmis narėmis, EIF ir EIB),

„InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagal kurią teikiamos investicijos į rizikos kapitalo fondus ir kurią valdo EIF, taip pat

EIC fondas (Europos inovacijų tarybos fondas), teikiantis nuosavo kapitalo finansavimą siekiant paspartinti inovacijų ir diegimo rinkoje veiksmus. EIC fondas pirmiausia bus finansuojamas 2021–2027 m. DFP lėšomis pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“. Tačiau Komisija įsipareigojo bandomajai priemonei, kuria steigiamas EIC fondas, skirti išteklių, turimų pagal programą „Horizontas 2020“.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 (24) Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skolos priemonė buvo sukurta siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti finansavimą infrastruktūros projektams transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Ją valdo EIB pagal susitarimą su ES. EITP skolos finansinė priemonė – Paskolų garantijų priemonės TEN-T projektams (PGTT) ir Projektų obligacijų iniciatyvos bandomojo etapo tęsinys. Pagal ją siūloma pasidalyti skolos finansavimo riziką pirmaeilės ir subordinuotosios skolos ar garantijų forma ir teikti paramą projektų obligacijoms. Po 2019 m. birželio 19 d., įsigaliojus pirmajam susitarimo dėl įnašo su EIB pakeitimui, visos EIB vykdomos EITP operacijos priskiriamos prie vieno iš dviejų portfelių: skolų portfelio arba vertybiniais popieriais nepakeisto finansavimo portfelio, kuriam taikomas naujas portfeliu grindžiamas rizikos pasidalijimo metodas.

ES MVĮ nuosavo kapitalo priemonės

Tai yra nuosavo kapitalo priemonės, kurios buvo finansuojamos pagal programas COSME, CIP bei Daugiametę įmonių programą ir Iniciatyvą augimui ir užimtumui skatinti, kuriuos patikos principu valdo EIF ir kuriais remiamas MVĮ steigimas ir finansavimas pačioje jų veiklos pradžioje ir jų augimo etapu, investuojant į tinkamus specialius rizikos kapitalo fondus.

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė

Pagal Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę Europos Sąjunga Europos investicijų bankui teikia paskolų ir garantijų, kurias EIB teikia reikalavimus atitinkantiems mokslinių tyrimų projektams, garantijas. Į šią kategoriją įtrauktas parduoti laikomas turtas naudojamas kaip atidėjiniai ES finansinei rizikai, kai EIB pareikalauja ES garantijos, padengti. Iš viso pagal 2007–2013 m. DFP RPFP buvo skirtas 1 mlrd. EUR ES biudžeto. Pagal 2014–2020 m. DPF naujų biudžeto įnašų RPFP nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis RPFP vykdomų operacijų EIB jau apmokėta, 2019 ir 2020 m. EIB iš dalies grąžino ES garantiją. Dėl to sumažėjo ES neapibrėžtieji įsipareigojimai (žr. 4.1.3 pastabą). Taigi, 2020 m. pabaigoje ES parduoti laikomas turtas yra gerokai mažesnis, nes 2020 m. EIB grąžino Komisijai 500 mln. EUR ES įnašą, iš pradžių naudotą ES finansinėms priemonėms pagal programą „Horizontas 2020“ sustiprinti.

2.4.2.    Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

mln. EUR

Išvestinės finansinės priemonės rūšis

2020 12 31

2019 12 31

Tariamoji suma

Tikroji vertė

Tariamoji suma

Tikroji vertė

Išankstinis sandoris užsienio valiuta

417

6

393

3

Kapitalo portfelio garantija

3 197

193

1 439

134

Iš viso

3 614

199

1 832

137

Ilgalaikis

3 197

193

1 439

134

Trumpalaikis

417

6

393

3

ES sudaro išankstinius sandorius užsienio valiuta, kad apdraustų ESIF garantijų fonde laikomų JAV doleriais išreikštų skolos vertybinių popierių užsienio valiutos riziką. Pagal išankstinius sandorius užsienio valiuta ES sumoka sutartyje numatytą tariamąją sumą užsienio valiuta (mokėjimo dalis), kaip parodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, ir suėjus išpirkimo datai gaus tariamąją sumą eurais (gavimo dalis). Tokie išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra vertinami tikrąja verte paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną ir klasifikuojami kaip finansinis turtas arba tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas, priklausomai nuo to, ar jų tikroji vertė yra teigiama, ar neigiama.

Į išlaidų kategoriją „Kapitalo portfelio garantija“ įtrauktos finansų įstaigoms ES suteiktos garantijos nuosavo kapitalo portfelio investicijoms, kurios yra klasifikuojamos kaip išvestinė finansinė priemonės ir apskaitomos kaip tikrąja verte vertinamas finansinis turtas arba įsipareigojimas kaip perteklius arba deficitas. Visa suma iš esmės atitinka ESIF garantiją, kurią ES suteikė EIB grupei, o pagrindinės investicijos į nuosavą kapitalą, kurias išmokėjo EIB ir EIF, sudaro 2 223 mln. EUR (2019 m. – 1 420 mln. EUR); ESIF nuosavo kapitalo portfelio ES garantijos tikroji vertė sudarė iš viso 164 mln. EUR (2019 m. – 134 mln. EUR).

Tikrąja verte vertinamo finansinio turto tikrosios vertės hierarchija

mln. EUR

 

2020 12 31

2019 12 31

1 lygis. Kotiruojamos kainos aktyviosiose rinkose

15 383

15 482

2 lygis. Kiti nei kotiruojamos kainos stebimi duomenys

2 712

1 543

3 lygis. Vertinimo metodas, pagal kurį naudoti duomenys, negrindžiami stebėtais rinkos duomenimis

1 691

1 518

Iš viso

19 786

18 544

Ataskaitiniu laikotarpiu neatlikta jokių pervedimų iš 1 lygio į 2.

Finansinio turto, apskaičiuoto taikant vertinimo metodą, pagal kurį naudoti duomenys, negrindžiami stebėtais rinkos duomenimis (3 lygis), suderinimas

mln. EUR

Pradinis likutis 2020 1 1

1 518

Pirkimai, pardavimai, išleidimai ir atsiskaitymai

179

Laikotarpio pelnas ir nuostoliai kaip finansinės pajamos arba finansinės išlaidos

10

Pelnas arba nuostoliai kaip grynasis turtas

(17)

Į 3 lygį pervestos lėšos

Iš 3 lygio pervestos lėšos

Kita

1

Laikotarpio pabaigos likutis 2020 12 31

1 691

2.4.3.    Paskolos

mln. EUR

 

Pastaba

2020 12 31

2019 12 31

Paskolos finansinei paramai

2.4.3.1

93 193

52 564

Paskolos biudžeto programoms ir terminuotiems indėliams

2.4.3.2

116

121

Iš viso

 

93 309

52 684

Ilgalaikis

 

82 887

51 368

Trumpalaikis

 

10 422

1 316

2.4.3.1.   Paskolos finansinei paramai

mln. EUR

 

EFSM

SURE

MB

MFP

Euratomas

Iš viso

Iš viso 2019 12 31

47 394

201

4 754

214

52 564

Naujos paskolos

39 500

1 675

100

41 275

Grąžinamos sumos

(617)

(35)

(651)

Valiutų keitimo kursų skirtumai

Balansinės vertės pokyčiai

2

3

0

0

0

6

Vertės sumažėjimas

Iš viso 2020 12 31

47 396

39 503

201

5 813

279

93 193

Ilgalaikis

37 050

39 500

200

5 783

250

82 783

Trumpalaikis

10 346

3

1

30

29

10 410

2020 m. gruodžio 31 d. paskolų finansinei paramai nominalioji vertė iš viso buvo 92 565 mln. EUR (2019 m. – 51 941 mln. EUR). Balansinės vertės pokytis atitinka sukauptų palūkanų pokytį.

Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM) suteikia galimybę skirti finansinę paramą valstybei narei, patiriančiai sunkumų arba susiduriančiai su didelių sunkumų grėsme dėl jos nekontroliuojamų išimtinių aplinkybių. Parama gali būti skiriama paskolos arba kredito linijos pavidalu. 2010 m. gegužės 9 d. ECOFIN tarybos išvadose nustatyta 60 mlrd. EUR bendra priemonės viršutinė riba, tačiau teisinės ribos neleidžia, kad paskolų arba kredito linijų mokėtina suma viršytų galimos maržos pagal nustatytą nuosavų išteklių viršutinę ribą. Pasiskolintos lėšos šioms paskoloms, išmokamoms pagal EFSM, užtikrinamos ES biudžeto garantijomis. Nenumatyta, kad EFSM dalyvautų naujose finansavimo programose ar sudarinėtų naujus paskolos priemonės susitarimus.

Parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) yra nauja Europos priemonė, kuria padedama apsaugoti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusius dirbančiuosius ir darbo vietas. Pagal šią priemonę valstybės narės gali prašyti ES finansinės paramos, kuri padėtų finansuoti staigiai ir smarkiai padidėjusias nacionalines viešąsias išlaidas, kurios susidarė dėl reaguojant į krizę taikomų nacionalinių sutrumpinto darbo laiko sistemų ir panašių priemonių, be kita ko, skirtų savarankiškai dirbantiems asmenims, arba tam tikrų su sveikata susijusių priemonių, visų pirma, darbo vietoje. Pagal ją paskolų nukentėjusioms valstybės narėms forma gali būti teikiama finansinė parama iki 100 mlrd. EUR. Priemonė yra paremta 25 mlrd. EUR garantijomis, kurias Komisijai suteikė valstybės narės. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2020/672 Komisija gali sudaryti paskolų susitarimą su valstybe nare tik po to, kai Komisija pasiūlo, o Taryba patvirtina įgyvendinimo sprendimą dėl SURE finansinės paramos. 2020 m. gruodžio 31 d. Taryba buvo patvirtinusi 90 363 mln. EUR finansinės paramos, iš jos Komisija su valstybėmis narėmis pasirašė 85 863 mln. EUR vertės paskolų susitarimų ir valstybėms narėms išmokėjo 39 500 mln. EUR (nominaliąja verte). Likusios pasirašytų paskolų susitarimų sumos išmokamos 2021 m. Informacijos apie su SURE paskolomis susijusius neapibrėžtuosius įsipareigojimus galima rasti 4.1.2 pastaboje.

