1.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijai, kad sprendimo projekte nurodytas antikonkurencinis elgesys yra įmonių susitarimas ir (arba) suderinti veiksmai, nustatyti EAPB sutarties 65 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje faktinių aplinkybių metu.

2.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijos sprendimo projekte pateiktam susitarimų ir (arba) suderintų veiksmų objekto (produkto) ir geografinės rinkos vertinimui.

3.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijai, kad sprendimo projekte nurodytos įmonės dalyvavo darant vieną tęstinį, sudėtingą EAPB sutarties 65 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kaip nurodyta sprendimo projekte.

4.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijai, kad susitarimų ir (arba) suderintų veiksmų tikslas ir (arba) poveikis – konkurencijos ribojimas, kaip nurodyta EAPB sutarties 65 straipsnio 1 dalyje.

5.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijai, kad susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai galėjo smarkiai paveikti ES valstybių narių tarpusavio prekybą.

6.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijai, kad taikomas teisinis pagrindas yra Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 2 dalis.

7.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijai, kad taikoma materialinė teisė yra EAPB sutarties 65 straipsnio 1 dalis, nors ji nebegalioja.

8.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijos atliktam pažeidimo trukmės vertinimui.

9.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijai, kad 2018 m. balandžio 23 d. žodinio bylos nagrinėjimo metu buvo ištaisyta procedūrinė klaida, kurią Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nurodė savo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendime.

10.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijai dėl bylos nagrinėjimo pratęsimo.

11.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijai, kad argumentai, kuriuos šalys pateikė pratęsus bylos nagrinėjimą, yra tinkamai išnagrinėti sprendimo projekte.

12.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria Komisijai, kad dėl sprendimo projekte nurodytų motyvų, derinant bendrąjį interesą ir atitinkamų įmonių interesą, reikia užtikrinti veiksmingą konkurencijos taisyklių įgyvendinimą Europos Sąjungoje.

13.   

Patariamasis komitetas (8 valstybės narės) pritaria, kad Europos Komisija priimtų pakartotinį sprendimą.

14.   

Patvirtinu, kad Ispanijos ir Italijos atstovai šiame Patariamojo komiteto posėdyje dalyvavo naudodamiesi vaizdo konferencijos priemonėmis ir paprašė manęs jų vardu pasirašyti Patariamojo komiteto nuomonę.

1.   

Patariamasis komitetas (4 valstybės narės) pritaria Komisijos išvadai, kad senaties terminas dar nesuėjo.

2.   

Patariamasis komitetas (4 valstybės narės) pritaria Komisijai, kad šio sprendimo projekto adresatams turėtų būti skirta bauda.

3.   

Patariamasis komitetas (4 valstybės narės) pritaria Komisijai dėl bazinio baudų dydžio.

4.   

Patariamasis komitetas (4 valstybės narės) pritaria Komisijai dėl bazinio baudų dydžio padidinimo dėl vienos iš šalių atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

5.   

Patariamasis komitetas (4 valstybės narės) pritaria dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių taikymo dviem šalims, kurios ribotą laiką nedalyvavo atliekant vienus iš veiksmų.

6.   

Patariamasis komitetas (4 valstybės narės) pritaria Komisijai dėl išimtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo šioje byloje.

7.   

Patariamasis komitetas (4 valstybės narės) pritaria Komisijai dėl išimtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės dydžio.

8.   

Patariamasis komitetas (4 valstybės narės) pritaria Komisijai dėl baudos sumažinimo sumos pagal 1996 m. Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju vienos iš šalių atžvilgiu.

9.   

Patariamasis komitetas (4 valstybės narės) pritaria Komisijai dėl galutinio baudų dydžio.

10.   

Patariamasis komitetas (4 valstybės narės) rekomenduoja jo nuomonę paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1)   

Sprendimo projektu siekiama pakartotinai priimti ankstesnį 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimą (toliau – 2009 m. sprendimas) (2), kurį 2017 m. panaikino Teisingumo Teismas ir kuris buvo ankstesnio 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimo (toliau – 2002 m. sprendimas) (3), 2007 m. panaikinto Bendrojo Teismo, pakartotinis sprendimas.

