Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014L0025

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB Tekstas svarbus EEE

OJ L 94, 28.3.2014, p. 243–374 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/25/oj

28.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/243


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/25/ES

2014 m. vasario 26 d.

dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį ir 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

atsižvelgiant į 2011 m. birželio 27 d. Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Vertinimo ataskaita: ES viešojo pirkimo teisės aktų poveikis ir veiksmingumas“ rezultatus atrodo tikslinga išlaikyti taisykles dėl vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose veikiančių subjektų vykdomų pirkimų, nes nacionalinės valdžios institucijos ir toliau gali daryti įtaką šių subjektų elgesiui, įskaitant dalyvavimą jų kapitalo valdyme ir atstovavimą tokių subjektų administravimo, valdymo ar priežiūros organuose. Kita priežastis toliau reglamentuoti tuose sektoriuose vykdomus pirkimus yra rinkų, kuriose veikia tų sektorių subjektai, uždarumas dėl valstybių narių teikiamų specialiųjų ar išimtinių teisių, susijusių su atitinkamai paslaugai teikti reikalingų prekių tiekimu, paslaugų teikimu ar tinklų eksploatavimu;

(2)

siekiant užtikrinti, kad vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose veikiančių subjektų vykdomi pirkimai būtų atverti konkurencijai, turėtų būti parengtos nuostatos dėl pirkimų procedūrų koordinavimo, kai sutarčių vertė viršija tam tikrą ribą. Toks koordinavimas yra būtinas siekiant užtikrinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) principų, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, taip pat iš jų kylančių principų, pavyzdžiui, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, veikimą. Atsižvelgiant į paveikiamų sektorių pobūdį, pirkimo procedūrų koordinavimu Sąjungos lygiu, kad be to, kad būtų užtikrintas tų principų taikymas, turėtų būti nustatyta geros komercinės praktikos sistema ir turėtų būti sudarytos sąlygos kuo didesniam lankstumui;

(3)

jeigu pirkimo vertė nesiekia nustatytų vertės ribų, nuo kurių turi būti taikomos nuostatos dėl koordinavimo Sąjungos lygiu, rekomenduojama atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl tinkamo SESV nustatytų taisyklių ir principų taikymo;

(4)

strategijoje „Europa 2020“, nustatytoje 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „Europa 2020: Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“), viešiesiems pirkimams tenka svarbus vaidmuo kaip vienai iš rinkos priemonių, naudotinų siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo kartu užtikrinant efektyviausią viešųjų lėšų naudojimą. Tuo tikslu reikėtų persvarstyti ir modernizuoti viešųjų pirkimų taisykles, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB (5), kad būtų padidintas viešųjų išlaidų efektyvumas, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVI) dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, ir kad perkantiesiems subjektams būtų suteikta galimybė geriau pasinaudoti viešųjų pirkimų teikiamomis galimybėmis siekiant bendrų visuomenės tikslų. Taip pat reikia išaiškinti svarbiausias sąvokas ir koncepcijas, kad būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas ir įtraukti tam tikri tvirtai nusistovėjusios susijusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos aspektai;

(5)

įgyvendinant šią direktyvą reikėtų atsižvelgti į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (6), visų pirma pasirenkant ryšio priemones ir nustatant technines specifikacijas, sutarties skyrimo kriterijus ir sutarties įvykdymo sąlygas;

(6)

pirkimo sąvoką reikėtų kuo labiau suderinti su sąvoka, taikoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES (7), deramai atsižvelgiant į sektorių, kuriems taikoma ši direktyva, specifiką;

(7)

reikėtų priminti, kad nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei vykdant pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma įstatymais, kitais teisės aktais ar darbo sutartims grindžiamų paslaugų teikimui. Kai kuriose valstybėse narėse tai galėtų būti, pavyzdžiui, tam tikrų paslaugų teikimas bendruomenei, pavyzdžiui, geriamojo vandens tiekimas;

(8)

taip pat tikslinga priminti, kad ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams. Taip pat joje neturėtų būti nagrinėjamas bendrojo ekonominio intereso paslaugų, kurias patikėta teikti tik viešiesiems ar privatiesiems subjektams, liberalizavimo ar paslaugas teikiančių viešųjų subjektų privatizavimo klausimas.

