KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS

2020 m. Europos Sąjungos metinės ataskaitos

(2021/C 436/01)

TURINYS

PRATARMĖ

2

SVARBIAUSI FINANSINIŲ METŲ ASPEKTAI

3

KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA

33

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

34

BALANSAS

35

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

36

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

37

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

38

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMIEJI RAŠTAI

39

BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

130

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

200

SANTRUMPOS

204

PRATARMĖ

2020-ieji buvo nepaprasti metai, kad ir kaip juos vertintume: dėl koronaviruso pandemijos kilus ekonominių ir politinių uždavinių, Europos Sąjungai teko itin greitai reaguoti ir priimti precedento neturinčius sprendimus. Europos Komisija veikė visose savo veiklos srityse, kad būtų išsaugotos gyvybės ir pragyvenimo šaltiniai, nacionalinėms sveikatos sistemoms ir įmonėms būtų teikiama parama, skatinamas atsigavimas ir atsparumas. Sutelkėme visas turimas priemones, kad padėtume valstybėms narėms koordinuoti savo nacionalinį atsaką ir kad labiausiai nukentėjusiems nuo krizės padėtume tokiomis priemonėmis kaip Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva arba Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). Siekiant padėti susidoroti su staiga išaugusiomis viešosiomis išlaidomis darbo vietoms išsaugoti, nukentėjusioms valstybėms narėms 2020 m. pagal SURE iš bendros 100 mlrd. EUR sumos jau išmokėta 39,5 mlrd. EUR. 2021 m. buvo toliau mokamos didelės išmokos.

Tačiau net kovodama su pandemija Europos Sąjunga siekė savo politikos tikslų, daug dėmesio skirdama jaunimui, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, taip pat klimato kaitai. Beveik pusė lėšų skirta priemonėms, kuriomis remiamas ekonomikos augimas ir mažinami regionų ekonominiai skirtumai. 29,7 mlrd. EUR dydžio ES finansavimo dalis buvo skirta mažiau išsivysčiusiems regionams, 16,4 mlrd. EUR – moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, įgyvendinant 2020 m. ES biudžetą, žemės ūkio ir kaimo sritims teikta Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – bendri tam skirti įsipareigojimai sudarė 59 mlrd. EUR. 2020 m. biudžetas yra galutinis šios daugiametės finansinės programos biudžetas, ir bendra įvykdyto šio biudžeto įsipareigojimų suma, panaudota kuriant vertę visiems europiečiams, yra 181,7 mlrd. EUR.

Galiausiai, 2020-ieji taip pat buvo metai, kuriais susitarta dėl ES ilgalaikio 2021–2027 m.1 074 trln. EUR (2018 m. kainomis) dydžio biudžeto, papildyto 750 mlrd. EUR pagal priemonę „Next Generation EU“ – laikiną priemonę, kuria siekiama suteikti postūmį ekonomikos gaivinimo procesui ir paskatinti perėjimą prie tvaresnės ir skaitmeninės Europos.

Džiaugiuosi galėdamas pateikti 2020 m. Europos Sąjungos metines ataskaitas. Jose pateikiama išsami ES finansų ir praėjusių metų ES biudžeto vykdymo apžvalga, įskaitant informaciją apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus, finansinius įsipareigojimus ir kitas Sąjungos prievoles. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos yra Komisijos integruoto finansinių ataskaitų rinkinio dalis ir esminė mūsų labai patobulintos finansinės atskaitomybės sistemos dalis.

SVARBIAUSI FINANSINIŲ METŲ ASPEKTAI

Finansinių ataskaitų analize, parengta laikantis 2-os TVSASV rekomenduojamos praktikos gairės „Finansinės būklės ataskaitos aptarimas ir analizė“ principų, siekiama padėti skaitytojams suprasti, kaip ES darbinė, finansinė ir investicinė veikla atspindima įvairiose ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų dalyse. Šiame skirsnyje pateikta informacija nebuvo audituota. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

TURINYS

1.

PAGRINDINIAI 2020 M. SKAIČIAI

4

2.

ATSAKAS Į KORONAVIRUSO GRĖSMĘ

5

2.1.

ES atsako į koronaviruso grėsmę svarbiausi aspektai

5

2.2.

Atsako iniciatyvos pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir priemonę SURE

7

3.

ES ILGALAIKIS 2021–2027 M. BIUDŽETAS IR PRIEMONĖ „NEXT GENERATION EU“

11

4.

JUNGTINĖS KARALYSTĖS IŠSTOJIMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS

13

4.1.

Pagrindiniai faktai

13

4.2.

JK dalis

14

4.3.

ES metinės ataskaitos. Sumos, pagal Susitarimą dėl išstojimo mokėtinos Jungtinės Karalystės ir Jungtinei Karalystei

14

5.

BIUDŽETO VYKDYMO SUVESTINĖ

17

6.

FINANSINĖS PRIEMONĖS IR BIUDŽETO GARANTIJOS

18

6.1.

Finansinės priemonės, finansuojamos iš ES biudžeto

18

6.2.

Finansinis turtas, laikomas biudžeto garantijoms skirtuose garantijų fonduose

18

6.3.

Paskolos ir susijusios pasiskolintos lėšos, skirtos finansinės paramos programoms

19

6.4.

Neapibrėžtieji biudžetiniai įsipareigojimai finansinės paramos programoms

23

7.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ

24

7.1.

PAJAMOS

24

7.2.

IŠLAIDOS

25

7.3.

TURTAS

26

7.4.

ĮSIPAREIGOJIMAI

27

8.

ES POLITINĖ IR FINANSINĖ SISTEMA, VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ

28

8.1.

POLITINĖ IR FINANSINĖ SISTEMA

29

8.2.

VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ

30

1.   PAGRINDINIAI 2020 M. SKAIČIAI

2020 m. ES biudžetas. Įsipareigojimų asignavimų panaudojimas

181,7  mlrd. EUR panaudota ES politiniams tikslams siekti:

⇨ žr. Biudžeto vykdymo ataskaitų ir aiškinamųjų pastabų 4.2 lentelę

ES atsakas į koronaviruso grėsmę			SURE. 2020 m. skirtos sumos
Priemonė	susitarta mlrd. EUR		Valstybė narė	suteikta mlrd. EUR
„Next Generation EU“	750		Italija	27,4
SURE*	100		Ispanija	21,3
Makrofinansinė parama	3,0		Lenkija	11,2
SPP	2,7		Belgija	7,8
SCSM	0,3		Portugalija	5,9
Iš viso	856,0		Rumunija	4,1
			Graikija	2,7
			Kitos	9,9
iš jų 39,5  mlrd. EUR išmokėta 2020 m.			Iš viso 2020 m. skirta	90,3
⇨ žr. 2.2 ir 3 punktus			⇨ žr. 2.2.6 punktą

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos

ES konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima daugiau kaip 50 subjektų (įskaitant Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir ES agentūras). Reikšmingiausias subjektas, kuriam konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose tenka 98 proc. viso turto, yra Europos Komisija.

ES ataskaitos rengiamos laikantis aukščiausių esamų standartų – tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų (TVSAS). Laikantis šių standartų užtikrinama, kad ataskaitose piliečiams būtų pateikta aktuali, patikima, palyginama ir suprantama finansinė informacija. Jose pateikiama informacija apie ES finansinę būklę (balansas), taip pat išsamiai paaiškinamas jos turtas, įsipareigojimai, finansiniai įsipareigojimai ir prievolės. Iš jų taip pat matyti, kaip ES biudžetas buvo vykdomas visus metus.

mlrd. EUR
	2020 m.	2019 m.
TURTAS
Finansinis turtas	113,1	71,2
Išankstinis finansavimas	62,7	51,4
Gautinos sumos	74,5	24,0
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	16,7	19,7
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai ir kitas turtas	13,0	12,6
Iš viso	280,0	178,9
ĮSIPAREIGOJIMAI
Išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui	116,0	97,7
Finansiniai įsipareigojimai	95,0	54,5
Mokėtinos sumos	32,4	27,2
Sukauptos sumos	64,6	67,2
Kiti įsipareigojimai	5,4	4,8
Iš viso	313,5	251,5
GRYNASIS TURTAS
Rezervai	5,1	5,0
Iš valstybių narių pareikalautinos sumos	(38,5 )	(77,6 )
Iš viso	(33,4 )	(72,5 )
⇨ žr. Finansinės būklės ataskaitos analizės 7 punktą

2.   ATSAKAS Į KORONAVIRUSO GRĖSMĘ

2.1.   ES ATSAKO Į KORONAVIRUSO GRĖSMĘ SVARBIAUSI ASPEKTAI

Nuo pat COVID-19 pandemijos protrūkio pradžios Europos Komisija ėmėsi ryžtingų veiksmų visuomenės sveikatos sektoriams stiprinti ir socialiniam bei ekonominiam poveikiui Europos Sąjungoje švelninti. Pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Europos Komisija sutelkė visas turimas priemones, kad valstybėms narėms padėtų koordinuoti savo nacionalinį atsaką, ir teikė objektyvią informaciją apie viruso plitimą bei veiksmingas pastangas plitimui sustabdyti.

Veiksmų, kurių buvo imtasi, chronologija (1)

—	Balandžio 2 d. Atsakas į koronaviruso grėsmę: Europos Komisija sutelkia kiekvieną eurą, kad būtų išsaugotos gyvybės ir galimybė išgyventi.
—	Balandžio 14 d. 2,7  mlrd. EUR iš ES biudžeto skiriama sveikatos priežiūros sektoriui paremti.
—	Balandžio 16 d. Pirmininkė U. von der Leyen: „Europos biudžetas bus Europos atsigavimo pagrindas“.
—	Balandžio 22 d. 3 mlrd. EUR finansinės paramos priemonių rinkinys dešimčiai plėtros ir kaimyninių šalių.
—	Gegužės 27 d. Proga Europai: atskleistas pagrindinis 2,4  trln. EUR Europos ekonomikos gaivinimo planas, kuriuo siekiama atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai.
—	Birželio 4 d. Europos Komisija įsipareigoja 300 mln. EUR skirti Vakcinacijos aljansui.
—	Liepos 21 d. Europos vadovai pasiekia susitarimą dėl gaivinimo plano ir Europos ilgalaikio 2021–2027 m. biudžeto.
—	Rugpjūčio 25 d. Europos Komisija pasiūlo pagal priemonę SURE 16 valstybių narių skirti 87,3  mlrd. EUR finansinę paramą.
—	Rugsėjo 17 d. Europos Komisija pristato tolesnius veiksmus įgyvendinant 672,5  mlrd. EUR vertės Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
—	Rugsėjo 22 d. Europos Komisija palankiai vertina tai, kad baigta rengta 100 mlrd. EUR vertės priemonės SURE garantijų sistema.
—	Spalio 7 d. Europos Komisija kaip socialinio poveikio obligacijas išleis ES SURE obligacijas, kurių vertė – iki 100 mlrd. EUR.
—	Spalio 27 d. Europos Komisija Italijai, Ispanijai ir Lenkijai pagal priemonę SURE išmoka pirmąsias 17 mlrd. EUR dydžio dalis.
—	Lapkričio 10 d. Europos Komisija palankiai vertina susitarimą dėl 1,8  trln. EUR dydžio ES ilgalaikio biudžeto ir priemonės „Next Generation EU“, skirtos padėti kurti žalesnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę Europą.
—	Lapkričio 17 d. Europos Komisija devynioms valstybėms narėms pagal priemonę SURE išmoka 14 mlrd. EUR.
—	Gruodžio 1 d. Europos Komisija penkioms valstybėms narėms pagal priemonę SURE išmoka 8,5  mlrd. EUR darbo vietoms išsaugoti.
—	Gruodžio 17 d. Europos Komisija palankiai vertina tai, kad patvirtintas ilgalaikis 2021–2027 m. ES biudžetas

2.2.   ATSAKO INICIATYVOS PAGAL 2014–2020 M. DAUGIAMETĘ FINANSINĘ PROGRAMĄ (DFP) IR PRIEMONĘ SURE

Europos Sąjungos intervencinės priemonės pagal 2014–2020 m. DFP, skirtos kovai su COVID-19 pandemija, apėmė įvairius veiksmus – nuo skubių veiksmų, pvz., būtinų medicinos atsargų ir didesnio medicininių priemonių kaupimo, iki didesnio lankstumo naudojant Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansinę paramą ir paskolų teikimo palankiomis sąlygomis tiek valstybėms narėms, tiek plėtros ir kaimyninėms šalims partnerėms. Bendra tiesioginė parama iš ES biudžeto 2020 m. buvo apie 70 mlrd. EUR. Ši suma apima įsipareigojimus, kuriuos buvo galima nukreipti su COVID-19 susijusiems veiksmams: 66 mlrd. EUR buvo gauti iš perskirstymui ir naujai nustatytiems prioritetams skirtų esamų programų lėšų, 4 mlrd. EUR – iš papildomai skirtų biudžeto lėšų. Pagrindinės iniciatyvos toliau išsamiau paaiškintos.

2.2.1.    Skubios paramos priemonės (SPP) panaudojimas

Atsižvelgiant į su COVID-19 pandemija susijusios krizės gilumą, taip pat į poreikių, kuriems prireikė ES biudžeto paramos, mastą ir pobūdį, ES atnaujino skubios paramos priemonę 2 metų laikotarpiui, kad būtų galima finansuoti išlaidas, būtinas kovojant su COVID-19 pandemija laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. (žr. Tarybos reglamentą (ES) 2016/369) (2). Siekiant paremti šio tikslo siekimą, 2020 m. biudžetas buvo iš dalies pakeistas (3). Taip pat atsižvelgiant į 2020 m. liepos 24 d. priimtą Sprendimą 13/2020, 2020 m. skubios pagalbos priemonei buvo skirta 2,7 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 2,6 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų. Dėl šio atnaujinimo Sąjungai sudarytos sąlygos taikyti priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias skaudiems padariniams vienai ar kelioms valstybėms narėms arba šie padariniai būtų sušvelninti, taip pat koordinuotai būtų tenkinami su COVID-19 pandemija susiję poreikiai, papildant pagal kitas ES priemones teikiamą paramą. Priemonę centralizuotai valdo Komisija, priemonė yra skirta tiesioginiams viešiesiems pirkimams ir dotacijoms, o tam tikrais atvejais ji bus papildyta veiksmais, įgyvendinamais pasitelkiant partnerius, pavyzdžiui, tarptautines organizacijas.

2020 m. Komisija su keliomis farmacijos bendrovėmis pasirašė išankstinius pirkimo susitarimus. Išankstiniai pirkimo susitarimai padeda sumažinti riziką, susijusią su gamintojų investicijomis į galimų vakcinų kūrimą, arba jais siekiama užtikrinti pristatymą, taigi, taip maksimaliai padidinamos galimybės greitai kurti, gaminti ir naudoti saugias ir veiksmingas vakcinas ir užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų jomis pasiskiepyti. Komisija ES valstybių narių vardu rengė derybas su farmacijos bendrovėmis ir pasiekė, kad būtų pasirašyti šeši susitarimai, o 2020 m. pradėtos tolesnės tiriamosios derybos su kitais vakcinų gamintojais, tebetęsiamos 2021 m. Pirmąją vakciną, kuriai 2020 m. gruodžio 21 d. buvo suteiktas sąlyginis rinkodaros leidimas, pagamino „BioNTech-Pfizer“. Vakcinos platinimas pradėtas vos per kelias dienas, kad būtų spėta iki ES skiepijimo dienų, t. y. iki 2020 m. gruodžio 27, 28 ir 29 d. Leidimas suteiktas gavus palankią mokslinę rekomendaciją, pagrįstą Europos vaistų agentūros (EMA) pateiktu išsamiu vakcinos saugumo, veiksmingumo ir kokybės įvertinimu, taip pat gavus valstybių narių pritarimą.

2020 m. gruodžio 31 d. Komisija buvo pasirašiusi sutartis dėl 1 965 mln. dozių (iš jų 1 305 mln. buvo nustatytas kiekis, o 660 mln. – neprivalomas kiekis).

2021 m. Komisija pasirašė sutartis dėl dar 2 400 mln. dozių (dėl nustatyto arba neprivalomo kiekio). Tačiau už šias dozes visą sumą sumokės atitinkamos valstybės narės, taigi poveikio ES biudžetui nėra.

2.2.2.    Parama moksliniams tyrimams

2020 m. gegužės 4 d. ES ir jos partneriai surengė tarptautinį lėšų rinkimo renginį, per jį rėmėjai iš viso pasaulio įsipareigojo skirti 9,8 mlrd. EUR, kad būtų pagreitintas pasaulinio masto bendradarbiavimas koronaviruso mokslinių tyrimų srityje. Tai apima Komisijos įsipareigojimą skirti 1,4 mlrd. EUR, o 1 mlrd. EUR šios sumos skirta pagal programą „Horizontas 2020“.

ES tenka pagrindinis vaidmuo remiant ir koordinuojant infekcinių ligų mokslinius tyrimus: 2007–2019 m. pagal Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“ buvo investuota 4,1 mlrd. EUR, 2020 m. buvo prisiimta dar daugiau įsipareigojimų, papildančių jau įsipareigotą skirti 1 mlrd. EUR sumą koronaviruso moksliniams tyrimams. Naujausi viso įsipareigoto skirti ir pagal programą „Horizontas 2020“ jau sutelkto finansavimo, kuriuo siekiama prisidėti prie pasaulinio atsako į koronaviruso grėsmę lėšų rinkimo maratono, duomenys skelbiami internete. (4)

Be to, 2020 m. kovo 3 d., įgyvendinant naujoviškų vaistų iniciatyvą, remiamą pagal Europos Komisijos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, paskelbtas specialus kvietimas skubos tvarka teikti pasiūlymus dėl terapinių vaistų ir diagnostikos priemonių, skirtų kovoti su koronaviruso infekcijomis, kūrimo, o tam skirtas ES 45 mln. EUR įnašas vėliau buvo padidintas iki 72 mln. EUR.

Galiausiai, 2020 m. birželio 8 d. Komisija pagal Europos inovacijų tarybos (EIC) bandomąją programą „Accelerator“ beveik 166 mln. EUR skyrė 36 įmonėms, kovojančioms su koronaviruso pandemija.

2.2.3.    Tolesnis Sąjungos civilinės saugos mechanizmo stiprinimas (SCSM / rezervas „rescEU“)

Kaip SPP papildanti priemonė buvo sustiprintas SCSM / rezervas „rescEU“, kad būtų galima plačiau kaupti svarbiausius išteklius ir koordinuoti jų paskirstymą visoje Europoje (žr. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/570 (5) su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2020/414 (6) ir Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/452 (7)). Siekiant šio tikslo, 2020 m. biudžetas buvo iš dalies pakeistas, kad į jį būtų papildomai įtraukta 0,4 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 0,2 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų.

Sustiprinus SCSM / rezervą „rescEU“ padedama valstybėms narėms įsigyti tam tikros reikalingos įrangos (įskaitant terapinės, medicinos įrangos, asmeninės apsaugos priemonių, laboratorinių reikmenų), taip padidinant kiekį, taip pat papildant ir išplečiant prioritetinių prekių, įsigytų pagal Bendro pirkimo susitarimą, apimtį, laikantis suderinto požiūrio, dėl kurio valstybės narės gali laikytis tvirtos pozicijos derybose su pramonės atstovais dėl medicinos reikmenų prieinamumo ir kainos.

Tiesioginės dotacijos iš rezervo „rescEU“ sudaro 100 proc. bendro finansavimo iš ES biudžeto ir apims visą šių pajėgumų plėtojimo ir įrangos skirstymo finansavimą. Įsigyta įranga bus saugoma vienoje ar keliose valstybėse narėse, o sprendimų priėmimas dėl nacionalines atsargas viršijančių skubiosios pagalbos priemonių teikimo bus organizuojamas ES lygmeniu. Ji bus prieinama visoms valstybėms narėms ir bus naudojama, kai jos trūks nacionaliniu mastu.

2.2.4.    Atsako į koronaviruso grėsmę iniciatyva (CRII ir CRII+)

Viena pirmųjų priemonių, ES pradėtų taikyti siekiant valstybės narėms suteikti finansinę paramą joms kovojant su krize, buvo iniciatyva CRII, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/460 (8). Sutelkus ES valstybėms narėms jau skirtas, bet dar nepanaudotas lėšas, iniciatyva padėjo nedelsiant padidinti valstybių narių ir regionų biudžetų likvidumą ir panaudoti sanglaudos politikos lėšas sveikatos priežiūros išlaidoms ir sutrumpinto darbo laiko tvarkai finansuoti, taip pat užtikrinti apyvartinio kapitalo paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Neseniai išplėtus Europos Sąjungos solidarumo fondo aprėptį, buvo įtrauktos didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos. Taip buvo sudarytos sąlygos valstybėms narėms gauti paramą iš šio fondo siekiant padėti joms įveikti COVID-19 pandemiją.

Nuo balandžio mėn. iniciatyva CRII+, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/558 (9), buvo supaprastinta tvarka, pagal kurią galima greitai pasinaudoti esamais Europos struktūriniai ir investicijų fondai su krize susijusioms priemonėms finansuoti, ir suteikta galimybė ES įnašą sanglaudos politikos programoms padidinti iki 100 proc., kai mokėjimo paraiškos pateiktos nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

Gruodžio mėn. Komisija paskelbė abiejų iniciatyvų įgyvendinimo 2020 m. rezultatus. Nuo krizės pradžios ES sutelkė daug lėšų kovai su pandemijos padariniais. Mažosios ir vidutinės įmonės gavo daugiausia lėšų (daugiau kaip 10 mlrd. EUR). Tai joms padėjo išsilaikyti. 3 mlrd. EUR buvo skirti gyventojams, įskaitant socialinių paslaugų teikimą pažeidžiamoms grupėms ir darbuotojams skirtas laikino įdarbinimo programas. Galiausiai, be 10,2 mlrd. EUR iš ES biudžeto, kurie šiai sričiai jau buvo skirti 2014–2020 m., sveikatos sektoriui remti buvo skirti 7 mlrd. EUR (atkreipkite dėmesį, kad paramos gavėjų grupės iš dalies sutampa).

2.2.5.    Parama plėtros šalims, kaimynystės priemonėje dalyvaujančioms šalims partnerėms bei platesnio masto parama

Iki dabar ES kovai su koronaviruso grėsme visame pasaulyje sutelkė per 38,5 mlrd. EUR. Taikant Europos komandos principą, sutelkiami ES, jos valstybių narių ir finansų įstaigų, įskaitant Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, ištekliai, kad būtų remiamos šalys partnerės. Pusė 38,5 mlrd. EUR sumos, skirtos pasauliniam atsakui į koronaviruso pandemiją, jau išmokėta.

Be to, Komisija su finansinėmis įstaigomis partnerėmis sudarė dešimt 990 mln. EUR vertės finansinių garantijų susitarimų Europos darnaus vystymosi fondui – Išorės investicijų plano finansavimo priemonei – papildyti. Pagal tuos susitarimus iki 10 mlrd. EUR turėtų būti gauta investicijomis, skirtomis skatinti ES kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių ir Afrikos šalių ekonominį atsigavimą ir stiprinti jų atsparumą.

Dar 500 mln. EUR buvo skirta pasaulinės prieigos prie COVID-19 vakcinos priemonės (COVAX) iniciatyvai paremti; šia iniciatyva siekiama suteikti vieną milijardą vakcinos nuo koronaviruso dozių mažų ir vidutinių pajamų Afrikos, Azijos, Karibų ir Ramiojo vandenyno, taip pat Europos pietinėms ir rytinėms kaimyninėms šalims. Komisija 100 mln. EUR, o Europos investicijų bankas 400 mln. EUR, užtikrintų Europos darnaus vystymosi fondo garantijomis, skyrė mažų ir vidutinių pajamų šalių dalyvavimui įgyvendinant COVAX išankstinį rinkos dalyvių įsipareigojimą. 2021 m. vasario 19 d. Europos Sąjunga paskelbė apie papildomus 500 mln. EUR priemonei COVAX, o Europos Komisija paskelbė apie 100 mln. EUR humanitarinę pagalbą, skirtą paremti pasirengimą skiepijimo kampanijoms Afrikoje.

2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/701 (10) dėl makrofinansinės paramos teikimo dešimčiai plėtros ir kaimyninių šalių partnerių, kad būtų sudaryta galimybė atsirasti trumpalaikei politinei erdvei, kurioje būtų galima įgyvendinti priemones, skirtas kovoti su ekonominiais COVID-19 pandemijos padariniais, ir tam paskolų forma skirta didžiausia bendra 3 mlrd. EUR suma. 2020 m. iš viso 1,0 mlrd. EUR, kaip pirma dalis, išmokėta septynioms šalims (Ukrainai, Jordanijai, Šiaurės Makedonijai, Gruzijai, Kosovui (*1), Moldovai ir Juodkalnijai). Iki 2021 m. birželio mėn. iš viso 0,6 mlrd. EUR buvo išmokėta penkioms šalims kaip pirma (Albanijai, Tunisui) ir antra (Šiaurės Makedonijai, Kosovui, Juodkalnijai) dalys. Be to, buvo pasirašytas susitarimo memorandumas su Bosnija ir Hercegovina.

2.2.6.    Laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 pandemija, mažinti (SURE)

Įgyvendindama skubios paramos priemonių paketą, skirtą kovoti su ekonominiu COVID-19 pandemijos poveikiu, 2020 m. gegužės 19 d. ES priėmė Tarybos reglamentą (ES) 2020/672 (11), kuriuo nustatoma SURE priemonė, skirta padėti darbuotojams išlaikyti savo darbo vietas krizės metu. SURE yra laikina sistema, pagal kurią valstybėms narėms gali būti suteikta iki 100 mlrd. EUR vertės finansinė parama (paskolos palankiomis sąlygomis). Pagal šią priemonę valstybės narės gali prašyti ES finansinės paramos, kuri padėtų finansuoti nuo 2020 m. vasario 1 d. staigiai ir smarkiai padidėjusias nacionalines viešąsias išlaidas, kurios susidarė dėl reaguojant į krizę taikomų nacionalinių sutrumpinto darbo laiko sistemų ir panašių priemonių, be kita ko, skirtų savarankiškai dirbantiems asmenims, arba tam tikrų su sveikata susijusių priemonių, visų pirma darbo vietoje. Kad ES galėtų teikti finansinę paramą pagal SURE, Komisijai suteikiami įgaliojimai kapitalo rinkose arba kartu su finansų įstaigomis ES vardu skolintis iki 100 mlrd. EUR. SURE paskolos yra užtikrinamos ES biudžetu ir valstybių narių suteiktomis garantijomis, atsižvelgiant į jų dalį, sudarančią ES BNP. Bendra garantijų suma yra 25 mlrd. EUR. Priemonė yra ribotos trukmės ir taikoma iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2020 m. gruodžio 31 d. Komisija pasiūlė iš viso 90,3 mlrd. EUR finansinę paramą 18 valstybių narių – Taryba jas visas jau buvo patvirtinusi. Didžioji šios sumos dalis (87,3 mlrd. EUR), skirta 16 valstybių narių, buvo pasiūlyta jau 2020 m. rugpjūčio mėn., o likusi 3 mlrd. EUR suma, skirta Vengrijai ir Airijai, buvo pasiūlyta 2020 m. spalio ir lapkričio mėn., atitinkamai taip:

Po pirmų trijų SURE obligacijų emisijų 2020 m. spalio ir lapkričio mėn. Komisija iš viso 15 valstybių narių (Belgijai, Kroatijai, Kiprui, Graikijai, Vengrijai, Italijai, Latvijai, Lietuvai, Maltai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Ispanijai, žr. 6.3 punktą) iš viso išmokėjo 39,5 mlrd. EUR.

SURE įgyvendinimas buvo tęsiamas 2021 m. 2021 m. vasario ir kovo mėn. Komisija pasiūlė 230 mln. EUR Estijai ir dar 3,7 mlrd. EUR Belgijai, Kiprui, Graikijai, Latvijai, Lietuvai ir Maltai, taigi, bendra suma pagal SURE buvo padidinta iki 94,3 mlrd. EUR. Taryba šias papildomas sumas patvirtino 2021 m. kovo ir balandžio mėn. Po dar keturių obligacijų emisijų 2021 m. sausio, kovo ir gegužės mėn., Komisija išmokėjo dar 50,1 mlrd. EUR, ir bendra išmokėta suma buvo 89,6 mlrd. EUR.

Visų pagal priemonę SURE išleistų obligacijų paklausa gerokai viršijo pasiūlą (dauguma jų viršyta dviženkliais skaičiais) ir pritraukė įvairių ES ir tarptautinių investuotojų. Dėl to susidarė labai palankios kainų nustatymo sąlygos. ES pagal priemonę SURE išleistoms obligacijoms suteikiamas socialinio poveikio obligacijų ženklas. Investuotojams tai suteikia pasitikėjimo, kad sutelktos lėšos tikrai padės siekti socialinio tikslo. Surinktos lėšos paramą gaunančioms valstybėms narėms pervedamos paskolų forma, siekiant padėti joms padengti išlaidas, tiesiogiai susijusias su nacionalinių sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašių priemonių, kuriomis reaguojama į pandemiją, finansavimu.

3.   ES ILGALAIKIS 2021–2027 M. BIUDŽETAS IR PRIEMONĖ „NEXT GENERATION EU“

2020 m. ES ėmėsi precedento neturinčio atsako į koronaviruso krizę, ištikusią Europą ir visą pasaulį. Svarbiausia to atsako dalis – 2,018 trln. EUR vertės paskatų paketas einamosiomis kainomis (1,8 trln. EUR 2018 m. kainomis). Paketą sudaro 1,211 trln. EUR (1,074 trln. EUR 2018 kainomis) ES ilgalaikis 2021–2027 m. biudžetas, jam taip pat papildomai skirta 807 mlrd. EUR (750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis) suma pagal laikiną priemonę „Next Generation EU“, skirtą atsigavimui sustiprinti (12). Visomis šiomis lėšomis bus padedama ištaisyti koronaviruso pandemijos sukeltą ekonominę ir socialinę žalą ir paskatinti pereiti prie šiuolaikiškos ir tvaresnės Europos.

Daugiau nei 50 proc. ilgalaikio biudžeto ir priemonės „Next Generation EU“ lėšų bus skirta naujiems prioritetams. Lėšos bus skirtos moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Europos horizontas“; teisingai klimato politikai ir skaitmeninei pertvarkai iš Teisingos pertvarkos fondo ir pagal Skaitmeninės Europos programą; ekonomikos parengčiai, atsigavimo lygiui ir atsparumui didinti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, taikant Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, iš rezervo „rescEU“, taip pat naujai sveikatos programai „EU4Health“.

30 proc. ilgalaikio biudžeto ir priemonės „Next Generation EU“ lėšų bus išleista kovai su klimato kaita – tai didžiausia iki šiol Europos biudžeto dalis.

20 proc. priemonės „Next Generation EU“ lėšų bus investuota į ES skaitmeninę pertvarką. Šiomis lėšomis bus padedama ES daugiau investuoti į superkompiuterius, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius ir platesnį skaitmeninių technologijų naudojimą visoje ekonomikoje ir visuomenėje.

2026 ir 2027 m. 10 proc. metinių ilgalaikio biudžeto išlaidų bus panaudota biologinės įvairovės mažėjimo tendencijai stabdyti ir keisti į priešingą.

PRIEMONĖ „NEXT GENERATION EU“

Pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU) gautos ir išleistos lėšos bus įtrauktos į 2021 m. metines ataskaitas. Pirma obligacijų emisija – per ją gauta 20 mlrd. EUR, išleidus dešimties metų obligaciją, kurios terminas baigiasi 2031 m., – įvykdyta 2021 m. birželio 15 d.

Priemonės „Next Generation EU“806,9 mlrd. EUR dydžio biudžetu bus padedama pašalinti tiesioginę ekonominę ir socialinę žalą, kurią sukėlė koronaviruso pandemija. Ši priemonė padės sukurti popandeminę Europos Sąjungą, kuri bus žalesnė, labiau skaitmeninė, atsparesnė ir geriau prisitaikiusi atremti dabartinius ir būsimus iššūkius.

Dalis lėšų – 385,8 mlrd. EUR – bus panaudota paskoloms, Sąjungos teikiamoms pavienėms valstybėms narėms. Tos valstybės narės tas paskolas grąžins. Kita dalis – 338,0 mlrd. EUR – bus teikiama dotacijų forma arba kaip biudžeto garantijos paramai investicijoms.

Priemonės „Next Generation EU“ pagrindas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – dotacijų ir paskolų teikimo priemonė reformoms ir investicijoms ES valstybėse narėse remti, jos bendra vertė yra 723,8 mlrd. EUR. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos bus paskirstytos pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kiekvienos valstybės narės rengiamus bendradarbiaujant su Komisija, ir pagal sutartinę paskirstymo schemą.

Be to, priemone „Next Generation EU“ bus sustiprintos kelios esamos ES programos:

—	Sanglaudos pagal sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą „REACT-EU“, siekiant padėti šalinti COVID-19 padarinius pirmuosius kelerius atsigavimo metus,

—	Teisingos pertvarkos fondo, siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos duotų rezultatų visiems,

—	kaimo plėtros, siekiant dar labiau remti ūkininkus,

—	„InvestEU“, siekiant remti mūsų įmonių pastangas investuoti,

—	„RescEU“, kad ES civilinės saugos mechanizmas turėtų pajėgumų reaguoti į didelio masto ekstremaliąsias situacijas,

—	„Europos horizontas“, siekiant užtikrinti, kad ES turėtų pajėgumų finansuoti pažangesnius mokslinius tyrimus.

Priemonei „Next Generation EU“ finansuoti ES skolinsis rinkose, o ES biudžetu bus naudojamasi kaip garantija. Lėšos bus grąžinamos ilgą laikotarpį – iki 2058 m. Taip bus išvengta tiesioginio spaudimo valstybių narių nacionaliniams finansams, o ES valstybėms bus sudarytos sąlygos pastangas sutelkti į ekonomikos atsigavimą.

4.   JUNGTINĖS KARALYSTĖS IŠSTOJIMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS

4.1.   PAGRINDINIAI FAKTAI

2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė (JK) išstojo iš Europos Sąjungos. Jos išstojimo sąlygos apibrėžtos Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (13) – jis taip pat vadinamas Susitarimu dėl išstojimo. Sudarydama šį sandorį JK sutiko įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus, jos prisiimtus jai esant ES nare. Susitarimas įsigaliojo 2020 m. sausio 31 d.

—	2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė oficialiai pasitraukia iš Sąjungos ir įsigalioja Susitarimas dėl išstojimo.
—	2020 m. vasario 1 d. – gruodžio 31 d. Pereinamasis laikotarpis.
—	2021 m. kovo 31 d. ES Jungtinei Karalystei pateikia finansinę informaciją.
—	2021 m. balandžio 16 d. ES Jungtinei Karalystei pateikia informaciją apie mokėtinas sumas.
—	2021 m. birželio 30 d. Jungtinė Karalystė turi pradėti mokėti pirmąsias įmokas pagal Susitarimą dėl išstojimo.
—	2021 m. rugsėjo 16 d. ES Jungtinei Karalystei pateikia informaciją apie mokėtinas sumas.
—	2021 m. spalio 31 d. Turi prasidėti antrasis JK įmokų mokėjimo etapas.

Per pereinamąjį laikotarpį JK ir toliau prisidėjo prie ES biudžeto ir naudojosi juo, lyg būtų valstybė narė. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, pagal Susitarimą dėl išstojimo JK toliau prisidės prie ES biudžeto. Taip pat, JK toliau naudosis iki 2021 m. patvirtintomis ES programomis ir išlaidomis, lyg būtų valstybė narė. JK taip pat atgaus tam tikras į ES biudžetą įmokėtas nustatyto dydžio sumas arba sumas, kurių įtraukimas į ES biudžetą yra susijęs su jos narystės laikotarpiu.

Dėl šių prievolių Europos Sąjungai atsiranda įsipareigojimų ir gautinų sumų, ir tai reikia apskaičiuoti bei atspindėti ES metinėse ataskaitose: 2020 m. metinėse ataskaitose šios sumos pateiktos pirmą kartą, nes tai metai, kuriais JK pasitraukė iš ES.

Todėl šiose metinėse ataskaitose pateikti išsamūs būsimų JK įnašų į ES biudžetą, reikalaujamų pagal Susitarimą dėl išstojimo, taip pat Jungtinei Karalystei mokėtinų sumų paaiškinimai. Tas sumas JK sumokės per ilgą laikotarpį.

Grynoji suma nustatyta visiškai laikantis trijų principų, kuriais Susitarime dėl išstojimo grindžiamas finansinis susitarimas:

—	nė viena valstybė narė neturėtų mokėti daugiau arba gauti mažiau dėl JK išstojimo iš Sąjungos,

—	JK turėtų sumokėti narystės metu prisiimtų įsipareigojimų dalį, tai pat

—	JK neturėtų mokėti nei daugiau, nei anksčiau negu tuo atveju, jei ji būtų likusi valstybe nare. Tai pirmiausia reiškia, kad JK mokėtinos sumos yra grindžiamos faktiniu biudžeto rezultatu, t. y. patikslintu pagal įgyvendinimą.

Susitarime dėl išstojimo taip pat išsamiai pateikti įvairių sumų apskaičiavimo metodai, kaip paaiškinta toliau.

4.2.   JK DALIS

Pagal Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnį nustatyta, kad JK finansinių įsipareigojimų dalis, nustatyta pagal Susitarimą dėl išstojimo, yra nuosavų išteklių, kuriuos 2014–2020 m. suteikė Jungtinė Karalystė, ir nuosavų išteklių, kuriuos per tą laikotarpį suteikė visos valstybės narės ir Jungtinė Karalystė, santykis. Patikslinimas, atsirandantis dėl PVM ir BNP likučių užskaitos 2014–2019 m. laikotarpiu, taip pat įtrauktas. Apskaičiuota JK dalis dar bus galutinai patikslinta 2022 m., kaip nustatyta Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnyje. JK 2021 m. dalis naudojama apskaičiuojant 136 straipsnio 3 dalies a bei c punktuose ir 140–147 straipsniuose nurodytas sumas.

JK dalis, apskaičiuota pagal Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnį, yra 12,358072326018200 proc.

4.3.   ES METINĖS ATASKAITOS. SUMOS, PAGAL SUSITARIMĄ DĖL IŠSTOJIMO MOKĖTINOS JUNGTINĖS KARALYSTĖS IR JUNGTINEI KARALYSTEI

Susitarime dėl išstojimo nustatyti abiejų šalių mokėjimo įsipareigojimai, susiję visų pirma su šiomis sritimis:

—	nuosavais ištekliais (136 straipsnis),

—	neįvykdytais įsipareigojimais (140 straipsnis),

—	už konkurencijos pažeidimus skirtomis baudomis (141 straipsnis),

—	Sąjungos įsipareigojimais (142 straipsnis),

—	neapibrėžtaisiais finansiniais įsipareigojimais ir finansinėmis priemonėmis (143 ir 144 straipsniai),

—	Europos anglių ir plieno bendrijos grynuoju turtu (145 straipsnis),

—	ES investicijomis į Europos investicijų fondą (EIF) (146 straipsnis),

—	neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, susijusiais su teismo bylomis (147 straipsnis).

Susitarime dėl išstojimo taip nustatyta metodika, kaip kasmet reikėtų vykdyti šias prievoles – trumpai tariant, ES du kartus per metus Jungtinei Karalystei teiks mokėtinų sumų ataskaitas, o JK kas mėnesį tas sumas apmokės. Ataskaitos bus kasmet atnaujinamos pagal faktinius skaičius.

Toliau lentelėje apibendrintos sumos, kurias Jungtinė Karalystė turi mokėti ES, taip pat bet kokios sumos, kurias ES turi mokėti Jungtinei Karalystei, ir gaunama grynoji visa ES gautina suma. Visi skaičiavimai atlikti visiškai laikantis Susitarimo dėl išstojimo. Šios prievolės yra susijusios su ankstesniais įsipareigojimais, kuriuos JK prisiėmė būdama ES valstybe nare ir per pereinamąjį laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d., jų nebeliks, kai tik tos prievolės bus įvykdytos arba jeigu jos netaps vykdytinomis. Mokėjimai bus atliekami laikantis Susitarimo dėl išstojimo 148 straipsnyje nurodytos tvarkos.

mlrd. EUR
	140 straipsnis	142 straipsnis	Kita	2020 12 31
Jungtinės Karalystės mokėtina suma	35,0	14,3	0,3	49,6
Jungtinei Karalystei mokėtina suma	—	—	(2,1 )	(2,1 )
Grynoji iš JK gautina suma	35,0	14,3	(1,8 )	47,5
Apskaičiuota suma, Jungtinės Karalystės mokėtina po 2021 m.	28,2	14,3	(1,9 )	40,6
Apskaičiuota suma, Jungtinės Karalystės mokėtina 2021 m.	6,8	0,0	0,0	6,8

Bendrą sumą sudaro šie elementai:

136 straipsnis. Nuosavi ištekliai

136 straipsnyje nustatytos su nuosavais ištekliais susijusios nuostatos, taikytinos po 2020 m. gruodžio 31 d. JK turi teisę gauti jai tenkančią patikslinimų, susijusių su 2020 m. pertekliumi, dalį. Jai taip pat taikytini bet kokie su finansiniais metais iki 2020 m. siejami PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių patikslinimai – šie patikslinimai bus apskaičiuojami kasmet iki 2028 m. gruodžio 31 d. Jungtinei Karalystei taikoma korekcija taip pat atnaujinama.

Reikalaujama, kad JK sumokėtų tradicinius nuosavus išteklius, jos gautus po 2021 m. vasario 28 d., bet susijusius su 2020 ir ankstesniais metais. Iš šios sumos atskaičiuojama jai tenkanti bendros 27 ES valstybių narių ir jos pateiktų tradicinių nuosavų išteklių sumos dalis. Tradicinių nuosavų išteklių atskira sąskaita visiškai panaikinama iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2021 m. JK turi sumokėti 230 mln. EUR sumą.

140 straipsnis. Dar neįvykdyti įsipareigojimai (RAL)

Dar neįvykdyti įsipareigojimai arba RAL (pranc. Reste à liquider) yra bendra teisinių įsipareigojimų, kuriuos gavėjams prisiėmė ES ir kurie bus mokami ateinančius kelerius metus, suma. RAL yra įprasta visų daugiamečių biudžetų, tokių kaip ES biudžetas, ypatybė.

Taigi, tie įsipareigojimai yra susiję su projektais, programomis, susitarimais arba sutartimis, dėl kurių įsipareigojimai jau prisiimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., bet kurie dar nebuvo iki galo įgyvendinti, ir mokėjimai dar tik bus atliekami. Dalis tų mokėjimų yra skirti JK gavėjams.

Remiantis Susitarimu dėl išstojimo JK savo Europos Sąjungai neįvykdytų įsipareigojimų dalį turi sumokėti 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Iš bendros sumos išskaitomi bet kurie įsipareigojimai (arba jų dalys), kuriuos numatoma panaikinti (įsipareigojimų panaikinimas), ir sumos, susijusios su įsipareigojimais, finansuojamais asignuotosiomis pajamomis, arba su programomis, kurias gyvendinant JK nedalyvauja (atsisakymo dalyvauti nuostatos).

Kiti sumos, kurią JK turi sumokėti pagal šį straipsnį, patikslinimai yra susiję su 2014–2020 m. arba ankstesnių programavimo laikotarpių grynosiomis finansinėmis pataisomis ir tradiciniais nuosavais ištekliais, susijusiais su 2020 m. ir pateiktais 2021 m. sausio–vasario mėn.

JK tenkančiai RAL daliai apskaičiuoti kaip pradiniu tašku remtasi oficialiais biudžetiniais neįvykdytais įsipareigojimais, buvusiais 2020 m. gruodžio 31 d. (303,2 mlrd. EUR, žr. 4.4 lentelę, pateiktą biudžeto vykdymo lentelių dalyje). 2020 m. pabaigos duomenimis, JK tenkanti patikslintų RAL dalis buvo 36 mlrd. EUR – ji buvo pakoreguota atsižvelgiant į numatomą įsipareigojimų panaikinimą, ES gautiną 2020 m. pabaigoje ir sudarantį 35 mlrd. EUR, ir iš jų 6,8 mlrd. EUR suma bus sumokėta nuo 2021 m. birželio 30 d. iki gruodžio 31 d.

141 straipsnis. Už konkurencijos pažeidimus skirtos baudos

Europos Komisija ES konkurencijos taisykles taiko tiesiogiai, taip užtikrindama, kad visos bendrovės konkuruotų vienodomis sąlygomis ir sąžiningai pagal savo nuopelnus. Dėl to gali būti skiriamos baudos. ES paskirtas baudas subjektai, kurioms jos paskirtos, gali užginčyti (pasinaudodami teismo procesu), bauda nėra galutinė, kol nesibaigia visi tokie teismo procesai.

Europos Sąjunga Jungtinei Karalystei kasmet mokės jai priklausančią bet kokių baudų už konkurencijos pažeidimus, dėl kurių Sąjunga sprendimą priėmė iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalį, kai tos baudos taps galutinėmis, t. y. subjektas, kuriam paskirta bauda, nepateiks apeliacinio skundo ES Teisingumo Teismui arba apeliacinis skundas bus atmestas ir jam reikės sumokėti baudą.

Metinėse ataskaitose suma, kuri turi būti sumokėta Jungtinei Karalystei dėl baudų, atskaitoma iš bendros sumos, kurią JK turi mokėti. Apskaičiuota JK tenkanti nesumokėtų baudų dalis 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 1,8 mlrd. EUR. Ši suma bus sugrąžinta Jungtinei Karalystei per ilgą laikotarpį. Šis skaičius yra pagrįstas 2020 m. gruodžio 31 d. dar neišnagrinėtomis bylomis ir gali keistis, kad atspindėtų faktines sumas, įrašytas į biudžetą po to, kai baudos taps galutinėmis.

142 straipsnis. Sąjungos įsipareigojimai

JK įsipareigojo jai tenkančią Sąjungos įsipareigojimų dalį sumokėti iki 2020 m. pabaigos, išskyrus nurodytus įsipareigojimus, nustatytus Susitarime dėl išstojimo. Taigi, JK jai tenkančią su ES, kaip darbdave, susijusių įsipareigojimų (t. y. į pensiją išėjusių darbuotojų pensijų ir sveikatos draudimo sistemų išmokų) dalį, esančią 2020 m. gruodžio 31 d., mokės taip:

1.

Pensijos ES pareigūnams. Pensijų ES darbuotojams išmokos yra įtrauktos į ES metinį biudžetą. Be to, ES pareigūnai pensijos įmokas moka per visą savo tarnybos laikotarpį. Šios įmokos į biudžetą įtraukiamos kaip pajamos, dėl to sumažėja įnašai, kurių reikia iš valstybių narių visam metiniam biudžetui finansuoti. ES valstybės narės įsipareigoja padengti į pensiją išėjusių ES darbuotojų pensijų išlaidas. Vykdydama šį įsipareigojimą JK nuo 2022 m. birželio mėn. mokės jai tenkančią ES pareigūnams mokamų metinių pensijų dalį, kol baigs galioti visos iki 2020 m. gruodžio 31 d. įgytos darbuotojų teisės į pensiją, ir tai truks kelis dešimtmečius. JK gali nuspręsti bet kuriuo metu įvykdyti savo prievolę sumokėdama aktuarinius įsipareigojimus, esančius tų metų pabaigoje, per 5 metų laikotarpį.

2.	Europos Parlamento narių, Europos Komisijos narių, ES Teisingumo Teismo teisėjų ir kt. pensijos. JK jai tenkančią aktuarinių įsipareigojimų, esančių 2020 m. gruodžio 31 d., dalį sumokės per 10 metų laikotarpį, prasidedantį 2021 m. spalio mėn.

3.

Bendra sveikatos draudimo sistema (BSDS). Tai sistema, apimanti ES darbuotojų, įskaitant pensininkus, sveikatos priežiūros išlaidas. ES pareigūnai ir pensininkai įnašus į sistemą moka visą tarnybos laikotarpį ir kai išeina į pensiją, įnašus moka ir ES, kaip darbdavė. Atsižvelgiant į principą, taikomą ir ES pareigūnų pensijų sistemai, JK mokės jai tenkančią ES biudžeto įnašų, skirtų į pensiją išėjusių darbuotojų sveikatos priežiūros išlaidoms padengti, dalį. Šios išmokos nuo 2022 m. birželio mėn. bus mokamos kelis dešimtmečius arba iki to laiko, kol nebeliks tų prievolių. Kalbant apie pareigūnų pensijas, JK gali pasirinkti bet kuriuo metu įvykdyti neįvykdytas prievoles sumokėdama aktuarinius įsipareigojimus, esančius tų metų pabaigoje, per 5 metų laikotarpį.

ES įsipareigojimai, susiję su pirmiau paminėtomis išmokomis, mokamomis pasibaigus tarnybos laikui, apskaičiuojami remiantis audituotu aktuariniu įvertinimu, grindžiamu tarptautiniais standartais. Suma, JK priskirtina 2020 m. gruodžio 31 d., yra 14,3 mlrd. EUR.

2021 m. JK turi sumokėti 11 mln. EUR, ir ši suma yra susijusi tik su atskiromis specialiomis pensijų sistemomis (pvz. EP narių). Likusios visų sistemų sumos nuo 2022 m. bus mokamos pagal pirmiau nurodytą tvarką.

143 ir 144 straipsniai. Finansinės priemonės ir biudžeto garantijos

Pagal šiuos straipsnius JK privalo finansuoti Europos Sąjungos neapibrėžtuosius įsipareigojimus, atsiradusius dėl operacijų, įvykdytų iki išstojimo dienos ir susijusių su jos skolinimo, skolinimosi ir garantijų teikimo veikla, jeigu juos prireiktų vykdyti ir jeigu jie nebūtų padengti JK tenkančia esamų garantijų fondų dalimi. ES grąžins Jungtinei Karalystei sumas, kurias JK jau yra įmokėjusi į garantijų fondus ir kurių galiausiai neprireiks.

Šios sumos pirmiausia yra:

—

sumos, mokėtinos Jungtinei Karalystei dėl jai tenkančios Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) Garantijų fondo dalies, kai JK jau įmokėjo mokėdama biudžetines įmokas ir kai iki išstojimo nebuvo jokių patvirtintų operacijų, taigi JK netaikoma prievolė padengti tą sumą – 2021 m. Jungtinei Karalystei turi būti grąžinti 93 mln. EUR,

—	su finansinėmis priemonėmis susijusios sumos, mokėtinos Jungtinei Karalystei – 46 mln. EUR,

—

JK ir toliau yra atsakinga už jai tenkančią ES neapibrėžtųjų įsipareigojimų dalį (biudžeto garantijos – ESIF, išorės skolinimo įgaliojimo (ISĮ) operacijos ir kitos pasiskolintos sumos, ir pan.), jeigu prireiktų juos įvykdyti. Bendra didžiausia JK prievolė metų pabaigoje yra 12,9 mlrd. EUR – daugiau informacijos galima rasti Europos Sąjungos konsoliduotųjų metinių ataskaitų 4.1 pastaboje. JK neturi mokėti tų sumų, išskyrus atvejus, kai ateityje prireiktų vykdyti prievoles ir jos nebūtų dengiamos iš garantijos fondo. Tai laikoma sunkiai tikėtinu atveju.

145 straipsnis. Likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (likviduojama EAPB)

JK turi teisę gauti jai tenkančią 2020 m. gruodžio 31 d. likviduojamos Europos anglių ir plieno bendrijos grynojo turto dalį – ši dalis Jungtinei Karalystei bus sumokėta per 5 metus. Bendra Jungtinei Karalystei mokėtina suma yra 183 mln. EUR (37 mln. EUR turi būti grąžinti, t. y. turi būti atlikta išskaita iš kitų 2021 m. mokėtinų sumų). Tai reiškia, kad nuo 2021 iki 2025 m. kiekvienais metais iš Jungtinės Karalystės mokėtinų sumų bus išskaitoma 37 mln. EUR suma.

146 straipsnis. Investicijos į EIF

Jungtinė Karalystė turi teisę į jai tenkančią ES investicijų į Europos investicijų fondo (EIF) akcinį kapitalą dalį, sumokėtiną lygiomis dalimis per 5 metus. Bendra Jungtinei Karalystei mokėtina suma yra 33 mln. EUR. Tai reiškia, kad nuo 2021 iki 2025 m. kiekvienais metais iš Jungtinės Karalystės mokėtinų sumų bus išskaitoma 7 mln. EUR suma.

147 straipsnis. Neapibrėžtieji įsipareigojimai, susiję su teismo bylomis

JK privalo kasmet mokėti jai tenkančią sumų, sumokėtų iš ES biudžeto dėl teismo bylų, susijusių su įvykiais iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalį. Apskaičiuota JK tenkanti teismo bylų dalis, dėl kurios ateityje greičiausiai teks mokėti, metų pabaigoje yra 46 mln. EUR, tačiau JK neturi jos mokėti tol, kol (arba jeigu) bylos nebus išspręstos ir pirmiausia ES nebus atlikusi mokėjimo.

5.   BIUDŽETO VYKDYMO SUVESTINĖ

2020 m. galutinį patvirtintą biudžetą sudarė 173,9 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 164,1 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų. Didelį poveikį biudžeto vykdymui turėjo COVID-19 pandemija ir vėlesnė įvairius sektorius apėmusi krizė. Dėl šios krizės prireikė imtis ryžtingų veiksmų, siekiant sustiprinti ES visuomenės sveikatos sektorius ir sušvelninti socialinį bei ekonominį poveikį ES ir teikti paramą trečiosioms valstybėms. 2020 m. biudžetas buvo paskutinis biudžetas, vykdytas pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą. Jo įgyvendinimas buvo atidžiai stebimas ir aktyviai valdomas, dėl to iki galo įgyvendintos iš esmės beveik visos programos.

Iš viso 2020 m. panaudoti įsipareigojimų asignavimai sudarė 181,7 mlrd. EUR:

—	172,9 mlrd. EUR iš galutinio patvirtinto biudžeto,

—	1,1 mlrd. EUR iš asignavimų, perkeltų iš 2019 m.,

—	7,7 mlrd. EUR iš asignavimų, atsirandančių iš asignuotųjų pajamų.

Iš viso 2020 m. atlikti mokėjimai sudarė 173,3 mlrd. EUR:

—	161,8 mlrd. EUR iš galutinio patvirtinto biudžeto,

—	1,6 mlrd. EUR iš asignavimų, perkeltų iš 2019 m.,

—	9,9 mlrd. EUR iš asignavimų, atsirandančių iš asignuotųjų pajamų.

2020 m. visose išlaidų kategorijose pasiektas aukštas lėšų panaudojimo lygis. 2020 m. visų rūšių asignavimų (biudžeto, perkėlimų iš ankstesnių metų ir asignuotųjų pajamų) panaudojimas siekė 97 proc. įsipareigojimų ir 94 proc. mokėjimų. 2020 m. panaudojimo lygis, neskaičiuojant asignuotųjų pajamų, rodo, kad asignavimai buvo visiškai panaudoti (99,5 proc. įsipareigojimų asignavimų ir 98,5 proc. mokėjimų asignavimų).

Didžiausia pajamų dalis buvo nuosavi ištekliai, sudarę 91,9 proc. visų 174,3 mlrd. EUR pajamų, po jų – 4,7 proc. dalis iš įnašų ir grąžinamųjų išmokų, susijusių su ES susitarimais ir programomis, ir tai daugiausia susiję su pajamomis iš finansinių pataisų (ESI fondų, EŽŪGF ir EŽŪFKP).

2020 m. pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai (RAL) – skirtos, bet dar neišmokėtos sumos – sudarė 303,2 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į skirtumą tarp galutiniame patvirtintame biudžete numatytų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų (9,8 mlrd. EUR) ir į tai, kad dar neįvykdytų įsipareigojimų padidėjimas yra normalus pokytis, nes įsipareigojimų asignavimai kasmet didinami, kaip numatyta DFP, buvo numatyta padidinti asignavimus, palyginti su 2019 m. lygiu. Palyginti su 2019 m., neįvykdyti įsipareigojimai buvo 5,5 mlrd. EUR.

Biudžeto rezultatas (perteklius) sumažėjo nuo 3,2 mlrd. EUR 2019 m. iki 1,8 mlrd. EUR 2020 m.:

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Finansinių metų pajamos	174 306	163 918
Mokėjimai pagal einamųjų metų asignavimus	(171 721 )	(157 428 )
Mokėjimų asignavimai, perkelti į N + 1 metus	(2 086 )	(1 615 )
Atšaukti nepanaudoti asignavimai, perkelti iš N – 1 metų	78	75
Asignuotųjų pajamų raida (B) – (A)	1 398	(1 736 )
Nepanaudoti asignavimai einamųjų metų pabaigoje (A)	7 694	9 092
Nepanaudoti asignavimai ankstesnių metų pabaigoje (B)	9 092	7 356
Valiutos keitimo kursų pokyčiai per metus	(207)	4
Biudžeto rezultatas	1 768	3 217

6.   FINANSINĖS PRIEMONĖS IR BIUDŽETO GARANTIJOS

6.1.   FINANSINĖS PRIEMONĖS, FINANSUOJAMOS IŠ ES BIUDŽETO

Pagal šio tipo biudžeto vykdymą lėšos arba jau yra pervestos į įgaliotųjų subjektų valdomas patikos sąskaitas ir jas galima panaudoti (kaip pinigus ir pinigų ekvivalentus, skolos vertybinius popierius arba investicijas į pinigų rinkos fondus arba sutelktus turto portfelius) būsimiems reikalavimams dėl garantijų išmokėjimo padengti, arba investuotos į nuosavybę. Iš ES biudžeto finansuojamų tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų finansinių priemonių svarba ir apimtys pastaraisiais metais didėja. Skirtingai nei tradicinis metodas, pagal kurį biudžetas įgyvendinamas teikiant dotacijas ir subsidijas, šis metodas grindžiamas idėja, kad už kiekvieną iš biudžeto taikant finansines priemones išleistą eurą dėl sverto koeficiento galutinis paramos gavėjas gauna daugiau nei 1 EUR finansinės paramos. Iš ES biudžeto finansuojamos finansinės priemonės gali būti garantijų priemonės, nuosavo kapitalo priemonės ir paskolų priemonės. Manoma, kad biudžeto garantijų panaudojimas pagal 2021–2027 m. DFP padidės, palyginti su finansinių priemonių, kurios finansuotos visiškai iš ES biudžeto arba numatytos ES biudžete, naudojimu. Visų pirma, pagal programą „InvestEU“26,2 mlrd. EUR dydžio ES garantija bus skirta EIB grupei ir kitoms finansų įstaigoms įvairiems Sąjungos politikos tikslams paremti vykdant finansavimo ir investavimo operacijas.

6.2.   FINANSINIS TURTAS, LAIKOMAS BIUDŽETO GARANTIJOMS SKIRTUOSE GARANTIJŲ FONDUOSE

Pagal šio tipo biudžeto vykdymą ES suteikia garantijas partneriams, kuriems finansavimas tik iš dalies skiriamas per Komisijos sukurtus garantijų fondus, ir taip ES biudžete atsiranda neapibrėžtieji įsipareigojimai, kurių prireikia, jeigu skirtų lėšų nepakanka reikalavimams padengti. ES suteikė garantijas paskoloms, teikiamoms už ES ribų (tai vadinama išorės skolinimo įgaliojimu arba ISĮ), ir skolos ir nuosavo kapitalo operacijoms, kurioms taikoma ESIF garantija, suteikta EIB grupei, taip pat garantijas operacijoms, kurioms taikoma EDVF garantija, suteikta EIB grupei ir kitoms finansų įstaigoms.

Siekdama sušvelninti riziką, kuri galėtų kilti ES biudžetui, jeigu EIB grupė arba kitos finansų įstaigos pareikalautų mokėti pagal garantiją, ES sukūrė specialius garantijų fondus, finansuojamus iš biudžeto. 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija finansinį turtą laikė:

—	Išorės veiksmų garantijų fonde (2,8 mlrd. EUR),

—	ESIF garantijų fonde (8,0 mlrd. EUR) ir

—	EDVF garantijų fonde (0,8 mlrd. EUR).

ES biudžete yra numatyti atidėjiniai Išorės veiksmų garantijų fondui, kad būtų padengta 9 proc. metų pabaigoje negrąžintų paskolų, skirtų veiklai trečiosiose šalyse ir garantuotų pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą. 2020 m. gruodžio 31 d. pirmiau nurodyta turto vertė apima riziką, susijusią su išmokėtomis 20,3 mlrd. EUR sumomis.

ESIF garantijų fondas pradėjo veikti 2016 m. Pagal iš dalies pakeistą ESIF reglamentą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2396 (14)) ESIF ES garantijos viršutinė riba buvo padidinta iki 26 mlrd. EUR (nuo pradinės 16 mlrd. EUR sumos), o garantijų fondo riba sumažėjo iki 35 proc. (nuo pradinių 50 proc.) viso ES garantijos įsipareigojimo. Todėl, dabar tikimasi, kad bendra ESIF garantijų fondo suma sudarys 9,1 mlrd. EUR. Visas turtas, kuris 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė ESIF garantijų fondą, yra 8,0 mlrd. EUR ir juo garantuojama 18,9 mlrd. EUR išmokėtų sumų.

Pagal EDVF reglamentą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 (15)) turi būti suteikta iki 1,5 mlrd. EUR EDVF garantijų (papildomai padidintų išorės įnašais) siekiant paremti investicijas šalyse partnerėse Afrikoje, taip pat Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse. Konsoliduotųjų metinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose (žr. 4.1.1 pastabą) ES EDVF garantiją parodo kaip neapibrėžtuosius įsipareigojimus. 2020 m. gruodžio 31 d. galiojo penkiolika EDVF garantijos susitarimų, neviršijant bendros 1 370 mln. EUR sumos. Galimiems būsimiems reikalavimams pagal garantiją padengti įsteigtas EDVF garantijų fondas. 2020 m. gruodžio 31 d. į fondą iš viso gauta 0,8 mlrd. EUR įnašų suma. Kadangi dauguma garantijos susitarimų su partneriais buvo sudaryta 2020 m., programa yra įsibėgėjusi ir iki 2020 m. pabaigos partneriai buvo pasirašę 438 mln. EUR garantija užtikrintų operacijų.

Įsigaliojus 2021–2027 m. daugiametei finansinei programai, EDVF Garantijų fondo grynasis turtas nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo perkeltas į bendrą atidėjinių fondą (BAF) (16) – jame laikomi atidėjiniai finansiniams įsipareigojimams, atsirandantiems dėl biudžeto garantijų ir finansinės pagalbos programų pagal 2021–2027 m. DFP, padengti. Tikimasi, kad EDVF garantijų fondo ir Išorės veiksmų garantijų fondo turtas į BAF bus perkeltas 2021 m.

6.3.   PASKOLOS IR SUSIJUSIOS PASISKOLINTOS LĖŠOS, SKIRTOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMOMS

Finansinę paramą valstybėms narėms ir trečiosioms šalims dvišalių paskolų, finansuojamų iš kapitalo rinkų pasinaudojant ES biudžeto garantija, forma teikia Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais.

2020 m. Komisija, veikdama ES vardu, valdė keturias pagrindines programas, pagal kurias ji gali teikti paskolas, ir tai yra:

—	mokėjimų balanso (MB) pagalba,

—	Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM) pagalba,

—	makrofinansinė parama (MFP) ir

—	SURE pagalba.

ES skolinimui reikalingas kapitalas yra gaunamas kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų. ES skolinimosi ir skolinimo veikla, susijusi su finansinės paramos programomis, nepriskiriama biudžeto operacijoms. Apskritai, taip gautas kapitalas valstybei gavėjai skolinamas vadovaujantis kompensaciniu principu, t. y. nustatoma ta pati atkarpa, terminas ir suma. Nors taikoma kompensacinė metodika, finansinių priemonių skolos tvarkymas yra teisinis ES įsipareigojimas, kuriuo užtikrinama, kad visi obligacijų mokėjimai būtų atlikti laiku sumokant visą sumą. Komisija yra nustačiusi procedūrą, kad užtikrintų paskolos grąžinimą net paskolos įsipareigojimų neįvykdymo atveju.

2020 m. gruodžio 31 d. suteiktos finansinės paramos paskolų nominalioji suma buvo:

mlrd. EUR
	Iš viso suteikta paskolų	Iš viso išmokėta metų pabaigoje	Iš viso grąžinta metų pabaigoje	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje
SURE
Belgija	7,8	2,0	—	2,0
Bulgarija	0,5	—	—	—
Kroatija	1,0	0,5	—	0,5
Kipras	0,5	0,3	—	0,3
Čekija	2,0	—	—	—
Graikija	2,7	2,0	—	2,0
Vengrija	0,5	0,2	—	0,2
Airija	2,5	—	—	—
Italija	27,4	16,5	—	16,5
Latvija	0,2	0,1	—	0,1
Lietuva	0,6	0,3	—	0,3
Мalta	0,2	0,1	—	0,1
Lenkija	11,2	1,0	—	1,0
Portugalija	5,9	3,0	—	3,0
Rumunija	4,1	3,0	—	3,0
Slovakija	0,6	0,3	—	0,3
Slovėnija	1,1	0,2	—	0,2
Ispanija	21,3	10,0	—	10,0
	90,3	39,5	—	39,5
EFSM
Airija	22,5	22,5	—	22,5
Portugalija	26,0	24,3	—	24,3
	48,5	46,8	—	46,8
MFP
Ukraina	5,0	4,4	(0,6 )	3,8
Tunisas	1,4	0,8	—	0,8
Jordanija	1,1	0,6	—	0,6
Kita	1,5	0,8	(0,2 )	0,6
	9,0	6,6	(0,8 )	5,8
Mokėjimų balansas
Latvija	3,1	2,9	(2,7 )	0,2
	3,1	2,9	(2,7 )	0,2
Iš viso	150,9	95,8	(3,5 )	92,3

Metų pabaigoje negrąžintų sumų grąžinimo tvarkaraštis:

mlrd. EUR
	SURE	EFSM	MFP	IŠ VISO
2021 m.	—	9,8	—	9,8
2022 m.	—	2,7	—	2,7
2023 m.	—	3,5	0,1	3,6
2024 m.	—	2,6	0,6	3,2
2025 m.	8,0	2,4	—	10,4
2026 m.	—	4,0	0,1	4,1
2027 m.	—	3,0	0,2	3,2
2028 m.	—	2,3	0,2	2,5
2029 m.	—	1,4	0,9	2,3
2030 m.	10,0	—	0,1	10,1
2031 m.	—	2,2	0,9	3,1
2032 m.	—	3,0	0,1	3,1
2033 m.	—	2,1	0,5	2,6
2034 m.		—	0,2	0,2
2035 m.	8,5	2,0	1,9	12,4
2036 m.	—	1,0	—	1,0
2038 m.	—	1,8	—	1,8
2040 m.	7,0	—	—	7,0
2042 m.	—	3,0	—	3,0
2050 m.	6,0	—	—	6,0
Iš viso	39,5	46,8	5,8	92,1

SURE

Priemonė SURE buvo nustatyta 2020 m. siekiant teikti finansinę paramą valstybėms narėms, patiriančioms arba realiai galinčioms patirti didelių ekonominių ir finansinių sunkumų dėl COVID-19 pandemijos jų teritorijoje. Šia priemone papildomos nacionalinės priemonės, kurių imasi nukentėjusios valstybės narės.