Taikant Mokėjimų balansų (MB) priemonę – politika grindžiamą finansinę priemonę – euro neįsivedusioms ES valstybėms narėms teikiama vidutinės trukmės finansinė parama. Naudojant šią priemonę galima suteikti paskolas valstybėms narėms, kurios susiduria su mokėjimų balanso arba kapitalo judėjimo sunkumais arba kurioms kyla didelė tokių sunkumų grėsmė. Didžiausia pagal šią priemonę suteiktų paskolų suma negali viršyti 50 mlrd. EUR. Pasiskolintos lėšos šioms MB paskoloms užtikrinamos ES biudžeto garantijomis.

Makrofinansinė parama – finansinės paramos, kurią ES teikia šalims partnerėms, susiduriančioms su mokėjimų balanso krize, forma. Paprastai ši parama teikiama vidutinės trukmės arba ilgalaikių paskolų arba dotacijų, arba tinkamo jų derinio pavidalu ir iš esmės papildo pagal TVF remiamą koregavimo ir reformų programą suteiktą finansavimą. Šias paskolas garantuoja Išorės veiksmų garantijų fondas. Per metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., iš viso pagal MFP buvo išmokėta 1 675 mln. EUR vertės paskolų: 1 100 mln. EUR – Ukrainai, 250 mln. EUR – Jordanijai ir 325 mln. EUR – kitoms valstybėms. Informacijos apie su makrofinansinės paramos paskolomis susijusius neapibrėžtuosius įsipareigojimus galima rasti 4.1.2 pastaboje.

Europos atominės energijos bendrija (Euratomas, atstovaujamas Komisijos) skolina lėšas tiek valstybėms narėms, tiek ES nepriklausančioms valstybėms ir visų šių valstybių ūkio subjektams su energijos įrenginiais susijusiems projektams finansuoti. Euratomo paskoloms iš trečiųjų šalių gautos 279 mln. EUR garantijos (2019 m. – 214 mln. EUR). Informacijos apie su Euratomo paskolomis susijusius neapibrėžtuosius įsipareigojimus galima rasti 4.1.2 pastaboje.

Faktinės paskoloms taikomos palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas)

 

2020 12 31

2019 12 31

Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)

0,50  % – 3,75  %

0,50  % – 3,75  %

Paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE)

0,00  % – 0,30  %

Mokėjimų balansas (MB)

2,88  %

2,88  %

Makrofinansinė parama (MFP)

0,00  % – 3,69  %

0,00  % – 3,82  %

Euratomas

0,00  % – 5,76  %

0,08  % – 5,76  %

2.4.3.2.   Paskolos biudžeto programoms ir terminuotiems indėliams

Paskolos biudžeto programoms yra paskolos, teikiamos lengvatinėmis sąlygomis, bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis valstybėmis (pvz., pagal MEDA programos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės priemonę), paskolos pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą ir pagal ES elektrifikavimo finansavimo iniciatyvą.

Terminuotieji indėliai apima sumas, kurių terminas yra daugiau kaip 3 mėnesiai ir kurios neatitinka pinigų ekvivalentų apibrėžimo.

Paskolų biudžeto programoms ir terminuotiesiems indėliams nominalioji vertė yra 768 mln. EUR (2019 m. – 728 mln. EUR).

Paskolų biudžeto programoms vertės sumažėjimas

mln. EUR

 

2019 12 31

Įsigijimai

Panaikinimas

Nurašymai

Kita

2020 12 31

Paskolos biudžeto programoms

10

3

13

Perimtos paskolos

658

73

(4)

726

Iš viso

668

76

(4)

739

Perimtos paskolos – EIB suteiktos ir iš ES biudžeto garantuotos paskolos, kurių įsipareigojimai nevykdomi. Visos teisės į šias paskolas buvo perduotos ES atlikus mokėjimą iš Išorės veiksmų garantijų fondo arba ESIF garantijų fondo, kai buvo gautas reikalavimas mokėti pagal garantiją. Šių paskolų vertė yra visiškai sumažėjusi 726 mln. EUR suma (2019 m. – 658 mln. EUR). Reikalavimai mokėti pagal garantijas iš dalies buvo padengti iš ankstesniais metais suformuotų finansinių atidėjinių. Pagal atitinkamus ES ir EIB susitarimus išieškojimo procedūrą siekiant susigrąžinti visas mokėtinas sumas ES vardu vykdo EIB.

2.5.   IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

mln. EUR

 

Pastaba

2020 12 31

2019 12 31

Ilgalaikis

 

 

 

Išankstinis finansavimas

2.5.1

30 574

22 135

Kiti avansai valstybėms narėms

2.5.2

3 825

4 045

Įnašas į patikos fondus

 

119

60

 

 

34 519

26 240

Trumpalaikis

 

 

 

Išankstinis finansavimas

2.5.1

24 902

22 314

Kiti avansai valstybėms narėms

2.5.2

3 327

2 892

 

 

28 229

25 206

Iš viso

 

62 748

51 446

Įvairioms programoms turėtų būti skirtos pakankamos išankstinio finansavimo sumos siekiant užtikrinti gavėjui reikiamą finansavimą projektui pradėti ir vykdyti, taip pat kartu apsaugant ES finansinius interesus ir atsižvelgiant į teisinius, veiklos ir išlaidų veiksmingumo apribojimus.

2.5.1.    Išankstinis finansavimas

mln. EUR

 

Bendra suma

Tarpuskaita, vykdoma kaupimo principu

Grynoji suma 2020 12 31

Bendra suma

Tarpuskaita, vykdoma kaupimo principu

Grynoji suma 2019 12 31

Pasidalijamasis valdymas

 

 

 

 

 

 

EŽŪFKP ir kitos kaimo plėtros priemonės

3 193

3 193

3 193

3 193

ERPF ir Sanglaudos fondas

23 074

(3 846 )

19 229

17 985

(3 540 )

14 444

ESF

8 222

(1 348 )

6 874

6 830

(1 530 )

5 301

Kita

4 192

(1 520 )

2 672

3 549

(1 463 )

2 086

 

38 681

(6 713 )

31 967

31 557

(6 533 )

25 024

Tiesioginis valdymas

 

 

 

 

 

 

Vykdo:

 

 

 

 

 

 

Komisija

17 031

(10 648 )

6 382

12 839

(8 344 )

4 495

ES vykdomosios įstaigos

18 565

(10 931 )

7 633

16 522

(10 339 )

6 184

Patikos fondai

1 121

(843)

278

858

(665)

194

 

36 716

(22 423 )

14 294

30 219

(19 347 )

10 872

Netiesioginis valdymas

 

 

 

 

 

 

Vykdo:

 

 

 

 

 

 

Kitos ES agentūros ir įstaigos

1 243

(781)

462

1 162

(678)

484

Trečiosios valstybės

1 515

(1 043 )

471

1 491

(861)

630

Tarptautinės organizacijos

9 068

(6 020 )

3 048

8 289

(5 317 )

2 972

Kiti subjektai

11 665

(6 432 )

5 233

10 570

(6 104 )

4 467

 

23 491

(14 276 )

9 215

21 513

(12 960 )

8 553

Iš viso

98 888

(43 412 )

55 476

83 289

(38 840 )

44 449

Ilgalaikis

30 574

30 574

22 135

22 135

Trumpalaikis

68 314

(43 412 )

24 902

61 154

(38 840 )

22 314

Išankstinis finansavimas reiškia išmokėtus pinigus, taigi – mokėjimų asignavimų panaudojimą. Kaip paaiškinta 1.5.7 pastaboje, tai yra avansai, todėl jie dar nėra įtraukti į apskaitą. Taigi, nors išankstinis finansavimas sumažina RAL (žr. 5.1 pastabą), jis yra išlaidos, kurios dar turi būti priimtos ir pripažintos finansinės veiklos ataskaitoje.

Pasidalijamojo valdymo atveju beveik visos išankstinio finansavimo sumos yra susijusios su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Pradinis išankstinis finansavimas, kurio tarpuskaita nebus atlikta (t. y. pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje) iki programavimo laikotarpio pabaigos, parodytas kaip ilgalaikis išankstinis finansavimas.

Sanglaudos srityje metinis išankstinis finansavimas, kurio tarpuskaita vykdoma kartą per metus, parodytas kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos ir taikant Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos priemones nepanaudota 2019 m. metinio išankstinio finansavimo dalis nebuvo susigrąžinta 2020 m., kaip paprastai būtų daroma. Bendra suma (6,6 mlrd. EUR) pateikta kaip ilgalaikis išankstinis finansavimas. Tai, kad 2020 m. nebuvo susigrąžintas 2019 m. metinis išankstinis finansavimas, yra svarbus veiksnys, paaiškinantis išankstinio finansavimo taikant pasidalijamąjį valdymą padidėjimą metų pabaigoje.

Naujos išankstinio finansavimo išmokos sanglaudos srityje yra įtrauktos į 2020 m. metinį išankstinį finansavimą (10 mlrd. EUR), taip pat įtrauktos išmokos iš ES solidarumo fondo (1,1 mlrd. EUR).