Taip pat turėtų būti priminta, kad valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų arba kitų paslaugų (kaip antai, pašto paslaugų) teikimą – ar jas teikti kaip bendrojo ekonominio intereso paslaugas, ar kaip bendrojo intereso neekonomines paslaugas, ar kaip šių dviejų rūšių paslaugų derinį. Tikslinga paaiškinti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma bendrojo intereso neekonominėms paslaugoms;

(9)

galiausiai turėtų būti priminta, kad ši direktyva nedaro poveikio nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų teisei laisvai spręsti, laikantis Sąjungos teisės, kaip apibrėžti bendrojo ekonominio intereso paslaugas, teisei nustatyti jų taikymo sritį ir teiktinos paslaugos ypatybes, įskaitant visas su paslaugos kokybe susijusias sąlygas, kad būtų įvykdyti jų viešosios politikos tikslai, kurių ja siekiama. Taip pat ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimams pagal SESV 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridėtą prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis), teikti, pavesti teikti ir finansuoti bendrojo ekonominio intereso paslaugas. Be to, šioje direktyvoje nenagrinėjami bendrojo ekonominio intereso paslaugų finansavimo klausimai ir valstybių narių pagal Sąjungos konkurencijos taisykles suteiktos paramos, visų pirma socialinėje srityje, sistemos;

(10)

sutartis turėtų būti laikoma darbų pirkimo sutartimi tik tuomet, kai jos dalykas yra veiklos rūšių, išvardytų I priede, vykdymas, net jei sutartis apima ir kitų paslaugų, kurių reikia norint atlikti tokias veiklas, teikimą. Paslaugų pirkimo sutartys, ypač susijusios su nuosavybės valdymo paslaugomis, tam tikromis aplinkybėmis gali apimti ir darbus. Vis dėlto jeigu šie darbai nėra esminiai sutarties pagrindinio dalyko atžvilgiu ir yra galimas jo padarinys ar papildymas, tai, kad šie darbai įtraukti į sutartį, nėra pagrindas paslaugų pirkimo sutartį laikyti darbų pirkimo sutartimi.

Vis dėlto, atsižvelgiant į darbų pirkimo sutarčių įvairovę, perkantieji subjektai turėtų numatyti galimybę skirti darbų projektavimo ir atlikimo sutartis tiek atskirai, tiek kartu. Šia direktyva nesiekiama nustatyti, kada sutartys turi būti skiriamos atskirai, kada kartu;

(11)

darbui, atitinkančiam perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus, atlikti reikia, kad tas subjektas būtų ėmęsis priemonių to darbo pobūdžiui apibrėžti arba bent turėjęs lemiamos įtakos jo projektui. Tai, kad rangovas įvykdo visus darbus arba jų dalį savo priemonėmis arba užtikrina, kad jie būtų įvykdyti kitomis priemonėmis, neturėtų tapti priežastimi pakeisti sutarties klasifikacijos kaip darbų pirkimo sutarties, jeigu tik rangovas prisiima tiesioginę ar netiesioginę teisiškai vykdytiną pareigą užtikrinti, kad darbai bus įvykdyti;

(12)

sąvoka „perkančiosios organizacijos“ ir ypač sąvoka „viešosios teisės reglamentuojami subjektai“ buvo ne kartą nagrinėtos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Siekiant paaiškinti, kad šios direktyvos taikymo sritis ratione personae turėtų likti nepakitusi, tikslinga laikytis apibrėžčių, kuriomis rėmėsi Teismas, ir įtraukti tam tikrus toje teismų praktikoje duotus paaiškinimus pačioms apibrėžtims suprasti nesiekiant keisti teismų praktikoje išplėtotos koncepcijos supratimo.