Didžiausia finansinės paramos suma visoms valstybėms narėms neviršija 100 mlrd. EUR. 2020 m. valstybės narės pasirašė paskolos priemonės susitarimų, kurių vertė 85,9 mlrd. EUR, ir iš šios sumos 39,5 mlrd. EUR buvo išmokėta. Paskolų grąžinimo terminas įvairus – 5, 10, 15, 20 ir 30 metų.

EFSM

EFSM buvo nustatyta siekiant teikti finansinę paramą visoms valstybėms narėms, patiriančioms arba realiai galinčioms patirti didelių ekonominių ir finansinių sunkumų dėl išimtinių aplinkybių, kurių jos negali kontroliuoti. 2011–2014 m. finansinė parama pagal EFSM buvo suteikta Airijai ir Portugalijai, su sąlyga, kad bus vykdomos reformos. Šios programos galiojimas baigėsi ir jokių papildomų paskolų nebegalima imti, nors ji ir toliau naudojama, pvz., tokioms konkrečioms užduotims: pratęsti Airijai ir Portugalijai suteiktų paskolų grąžinimo terminą ir teikti pereinamojo laikotarpio paskolas. 2021 m. vasario mėn. Airija ir Portugalija paprašė pratęsti sumų, grąžintinų 2021 m. birželio mėn. (4,8 mlrd. EUR) ir 2021 m. rugsėjo mėn. (5 mlrd. EUR), grąžinimo terminą. 2021 m. Komisija paskolino 4,8 mlrd. EUR 2021 m. birželio mėn. grąžintinoms paskoloms refinansuoti – jų terminas pratęstas 15 metų.

2020 m. nebuvo nei naujų operacijų, nei paskolų grąžinimo.

MAKROFINANSINĖ PARAMA

Makrofinansinė parama (MFP) – finansinė parama, kurią ES teikia šalims partnerėms, nepriklausančioms ES ir patiriančioms mokėjimų balanso krizę. Ji teikiama vidutinės trukmės arba ilgalaikės paskolos arba dotacijos arba jų derinio forma, ir ją gali gauti tik šalys, kurios naudojasi TVF pagalbos programa.

2020 m. Komisija priėmė pasiūlymą dėl 3 mlrd. EUR makrofinansinės paramos, skirtos dešimčiai plėtros ir kaimyninių šalių partnerių, priemonių rinkinio, kad padėtų joms sumažinti koronaviruso pandemijos ekonominius padarinius. Šį sprendimą Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2020 m. gegužės 25 d.

Iš viso 2020 m. pagal DFP buvo išmokėta 1,7 mlrd. EUR.

MOKĖJIMŲ BALANSAS

Mokėjimų balanso pagalba yra paramos programa, skirta euro zonai nepriklausančioms šalims, kurios susiduria su mokėjimų balanso sunkumais arba kurioms tokie sunkumai gresia. Mokėjimų balanso pagalba teikiama kaip vidutinės trukmės paskolos, su sąlyga kad bus įgyvendinama politika, skirta pagrindinėms ekonominėms problemoms spręsti. Paprastai ES mokėjimų balanso pagalba siūloma bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir kitomis tarptautinėmis institucijomis ar valstybėmis.

2020 m. nebuvo nei naujų operacijų, nei paskolų grąžinimo.

6.4.   NEAPIBRĖŽTIEJI BIUDŽETINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMOMS

ES skolinimasis yra tiesioginiai ir besąlygiški ES įsipareigojimai ir juos garantuoja ES valstybės narės (neapibrėžtieji biudžetiniai įsipareigojimai). Ne ES šalių paskoloms finansuoti pasiskolintas lėšas apdraudžia Išorės veiksmų garantijų fondas. Jeigu valstybė narė gavėja nevykdytų savo įsipareigojimų, skola būtų tvarkoma, jeigu įmanoma, iš turimo Komisijos iždo likučio. Jeigu tai būtų neįmanoma tuo metu, Komisija reikiamas lėšas surinktų iš valstybių narių. ES valstybės narės teisiškai pagal ES nuosavų išteklių teisės aktus (Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 (17) 14 straipsnį) įpareigojamos pateikti pakankamai lėšų ES įsipareigojimams vykdyti. Todėl investuotojams tenka tik ES, o ne finansuojamų paskolų gavėjo kredito rizika. Kompensaciniu perskolinimu užtikrinama, kad ES biudžete nebūtų prisiimta jokios palūkanų normos arba užsienio valiutos kurso rizikos.

Pagal priemonę SURE valstybėms narėms teikiamos paskolos yra grindžiamos valstybių narių savanoriškai suteiktų garantijų, sudarančių 25 proc. finansinės pagalbos didžiausios sumos, sistema. Kiekvienos valstybės narės įnašas į bendrą garantijos sumą atitinka jos santykinę visų Europos Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dalį, remiantis 2020 m. ES biudžetu.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimuose dėl kiekvienos šalies programos nustatoma bendra suteikta suma, išmokos dalių skaičius ir ilgiausias (vidutinis) paskolos paketo terminas. Vėliau Komisija ir atitinkama valstybė narė susitaria dėl paskolos ir (arba) finansavimo parametrų, visų pirma dėl jų dalių grąžinimo terminų. Be to, visos, išskyrus pirmąją, paskolos dalys priklauso nuo politikos sąlygų laikymosi teikiant bendrą ES ir TVF finansinę paramą, ir tai yra dar vienas veiksnys, darantis poveikį finansavimo operacijų laikui. Tai reiškia, kad emisijos laiko parinkimas ir išpirkimo terminai priklauso nuo susijusios ES skolinimo veiklos. Finansavimas išimtinai vykdomas eurais, o išpirkimo terminai svyruoja nuo 3 iki 30 metų.

7.   FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ

7.1.   PAJAMOS

ES konsoliduotosios pajamos apima sumas, susijusias su prekybos ir neprekybinėmis operacijomis; pastarosios yra svarbiausios. Pagrindinių pajamų iš pagrindinių neprekybinių operacijų kategorijų (jas sudaro BNP ištekliai, tradiciniai nuosavi ištekliai, PVM ištekliai, baudos ir išlaidų susigrąžinimas, bet jų nesudaro vienkartinis pajamų poveikis, susijęs su JK išstojimu iš ES 2020 m.) penkerių metų tendencija pateikta toliau.

Penkerių metų pajamų iš pagrindinių neprekybinių operacijų tendencija

(mln. EUR)

Kadangi biudžeto pajamos turėtų prilygti biudžeto išlaidoms (arba jas viršyti), pagrindinis pirmiau parodytos pajamų tendencijos veiksnys yra kiekvienais metais mokamos įmokos.

2020 m. konsoliduotosios pajamos sudarė 224,0 mlrd. EUR, ir tai reikšmingas padidėjimas, kurio vertė 63,7 mlrd. EUR arba 39,7 proc. ankstesnių metų skaičiaus (160,3 mlrd. EUR). Pagrindinė šio pokyčio priežastis – finansinis JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos poveikis (47,5 mlrd. EUR). Jeigu šis vienkartinis poveikis būtų pakoreguotas, 2020 m. konsoliduotosios pajamos būtų 176,5 mlrd. EUR, ir ši suma vis tiek būtų didesnė 16,2 mlrd. EUR arba 10,1 proc., palyginti su ankstesniais metais. Šį pakoreguotą padidėjimą daugiausia nulėmė tai:

—

pajamos iš BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų), pagrindinis ES veiklos pajamų elementas, padidėjo nuo 108,8 mlrd. EUR 2019 m. iki 125,4 mlrd. EUR 2020 m. 16,6 mlrd. EUR arba 15,3 proc. padidėjimas pirmiausia atsirado dėl to, kad padidėjo 2020 m. mokėjimų asignavimų poreikis pagrindinėms ES politikos priemonėms, pvz., ES vakcinų nuo COVID-19 strategijai (įgyvendinamai pagal Skubios paramos priemonę) ir sanglaudos sričiai (patvirtinus Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą), sustiprinti.

—

Kitos pajamos iš neprekybinių operacijų padidėjo nuo 2,1 mlrd. EUR 2019 m. iki 7,1 mlrd. EUR 2020 m. 5,0 mlrd. EUR padidėjimą labiausiai nulėmė valstybių narių įnašas į Inovacijų fondą, pradėjusį veikti 2020 m. (2,1 mlrd. EUR), biudžeto pertekliaus, perkelto iš ankstesnių metų, padidėjimas (3,2 mlrd. 2020 m., palyginti su 1,8 mlrd. EUR 2019), taip pat valstybių narių 0,8 mlrd. EUR įnašas Skubios paramos priemonei (SPP) papildyti.

—

Finansinės pajamos padidėjo nuo 1,8 mlrd. EUR 2019 m. iki 3,4 mlrd. EUR 2020 m. 1,6 mlrd. EUR, arba 88,9 proc., padidėjimą labiausiai nulėmė delspinigių už pavėluotus mokėjimus padidėjimas; tai konkrečiau pasakytina apie JK TNI bylas (0,5 mlrd. EUR) ir su JK nesusijusias bylas (0,5 mlrd. EUR), taip pat apie pajamas iš obligacijų įmokų, susijusias su priemone SURE (0,7 mlrd. EUR).

—

Pajamos iš baudų sumažėjo nuo 4,3 mlrd. EUR 2019 m. iki 0,5 mlrd. EUR 2020 m. Tokį sumažėjimą (3,8 mlrd. EUR, arba 88,4 proc.) nulėmė ir tai, kad 2020 m. buvo mažiau baudų, ir tai, kad paskirtos baudos buvo mažesnės. 2020 m. pagrindinės baudos iš viso sudarė 0,26 mlrd. EUR („Orbia“, „Clariant“ ir „Celanese“), o 2019 m. didžiausių bylų baudos siekė 3,1 mlrd. EUR („Google“, dvi „Forex“ bylos ir „MasterCard“).

Pirmiau paminėtus pokyčius nusvėrė sumažėjusios pajamos iš tradicinių nuosavų išteklių – jos sumažėjo nuo 21,2 mlrd. EUR 2019 m. iki 19,6 mlrd. EUR 2020 m. (sumažėjo 1,6 mlrd. EUR, arba 7,5 proc.) – ir sumažėjusios dėl finansinių pataisų susigrąžintinos lėšos – jos sumažėjo nuo 2,6 mlrd. EUR 2019 m. iki 1,4 mlrd. EUR 2020 m. (sumažėjo 1,2 mlrd. EUR, arba 46,2 proc.).

7.2.   IŠLAIDOS

Pagrindinė išlaidų, pripažįstamų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, sudedamoji dalis – pervedamosios išmokos pagal pasidalijamąjį valdymą, kurios apima šiuos fondus: i) Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF); ii) Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir kitas kaimo plėtros priemones iii) Europos regioninės plėtros fondą ir Sanglaudos fondą ir iv) Europos socialinį fondą (ESF). Šiems fondams teko 109,7 mlrd. EUR, arba 65,9 proc. visų 2020 m. patirtų išlaidų, t. y. 166,6 mlrd. EUR (2019 m. – 103,9 mlrd. EUR, arba 66,8 proc.). Šioje diagramoje išlaidos pateiktos detaliai.

Valstybių narių 2020 finansinių metų pagrindinių išlaidų (pagal pasidalijamąjį valdymą) santykinis svoris

Taikant tiesioginį valdymą patirtas išlaidas sudaro Komisijos, vykdomųjų įstaigų ir patikos fondų biudžeto vykdymo išlaidos. Pagal netiesioginį valdymą biudžetą vykdo ES agentūros, ES įstaigos, trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos ir kiti subjektai.

ES tam tikrus būsimus mokėjimų įsipareigojimus pripažįsta išlaidomis, nors jos kol kas neįtrauktos į pinigais grindžiamas biudžeto sąskaitas. Didelės sumos yra parodytos kaip žemės ūkio ir kaimo plėtrai mokėtinos sumos bei sukauptos sąnaudos, taip pat kaip pensijų ir išmokų darbuotojams įsipareigojimai, susiję su Komisijos narių, ES institucijų narių ir darbuotojų teisėmis į pensiją ir kitomis teisėmis pasibaigus tarnybos laikui.

Apskritai, išlaidos padidėjo 7,1 proc., arba 11,1 mlrd. EUR – nuo 155,5 mlrd. EUR iki 166,6 mlrd. EUR, palyginti su 2019 m., ir labiausiai tokį padidėjimą nulėmė tai, kad:

—	ERPF ir SF išlaidos padidėjo nuo 35,2 mlrd. EUR 2019 m. iki 41,1 mlrd. EUR 2020 m. 5,9 mlrd. EUR, arba 16,8 proc., padidėjimą nulėmė tai, kad įsibėgėjus DFP įgyvendinimui buvo geriau įgyvendinamos programos.

—	ESF išlaidos padidėjo nuo 11,2 mlrd. EUR 2019 m. iki 13,7 mlrd. EUR 2020 m. 2,5 mlrd. EUR, arba 22,3 proc., padidėjimą daugiausia nulėmė pagerėjęs įgyvendinimas.

—

Taikant tiesioginį valdymą Komisijos patirtos išlaidos padidėjo nuo 18,9 mlrd. EUR 2019 m. iki 22,1 mlrd. EUR 2020 m. 3,2 mlrd. EUR, arba 16,9 proc., padidėjimą labiausiai nulėmė išlaidos vakcinoms nuo COVID-19 (1,6 mlrd. EUR), taip pat išlaidos pagal kaimynystės ir pasirengimo narystei priemones (0,6 mlrd. EUR).

—	EŽŪGF išlaidos sumažėjo nuo 44,0 mlrd. EUR 2019 m. iki 40,5 mlrd. EUR 2020 m. 3,5 mlrd. EUR, arba 8 proc., sumažėjimą labiausiai nulėmė sumų, kurių prireikė tiesioginėms išmokoms, kuriomis siekta prisidėti prie ūkininkų pajamų, sumažėjimas 2,6 mlrd. EUR.

7.3.   TURTAS

Didžiausia balanse įrašyto turto dalis yra susijusi su finansiniu turtu (išskyrus pinigus ir pinigų ekvivalentus) – ji sudaro 40,4 proc. viso ES turto; po finansinio turto eina gautinos sumos ir išankstinis finansavimas – atitinkamai 26,6 ir 22,4 proc.

ES konsoliduotojo turto sudėtis

2020 m. gruodžio 31 d. visas turtas sudarė 280,0 mlrd. EUR, t. y. padidėjo apie 101,1 mlrd. EUR, arba 56,5 proc., palyginti su ankstesniais metais (2019 m. – 178,9 mlrd. EUR), labiausiai dėl šių pagrindinių pokyčių:

—	gautinos sumos padidėjo nuo 24,0 mlrd. EUR 2019 m. iki 74,5 mlrd. EUR 2020 m. Reikšmingas 50,5 mlrd. EUR padidėjimas pirmiausia yra susijęs su JK pasitraukimu iš Europos Sąjungos ir su dėl to susidariusiomis gautinomis sumomis (47,5 mlrd. EUR).

—	Paskolos padidėjo nuo 52,7 mlrd. EUR 2019 m. iki 93,3 mlrd. EUR 2020 m. Reikšmingas 40,6 mlrd. EUR arba 77,0 proc. padidėjimas pirmiausia atspindi pagal priemonę SURE kaip finansinė parama suteiktas paskolas (39,5 mlrd. EUR).

—

Išankstinis finansavimas padidėjo nuo 51,4 mlrd. EUR 2019 m. iki 62,7 mlrd. EUR 2020 m. 11,3 mlrd. EUR, arba 22,0 proc., padidėjimą labiausiai nulėmė tai, kad 2020 m. nebuvo susigrąžintas 2019 m. metinis išankstinis finansavimas, susijęs su Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos priemonėmis (6,6 mlrd. EUR), ir išankstinis finansavimas, skirtas vakcinų kūrimui kovojant su COVID-19 pandemija (1 mlrd. EUR).

16,7 mlrd. EUR pinigų likutį metų pabaigoje sudaro šie pagrindiniai elementai:

—

9,4 mlrd. EUR mokėjimų suma, nepanaudota metų pabaigoje; iš jos, 7,9 mlrd. EUR yra susiję su asignuotosiomis pajamomis. Į asignuotąsias pajamas įtraukti pinigai (1,3 mlrd. EUR), gauti pardavus apyvartinius taršos leidimus ir susigrąžinti iš EIB po to, kai valstybės narės juos paskyrė Inovacijų fondui.

—

2,4 mlrd. EUR suma, priklausanti finansinėms priemonėms, pirmiausia yra susijusi su pinigų ekvivalentais, kuriuos Komisijos vardu valdo patikėtiniai ir kurie skirti konkrečioms iš ES biudžeto finansuojamoms finansinių priemonių programoms įgyvendinti, ir pinigai bei pinigų ekvivalentai, laikomi garantijų fonduose, susijusiuose su biudžeto garantija. Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms ir garantijų fondams, gali būti naudojami tik įgyvendinant atitinkamas programas.

—	1,6 mlrd. EUR suma, priklausanti agentūroms ir bendrosioms įmonėms ir tų subjektų vardu valdoma Komisijos iždo.

—	Pinigai, susiję su 1,5 mlrd. EUR baudomis, yra pinigai, daugiausia susiję su pinigais, gautais iš Komisijos skirtų baudų, kurių atžvilgiu bylos dar nebaigtos nagrinėti, ir mažesnė jų suma yra susijusi su galutinai gautomis baudomis, į biudžetą perkeltinomis kitais metais.

—	Pinigai (1,4 mlrd. EUR), susiję su kitomis konsoliduotosiomis institucijomis, agentūromis ir įstaigomis.

Išankstinis finansavimas

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad išankstinio finansavimo lygiui didelį poveikį daro DFP ciklas, pavyzdžiui, galima numanyti, kad DFP laikotarpio pradžioje valstybėms narėms pagal sanglaudos politiką bus išmokėti dideli avansai ir šiomis sumomis valstybės narės toliau galės naudotis iki programų užbaigimo. Taip pat išmokamas metinis išankstinis finansavimas, kuris turi būti panaudotas per metus arba susigrąžintas kitais metais, kai užbaigiamas metinis sąskaitų ciklas. Komisija deda visas pastangas siekdama užtikrinti deramą išankstinio finansavimo lygį. Turi būti išlaikyta pakankamo projektų finansavimo užtikrinimo ir išlaidų pripažinimo laiku pusiausvyra.

Visa išankstinio finansavimo suma (išskyrus kitus avansus valstybėms narėms ir įnašus į patikos fondą „Bêkou“ ir patikos fondą Afrikai) ES balanse yra 55,5 mlrd. EUR (2019 m. – 44,4 mlrd. EUR) ir beveik visa ši suma susijusi su Komisijos veikla. Maždaug 58 proc. Komisijos išankstinio finansavimo yra susiję su pasidalijamuoju valdymu, t. y. biudžeto vykdymas yra perduotas valstybėms narėms (priežiūros veiklą toliau vykdo Komisija).

Komisijos išankstinis finansavimas pagal valdymo būdus

7.4.   ĮSIPAREIGOJIMAI

Svarbiausi balanso įsipareigojimų straipsniai visų pirma yra šie keturi straipsniai: i) pensijų įsipareigojimai ir kitų išmokų darbuotojams, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimai; ii) pasiskolintos lėšos; iii) mokėtinos sumos trečiosioms šalims ir iv) sukauptos sąnaudos.

ES konsoliduotojo balanso įsipareigojimų sudėtis

2020 m. gruodžio 31 d. visi įsipareigojimai sudarė 313,5 mlrd. EUR, t. y. padidėjo 62,0 mlrd. EUR, arba 24,7 proc., palyginti su ankstesniais metais (251,5 mlrd. EUR).

Pagrindiniai pokyčiai buvo susiję su tokiais veiksniais:

—	Pensijos ir kitos išmokos darbuotojams, mokamos pasibaigus tarnybos laikui, padidėjo nuo 97,7 EUR 2019 m. iki 116,0 EUR 2020 m. 18,3 mlrd. EUR, arba 18,7 proc., padidėjimą labiausiai nulėmė aktuariniai nuostoliai dėl finansinių prielaidų, atsiradę diskonto normai dar labiau sumažėjus.

—	Pasiskolintos lėšos padidėjo nuo 52,6 mlrd. EUR 2019 m. iki 93,2 mlrd. EUR 2020 m. 40,6 mlrd. EUR, arba 77,2 proc., padidėjimas daugiausia rodo SURE obligacijų emisijos sumas, 2020 m. pabaigoje sudariusias 39,5 mlrd. EUR.

—

Mokėtinos sumos padidėjo nuo 27,2 mlrd. EUR 2019 m. iki 32,4 mlrd. EUR 2020 m. 5,2 mlrd. EUR, arba 19,1 proc., padidėjimą labiausiai nulėmė atvirieji prašymai kompensuoti išlaidas pagal 2014–2020 m. DFP, gauti pačioje metų pabaigoje ir neišnagrinėti arba neapmokėti dėl to, kad nebuvo mokėjimų asignavimų.

Iš viso gauti prašymai kompensuoti išlaidas ir sąskaitos faktūros, balanse pripažinti mokėtinomis sumomis

Grynasis turtas

Turtą viršijantys įsipareigojimai nereiškia, kad ES institucijos ir įstaigos yra patekusios į sunkią finansinę padėtį, greičiau tai rodo, kad tam tikri įsipareigojimai bus finansuojami iš būsimų metinių biudžetų. Pagal kaupiamosios apskaitos taisykles daug išlaidų yra pripažįstamos einamaisiais metais, nors jos gali būti faktiškai apmokėtos kitais arba dar vėlesniais metais ir dengiamos iš būsimų biudžetų; susijusios pajamos bus apskaitomos tik būsimais laikotarpiais. Didžiausios minėtinos sumos yra EŽŪGF veiklos lėšos (didžioji jų dalis paprastai išmokama kitų metų pirmąjį ketvirtį) ir išmokų darbuotojams įsipareigojimas (mokėtinas ateinančius kelis dešimtmečius). Didelis iš valstybių narių pareikalautinų sumų sumažėjimas nuo 77,6 mlrd. EUR 2019 m. iki 38,5 mlrd. EUR 2020 m. pirmiausia atsirado dėl pajamų, susijusių su grynosiomis sumomis, kurias turi sumokėti JK pagal Susitarimą dėl išstojimo, pasirašytą jai išstojus iš Sąjungos 2020 m. (žr. ES konsoliduotųjų metinių ataskaitų 2.6.1.2 pastabą).

8.   ES POLITINĖ IR FINANSINĖ SISTEMA, VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ

Europos Sąjunga (ES) – sąjunga, kuriai valstybės narės suteikia kompetenciją siekti jų bendrų tikslų. Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.

8.1.   POLITINĖ IR FINANSINĖ SISTEMA

ES sutartys

Pagrindiniai tikslais ir principai, kuriais vadovaujasi Sąjunga ir Europos institucijos, yra apibrėžti Sutartyse. Sąjunga ir ES institucijos gali veikti tik neperžengdamos kompetencijos, kuri, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, joms šiose Sutartyse suteikta, ribų ir vadovaudamosi subsidiarumo bei proporcingumo principais (18). Kad galėtų siekti savo tikslų ir vykdyti savo politiką, Sąjunga pasirūpina reikiamomis finansinėmis priemonėmis. Komisija yra atsakinga už Sąjungos bendrojo intereso rėmimą, be kita ko, biudžeto vykdymą ir programų valdymą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir laikantis patikimo finansų valdymo principų.

Sutartyje nustatytų tikslų ES siekia naudodamasi įvairiomis priemonėmis, viena jų – ES biudžetas. Kitos, pavyzdžiui, yra bendra teisės aktų sistema arba bendros politikos strategijos.

Komisijos politiniai prioritetai

Komisijos politiniai prioritetai apibrėžiami Komisijos pirmininko nustatytose politinėse gairėse. 2019 m. gruodžio 1 d. kadenciją pradėjo Pirmininkės U. von der Leyen vadovaujama Komisija. Ji daugiausia dėmesio skirs šiems šešiems plataus užmojo tikslams:

ŠEŠI PLATAUS UŽMOJO TIKSLAI

Europos žaliasis kursas

—	Siekis tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.

Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa

—	Galimybių žmonėms suteikimas naujosios kartos technologijomis.

Žmonėms tarnaujanti ekonomika

—	Socialinio sąžiningumo ir gerovės siekimas.

Pasaulyje stipresnė Europa

—	Stiprindama unikalų savo, kaip atsakingos pasaulinės lyderės, prekės ženklą, daugiau siekianti Europa.

Europinės gyvensenos propagavimas

—	Lygybę puoselėjančios Sąjungos, kurioje visi turime vienodas galimybes, kūrimas.

Naujas postūmis Europos demokratijai

—	Mūsų demokratijos puoselėjimas, apsauga ir stiprinimas.

Daugiametė finansinė programa ir išlaidų programos

kad ES lėšų gavėjams ir bendrą finansavimą teikiančioms nacionalinėms valdžios institucijoms būtų pateikta nuosekli ilgalaikė vizija. Nustatomos didžiausios metinės visų ES išlaidų ir pagrindinių išlaidų kategorijų sumos (viršutinės ribos). Visų išlaidų kategorijų viršutinių ribų suma yra įsipareigojimų asignavimų viršutinė riba. DFP priimama Taryboje vienbalsiai pritarus visoms valstybėms narėms ir gavus Europos Parlamento leidimą. Naujoji 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa buvo priimta 2020 m. gruodžio 17 d.

Metinis biudžetas

Komisijos parengtą metinį biudžetą paprastai iki gruodžio mėn. vidurio tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi SESV 314 straipsnyje nustatytos procedūros. Pagal biudžeto subalansuotumo principą visos pajamos turi būti lygios visoms atitinkamų finansinių metų išlaidoms (mokėjimų asignavimams).

Pagrindinis ES finansavimo šaltinis yra nuosavų išteklių pajamos, kurias papildo kitos pajamos. Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių: tradiciniai nuosavi ištekliai (daugiausia muitai), nuosavi ištekliai iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir nuosavi ištekliai iš bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Kitos pajamos, gaunamos iš ES veiklos (pvz., už konkurencijos pažeidimus skirtos baudos), paprastai sudaro mažiau nei 10 proc. visų pajamų (neatsižvelgiant į vienkartinį JK išstojimo iš ES poveikį 2020 m. metinėse ataskaitose). Visa biudžetui finansuoti reikalingų nuosavų išteklių suma nustatoma iš visų išlaidų atėmus kitas pajamas.

Valdymo būdai

ES biudžetas vykdomas trimis valdymo būdais (pagal juos nustatoma, kaip pinigai išmokami ir valdomi):

—	Pasidalijamasis valdymas. Didelė biudžeto dalis (apie 3/4 biudžeto) Komisijos yra valdoma pagal pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis principą, visų pirma struktūrinių fondų ir žemės ūkio srityse.

—	Tiesioginis valdymas. Komisija taip pat pati valdo programas ir gali specialių programų įgyvendinimą pavesti vykdomosioms įstaigoms.

—

Netiesioginis valdymas. Sprendimai dėl išlaidų taip pat gali būti netiesiogiai valdomi per kitas įstaigas Europos Sąjungoje arba už jos ribų. Finansiniame reglamente ir (arba) susitarimuose dėl įnašo apibrėžiami būtini šių subjektų kontrolės ir ataskaitų teikimo mechanizmai ir Komisijos vykdoma priežiūra, kai biudžeto vykdymo užduotys pavedamos nacionalinėms agentūroms, Europos investicijų banko grupei, trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms (pvz., Pasaulio bankui arba Jungtinėms Tautoms) ir kitiems subjektams (pvz., ES decentralizuotoms agentūroms, bendrosioms įmonėms).

Finansinis reglamentas

Bendrajam biudžetui taikomas Finansinis reglamentas (FR) (19) yra svarbiausias ES finansų reglamentavimo struktūros teisės aktas. Jame išsamiai apibrėžiamos ES biudžeto vykdymui taikomos finansinės taisyklės ir įvairių subjektų, dalyvaujančių užtikrinant, kad pinigai būtų naudojami patikimai ir kad būtų pasiekti nustatyti tikslai, vaidmuo.

8.2.   VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ

8.2.1.    Institucinė struktūra

ES institucine struktūra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tikslų, tarnauti jos, jos piliečių ir valstybių narių interesams, taip pat užtikrinti jos politikos ir veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir tęstinumą. Organizacinę struktūrą sudaro institucijos, agentūros ir kitos ES įstaigos, įtrauktos į ES konsoliduotąsias ataskaitas laikantis Finansiniame reglamente nustatytų konsolidavimo kriterijų ir taikytinų apskaitos taisyklių (žr. subjektų, kurių atskaitomybę reikia konsoliduoti, sąrašą ES konsoliduotųjų metinių ataskaitų 9 pastaboje).

Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Komisija yra politiškai atskaitinga Europos Parlamentui. Taryba taip pat vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nustatytomis Sąjungos bendrosiomis politinėmis gairėmis ir prioritetais.

Europos Komisija yra vykdomoji Europos Sąjungos institucija. Ji propaguoja Sąjungos bendruosius interesus ir tuo tikslu imtasi atitinkamų iniciatyvų. Ji užtikrina, kad valstybės narės taikytų Sutartis, ir prižiūri, kaip jos taiko Sąjungos teisę, kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Ji vykdo koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas, vykdo biudžetą ir valdo programas.

Komisija vykdo biudžetą daugiausia bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis (20). Drauge jos užtikrina, kad asignavimai būtų naudojami vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais. Pasidalijamojo valdymo atvejais reglamentuose valstybėms narėms nustatomi biudžeto vykdymo kontrolės ir audito įpareigojimai ir su tuo susijusios pareigos. Juose taip pat nustatomos kiekvienos ES institucijos pareigos ir išsamios su jų išlaidomis susijusios taisyklės.

8.2.2.    Komisijos valdymo struktūra

Komisijos valdymo tvarka ir tai, kaip ja užtikrinama, kad Komisija veiktų kaip šiuolaikiška, atskaitinga ir į rezultatus orientuota institucija, aprašyta 2020 m. birželio 24 d. Komunikate dėl Europos Komisijos valdymo (C(2020) 4240).

Komisija vykdo šias funkcijas vadovaujama Komisijos narių kolegijos, kuri nustato prioritetus ir prisiima visą politinę atsakomybę už Komisijos darbą. Kaip kolegija, Komisija veiklą vykdo vadovaudamasi savo pirmininko politinėmis gairėmis – pirmininkas, pateikdamas pirmininko politines gaires, pristato tikslus, kurių ketina siekti. Pirmininkas priima sprendimą dėl Komisijos vidaus organizacinės struktūros, siekdamas užtikrinti veiklos nuoseklumą, veiksmingumą ir kolegialumą. Vidaus tvarka nustatoma griežtos kontrolės ir valdymo priemonių struktūra, ir dėl šios struktūros Komisijos narių kolegija gali prisiimti politinę atsakomybę už Komisijos veiklą (21).

Komisijos narių kolegija praktinį biudžeto vykdymą ir finansų valdymą paveda generaliniams direktoriams ir tarnybų vadovams, vadovaujantiems Komisijos administracinei struktūrai. Remiantis šiuo decentralizuotu požiūriu kuriama administravimo kultūra, kuri skatina valstybės tarnautojus prisiimti atsakomybę už veiklą, kurią jie kontroliuoja, ir reikalauja, kad jie užtikrintų veiklos, už kurią jie yra atsakingi, vykdymą.

8.2.3.    Komisijos finansų valdymas

Su finansų valdymu susijusios funkcijos ir pareigos Komisijoje aiškiai apibrėžtos (pvz., Finansiniame reglamente ir vidaus taisyklėse (22)) ir atitinkamai įgyvendinamos. Kaip deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, Komisijos generaliniai direktoriai ir tarnybų vadovai yra atsakingi už patikimą ES išteklių finansinį valdymą, Finansinio reglamento nuostatų laikymąsi, rizikos valdymą ir tinkamos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą.

Leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybė apima visą valdymo procesą, pradedant tuo, ką reikia padaryti, norint pasiekti institucijos nustatytus politikos tikslus, ir baigiant veiklos valdymu, kiek tai susiję su pačia veikla ir patikimu finansų valdymu. Užduotys gali būti toliau perdeleguotos direktoriams, skyrių vadovams ir kitiems asmenims, kurie tokiu būdu tampa perdeleguotaisiais leidimus suteikiančiais pareigūnais. Kiekvienas deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas gali pasitelkti vieną ar du direktorius, atsakingus už rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, prižiūrėti ir stebėti, kaip įgyvendinamos vidaus kontrolės sistemos.

Komisijos centrinės tarnybos teikia rekomendacijas ir patarimus, taip pat skatina geriausią praktiką, be kita ko, veiklą vykdant Organizacinio valdymo tarybai.

Finansiniame reglamente reikalaujama, kad kiekvienas leidimus suteikiantis pareigūnas parengtų metinę veiklos ataskaitą (MVA), kurioje būtų nurodoma, kas per metus pasiekta, taip pat aprašoma vidaus kontrolė ir finansų valdymas. Metinėje veiklos ataskaitoje patvirtinama, kad ištekliai buvo naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad taikomos kontrolės procedūros, kuriomis užtikrinamos būtinos garantijos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu. Metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita yra pagrindinė priemonė, kuria Komisijos narių kolegija prisiima politinę atsakomybę už finansinį ES biudžeto valdymą.

Komisijos apskaitos pareigūnas centralizuotai atsako už iždo valdymą, susigrąžinimo procedūras, apskaitos taisyklių nustatymą remiantis tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS), apskaitos sistemų tvirtinimą ir Komisijos bei ES konsoliduotųjų metinių ataskaitų rengimą. Be to, apskaitos pareigūnas turi pasirašyti metines ataskaitas, pareikšdamas, kad jose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Sąjungos finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai. Metines ataskaitas tvirtina Komisijos narių kolegija. Apskaitos pareigūnas veikia nepriklausomai ir jam tenka didelė atsakomybė, susijusi su finansinių ataskaitų teikimu Komisijoje.

Komisijos vidaus auditorius taip pat atlieka centralizuotą ir nepriklausomą funkciją ir teikia nepriklausomas konsultacijas, nuomones ir rekomendacijas dėl Komisijos, ES agentūrų ir kitų autonominių įstaigų vidaus kontrolės sistemų kokybės ir veikimo.

Audito pažangos komitetas užtikrina vidaus auditoriaus nepriklausomumą ir stebi vidaus audito darbo kokybę ir tolesnius veiksmus, kurių Komisija imasi atsižvelgdama į vidaus ir išorės audito rekomendacijas, taip pat į su biudžeto įvykdymo patvirtinimu susijusius Europos Audito Rūmų nustatytus faktus ir rekomendacijas dėl metinių konsoliduotųjų ES finansinių ataskaitų patikimumo. Tai, kad komitetas atlieka patariamąją funkciją, padeda apskritai toliau didinti Komisijos veiksmingumą ir efektyvumą siekiant tikslų ir sudaro geresnes sąlygas kolegijai vykdyti Komisijos valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės praktikos priežiūrą.

8.2.4.    Išorės auditas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra

Laikantis patikimo finansų valdymo principų, lėšos turi būti valdomos veiksmingai, efektyviai ir ekonomiškai. Veikia visapusišku atsiskaitymu, vidaus auditu ir politine kontrole grindžiama atskaitomybės sistema, reikalinga norint suteikti pagrįstą patikinimą, kad ES lėšos yra sėkmingai ir tinkamai panaudotos.

Europos Audito Rūmai kasmet tikrina ataskaitų patikimumą, tai, ar visos pajamos gautos ir visos išlaidos patirtos teisėtai ir tvarkingai, taip pat ar finansų valdymas ir biudžeto sudarymo kokybiniai aspektai, įskaitant veiklos rezultatų aspektą, yra patikimi. Europos Audito Rūmų metinės ataskaitos paskelbimas yra biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pradžia. Auditoriai taip pat rengia specialiąsias ataskaitas dėl konkrečių išlaidų ar politikos sričių arba tam tikrais biudžeto ar valdymo klausimais.

Tarybai pateikus rekomendaciją, Europos Parlamentas sprendžia, ar galutinai pritarti tam, kaip Komisija įvykdė ES biudžetą atitinkamais metais (tai vadinama biudžeto įvykdymo patvirtinimu). Vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą užtikrinama, kad Komisija būtų politiškai atskaitinga už ES biudžeto vykdymą.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimas priimamas taip pat remiantis Komisijos integruotosiomis finansinėmis ir atskaitomybės ataskaitomis, Komisijos narių klausymais Europos Parlamente ir pateiktais atsakymais į Komisijai adresuotus klausimus raštu.

KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA

2020 m. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos parengtos remiantis informacija, kurią institucijos ir įstaigos pateikė pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento 246 straipsnio 2 dalį. Pareiškiu, kad ataskaitos parengtos pagal šio Finansinio reglamento XIII antraštinę dalį, laikantis apskaitos principų, taisyklių ir metodų, nurodytų finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose.

Iš šių institucijų ir įstaigų apskaitos pareigūnų gavau visą informaciją, kurios patikimumą patvirtino minėtieji pareigūnai ir kuri būtina ataskaitoms, kuriose nurodyti Europos Sąjungos turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas, parengti.

Remdamasi šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, buvo būtinos Europos Komisijos ataskaitoms pasirašyti, patvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinusi, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Europos Sąjungos finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai.

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS (1)

TURINYS

BALANSAS

35

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

36

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

37

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

38

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMIEJI RAŠTAI

39

1.

SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI

39

2.

BALANSO PASTABOS

53

3.

PELNO IR NUOSTOLIŲ ATASKAITOS PASTABOS

91

4.

NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR TURTAS

100

5.

BIUDŽETINIAI IR TEISINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

105

6.

FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

110

7.

SUSIJUSIŲ ŠALIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA

124

8.

ĮVYKIAI PO PASKUTINĖS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DIENOS

126

9.

KONSOLIDAVIMO MASTAS

126

BALANSAS

mln. EUR
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
ILGALAIKIS TURTAS
Nematerialusis turtas	2.1	620	515
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai	2.2	11 682	11 380
Investicijos, apskaitytos taikant nuosavybės metodą	2.3	588	591
Finansinis turtas	2.4	99 214	66 714
Išankstinis finansavimas	2.5	34 519	26 240
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	2.6	45 813	3 607
		192 434	109 047
TRUMPALAIKIS TURTAS
Finansinis turtas	2.4	13 881	4 514
Išankstinis finansavimas	2.5	28 229	25 206
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	2.6	28 681	20 367
Atsargos	2.7	80	68
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.8	16 742	19 745
		87 613	69 900
IŠ VISO TURTO		280 047	178 947
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Pensijos ir kitos išmokos darbuotojams	2.9	(116 020 )	(97 659 )
Atidėjiniai	2.10	(3 878 )	(3 707 )
Finansiniai įsipareigojimai	2.11	(84 399 )	(53 071 )
		(204 297 )	(154 437 )
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Atidėjiniai	2.10	(1 527 )	(1 116 )
Finansiniai įsipareigojimai	2.11	(10 649 )	(1 446 )
Mokėtinos sumos	2.12	(32 408 )	(27 241 )
Sukauptos sąnaudos ir būsimojo laikotarpio pajamos	2.13	(64 584 )	(67 230 )
		(109 167 )	(97 033 )
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ		(313 464 )	(251 470 )
GRYNASIS TURTAS		(33 418 )	(72 523 )
Rezervai	2.14	5 062	5 037
Iš valstybių narių pareikalautinos sumos1  (2)	2.15	(38 480 )	(77 560 )
GRYNASIS TURTAS		(33 418 )	(72 523 )

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

mln. EUR
	Pastaba	2020 m.	2019 m.
PAJAMOS
Pajamos iš neprekybinių operacijų
BNP ištekliai	3.1	125 393	108 820
Tradiciniai nuosavi ištekliai	3.2	19 559	21 235
PVM ištekliai	3.3	17 858	18 128
Baudos	3.4	452	4 291
Susigrąžintos išlaidos	3.5	1 355	2 627
Susitarimas dėl JK išstojimo	3.6	47 456	—
Kita	3.7	7 116	2 072
		219 190	157 174
Pajamos iš prekybos operacijų
Finansinės pajamos	3.8	3 434	1 817
Kita	3.9	1 404	1 298
		4 838	3 116
Visos pajamos		224 028	160 289
IŠLAIDOS
Patirtos valstybių narių	3.10
Europos žemės ūkio garantijų fondas		(40 461 )	(43 951 )
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir kitos kaimo plėtros priemonės		(14 467 )	(13 541 )
Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas		(41 118 )	(35 178 )
Europos socialinis fondas		(13 677 )	(11 218 )
Kita		(2 701 )	(2 608 )
Patirtos Komisijos, vykdomųjų įstaigų ir patikos fondų	3.11	(22 094 )	(18 942 )
Patirtos kitų ES agentūrų ir įstaigų	3.12	(3 530 )	(3 131 )
Patirtos trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų	3.12	(4 178 )	(4 085 )
Patirtos kitų subjektų	3.12	(3 257 )	(2 875 )
Darbuotojų ir pensijų išlaidos	3.13	(11 995 )	(11 613 )
Finansinės išlaidos	3.14	(2 188 )	(1 491 )
Kitos išlaidos	3.15	(6 946 )	(6 862 )
Iš viso išlaidų		(166 612 )	(155 493 )
METŲ EKONOMINIS REZULTATAS		57 416	4 796

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Ekonominis metų rezultatas	57 416	4 796
Pagrindinė veikla
Amortizacija	113	107
Nusidėvėjimas	1 047	1 022
Paskolų (padidėjimas) / sumažėjimas	(40 624 )	1 255
Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas	(11 301 )	(1 472 )
Iš prekybos gautinų sumų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas	(50 519 )	691
Atsargų (padidėjimas) / sumažėjimas	(12)	5
Pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)	18 360	17 203
Atidėjinių padidėjimas / (sumažėjimas)	581	693
Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)	40 531	(1 389 )
Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)	5 166	(4 985 )
Sukauptų sąnaudų ir būsimojo laikotarpio pajamų padidėjimas / (sumažėjimas)	(2 645 )	4 041
Ankstesnių metų biudžeto perteklius, įtrauktas kaip nepiniginės pajamos	(3 218 )	(1 803 )
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo (negrynųjų pinigų pokyčio, neįtraukto į finansinės veiklos ataskaitą) pakartotinis vertinimas	(15 155 )	(14 164 )
Kiti nepiniginiai pokyčiai	63	111
Investicinė veikla
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių vertės (padidėjimas) / sumažėjimas	(1 566 )	(1 392 )
Investicijų, apskaitytų taikant nuosavybės metodą, (padidėjimas) / sumažėjimas	3	(1)
Parduoti laikomo finansinio turto (padidėjimas) / sumažėjimas	(1 180 )	(2 964 )
Tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (padidėjimas)/sumažėjimas	(62)	(121)
GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI	(3 004 )	1 633
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)	(3 004 )	1 633
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	19 745	18 113
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	16 742	19 745

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

mln. EUR
	Iš valstybių narių pareikalautinos sumos Sukauptas perteklius / (deficitas)	Kiti rezervai	Tikrosios vertės rezervas	Grynasis turtas
LIKUTIS 2018 12 31	(66 424 )	4 730	231	(61 464 )
Garantijų fondo rezervo pokytis	(21)	21	—	—
Tikrosios vertės pokyčiai	—	—	160	160
Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai	(14 164 )	—	—	(14 164 )
Kita	56	(105)	—	(49)
2018 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms	(1 803 )	—	—	(1 803 )
Ekonominis metų rezultatas	4 796	—	—	4 796
LIKUTIS 2019 12 31	(77 560 )	4 646	391	(72 523 )
Garantijų fondo rezervo pokytis	(173)	173	—	—
Tikrosios vertės pokyčiai	—	—	105	105
Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai	(15 155 )	—	—	(15 155 )
Kita	210	(252)	—	(42)
2019 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms	(3 218 )	—	—	(3 218 )
Ekonominis metų rezultatas	57 416	—	—	57 416
LIKUTIS 2020 12 31	(38 480 )	4 566	496	(33 418 )

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMIEJI RAŠTAI

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiose lentelėse su JK susijusios sumos taip pat yra pateiktos kategorijoje „Valstybės narės“, nes, nors JK pasitraukė iš Sąjungos 2020 m. vasario 1 d., pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 31 d. su Sąjunga ji tebeturėjo finansinių ryšių, lygiaverčių valstybės narės ryšiams.

1.   SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI

1.1.   TEISINIS PAGRINDAS IR APSKAITOS TAISYKLĖS

ES ataskaitos rengiamos pagal 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, toliau – Finansinis reglamentas (FR).

Pagal Finansinio reglamento 80 straipsnį ES finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS). Siekiant užtikrinti ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vidaus nuoseklumą, visos institucijos ir ES įstaigos, kurių atskaitomybė konsoliduojama, taiko šias Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles.

Naujų ir iš dalies pakeistų Europos Sąjungos apskaitos taisyklių taikymas

Naujos Europos Sąjungos apskaitos taisyklės, kurios taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau

Nėra naujų Europos Sąjungos apskaitos taisyklių, kurios būtų taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau.

Naujos patvirtintos, bet 2020 m. gruodžio 31 d. dar neįsigaliojusios apskaitos taisyklės

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos apskaitos pareigūnas patvirtino pataisytą ES apskaitos taisyklę Nr. 11 „Finansinės priemonės“, ji galioja ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau. Pataisyta ES apskaitos taisyklė Nr. 11 buvo atnaujinta atsižvelgiant į 41-ąjį TVSAS „Finansinės priemonės“, ir joje nustatyti ES subjektų finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų įtraukimo į finansinę atskaitomybę principai.

Pagrindiniai pakeitimai ir jų tikėtinas poveikis ES 2021 m. ataskaitoms aprašyti toliau.

Nauji finansinio turto klasifikavimo ir vertinimo principai

Pataisytoje ES apskaitos taisyklėje Nr. 11 nustatytas principais grindžiamas finansinio turto klasifikavimo metodas taikant du kriterijus: subjekto taikomą jo finansinio turto valdymo modelį ir to turto sutartyje numatytų pinigų srautų charakteristikas. Pagal šiuos kriterijus finansinis turtas klasifikuojamas šiose kategorijose: amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto, finansinio turto tikrąja verte, vertinant grynąjį turtą ir (arba) nuosavą kapitalą, arba tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus ir deficito.

Finansinis turtas, kuriam taikomos sutarties sąlygos ir kuris yra tik pagrindinė suma ir palūkanos, klasifikuojamas kaip amortizuota finansinio turto savikaina (jeigu finansinis turtas laikomas taikant valdymo modelį, kuriuo siekiama laikyti finansinį turtą siekiant gauti sutartyje numatytus pinigų srautus) arba kaip finansinis turtas tikrąja verte, vertinant grynąjį turtą ir (arba) nuosavą kapitalą (jeigu finansinis turtas laikomas taikant valdymo modelį, kurio tikslas pasiekiamas tiek gaunant sutartyje numatytus pinigų srautus, tiek parduodant finansinį turtą). Finansinis turtas, neatitinkantis kriterijų, kad jį būtų galima klasifikuoti kaip amortizuotą finansinio turto savikaina arba kaip finansinį turtą tikrąja verte, vertinant grynąjį turtą ir (arba) nuosavą kapitalą, visų pirma finansinis turtas, kai sutartyje numatyti pinigų srautai nėra tik pagrindinė suma ir palūkanos, arba kai turtas laikomas taikant kitus valdymo modelius, klasifikuojamas kaip tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius ir deficitas.

Taikant šiuos principus, 2021 m. ES metinėse ataskaitose visos investicijos į nuosavą kapitalą, dabar klasifikuojamos kaip laikomas parduoti turtas, bus perklasifikuotos į tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip perteklių ir deficitą. Numatoma, kad skolos vertybiniai popieriai taip pat bus perklasifikuoti į tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip perteklių ir deficitą, atsižvelgiant į tai, kad ES valdo tuos turto portfelius ir vertina jų rezultatus tikrąja verte. Susijusį tikrosios vertės rezervą bus leista panaudoti grynajam turtui.

Naujas vertės sumažėjimo modelis

Dabartinis vertės sumažėjimo modelis yra grindžiamas patirtais nuostoliais, o pataisytoje ES apskaitos taisyklėje Nr. 11 nustatytas ateities perspektyvomis grindžiamas vertės sumažėjimo modelis, paremtas numatomais kredito nuostoliais, atsižvelgiant į visus galimus su įsipareigojimų neįvykdymu susijusius įvykius ir bet kokį kredito vertės didinimą, esantį sudėtine sutarties sąlygų dalimi. Kalbant apie taikytiną laikotarpį, taikomas etapinis metodas: jeigu kredito rizika labai nepadidėja, atidėjiniai vertinami pagal sumą, lygią 12 mėnesių tikėtiniems kredito nuostoliams (1 etapas). Jeigu kredito rizika labai padidėja (2 etapas) ir kai finansinio turto vertė sumažėja dėl kredito, atidėjiniai yra lygūs viso laikotarpio numatomiems kredito nuostoliams. Naujasis vertės sumažėjimo modelis taikomas visam finansiniam turtui, vertinamam kaip amortizuota finansinio turto savikaina, arba tikrąja verte, vertinant grynąjį turtą ir (arba) nuosavą kapitalą, paskolų įsipareigojimams ir finansinių garantijų sutartims.

Numatoma, kad dėl naujojo ateities perspektyvomis grindžiamo vertės sumažėjimo modelio 2021 m. ES metinėse finansinėse ataskaitose bus pripažinti papildomi atidėjiniai, – visų pirma tai pasakytina apie paskolas, kuriomis šalims partnerėms teikiama finansinė parama pagal makrofinansinės paramos ir Euratomo programas.

Finansinės garantijos apskaitymas

Pagal dabartinę ES apskaitos taisyklę Nr. 11 dauguma finansinių garantijų – visų pirma garantijos, teikiamos nemokamai arba už minimalų mokestį, – apskaitomos taikant ES apskaitos taisyklės Nr. 10 „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ principus, taigi arba pripažįstamos kaip atidėjiniai, arba atskleidžiamos kaip neapibrėžtieji įsipareigojimai – tai priklauso nuo nuostolio tikimybės.

Pataisyta ES apskaitos taisykle Nr. 11 reikalaujama visoms finansinių garantijų sutartims taikyti finansinių garantijų apskaitos reikalavimus, ir pirmiausia jos turi būti pripažįstamos tikrąja verte arba pagal numatomą viso laikotarpio kredito nuostolį, jeigu negalima nustatyti jokio patikimo tikrosios vertės mato. Vertinant vėliau, finansinių garantijų sutartys turėtų būti vertinamos didesne iš šių sumų: i) atidėjinių nuostoliams suma ir ii) pradine pripažinta suma, atėmus, kai taikytina, sukauptą pajamų amortizaciją, pripažįstamą pagal ES apskaitos taisyklės Nr. 4 „Pajamos iš prekybos operacijų“ principus.

Dėl to numatoma, kad 2021 m. ES finansinėse ataskaitose esamos finansinių garantijų sutartys bus klasifikuojamos ne kaip finansiniai atidėjiniai, bet kaip finansinių garantijų įsipareigojimai, ir bus iš naujo įvertinti pagal didesnę iš šių sumų: numatomą viso laikotarpio kredito nuostolį ir, jeigu taikytina, sumą, iš pradžių pripažintą kaip atidėjiniai, atėmus sukauptą amortizaciją. Numatoma, kad dėl šio pakeitimo balanse padidės finansiniai įsipareigojimai, visų pirma susiję su garantijomis, EIB grupei teikiamomis pagal išorės skolinimo įgaliojimą.

Naujieji reikalavimai bus taikomi atgaline data, taip pat pataisytoje ES apskaitos taisyklėje Nr. 11 bus taikomos specialios pereinamojo laikotarpio nuostatos. Visų pirma, nereikalaujama lyginamųjų sumų perskaičiavimo. Taigi, bet kokio pakartotinio vertinimo poveikis kategorijoje „Grynasis turtas“ bus pripažįstamas pataisytos ES apskaitos taisyklės Nr. 11 taikymo pirmą kartą dieną.

1.2.   APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – pateikti plačiam naudotojų ratui naudingos informacijos apie subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. ES, kaip viešojo sektoriaus subjekto, konkretesni tikslai – teikti informaciją, naudingą priimant sprendimus, ir parodyti subjekto atskaitomybę už jam pavestus išteklius. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į šiuos tikslus.

Bendri aspektai (arba apskaitos principai), kurių reikia laikytis rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 1 „Finansinės ataskaitos“ ir yra tokie patys, kaip ir aprašytieji TVSAS 1: teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, reikšmingumo, sumavimo, atskaitymo ir palyginamosios informacijos.

Finansinės atskaitomybės kokybinės savybės yra svarbumas, sąžiningas pateikimas (patikimumas), suprantamumas, savalaikiškumas, palyginamumas ir patikrinamumas.

1.3.   KONSOLIDAVIMAS

Konsolidavimo mastas

ES konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima visus svarbius kontroliuojamus subjektus, jungtinę veiklą ir asocijuotuosius ūkio subjektus. Išsamus subjektų, kurių atskaitomybę reikia konsoliduoti, sąrašas (dabar jame 52 kontroliuojami subjektai ir 1 asocijuotasis subjektas) pateiktas 9 pastaboje. Tarp kontroliuojamų subjektų yra ES institucijų (įskaitant Komisija, bet ne Europos Centrinį Banką) ir ES agentūrų (išskyrus įsteigtąsias pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką). Likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (toliau – likviduojama EAPB) taip pat laikoma kontroliuojamu subjektu. Vienintelis ES asocijuotasis ūkio subjektas yra Europos investicijų fondas (EIF).

Subjektai, kurių atskaitomybę reikia konsoliduoti, tačiau kurie nėra reikšmingi ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų mastu, neturi būti konsoliduojami arba apskaitomi taikant nuosavybės metodą, jei taip būtų sugaišta per daug laiko arba ES patirtų per didelių išlaidų. Tokie subjektai vadinami nereikšmingais subjektais ir yra atskirai išvardyti 9 pastaboje. 2020 m. 8 subjektai klasifikuoti kaip tokie nereikšmingi subjektai.

Kontroliuojami subjektai

Siekiant nustatyti konsolidavimo mastą, taikoma kontrolės sąvoka. Kontroliuojami subjektai yra subjektai, iš kurių ES dėl savo dalyvavimo gauna įvairios naudos, arba gali jos gauti, ir naudodamasi savo galia valdyti kitą subjektą gali paveikti tos naudos pobūdį ir dydį. Šia galia turi būti galima pasinaudoti iš karto ir ji turi būti susijusi su atitinkama subjekto veikla. Kontroliuojamų subjektų atskaitomybė yra visiškai konsoliduota. Konsolidavimas pradedamas pirmąją kontrolės dieną ir baigiamas, kai tokia kontrolė baigiasi.

Dažniausiai ES taikomi šie kontrolės kriterijai: subjekto sukūrimas remiantis steigimo sutartimis arba antrinės teisės aktais, subjekto finansavimas iš ES biudžeto, balsavimo teisių valdymo organuose turėjimas, Europos Audito Rūmų atliekamas auditas ir Europos Parlamento teikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Siekiant pradėti kontrolę, kiekvieno subjekto lygmeniu įvertinama, ar užtenka vieno pirmiau nurodyto kriterijaus, ar jų visų.

Visos reikšmingos ES kontroliuojamų subjektų tarpusavio operacijos ir likučiai yra eliminuoti, o tokių operacijų nerealizuotas pelnas ir nuostoliai nėra reikšmingi, todėl neeliminuoti.

Jungtinė veikla

Jungtinė veikla – tai susitarimas, kurį bendrai kontroliuoja ES ir viena arba daugiau šalių. Bendra kontrolė – įpareigojančia sutartimi įteisintas veiklos kontrolės pasidalijimas, galimas tik tada, kai sprendimams dėl svarbios veiklos priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, sutarimas. Bendri susitarimai gali būti bendrosios įmonės arba bendra veikla. Bendroji įmonė – tai jungtinė veikla, kuri struktūriškai vykdoma per atskirą priemonę, o veiklą bendrai kontroliuojančios šalys turi teisių į tos veiklos grynąjį turtą. Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą (žr. 1.5.4 pastabą). Bendra veikla – tai jungtinė veikla, kai veiklą bendrai kontroliuojančios šalys turi teisių į tos veiklos turtą ir prievolių vykdyti su ta veikla susijusius įsipareigojimus. Dalyvavimas bendroje veikloje apskaitomas ES finansinėse ataskaitose pripažįstant jo turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir išlaidas, taip pat jam priklausančią turto, įsipareigojimų, pajamų ir išlaidų dalį.

Asocijuotieji ūkio subjektai

Asocijuotieji ūkio subjektai – tai subjektai, kuriems ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi reikšmingos įtakos, bet jų išimtinai ar bendrai nekontroliuoja. Jeigu ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi 20 proc. ar daugiau balsavimo teisių, laikoma, kad turima reikšmingos įtakos. Dalyvavimas asocijuotųjų ūkio subjektų kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą (žr. 1.5.4 pastabą).

Nekonsoliduoti subjektai, kurių lėšas valdo Komisija

ES darbuotojų bendrosios sveikatos draudimo sistemos fondus, Europos plėtros fondą ir Dalyvių garantijų fondą jų vardu valdo Komisija. Tačiau, kadangi šie subjektai nėra ES kontroliuojami, jų ataskaitos nekonsoliduojamos su jos finansinėmis ataskaitomis.

1.4.   ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

Finansinės ataskaitos teikiamos kasmet. Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

1.4.1.    Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

Funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta

Jei nenurodyta kitaip, finansinių ataskaitų duomenys nurodomi milijonais eurų, nes ES funkcinė valiuta yra euras.

Operacijos ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta yra perskaičiuojami eurais taikant sandorio atlikimo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Į finansinės veiklos ataskaitą įtraukiamas valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant sandorius užsienio valiuta ir perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštą piniginį turtą ir įsipareigojimus, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos keitimo kursą. Nepiniginių finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, perskaičiavimo skirtumai įtraukiami į tikrosios vertės rezervą.

Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrenginiams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus taikant gruodžio 31 d. Europos Centrinio Banko (ECB) valiutų kursus:

Euro kursas

Valiuta	2020 12 31	2019 12 31	Valiuta	2020 12 31	2019 12 31
BGN	1,9558	1,9558	PLN	4,5597	4,2568
CZK	26,2420	25,4080	RON	4,8683	4,783
DKK	7,4409	7,4715	SEK	10,0343	10,4468
GBP	0,8990	0,8508	CHF	1,0802	1,0854
HRK	7,5519	7,4395	JPY	126,4900	121,9400
HUF	363,8900	330,5300	USD	1,2271	1,1234

1.4.2.    Įverčių naudojimas

Pagal TVSAS ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos būtinai turi būti pagrįstos įverčiais ir vadovybės prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, su gautinomis sumomis susijusią finansinę riziką ir finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose nurodomas sumas, sukauptas pajamas ir sąnaudas, atidėjinius, nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių vertės sumažėjimo laipsnį, atsargų grynąją galimo realizavimo vertę, neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai atsispindi tuo laikotarpiu, kai apie juos sužinoma, jeigu pokytis turi įtakos tik tam laikotarpiui, arba tuo laikotarpiu ir būsimais laikotarpiais, jeigu pokytis turi įtakos abiem laikotarpiams.

1.5.   BALANSAS

1.5.1.    Nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas – identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis fizinio pavidalo. Turtas yra identifikuojamas, jeigu jis gali būti išskirtas (t. y. jis gali būti atskirtas arba atidalintas nuo subjekto, pvz., parduodant, perduodant, licencijuojant, nuomojant arba atiduodant mainais – tiek atskirai, tiek kartu su susijusia sutartimi, identifikuojamu turtu arba įsipareigojimu, nepaisant to, ar subjektas ketina tai daryti), arba jis atsiranda dėl privalomų susitarimų (įskaitant sutartines arba kitas juridines teises), neatsižvelgiant į tai, ar tas teises galima perleisti arba atskirti nuo subjekto ar nuo kitų teisių ir įsipareigojimų).

Įsigytas nematerialusis turtas nurodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolius. Viduje kuriamas nematerialusis turtas kapitalizuojamas, kai jis atitinka susijusius ES apskaitos taisyklių kriterijus, o išlaidos yra susijusios tik su turto kūrimo etapu. Kapitalizuojamos sąnaudos apima visas tiesiogiai priskiriamas sąnaudas, kurių reikia turtui sukurti, pagaminti ir paruošti naudoti vadovybės numatytu būdu. Su mokslinių tyrimų veikla susijusios išlaidos, nekapitalizuojamos technologinės plėtros išlaidos ir priežiūros išlaidos pripažįstamos išlaidomis, kai patiriamos.

Turtas amortizuojamas tiesiniu metodu per nustatytą jo naudingo tarnavimo laikotarpį – 3–11 metų. Nustatyta nematerialiojo turto naudingo tarnavimo trukmė priklauso nuo jo konkretaus naudingo tarnavimo laikotarpio arba sutartimi nustatyto teisinio laikotarpio.

1.5.2.    Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai

Visas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai parodomi įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į savikainą įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu, statyba ar perdavimu.

Paskesnės sąnaudos pridedamos prie turto balansinės vertės arba prireikus pripažįstamos atskiru turtu tik tais atvejais, kai yra tikėtina, kad ES ateityje gaus su tuo turtu susijusios ekonominės naudos arba naudojimo galimybių ir kad galima patikimai įvertinti tokio turto savikainą. Remonto ir priežiūros sąnaudos parodomos finansinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, finansinės veiklos ataskaitoje.

Žemės nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes laikoma, kad jos naudojimo trukmė neribota. Statomo turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes šiuo turtu dar negalima naudotis. Siekiant nustatyti kito turto likutinę vertę, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesinį metodą, padalinant jo savikainą, atėmus likutinę vertę, to turto nustatytai naudojimo trukmei tokiu būdu:

Turto rūšis	Tiesinio nusidėvėjimo norma
Pastatai	4–10 %
Kosminės erdvės priemonės	8–25 %
Priemonės ir įranga	10–25 %
Baldai ir transporto priemonės	10–25 %
Kompiuterių aparatinė įranga	25–33 %
Kita	10–33 %

Perleidimo pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami lyginant pajamas, atėmus pardavimo išlaidas, su perleisto turto balansine verte ir įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą.

Nuoma

Nuoma – sutartis, pagal kurią nuomotojas už vieną įmoką ar keletą įmokų suteikia nuomininkui teisę sutartą laikotarpį naudotis turtu. Nuoma skirstoma į finansinę nuomą arba veiklos nuomą.

Finansinė nuoma – nuoma, kai iš esmės visa su nuosavybe susijusi rizika ir nauda perduodamos nuomininkui. Kai nuomininkas sudaro finansinės nuomos sutartį, pagal finansinės nuomos sutartį įsigytas turtas pripažįstamas turtu, o susiję nuomos įsipareigojimai pripažįstami įsipareigojimais nuo nuomos laikotarpio pradžios. Turtas ir įsipareigojimai pripažįstami sumomis, lygiomis nuomojamo turto tikrajai vertei arba, jei ji mažesnė, dabartinei minimalių įmokų pagal nuomos sutartį vertei. Jos abi nustatomos nuomos pradžioje. Visu nuomos laikotarpiu turto, nuomojamo finansinės nuomos būdu, nusidėvėjimas skaičiuojamas per turto naudojimo trukmę arba per nuomos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų trumpesnis. Minimalias nuomos įmokas sudaro finansinis mokestis (palūkanų elementas) ir neįvykdyto įsipareigojimo sumažėjimas (kapitalo elementas). Finansinis mokestis paskirstomas kiekvienam laikotarpiui per visą nuomos laikotarpį, kad būtų galima nustatyti pastovią periodinę palūkanų normą, taikomą įsipareigojimo likučiui, kuris atitinkamai parodomas kaip trumpalaikis / ilgalaikis. Neapibrėžtųjų nuomos mokesčių atsiradimo laikotarpį jie laikomi išlaidomis.

Veiklos nuoma – nuoma, išskyrus finansinę nuomą, t. y. nuoma, kai nuomotojas išlaiko iš esmės visą su turto nuosavybe siejamą riziką ir naudą. Kai nuomininkas sudaro veiklos nuomos sutartį, veiklos nuomos mokesčiai finansinės veiklos ataskaitoje pripažįstami sąnaudomis pagal tiesinį metodą atsižvelgiant į nuomos trukmę; nei nuomojamas turtas, nei nuomos įsipareigojimas į finansinės būklės ataskaitą neįtraukiami.

1.5.3.    Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Vertės sumažėjimas – turto būsimos ekonominės naudos arba naudojimo galimybės sumažėjimas, viršijantis sistemingą turto būsimos ekonominės naudos arba naudojimo galimybės sumažėjimo dėl amortizacijos arba nusidėvėjimo pripažinimą (jei taikoma). Turtas, kurio naudojimo trukmė yra neribota, nėra amortizuojamas ar nudėvimas ir kasmet tikrinama, ar jo vertė nesumažėjo. Tikrinama, ar nesumažėjo amortizuojamo arba nudėvimo turto vertė, kai finansinių ataskaitų datą esama požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami kaip suma, kuria turto balansinė vertė viršija jo atsiperkamąją (padengimo) vertę. Atsiperkamoji (padengimo) vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo išlaidas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė.

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių likutinės vertės ir naudojimo trukmė peržiūrimos ir prireikus koreguojamos bent kartą per metus. Jeigu ankstesniaisiais metais nurodytos vertės sumažėjimo priežastys nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai atitinkamai panaikinami.