Kalbant apie tiesioginį valdymą, didžiausia išankstinio finansavimo dalis yra susijusi su moksliniais tyrimais (daugiausia programa „Horizontas 2020“, kurią įgyvendina Komisija ir ES vykdomosios įstaigos) ir sudaro 9,3 mlrd. EUR 2019 m. – 7,8 mlrd. EUR). Padidėjimas susijęs su 2020 m. sudarytais susitarimais, pagal kuriuos buvo atlikti išankstinio finansavimo mokėjimai.

Išankstinis finansavimas taikant netiesioginį valdymą daugiausia skirtas vidaus politikos programoms, pvz., GALILEO ir EGNOS, taip pat priemonėms, susijusioms su išorės santykiais, pvz., Europos kaimynystės priemonei (EKP), Vystomojo bendradarbiavimo priemonei (VBP) ir Pasirengimo narystei paramos priemonei (PNPP). Tarptautinėms organizacijoms skirto išankstinio finansavimo padidėjimas daugiausia susijęs su pirmiau minėtomis išorės santykių priemonėmis.

Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Tai yra garantijos, kurių Komisija tam tikrais atvejais reikalauja iš kitų nei valstybės narės gavėjų, kai jiems išmoka avansus (išankstinį finansavimą). Šios rūšies garantijų atveju turi būti parodytos dvi vertės: nominalioji ir einamoji. Nominaliosios vertės atsiradimas siejamas su garantijos buvimu. Kalbant apie einamąją vertę, garantija suteikiama, jeigu yra išankstinio finansavimo mokėjimas, atliktas pagal garantiją, vėliau sumažintas tolesniais mokėjimais. 2020 m. gruodžio 31 d. gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė buvo 466 mln. EUR, o šių garantijų einamoji vertė – 402 mln. EUR (2019 m. atitinkamai 492 mln. EUR ir 406 mln. EUR).

Tam tikras išankstinio finansavimo sumas, išmokėtas įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (BP 7) ir programą „Horizontas 2020“, faktiškai garantuoja Dalyvių garantijų fondas (DGF). DGF – tai savitarpio paramos priemonė, kuria padengiama rizika, kylanti dėl gavėjų nesumokamų sumų įgyvendinant BP 7 ir programos „Horizontas 2020“ veiksmus. Visi netiesioginių veiksmų, kuriems skiriama ES dotacija, dalyviai DGF kapitalui skiria 5 proc. visos gautos sumos.

2020 m. gruodžio 31 d. bendra DGF dengiama išankstinio finansavimo suma buvo 2,3 mlrd. EUR (2019 m. – 2,1 mlrd. EUR). ES (atstovaujama Komisijos) veikia kaip DGF dalyvių vykdomasis įgaliotinis, tačiau fondo savininkai yra dalyviai.

Metų pabaigoje visas DGF turtas buvo 2,4 mlrd. EUR (2019 m. – 2,2 mlrd. EUR). DGF turtas taip pat apima Komisijos valdomą finansinį turtą. DGF yra atskiras nuo ES subjektas, todėl į šias ES metines ataskaitas neįtraukiamas.

2.5.2.    Kiti avansai valstybėms narėms

mln. EUR

 

2020 12 31

2019 12 31

Avansai valstybėms narėms, skirti pasidalijamojo valdymo principu valdomoms finansinėms priemonėms

3 520

3 304

Pagalbos schemos

3 633

3 634

Iš viso

7 153

6 937

Ilgalaikis

3 825

4 045

Trumpalaikis

3 327

2 892

Avansai valstybėms narėms, skirti pasidalijamojo valdymo principu valdomoms finansinėms priemonėms

Įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas įmanoma iš ES biudžeto valstybėms narėms išmokėti avansus, kad jos galėtų prisidėti prie finansinių priemonių (t. y. paskolų, nuosavo kapitalo investicijų ar garantijų). Šių finansinių priemonių sukūrimas ir valdymas yra valstybių narių, o ne Komisijos atsakomybė. Vis dėlto, iki metų pabaigos pagal šias priemones nepanaudotos lėšos tampa ES nuosavybe (kaip ir visų išankstinio finansavimo išmokų atveju), todėl jos ES balanse laikomos turtu.

2014–2020 m. laikotarpis

Apskaičiuota, kad pagal sanglaudos politiką iš išmokėtos 10 518 mln. EUR sumos 2020 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo panaudota 3 452 mln. EUR. Į šią sumą įeina valstybių narių įnašai MVĮ iniciatyvai, kuria siekiama paskatinti bankų sektorių papildomai skolinti MVĮ (išmokėta 1 238 mln. EUR suma, išskyrus vis dar kaip išankstinis finansavimas esančias sumas, ir apskaičiuota, kad iš šios sumos nepanaudota 349 mln. EUR).

Metų pabaigoje liko nepanaudota 66 mln. EUR kaimo plėtrai skirtos sumos.

2007–2013 m. laikotarpis

Visos sumos, susijusios su sanglaudos politika, laikomos panaudotomis arba perskirstytomis kitoms priemonėms, todėl 2020 m. gruodžio 31 d. balanse jos neberodomos kaip turtas. Reikėtų pažymėti, kad faktinis įvairių priemonių įgyvendinimas bus peržiūrėtas per ateinančius metus užbaigiant programas.

Pagalbos schemos

Panašiai valstybių narių įvairioms pagalbos schemoms (valstybės pagalbai, EŽŪGF rinkos priemonėms arba EŽŪFKP investicinėms priemonėms) sumokėtos sumos, atitinkančios avansus, kurie nebuvo panaudoti iki metų pabaigos, į ES balansą įtraukiami kaip turtas (avansai). Komisija įvertino šiuos avansus remdamasi valstybių narių pateikta informacija; gautos sumos įtrauktos į pakategorę „Pagalbos schemos“.

2014–2020 m. laikotarpis

Metų pabaigoje nepanaudotos sumos sudarė 1 887 mln. EUR sanglaudos politikai ir 1 663 mln. EUR žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų lėšų.

2007–2013 m. laikotarpis

Apskaičiuota, kad 83 mln. EUR suma, išmokėta kaimo plėtrai, 2020 m. pabaigoje tebėra nepanaudota.

2.6.   IŠ PREKYBOS GAUTINOS SUMOS IR NEPREKYBINĖS SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS

mln. EUR

 

Pastaba

2020 12 31

2019 12 31

Ilgalaikis

 

 

 

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

2.6.1

44 128

2 422

Iš prekybos operacijų gautinos sumos

2.6.2

1 685

1 185

 

 

45 813

3 607

Trumpalaikis

 

 

 

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

2.6.1

26 915

19 328

Iš prekybos operacijų gautinos sumos

2.6.2

1 766

1 038

 

 

28 681

20 367

Iš viso

 

74 493

23 974

2.6.1.    Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

mln. EUR

 

Pastaba

2020 12 31

2019 12 31

Ilgalaikis

 

 

 

Valstybės narės

2.6.1.1

2 237

2 422

Susitarimas dėl JK išstojimo

2.6.1.2

40 629

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

2.6.1.4

1 261

Kitos susigrąžintinos sumos

 

1

 

 

44 128

2 422

Trumpalaikis

 

 

 

Valstybės narės

2.6.1.1

7 213

6 180

Susitarimas dėl JK išstojimo

2.6.1.2

6 827

Už konkurencijos pažeidimus skirtos baudos

2.6.1.3

11 295

11 301

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

2.6.1.4

787

1 788

Kitos susigrąžintinos sumos

2.6.1.5

792

59

 

 

26 915

19 328

Iš viso

 

71 043

21 750

2.6.1.1.   Iš valstybių narių susigrąžintinos sumos

mln. EUR

 

2020 12 31

2019 12 31

TNI A sąskaitos

5 297

5 478

TNI atskiros sąskaitos

1 460

1 591

Gautini nuosavi ištekliai

2 188

7

Vertės sumažėjimas

(892)

(931)

Kita

Nuosavų išteklių susigrąžintinos sumos

8 053

6 145

Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)

1 378

1 722

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir kitos kaimo plėtros priemonės

720

879

Vertės sumažėjimas

(837)

(822)

EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo susigrąžintinos sumos

1 260

1 779

Susigrąžintinos išankstinio finansavimo sumos

53

443

Sumokėtas ir iš valstybių narių susigrąžintinas PVM

35

44

Kitos iš valstybių narių susigrąžintinos sumos

49

191

Iš viso

9 450

8 602

Ilgalaikis

2 237

2 422

Trumpalaikis

7 213

6 180

Didžiausia į ilgalaikę sumą įtraukta suma yra susijusi su valstybių narių mokėtinomis sumomis, konkrečiai – su Jungtinės Karalystės (JK) pažeidimo nagrinėjimo bylos 2,1 mlrd. EUR (paaiškinta toliau). Taip pat kaip ilgalaikės, kaip ir ankstesniais metais, yra įtrauktos sumos, daugiausia susijusios su neįvykdytais Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) atitikties patvirtinimo sprendimais. Su šiais sprendimais susijusios sumos susigrąžinamos dalimis kasmet.

Trumpalaikių valstybių narių mokėtinų sumų padidėjimą daugiausia nulėmė gautini nuosavi ištekliai, susiję su 2020 m. taisomaisiais biudžetais – žr. toliau.

Nuosavų išteklių susigrąžintinos sumos

A sąskaitos yra susijusios su mėnesinėmis ataskaitomis, kuriose valstybės narės praneša Komisijai apie nustatytas, bet dar nesusigrąžintas mokėtinas tradicinių nuosavų išteklių (TNI) sumas. TNI daugiausia sudaro muitai, kuriuos Komisijos vardu renka valstybės narės.

A sąskaitose metų pabaigoje paprastai būna apie 3 mlrd. EUR, tačiau tiek 2020 m., tiek 2019 m. į likutį įtrauktos papildomos TNI sumos, susijusios su JK pažeidimo nagrinėjimo byla (paaiškinta toliau) ir kitomis TNI tikrinimo ataskaitomis. Kadangi už pavėluotą mokėjimą taikomi 1,7 mlrd. EUR delspinigiai (2019 m. – 1,2 mlrd. EUR), šios sumos taip pat nurodomos šiose metinėse ataskaitose (žr. 2.6.2 ir 3.8 pastabas).