Tuo tikslu reikėtų paaiškinti, kad subjektas, kuris vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą patiria nuostolių, neturėtų būti laikomas „viešosios teisės reglamentuojamu subjektu“, nes gali būti manoma, kad bendrojo intereso poreikiai, kuriems patenkinti jis įsteigtas arba kuriuos patenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio. Panašiai, su atitinkamo subjekto finansavimo kilme susijusi sąlyga taip pat buvo nagrinėjama teismų praktikoje, kurioje išaiškinta, inter alia, kad būti finansuota „didžiąja dalimi“ reiškia daugiau nei pusę sumos ir kad toks finansavimas gali apimti naudotojų mokėjimus, kurie nustatomi, apskaičiuojami ir surenkami pagal viešosios teisės taisykles;

(13)

mišriųjų sutarčių atveju taikytinos taisyklės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į pagrindinį sutarties dalyką, jeigu objektyviai negalima atskirti sutartį sudarančių skirtingų dalių. Todėl reikėtų paaiškinti, kaip perkantieji subjektai turėtų nustatyti, ar skirtingas dalis galima atskirti, ar negalima. Toks paaiškinimas turėtų būti pagrįstas susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teismų praktika. Turėtų būti nusprendžiama kiekvienu atskiru atveju, laikantis nuostatos, kad išreikštų ar numanomų perkančiojo subjekto ketinimų laikyti tam tikrus mišriosios sutarties aspektus neatskiriamais neturėtų pakakti, nes jie turėtų būti paremti objektyviais įrodymais, kuriais galima pagrįsti šiuos ketinimus ir nustatyti, kad yra poreikis sudaryti vieną sutartį. Pavyzdžiui, toks pagrįstas poreikis sudaryti vieną sutartį galėtų būti vieno pastato statybos atveju, jeigu viena to pastato dalis būtų numatyta tiesioginiam atitinkamo perkančiojo subjekto naudojimui, o kita dalis būtų numatyta valdyti koncesijos pagrindu, pavyzdžiui, siekiant įrengti visuomenei skirtą automobilių stovėjimo aikštelę. Turėtų būti paaiškinta, kad poreikis sudaryti vieną sutartį gali kilti tiek dėl techninio, tiek dėl ekonominio pobūdžio priežasčių;

(14)

mišriųjų sutarčių, kurias galima atskirti, atveju perkantieji subjektai visada turi teisę skirti atskiras sutartis atskiroms mišriosios sutarties dalims; tokiu atveju kiekvienai atskirai daliai taikytinos nuostatos turėtų būti nustatomos tik atsižvelgiant į tos konkrečios sutarties charakteristikas. Kita vertus, perkantiesiems subjektams nusprendus įtraukti į pirkimą kitus elementus, kad ir kokia būtų jų vertė ir kad ir kokia būtų teisinė tvarka, kuri kitu atveju būtų buvusi taikoma papildomiems elementams, pagrindinis principas turėtų būti toks: tais atvejais, kai sutartis turėtų būti skiriama pagal šios direktyvos nuostatas, jeigu ji skiriama atskirai, tada ši direktyva turėtų ir toliau būti taikoma visai mišriajai sutarčiai;

(15)

vis dėlto speciali nuostata turėtų būti nustatyta mišriosioms sutartims, apimančioms gynybos ar saugumo aspektus arba dalis, kurioms SESV netaikoma. Tokiais atvejais ši direktyva galėtų būti netaikoma su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių ir kad sprendimas skirti vieną sutartį yra priimtas ne tam, kad sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB (8). Turėtų būti paaiškinta, kad perkantiesiems subjektams neturėtų būti užkirtas kelias pasirinkti tam tikroms mišriosioms sutartims taikyti ne Direktyvą 2009/81/EB, o šią direktyvą;