1.5.4.    Investicijos, apskaitytos taikant nuosavybės metodą

Dalyvavimas asocijuotųjų ūkio subjektų ir bendrųjų įmonių kapitale

Investicijos, apskaitytos taikant nuosavybės metodą, iš pradžių pripažįstamos savikaina, t. y. pradine balansine verte, vėliau padidinta arba sumažinta, kad būtų pripažintos tolesnės išmokos, ES tenkanti subjekto, į kurį investuojama, pertekliaus arba deficito dalis, bet koks vertės sumažėjimas ir dividendai. Pradinė savikaina ir visi pokyčiai atitinka investicijos balansinę vertę finansinėse ataskaitose paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. ES tenkanti subjekto, į kurį investuojama, pertekliaus arba deficito dalis pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje, o subjekto, į kurį investuojama, nuosavybės pokyčių dalis pripažįstama grynojo turto rezervuose. Paskirstytas investicijų pelnas sumažina turto balansinę vertę.

Jeigu ES tenkanti investicijų, apskaitomų taikant nuosavybės metodą, deficito dalis yra lygi ES tenkančiai investicijų daliai arba ją viršija, ES daugiau savo tolesnių nuostolių dalies nebepripažįsta (nepripažinti nuostoliai). Po to, kai ES dalis sumažinta iki nulio, papildomi nuostoliai pateikiami ir įsipareigojimas pripažįstamas tik tiek, kiek ES turi teisinių ar konstruktyvių įsipareigojimų ar atliko mokėjimų subjekto vardu.

Jei esama vertės sumažėjimo požymių, vertę reikia sumažinti iki mažesnės atsiperkamosios vertės. Atsiperkamoji vertė nustatoma, kaip aprašyta 1.5.3 pastaboje. Jeigu vėliau vertės sumažėjimo priežastys tampa nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai pakeičiami balansine verte, kuri būtų buvusi nustatyta, jeigu nebūtų buvę pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Tais atvejais, kai ES turi 20 % arba daugiau investicinio kapitalo fondo, ji nesiekia turėti reikšmingos įtakos. Todėl tokie fondai vertinami kaip finansinės priemonės, priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

Asocijuotieji ūkio subjektai ir bendrosios įmonės, klasifikuoti kaip nereikšmingi subjektai (žr. 1.3 pastabą), nėra apskaitomi pagal nuosavybės metodą. ES įnašai tiems subjektams yra apskaitomi kaip to laikotarpio išlaidos.

1.5.5.    Finansinis turtas

Klasifikacija

ES skirsto savo finansinį turtą į kategorijas „tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas“, „paskolos ir gautinos sumos“, „investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą“ ir „parduoti laikomas finansinis turtas“. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

i)   Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

Finansinis turtas priskiriamas prie kategorijos „tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas“, jeigu jis įsigytas turint pagrindinį tikslą jį greitai parduoti arba jeigu taip nusprendė subjektas. Prie šios kategorijos taip pat priskiriamos išvestinės finansinės priemonės. Šios kategorijos turtas yra priskiriamas prie trumpalaikio turto, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

ii)   Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Jos atsiranda, kai ES tiesiogiai skolininkui suteikia pinigų, prekių ar paslaugų neketindama prekiauti gautinomis sumomis, arba tuo atveju, kai ES perima pradinio skolintojo teises po to, kai ES atliko mokėjimą pagal garantijos sutartį. Mokėjimai, kurie turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, priskiriami prie trumpalaikio turto. Mokėjimai, kurie turi būti atlikti po 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, priskiriami prie ilgalaikio turto. Paskolos ir gautinos sumos apima terminuotuosius indėlius, kurių pradinis terminas viršija tris mėnesius.

iii)   Iki termino laikomos investicijos

Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais bei fiksuotais išpirkimo terminais, kurių ES ketina ir gali laikytis. Šiais finansiniais metais ES neturėjo jokių šiai kategorijai priskiriamų investicijų.

iv)   Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas yra neišvestinė finansinė priemonė, kuri arba yra priskirta prie šios kategorijos arba nepatenka į jokią kitą kategoriją. Jis klasifikuojamas arba kaip trumpalaikis, arba kaip ilgalaikis turtas, priklausomai nuo laikotarpio, kurį ES tikisi jį laikyti. Investicijos į subjektus, kurios nėra nei konsoliduojamos nei apskaitomos taikant nuosavybės metodą, ir kitos nuosavo kapitalo tipo investicijos (pvz., rizikos kapitalo operacijos) taip pat priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinio turto, vertinamo „tikrąją verte kaip perteklius arba deficitas“, „laikomo iki išpirkimo termino“ arba „laikomo parduoti“, pirkimas ir pardavimas pripažįstamas jo prekybos dieną – tą dieną, kai ES įsipareigoja pirkti arba parduoti turtą. Pinigų ekvivalentai ir paskolos pripažįstami tada, kai pinigai laikomi finansų įstaigoje arba iš anksto sumokami skolininkams. Finansinės priemonės pirmą kartą pripažįstamos tikrąja verte. Sandorių, susijusių su visu finansiniu turtu, kuris neapskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, sąnaudos pridedamos prie tikrosios vertės pirminio pripažinimo metu. Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, o sandorio sąnaudos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinio turto tikroji vertė pirminio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina (t. y. gauto atlygio tikroji vertė), nebent tos priemonės tikrąją vertę galima įrodyti palyginus su kitais rinkoje vykdomais sandoriais dėl tokios pačios priemonės arba remiantis vertinimo metodika, kurios kintamieji apima tik stebimų rinkų duomenis (pvz., tam tikrų išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju). Tačiau kai suteikiama ilgalaikė paskola, kuriai neskaičiuojamos palūkanos arba palūkanos yra mažesnės nei rinkos, jos tikroji vertė gali būti vertinama kaip visų būsimų piniginių įplaukų, diskontuotų vyraujančia rinkos palūkanų norma, taikoma panašiai priemonei su panašiu kredito reitingu, dabartinė vertė.

Suteiktos paskolos vertinamos nominaliąja suma, kuri laikoma paskolos tikrąja verte. Tai daroma dėl šių priežasčių:

—

ES skolinimo „rinkos sąlygos“ labai specifinės ir skiriasi nuo kapitalo rinkų sąlygų, kuriomis leidžiamos komercinės arba vyriausybės obligacijos. Kadangi skolintojai šiose rinkose gali rinktis alternatyvias investicijas, ši pasirinkimo galimybė atsispindi rinkos kainoje. Tačiau ES neturi alternatyvių investicijų galimybės, nes negali investuoti lėšų kapitalo rinkose. Lėšas ji gali skolintis tik kad suteiktų paskolas tomis pačiomis normomis. Vadinasi, naudodama pasiskolintas lėšas ES negali pasinaudoti alternatyvaus skolinimo arba investicijų galimybėmis. Todėl nėra alternatyviųjų sąnaudų ir nėra pagrindo lyginti su rinkos normomis. Iš tiesų, ES skolinimo veikla pati savaime sudaro rinką. Kadangi alternatyviųjų sąnaudų galimybe nesinaudojama, rinkos kainoje netiksliai atspindima ES skolinimo operacijų esmė. Todėl netikslinga ES skolinimo tikrąją vertę nustatyti pagal komercines arba vyriausybės obligacijas.

—	ES savo skolinimo operacijų, vykdomų teikiant EFSM, MB ir kitas tokias paskolas, tikrąją vertę turi nustatyti pagal taikomą palūkanų normą, kadangi nėra aktyviosios rinkos arba panašių operacijų, su kuriomis būtų galimas palyginimas.

—

Be to, šių paskolų atveju paskolos ir pasiskolintos lėšos dėl savo kompensacinio pobūdžio turi kompensacinį poveikį. Todėl faktinės paskolos palūkanos yra lygios faktinei susijusių pasiskolintų lėšų palūkanų normai. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinių priemonių pripažinimas panaikinamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba ES perleidžia iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir naudą kitai šaliai.

Vėlesnis vertinimas

a)

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas vėliau apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl kategorijai „tikrąja verte vertinamos finansinės priemonės kaip perteklius arba deficitas“ priskiriamo turto tikrosios vertės pasikeitimo, įtraukiami į laikotarpio, kada jie buvo patirti, finansinės veiklos ataskaitą.

b)

Paskolos ir gautinos sumos yra parodomos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju ta pati palūkanų norma taikoma ir paskoloms, ir pasiskolintoms lėšoms, nes šios paskolos turi kompensacinių operacijų ypatybių, todėl paskolų ir skolinimosi sąlygų bei sumų skirtumai nėra reikšmingi. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

c)	Laikomas iki termino pabaigos turtas yra parodomas amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Šiuo metu ES neturi investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą.

d)

Parduoti laikomas finansinis turtas vėliau apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės pokyčių, pripažįstami tikrosios vertės rezerve, išskyrus piniginio turto konvertavimo skirtumus, kurie pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Kai panaikinamas turto, klasifikuojamo kaip parduoti laikomas finansinis turtas, pripažinimas arba jo vertė sumažėja, sukauptas tikrosios vertės patikslinimas, anksčiau pripažintas tikrosios vertės rezerve, pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto palūkanos, apskaičiuojamos taikant faktinių palūkanų metodą, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje. Dividendai už parduoti laikomas nuosavo kapitalo priemones yra pripažįstami, kai nustatoma ES teisė gauti tokį mokėjimą.

Aktyviosiose rinkose kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra pagrįsta tuo metu siūlomomis kainomis. Jeigu finansinis turtas neturi aktyviosios rinkos (taip pat į biržų sąrašus neįtrauktų vertybinių popierių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju), ES tikrąją vertę nustato taikydama vertinimo metodus. Jie apima pastarojo meto sandorių įprastomis rinkos sąlygomis naudojimą, sąsajas su kitomis iš esmės tokiomis pačiomis priemonėmis, diskontuotų pinigų srautų analizę, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo metodus, kuriuos paprastai naudoja rinkos dalyviai.

Investicijos į rizikos kapitalo fondus, klasifikuojamos kaip parduoti laikomas turtas, kurios neturi kotiruojamos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, vertinamos priskirtina grynąja turto verte, kuri yra laikoma lygiaverte jų tikrajai vertei.

Tais atvejais, kai investicijų į nuosavo kapitalo priemones, kurios neturi kotiruojamos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, šios investicijos vertinamos savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto vertė sumažėja ir nuostoliai pripažįstami tada ir tik tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad turto vertė sumažėjo dėl vieno arba kelių įvykių po turto pirminio pripažinimo ir toks įvykis (arba įvykiai), dėl kurio (-ių) atsirado nuostoliai, veikia finansinio turto, kuris gali būti patikimai apskaičiuotas, apskaičiuotus būsimuosius pinigų srautus. Kiekvieną finansinės ataskaitos sudarymo datą ES įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto vertė sumažėjo.

(a)   Amortizuota savikaina apskaitomas turtas

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo amortizuota savikaina apskaitomų paskolų, gautinų sumų arba investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą vertė, tuomet nuostolių suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų (neįtraukiant būsimų kredito nuostolių, kol jie nepatirti), diskontuotų taikant pradinę šio finansinio turto faktinių palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas. Turto balansinė vertė sumažinama, o nuostolių suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Jeigu paskolai arba iki išpirkimo termino laikomai investicijai taikoma kintama palūkanų norma, tuomet diskonto norma bet kokiam vertės sumažėjimo nuostoliui vertinti lygi sutartyje nustatytai dabartinei faktinių palūkanų normai. Finansinio įkaito apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skaičiavimas parodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl teisės naudotis turtu atėmimo, atėmus įkaito įsigijimo ir pardavimo sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, ar teisės naudotis turtu atėmimas yra tikėtinas, ar ne. Jeigu vertės sumažėjimo nuostolių suma per kitą laikotarpį sumažėja, ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimą, pirmiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje panaikinami.

(b)   Tikrąja verte į apskaitą įtraukiamas turtas

Investicijų į nuosavybės vertybinius popierius, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, atveju sprendžiant, ar sumažėjo vertybinių popierių vertė, atsižvelgiama į reikšmingą arba nuolatinį (ilgalaikį) vertybinio popieriaus vertės mažėjimą žemiau jo savikainos. Jeigu yra tokių įrodymų apie parduoti laikomą finansinį turtą, sukaupti nuostoliai, skaičiuojami kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokius nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, anksčiau pripažintus finansinės veiklos ataskaitoje, yra pašalinami iš rezervų ir pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Finansinės veiklos ataskaitoje pripažinti nuosavo kapitalo priemonių vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje nėra panaikinami. Jeigu vėliau skolos priemonės, klasifikuojamos kaip parduoti laikomas finansinis turtas, tikroji vertė padidėja, o toks padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimo nuostolius, vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje panaikinami.

1.5.6.    Atsargos

Atsargos parodomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Savikaina nustatoma pagal FIFO metodą (pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos). Į pagamintos produkcijos ir nebaigtų gaminių savikainą įtraukiamos žaliavos, tiesioginės darbo sąnaudos, kitos tiesiogiai priskiriamos sąnaudos ir susijusios gamybos pridėtinės išlaidos (remiantis įprastu veiklos pajėgumu). Grynoji galimo realizavimo vertė – apskaičiuota pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus gamybos užbaigimo sąnaudas ir pardavimo išlaidas. Kai atsargos laikomos realizavimui be mokesčio arba už nedidelį mokestį, jos įvertinamos savikaina arba dabartine atsargų atkuriamąja verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė. Dabartinė atkuriamoji vertė – tai išlaidos, kurias ES patirtų, jeigu įsigytų turtą finansinių ataskaitų sudarymo datą.

1.5.7.    Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečioje sutartyje, sprendime, susitarime arba pagrindiniame teisės akte nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas per susitarime nustatytą laikotarpį yra naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, arba grąžinami. Jeigu gavėjas nepatiria finansuoti tinkamų išlaidų, jis privalo išankstinį finansavimą grąžinti ES. Kadangi ES išlaiko išankstinio finansavimo kontrolę ir turi teisę susigrąžinti reikalavimų neatitinkančią dalį, suma pateikiama kaip turtas.

Išankstinis finansavimas pirmą kartą pripažįstamas balanse, kai pinigai pervedami gavėjui. Jis vertinamas sumokėto atlygio suma. Kitais laikotarpiais išankstinis finansavimas vertinamas iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus per laikotarpį patirtas finansuoti tinkamas išlaidas (kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas).

Palūkanos už išankstinį finansavimą pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal atitinkamo susitarimo nuostatas. Metų pabaigoje sukauptų palūkanų įplaukos įvertinamos remiantis patikimiausia informacija ir šis įvertis įtraukiamas į balansą.

Kiti avansai valstybėms narėms, kurie atsiranda ES sugrąžinus sumas, valstybių narių sumokėtas jų gavėjams kaip avansai (įskaitant „finansines priemones, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas“), pripažįstami kaip turtas ir įtraukiami į išlaidų kategoriją „Išankstinis finansavimas“. Kiti avansai valstybėms narėms yra vėliau vertinami iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus galutinių gavėjų patirtų finansuoti tinkamų išlaidų geriausią įvertį, apskaičiuotą remiantis pagrįstomis ir patvirtinamomis prielaidomis.

Įnašai į ES patikos fondus, kurie Europos Komisijos ar kitų nekonsoliduojamų subjektų ataskaitose nekonsoliduojami, taip pat priskiriami išankstiniam finansavimui, nes jų tikslas yra pastūmėti patikos fondo veiklą, kad iš jo būtų galima finansuoti konkrečius veiksmus, nustatytus remiantis fondo tikslais. ES įnašai į patikos fondus vertinami pradine ES įnašo suma, atėmus finansuoti tinkamas išlaidas, kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas, patikos fondo patirtas per ataskaitinį laikotarpį ir skirtas ES įnašui pagal pagrindinį susitarimą.

1.5.8.    Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

Pagal ES apskaitos taisykles privaloma atskirai pateikti prekybos ir neprekybines operacijas. Siekiant atskirti šias dvi kategorijas, terminas „gautinos sumos“ naudojamas prekybos operacijoms, o terminas „susigrąžintinos sumos“ (pvz., iš valstybių narių susigrąžintinos sumos, susijusios su nuosavais ištekliais) – neprekybinėms operacijoms (t. y. kai ES įgyja vertę iš kito subjekto, tiesiogiai nesuteikdama mainais maždaug tokios pat vertės).

Iš prekybos operacijų gautinos sumos atitinka finansinių priemonių apibrėžtį, todėl yra priskiriamos prie paskolų ir gautinų sumų kategorijos bei atitinkamai apskaičiuojamos (žr. 1.5.5 pastabą). Finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose į iš prekybos operacijų gautinas sumas įtraukiamos sukauptos pajamos ir prekybos operacijų būsimųjų laikotarpių sąnaudos (nes jos nematerialios). Remiantis ankstesne patirtimi, bendras vertės sumažinimas taikomas neįvykdytiems vykdomiesiems raštams sumoms susigrąžinti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas.

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos apskaitomos tikrąja verte įsigijimo datą (patikslinta atsižvelgus į palūkanas ir nuobaudas), atėmus vertės sumažinimą. Neprekybinių operacijų susigrąžintinų sumų vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad ES negalės surinkti visų pradinio dydžio neprekybinių operacijų susigrąžintinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Remiantis ankstesne patirtimi, bendras vertės sumažinimas taip pat taikomas neįvykdytiems vykdomiesiems raštams sumoms susigrąžinti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas. Informacijos apie metų pabaigoje pripažintų sukauptų pajamų tvarkymą pateikta 1.5.14 pastaboje. Pateikiamos ir nurodomos neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos nėra finansinės priemonės, nes jos nesiejamos su sutartimi, kuria būtų sukuriamas finansinis įsipareigojimas arba nuosavo kapitalo priemonė. Tačiau finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos atitinkamais atvejais yra nurodomos kartu su iš prekybos operacijų gautinomis sumomis.

1.5.9.    Pinigai ir pinigų ekvivalentų

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės ir apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo arba trumpalaikius indėlius ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.5.10.    Išmokos darbuotojams

ES darbuotojams suteikia išmokų paketą (tarnybines pajamas ir socialinį draudimą). Apskaitos tikslais jas reikia skirstyti į trumpalaikes išmokas ir išmokas, mokamas pasibaigus tarnybos laikui.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra išmokos, kurios turi būti išmokėtos per dvylika mėnesių po ataskaitinio laikotarpio, per kurį darbuotojai suteikė paslaugą, pabaigos, pavyzdžiui, darbo užmokestis, metinių ir apmokamų laikinojo nedarbingumo atostogų išmokos bei kitos trumpalaikės išmokos. Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos sąnaudomis, kai suteikiama susijusi paslauga. Suma, kurią numatoma sumokėti, pripažįstama kaip įsipareigojimas, jeigu ES turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą sumokėti už darbuotojo anksčiau suteiktą paslaugą ir tas įsipareigojimas gali būti patikimai apskaičiuotas.

Išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui

ES skiria darbuotojams keletą išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įskaitant senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo pensijas, mokamas pagal Europos pareigūnų pensijų sistemą (EPPS), taip pat suteikia sveikatos draudimą pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą (BSDS) (žr. 2.9 pastabą). Šios išmokos mokamos pagal vieną bendrą planą, nors ir padalytą į dvi sistemas, ir jos turi būti vertinamos panašiai, kad būtų teisingai pateikta informacija apie padėtį ir atspindėta ekonominė tikrovė:

i.

Europos pareigūnų pensijų sistema (EPPS). Išmokos pagal šią menamai finansuojamą sistemą (3) yra susijusios su išmokomis už darbo stažą, invalidumo ir našlių (našlaičių) išmokomis, taip pat su išmokomis šeimai, išmokomis mirus prieš išėjimą į pensiją tiems darbuotojams, kurie dirba ar dirbo ES institucijose, agentūrose ir kitose ES įstaigose arba yra mirusių pareigūnų ar pensininkų našliai (našlaičiai). Darbuotojai iš savo darbo užmokesčio padengia trečdalį tikėtinų šių išmokų sąnaudų.

ii.

Bendra sveikatos draudimo sistema (BSDS). Pagal šią sistemą ES teikia sveikatos draudimą Europos Komisijos, institucijų, agentūrų ir kitų ES įstaigų darbuotojams, kompensuodama sveikatos priežiūros išlaidas. Išmokos pagal šią sistemą, mokamos nedirbantiems asmenims (pensininkams, našlaičiams ir t. t.), klasifikuojamos kaip išmokos darbuotojams pasibaigus tarnybos laikui.

Išmokas, mokamas pasibaigus tarnybos laikui, ES taip pat skiria savo institucijų darbuotojams pagal atskiras pensijų sistemas. Šios išlaidos įrašomos į išlaidų kategoriją „Kitos pensijų išmokų sistemos“. Pagal šias sistemas ES moka pensijas Komisijos, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo, Audito Rūmų, Tarybos, Europos Parlamento, ombudsmeno, duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir Tarnautojų teismo nariams. Per BSDS ES teikia sveikatos draudimą ES institucijų nariams.

Pirmiau nurodytos išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui, laikomos ES nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimais ir apskaičiuojamos kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą, įvertinant būsimos išmokos, kurią darbuotojai uždirbo dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, sumą, diskontuojant tą sumą ir atimant viso plano turto tikrąją vertę. Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimą kasmet apskaičiuoja aktuarai, taikydami prognozuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimuosius netenkamų pinigų srautus, taikant vyriausybės obligacijų, kurios išreikštos valiuta, kuria bus mokamos išmokos, ir kurių išpirkimo terminas panašus į susijusio pensijų įsipareigojimo terminą, palūkanų normas.

ES darbuotojams skirtos išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui, yra įtrauktos į vieną planą, kurį sudaro ir pensijų sistema (EPPS), ir sveikatos draudimo sistema (BSDS), o teisė į draudimo apsaugą pagal BSDS sistemą priklauso nuo to, ar įgyta teisė į draudimą pagal EPPS sistemą. Kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, pagal šį bendrą planą tam tikros teisės, kaip antai teisė į atidėtą ir sumažintą pensiją pagal EPPS sistemą, įgyjamos po 10 tarnybos metų. Tačiau pagal bendrą planą įgytos teisės darbuotojui tęsiant tarnybą yra gerokai didesnės nei tos pradinės teisės, kaip matyti iš vėlesniais metais sukauptų teisių į pensiją.

Todėl, siekiant parodyti pagrindinės operacijos ekonominį turinį, kurio reikia sąžiningam finansinės atskaitomybės kokybinių charakteristikų pateikimui, kaip nurodyta tiek 1-oje apskaitos taisyklėje, tiek TVSASV konceptualioje sistemoje, patirtos tvarkymo išlaidos yra kaupiamos tiesiniu metodu per numatomą darbuotojų aktyvios tarnybos laikotarpį, t. y. laikotarpį nuo tos dienos, kai darbuotojo tarnyba pirmą kartą suteikia teisę į išmokas pagal planą (nepriklausomai nuo to, ar išmokos priklauso nuo tolesnės tarnybos) iki dienos, kai tolesnė darbuotojo tarnyba nebesuteiks teisių į reikšmingas papildomas išmokas pagal planą, išskyrus tolesnį darbo užmokesčio didinimą. Šis metodas nuosekliai taikomas pagal bendrą planą numatytoms išmokoms.

Grynojo nustatytų išmokų įsipareigojimo pakartotiniai vertinimai apima aktuarinį pelną ir nuostolius bei plano turto grąžą ir yra nedelsiant pripažįstami kaip grynasis turtas.

ES pripažįsta grynąsias palūkanų išlaidas (pajamų) ir kitas išlaidas, susijusias su nustatyto dydžio išmokų planais, finansinės veiklos ataskaitos eilutėje „Personalo ir pensijų išlaidos“.

Kai skiriamos išmokos pakeičiamos arba sumažinamos, susidaręs išmokų pokytis, susijęs su ankstesne tarnyba, arba sumažinimo pelnas ar nuostoliai nedelsiant pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Plano įvykdymo pelnas ir nuostoliai pripažįstami tada, kai planas įvykdomas. Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina iš karto pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai pokyčiai priklauso nuo darbuotojų, likusių tarnyboje tam tikram laikotarpiui.

1.5.11.    Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai ES turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiosioms šalims, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai būsimiems veiklos nuostoliams nepripažįstami. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų sudarymo datą turimam įsipareigojimui padengti, įvertis. Kai atidėjinys susijęs su daug punktų, įsipareigojimas vertinamas apskaičiuojant visus galimus rezultatus ir jų tikimybę (tikėtinos vertės metodas).

Atidėjiniai nuostolingoms sutartims vertinami numatomų sutarties nutraukimo išlaidų arba numatomų grynųjų sutarties tęsimo išlaidų (priklausomai nuo to, kurios yra mažesnės) dabartine verte.

1.5.12.    Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas, finansiniai įsipareigojimai, parodomi amortizuota savikaina, arba kaip finansinės garantijos įsipareigojimai.

Pasiskolintas lėšas sudaro iš kredito įstaigų pasiskolintos sumos ir skolos lakštais patvirtintos skolos. Pasiskolintos lėšos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, lygia jų emisijos pajamoms (gauto atlygio tikrajai vertei), atėmus sandorio sąnaudas, o vėlesniais laikotarpiais parodomos amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą; bet koks pajamų, atėmus sandorio sąnaudas, ir išpirkimo vertės skirtumas pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju faktinių palūkanų metodas gali būti netaikomas paskoloms ir pasiskolintoms sumoms reikšmingumo sumetimais. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansiniai įsipareigojimai, klasifikuojami pagal tikrąją vertę kaip perteklius arba deficitas, apima išvestines finansines priemones, kai tikroji vertė neigiama. Jų apskaita yra tokia pati kaip ir tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (žr. 1.5.5 pastabą).

Finansinės garantijos įsipareigojimai iš pradžių pripažįstami tikrąja verte, kaip gauta įmoka. Vėliau finansinės garantijos įsipareigojimai vertinami didesniąja iš šių sumų: finansinių garantijų įsipareigojimo įvykdymo išlaidų tiksliausio įverčio ir iš pradžių pripažintos sumos, jei reikia, atėmus sukauptą amortizaciją. ES pripažįsta finansinės garantijos įsipareigojimą, kai gauna atlygį už garantijos suteikimą, t. y. rinkos sąlygomis, arba kai galima patikimai nustatyti garantijos tikrąją vertę. Jei nėra aktyvios tiesiogiai lygiavertės garantijos sutarčių rinkos, ES suteiktą garantiją parodo kaip neapibrėžtąjį įsipareigojimą (žr. 1.7.2 pastabą) arba, kai yra didelė tikimybė, kad įsipareigojimui įvykdyti reikės išteklių, ES pripažįsta atidėjinį (žr. 1.5.11 pastabą).

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, išskyrus sumas, kurių išpirkimo terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

ES patikos fondai, kurie yra laikomi Komisijos einamosios veiklos dalimi (t. y. patikos fondai „Madad“ ir „Colombia“), yra apskaitomi Komisijos ataskaitose ir tada konsoliduojami ES metinėse finansinėse ataskaitose. Todėl kitų paramos teikėjų įnašai į ES patikos fondus atitinka sąlyginių įplaukų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir jie pateikiami kaip finansiniai įsipareigojimai iki tol, kol tenkinamos sąlygos, susietos su pervestais įnašais, t. y. kol patikos fondas patirs reikalavimus atitinkančias išlaidas. Patikos fondas privalo finansuoti konkrečius projektus, o likvidavimo metu likusias lėšas grąžinti. Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną likę įnašų įsipareigojimai vertinami kaip gauti įnašai, atėmus patikos fondo patirtas išlaidas, kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas. Ataskaitų teikimo tikslais grynosios išlaidos priskiriamos prie kitų paramos teikėjų įnašų proporcingai gryniesiems įnašams, sumokėtiems iki gruodžio 31 d. Šis įnašų priskyrimas yra tik orientacinis. Jei patikos fondas likviduojamas, dėl likusių išteklių faktinio padalijimo nuspręs patikos fondo valdyba.

1.5.13.    Mokėtinos sumos

Didžioji ES mokėtinų sumų dalis yra neapmokėti dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymai kompensuoti išlaidas (neprekybinės operacijos). Jos registruojamos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti išlaidas. Atlikus patikrinimą ir priėmus finansuoti tinkamas išlaidas, mokėtinos sumos vertinamos reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą, o susijusios reikalavimus atitinkančios išlaidos registruojamos apskaitoje, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai jas priima ES.

1.5.14.    Sukauptos ir būsimojo laikotarpio pajamos bei sąnaudos

Operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta, ES pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (pavyzdžiui, remiantis sutartimi), bet sąskaita dar neišrašyta, finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos. Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, pajamos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

Išlaidos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Sukauptos sąnaudos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis apskaičiuotąja pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias Komisijos parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų sąžiningai nurodyti ekonominiai ir kiti įvykiai, kurie turi būti nurodyti. Analogiškai, kai mokėjimas už dar nesuteiktas paslaugas arba dar nepristatytas prekes atliekamas avansu, išlaidos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

1.6.   FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

1.6.1.    Pajamos

PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

Absoliuti dauguma ES pajamų yra susijusi su neprekybinėmis operacijomis:

BNP pagrįsti ištekliai ir PVM ištekliai

Gautinos sumos yra pripažįstamos, kai Komisija išsiunčia valstybėms narėms pareikalavimą įmokėti įnašus. Šios sumos vertinamos „pareikalauta suma“. Kadangi PVM ir BNP ištekliai pagrįsti atitinkamų biudžetinių metų duomenų įverčiais, jie gali būti pakoreguoti, nes sumos gali keistis kol valstybės narės nepaskelbė galutinių duomenų. Įverčių pokyčio poveikis yra įtraukiamas nustatant laikotarpio, kai įvyko pokytis, grynąjį perteklių arba deficitą.

Tradiciniai nuosavi ištekliai

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos ir susijusios įplaukos pripažįstamos, kai iš valstybių narių gaunamos atitinkamos mėnesinės A ataskaitos (apimančios surinktus muitus ir mokėtinas sumas, kurios yra garantuotos ir neužginčytos). Finansinių ataskaitų sudarymo datą valstybių narių surinktos, bet Komisijai dar nesumokėtos laikotarpio pajamos yra įvertinamos ir pripažįstamos kaip sukauptos pajamos. Sumos, nurodytos iš valstybių narių gautose ketvirtinėse B ataskaitose (apimančios muitus, kurie nėra nei surinkti, nei garantuoti, taip pat garantuotas sumas, užginčytas skolininko), yra pripažįstamos kaip įplaukos, atėmus su jomis susijusias surinkimo sąnaudas. Be to, pripažįstamas vertės sumažėjimas, lygus įvertintam susigrąžinimo skirtumui.

Baudos

Pajamos iš baudų pripažįstamos, kai ES priima sprendimą skirti baudą ir apie tai oficialiai praneša adresatui. Priėmus sprendimą skirti baudą, įmonės per du mėnesius nuo pranešimo dienos turi:

a)	arba pritarti sprendimui (tokiu atveju jie privalo per nustatytą laikotarpį sumokėti baudą, ir suma laikoma ES galutinai surinkta); arba

b)	nepritarti sprendimui (tokiu atveju jie pateikia apeliacinį skundą pagal ES teisę).

Tačiau net pateikus apeliacinį skundą, bauda turi būti sumokėta per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, nes apeliacinis skundas nesustabdo sprendimo galiojimo (SESV 278 straipsnis). Gauti pinigai naudojami susigrąžintinai sumai padengti. Tačiau, pritarus Komisijos apskaitos pareigūnui, įmonė gali vietoj to pateikti banko garantiją tai sumai. Tokiu atveju bauda lieka kaip susigrąžintina suma. Jeigu negaunami nei pinigai, nei garantija ir kyla abejonių dėl įmonės mokumo, pripažįstamas teisės į gautinas sumas vertės sumažėjimas.

Jeigu įmonė sprendimą apskundė ir jau laikinai sumokėjo baudą, suma parodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, arba, jeigu tikėtina, kad Bendrasis Teismas gali priimti ES nepalankų sprendimą, tokiai rizikai daromas atidėjinys. Jeigu vietoj to pateikta garantija, neapmokėtos susigrąžintinos sumos vertė sumažinama.

Banko sąskaitose, kuriose laikomos gautos sumos, sukauptos Komisijos gautos palūkanos pripažįstamos pajamomis ir atitinkama suma padidinamas neapibrėžtasis įsipareigojimas.

Nuo 2010 m visas laikinai surinktas baudas Komisija valdo specialiai sukurtame fonde (BUFI) ir investuoja į finansines priemones.

PAJAMOS IŠ PREKYBOS OPERACIJŲ

Prekių ir paslaugų pardavimo pajamos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio pajamos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

Palūkanų pajamos ir išlaidos

Palūkanų pajamos ir išlaidos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Šis metodas taikomas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms arba palūkanų išlaidoms per atitinkamą laikotarpį paskirstyti. Apskaičiuodama faktinę palūkanų normą, ES įvertina pinigų srautus, atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutartines nuostatas (pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo pasirinkimą), tačiau neatsižvelgia į būsimus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi mokesčiai ir kitos palūkanų normos sumos, kurias sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurios yra neatskiriama faktinės palūkanų normos dalis, taip pat sandorio išlaidos ir visos kitos įmokos arba nuolaidos.

Kai finansinis turtas arba panašaus finansinio turto grupė yra nurašyta dėl vertės sumažėjimo nuostolių, vertinant vertės sumažėjimo nuostolius palūkanų pajamos pripažįstamos taikant palūkanų normą, naudojamą diskontuojant būsimus pinigų srautus.

Pajamos iš dividendų

Pajamos iš dividendų ir panašių paskirstomųjų išmokų pripažįstamos tada, kai nustatoma teisė gauti mokėjimą.

1.6.2.    Išlaidos

Neprekybinių operacijų išlaidos sudaro didžiąją dalį ES išlaidų. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir savanoriškos dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos.

Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal teisės aktus (Finansinį reglamentą, Tarnybos nuostatus arba kitus teisės aktus) arba yra pasirašytas susitarimas, pagal kurį leidžiama atlikti pervedimą; lėšų gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus; sumą galima pagrįstai apskaičiuoti.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis mokėjimo prašymas arba prašymas padengti išlaidas, jie pripažįstami išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Finansuoti tinkamos išlaidos, kurios turi būti kompensuotos gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos išlaidos.

Prekybinių operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir jas priima ES. Jos vertinamos jų pradine sąskaitoje faktūroje nurodyta suma. Be to, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną išlaidos, susijusios su paslauga, suteikta laikotarpiu, už kurį sąskaita faktūra dar negauta ar nepriimta, vertinamos ir pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

1.7.   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

1.7.1.    Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

1.7.2.    Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių, arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba retais atvejais – kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta. Neapibrėžtasis įsipareigojimas parodomas, nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių tikimybė yra maža.

1.8.   PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Informacija apie pinigų srautus suteikia pagrindą įvertinti ES gebėjimą gauti pinigų ir pinigų ekvivalentų bei jos poreikius tuos pinigų srautus panaudoti.

Pinigų srautų ataskaita rengiama naudojant netiesioginį metodą. Tai reiškia, kad grynasis finansinių metų ekonominis rezultatas koreguojamas atsižvelgiant į nepiniginio pobūdžio sandorių rezultatus, visas praėjusių ar būsimų laikotarpių pagrindinės veiklos pinigų įplaukų ar išmokų atidėtas arba sukauptas sumas ir pajamų arba išlaidų, susijusių su investicinės veiklos pinigų srautais, punktus.

Pinigų srautai, atsirandantys iš sandorių užsienio valiuta, parodomi ES atskaitomybės valiuta (eurais), taikant užsienio valiutos keitimo į eurus kursą, galiojantį pinigų srautų dieną.

Pinigų srautų ataskaitoje pateikti laikotarpio pinigų srautai, suklasifikuoti pagal pagrindinę ir investicinę veiklą (ES nevykdo finansinės veiklos).

Pagrindinė veikla – tai ES veikla, kuri nėra investicinė veikla. Ji apima didžiąją vykdomos veiklos dalį. Gavėjams suteiktos paskolos (ir susijusios pasiskolintos lėšos, kai taikytina) nelaikomos investicine (arba finansine) veikla, kadangi jomis siekiama bendrųjų tikslų, taigi jos yra ir ES kasdienių operacijų dalis.

Investicinė veikla – tai nematerialiojo ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių įsigijimas ir perleidimas bei kitos investicijos, kurios neįtraukiamos į pinigų ekvivalentus. Prie investicinės veiklos nepriskiriamos gavėjams suteiktos paskolos. Siekiama parodyti realias ES atliktas investicijas.

2.   BALANSO PASTABOS

TURTAS

2.1.   NEMATERIALUSIS TURTAS

mln. EUR
Bendra balansinė vertė 2019 12 31	1 230
Papildomos sumos	216
Turto perleidimas	(39)
Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą	0
Kiti pokyčiai	2
Bendra balansinė vertė 2020 12 31	1 409
Sukaupta amortizacija 2019 12 31	(715)
Amortizacijos sąnaudos per metus	(113)
Atkurta amortizacija	0
Turto perleidimas	38
Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą	0
Kiti pokyčiai	0
Sukaupta amortizacija 2020 12 31	(789)
Grynoji balansinė vertė 2020 12 31	620
Grynoji balansinė vertė 2019 12 31	515

Šios sumos pirmiausia susijusios su kompiuterine programine įranga.

2.2.   NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGINIAI

Kosminės erdvės priemonių kategorija apima veiklai skirtą ilgalaikį turtą, susijusį su dviem ES kosmoso programomis: pasaulinėmis palydovinės navigacijos sistemomis, t. y. GALILEO ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema, ir Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa „Copernicus“. Dar neveikiančių kosmoso sistemų turtas yra įtrauktas į kategoriją „Statomas turtas“. Su ES kosmoso programomis susijęs turtas kaupiamas padedant Europos kosmoso agentūrai (EKA).

Kalbant apie „Copernicus“, 2020 m. nepradėjo veikti nė vienas naujas palydovas. Sistemą sudaro 26 palydovai. GALILEO veiklai skirtas ilgalaikis turtas, apimantis ir palydovus, ir antžeminę įrangą, 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 145 mln. EUR, atėmus sukauptą nusidėvėjimą (2019 m. — 2 489 mln. EUR). Likusio statomo turto bendra vertė yra 1 872 mln. EUR (2019 m. — 1 361 mln. EUR). Sistema GALILEO bus toliau plėtojama, kol nepradės veikti visu pajėgumu. Kai sistema GALILEO bus užbaigta, ją iš viso sudarys 30 palydovų (įskaitant 6 atsarginius palydovus).

Kalbant apie „Copernicus“, 2020 m. nepradėjo veikti nė vienas naujas palydovas. Bendra „Copernicus“ veiklai skirto ilgalaikio turto vertė yra 877 mln. EUR (2019 m. – 1 153 mln. EUR), atėmus sukauptą nusidėvėjimą. Dar 1 894 mln. EUR, susijusių su „Copernicus“ palydovais, yra pripažįstami kaip statomas turtas (2019 m. – 1 453 mln. EUR). Šis padidėjimas apima 266 mln. EUR, susijusių su palydovu 6A; nuosavybės teisė į jį iš EKA gauta 2020 m. lapkričio 21 d., t. y. jo pakėlimo dieną. Numatoma, kad jis bus pradėtas laikyti veikiančiu 2021 m. viduryje atlikus kontrolės procedūras.

24 mln. EUR vertės ilgalaikis turtas, susijęs su EGNOS antžemine infrastruktūra (2019 m. – 37 mln. EUR) taip pat įtrauktas į turto kategoriją „Kosminės erdvės priemonės“. Be to, EGNOS statomas turtas sudaro 273 mln. EUR (2019 m. – 238 mln. EUR).

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai

mln. EUR
	Žemė ir pastatai	Kosminės erdvės priemonės	Įranga ir įrenginiai	Baldai ir transporto priemonės	Aparatinė įranga	Kita	Finansinė nuoma	Statomas turtas	Iš viso
Bendra balansinė vertė 2019 12 31	5 895	5 680	542	259	644	325	2 638	3 653	19 635
Įsigijimai	15	6	27	13	123	12	18	1 155	1 369
Turto perleidimas	(0)	(16)	(16)	(6)	(45)	(20)	(2)	(1)	(106)
Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą	26	—	3	7	5	14	(3)	(52)	0
Kiti pokyčiai	(11)	—	(10)	(0)	0	(0)	(0)	(8)	(29)
Bendra balansinė vertė 2020 12 31	5 924	5 670	546	272	727	332	2 650	4 748	20 868
Sukauptas nusidėvėjimas 2019 12 31	(3 503 )	(2 001 )	(457)	(194)	(533)	(255)	(1 313 )		(8 255 )
Nusidėvėjimo sąnaudos per metus	(185)	(635)	(33)	(15)	(67)	(23)	(93)		(1 051 )
Atkurtas nusidėvėjimas	—	—	—	0	0	0	—		0
Turto perleidimas	0	10	16	6	45	20	1		98
Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą	—	—	0	(0)	(2)	0	2		(0)
Kiti pokyčiai	11	—	10	0	0	0	—		21
Sukauptas nusidėvėjimas 2020 12 31	(3 676 )	(2 625 )	(465)	(203)	(557)	(259)	(1 402 )		(9 186 )
GRYNOJI BALANSINĖ VERTĖ 2020 12 31	2 249	3 045	81	69	170	73	1 248	4 748	11 682
GRYNOJI BALANSINĖ VERTĖ 2019 12 31	2 392	3 679	85	65	110	70	1 325	3 653	11 380

2.3.   INVESTICIJOS, APSKAITYTOS TAIKANT NUOSAVYBĖS METODĄ

Komisijos atstovaujamos ES dalyvavimas Europos investicijų fondo (EIF) kaip asocijuotojo ūkio subjekto kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą. EIF yra ES finansų įstaiga, kurios specializacija – teikti rizikos kapitalą ir garantijas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). EIF įsikūręs Liuksemburge ir veikia kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė. Jo nariai yra Europos investicijų bankas (EIB), ES ir finansų įstaigų grupė. 2020 m. gruodžio 31 d. ES priklausė 29,7 proc. EIF nuosavybės (2019 m. – 29,7 proc.) ir 29,7 proc. balsavimo teisių (2019 m. – 29,7 proc.). Pagal EIF įstatus į teisės aktais numatytą rezervą jis turi skirti bent 20 proc. metinio grynojo rezultato, kol sukauptas rezervas pasieks 10 proc. pasirašytojo kapitalo. Šio rezervo paskirstyti negalima.

mln. EUR
	Europos investicijų fondas
Dalis 2019 12 31	591
Įnašai	—
Gauti dividendai	—
Grynojo rezultato dalis	38
Grynojo turto dalis	(42)
Dalis 2020 12 31	588

Toliau nurodytos balansinės vertės sumos priskiriamos ES pagal jai tenkančią kapitalo procentinę dalį.

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
	EIF, iš viso	EIF, iš viso
Turtas	3 256	2 965
Įsipareigojimai	(1 277 )	(975)
Pajamos	322	337
Išlaidos	(194)	(161)
Perteklius / (deficitas)	129	176

Pirmiau pateiktos apibendrintos finansinės informacijos suderinimas su EIF turimų palūkanų apskaitine suma yra toks:

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Asocijuotųjų ūkio subjektų grynasis turtas	1 979	1 990
EB nuosavybės dalis EIF	29,7  %	29,7  %
Balansinė vertė	588	591

ES, atstovaujama Komisijos, 2020 m. gruodžio 31 d. apmokėjo 20 proc. savo pasirašytų EIF kapitalo akcijų, nepareikalauta suma yra tokia:

mln. EUR
	Visas EIF kapitalas	ES pasirašyta dalis
Visas akcinis kapitalas	4 500	1 337
Apmokėtas	(900)	(267)
Nepareikalauta	3 600	1 070

2.4.   FINANSINIS TURTAS

mln. EUR
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
Ilgalaikis
Parduoti laikomas finansinis turtas	2.4.1	16 134	15 211
Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas	2.4.2	193	134
Paskolos	2.4.3	82 887	51 368
		99 214	66 714
Trumpalaikis
Parduoti laikomas finansinis turtas	2.4.1	3 453	3 196
Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas	2.4.2	6	3
Paskolos	2.4.3	10 422	1 316
		13 881	4 514
Iš viso		113 095	71 228

2.4.1.    Parduoti laikomas finansinis turtas

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
BUFI investicijos	1 598	1 863
Likviduojama EAPB	1 445	1 459
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas	188	188
EIVT vietos darbuotojų pensijų planas	73	75
	3 304	3 585
Garantijų fondai biudžeto garantijų atveju:
ESIF garantijų fondas	7 526	6 654
Išorės veiksmų garantijų fondas	2 794	2 545
EDVF garantijų fondas	692	595
	11 012	9 794
Finansinės priemonės, finansuojamos iš ES biudžeto:
„Horizontas 2020“	3 097	2 455
Europos infrastruktūros tinklų priemonė	764	699
ES MVĮ nuosavo kapitalo priemonės	533	507
Europos fondas Pietryčių Europai	163	166
Ekologiško augimo fondas	143	70
Energijos vartojimo efektyvumo finansinė priemonė	104	105
Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė	96	597
Rizikos kapitalo operacijos	82	112
Kita	289	317
	5 271	5 028
Iš viso	19 587	18 407
Ilgalaikis	16 134	15 211
Trumpalaikis	3 453	3 196

Iš bendros 19 587 mln. EUR sumos ES investicijų forma turimą parduoti laikomą finansinį turtą sudaro

—	14 998 mln. EUR skolos vertybiniai popieriai (pvz., obligacijos) (2019 m. – 14 998 mln. EUR),

—	4 071 mln. EUR nuosavybės priemonės (2019 m. – 2 801 mln. EUR), taip pat

—	654 mln. EUR (2019 m. – 608 mln. EUR) investicijų į pinigų rinkos fondus (pvz., į „EIB Unitary Fund“).

BUFI investicijos

Laikinai surinktos baudos, susijusios su konkurencijos bylomis, yra skirtos specialiam fondui (BUFI fondui – Biudžeto baudų fondui) ir Komisija jas investuoja į skolos priemones, priskiriamas prie parduoti skirto finansinio turto.

Likviduojama EAPB

Likviduojamos Europos anglių ir plieno bendrijos (toliau – likviduojama EAPB) atveju visas parduoti laikomas finansinis turtas yra skolos vertybiniai popieriai eurais, kotiruojami aktyviojoje rinkoje.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

ES turi finansinių investicijų į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalą, kuriame 2020 m. gruodžio 31 d. turimų akcijų skaičius buvo 90 044 (2019 m. — 90 044 akcijos) ir sudarė 3 proc. viso pasirašyto akcinio kapitalo. ES iš viso pasirašė 900 mln. EUR akcinio kapitalo, iš kurių 713 mln. EUR šiuo metu yra nepareikalauta įmokėti. Pagal susitarimą, kuriuo įsteigiamas ERPB, akcininkai turi tam tikrų sutartinių apribojimų, pavyzdžiui, tai, kad akcijos negali būti perduodamos, o jų išpirkimo kaina negali viršyti pradinės pirkimo kainos. Investiciją į ERPB ES vertina tikrąja verte. Pradinė pirkimo kaina laikoma geriausiu tikrosios vertės įverčiu, ypač dėl minėtų sutartinių apribojimų. Nors ERPB akcijos nėra kotiruojamos jokioje vertybinių popierių biržos rinkoje, neseniai buvo atliktos operacijos su ūkio subjekto, į kurį investuojama, nuosavybe (kapitalo emisija nominaliąja verte), o tai rodo, kad šioje situacijoje kaina yra geriausias tikrosios vertės įvertis.

GARANTIJŲ FONDAI, SKIRTI BIUDŽETO GARANTIJOMS

ESIF garantijų fondas

Vadovaujantis ESIF reglamentu (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 (23)), ESIF garantijų fondas įsteigtas siekiant suteikti likvidumo atsargas nuostoliams, kuriuos gali patirti EIB, vykdydamas savo finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms pagal ESIF susitarimą gali būti skirta ESIF ES garantija, padengti (žr. 4.1.1 pastabą). ESIF garantijų fondas finansuojamas įnašais iš ES biudžeto. Jį taip pat sudaro investuotų garantijų fondo išteklių grąža, ES pajamos, gautos kaip atlygis už garantiją pagal ESIF susitarimą, ir EIB iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų susigrąžintos sumos, susijusios su ankstesniais reikalavimais mokėti pagal garantiją. 2020 m. pabaigoje ESIF garantijų fondo turtas iš viso siekė 8 028 mln. EUR (2019 m. – 6 688 mln. EUR), iš jų 7 526 mln. EUR buvo investuota į parduoti laikomą finansinį turtą (2019 m. – 6 654 mln. EUR); 931 mln. EUR (2019 m. – 1 879 mln. EUR) įsipareigota skirti, tačiau ši suma į fondą dar neįmokėta ir įtraukta į 5.1 pastaboje nurodytą biudžetinių RAL sumą ir taip pat nurodyta kaip į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai. Fondui bus skiriama vis daugiau lėšų ir jis laipsniškai pasieks 9,1 mlrd. EUR sumą, t. y. 35 proc. visų ES ESIF garantijų įsipareigojimų.

Išorės veiksmų garantijų fondas

Išorės veiksmų garantijų fondas dengia ES biudžeto garantijomis užtikrintas paskolas, visų pirma EIB skolinimo operacijas už ES ribų, finansuojamas iš EIB nuosavų išteklių, ir MFP paskolas bei Euratomo paskolas už ES ribų (žr. 4.1.1 pastabą). Fondą valdo EIB ir jis skirtas ES garantijomis užtikrintoms įsipareigojimų nevykdančių skolininkų skoloms padengti. Fondą sudaro ES biudžeto įmokos, už investuotą Fondo turtą gautos palūkanos ir sumos, atgautos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, kurių atžvilgiu Fondas turėjo panaudoti savo garantijas. Išorės veiksmų garantijų fondo dydis turėtų atitikti tikslinę sumą, atitinkančią 9 proc. garantuotų metų pabaigoje negrąžintų paskolų. Skirtumas tarp tikslinės sumos ir Fondo turto vertės metų pabaigoje bus padengiamas iš ES biudžeto N + 2 metais, o bet koks perteklius grąžinamas į ES biudžetą. 2020 m. pabaigoje Garantijų fondo turtas išorės veiksmams iš viso siekė 2 813 mln. EUR (2019 m. – 2 590 mln. EUR), iš jų 2 794 mln. EUR buvo investuota į parduoti laikomą finansinį turtą (2019 m. – 2 545 mln. EUR);

EDVF garantijų fondas

Pagal EDVF reglamentą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1601) EDVF garantijų fondas įsteigtas siekiant užtikrinti likvidumo atsargas, kurios bus naudojamos pateikus reikalavimus mokėti pagal Sąjungos garantiją, suteiktą pagal atitinkamus EDVF garantijos susitarimus. EDVF garantijų fondas yra finansuojamas įnašais iš ES biudžeto, 11-ojo EPF įnašais į ES biudžetą kartu su savanoriškais valstybių narių ir kitų mokėtojų įnašais. Fondą taip pat sudaro investuotų išteklių grąža, iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų susigrąžintos sumos, pajamos ir visi kiti mokėjimai, kuriuos ES gavo pagal EDVF garantijos susitarimus. EDVF garantijų fondui buvo skirta iki 750 mln. EUR suma, t. y. 50 proc. visų būsimų EDVF garantijos įsipareigojimų, numatytų ES biudžete, ir toliau didinamas kitais įnašais. 2020 m. pabaigoje ESIF garantijų fondo turtas iš viso siekė 804 mln. EUR (2019 m. – 600 mln. EUR), iš jų 692 mln. EUR investuota į parduoti laikomą finansinį turtą (2019 m. – 595 mln. EUR) investicijų į pinigų rinkos fondus (pvz., į „EIB Unitary Fund“).

FINANSINĖS PRIEMONĖS, FINANSUOJAMOS IŠ ES BIUDŽETO

„Horizontas 2020“

Pagal ES reglamentą, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), siekiant pagerinti ūkio subjektų, užsiimančių moksliniais tyrimais ir inovacijomis, galimybes gauti finansavimą, buvo sukurtos naujos finansinės priemonės. Šios priemonės yra:

—	„InnovFin“ paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagal kurią Komisija dalijasi finansine rizika, susijusia su EIB pasirašytų naujų finansavimo operacijų portfeliu,

—

„InnovFin“ MVĮ garantija, įskaitant MVĮ iniciatyvos neribotų garantijų priemonę (SIUGI) – EIF valdoma garantijų priemonė, pagal kurią finansų tarpininkams teikiamos garantijos ir priešpriešinės garantijos naujiems paskolų portfeliams (pagal SIUGI Komisija finansine rizika, susijusia su suteikta garantija, dalijasi su valstybėmis narėmis, EIF ir EIB),

—	„InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagal kurią teikiamos investicijos į rizikos kapitalo fondus ir kurią valdo EIF, taip pat

—

EIC fondas (Europos inovacijų tarybos fondas), teikiantis nuosavo kapitalo finansavimą siekiant paspartinti inovacijų ir diegimo rinkoje veiksmus. EIC fondas pirmiausia bus finansuojamas 2021–2027 m. DFP lėšomis pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“. Tačiau Komisija įsipareigojo bandomajai priemonei, kuria steigiamas EIC fondas, skirti išteklių, turimų pagal programą „Horizontas 2020“.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 (24) Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skolos priemonė buvo sukurta siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti finansavimą infrastruktūros projektams transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Ją valdo EIB pagal susitarimą su ES. EITP skolos finansinė priemonė – Paskolų garantijų priemonės TEN-T projektams (PGTT) ir Projektų obligacijų iniciatyvos bandomojo etapo tęsinys. Pagal ją siūloma pasidalyti skolos finansavimo riziką pirmaeilės ir subordinuotosios skolos ar garantijų forma ir teikti paramą projektų obligacijoms. Po 2019 m. birželio 19 d., įsigaliojus pirmajam susitarimo dėl įnašo su EIB pakeitimui, visos EIB vykdomos EITP operacijos priskiriamos prie vieno iš dviejų portfelių: skolų portfelio arba vertybiniais popieriais nepakeisto finansavimo portfelio, kuriam taikomas naujas portfeliu grindžiamas rizikos pasidalijimo metodas.

ES MVĮ nuosavo kapitalo priemonės

Tai yra nuosavo kapitalo priemonės, kurios buvo finansuojamos pagal programas COSME, CIP bei Daugiametę įmonių programą ir Iniciatyvą augimui ir užimtumui skatinti, kuriuos patikos principu valdo EIF ir kuriais remiamas MVĮ steigimas ir finansavimas pačioje jų veiklos pradžioje ir jų augimo etapu, investuojant į tinkamus specialius rizikos kapitalo fondus.

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė

Pagal Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę Europos Sąjunga Europos investicijų bankui teikia paskolų ir garantijų, kurias EIB teikia reikalavimus atitinkantiems mokslinių tyrimų projektams, garantijas. Į šią kategoriją įtrauktas parduoti laikomas turtas naudojamas kaip atidėjiniai ES finansinei rizikai, kai EIB pareikalauja ES garantijos, padengti. Iš viso pagal 2007–2013 m. DFP RPFP buvo skirtas 1 mlrd. EUR ES biudžeto. Pagal 2014–2020 m. DPF naujų biudžeto įnašų RPFP nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis RPFP vykdomų operacijų EIB jau apmokėta, 2019 ir 2020 m. EIB iš dalies grąžino ES garantiją. Dėl to sumažėjo ES neapibrėžtieji įsipareigojimai (žr. 4.1.3 pastabą). Taigi, 2020 m. pabaigoje ES parduoti laikomas turtas yra gerokai mažesnis, nes 2020 m. EIB grąžino Komisijai 500 mln. EUR ES įnašą, iš pradžių naudotą ES finansinėms priemonėms pagal programą „Horizontas 2020“ sustiprinti.

2.4.2.    Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

mln. EUR
Išvestinės finansinės priemonės rūšis	2020 12 31		2019 12 31
	Tariamoji suma	Tikroji vertė	Tariamoji suma	Tikroji vertė
Išankstinis sandoris užsienio valiuta	417	6	393	3
Kapitalo portfelio garantija	3 197	193	1 439	134
Iš viso	3 614	199	1 832	137
Ilgalaikis	3 197	193	1 439	134
Trumpalaikis	417	6	393	3

ES sudaro išankstinius sandorius užsienio valiuta, kad apdraustų ESIF garantijų fonde laikomų JAV doleriais išreikštų skolos vertybinių popierių užsienio valiutos riziką. Pagal išankstinius sandorius užsienio valiuta ES sumoka sutartyje numatytą tariamąją sumą užsienio valiuta (mokėjimo dalis), kaip parodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, ir suėjus išpirkimo datai gaus tariamąją sumą eurais (gavimo dalis). Tokie išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra vertinami tikrąja verte paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną ir klasifikuojami kaip finansinis turtas arba tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas, priklausomai nuo to, ar jų tikroji vertė yra teigiama, ar neigiama.

Į išlaidų kategoriją „Kapitalo portfelio garantija“ įtrauktos finansų įstaigoms ES suteiktos garantijos nuosavo kapitalo portfelio investicijoms, kurios yra klasifikuojamos kaip išvestinė finansinė priemonės ir apskaitomos kaip tikrąja verte vertinamas finansinis turtas arba įsipareigojimas kaip perteklius arba deficitas. Visa suma iš esmės atitinka ESIF garantiją, kurią ES suteikė EIB grupei, o pagrindinės investicijos į nuosavą kapitalą, kurias išmokėjo EIB ir EIF, sudaro 2 223 mln. EUR (2019 m. – 1 420 mln. EUR); ESIF nuosavo kapitalo portfelio ES garantijos tikroji vertė sudarė iš viso 164 mln. EUR (2019 m. – 134 mln. EUR).

Tikrąja verte vertinamo finansinio turto tikrosios vertės hierarchija

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
1 lygis. Kotiruojamos kainos aktyviosiose rinkose	15 383	15 482
2 lygis. Kiti nei kotiruojamos kainos stebimi duomenys	2 712	1 543
3 lygis. Vertinimo metodas, pagal kurį naudoti duomenys, negrindžiami stebėtais rinkos duomenimis	1 691	1 518
Iš viso	19 786	18 544

Ataskaitiniu laikotarpiu neatlikta jokių pervedimų iš 1 lygio į 2.

Finansinio turto, apskaičiuoto taikant vertinimo metodą, pagal kurį naudoti duomenys, negrindžiami stebėtais rinkos duomenimis (3 lygis), suderinimas

mln. EUR
Pradinis likutis 2020 1 1	1 518
Pirkimai, pardavimai, išleidimai ir atsiskaitymai	179
Laikotarpio pelnas ir nuostoliai kaip finansinės pajamos arba finansinės išlaidos	10
Pelnas arba nuostoliai kaip grynasis turtas	(17)
Į 3 lygį pervestos lėšos	—
Iš 3 lygio pervestos lėšos	—
Kita	1
Laikotarpio pabaigos likutis 2020 12 31	1 691

2.4.3.    Paskolos

mln. EUR
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
Paskolos finansinei paramai	2.4.3.1	93 193	52 564
Paskolos biudžeto programoms ir terminuotiems indėliams	2.4.3.2	116	121
Iš viso		93 309	52 684
Ilgalaikis		82 887	51 368
Trumpalaikis		10 422	1 316

2.4.3.1.   Paskolos finansinei paramai

mln. EUR
	EFSM	SURE	MB	MFP	Euratomas	Iš viso
Iš viso 2019 12 31	47 394	—	201	4 754	214	52 564
Naujos paskolos	—	39 500	—	1 675	100	41 275
Grąžinamos sumos	—	—	—	(617)	(35)	(651)
Valiutų keitimo kursų skirtumai	—	—	—	—	—	—
Balansinės vertės pokyčiai	2	3	0	0	0	6
Vertės sumažėjimas	—	—	—	—	—	—
Iš viso 2020 12 31	47 396	39 503	201	5 813	279	93 193
Ilgalaikis	37 050	39 500	200	5 783	250	82 783
Trumpalaikis	10 346	3	1	30	29	10 410

2020 m. gruodžio 31 d. paskolų finansinei paramai nominalioji vertė iš viso buvo 92 565 mln. EUR (2019 m. – 51 941 mln. EUR). Balansinės vertės pokytis atitinka sukauptų palūkanų pokytį.

Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM) suteikia galimybę skirti finansinę paramą valstybei narei, patiriančiai sunkumų arba susiduriančiai su didelių sunkumų grėsme dėl jos nekontroliuojamų išimtinių aplinkybių. Parama gali būti skiriama paskolos arba kredito linijos pavidalu. 2010 m. gegužės 9 d. ECOFIN tarybos išvadose nustatyta 60 mlrd. EUR bendra priemonės viršutinė riba, tačiau teisinės ribos neleidžia, kad paskolų arba kredito linijų mokėtina suma viršytų galimos maržos pagal nustatytą nuosavų išteklių viršutinę ribą. Pasiskolintos lėšos šioms paskoloms, išmokamoms pagal EFSM, užtikrinamos ES biudžeto garantijomis. Nenumatyta, kad EFSM dalyvautų naujose finansavimo programose ar sudarinėtų naujus paskolos priemonės susitarimus.

Parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) yra nauja Europos priemonė, kuria padedama apsaugoti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusius dirbančiuosius ir darbo vietas. Pagal šią priemonę valstybės narės gali prašyti ES finansinės paramos, kuri padėtų finansuoti staigiai ir smarkiai padidėjusias nacionalines viešąsias išlaidas, kurios susidarė dėl reaguojant į krizę taikomų nacionalinių sutrumpinto darbo laiko sistemų ir panašių priemonių, be kita ko, skirtų savarankiškai dirbantiems asmenims, arba tam tikrų su sveikata susijusių priemonių, visų pirma, darbo vietoje. Pagal ją paskolų nukentėjusioms valstybės narėms forma gali būti teikiama finansinė parama iki 100 mlrd. EUR. Priemonė yra paremta 25 mlrd. EUR garantijomis, kurias Komisijai suteikė valstybės narės. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2020/672 Komisija gali sudaryti paskolų susitarimą su valstybe nare tik po to, kai Komisija pasiūlo, o Taryba patvirtina įgyvendinimo sprendimą dėl SURE finansinės paramos. 2020 m. gruodžio 31 d. Taryba buvo patvirtinusi 90 363 mln. EUR finansinės paramos, iš jos Komisija su valstybėmis narėmis pasirašė 85 863 mln. EUR vertės paskolų susitarimų ir valstybėms narėms išmokėjo 39 500 mln. EUR (nominaliąja verte). Likusios pasirašytų paskolų susitarimų sumos išmokamos 2021 m. Informacijos apie su SURE paskolomis susijusius neapibrėžtuosius įsipareigojimus galima rasti 4.1.2 pastaboje.

Taikant Mokėjimų balansų (MB) priemonę – politika grindžiamą finansinę priemonę – euro neįsivedusioms ES valstybėms narėms teikiama vidutinės trukmės finansinė parama. Naudojant šią priemonę galima suteikti paskolas valstybėms narėms, kurios susiduria su mokėjimų balanso arba kapitalo judėjimo sunkumais arba kurioms kyla didelė tokių sunkumų grėsmė. Didžiausia pagal šią priemonę suteiktų paskolų suma negali viršyti 50 mlrd. EUR. Pasiskolintos lėšos šioms MB paskoloms užtikrinamos ES biudžeto garantijomis.

Makrofinansinė parama – finansinės paramos, kurią ES teikia šalims partnerėms, susiduriančioms su mokėjimų balanso krize, forma. Paprastai ši parama teikiama vidutinės trukmės arba ilgalaikių paskolų arba dotacijų, arba tinkamo jų derinio pavidalu ir iš esmės papildo pagal TVF remiamą koregavimo ir reformų programą suteiktą finansavimą. Šias paskolas garantuoja Išorės veiksmų garantijų fondas. Per metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., iš viso pagal MFP buvo išmokėta 1 675 mln. EUR vertės paskolų: 1 100 mln. EUR – Ukrainai, 250 mln. EUR – Jordanijai ir 325 mln. EUR – kitoms valstybėms. Informacijos apie su makrofinansinės paramos paskolomis susijusius neapibrėžtuosius įsipareigojimus galima rasti 4.1.2 pastaboje.

Europos atominės energijos bendrija (Euratomas, atstovaujamas Komisijos) skolina lėšas tiek valstybėms narėms, tiek ES nepriklausančioms valstybėms ir visų šių valstybių ūkio subjektams su energijos įrenginiais susijusiems projektams finansuoti. Euratomo paskoloms iš trečiųjų šalių gautos 279 mln. EUR garantijos (2019 m. – 214 mln. EUR). Informacijos apie su Euratomo paskolomis susijusius neapibrėžtuosius įsipareigojimus galima rasti 4.1.2 pastaboje.

Faktinės paskoloms taikomos palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas)

	2020 12 31	2019 12 31
Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)	0,50  % – 3,75  %	0,50  % – 3,75  %
Paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE)	0,00  % – 0,30  %	—
Mokėjimų balansas (MB)	2,88  %	2,88  %
Makrofinansinė parama (MFP)	0,00  % – 3,69  %	0,00  % – 3,82  %
Euratomas	0,00  % – 5,76  %	0,08  % – 5,76  %

2.4.3.2.   Paskolos biudžeto programoms ir terminuotiems indėliams

Paskolos biudžeto programoms yra paskolos, teikiamos lengvatinėmis sąlygomis, bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis valstybėmis (pvz., pagal MEDA programos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės priemonę), paskolos pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą ir pagal ES elektrifikavimo finansavimo iniciatyvą.

Terminuotieji indėliai apima sumas, kurių terminas yra daugiau kaip 3 mėnesiai ir kurios neatitinka pinigų ekvivalentų apibrėžimo.

Paskolų biudžeto programoms ir terminuotiesiems indėliams nominalioji vertė yra 768 mln. EUR (2019 m. – 728 mln. EUR).

Paskolų biudžeto programoms vertės sumažėjimas

mln. EUR
	2019 12 31	Įsigijimai	Panaikinimas	Nurašymai	Kita	2020 12 31
Paskolos biudžeto programoms	10	3	—	—	—	13
Perimtos paskolos	658	73	—	—	(4)	726
Iš viso	668	76	—	—	(4)	739

Perimtos paskolos – EIB suteiktos ir iš ES biudžeto garantuotos paskolos, kurių įsipareigojimai nevykdomi. Visos teisės į šias paskolas buvo perduotos ES atlikus mokėjimą iš Išorės veiksmų garantijų fondo arba ESIF garantijų fondo, kai buvo gautas reikalavimas mokėti pagal garantiją. Šių paskolų vertė yra visiškai sumažėjusi 726 mln. EUR suma (2019 m. – 658 mln. EUR). Reikalavimai mokėti pagal garantijas iš dalies buvo padengti iš ankstesniais metais suformuotų finansinių atidėjinių. Pagal atitinkamus ES ir EIB susitarimus išieškojimo procedūrą siekiant susigrąžinti visas mokėtinas sumas ES vardu vykdo EIB.