Dėl šio pažeidimo nagrinėjimo bylos 2018 m. kovo 8 d. Komisija nusiuntė JK oficialų pranešimą (Pažeidimas Nr. 2018/2008), nes ji į ES biudžetą nesumokėjo, kaip reikalaujama pagal ES teisės aktus, teisingos tradicinių nuosavų išteklių sumos. Kadangi Jungtinė Karalystė nepateikė patenkinamo atsakymo nei į oficialų pranešimą, nei į 2018 m. rugsėjo 24 d. išsiųstą pagrįstą nuomonę, 2019 m. kovo 6 d. Komisija patvirtino savo sprendimą perduoti pažeidimo bylą ES Teisingumo Teismui ir 2019 m. kovo 7 d. pateikė ieškinį. Byla iškelta pagal 2017 m. OLAF ataskaitą, kurioje nustatyta, kad JK importuotojai, naudodami fiktyvias ir suklastotas sąskaitas faktūras ir neteisingas importo muitinės vertės deklaracijas, nesumokėjo didelės muitų sumos. Remdamasi OLAF ir JRC sukurta metodika ir turima informacija, Komisija mano, kad dėl to, jog JK pažeidė ES teisės aktus, 2011 m. lapkričio mėn. – 2017 m. spalio mėn. ES biudžeto nuostoliai sudarė 2,1 mlrd. EUR (grynoji suma, t. y. atskaičius surinkimo išlaidas, kurias JK pasilieka iš bendros 2,7 mlrd. EUR sumos). JK nesutinka su Komisijos taikytu pirmiau minėtų nuostolių apskaičiavimo metodu. 2020 m. gruodžio 8 d. Teisme vyko žodinis bylos nagrinėjimas. Tolesni procedūros veiksmai yra generalinio advokato išvada ir Teisingumo Teismo sprendimas, tačiau jų datos dar nežinomos. Kadangi vykstantis Teismo procesas ir iki šiol turima informacija rodo, kad procesas bus ilgas, tiek pagrindinė 2,1 mlrd. EUR suma, tiek apskaičiuoti 1,6 mlrd. EUR delspinigiai, susikaupę iki 2020 m. pabaigos (palyginti su 1,1 mlrd. EUR palūkanomis, susikaupusiomis ir pripažintomis iki 2019 m. pabaigos), buvo priskirti ilgalaikiam turtui.

Be to, Komisija, remdamasi naujausia turima informacija, į sąskaitas įtraukė 0,15 mlrd. EUR gautiną sumą už nustatytus muitus ir delspinigius.

Atskiros sąskaitos yra susijusios su nustatytomis teisėmis į gautinas sumas, kurios nebuvo įtrauktos į A sąskaitas, nes valstybės narės jų nesusigrąžino ir nebuvo pateikta jokių garantijų (arba kai garantijos buvo pateiktos, bet buvo užginčyta suma). Remiantis valstybių narių kasmet teikiama informacija šių teisių vertė gali sumažėti. Kaip matyti iš pirmiau pateiktos informacijos, kiekvienų metų pabaigoje šios sumos paprastai yra panašios.

2020 m. gautini nuosavi ištekliai – pagal 2020 m. lapkričio 24 d. ir gruodžio 15 d. atitinkamai priimtus taisomuosius biudžetus Nr. 8 ir 9/2020 susigrąžintinos sumos. Dauguma valstybių narių šias sumas sumokėjo 2021 m. sausio mėn. pirmąją darbo dieną. Tokios sumos, susijusios su 2019 m., nėra.

EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo susigrąžintinos sumos

Į šį punktą visų pirma įtrauktos sumos, kurias valstybės narės buvo skolingos 2019 m. gruodžio 31 d., kaip 2019 m. spalio 15 d. deklaravo ir patvirtino valstybės narės. Įvertinamos susigrąžintinos sumos, susidariusios po šio deklaravimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija taip pat įvertina pagalbos gavėjų mokėtinų sumų, kurių gražinimas neįtikimas, vertės sumažinimą. Tai, kad atliekamas toks patikslinimas, nereiškia, kad Komisija atsisako teisės ateityje susigrąžinti šias sumas. Tikslinant atimama 20 proc. – tiek valstybėms narėms leidžiama išskaičiuoti administracinėms sąnaudoms padengti.

2.6.1.2.   Susitarimas dėl JK išstojimo

mln. EUR

 

140 straipsnis

142 straipsnis

Kita

2020 12 31

Jungtinės Karalystės mokėtina suma

34 966

14 338

275

49 579

Jungtinei Karalystei mokėtina suma

(2 122 )

(2 122 )

Iš viso

34 966

14 338

(1 847 )

47 456

Ilgalaikis

28 196

14 327

(1 894 )

40 629

Trumpalaikis

6 769

11

47

6 827

ES ir JK pasirašytame Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 384 I/01) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) nustatyti įvairūs abiejų šalių finansiniai įsipareigojimai. Pirmiau nurodytos sumos yra grynosios sumos, metų pabaigoje gautinos iš JK vykdant tuos įsipareigojimus.

Pagal Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnį nustatyta, kad JK finansinių įsipareigojimų dalis, nustatyta pagal Susitarimą dėl išstojimo, yra nuosavų išteklių, kuriuos 2014–2020 m. suteikė Jungtinė Karalystė, ir nuosavų išteklių, kuriuos per tą laikotarpį suteikė visos valstybės narės ir Jungtinė Karalystė, santykis. Patikslinimas, atsirandantis dėl PVM ir BNP likučių užskaitos 2014–2019 m. laikotarpiu, taip pat įtrauktas. Apskaičiuota JK dalis dar bus galutinai patikslinta 2022 m., kaip nustatyta Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnyje. JK 2021 m. dalis naudojama apskaičiuojant 136 straipsnio 3 dalies a bei c punktuose ir 140–147 straipsniuose nurodytas sumas. JK dalis, apskaičiuota pagal Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnį, yra 12,358072326018200 proc.

140 straipsnis. Neįvykdyti įsipareigojimai

Jungtinė Karalystė įsipareigojo Europos Sąjungai sumokėti 2020 m. gruodžio 31 d. JK tenkančią neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų dalį, pakoreguotą pagal 140 straipsnio reikalavimus. Patikslinimai apima įsipareigojimų, finansuotų Sąjungos biudžete asignuotosiomis pajamomis, atskaitymą, įsipareigojimų, susijusių su programomis, kurių atžvilgiu JK laikosi atsisakymo dalyvauti nuostatos, atskaitymą ir įsipareigojimų, susijusių su nediferencijuotomis biudžeto eilutėmis, kuriose mokėjimų asignavimų suma perkeliama automatiškai ir kurių atžvilgiu JK įnašus jau pateikė 2020 m., atskaitymą.

Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai, atsiradę dėl asignuotųjų pajamų asignavimų, apima trečiųjų valstybių įnašus (išorės asignuotosios pajamos) ir sumų, iš pradžių sumokėtų iš ES biudžeto ir vėliau į jį grąžintų (vidaus asignuotosios pajamos), pakartotinį naudojimą. Kitokios išorės ir vidaus asignuotųjų pajamų naudojimo taisyklės yra atitinkamai nustatytos Finansinio reglamento 12 straipsnio 4 dalies c ir b punktuose.

Biudžetiniai įsipareigojimai, atsiradę dėl išorės asignuotųjų pajamų asignavimų, neįtraukiami į neįvykdytus įsipareigojimus, už kuriuos JK yra atsakinga. Kalbant apie tos kategorijos asignuotąsias pajamas, mokėjimų asignavimais, skirtais atitinkamiems įsipareigojimams finansuoti, ir toliau galima naudotis visą programos, kuriai pajamos paskirtos, trukmę. Todėl iš JK nelaukiama jokio papildomo finansavimo.

Be to, dauguma mokėjimų asignavimų vidaus asignuotosioms pajamoms jau panaudota paskirtiems biudžetiniams įsipareigojimams finansuoti. Todėl iš JK įsipareigojimų išskaitomi tik mokėjimų asignavimai, atsirandantys dėl vidaus asignuotųjų pajamų, kuriomis tebegalima finansuoti dalį neįvykdytų įsipareigojimų.

Didžiausia vidaus asignuotųjų pajamų sudedamoji dalis yra ESI fondų taikomas tarpuskaitos mechanizmas. Mokėjimų asignavimai, atsirandantys dėl vidaus asignuotųjų pajamų, su kuriomis susijusius įnašus valstybės narės ir JK pateikė praeityje, naudojami neįvykdytiems biudžetiniams įsipareigojimams padengti siekiant optimizuoti biudžeto panaudojimą ir taip sumažinti valstybių narių įnašus. Dėl to susidaro padėtis, kai prisiimti įsipareigojimai, susiję su asignuotosiomis pajamomis, turi būti finansuojami būsimais biudžeto asignavimais. Atitinkamai šie neįvykdyti įsipareigojimai ir toliau yra ES biudžeto ir JK įsipareigojimai, kaip ir kalbant apie atvirus ES biudžetinius įsipareigojimus.