(16)

be to, sutartys galėtų būti skiriamos kelių veiklos rūšių, kurioms gali būti taikoma skirtinga teisinė tvarka, reikalavimams vykdyti. Turėtų būti paaiškinta, kad vienai sutarčiai, kuria siekiama aprėpti keletą veiklos rūšių, taikytiną teisinę tvarką turėtų reglamentuoti taisyklės, taikytinos veiklai, kuriai ji visų pirma skirta. Veiklą, kuriai sutartis visų pirma skirta, galima nustatyti remiantis reikalavimų, kuriuos turi atitikti konkreti sutartis, analize, kurią atlieka perkantysis subjektas siekdamas apskaičiuoti sutarties vertę ir parengti pirkimo dokumentus. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, įsigyjant vieną įrenginį kelių rūšių veiklai vykdyti, kai nėra informacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kokiu mastu kiekvienai veiklos rūšiai įrenginys būtų naudojamas, gali būti neįmanoma objektyviai nustatyti, kurios rūšies veiklai sutartis visų pirma skirta. Reikėtų nurodyti tokiais atvejais taikytinas taisykles;

(17)

turėtų būti paaiškinta, kad sąvoka „ekonominės veiklos vykdytojai“ turėtų būti aiškinama plačiai, įtraukiant visus asmenis ir (arba) subjektus, kurie rinkoje siūlosi vykdyti darbus, tiekti produktus ar teikti paslaugas, neatsižvelgiant į teisinę formą, kurią jie pasirinko savo veiklai vykdyti. Taigi, įmonės, filialai, patronuojamosios įmonės, partnerystės, kooperatinės bendrovės, ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės, universitetai (tiek valstybiniai, tiek privatūs), taip pat kitų rūšių subjektai nei fiziniai asmenys turėtų visais atvejais visi patekti į ekonominės veiklos vykdytojo sąvoką, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra „juridiniai asmenys“;

(18)

turėtų būti paaiškinta, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės, įskaitant į laikinas asociacijas susibūrusias grupes, gali dalyvauti sutarties skyrimo procedūrose, nebūtinai iš šių grupių reikalaujant turėti specialią teisinę formą. Tiek, kiek būtina, pavyzdžiui, kai keliamas bendrosios ir individualiosios atsakomybės reikalavimas, skyrus tokioms grupėms sutartį iš jų gali būti pareikalauta turėti specialią formą.

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad perkantieji subjektai turėtų galėti aiškiai nustatyti, kokiu būdu ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi įvykdyti šioje direktyvoje nustatytus kvalifikacijos vertinimo ir kokybinės atrankos kriterijus ir reikalavimus, keliamus savarankiškai dalyvaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams.

Ekonominės veiklos vykdytojų grupėms skirtų sutarčių vykdymui gali tekti nustatyti tokias sąlygas, kokios atskiriems dalyviams nekeliamos. Tokios sąlygos, kurios turėtų būti pateisinamos dėl objektyvių priežasčių ir turėtų būti proporcingos, galėtų, pavyzdžiui, apimti reikalavimą paskirti bendrą atstovą arba pagrindinį partnerį pirkimo procedūros tikslais, arba reikalavimą pateikti informaciją apie grupės sudėtį;

(19)

siekiant užtikrinti tikrą rinkos atvėrimą ir tinkamą pirkimo taisyklių taikymo vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose pusiausvyrą, reikia, kad subjektai, kuriems taikoma ši direktyva, būtų identifikuojami ne pagal juridinį statusą, o pagal kitus požymius. Todėl reikėtų užtikrinti, kad būtų išlaikytas viešajame ir privačiajame sektoriuose veiklą vykdančių perkančiųjų subjektų lygiateisiškumas. Taip pat būtina užtikrinti, laikantis SESV 345 straipsnio, kad nebūtų daromas poveikis turto nuosavybės sistemą reglamentuojančioms taisyklėms valstybėse narėse;

