Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2021 m. sausio 1 d.–2024 m. birželio 30 d.)

(2020/C 419/01)

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

1.

PRIMINDAMI Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnį, pagal kurį sportas yra sritis, kurioje valstybių narių veiksmai turėtų būti remiami, koordinuojami ir papildomi ES lygmens veiksmais;

2.

PRIMINDAMI, kad Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją (1);

3.

PRIMINDAMI, kad Sąjungos veiksmais siekiama plėtoti europinę pakraipą sporto srityje, skatinant teisingumą bei atvirumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugant sportininkų ir sportininkių, ypač pačių jauniausių, fizinį ir moralinį integralumą (2);

4.

PRIPAŽINDAMI, kad sportas galėtų prisidėti įgyvendinant bendrus ES politikos prioritetus ir visų pirma tikslus įvairiose kitose politikos srityse, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, jaunimo reikalų, socialinių reikalų, įtraukties, lygybės, lyčių lygybės, miesto ir kaimo plėtros, transporto, aplinkos, turizmo, užimtumo, inovacijų, tvarumo, skaitmeninimo ir ekonomikos politikos srityse, ir kad tose politikos srityse sporto skatinimas galėtų būti remiamas tarpsektorinio bendradarbiavimo pagrindu;

5.

PABRĖŽDAMI, kad pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. sportas taip pat yra svarbus darnaus vystymosi skatinimo veiksnys (3), todėl gali padėti pasiekti darnaus vystymosi tikslus (DVT);

6.

PRIMINDAMI Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijas dėl 2011–2014 m. (4), 2014–2017 m. (5) ir 2017–2020 m. (6) Europos Sąjungos darbo planų sporto srityje;

7.

PALANKIAI VERTINDAMI 2017–2020 m. ES darbo plano sporto srityje įgyvendinimo rezultatus, taip pat Komisijos ataskaitą dėl jo įgyvendinimo ir reikšmės (7);

8.

PRIPAŽINDAMI, kad reikia tinkamai bendradarbiauti su sporto sąjūdžiu ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat su kompetentingomis tarptautinėmis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, įskaitant Europos Tarybą, Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biurą (UNODC), Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO) ir Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA),

NUSTATO EUROPOS SĄJUNGOS DARBO PLANĄ SPORTO SRITYJE 2021 M. SAUSIO 1 D.–2024 M. BIRŽELIO 30 D. LAIKOTARPIU:

9.

Šio Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (toliau – ES darbo plano) PAGRINDINIAI TIKSLAI: — stiprinti sąžiningumu ir vertybėmis grindžiamą sportą ES; — stiprinti sporto sektoriaus atsigavimą ir atsparumą krizėms COVID-19 pandemijos metu ir po jos; — remti tvarią ir įrodymais grindžiamą sporto politiką; — didinti dalyvavimą sporte ir sveikatinamąjį fizinį aktyvumą siekiant propaguoti aktyvų ir aplinką tausojantį gyvenimo būdą, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą; — tarpsektorinio bendradarbiavimo pagrindu užtikrinti, kad kitose ES politikos srityse būtų suvokiama, kad sportas gali labai prisidėti prie Europos socialiniu ir aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo, skaitmeninimo, atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos ir atsparumo ateityje , taip pat siekiant DVT; — stiprinti ES sporto politikos tarptautinį aspektą, visų pirma vykdant mainus ir bendradarbiaujant su vyriausybėmis ir suinteresuotaisiais subjektais už ES ribų; — numatyti tolesnius veiksmus, susijusius su ankstesniais trimis ES darbo planais sporto srityje ir kitais sporto srities ES dokumentais, pavyzdžiui, Tarybos išvadomis ir rezoliucijomis; — ES valstybėms narėms ir Komisijai toliau keistis žiniomis bei patirtimi; — intensyvinti dialogą ir bendradarbiauti ES lygmeniu su sporto sąjūdžiu ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bei institucijomis tiek su sporto ir fizinio aktyvumo sritimi susijusioje, tiek nesusijusioje veikloje; — tinkamai remti programos „Erasmus+“ sportui skirto skyriaus įgyvendinimą;

10.

ES darbo plano prioritetinės sritys: — sąžiningumo ir vertybių apsauga sporte; — socialiniai ir ekonominiai ir aplinkosauginiai sporto aspektai; — dalyvavimo sporte ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimas. Konkrečios pagrindinės temos, temos, tikslai, darbinės sudėtys, galimi rezultatai, numatomi terminai ir atsakomybė yra išdėstyti ir paaiškinti šio dokumento I ir II prieduose;

11.

šis ES darbo planas yra lanksti priemonė. Gali prireikti tolesnių pakeitimų ar dalinių pakeitimų, kad būtų laiku sureaguota į būsimus ar netikėtus pokyčius ir greito sprendimo reikalaujančius klausimus sporto ir fizinio aktyvumo srityje, kartu atsižvelgiant į Tarybai pirmininkausiančių valstybių narių prioritetus;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ

12.

imtis įgyvendinti šį ES darbo planą ir, kai tikslinga, prisidėti savo ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi prie įvairia darbine sudėtimi vykdomo darbo;

13.

apsvarstyti galimybę, plėtojant sporto ar kitą atitinkamą politiką nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmeniu, atsižvelgti į įgyvendinant šį ES darbo planą gautas žinias bei rezultatus, kartu gerbiant subsidiarumo principą ir sporto autonomiškumą;

14.

informuoti ir, kai tinkama, konsultuoti nacionalinį sporto sąjūdį ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus šio ES darbo plano įgyvendinimo klausimais ir skleisti žinias bei rezultatus siekiant padidinti praktinę veiklos reikšmę ir matomumą;

PRAŠO TARYBAI PIRMININKAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ:

15.

atsižvelgti į šį ES darbo planą rengiant savo programą ir remtis jau pasiektais rezultatais;

16.

apsvarstyti galimybę organizuoti darbinio lygmens susitikimus su atitinkamais sporto sąjūdžio atstovais ir kitais sporto srities suinteresuotaisiais subjektais, inter alia, siekiant pasikeisti informacija apie šio ES darbo plano įgyvendinimą, nagrinėti abipusius užmojus ir pateikti informaciją apie planuojamus Tarybai pirmininkausiančių valstybių narių prioritetus (8);

17.

laikotarpio, kuriuo taikoma ši rezoliucija, pabaigoje, remiantis Komisijos parengta ataskaita, jei tikslinga, pasiūlyti naują kito laikotarpio ES darbo plano projektą;

PRAŠO KOMISIJOS:

18.

kartu su valstybėmis narėmis į šio ES darbo plano įgyvendinimą įtraukti sporto sąjūdį ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir padėti valstybėms narėms – dalytis ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi, įgytomis visuose atitinkamuose politikos sektoriuose, atsižvelgiant į šios rezoliucijos I ir II priedus;

19.

prisidėti prie įrodymais grindžiamos politikos ES ir jos valstybėse narėse, visų pirma atliekant tyrimus ir apklausas;

20.

toliau informuoti valstybes nares, sporto sąjūdį ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apie įgyvendinamas bei planuojamas iniciatyvas ir finansavimo galimybes sporto srityje bei kitose su sportu susijusiose ES politikos srityse, ir, kai tikslinga, per atitinkamus Tarybos parengiamuosius organus ir kanalus iš anksto konsultuotis su valstybėmis narėmis dėl konkrečių ES darbo plano iniciatyvų įgyvendinimo (9);

21.

skatinti sporto ir fizinio aktyvumo aspektus įtraukti į kitas ES politikos sritis;

22.

skleisti įgyvendinant šį ES darbo planą gautas žinias ir rezultatus, kad būtų užtikrinama šios veiklos praktinė reikšmė ir matomumas;

23.

apsvarstyti galimybę sukurti interneto platformą, kurioje būtų kaupiamos ataskaitos, geriausios praktikos pavyzdžiai ar atitinkami dokumentai ir jais būtų keičiamasi, kad valstybėms narėms būtų lengviau keistis informacija;

24.

2023 m. antrą pusmetį, remiantis valstybių narių savanoriškai pateikta informacija, pateikti ataskaitą dėl šio ES darbo plano įgyvendinimo ir aktualumo. Šia ataskaita bus remiamasi 2024 m. pirmą pusmetį rengiant galimą tolesnį ES darbo planą;

PRAŠO SPORTO SĄJŪDŽIO IR KITŲ ATITINKAMŲ SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ

25.

kartu su valstybėmis narėmis ir Komisija imtis įgyvendinti šį ES darbo planą ir prisidėti savo ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi prie įvairia darbine sudėtimi vykdomo darbo;

26.

apsvarstyti galimybę skleisti žinias ir rezultatus, gautus įgyvendinant šį ES darbo planą, ir į juos atsižvelgti vykdant savo veiklą.

---

(1)  Žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

(2)  Žr. SESV 165 straipsnio 2 dalį.

(3)  https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E, žr. 37 punktą.

(4)  OL C 162, 2011 6 1, p. 1.

(5)  OL C 183, 2014 6 14, p. 12.

(6)  OL C 189, 2017 6 15, p. 5.

(7)  Dok. 9469/20 + ADD 1.

(8)  Šis susitikimas galėtų vykti, pavyzdžiui, kasmetinio ES sporto forumo metu. Šiame susitikime iš ES pusės galėtų dalyvauti trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupės, trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupės ir Komisijos atstovai.

(9)  Visų pirma per Tarybos Sporto darbo grupę.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10013 — Vestas/MHI Vestas JV)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 419/02)

2020 m. lapkričio 27 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M10013. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9723 — Showa Denko K.K./Hitachi Chemical Company)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 419/03)

8.4.2020 Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9723. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9725 — Ardian/Groupe Cérélia)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 419/04)

2020 m. vasario 26 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik prancūzų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių;

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9725. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9675 — Apollo Capital Management/Lopesan Group/IFA Faro Hotel/IFA Buenaventura Hotel)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 419/05)

2020 m. balandžio 8 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9675. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9684 — Parks Bottom/Omers/Accor/Fairmont Hotels)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 419/06)

2020 m. kovo 11 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9684. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9769 — VW Group/Munich RE Group/JV)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 419/07)

2020 m. balandžio 15 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9769. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl tarpsektorinio bendradarbiavimo sporto ir fizinio aktyvumo visuomenėje labui skatinimo

(2020/C 419/08)

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI

PRIMINDAMI, KAD:

1.

2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacijoje dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (1) rekomenduojama, inter alia, kad valstybės narės siektų veiksmingos SFA (2) politikos plėtodamos tarpsektorinį požiūrį, kuris aprėptų tokias politikos sritis kaip sportas, sveikata, švietimas, aplinka bei transportas, taip pat kitus susijusius sektorius, ir kuriuo būtų atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus (3);

2.

2015 m. gruodžio 15 d. Tarybos išvadose dėl vaikų judėjimo įgūdžių, fizinės ir sportinės veiklos propagavimo valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę įgyvendinti tarpsektorinę, be kita ko, švietimo, jaunimo ir sveikatos sektorių politiką, kad būtų propaguojama fizinė veikla ir judėjimo įgūdžiai ankstyvoje vaikystėje (4);

3.