JK nedalyvavo finansuojant tam tikras teisingumo ir vidaus reikalų srities programas ir veiksmus. Atitinkamai, neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su JK taikoma atsisakymo dalyvauti nuostata, neįtraukti į bendrą mokėtiną sumą. Kiti patikslinimai apima neautomatinį įsipareigojimų asignavimų perkėlimą iš 2020 į 2021 m., dėl to neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai, už kuriuos JK atsakinga, padidės. Tokių patikslintų RAL suma 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 294,3 mlrd. EUR, iš jų JK dalis būtų 36,4 mlrd. EUR. Ši suma, atitinkanti JK tenkančią dalį, kurią sudaro grynosios finansinės 2014–2020 m. arba ankstesnių programavimo laikotarpių pataisos, padengtos 2021 m., ir TNI, susiję su 2020 m. ir suteikti 2021 m., toliau koreguojama. Taigi, pagal 140 straipsnį Jungtinės Karalystės mokėtina suma yra 36,0 mlrd. EUR. Suma, pripažįstama kaip gautina suma, yra grindžiama oficialia Komisijos pateikta visų 2020 m. gruodžio 31 d. RAL panaikinimo prognoze, taigi, susidaro bendra gautina 35,0 mlrd. EUR suma (iš jos 6,8 mlrd. EUR turi būti sumokėta per 12 mėnesių po ataskaitų sudarymo dienos):

mln. EUR

 

2020 12 31

2020 12 31 neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai, kaip nurodyta biudžeto vykdymo ataskaitų pastabose

303 197

Įsipareigojimai nediferencijuotose biudžeto eilutėse: automatiškai perkelta mokėjimų asignavimų suma

(1 196 )

Įsipareigojimai, kai JK taikoma atsisakymo dalyvauti nuostata

(1 826 )

Įsipareigojimai, finansuojami asignuotosiomis pajamomis

(4 709 )

Mokėjimo asignavimai iš vidaus asignuotųjų pajamų

(1 128 )

Kiti patikslinimai (neautomatinis įsipareigojimų asignavimų perkėlimas)

10

2020 12 31 patikslinti biudžetiniai įsipareigojimai, taikant JK dalį

294 347

Patikslintų biudžetinių įsipareigojimų JK dalis

36 376

Grynosios finansinės pataisos, susijusios su 2014–2020 m. arba ankstesniais programavimo laikotarpiais

(0)

TNI, susiję su 2020 m. ir suteikti Sąjungai 2021 m.

(402)

Sumos, kurias turi sumokėti JK pagal 140 straipsnį

35 973

Apskaičiuotosios neįgyvendinimo išlaidos

(1 008 )

Iš viso

34 966

Ilgalaikis

28 196

Trumpalaikis

6 769

Daugiau informacijos apie neįvykdytus biudžetinius įsipareigojimus 2020 m. gruodžio 31 d. (tai pradinis skaičius, pagal kurį apskaičiuojamos pagal 140 straipsnį Jungtinės Karalystės mokėtinos sumos) galima rasti Biudžeto vykdymo ataskaitų ir aiškinamųjų pastabų 4.4 lentelėje.

142 straipsnis. Sąjungos įsipareigojimai 2020 m. pabaigoje

JK įsipareigojo jai tenkančią Sąjungos įsipareigojimų dalį Europos Sąjungai sumokėti iki 2020 m. pabaigos, išskyrus įsipareigojimus, a) susijusius su atitinkamu turtu ir b) susijusius su biudžeto vykdymu ir nuosavų išteklių valdymu (įskaitant sumas, jau padengtas neįvykdytais įsipareigojimais (žr. pirmiau pateiktą 140 straipsnį)). Šiuo atveju pagrindinė suma – tai 2020 m. gruodžio 31 d. buvę įsipareigojimai, susiję su išmokomis, mokamomis pasibaigus tarnybos laikui (pensijomis ir sveikatos draudimu), kai JK tenkanti dalis iš viso metų pabaigoje yra 14 338 mln. EUR (iš jų 11 mln. EUR turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo ataskaitų sudarymo dienos):

mln. EUR

 

Europos pareigūnų pensijų sistema

Bendroji sveikatos draudimo sistema

Kitos pensijų sistemos

2020 12 31

Nesumokėti 2020 12 31 įsipareigojimai

100 741

12 935

2 344

116 020

JK dalis

12 450

1 599

290

14 338

Ilgalaikis

12 450

1 599

279

14 327

Trumpalaikis

11

11

Daugiau informacijos apie išmokų darbuotojams įsipareigojimus galima rasti 2.9 pastaboje.

Kiti straipsniai

mln. EUR

 

2020 12 31

Jungtinės Karalystės mokėtina suma:

 

 

136 straipsnis

230

 

147 straipsnis

46

 

275

Jungtinei Karalystei mokėtina suma:

 

 

141 straipsnis

(1 766 )

 

143 straipsnis

(93)

 

144 straipsnis

(46)

 

145 straipsnis

(183)

 

146 straipsnis

(33)

 

(2 122 )

Iš viso

(1 847 )

Ilgalaikis

(1 894 )

Trumpalaikis

47

136 straipsnis. Taikytinos nuostatos, susijusios su nuosavais ištekliais

136 straipsnyje nustatytos su nuosavais ištekliais susijusios nuostatos, taikytinos po 2020 m. gruodžio 31 d. JK turi teisę gauti savo dalį, kai nuosavi ištekliai, susiję su finansiniais metais iki 2020 m. ir su 2020 m., turi būti suteikti, pataisyti arba patikslinti po 2020 m. gruodžio 31 d. Be to, JK gaus jai tenkančią patikslinimų, susijusių su 2020 m. pertekliumi, dalį. Jai taip pat taikytinas bet koks su finansiniais metais iki 2020 m. ir su 2020 m. siejamas PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių patikslinimas. Šis PVM ir BNP patikslinimas bus apskaičiuojamas kasmet iki 2028 m. gruodžio 31 d. Į apskaičiuotą atnaujintą Jungtinei Karalystei taikomą 2017–2019 m. korekciją irgi atsižvelgta.

Reikalaujama, kad JK sumokėtų tradicinius nuosavus išteklius, jos gautus po 2021 m. vasario 28 d., bet susijusius su 2020 ir ankstesniais metais. Iš šios sumos atimama jai tenkanti bendros 27 ES valstybių narių ir jos pateiktų tradicinių nuosavų išteklių sumos dalis. Tradicinių nuosavų išteklių atskira sąskaita visiškai panaikinama iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2021 m. JK turi sumokėti 230 mln. EUR sumą.

mln. EUR

Perviršis

(219)

JK taikoma korekcija

211

Atsisakymo dalyvauti nuostata

n. d.

PVM ir BNP patikslinimas (susijęs su 2020 ir ankstesniais metais)

214

JK grynieji tradiciniai nuosavi ištekliai po 2021 m. vasario 28 d.

23

Iš viso

230

141 straipsnis. Baudos

JK turi teisę į jai priklausančią dalį baudų, dėl kurių sprendimas buvo priimtas iki 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat baudų, dėl kurių Sąjunga sprendimą priėmė po 2020 m. gruodžio 31 d. pagal 92 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą, kai tos baudos tampa galutinės. JK aktualių baudų suma, neapmokėta 2020 m. gruodžio 31 d., yra 14,3 mlrd. EUR. Iš viso JK turėtų teisę į 1,8 mlrd. EUR (iš jų 20 mln. EUR turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo ataskaitų sudarymo dienos).

143 straipsnis. Neapibrėžtieji finansiniai įsipareigojimai, susiję su finansinės pagalbos paskolomis, ESIF, EDVF ir išorės skolinimo įgaliojimu

Pagal šį straipsnį JK privalo finansuoti jai tenkančią dalį ES neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su skolinimosi ir skolinimo veikla, jeigu juos prireiktų vykdyti ir jeigu jie nebūtų padengti esamų garantijų fondų – daugiau informacijos apie susijusius neapibrėžtuosius įsipareigojimus pateikta 4.1 pastaboje. ES grąžins Jungtinei Karalystei sumas, kurias JK jau yra įmokėjusi į garantijų fondus ir kurių nebeprireiks. JK taip pat turi teisę į grįžtamąsias lėšas iš operacijų, dėl kurių ji yra prisiėmusi dalį atsakomybės. 2020 m. gruodžio 31 d. Jungtinei Karalystei sumokėtina suma (visa per ateinančius 12 mėnesių) yra 93 mln. EUR. Tai susiję tik su EDVF, kai iki išstojimo nebuvo jokių patvirtintų operacijų, taigi JK netaikoma prievolė padengti tą sumą.

144 straipsnis. Finansinės priemonės

Pagal šį straipsnį ES įsipareigojo Jungtinei Karalystei grąžinti jai tenkančią grįžtamųjų lėšų, susijusių su finansinėmis operacijomis, patvirtintomis iki išstojimo dienos, dalį, taip pat išmokų finansinėms operacijoms, patvirtintoms po išstojimo dienos, dalį. 2020 m. gruodžio 31 d. Jungtinei Karalystei sumokėtina suma (visa per ateinančius 12 mėnesių) yra 46 mln. EUR.

145 straipsnis. Likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (likviduojama EAPB)

JK turi teisę į jai tenkančią likviduojamos Europos anglių ir plieno bendrijos grynojo turto, buvusio 2020 m. gruodžio 31 d., dalį, nuo 2021 m. grąžintiną penkiomis dalimis kiekvienų metų birželio 30 d. Likviduojamos Europos anglių ir plieno bendrijos grynasis turtas 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 1,5 mlrd. EUR, iš jų JK dalis yra 183 mln. EUR (37 mln. EUR turi būti grąžinti 2021 m.).

146 straipsnis. Investicijos į Europos investicijų fondą (EIF)

JK turi teisę į jai tenkančią ES investicijų į įmokėtąjį EIF akcinį kapitalą 2020 m. gruodžio 31 d. dalį, nuo 2021 m. grąžintiną penkiomis dalimis kiekvienų metų birželio 30 d. ES investicijos į įmokėtąjį EIF akcinį kapitalą 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 267 mln. EUR (žr. 2.3 pastabą), iš jų JK dalis yra 33 mln. EUR (7 mln. EUR turi būti grąžinta 2021 m.).