(20)

nustatant šios direktyvos taikymo sritį itin svarbi yra specialiųjų ar išimtinių teisių sąvoka, nes subjektams, kurie nėra nei perkančiosios organizacijos, nei viešosios įmonės, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, šios direktyvos nuostatos taikomos tik tokiu mastu, kiek jie vykdo vienos iš šiomis teisėmis grindžiamų rūšių veiklą. Todėl tikslinga paaiškinti, kad teisės, kurios buvo suteiktos taikant objektyviais kriterijais grindžiamą procedūrą, visų pirma vadovaujantis Sąjungos teisės aktais, kurios atžvilgiu užtikrintas pakankamas viešumas, nėra laikomos specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis šios direktyvos tikslais.

Tie teisės aktai turėtų apimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB (9), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB (10), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB (11), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 (13).

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad tas teisės aktų sąrašas nėra baigtinis ir kad teisės, suteiktos bet kuria, taip pat ir koncesijų, forma, kurios buvo suteiktos taikant kitas objektyviais kriterijais grindžiamas procedūras ir kurių atžvilgiu užtikrintas pakankamas viešumas, nėra laikomos specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis siekiant nustatyti šios direktyvos taikymo sritį ratione personae. Išimtinių teisių koncepcija taip pat turėtų būti remiamasi nustatant, ar derybų be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse naudojimas būtų pateisinamas dėl to, kad dėl tam tikrų išimtinių teisių apsaugos atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas.

Tačiau, atsižvelgiant į šių nuostatų skirtingą ratio legis, reikėtų paaiškinti, kad išimtinių teisių sąvoka nebūtinai turi turėti tą pačią reikšmę šiuose dviejuose kontekstuose. Taigi, reikėtų paaiškinti, kad subjektas, kuriam, taikant objektyviais kriterijais grindžiamą procedūrą, kurios atžvilgiu užtikrintas pakankamas skaidrumas, suteikta išimtinė teisė teikti tam tikrą paslaugą konkrečioje geografinėje vietovėje, pats nebūtų perkantysis subjektas (jeigu tai yra privatus subjektas), tačiau vis dėlto būtų vienintelis subjektas, kuris galėtų teikti atitinkamą paslaugą toje vietovėje;

(21)

tam tikri subjektai vykdo veiklą tiek šilumos, tiek aušinimo energijos gamybos, perdavimo arba paskirstymo srityse. Gali atsirasti tam tikro netikrumo dėl to, kurios taisyklės taikomos su šiluma, o kurios – su aušinimu susijusiai veiklai. Todėl reikėtų paaiškinti, kad ši direktyva yra taikoma perkančiosioms organizacijoms, viešosioms įmonėms ir privačioms bendrovėms, vykdančioms veiklą šilumos ūkio sektoriuje, tačiau privačių įmonių atveju taikoma papildoma sąlyga, kad veikla turi būti vykdoma remiantis specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis. Kita vertus, aušinimo srityje veiklą vykdančioms perkančiosioms organizacijoms taikomos Direktyvoje 2014/24/ES nustatytos taisyklės, o viešosioms įmonėms ir privačioms įmonėms, nepaisant to, ar privačios įmonės veikia remdamosi specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis, viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad ir šilumos tiekimo, ir aušinimo sutartims vykdyti skiriamos sutartys turėtų būti išnagrinėtos pagal kelių rūšių veiklos vykdymo sutarčių nuostatas, kad būtų nustatyta, kuriomis viešųjų pirkimų taisyklėmis (jei jų apskritai reikėtų) bus reglamentuojamas jų skyrimas;

(22)

prieš numatant bet kokius šiam sektoriui taikomus šios direktyvos ir Direktyvos 2014/24/ES taikymo srities pakeitimus, reikėtų išnagrinėti aušinimo sektoriaus padėtį, siekiant gauti pakankamai informacijos, visų pirma apie konkurencingumo padėtį, tarpvalstybinių pirkimų lygį ir suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES (14) taikymas šiam sektoriui galėtų padaryti didelį poveikį rinkos atvėrimui, tokį nagrinėjimą būtų tikslinga atlikti vertinant Direktyvos 2014/23/ES poveikį;