2017 m. gruodžio 9 d. Tarybos išvadose dėl trenerių vaidmens visuomenėje pabrėžiama, kad reikia trenerių švietimą papildyti tarptautiniais ir tarpsektoriniais aspektais, integruojant gerus darbo su jaunimu pavyzdžius ir naudingus metodus, pavyzdžiui, savaiminį ir neformalųjį mokymąsi, darbą su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis ir verslumą (5);

4.

2018 m. gruodžio 13 d. Tarybos išvadose dėl ekonominio sporto aspekto ir jo socialinės bei ekonominės naudos valstybių narių prašoma remti ir skleisti idėją Europos ir nacionaliniu lygmeniu išplėsti sporto ekonominio aspekto reikšmę įtraukiant socialinius ir ekonominius aspektus, visų pirma savanorišką veiklą, sveikatos ekonominius aspektus bei inovacijas ir intensyvinant tarpsektorinį bendradarbiavimą (6);

5.

2020 m. birželio 11 d. Tarybos išvadose dėl Trenerių įgalinimo didinant galimybes įgyti įgūdžių ir kompetencijų sporto sąjūdžio prašoma bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis ES, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, kad kasdieniame darbe būtų taikomos naujos įžvalgos ir metodai, ir įtraukti mokslinių tyrimų ir inovacijų sektorių į trenerių švietimo ir mokymo programų rengimą (7);

6.

2020 m. birželio 29 d. Tarybos išvadose dėl COVID-19 pandemijos poveikio ir sporto sektoriaus gaivinimo valstybės narės raginamos skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir konsultacijas sportui svarbiose srityse visais lygmenimis, be kita ko, su sporto sąjūdžiu, su sportu susijusios ekonominės veiklos sektoriumi ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant veiksmingai spręsti uždavinius, su kuriais sporto sektorius susiduria dėl COVID-19 pandemijos, ir stiprinti sporto padėtį visuomenėje (8);

7.

2017–2020 m. Europos Sąjungos darbo plane sporto srityje pripažįstama, kad sportas teigiamai prisideda prie įvairių sektorių bendradarbiavimo ES lygmeniu ir taip padeda užtikrinti tvarų vystymąsi ir tinkamai spręsti visa apimančius socialinius bei ekonominius ir su saugumu susijusius uždavinius, su kuriais susiduria ES (9);

8.	Europos Tarybos Europos sporto chartijoje pabrėžiama įvairių sričių politikos koordinavimo svarba, siekiant užtikrinti, kad sportas būtų neatsiejama socialinio ir kultūrinio vystymosi dalis (10);

9.	Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. įtvirtintas sporto, kaip svarbaus darnaus vystymosi veiksnio, vaidmuo ir pripažįstamas didėjantis jo indėlis į uždavinių, inter alia, sveikatos, švietimo ir socialinės įtraukties srityse, sprendimą (11);

PRIPAŽINDAMI, KAD:

10.	sportas ir fizinis aktyvumas, jei praktikuojami atsakingai ir pritaikius pagal kiekvieno asmens ypatumus, stiprina visų kartų žmonių sveikatą bei didiną jų gerovę ir kartu padeda mažinti sveikatos priežiūros sistemai tenkančią naštą (12);

11.	bendruomenių organizuojama sporto veikla, ypač sporto klubuose, gali sustiprinti socialinę sanglaudą ir dalyvavimą socialiniame gyvenime ir taip skatinti integraciją ir įtrauktį;

12.	sporto srityje vykdoma savanoriška veikla suteikia galimybę įgyti papildomų įgūdžių ir aktyviai prisidėti prie vietos bendruomenių plėtros;

13.	fizinė veikla, kuria užsiimama vaikštant pėsčiomis ir važiuojant dviračiu susisiekimo tikslais, yra svarbi aplinkos ir klimato apsaugos dalis;

ATSIŽVELGDAMI Į TAI, KAD:

14.	naujausių statistinių tyrimų duomenimis kai kuriose valstybėse narėse sportuojančių ar fizine veikla užsiimančių žmonių dalis yra linkusi nekisti ar net mažėti (13);

15.	be to, atrodo, kad sporto organizacijoms vis sunkiau pritraukti žmones savanoriškam darbui, ypač ilgalaikiam savanoriškam darbui, sporto klubuose;

16.	COVID-19 pandemija ir vėlesnės priemonės bei apribojimai, nustatyti siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, dideliu mastu paveikė sporto ir fizinio aktyvumo veiklą, ypač kolektyvinio ir organizuoto sporto veiklą sporto centruose;

AKCENTUODAMI, KAD:

17.	sportas ir fizinis aktyvumas yra daugiau nei asmens laisvalaikio veikla. Dėl teigiamo sporto ir fizinio aktyvumo poveikio (14) visų piliečių skatinimas užsiimti šia veikla atitinka viešąjį interesą;

18.

vietos sąlygos daro didelę įtaką asmens sprendimui pasirinkti aktyvią ir sveiką gyvenseną, taip pat įsitraukti į savanorišką darbą sporto srityje. Ypač svarbu užtikrinti nebrangias ir lengvas galimybes sportuoti, taip pat naudotis sporto infrastruktūra ir viešosiomis erdvėmis, kuriose skatinamas fizinis aktyvumas saugioje aplinkoje. Tas pat pasakytina apie tvarią transporto infrastruktūrą ir miestų planavimą, pritaikytą pėsčiųjų ir dviratininkų poreikiams ir saugos sąlygoms;

19.	tokiomis vietos sąlygomis gerinama bendra gyvenimo kokybė savivaldybėje ar regione, taigi didinamas jo konkurencingumas ir patrauklumas. Todėl teigiamas poveikis juntamas ne tik sporto ir fizinio aktyvumo srityje;

20.

sportas ir fizinis aktyvumas turi daug sąsajų su kitais politikos sektoriais, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, jaunimo, socialinių reikalų, infrastruktūros, viešųjų erdvių (t. y. parkų), miestų ir kaimo plėtros, transporto, aplinkos, mokslinių tyrimų, inovacijų, skaitmeninimo, kultūros, ekonomikos, užimtumo, turizmo ir tarptautinio bendradarbiavimo sektoriais, įskaitant atitinkamas jų finansavimo priemones;

21.

tarpsektorinis bendradarbiavimas gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant arba optimizuojant aktyviai ir sveikai gyvensenai palankias sąlygas, taigi aktyvuojant teigiamą sporto ir fizinio aktyvumo socialinį potencialą, taip pat skatinant inovacijas ir sporto ekonominį aspektą. Koordinuojami veiksmai, kurių imamasi įvairiais lygmenimis, gali būti veiksmingesni nei pavienės priemonės;

22.	dalyvaujant sporto sektoriui, tarpsektorinis bendradarbiavimas gali padidinti galimą teigiamą sporto ir fizinio aktyvumo poveikį kitiems politikos sektoriams (15);

23.	siekdami savo tikslų, įvairūs sporto sektoriaus (16) subjektai gali reikšmingai prisidėti prie tarpsektorinio bendradarbiavimo sėkmės ir padėti pasiekti bendrus politinius tikslus atitinkamais lygmenimis (17);

24.

ilgalaikė tokio tarpsektorinio bendradarbiavimo sėkmė nemažu mastu priklauso nuo politinius ir administracinius sprendimus priimančių asmenų vykdomo skatinimo ir teikiamos paramos, taigi galiausiai nuo abipusės naudos visiems dalyvaujantiems suinteresuotiesiems subjektams ir jų sektorių politikos tikslams;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ TINKAMU LYGMENIU IR ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

25.

parengti ir stebėti, kai tikslinga, kartu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, bendras strategijas, kuriose būtų aiškiai pasidalytos pareigos ir pagal kurias trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu būtų didinamas piliečių dalyvavimas sporte ir jų fizinis aktyvumas, ir šioje srityje skirti ypatingą dėmesį tarpsektoriniam bendradarbiavimui;

26.	nustatyti, kai tikslinga, visais lygmenimis, kokios politikos ir administracinės sritys yra svarbios sportui ir fiziniam aktyvumui, ir skatinti sektorių sprendimus priimančius asmenis labiau atsižvelgti į naudą, kurią įgyvendinant jų atitinkamą politiką gali teikti sportas ir fizinis aktyvumas;

27.	propaguoti ir skatinti ilgalaikį tarpsektorinį bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis, inter alia, dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais, ir sudaryti jam palankias sąlygas bei jį remti imantis tinkamų priemonių;

28.	kai tikslinga, įtraukti į tarpsektorinį bendradarbiavimą visus sporto sektoriaus suinteresuotuosius subjektus, ypač sporto sąjūdį;

29.	informuoti suinteresuotuosius subjektus apie atitinkamas ES finansavimo programas, pagal kurias remiami su sportu ir fiziniu aktyvumu susiję tarpsektoriniai projektai, ir (arba) tinkamu būdu pasinaudoti tokiomis programomis (18);

PRAŠO KOMISIJOS:

30.	skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą sporto, fizinio aktyvumo ir socialinės sanglaudos labui naudojantis atitinkamomis iniciatyvomis (19) ir remti keitimąsi su tuo susijusiais geriausios praktikos pavyzdžiais, tinkamu būdu įtraukiant SFA ryšių punktų tinklą (20);

31.

organizuoti susitikimus su sporto sektoriaus atstovais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant parengti, dokumentuoti ir stebėti bendrus tikslus ir strategijas Europos lygmeniu, kad trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu būtų didinamas piliečių dalyvavimas sporte ir fizinis aktyvumas, ir šiuo požiūriu skirti ypatingą dėmesį tarpsektoriniam bendradarbiavimui;

32.	apsvarstyti galimybę remti tarpsektorinį požiūrį į su sportu ir fizine veikla susijusių projektų skatinimą įgyvendinant atitinkamas ES finansavimo programas;

33.	informuoti valstybes nares, sporto sąjūdį ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apie atitinkamas ES finansavimo programas ir iniciatyvas, kuriomis gali būti naudojamasi su sportu ir fiziniu aktyvumu susijusiems tarpsektoriniams projektams remti ir sveikai gyvensenai propaguoti;

34.	nustatyti, kokios ES lygmens politikos ir administracinės sritys yra svarbios sportui ir fiziniam aktyvumui, ir skatinti labiau atsižvelgti į teigiamą sporto ir fizinio aktyvumo poveikį kitų politikos sektorių planavime bei programose ir siekiant bendrų ES politinių prioritetų;

35.	padėti geriau pažinti šį sektorių, pavyzdžiui, užtikrinant tyrimus ir analizę, kuriais būtų remiamas teigiamas sporto ir fizinio aktyvumo poveikis, įskaitant finansinę naudą, kurią sportas ir fizinis aktyvumas gali teikti kitiems sektoriams;

PRAŠO SPORTO SĄJŪDŽIO IR KITŲ ATITINKAMŲ SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ:

36.	aktyviai dalyvauti rengiant strategijas, kaip didinti piliečių dalyvavimą sporte ir fizinį aktyvumą;

37.

apsvarstyti galimybę dalyvauti tarpsektorinio bendradarbiavimo iniciatyvoje visais lygmenimis, siekiant skleisti informaciją apie tai, koks svarbus gali būti sporto ir fizinio aktyvumo vaidmuo sveikos gyvensenos, asmeninio tobulėjimo, socialinio vystymosi, socialinės sanglaudos ir socialinės įtraukties srityse.