147 straipsnis. Teismo bylos

JK įsipareigojo prisiimti jai tenkančią su teismo bylomis dėl Sąjungos finansinių interesų susijusių ES išmokų, kai jas prisireikia mokėti, dalį, jeigu tik faktai, dėl kurių iškeltos šios bylos, įvyko ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į atidėjinius ir sukauptas sumas metų pabaigoje, taip pat į faktines išmokas, išmokėtas dėl teismo bylų 2021 m., apskaičiuota suma, kurią JK turės sumokėti, yra 46 mln. EUR (iš jos, 21 mln. EUR Jungtinei Karalystei pateiktas sąskaitose faktūrose, apmokėtinose 2021 m.).

2.6.1.3.   Iš baudų už konkurencijos pažeidimus susigrąžintinos sumos

mln. EUR

 

2020 12 31

2019 12 31

Iš baudų susigrąžintina bendra suma

14 503

14 606

Laikinieji mokėjimai

(3 023 )

(3 125 )

Vertės sumažėjimas

(186)

(180)

Iš viso

11 295

11 301

Ilgalaikis

Trumpalaikis

11 295

11 301

Laikinieji mokėjimai daugiausia susiję su pinigų įplaukomis iš įmonių, kurios vis dėlto pateikė apeliacinį skundą arba vis dar turi galimybę apskųsti sprendimus dėl baudų ES teismuose. Neapibrėžtasis įsipareigojimas parodomas dėl tikimybės, kad šias sumas reikės grąžinti įmonėms, kurioms skirtos baudos (žr. 4.1.4 pastabą).

Įmonės, kurioms skirtos baudos ir kurios pateikė arba planuoja pateikti apeliacinį skundą, turi galimybę atlikti laikinuosius mokėjimus arba pateikti Komisijai banko garantijas. Dėl 11 004 mln. EUR (2019 m. – 11 133 mln. EUR) iki metų pabaigos nesumokėtų baudų Komisija priėmė pateiktas finansines garantijas.

Dėl vertės sumažėjimo nurašytos sumos rodo, kokia suma Komisija kiekvienu atveju įvertino nesurinktas arba garantija neužtikrintas baudas, kurių Komisija nesitiki susigrąžinti.

Bendra iš baudų už konkurencijos pažeidimus gautina suma 2020 m. iš esmės nepakito, palyginti su 2019 m. Taip yra dėl to, kad didelė dalis naujai atsiradusių 2020 m. gautinų sumų buvo kompensuotos baudomis, kurios galutinai surinktos 2020 m.

2.6.1.4.   Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

mln. EUR

 

2020 12 31

2019 12 31

Sukauptos pajamos

1 755

1 502

Su neprekybinėmis operacijomis susijusios būsimųjų laikotarpių sąnaudos

293

286

Iš viso

2 048

1 788

Ilgalaikis

1 261

Trumpalaikis

787

1 788

Sukauptos pajamos apima 1,7 mlrd. EUR sumą (2019 m. – 1,4 mlrd. EUR), kurią Komisija ketina susigrąžinti sanglaudos srityje, kai bus patikrintos ir patvirtinto valstybių narių pateiktos metinės ataskaitos (taikant 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui nustatytą tvarką). Numatoma, kad didžiausia šios sumos dalis (1,3 mlrd. EUR) bus susigrąžinta tik baigiant įgyvendinti pagrindines programas (taip yra dėl Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos priemonių), todėl ji klasifikuojama kaip ilgalaikė suma.

2.6.1.5.   Kitos susigrąžintinos sumos

Bendra kitų susigrąžintinų sumų suma apima susigrąžintinus 744 mln. EUR, susidarančius Inovacijų fondui perkėlus nepanaudotas programos „NER 300“ lėšas, 2020 m. pabaigoje dar negautas iš EIB (žr. 3.7 pastabą).

2.6.2.    Iš prekybos operacijų gautinos sumos

mln. EUR

 

2020 12 31

2019 12 31

Ilgalaikis

 

 

Delspinigiai

1 641

1 137

Kitos gautinos sumos

44

48

 

1 685

1 185

Trumpalaikis

 

 

Klientai

324

269

Iš klientų gautinų sumų vertės sumažėjimas

(188)

(153)

Su prekybos operacijomis susijusios būsimųjų laikotarpių sąnaudos

345

238

Delspinigiai

1 085

528

Kita

200

157

 

1 766

1 038

Iš viso

3 450

2 223

Ilgalaikiai delspinigiai yra susiję su 2.6.1.1 pastaboje nurodyta pažeidimo nagrinėjimo byla.

Kitos trumpalaikės gautinos sumos daugiausia susijusios su delspinigiais už pavėluotus mokėjimus. Padidėjimą 2020 m., palyginti su 2019 m., nulemia papildomos sukauptos pajamos, susijusios su TNI tikrinimo ataskaitomis, ir padidėjimas, atsirandantis dėl sukauptų palūkanų už įmonių, kurioms paskirtos baudos, pateiktas garantijas.

2.7.   ATSARGOS

mln. EUR

 

2020 12 31

2019 12 31

Mokslinės medžiagos

59

47

Kita

21

21

Iš viso

80

68

2.8.   PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

mln. EUR

 

Pastaba

2020 12 31

2019 12 31

Iždo sąskaitos ir sąskaitos centriniuose bankuose

 

11 342

15 519

Einamosios sąskaitos

 

80

91

Avansinės sąskaitos

 

8

7

Pervedimai (pinigai kelyje)

 

0

0

Biudžeto vykdymo banko sąskaitos

2.8.1

11 430

15 617

Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms

2.8.2

2 446

1 567

Su baudomis susiję pinigai

2.8.3

1 458

1 258

Su kitomis institucijomis, agentūromis ir įstaigomis susiję pinigai

 

1 362

1 208

Su patikos fondais susiję pinigai

 

46

97

Iš viso

 

16 742

19 745

2.8.1.    Biudžeto vykdymo banko sąskaitos

Ši kategorija apima lėšas, kurias Komisija laiko savo banko sąskaitose kiekvienoje valstybėje narėje ir ELPA šalyje (ižde arba centriniame banke), komercinių bankų einamosiose, avansinėse sąskaitose ir smulkių išlaidų sąskaitose. Iždo likučio susidarymo 2020 m. pabaigoje pagrindinės priežastys:

9,4 mlrd. EUR mokėjimų suma, nepanaudota metų pabaigoje; iš jos 7,9 mlrd. EUR suma yra susijusi su asignuotosiomis pajamomis. Į asignuotąsias pajamas įtraukti pinigai (1,3 mlrd. EUR), gauti pardavus apyvartinius taršos leidimus ir susigrąžinti iš EIB po to, kai valstybės narės juos paskyrė Inovacijų fondui (žr. 3.7 pastabą).

1,6 mlrd. EUR suma, priklausanti agentūrų ir bendrųjų įmonių iždui, – kadangi iždą tų subjektų vardu valdo Komisija, šios sumos parodytos šioje pakategorėje.

2.8.2.    Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms

Parodytos šios kategorijos sumos pirmiausia yra susijusios su pinigų ekvivalentais, kuriuos Komisijos vardu valdo patikėtiniai ir kurie skirti konkrečioms iš ES biudžeto finansuojamoms finansinių priemonių programoms įgyvendinti, ir pinigai bei pinigų ekvivalentai, laikomi garantijų fonduose, susijusiuose su biudžeto garantija (žr. 2.4.1 pastabą). Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms ir garantijų fondams, gali būti naudojami tik įgyvendinant atitinkamas programas. Likučio padidėjimą daugiausia nulemia i) papildomos ESIF ir EDVF garantijų fondams skirtos lėšos, 2020 m. pabaigoje dar neinvestuotos į obligacijas, ir ii) mokėjimai ES finansinėms priemonėms, visų pirma pagal programas COSME ir „Horizontas 2020“, dar nepanaudoti nei reikalavimams mokėti pagal garantiją, nei investicijoms į nuosavą kapitalą.

2.8.3.    Su baudomis susiję pinigai

Tai daugiausia pinigų sumos, susijusios su Komisijos skirtomis baudomis, dėl kurių byla dar nėra baigta. Šios sumos laikomos specialiose indėlių sąskaitose, kurios nenaudojamos jokiai kitai veiklai. Jeigu kita šalis pateikė apeliacinį skundą arba nežinoma, ar ji pateiks apeliacinį skundą, 4.1.4 pastaboje ta suma nurodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas. Nuo 2010 m. visos vėliau laikinai surinktos baudos yra Komisijos valdomos BUFI fonde ir investuojamos į finansines priemones, priskiriamas laikomų parduoti kategorijai (žr. 2.4.1 pastabą). Su baudomis susijęs pinigų padidėjimas 2020 m. pabaigoje atsirado dėl didesnio pinigų likučio, laikomo BUFI, palyginti su 2019 m. pabaiga, taip pat dėl galutinai gautų baudų, perkeltinų į biudžetą.

ĮSIPAREIGOJIMAI

2.9.   PENSIJOS IR KITOS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

2.9.1.    Išmokų darbuotojams sistemos grynasis įsipareigojimas

mln. EUR

 

Europos pareigūnų pensijų sistema

Kitos pensijų išmokų sistemos

Bendroji sveikatos draudimo sistema

Iš viso 2020 12 31

Iš viso 2019 12 31

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas

100 741

2 438

13 289

116 468

98 062

Plano turtas

n. d.