(23)

niekaip neketinant išplėsti šios direktyvos taikymo srities, reikėtų paaiškinti, kad kai direktyvoje kalbama apie elektros tiekimą, reiškia, kad ši direktyva taikoma ir elektros gamybai, ir didmeninei bei mažmeninei prekybai elektra;

(24)

geriamojo vandens sektoriuje veikiantys perkantieji subjektai gali vykdyti ir kitokią su vandeniu susijusią veiklą, pavyzdžiui, vykdyti projektus hidraulinės inžinerijos, drėkinimo, žemės sausinimo arba nuotekų šalinimo ir valymo srityse. Tokiu atveju perkantiesiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė šioje direktyvoje numatytas pirkimo procedūras taikyti visoms su vandeniu susijusioms jų veiklos rūšims, neišskiriant nei vieno vandens vartojimo ciklo etapo. Tačiau tokios rūšies pirkimo taisyklės, kurias siūloma taikyti produktų tiekimui, nėra tinkamos taikyti vandens pirkimui, atsižvelgiant į tai, kad vandenį reikia pirkti iš šaltinių, esančių netoli tos vietos, kur jis bus naudojamas;

(25)

tikslinga į taikymo sritį neįtraukti pirkimo, vykdomo naftos ir dujų žvalgybos tikslais, nes šiame sektoriuje nuolat nustatomas toks konkurencinis spaudimas, kad Sąjungos pirkimų taisyklėmis nustatyta pirkimų drausmė nebėra reikalinga. Kadangi ši direktyva ir toliau taikoma naftos ir dujų gavybai, gali prireikti atskirti žvalgybos ir gavybos sąvokas. Tai darant turėtų būti laikoma, kad „žvalgyba“ apima veiklą, kurios imamasi siekiant patikrinti, ar konkrečioje zonoje yra naftos ir dujų, ir, jei jų yra, ar jos yra tinkamos naudoti komercinėms reikmėms, o „gavyba“ turėtų būti laikoma naftos ir dujų „gamyba“. Vadovaujantis susijungimo atvejais nusistovėjusia praktika, taip pat turėtų būti laikoma, kad „gamyba“ apima ir „plėtojimą“, t. y. būsimai gamybai tinkamos infrastruktūros (naftos platformų, vamzdynų, terminalų ir kt.) diegimą;

(26)

perkančiosios organizacijos turėtų pasinaudoti visomis pagal nacionalinę teisę turimomis priemonėmis siekdamos užkirsti kelią pirkimo procedūrų iškraipymams, kylantiems dėl interesų konfliktų. Tai, be kita ko, galėtų būti procedūros, skirtos nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią ir juos šalinti;

(27)

Tarybos sprendimu 94/800/EB (15) visų pirma patvirtinta Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP). SVP tikslas – nustatyti subalansuotų teisių ir pareigų, susijusių su viešosiomis sutartimis, daugiašalę sistemą, siekiant liberalizuoti ir išplėsti pasaulio prekybą. Sutarčių, kurioms taikomi SVP 3, 4 ir 5 priedai ir Europos Sąjungos I priedėlio Bendrosios pastabos, taip pat kiti susiję Sąjungai privalomi tarptautiniai susitarimai, atveju perkantieji subjektai turėtų vykdyti pagal tuos susitarimus nustatytas pareigas taikydami šią direktyvą tokius susitarimus pasirašiusių trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojams;

(28)

SVP taikoma sutartims, kurios viršija tam tikras SVP nustatytas vertės ribas, išreikštas pagal specialiąsias skolinimosi teises. Šioje direktyvoje nustatytos vertės ribos turėtų būti suderintos siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų SVP nustatytų vertės ribų euro ekvivalentus. Be to, reikėtų numatyti eurais išreikštų vertės ribų periodinę peržiūrą, siekiant pagal išimtinai matematinį veiksmą jas pritaikyti prie galimų euro vertės svyravimų tų specialiųjų skolinimosi teisių atžvilgiu.