---

(1)  Visų šaltinių, į kuriuos daroma nuoroda šiame dokumente, sąrašas pateiktas priede.

(2)  Sveikatinamasis fizinis aktyvumas.

(3)  Žr. 1 rekomendaciją.

(4)  Žr. 13 punktą.

(5)  Žr. 14 punkto h papunktį.

(6)  Žr. 23 punktą.

(7)  Žr. 40 punktą.

(8)  Žr. 25 punktą.

(9)  Žr. 5 punktą.

(10)  Žr. 13 straipsnio 1 dalį.

(11)  Žr. visų pirma 37 punktą.

(12)  Apskaičiuota, kad dėl fizinio neaktyvumo ES patiriama 84 mlrd. EUR išlaidų (https://ec.europa.eu/jrc/en/science-update/european-public-health-week-jrc-publishes-overview-physical-activity).

(13)  Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 472 „Sportas ir fizinis aktyvumas“, 2018 m. kovo mėn. (https://data.europa.eu/euodp/en/data/dataset/S2164_88_4_472_ENG).

(14)  Žr., pavyzdžiui, 10–13 punktus.

(15)  Žr., pavyzdžiui, 10–13 punktus.

(16)  Žr. priede pateiktą apibrėžtį.

(17)  Pavyzdžiui, vietos sporto klubų bendradarbiavimo su mokyklomis (pvz., sukuriant popietines sporto grupes) skatinimas galėtų pritraukti į sporto klubus daugiau narių.

(18)  Pavyzdžiui, programa „Erasmus+“, sanglaudos politikos fondai arba Žemės ūkio fondas kaimo plėtrai.

(19)  Tokios iniciatyvos galėtų būti Europos sporto savaitė, ES sporto forumas, Tartu raginimas rinktis sveiką gyvenseną, taip pat iniciatyva SHARE.

(20)  2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacija dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose, ypač 3 rekomendacija.

Tarybos išvados

„Europos arešto orderis ir ekstradicijos procedūros. Dabartiniai iššūkiai ir tolesni veiksmai“

(2020/C 419/09)

TARYBA PRIĖMĖ ŠIAS IŠVADAS:

1.

2019 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos priimtos 2019–2024 m. strateginės darbotvarkės pagrindinis prioritetas – piliečių ir laisvių apsauga. Europa turi būti vieta, kur žmonės jaustųsi laisvi ir saugūs. Šiuo tikslu reikia plėsti ir stiprinti kovą su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir keitimasis informacija turėtų atspindėti šiuos siekius, o bendrų priemonių taikymas turi būti toliau gerinamas ir plėtojamas.

2.

2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR, Pagrindų sprendimas dėl EAO) (1), kuris yra pagrindinė teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonė, palengvino ir paspartino valstybių narių bendradarbiavimą. Juo ir toliau svariai prisidedama siekiant Sąjungos tikslo užtikrinti savo piliečiams laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

3.

Įvairiomis progomis buvo diskutuojama, kaip toliau gerinti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Šio proceso metu atsirado tam tikrų sričių, kuriose būtų galima dar labiau padidinti EAO perdavimo mechanizmo veiksmingumą. Taigi 2018 m. Austrijos pirmininkavimo laikotarpiu Taryba priėmė išvadas dėl tarpusavio pripažinimo baudžiamosiose bylose „Skatinti tarpusavio pripažinimą stiprinant tarpusavio pasitikėjimą“ (2). 2019 m. pirmininkavusi Rumunija paskelbė ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis teisminių institucijų sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo srityje (3). Naujausia 2020 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo ataskaita (4), vykstančiu tarpusavio vertinimo devintuoju etapu Taryboje (5), rugsėjo 4 d. Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto įgyvendinimo ataskaitos projektu (6) ir 2020 m. rugsėjo 24 d. įvykusia virtualia konferencija, kuri buvo surengta Vokietijos pirmininkavimo laikotarpiu (7), diskusijoms dėl EAO ateities buvo suteiktas naujas postūmis.

4.

2022 m. birželio 13 d. bus 20-osios pagrindų sprendimo dėl EAO priėmimo metinės. Valstybės narės, Komisija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), Eurojustas, Europos teisminis tinklas (ETT) ir specialistai, kasdien dirbantys perdavimo procedūrų srityje, turėtų stengtis rasti ir įgyvendinti sprendimus, kaip spręsti dabartinius iššūkius taikant šį pagrindų sprendimą, siekiant paminėti tas metines.

5.

Taryba sutinka, kad yra ką tobulinti šiose srityse: A. Pagrindų sprendimo dėl EAO perkėlimo į nacionalinę teisę ir praktinio taikymo gerinimas, B. parama vykdančiosioms institucijoms atliekant pagrindinių teisių vertinimus, C. su tam tikrais procedūros aspektais susijusių klausimų sprendimas išduodančiojoje ir vykdančiojoje valstybėse narėse, D. prašymų išduoti ES piliečius trečiosioms šalims tvarkymas, E. EAO perdavimo procedūrų stiprinimas krizės metu.

A.   Pagrindų sprendimo dėl EAO perkėlimo į nacionalinę teisę ir praktinio taikymo gerinimas

6.

Pagrindų sprendimo dėl EAO veiksmingumas ir efektyvumas daugiausia priklauso nuo nacionalinės teisės aktų, kuriais visiškai perkeliami ES teisės reikalavimai. Nepaisant to, kad jau įdėta daug pastangų, dar yra ką gerinti, visų pirma atsižvelgiant į kintančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką.

7.

Taryba ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą Pagrindų sprendimo dėl EAO perkėlimą į nacionalinę teisę, deramai atsižvelgiant į ESTT praktiką ir rekomendacijas, parengtas po ketvirtojo ir tebevystančio devintojo tarpusavio vertinimo etapų (8), taip pat į 2006 m. sausio 24 d., 2007 m. liepos 11 d., 2011 m. balandžio 11 d. ir 2020 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo ataskaitas (9). Pažymėtina, kad Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras pagal SESV 258 straipsnį ir prireikus tokias procedūras toliau inicijuos artimiausioje ateityje.

8.

Europos arešto orderio išdavimo ir vykdymo vadovas (10), paskutinį kartą atnaujintas 2017 m., pasirodė esąs vertinga priemonė specialistams. Atsižvelgdama į nuo to laiko įvykusius pokyčius, visų pirma susijusius su dideliu ESTT sprendimų skaičiumi, Taryba prašo Komisijos artimiausioje ateityje atnaujinti vadovą.

9.

Valstybės narės raginamos sudaryti palankesnes sąlygas specialistams taikyti ir aiškinti nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinamas Pagrindų sprendimas dėl EAO, nustatant neprivalomas EAO taikymo gaires. Tokios gairės, kuriomis turėtų būti atsižvelgiama į EAO vadovą ir kurios turėtų būti su juo suderinamos, galėtų padėti išduodančiosioms teisminėms institucijoms, visų pirma tikrinant, ar įvykdytos EAO išdavimo sąlygos ir ar laikomasi proporcingumo principo.

10.

Eurojusto apžvalga „ES Teisingumo Teismo praktika dėl EAO“, paskutinį kartą atnaujinta 2020 m. kovo mėn., pasirodė esanti naudinga priemonė specialistams. Taryba prašo Eurojusto kuo dažniau atitinkamai atnaujinti šią apžvalgą ir toliau ją teikti elektroniniu būdu tinkama forma.

11.

Taryba ragina valstybes nares, Komisiją ir Europos teisėjų mokymo tinklą dėti pastangas remti ir intensyvinti nuolatinį specialistų, dalyvaujančių EAO perdavimo procedūrose, mokymą ir toliau skatinti įvairių valstybių narių specialistų keitimąsi nuomonėmis. Tiesioginiai įvairių valstybių narių specialistų ryšiai stiprina tarpusavio pasitikėjimą ir taip padeda geriau taikyti Pagrindų sprendimą dėl EAO. Reikėtų toliau nagrinėti galimybes rengti specialius mokymo renginius, skirtus specialistams iš dviejų ar daugiau valstybių narių, kurių nagrinėjamų bendrų bylų skaičius yra didelis, siekiant skatinti tarpusavio supratimą.

12.

Eurojustas ir Europos teisminis tinklas (ETT) atlieka svarbų vaidmenį praktiškai taikant Pagrindų sprendimą dėl EAO, kaip paaiškėjo COVID-19 pandemijos metu. Taryba ragina Eurojustą ir ETT tęsti vertingą darbą ir intensyvinti pastangas toliau gerinti nacionalinių teisminių institucijų keitimąsi informacija, jų veiklos koordinavimą bei bendradarbiavimą ir teikti kuo geresnę paramą bendradarbiavimui su Europos prokuratūra.

13.

Siekiant toliau gerinti Pagrindų sprendimo dėl EAO taikymą, turėtų būti sukurtas centralizuotas portalas Sąjungos lygmeniu, kuriame būtų renkama ir nuolat atnaujinama visa reikiama informacija, kuri galėtų padėti specialistams naudotis EAO. Tuo tikslu ETT raginamas konsultuojantis su Komisija, Eurojustu ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais išnagrinėti galimybes išplėsti ir toliau tobulinti ETT interneto svetainę, kurioje jau pateikiama įvairi informacija apie EAO, todėl šiuo atžvilgiu ji yra geras pagrindas.

B.   Parama vykdančiosioms institucijoms atliekant pagrindinių teisių vertinimą

14.

Pagrindų sprendimu dėl EAO įdiegta sistema grindžiama tarpusavio pripažinimo principu (SESV 6 konstatuojamoji dalis, 82 straipsnio 1 dalis); EAO vykdymas yra taisyklė (1 straipsnio 2 dalis), o atsisakymas vykdyti yra išimtis. Toks atsisakymas, kuris galėtų padidinti nebaudžiamumo pavojų ir pakenkti piliečių saugumui bei aukų apsaugai, iš esmės gali būti numatytas tik pagrindų sprendimo 3, 4 ir 4a straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis. Nors pagrindų sprendime nenumatytas atsisakymo pagrindas gresiančių pagrindinių teisių pažeidimų atveju, juo nekeičiama valstybių narių pareiga gerbti pagrindines teises ir pagrindinius principus, įtvirtintus ES sutarties 6 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje (1 straipsnio 3 dalis, 12 ir 13 konstatuojamosios dalys).

15.