2.5.   IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

mln. EUR
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
Ilgalaikis
Išankstinis finansavimas	2.5.1	30 574	22 135
Kiti avansai valstybėms narėms	2.5.2	3 825	4 045
Įnašas į patikos fondus		119	60
		34 519	26 240
Trumpalaikis
Išankstinis finansavimas	2.5.1	24 902	22 314
Kiti avansai valstybėms narėms	2.5.2	3 327	2 892
		28 229	25 206
Iš viso		62 748	51 446

Įvairioms programoms turėtų būti skirtos pakankamos išankstinio finansavimo sumos siekiant užtikrinti gavėjui reikiamą finansavimą projektui pradėti ir vykdyti, taip pat kartu apsaugant ES finansinius interesus ir atsižvelgiant į teisinius, veiklos ir išlaidų veiksmingumo apribojimus.

2.5.1.    Išankstinis finansavimas

mln. EUR
	Bendra suma	Tarpuskaita, vykdoma kaupimo principu	Grynoji suma 2020 12 31	Bendra suma	Tarpuskaita, vykdoma kaupimo principu	Grynoji suma 2019 12 31
Pasidalijamasis valdymas
EŽŪFKP ir kitos kaimo plėtros priemonės	3 193	—	3 193	3 193	—	3 193
ERPF ir Sanglaudos fondas	23 074	(3 846 )	19 229	17 985	(3 540 )	14 444
ESF	8 222	(1 348 )	6 874	6 830	(1 530 )	5 301
Kita	4 192	(1 520 )	2 672	3 549	(1 463 )	2 086
	38 681	(6 713 )	31 967	31 557	(6 533 )	25 024
Tiesioginis valdymas
Vykdo:
Komisija	17 031	(10 648 )	6 382	12 839	(8 344 )	4 495
ES vykdomosios įstaigos	18 565	(10 931 )	7 633	16 522	(10 339 )	6 184
Patikos fondai	1 121	(843)	278	858	(665)	194
	36 716	(22 423 )	14 294	30 219	(19 347 )	10 872
Netiesioginis valdymas
Vykdo:
Kitos ES agentūros ir įstaigos	1 243	(781)	462	1 162	(678)	484
Trečiosios valstybės	1 515	(1 043 )	471	1 491	(861)	630
Tarptautinės organizacijos	9 068	(6 020 )	3 048	8 289	(5 317 )	2 972
Kiti subjektai	11 665	(6 432 )	5 233	10 570	(6 104 )	4 467
	23 491	(14 276 )	9 215	21 513	(12 960 )	8 553
Iš viso	98 888	(43 412 )	55 476	83 289	(38 840 )	44 449
Ilgalaikis	30 574	—	30 574	22 135	—	22 135
Trumpalaikis	68 314	(43 412 )	24 902	61 154	(38 840 )	22 314

Išankstinis finansavimas reiškia išmokėtus pinigus, taigi – mokėjimų asignavimų panaudojimą. Kaip paaiškinta 1.5.7 pastaboje, tai yra avansai, todėl jie dar nėra įtraukti į apskaitą. Taigi, nors išankstinis finansavimas sumažina RAL (žr. 5.1 pastabą), jis yra išlaidos, kurios dar turi būti priimtos ir pripažintos finansinės veiklos ataskaitoje.

Pasidalijamojo valdymo atveju beveik visos išankstinio finansavimo sumos yra susijusios su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Pradinis išankstinis finansavimas, kurio tarpuskaita nebus atlikta (t. y. pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje) iki programavimo laikotarpio pabaigos, parodytas kaip ilgalaikis išankstinis finansavimas.

Sanglaudos srityje metinis išankstinis finansavimas, kurio tarpuskaita vykdoma kartą per metus, parodytas kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos ir taikant Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos priemones nepanaudota 2019 m. metinio išankstinio finansavimo dalis nebuvo susigrąžinta 2020 m., kaip paprastai būtų daroma. Bendra suma (6,6 mlrd. EUR) pateikta kaip ilgalaikis išankstinis finansavimas. Tai, kad 2020 m. nebuvo susigrąžintas 2019 m. metinis išankstinis finansavimas, yra svarbus veiksnys, paaiškinantis išankstinio finansavimo taikant pasidalijamąjį valdymą padidėjimą metų pabaigoje.

Naujos išankstinio finansavimo išmokos sanglaudos srityje yra įtrauktos į 2020 m. metinį išankstinį finansavimą (10 mlrd. EUR), taip pat įtrauktos išmokos iš ES solidarumo fondo (1,1 mlrd. EUR).

Kalbant apie tiesioginį valdymą, didžiausia išankstinio finansavimo dalis yra susijusi su moksliniais tyrimais (daugiausia programa „Horizontas 2020“, kurią įgyvendina Komisija ir ES vykdomosios įstaigos) ir sudaro 9,3 mlrd. EUR 2019 m. – 7,8 mlrd. EUR). Padidėjimas susijęs su 2020 m. sudarytais susitarimais, pagal kuriuos buvo atlikti išankstinio finansavimo mokėjimai.

Išankstinis finansavimas taikant netiesioginį valdymą daugiausia skirtas vidaus politikos programoms, pvz., GALILEO ir EGNOS, taip pat priemonėms, susijusioms su išorės santykiais, pvz., Europos kaimynystės priemonei (EKP), Vystomojo bendradarbiavimo priemonei (VBP) ir Pasirengimo narystei paramos priemonei (PNPP). Tarptautinėms organizacijoms skirto išankstinio finansavimo padidėjimas daugiausia susijęs su pirmiau minėtomis išorės santykių priemonėmis.

Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Tai yra garantijos, kurių Komisija tam tikrais atvejais reikalauja iš kitų nei valstybės narės gavėjų, kai jiems išmoka avansus (išankstinį finansavimą). Šios rūšies garantijų atveju turi būti parodytos dvi vertės: nominalioji ir einamoji. Nominaliosios vertės atsiradimas siejamas su garantijos buvimu. Kalbant apie einamąją vertę, garantija suteikiama, jeigu yra išankstinio finansavimo mokėjimas, atliktas pagal garantiją, vėliau sumažintas tolesniais mokėjimais. 2020 m. gruodžio 31 d. gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė buvo 466 mln. EUR, o šių garantijų einamoji vertė – 402 mln. EUR (2019 m. atitinkamai 492 mln. EUR ir 406 mln. EUR).

Tam tikras išankstinio finansavimo sumas, išmokėtas įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (BP 7) ir programą „Horizontas 2020“, faktiškai garantuoja Dalyvių garantijų fondas (DGF). DGF – tai savitarpio paramos priemonė, kuria padengiama rizika, kylanti dėl gavėjų nesumokamų sumų įgyvendinant BP 7 ir programos „Horizontas 2020“ veiksmus. Visi netiesioginių veiksmų, kuriems skiriama ES dotacija, dalyviai DGF kapitalui skiria 5 proc. visos gautos sumos.

2020 m. gruodžio 31 d. bendra DGF dengiama išankstinio finansavimo suma buvo 2,3 mlrd. EUR (2019 m. – 2,1 mlrd. EUR). ES (atstovaujama Komisijos) veikia kaip DGF dalyvių vykdomasis įgaliotinis, tačiau fondo savininkai yra dalyviai.

Metų pabaigoje visas DGF turtas buvo 2,4 mlrd. EUR (2019 m. – 2,2 mlrd. EUR). DGF turtas taip pat apima Komisijos valdomą finansinį turtą. DGF yra atskiras nuo ES subjektas, todėl į šias ES metines ataskaitas neįtraukiamas.

2.5.2.    Kiti avansai valstybėms narėms

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Avansai valstybėms narėms, skirti pasidalijamojo valdymo principu valdomoms finansinėms priemonėms	3 520	3 304
Pagalbos schemos	3 633	3 634
Iš viso	7 153	6 937
Ilgalaikis	3 825	4 045
Trumpalaikis	3 327	2 892

Avansai valstybėms narėms, skirti pasidalijamojo valdymo principu valdomoms finansinėms priemonėms

Įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas įmanoma iš ES biudžeto valstybėms narėms išmokėti avansus, kad jos galėtų prisidėti prie finansinių priemonių (t. y. paskolų, nuosavo kapitalo investicijų ar garantijų). Šių finansinių priemonių sukūrimas ir valdymas yra valstybių narių, o ne Komisijos atsakomybė. Vis dėlto, iki metų pabaigos pagal šias priemones nepanaudotos lėšos tampa ES nuosavybe (kaip ir visų išankstinio finansavimo išmokų atveju), todėl jos ES balanse laikomos turtu.

2014–2020 m. laikotarpis

Apskaičiuota, kad pagal sanglaudos politiką iš išmokėtos 10 518 mln. EUR sumos 2020 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo panaudota 3 452 mln. EUR. Į šią sumą įeina valstybių narių įnašai MVĮ iniciatyvai, kuria siekiama paskatinti bankų sektorių papildomai skolinti MVĮ (išmokėta 1 238 mln. EUR suma, išskyrus vis dar kaip išankstinis finansavimas esančias sumas, ir apskaičiuota, kad iš šios sumos nepanaudota 349 mln. EUR).

Metų pabaigoje liko nepanaudota 66 mln. EUR kaimo plėtrai skirtos sumos.

2007–2013 m. laikotarpis

Visos sumos, susijusios su sanglaudos politika, laikomos panaudotomis arba perskirstytomis kitoms priemonėms, todėl 2020 m. gruodžio 31 d. balanse jos neberodomos kaip turtas. Reikėtų pažymėti, kad faktinis įvairių priemonių įgyvendinimas bus peržiūrėtas per ateinančius metus užbaigiant programas.

Pagalbos schemos

Panašiai valstybių narių įvairioms pagalbos schemoms (valstybės pagalbai, EŽŪGF rinkos priemonėms arba EŽŪFKP investicinėms priemonėms) sumokėtos sumos, atitinkančios avansus, kurie nebuvo panaudoti iki metų pabaigos, į ES balansą įtraukiami kaip turtas (avansai). Komisija įvertino šiuos avansus remdamasi valstybių narių pateikta informacija; gautos sumos įtrauktos į pakategorę „Pagalbos schemos“.

2014–2020 m. laikotarpis

Metų pabaigoje nepanaudotos sumos sudarė 1 887 mln. EUR sanglaudos politikai ir 1 663 mln. EUR žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų lėšų.

2007–2013 m. laikotarpis

Apskaičiuota, kad 83 mln. EUR suma, išmokėta kaimo plėtrai, 2020 m. pabaigoje tebėra nepanaudota.

2.6.   IŠ PREKYBOS GAUTINOS SUMOS IR NEPREKYBINĖS SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS

mln. EUR
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
Ilgalaikis
Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos	2.6.1	44 128	2 422
Iš prekybos operacijų gautinos sumos	2.6.2	1 685	1 185
		45 813	3 607
Trumpalaikis
Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos	2.6.1	26 915	19 328
Iš prekybos operacijų gautinos sumos	2.6.2	1 766	1 038
		28 681	20 367
Iš viso		74 493	23 974

2.6.1.    Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

mln. EUR
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
Ilgalaikis
Valstybės narės	2.6.1.1	2 237	2 422
Susitarimas dėl JK išstojimo	2.6.1.2	40 629	—
Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos	2.6.1.4	1 261	—
Kitos susigrąžintinos sumos		1	—
		44 128	2 422
Trumpalaikis
Valstybės narės	2.6.1.1	7 213	6 180
Susitarimas dėl JK išstojimo	2.6.1.2	6 827	—
Už konkurencijos pažeidimus skirtos baudos	2.6.1.3	11 295	11 301
Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos	2.6.1.4	787	1 788
Kitos susigrąžintinos sumos	2.6.1.5	792	59
		26 915	19 328
Iš viso		71 043	21 750

2.6.1.1.   Iš valstybių narių susigrąžintinos sumos

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
TNI A sąskaitos	5 297	5 478
TNI atskiros sąskaitos	1 460	1 591
Gautini nuosavi ištekliai	2 188	7
Vertės sumažėjimas	(892)	(931)
Kita	—	—
Nuosavų išteklių susigrąžintinos sumos	8 053	6 145
Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)	1 378	1 722
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir kitos kaimo plėtros priemonės	720	879
Vertės sumažėjimas	(837)	(822)
EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo susigrąžintinos sumos	1 260	1 779
Susigrąžintinos išankstinio finansavimo sumos	53	443
Sumokėtas ir iš valstybių narių susigrąžintinas PVM	35	44
Kitos iš valstybių narių susigrąžintinos sumos	49	191
Iš viso	9 450	8 602
Ilgalaikis	2 237	2 422
Trumpalaikis	7 213	6 180

Didžiausia į ilgalaikę sumą įtraukta suma yra susijusi su valstybių narių mokėtinomis sumomis, konkrečiai – su Jungtinės Karalystės (JK) pažeidimo nagrinėjimo bylos 2,1 mlrd. EUR (paaiškinta toliau). Taip pat kaip ilgalaikės, kaip ir ankstesniais metais, yra įtrauktos sumos, daugiausia susijusios su neįvykdytais Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) atitikties patvirtinimo sprendimais. Su šiais sprendimais susijusios sumos susigrąžinamos dalimis kasmet.

Trumpalaikių valstybių narių mokėtinų sumų padidėjimą daugiausia nulėmė gautini nuosavi ištekliai, susiję su 2020 m. taisomaisiais biudžetais – žr. toliau.

Nuosavų išteklių susigrąžintinos sumos

A sąskaitos yra susijusios su mėnesinėmis ataskaitomis, kuriose valstybės narės praneša Komisijai apie nustatytas, bet dar nesusigrąžintas mokėtinas tradicinių nuosavų išteklių (TNI) sumas. TNI daugiausia sudaro muitai, kuriuos Komisijos vardu renka valstybės narės.

A sąskaitose metų pabaigoje paprastai būna apie 3 mlrd. EUR, tačiau tiek 2020 m., tiek 2019 m. į likutį įtrauktos papildomos TNI sumos, susijusios su JK pažeidimo nagrinėjimo byla (paaiškinta toliau) ir kitomis TNI tikrinimo ataskaitomis. Kadangi už pavėluotą mokėjimą taikomi 1,7 mlrd. EUR delspinigiai (2019 m. – 1,2 mlrd. EUR), šios sumos taip pat nurodomos šiose metinėse ataskaitose (žr. 2.6.2 ir 3.8 pastabas).

Dėl šio pažeidimo nagrinėjimo bylos 2018 m. kovo 8 d. Komisija nusiuntė JK oficialų pranešimą (Pažeidimas Nr. 2018/2008), nes ji į ES biudžetą nesumokėjo, kaip reikalaujama pagal ES teisės aktus, teisingos tradicinių nuosavų išteklių sumos. Kadangi Jungtinė Karalystė nepateikė patenkinamo atsakymo nei į oficialų pranešimą, nei į 2018 m. rugsėjo 24 d. išsiųstą pagrįstą nuomonę, 2019 m. kovo 6 d. Komisija patvirtino savo sprendimą perduoti pažeidimo bylą ES Teisingumo Teismui ir 2019 m. kovo 7 d. pateikė ieškinį. Byla iškelta pagal 2017 m. OLAF ataskaitą, kurioje nustatyta, kad JK importuotojai, naudodami fiktyvias ir suklastotas sąskaitas faktūras ir neteisingas importo muitinės vertės deklaracijas, nesumokėjo didelės muitų sumos. Remdamasi OLAF ir JRC sukurta metodika ir turima informacija, Komisija mano, kad dėl to, jog JK pažeidė ES teisės aktus, 2011 m. lapkričio mėn. – 2017 m. spalio mėn. ES biudžeto nuostoliai sudarė 2,1 mlrd. EUR (grynoji suma, t. y. atskaičius surinkimo išlaidas, kurias JK pasilieka iš bendros 2,7 mlrd. EUR sumos). JK nesutinka su Komisijos taikytu pirmiau minėtų nuostolių apskaičiavimo metodu. 2020 m. gruodžio 8 d. Teisme vyko žodinis bylos nagrinėjimas. Tolesni procedūros veiksmai yra generalinio advokato išvada ir Teisingumo Teismo sprendimas, tačiau jų datos dar nežinomos. Kadangi vykstantis Teismo procesas ir iki šiol turima informacija rodo, kad procesas bus ilgas, tiek pagrindinė 2,1 mlrd. EUR suma, tiek apskaičiuoti 1,6 mlrd. EUR delspinigiai, susikaupę iki 2020 m. pabaigos (palyginti su 1,1 mlrd. EUR palūkanomis, susikaupusiomis ir pripažintomis iki 2019 m. pabaigos), buvo priskirti ilgalaikiam turtui.

Be to, Komisija, remdamasi naujausia turima informacija, į sąskaitas įtraukė 0,15 mlrd. EUR gautiną sumą už nustatytus muitus ir delspinigius.

Atskiros sąskaitos yra susijusios su nustatytomis teisėmis į gautinas sumas, kurios nebuvo įtrauktos į A sąskaitas, nes valstybės narės jų nesusigrąžino ir nebuvo pateikta jokių garantijų (arba kai garantijos buvo pateiktos, bet buvo užginčyta suma). Remiantis valstybių narių kasmet teikiama informacija šių teisių vertė gali sumažėti. Kaip matyti iš pirmiau pateiktos informacijos, kiekvienų metų pabaigoje šios sumos paprastai yra panašios.

2020 m. gautini nuosavi ištekliai – pagal 2020 m. lapkričio 24 d. ir gruodžio 15 d. atitinkamai priimtus taisomuosius biudžetus Nr. 8 ir 9/2020 susigrąžintinos sumos. Dauguma valstybių narių šias sumas sumokėjo 2021 m. sausio mėn. pirmąją darbo dieną. Tokios sumos, susijusios su 2019 m., nėra.

EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo susigrąžintinos sumos

Į šį punktą visų pirma įtrauktos sumos, kurias valstybės narės buvo skolingos 2019 m. gruodžio 31 d., kaip 2019 m. spalio 15 d. deklaravo ir patvirtino valstybės narės. Įvertinamos susigrąžintinos sumos, susidariusios po šio deklaravimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija taip pat įvertina pagalbos gavėjų mokėtinų sumų, kurių gražinimas neįtikimas, vertės sumažinimą. Tai, kad atliekamas toks patikslinimas, nereiškia, kad Komisija atsisako teisės ateityje susigrąžinti šias sumas. Tikslinant atimama 20 proc. – tiek valstybėms narėms leidžiama išskaičiuoti administracinėms sąnaudoms padengti.

2.6.1.2.   Susitarimas dėl JK išstojimo

mln. EUR
	140 straipsnis	142 straipsnis	Kita	2020 12 31
Jungtinės Karalystės mokėtina suma	34 966	14 338	275	49 579
Jungtinei Karalystei mokėtina suma	—	—	(2 122 )	(2 122 )
Iš viso	34 966	14 338	(1 847 )	47 456
Ilgalaikis	28 196	14 327	(1 894 )	40 629
Trumpalaikis	6 769	11	47	6 827

ES ir JK pasirašytame Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 384 I/01) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) nustatyti įvairūs abiejų šalių finansiniai įsipareigojimai. Pirmiau nurodytos sumos yra grynosios sumos, metų pabaigoje gautinos iš JK vykdant tuos įsipareigojimus.

Pagal Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnį nustatyta, kad JK finansinių įsipareigojimų dalis, nustatyta pagal Susitarimą dėl išstojimo, yra nuosavų išteklių, kuriuos 2014–2020 m. suteikė Jungtinė Karalystė, ir nuosavų išteklių, kuriuos per tą laikotarpį suteikė visos valstybės narės ir Jungtinė Karalystė, santykis. Patikslinimas, atsirandantis dėl PVM ir BNP likučių užskaitos 2014–2019 m. laikotarpiu, taip pat įtrauktas. Apskaičiuota JK dalis dar bus galutinai patikslinta 2022 m., kaip nustatyta Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnyje. JK 2021 m. dalis naudojama apskaičiuojant 136 straipsnio 3 dalies a bei c punktuose ir 140–147 straipsniuose nurodytas sumas. JK dalis, apskaičiuota pagal Susitarimo dėl išstojimo 139 straipsnį, yra 12,358072326018200 proc.

140 straipsnis. Neįvykdyti įsipareigojimai

Jungtinė Karalystė įsipareigojo Europos Sąjungai sumokėti 2020 m. gruodžio 31 d. JK tenkančią neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų dalį, pakoreguotą pagal 140 straipsnio reikalavimus. Patikslinimai apima įsipareigojimų, finansuotų Sąjungos biudžete asignuotosiomis pajamomis, atskaitymą, įsipareigojimų, susijusių su programomis, kurių atžvilgiu JK laikosi atsisakymo dalyvauti nuostatos, atskaitymą ir įsipareigojimų, susijusių su nediferencijuotomis biudžeto eilutėmis, kuriose mokėjimų asignavimų suma perkeliama automatiškai ir kurių atžvilgiu JK įnašus jau pateikė 2020 m., atskaitymą.

Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai, atsiradę dėl asignuotųjų pajamų asignavimų, apima trečiųjų valstybių įnašus (išorės asignuotosios pajamos) ir sumų, iš pradžių sumokėtų iš ES biudžeto ir vėliau į jį grąžintų (vidaus asignuotosios pajamos), pakartotinį naudojimą. Kitokios išorės ir vidaus asignuotųjų pajamų naudojimo taisyklės yra atitinkamai nustatytos Finansinio reglamento 12 straipsnio 4 dalies c ir b punktuose.

Biudžetiniai įsipareigojimai, atsiradę dėl išorės asignuotųjų pajamų asignavimų, neįtraukiami į neįvykdytus įsipareigojimus, už kuriuos JK yra atsakinga. Kalbant apie tos kategorijos asignuotąsias pajamas, mokėjimų asignavimais, skirtais atitinkamiems įsipareigojimams finansuoti, ir toliau galima naudotis visą programos, kuriai pajamos paskirtos, trukmę. Todėl iš JK nelaukiama jokio papildomo finansavimo.

Be to, dauguma mokėjimų asignavimų vidaus asignuotosioms pajamoms jau panaudota paskirtiems biudžetiniams įsipareigojimams finansuoti. Todėl iš JK įsipareigojimų išskaitomi tik mokėjimų asignavimai, atsirandantys dėl vidaus asignuotųjų pajamų, kuriomis tebegalima finansuoti dalį neįvykdytų įsipareigojimų.

Didžiausia vidaus asignuotųjų pajamų sudedamoji dalis yra ESI fondų taikomas tarpuskaitos mechanizmas. Mokėjimų asignavimai, atsirandantys dėl vidaus asignuotųjų pajamų, su kuriomis susijusius įnašus valstybės narės ir JK pateikė praeityje, naudojami neįvykdytiems biudžetiniams įsipareigojimams padengti siekiant optimizuoti biudžeto panaudojimą ir taip sumažinti valstybių narių įnašus. Dėl to susidaro padėtis, kai prisiimti įsipareigojimai, susiję su asignuotosiomis pajamomis, turi būti finansuojami būsimais biudžeto asignavimais. Atitinkamai šie neįvykdyti įsipareigojimai ir toliau yra ES biudžeto ir JK įsipareigojimai, kaip ir kalbant apie atvirus ES biudžetinius įsipareigojimus.

JK nedalyvavo finansuojant tam tikras teisingumo ir vidaus reikalų srities programas ir veiksmus. Atitinkamai, neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su JK taikoma atsisakymo dalyvauti nuostata, neįtraukti į bendrą mokėtiną sumą. Kiti patikslinimai apima neautomatinį įsipareigojimų asignavimų perkėlimą iš 2020 į 2021 m., dėl to neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai, už kuriuos JK atsakinga, padidės. Tokių patikslintų RAL suma 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 294,3 mlrd. EUR, iš jų JK dalis būtų 36,4 mlrd. EUR. Ši suma, atitinkanti JK tenkančią dalį, kurią sudaro grynosios finansinės 2014–2020 m. arba ankstesnių programavimo laikotarpių pataisos, padengtos 2021 m., ir TNI, susiję su 2020 m. ir suteikti 2021 m., toliau koreguojama. Taigi, pagal 140 straipsnį Jungtinės Karalystės mokėtina suma yra 36,0 mlrd. EUR. Suma, pripažįstama kaip gautina suma, yra grindžiama oficialia Komisijos pateikta visų 2020 m. gruodžio 31 d. RAL panaikinimo prognoze, taigi, susidaro bendra gautina 35,0 mlrd. EUR suma (iš jos 6,8 mlrd. EUR turi būti sumokėta per 12 mėnesių po ataskaitų sudarymo dienos):

mln. EUR
	2020 12 31
2020 12 31 neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai, kaip nurodyta biudžeto vykdymo ataskaitų pastabose	303 197
Įsipareigojimai nediferencijuotose biudžeto eilutėse: automatiškai perkelta mokėjimų asignavimų suma	(1 196 )
Įsipareigojimai, kai JK taikoma atsisakymo dalyvauti nuostata	(1 826 )
Įsipareigojimai, finansuojami asignuotosiomis pajamomis	(4 709 )
Mokėjimo asignavimai iš vidaus asignuotųjų pajamų	(1 128 )
Kiti patikslinimai (neautomatinis įsipareigojimų asignavimų perkėlimas)	10
2020 12 31 patikslinti biudžetiniai įsipareigojimai, taikant JK dalį	294 347
Patikslintų biudžetinių įsipareigojimų JK dalis	36 376
Grynosios finansinės pataisos, susijusios su 2014–2020 m. arba ankstesniais programavimo laikotarpiais	(0)
TNI, susiję su 2020 m. ir suteikti Sąjungai 2021 m.	(402)
Sumos, kurias turi sumokėti JK pagal 140 straipsnį	35 973
Apskaičiuotosios neįgyvendinimo išlaidos	(1 008 )
Iš viso	34 966
Ilgalaikis	28 196
Trumpalaikis	6 769

Daugiau informacijos apie neįvykdytus biudžetinius įsipareigojimus 2020 m. gruodžio 31 d. (tai pradinis skaičius, pagal kurį apskaičiuojamos pagal 140 straipsnį Jungtinės Karalystės mokėtinos sumos) galima rasti Biudžeto vykdymo ataskaitų ir aiškinamųjų pastabų 4.4 lentelėje.

142 straipsnis. Sąjungos įsipareigojimai 2020 m. pabaigoje

JK įsipareigojo jai tenkančią Sąjungos įsipareigojimų dalį Europos Sąjungai sumokėti iki 2020 m. pabaigos, išskyrus įsipareigojimus, a) susijusius su atitinkamu turtu ir b) susijusius su biudžeto vykdymu ir nuosavų išteklių valdymu (įskaitant sumas, jau padengtas neįvykdytais įsipareigojimais (žr. pirmiau pateiktą 140 straipsnį)). Šiuo atveju pagrindinė suma – tai 2020 m. gruodžio 31 d. buvę įsipareigojimai, susiję su išmokomis, mokamomis pasibaigus tarnybos laikui (pensijomis ir sveikatos draudimu), kai JK tenkanti dalis iš viso metų pabaigoje yra 14 338 mln. EUR (iš jų 11 mln. EUR turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo ataskaitų sudarymo dienos):

mln. EUR
	Europos pareigūnų pensijų sistema	Bendroji sveikatos draudimo sistema	Kitos pensijų sistemos	2020 12 31
Nesumokėti 2020 12 31 įsipareigojimai	100 741	12 935	2 344	116 020
JK dalis	12 450	1 599	290	14 338
Ilgalaikis	12 450	1 599	279	14 327
Trumpalaikis	—	—	11	11

Daugiau informacijos apie išmokų darbuotojams įsipareigojimus galima rasti 2.9 pastaboje.

Kiti straipsniai

mln. EUR
	2020 12 31
Jungtinės Karalystės mokėtina suma:
136 straipsnis	230
147 straipsnis	46
	275
Jungtinei Karalystei mokėtina suma:
141 straipsnis	(1 766 )
143 straipsnis	(93)
144 straipsnis	(46)
145 straipsnis	(183)
146 straipsnis	(33)
	(2 122 )
Iš viso	(1 847 )
Ilgalaikis	(1 894 )
Trumpalaikis	47

136 straipsnis. Taikytinos nuostatos, susijusios su nuosavais ištekliais

136 straipsnyje nustatytos su nuosavais ištekliais susijusios nuostatos, taikytinos po 2020 m. gruodžio 31 d. JK turi teisę gauti savo dalį, kai nuosavi ištekliai, susiję su finansiniais metais iki 2020 m. ir su 2020 m., turi būti suteikti, pataisyti arba patikslinti po 2020 m. gruodžio 31 d. Be to, JK gaus jai tenkančią patikslinimų, susijusių su 2020 m. pertekliumi, dalį. Jai taip pat taikytinas bet koks su finansiniais metais iki 2020 m. ir su 2020 m. siejamas PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių patikslinimas. Šis PVM ir BNP patikslinimas bus apskaičiuojamas kasmet iki 2028 m. gruodžio 31 d. Į apskaičiuotą atnaujintą Jungtinei Karalystei taikomą 2017–2019 m. korekciją irgi atsižvelgta.

Reikalaujama, kad JK sumokėtų tradicinius nuosavus išteklius, jos gautus po 2021 m. vasario 28 d., bet susijusius su 2020 ir ankstesniais metais. Iš šios sumos atimama jai tenkanti bendros 27 ES valstybių narių ir jos pateiktų tradicinių nuosavų išteklių sumos dalis. Tradicinių nuosavų išteklių atskira sąskaita visiškai panaikinama iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2021 m. JK turi sumokėti 230 mln. EUR sumą.

mln. EUR
Perviršis	(219)
JK taikoma korekcija	211
Atsisakymo dalyvauti nuostata	n. d.
PVM ir BNP patikslinimas (susijęs su 2020 ir ankstesniais metais)	214
JK grynieji tradiciniai nuosavi ištekliai po 2021 m. vasario 28 d.	23
Iš viso	230

141 straipsnis. Baudos

JK turi teisę į jai priklausančią dalį baudų, dėl kurių sprendimas buvo priimtas iki 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat baudų, dėl kurių Sąjunga sprendimą priėmė po 2020 m. gruodžio 31 d. pagal 92 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą, kai tos baudos tampa galutinės. JK aktualių baudų suma, neapmokėta 2020 m. gruodžio 31 d., yra 14,3 mlrd. EUR. Iš viso JK turėtų teisę į 1,8 mlrd. EUR (iš jų 20 mln. EUR turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo ataskaitų sudarymo dienos).

143 straipsnis. Neapibrėžtieji finansiniai įsipareigojimai, susiję su finansinės pagalbos paskolomis, ESIF, EDVF ir išorės skolinimo įgaliojimu

Pagal šį straipsnį JK privalo finansuoti jai tenkančią dalį ES neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su skolinimosi ir skolinimo veikla, jeigu juos prireiktų vykdyti ir jeigu jie nebūtų padengti esamų garantijų fondų – daugiau informacijos apie susijusius neapibrėžtuosius įsipareigojimus pateikta 4.1 pastaboje. ES grąžins Jungtinei Karalystei sumas, kurias JK jau yra įmokėjusi į garantijų fondus ir kurių nebeprireiks. JK taip pat turi teisę į grįžtamąsias lėšas iš operacijų, dėl kurių ji yra prisiėmusi dalį atsakomybės. 2020 m. gruodžio 31 d. Jungtinei Karalystei sumokėtina suma (visa per ateinančius 12 mėnesių) yra 93 mln. EUR. Tai susiję tik su EDVF, kai iki išstojimo nebuvo jokių patvirtintų operacijų, taigi JK netaikoma prievolė padengti tą sumą.

144 straipsnis. Finansinės priemonės

Pagal šį straipsnį ES įsipareigojo Jungtinei Karalystei grąžinti jai tenkančią grįžtamųjų lėšų, susijusių su finansinėmis operacijomis, patvirtintomis iki išstojimo dienos, dalį, taip pat išmokų finansinėms operacijoms, patvirtintoms po išstojimo dienos, dalį. 2020 m. gruodžio 31 d. Jungtinei Karalystei sumokėtina suma (visa per ateinančius 12 mėnesių) yra 46 mln. EUR.

145 straipsnis. Likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (likviduojama EAPB)

JK turi teisę į jai tenkančią likviduojamos Europos anglių ir plieno bendrijos grynojo turto, buvusio 2020 m. gruodžio 31 d., dalį, nuo 2021 m. grąžintiną penkiomis dalimis kiekvienų metų birželio 30 d. Likviduojamos Europos anglių ir plieno bendrijos grynasis turtas 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 1,5 mlrd. EUR, iš jų JK dalis yra 183 mln. EUR (37 mln. EUR turi būti grąžinti 2021 m.).

146 straipsnis. Investicijos į Europos investicijų fondą (EIF)

JK turi teisę į jai tenkančią ES investicijų į įmokėtąjį EIF akcinį kapitalą 2020 m. gruodžio 31 d. dalį, nuo 2021 m. grąžintiną penkiomis dalimis kiekvienų metų birželio 30 d. ES investicijos į įmokėtąjį EIF akcinį kapitalą 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 267 mln. EUR (žr. 2.3 pastabą), iš jų JK dalis yra 33 mln. EUR (7 mln. EUR turi būti grąžinta 2021 m.).

147 straipsnis. Teismo bylos

JK įsipareigojo prisiimti jai tenkančią su teismo bylomis dėl Sąjungos finansinių interesų susijusių ES išmokų, kai jas prisireikia mokėti, dalį, jeigu tik faktai, dėl kurių iškeltos šios bylos, įvyko ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į atidėjinius ir sukauptas sumas metų pabaigoje, taip pat į faktines išmokas, išmokėtas dėl teismo bylų 2021 m., apskaičiuota suma, kurią JK turės sumokėti, yra 46 mln. EUR (iš jos, 21 mln. EUR Jungtinei Karalystei pateiktas sąskaitose faktūrose, apmokėtinose 2021 m.).

2.6.1.3.   Iš baudų už konkurencijos pažeidimus susigrąžintinos sumos

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Iš baudų susigrąžintina bendra suma	14 503	14 606
Laikinieji mokėjimai	(3 023 )	(3 125 )
Vertės sumažėjimas	(186)	(180)
Iš viso	11 295	11 301
Ilgalaikis	—	—
Trumpalaikis	11 295	11 301

Laikinieji mokėjimai daugiausia susiję su pinigų įplaukomis iš įmonių, kurios vis dėlto pateikė apeliacinį skundą arba vis dar turi galimybę apskųsti sprendimus dėl baudų ES teismuose. Neapibrėžtasis įsipareigojimas parodomas dėl tikimybės, kad šias sumas reikės grąžinti įmonėms, kurioms skirtos baudos (žr. 4.1.4 pastabą).

Įmonės, kurioms skirtos baudos ir kurios pateikė arba planuoja pateikti apeliacinį skundą, turi galimybę atlikti laikinuosius mokėjimus arba pateikti Komisijai banko garantijas. Dėl 11 004 mln. EUR (2019 m. – 11 133 mln. EUR) iki metų pabaigos nesumokėtų baudų Komisija priėmė pateiktas finansines garantijas.

Dėl vertės sumažėjimo nurašytos sumos rodo, kokia suma Komisija kiekvienu atveju įvertino nesurinktas arba garantija neužtikrintas baudas, kurių Komisija nesitiki susigrąžinti.

Bendra iš baudų už konkurencijos pažeidimus gautina suma 2020 m. iš esmės nepakito, palyginti su 2019 m. Taip yra dėl to, kad didelė dalis naujai atsiradusių 2020 m. gautinų sumų buvo kompensuotos baudomis, kurios galutinai surinktos 2020 m.

2.6.1.4.   Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Sukauptos pajamos	1 755	1 502
Su neprekybinėmis operacijomis susijusios būsimųjų laikotarpių sąnaudos	293	286
Iš viso	2 048	1 788
Ilgalaikis	1 261	—
Trumpalaikis	787	1 788

Sukauptos pajamos apima 1,7 mlrd. EUR sumą (2019 m. – 1,4 mlrd. EUR), kurią Komisija ketina susigrąžinti sanglaudos srityje, kai bus patikrintos ir patvirtinto valstybių narių pateiktos metinės ataskaitos (taikant 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui nustatytą tvarką). Numatoma, kad didžiausia šios sumos dalis (1,3 mlrd. EUR) bus susigrąžinta tik baigiant įgyvendinti pagrindines programas (taip yra dėl Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos priemonių), todėl ji klasifikuojama kaip ilgalaikė suma.

2.6.1.5.   Kitos susigrąžintinos sumos

Bendra kitų susigrąžintinų sumų suma apima susigrąžintinus 744 mln. EUR, susidarančius Inovacijų fondui perkėlus nepanaudotas programos „NER 300“ lėšas, 2020 m. pabaigoje dar negautas iš EIB (žr. 3.7 pastabą).

2.6.2.    Iš prekybos operacijų gautinos sumos

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Ilgalaikis
Delspinigiai	1 641	1 137
Kitos gautinos sumos	44	48
	1 685	1 185
Trumpalaikis
Klientai	324	269
Iš klientų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(188)	(153)
Su prekybos operacijomis susijusios būsimųjų laikotarpių sąnaudos	345	238
Delspinigiai	1 085	528
Kita	200	157
	1 766	1 038
Iš viso	3 450	2 223

Ilgalaikiai delspinigiai yra susiję su 2.6.1.1 pastaboje nurodyta pažeidimo nagrinėjimo byla.

Kitos trumpalaikės gautinos sumos daugiausia susijusios su delspinigiais už pavėluotus mokėjimus. Padidėjimą 2020 m., palyginti su 2019 m., nulemia papildomos sukauptos pajamos, susijusios su TNI tikrinimo ataskaitomis, ir padidėjimas, atsirandantis dėl sukauptų palūkanų už įmonių, kurioms paskirtos baudos, pateiktas garantijas.

2.7.   ATSARGOS

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Mokslinės medžiagos	59	47
Kita	21	21
Iš viso	80	68

2.8.   PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

mln. EUR
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
Iždo sąskaitos ir sąskaitos centriniuose bankuose		11 342	15 519
Einamosios sąskaitos		80	91
Avansinės sąskaitos		8	7
Pervedimai (pinigai kelyje)		0	0
Biudžeto vykdymo banko sąskaitos	2.8.1	11 430	15 617
Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms	2.8.2	2 446	1 567
Su baudomis susiję pinigai	2.8.3	1 458	1 258
Su kitomis institucijomis, agentūromis ir įstaigomis susiję pinigai		1 362	1 208
Su patikos fondais susiję pinigai		46	97
Iš viso		16 742	19 745

2.8.1.    Biudžeto vykdymo banko sąskaitos

Ši kategorija apima lėšas, kurias Komisija laiko savo banko sąskaitose kiekvienoje valstybėje narėje ir ELPA šalyje (ižde arba centriniame banke), komercinių bankų einamosiose, avansinėse sąskaitose ir smulkių išlaidų sąskaitose. Iždo likučio susidarymo 2020 m. pabaigoje pagrindinės priežastys:

—

9,4 mlrd. EUR mokėjimų suma, nepanaudota metų pabaigoje; iš jos 7,9 mlrd. EUR suma yra susijusi su asignuotosiomis pajamomis. Į asignuotąsias pajamas įtraukti pinigai (1,3 mlrd. EUR), gauti pardavus apyvartinius taršos leidimus ir susigrąžinti iš EIB po to, kai valstybės narės juos paskyrė Inovacijų fondui (žr. 3.7 pastabą).

—	1,6 mlrd. EUR suma, priklausanti agentūrų ir bendrųjų įmonių iždui, – kadangi iždą tų subjektų vardu valdo Komisija, šios sumos parodytos šioje pakategorėje.

2.8.2.    Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms

Parodytos šios kategorijos sumos pirmiausia yra susijusios su pinigų ekvivalentais, kuriuos Komisijos vardu valdo patikėtiniai ir kurie skirti konkrečioms iš ES biudžeto finansuojamoms finansinių priemonių programoms įgyvendinti, ir pinigai bei pinigų ekvivalentai, laikomi garantijų fonduose, susijusiuose su biudžeto garantija (žr. 2.4.1 pastabą). Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms ir garantijų fondams, gali būti naudojami tik įgyvendinant atitinkamas programas. Likučio padidėjimą daugiausia nulemia i) papildomos ESIF ir EDVF garantijų fondams skirtos lėšos, 2020 m. pabaigoje dar neinvestuotos į obligacijas, ir ii) mokėjimai ES finansinėms priemonėms, visų pirma pagal programas COSME ir „Horizontas 2020“, dar nepanaudoti nei reikalavimams mokėti pagal garantiją, nei investicijoms į nuosavą kapitalą.

2.8.3.    Su baudomis susiję pinigai

Tai daugiausia pinigų sumos, susijusios su Komisijos skirtomis baudomis, dėl kurių byla dar nėra baigta. Šios sumos laikomos specialiose indėlių sąskaitose, kurios nenaudojamos jokiai kitai veiklai. Jeigu kita šalis pateikė apeliacinį skundą arba nežinoma, ar ji pateiks apeliacinį skundą, 4.1.4 pastaboje ta suma nurodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas. Nuo 2010 m. visos vėliau laikinai surinktos baudos yra Komisijos valdomos BUFI fonde ir investuojamos į finansines priemones, priskiriamas laikomų parduoti kategorijai (žr. 2.4.1 pastabą). Su baudomis susijęs pinigų padidėjimas 2020 m. pabaigoje atsirado dėl didesnio pinigų likučio, laikomo BUFI, palyginti su 2019 m. pabaiga, taip pat dėl galutinai gautų baudų, perkeltinų į biudžetą.

ĮSIPAREIGOJIMAI

2.9.   PENSIJOS IR KITOS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

2.9.1.    Išmokų darbuotojams sistemos grynasis įsipareigojimas

mln. EUR
	Europos pareigūnų pensijų sistema	Kitos pensijų išmokų sistemos	Bendroji sveikatos draudimo sistema	Iš viso 2020 12 31	Iš viso 2019 12 31
Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas	100 741	2 438	13 289	116 468	98 062
Plano turtas	n. d.	(94)	(354)	(448)	(403)
Grynasis įsipareigojimas	100 741	2 344	12 935	116 020	97 659

Bendro išmokų darbuotojams įsipareigojimo padidėjimas yra susijęs daugiausia su Europos pareigūnų pensijų sistemos (EPPS), didžiausios veikiančios sistemos, grynojo įsipareigojimo padidėjimu. Šis EPPS įsipareigojimas padidėjo daugiausia dėl aktuarinio nuostolio dėl finansinių prielaidų pokyčių, atsiradusių dėl staigaus nominalios diskonto normos sumažėjimo. Be to, nominali diskonto norma koreguojama atsižvelgiant į infliaciją, kad būtų gauta reali diskonto norma, 2020 m. metais reali diskonto norma buvo neigiama antrus metus iš eilės, o tai reiškia, kad bet kuri konkreti suma dabar yra didesnė nei ateityje, kai ji faktiškai atsiras: tai gerokai padidina įsipareigojimus metų pabaigoje. Mažesnė diskonto norma turėjo panašų poveikį ir kitoms sistemoms.

Be to, už tarnybos metus sukauptos teisės yra didesnės nei per metus išmokėtos išmokos. Taip pat, padidėja metinės palūkanų išlaidos (įsipareigojimų diskontavimo likvidavimas) ir aktuariniai nuostoliai, pagrįsti patirtimi.

Europos pareigūnų pensijų sistema

Šis nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas reiškia numatomų būsimų mokėjimų, kuriuos ES turi atlikti, kad įvykdytų pensijų įsipareigojimus, kylančius iš darbuotojo tarnybos dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, dabartinę vertę. Sistema yra nuolatinė, todėl visos išmokos, kurios kasmet turi būti išmokėtos iš sistemos, kiekvienais metais yra įtraukiamos į ES biudžetą.

Laikantis Tarnybos nuostatų 83 straipsnio, pagal šią pensijų sistemą numatytos išmokos mokamos per ES biudžetą. Sistema finansuojama sąlyginai, ir valstybės narės kolektyviai garantuoja šių išmokų mokėjimą. Privaloma pensijų įmoka (dabar – 10,1 proc.) atskaitoma iš aktyvių pensijų sistemos dalyvių bazinio darbo užmokesčio. Šie įnašai laikomi tų metų biudžeto pajamomis ir apskritai padeda finansuoti ES išlaidas (taip pat žr. 3.7 pastabą).

Pensijų sistemos įsipareigojimai įvertinti remiantis EPPS darbuotojų (dirbančių darbuotojų, į pensiją išėjusių darbuotojų, buvusių dirbančių darbuotojų, kurie dabar yra neįgalūs, ir mirusių darbuotojų išlaikomų asmenų) skaičiumi 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat tą dieną taikytomis Tarnybos nuostatų taisyklėmis. Šis vertinimas buvo atliktas taikant 39 TVSAS metodiką (taip pat 12 ES apskaitos taisyklę).

Kitos pensijų išmokų sistemos

Prie šios kategorijos priskiriami pensijų įsipareigojimai esamiems ir buvusiems Komisijos, Teisingumo Teismo (ir Bendrojo Teismo) ir Audito Rūmų nariams, Tarybai, ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnams ir Europos Sąjungos tarnautojų teismo nariams. Į šią kategoriją taip pat įtraukti įsipareigojimai, susiję su tam tikrų Europos Parlamento narių pensijomis.

Bendroji sveikatos draudimo sistema

Be pirmiau minėtų pensijų išmokų sistemų, įvertinamas ES įsipareigojimas bendrosios sveikatos draudimo sistemos (BSDS) atžvilgiu, susijęs su sveikatos priežiūros išlaidomis, kurios turi būti apmokėtos darbuotojams išėjus iš darbo (atskaičiavus jų įnašus). Kaip nurodyta 1.5.10 pastaboje, apskaičiuojant šį įsipareigojimą atsižvelgiama į visą aktyviosios tarnybos laikotarpį, užtikrinant, kad ir pensijos, ir ligos draudimo sistemos, numatytos pasibaigus darbuotojų tarnybos laikui, būtų apskaitomos nuosekliai. Atsižvelgę į įsipareigojimą teisingai parodyti pagrindinės situacijos ekonominę esmę, kaip to reikalaujama tiek pagal apskaitos taisykles, tiek pagal TVSAS, priskirdami išmokas tarnybos laikotarpiams, griežčiau neinterpretavome 39-ojo TVSAS. Jeigu būtų kaupiamos visų pareigūnų bendrosios sveikatos draudimo sistemos išlaidos per 10 metų, o ne darbuotojo aktyvios tarnybos laikotarpiu, metų pabaigoje tokio metodo poveikis nustatytų išmokų įsipareigojimui padidėtų 4,6 mlrd. EUR. Tačiau, kaip jau nurodyta, šis griežtesnis metodas nebūtų suderinamas su sąžiningo pateikimo kokybine charakteristika, todėl pagal 1-ąją apskaitos taisyklę ir TVSAS konceptualiuosius pagrindus nebūtų laikoma, kad pateikiama informacija yra patikima. Šis įvertis labai priklauso nuo dabartinių darbuotojų administracinio statuso raidos (visų pirma nuo to, kiek terminuotas darbo sutartis turinčių darbuotojų ateityje turėtų tapti pareigūnais).

2.9.2.    Išmokų darbuotojams nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokytis

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė – numatomų būsimų mokėjimų, reikalingų įvykdyti įsipareigojimui, kylančiam iš darbuotojo tarnybos dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, diskontuota vertė.

Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo einamųjų metų pokyčio analizė pateikta toliau.

mln. EUR
	Europos pareigūnų pensijų sistema	Kitos pensijų išmokų sistemos	Bendroji sveikatos draudimo sistema	Iš viso
Dabartinė vertė 2019 12 31	83 842	2 149	12 071	98 062
Pripažinta finansinės veiklos ataskaitoje
Einamoji paslaugų savikaina	3 441	97	348	3 886
Palūkanų išlaidos	919	17	145	1 081
Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina	—	—	—	—
Pripažinta kaip grynasis turtas
Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai
Aktuarinis (pelnas) / nuostoliai dėl patirties	2 348	(7)	(141)	2 200
Aktuarinis (pelnas) / nuostoliai dėl demografinių prielaidų	—	(3)	—	(3)
Aktuarinis (pelnas) / nuostoliai dėl finansinių prielaidų	11 896	259	964	13 119
Kita
Išmokėtos išmokos	(1 706 )	(75)	(97)	(1 878 )
Dabartinė vertė 2020 12 31	100 741	2 438	13 289	116 468

Einamoji paslaugų savikaina yra apibrėžtųjų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės padidėjimas, atsirandantis iš dabartinės darbuotojo tarnybos.

Palūkanų išlaidos – nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį dėl to, kad vienu laikotarpiu priartėjama prie išmokų mokėjimo laiko.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai dėl patirties – skirtumų tarp to, ko tikimasi pagal praėjusiais metais 2020 m. darytas aktuarines prielaidas, ir to, kas iš tiesų įvyko 2020 m., padariniai.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai dėl aktuarinių prielaidų (demografinių kintamųjų, pvz., darbuotojų kaita ir mirtingumas, ir finansinių kintamųjų, pvz., diskonto normų ir tikėtino darbo užmokesčio padidinimo) atsiranda, kai šios prielaidos atnaujinamos, siekiant atspindėti pasikeitusias pagrindines sąlygas.

Išmokos (pavyzdžiui, pensijos arba medicininių išlaidų kompensacijos) mokamos per metus pagal sistemos taisykles. Dėl šių išmokų sumažėjo nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas.

2.9.3.    Plano turtas

mln. EUR
	Kitos pensijų išmokų sistemos	Bendroji sveikatos draudimo sistema	Iš viso
Dabartinė vertė 2019 12 31	94	309	403
Plano turto grynasis pokytis	0	45	45
Dabartinė vertė 2020 12 31	94	354	448

2.9.4.    Aktuarinės prielaidos. Išmokos darbuotojams

Pagrindinės aktuarinės prielaidos, naudojamos dviejų pagrindinių ES išmokų darbuotojams sistemų vertinimui, pateikiamos toliau.

	Europos pareigūnų pensijų sistema	Bendroji sveikatos draudimo sistema
2020 m.
Nominali diskonto norma	0,4  %	0,5  %
Tikėtina infliacijos norma	1,2  %	1,3  %
Reali diskonto norma	(0,8 ) %	(0,8 ) %
Numatoma atlyginimo padidėjimo norma	1,8  %	1,8  %
Medicinos išlaidų normų tendencijos	n. d.	2,6  %
Pensinis amžius	63/64/66	63/64/66
2019 m.
Nominali diskonto norma	1,1  %	1,2  %
Tikėtina infliacijos norma	1,3  %	1,3  %
Reali diskonto norma	(0,2 ) %	(0,1 ) %
Numatoma atlyginimo padidėjimo norma	1,8  %	1,8  %
Medicinos išlaidų normų tendencijos	n. d.	3,0  %
Pensinis amžius	63/64/66	63/64/66

Mirtingumo lygis 2019 ir 2020 m. pagrįstas ES valstybės tarnautojų gyvenimo trukmės lentele (2018 m. ES gyvenimo trukmės lentelė).

Nominali diskonto norma nustatyta kaip nulinės atkarpos obligacijų eurais pelningumas (2020 m. gruodžio mėn. jų terminas buvo 23 metų EPPS atveju ir 27 metų bendrosios sveikatos draudimo sistemos atveju). Naudojamas infliacijos lygis yra per lygiavertį laikotarpį numatomas infliacijos lygis. Jis turi būti nustatomas empiriškai, remiantis numatomomis Europos finansų rinkų indeksuojamų obligacijų vertėmis. Reali diskonto norma apskaičiuojama pagal nominalią diskonto normą ir numatomą ilgalaikį infliacijos lygį.

2019 m. buvo itin didelis realios diskonto normos, t. y. nominalios diskonto normos ir numatomos infliacijos normos skirtumo, sumažėjimas, jis tęsėsi ir 2020 m. Reali diskonto norma sumažėjo daugiausia dėl nominalios diskonto normos sumažėjimo, o tai atitinka visame pasaulyje finansų rinkose pastebėtą besitęsiančią tendenciją. Nominalios diskonto normos sumažėjimas nebuvo pakankamai kompensuotas infliacijos normos prielaidų pokyčiais. Tai lėmė reikšmingą realios diskonto normos sumažėjimą, todėl neigiama tendencija tęsėsi ir prisidėjo prie didelių aktuarinių nuostolių dėl finansinių prielaidų.

Kaip ir kalbant apie EPPS, bendrosios sveikatos draudimo sistemos įsipareigojimai padidėjo pirmiausia dėl nuolat mažėjančios realios diskonto normos, nors tas poveikis iš dalies kompensuotas atnaujinus numatomą metinį medicinos išlaidų padidėjimą – tai pagrindinė prielaida, susijusi su medicinos sistemomis. 2020 m. biudžete apskaičiuota medicinos išlaidų tendencija buvo grindžiama daug ilgesnėmis duomenų eilutėmis, apimančiomis laikotarpius nuo 2005 iki 2019 m., taigi užtikrinamas didesnis nuoseklumas schemos trukmės požiūriu ir tikslesnis numatomos būsimos medicinos išlaidų tendencijos apskaičiavimas. Dėl išimtinių aplinkybių, susijusių su COVID-19 pandemija, ir siekiant išvengti rizikos, kad sąmata bus šališka, 2020 m. buvo neįtraukti į laiko eilutę.

2.9.5.    Jautrumo analizė

Jautrumo analizė grindžiama modeliavimu, kai, kitoms sąlygoms išliekant nepakitusioms, keičiasi atitinkamų prielaidų vertė.

Europos pareigūnų pensijų sistemos jautrumas

Numatomos diskonto normos dešimties bazinių punktų (0,1 proc.) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR
	2020 m.		2019 m.
	0,1  % padidėjimas	0,1  % sumažėjimas	0,1  % padidėjimas	0,1  % sumažėjimas
Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas	(2 247 )	2 319	(1 797 )	1 854

Numatomo darbo užmokesčio padidėjimo dešimties bazinių punktų (0,1 proc.) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR
	2020 m.		2019 m.
	0,1  % padidėjimas	0,1  % sumažėjimas	0,1  % padidėjimas	0,1  % sumažėjimas
Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas	2 206	(2 143 )	1 774	(1 724 )

Prognozuojamo pensinio amžiaus pakeitimas vienais metais turėtų tokį poveikį:

mln. EUR
	2020 m.		2019 m.
	Padidinimas vienais metais	Sumažinimas vienais metais	Padidinimas vienais metais	Sumažinimas vienais metais
Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas	(1 104 )	1 417	(620)	771

Bendrosios sveikatos draudimo sistemos jautrumas

Numatomų medicinos išlaidų normų dešimties bazinių punktų pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR
	2020 m.		2019 m.
	0,1  % padidėjimas	0,1  % sumažėjimas	0,1  % padidėjimas	0,1  % sumažėjimas
Bendri grynųjų periodinių medicinos išlaidų, atsirandančių pasibaigus tarnybos laikui, einamosios paslaugų savikainos ir palūkanų sąnaudų komponentai	15	(14)	8	(8)
Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas	397	(385)	352	(341)

Numatomos diskonto normos dešimties bazinių punktų (0,1 proc.) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR
	2020 m.		2019 m.
	0,1  % padidėjimas	0,1  % sumažėjimas	0,1  % padidėjimas	0,1  % sumažėjimas
Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas	(348)	361	(311)	322

Numatomo darbo užmokesčio padidėjimo dešimties bazinių punktų (0,1 proc.) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR
	2020 m.		2019 m.
	0,1  % padidėjimas	0,1  % sumažėjimas	0,1  % padidėjimas	0,1  % sumažėjimas
Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas	(38)	37	(30)	29

Prognozuojamo pensinio amžiaus pakeitimas vienais metais turėtų tokį poveikį:

mln. EUR
	2020 m.		2019 m.
	Padidinimas vienais metais	Sumažinimas vienais metais	Padidinimas vienais metais	Sumažinimas vienais metais
Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas	(401)	421	(363)	383

2.10.   ATIDĖJINIAI

mln. EUR
	Suma 2019 12 31	Papildomi atidėjiniai	Nepanaudotos panaikintos sumos	Panaudotos sumos	Perkėlimas iš vienos kategorijos į kitą	Įverčio pokytis	Suma 2020 12 31
Teismo bylos
žemės ūkis	441	168	(4)	(435)	—	—	170
kita	103	17	(3)	(77)	—	(9)	31
Branduolinės įrangos išmontavimas	2 132	—	—	(30)	—	325	2 426
Finansiniai atidėjiniai	1 938	812	(1)	(225)	—	(2)	2 523
Kita	208	59	(13)	(11)	—	11	254
Iš viso	4 823	1 056	(20)	(778)	—	324	5 405
Ilgalaikis	3 707	743	(4)	(505)	(393)	330	3 878
Trumpalaikis	1 116	313	(16)	(274)	393	(6)	1 527

Atidėjiniai yra patikimai apskaičiuotos su praeities įvykiais susijusios sumos, kurias turbūt teks sumokėti iš ES biudžeto ateityje.

Teismo bylos

Tai yra su įvairiomis vykstančiomis teismo bylomis susijusių sumų, kurias numatoma išmokėti po metų pabaigos, įvertis. Su žemės ūkiu siejamos sumos yra susijusios su valstybių narių teisiniais veiksmais dėl EŽŪGF sprendimų dėl atitikties patvirtinimo. Šį sumažėjimą nulėmė dvi 2020 m. išspręstos bylos.

Branduolinės įrangos išmontavimas

2017 m. buvo atnaujintas šio atidėjinio pagrindas atsižvelgiant į JRC eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo (ENAT) programą (atnaujinta 2017 m.). Drauge su nepriklausoma ENAT programos ekspertų grupe buvo atlikta strategijos, taip pat biudžeto ir darbuotojų poreikio peržiūra. Tai geriausias turimas biudžeto ir darbuotojų, reikalingų Ispros, Gelio, Karlsrūhės ir Peteno JRC padalinių eksploatavimo nutraukimui užbaigti, įvertis.

Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, šis atidėjinys indeksuotas atsižvelgiant į infliaciją ir po to diskontuotas iki jo grynosios dabartinės vertės (naudojant apsikeitimo sandorių eurais kreivę). 2020 m. gruodžio 31 d. visas atidėjinys buvo 2 426 mln. EUR, ši suma išskaidyta į sumas, kurias numatoma panaudoti 2021 m. (33 mln. EUR) ir vėliau (2 393 mln. EUR). Padidėjimą, palyginti su 2019 m., daugiausia lėmė diskonto norma, taikoma numatomoms būsimoms išlaidoms.

Reikia pažymėti, kad ilgalaikiam branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo planavimui būdingas neužtikrintumas galėtų turėti įtakos šiam įverčiui, ir jis ateityje galėtų labai padidėti. Pagrindinės neužtikrintumo priežastys susijusios su įrenginių, kurių eksploatavimas nutraukiamas, galutine būkle, branduolinėmis medžiagomis, atliekų tvarkymo ir šalinimo aspektais, nepakankama nacionalinės reguliavimo sistemos apibrėžtimi arba jos nebuvimu, sudėtingu ir ilgai trunkančiu licencijų išdavimo procesais ir būsimais pokyčiais eksploatavimo nutraukimo pramonės rinkoje.

Finansiniai atidėjiniai

Iš esmės tai atidėjiniai, atitinkantys apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl garantijų, išduotų pagal įvairias finansines priemones, pagal kurias įgaliotieji subjektai turi teisę teikti garantijas savo vardu, bet ES sąskaita ir rizika. Su garantijomis susijusi ES finansinė rizika yra apribota, ir palaipsniui yra kaupiamas finansinis turtas, kad būtų galima padengti būsimus reikalavimus mokėti pagal garantijas. Į šią išlaidų kategoriją taip pat įtraukti atidėjiniai negrąžintoms paskoloms Sirijai, kurias išdavė EIB pagal savo išorės skolinimo įgaliojimą ir kurioms suteikta ES garantija per Išorės veiksmų garantijų fondą. Ilgalaikiai finansiniai atidėjiniai diskontuojami iki jų grynosios dabartinės vertės.

Finansinių atidėjinių padidėjimas susijęs su garantuojamų operacijų pagal programų „Horizontas 2020“, COSME, Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę ir EaSI finansines priemones apimties padidėjimu, įskaitant dalį, kuriai taikoma ESIF ES garantija pagal ESIF SMEW nuosavybės vertybinių popierių portfelį (žr. 4.1.1 pastabą).

2.11.   FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

mln. EUR
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
Ilgalaikis
Amortizuota savikaina vertinami finansiniai įsipareigojimai	2.11.1	84 395	53 062
Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas	2.11.2	4	9
		84 399	53 071
Trumpalaikis
Amortizuota savikaina vertinami finansiniai įsipareigojimai	2.11.1	10 559	1 423
Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas	2.11.2	0	4
Finansinės garantijos įsipareigojimai	2.11.3	90	20
		10 649	1 446
Iš viso		95 048	54 517

2.11.1.    Amortizuota savikaina vertinami finansiniai įsipareigojimai

mln. EUR
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
Pasiskolintos lėšos finansinei paramai	2.11.1.1	93 192	52 564
Kiti finansiniai įsipareigojimai	2.11.1.2	1 761	1 921
Iš viso		94 954	54 485
Ilgalaikiai		84 395	53 062
Trumpalaikiai		10 559	1 423

2.11.1.1.   Pasiskolintos lėšos finansinei paramai

mln. EUR
	EFSM	SURE	MB	MFP	Euratomas	Iš viso
Iš viso 2019 12 31	47 394	—	201	4 754	214	52 564
Naujos paskolos	—	39 500	—	1 675	100	41 275
Grąžinamos sumos	—	—	—	(617)	(35)	(651)
Valiutų keitimo kursų skirtumai	—	—	—	—	—	—
Balansinės vertės pokyčiai	2	3	0	0	(0)	5
Iš viso 2020 12 31	47 396	39 503	201	5 813	279	93 192
Ilgalaikis	37 050	39 500	200	5 783	250	82 782
Trumpalaikis	10 346	3	1	30	29	10 410

Pasiskolintas lėšas daugiausia sudaro pažymėjimais patvirtintos skolos, kurių vertė lygi 92 415 mln. EUR (2019 m. – 52 433 mln. EUR). Balansinės vertės pokyčiai atitinka sukauptų palūkanų pokyčius.

Pirmiau minėtų pasiskolintų sumų grąžinimas galiausiai užtikrinamas ES biudžeto garantijomis (žr. 4.1.2 pastabą), taigi ir kiekvienos valstybės narės garantijomis.

Faktinės pasiskolintoms lėšoms taikomos palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas)

	2020 12 31	2019 12 31
Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)	0,50  % – 3,75  %	0,50  % – 3,75  %
Paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE)	0,00  % – 0,30  %	—
Mokėjimų balansas (MB)	2,88  %	2,88  %
Makrofinansinė parama (MFP)	0,00  % – 3,69  %	0,00  % – 3,82  %
Euratomas	0,00  % – 5,68  %	0,00  % – 5,68  %

2.11.1.2.   Kiti finansiniai įsipareigojimai

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Ilgalaikiai
Finansinės nuomos įsipareigojimai	1 130	1 244
Pastatai, už kuriuos apmokėta dalimis	346	385
Kita	136	144
	1 612	1 772
Trumpalaikiai
Finansinės nuomos įsipareigojimai	101	97
Pastatai, už kuriuos apmokėta dalimis	38	36
Grąžintinos baudos	8	—
Kita	2	17
	149	149
Iš viso	1 761	1 921

Finansinės nuomos įsipareigojimai

mln. EUR
	Būsimos mokėtinos sumos
	< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai	Iš viso įsipareigojimų
Žemė ir pastatai	96	457	665	1 218
Kitas ilgalaikis turtas	5	8	—	13
Iš viso 2020 12 31	101	465	665	1 231
Palūkanos	50	170	124	345
Iš viso būsimų minimalių nuomos įmokų 2020 12 31	151	636	790	1 576
Iš viso būsimų minimalių nuomos įmokų 2019 12 31	150	644	946	1 741

Minėtos su nuoma ir pastatais susijusios sumos turės būti finansuojamos iš būsimų biudžetų.

2.11.2.    Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas

mln. EUR
Išvestinės finansinės priemonės rūšis	2020 12 31		2019 12 31
	Tariamoji suma	Tikroji vertė	Tariamoji suma	Tikroji vertė
Kapitalo portfelio garantija	215	1	752	10
Užsienio valiutos pasirinkimo sandoris (kainų skirtumas)	14	4	13	2
Iš viso	229	4	765	12
Ilgalaikiai	229	4	148	9
Trumpalaikiai	0	0	617	4

Kapitalo portfelių garantija

Garantijos, suteikiamos nuosavybės vertybinių popierių portfeliams, klasifikuojamos kaip tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas, kadangi jie neatitinka finansinės garantijos įsipareigojimo apibrėžties (žr. 1.5.12 pastabą). ES finansinis įsipareigojimas vertinamas pagal pagrindinių investicijų vertę.

Užsienio valiutos pasirinkimo sandoris

2020 m. gruodžio 31 d. ES turėjo išvestinę finansinę priemonę (užsienio valiutos pasirinkimo sandorį – kainų skirtumu grindžiamą pasirinkimo sandorį), per kurią ji padengia užsienio valiutos kurso (UHA) devalvaciją dėl paskolų, kurias finansų įstaigos teikia MVĮ Ukrainoje, kad padidintų jų galimybes gauti finansavimą, o taip pat paskolų sąlygų patrauklumą Ukrainoje. Pagal sutarties sąlygas UHA ir EUR santykio devalvacijos atveju ES savo partneriams suteikia galimybę kiekvienos reikalavimus atitinkančios paskolos atveju pareikalauti iki 30 proc. dydžio ES įnašo.

Tikrąja verte vertinamų finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės hierarchija

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
1 lygis. Kotiruojamos kainos aktyviosiose rinkose	—	—
2 lygis. Kiti nei kotiruojamos kainos stebimi duomenys	4	2
3 lygis. Vertinimo metodas, pagal kurį naudoti duomenys, negrindžiami stebėtais rinkos duomenimis	1	10
Iš viso	4	12

2.11.3.    Finansinės garantijos įsipareigojimai

Pagal ESIF inovacijų ir infrastruktūros liniją (II liniją) EIB išduota ESIF garantija EIB skolos portfeliui, taip pat išorės skolinimo įgaliojimų (ISĮ) garantija EIB paskoloms, išmokėtoms pagal EIB atsparumo iniciatyvą, priskiriamos prie finansinių garantijų įsipareigojimo. 2020 m. gruodžio 31 d. ESIF finansinės garantijos įsipareigojimas buvo lygus 0 EUR (2019m. – 0 EUR), nes pagal garantiją gautinos pajamos viršija tikėtinus nuostolius, o ISĮ EIB atsparumo iniciatyvos finansinės garantijos įsipareigojimas siekia 90 mln. EUR (2019 m. – 20 mln. EUR) – žr. 4.1.1 pastabą.