(2)   

(3)   

(4)   

2017 m. gruodžio 15 d. raštu Konkurencijos generalinis direktoratas (toliau – Konkurencijos GD) kiekvienai šaliai paaiškino išvadas, kurias padarė remdamasis 2017 m. rugsėjo 21 d. Teismo sprendimais, ir kurio pagrindu jis ketino atnaujinti bylos nagrinėjimą, siekdamas galutinės pozicijos byloje. Rašte buvo paaiškinta, kad pagal Teisingumo Teismo sprendimą Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija (toliau – PVC II teismo praktika), panaikinus Komisijos sprendimą, byla gali būti atnaujinta nuo tada, kai buvo nustatyta procedūrinė klaida (11). Šioje byloje 2002 m. sprendimo panaikinimas turėjo įtakos ne jo parengiamiesiems aktams, o tik žodiniam bylos nagrinėjimui. Tais pačiais raštais sprendimo adresatai buvo atitinkamai pakviesti pareikšti susidomėjimą dalyvauti naujame žodiniame bylos nagrinėjime, apimančiame ir bylos esmę. Visos šalys atsakė 2018 m. vasario 1 d. ir išreiškė susidomėjimą dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime.

(5)   

Vėlesniais 2018 m. kovo 22 d. ir balandžio 13 d. raštais Konkurencijos GD paaiškino, kad teisingas pažeidimo vertinimo pagrindas yra EAPB sutarties 65 straipsnis, o pasibaigus EAPB sutarties galiojimui, Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 buvo teisingas procedūros pagrindas. Raštuose taip pat buvo paaiškinta, kad, šioje byloje priėmus naują sprendimą dėl baudų, Komisija laikysis 1998 m. Baudų nustatymo metodo gairių ir vadovausis savo 2008 m. birželio 30 d. raštuose išdėstytais argumentais (kad ji neskirs didesnių baudų, nei nustatytos 2002 m.).

(6)   

Įmonių „Alfa“ ir „Valsabbia“ prašymu Konkurencijos GD informavo šalis, kad prieš naują žodinį bylos nagrinėjimą valstybių narių konkurencijos institucijos gavo prieštaravimų pareiškimą, papildomą prieštaravimų pareiškimą ir jų atitinkamus atsakymus kartu su 2017 m. gruodžio 15 d. raštais, atsakymus į šiuos raštus ir 2018 m. kovo 22 d. raštus.

(7)   

Naujas žodinis bylos nagrinėjimas įvyko 2018 m. balandžio 23 d. ir jame dalyvavo keturios iš penkių šalių: įmonės „Alfa“, „Feralpi“, „Ferriere Nord“ ir „Valsabbia“.

(8)   

Įmonė „Partecipazioni Industriali“ nedalyvavo naujame žodiniame bylos nagrinėjime (12). Tačiau įmonei „Partecipazioni Industriali“ jos prašymu leidau pateikti rašytines pastabas vietoje žodinio atsiliepimo per tą patį laikotarpį, kuris numatytas naujajam žodiniam bylos nagrinėjimui. Įmonė „Partecipazioni Industriali“ šias rašytines pastabas pateikė 2018 m. balandžio 24 d.2018 m. gegužės 7 d. įmonė „Feralpi“, kuri dalyvavo naujame žodiniame bylos nagrinėjime, pateikė ir naują rašytinį atsiliepimą.

(9)   

Valstybių narių konkurencijos institucijos buvo pakviestos dalyvauti naujame žodiniame bylos nagrinėjime ir šešioms iš jų buvo atstovaujama naujame žodiniame bylos nagrinėjime (13).