ESTT pripažino, kad vykdančioji teisminė institucija išimtinėmis aplinkybėmis ir tam tikromis sąlygomis gali atsisakyti vykdyti EAO, kai yra realus pavojus, kad perdavus atitinkamą asmenį jis galėtų patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį, kaip tai suprantama Chartijos 4 straipsnyje (11), dėl kalinimo sąlygų išduodančiojoje valstybėje arba dėl Chartijos 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo (12), dėl susirūpinimo dėl išduodančiosios valstybės teisminių institucijų nepriklausomumo. Taigi specialistams buvo pavesta sudėtinga užduotis opius niuansus tarp tarpusavio pripažinimo ir pagrindinių teisių apsaugos spręsti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

Apsauga nuo nežmoniško ar žeminančio elgesio

16.

Nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo draudimas, įtvirtintas Chartijos 4 straipsnyje, yra absoliutus, nes jis glaudžiai susijęs su pagarba žmogaus orumui, Chartijos 1 straipsnio dalyku ir viena iš pagrindinių Sąjungos ir jos valstybių narių vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje (13).

17.

Taryba pabrėžia, kad iššūkiai, susiję su kalinimo sąlygomis išduodančiojoje valstybėje narėje, turi būti sprendžiami toje valstybėje narėje ir visų sulaikytų asmenų atžvilgiu. Ji pabrėžia, kad minimalūs kalinimo sąlygų standartai ir lyginamieji standartai, be kita ko, kardomojo kalinimo srityje, jau nustatyti kaip pripažintos neprivalomos priemonės, visų pirma Europos Tarybos „Europos kalėjimų taisyklėmis“ (14). Taryba ragina valstybes nares imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų laikomasi šių priemonių.

18.

Taryba pabrėžia, kad svarbu teikti specialistams būtiną paramą ir informaciją, kad jie galėtų atlikti dviejų etapų vertinimą, kaip nustatyta ESTT (15). Specialistai turi turėti galimybę susipažinti su objektyvia, patikima, tikslia ir tinkamai atnaujinama informacija, kad galėtų pirmiausia įvertinti, ar yra trūkumų, susijusių su kalinimo sąlygomis išduodančiojoje valstybėje narėje, kurie gali būti sisteminiai arba bendri, galinčių daryti poveikį tam tikroms asmenų grupėms arba tam tikroms kalinimo vietoms. Antrame vertinimo etape specialistai pagal Pagrindų sprendimo dėl EAO 15 straipsnio 2 dalį turi gauti visą būtiną informaciją apie sąlygas, kuriomis atitinkamą asmenį faktiškai planuojama laikyti įkalintą išduodančiojoje valstybėje narėje, kad įvertintų, ar yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jį perdavus tam asmeniui kiltų realus pavojus patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį.

19.

Taryba palankiai vertina tai, kad, siekdama pagerinti prieigą prie būtinos informacijos, 2019 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) pradėjo naudoti kalinimo už nusikalstamas veikas duomenų bazę, kurioje nuo 2015 m. iki 2019 m. vienoje vietoje kaupta informacija apie kalinimo sąlygas visose ES valstybėse narėse. FRA prašoma reguliariai atnaujinti šią duomenų bazę siekiant užtikrinti, kad pateikta informacija atitiktų ESTT nustatytus reikalavimus, ir vidutinės trukmės laikotarpiu įvertinti, ar duomenų bazė atitinka poreikius, su kuriais susiduriama praktiškai.

20.

Taryba prašo Komisijos atnaujinant EAO vadovą ypatingą dėmesį skirti gairių, kaip spręsti kalinimo sąlygų klausimą, teikimui specialistams, atsižvelgiant į vykstančio tarpusavio vertinimo devintojo etapo rezultatus. Atsižvelgdama į tai, Komisija taip pat turėtų apsvarstyti galimybę parengti praktinius sprendimus, pavyzdžiui, prašymo pateikti papildomą informaciją šabloną pagal Pagrindų sprendimo dėl EAO 15 straipsnio 2 dalį.

Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimas

21.

Chartijos 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra itin svarbi kaip garantija, kad bus apsaugotos visos asmenų teisės, kylančios iš ES teisės, ir kad bus apsaugotos bendros valstybių narių vertybės, nustatytos ES sutarties 2 straipsnyje, visų pirma teisinės valstybės vertybė (16).

22.

Taryba primena valstybėms narėms jų pareigą užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi ES ir užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, visų pirma galimybę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą. Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių trūkumams pašalinti, kad būtų sustiprintas tarpusavio pasitikėjimas ir išvengta bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose politizavimo pavojaus. Taryba ragina Komisiją šiuo atžvilgiu pasinaudoti savo kaip Sutarčių sergėtojos funkcija.

23.

Taryba pabrėžia, kad svarbu teikti specialistams būtiną paramą ir informaciją, kad jie galėtų atlikti dviejų etapų vertinimą, kurio reikia tais atvejais, kai įtariama, kad gali būti pažeista Chartijos 47 straipsnio 2 dalis, kaip nustatyta ESTT (17). Specialistai turi turėti galimybę susipažinti su objektyvia, patikima, tikslia ir tinkamai atnaujinta medžiaga, kad galėtų pirmiausia įvertinti, ar yra realus pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo pavojus, susijęs su išduodančiosios valstybės narės teismų nepriklausomumo stoka dėl sisteminių ar bendrų trūkumų. Antrame etape specialistai pagal Pagrindų sprendimo dėl EAO 15 straipsnio 2 dalį turi gauti visą būtiną informaciją, kad galėtų įvertinti, ar yra pagrįstų priežasčių manyti, kad atitinkamam asmeniui kils toks pavojus, jei jis bus perduotas, atsižvelgiant į asmeninę to asmens padėtį, taip pat į nusikalstamos veikos pobūdį ir faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas EAO.

24.

Taryba prašo Komisijos atnaujinant EAO vadovą pateikti specialistams gaires, kaip elgtis tais atvejais, kai įtariama, kad gali būti pažeista Chartijos 47 straipsnio 2 dalis, ir konsultuojantis su FRA apsvarstyti būdus, kaip pagerinti specialistų prieigą prie informacijos ir informacijos šaltinių, kuriais gali remtis specialistai, atsižvelgiant į ESTT nustatytus kriterijus.

Garantijos

25.

Pagal Pagrindų sprendimo dėl EAO 15 straipsnio 2 dalį ir ES sutarties 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą vykdančioji institucija gali prašyti papildomos informacijos, o išduodančioji institucija gali užtikrinti, kad, jeigu atitinkamas asmuo bus perduotas, jo pagrindinės teisės nebus pažeistos (18).

26.

Taryba pabrėžia, kad vykdančioji teisminė institucija, atsižvelgdama į valstybių narių teisminių institucijų tarpusavio pasitikėjimą, kuriuo grindžiama Europos arešto orderio sistema, turi remtis tomis garantijomis, bent jau nesant konkrečių priešingų įrodymų (19).

C.   Su tam tikrais procedūros aspektais susijusių klausimų sprendimas išduodančiojoje ir vykdančiojoje valstybėse narėse

Procesinių teisių stiprinimas EAO procesuose

27.

Jau padaryta didelė pažanga įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinių teisių srityje. Įgyvendinant veiksmų planą, skirtą procesinėms teisėms stiprinti (20), kuris yra Stokholmo programos (21) dalis, Direktyvoje 2010/64/ES (teisė į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas), Direktyvoje 2012/13/ES (teisė į informaciją), Direktyvoje 2013/48/ES (teisė turėti advokatą), Direktyvoje (ES) 2016/343 (nekaltumo prezumpcija, teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme), Direktyvoje (ES) 2016/800 (procesinės garantijos vaikams) ir Direktyvoje (ES) 2016/1919 (teisinė pagalba) nustatyti baudžiamiesiems procesams taikomi bendri būtiniausi reikalavimai.

28.

Iš 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos paskelbtų direktyvų 2010/64/ES (22) ir 2012/13/ES (23) įgyvendinimo ataskaitų ir 2019 m. rugsėjo 27 d. paskelbtos Direktyvos 2013/48/ES (24) įgyvendinimo ataskaitos matyti, kad akivaizdžiai reikia gerinti šių direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę. Taryba ragina atitinkamas valstybes nares ištaisyti įgyvendinimo ataskaitose nustatytus trūkumus ir užtikrinti visapusišką bei teisingą direktyvų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras pagal SESV 258 straipsnį ir prireikus tokias procedūras toliau inicijuos artimiausioje ateityje.

29.

Taryba pabrėžia, kad reikia įvertinti praktinį procesinių teisių veiksmingumą teismo procesuose išduodančiojoje ir vykdančiojoje valstybėse narėse pagal Pagrindų sprendimą dėl EAO. 2019 m. rugsėjo 27 d. FRA paskelbta ataskaita („Teisės praktikoje: teisė turėti advokatą ir procesinės teisės baudžiamuosiuose ir EAO procesuose“), kurioje apžvelgiama padėtis aštuoniose valstybėse narėse, yra vertingas indėlis šiuo atžvilgiu. Taryba prašo FRA apsvarstyti galimybę tęsti tyrimą, į jį įtraukiant visas valstybes nares ir ypatingą dėmesį skiriant teisininkų, dirbančių perdavimo procedūrų iki 2022 m. srityje, patirčiai.

Vertimai raštu

30.

Taryba primena, kad EAO turi būti išverstas į vieną iš vykdančiosios valstybės narės valstybinių arba priimtinų kalbų, ir pabrėžia, kad tinkamas vertimas yra būtinas veiksmingam perdavimo pagal EAO procedūrų veikimui.

31.

Taryba prašo valstybių narių apsvarstyti, ar EAO vertimo srityje jos galėtų geriau nei šiuo metu pasinaudoti Pagrindų sprendimo dėl EAO 8 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe priimti vertimus į vieną ar kelias kitas Europos Sąjungos oficialiąsias kalbas, siekiant supaprastinti ir paspartinti procedūrą.

Proceso perdavimas ir jurisdikcijos kolizijos

32.

Siekiant išvengti nebaudžiamumo sienų neturinčioje Europoje, pavyzdžiui, kai atsisakoma vykdyti EAO, kai kyla jurisdikcijos kolizija, arba dviejose ar daugiau valstybių narių vyksta paralelūs procesai dėl tų pačių bylos aplinkybių, kyla klausimas, inter alia, kaip galima veiksmingai perduoti procesą ir išspręsti jurisdikcijos kolizijas.

33.

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos pamatiniu sprendimu dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo (2009/948/TVR) (25) siekiama užkirsti kelią paraleliam procesui dėl tų pačių bylos aplinkybių ir ne bis in idem principo pažeidimams, tačiau juo tik nustatomos nuostatos dėl valstybių narių kompetentingų institucijų keitimosi informacija ir tiesioginių konsultacijų. Kaip pabrėžiama 2018 m. vasario 16 d. ataskaitoje dėl Eurojusto bylų jurisdikcijos kolizijų prevencijos ir sprendimo srityje, tebėra sunkumų, visų pirma sudėtingose bylose ir su neigiamomis jurisdikcijos kolizijomis susijusiose bylose.

34.