2.12.   MOKĖTINOS SUMOS

mln. EUR
	Bendra suma	Patikslinimai	Grynoji suma 2020 12 31	Bendra suma	Patikslinimai	Grynoji suma 2019 12 31
Prašymai kompensuoti išlaidas ir sąskaitos faktūros, kurias pateikė
Valstybės narės
EŽŪFKP ir kitos kaimo plėtros priemonės	17	(0)	17	21	(0)	21
ERPF ir Sanglaudos fondas	12 651	(2 698 )	9 954	8 068	(2 437 )	5 631
ESF	3 479	(370)	3 109	2 882	(558)	2 325
Kita	792	(90)	701	852	(45)	807
Privatieji ir viešieji subjektai	1 485	(182)	1 302	1 562	(180)	1 381
Iš viso gautų prašymų kompensuoti išlaidas ir sąskaitų faktūrų	18 424	(3 341 )	15 083	13 384	(3 220 )	10 165
EŽŪGF	16 160	n. d.	16 160	16 255	n. d.	16 255
Įvairios mokėtinos sumos	784	n. d.	784	539	n. d.	539
Kita	381	n. d.	381	283	n. d.	283
Iš viso	35 748	(3 341 )	32 408	30 462	(3 220 )	27 241

Mokėtinos sumos apima gautas, bet iki metų pabaigos neapmokėtas sąskaitas faktūras ir prašymus kompensuoti išlaidas. Iš pradžių jos pripažįstamos sąskaitų faktūrų arba pašymų kompensuoti išlaidas gavimo metu, nurodant prašomą sumą. Vėliau mokėtinos sumos patikslinamos atsižvelgiant tik į sumas, kurios buvo patvirtintos atlikus išlaidų peržiūrą, ir sumas, kurios laikomos tinkamomis finansuoti. Sumos, kurios laikomos netinkamomis finansuoti, įtraukiamos į skiltį „Patikslinimai“; didžiausios sumos susijusios su struktūriniais veiksmais.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, struktūriniams fondams (ERPF ir ESF), Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF) taikomame Bendrųjų nuostatų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (25) (BNR) numatyta, kad ES biudžetas apsaugomas sistemingai atidedant 10 proc. atliktų tarpinių mokėjimų. Pasibaigus BNR ataskaitiniams metams (liepos 1 d. – birželio 30 d.) iki vasario mėn. užbaigiamas kontrolės ciklas: vadovaujančiosios institucijos atlieka valdymo patikrinimus, o audito institucijos – auditus. Komisija tikrina atitinkamų valstybių narių institucijų pateiktus patikinimo dokumentus ir sąskaitas. Galutinis likutis sumokamas ir (arba) susigrąžinamas tik po to, kai užbaigtas šis vertinimas ir priimtos ataskaitos. Vadovaujantis šia nuostata, 2020 m. pabaigoje atidėta suma iš viso siekė 7,8 mlrd. EUR. Remiantis valstybių narių ataskaitose pateikta informacija dalis šios sumos (1,1 mlrd. EUR) laikoma netinkama finansuoti ir taip pat įtraukta į skiltį „Patikslinimai“. Paskutinę mokėtinų sumų patikslinimo dalį sudaro sumos, atitinkančios kitus avansus valstybėms narėms (žr. 2.5.2 pastabą), kurie dar turi būti sumokėti metų pabaigoje (1,3 mlrd. EUR).

Su sanglaudos politika (ERPF, SF, ESF) susijusių mokėtinų sumų padidėjimą labiausiai lemia 2020 m. pabaigoje gauti prašymai kompensuoti išlaidas (5,9 mlrd. EUR), dar nepadengti dėl to, kad nėra kreditų. Apskritai, didesnis prašymų kompensuoti išlaidas skaičius rodo, kad šioje srityje esama įgyvendinimo pažangos.

Išankstinio finansavimo paraiškos

Be jau minėtų sumų, 2020 m. pabaigoje gauta, bet iki metų pabaigos neapmokėta 1,4 mlrd. EUR vertės išankstinio finansavimo prašymų. Laikantis ES apskaitos taisyklių, šios sumos nėra apskaitomos kaip mokėtinos sumos.

2.13.   SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR BŪSIMOJO LAIKOTARPIO PAJAMOS

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Sukauptos sąnaudos	64 383	66 860
Būsimojo laikotarpio pajamos	128	254
Kita	74	116
Iš viso	64 584	67 230

Sukauptos sąnaudos išskaidomos taip:

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
EŽŪGF	24 599	28 193
EŽŪFKP ir kitos kaimo plėtros priemonės	18 622	18 583
ERPF ir Sanglaudos fondas	8 766	9 525
ESF	3 009	3 016
Kita	9 386	7 542
Iš viso	64 383	66 860

Sukauptos sąnaudos – tai pripažintos išlaidos, dėl kurių Sąjunga dar turi gauti prašymus kompensuoti išlaidas. Sanglaudos politikos srityje ERPF ir Sanglaudos fondo sukauptų sąnaudų sumažėjimas daugiausia susijęs su 2007–2013 m. laikotarpio pasibaigimu (nes galutiniai prašymai kompensuoti išlaidas tebegaunami), o 2014–2020 m. laikotarpio lygis išlieka stabilus. EŽŪGF sumų raida išsamiau paaiškinta 3.10 pastaboje.

GRYNASIS TURTAS

2.14.   REZERVAI

mln. EUR
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
Tikrosios vertės rezervas	2.14.1	496	391
Garantijų fondo rezervas	2.14.2	3 043	2 870
Kiti rezervai	2.14.3	1 523	1 776
Iš viso		5 062	5 037

2.14.1.    Tikrosios vertės rezervas

Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, parduoti laikomo finansinio turto patikslinimas, kad atitiktų tikrąją vertę, įtraukiamas į tikrosios vertės rezervą.

Tikrosios vertės rezervo pokyčiai per laikotarpį

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Įtraukta į tikrosios vertės rezervą	89	200
Įtraukta į finansinės veiklos ataskaitą	16	(40)
Iš viso	105	160

2.14.2.    Garantijų fondo rezervas

Šis rezervas atitinka ES biudžeto garantijomis pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą užtikrintų dar nesumokėtų sumų tikslinę 9 proc. sumą, kurią privaloma laikyti kaip turtą Išorės veiksmų garantijų fonde (žr. 2.4.1 pastabą).

2.14.3.    Kiti rezervai

Suma visų pirma yra susijusi su likviduojamo EAPB Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turto rezervais (1 275 mln. EUR), sudarytais dėl likviduojamos EAPB veiklos nutraukimo.

2.15.   IŠ VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIKALAUTINOS SUMOS

mln. EUR
2019 12 31 iš valstybių narių pareikalautinos sumos	77 560
Biudžeto pertekliaus grąžinimas valstybėms narėms	3 218
Garantijų fondo rezervo pokytis	173
Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai	15 155
Kiti rezervo pokyčiai	(210)
Ekonominis metų rezultatas	(57 416 )
Iš viso 2020 12 31 iš valstybių narių pareikalautinų sumų	38 480

Ši suma apima iki gruodžio 31 d. ES patirtų išlaidų dalį, kuri turi būti finansuojama iš būsimų biudžetų. Pagal kaupiamosios apskaitos taisykles daug išlaidų yra pripažįstamos N metais, nors jos gali būti faktiškai apmokėtos N + 1 metais (arba vėliau) ir todėl yra dengiamos iš N + 1 (arba vėlesnių) metų biudžeto. Dėl šių įsipareigojimų įtraukimo į ataskaitas ir dėl to, kad atitinkamos sumos finansuojamos iš būsimų biudžetų, įsipareigojimai metų pabaigoje gerokai viršija turtą. Didžiausios sumos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, yra susijusios su EŽŪGF veikla ir išmokų darbuotojams įsipareigojimais.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmiau nurodyti duomenys neturi jokio poveikio biudžeto vykdymo rezultatui – biudžeto pajamos visada turi atitikti biudžeto išlaidas arba jas viršyti, o bet koks pajamų perteklius grąžinamas valstybėms narėms.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai yra susiję su aktuariniu pelnu ir nuostoliais, atsirandančiais dėl šių įsipareigojimų aktuarinio įvertinimo.

Didelis iš valstybių narių pareikalautinų sumų sumažėjimas pirmiausia atsirado dėl pajamų, susijusių su grynosiomis sumomis, kurias turi sumokėti JK pagal Susitarimą dėl išstojimo, pasirašytą jai išstojus iš Sąjungos 2020 m. (žr. 2.6.1.2 pastabą).

3.   PELNO IR NUOSTOLIŲ ATASKAITOS PASTABOS

PAJAMOS

PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ. NUOSAVI IŠTEKLIAI

3.1.   BNP IŠTEKLIAI

Pajamos iš nuosavų išteklių yra pagrindinis ES veiklos pajamų šaltinis. 2020 m. BNP (bendrosios nacionalinės pajamos) sudarė 125 393 mln. EUR (2019 m. – 108 820 mln. EUR) ir yra svarbiausios iš trijų nuosavų išteklių kategorijų. Kiekvienos valstybės narės BNP taikoma vienoda procentinė dalis. BNP pajamos subalansuoja pajamas ir išlaidas, t. y. iš jų finansuojama ta biudžeto dalis, kuri nefinansuojama iš kitų pajamų šaltinių. BNP pajamų padidėjimas rodo, kad padidėjo 2020 m. mokėjimų asignavimų poreikis pagrindinėms ES politikos priemonėms sustiprinti. 2020 m. šios pagrindinės politikos priemonės apėmė vakcinų nuo COVID-19 strategiją (įgyvendinamą pagal Skubios paramos priemonę) ir Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+).

3.2.   TRADICINIAI NUOSAVI IŠTEKLIAI

Tradiciniai nuosavi ištekliai daugiausia yra susiję su muitais, iš jų valstybės narės pasilieka 20 proc. surinkimo sąnaudoms padengti, todėl pirmiau pateiktos sumos yra nurodytos po šio atskaitymo. Muitų sumažėjimas pirmiausia yra susijęs su tuo, kad dėl ekonomikos krizės surenkama mažiau mokesčių.

3.3.   PVM IŠTEKLIAI

PVM ištekliai buvo pirmieji ištekliai, iš esmės suderinti ES lygmeniu. PVM įnašas apskaičiuojamas taikant vienodą 0,3 proc. pareikalavimo tarifą nacionalinei PVM bazei, kuri negali viršyti 50 proc. kiekvienos valstybės narės bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). 2014–2020 m. laikotarpiu Tarybos sprendimu 2014/335/ES, Euratomas (26), sumažintą pareikalavimo tarifą (0,15 proc.) numatoma taikyti Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai.

PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ. PERVEDIMAI

3.4.   BAUDOS

452 mln. EUR pajamos (2019 m. – 4 291 mln. EUR) yra susijusios su Komisijos įmonėms skirtomis baudomis už ES konkurencijos taisyklių pažeidimus ir su Komisijos valstybėms narėms skirtomis baudoms už ES teisės pažeidimus. Komisija pajamas iš baudų pripažįsta tuomet, kai priima sprendimą skirti baudą ir oficialiai apie tai praneša adresatui. Šios sumos daugiausia susijusios su už konkurencijos pažeidimus skirtomis baudomis (370 mln. EUR). Didžiausios bylos yra susijusios su ES antimonopolinių taisyklių pažeidimais, t. y. įmonėms „Orbia“, „Clariant“ ir „Celanese“ skirtos baudos už dalyvavimą kartelyje, susijusiame su pirkimu etileno pirkėjų rinkoje (iš viso 260 mln. EUR), taip pat baudos farmacijos įmonėms „Teva“ ir „Cephalon“ (60 mln. EUR) už susitarimą ilgiau neteikti rinkai pigesnės generinės „Cephalon“ vaisto nuo miego sutrikimų versijos.

3.5.   IŠLAIDŲ SUSIGRĄŽINIMAS

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Pasidalijamasis valdymas	1 281	2 547
Tiesioginis valdymas	53	65
Netiesioginis valdymas	21	16
Iš viso	1 355	2 627

Prie šios kategorijos daugiausia priskiriami vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti, kuriuos pateikė Komisija ir pagal kuriuos Komisijos apskaitos sistemoje registruojama išskaita (t. y. atskaitoma) iš paskesnių mokėjimų. Vykdomieji raštai pateikiami siekiant susigrąžinti anksčiau iš ES biudžeto išmokėtas sumas. Susigrąžinamos sumos grindžiamos patikrinimais, auditais ar tinkamumo finansuoti analize, todėl šie veiksmai apsaugo ES biudžetą nuo išlaidų, patiriamų dėl teisės aktų pažeidimų.

Į šias sumas įtraukiami ir valstybių narių EŽŪGF paramos gavėjams pateikti vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti, taip pat sukauptų pajamų sąmatų įverčiai nuo ankstesnių metų pabaigos iki einamųjų metų pabaigos.

Į pirmiau pateiktą lentelę įtrauktos sumos yra pajamos, gautos pateikus vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti. Dėl šios priežasties šie skaičiai negali parodyti ir neparodo viso taikytų ES biudžeto apsaugos priemonių masto, visų pirma sanglaudos politikos srityje, kurioje veikia specialūs mechanizmai, užtikrinantys finansuoti netinkamų išlaidų finansinių klaidų ištaisymą, dėl kurio daugeliu atvejų vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti nepateikiami. Čia neįtrauktos sumos, susigrąžintos atlikus išlaidų užskaitą, sumos, atgautos atšaukus arba susigrąžinus išankstinio finansavimo sumas.

Pagal pasidalinamojo valdymo principą valdomos susigrąžintos lėšos sudaro didžiąją dalį visos sumos.

Žemės ūkis – EŽŪGF ir kaimo plėtra

Su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusios sumos, priskiriamos prie šios kategorijos ir apskaitomos kaip metų pajamos, yra tų metų finansinės pataisos ir susigrąžintinos sumos, kurias deklaravo ir per metus susigrąžino valstybės narės, taip pat valstybių narių deklaruotų dėl sukčiavimo ir pažeidimų atvejų metų pabaigoje susigrąžintinų sumų grynasis padidėjimas.

Sanglaudos politika

Pagrindinės su sanglaudos politika susijusios sumos yra 0,4 mlrd. EUR (2019 m. – 1,4 mlrd. EUR) sukauptos pajamos, kurias Komisija numato susigrąžinti iš valstybių narių. Lėšos bus susigrąžintos patikrinus ir patvirtinus 2021 m. pradžioje valstybių narių pateiktas metines ataskaitas. Susigrąžintinos sumos iš esmės yra sumų, kurios iš pradžių per ataskaitinius metus laikytos atitinkančiomis reikalavimus, ir sumų, kurios valstybių narių ataskaitose patvirtintos kaip atitinkančios reikalavimus, skirtumas. Nedidelė suma reiškia, kad dėl kontrolės lygio valstybėse narėse reikalavimų neatitinkančias sumas buvo galima nustatyti ankstyvame proceso etape.

3.6.   SUSITARIMAS DĖL JK IŠSTOJIMO

Šios pajamos yra susijusios su grynosiomis sumomis, kurias turi sumokėti JK pagal Susitarimą dėl išstojimo, pasirašytą jai išstojus iš Sąjungos 2020 m. (žr. 2.6.1.2 pastabą).

3.7.   KITOS PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Valstybių narių įnašai inovacijų fondui	2 080	—
Darbuotojų mokesčiai ir įmokos	1 316	1 299
Trečiųjų šalių įnašai	1 592	1 509
Valstybių narių įnašai SPP ir išorės pagalbai	1 073	331
Turto perdavimas	317	60
Biudžeto tikslinimas	214	(1 719 )
Kita	524	592
Iš viso	7 116	2 072

Valstybių narių įnašai į Inovacijų fondą yra pajamos, susijusios su apyvartinių taršos leidimų pardavimu (1 334 mln. EUR) ir nepanaudotų programos „NER 300“ lėšų (747 mln. EUR) pervedimu, kad tos lėšos būtų panaudotos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų inovacijoms remti. EIB patikėta monetizuoti apyvartinius taršos leidimus ir valstybių narių vardu valdyti programos „NER 300“ lėšas. Metų pabaigoje EIB Komisijai pervedė 1 336 mln. EUR iš bendros 2 080 mln. EUR sumos, ir ši pervesta suma yra įtraukta kaip pinigai (atskaičius 2020 m. išleistą sumą) (žr. 2.8.1 pastabą). Likusios 744 mln. EUR pajamos dar nebuvo susigrąžintos 2020 m. pabaigoje, todėl jos pripažįstamos kaip neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos (žr. 2.6.1.5 pastabą).

Darbuotojų mokesčiai ir įmokos daugiausia susiję su atskaitymais iš darbuotojų atlyginimų. Pensijų įmokos ir pajamų mokestis sudaro didelę šios kategorijos pajamų dalį.

Trečiųjų valstybių įnašai daugiausia yra ELPA šalių ir pasirengimo narystei valstybių įnašai (1 293 mln. EUR), taip pat trečiųjų valstybių finansiniai įnašai, skirti programai „Horizontas 2020“) (297 mln. EUR).

Valstybės narės skyrė 750 mln. EUR Skubios paramos priemonei (SPP) papildyti, taip pat 265 mln. EUR Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei finansuoti.

Pajamos iš turto perdavimo daugiausia yra susijusios su tuo, kad Europos kosmoso agentūra (EKA) Komisijai perdavė programos „Copernicus“ palydovą 6A (žr. 2.2 pastabą). Pagal ES apskaitos taisykles šis perdavimas yra neprekybinė operacija.

Biudžeto patikslinimų padidėjimą daugiausia nulėmė iš ankstesnių metų perkeltas biudžeto pertekliaus padidėjimas – 2020 m. jis buvo 3 218 mln. EUR, palyginti su 1 803 mln. EUR 2019 m. Biudžeto perteklius buvo kompensuotas metiniu PVM ir BNP patikslinimu, 2020 m. sudariusiu 3 165 mln. EUR, palyginti su 3 443 mln. EUR 2019 m.

Kitos pajamos iš neprekybinių operacijų apima ITER priimančiųjų valstybių ir narių įnašus į Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę (Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę) (156 mln. EUR).

PAJAMOS IŠ PREKYBOS OPERACIJŲ

3.8.   FINANSINĖS PAJAMOS

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Palūkanos:
pavėluoti mokėjimai	1 129	133
paskolos	1 167	1 180
kita	63	70
Akcijų priedai	674	2
Įmokos už finansinių garantijų įsipareigojimus	258	193
Dividendai	22	29
Finansinės pajamos iš tikrąja verte vertinamo finansinio turto arba įsipareigojimų kaip pertekliaus arba deficito	70	125
Realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto	48	82
Kita	3	2
Iš viso	3 434	1 817

Pajamos iš delspinigių daugiausia susidaro dėl mokėtinų baudų ir mokėtinų nuosavų išteklių įnašų, kurie nesumokami laiku. Pagrindinės sumos yra susijusios su 2.6.1.1 pastaboje nurodyta pažeidimo nagrinėjimo byla (0,5 mlrd. EUR) ir numatomomis pajamomis iš bylos prieš Nyderlandus dėl antidempingo muitų netaikymo fotovoltinėms plokštėms (0,3 mlrd. EUR).

Paskoloms taikytų palūkanų pajamos yra iš esmės susijusios su paskolomis, suteiktomis finansinei paramai (žr. 2.4.3 pastabą).

674 mln. EUR obligacijų įmokos pirmiausia yra susijusios su SURE skolos vertybinių popierių išleidimu – su tuo susijusios gautos pajamos buvo didesnės nei nominali išleistų obligacijų vertė. Tos pajamos buvo perduotos valstybėms narėms, besinaudojančioms paramos programomis, dėl to buvo pripažinta 672 mln. EUR finansinių išlaidų – 3.14 pastabą.

Įmokos už finansinių garantijų įsipareigojimus pirmiausia yra susijusios su rizikos pasidalijimo pajamomis, iš EIB gautomis dėl ESIF garantijos, suteiktos ESIF II linijos skolos portfeliui (žr. 2.11.3 pastabą).

3.9.   KITOS PAJAMOS IŠ PREKYBOS OPERACIJŲ

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Iš mokesčių už paslaugų teikimą gaunamos pajamos (agentūros)	640	592
Užsienio valiutos keitimo pelnas	370	347
Prekių pardavimas	48	31
EIF grynojo rezultato dalis	38	53
Iš mokesčių ir įmokų gaunamos pajamos, susijusios su finansinėmis priemonėmis	34	43
Su ilgalaikiu turtu susijusios pajamos	5	5
Kita	269	227
Iš viso	1 404	1 298

Iš mokesčių už paslaugų teikimą gaunamos pajamos – tai daugiausia Europos vaistų agentūros taikomi rinkodaros leidimo mokesčiai ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos renkami prekių ženklų mokesčiai.

IŠLAIDOS

3.10.   PASIDALIJAMASIS VALDYMAS

mln. EUR
Patirtos valstybių narių	2020 m.	2019 m.
Europos žemės ūkio garantijų fondas	40 461	43 951
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir kitos kaimo plėtros priemonės	14 467	13 541
Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas	41 118	35 178
Europos socialinis fondas	13 677	11 218
Kita	2 701	2 608
Iš viso	112 425	106 495

Padidėjimas daugiausia susijęs su sanglaudos politika (ERPF, SF), pagal kurią beveik visos išlaidos yra susijusios su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, o per jį veikla toliau įgyvendinama.

Kitas išlaidas daugiausia sudaro Prieglobsčio ir migracijos fondas (0,6 mlrd. EUR), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (0,6 mlrd. EUR), Vidaus saugumo fondas (0,5 mlrd. EUR), Europos Sąjungos solidarumo fondas (0,3 mlrd. EUR) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (0,6 mlrd. EUR).

EŽŪGF sumų raida daugiausia yra susijusi su sumų, kurių prireikė tiesioginėms išmokoms, sumažėjimu; tai įvyko daugiausia dėl to, kad 2020-aisiais prašymų teikimo metais nėra tiesioginių žemės ūkio išmokų JK ūkininkams (2,6 mlrd. EUR sumažėjimas, palyginti su ankstesniais metais).

3.11.   TIESIOGINIS VALDYMAS

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Patirtos Komisijos	11 429	8 435
Patirtos ES vykdomųjų įstaigų	10 029	10 095
Patirtos patikos fondų	636	412
Iš viso	22 094	18 942

Šios sumos daugiausia yra susijusios su mokslinių tyrimų politikos įgyvendinimu (7,2 mlrd. EUR), transporto infrastruktūros politika (3,9 mlrd. EUR), vystomojo bendradarbiavimo priemonėmis (1,6 mlrd. EUR) ir Europos kaimynystės politika (1,8 mlrd. EUR).

Tiesioginio valdymo išlaidų, kurias patyrė Komisija, padidėjimas daugiausia (1,6 mlrd. EUR) susijęs su COVID-19 vakcinavimo programomis ir Europos kaimynystės politika (0,6 mlrd. EUR).

3.12.   NETIESIOGINIS VALDYMAS

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Patirtos kitų ES agentūrų ir įstaigų	3 530	3 131
Patirtos trečiųjų valstybių	559	637
Patirtos tarptautinių organizacijų	3 619	3 448
Patirtos kitų subjektų	3 257	2 875
Iš viso	10 965	10 091

Iš netiesioginių valdymo išlaidų 4,2 mlrd. EUR susiję su išorės veiksmais (daugiausia pasirengimo narystei, humanitarinės pagalbos, tarptautinio bendradarbiavimo ir kaimynystės srityse). Dar 5,1 mlrd. EUR skirta Europos konkurencingumui didinti (mokslinių tyrimų, palydovinės navigacijos sistemų ir švietimo srityse).

3.13.   IŠLAIDOS DARBUOTOJAMS IR PENSIJŲ IŠLAIDOS

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Išlaidos darbuotojams	7 028	6 939
Pensijų išlaidos	4 967	4 674
Iš viso	11 995	11 613

Pensijų išlaidos apima tam tikrus pokyčius, atsiradusius atlikus išmokų darbuotojams įsipareigojimų, išskyrus tai, kas pripažįstama dalyje „Grynasis turtas“, aktuarinį vertinimą. Todėl jos neatspindi faktinių metų pensijų išmokų, kurios yra daug mažesnės.

3.14.   FINANSINĖS IŠLAIDOS

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Palūkanų išlaidos:
Pasiskolintos lėšos	1 160	1 174
kita	24	23
Emisijos išlaidos	672	1
Nuostolis dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo	110	105
Nuostolis dėl tikrąja verte vertinamo finansinio turto arba įsipareigojimų kaip pertekliaus arba deficito	21	57
Finansinė nuoma	62	70
Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai	41	19
Realizuoti nuostoliai dėl parduoti laikomo finansinio turto	5	7
Kita	92	34
Iš viso	2 188	1 491

Su pasiskolintomis lėšomis susijusios palūkanų išlaidos iš esmės atitinka paskoloms finansinei paramai taikytų palūkanų pajamas (kompensaciniai sandoriai).

672 mln. EUR emisijos išlaidos daugiausia susijusios su programa SURE – gauti obligacijų įnašai, susiję su pasiskolintomis lėšomis, buvo perduoti paskolas gavusioms valstybėms narėms (taip pat žr. 3.8 pastabą).

3.15.   KITOS IŠLAIDOS

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Administracinės ir IT išlaidos	1 984	2 154
Atidėjinių koregavimas	1 390	1 294
Su ilgalaikiu turtu susijusios išlaidos	1 319	1 201
Žemės ir pastatų valdymo išlaidos	661	568
Užsienio valiutos keitimo nuostoliai	578	343
Veiklos nuomos išlaidos	423	442
Kita	593	860
Iš viso	6 946	6 862

2020 m. išlaidas (darbuotojams, administracines ir IT, žemės ir pastatų) tinkamiau pateikus, 2019 m. lyginamieji skaičiai buvo atitinkamai pakoreguoti.

2020 m. bendra kaip išlaidos pripažinta mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros suma:

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
Mokslinių tyrimų išlaidos	402	398
Nekapitalizuotos technologinės plėtros išlaidos	118	119
Iš viso	520	517

3.16.   SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ PAGAL DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS (DFP) IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

mln. EUR
	Pažangus ir integracinis augimas	Tvarus augimas	Saugumas ir pilietybė	Europos vaidmuo pasaulyje	Administravimas	Nepriskirta DFP išlaidų kategorijai (4)	Iš viso
BNP ištekliai	—	—	—	—	—	125 393	125 393
Tradiciniai nuosavi ištekliai	—	—	—	—	—	19 559	19 559
PVM	—	—	—	—	—	17 858	17 858
Baudos	—	—	—	—	—	452	452
Susigrąžintos išlaidos	610	713	17	14	0	(0)	1 355
Susitarimas dėl JK išstojimo	—	—	—	—	—	47 456	47 456
Kita	1 470	2 113	794	248	4 874	(2 383 )	7 116
Pajamos iš neprekybinių operacijų	2 080	2 826	811	262	4 874	208 336	219 190
Finansinės pajamos	331	0	0	9	(0)	3 095	3 434
Kita	135	(19)	(5)	(3)	309	987	1 404
Pajamos iš prekybos operacijų	466	(19)	(5)	5	309	4 082	4 838
Pajamos, iš viso	2 546	2 807	806	267	5 183	212 418	224 028
Išlaidos, patirtos valstybių narių:
EŽŪGF	—	(40 461 )	—	—	—	—	(40 461 )
EŽŪFKP ir kitos kaimo plėtros priemonės	—	(14 467 )	—	—	—	—	(14 467 )
ERPF ir Sanglaudos fondas	(41 118 )	—	—	—	—	—	(41 118 )
ESF	(13 677 )	—	—	—	—	—	(13 677 )
Kita	(594)	(641)	(1 325 )	(141)	—	—	(2 701 )
Patirtos Europos Komisijos, vykdomųjų įstaigų ir patikos fondų	(12 743 )	(728)	(2 943 )	(5 693 )	(12)	25	(22 094 )
Patirtos kitų ES agentūrų ir įstaigų	(3 287 )	(67)	(1 114 )	(29)	—	967	(3 530 )
Patirtos trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų	(543)	(6)	(195)	(3 435 )	—	—	(4 178 )
Patirtos kitų subjektų	(2 457 )	(11)	(2)	(787)	(0)	1	(3 257 )
Išlaidos darbuotojams ir pensijų išlaidos	(1 767 )	(387)	(500)	(706)	(7 551 )	(1 084 )	(11 995 )
Finansinės išlaidos	(40)	(38)	(0)	(37)	(89)	(1 984 )	(2 188 )
Kitos išlaidos	(2 676 )	(229)	(162)	(135)	(2 988 )	(756)	(6 946 )
Visos išlaidos	(78 902 )	(57 035 )	(6 241 )	(10 962 )	(10 640 )	(2 831 )	(166 612 )
Ekonominis metų rezultatas	(76 356 )	(54 228 )	(5 435 )	(10 695 )	(5 457 )	209 587	57 416

Pajamų ir išlaidų pateikimas pagal DFP išlaidų kategorijas yra grindžiamas sąmata, nes ne visi įsipareigojimai yra susieti su DFP išlaidų kategorija.

4.   NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR TURTAS

4.1.   NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

Neapibrėžtieji įsipareigojimai – dėl praeities įvykių galintys atsirasti ES mokėjimų įsipareigojimai arba prisiimti teisiškai privalomi įsipareigojimai, kurie priklausys nuo ES nevisiškai kontroliuojamų būsimų įvykių. Jie daugiausia susiję su suteiktomis finansinėmis garantijomis (paskoloms ir finansinės paramos programoms) ir teisine rizika. Visi neapibrėžtieji įsipareigojimai, išskyrus susijusius su baudomis, garantijomis ir finansinėmis priemonėmis, kurias dengia fondai (žr. 2.4.1 pastabą), būtų finansuojami ateityje, jei sueitų jų mokėjimo terminas, iš ES biudžeto (taigi ir valstybių narių).

4.1.1.    Biudžeto garantijos

mln. EUR
	2020 12 31			2019 12 31
	Viršutinė riba	Pasirašyta	Išmokėta	Viršutinė riba	Pasirašyta	Išmokėta
EIB išorės skolinimo įgaliojimo garantijos	35 372	32 530	20 050	37 929	31 521	20 014
ESIF garantija	25 543	23 831	18 590	25 797	21 889	17 634
EDVF garantija	1 370	438	34	50	—	—
Iš viso	62 285	56 799	38 673	63 775	53 410	37 648

Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodomas ES biudžeto pozicijos, susijusios su galimais būsimais mokėjimais, susietais su EIB grupei arba kitoms finansų įstaigoms suteiktomis garantijomis, dydis. Išmokėtos sumos – galutiniams paramos gavėjams jau suteiktos sumos, o pasirašytos sumos apima šias išmokėtas lėšas ir su paramos gavėjais arba finansų tarpininkais jau pasirašytus susitarimus, pagal kuriuos lėšos dar neišmokėtos (18 126 mln. EUR). Viršutinė riba reiškia visą garantiją iš ES, taigi ir iš jos valstybių narių, biudžeto, kurią įsipareigota padengti, nes siekiant atskleisti didžiausią riziką, su kuria ES susiduria 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat reikia įtraukti operacijas, kurias leista pasirašyti, bet kurios dar nepasirašytos (5 486 mln. EUR). Sumos pateikiamos atėmus toms programoms pripažintus finansinius atidėjinius arba finansinius įsipareigojimus.

EIB išorės skolinimo įgaliojimo garantijos

Garantijos iš ES biudžeto suteikiamos EIB paskoloms, kurias jis pasirašė ir suteikė iš nuosavų išteklių trečiosioms valstybėms. 2020 m. gruodžio 31 d. negrąžintos paskolos, kurioms taikoma ES garantija, iš viso sudarė 20 050 mln. EUR (2019 m. – 20 014 mln. EUR). ES biudžeto garantijos:

—	19 310 mln. EUR (2019 m. – 19 074 mln. EUR) iš Išorės veiksmų garantijų fondo (žr. 2.4.1 pastabą) ir

—	740 mln. EUR (2019 m. – 940 mln. EUR) tiesiogiai paskoloms, suteiktoms valstybėms narėms iki jų įstojimo į ES.

Be pirmiau nurodytos išmokėtos 20 050 mln. EUR sumos, ES garantuoja dar 113 mln. EUR negrąžintų paskolų Sirijai, kurioms numatyti atidėjiniai, ir 90 mln. EUR sumą, pripažintą finansinės garantijos įsipareigojimu pagal EIB ekonominio atsparumo iniciatyvos privatųjį įgaliojimą (žr. toliau).

Kalbant apie po 2007 m. pasirašytas sutartis, ES išorės skolinimo įgaliojimo garantija, susijusi su EIB suteiktomis paskolomis, negali viršyti 65 proc. neapmokėtos sumos (2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpiai). Kalbant apie iki 2007 m. sudarytus susitarimus, ES garantija negali viršyti patvirtintų kredito linijų viršutinės ribos procentinės dalies, kuri daugeliu atvejų yra 65 proc., bet gali būti ir 70 proc., 75 proc. arba 100 proc. Nepasiekus šios viršutinės ribos, ES garantija taikoma visai sumai.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/412 (27) iki 2,3 mlrd. EUR skiriama naujam privačiojo sektoriaus skolinimo įgaliojimui projektams, skirtiems ilgalaikiam pabėgėlių, migrantų, priimančiųjų ir tranzito bendruomenių ekonominiam atsparumui didinti pagal EIB atsparumo iniciatyvą. 2019 m. EIB išmokėjo pirmąsias EIB atsparumo iniciatyvos privataus įgaliojimo operacijų lėšas. Sąjungos biudžetui atlyginama už riziką, susijusią su garantijomis, suteiktomis EIB finansavimo operacijoms pagal atsparumo iniciatyvos privatųjį įgaliojimą, todėl EIB atsparumo iniciatyvos privačiojo įgaliojimo garantija apskaitoma kaip finansinės garantijos įsipareigojimas (žr. 2.11.3 pastabą).

ES garantijų mokėjimus vykdo Išorės veiksmų garantijų fondas. 2020 m. iš Išorės veiksmų garantijų fondo pagal reikalavimus mokėti pagal garantiją išmokėta 52 mln. EUR (2019 m. – 55 mln. EUR).

Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) garantija

ESIF yra iniciatyva, kuria siekiama didinti EIB grupės pajėgumą prisiimti riziką, sudarant sąlygas EIB padidinti savo investicijas ES. ESIF tikslas – remti papildomas investicijas ES ir mažųjų įmonių galimybes gauti finansavimą. Pagal ES ir EIB susitarimą (toliau – ESIF susitarimas) ES biudžete numatyta iki 26 mlrd. EUR garantija (toliau – ESIF ES garantija), siekiant apsaugoti EIB nuo galimų nuostolių, kuriuos jis gali patirti dėl savo finansavimo ir investavimo operacijų.

ESIF operacijos vykdomos pagal dvi linijas: EIB įgyvendinamą infrastruktūros ir inovacijų liniją (II liniją) (ESIF ES garantija sudarė 19 250 mln. EUR) ir EIF įgyvendinamą MVĮ liniją (MVĮ liniją) (ESIF ES garantija siekė 6 750 mln. EUR). Abi šios linijos turi skolos portfelį ir nuosavo kapitalo portfelį. EIF vykdo veiklą pagal susitarimą su EIB, remdamasis EIB garantija, kuriai pačiai taikoma priešpriešinė ESIF ES garantija pagal ESIF susitarimą.

ES ir EIB tenka konkrečios atskiros funkcijos ESIF veikloje. ESIF yra įsteigtas kaip EIB dalis, o šis finansuoja operacijas (skolos ir nuosavo kapitalo investicijas) ir tuo tikslu skolinasi reikalingas lėšas kapitalo rinkose. EIB savarankiškai priima investicinius sprendimus ir valdo operacijas laikydamasis savo taisyklių ir procedūrų. ES suteikia garantiją toms operacijoms ir padengia EIB patirtus nuostolius iki šios garantijos viršutinės ribos.

Siekiant užtikrinti, kad ESIF investicijos būtų orientuotos į konkretų tikslą (spręsti rinkos nepakankamumo problemas) ir kad joms būtų galima taikyti ES garantijos apsaugą, buvo sukurta specialiai tam skirta valdymo struktūra, įskaitant nepriklausomų ekspertų investicijų komitetą, kuris nagrinėja kiekvieną EIB pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją pasiūlytą projektą ir vertina, ar projektas atitinka ES garantijos taikymo reikalavimus, ir ESIF valdančiąją tarybą, užtikrinančią programos priežiūrą.

Kadangi kontrolės kriterijai ir apskaitos reikalavimai dėl konsolidavimo pagal ES apskaitos taisykles (ir TVSAS) netenkinami, susijęs garantuotas turtas nėra apskaitomas ES konsoliduotosiose metinėse ataskaitose.

ES garantija, suteikta EIB grupei pagal ESIF, yra apskaitoma kaip finansinės garantijos įsipareigojimas II linijos skolų portfelio atveju (žr. 2.11.3 pastabą), kaip finansinis atidėjinys MVĮ linijos skolų portfelio atveju (žr. 2.10 pastabą) ir kaip išvestinė finansinė priemonė (tikrąja verte vertinamas finansinis turtas arba įsipareigojimas kaip perteklius arba deficitas) abiejų nuosavybės vertybinių popierių portfelių atveju (žr. 2.4.2 pastabą). Be to, šioje pastaboje parodomas neapibrėžtasis įsipareigojimas, susijęs su suteikta ESIF garantija. Į ESIF neapibrėžtąjį įsipareigojimą įeina programų COSME, „Horizontas 2020“, Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės ir EaSI operacijos, kurioms taikoma ESIF ES garantija pagal MVĮ linijos skolų portfelį, ir jis yra pateikiamas atskaičius 290 mln. EUR finansinių atidėjinių, pripažintų šiam portfeliui, kaip nurodyta kategorijoje „Finansiniai atidėjiniai“2.10 pastaboje.

ES garantijos mokėjimus, kurie nedengiami iš ES pajamų, kurios kredituojamos ESIF atsiskaitomojoje sąskaitoje EIB, atlieka ESIF garantijų fondas (žr. 2.4.1 pastabą). 2020 m. iš ESIF garantijų fondo pagal reikalavimus mokėti pagal garantiją išmokėta 1 mln. EUR (2019 m. – 0 EUR).

Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF)

EDVF reglamentu įsteigtas Europos darnaus vystymosi fondas yra iniciatyva, kuria siekiama remti investicijas Afrikoje ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse, siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi ir šalinti konkrečias pagrindines socialines ir ekonomines migracijos priežastis. Pagal EDVF reglamentą ES turėtų suteikti įgyvendinantiesiems partneriams 1,5 mlrd. EUR garantijų (papildomai padidintų išorės įnašais) jų investavimo ir finansavimo operacijoms, kad būtų sumažinta jų investavimo rizika. EDVF garantiją užtikrina EDVF garantijų fondas (žr. 2.4.1 pastabą). 2020 m. gruodžio 31 d. buvo įsigalioję penkiolika EDVF garantijos susitarimų; bendras garantijos limitas buvo 1 370 mln. EUR (2019 m. – 50 mln. EUR), o partnerių pasirašytos ir ES garantijomis pagal tuos susitarimus padengtos operacijos iš viso sudarė 438 mln. EUR (2019 m. – 0 EUR).

JK įsipareigojimai, atsirandantys dėl jos išstojimo iš ES

Pagal Susitarimo dėl išstojimo 143 straipsnį Jungtinė Karalystė yra atsakinga Sąjungai už savo dalį Sąjungos neapibrėžtųjų finansinių įsipareigojimų, susijusių su ESIF, EDVF ir EIB išorės skolinimo įgaliojimo operacijomis, patvirtintomis išstojimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 31 d. 143 straipsnyje nustatyta, kad jeigu būtų pareikalauta mokėti pagal garantiją už finansinę operaciją, patvirtintą iki išstojimo dienos, JK turėtų sumokėti Sąjungai savo dalį sumų, kurias dėl tų operacijų sumoka Sąjunga, išskyrus atvejus, kai tai galima padengti JK tenkančia garantijų fonde laikomų atidėjinių dalimi, kai tai taikytina.

Kalbant apie EIB išorės skolinimo įgaliojimo paskolas, iki išstojimo dienos patvirtintų operacijų ES biudžeto garantijų vertė išstojimo dieną buvo 33,7 mlrd. EUR. 2020 m. gruodžio 31 d. ši suma pasikeitė į 30,9 mlrd. EUR. Taigi, JK tenkanti šių neapibrėžtųjų įsipareigojimų dalis 2020 m. gruodžio 31 d. yra 3,8 mlrd. EUR. Tačiau, kaip minėta, bet koks su šiomis paskolomis susijęs įsipareigojimų nevykdymas pirmiausia dengiamas išorės veiksmų fondo garantija, o JK turėtų mokėti, tik jeigu nepakaktų lėšų, kurias šiam fondui skyrė JK ir kurios 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 347 mln. EUR.

Kalbant apie ESIF operacijas, iki išstojimo dienos patvirtintų operacijų ES biudžeto garantijų vertė išstojimo dieną buvo 23,5 mlrd. EUR. 2020 m. gruodžio 31 d. ši suma pasikeitė į 19,9 mlrd. EUR. Taigi, JK tenkanti neapibrėžtųjų įsipareigojimų dalis 2020 m. gruodžio 31 d. yra 2,5 mlrd. EUR. Bet koks su ESIF susijęs reikalavimas mokėti pagal garantiją pirmiausia dengiamas ESIF garantijų fondo, o JK turėtų mokėti, tik jeigu nepakaktų lėšų, kurias šiam fondui skyrė JK ir kurios 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 1,1 mlrd. EUR.

Kadangi įgyvendinantieji partneriai iki išstojimo dienos nepatvirtino jokių operacijų, susijusių su EDVF garantija, jokių JK įsipareigojimų nenustatoma.

Mokėjimai, atlikti garantijų fonduose laikomus atidėjinius naudojant operacijoms, patvirtintoms išstojimo dieną arba po jos ir iki 2020 m. gruodžio 31 d., yra tokie: nulis ESIF ir nulis ISĮ. Be 2,8 mln. EUR vertės reikalavimų mokėti pagal ESIF garantiją, buvo mokesčių ir išlaidų, susijusių su operacijomis, patvirtintomis išstojimo dieną arba po jos ir iki 2020 m. gruodžio 31 d.; jie buvo padengti ES pajamomis, laikomomis ESIF atsiskaitomojoje sąskaitoje EIB (0,19 mln. EUR), ir pagal MVĮ liniją turimomis sumomis (2,7 mln. EUR) pagal ESIF susitarimą. Remiantis Susitarimu dėl išstojimo, JK tenkanti atidėjinių dalis dėl šių mokėjimų nesumažėjo.

4.1.2.    Su finansine parama susijusios garantijos (skolinimosi ir skolinimo veikla)

mln. EUR
	2020 12 31			2019 12 31
	Panaudota	Nepanaudota	Iš viso	Panaudota	Nepanaudota	Iš viso
EFSM	47 396	—	47 396	47 394	—	47 394
SURE	39 503	46 363	85 867	—	—	—
MB	201	—	201	201	—	201
MFP	5 813	1 335	7 148	4 754	560	5 314
Euratomas	279	100	379	214	200	414
Iš viso	93 193	47 798	140 991	52 564	760	53 324

Garantijos iš ES biudžeto suteikiamos, atliekant kompensacinius sandorius, Komisijos pasiskolintoms sumoms, kuriomis siekiama finansuoti skolinimą valstybėms narėms ir ES nepriklausančioms valstybėms. Šios pasiskolintos sumos ES balanse jau pripažintos kaip įsipareigojimai (žr. 2.11.1 pastabą). Tačiau, jei būtų nevykdomi įsipareigojimai, susiję su kompensacinėmis paskolomis, suteiktomis naudojant šias pasiskolintas lėšas, remiantis Tarybos reglamento 609/2014 14 straipsniu, iš ES biudžeto turėtų būti padengtos visos išlaidos, susijusios su negrąžinta suma:

—	pasiskolintos lėšos šioms paskoloms, išmokamoms pagal EFSM, yra užtikrinamos vien ES biudžeto garantijomis,

—

pasiskolintos lėšos, susijusios su SURE, yra paremtos 25 mlrd. EUR vertės valstybių narių garantijomis (25 proc. didžiausios finansinės paramos sumos, t. y. 100 mlrd. EUR). Nepanaudoti įsipareigojimai yra susiję su 2020 m. pasirašytais paskolų susitarimais; numatoma, kad su jais susijęs išmokėjimas bus atliktas 2021 m.,

—	pasiskolintos lėšos mokėjimų balanso paskoloms yra užtikrinamos vien ES biudžeto garantijomis,

—	MFP paskolos visų pirma yra užtikrinamos Išorės veiksmų garantijų fondo garantijomis (žr. 2.4.1 pastabą) ir vėliau ES biudžeto garantijomis, taip pat

—	trečiųjų šalių suteiktomis garantijomis pirmiausia padengiama visa negrąžintų Euratomo paskolų suma. Garantijų fondas padengtų išorės skolinimo sumas, jei trečiųjų šalių garantų tam nepakaktų.

JK įsipareigojimai, atsirandantys dėl jos išstojimo iš ES

Pagal Susitarimo dėl išstojimo 143 straipsnį Jungtinė Karalystė yra atsakinga Sąjungai už savo dalį neapibrėžtųjų finansinių įsipareigojimų, susijusių su paskolomis finansinei paramai (EFSM, MFP, MB ir Euratomo), kuri patvirtinta arba dėl kurios sprendimas priimtas išstojimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 31 d. 143 straipsnyje nustatyta, kad jeigu būtų nevykdomi įsipareigojimai, susiję su paskola finansinei paramai, patvirtinta iki išstojimo dienos, JK turėtų sumokėti Sąjungai savo dalį sumų, kurias dėl tų nevykdomų operacijų sumoka Sąjunga, išskyrus atvejus, kai tai galima padengti JK tenkančia išorės veiksmų garantijų fonde laikomų atidėjinių dalimi, kai tai taikytina (tai pasakytina apie MFP ir Euratomo paskolas) – žr. 4.1.1 pastabą.

ES neįvykdyti neapibrėžtieji įsipareigojimai, susiję su pirmiau paminėtomis paskolomis finansinei paramai, išstojimo dieną buvo 53,9 mlrd. EUR. Vėliau dalis buvo grąžinta, taigi paskolų, kurioms taikoma ES garantija, vertė 2020 m. gruodžio 31 d. yra 53,2 mlrd. EUR, JK tenkanti dalis – 6,6 mlrd. EUR.

4.1.3.    ES finansinėms priemonėms suteiktos garantijos

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
„Horizontas 2020“	1 860	1 584
Europos infrastruktūros tinklų priemonė	579	684
Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė	37	110
Kita	49	38
Iš viso	2 524	2 416

Kaip nurodyta Finansinio reglamento 210 straipsnio 1 dalyje, su finansine priemone susijusios biudžeto išlaidos ir ES finansinė atsakomybė jokiu būdu neviršija tai priemonei paskirto atitinkamo biudžetinio įsipareigojimo sumos, taip pašalinant neapibrėžtųjų įsipareigojimų biudžete galimybę. Iš tiesų tai reiškia, kad šie įsipareigojimai turi atitikti įrašą balanso turto pusėje arba juos padengia į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai. Pirmiau pateikti neapibrėžtieji įsipareigojimai yra nurodyti atėmus finansinius atidėjinius ir finansinius įsipareigojimus, pripažintus šioms priemonėms (žr. 2.10 ir 2.11.2 pastabas).

JK įsipareigojimai, atsirandantys dėl jos išstojimo iš ES

Kalbant apie ES neapibrėžtuosius įsipareigojimus, susijusius su iki išstojimo dienos patvirtintomis ES finansinių priemonių sumomis, įskaitant nurodytąsias pirmiau, jeigu prireiktų padengti šiuos neapibrėžtuosius įsipareigojimus, jie būtų dengiami iš ES biudžeto, naudojant patikos sąskaitose laikomas lėšas. Taigi, iš esmės nebūtų reikalaujama, kad JK mokėtų kokias nors sumas, išskyrus jai tenkančią biudžetinių RAL dalį, kaip nurodyta Susitarimo dėl išstojimo 140 straipsnyje (žr. 2.6.1.2 pastabą).

4.1.4.    Teismo bylos

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Baudos	2 985	3 128
Žemės ūkis	66	199
Sanglauda	341	341
Kita	2 169	2 137
Iš viso	5 561	5 805

Baudos

Šios sumos daugiausia susijusios su Komisijos paskirtomis baudomis už konkurencijos taisyklių pažeidimą, kurias baudas gavusios įmonės laikinai sumokėjo ir dėl kurių buvo pateiktas apeliacinis skundas arba nežinoma, ar apeliacinis skundas bus teikiamas. Neapibrėžtasis įsipareigojimas išliks tol, kol su šia byla susijęs Teisingumo Teismo sprendimas taps galutiniu arba kol nepasibaigs apskundimo terminas. Iš laikinųjų mokėjimų uždirbtos palūkanos įtrauktos į ekonominį metų rezultatą ir taip pat parodytos kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, siekiant parodyti Komisijos nuosavybės teisės į šias sumas neapibrėžtumą.

Jei ES pralaimėtų kurią nors iš bylų, susijusių su skirtomis baudomis, sumos, kurios buvo laikinai gautos, būtų grąžintos įmonėms, nedarant poveikio biudžetui. Baudų suma pripažįstama kaip biudžeto pajamos tik tada, kai baudos tampa galutinės (FR 107 straipsnis).

Žemės ūkis

Tai yra neapibrėžtieji įsipareigojimai valstybėms narėms, kurie siejami su EŽŪGF ir kaimo plėtros sprendimais dėl atitikties, kol nepriimtas Teisingumo Teismo sprendimas. Įsipareigojimo galutinės sumos ir metų, kuriais jis po sėkmingų apeliacinių skundų bus nuskaitytas iš biudžeto, nustatymas priklausys nuo Teisingumo Teismo procedūros trukmės.

Sanglauda

Tai yra neapibrėžtieji įsipareigojimai valstybėms narėms, susiję su ieškiniais pagal sanglaudos politiką, kol nenustatyta žodinio bylos nagrinėjimo data arba nepriimtas Teisingumo Teismo sprendimas.

Kitos teismo bylos

Ši išlaidų kategorija susijusi su šiuo metu ES pateiktais ieškiniais padengti nuostolius, kitais teisiniais ginčais ir numatytomis teisinėmis išlaidomis. Reikėtų pažymėti, kad ieškinyje dėl žalos atlyginimo pagal SESV 340 straipsnį pareiškėjas turi įrodyti, kad institucija padarė pakankamai sunkų teisinės normos, kuria asmenims suteikiamos teisės, pažeidimą, kad ieškovas patyrė realią žalą ir kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto veiksmo ir žalos. 2020 m. suma (kaip ir 2019 m.) daugiausia susijusi su ieškiniu Komisijai dėl žalos atlyginimo dėl sprendimo uždrausti susijungimą, kai, nesant patikimo įvertinimo, atskleista suma yra susijusi su prašoma suma.

JK įsipareigojimai, atsirandantys dėl jos išstojimo iš ES

Pagal Susitarimo dėl išstojimo 147 straipsnį JK turės mokėti jai tenkančią mokėjimų, reikalingų neapibrėžtiesiems Sąjungos įsipareigojimams, kurie atsiranda dėl teismo bylų, susijusių su Sąjungos finansiniais interesais, vykdyti, dalį (jeigu tik faktai, dėl kurių iškeltos šios bylos, įvyko ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.). Neįtraukus pirmiau lentelėje nurodytų su baudomis susijusių sumų (nes pinigai buvo laikinai gauti iš nubausto subjekto, ir finansavimo iš ES biudžeto arba JK lėšomis nereikėtų toms sumoms visiškai padengti), apskaičiuota didžiausia JK pozicija šiuo atveju yra 318 mln. EUR. Kalbant apie teismo bylas, kai manoma, kad yra tikimybė, jog tos sumos bus padengtos iš ES biudžeto (žr. 2.10 pastabą), JK dalis yra įtraukta kaip dalis bendros Jungtinės Karalystės mokėtinos sumos (daugiau informacijos pateikta 2.6.1.2 pastaboje).

4.2.   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Gautos garantijos:
įvykdymo garantijos	318	349
kitos garantijos	8	16
Kitas neapibrėžtasis turtas	58	65
Iš viso	384	430

Įvykdymo garantijų reikalaujama siekiant užtikrinti, kad ES lėšų gavėjai įvykdytų savo įsipareigojimus, nustatytus sutartyse su ES.

5.   BIUDŽETINIAI IR TEISINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie biudžeto procedūrą ir būsimus finansavimo poreikius, o ne apie įsipareigojimus 2020 m. gruodžio 31 d.

Daugiamete finansine programa (DFP), dėl kurios susitarė valstybės narės, apibrėžiamos programos ir nustatomos įsipareigojimų asignavimų išlaidų kategorijų viršutinės ribos ir bendra mokėjimų asignavimų suma, kurios neviršydama ES gali prisiimti biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus ir atlikti mokėjimus per 7 metų laikotarpį (žr. 1.1 lentelę biudžeto vykdymo ataskaitų pastabose).

DFP viršutines ribas patvirtino Taryba (valstybės narės) Europos Parlamentui pritarus, o Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl BŽŪP finansavimo 16 straipsnyje tiesiogiai susiejama EŽŪGF išlaidų metinė viršutinė riba ir DFP reglamentas. Europos Parlamentas ir Taryba taip pat priėmė atitinkamus pagrindinius teisės aktus dėl EŽŪGF išlaidų, kuriuose nustatytos kiekvienos valstybės narės išlaidos visam 2014–2020 m. laikotarpiui.

Teisiniai įsipareigojimai atitinka pasirašytas programas, projektus, susitarimus arba sutartis, todėl yra teisiškai privalomi Europos Sąjungai. Teisinis įsipareigojimas – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima arba nustato įsipareigojimą (skirtą ES), dėl kurio yra mokamos lėšos (FR 2 straipsnio 37 dalis).

Biudžetinis įsipareigojimas yra iš esmės prisiimamas prieš teisinį įsipareigojimą, tačiau kalbant apie kai kurias daugiametes programas ir (arba) projektus, yra priešingai: atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai vykdomi per kelerius metus kasmetinėmis išmokų dalimis, jei taip nustatyta pagrindiniame teisės akte. Pavyzdžiui, kalbant apie sanglaudos politiką, Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) (Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) 76 straipsnyje nustatyta, kad Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinama programa, yra teisinis įsipareigojimas, kaip jis suprantamas Finansiniame reglamente, tačiau Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai dėl kiekvienos programos 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdomi kiekvienam fondui skirtomis metinėmis išmokomis. Panašių nuostatų gali būti ir kituose teisiniuose pagrinduose. Dėl šios priežasties gali būti sumų, kurias ES teisiškai įsipareigojo sumokėti, tačiau biudžetinio įsipareigojimo dar neprisiėmė (žr. 5.2 ir 5.3 pastabas).

Jei biudžetinis įsipareigojimas jau prisiimtas, tačiau paskesni mokėjimai dar neatlikti, neįvykdytų įsipareigojimų suma vadinama dar neįvykdytais įsipareigojimais (RAL). Tai gali būti pasirašytos programos arba projektai, dažnai daugiamečiai, kurių mokėjimai bus atliekami tik vėlesniais metais. Jie reiškia būsimų metų mokėjimų įsipareigojimus. Kadangi finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamuoju principu, o biudžeto vykdymo ataskaitos rengiamos remiantis grynųjų pinigų principu, dalis bendros neišmokėtos sumos (RAL) jau buvo įtraukta į apskaitą ir balanse pripažinta kaip įsipareigojimas (žr. 2.12 ir 2.13 pastabas). Šios išlaidos apskaičiuojamos remiantis gautais prašymais kompensuoti išlaidas ir (arba) sąskaitomis faktūromis arba apytikriai apskaičiuotomis programos arba projekto įgyvendinimo išlaidomis, jei iki finansinių ataskaitų sudarymo datos ES dar nebuvo pateikta jokių prašymų (žr. 5.1 pastabą). Įsipareigojimo pripažinimas balanse panaikinamas atlikus su RAL susijusius mokėjimus. Dar neįtraukta į apskaitą RAL dalis neįtraukiama į įsipareigojimus, o nurodoma toliau.

Taigi, toliau nurodomos sumos 2020 m. gruodžio 31 d., kurias ES įsipareigojo sumokėti vykdydama sutartinius susitarimus ir kurias dėl to numatoma finansuoti iš būsimų ES biudžetų.

mln. EUR
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai	5.1	249 309	249 686
Pagal pasidalijamojo valdymo principą ir dabartinę DFP prisiimti teisiniai įsipareigojimai, kurie dar nevykdomi	5.2	—	72 832
Reikšmingi teisiniai įsipareigojimai kitose srityse	5.3	14 481	13 941
Iš viso		263 790	336 459

5.1.   Į APSKAITĄ DAR NEĮTRAUKTI NEĮVYKDYTI BIUDŽETINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai	249 309	249 686

Nurodyta suma gauta iš 303 197 mln. EUR biudžetinių RAL (žr. biudžeto vykdymo ataskaitų pastabų 4.4 lentelę), atėmus susijusias sumas, kurios balanse buvo nurodytos kaip įsipareigojimai, o finansinės veiklos ataskaitoje – kaip išlaidos. Biudžetiniai RAL yra suma, kurią sudaro nepanaudotų įsipareigojimų, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) panaikinimai, suma. Kaip paaiškinta pirmiau, tai įprastas daugiamečių programų rezultatas.

Reikėtų pažymėti, kad 2020 m. gruodžio 31 d. nesumokėti išankstinio finansavimo avansai iš viso sudarė 62,7 mlrd. EUR (žr. 2.5 pastabą). Tai reiškia biudžetinius įsipareigojimus, kurie buvo sumokėti, taip sumažinant RAL, tačiau sumokėtos sumos vis tiek yra laikomos priklausančiomis ES, o ne paramos gavėjui, kol neįvykdomi atitinkami sutartiniai įsipareigojimai. Todėl jie, kaip ir pirmiau nurodyti RAL, yra dar neįtraukti į apskaitą.

5.2.   PAGAL PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ IR DABARTINĘ DFP PRISIIMTI TEISINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI, KURIE DAR NEVYKDOMI

mln. EUR
Fondai	2014–2020 m. finansinė programa (A)	Teisiniai įsipareigojimai pagal naujausią Komisijos sprendimą (B)	Biudžeto įsipareigojimai, įskaitant panaikintus įsipareigojimus (C)	Teisiniai įsipareigojimai, kurie dar nevykdomi (B – C)
Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas	261 889	261 690	261 690	—
Europos socialinis fondas	93 642	93 498	93 498	0
Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė	—	—	—	—
Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas	3 814	3 813	3 813	—
1B IŠLAIDŲ KATEGORIJA. SANGLAUDOS POLITIKOS FONDAI	359 345	359 000	359 000	0
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai  (*2)	126 909	100 063	100 063	(0)
Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas	5 749	5 655	5 655	—
2 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. GAMTOS IŠTEKLIAI	132 658	105 718	105 718	(0)
Prieglobsčio ir migracijos fondas	4 576	4 576	4 576	(0)
Vidaus saugumo fondas	3 172	3 172	3 172	(0)
3 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. SAUGUMAS IR PILIETYBĖ	7 747	7 747	7 747	(0)
Iš viso	499 750	472 466	472 466	0

Tai teisiniai įsipareigojimai, kuriuos ES įsipareigojo sumokėti, kai patvirtino veiksmų programas, susijusias su pasidalijamuoju valdymu. Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinama veiksmų programa, yra finansavimo sprendimas pagal FR 110 straipsnį, ir pranešus apie jį susijusiai valstybei narei jis tampa teisiniu įsipareigojimu pagal tą reglamentą.

Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 76 straipsnyje Europos struktūriniams ir investicijų fondams (ESI fondams) nustatyta:

Pirmiau pateiktoje lentelėje apžvelgiami teisiniai ir biudžetiniai įsipareigojimai, susiję su 2014–2020 m. DFP 1B, 2 ir 3 išlaidų kategorijomis. Lentelėje visų pirma atskleidžiamos visos DFP sumos, dėl kurių balsuota per laikotarpį (A skiltis). B skiltyje nurodyti ES metų pabaigoje prisiimti teisiniai įsipareigojimai, o C skiltyje – jau prisiimti biudžetiniai įsipareigojimai minėtiems teisiniams įsipareigojimams padengti. 2020 m. pabaigoje teisiniai įsipareigojimai yra visiškai padengti biudžetiniais įsipareigojimais.

5.3.   REIKŠMINGI TEISINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI KITOSE SRITYSE

mln. EUR
	2020 12 31	2019 12 31
Europos infrastruktūros tinklų priemonė	4 140	7 680
ITER	6 837	1 676
„Copernicus“	—	601
„Galileo“	—	438
Žuvininkystės susitarimai	172	223
Veiklos nuomos įsipareigojimai	2 547	2 535
Kiti sutartiniai įsipareigojimai	785	788
Iš viso	14 481	13 941

Šios sumos reiškia ilgalaikius teisinius įsipareigojimus, kurie metų pabaigoje nebuvo padengti biudžetiniais įsipareigojimų asignavimais. Šie privalomi įsipareigojimai bus įtraukti į būsimų metų biudžetus kaip metinės įmokos ir sumokėti.

Pagal FR 112 straipsnio 2 dalį tam tikros svarbios programos (žr. toliau) gali būti vykdomos naudojant metines įmokas. Tai leidžia ES prisiimti teisinius įsipareigojimus (pasirašyti dotacijos susitarimus, susitarimus dėl įnašo ir viešojo pirkimo sutartis), viršijančius turimus konkrečių metų įsipareigojimų asignavimas. Todėl jau gali būti įsipareigota skirti didelę dabartinei DFP skirtos asignavimų sumos dalį. Tai visų pirma taikoma toliau aprašytoms programoms.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)

Per EITP teikiama finansinė parama transeuropiniams tinklams, siekiant remti bendro intereso projektus transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros sektoriuose. Su EITP programa susiję teisiniai įsipareigojimai EITP transporto krypčiai apima 2014–2024 m. įgyvendinimo laikotarpį, o EITP energetikos krypčiai – iki 2025 m. gruodžio 31 d. Šių įsipareigojimų teisinis pagrindas yra 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2013/1316, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2010/913 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010, o jo 19 straipsnyje nustatyta, kaip naudoti metines dalis.

Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)

Šiais įsipareigojimais numatoma padengti būsimus ITER įrenginių finansavimo poreikius iki 2027 m. ES (Euratomo) įnašas į Tarptautinę ITER organizaciją teikiamas per Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūrą ir, be kita ko, apima valstybių narių ir Šveicarijos įnašus. Didelis įsipareigojimų padidėjimas per metus rodo numatomą finansavimą pagal 2021–2027 m. DFP pagal 2021 m. vasario 22 d. Tarybos sprendimą (Euratomas) 2021/281 (28), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę, pagal kurį leidžiamos metinės įmokos. ITER buvo sukurtas, kad valdytų ir skatintų eksploatuoti ITER įrenginius, didintų visuomenės supratimą apie branduolio sintezės energiją, skatintų jos priimtinumą visuomenei ir vykdytų bet kokią kitą veiklą, būtiną savo tikslui pasiekti. Tarptautinės ITER organizacijos darbe dalyvauja ES, Kinija, Indija, Rusija, Pietų Korėja, Japonija ir JAV.

„Copernicus“

„Copernicus“ yra Europos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa. Dar žr. 2.2 pastabą. Šie įsipareigojimai prisiimti laikotarpiui iki 2020 m. Remdamasi 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010 (29), Komisija pasirašė susitarimus dėl įnašo su Europos kosmoso agentūra (EKA), EUMETSAT, „Mercator“ ir Europos vidutinės trukmės orų prognozės centru. Pagal Reglamento (ES) Nr. 377/2014 8 straipsnį leidžiamos metinės įmokos.

2020 m. gruodžio 31 d. visi teisiniai įsipareigojimai buvo visiškai padengti biudžetiniais įsipareigojimais.

Galileo

Tai sumos, kurias įsipareigota skirti programai GALILEO pasaulinei navigacijos palydovinei sistemai kurti (žr. 2.2 pastabą). Šie įsipareigojimai prisiimti laikotarpiui iki 2020 m. Remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1285/2013 (30), Komisija pasirašė susitarimą dėl įnašo su EKA. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 9 straipsnį leidžiamos metinės įmokos.

2020 m. gruodžio 31 d. visi teisiniai įsipareigojimai buvo visiškai padengti biudžetiniais įsipareigojimais.

Žuvininkystės susitarimai

Tai įsipareigojimai, prisiimti kartu su trečiosiomis šalimis dėl operacijų pagal tarptautinius žuvininkystės susitarimus iki 2026 m. Įsipareigojimai grindžiami Tarybos sprendimais dėl kiekvienos trečiosios valstybės (pvz., ES ir Seišelių Respublikos susitarimu ir jo įgyvendinimo protokolu (31)) ir yra laikomi konkrečiomis tarptautinėmis sutartimis su daugiametėmis teisėmis ir įsipareigojimais.

Veiklos nuomos įsipareigojimai

Mažiausios sumos, kurias įsipareigota sumokėti pagal pagrindines sutartis per likusį šių nuomos sutarčių galiojimo laikotarpį, yra tokios:

mln. EUR
	Minimalios nuomos įmokos
	< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai	Iš viso
Pastatai	407	993	1 088	2 488
IT medžiaga ir kita įranga	15	35	10	60
Iš viso	422	1 028	1 098	2 547

2019 m. kovo mėn., atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės pranešimą apie ketinimą išstoti iš ES ir priėmus 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1718, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 726/2004, kiek tai susiję su Europos vaistų agentūros būstinės vieta (32), Europos vaistų agentūros (toliau – EMA) būstinė buvo perkelta iš Londono į Amsterdamą. 2019 m. liepos 2 d. agentūra pasiekė susitarimą su nuomotoju ir nuo to laiko subnuomoja jo patalpas subnuomininkui tokiomis sąlygomis, kurios atitinka pagrindinės nuomos sąlygas, įskaitant subnuomos laikotarpį, kuris tęsiasi iki EMA pagrindinės nuomos pabaigos 2039 m. birželio mėn.