(10)   

Kai kurios šalys teigė, kad nauju 2018 m. balandžio 23 d. žodiniu bylos nagrinėjimu negalima išspręsti problemos dėl 2002 m. nesurengto žodinio bylos nagrinėjimo dėl bylos esmės, į kurį būtų buvusios pakviestos valstybių narių konkurencijos institucijos, nes 2002 m. žodiniuose bylos nagrinėjimuose dalyvavo ir kitos trys įmonės bei įmonių asociacija, kurioms taip pat buvo skirtas prieštaravimo pareiškimas, 2002 m. sprendimas ir 2009 m. sprendimas. Nemanau, kad šis argumentas įtikinamas, nes prieštaravimo pareiškimo adresatas neturi teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime dalyvaujant kitiems prieštaravimo pareiškimo adresatams (14).

(11)   

Savo rašytiniuose ir žodiniuose pareiškimuose remdamosi generalinės advokatės J. Kokott išvada byloje Solvay / Komisija (15) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (16), visos šalys kritikavo per ilgą šios bylos nagrinėjimo trukmę – maždaug 18 metų – ir teigė, kad buvo pažeista jų pagrindinė teisė į bylos išnagrinėjimą per pagrįstą laiką, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio antroje pastraipoje. Šalių teigimu, Komisija neturėjo teisės atnaujinti bylos nagrinėjimo, nes jo per ilga trukmė ir poreikis du kartus pakartotinai priimti tą patį sprendimą priskirtini išimtinai pačios Komisijos padarytiems pažeidimams. Jeigu vis dėlto Komisija nuspręstų priimti trečią sprendimą, reikalaujantį, kad įmonės nutrauktų pažeidimą, ji turėtų gerokai sumažinti baudas, kad būtų atsižvelgta į per ilgą bylos nagrinėjimo trukmę.

(12)   

Iš tikrųjų šioje byloje reikia atidžiai išnagrinėti klausimą, ar nebuvo pažeista šalių pagrindinė teisė į bylos išnagrinėjimą per pagrįstą laiką, kuri yra pripažinta Teisingumo Teismo praktikoje kaip bendrasis Europos Sąjungos teisės principas ir įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio antroje pastraipoje.

(13)   

Atsižvelgiant į visus administracinių ir teisminių procedūrų etapus, absoliuti šios bylos nagrinėjimo, kuris prasidėjo 2000 m. spalio–gruodžio mėn. Komisijai atlikus patikrinimus, trukmė be jokios abejonės yra itin ilga. Iš tikrųjų jau praėjo daugiau nei 18 metų. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimuose Teisingumo Teismas nenagrinėjo daugelio apeliacinio skundo, pareikšto dėl Bendrojo Teismo sprendimų, pagrindų tiek, kiek pastaraisiais Teismo sprendimais buvo patvirtintas 2009 m. sprendimas, tikėtina, kad bent jau kai kurios šalys pasinaudos savo teise reikalauti, kad Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas vėl peržiūrėtų trečiąjį Komisijos sprendimą. Darant prielaidą, kad šiuo trečiuoju teisminės peržiūros etapu bus galutinai užbaigtos šios bylos nagrinėjimas administracine ir teismine tvarka, galima numanyti, kad iki to laiko galėtų būti praėję 22 ar 23 metai.

(14)   

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad bylos nagrinėjimo trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas pagal kiekvienos bylos aplinkybes ir ypač pagal bylos svarbą atitinkamoms šalims, jos sudėtingumą ir šalių bei kompetentingų institucijų elgesį, o atitinkamų kriterijų sąrašas nėra baigtinis (17).

(15)   

Vadinasi tai, kad dar nėra suėjęs sankcijų skyrimo senaties terminas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1/2003 25 straipsnyje, neatsako į šį klausimą (18).

(16)   

Nepagrįstą bylos nagrinėjimo trukmę gali lemti ne tik per ilga vienos ar kelių atskirų bylos nagrinėjimo etapų trukmė, bet ir bendra bylos nagrinėjimo administracine ir teismine tvarka trukmė (19).

(17)   

Negalima teigti, kad Komisija turėtų įvertinti tik savo pačios bylos nagrinėjimo trukmę. Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnio antra pastraipa yra tik dvi tos pačios pagrindinės šalių teisės į bylos išnagrinėjimą per pagrįstą laiką išraiškos (20). Suinteresuotų įmonių požiūriu, svarbu tik tai, kada sprendimą jų klausimu galutinai priims nešališka institucija (21).