Šiuo metu nėra bendros baudžiamojo proceso perdavimo tarp valstybių narių teisinės sistemos. Tik 13 valstybių narių yra ratifikavusios 1972 m. gegužės 15 d. Europos konvenciją dėl baudžiamojo proceso perdavimo. Kitos valstybės narės remiasi 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose kartu su 2000 m. gegužės 29 d. Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose arba dvišaliais susitarimais ar neoficialiu bendradarbiavimu.

35.

Praeityje, nepaisant didelių pastangų, visų pirma 16 valstybių narių 2009 m. iniciatyvos siekiant priimti Tarybos pamatinį sprendimą dėl baudžiamojo proceso perdavimo (26), bendro sutarimo dėl ES priemonės pasiekti nepavyko. Tačiau, kaip pabrėžta 2018 m. vasario 16 d. Eurojusto ataskaitoje ir 2019 m. ETT 52-ojo plenarinio posėdžio išvadose (27), specialistai dėl to toliau susiduria su teisiniais ir praktiniais iššūkiais ir todėl yra linkę pritarti tam, kad būtų sukurta ES priemonė.

36.

Bendros tarp valstybių narių taikomos taisyklės dėl proceso perdavimo ir jurisdikcijos kolizijų iš esmės galėtų svariai prisidėti prie kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu didinant baudžiamojo proceso veiksmingumą ir gerinant tinkamą teisingumo vykdymą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

37.

Pirmininkavusi Rumunija savo ataskaitoje „Tolesni veiksmai teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo baudžiamosiose bylose srityje“ (28) pasiūlė toliau nagrinėti poreikį pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl proceso baudžiamosiose bylose perdavimo platesniame kontekste, įskaitant Pamatinio sprendimo 2009/948/TVR nuostatų dėl jurisdikcijos kolizijų vertinimą. Atsižvelgdama į šią ataskaitą, Komisija finansavo akademinį tyrimą dėl proceso baudžiamosiose bylose perdavimo; šis tyrimas bus baigtas 2021 m. antrąjį pusmetį.

38.

Taryba prašo Komisijos, kai tik bus gauti tyrimo rezultatai, su valstybėmis narėmis, Eurojustu ir ETT aptarti, ar įmanoma parengti naują pasiūlymą dėl ES proceso baudžiamosiose bylose perdavimo priemonės ir ar jis suteiktų pridėtinės vertės. Teigiamo atsakymo atveju Komisijos prašoma parengti poveikio vertinimą ir, kai tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Įkalinimui ir EAO naudojimui alternatyvių priemonių propagavimas

39.

Taryba ragina valstybes nares išnagrinėti galimybes, kai tikslinga, aktyviau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias sankcijas ir priemones, kaip išdėstyta Suomijos pirmininkavimo laikotarpiu priimtose Tarybos išvadose dėl su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo baudžiamojoje justicijoje (29).

40.

Svarstydama pasekmes, kurias EAO vykdymas turės prašomo perduoti asmens laisvei, išduodančioji institucija turi nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, yra proporcinga išduoti EAO. Šis vertinimas visų pirma apima klausimą, ar EAO yra tinkamiausia priemonė, ar vietoj jo galėtų būti naudojamos kitos teisminio bendradarbiavimo priemonės (pvz., Europos tyrimo orderiai, Europos teisminės priežiūros orderiai, kalinių perdavimas).

41.

Taryba prašo Komisijos ir valstybių narių apsvarstyti, ar reikia stiprinti kitų teisminio bendradarbiavimo priemonių naudojimą, atsižvelgiant į vykstančio tarpusavio vertinimo devinto etapo rezultatus.

D.   Prašymų išduoti ES piliečius trečiosioms šalims tvarkymas

42.

Taryba primena, kad 2020 m. birželio 4 d. neformalioje teisingumo ministrų vaizdo konferencijoje buvo pasikeista informacija apie dabartinę padėtį, susijusią su trečiųjų šalių ekstradicijos prašymų, susijusių su ES piliečiais, kurie nėra prašomosios valstybės narės piliečiai, tvarkymu.

43.

Atsižvelgiant į ESTT sprendimus byloje Petruhhin ir kelis vėlesnius sprendimus (30), valstybėms narėms, tvarkančioms tokius prašymus, tenka dvi prievolės: viena vertus, pareiga vykdyti esamus įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę ir kovoti su rizika, kad už atitinkamą nusikalstamą veiką nebus baudžiama, ir, kita vertus, valstybės narės, kurios neišduoda savo piliečių, pagal laisvo judėjimo ir nediskriminavimo dėl pilietybės principus privalo kuo veiksmingiau apsaugoti kitų valstybių narių piliečius nuo priemonių, kuriomis iš jų gali būti atimta teisė laisvai judėti ir apsigyventi ES. Šiuo klausimu ESTT išaiškino, kad prašomoji valstybė narė turi patikrinti, ar nėra alternatyvios, mažiau naudojimąsi laisvo judėjimo teisėmis ribojančios priemonės, kurią taikant būtų galima tiek pat veiksmingai pasiekti nebaudžiamumo prevencijos tikslą (31). Tai apima valstybės narės, kurios pilietis yra atitinkamas asmuo, informavimą ir, tos valstybės narės prašymu, prašomo perduoti asmens perdavimą tai valstybei narei taikant Pagrindų sprendimą dėl EAO, su sąlyga, kad minėta valstybė narė turi kompetenciją vykdyti to asmens baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus, padarytus už jos teritorijos ribų (32).

44.

Daug nuveikta siekiant išsiaiškinti, kaip valstybės narės praktiškai taiko sprendimu byloje Petruhhin nustatytus principus (33). Tačiau galiojančioje teismo jurisprudencijoje nepateikiamas sprendimas tuo atveju, kai pilietybės valstybė narė negali išduoti EAO dėl prašomo perduoti asmens.

45.

Taryba palankiai vertina tai, kad Eurojustas ir ETT atliko itin naudingą analizę, kaip praktiškai tvarkomi trečiųjų šalių prašymai išduoti Sąjungos piliečius. Taryba laiku aptars šios analizės rezultatus ir nuspręs, ar reikėtų imtis kokių nors tolesnių veiksmų ir, jei taip, kokia forma.

46.

Iš įvairių valstybių narių praktinės patirties matyti, kad yra atvejų, kai trečiosios šalys pateikia nepagrįstus ir neteisėtus ekstradicijos prašymus. Taryba prašo Komisijos atsižvelgiant į Eurojusto ir ETT atliktos analizės rezultatus apsvarstyti poreikį imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, pasiūlymą laikytis bendro požiūrio tvarkant trečiųjų šalių pateiktus galimai neteisėtus, be kita ko, politiškai motyvuotus, paieškos ir ekstradicijos prašymus. Šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į geriausią valstybių narių praktiką.

E.   EAO perdavimo procedūrų stiprinimas krizės metu

47.

Siekdamos užkirsti kelią COVID-19 plitimui, valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių, pavyzdžiui, uždarė sienas, sustabdė oro eismą ir nustatė griežtas ryšių palaikymo ir saugaus atstumo laikymosi taisykles. Tai taip pat padarė didelį poveikį teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, visų pirma perdavimo procedūroms pagal Pagrindų sprendimą dėl EAO.

48.

Taryba pabrėžia, kad tinkamo teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose užtikrinimas krizės metu yra labai svarbus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei. COVID-19 išryškino koordinuoto ir greito keitimosi informacija ir patirtimi svarbą ir poreikį toliau skaitmeninti valstybių narių bendradarbiavimą.

49.

Kalbant apie būtiną keitimąsi informacija ir patirtimi krizės metu, labai svarbu, kad visi susiję subjektai laikytųsi suderinto požiūrio, siekiant išvengti darbo dubliavimo ir supaprastinti informacijos rinkimą bei platinimą. Paaiškėjo, kad klausimynų naudojimas yra vertinga informacijos rinkimo priemonė, o Eurojusto ir ETT reguliariai atnaujinami sukaupti duomenys, apimantys Eurojusto, ETT ir pirmininkaujančios valstybės narės / Tarybos generalinio sekretoriato gautą informaciją, pasirodė esantys vertinga koordinuoto keitimosi informacija ir didelės pagalbos specialistams priemonė. Ateityje reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti elektroninę platformą, kurioje krizės metu kasdien būtų galima susipažinti su naudinga informacija ir ją atnaujinti.

50.

Taryba pabrėžia, kad skaitmeninimas atlieka itin svarbų vaidmenį. COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad reikia skubiai ir visapusiškai skaitmeninti tarpvalstybinį teisminį bendradarbiavimą, kaip pabrėžta Tarybos išvadose „Teisė kreiptis į teismą. Naudojimasis skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis“, dėl kurių buvo susitarta Vokietijos pirmininkavimo laikotarpiu (34). Daugeliu atvejų praktinius klausimus galima išspręsti skaitmeniniais sprendimais.

51.

Taryba palankiai vertina 2020 m. rugsėjo 14 d. paskelbtą Komisijos galutinę ataskaitą dėl tarpvalstybinės skaitmeninės baudžiamosios teisenos tyrimo. Atlikus šį tyrimą priimtose priemonėse ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šiems aspektams: saugių elektroninių ryšių kanalų tarp kompetentingų institucijų kūrimas, suderintas požiūris į elektroninių parašų pripažinimą ir naudojimą arba bent jau lankstesnis esamų sistemų naudojimas, didelių failų saugių perdavimo priemonių sukūrimas ir geresnis vaizdo konferencijų sistemų suderinimas, visų pirma jų kokybės ir techninio sąveikumo atžvilgiu.

---

(1)  OL L 190, 2002 7 18, p. 1.

(2)  OL C 449, 2018 12 13, p. 6.

(3)  Dok. 9728/19.

(4)  COM(2020) 270 final.

(5)  Tarpusavio pripažinimo teisinių priemonių laisvės atėmimo ar apribojimo srityje tarpusavio vertinimo 9-asis etapas, žr. dok. 6333/19 dėl vertinimo aprėpties.

(6)  Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo ataskaitos projektas (2019/2207(INI)), 2020 m. rugsėjo 4 d.; EPRS, Europos arešto orderio įgyvendinimo Europoje vertinimas, PE 642.839, 2020 m. birželio mėn.

(7)  Žr. pirmininkaujančios valstybės narės dokumentą 11419/20.

(8)  Žr. galutinę ataskaitą dok. 8302/4/09 REV 4 ir 6333/19.

(9)  COM(2006)8 final, COM(2007)407 final, COM(2011)175 final, COM(2020)270 final.

(10)  OL C 335, 2017 10 6, p. 1.

(11)  2016 m. balandžio 5 d. ESTT sprendimas byloje C-404/15, Aranyosi ir Caldararu; 2018 m. liepos 25 d. ESTT sprendimas byloje C-220/18 PPU; 2019 m. spalio 15 d. ESTT sprendimas byloje C-128/18, Dorobantu.

(12)  2018 m. liepos 25 d. ESTT sprendimas byloje C-216/18 PPU, LM. Žr. nagrinėjamas sujungtas bylas C-354/20 PPU ir C-412/20 PPU, Openbaar Ministerie e.a.