Į pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytas sumas įeina 378 mln. EUR, kurie dar turi būti sumokėti pagal šią pagrindinės nuomos sutartį. Tikimasi, kad subnuomininkas sumokės tokią pačią mokėjimų sumą pagal neatšaukiamą subnuomą.

Kiti sutartiniai įsipareigojimai

Čia įtrauktos sumos atitinka sumas, kurias įsipareigota sumokėti per sutarčių galiojimo laikotarpį. Svarbiausia čia įtraukta suma yra susijusi su Komisijos statybos sutartimi (JMO2) Liuksemburge (354 mln. EUR).

6.   FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Toliau nurodyta ES finansinės rizikos valdymo informacija susijusi su:

—	Komisijos skolinimosi ir skolinimo veikla, susijusia su finansine parama, vykdoma pasitelkus EFSM, MB, MFP, SURE ir Euratomo veiksmus,

—	iždo operacijomis, kurias atlieka Komisija, kad įvykdytų ES biudžetą, įskaitant baudų surinkimą,

—	turtu, turimu biudžeto garantijoms skirtuose fonduose: Išorės veiksmų garantijų fonde, ESIF garantijų fonde ir EDVF garantijų fonde, taip pat

—	finansinėmis priemonėmis, finansuojamomis iš ES biudžeto.

6.1.   RIZIKOS RŪŠYS

Rinkos rizika yra rizika, kad dėl rinkos kainų svyravimo svyruos finansinės priemonės tikroji vertė arba pinigų srautai. Rinkos rizika apima ne tik nuostolių, bet ir pelno galimybę. Ją sudaro valiutos kurso rizika, palūkanų normos rizika ir kita kainų rizika (didelės kitos kainų rizikos ES nepatiria).

—	Valiutos kurso rizika yra rizika, kad ES operacijų arba investicijų vertę paveiks valiutos kurso pokyčiai. Ši rizika kyla dėl vienos valiutos kainos pokyčio kitos valiutos atžvilgiu.

—	Palūkanų normos rizika yra galimybė, kad pakilus palūkanų normai sumažės vertybinio popieriaus, visų pirma obligacijos, vertė. Apskritai didėjant palūkanų normai, fiksuotų palūkanų obligacijų kaina mažėja, ir atvirkščiai.

Kredito rizika yra nuostolio rizika, kylanti dėl skolininko arba paskolos gavėjo paskolos arba kito kredito (pagrindinės sumos arba palūkanų arba abiejų) nemokėjimo arba dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Įsipareigojimų nevykdymo atvejai apima mokėjimo vėlavimą, paskolos gavėjo mokėjimų restruktūrizavimą ir bankrotą.

Likvidumo rizika – tai rizika, atsirandanti dėl sunkumų parduoti turtą, pavyzdžiui, tai yra rizika, kad konkretaus vertybinio popieriaus ar turto nebus galima greitai parduoti rinkoje, norint išvengti nuostolių ar siekiant įvykdyti įsipareigojimą.

6.2.   RIZIKOS VALDYMO METODAI

Finansinių priemonių vertinimas

Toliau išvardytų klasių finansinis turtas ir įsipareigojimai nėra vertinami tikrąja verte: pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos, pasiskolintos lėšos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina. To finansinio turto ir įsipareigojimų grynoji turto vertė laikoma pagrįstai artima jų tikrajai vertei.

Skolinimosi ir skolinimo veikla, susijusi su finansine parama

ES vykdo skolinimosi ir skolinimo operacijas pagal atitinkamus Tarybos reglamentus, Tarybos ir Europos Parlamentas sprendimus, jei taikytina, ir vidaus gaires. Parengti raštiški procedūrų vadovai, apimantys konkrečias sritis, kaip antai, pasiskolintos lėšos ir paskolos, kuriuos taiko atitinkami veiklos padaliniai. Skolinimo operacijos finansuojamos kompensacinėmis skolinimosi operacijomis, kurios nesukuria atvirų palūkanų normų arba valiutos pozicijų.

Iždas

Komisijos iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai išdėstyti Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 (iš dalies pakeistame Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2016/804 (5)) ir Finansiniame reglamente.

Remiantis pirmiau nurodytais reglamentais, taikomi šie pagrindiniai principai:

—	Valstybės narės moka nuosavus išteklius į sąskaitas, šiuo tikslu Komisijos vardu atidarytas ižde arba nacionaliniame centriniame banke. Komisija gali naudotis šiomis sąskaitomis tik siekdama patenkinti savo grynųjų pinigų poreikius.

—	Valstybės narės moka nuosavus išteklius nacionalinėmis valiutomis, o Komisijos mokėjimai daugiausia atliekami eurais.

—

Komisijos vardu atidarytų banko sąskaitų pereikvoti negalima. Šis apribojimas netaikomas Komisijos nuosavų išteklių sąskaitoms įsipareigojimų nevykdymo atveju, kai paskolų sutartis pasirašyta arba joms suteikta garantija pagal ES Tarybos reglamentus ir sprendimus ir tam tikromis sąlygomis tuo atveju, kai grynųjų pinigų poreikiai viršija tose sąskaitose esančias lėšas.

—	Bankų sąskaitose ne eurais laikomų lėšų likučiai panaudojami mokėjimams tomis pačiomis valiutomis arba periodiškai perskaičiuojami eurais.

Be nuosavų išteklių sąskaitų, Komisija yra atidariusi kitas banko sąskaitas centriniuose ir komerciniuose bankuose, kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias pajamas nei valstybių narių įnašai į biudžetą.

Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemų saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal Finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

Raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas Komisijos iždo ir mokėjimo operacijų valdymas, siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijų aspektus (pavyzdžiui, mokėjimo atlikimą ir grynųjų pinigų valdymą, pinigų srautų prognozavimą, veiklos tęstinumą ir t. t.) ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi.

Baudos

Laikinai surinktos baudos. Indėliai

Iki 2010 m. gautos sumos lieka bankų, kurie specialiai atrenkami laikinai surinktoms baudoms laikyti, sąskaitose. Bankų atranka vykdoma laikantis konkurso tvarkos, nustatytos Finansiniame reglamente. Lėšų laikymą konkrečiuose bankuose lemia vidaus rizikos valdymo politika, pagal kurią nustatomi kredito reitingo reikalavimai ir lėšų sumos, kurias galima laikyti, proporcingai sandorio šalies nuosavybei. Nustatoma ir vertinama finansinė ir veiklos rizika, taip pat reguliariai tikrinama, kaip laikomasi vidaus politikos ir procedūrų.

Laikinai surinktos baudos. BUFI portfelis

Nuo 2010 m. skirtos ir laikinai surinktos baudos investuojamos į specialiai sukurtą BUFI portfelį. Pagrindiniai portfelio tikslai – mažinti su finansų rinkomis susijusią riziką ir sudaryti vienodas sąlygas visiems subjektams, jiems taikant garantuotą grąžą, apskaičiuotą tuo pačiu pagrindu kaip apskaičiuojant nominaliąją baudų sumą. Tačiau garantuota grąža, taikoma subjektams, kuriems baudos skirtos iki naujojo Finansinio reglamento įsigaliojimo 2018 m. rugpjūčio mėn., yra lygi nuliui. Laikinai surinktų baudų turto valdymą vykdo Komisija, laikydamasi vidaus turto valdymo gairių. Parengti procedūrų vadovai, apimantys konkrečias sritis, kaip antai, iždo valdymas, kuriuos taiko atitinkami veiklos padaliniai. Nustatoma ir vertinama finansinė ir veiklos rizika, taip pat reguliariai tikrinama, kaip laikomasi vidaus gairių ir procedūrų.

Turto valdymo tikslai – investuoti Komisijai laikinai sumokėtas baudas taip, kad:

—	būtų užtikrinta, kad prireikus lėšomis būtų galima greitai pasinaudoti, ir

—	būtų siekiama įprastomis aplinkybėmis gauti investicijų grąžą, kuri vidutiniškai būtų lygi BUFI lyginamajam indeksui atėmus patirtas sąnaudas, kartu išlaikant baudų nominaliąją vertę.

Iš esmės investicijos gali būti tik šių kategorijų: terminuotieji indėliai valstybių narių centriniuose bankuose, valstybių valstybės skolos valdymo agentūrose, valstybiniuose arba valstybių garantuojamuose bankuose arba viršvalstybinėse institucijose, ir obligacijos, vekseliai ir indėlių sertifikatai, išleisti valstybinių arba viršvalstybinių institucijų.

Finansinės garantijos

Didelės finansų įstaigų suteiktų garantijų sumos laikomos Komisijoje, kiek tai susiję su baudomis, kurias ji skiria ES konkurencijos taisykles pažeidusioms bendrovėms (žr. 2.6.1.3 pastabą). Šias garantijas kaip laikinų mokėjimų alternatyvą teikia bendrovės, kurioms skirtos baudos. Garantijos valdomos laikantis vidaus rizikos valdymo politikos. Nustatoma ir vertinama finansinė ir veiklos rizika, taip pat reguliariai tikrinama, kaip laikomasi vidaus politikos ir procedūrų.

Garantijų fondai

Komisija, siekdama veiksmingo biudžeto vykdymo, teikia vis daugiau finansinių garantijų finansų įstaigoms, taigi, užtikrindama sverto poveikį, remia paramos gavėjus. Taip naudojant ES biudžetą siekiama kuo labiau padidinti turimų lėšų poveikį. Komisija įsteigė garantijų fondus, kad padegtų teikiamas biudžeto garantijas, ir tuo siekiama suteikti likvidumo atsargas nuostoliams, kurių gali būti patirta dėl garantijomis užtikrintų operacijų. Metų pabaigoje pagrindiniai garantijų fondai yra Išorės veiksmų garantijų fondas, ESIF garantijų fondas ir EDVF garantijų fondas.

Išorės veiksmų garantijų fondas

Garantijų fondo turto valdymo taisyklės ir principai išdėstyti 1994 m. lapkričio 25 d. Europos Komisijos ir EIB konvencijoje ir jos vėlesniuose pakeitimuose. Šis garantijų fondas veiklą vykdo tik eurais. Turto valdymas grindžiamas įprastomis atsargumo taisyklėmis, kurių reikia laikytis vykdant finansinę veiklą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rizikos mažinimui ir užtikrinimui, kad valdomą turtą pakankamai greitai būtų galima parduoti arba perleisti, atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus.

ESIF garantijų fondas

ESIF garantijų fondas buvo įsteigtas ESIF reglamentu (žr. 2.4.1 pastabą). Fondo turto valdymo taisyklės ir principai išdėstyti 2016 m. sausio 21 d. Komisijos sprendime C(2016) 165. Fondą valdo Komisija, kuriai leidžiama investuoti ESIF garantijų fondo turtą finansų rinkose vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu ir laikantis atitinkamų rizikos ribojimo taisyklių. Valdomas turtas turi būti pakankamai likvidus, kad jį būtų galima panaudoti galimiems reikalavimams mokėti pagal garantiją, kartu siekiant tinkamiausio grąžos ir rizikos lygio, kuriam esant taip pat būtų užtikrintas didelis saugumas ir stabilumas.

EDVF garantijų fondas

EDVF garantijų fondas įsteigtas pagal EDVF reglamentą (žr. 2.4.1 pastabą). EDVF garantijų fondo turtą valdo Komisija, vadovaudamasi vidaus gairėmis ir turto valdymo gairėmis, kurios yra įtrauktos į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos sprendimo C(2017) 7693 1 priedą. Komisijai leidžiama investuoti EDVF garantijų fondo turtą finansų rinkose vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu ir laikantis atitinkamų rizikos ribojimo taisyklių. Turtas valdomas taip, kad būtų užtikrintas pakankamas likvidumas ir būtų galima įvykdyti galimus reikalavimus mokėti pagal garantiją, kartu siekiant tinkamiausio grąžos ir rizikos lygio, kuriam esant taip pat būtų užtikrintas didelis saugumas ir stabilumas.

Finansinių priemonių programos

Daugelį metų vykdant ES biudžetą buvo kliaunamasi finansinių priemonių programomis. Daugiau informacijos apie susijusias sumas pateikta 2.4.1 pastaboje.

Paprastai daugumos finansinių priemonių įgyvendinimas yra pavestas EIB grupei (į ją įeina EIF) arba kitoms finansų įstaigoms pagal Komisijos ir finansų įstaigos susitarimą. Siekiant užtikrinti tinkamą ES lėšų valdymą ir su jomis susijusių ataskaitų teikimą, į susitarimus, kurie pasirašomi su šiomis finansų įstaigomis, įtraukiamos griežtos tarpininkams taikomos sąlygos ir prievolės. Kai kuriai nors priemonei skiriamas finansinis įnašas, lėšos pervedamos į konkrečiai tam tikslui Komisijos vardu atidarytą finansų įstaigos banko sąskaitą (t. y. patikos sąskaitą). Priklausomai nuo priemonės finansų įstaiga gali naudoti šioje patikos sąskaitoje esančias lėšas paskoloms teikti, skolos priemonėms leisti, investuoti į nuosavo kapitalo priemones arba reikalavimams mokėti pagal garantiją tenkinti. Paprastai finansinių priemonių pajamos turi būti grąžinamos į ES biudžetą.

Su šiomis finansinėmis priemonėmis susijusiai rizikai taikoma viršutinė riba, kuri nurodoma susitarime dėl šių priemonių ir kurią atitinkanti suma yra įtraukiama į biudžetą kaip numatyta tai priemonei. Kadangi Komisijai dažnai tenka prisiimti pirmojo nuostolio dalį ir kadangi priemonių paskirtis – finansuoti rizikingesnius gavėjus (kuriems sudėtinga gauti finansavimą iš komercinių bankų), tikėtina, kad ES biudžetas patirs tam tikrų nuostolių.

6.3.   VALIUTOS RIZIKA

Metų pabaigoje ES finansinėms priemonėms tenkančios valiutos rizikos grynoji pozicija

mln. EUR
	2020 12 31
	USD	GBP	DKK	SEK	EUR	Kita	Iš viso
Finansinis turtas
Parduoti laikomas finansinis turtas	593	42	15	14	18 904	20	19 587
Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas	(417)	—	—	—	616	—	199
Paskolos  (6)	21	40	—	—	46	9	116
Gautinos ir susigrąžintinos sumos	22	1 208	116	176	72 233	738	74 493
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	115	64	178	367	14 429	1 589	16 742
	334	1 353	310	557	106 228	2 356	111 137
Finansiniai įsipareigojimai
Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas	—	—	—	—	(1)	(4)	(4)
Mokėtinos sumos	(3)	(0)	(19)	(1)	(32 366 )	(19)	(32 408 )
	(3)	(0)	(19)	(1)	(32 367 )	(22)	(32 412 )
Iš viso	331	1 353	291	556	73 861	2 333	78 725

mln. EUR
	2019 12 31
	USD	GBP	DKK	SEK	EUR	Kita	Iš viso
Finansinis turtas
Parduoti laikomas finansinis turtas	577	62	17	9	17 723	21	18 407
Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas	(393)	—	—	—	529	—	137
Paskolos  (7)	17	32	—	—	65	7	121
Gautinos ir susigrąžintinos sumos	30	804	62	93	22 751	233	23 974
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	100	311	319	432	16 910	1 673	19 745
	332	1 209	398	533	57 979	1 934	62 384
Finansiniai įsipareigojimai
Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas	(0)	—	—	—	(10)	(2)	(12)
Mokėtinos sumos	(5)	(1)	(0)	(1)	(27 200 )	(33)	(27 241 )
	(5)	(1)	(0)	(1)	(27 211 )	(35)	(27 254 )
Iš viso	326	1 208	398	532	30 768	1 898	35 130

Jei kitų valiutų atžvilgiu euras būtų sustiprėjęs 10 proc., poveikis būtų buvęs toks:

mln. EUR
	Ekonominis rezultatas
	USD	GBP	DKK	SEK
2020 m.	(13)	(119)	(27)	(49)
2019 m.	(14)	(104)	(35)	(48)

mln. EUR
	Grynasis turtas
	USD	GBP	DKK	SEK
2020 m.	(17)	(4)	(1)	(1)
2019 m.	(17)	(6)	(2)	(1)

Jei šių valiutų atžvilgiu euras būtų susilpnėjęs 10 proc., poveikis būtų buvęs toks:

mln. EUR
	Ekonominis rezultatas
	USD	GBP	DKK	SEK
2020 m.	16	146	33	60
2019 m.	17	127	42	58

mln. EUR
	Grynasis turtas
	USD	GBP	DKK	SEK
2020 m.	21	5	2	2
2019 m.	20	7	2	1

Skolinimosi ir skolinimo veikla, susijusi su finansine parama

Finansinis turtas ir įsipareigojimai dabar išreikšti tik eurais, todėl ES nepatiria užsienio valiutos kurso rizikos.

Iždas

Nuosavi ištekliai, kuriuos valstybės narės moka ne eurais, laikomi nuosavų išteklių sąskaitose pagal Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 (su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2016/804). Jie perskaičiuojami eurais, kai jų reikia mokėjimams atlikti. Šių lėšų valdymo procedūros nustatytos pirmiau nurodytame reglamente. Retais atvejais šios lėšos tiesiogiai naudojamos mokėjimams, kurie bus atliekami ta pačia valiuta, atlikti.

Komerciniuose bankuose Komisija laiko sąskaitas ne eurais, bet kitomis ES valiutomis, JAV doleriais ir Šveicarijos frankais, kad galėtų atlikti mokėjimus tomis valiutomis. Šios sąskaitos papildomos atsižvelgiant į atliktinų mokėjimų sumą, todėl jų likučiai yra labai maži ir valiutos kurso rizikos nepatiriama.

Kai įvairios pajamos (kitos nei nuosavi ištekliai) gaunamos ne eurais, bet kita valiuta, jos pervedamos į Komisijos sąskaitas ta pačia valiuta, jeigu reikia padengti mokėjimus, arba perskaičiuojamos eurais ir pervedamos į sąskaitas eurais. Avansinės sąskaitos ne eurais, bet kita valiuta, papildomos atsižvelgiant į apskaičiuotus trumpalaikius vietos mokėjimų ta pačia valiuta poreikius. Likučiai šiose sąskaitose laikomi neviršijant atitinkamų viršutinių ribų.

Baudos

Kadangi visos baudos nurodomos, mokamos ar laikinai mokamos eurais, jokios užsienio valiutos kurso rizikos nepatiriama.

Garantijų fondai

Išorės veiksmų garantijų fondas

Šio fondo finansinis turtas nurodytas eurais, todėl valiutos kurso rizikos nepatiriama. Dėl reikalavimų fondui, pateiktų dėl paskolos gavėjo mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo, ES perimtos paskolos yra dengiamos pirmine jų valiuta, todėl Europos Sąjungai kelia valiutos kurso riziką. Kadangi paskolų grąžinimo laikotarpis nėra žinomas, veikla, kuria kompensuojami užsienio valiutos kurso pokyčiai (apsidraudimo veikla), nevykdoma.

ESIF garantijų fondas

Dabar ESIF garantijų fondas veikia ir eurais, ir JAV doleriais. Valiutos rizika valdoma sudarant išvestinių finansinių priemonių sandorius (išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius) taip apdraudžiant investicijų portfelio JAV doleriais rinkos vertę. Nustatyta, kad didžiausia neapdrausta užsienio valiutos kurso rizikos pozicijos riba yra 1 proc. visos portfelio vertės, neviršijant lyginamojo indekso ir metinių strateginių asignavimų. Taigi, JAV investicijų rinkos vertei padidėjus tiek, kad ji viršytų 1 proc. ribą, arba sumažėjus žemiau šios ribos, reikėtų perbalansuoti prekybą (sudaryti naują išankstinį tos pačios arba priešingos krypties sandorį), atitinkamai patikslinti arba panaikinti apdraustą poziciją. Apsidraudimo koregavimą gali paskatinti ir euro ir JAV dolerio keitimo kurso pokyčiai.

Dėl reikalavimų fondui, pateiktų dėl paskolos gavėjo mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo, ES perimtos paskolos – žr. 2.4.3.2 pastabą – yra dengiamos pirmine jų valiuta, todėl Europos Sąjungai kelia valiutos kurso riziką. Kalbant apie perimtas paskolas, kadangi paskolų grąžinimo laikotarpis nėra žinomas, veikla, kuria kompensuojami užsienio valiutos kurso pokyčiai (apsidraudimo veikla), nevykdoma.

EDVF garantijų fondas

EDVF garantijų fondas šiuo metu operacijas vykdo tik eurais, tačiau EDVF garantijų fondo turto valdymo gairėse numatyta galimybė investuoti į tam tikrą ne eurais išreikštą turtą.

6.4.   PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA

Toliau pateiktoje lentelėje parodomas parduoti laikomo finansinio turto palūkanų normos jautrumas, kai numanomas galimas palūkanų normos pokytis yra +/– 100 bazinių punktų (1 proc.).

mln. EUR
	Padidėjimas (+) / sumažėjimas (–) baziniais punktais	Poveikis grynajam turtui
2020 m. Parduoti laikomas finansinis turtas	+100	(479)
	-100	513
2019 m. Parduoti laikomas finansinis turtas	+100	(447)
	-100	483

Tam tikro pinigų rinkos priemonių ir obligacijų portfelio jautrumas palūkanų normos pokyčiams didėja per jo trukmę. Komisijos valdomų pagrindinių turto portfelių trukmė nurodoma toliau.

Skolinimosi ir skolinimo veikla, susijusi su finansine parama

Dėl skolinimosi ir skolinimo operacijų pobūdžio didelė ES turto ir įsipareigojimų dalis yra palūkanas teikiantis turtas ir įsipareigojimai. Tačiau palūkanų normos rizikos nėra, nes pasiskolintas lėšas kompensuoja lygiavertės (kompensacinės) paskolos tomis pačiomis sąlygomis.

Iždas

Komisijos iždas pinigų neskolina, todėl palūkanų normos rizikos nepatiria. Tačiau įvairiuose bankuose laikomų sąskaitų likučiams palūkanos yra skaičiuojamos. Todėl Komisija įdiegė priemones, kad užtikrintų, jog reguliariai gaunamos palūkanos už bankų sąskaitose laikomas lėšas atitiktų rinkos palūkanų normas ir jų galimą svyravimą.

Už lėšų laikymą sąskaitose, atidarytose valstybių narių ižduose nuosavų išteklių pajamoms, palūkanos neskaičiuojamos ir mokesčiai netaikomi. Už lėšų laikymą sąskaitose (nuosavų išteklių ar kitose), atidarytose nacionaliniuose centriniuose bankuose, gali būti atlyginama pagal oficialius kiekvienos įstaigos taikomus tarifus. Kadangi šioms sąskaitoms taikomas atlygis šiuo metu gali būti neigiamas, siekiant kuo labiau sumažinti šiose sąskaitose esantį likutį, yra nustatyta pinigų valdymo tvarka. Nuosavų išteklių sąskaitos yra apsaugotos nuo bet kokio neigiamų palūkanų normų poveikio pagal Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2016/804.

Už vienos nakties likučius komerciniuose bankuose kasdien gaunamos palūkanos. Joms taikomos kintamosios rinkos normos ir sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Paprastai komerciniai bankai taiko nulines palūkanų normas už nustatytos viršutinės ribos neviršijančius veiklos likučius.

Baudos

Laikinai surinktos baudos investuojamos į pinigų rinkos priemonių ir ilgalaikių obligacijų portfelį, kurio bendra vidutinė trukmė – 2,24 metų.

Garantijų fondai

Išorės veiksmų garantijų fondas

Garantijų fonde numatytas biudžetas investuojamas į pinigų rinkos priemonių ir ilgalaikių obligacijų portfelį, kurio bendra vidutinė trukmė – 3,04 metų.

ESIF garantijų fondas

ESIF garantijų fonde numatytas biudžetas investuojamas į pinigų rinkos priemonių ir ilgalaikių obligacijų portfelį, kurio bendra vidutinė trukmė – 3,19 metų.

EDVF garantijų fondas

EDVF garantijų fonde numatytas biudžetas investuojamas į pinigų rinkos priemonių ir ilgalaikių obligacijų portfelį, kurio bendra vidutinė trukmė – 2,41 metų.

6.5.   KREDITO RIZIKA

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ES gresiančią kredito riziką rodo finansinių priemonių balansinė vertė, kaip nurodoma 2 pastaboje.

Finansinio turto, kurio vertė nesumažėjusi, amžiaus analizė

mln. EUR
	Iš viso	Nepradelsta ir vertė nesumažėjusi	Pradelstas, bet nenuvertėjęs
			< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai
Paskolos	93 309	93 308	0	—	—
Gautinos ir susigrąžintinos sumos	74 493	59 702	505	14 030	257
Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas	199	199	—	—	—
Iš viso 2020 12 31	168 001	153 209	505	14 030	257
Paskolos	52 684	52 683	1	—	—
Gautinos ir susigrąžintinos sumos	23 974	9 410	2 726	11 543	295
Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas	137	137	—	—	—
Iš viso 2019 12 31	76 795	62 231	2 727	11 543	295

2020 m. liepos 10 d. Komisija priėmė sprendimą iš dalies pakeisti savo vidaus nuostatas, taikomas gautinų sumų susigrąžinimui, kad sumažintų COVID-19 pandemijos poveikį Komisijos skolininkams. Sprendimu naujų skolų grąžinimo terminas laikinai pratęstas ir suteikta galimybė suteikti papildomo laiko grąžinti skoloms, kurios tuo metu buvo negrąžintos.

Pradelstos gautinos sumos ir susigrąžintinos sumos, kurių vertė nesumažėjo, apima susigrąžintinas sumas, susijusias su 11 295 mln. EUR dydžio baudomis už konkurencijos pažeidimus (132 mln. EUR dydžio suma buvo pradelsta mažiau nei vienus metus, 10 931 mln. EUR – per nuo 1 iki 5 metų ir 231 mln. EUR – pradelstos daugiau kaip 5 metus). Šios sumos daugiausia padengtos bankų garantijomis, todėl Komisijai kylanti kredito rizika yra nedidelė. Įmonės, kurioms skirtos šios baudos, pateikia šias garantijas kaip laikinųjų mokėjimų alternatyvą. Be to, pirmų dviejų kategorijų gautinas sumas ir susigrąžintinas sumas sudaro 1,2 mlrd. EUR gautinos sumos ir 2,1 mlrd. EUR susigrąžintinos sumos, susijusios su pažeidimo nagrinėjimo bylomis, nurodytomis 2.6.1.1 pastaboje).

Finansinio turto, kurio mokėjimai nepradelsti ir vertė nesumažėjusi, kredito kokybė

mln. EUR
	2020 12 31
	Parduoti laikomas finansinis turtas (8)	Tikrąja verte vertina-mas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas (9)	Paskolos	Gautinos ir susigrąžintinos sumos	Grynieji pinigai	Iš viso
Sandorio šalys, turinčios išorės kredito reitingą
Aukščiausio ir aukšto lygio	9 005	199	2 040	52 817	13 896	77 956
Aukštesnio vidutinio lygio	3 415	—	35 040	1 535	1 011	41 001
Žemesnio vidutinio lygio	2 133	—	48 139	1 886	1 651	53 809
Neinvesticinis reitingas	310	—	7 964	142	165	8 580
	14 862	199	93 182	56 380	16 723	181 347
Sandorio šalys, neturinčios išorės kredito reitingo
1 grupė	—	—	126	3 318	19	3 463
2 grupė	—	—	—	4	—	4
	—	—	126	3 322	19	3 466
Iš viso	14 862	199	93 309	59 702	16 742	184 814

mln. EUR
	2019 12 31
	Parduoti laikomas finansinis turtas (8)	Tikrąja verte vertina-mas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas (9)	Paskolos	Gautinos ir susigrąžintinos sumos	Grynieji pinigai	Iš viso
Sandorio šalys, turinčios išorės kredito reitingą
Aukščiausio ir aukšto lygio	8 848	137	32	3 632	15 452	28 101
Aukštesnio vidutinio lygio	3 588	—	23 013	1 444	3 688	31 734
Žemesnio vidutinio lygio	2 298	—	24 711	1 867	322	29 198
Neinvesticinis reitingas	264	—	4 855	478	262	5 858
	14 998	137	52 610	7 422	19 724	94 891
Sandorio šalys, neturinčios išorės kredito reitingo
1 grupė	—	—	73	1 987	21	2 082
2 grupė	—	—	—	2	—	2
	—	—	73	1 989	21	2 083
Iš viso	14 998	137	52 683	9 410	19 745	96 974

Į pateiktą lentelę neįtrauktas parduoti laikomas finansinis turtas, turimas nuosavo kapitalo priemonių, kurių išorės kredito reitingas nenustatytas, forma. Keturios nurodytos rizikos kategorijos iš esmės yra grindžiamos išorės reitingų agentūrų reitingo kategorijomis ir atitinka:

—	aukščiausio ir aukšto lygio: „Moody’s“ P-1, Aaa – Aa3; S&P A-1+, A-1, AAA – AA -; „Fitch“ F1+, F1, AAA – AA– kategorijas ir lygiaverčius reitingus,

—	aukštesnio vidutinio lygio: „Moody’s“ P-2, A1 – A3; S&P A-2, A+ – A-; „Fitch“ F2, A+ – A– kategorijas ir lygiaverčius reitingus,

—	žemesnio vidutinio lygio: „Moody’s“ P-3, Baa1 – Baa3, S&P A-3, BBB+ – BBB–; „Fitch“ F-3, BBBB+ – BBB– kategorijas ir lygiaverčius reitingus,

—	neinvesticinis reitingas: „Moody’s“ not prime, Ba1 – C; S&P B, C, BB+ – D; „Fitch“ B, C, BB+ – D kategorijas ir lygiaverčius reitingus.

ES šiomis išorės agentūrų reitingų kategorijomis naudojasi kaip atskaitos tašku konkrečiai finansinėms priemonėms ir komerciniams bankams vertinti, tačiau, pati atlikusi atskirų atvejų analizę, gali laikyti sumas vieną iš rizikos kategorijų atitinkančioje įstaigoje, nors viena ar daugiau minėtų reitingų agentūrų būtų sumažinusi atitinkamos sandorio šalies reitingą. Kiek tai susiję su nereitinguotomis sandorio šalimis, į 1 grupę patenka skolininkai, praeityje neturėję mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo istorijos, o į 2 grupę patenka skolininkai, kurie praeityje yra nevykdę mokėjimo įsipareigojimų.

Pirmiau nurodytos neinvesticinio reitingo kategorijos paskolos sumos pirmiausia yra susijusios su finansinės paramos paskolomis, kurias Komisija išmoka šalims partnerėms, patiriančioms finansinių sunkumų. Prie gautinų ir susigrąžintinų sumų nurodyta suma yra susijusi su tam tikrų valstybių narių susigrąžintinomis sumomis, remiantis nuosavų išteklių reglamentais ar kitu teisiniu pagrindu. Kaip grynieji pinigai nurodyta suma yra daugiausia susijusi su ižde arba tam tikrų valstybių narių centriniuose bankuose atidarytomis nuosavų išteklių banko sąskaitomis, kuriose laikomi pirmiau nurodytame reglamente numatyti nuosavų išteklių įnašai. Komisija gali naudotis šiomis sąskaitomis tik siekdama patenkinti grynųjų pinigų poreikius, susijusius su biudžeto vykdymu.

Skolinimosi ir skolinimo veikla, susijusi su finansine parama

Kredito rizika valdoma, visų pirma gaunant valstybės garantijas, susijusias su Euratomu, taip pat naudojantis Išorės veiksmų garantijų fondu (makrofinansinė parama ir Euratomas), taip pat galimybėmis reikiamų lėšų gauti iš Komisijos nuosavų išteklių sąskaitų valstybėse narėse ir galiausiai iš ES biudžeto.

Nuosavų išteklių teisės aktuose nustatyta 1,20 proc. valstybių narių BNP atitinkanti nuosavų išteklių mokėjimų viršutinė riba ir mokėjimų asignavimams padengti 2020 m. faktiškai panaudota 1,03 proc. Vadinasi, 2020 m. gruodžio 31 d. šioms garantijoms padengti turima marža buvo 0,17 proc. Šiuo tikslu ES turi teisę pareikalauti valstybių narių užtikrinti, kad ES teisinis įsipareigojimas skolintojams būtų įvykdytas.

Pagal priemonę SURE valstybėms narėms teikiamos paskolos yra grindžiamos valstybių narių savanoriškai suteiktų garantijų, sudarančių 25 proc. finansinės pagalbos didžiausios viršutinės ribos, sistema. Komisija, prieš teikdama reikalavimą mokėti pagal valstybių narių suteiktas garantijas, turėtų išnagrinėti, kokia galima viršutinės nuosavų išteklių ribos, taikomos mokėjimų asignavimams, marža, tiek, kiek Komisija ją laiko tvaria, atsižvelgdama, inter alia, į visus Sąjungos neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir Sąjungos bendrojo biudžeto tvarumą. Tokiu nagrinėjimu neturi būti daromas poveikis tam, kad jos yra neatšaukiamos, besąlyginės ir vykdomos pagal pareikalavimą

Iždas

Dauguma Komisijos iždo išteklių laikomi pagal Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 (su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2016/804) dėl nuosavų išteklių valstybių narių atidarytose sąskaitose, kurios skirtos valstybių narių įnašams (nuosaviems ištekliams) mokėti. Visos tokios sąskaitos laikomos valstybių narių ižduose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose. Šios institucijos Komisijai kelia mažiausią kredito (arba sandorio šalies) riziką, nes ją prisiima valstybės narės. Dalis Komisijos iždo išteklių laikoma komerciniuose bankuose, kad būtų galima padengti mokėjimus, todėl šios sąskaitos papildomos reikiamu laiku, o papildymą automatiškai tvarko iždo grynųjų pinigų valdymo sistema. Kiekvienoje sąskaitoje laikoma minimali pinigų suma, atsižvelgiant į kasdien iš jos atliekamų mokėjimų vidutinę sumą. Todėl vienos nakties indėlių bendra suma šiose sąskaitose paprastai yra nedidelė (iš viso mažiau nei vidutiniškai 54 mln. EUR, išskirstytų į maždaug 25 sąskaitų), taigi yra užtikrinta, kad Komisijos su rizika susijusi pozicija yra nedidelė. Šias sumas reikėtų vertinti atsižvelgiant į kasdienius bendrus iždo likučius, kurie 2020 m. svyravo 2 mlrd.–37 mlrd. EUR ribose, ir į bendrą 2020 m. iš Komisijos sąskaitų atliktų mokėjimų sumą, viršijusią 163 mlrd. EUR.

Be to, siekiant dar labiau sumažinti Komisijos sandorio šalies riziką, specialios gairės taikomos ir atrenkant komercinius bankus:

—	visi komerciniai bankai atrenkami konkurso būdu. Norint dalyvauti konkurso procedūrose, minimalus ilgalaikis kredito reitingas turi būti „S&P“ A– arba lygiavertis reitingas. Tam tikromis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis gali užtekti mažesnio lygio reitingo.

—	Komercinių bankų, kuriuose Komisija turi sąskaitas, kredito reitingai stebimi reguliariai.

—

Delegacijose už ES ribų avansinės sąskaitos laikomos vietos bankuose, atrinktuose supaprastinta konkurso tvarka. Reitingų reikalavimai priklauso nuo vietos situacijos ir įvairiose šalyse jie gali būti labai skirtingi. Siekiant apriboti rizikos poziciją, šiose sąskaitose laikomi kuo mažesni likučiai (atsižvelgiant į veiklos poreikius), sąskaitos nuolat papildomos ir kasmet peržiūrimos viršutinės ribos.

Baudos

Laikinai surinktos baudos. Indėliai

Bankai, kuriuose laikomi iki 2010 m. laikinai surinktų baudų indėliai, yra atrenkami konkurso tvarka, laikantis rizikos valdymo politikos, pagal kurią nustatomi kredito reitingo reikalavimai ir sandorio šalies nuosavybei proporcinga lėšų suma, kurią galima laikyti.

Paprastai reikalaujama, kad komerciniai bankai, kurie specialiai atrenkami laikinai surinktoms baudoms laikyti, turėtų dviejų reitingų agentūrų („S&P“ arba jai lygiaverčių) suteiktą minimalų ilgalaikį reitingą A–. Jei šios grupės bankų reitingas sumažinamas, taikomos specialios priemonės. Be to, kiekviename banke laikomo indėlio suma yra ribojama tam tikra nuosavų lėšų procentine dalimi, kuri skiriasi priklausomai nuo kiekvienos įstaigos reitingo lygio. Apskaičiuojant tokias ribas taip pat atsižvelgiama į neapmokėtų tos pačios įstaigos Komisijai suteiktų garantijų sumą. Reguliariai peržiūrima, ar negrąžinti indėliai atitinka taikomus politikos reikalavimus.

Laikinai surinktos baudos. BUFI portfelis

Investuodama į valstybės skolą laikinai surinktas baudas, skirtas nuo 2010 m., Komisija prisiima kredito riziką. Didžiausia su rizika susijusi pozicija tenka Ispanijai, turinčiai 17 proc. portfelio. Penkios šalys, kurių su rizika susijusi pozicija didžiausia (Ispanija, Prancūzija, Italija, Vokietija ir Belgija), kartu sudaro 45 proc. investicijų portfelio. Vidutinis svertinis portfelio kredito reitingas yra A („S&P“ arba jam lygiavertis).

Gautos finansinės garantijos

Rizikos valdymo politika, taikoma tokių garantijų priėmimui, užtikrina aukštą Komisijos kreditų kokybę. Ši politika apima didžiausios kredito pozicijos nustatymą konkretaus finansų sektoriaus subjekto atžvilgiu, remiantis jo kredito reitingu ir ūkio subjekto kapitalo dydžiu, apskaitomu jo finansinėse ataskaitose pagal TFAS. Reguliariai peržiūrima, ar neapmokėtos garantijos atitinka taikomus politikos reikalavimus.

Garantijų fondai

Išorės veiksmų garantijų fondas

Turto valdymo gairėse ir (arba) investavimo strategijoje nustatytos tam tikros ribos ir apribojimai, kad būtų apribota portfelio patiriama kredito rizika. Tokios ribos ir apribojimai apima tinkamumo kriterijus, absoliučiąsias kredito ribas nominaliąja verte priklausomai nuo emitento kategorijos, santykines koncentracijos ribas priklausomai nuo emitento kategorijos ir kiekvienos emisijos koncentracijos ribas. Visoms investicijoms suteiktas bent jau investicinis reitingas.

ESIF garantijų fondas

Turto valdymo gairėse ir rizikos bei investavimo strategijose nustatytos tam tikros ribos ir apribojimai, kad būtų apribota portfelio patiriama kredito rizika, kuri ribojama pagal investicinį reitingą, išskyrus ES valstybių narių rizikai. Vidutinis svertinis portfelio kredito reitingas yra BBB+ („S&P“ arba jam lygiavertis).

Kadangi visų neįvykdytų išankstinių valiutų sandorių vienintelė sandorio šalis 2020 m. gruodžio 31 d. yra „Banque de France“, nuo tos dienos neatliekamas joks kredito vertės didinimas, pavyzdžiui, įkaitais, užskaitos susitarimais arba garantijomis. Didžiausia užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių, kurių tikroji vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra teigiama, kredito rizikos pozicija yra lygi balanse nurodytai grynajai turto vertei.

EDVF garantijų fondas

Turto valdymo gairėse ir rizikos bei investavimo strategijose nustatytos tam tikros ribos ir apribojimai, kad būtų apribota portfelio patiriama kredito rizika, kuri ribojama pagal investicinį reitingą, išskyrus ES valstybių narių rizikai. Vidutinis svertinis portfelio kredito reitingas yra BBB+ („S&P“ arba jam lygiavertis).

6.6.   LIKVIDUMO RIZIKA

Finansinių įsipareigojimų terminų analizė pagal likusius sutartinius terminus

mln. EUR
	< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai	Iš viso
Pasiskolintos lėšos	(10 410 )	(20 230 )	(62 553 )	(93 192 )
Mokėtinos sumos	(32 408 )	—	—	(32 408 )
Finansinės garantijos įsipareigojimai	(90)	—	—	(90)
Kita	(149)	(665)	(947)	(1 761 )
Iš viso 2020 12 31	(43 057 )	(20 895 )	(63 500 )	(127 451 )
Pasiskolintos lėšos	(1 273 )	(19 312 )	(31 978 )	(52 564 )
Mokėtinos sumos	(27 241 )	—	—	(27 241 )
Finansinės garantijos įsipareigojimai	(20)	—	—	(20)
Kita	(149)	(640)	(1 132 )	(1 921 )
Iš viso 2019 12 31	(28 684 )	(19 952 )	(33 110 )	(81 746 )

Finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas

mln. EUR
	< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai	Iš viso
Išvestinės finansinės priemonės mokėjimo dalis	(417)	(4)	(1)	(421)
Išvestinės finansinės priemonės gavimo dalis	423	—	—	423
Grynieji pinigų srautai 2020 12 31	5	(4)	(1)	1
Išvestinės finansinės priemonės mokėjimo dalis	(397)	(2)	(7)	(406)
Išvestinės finansinės priemonės gavimo dalis	395	—	—	395
Grynieji pinigų srautai 2019 12 31	(2)	(2)	(7)	(10)

Skolinimosi ir skolinimo veikla, susijusi su finansine parama

Su pasiskolintomis lėšomis susijusi likvidumo rizika yra paprastai kompensuojama termino ir keliamų sąlygų prasme lygiavertėmis paskolomis (kompensacinės operacijos). Kalbant apie makrofinansinę paramą ir Euratomą, Išorės veiksmų garantijų fondas atlieka likvidumo rezervo (arba apsaugos sistemos) funkciją, jeigu skolininkai neatlieka mokėjimo arba vėluoja jį atlikti. Įgyvendinant priemonę SURE, paskolos yra užtikrinamos taikant neatšaukiamų, besąlyginių ir vykdomų pagal pareikalavimą valstybių narių garantijų, sudarančių 25 proc. finansinės pagalbos didžiausios viršutinės ribos, sistemą. Kalbant apie mokėjimų balanso paskolas, Tarybos reglamente (EB) Nr. 431/2009 (33) nustatyta procedūra, kurią taikant yra pakankamai laiko sutelkti lėšas per Komisijos nuosavų išteklių sąskaitas valstybėse narėse. Kalbant apie EFSM, Tarybos reglamente (ES) Nr. 407/2010 (34) nustatyta panaši procedūra.

Iždas

ES biudžeto principais užtikrinama, kad visų atitinkamiems metams skirtų grynųjų pinigų išteklių visada užtektų visiems mokėjimams atlikti. Iš tiesų visi valstybių narių įnašai kartu su įvairiomis pajamoms yra lygūs biudžetiniams metams skirtų mokėjimų asignavimų sumai. Tačiau valstybės narės įnašus moka visus metus ir remdamosi patvirtintu biudžetu kaip dvylika mėnesinių įmokų, o išmokos priklauso nuo veiklos poreikių. Be to, pagal Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 (dėl nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos, iš dalies pakeistą Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2016/804), valstybių narių įnašais, susijusiais su taisomaisiais biudžetais, patvirtintais atitinkamą (N) mėnesį, galima naudotis tik N + 1 mėnesio pirmą darbo dieną (jei patvirtinta iki to mėnesio 16 d.) arba N + 2 mėnesio pirmą darbo dieną (jei patvirtinta to mėnesio 16 d. arba vėliau), o susijusiais mokėjimų asignavimais galima naudotis iš karto.

Siekiant užtikrinti, kad turimų iždo išteklių visada užtektų mokėjimams atlikti bet kurį konkretų mėnesį, taikomos reguliaraus grynųjų pinigų poreikių prognozavimo procedūros, ir prireikus iki tam tikros ribos ir tam tikromis sąlygomis iš valstybių narių gali būti pareikalauta iš anksto sumokėti nuosavus išteklius arba papildomas lėšas. Dėl veiklos poreikių ir bendrų biudžeto apribojimų pastaraisiais metais atsirado poreikis atidžiau stebėti mokėjimų ritmą visus metus. Be to, Komisijai vykdant kasdienines iždo operacijas, automatinėmis grynųjų pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kasdien kiekvienoje Komisijos banko sąskaitoje būtų pakankamai likvidžių lėšų.

Baudos

BUFI fondas (į jį laikinai surenkamos baudos investuojamos) valdomas laikantis principo, kad visas turtas turi būti pakankamai likvidus ir jį turi būti galima greitai panaudoti atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti. Portfelį daugiausia sudaro itin likvidūs vertybiniai popieriai, kuriuos galima parduoti, jei reikėtų padengti trumpalaikes pinigines išlaidas. Be to, pinigų, pinigų ekvivalentų ir vertybinių popierių, kurių terminas sueina per vienus metus, dalis sudaro 34 proc.

Garantijų fondai

Išorės veiksmų garantijų fondas

Fondas valdomas laikantis principo, kad, atsižvelgiant į susijusius įsipareigojimus, visas turtas turi būti pakankamai likvidus ir jį turi būti galima greitai panaudoti. Todėl fondas laiko pakankamą pinigų sumą trumpalaikėms piniginėms išlaidoms padengti. Pinigų, pinigų ekvivalentų ir vertybinių popierių, kurių terminas sueina per vienus metus, dalis sudaro 15 proc.

ESIF garantijų fondas

ESIF garantijų fondas valdomas laikantis principo, kad visas turtas turi būti pakankamai likvidus ir jį turi būti galima greitai panaudoti atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti. Portfelį sudaro likvidus turtas, kurį galima parduoti, jei prireikus reikėtų padengti trumpalaikes pinigines išlaidas. Be to, pinigų, pinigų ekvivalentų ir vertybinių popierių, kurių terminas sueina per vienus metus, dalis sudaro 30 proc.

Už išvestinių finansinių priemonių sandorius atsiskaitoma pagal atskirus nurodymus ir remiantis jų sutartine termino data. Įsipareigojimai vykdomi parduodant JAV doleriais išreikštą turtą ir (arba) atliekant apsikeitimo sandorį, todėl gali būti, kad dėl užsienio valiutos skirtumų susidarys piniginių išlaidų.

Kalbant apie įkaito ir (arba) garantinių įmokų reikalavimus, likvidumo valdymas nereikalingas, nes dabartinė apsidraudimo sandorio šalis sutinka veikti su Komisija netaikydama jokių reikalavimų dėl įkaito ir (arba) garantinių įmokų vertės išlaikymo prievolių.

EDVF garantijų fondas

EDVF garantijų fondas valdomas laikantis principo, kad visas turtas turi būti pakankamai likvidus ir jį turi būti galima greitai panaudoti atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti.

Portfelį sudaro likvidus turtas, kurį galima parduoti, jei prireikus reikėtų padengti trumpalaikes pinigines išlaidas. Be to, pinigų, pinigų ekvivalentų ir vertybinių popierių, kurių terminas sueina per vienus metus, dalis sudaro 46 proc.

Kitos finansinės priemonės. Išvestiniai finansiniai įsipareigojimai

ES turi išvestinės finansinės priemonės sutartį (valiutų keitimo pasirinkimo sandorį), skirtą apsidrausti nuo valiutų, susijusių su finansų įstaigų suteiktomis paskolomis pagal Rytų partnerystės MVĮ finansavimo priemonės programą, devalvacijos (žr. 2.11.2 pastabą). Be to, EIB grupės turimų nuosavo kapitalo portfelių ES garantija reiškė finansinį įsipareigojimą padengti pagrindinių investicijų vertės pokyčius ar vertės sumažėjimą. Kalbant apie kitas iš ES biudžeto finansuojamas finansines priemones, ES įsipareigojimo pagal šias priemones suma negali viršyti įsipareigotos skirti sumos, kas sušvelnina likvidumo riziką.

7.   SUSIJUSIŲ ŠALIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA

7.1.   SUSIJUSIOS ŠALYS

Su ES susijusios šalys yra ES konsoliduoti subjektai, asocijuotieji ūkio subjektai ir šių subjektų aukščiausiojo rango vadovai. Šių subjektų tarpusavio sandoriai yra įprasta ES operacijų dalis ir todėl pagal ES apskaitos taisykles šiems sandoriams nekeliami jokie specialūs informacijos atskleidimo reikalavimai.

7.2.   AUKŠČIAUSIOJO RANGO VADOVŲ TEISĖS Į IŠMOKAS

Siekiant pateikti informaciją apie sandorius su susijusiomis šalimis, susijusius su ES aukščiausiojo rango vadovais, šie asmenys suskirstyti į penkias kategorijas.

1 kategorija. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Komisijos pirmininkas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas.

2 kategorija. Komisijos pirmininko pavaduotojas ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kiti Komisijos pirmininko pavaduotojai.

3 kategorija. Tarybos generalinis sekretorius, Komisijos nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai, Bendrojo Teismo pirmininkas ir nariai, ombudsmenas ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

4 kategorija. Europos Audito Rūmų pirmininkas ir nariai.

5 kategorija. Institucijų ir agentūrų aukščiausiojo rango tarnautojai.

Jų teisių santrauka pateikiama toliau; daugiau informacijos galima rasti svetainėje „Europa“ skelbiamuose Tarnybos nuostatuose, oficialiame dokumente, kuriame aprašomos visų ES pareigūnų teisės ir pareigos. Aukščiausiojo rango vadovai lengvatinių paskolų iš ES nėra gavę.

FINANSINĖS IŠMOKOS AUKŠČIAUSIOJO RANGO VADOVAMS

EUR
Išmokos (vienam darbuotojui)	1 kategorija	2 kategorija	3 kategorija	4 kategorija	5 kategorija
Bazinis darbo užmokestis (per mėn.)	28 660,63	25 960,71 -	20 768,57 -	22 430,06 -	13 205,77 -
		26 999,15	23 364,64	23 883,86	20 768,57
Būsto išmoka / ekspatriacijos išmoka	15 %	15 %	15 %	15 %	0–4 %–16 %
Šeimos pašalpos:
Namų ūkio pašalpa (% nuo atlyginimo)	2 % + 192,78	2 % + 192,78	2 % + 192,78	2 % + 192,78	2 % + 192,78
Išlaikomo vaiko pašalpa	421,24	421,24	421,24	421,24	421,24
Ikimokyklinė pašalpa	102,90	102,90	102,90	102,90	102,90
Mokymosi pašalpa arba	285,81	285,81	285,81	285,81	285,81
Mokymosi pašalpa ne darbo vietoje	571,62	571,62	571,62	571,62	571,62
Išmokos pirmininkaujantiems teisėjams	n. d.	n. d.	655,76	n. d.	n. d.
Išmokos reprezentaciniais tikslais	1 553,16	998,20	655,76	n. d.	n. d.
Metinės kelionių išlaidos	n. d.	n. d.	n. d.	n. d.	Apmokamos
Pervedimai į valstybę narę:
Mokymosi pašalpa (10)	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip
% nuo atlyginimo (10)	5 %	5 %	5 %	5 %	5 %
% nuo atlyginimo be k. k.	daugiausia 25 %	daugiausia 25 %	daugiausia 25 %	daugiausia 25 %	daugiausia 25 %
Reprezentacinės išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	n. d.	n. d.
Pradėjus eiti pareigas:
Įsikūrimo išlaidos	57 321,26	51 921,41	41 537,13	44 860,11	Apmokamos
		- 53 998,29	- 46 729,28	- 47 767,72
Šeimos kelionės išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Persikraustymo išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Pabaigus eiti pareigas:
Įsikūrimo grįžus išlaidos	28 660,63	25 960,71 -	20 768,57 -	22 430,06 -	Apmokamos
		26 999,15	23 364,64	23 883,86
Šeimos kelionės išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Persikraustymo išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Pereinamasis laikotarpis (% nuo atlyg.) (11)	40 % – 65 %	40 % – 65 %	40 % – 65 %	40 % – 65 %	n. d.
Sveikatos draudimas	Taikoma	Taikoma	Taikoma	Taikoma	Taikoma
Pensijos (% atlyginimo, neatskaičius mokesčių)	daugiausia 70 %	daugiausia 70 %	daugiausia 70 %	daugiausia 70 %	daugiausia 70 %
Atskaitoma:
Mokesčiai nuo atlyginimo	8 % – 45 %	8 % – 45 %	8 % – 45 %	8 % – 45 %	8 % – 45 %
Sveikatos draudimas (% nuo atlyginimo)	1,7  %	1,7  %	1,7  %	1,7  %	1,7  %
Specialus atlyginimo mokestis	7 %	7 %	7 %	7 %	6-7 %
Atskaitymas pensijai	n. d.	n. d.	n. d.	n. d.	10,1  %
Asmenų skaičius metų pabaigoje	3	8	93	28	112

8.   ĮVYKIAI PO PASKUTINĖS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DIENOS

Šių ataskaitų pasirašymo dieną Komisijos apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių, ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai parodyti šiame skirsnyje. Ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pateikta informacija.

9.   KONSOLIDAVIMO MASTAS

A.   KONTROLIUOJAMI SUBJEKTAI (52)

1.   Institucijos ir patariamieji organai (11)

Europos Parlamentas

Europos Vadovų Taryba

Europos Komisija

Europos Audito Rūmai

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Europos išorės veiksmų tarnyba

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Europos ombudsmenas

Europos regionų komitetas

Europos Sąjungos Taryba

2.   ES įstaigos (39)

2.1.    Vykdomosios įstaigos (6)

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA)

Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomoji įstaiga (CHAFEA)

Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (REA)

Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME)

Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga (ERCEA)

Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA)

2.2.    Decentralizuotos agentūros (33)

Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)

Europos vaistų agentūra (EMA)

Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE)

Europos aplinkos agentūra (EEA)

Europos bankininkystės institucija (EBI)

Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex)

Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL)

Europos GNSS agentūra (GSA)

Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas)

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC)

Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP)

Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)

Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos paramos agentūra (BEREC biuras)

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA)

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)

Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (ESGA)

Bendrijos augalų veislių tarnyba (CPVO)

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA)

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)

Europos mokymo fondas (ETF)

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND)

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC)

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)

Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT)

Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė – Branduolių sintezės energija (F4E)

Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“)

3.   Kiti kontroliuojami subjektai (2)

Likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (likviduojama EAPB)

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)

B.   ASOCIJUOTIEJI ŪKIO SUBJEKTAI (1)

Europos investicijų fondas (EIF)

NEREIKŠMINGI SUBJEKTAI

Toliau išvardyti subjektai dėl savo nereikšmingumo nebuvo konsoliduoti taikant nuosavybės metodą į 2020 m. ES konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (BPS)

BPS bendroji įmonė yra ES ir Biologinės pramonės sektorių konsorciumo (BPS konsorciumas) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė. BPS tikslai – prisidėti prie efektyviau išteklius naudojančios ir tvaresnės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir didinti ekonomikos augimą bei užimtumą plėtojant tvarius ir konkurencingus biologinės pramonės sektorius Europoje.

Bendroji įmonė „Švarus dangus“

„Švarus dangus“ – didžiausia Europos mokslinių tyrimų programa, kurią vykdant kuriamos inovatyvios pažangiosios technologijos, skirtos orlaivių išmetamo anglies dioksido ir dujų kiekiui ir triukšmo lygiui mažinti. Finansuojama ES programos „Horizontas 2020“ lėšomis, įmonė „Švarus dangus“ padeda stiprinti Europos aeronautikos pramonės bendradarbiavimą, pirmavimą pasaulyje ir konkurencingumą.

Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė (IMI)

IMI, Europos Sąjungos ir Europos farmacijos pramonės partnerystė, yra didžiausia pasaulyje viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gyvosios gamtos mokslų srityje. Jos tikslas – gerinti sveikatą spartinant naujoviškų vaistų kūrimą ir pacientų prieigą prie jų, ypač srityse, kuriose yra nepatenkintų medicininių ar socialinių poreikių.

Bendroji įmonė „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“ (ECSEL)

ECSEL, elektroninių komponentų ir sistemų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, finansuoja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektus, skirtus pasaulinio lygio žinioms elektroninių komponentų ir sistemų srityje, taip padėdama plėtoti stiprią ir pasauliniu mastu konkurencingą Europos Sąjungos elektroninių komponentų ir sistemų pramonę.

Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (KEV)

KEV yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, remianti kuro elementų ir vandenilio technologijų srities mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir demonstracinę veiklą Europoje. Jos tikslas – paspartinti šių technologijų pateikimą rinkai, išnaudojant jų potencialą kaip priemonę mažo anglies dioksido kiekio energetinei sistemai sukurti.

Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų bendroji įmonė (SESAR)

SESAR yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, atsakinga už Europos oro eismo valdymo (OEV) sistemos modernizavimą, koordinuojant ir sutelkiant visą susijusią OEV mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą Europos Sąjungoje.

Bendroji įmonė „Shift2Rail“ („Shift2Rail“)

„Shift2Rail“ yra pirmoji Europos geležinkelių srities jungtinė technologijų iniciatyva, kuria, paspartinus naujų ir pažangiųjų technologijų integravimą į novatoriškus geležinkelio transporto sprendimus, siekiama tikslinių mokslinių tyrimų bei inovacijų ir rinka grindžiamų sprendimų.

Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė („EuroHPC“)

Bendroji įmonė „EuroHPC“ yra bendra ES, Europos valstybių ir privačių partnerių iniciatyva, kuria siekiama plėtoti pasaulinio lygio superkompiuterių infrastruktūrą ir pasiekti, kad Europa taptų itin našios kompiuterijos lydere.

Minėtųjų subjektų metinės ataskaitos skelbiamos viešai jų svetainėse.

BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS (35)

TURINYS

ES BIUDŽETO REZULTATAS

132

BIUDŽETO IR FAKTINIŲ SUMŲ LYGINAMOJI ATASKAITA

133

BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITŲ PASTABOS

136

1.

ES BIUDŽETO SISTEMA

136

1.1.

2014–2020 M. DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA

136

1.2.

DETALIZUOTOS DFP IŠLAIDŲ KATEGORIJOS (PROGRAMOS)

137

1.3.

METINIS BIUDŽETAS

137

1.4.

PAJAMOS

139

1.5.

BIUDŽETO REZULTATO SKAIČIAVIMAS

140

1.6.

EKONOMINIO REZULTATO SUDERINIMAS SU BIUDŽETO REZULTATU

141

2.

2020 M. ES BIUDŽETO VYKDYMAS

143

2.1.

PAJAMOS

143

2.2.

IŠLAIDOS

143

3.

ES BIUDŽETO PAJAMŲ VYKDYMAS

145

3.1.

ES BIUDŽETO PAJAMŲ VYKDYMO SUVESTINĖ

145

4.

ES BIUDŽETO IŠLAIDŲ VYKDYMAS

146

4.1.

DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI

146

4.2.

DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

147

4.3.

DFP. MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

148

4.4.

DFP. DAR NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ (RAL) POKYČIAI

149

4.5.

DFP. DAR NEĮVYKDYTI ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL PRISIĖMIMO METUS

150

4.6.

DFP. DAR NEĮVYKDYTI ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL ASIGNAVIMŲ RŪŠĮ

151

4.7.

DETALIZUOTA DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI

152

4.8.

DETALIZUOTA DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

160

4.9.

DETALIZUOTA DFP. MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

167

4.10.

DETALIZUOTA DFP. DAR NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ (RAL) POKYČIAI

174

4.11.

DETALIZUOTA DFP. DAR NEĮVYKDYTI ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL PRISIĖMIMO METUS

180

4.12.

DETALIZUOTA DFP. DAR NEĮVYKDYTI ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL ASIGNAVIMŲ RŪŠĮ

185

5.

BIUDŽETO VYKDYMAS PAGAL INSTITUCIJAS

192

5.1.

BIUDŽETO PAJAMŲ VYKDYMAS

192

5.2.

ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

193

5.3.

MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

194

6.

AGENTŪRŲ BIUDŽETO VYKDYMAS

195

6.1.

BIUDŽETO PAJAMOS

195

6.2.

ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMAI PAGAL ĮSTAIGAS

197

ES BIUDŽETO REZULTATAS

mln. EUR
Pastaba		2020 m.	2019 m.
a.	Finansinių metų pajamos	174 306	163 918
b.	Mokėjimai pagal einamųjų metų asignavimus	(171 721 )	(157 428 )
c.	Mokėjimų asignavimai, perkelti į N + 1 metus	(2 086 )	(1 615 )
d.	Atšaukti nepanaudoti asignavimai, perkelti iš N – 1 metų	78	75
e.	Asignuotųjų pajamų raida (B) – (A)	1 398	(1 736 )
	Nepanaudoti asignavimai einamųjų metų pabaigoje (A)	7 694	9 092
	Nepanaudoti asignavimai ankstesnių metų pabaigoje (B)	9 092	7 356
f.	Valiutos keitimo kursų pokyčiai per metus	(207)	4
	Biudžeto rezultatas	1 768	3 217

Susidaręs ES biudžeto perteklius grąžinamas valstybėms narėms 2021 m., atimant jų mokėtinas sumas. Jis apskaičiuojamas remiantis Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 608/2014 (36), kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės, 1 straipsnio 1 dalimi. Daugiau informacijos galima rasti skyriaus „Biudžeto rezultato skaičiavimas“ 1.5 skirsnyje.

a.	Finansinių metų pajamos. 3.1 lentelės „ES biudžeto pajamų vykdymo suvestinė“ 8 skiltis „Iš viso pajamų“.

b.	Mokėjimai pagal einamųjų metų asignavimus. 4.3 lentelės „DFP. Mokėjimų asignavimų vykdymas“ 2 skiltis „Iš patvirtinto biudžeto atlikti mokėjimai“ ir 4 skiltis „Iš asignuotųjų pajamų atlikti mokėjimai“.

c.	Mokėjimų asignavimai, perkelti į N + 1 metus. 4.3 lentelės „DFP. Mokėjimų asignavimų vykdymas“ 7 skiltis „Automatiniai perkėlimai“ ir 8 skiltis „Perkėlimai pagal sprendimą“.

d.	Atšaukti nepanaudoti mokėjimų asignavimai, perkelti iš N – 1 metų. Atsižvelgiama į perkeltų mokėjimų asignavimų (automatiškai ir pagal sprendimą) sumą praėjusių metų pabaigoje ir einamųjų metų atliktus mokėjimus iš perkėlimų, nurodytus 4.3 lentelės „DFP. Mokėjimų asignavimų vykdymas“ 3 skiltyje.

e.

Visų asignuotųjų pajamų asignavimų pokytis metų pabaigoje. Apskaičiuojamas asignuotųjų pajamų asignavimų ankstesnių metų pabaigoje (plius) sumos ir asignuotųjų pajamų asignavimų einamųjų metų pabaigoje sumos (nurodytos 4.3 lentelės „DFP. Mokėjimų asignavimų vykdymas“ 9 skiltyje) skirtumas, kad būtų gautas grynasis asignuotųjų pajamų pokytis einamaisiais metais.

f.	Valiutos keitimo kursų skirtumai apima realizuotus ir nerealizuotus valiutų keitimo kursų skirtumus.

BIUDŽETO IR FAKTINIŲ SUMŲ LYGINAMOJI ATASKAITA

Biudžeto pajamos

mln. EUR
		Pradinis patvirtintas biudžetas	Galutinis patvirtintas biudžetas	Teisės į gautinas sumas	Pajamos
1.	Nuosavi ištekliai	151 638	159 832	162 382	160 141
	11. Cukraus mokesčiai	—	—	0	0
	12. Muitai	22 157	18 507	22 107	19 867
	13. PVM	18 945	17 344	17 191	17 191
	14. BNP	110 536	123 980	122 944	122 944
	15. Biudžeto disbalanso korekcija	—	—	147	147
	16. Nyderlandų ir Švedijos BNP pagrįstų įnašų sumažinimas	—	—	(8)	(8)
3.	Perteklius, likučiai ir patikslinimai	—	2 102	3 173	3 167
4.	Pajamos, gautos iš institucijose ir kitose Sąjungos įstaigose dirbančių asmenų	1 651	1 651	1 629	1 615
5.	Pajamos, gautos iš institucijų administracinės veiklos	15	15	645	592
6.	Įmokos ir grąžinamosios išmokos, susijusios su Sąjungos susitarimais ir programomis	130	130	8 866	8 156
7.	Delspinigiai ir baudos	115	361	17 027	629
8.	Skolinimosi ir skolinimo veikla	2	2	—	—
9.	Įvairios pajamos	15	15	12	6
Iš viso		153 566	164 108	193 735	174 306

Biudžeto išlaidos. Įsipareigojimai pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		Pradinis patvirtintas biudžetas	Galutinis patvirtintas biudžetas	Iš viso turimų asignavimų	Prisiimti įsipareigojimai
1.	Pažangus ir integracinis augimas	83 931	83 918	90 870	89 563
	1a. Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti	25 285	25 273	30 287	29 315
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	58 646	58 646	60 582	60 248
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	59 907	59 956	62 730	60 823
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	43 410	43 459	44 855	44 315
3.	Saugumas ir pilietybė	3 729	7 152	8 152	7 702
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	10 262	11 350	12 240	11 950
5.	Administravimas	10 272	10 271	11 108	10 548
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	4 226	4 225	4 667	4 319
6.	Kompensacijos	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas ir deficitas, perkelti iš praėjusių finansinių metų	—	—	—	—
9.	Specialios priemonės	588	1 236	1 306	1 108
O.	Inovacijų fondas (IF)	—	—	1 337	5
Iš viso		168 688	173 884	187 742	181 699

Biudžeto išlaidos. Mokėjimai pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		Pradinis patvirtintas biudžetas	Galutinis patvirtintas biudžetas	Iš viso turimų asignavimų	Atlikti mokėjimai
1.	Pažangus ir integracinis augimas	72 354	77 278	88 334	83 541
	1a. Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti	22 308	21 753	28 726	24 057
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	50 046	55 525	59 607	59 484
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	57 904	58 772	61 448	60 595
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	43 380	43 419	45 018	44 456
3.	Saugumas ir pilietybė	3 685	6 293	7 331	6 333
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	8 929	10 386	11 928	11 412
5.	Administravimas	10 275	10 273	11 941	10 319
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	4 226	4 225	5 168	4 134
6.	Kompensacijos	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas ir deficitas, perkelti iš praėjusių finansinių metų	—	—	—	—
9.	Specialios priemonės	419	1 106	1 128	1 108
O.	Inovacijų fondas (IF)	—	—	1 337	1
Iš viso		153 566	164 108	183 446	173 310

BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITŲ PASTABOS

1.   ES BIUDŽETO SISTEMA

Biudžeto sąskaitos tvarkomos pagal Finansinį reglamentą (FR). Bendrasis biudžetas – priemonė, kuria kiekvienais metais numatomos ir tvirtinamos Sąjungos pajamos ir išlaidos, neviršijančios viršutinių ribų ir atitinkančios kitas nuostatas, nustatytas daugiametėje finansinėje programoje vadovaujantis teisėkūros procedūra priimtais aktais, susijusiais su daugiametėmis programomis, priimtomis pagal tą programą.