(18)   

Komisija negali visiškai neprisiimti atsakomybės už visą bylos nagrinėjimo, įskaitant teisminio nagrinėjimo etapus, trukmę, nes sistemos, kurioje Komisija veikia ir kaip tyrėja, ir kaip pirmosios instancijos sprendimų priėmėja antimonopolinėse bylose, suderinamumas su pagrindinėmis teisėmis priklauso nuo to, ar šalys turi galimybę apskųsti Komisijos sprendimus ES teismams (22).

(19)   

Neabejotinai egzistuoja reali grėsmė, kad Teisingumo Teismas gali nuspręsti, jog bendra bylos nagrinėjimo šioje byloje trukmė, įskaitant du etapus, kai ją nagrinėjo Bendrasis Teismas priėmus 2002 m. sprendimą ir 2009 m. sprendimą, yra nepagrįstai ilga. Tada kyla klausimas, kokia būtų tinkama taisomoji priemonė.

(20)   

Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, jeigu sprendimas nepriimamas per pagrįstą laiką ir dėl to padaromas procedūrinis pažeidimas, kuris yra pagrindinės teisės pažeidimas, suinteresuotoji šalis turi turėti teisę į veiksmingą teisinę gynybą, užtikrinančią tinkamą jos teisių gynimo priemonę (23).

(21)   

Teisingumo Teismas dažnai susidurdavo su klausimu, kokias taisomąsias priemones turėtų taikyti Bendrasis Teismas arba pats Teisingumo Teismas, jeigu Bendrasis Teismas ar Teisingumo Teismas nustatytų, kad antimonopolinės bylos nagrinėjimas administracine ir (arba) teismine tvarka buvo nepagrįstai ilgas.

(22)   

Teisingumo Teismas nuosekliai laikėsi nuomonės, kad Bendrasis Teismas arba Teisingumo Teismas gali panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo nustatytas SESV 101 ar 102 straipsnių pažeidimas ir skiriamos baudos už tokį pažeidimą, tik įrodęs, kad nepagrįsta bylos nagrinėjimo administracine ir (arba) teismine tvarka trukmė neigiamai paveikė suinteresuotųjų įmonių teises į gynybą vykstant bylos nagrinėjimui administracine ir (arba) teismine tvarka (24).

(23)   

Abstraktūs ir netikslūs suinteresuotųjų įmonių teiginiai, kad buvo pažeista jų teisė į gynybą, nėra pakankami. Turi būti įrodytas konkretus neigiamas poveikis įmonės gebėjimui gintis, pavyzdžiui, kad tuo metu, kai įmonei pavėluotai buvo suteikta galimybė susipažinti su Komisijos byla, įmonės darbuotojai, kurie būtų galėję pateikti išteisinamuosius Komisijos byloje esančių įrodymų paaiškinimus, nebegyveno ar su jais nebuvo galima susisiekti, tačiau su tokiais asmenimis būtų buvę galima susisiekti, jeigu galimybė susipažinti su bylos medžiaga nebūtų buvusi suteikta pavėluotai (25).

(24)   

Teisingumo Teismas visada laikėsi nuomonės, kad neįrodžius konkretaus neigiamo poveikio įmonės gebėjimui gintis, Bendrasis Teismas arba Teisingumo Teismas galėjo skirti tik finansinę kompensaciją. Nors pagal ankstesnę teismų praktiką Bendrasis Teismas arba Teisingumo Teismas, pasinaudojęs savo neribota jurisdikcija pagal SESV 261 straipsnį (26), galėjo skirti šią kompensaciją sumažindamas baudą, naujesnėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tinkama taisomoji priemonė yra suinteresuotosios įmonės galimybė pareikšti atskirą ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal SESV 268 straipsnį kartu su SESV 340 straipsnio antra pastraipa (27).