(13)  2016 m. balandžio 5 d. ESTT sprendimo byloje C-404/15, Aranyosi ir Caldararu, 85 ir 87 punktai.

(14)  Ministrų Komiteto rekomendacija Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių.

(15)  2016 m. balandžio 5 d. ESTT sprendimas byloje C-404/15, Aranyosi ir Caldararu; 2018 m. liepos 25 d. ESTT sprendimo byloje C-220/18 PPU 88–94 punktai; 2019 m. spalio 15 d. ESTT sprendimo byloje C-128/18, Dorobantu, 52–55 punktai.

(16)  2018 m. liepos 25 d. ESTT sprendimo byloje C-216/18 PPU, LM, 48 punktas.

(17)  2018 m. liepos 25 d. ESTT sprendimo byloje C-216/18 PPU, LM, 61, 68 ir 79 punktai.

(18)  2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-220/18 PPU, ML, 108–110 punktai.

(19)  2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-220/18 PPU, ML, 112 punktas.

(20)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos rezoliucija dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti (OL C 295, 2009 12 4, p. 1–3).

(21)  Stokholmo programa – atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui (OL C 115, 2010 5 4, p. 1–38).

(22)  COM(2018) 857 final.

(23)  COM(2018) 858 final.

(24)  COM(2019) 560 final.

(25)  OL L 328, 2009 12 15, p. 42.

(26)  OL C 219, 2009 9 12, p. 7.

(27)  Dok. 14501/19.

(28)  Dok. 9728/19.

(29)  OL C 422, 2019 12 16 p. 9.

(30)  2016 m. rugsėjo 6 d. ESTT sprendimas byloje C-182/15, Petruhhin; 2018 m. balandžio 10 d. ESTT sprendimas byloje C-191/16, Pisciotti; 2018 m. lapkričio 13 d. ESTT sprendimas byloje C-247/17, Raugevicius; 2020 m. balandžio 2 d. ESTT sprendimas byloje C-897/19 PPU, Ruska Federacija; žr. nagrinėjamą bylą C-398/19, Generalstaatsanwaltschaft Berlin.

(31)  2016 m. rugsėjo 6 d. ESTT sprendimo byloje C-182/15, Petruhhin, 41, 47–50 punktai.

(32)  2016 m. rugsėjo 6 d. ESTT sprendimo byloje C-182/15, Petruhhin, 41, 47–50 punktai.

(33)  Žr. dokumentus 10429/17, 15786/17, 15207/17.

(34)  OL C 342I, 2020 10 14, p. 1.

Euro kursas (1)

2020 m. gruodžio 3 d.

(2020/C 419/10)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2151
JPY	Japonijos jena	126,49
DKK	Danijos krona	7,4439
GBP	Svaras sterlingas	0,90358
SEK	Švedijos krona	10,3025
CHF	Šveicarijos frankas	1,0831
ISK	Islandijos krona	153,00
NOK	Norvegijos krona	10,7070
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,420
HUF	Vengrijos forintas	357,63
PLN	Lenkijos zlotas	4,4733
RON	Rumunijos lėja	4,8730
TRY	Turkijos lira	9,5021
AUD	Australijos doleris	1,6361
CAD	Kanados doleris	1,5692
HKD	Honkongo doleris	9,4188
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7175
SGD	Singapūro doleris	1,6228
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 325,91
ZAR	Pietų Afrikos randas	18,5475
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,9567
HRK	Kroatijos kuna	7,5470
IDR	Indonezijos rupija	17 181,51
MYR	Malaizijos ringitas	4,9453
PHP	Filipinų pesas	58,299
RUB	Rusijos rublis	90,8441
THB	Tailando batas	36,660
BRL	Brazilijos realas	6,3037
MXN	Meksikos pesas	24,1384
INR	Indijos rupija	89,7090

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Pranešimas apie antisubsidijų tyrimo dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio pakeistos folijos inicijavimą

(2020/C 419/11)

Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo skundą, pateiktą pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas) 10 straipsnį, kuriame teigiama, kad importuojama Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio pakeista folija yra subsidijuojama ir dėl to daroma žala (2) Sąjungos pramonei.

1.   Skundas

Skundą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 % visos aliuminio pakeistos folijos Sąjungoje, vardu 2020 m. spalio 21 d. pateikė šeši Sąjungos gamintojai (toliau – skundo pateikėjai).

Suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikiama nekonfidenciali skundo versija ir Sąjungos gamintojų paramos lygio analizė. Šio pranešimo 5.6 skirsnyje pateikiama informacija apie suinteresuotųjų šalių galimybę susipažinti su byla.

2.   Tiriamasis produktas

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – aliuminio pakeista folija, kurios storis mažesnis nei 0,021 mm, be pagrindo, po valcavimo toliau neapdorota, suvyniota į ritinius, kurių svoris didesnis kaip 10 kg (toliau – tiriamasis produktas).

Neįtraukiami šie produktai:

—	buitinė aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm, bet ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, po valcavimo toliau neapdorota, suvyniota į ritinius, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris didesnis kaip 10 kg,

—	buitinė aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,007 mm, bet mažesnis kaip 0,008 mm, suvyniota į bet kokio pločio ritinius, atkaitinta arba neatkaitinta,

—	buitinė aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm, bet ne didesnis kaip 0,018 mm, suvyniota į ritinius, kurių plotis didesnis kaip 650 mm, atkaitinta arba neatkaitinta,

—	buitinė aliuminio folija, kurios storis didesnis kaip 0,018 mm, bet mažesnis kaip 0,021 mm, suvyniota į bet kokio pločio ritinius, atkaitinta arba neatkaitinta.

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti informacijos apie produkto apibrėžtąją sritį, privalo tai padaryti per 10 dienų nuo šio pranešimo (3) paskelbimo dienos.

3.   Įtarimas dėl subsidijavimo

Kaip įtariama, subsidijuojamas produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 7607 11 19 (TARIC kodai 7607111960 ir 7606111991).

Skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamosios šalies tiriamojo produkto gamintojams Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė taikė įvairias subsidijas.

Kaip įtariama, teikiamos subsidijos, be kita ko, yra: 1) tiesioginis lėšų pervedimas ir galimas tiesioginis lėšų pervedimas ar įsipareigojimų perdavimas, 2) vyriausybės negautos arba nesurinktos pajamos, 3) vyriausybės tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos už mažesnį nei pakankamą atlygį. Skunde pateikta įrodymų, kad, pavyzdžiui, valstybės bankai ir kitos finansų įstaigos teikia įvairias dotacijas, paskolas ir kredito linijas lengvatinėmis sąlygomis ir eksporto kreditus; sumažintas ar netaikomas pajamų mokestis, sumažintas importo tarifas, atleidžiama nuo PVM ir jis grąžinamas; vyriausybės tiekiamos prekės už mažesnį nei pakankamą atlygį.

Skundo pateikėjai tvirtina įtariantys, kad minėtos priemonės yra subsidijavimas, nes jas taikydama Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė ar kitos regionų vyriausybės (įskaitant viešąsias įstaigas) teikia finansinę paramą, o tiriamąjį produktą eksportuojantys gamintojai gauna naudos. Įtariama, kad jos teikiamos tik tam tikroms įmonėms, pramonės šakoms ar įmonių grupėms, todėl yra individualios ir kompensuotinos. Atsižvelgiant į tai, subsidijų sumos, kaip įtariama, yra reikšmingos nagrinėjamajai šaliai.

Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija parengė memorandumą dėl įrodymų pakankamumo, kuriame pateikiama Komisijos atlikta visų jos turimų įrodymų, susijusių su KLR, analizė, ir kuriuo remdamasi Komisija inicijuoja tyrimą. Šį memorandumą galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje.

Komisija pasilieka teisę ištirti kitas atitinkamas subsidijas, kurios gali būti nustatytos atliekant tyrimą.

4.   Įtarimas dėl žalos ir priežastinis ryšys

Skundo pateikėjai pateikė įrodymų, kad tiriamojo produkto importas iš nagrinėjamosios šalies apskritai padidėjo absoliučiaisiais skaičiais.

Iš skundo pateikėjų pateiktų įrodymų matyti, kad importuojamo tiriamojo produkto kiekis ir kainos, be kitų padarinių, padarė neigiamą poveikį Sąjungos pramonės kainų lygiui, todėl darė didelę neigiamą įtaką bendriems Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, finansinei padėčiai ir užimtumui.

Be to, skundo pateikėjai pateikė įrodymų, kad KLR yra pakankamai laisvai disponuojamų pajėgumų, o tai rodo tikimybę, kad importas gerokai didės.

Taip pat įtariama, kad subsidijuoto importo srautas gali dar labiau padidėti dėl muitų tarifų ir priemonių, neseniai tiriamajam produktui nustatytų trečiosiose rinkose, kaip antai Jungtinėse Valstijose, Turkijoje, Indijoje, Meksikoje ir Indonezijoje. Tai rodo tikimybę, kad eksportas vėl bus nukreiptas į Sąjungą ir dėl to gerokai išaugs subsidijuotas importas. Skundo pateikėjai įtaria, kad šie aplinkybių pokyčiai yra aiškiai numatomi ir neišvengiami.

Skundo pateikėjai taip pat įtaria, kad nesąžiningo importo padidėjimas yra pagrindinė žalos priežastis ir kad nėra jokių kitų veiksnių, kurie susilpnintų priežastinį ryšį.

Komisija mano, kad yra pakankamai įrodymų, kad importuojamo tiriamojo produkto kiekis ir kainos, be kitų padarinių, padarė neigiamą poveikį Sąjungos pramonės parduotam kiekiui ir kainų lygiui, todėl darė didelę neigiamą įtaką bendriems Sąjungos pramonės veiklos rezultatams.

5.   Procedūra

Informavusi valstybes nares ir nustačiusi, kad Sąjungos pramonė pateikė skundą ar kad toks skundas buvo pateiktas jos vardu ir kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą, Komisija inicijuoja tyrimą pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį.

Atliekant tyrimą bus nustatyta, ar nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamasis produktas yra subsidijuojamas ir ar subsidijuojamas importas padarė žalos Sąjungos pramonei.

Jei tyrimo išvados tai patvirtins, bus tiriama, ar priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams.

Remiantis pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, nagrinėjamosios šalies vyriausybė pakviesta dalyvauti konsultacijose.

2018 m. birželio 8 d. įsigaliojusiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/825 (4) (prekybos apsaugos priemonių modernizavimo dokumentų rinkiniu) padaryta įvairių pakeitimų, susijusių su tvarkaraščiu ir terminais, anksčiau taikytais antisubsidijų tyrimuose. Visų pirma Komisija turi pateikti informaciją apie numatomą laikinųjų muitų nustatymą likus 3 savaitėms iki laikinųjų priemonių nustatymo. Sutrumpinti terminai, per kuriuos suinteresuotosios šalys turi pranešti apie save, ypač ankstyvajame tyrimo etape. Todėl Komisija prašo suinteresuotųjų šalių laikytis šiame pranešime ir kituose Komisijos pranešimuose nustatytų procedūrinių etapų ir terminų.