1.1.   2014–2020 M. DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA

mln. EUR
	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Iš viso
1. Pažangus ir integracinis augimas	52 756	77 986	69 304	73 512	76 420	79 924	83 661	513 563
1a. Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti	16 560	17 666	18 467	19 925	21 239	23 082	25 191	142 130
1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	36 196	60 320	50 837	53 587	55 181	56 842	58 470	371 433
2. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	49 857	64 692	64 262	60 191	60 267	60 344	60 421	420 034
iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	43 779	44 190	43 951	44 146	44 163	43 881	43 888	307 998
3. Saugumas ir pilietybė	1 737	2 456	2 546	2 578	2 656	2 801	2 951	17 725
4. Europos vaidmuo pasaulyje	8 335	8 749	9 143	9 432	9 825	10 268	10 510	66 262
5. Administravimas	8 721	9 076	9 483	9 918	10 346	10 786	11 254	69 584
iš jų: institucijų administracinės išlaidos	7 056	7 351	7 679	8 007	8 360	8 700	9 071	56 224
6. Kompensacijos	29	—	—	—	—	—	—	29
8. Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	—	—	—
9. Specialios priemonės	—	—	—	—	—	—	—	—
Įsipareigojimų asignavimai	121 435	162 959	154 738	155 631	159 514	164 123	168 797	1 087 197
Iš viso mokėjimų asignavimų	135 762	140 719	130 694	126 492	154 355	166 709	172 420	1 027 151

Pirmiau pateiktoje lentelėje DFP viršutinės ribos pateikiamos einamosiomis kainomis. 2020 m. buvo paskutiniai 2014–2020 m. DFP finansiniai metai. 2020 m. bendra viršutinė įsipareigojimų asignavimų riba buvo 168 797 mln. EUR, t. y. 0,99 proc. ES BNP, o atitinkama viršutinė mokėjimų asignavimų riba buvo 172 420 mln. EUR, t. y. 1,01 proc. ES BNP.

2014–2020 m. DFP yra nustatytos lankstumo nuostatos. Tai apima galimybę perkelti nepanaudotas maržas (iki reglamentu nustatytų ribų), neviršijančias mokėjimų viršutinių ribų, į vėlesnius metus – per bendrąją mokėjimų maržą atliekant kitų metų DFP techninį patikslinimą. Todėl sumos, nepanaudotos 2016 m. (13 991 mln. EUR einamosiomis kainomis), 2017 m. (16 414 mln. EUR galiojančiomis kainomis) ir 2018 m. (210 mln. iš apskaičiuotos 11 386 mln. sumos pritaikius ribą), buvo perkeltos į 2018–2020 m. ir atitinkamai patikslintos 2016–2020 m. viršutinės ribos. 2019 m. gegužės 15 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl 2020 m. finansinės programos techninio patikslinimo pagal BNP pokyčius (2010 m. ESS) (COM(2019) 310).

Įvairios DFP išlaidų kategorijos paaiškinamos toliau. Kitoje DFP išlaidų kategorijų struktūra ir turinys labai keisis.

1 išlaidų kategorija. Pažangus ir integracinis augimas

Šią išlaidų kategoriją sudaro du atskiri, bet tarpusavyje susiję komponentai:

1a.	Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti – išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, švietimui ir mokymui, Europos infrastruktūros tinklų priemonei, socialinei politikai, vidaus rinkai ir susijusioms politikos sritims.

1b.	Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda – išlaidos mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir regionų konvergencijai stiprinti, ES tvaraus vystymosi strategijai už mažiau išsivysčiusių regionų ribų papildyti ir tarpregioniniam bendradarbiavimui remti.

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

2 išlaidų kategorija apima bendrą žemės ūkio bei žuvininkystės politiką ir aplinkos priemones, visų pirma programą „Life+“.

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

3 išlaidų kategorija rodo augančią sričių, kuriose ES pavestos specialios užduotys (teisingumo ir vidaus reikalų, sienų apsaugos, imigracijos ir prieglobsčio politikos, visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos, kultūros, jaunimo, informavimo ir dialogo su piliečiais), svarbą.

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

4 išlaidų kategorija apima visus išorės veiksmus, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą, pasirengimo narystei pagalbos ir kaimynystės priemones. Europos plėtros fondas į ES biudžetą neįtraukiamas ir nėra DFP dalis.

5 išlaidų kategorija. Administravimas

Ši išlaidų kategorija apima administracines visų institucijų, pensijų ir Europos mokyklų išlaidas. Kitoms institucijoms (ne Komisijai) šios išlaidos sudaro visas jų išlaidas.

6 išlaidų kategorija. Kompensacijos

Laikantis politinio susitarimo, kad naujosios valstybės narės pačioje narystės pradžioje neturėtų tapti tik įnašų į biudžetą mokėtojomis, pagal šią išlaidų kategoriją numatyta kompensacija. Šią sumą galima naudoti kaip naujoms valstybėms narėms skirtus perkėlimus jų biudžeto pajamoms ir įnašams subalansuoti.

9 išlaidų kategorija. Specialios priemonės

Lankstumo mechanizmai sudaro sąlygas ES sutelkti reikiamas lėšas, skirtas reaguoti į tokius nenumatytus įvykius kaip krizės ir ekstremalios situacijos. Jų taikymo sritis, finansinis asignavimas ir veikimo sąlygos yra nustatytos DFP reglamente ir tarpinstituciniame susitarime. Jie taip pat užtikrina, kad biudžeto ištekliais būtų galima reaguoti į kintančius prioritetus, kad kiekvienas euras būtų panaudotas ten, kur labiausiai reikia. Todėl dauguma lankstumo mechanizmų nelaikomi DFP dalimi, ir jų lėšos galėtų būti sutelktos viršijant išlaidų viršutines ribas.

2021–2027 m. DFP suma, įtraukus Europos plėtros fondą (EPF), bus 1 074 mlrd. EUR 27 ES valstybėms narėms 2018 m. kainomis. Kartu įtraukiant 750 mlrd. EUR dydžio ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, ES turės galimybę kelerius ateinančius metus skirti precedento neturinčio dydžio (1,8 trln. EUR) finansavimą atsigavimui po COVID-19 pandemijos remti, taip pat ES ilgalaikiams įvairių politikos sričių prioritetams remti.

1.2.   DETALIZUOTOS DFP IŠLAIDŲ KATEGORIJOS (PROGRAMOS)

DFP išlaidų kategorijos toliau skaidomos į detalizuotas išlaidų kategorijas, atitinkančias pagrindines išlaidų programas (pvz. „Horizontas 2020“, „Erasmus+“ ir t. t.). Teisinis pagrindas, kuriuo paremtas biudžeto vykdymas, priimamas šiuo programų lygmeniu. Programos yra paprastai įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitų teikimui naudojama struktūra. Lenteles pagal programas galima rasti biudžeto vykdymo ataskaitose (žr. 4.7–4.12 lenteles).

1.3.   METINIS BIUDŽETAS

Biudžeto patvirtinimo procedūra yra nustatyta Sutarties dėl ES veikimo 314 straipsnyje. Šioje diagramoje pateikti biudžeto tvirtinimo terminai ir etapai.

Komisijos biudžeto struktūrą sudaro administraciniai ir veiklos asignavimai. Kitose institucijose yra tik administraciniai asignavimai. Biudžete skiriami dviejų tipų asignavimai – nediferencijuoti ir diferencijuoti. Nediferencijuotieji asignavimai naudojami metinio pobūdžio operacijoms (kurios atitinka metinio periodiškumo principą) finansuoti. Diferencijuotieji asignavimai naudojami tam, kad metinio periodiškumo principą būtų galima suderinti su poreikiu valdyti daugiametes operacijas. Diferencijuotieji asignavimai skirstomi į įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus:

—

įsipareigojimų asignavimai apima visų einamaisiais finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų sumą, skirtą veiklai, kuri trunka kelerius metus. Tačiau biudžetiniai įsipareigojimai veiksmams, trunkantiems ilgiau nei vienus finansinius metus, gali būti išskirstomi keleriems metams į metines dalis, kai tai numatyta pagrindiniame teisės akte,

—	mokėjimų asignavimai apima išlaidas, patiriamas dėl einamaisiais ir (arba) ankstesniais finansiniais metais prisiimtų įsipareigojimų.

Finansinėse ataskaitose finansavimo rūšys yra suskirstytos į šias dvi pagrindines grupes:

—	galutiniai patvirtinti biudžeto asignavimai ir

—

papildomi asignavimai, kuriuos sudaro: — iš ankstesnių metų perkeltos sumos (pagal Finansinį reglamentą retais atvejais leidžiama perkelti ankstesniais metais nepanaudotas sumas į einamuosius metus) ir — asignuotosios pajamos iš kompensacijų, trečiųjų šalių arba valstybių, dalyvaujančių ES programose, įnašų ir įnašų už trečiosioms šalims atliktus darbus; jos priskiriamos tiesiogiai atitinkamoms biudžeto išlaidų eilutėms ir sudaro trečią finansavimo pakopą.

Visų rūšių finansavimas kartu sudaro turimus asignavimus.

1.4.   PAJAMOS

1.4.1.    Pajamos iš nuosavų išteklių

Didžiausia pajamų dalis gaunama iš nuosavų išteklių, kurie yra šių kategorijų:

1)	tradiciniai nuosavi ištekliai (TNI): sudaro apie 14 proc. nuosavų išteklių pajamų; 2 ir 3 punktuose ši procentinė dalis yra susijusi su DFP 2014–2020 m. laikotarpiu.

2)	pridėtinės vertės mokestis (PVM): sudaro apie 13 proc. nuosavų išteklių pajamų;

3)	bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįsti nuosavi ištekliai: sudaro apie 73 proc. nuosavų išteklių pajamų.

Nuosavi ištekliai skirstomi vadovaujantis taisyklėmis, nustatytomis 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendime 2014/335/ES, Euratomas dėl ES nuosavų išteklių sistemos (2014 m. NIS). Šis sprendimas įsigaliojo 2016 m. spalio 1 d. ir taikytas atgaline data nuo 2014 m. sausio 1 d.

Visa nuosavų išteklių suma, skirta Sąjungos metiniams mokėjimų asignavimams padengti, negali viršyti 1,20 proc. bendros visų valstybių narių BNP sumos.

Pradėjus galioti naujai DFP, 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 (37) dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (2020 m. nuosavų išteklių sprendimas), jį ratifikavus visoms valstybės narėms, įsigaliojo 2021 m. birželio 1 d., ir juo nuo 2021 m. sausio 1 d. atgaline data pakeistas esamas Nuosavų išteklių spendimas.

1.4.2.    Tradiciniai nuosavi ištekliai (TNI)

TNI sudaro muitai (taikomi importui iš trečiųjų valstybių), mokami ekonominės veiklos vykdytojų ir ES vardu surenkami valstybių narių. Tačiau valstybės narės pasilieka 20 proc. kaip atlygį už surinkimo išlaidas. Visos nustatytos tradicinių nuosavų išteklių sumos turi būti įrašomos į tam tikrą kompetentingų institucijų tvarkomą sąskaitą:

—	į paprastas sąskaitas, nustatytas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 6 straipsnio 3 dalyje – visos susigrąžintos arba garantijomis užtikrintos sumos,

—	į atskiras sąskaitas, taip pat nustatytas minėtame straipsnyje – visos dar nesusigrąžintos ir (arba) garantijomis neužtikrintos sumos; į šią sąskaitą taip pat gali būti įrašomos garantijomis užtikrintos, tačiau užginčytos sumos.

Tradiciniai nuosavi ištekliai turi būti įrašyti į Komisijos sąskaitą ižde arba valstybės narės nacionaliniame centriniame banke ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po 19-tos antro mėnesio, einančio po to mėnesio, per kurį teisė buvo nustatyta (arba susigrąžinta, jei tai atskira sąskaita), dienos.

1.4.3.    Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) renkamas iš valstybių narių PVM bazių, kurios šiuo tikslu suderintos pagal ES taisykles. Tačiau PVM bazei taikomas 50 proc. kiekvienos valstybės narės BNP apribojimas. Nustatytas vienodas PVM tarifas yra 0,30 proc., išskyrus Vokietiją, Nyderlandus ir Švediją – joms taikomas sumažintas tarifas (0,15 proc.)

1.4.4.    Bendrosios nacionalinės pajamos (BNP)

Ištekliai iš bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) naudojami tai biudžeto daliai, kuriai neskirti jokie kiti pajamų šaltiniai, finansuoti. Kiekvienos valstybės narės BNP taikomas toks pat procentinis dydis, nustatomas pagal ES taisykles.

Ištekliai iš PVM ir BNP nustatomi remiantis atitinkamų bazių prognozėmis, atliktomis rengiant biudžeto projektą. Vėliau atitinkamais biudžetiniais metais šios prognozės peržiūrimos ir taisomuoju biudžetu atnaujinamos. Komisija pareikalauja, kad valstybės narės padengtų mokėtinų sumų, apskaičiuotų remiantis faktinėmis bazėmis, ir faktiškai pagal (pataisytas) prognozes sumokėtų sumų skirtumus, tiek teigiamus, tiek neigiamus – iki antrų metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, birželio mėn. pirmos darbo dienos. Jeigu nepaskelbiama išlyga, per ateinančius ketverius metus galima koreguoti faktines PVM ir BNP bazes. Šias išlygas reikia laikyti potencialiais reikalavimais valstybėms narėms sumokėti neapibrėžtas sumas, kadangi negalima tiksliai nustatyti jų finansinio poveikio. Kai galima nustatyti tikslią sumą, pareikalaujama atitinkama PVM ir BNP išteklių suma, susijusi arba su PVM ir BNP likučiais, arba su atskirais pareikalavimais įmokėti lėšas.

1.4.5.    JK taikoma korekcija

Biudžeto disbalanso korekcijos mechanizmą Jungtinės Karalystės naudai (pagal kurį jų nuosavų išteklių mokėjimai sumažinti, o kitų valstybių narių mokėjimai padidinti) nustatė Fontenblo Europos Vadovų Taryba (1984 m. birželio mėn.) JK taikomos korekcijos finansavimo dalis sumažinta Vokietijai, Austrijai, Švedijai ir Nyderlandams (apribota iki vienos ketvirtosios įprastos jų dalies). Jungtinei Karalystei taikoma korekcija ir susijusios finansinės priemonės baigė galioti 2020 m. pabaigoje, JK pasitraukus iš ES.

1.4.6.    Bendras sumažinimas

2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad Danijos, Nyderlandų ir Švedijos naudai 2014–2020 m. laikotarpiu turėtų būti taikomas BNP pagrįstų metinių įnašų bendras sumažinimas, o Austrijai bendras sumažinimas buvo taikomas 2014–2016 m. laikotarpiu. Užregistruotas toks metinis sumažinimas: Danija – 130 mln. EUR, Nyderlandai – 695 mln. EUR, Švedija – 185 mln. EUR. 2021–2027 m. laikotarpį Austrijai, Danijai, Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai turėtų būti taikomas BNP pagrįstų metinių įnašų bendras sumažinimas.

1.5.   BIUDŽETO REZULTATO SKAIČIAVIMAS

Susidaręs ES biudžeto perteklius grąžinamas valstybėms narėms per kitus metus, atimant sumas, kurias jos turi mokėti tais metais.

Į ataskaitas įtrauktos nuosavų išteklių sumos – tai sumos, kuriomis per tuos metus kredituojamos sąskaitos, kurias Komisijos vardu atidarė valstybių narių vyriausybės. Pertekliaus atveju pajamas taip pat sudaro praėjusių finansinių metų biudžeto vykdymo rezultatas. Kitos į ataskaitas įtrauktos pajamos – tai per metus faktiškai gautos sumos.

Apskaičiuojant biudžeto vykdymo metų rezultatą, išlaidas sudaro mokėjimai pagal tų metų asignavimus ir bet kurie tų metų asignavimai, perkeliami į kitus metus. Mokėjimai pagal numatytus asignavimus – tai mokėjimai, kuriuos apskaitos pareigūnas atliko iki finansinių metų gruodžio 31 d. Kalbant apie EŽŪGF, mokėjimai – tai mokėjimai, kuriuos valstybės narės atliko nuo N – 1 metų spalio 16 d. iki N metų spalio 15 d., su sąlyga, kad apskaitos pareigūnui iki N + 1 metų sausio 31 d. buvo pranešta apie įsipareigojimą ir leidimą juos atlikti. Po patikrinimų valstybėse narėse gali būti priimtas sprendimas dėl EŽŪGF išlaidų atitikties.

Biudžeto vykdymo rezultatą sudaro du elementai: ES rezultatas ir Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančių ELPA šalių dalyvavimo rezultatas. Remiantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 608/2014, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės, 1 straipsnio 1 dalimi, šis rezultatas yra skirtumas:

—	visų tais finansiniais metais gautų pajamų ir

—	visų mokėjimų, atliktų pagal einamųjų metų asignavimus, bei visos tų metų asignavimų, perkeltų į kitus metus, sumos.

Prie gauto skaičiaus pridedama arba iš jo atimama:

—	grynasis panaikintų mokėjimų asignavimų, perkeltų iš ankstesniųjų metų, ir bet kurių mokėjimų, kurie dėl euro kurso svyravimų viršija nediferencijuotuosius asignavimus, perkeltus iš praėjusiųjų metų, likutis,

—	asignuotųjų pajamų raida ir

—	per metus užfiksuotas dėl valiutų kurso pokyčio gautas grynasis pelnas arba nuostolis.

Iš praėjusių finansinių metų perkelti asignavimai, susiję su įnašais iš trečiųjų šalių ir darbu trečiosioms šalims, kurie pagal savo pobūdį niekada nenustoja galioti, įtraukiami kaip papildomi finansinių metų asignavimai. Tuo paaiškinama, kodėl skiriasi iš praėjusių metų perkeltos sumos N metų biudžeto vykdymo ataskaitoje ir sumos, kurios N-1 metų biudžeto vykdymo ataskaitoje perkeltos į kitus metus. Apskaičiuojant biudžeto rezultatą, neatsižvelgiama į įsipareigojimų asignavimus, kuriuos vėl leista naudoti susigrąžinus mokėjimus.

Perkeltus mokėjimų asignavimus sudaro: automatiniai perkėlimai ir perkėlimai pagal sprendimą. Kiek tai susiję su panaikintais iš ankstesnių metų perkeltais nepanaudotais mokėjimų asignavimais, nurodomi automatiškai ir pagal sprendimą perkelti panaikinti asignavimai.

1.6.   EKONOMINIO REZULTATO SUDERINIMAS SU BIUDŽETO REZULTATU

mln. EUR
	2020 m.	2019 m.
METŲ EKONOMINIS REZULTATAS	57 416	4 796
Pajamos
Einamaisiais metais nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios dar nesurinktos	(1 295 )	(6 193 )
Ankstesniais metais nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais	3 886	8 656
Sukauptos pajamos (grynosios)	(48 762 )	3 341
	(46 171 )	5 804
Išlaidos
Sukauptos sąnaudos (grynosios)	8 258	8 394
Praėjusių metų išlaidos, padengtos einamaisiais metais	(457)	(3 832 )
Grynasis išankstinio finansavimo poveikis	(17 547 )	(10 981 )
Mokėjimų asignavimai, perkelti į kitus metus	(2 268 )	(3 532 )
Mokėjimai iš perkėlimų ir panaikinti nepanaudoti mokėjimų asignavimai	3 248	1 924
Atidėjinių pokyčiai	3 873	3 801
Kita	(4 441 )	(3 076 )
	(9 334 )	(7 304 )
Ekonominės veiklos rezultatas. Agentūros ir likviduojama EAPB	(142)	(79)
METINIS BIUDŽETO REZULTATAS	1 768	3 217

Pagal Finansinį reglamentą ekonominis metų rezultatas yra apskaičiuojamas remiantis kaupiamosios apskaitos principais (ES apskaitos taisyklėmis), o biudžeto rezultatas yra paremtas pakeistomis pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi ekonominis rezultatas ir biudžeto rezultatas apima tas pačias pagrindines operacijas, išskyrus kitus (nebiudžetinius) likviduojamų agentūrų ir likviduojamos EAPB pajamų ir išlaidų šaltinius, kurie yra įtraukti tik į ekonominį rezultatą (žr. 6 pastabą), metų ekonominio rezultato ir metų biudžeto rezultato suderinimas yra naudinga nuoseklumo patikra.

Derinamos sumos. Įplaukos

Faktinės finansinių metų biudžeto pajamos yra pajamos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas ankstesniaisiais metais. Todėl teisės į einamaisiais metais gautinas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti atskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos nesudaro biudžeto pajamų dalies. Tačiau teisės į ankstesniais metais gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais, suderinimo tikslais turi būti pridėtos prie ekonominio rezultato.

Sukauptas pajamas daugiausia sudaro sukauptos pajamos, susijusios su JK pasitraukimu iš ES, Inovacijų fondu, finansinėmis pataisomis, nuosavais ištekliais, palūkanomis ir dividendais. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamaisiais metais sukauptas pajamas atėmus atkurtas sukauptas pajamas iš ankstesnių metų.

Derinamos sumos. Išlaidos

Grynąsias sukauptas išlaidas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais, t. y. reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurias patyrė ES lėšų gavėjai, bet apie kurias Komisijai dar nepranešta. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamaisiais metais sukauptas išlaidas, atėmus atkurtas ankstesnių metų sukauptas išlaidas. Einamaisiais metais atlikti mokėjimai, susiję su ankstesniais metais užregistruotomis sąskaitomis faktūromis, yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis, todėl suderinimo tikslais turi būti pridėtos prie ekonominio rezultato.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra 1) naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais ir pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos, ir 2) išankstinio finansavimo sumų padengimo per einamaisiais metais patvirtintas finansuoti tinkamas išlaidas, derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo, bet ne biudžeto sąskaitų požiūriu, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

Be mokėjimų, kurie atlikti pagal metų asignavimus, apskaičiuojant biudžeto metų rezultatą taip pat reikia atsižvelgti į tų metų asignavimus, kurie perkeliami į ateinančius metus (pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 608/2014 1 straipsnio 1 dalį). Tas pats pasakytina apie biudžeto mokėjimus, atliktus einamaisiais metais iš perkėlimų iš ankstesnių metų, ir panaikintus nepanaudotus mokėjimų asignavimus.

Atidėjinių pokyčiai siejami su metų pabaigos įverčiais finansinėse ataskaitose (daugiausia darbuotojų išmokomis), kurie poveikio biudžetinėms sąskaitoms neturi. Kitas derinamas sumas sudaro skirtingi elementai, kaip antai turto amortizacija (nusidėvėjimas), turto įsigijimas, kapitalo nuomos įmokos ir finansinis dalyvavimas, kurių biudžeto ir kaupiamosios apskaitos tvarkymas skiriasi.

Derinami punktai. Agentūrų ir likviduojamos EAPB ekonominis rezultatas

Metų biudžeto rezultatas yra nekonsoliduotas skaičius ir neapima kitų (nebiudžetinių) konsoliduotų agentūrų ir likviduojamos EAPB pajamų ir išlaidų šaltinių (žr. 6 pastabą). Siekiant suderinti metų ekonominį rezultatą (konsoliduotą skaičių, į kurį įtrauktos šios sumos) su metų biudžeto rezultatu, visas konsoliduotas agentūrų ir likviduojamos EAPB metų ekonominis rezultatas pateikiamas kaip derinamas punktas.

2.   2020 M. ES BIUDŽETO VYKDYMAS

2.1.   PAJAMOS

Mokėjimų asignavimų suma pradiniame patvirtintame ES biudžete, kurį 2019 m. lapkričio 27 d. pasirašė Europos Parlamento pirmininkas, buvo 153 566 mln. EUR, o suma, finansuotina iš nuosavų išteklių, sudarė 151 638 mln. EUR. Pradinio biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatos per biudžetinius metus paprastai tikslinamos, o tokie pakeitimai pateikiami taisomuosiuose biudžetuose. BNP pagrįstų nuosavų išteklių tikslinimu užtikrinama, kad biudžeto pajamos tiksliai sutaptų su biudžeto išlaidomis. Remiantis subalansuotumo principu, biudžeto pajamos ir išlaidos (mokėjimų asignavimai) privalo būti subalansuotos.

2020 m. priimti devyni taisomieji biudžetai. Atsižvelgiant į juos, galutinės patvirtintos 2020 m. pajamos siekė 164 108 mln. EUR, o visos iš nuosavų išteklių finansuojamos pajamos – 159 832 mln. EUR. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio 2020 m. padidėjo valstybių narių įnašas, buvo padidėję mokėjimų asignavimai (10 542 mln. EUR).

Kiek tai susiję su nuosavų išteklių rezultatu, tradicinių nuosavų išteklių surinkta beveik tiek, kiek prognozuota.

Galutiniai valstybių narių PVM ir BNP mokėjimai taip pat iš esmės sutapo su galutine biudžeto sąmata. Prognozuotų sumų ir faktiškai išmokėtų sumų skirtumas aiškinamas biudžeto tikslams naudojamo euro kurso ir tuo metu, kai valstybės narės, nesančios EPS narėmis, faktiškai atliko mokėjimus, galiojusio kurso skirtumais.

Taisyklės dėl PVM ir BNP likučių yra nustatytos Reglamento dėl nuosavų išteklių teikimo (Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014) 10b straipsnyje. Pagal šią procedūrą biudžeto pakeitimas nenumatomas, todėl Komisija tiesiogiai prašo valstybių narių sumokėti grynąsias sumas. Dėl šios užskaitos sistemos poveikis ES biudžetui yra artimas nuliui.

Kategorija „Įnašai ir grąžinamosios išmokos, susijusios su ES susitarimais ir programomis“ daugiausia susijusi su pajamomis iš finansinių pataisų (ESI fondų, EŽŪGF ir EŽŪFKP), trečiųjų šalių dalyvavimu mokslinių tyrimų programose, žemės ūkio fondų sąskaitų patvirtinimu ir kitais ES programoms ir (arba) veiklai skirtais įnašais ir grąžinamosiomis išmokomis. Didelę šios sumos dalį sudaro asignuotosios pajamos, dėl kurių papildomi asignavimai paprastai įtraukiami į išlaidas.

Iš baudų gautos pajamos daugiausia susijusios su konkurencijos srityje skirtomis baudomis.

2.2.   IŠLAIDOS

ES biudžetui tenka svarbus vaidmuo – padėti įgyvendinti Sąjungos politiką ir prioritetus. Nors šio biudžeto suma yra ribota ir sudaro apie 2 proc. visų Sąjungos viešųjų išlaidų, biudžetas papildo nacionalinius biudžetus ir turi aiškų prioritetą – investicijas ir papildomumą. Tai pagrindinė priemonė iš gausybės Europos lygmens politinių ir reguliavimo priemonių, dėl kurių susitarė visos ES narės ir kurios perkeltos į daugiametę finansinę programą, į kurią įtrauktos įvairios programos ir didžiausios viršutinės išlaidų ribos.

2019 m. lapkričio 27 d. priimtu 2020 m. ES biudžetu patvirtinama, kad ES nukreipia lėšas ten, kur jų reikia. 2020 m. didžiausia ES biudžeto dalis buvo panaudota ekonomikos augimui skatinti ir regionų ekonominiams skirtumams mažinti, darbo vietų kūrimui skatinti, kovai su klimato kaita, taip pat COVID-19 pandemijos socialiniam ir ekonominiam poveikiui ES šalinti bei paramai trečiosioms valstybėms teikti.

2020 m. buvo paskutiniai 2014–2020 m. DFP metai, ir Komisija pasinaudojo visomis dar buvusiomis galimybėmis sutelkti papildomų lėšų su COVID-19 susijusiems į biudžetą įtrauktiems veiksmams stiprinti ir valstybėms narėms remti suteikiant joms papildomai lėšų likvidumui išlaikyti. Įgyvendinimas buvo atidžiai stebimas ir valdomas, dėl to iki galo panaudoti iš esmės beveik visi asignavimai.

Galutiniame biudžete nustatyta 173,9 mlrd. EUR (4,6 % daugiau nei 2019 m. biudžete) įsipareigojimų asignavimų ir 164,1 mlrd. EUR (10,5 % daugiau) mokėjimų asignavimų, kurie atitinkamai sudaro 1,00 proc. ir 0,90 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

2020 m. visose išlaidų kategorijose pasiektas aukštas lėšų panaudojimo lygis. 2020 m. visų rūšių asignavimų (biudžeto, perkėlimų iš ankstesnių metų ir asignuotųjų pajamų) panaudojimas siekė 97 proc. įsipareigojimų ir 94 proc. mokėjimų. 2020 m. panaudojimo lygis, neskaičiuojant asignuotųjų pajamų, rodo, kad asignavimai buvo visiškai panaudoti (99,5 proc. įsipareigojimų asignavimų ir 98,5 proc. mokėjimų asignavimų).

2020 m. pabaigoje dar neįvykdyti įsipareigojimai (kartais vadinami RAL (pranc. Reste à Liquider) – skirtos, bet dar neišmokėtos sumos – sudarė 303,2 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į skirtumą tarp galutiniame patvirtintame biudžete numatytų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų (9,8 mlrd. EUR) ir į tai, kad dar neįvykdytų įsipareigojimų padidėjimas yra normalus pokytis, nes įsipareigojimų asignavimai kasmet didinami, kaip numatyta DFP, buvo numatyta padidinti asignavimus, palyginti su 2019 m. lygiu. Palyginti su 2019 m., neįvykdyti įsipareigojimai buvo 5,5 mlrd. EUR.

3.   ES BIUDŽETO PAJAMŲ VYKDYMAS

3.1.   ES BIUDŽETO PAJAMŲ VYKDYMO SUVESTINĖ

mln. EUR
Antraštinė dalis		Pajamų asignavimai		Teisės į gautinas sumas			Pajamos			Pajamos, kaip biudžeto % dalis	Nesumokėta
		Pradinis patvirtin-tas biudžetas	Galutinis patvirtin-tas biudžetas	Einamieji metai	Perkelti asigna-vimai	Iš viso	Iš einamaisiais metais gautinų sumų	Iš perkeltų gautinų sumų	Iš viso
		1	2	3	4	5=3+4	6	7	8=6+7	9=8/2	10=5-8
1.	Nuosavi ištekliai	151 638	159 832	160 092	2 291	162 382	160 086	55	160 141	100 %	2 241
3.	Perteklius, likučiai ir patikslinimai	—	2 102	3 167	7	3 173	3 167	0	3 167	151 %	7
4.	Pajamos, gautos iš institucijose ir kitose Sąjungos įstaigose dirbančių asmenų	1 651	1 651	1 619	10	1 629	1 606	9	1 615	98 %	14
5.	Pajamos, gautos iš institucijų administracinės veiklos	15	15	600	44	645	569	23	592	3 933  %	53
6.	Įmokos ir grąžinamosios išmokos, susijusios su Sąjungos susitarimais ir programomis	130	130	7 321	1 545	8 866	6 881	1 275	8 156	6 273  %	711
7.	Delspinigiai ir baudos	115	361	1 078	15 949	17 027	159	470	629	174 %	16 398
8.	Skolinimosi ir skolinimo veikla	2	2	—	—	—	—	—	—	—	—
9.	Įvairios pajamos	15	15	6	7	12	5	1	6	39 %	7
Iš viso		153 566	164 108	173 882	19 853	193 735	172 472	1 834	174 306	106 %	19 429

4.   ES BIUDŽETO IŠLAIDŲ VYKDYMAS

4.1.   DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		Įsipareigojimų asignavimai						Mokėjimų asignavimai
		Biudžeto asignavimai			Papildomi asignavimai		Iš viso turimų asigna-vimų	Biudžeto asignavimai			Papildomi asignavimai		Iš viso turimų asignavimų
		Pradinis patvirtin-tas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtin-tas biudžetas	Perkė-limai	Asignuo-tosios pajamos		Pradinis patvirtin-tas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtin-tas biudžetas	Perkė-limai	Asignuo-tosios pajamos
		1	2	3=1+2	4	5	6=3+4+5	7	8	9=7+8	10	11	12=9+10+11
1.	Pažangus ir integracinis augimas	83 931	(12)	83 918	520	6 431	90 870	72 354	4 925	77 278	151	10 904	88 334
	1a. Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti	25 285	(12)	25 273	3	5 012	30 287	22 308	(555)	21 753	139	6 835	28 726
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	58 646	—	58 646	518	1 419	60 582	50 046	5 479	55 525	13	4 069	59 607
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	59 907	49	59 956	467	2 308	62 730	57 904	867	58 772	677	1 999	61 448
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	43 410	49	43 459	467	929	44 855	43 380	39	43 419	670	929	45 018
3.	Saugumas ir pilietybė	3 729	3 423	7 152	—	1 000	8 152	3 685	2 607	6 293	9	1 030	7 331
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	10 262	1 089	11 350	47	843	12 240	8 929	1 457	10 386	38	1 503	11 928
5.	Administravimas	10 272	(1)	10 271	—	837	11 108	10 275	(2)	10 273	828	839	11 941
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	4 226	(1)	4 225		442	4 667	4 226	(1)	4 225	499	443	5 168
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas ir deficitas, perkelti iš praėjusių finansinių metų	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
9.	Specialios priemonės	588	649	1 236	49	21	1 306	419	688	1 106	1	21	1 128
O.	Inovacijų fondas (IF)	—	—	—	—	1 337	1 337	—	—	—	—	1 337	1 337
Iš viso		168 688	5 196	173 884	1 083	12 775	187 742	153 566	10 542	164 108	1 704	17 634	183 446

4.2.   DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		Iš viso turimų asignavimų	Prisiimti įsipareigojimai					Į 2021 m. perkelti asignavimai			Nebegaliojantys asignavimai
			iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso	%	asignuotosios pajamos	perkėlimai pagal sprendimą	Iš viso	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso
		1	2	3	4	5=2+3+4	6=5/1	7	8	9=7+8	10	11	12	13=10+11+12
1.	Pažangus ir integracinis augimas	90 870	83 890	520	5 152	89 563	99 %	1 219	22	1 241	6	—	59	65
	1a. Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti	30 287	25 254	3	4 058	29 315	97 %	954	14	967	5	—	0	5
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	60 582	58 636	518	1 095	60 248	99 %	265	8	274	1	—	59	60
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	62 730	59 475	463	886	60 823	97 %	445	475	920	6	4	976	986
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	44 855	42 979	463	873	44 315	99 %	56	475	531	5	4	0	9
3.	Saugumas ir pilietybė	8 152	7 152	—	550	7 702	94 %	450	—	450	1	—	0	1
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	12 240	11 349	47	555	11 950	98 %	288	—	288	1	—	0	2
5.	Administravimas	11 108	10 009	—	540	10 548	95 %	291	85	376	178	—	6	184
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	4 667	4 024		294	4 319	93 %	142	85	226	116	0	6	122
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas ir deficitas, perkelti iš praėjusių finansinių metų	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
9.	Specialios priemonės	1 306	1 059	49	—	1 108	85 %	13	—	13	177	—	8	185
O.	Inovacijų fondas (IF)	1 337	—	—	5	5	0 %	1 332	—	1 332	—	—	—	—
Iš viso		187 742	172 933	1 078	7 688	181 699	97 %	4 038	582	4 620	369	4	1 050	1 423

4.3.   DFP. MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		Iš viso turimų asignavimų	Atlikti mokėjimai					Į 2021 m. perkelti asignavimai				Nebegaliojantys asignavimai
			iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso	%	automatiniai perkėlimai	perkėlimai pagal sprendimą	asignuotosios pajamos	Iš viso	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso
		1	2	3	4	5=2+3+4	6=5/1	7	8	9	10=7+8+9	11	12	13	14=11+12+13
1.	Pažangus ir integracinis augimas	88 334	77 097	129	6 316	83 541	95 %	149	12	4 579	4 740	21	23	9	53
	1a. Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti	28 726	21 587	118	2 352	24 057	84 %	134	12	4 474	4 620	19	21	9	49
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	59 607	55 509	11	3 964	59 484	100 %	15	—	105	120	1	2	0	4
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	61 448	58 263	670	1 662	60 595	99 %	24	475	338	837	9	6	0	16
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	45 018	42 919	664	873	44 456	99 %	18	475	56	548	8	6	0	14
3.	Saugumas ir pilietybė	7 331	5 896	7	430	6 333	86 %	11	381	600	991	5	2	0	7
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	11 928	10 328	35	1 049	11 412	96 %	37	17	454	508	4	4	1	8
5.	Administravimas	11 941	9 111	748	460	10 319	86 %	895	85	375	1 355	182	80	5	266
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	5 168	3 435	440	258	4 134	80 %	585	85	182	852	120	59	3	182
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas ir deficitas, perkelti iš praėjusių finansinių metų	—	—	—	—	—	—	0	—	—	—	—	—	—	—
9.	Specialios priemonės	1 128	1 106	0	2	1 108	98 %	0	—	13	13	0	0	6	6
O.	Inovacijų fondas (IF)	1 337	—	—	1	1	0 %	—	—	1 336	1 336	—	—	—	—
Iš viso		183 446	161 801	1 589	9 920	173 310	94 %	1 116	969	7 694	9 779	221	115	20	357

4.4.   DFP. DAR NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ (RAL) POKYČIAI

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		Dar neįvykdyti įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje				Einamųjų metų įsipareigojimai				Iš viso neįvykdytų įsipareigojimų metų pabaigoje
		Iš praėjusiųjų metų perkelti įsipareigojimai	Panaikinti įsipar./ Perkainojimas / Atšaukti įsipar.	Mokėjimai	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje	Metų įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimų, kurių negalima perkelti, atšaukimas	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje
		1	2	3	4=1+2+3	5	6	7	8=5+6+7	9=4+8
1.	Pažangus ir integracinis augimas	220 627	(1 875 )	(71 673 )	147 079	89 563	(11 868 )	(6)	77 689	224 769
	1a. Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti	40 300	(954)	(14 384 )	24 962	29 315	(9 673 )	(5)	19 636	44 598
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	180 327	(921)	(57 289 )	122 117	60 248	(2 195 )	(0)	58 053	180 170
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	40 876	(122)	(15 695 )	25 058	60 823	(44 900 )	—	15 923	40 982
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	432	(5)	(262)	165	44 315	(44 193 )	—	122	286
3.	Saugumas ir pilietybė	6 183	(119)	(2 225 )	3 839	7 702	(4 108 )	—	3 594	7 433
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	29 154	(672)	(7 862 )	20 620	11 950	(3 550 )	(1)	8 400	29 020
5.	Administravimas	854	(92)	(757)	5	10 548	(9 563 )	(0)	985	990
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	511	(70)	(440)	2	4 319	(3 694 )	0	625	627
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas ir deficitas, perkelti iš praėjusių finansinių metų	—	—	—	—	—	—	—	—	—
9	Specialios priemonės	1	(0)	(0)	—	1 108	(1 108 )	—	0	0
O.	Inovacijų fondas (IF)	—	—	—	—	5	(1)	—	4	4
Iš viso		297 695	(2 881 )	(98 213 )	196 601	181 699	(75 096 )	(7)	106 596	303 197

4.5.   DFP. DAR NEĮVYKDYTI ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL PRISIĖMIMO METUS

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		< 2014 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Iš viso
1.	Pažangus ir integracinis augimas	3 347	878	1 741	4 079	21 655	46 203	68 942	77 924	224 769
	1a. Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti	683	570	903	1 748	3 530	6 544	10 749	19 871	44 598
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	2 664	308	838	2 330	18 125	39 659	58 193	58 053	180 170
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	120	271	1 286	1 209	2 388	7 633	12 142	15 934	40 982
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	—	—	—	1	9	44	110	122	286
3.	Saugumas ir pilietybė	24	9	34	231	637	1 251	1 652	3 594	7 433
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	1 339	607	1 140	2 122	3 351	4 733	7 304	8 423	29 020
5.	Administravimas	—	—	—	—	0	0	3	987	990
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	0	0	0	0	0	0	0	627	627
9.	Specialios priemonės	—	—	—	—	—	—	0	0	0
O.	Inovacijų fondas (IF)	—	—	—	—	—	—	—	4	4
Iš viso		4 830	1 765	4 201	7 640	28 030	59 820	90 044	106 867	303 197

Naujos sudėties Komisija atliko tarnybų vidaus reorganizaciją. Dėl susijusių operacijų perskirstymo likutinė suma buvo perkelta iš vienų metų į kitus. Bendra dar neįvykdytų įsipareigojimų suma lieka nepakitusi.

4.6.   DFP. DAR NEĮVYKDYTI ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL ASIGNAVIMŲ RŪŠĮ

mln. EUR
Išlaidų kategorija		Iš biudžeto asignavimų					Iš asignuotųjų pajamų asignavimų					Iš viso dar neįvykdytų įsipareigojimų 2020 m. pabaigoje
		Iš 2019 m. perkelti įsipareigojimai	Patiksli- nimai	Prisiimti įsipareigojimai	Atlikti mokėjimai	Likusi išmokėtina suma	Iš 2019 m. perkelti įsipareigojimai	Patiksli- nimai	Prisiimti įsipareigojimai	Atlikti mokėjimai	Likusi išmokėtina suma
		1	2	3	4	5=1+2+3-4	6	7	8	9	10=6+7+8-9	11=5+10
1.	Pažangus ir integracinis augimas	195 138	(1 648 )	84 411	81 035	196 865	25 490	(232)	5 152	2 506	27 904	224 769
	1a. Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti	37 087	(736)	25 257	21 846	39 762	3 213	(223)	4 058	2 212	4 837	44 598
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	158 051	(912)	59 154	59 190	157 103	22 277	(10)	1 095	294	23 067	180 170
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	40 451	(122)	59 937	59 707	40 559	425	(0)	886	888	423	40 982
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	431	(5)	43 441	43 582	286	1	—	873	874	—	286
3.	Saugumas ir pilietybė	6 004	(118)	7 152	5 919	7 119	179	(2)	550	414	314	7 433
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	27 633	(627)	11 395	10 468	27 933	1 521	(46)	555	943	1 087	29 020
5.	Administravimas	761	(41)	10 009	9 818	910	93	(51)	540	502	80	990
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	464	(22)	4 024	3 875	591	47	(47)	294	258	36	627
9.	Specialios priemonės	1	(0)	1 108	1 108	0						0
O.	Inovacijų fondas (IF)			—	—	—	—	—	5	1	4	4
Iš viso		269 987	(2 557 )	174 012	168 056	273 386	27 708	(330)	7 688	5 254	29 811	303 197

4.7.   DETALIZUOTA DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI

mln. EUR
Programa		Įsipareigojimų asignavimai						Mokėjimų asignavimai
		Biudžeto asignavimai			Papildomi asignavimai		Iš viso turimų asignavimų	Biudžeto asignavimai			Papildomi asignavimai		Iš viso turimų asignavimų
		Pradinis patvirtintas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtintas biudžetas	Perkėlimai	Asignuotosios pajamos		Pradinis patvirtintas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtintas biudžetas	Perkėlimai	Asignuotosios pajamos
		1	2	3=1+2	4	5	6=3+4+5	7	8	9=7+8	10	11	12=9+10+11
1.	Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)	173	—	173	—	157	329	1 105	(2)	1 103	—	184	1 287
	Europos palydovinės navigacijos sistemos (EGNOS / GALILEO)	1 207	—	1 207	—	121	1 328	954	19	973	2	272	1 247
	Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)	365	2	367	—	46	412	639	(0)	638	0	46	684
	Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa („Copernicus“)	647	0	647	—	16	663	552	1	553	2	14	569
	Europos solidarumo korpusas	166	—	166	—	11	177	154	(27)	126	3	15	144
	Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP)	255	—	255	—	0	255	201	(24)	177	2	0	178
	Branduolinė sauga ir branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimas	147	—	147	—	—	147	171	(54)	117	—	—	117
	„Horizontas 2020“	13 486	(0)	13 486	—	3 233	16 719	11 796	(181)	11 615	79	4 776	16 470
	Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa	398	0	398	3	92	492	417	(71)	346	36	137	519
	Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME)	418	(0)	418	—	41	460	386	102	488	2	60	549
	Švietimo, mokymo ir sporto programa („Erasmus+“)	2 885	—	2 885	—	678	3 563	2 739	9	2 748	7	787	3 543
	Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI)	117	—	117	—	61	178	105	(6)	99	1	81	181
	Muitinė, „Fiscalis“ ir kova su sukčiavimu	133	(0)	133	—	12	145	124	21	145	0	15	160
	EITP – Energetika	1 281	—	1 281	—	6	1 287	420	(29)	390	1	8	399
	EITP – Transportas	2 579	1	2 580	—	22	2 602	1 477	(251)	1 225	2	23	1 250
	EITP – Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)	210	—	210	—	6	216	208	33	240	0	6	246
	Energetikos projektai ekonomikos gaivinimui remti (EERP)	—	—	—	—	2	2	60	(29)	31	—	2	33
	Decentralizuotos agentūros	400	(14)	386	—	24	410	401	(24)	377	—	24	401
	Kiti veiksmai ir programos	196	(1)	196	—	477	673	185	(9)	175	1	380	557
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	85	(1)	85	—	1	85	95	(29)	65	—	1	66
	Komisijos kompetencija	136	0	136	—	8	144	122	1	122	—	4	127
	Regionų konvergencija (mažiau išsivystę regionai)	28 762	(4)	28 758	389	687	29 834	25 414	2 948	28 362	—	1 629	29 990
	Pereinamojo laikotarpio regionai	5 964	83	6 047	50	50	6 147	4 777	204	4 981	—	117	5 097
	Konkurencingumas (labiau išsivystę regionai)	8 822	1 757	10 580	51	390	11 021	7 698	999	8 697	—	737	9 434
	Atokiausi ir retai apgyvendinti regionai	236	—	236	0	—	236	202	98	300	—	19	319
	Sanglaudos fondas	10 065	(1 827 )	8 237	2	177	8 416	8 300	589	8 889	—	1 276	10 165
	Europos teritorinis bendradarbiavimas	2 012	—	2 012	—	10	2 023	1 285	231	1 516	—	155	1 671
	Techninė parama	274	5	279	—	5	284	231	(14)	217	13	5	235
	Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF)	579	—	579	—	1	580	411	108	520	0	3	522
	Jaunimo užimtumo iniciatyva	145	(14)	131	25	96	252	603	(64)	539	—	126	665
	Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)	1 781	—	1 781	—	4	1 784	1 113	388	1 502	—	4	1 506
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	6	—	6	—	0	6	12	(8)	4	—	0	4
Iš viso pagal DFP 1 išlaidų kategoriją		83 931	(12)	83 918	520	6 431	90 870	72 354	4 925	77 278	151	10 904	88 334
2.	Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)	43 410	49	43 459	467	929	44 855	43 380	39	43 419	670	929	45 018
	Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)	14 709	—	14 709	—	1 163	15 871	13 141	799	13 940	2	910	14 852
	Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)	960	(0)	960	—	205	1 165	770	(8)	762	1	151	913
	Tausios žvejybos partnerystės susitarimai (TŽPS) ir regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO)	148	—	148	—	—	148	143	2	144	—	—	144
	Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)	590	—	590	—	3	593	383	46	429	4	2	435
	Decentralizuotos agentūros	68	—	68	—	7	75	68	—	68	—	7	75
	Kiti veiksmai ir priemonės	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	23	—	23	—	0	23	20	(11)	9	—	0	9
	Konkretūs veiksmai	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 2 išlaidų kategoriją		59 907	49	59 956	467	2 308	62 730	57 904	867	58 772	677	1 999	61 448
3.	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF)	949	441	1 389	—	16	1 406	953	171	1 123	1	17	1 142
	Vartotojų programa	30	—	30	—	1	31	28	2	30	1	1	31
	Programa „Kūrybiška Europa“	252	0	252	—	13	265	215	(16)	200	2	15	216
	Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonė (SPP)	—	2 700	2 700	—	750	3 450	—	2 610	2 610	0	750	3 360
	Vidaus saugumo fondas	501	28	528	—	126	655	670	(217)	454	1	161	616
	IT sistemos	—	—	—	—	0	0	—	—	—	—	0	0
	Teisingumas	47	(0)	47	—	1	47	43	11	54	0	1	55
	Teisės, lygybė ir pilietiškumas	70	0	70	—	2	72	71	7	77	0	2	80
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	141	370	511	—	15	526	62	132	194	—	9	203
	Programa „Europa piliečiams“	31	7	38	—	0	38	29	(4)	25	0	0	26
	Maistas ir pašarai	279	(31)	247	—	4	251	245	(11)	233	1	2	237
	Sveikata	70	3	73	—	3	75	64	(3)	61	1	3	65
	Decentralizuotos agentūros	1 233	(94)	1 139	—	67	1 206	1 184	(56)	1 128	—	67	1 195
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	23	—	23	—	0	23	16	(5)	11	—	0	11
	Konkretūs veiksmai	106	(0)	106	—	2	108	105	(13)	92	1	2	94
Iš viso pagal DFP 3 išlaidų kategoriją		3 729	3 423	7 152	—	1 000	8 152	3 685	2 607	6 293	9	1 030	7 331
4.	Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)	1 571	38	1 609	—	249	1 858	1 432	264	1 696	6	448	2 150
	Makrofinansinė parama (MFP)	20	(20)	0	—	—	0	27	(12)	15	—	—	15
	Išorės veiksmų garantijų fondas	233	—	233	—	7	240	233	—	233	—	7	240
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	19	66	85	—	4	89	16	22	37	—	3	40
	ES pagalbos savanorių iniciatyva	21	(17)	4	—	1	4	19	(14)	5	—	1	5
	Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF)	25	—	25	—	80	105	25	—	25	—	174	199
	Europos kaimynystės priemonė	2 671	174	2 845	—	64	2 909	1 966	639	2 605	6	70	2 681
	Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)	3 272	(67)	3 206	—	88	3 294	2 797	168	2 965	13	134	3 112
	Partnerystės priemonė (PP)	162	2	164	—	8	172	133	(2)	131	0	8	140
	Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP)	196	(24)	172	—	7	179	175	(24)	151	3	7	161
	Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP)	394	15	408	—	5	413	350	30	379	3	6	389
	Humanitarinė pagalba	1 102	936	2 038	46	20	2 103	1 207	407	1 614	6	336	1 956
	Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)	352	(16)	336	—	66	402	329	5	334	0	64	399
	Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (INSC)	33	—	33	—	0	33	33	(17)	16	1	0	16
	Decentralizuotos agentūros	21	—	21	—	0	21	21	(1)	20	—	0	21
	Kiti veiksmai ir programos	85	(2)	83	—	244	327	86	1	87	0	244	331
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	4	(4)	—	1	0	1	3	(0)	3	—	0	3
	Konkretūs veiksmai	81	7	88	—	1	88	78	(10)	68	—	1	69
Iš viso pagal DFP 4 išlaidų kategoriją		10 262	1 089	11 350	47	843	12 240	8 929	1 457	10 386	38	1 503	11 928
5.	Pensijos	2 123	(19)	2 104	—	0	2 104	2 123	(19)	2 104	—	0	2 104
	Europos mokyklos	192	(9)	183	—	17	200	192	(9)	183	0	17	201
	Decentralizuotos agentūros	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	—	—	—	—	—	—	3	0	3	0	—	4
	Komisijos administracinės išlaidos	3 731	28	3 759	—	378	4 137	3 731	26	3 757	328	379	4 464
	Kitų institucijų administracinės išlaidos	4 226	(1)	4 225	0	442	4 667	4 226	(1)	4 225	499	443	5 168
Iš viso pagal DFP 5 išlaidų kategoriją		10 272	(1)	10 271	—	837	11 108	10 275	(2)	10 273	828	839	11 941
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 6 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Perkeltas deficitas	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 8 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
9.	Neatidėliotinos pagalbos rezervas (EAR)	359	(359)	—	—	—	—	359	(359)	—	—	—	—
	Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)	179	—	179	—	21	200	10	(10)	0	1	21	22
	Europos Sąjungos solidarumo fondas	50	1 007	1 057	49	—	1 106	50	1 056	1 106	—	—	1 106
Iš viso pagal DFP 9 išlaidų kategoriją		588	649	1 236	49	21	1 306	419	688	1 106	1	21	1 128
O.	Inovacijų fondas (IF)	—	—	—	—	1 337	1 337	—	—	—	—	1 337	1 337
Iš viso pagal DFP O išlaidų kategoriją		—	—	—	—	1 337	1 337	—	—	—	—	1 337	1 337
Iš viso		168 688	5 196	173 884	1 083	12 775	187 742	153 566	10 542	164 108	1 704	17 634	183 446

4.8.   DETALIZUOTA DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

mln. EUR
Programa		Iš viso turimų asignavimų	Prisiimti įsipareigojimai					Į 2021 m. perkelti asignavimai			Nebegaliojantys asignavimai
			iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso	%	asignuotosios pajamos	perkėlimai pagal sprendimą	Iš viso	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso
		1	2	3	4	5=2+3+4	6=5/1	7	8	9=7+8	10	11	12	13=10+11+12
1.	Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)	329	173	—	148	321	97 %	8	—	8	0	—	—	0
	Europos palydovinės navigacijos sistemos (EGNOS / GALILEO)	1 328	1 207	—	105	1 312	99 %	16	—	16	—	—	0	0
	Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)	412	367	—	29	396	96 %	16	—	16	0	—	—	0
	Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa („Copernicus“)	663	647	—	16	663	100 %	0	—	0	0	—	—	0
	Europos solidarumo korpusas	177	166	—	7	173	98 %	4	—	4	—	—	—	—
	Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP)	255	255	—	0	255	100 %	—	—	—	0	—	—	0
	Branduolinė sauga ir branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimas	147	147	—	—	147	100 %	—	—	—	—	—	—	—
	„Horizontas 2020“	16 719	13 485	—	2 925	16 411	98 %	307	—	307	1	—	0	1
	Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa	492	386	3	26	415	84 %	66	12	77	0	—	0	0
	Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME)	460	418	—	30	448	98 %	11	—	11	0	—	—	0
	Švietimo, mokymo ir sporto programa („Erasmus+“)	3 563	2 885	—	595	3 481	98 %	82	—	82	0	—	—	0
	Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI)	178	116	—	49	164	92 %	12	—	12	1	—	0	1
	Muitinė, „Fiscalis“ ir kova su sukčiavimu	145	133	—	11	144	99 %	1	—	1	0	—	—	0
	EITP – Energetika	1 287	1 281	—	1	1 282	100 %	4	—	4	0	—	—	0
	EITP – Transportas	2 602	2 580	—	4	2 584	99 %	18	—	18	0	—	—	0
	EITP – Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)	216	210	—	6	216	100 %	0	—	0	0	—	—	0
	Energetikos projektai ekonomikos gaivinimui remti (EERP)	2	—	—	0	0	7 %	2	—	2	—	—	—	—
	Decentralizuotos agentūros	410	385	—	18	403	98 %	6	1	7	0	—	—	0
	Kiti veiksmai ir programos	673	195	—	83	278	41 %	394	—	394	1	—	0	1
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	85	83	—	—	83	98 %	0	1	1	0	—	0	1
	Komisijos kompetencija	144	135	—	3	138	96 %	5	—	5	1	—	0	1
	Regionų konvergencija (mažiau išsivystę regionai)	29 834	28 758	389	579	29 726	100 %	65	—	65	—	—	43	43
	Pereinamojo laikotarpio regionai	6 147	6 047	50	50	6 147	100 %	0	—	0	—	—	0	0
	Konkurencingumas (labiau išsivystę regionai)	11 021	10 571	51	197	10 819	98 %	185	8	193	—	—	8	8
	Atokiausi ir retai apgyvendinti regionai	236	236	0	—	236	100 %	—	—	—	—	—	—	—
	Sanglaudos fondas	8 416	8 237	2	165	8 404	100 %	11	—	11	—	—	—	—
	Europos teritorinis bendradarbiavimas	2 023	2 012	—	—	2 012	99 %	3	—	3	—	—	7	7
	Techninė parama	284	278	—	4	282	99 %	0	—	0	1	—	0	2
	Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF)	580	579	—	1	579	100 %	—	—	—	0	—	—	0
	Jaunimo užimtumo iniciatyva	252	131	25	96	252	100 %	—	—	—	—	—	—	—
	Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)	1 784	1 781	—	3	1 784	100 %	0	—	0	—	—	—	—
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	6	6	—	—	6	98 %	0	—	0	—	—	0	0
Iš viso pagal DFP 1 išlaidų kategoriją		90 870	83 890	520	5 152	89 563	99 %	1 219	22	1 241	6	—	59	65
2.	Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)	44 855	42 979	463	873	44 315	99 %	56	475	531	5	4	0	9
	Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)	15 871	14 708	—	0	14 709	93 %	260	—	260	0	—	903	903
	Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)	1 165	960	—	3	963	83 %	129	—	129	0	—	74	74
	Tausios žvejybos partnerystės susitarimai (TŽPS) ir regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO)	148	148	—	—	148	100 %	—	—	—	—	—	—	—
	Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)	593	590	—	3	592	100 %	1	—	1	0	—	0	0
	Decentralizuotos agentūros	75	68	—	7	75	99 %	1	—	1	—	—	0	0
	Kiti veiksmai ir priemonės	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	23	22	—	—	22	99 %	—	—	—	0	—	0	0
	Konkretūs veiksmai	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 2 išlaidų kategoriją		62 730	59 475	463	886	60 823	97 %	445	475	920	6	4	976	986
3.	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF)	1 406	1 389	—	15	1 404	100 %	2	—	2	0	—	—	0
	Vartotojų programa	31	30	—	1	30	99 %	0	—	0	0	—	—	0
	Programa „Kūrybiška Europa“	265	252	—	11	263	99 %	2	—	2	0	—	—	0
	Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonė (SPP)	3 450	2 700	—	333	3 033	88 %	417	—	417	—	—	—	—
	Vidaus saugumo fondas	655	528	—	124	652	100 %	2	—	2	0	—	—	0
	IT sistemos	0	—	—	—	—	—	0	—	0	—	—	—	—
	Teisingumas	47	47	—	0	47	100 %	0	—	0	0	—	—	0
	Teisės, lygybė ir pilietiškumas	72	70	—	1	71	98 %	1	—	1	0	—	0	0
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	526	511	—	14	525	100 %	1	—	1	0	—	—	0
	Programa „Europa piliečiams“	38	38	—	0	38	100 %	0	—	0	0	—	0	0
	Maistas ir pašarai	251	247	—	2	249	99 %	2	—	2	0	—	0	0
	Sveikata	75	72	—	2	74	99 %	1	—	1	0	—	0	0
	Decentralizuotos agentūros	1 206	1 139	—	47	1 186	98 %	20	—	20	0	—	—	0
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	23	23	—	—	23	100 %	0	—	0	0	—	0	0
	Konkretūs veiksmai	108	106	—	0	106	99 %	1	—	1	0	—	0	0
Iš viso pagal DFP 3 išlaidų kategoriją		8 152	7 152	—	550	7 702	94 %	450	—	450	1	—	0	1
4.	Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)	1 858	1 609	—	172	1 780	96 %	77	—	77	1	—	0	1
	Makrofinansinė parama (MFP)	0	0	—	—	0	95 %	—	—	—	0	—	—	0
	Išorės veiksmų garantijų fondas	240	233	—	7	240	100 %	0	—	0	—	—	—	—
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	89	85	—	3	87	98 %	1	—	1	—	—	—	—
	ES pagalbos savanorių iniciatyva	4	4	—	1	4	100 %	0	—	0	—	—	—	—
	Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF)	105	25	—	79	104	100 %	0	—	0	—	—	—	—
	Europos kaimynystės priemonė	2 909	2 845	—	16	2 861	98 %	48	—	48	0	—	0	0
	Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)	3 294	3 206	—	63	3 268	99 %	25	—	25	0	—	0	0
	Partnerystės priemonė (PP)	172	164	—	3	168	98 %	4	—	4	0	—	0	0
	Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP)	179	172	—	4	176	98 %	3	—	3	0	—	0	0
	Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP)	413	408	—	4	413	100 %	1	—	1	0	—	0	0
	Humanitarinė pagalba	2 103	2 038	46	13	2 097	100 %	6	—	6	0	—	—	0
	Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)	402	336	—	43	379	94 %	23	—	23	0	—	—	0
	Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (INSC)	33	33	—	—	33	99 %	0	—	0	0	—	—	0
	Decentralizuotos agentūros	21	21	—	—	21	99 %	0	—	0	—	—	0	0
	Kiti veiksmai ir programos	327	82	—	146	228	70 %	98	—	98	0	—	0	0
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	1	—	1	—	1	98 %	0	—	0	—	—	—	—
	Konkretūs veiksmai	88	88	—	0	88	99 %	1	—	1	0	—	—	0
Iš viso pagal DFP 4 išlaidų kategoriją		12 240	11 349	47	555	11 950	98 %	288	—	288	1	—	0	2
5.	Pensijos	2 104	2 096	—	—	2 096	100 %	—	—	—	8	—	0	8
	Europos mokyklos	200	183	—	14	197	98 %	3	—	3	0	—	—	0
	Decentralizuotos agentūros	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Komisijos administracinės išlaidos	4 137	3 705	—	231	3 937	95 %	146	—	146	53	—	1	54
	Kitų institucijų administracinės išlaidos	4 667	4 024	0	294	4 319	93 %	142	85	226	116	0	6	122
Iš viso pagal DFP 5 išlaidų kategoriją		11 108	10 009	—	540	10 548	95 %	291	85	376	178	—	6	184
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 6 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Perkeltas deficitas	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 8 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
9.	Neatidėliotinos pagalbos rezervas (EAR)	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)	200	2	—	—	2	1 %	13	—	13	177	—	8	185
	Europos Sąjungos solidarumo fondas	1 106	1 057	49	—	1 106	100 %	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 9 išlaidų kategoriją		1 306	1 059	49	—	1 108	85 %	13	—	13	177	—	8	185
O.	Inovacijų fondas (IF)	1 337	—	—	5	5	0 %	1 332	—	1 332	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP O išlaidų kategoriją		1 337	—	—	5	5	0 %	1 332	—	1 332	—	—	—	—
Iš viso		187 742	172 933	1 078	7 688	181 699	97 %	4 038	582	4 620	369	4	1 050	1 423