(25)   

Šioje byloje nemačiau įrodymų, kad nepagrįstai ilga bylos nagrinėjimo trukmė turėjo konkretų neigiamą poveikį šalių gebėjimui gintis. Pirmas administracinis bylos nagrinėjimo etapas, po kurio buvo priimtas 2002 m. sprendimas, vyko gana sparčiai ir šalys tuo metu galėjo susipažinti su visa bylos medžiaga. Per naują 2018 m. balandžio 23 d. žodinį bylos nagrinėjimą ir įvairiuose rašytiniuose pareiškimuose, pateiktuose atnaujinus bylos nagrinėjimą po 2017 m. gruodžio 15 d. raštų, šalys neįrodė jokio konkretaus neigiamo poveikio jų gebėjimui gintis. Priešingai, esminiai argumentai, išdėstyti per naują žodinį bylos nagrinėjimą ir kai kuriuose iš minėtų rašytinių pareiškimų, patvirtina šalių gebėjimą gintis.

(26)   

Nepaisant to, šalys tvirtina, kad šioje konkrečioje byloje, kai jau dabar gali būti pažeista jų pagrindinė teisė į bylos išnagrinėjimą per pagrįstą laiką, Komisija privalėtų nedelsdama nutraukti bylos nagrinėjimą, kad sąmoningai nepratęstų jau per ilgos bylos nagrinėjimo trukmės ir toliau nepažeistų pagrindinės šalių teisės.

(27)   

Nors negaliu vadovautis visais šalių argumentais šiuo atžvilgiu iki jų galutinės išvados, manau, kad šalys yra teisios, jog padėtis, kurioje šiuo metu yra atsidūrusi Komisija šioje byloje, skiriasi nuo padėties, kuri nagrinėjama 21–24 punktuose nurodytoje teismų praktikoje.

(28)   

21–24 punktuose nurodyta teismų praktika yra susijusi su taisomąja priemone, kurią Bendrasis Teismas arba Teisingumo Teismas turėtų taikyti, jeigu Bendrasis Teismas arba Teisingumo Teismas nustatytų, jog antimonopolinės bylos nagrinėjimas administracine ir (arba) teismine tvarka yra nepagrįstai ilgas, tuo tarpu klausimas, kuris šiuo metu yra iškilęs Komisijai šioje byloje, yra tas, ar ji turėtų tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti naują, trečią sprendimą, dėl kurio, vėliau atlikus teisminę peržiūrą, į kurią šalys turi visas teises, ir taip labai ilgas bylos nagrinėjimas neabejotinai pailgėtų dar ketveriais ar penkeriais metais (žr. 13 punktą).

(29)   

Esminis skirtumas yra tas, kad Komisija neprivalo atnaujinti bylos nagrinėjimo, kai ankstesnis sprendimas, kuriuo buvo nustatytas antimonopolinis pažeidimas ir skirtos baudos, yra panaikinamas procedūriniu pagrindu, taip pat neprivalo tęsti tokio atnaujinto bylos nagrinėjimo iki naujo sprendimo priėmimo.

(30)   

Kadangi Komisija turi pilną teisę savo nuožiūra nuspręsti, ar pradėti tyrimą dėl galimo antimonopolinių draudimų pažeidimo ir ar tęsti tyrimus, kol bus priimtas pirmas sprendimas, kuriuo bus nustatytas antimonopolinis pažeidimas ir skirtos baudos (28), ji taip pat turi pilną teisę savo nuožiūra nuspręsti, ar atnaujinti bylos nagrinėjimą, kai toks pirmas sprendimas panaikinamas procedūriniu pagrindu, ir ar tęsti atnaujintą bylos nagrinėjimą iki antro sprendimo priėmimo. Analogiškai, jeigu šis antras sprendimas vėl panaikinamas procedūriniu pagrindu, Komisija ir vėl turi pilną teisę nuspręsti, ar atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ar tęsti atnaujintą bylos nagrinėjimą iki trečio sprendimo priėmimo.