Komisija taip pat atkreipia šalių dėmesį į tai, kad kilus COVID-19 protrūkiui paskelbtas pranešimas (5) dėl galimo COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams.

5.1.    Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą bus nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas bus nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

5.2.    Pastabos dėl skundo ir tyrimo inicijavimo

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti pastabų dėl skundo (įskaitant klausimus, susijusius su žala ir priežastiniu ryšiu), arba bet kokių aspektų, susijusių su tyrimo inicijavimu (įskaitant skundo rėmimo lygį), privalo tai padaryti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Prašymai išklausyti dėl tyrimo inicijavimo turi būti pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

5.3.    Subsidijavimo nustatymo procedūra

Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti tiriamąjį produktą eksportuojantys gamintojai (6). Kuo glaudžiau bendradarbiauti su Komisija taip pat kviečiamos kitos šalys, iš kurių Komisija sieks gauti atitinkamos informacijos, kad nustatytų tiriamajam produktui taikomas kompensuotinas subsidijas ir jų sumą.

5.3.1.   Nagrinėjamosios šalies gamintojų tyrimas

a)   Atranka

Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamojoje šalyje gali būti daug su šiuo tyrimu susijusių eksportuojančių gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų eksportuojančių gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi eksportuojantys gamintojai arba jų vardu veikiantys atstovai prašomi per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos Komisijai pateikti informaciją apie savo bendrovę (-es). Ši informacija turi būti teikiama per TRON.tdi šiuo adresu: https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/tdi/form/b4e93881-94c5-6b55-1a58-907cc74e7173. Informacija apie prisijungimą prie TRON pateikiama 5.6 ir 5.8 skirsniuose.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą eksportuojančių gamintojų atrankai, Komisija taip pat kreipėsi į KLR valdžios institucijas ir gali kreiptis į visas žinomas nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų asociacijas.

Jei atranka būtina, gamintojai bus atrenkami remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo arba eksporto apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Komisija visiems žinomiems gamintojams, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir gamintojų asociacijoms praneš (jei reikia, per nagrinėjamosios šalies valdžios institucijas) apie atrinktas bendroves.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą su nagrinėjamosios šalies gamintojais susijusiam tyrimui, Komisija atrinktiems gamintojams, visoms žinomoms gamintojų asociacijoms ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms pateiks klausimynus.

Kai Komisija gaus reikiamą informaciją eksportuojantiems gamintojams atrinkti, ji informuos atitinkamas šalis apie savo sprendimą, ar jie atrinkti. Atrinkti eksportuojantys gamintojai užpildytą klausimyną turės pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl jų atrinkimo dienos, jei nenurodyta kitaip.

Komisija prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos pridės pastabą dėl atrankos. Visos pastabos dėl atrankos turi būti gautos per 3 dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrankos dienos.

Eksportuojantiems gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2501. Klausimynas taip pat bus prieinamas visoms žinomoms eksportuojančių gamintojų asociacijoms ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms.

Nedarant poveikio galimybei taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį, bendrovės, kurios sutiko, kad gali būti atrenkamos, bet nebuvo atrinktos, laikomos bendradarbiaujančiomis bendrovėmis (toliau – neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai).

b)   Neatrinktoms bendrovėms taikoma individuali kompensuotinų subsidijų suma

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai gali prašyti, kad Komisija jiems nustatytų individualią kompensuotinų subsidijų sumą. Norėdami, kad būtų nustatyta individuali kompensuotinų subsidijų suma, eksportuojantys gamintojai turi užpildyti klausimyną ir tinkamai jį užpildę grąžinti per 30 dienų nuo pranešimo apie atranką dienos, jei nenurodyta kitaip. Eksportuojantiems gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2501.

Komisija nagrinės, ar neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams gali būti nustatytas individualus muitas pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį.

Tačiau nustatyti individualią kompensuotinų subsidijų sumą prašantys neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai turėtų žinoti, kad Komisija vis dėlto gali nuspręsti individualios kompensuotinų subsidijų sumos jiems nenustatyti, jei, pavyzdžiui, neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų būtų tiek daug, kad toks nustatymas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti.

5.3.2.   Nesusijusių importuotojų tyrimas (7) (8)

Šiame tyrime kviečiami dalyvauti tiriamąjį produktą iš KLR į Sąjungą importuojantys nesusiję importuotojai.

Atsižvelgdama į tai, kad gali būti daug su šiuo tyrimu susijusių nesusijusių importuotojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų nesusijusių importuotojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai arba jų vardu veikiantys atstovai prašomi per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos Komisijai pateikti šio pranešimo priede nurodytą informaciją apie savo bendrovę (-es).

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą nesusijusių importuotojų atrankai, Komisija taip pat gali kreiptis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

Jei atranka būtina, importuotojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška tiriamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Komisija visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir importuotojų asociacijoms praneš apie atrinktas bendroves.

Komisija prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos taip pat pridės pastabą dėl atrankos. Visos pastabos dėl atrankos turi būti gautos per 3 dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrankos dienos.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, Komisija atrinktiems nesusijusiems importuotojams pateiks klausimynus. Šios šalys užpildytą klausimyną privalo pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrankos dienos, jei nenurodyta kitaip.

Importuotojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2501.

5.4.    Žalos nustatymo ir Sąjungos gamintojų tyrimo procedūra

Nustatant žalą remiamasi tiesioginiais įrodymais ir objektyviai vertinama subsidijuoto importo apimtis, jo įtaka kainoms Sąjungos rinkoje ir poveikis Sąjungos pramonei. Siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonei padaryta žala, Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti Sąjungos tiriamojo produkto gamintojai.

Atsižvelgdama į tai, kad yra daug susijusių Sąjungos gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija nusprendė sumažinti tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka vykdoma pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

Komisija preliminariai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Išsamesnės informacijos galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje. Suinteresuotosios šalys raginamos teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Be to, kiti Sąjungos gamintojai ar jų vardu veikiantys atstovai, manantys, kad yra priežasčių, dėl kurių jie turėtų būti atrinkti, turi susisiekti su Komisija per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Visos pastabos dėl preliminariai atrinktų bendrovių turi būti gautos per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, jei nenurodyta kitaip.

Komisija visiems žinomiems Sąjungos gamintojams ir (arba) Sąjungos gamintojų asociacijoms praneš apie galiausiai atrinktas bendroves.

Atrinkti Sąjungos gamintojai užpildytą klausimyną turės pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl jų atrinkimo dienos, jei nenurodyta kitaip.

Sąjungos gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2501.

5.5.    Sąjungos interesų vertinimo procedūra

Nustačius, kad vykdomas subsidijavimas ir dėl to padaryta žala, pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį bus sprendžiama, ar antisubsidinių priemonių priėmimas neprieštarautų Sąjungos interesams.

Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės sąjungos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos raginami pateikti Komisijai informacijos apie Sąjungos interesus.

Informacija dėl Sąjungos interesų vertinimo turi būti pateikta per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, jei nenurodyta kitaip. Šią informaciją galima teikti laisva forma arba pildant Komisijos parengtą klausimyną.

Klausimynų, įskaitant tiriamojo produkto naudotojams skirtą klausimyną, kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2501. Bet kuriuo atveju į informaciją, pateiktą pagal 31 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei pateikiant ji bus paremta faktiniais įrodymais, pagrindžiančiais jos tikrumą.

5.6.    Suinteresuotosios šalys

Kad galėtų dalyvauti tyrime, suinteresuotosios šalys, pvz., eksportuojantys gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės sąjungos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos, pirmiausia turi įrodyti, kad jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję.

Nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir atstovaujančios asociacijos, kurie pateikė informaciją pagal 5.3.1, 5.3.2 ir 5.4 skirsniuose aprašytas procedūras, bus laikomi suinteresuotosiomis šalimis, jei jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję.

Kitos šalys galės dalyvauti tyrime kaip suinteresuotosios šalys tik nuo to momento, kai apie save praneš, ir su sąlyga, kad jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję. Dėl to, kad subjektas laikomas suinteresuotąja šalimi, nedaromas poveikis pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymui.

Suinteresuotosioms šalims susipažinti su byla galima per TRON.tdi adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI. Kad gautumėte prieigą, laikykitės tame puslapyje pateiktų nurodymų.

5.7.    Galimybė būti išklausytiems Komisijos tyrimo tarnybų

Visos suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų.

Visi prašymai išklausyti turi būti pateikiami raštu, juose turi būti nurodytos prašymo priežastys ir santrauka klausimų, kuriuos suinteresuotoji šalis nori aptarti per klausymą. Per klausymą bus nagrinėjami tik klausimai, kuriuos suinteresuotosios šalys iš anksto pateikė raštu.

Klausymų tvarkaraštis:

—	kad klausymas galėtų vykti iki laikinųjų priemonių nustatymo, prašymas turėtų būti pateiktas per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, o klausymas paprastai surengiamas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos,

—	pasibaigus pirminiam etapui prašymas turėtų būti pateiktas per 5 dienas nuo pirminio faktų atskleidimo arba informacinio dokumento dienos, o klausymas paprastai surengiamas per 15 dienų nuo pranešimo apie atskleidimą arba informacinio dokumento dienos,

—

galutiniame etape prašymas turėtų būti pateiktas per 3 dienas nuo galutinio faktų atskleidimo dienos, o klausymas paprastai surengiamas per laikotarpį, skirtą pastaboms dėl galutinio faktų atskleidimo pateikti. Papildomo galutinio faktų atskleidimo atveju prašymas turėtų būti pateiktas iš karto gavus šio papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumentą, o klausymas paprastai surengiamas per pastaboms dėl šio atskleidimo pateikti skirtą terminą.

Nurodytu tvarkaraščiu nedaromas poveikis Komisijos tarnybų teisei tinkamai pagrįstais atvejais leisti rengti klausymus ne pagal šį tvarkaraštį ir Komisijos teisei tinkamai pagrįstais atvejais atsisakyti rengti klausymą. Jeigu Komisijos tarnybos atmeta prašymą išklausyti, atitinkamai šaliai bus pranešta apie tokio atsisakymo priežastis.

Iš esmės per klausymus nebus pristatoma į bylą iki tol neįtraukta faktinė informacija. Nepaisant to, siekiant užtikrinti gerą administravimą ir sudaryti sąlygas Komisijos tarnyboms atlikti tyrimą, suinteresuotųjų šalių gali būti paprašyta po klausymo pateikti naujos faktinės informacijos.

5.8.    Rašytinės informacijos teikimo, užpildytų klausimynų siuntimo ir susirašinėjimo tvarka

Prekybos apsaugos tyrimams atlikti Komisijai pateikiama informacija neturi būti saugoma autorių teisių. Prieš pateikdamos Komisijai informaciją ir (arba) duomenis, kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, suinteresuotosios šalys turi paprašyti autorių teisių subjekto specialaus leidimo, kuriuo būtų aiškiai leidžiama Komisijai: a) naudoti informaciją ir duomenis atliekant šį prekybos apsaugos tyrimą ir b) pateikti informaciją ir (arba) duomenis šio tyrimo suinteresuotosioms šalims taip, kad jos galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą.