(94)

(354)

(448)

(403)

Grynasis įsipareigojimas

100 741

2 344

12 935

116 020

97 659

Bendro išmokų darbuotojams įsipareigojimo padidėjimas yra susijęs daugiausia su Europos pareigūnų pensijų sistemos (EPPS), didžiausios veikiančios sistemos, grynojo įsipareigojimo padidėjimu. Šis EPPS įsipareigojimas padidėjo daugiausia dėl aktuarinio nuostolio dėl finansinių prielaidų pokyčių, atsiradusių dėl staigaus nominalios diskonto normos sumažėjimo. Be to, nominali diskonto norma koreguojama atsižvelgiant į infliaciją, kad būtų gauta reali diskonto norma, 2020 m. metais reali diskonto norma buvo neigiama antrus metus iš eilės, o tai reiškia, kad bet kuri konkreti suma dabar yra didesnė nei ateityje, kai ji faktiškai atsiras: tai gerokai padidina įsipareigojimus metų pabaigoje. Mažesnė diskonto norma turėjo panašų poveikį ir kitoms sistemoms.

Be to, už tarnybos metus sukauptos teisės yra didesnės nei per metus išmokėtos išmokos. Taip pat, padidėja metinės palūkanų išlaidos (įsipareigojimų diskontavimo likvidavimas) ir aktuariniai nuostoliai, pagrįsti patirtimi.

Europos pareigūnų pensijų sistema

Šis nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas reiškia numatomų būsimų mokėjimų, kuriuos ES turi atlikti, kad įvykdytų pensijų įsipareigojimus, kylančius iš darbuotojo tarnybos dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, dabartinę vertę. Sistema yra nuolatinė, todėl visos išmokos, kurios kasmet turi būti išmokėtos iš sistemos, kiekvienais metais yra įtraukiamos į ES biudžetą.

Laikantis Tarnybos nuostatų 83 straipsnio, pagal šią pensijų sistemą numatytos išmokos mokamos per ES biudžetą. Sistema finansuojama sąlyginai, ir valstybės narės kolektyviai garantuoja šių išmokų mokėjimą. Privaloma pensijų įmoka (dabar – 10,1 proc.) atskaitoma iš aktyvių pensijų sistemos dalyvių bazinio darbo užmokesčio. Šie įnašai laikomi tų metų biudžeto pajamomis ir apskritai padeda finansuoti ES išlaidas (taip pat žr. 3.7 pastabą).

Pensijų sistemos įsipareigojimai įvertinti remiantis EPPS darbuotojų (dirbančių darbuotojų, į pensiją išėjusių darbuotojų, buvusių dirbančių darbuotojų, kurie dabar yra neįgalūs, ir mirusių darbuotojų išlaikomų asmenų) skaičiumi 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat tą dieną taikytomis Tarnybos nuostatų taisyklėmis. Šis vertinimas buvo atliktas taikant 39 TVSAS metodiką (taip pat 12 ES apskaitos taisyklę).

Kitos pensijų išmokų sistemos

Prie šios kategorijos priskiriami pensijų įsipareigojimai esamiems ir buvusiems Komisijos, Teisingumo Teismo (ir Bendrojo Teismo) ir Audito Rūmų nariams, Tarybai, ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnams ir Europos Sąjungos tarnautojų teismo nariams. Į šią kategoriją taip pat įtraukti įsipareigojimai, susiję su tam tikrų Europos Parlamento narių pensijomis.

Bendroji sveikatos draudimo sistema

Be pirmiau minėtų pensijų išmokų sistemų, įvertinamas ES įsipareigojimas bendrosios sveikatos draudimo sistemos (BSDS) atžvilgiu, susijęs su sveikatos priežiūros išlaidomis, kurios turi būti apmokėtos darbuotojams išėjus iš darbo (atskaičiavus jų įnašus). Kaip nurodyta 1.5.10 pastaboje, apskaičiuojant šį įsipareigojimą atsižvelgiama į visą aktyviosios tarnybos laikotarpį, užtikrinant, kad ir pensijos, ir ligos draudimo sistemos, numatytos pasibaigus darbuotojų tarnybos laikui, būtų apskaitomos nuosekliai. Atsižvelgę į įsipareigojimą teisingai parodyti pagrindinės situacijos ekonominę esmę, kaip to reikalaujama tiek pagal apskaitos taisykles, tiek pagal TVSAS, priskirdami išmokas tarnybos laikotarpiams, griežčiau neinterpretavome 39-ojo TVSAS. Jeigu būtų kaupiamos visų pareigūnų bendrosios sveikatos draudimo sistemos išlaidos per 10 metų, o ne darbuotojo aktyvios tarnybos laikotarpiu, metų pabaigoje tokio metodo poveikis nustatytų išmokų įsipareigojimui padidėtų 4,6 mlrd. EUR. Tačiau, kaip jau nurodyta, šis griežtesnis metodas nebūtų suderinamas su sąžiningo pateikimo kokybine charakteristika, todėl pagal 1-ąją apskaitos taisyklę ir TVSAS konceptualiuosius pagrindus nebūtų laikoma, kad pateikiama informacija yra patikima. Šis įvertis labai priklauso nuo dabartinių darbuotojų administracinio statuso raidos (visų pirma nuo to, kiek terminuotas darbo sutartis turinčių darbuotojų ateityje turėtų tapti pareigūnais).

2.9.2.    Išmokų darbuotojams nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokytis

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė – numatomų būsimų mokėjimų, reikalingų įvykdyti įsipareigojimui, kylančiam iš darbuotojo tarnybos dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, diskontuota vertė.

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo einamųjų metų pokyčio analizė pateikta toliau.

mln. EUR

 

Europos pareigūnų pensijų sistema

Kitos pensijų išmokų sistemos

Bendroji sveikatos draudimo sistema

Iš viso

Dabartinė vertė 2019 12 31

83 842

2 149

12 071

98 062

Pripažinta finansinės veiklos ataskaitoje

 

 

 

 

Einamoji paslaugų savikaina

3 441

97

348

3 886

Palūkanų išlaidos

919

17

145

1 081

Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina

Pripažinta kaip grynasis turtas

 

 

 

 

Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai

 

 

 

 

Aktuarinis (pelnas) / nuostoliai dėl patirties

2 348

(7)

(141)

2 200

Aktuarinis (pelnas) / nuostoliai dėl demografinių prielaidų

(3)

(3)

Aktuarinis (pelnas) / nuostoliai dėl finansinių prielaidų

11 896

259

964

13 119

Kita

 

 

 

 

Išmokėtos išmokos

(1 706 )

(75)

(97)

(1 878 )

Dabartinė vertė 2020 12 31

100 741

2 438

13 289

116 468

Einamoji paslaugų savikaina yra apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės padidėjimas, atsirandantis iš dabartinės darbuotojo tarnybos.

Palūkanų išlaidos – nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį dėl to, kad vienu laikotarpiu priartėjama prie išmokų mokėjimo laiko.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai dėl patirties – skirtumų tarp to, ko tikimasi pagal praėjusiais metais 2020 m. darytas aktuarines prielaidas, ir to, kas iš tiesų įvyko 2020 m., padariniai.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai dėl aktuarinių prielaidų (demografinių kintamųjų, pvz., darbuotojų kaita ir mirtingumas, ir finansinių kintamųjų, pvz., diskonto normų ir tikėtino darbo užmokesčio padidinimo) atsiranda, kai šios prielaidos atnaujinamos, siekiant atspindėti pasikeitusias pagrindines sąlygas.

Išmokos (pavyzdžiui, pensijos arba medicininių išlaidų kompensacijos) mokamos per metus pagal sistemos taisykles. Dėl šių išmokų sumažėjo nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas.

2.9.3.    Plano turtas

mln. EUR

 

Kitos pensijų išmokų sistemos

Bendroji sveikatos draudimo sistema

Iš viso

Dabartinė vertė 2019 12 31

94

309

403

Plano turto grynasis pokytis

0

45

45

Dabartinė vertė 2020 12 31

94

354

448

2.9.4.    Aktuarinės prielaidos. Išmokos darbuotojams

Pagrindinės aktuarinės prielaidos, naudojamos dviejų pagrindinių ES išmokų darbuotojams sistemų vertinimui, pateikiamos toliau.

 

Europos pareigūnų pensijų sistema

Bendroji sveikatos draudimo sistema

2020 m.

 

 

Nominali diskonto norma

0,4  %

0,5  %

Tikėtina infliacijos norma

1,2  %

1,3  %

Reali diskonto norma

(0,8 ) %

(0,8 ) %

Numatoma atlyginimo padidėjimo norma

1,8  %

1,8  %

Medicinos išlaidų normų tendencijos

n. d.

2,6  %

Pensinis amžius

63/64/66

63/64/66

2019 m.

 

 

Nominali diskonto norma

1,1  %

1,2  %

Tikėtina infliacijos norma

1,3  %

1,3  %

Reali diskonto norma

(0,2 ) %

(0,1 ) %

Numatoma atlyginimo padidėjimo norma

1,8  %

1,8  %

Medicinos išlaidų normų tendencijos

n. d.

3,0  %

Pensinis amžius

63/64/66

63/64/66

Mirtingumo lygis 2019 ir 2020 m. pagrįstas ES valstybės tarnautojų gyvenimo trukmės lentele (2018 m. ES gyvenimo trukmės lentelė).

Nominali diskonto norma nustatyta kaip nulinės atkarpos obligacijų eurais pelningumas (2020 m. gruodžio mėn. jų terminas buvo 23 metų EPPS atveju ir 27 metų bendrosios sveikatos draudimo sistemos atveju). Naudojamas infliacijos lygis yra per lygiavertį laikotarpį numatomas infliacijos lygis. Jis turi būti nustatomas empiriškai, remiantis numatomomis Europos finansų rinkų indeksuojamų obligacijų vertėmis. Reali diskonto norma apskaičiuojama pagal nominalią diskonto normą ir numatomą ilgalaikį infliacijos lygį.