(31)   

Visgi nesutinku su šalių nuomone, kad tokiomis aplinkybėmis, kai yra reali grėsmė, kad Teisingumo Teismas nuspręstų, jog bendra bylos nagrinėjimo trukmė jau yra nepagrįstai ilga, Komisija neišvengiamai prarastų bet kokią teisę ir automatiškai būtų priversta nutraukti bylos nagrinėjimą. toks požiūris per daug šališkai pabrėžia poreikį ginti šalių teises pagal Pagrindinių teisių chartiją į tai, kad jų byla būtų išnagrinėta per pagrįstą laiką, ir visiškai neatsižvelgia į ES konkurencijos taisyklių, kurios yra pagrindinis Sutarčių tikslas, įgyvendinimo svarbą (29).

(32)   

Mano nuomone, teisinga pozicija yra tokia, kad dabartinėmis aplinkybėmis Komisija, naudodamasi savo teise nuspręsti savo nuožiūra, ar atnaujinti bylos nagrinėjimą ir tęsti tokį bylos nagrinėjimą iki naujo sprendimo, kuriuo bus nustatytas antimonopolinis pažeidimas ir skirtos baudos, priėmimo, turi apsvarstyti ir tinkamai įvertinti galimai įvykusį pagrindinės šalių teisės į jų bylos išnagrinėjimą per pagrįstą laiką pažeidimą ir tolesnį jos sprendimo poveikį šalių pagrindinės teisės apsaugai.

(33)   

Tai reiškia, kad, prieš priimdama naują, trečią sprendimą šioje byloje, Komisija, atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, turi išnagrinėti, ar šio trečio sprendimo, kurio priėmimu siekiama įgyvendinti ES konkurencijos taisykles, tikslas nebus nusvertas siekio apsaugoti šalių teises pagal Pagrindinių teisių chartiją.

(34)   

Jeigu atlikus vertinimą bus nustatyta, kad naujo trečio sprendimo, kurio priėmimu siekiama įgyvendinti ES konkurencijos taisykles, tikslas nusveria siekį apsaugoti šalių pagrindines teises pagal chartiją, Komisija gali priimti tokį trečią sprendimą. Tada, mano manymu, Komisija, siekdama ištaisyti galimą pagrindinės šalių teisės pažeidimą, turi sumažinti šalims skiriamų baudų dydžius. Sumažinimo dydis turi atspindėti bylos specifiką, įskaitant tai, kad per ilga šios bylos trukmė negali būti priskiriama kurios nors iš šalių elgesiui (30).

(35)   

Mano nuomone, sprendimo projektas atitinka šiuos reikalavimus. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į visas konkrečias bylos aplinkybes, jame daroma išvada, kad trečio sprendimo, kuriuo skiriamos baudos, priėmimas yra iš esmės pateisinamas, ir, atsižvelgiant į ilgą bylos nagrinėjimo trukmę, baudos sumažinamos 50 proc. Net jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad bylos nagrinėjimo trukmė šioje byloje yra nepagrįstai ilga, šis sumažinimas būtų tinkama taisomoji priemonė (31).

(36)   

Palyginti su 2009 m. sprendimu, be 35 punkte nurodyto 50 proc. sumažinimo, sprendimo projekte atsižvelgiama į 2014 m. gruodžio 9 d. Teismo sprendimus ir tokiu būdu bazinis įmonėms „Partecipazioni Industriali“ ir „Ferriere Nord“ skirtų baudų dydis atitinkamai sumažinamas 3 proc. ir 6 proc. (32) Be to, atsižvelgiant į įmonės „Partecipazioni Industriali“ finansinę padėtį, sprendimo projekte taip pat netaikomas atgrasomasis daugiklis įmonei „Partecipazioni Industriali“ ir jai skiriama 0 EUR bauda, pritaikius 10 proc. viršutinę ribą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį.

(37)   

Vadovaudamasis Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsniu, išnagrinėjau, ar sprendimo projektas susijęs tik su tais prieštaravimais, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, ir padariau teigiamą išvadą.

(38)   

Iš esmės darau išvadą, kad šioje byloje buvo veiksmingai užtikrinta visų šalių galimybė naudotis procesinėmis teisėmis.