4.9.   DETALIZUOTA DFP. MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

mln. EUR
Programa		Iš viso turimų asignavimų	Atlikti mokėjimai					Į 2021 m. perkelti asignavimai				Nebegaliojantys asignavimai
			iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso	%	automatiniai perkėlimai	perkėlimai pagal sprendimą	asignuotosios pajamos	Iš viso	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso
		1	2	3	4	5=2+3+4	6=5/1	7	8	9	10=7+8+9	11	12	13	14=11+12+13
1.	Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)	1 287	1 103	—	156	1 259	98 %	0	—	28	28	0	—	—	0
	Europos palydovinės navigacijos sistemos (EGNOS / GALILEO)	1 247	971	2	30	1 003	80 %	1	—	242	244	0	0	0	0
	Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)	684	637	0	1	639	93 %	1	—	44	45	0	0	—	0
	Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa („Copernicus“)	569	551	2	14	566	100 %	2	—	0	2	0	0	—	0
	Europos solidarumo korpusas	144	125	3	6	134	92 %	2	—	9	11	0	0	—	0
	Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP)	178	176	2	—	178	100 %	0	—	0	0	0	0	—	0
	Branduolinė sauga ir branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimas	117	117	—	—	117	100 %	—	—	—	—	0	—	—	0
	„Horizontas 2020“	16 470	11 524	69	1 615	13 207	80 %	83	—	3 160	3 243	8	10	1	19
	Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa	519	302	29	13	344	66 %	31	12	124	167	1	7	0	8
	Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME)	549	486	2	35	522	95 %	2	—	25	27	0	0	0	0
	Švietimo, mokymo ir sporto programa („Erasmus+“)	3 543	2 742	7	320	3 068	87 %	7	—	467	474	0	0	0	1
	Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI)	181	96	0	37	134	74 %	1	—	36	37	1	1	8	10
	Muitinė, „Fiscalis“ ir kova su sukčiavimu	160	143	0	9	152	95 %	0	—	6	6	2	0	—	2
	EITP – Energetika	399	389	0	1	390	98 %	1	—	7	9	0	0	—	0
	EITP – Transportas	1 250	1 224	1	12	1 237	99 %	1	—	12	13	0	1	—	1
	EITP – Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)	246	240	0	5	246	100 %	1	—	0	1	0	0	0	0
	Energetikos projektai ekonomikos gaivinimui remti (EERP)	33	30	—	0	30	92 %	0	—	2	2	1	—	—	1
	Decentralizuotos agentūros	401	377	—	17	394	98 %	0	—	6	6	0	—	—	0
	Kiti veiksmai ir programos	557	172	1	77	250	45 %	1	—	303	304	2	1	0	3
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	66	64	—	1	65	98 %	0	0	0	1	1	—	0	1
	Komisijos kompetencija	127	120	—	2	122	97 %	0	—	2	2	2	—	0	2
	Regionų konvergencija (mažiau išsivystę regionai)	29 990	28 362	—	1 587	29 949	100 %	0	—	41	41	—	—	—	—
	Pereinamojo laikotarpio regionai	5 097	4 981	—	116	5 097	100 %	0	—	0	0	—	—	0	0
	Konkurencingumas (labiau išsivystę regionai)	9 434	8 697	—	737	9 434	100 %	0	—	—	—	—	—	—	—
	Atokiausi ir retai apgyvendinti regionai	319	300	—	19	319	100 %	0	—	—	—	—	—	—	—
	Sanglaudos fondas	10 165	8 889	—	1 276	10 165	100 %	0	—	—	—	—	—	—	—
	Europos teritorinis bendradarbiavimas	1 671	1 516	—	155	1 671	100 %	0	—	—	—	—	—	—	—
	Techninė parama	235	202	11	4	217	92 %	14	—	0	15	1	2	0	3
	Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF)	522	519	0	3	522	100 %	0	—	—	0	0	0	—	0
	Jaunimo užimtumo iniciatyva	665	539	—	63	602	91 %	0	—	63	63	—	—	—	—
	Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)	1 506	1 502	—	3	1 505	100 %	—	—	1	1	0	—	—	0
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	4	4	—	0	4	98 %	0	—	—	—	0	—	0	0
Iš viso pagal DFP 1 išlaidų kategoriją		88 334	77 097	129	6 316	83 541	95 %	149	12	4 579	4 740	21	23	9	53
2.	Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)	45 018	42 919	664	873	44 456	99 %	18	475	56	548	8	6	0	14
	Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)	14 852	13 938	2	670	14 609	98 %	2	—	240	242	1	0	—	1
	Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)	913	760	1	110	871	95 %	1	—	41	42	0	0	0	0
	Tausios žvejybos partnerystės susitarimai (TŽPS) ir regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO)	144	144	—	—	144	100 %	0	—	—	—	—	—	—	—
	Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)	435	426	4	2	431	99 %	4	—	0	4	0	0	—	0
	Decentralizuotos agentūros	75	68	—	7	75	99 %	0	—	1	1	0	—	0	0
	Kiti veiksmai ir priemonės	—	—	—	—	—	—	0	—	—	—	—	—	—	—
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	9	9	—	—	9	99 %	0	—	—	—	0	—	0	0
	Konkretūs veiksmai	—	—	—	—	—	—	0	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 2 išlaidų kategoriją		61 448	58 263	670	1 662	60 595	99 %	24	475	338	837	9	6	0	16
3.	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF)	1 142	1 121	1	15	1 137	100 %	2	—	2	4	0	0	—	0
	Vartotojų programa	31	29	0	1	30	96 %	1	—	0	1	0	0	0	0
	Programa „Kūrybiška Europa“	216	198	1	7	206	95 %	2	—	7	9	0	0	0	1
	Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonė (SPP)	3 360	2 231	0	333	2 565	76 %	—	379	417	795	—	0	—	0
	Vidaus saugumo fondas	616	451	1	14	467	76 %	2	—	147	149	0	0	—	0
	IT sistemos	0	—	—	—	—	—	0	—	0	0	—	—	—	—
	Teisingumas	55	51	0	0	52	95 %	0	—	0	1	2	0	—	2
	Teisės, lygybė ir pilietiškumas	80	75	0	1	76	95 %	1	—	1	2	2	0	0	2
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	203	194	—	8	202	100 %	0	—	1	1	—	—	—	—
	Programa „Europa piliečiams“	26	25	0	0	25	98 %	0	—	0	0	0	0	0	0
	Maistas ir pašarai	237	232	1	1	234	99 %	1	—	2	3	0	0	—	0
	Sveikata	65	59	1	2	62	95 %	1	—	1	2	1	0	0	1
	Decentralizuotos agentūros	1 195	1 126	—	47	1 173	98 %	0	2	20	22	0	—	0	0
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	11	11	—	0	11	100 %	0	—	0	0	—	—	—	—
	Konkretūs veiksmai	94	91	1	0	92	98 %	1	—	1	2	0	0	0	0
Iš viso pagal DFP 3 išlaidų kategoriją		7 331	5 896	7	430	6 333	86 %	11	381	600	991	5	2	0	7
4.	Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)	2 150	1 688	5	236	1 930	90 %	7	—	212	219	1	1	0	2
	Makrofinansinė parama (MFP)	15	15	—	—	15	100 %	0	—	—	—	—	—	—	—
	Išorės veiksmų garantijų fondas	240	233	—	7	240	100 %	—	—	0	0	—	—	—	—
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	40	21	—	1	21	53 %	0	17	2	19	—	—	—	—
	ES pagalbos savanorių iniciatyva	5	5	—	0	5	87 %	—	—	1	1	—	—	—	—
	Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF)	199	25	—	174	199	100 %	—	—	—	—	—	—	—	—
	Europos kaimynystės priemonė	2 681	2 600	6	43	2 649	99 %	5	—	27	32	0	0	0	1
	Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)	3 112	2 954	12	77	3 043	98 %	11	—	57	68	0	1	0	1
	Partnerystės priemonė (PP)	140	130	0	4	134	96 %	0	—	4	4	1	0	—	1
	Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP)	161	147	2	3	152	95 %	4	—	4	8	0	0	0	1
	Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP)	389	376	3	4	382	98 %	4	—	3	6	0	1	0	1
	Humanitarinė pagalba	1 956	1 609	5	304	1 918	98 %	5	—	32	37	0	1	—	1
	Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)	399	333	0	56	390	98 %	0	—	8	8	0	0	—	0
	Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (INSC)	16	15	0	0	15	92 %	1	—	0	1	0	0	—	0
	Decentralizuotos agentūros	21	20	—	0	20	99 %	0	—	0	0	—	—	—	—
	Kiti veiksmai ir programos	331	87	0	140	227	68 %	—	—	105	105	0	0	—	0
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	3	3	—	—	3	87 %	0	—	0	0	0	—	—	0
	Konkretūs veiksmai	69	67	—	0	68	98 %	0	—	0	0	1	—	—	1
Iš viso pagal DFP 4 išlaidų kategoriją		11 928	10 328	35	1 049	11 412	96 %	37	17	454	508	4	4	1	8
5.	Pensijos	2 104	2 096	—	—	2 096	100 %	0	—	—	0	8	—	0	8
	Europos mokyklos	201	183	0	13	197	98 %	0	—	4	4	0	0	—	0
	Decentralizuotos agentūros	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	4	3	0	—	4	99 %	0	0	—	0	0	—	—	0
	Komisijos administracinės išlaidos	4 464	3 393	307	189	3 889	87 %	311	—	188	499	53	21	2	76
	Kitų institucijų administracinės išlaidos	5 168	3 435	440	258	4 134	80 %	585	85	182	852	120	59	3	182
Iš viso pagal DFP 5 išlaidų kategoriją		11 941	9 111	748	460	10 319	86 %	895	85	375	1 355	182	80	5	266
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 6 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	—	0	—	—	—	—	—	—	—
	Perkeltas deficitas	—	—	—	—	—	—	0	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 8 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	0	—	—	—	—	—	—	—
9.	Neatidėliotinos pagalbos rezervas (EAR)	—	—	—	—	—	—	0	—	—	—	—	—	—	—
	Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)	22	—	0	2	2	11 %	0	—	13	13	0	0	6	6
	Europos Sąjungos solidarumo fondas	1 106	1 106	—	—	1 106	100 %	0	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 9 išlaidų kategoriją		1 128	1 106	0	2	1 108	98 %	0	—	13	13	0	0	6	6
O.	Inovacijų fondas (IF)	1 337	—	—	1	1	0 %	—	—	1 336	1 336	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP O išlaidų kategoriją		1 337	—	—	1	1	0 %	—	—	1 336	1 336	—	—	—	—
Iš viso		183 446	161 801	1 589	9 920	173 310	94 %	1 116	969	7 694	9 779	221	115	20	357

4.10.   DETALIZUOTA DFP. DAR NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ (RAL) POKYČIAI

mln. EUR
Programa		Dar neįvykdyti įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje				Einamųjų metų įsipareigojimai				Iš viso neįvykdytų įsipareigojimų metų pabaigoje
		Iš praėjusiųjų metų perkelti įsipareigojimai	Panaikinti įsipar./ Perkainojimas / Atšaukti įsipar.	Mokėjimai	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje	Metų įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimų, kurių negalima perkelti, atšaukimas	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje
		1	2	3	4=1+2+3	5	6	7	8=5+6+7	9=4+8
1.	Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)	1 905	(0)	(1 123 )	782	321	(136)	—	185	967
	Europos palydovinės navigacijos sistemos (EGNOS / GALILEO)	957	(2)	(518)	437	1 312	(486)	—	826	1 263
	Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)	1 305	(0)	(580)	725	396	(59)	(1)	337	1 062
	Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa („Copernicus“)	507	(1)	(468)	38	663	(98)	—	564	602
	Europos solidarumo korpusas	55	(1)	(16)	38	173	(118)	—	55	93
	Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP)	245	(0)	(178)	67	255	(0)	—	255	322
	Branduolinė sauga ir branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimas	583	—	(114)	469	147	(3)	—	144	613
	„Horizontas 2020“	22 356	(595)	(8 146 )	13 615	16 411	(5 061 )	(5)	11 345	24 959
	Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa	295	(8)	(122)	166	415	(222)	(0)	192	358
	Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME)	993	(23)	(456)	514	448	(66)	—	382	896
	Švietimo, mokymo ir sporto programa („Erasmus+“)	997	(62)	(446)	488	3 481	(2 623 )	—	858	1 346
	Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI)	230	(18)	(86)	125	164	(47)	—	117	243
	Muitinė, „Fiscalis“ ir kova su sukčiavimu	175	(8)	(104)	63	144	(49)	—	96	159
	EITP – Energetika	2 721	(14)	(282)	2 424	1 282	(107)	—	1 175	3 599
	EITP – Transportas	5 556	(95)	(1 191 )	4 270	2 584	(45)	—	2 539	6 809
	EITP – Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)	490	(18)	(169)	302	216	(77)	—	139	442
	Energetikos projektai ekonomikos gaivinimui remti (EERP)	172	(48)	(30)	94	0	(0)	—	—	94
	Decentralizuotos agentūros	51	(10)	(34)	6	403	(360)	—	44	50
	Kiti veiksmai ir programos	410	(30)	(177)	203	278	(73)	—	206	408
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	133	(5)	(60)	69	83	(5)	—	79	147
	Komisijos kompetencija	166	(14)	(85)	68	138	(38)	—	100	168
	Regionų konvergencija (mažiau išsivystę regionai)	88 615	(678)	(29 709 )	58 227	29 726	(240)	—	29 486	87 714
	Pereinamojo laikotarpio regionai	19 984	(25)	(4 637 )	15 322	6 147	(460)	—	5 687	21 009
	Konkurencingumas (labiau išsivystę regionai)	27 824	(112)	(8 579 )	19 133	10 819	(854)	—	9 965	29 098
	Atokiausi ir retai apgyvendinti regionai	618	(0)	(304)	313	236	(15)	—	221	535
	Sanglaudos fondas	28 582	(10)	(9 731 )	18 841	8 404	(433)	—	7 971	26 812
	Europos teritorinis bendradarbiavimas	5 142	(1)	(1 666 )	3 475	2 012	(5)	—	2 008	5 483
	Techninė parama	273	(11)	(106)	156	282	(110)	(0)	172	327
	Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF)	1 390	(1)	(502)	887	579	(20)	—	560	1 446
	Jaunimo užimtumo iniciatyva	1 450	—	(577)	874	252	(26)	—	227	1 101
	Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)	6 439	(83)	(1 473 )	4 883	1 784	(32)	—	1 752	6 635
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	10	(0)	(4)	6	6	(0)	—	5	11
Iš viso pagal DFP 1 išlaidų kategoriją		220 627	(1 875 )	(71 673 )	147 079	89 563	(11 868 )	(6)	77 689	224 769
2.	Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)	432	(5)	(262)	165	44 315	(44 193 )	—	122	286
	Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)	35 108	(19)	(14 154 )	20 935	14 709	(455)	—	14 253	35 189
	Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)	3 441	(74)	(851)	2 516	963	(20)	—	943	3 459
	Tausios žvejybos partnerystės susitarimai (TŽPS) ir regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO)	19	(2)	(14)	4	148	(130)	—	18	21
	Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)	1 841	(22)	(403)	1 417	592	(29)	—	564	1 981
	Decentralizuotos agentūros	3	(0)	(3)	—	75	(72)	—	3	3
	Kiti veiksmai ir priemonės	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	31	(1)	(8)	21	22	(1)	—	22	43
	Konkretūs veiksmai	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 2 išlaidų kategoriją		40 876	(122)	(15 695 )	25 058	60 823	(44 900 )	—	15 923	40 982
3.	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF)	2 870	(15)	(1 048 )	1 807	1 404	(90)	—	1 314	3 122
	Vartotojų programa	43	(4)	(20)	18	30	(10)	—	21	39
	Programa „Kūrybiška Europa“	256	(8)	(95)	154	263	(112)	—	152	306
	Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonė (SPP)	2	(2)	(0)	—	3 033	(2 565 )	—	469	469
	Vidaus saugumo fondas	1 711	(5)	(458)	1 248	652	(9)	—	644	1 891
	IT sistemos	10	(0)	—	10	—	—	—	—	10
	Teisingumas	87	(12)	(27)	48	47	(25)	—	22	69
	Teisės, lygybė ir pilietiškumas	108	(17)	(43)	48	71	(33)	—	37	86
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	67	(4)	(18)	45	525	(184)	—	341	386
	Programa „Europa piliečiams“	24	(1)	(12)	11	38	(14)	—	24	35
	Maistas ir pašarai	357	(38)	(179)	140	249	(55)	—	194	334
	Sveikata	138	(7)	(47)	85	74	(15)	—	59	144
	Decentralizuotos agentūros	395	(0)	(205)	190	1 186	(968)	—	218	408
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	29	(1)	(11)	16	23	—	—	23	39
	Konkretūs veiksmai	86	(4)	(63)	19	106	(29)	—	77	96
Iš viso pagal DFP 3 išlaidų kategoriją		6 183	(119)	(2 225 )	3 839	7 702	(4 108 )	—	3 594	7 433
4.	Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)	8 481	(83)	(1 698 )	6 701	1 780	(232)	(0)	1 549	8 249
	Makrofinansinė parama (MFP)	35	(20)	(15)	—	0	(0)	—	0	0
	Išorės veiksmų garantijų fondas	—	—	—	—	240	(240)	—	—	—
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	17	(4)	(4)	9	87	(18)	—	70	78
	ES pagalbos savanorių iniciatyva	28	(8)	(3)	17	4	(1)	—	3	20
	Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF)	95	—	(95)	—	104	(104)	—	—	—
	Europos kaimynystės priemonė	7 995	(196)	(1 983 )	5 815	2 861	(666)	—	2 195	8 011
	Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)	9 203	(155)	(2 591 )	6 457	3 268	(452)	—	2 816	9 273
	Partnerystės priemonė (PP)	400	(3)	(112)	285	168	(22)	(0)	145	430
	Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP)	367	(24)	(112)	231	176	(40)	(0)	136	368
	Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP)	676	(49)	(237)	391	413	(146)	(0)	267	658
	Humanitarinė pagalba	1 205	(30)	(804)	372	2 097	(1 115 )	(0)	982	1 354
	Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)	238	(68)	(107)	64	379	(283)	—	96	160
	Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (INSC)	102	(3)	(14)	85	33	(1)	—	32	117
	Decentralizuotos agentūros	0	(0)	—	—	21	(20)	—	1	1
	Kiti veiksmai ir programos	171	(27)	(42)	101	228	(185)	—	43	145
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	7	(1)	(2)	5	1	(1)	—	—	5
	Konkretūs veiksmai	135	(2)	(45)	88	88	(23)	—	65	153
Iš viso pagal DFP 4 išlaidų kategoriją		29 154	(672)	(7 862 )	20 620	11 950	(3 550 )	(1)	8 400	29 020
5.	Pensijos	—	—	—	—	2 096	(2 096 )	(0)	—	—
	Europos mokyklos	0	(0)	(0)	—	197	(196)	—	1	1
	Decentralizuotos agentūros	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	6	(0)	(4)	2	—	—	—	—	2
	Komisijos administracinės išlaidos	335	(22)	(313)	1	3 937	(3 577 )	(0)	360	360
	Kitų institucijų administracinės išlaidos	511	(70)	(440)	2	4 319	(3 694 )	0	625	627
Iš viso pagal DFP 5 išlaidų kategoriją		854	(92)	(757)	5	10 548	(9 563 )	(0)	985	990
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 6 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Perkeltas deficitas	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 8 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	—	—	—
9.	Neatidėliotinos pagalbos rezervas (EAR)	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)	1	(0)	(0)	—	2	(2)	—	0	0
	Europos Sąjungos solidarumo fondas	—	—	—	—	1 106	(1 106 )	—	—	—
Iš viso pagal DFP 9 išlaidų kategoriją		1	(0)	(0)	—	1 108	(1 108 )	—	0	0
O.	Inovacijų fondas (IF)	—	—	—	—	5	(1)	—	4	4
Iš viso pagal DFP O išlaidų kategoriją		—	—	—	—	5	(1)	—	4	4
Iš viso		297 695	(2 881 )	(98 213 )	196 601	181 699	(75 096 )	(7)	106 596	303 197

4.11.   DETALIZUOTA DFP. DAR NEĮVYKDYTI ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL PRISIĖMIMO METUS

mln. EUR
Programa		< 2014 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Iš viso
1.	Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)	—	—	—	3	4	596	179	185	967
	Europos palydovinės navigacijos sistemos (EGNOS / GALILEO)	0	—	23	10	1	169	233	826	1 263
	Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)	155	—	—	—	—	200	369	337	1 062
	Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa („Copernicus“)	—	—	0	2	2	2	32	564	602
	Europos solidarumo korpusas	—	—	—	—	—	9	30	55	93
	Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP)	—	—	—	—	—	—	67	255	322
	Branduolinė sauga ir branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimas	10	21	31	82	105	107	113	144	613
	„Horizontas 2020“	291	384	687	1 077	2 181	3 298	5 502	11 539	24 959
	Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa	8	0	17	7	27	46	61	192	358
	Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME)	108	4	3	64	141	53	140	382	896
	Švietimo, mokymo ir sporto programa („Erasmus+“)	0	1	1	7	53	114	312	858	1 346
	Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI)	0	1	0	2	17	31	74	117	243
	Muitinė, „Fiscalis“ ir kova su sukčiavimu	—	0	0	1	2	17	42	96	159
	EITP – Energetika	1	123	112	125	495	590	978	1 175	3 599
	EITP – Transportas	2	29	12	276	446	1 160	2 344	2 539	6 809
	EITP – Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)	0	1	6	86	22	78	70	179	442
	Energetikos projektai ekonomikos gaivinimui remti (EERP)	94	—	—	—	—	—	—	—	94
	Decentralizuotos agentūros	—	—	—	—	—	0	6	44	50
	Kiti veiksmai ir programos	14	4	9	4	25	39	108	206	408
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	—	—	0	2	3	18	46	79	147
	Komisijos kompetencija	0	0	1	1	7	16	43	100	168
	Regionų konvergencija (mažiau išsivystę regionai)	2 059	93	211	399	8 437	19 123	27 905	29 486	87 714
	Pereinamojo laikotarpio regionai	35	14	49	375	3 089	5 478	6 282	5 687	21 009
	Konkurencingumas (labiau išsivystę regionai)	209	45	153	190	2 768	6 565	9 202	9 965	29 098
	Atokiausi ir retai apgyvendinti regionai	—	0	1	4	57	85	166	221	535
	Sanglaudos fondas	263	—	24	152	2 252	5 511	10 640	7 971	26 812
	Europos teritorinis bendradarbiavimas	97	—	—	—	338	1 172	1 868	2 008	5 483
	Techninė parama	—	0	21	12	15	36	70	172	327
	Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF)	—	—	—	13	130	338	405	560	1 446
	Jaunimo užimtumo iniciatyva	—	—	70	379	89	135	202	227	1 101
	Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)	—	156	307	805	948	1 214	1 453	1 752	6 635
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	0	—	0	1	3	2	1	5	11
Iš viso pagal DFP 1 išlaidų kategoriją		3 347	878	1 741	4 079	21 655	46 203	68 942	77 924	224 769
2.	Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)	—	—	—	1	9	44	110	122	286
	Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)	0	198	1 149	1 064	1 709	6 163	10 652	14 253	35 189
	Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)	60	2	2	4	479	942	1 028	943	3 459
	Tausios žvejybos partnerystės susitarimai (TŽPS) ir regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO)	—	—	—	—	1	1	2	18	21
	Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)	60	71	135	139	189	474	340	574	1 981
	Decentralizuotos agentūros	—	—	—	—	—	—	0	3	3
	Kiti veiksmai ir priemonės	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	0	0	—	0	1	8	11	22	43
	Konkretūs veiksmai	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 2 išlaidų kategoriją		120	271	1 286	1 209	2 388	7 633	12 142	15 934	40 982
3.	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF)	3	0	13	143	425	617	607	1 314	3 122
	Vartotojų programa	—	—	0	0	3	3	12	21	39
	Programa „Kūrybiška Europa“	0	—	0	2	7	38	106	152	306
	Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonė (SPP)	—	—	—	—	—	—	—	469	469
	Vidaus saugumo fondas	19	2	5	58	148	482	534	644	1 891
	IT sistemos	—	—	—	—	—	10	—	—	10
	Teisingumas	—	—	4	7	12	10	15	22	69
	Teisės, lygybė ir pilietiškumas	—	0	3	5	10	11	19	37	86
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	—	—	0	1	2	9	32	341	386
	Programa „Europa piliečiams“	0	—	—	0	0	3	8	24	35
	Maistas ir pašarai	1	3	3	6	14	37	76	194	334
	Sveikata	0	3	4	8	15	19	35	59	144
	Decentralizuotos agentūros	—	—	—	—	1	4	184	218	408
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	—	1	1	2	0	6	7	23	39
	Konkretūs veiksmai	—	0	0	0	0	2	17	77	96
Iš viso pagal DFP 3 išlaidų kategoriją		24	9	34	231	637	1 251	1 652	3 594	7 433
4.	Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)	429	155	380	821	1 046	1 365	2 505	1 549	8 249
	Makrofinansinė parama (MFP)	—	—	—	—	—	—	—	0	0
	Išorės veiksmų garantijų fondas	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	—	—	—	0	1	2	6	70	78
	ES pagalbos savanorių iniciatyva	—	2	0	0	3	4	7	3	20
	Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF)	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Europos kaimynystės priemonė	562	198	305	609	849	1 488	1 805	2 195	8 011
	Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)	320	205	391	577	1 225	1 485	2 229	2 839	9 273
	Partnerystės priemonė (PP)	10	15	11	24	43	75	108	145	430
	Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP)	4	9	13	15	29	71	91	136	368
	Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP)	4	12	19	33	61	105	157	267	658
	Humanitarinė pagalba	—	—	0	0	48	73	251	982	1 354
	Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)	0	—	—	1	5	9	49	96	160
	Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (INSC)	4	5	9	9	12	26	20	32	117
	Decentralizuotos agentūros	—	—	—	—	—	—	—	1	1
	Kiti veiksmai ir programos	4	6	9	24	13	14	31	43	145
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	1	—	2	0	1	1	1	—	5
	Konkretūs veiksmai	0	1	1	9	16	15	45	65	153
Iš viso pagal DFP 4 išlaidų kategoriją		1 339	607	1 140	2 122	3 351	4 733	7 304	8 423	29 020
5.	Pensijos	—	—	—	—	—	—	(0)	0	—
	Europos mokyklos	—	—	—	—	—	—	0	1	1
	Decentralizuotos agentūros	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	—	—	—	—	0	0	2	—	2
	Komisijos administracinės išlaidos	—	—	—	—	—	0	1	360	360
	Kitų institucijų administracinės išlaidos	0	0	0	0	0	0	0	627	627
Iš viso pagal DFP 5 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	0	0	3	987	990
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 6 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Perkeltas deficitas	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 8 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	—	—	—
9.	Neatidėliotinos pagalbos rezervas (EAR)	—	—	—	—	—	—	—	—	—
	Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)	—	—	—	—	—	—	(0)	0	0
	Europos Sąjungos solidarumo fondas	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Iš viso pagal DFP 9 išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	(0)	0	0
O.	Inovacijų fondas (IF)	—	—	—	—	—	—	—	4	4
Iš viso pagal DFP O išlaidų kategoriją		—	—	—	—	—	—	—	4	4
Iš viso		4 830	1 765	4 201	7 640	28 030	59 820	90 044	106 867	303 197

Naujos sudėties Komisija atliko tarnybų vidaus reorganizaciją. Dėl susijusių operacijų perskirstymo likutinė suma buvo perkelta iš vienų metų į kitus. Bendra dar neįvykdytų įsipareigojimų suma lieka nepakitusi.

4.12.   DETALIZUOTA DFP. DAR NEĮVYKDYTI ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL ASIGNAVIMŲ RŪŠĮ

mln. EUR
Išlaidų kategorija		Iš biudžeto asignavimų					Iš asignuotųjų pajamų asignavimų					Iš viso dar neįvykdytų įsipareigojimų 2020 m. pabaigoje
		Iš 2019 m. perkelti įsipareigojimai	Patiksli- nimai	Prisiimti įsipareigojimai	Atlikti mokėjimai	Likusi išmokėtina suma	Iš 2019 m. perkelti įsipareigojimai	Patiksli- nimai	Prisiimti įsipareigojimai	Atlikti mokėjimai	Likusi išmokėtina suma
		1	2	3	4	5 = 1 + 2 + 3 – 4	6	7	8	9	10 = 6 + 7 + 8 – 9	11 = 5 + 10
1.	Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)	1 877	(0)	173	1 103	947	27	—	148	156	19	967
	Europos palydovinės navigacijos sistemos (EGNOS / GALILEO)	793	(0)	1 207	977	1 023	164	(2)	105	27	240	1 263
	Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)	1 289	(1)	367	638	1 017	16	—	29	1	45	1 062
	Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa („Copernicus“)	507	(1)	647	566	587	0	—	16	0	15	602
	Europos solidarumo korpusas	51	(1)	166	128	88	4	—	7	6	5	93
	Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP)	245	(0)	255	178	322	—	—	0	—	0	322
	Branduolinė sauga ir branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimas	583	—	147	117	613						613
	„Horizontas 2020“	20 078	(429)	13 485	11 815	21 319	2 278	(170)	2 925	1 392	3 641	24 959
	Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa	245	(7)	389	331	296	50	(1)	26	13	62	358
	Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME)	900	(23)	418	482	812	93	(0)	30	40	84	896
	Švietimo, mokymo ir sporto programa („Erasmus+“)	817	(32)	2 885	2 679	990	180	(30)	595	389	356	1 346
	Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI)	202	(17)	116	102	199	27	(1)	49	32	44	243
	Muitinė, „Fiscalis“ ir kova su sukčiavimu	167	(8)	133	147	146	8	(0)	11	6	13	159
	EITP – Energetika	2 674	(14)	1 281	390	3 551	47	—	1	0	48	3 599
	EITP – Transportas	5 374	(91)	2 580	1 188	6 675	182	(4)	4	49	133	6 809
	EITP – Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)	483	(17)	210	243	434	6	(1)	6	2	8	442
	Energetikos projektai ekonomikos gaivinimui remti (EERP)	172	(48)	—	30	94	—	—	0	0	—	94
	Decentralizuotos agentūros	49	(9)	385	377	49	2	(1)	18	17	1	50
	Kiti veiksmai ir programos	283	(19)	195	172	287	127	(11)	83	78	121	408
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	133	(5)	83	64	147	1	—	—	0	0	147
	Komisijos kompetencija	165	(14)	135	119	166	2	(0)	3	3	2	168
	Regionų konvergencija (mažiau išsivystę regionai)	77 658	(669)	29 147	29 912	76 224	10 957	(10)	579	37	11 489	87 714
	Pereinamojo laikotarpio regionai	17 678	(25)	6 097	5 091	18 659	2 306	—	50	6	2 350	21 009
	Konkurencingumas (labiau išsivystę regionai)	24 372	(112)	10 623	9 420	25 463	3 452	—	197	14	3 635	29 098
	Atokiausi ir retai apgyvendinti regionai	540	(0)	236	319	457	78	—	—	—	78	535
	Sanglaudos fondas	24 375	(10)	8 239	9 963	22 642	4 207	—	165	202	4 170	26 812
	Europos teritorinis bendradarbiavimas	4 506	(1)	2 012	1 671	4 847	636	—	—	—	636	5 483
	Techninė parama	273	(11)	278	216	323	0	(0)	4	0	4	327
	Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF)	1 361	(1)	579	522	1 417	29	—	1	—	30	1 446
	Jaunimo užimtumo iniciatyva	839	—	157	567	429	611	—	96	35	672	1 101
	Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)	6 439	(83)	1 781	1 505	6 632	—	—	3	0	3	6 635
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	10	(0)	6	4	11						11
Total Heading 1: Smart and inclusive growth		195 138	(1 648 )	84 411	81 035	196 865	25 490	(232)	5 152	2 506	27 904	224 769
2.	Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)	431	(5)	43 441	43 582	286	1	—	873	874	—	286
	Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)	35 108	(19)	14 708	14 609	35 188	0	—	0	0	0	35 189
	Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)	3 027	(74)	960	871	3 043	413	—	3	0	416	3 459
	Tausios žvejybos partnerystės susitarimai (TŽPS) ir regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO)	19	(2)	148	144	21						21
	Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)	1 831	(21)	590	425	1 974	10	(0)	3	6	7	1 981
	Decentralizuotos agentūros	3	(0)	68	67	3	0	—	7	7	—	3
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	31	(1)	22	9	43						43
Total Heading 2: Sustainable growth: natural resources		40 451	(122)	59 937	59 707	40 559	425	(0)	886	888	423	40 982
3.	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF)	2 817	(15)	1 389	1 124	3 068	53	—	15	14	54	3 122
	Vartotojų programa	42	(4)	30	29	39	1	(0)	1	1	0	39
	Programa „Kūrybiška Europa“	250	(7)	252	200	296	6	(1)	11	7	9	306
	Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonė (SPP)	2	(2)	2 700	2 231	469	—	—	333	333	0	469
	Vidaus saugumo fondas	1 603	(5)	528	462	1 664	109	—	124	5	228	1 891
	IT sistemos	7	—	—	—	7	2	(0)	—	—	2	10
	Teisingumas	86	(12)	47	52	69	0	(0)	0	0	0	69
	Teisės, lygybė ir pilietiškumas	107	(17)	70	75	85	1	(0)	1	1	1	86
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	65	(4)	511	200	372	3	(0)	14	2	14	386
	Programa „Europa piliečiams“	24	(1)	38	25	35	0	(0)	0	0	0	35
	Maistas ir pašarai	354	(38)	247	231	333	3	(0)	2	3	2	334
	Sveikata	136	(7)	72	61	141	2	(0)	2	1	2	144
	Decentralizuotos agentūros	395	(0)	1 139	1 126	407	0	—	47	46	0	408
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	29	(1)	23	11	39						39
	Konkretūs veiksmai	86	(4)	106	92	96	0	(0)	0	0	0	96
Total Heading 3: Security and citizenship		6 004	(118)	7 152	5 919	7 119	179	(2)	550	414	314	7 433
4.	Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)	7 698	(81)	1 609	1 761	7 465	784	(2)	172	169	785	8 249
	Makrofinansinė parama (MFP)	35	(20)	0	15	0						0
	Išorės veiksmų garantijų fondas	—	—	233	233	—	—	—	7	7	—	—
	Sąjungos civilinės saugos mechanizmas	16	(4)	85	20	76	1	(0)	3	1	2	78
	ES pagalbos savanorių iniciatyva	28	(8)	4	5	19	0	—	1	0	1	20
	Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF)	—	—	25	25	—	95	—	79	174	(0)	(0)
	Europos kaimynystės priemonė	7 905	(193)	2 845	2 616	7 941	89	(3)	16	32	70	8 011
	Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)	9 054	(149)	3 206	2 949	9 162	149	(6)	63	95	111	9 273
	Partnerystės priemonė (PP)	394	(3)	164	133	422	6	(0)	3	1	8	430
	Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP)	365	(24)	172	152	362	2	—	4	1	6	368
	Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP)	657	(48)	408	378	639	19	(1)	4	4	19	658
	Humanitarinė pagalba	873	(29)	2 084	1 627	1 301	332	(1)	13	291	53	1 354
	Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)	219	(57)	336	361	137	19	(10)	43	29	22	160
	Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (INSC)	101	(3)	33	15	116	1	(0)	—	—	1	117
	Decentralizuotos agentūros	—	—	21	20	1	0	(0)	—	—	—	1
	Kiti veiksmai ir programos	144	(5)	82	87	135	26	(23)	146	139	10	145
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	7	(1)	1	3	5						5
	Konkretūs veiksmai	135	(2)	88	68	153	0	—	0	0	0	153
Total Heading 4: Global Europe		27 633	(627)	11 395	10 468	27 933	1 521	(46)	555	943	1 087	29 020
5.	Pensijos	—	(0)	2 096	2 096	—	—	—	—	—	—	—
	Europos mokyklos	0	—	183	183	0	0	(0)	14	13	1	1
	Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai	6	(0)	—	4	2	0	—	—	—	0	2
	Komisijos administracinės išlaidos	290	(19)	3 705	3 660	317	45	(4)	231	230	43	360
	Kitų institucijų administracinės išlaidos	464	(22)	4 024	3 875	591	47	(47)	294	258	36	627
Total Heading 5: Administration		761	(41)	10 009	9 818	910	93	(51)	540	502	80	990
9.	Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)	1	(0)	2	2	0						0
	Europos Sąjungos solidarumo fondas	—	—	1 106	1 106	—						—
Total Heading 9: Special Instruments		1	—	1 108	1 108	—						—
O.	Inovacijų fondas (IF)			—	—	—	—	—	5	1	4	4
Total Heading O: Innovation Fund (IF)				—	—	—	—	—	5	1	4	4
Total		269 987	(2 557 )	174 012	168 056	273 386	27 708	(330)	7 688	5 254	29 811	303 197

5.   BIUDŽETO VYKDYMAS PAGAL INSTITUCIJAS

5.1.   BIUDŽETO PAJAMŲ VYKDYMAS

mln. EUR
Institucija	Pajamų asignavimai		Teisės į gautinas sumas			Pajamos			Pajamos, kaip biudžeto % dalis	Nesu- mokėta
	Pradinis patvirtintas biudžetas	Galutinis patvirtintas biudžetas	Einamieji metai	Perkelti asignavimai	Iš viso	Iš šiais metais gautinų sumų	Iš perkeltų gautinų sumų	Iš viso
	1	2	3	4	5=3+4	6	7	8=6+7	9=8/2	10=5-8
Europos Parlamentas	171	171	199	21	220	197	7	203	119 %	17
Europos Vadovų Taryba ir Taryba	56	56	102	2	103	101	1	102	181 %	1
Komisija	153 185	163 727	173 169	19 829	192 998	171 765	1 824	173 589	106 %	19 409
Teisingumo Teismas	58	58	57	0	57	57	0	57	98 %	0
Audito Rūmai	22	22	23	0	23	23	0	23	102 %	0
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	13	13	17	0	17	17	0	17	138 %	0
Regionų komitetas	10	10	11	0	11	11	0	11	109 %	0
Ombudsmenas	1	1	1	0	1	1	0	1	88 %	—
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas	2	2	1	0	1	1	0	1	82 %	—
Europos išorės veiksmų tarnyba	49	49	302	2	304	299	2	301	615 %	3
Iš viso	153 566	164 108	173 882	19 853	193 735	172 472	1 834	174 306	106 %	19 429

Kaip ir ankstesniaisiais metais, konsoliduotosios ES bendrojo biudžeto vykdymo ataskaitos apima visų institucijų biudžeto vykdymą, nes į ES biudžetą įtrauktas kiekvienos institucijos biudžetas.

Agentūrų biudžetas ir jo vykdymas ES biudžete nekonsoliduojami ir į ES biudžeto ataskaitas neįtraukiami. Tačiau Komisijos agentūroms sumokėta subsidija yra ES biudžeto dalis. Šioje metinių ataskaitų biudžeto dalyje atsižvelgiama tik į agentūroms iš Komisijos biudžeto išmokėtą subsidiją.

Kiek tai susiję su EIVT, reikėtų pažymėti, kad be savo biudžeto, ji taip pat gauna 148,1 mln. EUR įnašą iš Komisijos (2019 m. – 152,7 mln. EUR), 64,4 mln. EUR iš EPF ir patikos fondų (2019 m. – 63,1 mln. EUR). Šiais įnašais padengiamos Komisijos darbuotojų delegacijose, finansuojamose iš EPF ir patikos fondų, išlaidos, kurioms padengti taip pat naudojamos per metus iš šių įnašų gautos asignuotosios pajamos.

5.2.   ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

mln. EUR
Institucija	Iš viso turimų asignavimų	Prisiimti įsipareigojimai					Į 2021 m. perkelti asignavimai			Nebegaliojantys asignavimai
		iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso	%	iš asignuotųjų pajamų	perkėlimai pagal sprendimą	Iš viso	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso
	1	2	3	4	5=2+3+4	6=5/1	7	8	9=7+8	10	11	12	13=10+11+12
Europos Parlamentas	2 105	1 951	0	34	1 985	94 %	28	75	103	13	0	4	17
Europos Vadovų Taryba ir Taryba	649	550	0	15	566	87 %	43	0	43	40	0	1	41
Komisija	183 075	168 909	1 078	7 393	177 381	97 %	3 896	497	4 393	253	4	1 044	1 302
Teisingumo Teismas	438	432	0	0	432	99 %	0	0	0	5	0	1	5
Audito Rūmai	152	146	0	0	146	96 %	0	0	0	7	0	—	7
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	147	131	0	4	134	91 %	1	0	1	12	0	0	12
Regionų komitetas	103	94	0	1	95	92 %	0	0	0	7	0	0	7
Ombudsmenas	12	12	0	0	12	95 %	0	0	0	1	0	0	1
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas	19	14	0	—	14	73 %	—	0	—	5	0	0	5
Europos išorės veiksmų tarnyba	1 040	695	0	240	934	90 %	69	10	79	27	0	0	27
Iš viso	187 742	172 933	1 078	7 688	181 699	97 %	4 038	582	4 620	369	4	1 050	1 423

5.3.   MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

mln. EUR
Institucija	Iš viso turimų asignavimų	Atlikti mokėjimai					Į 2021 m. perkelti asignavimai				Nebegaliojantys asignavimai
		iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėli- mų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso	%	automatiniai perkėlimai	perkėli- mai pagal sprendimą	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėli- mų	iš asignuotųjų pajamų	Iš viso
	1	2	3	4	5=2+3+4	6=5/1	7	8	9	10=7+8+9	11	12	13	14
Europos Parlamentas	2 379	1 590	247	25	1 862	78 %	357	75	39	471	17	27	1	46
Europos Vadovų Taryba ir Taryba	702	481	45	14	540	77 %	70	0	44	113	40	7	1	48
Komisija	178 278	158 366	1 149	9 661	169 176	95 %	532	885	7 511	8 928	101	56	18	174
Teisingumo Teismas	463	399	21	0	420	91 %	33	0	1	34	5	4	1	9
Audito Rūmai	159	137	6	0	143	90 %	9	0	(0)	9	7	1	0	7
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	156	119	7	3	128	82 %	12	0	2	14	12	2	0	14
Regionų komitetas	115	84	10	1	94	82 %	11	0	1	12	7	2	0	9
Ombudsmenas	13	12	0	0	12	93 %	0	0	0	0	1	0	0	1
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas	21	13	2	—	15	69 %	1	0	—	1	5	0	0	5
Europos išorės veiksmų tarnyba	1 161	602	102	215	919	79 %	93	10	96	198	27	16	0	43
Iš viso	183 446	161 801	1 589	9 920	173 310	94 %	1 116	969	7 694	9 779	221	115	20	357

6.   AGENTŪRŲ BIUDŽETO VYKDYMAS

Agentūrų pajamos ir išlaidos, nurodytos toliau pateikiamose 6.1 ir 6.2 ataskaitose, ES biudžete nėra konsoliduojamos. Šioje metinių ataskaitų biudžeto dalyje atsižvelgiama tik į agentūroms iš Komisijos biudžeto išmokėtą subsidiją.

Į ES biudžeto vykdymo ataskaitas įtraukiama iš ES biudžeto agentūroms išmokėta subsidija, kai taikoma, kaip įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai.

Toliau pateikiamose agentūrų ataskaitose apžvelgiamos ir decentralizuotos agentūros (dar vadinamos tradicinėmis agentūromis), ir vykdomosios įstaigos, taip pat jų pajamos (6.1) ir išlaidos (6.2).

Kiti pajamų šaltiniai ir susijusios išlaidos į ES biudžeto sąskaitas neįtraukiami. Kiekviena agentūra pateikia savo metinių ataskaitų rinkinį.

6.1.   BIUDŽETO PAJAMOS

mln. EUR
Įstaiga	DFP kategorija, pagal kurią finansuojama	Galutinis patvirtintas biudžetas	Gautos pajamos
Didelės apimties IT sistemų operacijų valdymo agentūra	3	233	237
Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra	1a	17	17
Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija	1a	7	7
Bendrijos augalų veislių tarnyba	n. d.	20	18
Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomoji įstaiga	3	11	11
Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga	1a, 3, 4	51	50
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra	1a	16	16
Europos prieglobsčio paramos biuras	3	130	131
Europos bankininkystės institucija	1a	101	48
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra	3	364	373
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras	3	62	72
Europos profesinio mokymo plėtros centras	1a	18	17
Europos cheminių medžiagų agentūra	1a, 2	114	110
Europos aplinkos agentūra	2	61	61
Europos žuvininkystės kontrolės agentūra	2	17	18
Europos maisto saugos tarnyba	3	99	99
Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) agentūra	1a	35	933
Europos lyčių lygybės institutas	3	8	8
Europos inovacijos ir technologijos institutas	1a	547	550
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija	1a	28	29
Europos jūrų saugumo agentūra	1a	81	98
Europos vaistų agentūra	3	370	404
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras	3	18	18
Europos mokslinių tyrimų taryba	1a	52	52
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija	1a	55	54
Europos mokymo fondas	4	20	20
Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra	3	42	48
Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra	1a	22	22
Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra	3	154	161
Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra	3	8	25
Europos Sąjungos geležinkelių agentūra	1a	31	31
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra	1a	183	173
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra	3	24	24
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba	n. d.	465	284
Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga	1a	52	49
Gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas	1a	22	22
Branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė	1a	640	795
Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga	1a	32	31
Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga	5	80	80
Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras	5	47	44
Iš viso		4 338	5 240

mln. EUR
Pajamų rūšis	Galutinis patvirtintas biudžetas	Gautos sumos
Komisijos subsidija	2 543	3 423
Pajamos iš mokesčių	751	774
Kitos pajamos	1 045	1 044
Iš viso	4 338	5 240

6.2.   ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMAI PAGAL ĮSTAIGAS

mln. EUR
Įstaiga	Įsipareigojimų asignavimai		Mokėjimų asignavimai
	Iš viso turimų asignavimų	Prisiimti įsipareigojimai	Iš viso turimų asignavimų	Atlikti mokėjimai
Didelės apimties IT sistemų operacijų valdymo agentūra	412	341	256	229
Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra	17	17	20	17
Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija	7	7	8	5
Bendrijos augalų veislių tarnyba	21	18	20	18
Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomoji įstaiga	11	11	13	11
Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga	50	50	56	52
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra	17	16	20	13
Europos prieglobsčio paramos biuras	141	120	149	107
Europos bankininkystės institucija	49	49	54	49
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra	384	372	495	305
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras	72	61	82	57
Europos profesinio mokymo plėtros centras	18	18	18	17
Europos cheminių medžiagų agentūra	112	108	128	110
Europos aplinkos agentūra	77	75	97	69
Europos žuvininkystės kontrolės agentūra	18	17	20	16
Europos maisto saugos tarnyba	104	104	107	95
Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) agentūra	915	438	1 584	788
Europos lyčių lygybės institutas	8	8	10	7
Europos inovacijos ir technologijos institutas	625	612	560	551
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija	29	29	33	27
Europos jūrų saugumo agentūra	105	98	119	99
Europos vaistų agentūra	405	398	456	374
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras	19	18	20	17
Europos mokslinių tyrimų taryba	52	52	55	53
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija	54	53	60	51
Europos mokymo fondas	21	21	22	20
Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra	48	44	51	40
Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra	22	21	26	19
Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra	165	156	183	148
Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra	30	13	32	10
Europos Sąjungos geležinkelių agentūra	33	33	34	29
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra	262	171	273	156
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra	25	24	30	22
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba	483	256	21	253
Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga	49	48	54	48
Gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas	22	22	27	21
Branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė	886	885	816	800
Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga	31	31	32	30
Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga	80	79	86	78
Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras	47	42	50	42
Iš viso	5 928	4 934	6 179	4 855

mln. EUR
Išlaidų rūšis	Įsipareigojimų asignavimai		Mokėjimų asignavimai
	Iš viso turimų asignavimų	Prisiimti įsipareigojimai	Iš viso turimų asignavimų	Atlikti mokėjimai
Darbuotojams	1 349	1 325	1 240	1 313
Administracinės	454	439	487	423
Veiklos	4 126	3 169	4 452	3 119
Iš viso	5 928	4 934	6 179	4 855

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Aktuarinės prielaidos

Prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuojamos būsimų įvykių, turinčių įtakos pensijos įsipareigojimui, išlaidos.

Aktuarinis pelnas ir nuostolis

Kalbant apie nustatyto dydžio išmokų pensijų sistemą, aktuarinio deficito arba pertekliaus pokyčiai. Jie atsiranda dėl skirtumų tarp ankstesnių aktuarinių prielaidų ir tikrojo įvykio ir dėl aktuarinių prielaidų pokyčių poveikio.

Administraciniai asignavimai

Administraciniai asignavimai apima institucijų ir subjektų einamąsias išlaidas (darbuotojų, pastatų, biuro įrangos).

Patvirtintas biudžetas

Biudžeto projektas tampa patvirtintu biudžetu, kai jį patvirtina biudžeto valdymo institucija, galutinį biudžetą patvirtintu skelbia Europos Parlamentas.

Taisomasis biudžetas

Sprendimas, priimtas per biudžetinius metus iš dalies pakeisti (padidinti, sumažinti, perkelti) tų metų patvirtinto biudžeto aspektus.

Iš valstybių narių pareikalautinos sumos

Tai yra per ataskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos, kurios turės būti finansuojamos iš būsimų biudžetų, t. y. finansuos ES valstybės narės. Taip yra dėl to, kad kartu egzistuoja sukauptomis sumomis pagrįstos finansinės ataskaitos ir grynaisiais pinigais pagrįstas biudžetas.

Metinė veiklos ataskaita (MVA)

Metinėse veiklos ataskaitose, be kita ko, nurodomi veiklos rezultatai remiantis nustatytais tikslais, susijusi rizika ir vidaus kontrolės struktūra. Komisijai nuo 2001 biudžetinių metų, o visoms kitoms Europos Sąjungos institucijoms – nuo 2003 biudžetinių metų, galioja tvarka, pagal kurią deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas savo institucijai turi atsiskaityti, kaip atliko pareigas, ir pateikti MVA su finansine bei valdymo informacija.

Asignavimai

Biudžeto finansavimas. Biudžete prognozuojami tiek įsipareigojimai, tiek mokėjimai (mokėjimai gavėjams tiek pinigais, tiek banko pavedimu). Asignavimai įsipareigojimams ir mokėjimams dažnai skiriasi (diferencijuotieji asignavimai), nes lėšas daugiametėms programoms ir projektams paprastai įsipareigojama skirti tais metais, kai priimamas sprendimas, bet jos išmokamos per tuos metus, per kuriuos programos ir projektai įgyvendinami. Nediferencijuotieji asignavimai taikomi administracinėms išlaidoms, paramai žemės ūkio rinkai, tiesioginėms išmokoms ir įsipareigojimų asignavimams, kurie lygūs mokėjimų asignavimams.

Asignuotosios pajamos

Gautos pajamos, skirtos konkretiems išlaidų punktams finansuoti. Pagrindinis išorės asignuotųjų pajamų šaltinis – trečiųjų šalių finansiniai įnašai Sąjungos finansuojamoms programoms. Pagrindinis vidaus asignuotųjų pajamų šaltinis – iš trečiųjų šalių už jų prašymu pateiktas prekes, suteiktas paslaugas arba atliktą darbą gautos pajamos; pajamos, gautos iš sugrąžintų nepagrįstai išmokėtų sumų, ir pajamos iš leidinių ir filmų pardavimo.

Parduoti laikomas finansinis turtas

Visas finansinis turtas (išskyrus išvestines finansines priemones), kuris pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus vertinamas tikrąja verte ir kurio tikrosios vertės pasikeitimas rezerve turi būti pripažįstamas kaip tikrasis turtas iki pripažinimo panaikinimo (arba vertės sumažėjimo).

Biudžeto eilutė

Kalbant apie biudžeto struktūrą, pajamos ir išlaidos biudžete parodytos pagal privalomą nomenklatūrą, kuri atspindi kiekvieno punkto pobūdį ir tikslą, nustatytus biudžeto valdymo institucijos. Atskiros antraštės (antraštinė dalis, skyrius, straipsnis arba eilutė) sudaro formalų nomenklatūros aprašą.

Asignavimų panaikinimas

Nepanaudoti asignavimai, kurių nebegalima naudoti.

Asignavimų perkėlimas į kitus metus

Metinio periodiškumo principo taikymo išimtis, pagal kurią asignavimai, kurie negalėjo būti panaudoti konkrečiais biudžetiniais metais, griežtomis sąlygomis išimties tvarka gali būti perkelti, kad juos būtų galima panaudoti kitais metais.

Įsipareigojimas

Teisinis įsipareigojimas skirti lėšų, jei įvykdomos tam tikros sąlygos. ES įsipareigoja padengti savo dalį ES finansuojamo projekto išlaidų. Prisiimti įsipareigojimai yra būsimi mokėjimai. Atliekami mokėjimai yra prisiimtų įsipareigojimų vykdymas.

Įsipareigojimų asignavimas

Įsipareigojimų asignavimai apima bendras teisinių įsipareigojimų (sutarčių, susitarimų ar sprendimų dėl dotacijų), kurie galėtų būti pasirašyti einamaisiais finansiniais metais, sąnaudas.

Einamoji paslaugų savikaina

Sistemos įsipareigojimų padidėjimas dėl paslaugų einamaisiais finansiniais metais.

Įsipareigojimų panaikinimas

Veiksmas, kuriuo panaikinamas ankstesnis įsipareigojimas (arba jo dalis).

Nustatyto dydžio išmokų pensijų sistema

Pensijų arba kokių kitų išėjimo į pensiją išmokų sistema, pagal kurią sistemos taisyklėse nustatytos išmokos, nepriklausomai nuo mokėtinų įnašų, ir išmokos nėra tiesiogiai susijusios su sistemos investicijomis. Sistema gali būti finansuojama arba nefinansuojama.

Išvestinės finansinės priemonės

Finansinės priemonės, kurių vertė susieta su kitos finansinės priemonės, rodiklio arba biržos prekės vertės pokyčiais. Skirtingai nuo pirminės finansinės priemonės (pvz., vyriausybės obligacijos) turėtojo, kuris turi besąlyginę teisę gauti grynųjų pinigų (arba kokios nors kitos ekonominės naudos), išvestinės finansinės priemonės turėtojas turi tik sąlyginę teisę gauti tokią išmoką. Išvestinės finansinės priemonės pavyzdys yra išankstinis sandoris užsienio valiuta.

Tiesioginis valdymas

Biudžeto vykdymo būdas. Pagal tiesioginį valdymą, biudžetą tiesiogiai vykdo Komisijos tarnybos, vykdomosios įstaigos arba patikos fondai.

Diskonto norma

Tai norma, naudojama siekiant atsižvelgti į pinigų laiko vertę. Diskontavimas – metodas, pagal kurį palyginamos skirtingais laikotarpiais patirtos sąnaudos ir gauta nauda.

Faktinių palūkanų norma

Norma, kuria apskaičiuotos būsimos pinigų pajamos arba mokėjimai per tikėtiną finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį diskontuojami iki grynosios balansinės turto arba įsipareigojimo vertės.

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas arba įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas

Visas finansinis turtas arba įsipareigojimai, kurie pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus vertinami tikrąja verte ir kurių tikrosios vertės pasikeitimai turi būti pripažįstami kaip to laikotarpio perteklius arba deficitas (t. y. išvestinės finansinė priemonės).

Finansinė korekcija

Finansinių pataisų tikslas – apsaugoti ES biudžetą nuo neteisėtų išlaidų. Kalbant apie išlaidas pagal pasidalijamąjį valdymą, už neteisėtų mokėjimų susigrąžinimą pirmiausia atsakinga valstybė narė.

Patvirtinta finansinė pataisa – atitinkamos valstybės narės pripažinta pataisa. Finansinė pataisa, dėl kurios priimtas sprendimas, buvo priimta Komisijos sprendimu ir visada yra grynoji pataisa; valstybė narė turi grąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas į ES biudžetą ir taip atitinkamai valstybei narei sumažinamas galutinis skirtas finansinis paketas. Šiame leidinyje patvirtintos finansinės pataisos ir finansinės pataisos, dėl kurių priimtas sprendimas, pateikiamos kaip viena kategorija.

Įgyvendinta finansinė pataisa – pataisa, kuria ištaisytas nustatytas pažeidimas.

Netiesioginis valdymas

Biudžeto vykdymo būdas. Pagal netiesioginį valdymą Komisija biudžeto vykdymo užduotis paveda ES arba nacionalinės teisės subjektams.

Pertraukimas ir sustabdymas

Jeigu Komisija, remdamasi savo atlikto darbo rezultatais arba audito institucijų pateikta informacija, nustato, kad valstybė narė nepašalino svarbių valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų ir (arba) neištaisė deklaruotų ir sertifikuotų neteisėtų išlaidų, ji gali nutraukti arba sustabdyti mokėjimus.

Pažeidimas

Pažeidimas – tai veiksmas, kuris neatitinka ES taisyklių ir gali pakenkti finansiniams ES interesams. Pažeidimai, kurių priežastis gali būti lėšų gavėjų arba už mokėjimą atsakingų institucijų veiksmai. Pažeidimo sąvoka yra platesnė už sukčiavimo sąvoką – ši susijusi su veiksmais, kuriuos galima laikyti nusikalstama veika.

Nebegaliojantys asignavimai

Nepanaudoti asignavimai, kurie finansinių metų pabaigoje turi būti panaikinami. Nebegaliojimas reiškia viso leidimo (asignavimo) patirti išlaidas ir (arba) prisiimti įsipareigojimus arba jo dalies panaikinimas. Tik bendrųjų įmonių nepanaudoti asignavimai gali būti įrašyti į kitų ne daugiau kaip trejų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatą (vadinamoji „N + 3“ taisyklė), kaip nurodyta jų finansinėse taisyklėse. Todėl nebegaliojantys BĮ asignavimai galėtų būti vėl panaudoti iki „N + 3“ finansinių metų.

Dar neįvykdyti įsipareigojimai

Dar neįvykdyti įsipareigojimai (RAL) (pranc. „Reste à Liquider“) – tai suma, dėl kurios prisiimti biudžetiniai įsipareigojimai, tačiau paskesni mokėjimai dar neatlikti. Jie yra būsimų metų ES mokėjimų įsipareigojimai, kylantys tiesiogiai dėl daugiamečių programų ir įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų atskyrimo.

Nuosavi ištekliai

Pagrindinis ES biudžeto pajamų šaltinis. Galiojančiame Nuosavų išteklių sprendime pateikti kitokie nuosavi ištekliai (2020 m. – Tarybos sprendime 2014/335/ES, Euratomas), ir jie yra tradiciniai nuosavi ištekliai, PVM grindžiami ištekliai ir BNP grindžiami ištekliai.

Mokėjimų asignavimai

Mokėjimų asignavimai apima einamaisiais metais privalomas padengti išlaidas pagal teisinius įsipareigojimus, prisiimtus einamaisiais ir (arba) ankstesniais metais.

Išankstinis finansavimas

Tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamos pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus remiantis pagrindinės sutarties, sprendimo, susitarimo arba pagrindinio teisės akto nuostatomis. Pradinės lėšos arba avansas per susitarime nustatytą laikotarpį yra naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, arba grąžinami.

Prevencinė priemonė

Prevencinės priemonės, kuriomis Komisija gali naudotis siekdama apsaugoti ES biudžetą, kai žino apie galimus trūkumus, apima mokėjimų iš ES biudžeto veiksmų programai laikiną sustabdymą ir nutraukimą.

Dar neįvykdyti įsipareigojimai (RAL) (pranc. Reste à Liquider)

Dar neįvykdyti įsipareigojimai – tai suma, dėl kurios prisiimti biudžetiniai įsipareigojimai, tačiau paskesni mokėjimai dar neatlikti. Jie yra būsimų metų ES mokėjimų įsipareigojimai, kylantys tiesiogiai dėl daugiamečių programų ir įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų atskyrimo.

Pasidalijamasis valdymas

Biudžeto vykdymo būdas. Pagal pasidalijamąjį valdymą biudžeto vykdymo užduotys perduodamos valstybėms narėms. Apie trys ketvirtadaliai ES išlaidų valdomos pagal šį vykdymo būdą.

Tradiciniai nuosavi ištekliai

Galiojančiame Nuosavų išteklių sprendime apibrėžti kitokie nuosavi ištekliai (2020 m. – Tarybos sprendimas 2014/335/ES, Euratomas), ir juos sudaro muitai ir cukraus mokesčiai.

Perkėlimai (iš vienos biudžeto eilutės į kitą)

Perkėlimai reiškia asignavimų perkėlimą iš vienos biudžeto eilutės į kitą per finansinius metus, todėl jie yra laikomi biudžeto konkretumo principo išimtimi. Tačiau jie yra aiškiai leidžiami pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo Finansiniame reglamente (FR) nustatytomis sąlygomis. Finansiniame reglamente išskiriamos atskiros perkėlimų rūšys, priklausomai nuo to, ar perkeliama iš vienos biudžeto antraštinės dalies, skyriaus, straipsnio arba išlaidų kategorijos į kitą ar perkeliama juose, ir jiems atlikti reikalingi skirtingo lygio leidimai.

SANTRUMPOS

MVA	Metinė veiklos ataskaita
PMIF	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas
DLSP	Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas
OEV	Oro eismo valdymas
MB	Mokėjimų balansas
BUFI fondas	Biudžeto baudų fondas
BŽŪP	Bendra žemės ūkio politika
CCS LGF	Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė
EITP	Europos infrastruktūros tinklų priemonė
EITP skolos priemonė	Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonė
SF	Sanglaudos fondas
KIBP	Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa
COM	Europos Komisija
COSME	Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa
COSO	Treadway komisijos rėmimo organizacijų komitetas
BNR	Bendrųjų nuostatų reglamentas
ENAT	Eksploatacijos nutraukimas ir atliekų tvarkymas
EŽŪFKP	Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai
EŽŪGF	Europos žemės ūkio garantijų fondas
ES apskaitos taisyklė	Europos Sąjungos apskaitos taisyklė
EaSI	Užimtumo ir socialinių inovacijų programa
ERPB	Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas
EAR	Europos Audito Rūmai
ECB	Europos Centrinis Bankas
ECOFIN	Ekonomikos ir finansų reikalų taryba
Likviduojama EAPB	Likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija
EPF	Europos plėtros fondas
EDIF	Garantijų priemonė pagal Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonę
EEE	Europos ekonominė erdvė
EIVT	Europos išorės veiksmų tarnyba
EDVF	Europos darnaus vystymosi fondas
EFPE	Europos fondas Pietryčių Europai
EFSF	Europos finansinio stabilumo fondas
ESIF	Europos strateginių investicijų fondas
EFSM	Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė
ELPA	Europos laisvosios prekybos asociacija
EGNOS	Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema
EIB	Europos investicijų bankas
EIF	Europos investicijų fondas
ElectriFI	Elektrifikavimo finansavimo iniciatyva
ISĮ	Išorės skolinimo įgaliojimas
EJRŽF	Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas
EPS	Ekonominė ir pinigų sąjunga
ĮPF	Įmonių plėtros fondas
ĮIF	Įmonių inovacijų fondas
EKPP	Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė
EP	Europos Parlamentas
ERPF	Europos regioninės plėtros fondas
EIB atsparumo iniciatyva	EIB atsparumo iniciatyva
EKA	Europos kosmoso agentūra
ESF	Europos socialinis fondas
ESI fondai	Europos struktūriniai ir investicijų fondai
ESM	Europos stabilumo mechanizmas
ETP	1998 m. Europos technologijų priemonių steigimo programa
ES	Europos Sąjunga
EUMETSAT	Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija
Euratomas	Europos atominės energijos bendrija
FIFO	Principas FIFO (pirmas į, pirmas iš)
BP 7	Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintoji bendroji programa
FR	ES Finansinis reglamentas
FSDA	Finansinės būklės ataskaitos aptarimas ir analizė
BVP	Bendrasis vidaus produktas
BNP	Bendrosios nacionalinės pajamos
GNSS	Pasaulinė palydovinės navigacijos sistema
H2020	„Horizontas 2020“
IIL	Infrastruktūros ir inovacijų linija
TVF	Tarptautinis valiutos fondas
TVSAS	Tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai
IT	Informacinės technologijos
ITER	Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius
JTC	Jungtinis tyrimų centras
BĮ	Bendroji įmonė
PGTT	Paskolų garantijų priemonė TEN-T projektams
MAP	Daugiametė programa — Vidutinių įmonių finansinės įtraukties programa
EPN	Europos Parlamento narys
MFP	Makrofinansinė parama
DFP	Daugiametė finansinė programa
LMMVĮ	Labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės
NIS	Sprendimas dėl nuosavų išteklių
POI	Projektų obligacijų iniciatyva
PF4EE	Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonę
DGF	Dalyvių garantijų fondas
VPSP	Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė
EPPS	Europos pareigūnų pensijų sistema
RAL	Dar neįvykdyti įsipareigojimai (pranc. „Reste à Liquider“)
RPFP	Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė
MTTPD	Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstravimas
S&P	„Standard & Poor's Financial Services LLC“
SANAD	MENA mažųjų ir vidutinių įmonių fondas
SAPARD programa	Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos valstybėse kandidatėse programa
Pietinės ir rytinės Viduržemio jūros regiono šalys	Pietinių ir rytinių Viduržemio jūros regiono šalių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių finansinės įtraukties programa
SIUGI	MVĮ iniciatyvos neribotų garantijų priemonė
MVĮ	Mažosios ir vidutinės įmonės
MVĮL	MVĮ linija (mažųjų ir vidutinių įmonių linija)
SURE	Paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti
SESV	Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
TNI	Tradiciniai nuosavi ištekliai
LKPP	Laikinoji kaimo plėtros priemonė
PVM	Pridėtinės vertės mokestis

---

(1)  Išsamią ir naujausią veiksmų, kurių buvo imtasi, apžvalgą galima rasti ES atsako į koronaviruso grėsmę svetainėje adresu https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/coronavirus-response/timeline-eu-action_lt.

(2)  2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/369 dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje (OL L 70, 2016 3 16, p. 1), su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (ES) 2020/521, kuriuo pagal Reglamentą (ES) 2016/369 aktyvuojamas skubios paramos teikimas ir dėl COVID-19 protrūkio iš dalies keičiamos to reglamento nuostatos (OL L 117, 2020 4 15, p. 3).

(3)  Žr. Taisomąjį biudžetą Nr. 1/2020 (priimtą 2020 m. balandžio 17 d.), Taisomąjį biudžetą Nr. 6/2020 (priimtą 2020 m. rugsėjo 17 d.).

(4)  Žr. https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/health-research-and-innovation/coronavirus-research-and-innovation/financing-innovation_en.

(5)  OL L 99, 2019 4 10, p. 41.

(6)  OL L 82 I, 2020 3 19, p. 1.

(7)  OL L 94 I, 2020 3 27, p. 1.

(8)  OL L 99, 2020 3 31, p. 5.

(9)  OL L 130, 2020 4 24, p. 1.

(10)  OL L 165, 2020 5 27, p. 31.

(*1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244(1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(11)  OL L 159, 2020 5 20, p. 1.

(12)  Skirtingi dydžiai – einamosiomis ir 2018 m. kainomis – yra ta pati suma nominaliąja ir realiąja verte. Skirtumas atsiranda dėl metinio koregavimo atsižvelgiant į infliaciją.

(13)  OL L 29, 2020 1 31, p. 7.

(14)  OL L 345, 2017 12 27, p. 34.

(15)  OL L 249, 2017 9 27, p. 1.

(16)  Europos Parlamento ir Tarybos finansinio reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 212 straipsnis (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(17)  OL L 168, 2014 6 7, p. 39.

(18)  Pagal subsidiarumo principą Sąjunga ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti, o dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio tuos tikslus būtų geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu. Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarties tikslų (žr. Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį).

(19)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(20)  Žr. SESV 317 straipsnį.

(21)  Todėl terminas Europos Komisija apima ir instituciją – iš Komisijos narių sudarytą kolegiją, – ir jos administraciją, kuriai vadovauja jos padalinių generaliniai direktoriai (ir kitų administracinių struktūrų, tokių kaip tarnybos, biurai ir vykdomosios agentūros, vadovai).

(22)  Nuo 2019 m. vidurio (pagal peržiūrėtą Vidaus taisyklių 12 straipsnį) Europos plėtros fondo (EPF) valdymą bendrai vykdo penki padaliniai (INTPA (DEVCO), ECHO, EAC, EACEA, JRC).

(1)  Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(2)  2020 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas patvirtino biudžetą, kuriame numatyta apmokėti Sąjungos trumpalaikius įsipareigojimus iš nuosavų išteklių, kurie 2021 m. bus surinkti valstybių narių arba iš jų pareikalauti. Be to, pagal Tarnybos nuostatų (1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (OL L 56, 1968 3 4, p. 1) su pakeitimais) 83 straipsnį valstybės narės bendrai garantuoja pensijų įsipareigojimus.

(3)  ES pareigūnų pensijų fondas yra menamas (virtualusis) fondas – iš jo mokamos nustatyto dydžio išmokos, o darbuotojų mokamos įmokos naudojamos jų būsimai pensijai finansuoti. Nors tai nėra tikras investicinis fondas, suma, kuri būtų buvusi surinkta į tokį fondą, laikoma investuota į valstybių narių ilgalaikes obligacijas ir atspindėta pensijos įsipareigojime, įtrauktame į Europos Sąjungos metines ataskaitas. Valstybės narės bendrai užtikrina išmokų mokėjimą pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 83 straipsnį ir Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį (žr. išsamų schemos aprašymą COM(2018) 829).

(23)  OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(24)  OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

(25)  OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(26)  OL L 168, 2014 6 7, p. 105.

(4)  Pakategorė „Nepriskirta DFP išlaidų kategorijai“ apima konsoliduotų subjektų biudžetų vykdymą ir konsolidacijos eliminavimą, nebiudžetines operacijas ir nepaskirstytas programas, kurių sumos atskirai yra nereikšmingos.

(27)  OL L 76, 2018 3 19, p. 30.

(*2)  Su EŽŪFKP susijusi finansinė programa apima 2014–2022 m. laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/2220 (OL L 437, 2020 12 28, p. 1).

(28)  OL L 62, 2021 2 23, p. 41.

(29)  OL L 122, 2014 4 24, p. 44.

(30)  OL L 347, 2013 12 20, p. 1.

(31)  OL L 60, 2020 2 28, p. 5.

(32)  OL L 291, 2018 11 16, p. 3.

(5)  OL L 132, 2016 5 21, p. 85.

(6)  Išskyrus kompensacines paskolas finansinei paramai.

(7)  Išskyrus kompensacines paskolas finansinei paramai.

(8)  Parduoti laikomas finansinis turtas (išskyrus investicijas į pinigų rinkos fondus ir nuosavybės priemones).

(9)  Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas.

(33)  OL L 128, 2009 5 27, p. 1.

(34)  OL L 118, 2010 5 12, p. 1.

(10)  Taikomas korekcijos koeficientas (k. k.).

(11)  Mokama pirmuosius 3 metus po išvykimo.

(35)  Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(36)  OL L 168, 2014 6 7, p. 29.

(37)  OL L 424, 2020 12 15, p. 1.