Visa laikyti konfidencialia prašoma rašytinė informacija, įskaitant šiame pranešime prašomą informaciją, užpildytus klausimynus ir suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama grifu „neskelbtina“ (9). Šiam tyrimui informaciją teikiančių šalių prašoma nurodyti priežastis, dėl kurių prašoma informaciją laikyti konfidencialia.

Šalys, teikiančios „neskelbtiną“ informaciją, pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 2 dalį privalo kartu pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, paženklintą grifu „suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Santrauka turėtų būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę. Jei konfidencialią informaciją teikianti šalis nenurodo tinkamos prašymo laikyti informaciją konfidencialia priežasties arba nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, Komisija į tokią informaciją gali neatsižvelgti, nebent remiantis atitinkamais šaltiniais įrodoma, kad ši informacija yra teisinga.

Visą informaciją ir prašymus, įskaitant nuskenuotus įgaliojimus ir sertifikatus, suinteresuotosios šalys raginamos teikti per TRON.tdi (https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI). Naudodamos TRON.tdi arba e. paštą suinteresuotosios šalys sutinka su elektroninio informacijos teikimo taisyklėmis, nustatytomis dokumente „Susirašinėjimas su Europos Komisija nagrinėjant prekybos apsaugos bylas“, paskelbtame Prekybos generalinio direktorato svetainėje http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/june/tradoc_148003.pdf. Suinteresuotosios šalys turi nurodyti savo pavadinimą, adresą, telefono numerį ir galiojantį e. pašto adresą, be to, jos turėtų užtikrinti, jog nurodytas e. pašto adresas būtų oficialios darbinės dėžutės, kuri kasdien tikrinama. Kai bus pateikti kontaktiniai duomenys, Komisija bendraus su suinteresuotosiomis šalimis tik per TRON.di arba e. paštu, nebent šios aiškiai nurodytų pageidaujančios visus dokumentus iš Komisijos gauti kitomis ryšio priemonėmis arba dokumentus dėl jų pobūdžio tektų siųsti registruotu paštu. Išsamesnių taisyklių ir informacijos dėl susirašinėjimo su Komisija, įskaitant informacijos teikimo per TRON.tdi ir e. paštu principus, suinteresuotosios šalys gali rasti minėtose susirašinėjimo su suinteresuotosiomis šalimis gairėse.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: CHAR 04/039

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

E. paštas:

Subsidijų klausimais

TRADE-AS675-ACF-SUBSIDY@ec.europa.eu

Žalos ir Sąjungos interesų klausimais

TRADE-AS675-ACF-INJURY@ec.europa.eu

6.   Tyrimo tvarkaraštis

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalimi tyrimas baigiamas, jei įmanoma, per 12 mėnesių ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Pagal pagrindinio reglamento 29 a straipsnį Komisija pateiks informaciją apie numatomą laikinųjų muitų nustatymą likus 4 savaitėms iki laikinųjų priemonių nustatymo. Suinteresuotosios šalys gali prašyti šios informacijos raštu per 4 mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Suinteresuotosios šalys galės per 3 darbo dienas raštu pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo.

Tais atvejais, kai Komisija ketina nenustatyti laikinųjų muitų, bet tęsti tyrimą, suinteresuotosioms šalims raštu bus pranešta apie muitų netaikymą likus 4 savaitėms iki pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos.

Suinteresuotosios šalys iš esmės galės per 15 dienų raštu pateikti pastabas dėl negalutinių išvadų arba informacinio dokumento ir per 10 dienų raštu pateikti pastabas dėl galutinių išvadų, jei nenurodyta kitaip. Kai taikoma, papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumente bus nurodyti terminai, per kuriuos suinteresuotosios šalys gali raštu teikti pastabas.

7.   Informacijos pateikimas

Paprastai suinteresuotosios šalys informaciją gali pateikti tik per šio pranešimo 5 ir 6 skirsniuose nustatytus terminus. Pateikiant bet kokią kitą į tuos skirsnius neįtrauktą informaciją, turėtų būti laikomasi šio tvarkaraščio:

—	visa informacija negalutinių išvadų etapu turėtų būti pateikta per 70 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, jei nenurodyta kitaip,

—

pirminiame etape suinteresuotosios šalys neturėtų pateikti naujos faktinės informacijos pasibaigus pastabų dėl pirminio faktų atskleidimo arba informacinio dokumento pateikimo terminui, jei nenurodyta kitaip. Pasibaigus šiam terminui suinteresuotosios šalys naują faktinę informaciją gali pateikti tik tada, jei jos gali įrodyti, kad tokia nauja faktinė informacija būtina siekiant paneigti kitų suinteresuotųjų šalių pateiktus faktinius teiginius ir jei tokią naują faktinę informaciją galima patikrinti per turimą laiką siekiant laiku užbaigti tyrimą,

—	kad tyrimas būtų baigtas iki privalomų terminų, Komisija nepriims informacijos iš suinteresuotųjų šalių po pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikimo termino arba, jei taikytina, po pastabų dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikimo termino.

8.   Galimybė teikti pastabas dėl kitų šalių pateiktos informacijos

Siekiant užtikrinti teises į gynybą, suinteresuotosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos. Suinteresuotosios šalys gali teikti pastabas dėl klausimų, iškeltų kitų suinteresuotųjų šalių pateiktoje informacijoje, bet negali kelti naujų klausimų.

Tokios pastabos turėtų būti teikiamos laikantis šių terminų:

—	visos pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių iki laikinųjų priemonių nustatymo pateiktos informacijos turėtų būti pateiktos per 75 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, jei nenurodyta kitaip,

—	pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su negalutinių išvadų atskleidimu arba informaciniu dokumentu, turėtų būti pateiktos per 7 dienas nuo pastabų dėl negalutinių išvadų arba informacinio dokumento pateikimo termino, jei nenurodyta kitaip,

—

pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su galutinių išvadų atskleidimu, turėtų būti pateiktos per 3 dienas nuo pastabų dėl galutinių išvadų pateikimo termino, jei nenurodyta kitaip. Papildomo galutinio faktų atskleidimo atveju pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su šiuo papildomu faktų atskleidimu, turėtų būti pateiktos per 1 dieną nuo pastabų dėl šio papildomo atskleidimo pateikimo termino, jei nenurodyta kitaip.

Nurodytu laikotarpiu nedaromas poveikis Komisijos teisei tinkamai pagrįstais atvejais prašyti suinteresuotųjų šalių pateikti papildomos informacijos.

9.   Šiame pranešime nustatytų terminų pratęsimas

Šiame pranešime nustatyti terminai gali būti pratęsti, jei to prašo suinteresuotosios šalys, nurodydamos pagrįstą priežastį.

Prašyti pratęsti šiame pranešime nurodytus terminus reikėtų tik išimtinėmis aplinkybėmis ir jie bus pratęsti tik tinkamai pagrįstais atvejais.

Bet kuriuo atveju terminas klausimyno atsakymams pateikti dažniausiai pratęsiamas daugiausia 3 dienomis ir paprastai ne daugiau kaip 7 dienomis.

Terminas, per kurį turi būti pateikta kita pranešime apie inicijavimą nurodyta informacija, gali būti pratęstas 3 dienomis, nebent įrodoma, kad yra išimtinių aplinkybių.

10.   Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį išvados (negalutinės arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją gali būti neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei bendradarbiavimo atveju.

Atsakymo pateikimas ne kompiuterine forma nelaikomas nebendradarbiavimu, jeigu suinteresuotoji šalis įrodo, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų. Suinteresuotoji šalis turėtų nedelsdama susisiekti su Komisija.

11.   Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tikrina prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminą ir visus kitus prašymus, susijusius su suinteresuotųjų šalių ir trečiųjų šalių teisėmis į gynybą, kurie gali būti pateikti tyrimo metu.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti atskiros suinteresuotosios šalies klausymą ir veikti kaip tarpininkas, kad būtų visapusiškai užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Prašymai išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Bylas nagrinėjantis pareigūnas išnagrinės prašymo priežastis. Šie klausymai turėtų vykti tik tuo atveju, jei klausimai per tinkamą laiką nebuvo išspręsti su Komisijos tarnybomis.

Visi prašymai turi būti pateikti tinkamu laiku, kad nebūtų sutrukdyta sklandžiai vykdyti tyrimus. Todėl suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas kuo greičiau po tokio įvykio, dėl kurio toks dalyvavimas yra pagrįstas. Jeigu prašymai išklausyti pateikiami nesilaikant atitinkamų tvarkaraščių, bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat išnagrinės tokių pavėluotai pateiktų prašymų priežastis, iškeltų klausimų pobūdį ir šių klausimų poveikį teisėms į gynybą, tinkamai atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti gerą administravimą ir laiku baigti tyrimą.

Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/trade-policy-and-you/contacts/hearing-officer/.

12.   Asmens duomenų tvarkymas

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (10).

Pranešimą apie duomenų apsaugą, kuriuo visi asmenys informuojami apie asmens duomenų tvarkymą vykdant Komisijos prekybos apsaugos veiklą, galima rasti Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/policy/accessing-markets/trade-defence/

---

(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(2)  Bendras terminas „žala“ reiškia materialinę žalą, materialinės žalos grėsmę arba materialines kliūtis pramonei kurtis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio d punkte.

(3)  Nuorodos į šio pranešimo paskelbimą yra nuorodos į jo paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(4)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/825, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 143, 2018 6 7, p. 1).

(5)  Pranešimas dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (OL C 86, 2020 3 16, p. 6).

(6)  Eksportuojantis gamintojas – bet kuri nagrinėjamosios šalies bendrovė, gaminanti ir į Sąjungos rinką tiesiogiai ar per trečiąją šalį eksportuojanti tiriamąjį produktą, taip pat ir visos su ja susijusios bendrovės, dalyvaujančios gaminant, vidaus rinkoje parduodant ar eksportuojant tiriamąjį produktą.

(7)  Šis skirsnis skirtas tik su eksportuojančiais gamintojais nesusijusiems importuotojams. Su eksportuojančiais gamintojais susiję importuotojai turi užpildyti eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną, kuris pateikiamas suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2501. Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais, jeigu: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį asmuo – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(8)  Nesusijusių importuotojų pateikti duomenys taip pat gali būti naudojami dėl kitų šio tyrimo aspektų, ne vien žalai nustatyti.

(9)  „Neskelbtinas“ dokumentas yra konfidencialus dokumentas pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį ir PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 12 straipsnio 4 dalį. Toks dokumentas taip pat saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį.

(10)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10058 – Porsche/Transnet/JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 419/12)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10065 — Advent/Nielsen Global Connect)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 419/13)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9993 — Allianz/Noble)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 419/14)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10092 — Accel-KKR Capital Partners/OMERS Private Equity/KCS)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 419/15)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10035 – Burnam Parties / Kroenke Parties / SMG / Cascade Investment / StorageMart)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 419/16)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.