2019 m. buvo itin didelis realios diskonto normos, t. y. nominalios diskonto normos ir numatomos infliacijos normos skirtumo, sumažėjimas, jis tęsėsi ir 2020 m. Reali diskonto norma sumažėjo daugiausia dėl nominalios diskonto normos sumažėjimo, o tai atitinka visame pasaulyje finansų rinkose pastebėtą besitęsiančią tendenciją. Nominalios diskonto normos sumažėjimas nebuvo pakankamai kompensuotas infliacijos normos prielaidų pokyčiais. Tai lėmė reikšmingą realios diskonto normos sumažėjimą, todėl neigiama tendencija tęsėsi ir prisidėjo prie didelių aktuarinių nuostolių dėl finansinių prielaidų.

Kaip ir kalbant apie EPPS, bendrosios sveikatos draudimo sistemos įsipareigojimai padidėjo pirmiausia dėl nuolat mažėjančios realios diskonto normos, nors tas poveikis iš dalies kompensuotas atnaujinus numatomą metinį medicinos išlaidų padidėjimą – tai pagrindinė prielaida, susijusi su medicinos sistemomis. 2020 m. biudžete apskaičiuota medicinos išlaidų tendencija buvo grindžiama daug ilgesnėmis duomenų eilutėmis, apimančiomis laikotarpius nuo 2005 iki 2019 m., taigi užtikrinamas didesnis nuoseklumas schemos trukmės požiūriu ir tikslesnis numatomos būsimos medicinos išlaidų tendencijos apskaičiavimas. Dėl išimtinių aplinkybių, susijusių su COVID-19 pandemija, ir siekiant išvengti rizikos, kad sąmata bus šališka, 2020 m. buvo neįtraukti į laiko eilutę.

2.9.5.    Jautrumo analizė

Jautrumo analizė grindžiama modeliavimu, kai, kitoms sąlygoms išliekant nepakitusioms, keičiasi atitinkamų prielaidų vertė.

Europos pareigūnų pensijų sistemos jautrumas

Numatomos diskonto normos dešimties bazinių punktų (0,1 proc.) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

 

2020 m.

2019 m.

 

0,1  % padidėjimas

0,1  % sumažėjimas

0,1  % padidėjimas

0,1  % sumažėjimas

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas

(2 247 )

2 319

(1 797 )

1 854

Numatomo darbo užmokesčio padidėjimo dešimties bazinių punktų (0,1 proc.) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

 

2020 m.

2019 m.

 

0,1  % padidėjimas

0,1  % sumažėjimas

0,1  % padidėjimas

0,1  % sumažėjimas

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas

2 206

(2 143 )

1 774

(1 724 )

Prognozuojamo pensinio amžiaus pakeitimas vienais metais turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

 

2020 m.

2019 m.

 

Padidinimas vienais metais

Sumažinimas vienais metais

Padidinimas vienais metais

Sumažinimas vienais metais

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas

(1 104 )

1 417

(620)

771

Bendrosios sveikatos draudimo sistemos jautrumas

Numatomų medicinos išlaidų normų dešimties bazinių punktų pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

 

2020 m.

2019 m.

 

0,1  % padidėjimas

0,1  % sumažėjimas

0,1  % padidėjimas

0,1  % sumažėjimas

Bendri grynųjų periodinių medicinos išlaidų, atsirandančių pasibaigus tarnybos laikui, einamosios paslaugų savikainos ir palūkanų sąnaudų komponentai

15

(14)

8

(8)

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas

397

(385)

352

(341)

Numatomos diskonto normos dešimties bazinių punktų (0,1 proc.) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

 

2020 m.

2019 m.

 

0,1  % padidėjimas

0,1  % sumažėjimas

0,1  % padidėjimas

0,1  % sumažėjimas

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas

(348)

361

(311)

322

Numatomo darbo užmokesčio padidėjimo dešimties bazinių punktų (0,1 proc.) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

 

2020 m.

2019 m.

 

0,1  % padidėjimas

0,1  % sumažėjimas

0,1  % padidėjimas

0,1  % sumažėjimas

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas

(38)

37

(30)

29

Prognozuojamo pensinio amžiaus pakeitimas vienais metais turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

 

2020 m.

2019 m.

 

Padidinimas vienais metais

Sumažinimas vienais metais

Padidinimas vienais metais

Sumažinimas vienais metais

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas

(401)

421

(363)

383

2.10.   ATIDĖJINIAI

mln. EUR

 

Suma 2019 12 31

Papildomi atidėjiniai

Nepanaudotos panaikintos sumos

Panaudotos sumos

Perkėlimas iš vienos kategorijos į kitą

Įverčio pokytis

Suma 2020 12 31

Teismo bylos

 

 

 

 

 

 

 

žemės ūkis

441

168

(4)

(435)

170

kita

103

17

(3)

(77)

(9)

31

Branduolinės įrangos išmontavimas

2 132

(30)

325

2 426

Finansiniai atidėjiniai

1 938

812

(1)

(225)

(2)

2 523

Kita

208

59

(13)

(11)

11

254

Iš viso

4 823

1 056

(20)

(778)

324

5 405

Ilgalaikis

3 707

743

(4)

(505)

(393)

330

3 878

Trumpalaikis

1 116

313

(16)

(274)

393

(6)

1 527

Atidėjiniai yra patikimai apskaičiuotos su praeities įvykiais susijusios sumos, kurias turbūt teks sumokėti iš ES biudžeto ateityje.

Teismo bylos

Tai yra su įvairiomis vykstančiomis teismo bylomis susijusių sumų, kurias numatoma išmokėti po metų pabaigos, įvertis. Su žemės ūkiu siejamos sumos yra susijusios su valstybių narių teisiniais veiksmais dėl EŽŪGF sprendimų dėl atitikties patvirtinimo. Šį sumažėjimą nulėmė dvi 2020 m. išspręstos bylos.

Branduolinės įrangos išmontavimas

2017 m. buvo atnaujintas šio atidėjinio pagrindas atsižvelgiant į JRC eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo (ENAT) programą (atnaujinta 2017 m.). Drauge su nepriklausoma ENAT programos ekspertų grupe buvo atlikta strategijos, taip pat biudžeto ir darbuotojų poreikio peržiūra. Tai geriausias turimas biudžeto ir darbuotojų, reikalingų Ispros, Gelio, Karlsrūhės ir Peteno JRC padalinių eksploatavimo nutraukimui užbaigti, įvertis.

Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, šis atidėjinys indeksuotas atsižvelgiant į infliaciją ir po to diskontuotas iki jo grynosios dabartinės vertės (naudojant apsikeitimo sandorių eurais kreivę). 2020 m. gruodžio 31 d. visas atidėjinys buvo 2 426 mln. EUR, ši suma išskaidyta į sumas, kurias numatoma panaudoti 2021 m. (33 mln. EUR) ir vėliau (2 393 mln. EUR). Padidėjimą, palyginti su 2019 m., daugiausia lėmė diskonto norma, taikoma numatomoms būsimoms išlaidoms.

Reikia pažymėti, kad ilgalaikiam branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo planavimui būdingas neužtikrintumas galėtų turėti įtakos šiam įverčiui, ir jis ateityje galėtų labai padidėti. Pagrindinės neužtikrintumo priežastys susijusios su įrenginių, kurių eksploatavimas nutraukiamas, galutine būkle, branduolinėmis medžiagomis, atliekų tvarkymo ir šalinimo aspektais, nepakankama nacionalinės reguliavimo sistemos apibrėžtimi arba jos nebuvimu, sudėtingu ir ilgai trunkančiu licencijų išdavimo procesais ir būsimais pokyčiais eksploatavimo nutraukimo pramonės rinkoje.

Finansiniai atidėjiniai

Iš esmės tai atidėjiniai, atitinkantys apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl garantijų, išduotų pagal įvairias finansines priemones, pagal kurias įgaliotieji subjektai turi teisę teikti garantijas savo vardu, bet ES sąskaita ir rizika. Su garantijomis susijusi ES finansinė rizika yra apribota, ir palaipsniui yra kaupiamas finansinis turtas, kad būtų galima padengti būsimus reikalavimus mokėti pagal garantijas. Į šią išlaidų kategoriją taip pat įtraukti atidėjiniai negrąžintoms paskoloms Sirijai, kurias išdavė EIB pagal savo išorės skolinimo įgaliojimą ir kurioms suteikta ES garantija per Išorės veiksmų garantijų fondą. Ilgalaikiai finansiniai atidėjiniai diskontuojami iki jų grynosios dabartinės vertės.

Finansinių atidėjinių padidėjimas susijęs su garantuojamų operacijų pagal programų „Horizontas 2020“, COSME, Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę ir EaSI finansines priemones apimties padidėjimu, įskaitant dalį, kuriai taikoma ESIF ES garantija pagal ESIF SMEW nuosavybės vertybinių popierių portfelį (žr. 4.1.1 pastabą).

2.11.   FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

mln. EUR

 

Pastaba

2020 12 31

2019 12 31

Ilgalaikis

 

 

 

Amortizuota savikaina vertinami finansiniai įsipareigojimai

2.11.1

84 395

53 062

Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas

2.11.2

4

9

 

 

84 399

53 071

Trumpalaikis

 

 

 

Amortizuota savikaina vertinami finansiniai įsipareigojimai

2.11.1

10 559

1 423

Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas

2.11.2

0

4

Finansinės garantijos įsipareigojimai

2.11.3

90

20

 

 

10 649

1 446

Iš viso

 

95 048

54 517

2.11.1.    Amortizuota savikaina vertinami finansiniai įsipareigojimai

mln. EUR

 

Pastaba

2020 12 31

2019 12 31

Pasiskolintos lėšos finansinei paramai

2.11.1.1

93 192

52 564

Kiti finansiniai įsipareigojimai

2.11.1.2

1 761

1 921

Iš viso

 

94 954

54 485

Ilgalaikiai

 

84 395

53 062

Trumpalaikiai

 

10 559

1 423

2.11.1.1.   Pasiskolintos lėšos finansinei paramai