Be tų periodinių matematinių pritaikymų, kitame jo derybų raunde reikėtų apsvarstyti galimybę padidinti SVP nustatytas vertės ribas.

Taip pat, siekiant išvengti pernelyg daug vertės ribų, tikslinga, nedarant poveikio Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams, ir toliau taikyti tas pačias vertės ribas visiems perkantiesiems subjektams, nepriklausomai nuo to, kuriame sektoriuje jie vykdo veiklą;

(29)

turėtų būti paaiškinta, kad apskaičiuojant sutarties vertę reikia atsižvelgti į visas įplaukas, tiek gautas iš perkančiojo subjekto, tiek iš trečiųjų šalių.

Be to, reikėtų paaiškinti, kad apskaičiuojant vertės ribas, sąvoką „panašios prekės“ reikėtų suprasti kaip produktus, kurie skirti identiškam ar panašiam naudojimui, kaip antai maisto produktų rūšių ar įvairių biuro baldų atveju. Tipiniu atveju tikėtina, kad atitinkamoje srityje veikiantis ekonominės veiklos vykdytojas tokias prekes turės įprastiniame savo produktų asortimente;

(30)

turėtų būti paaiškinta, kad apskaičiuojant konkretaus pirkimo vertę turėtų būti leidžiama vertės apskaičiavimą pagrįsti pirkimo skaidymu į dalis tik tuo atveju, kai tai pateisinama dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, galėtų būti pateisinama apskaičiuoti sutarčių vertes perkančiojo subjekto atskiro veiklos padalinio lygiu, su sąlyga, kad tas padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą. Tokia prielaida galėtų būti daroma, kai tas padalinys savarankiškai vykdo pirkimo procedūras ir priima sprendimus dėl pirkimo, jam yra skirta atskira biudžeto išlaidų kategorija atitinkamiems pirkimams vykdyti, jis savarankiškai sudaro sutartį ir finansuoja ją iš jo turimo biudžeto. Skaidymas į dalis yra nepateisinamas, kai perkantysis subjektas tik organizuoja pirkimą decentralizuotu būdu;

(31)

ši direktyva skirta valstybėms narėms ir netaikoma tarptautinių organizacijų vardu ir sąskaita vykdomiems pirkimams. Vis dėlto reikia paaiškinti, kiek ši direktyva turėtų būti taikoma pirkimams, kuriuos reglamentuoja specialios tarptautinės taisyklės;

(32)

turėtų būti priminta, kad arbitražo ir taikinimo paslaugas, taip pat kitų panašių alternatyvaus ginčų sprendimo formų paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, patvirtinti ar atrinkti tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis. Turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva netaikoma paslaugų pirkimo sutartims tokių paslaugų teikimo tikslu, neatsižvelgiant į tai, kaip jos vadinamos pagal nacionalinę teisę;

(33)

tam tikras teisines paslaugas teikia paslaugų teikėjai, kuriuos skiria valstybių narių teismai, jos apima teisininkų atstovavimą klientams teismo procesuose, jas privalo teikti notarai arba jos yra susijusios su viešosios valdžios funkcijų vykdymu. Tokias teisines paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, kurie skiriami arba atrenkami tokiu būdu, kuris viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, kaip antai valstybės prokurorų tam tikrose valstybėse narėse skyrimas. Todėl toms teisinėms paslaugoms ši direktyva turėtų būti netaikoma;

(34)

tikslinga nurodyti, kad šioje direktyvoje nurodomų finansinių priemonių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžiama kituose vidaus rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose, o atsižvelgiant į neseniai įsteigtą Europos finansinio stabilumo fondą ir Europos stabilumo mechanizmą, reikėtų nustatyti, kad operacijoms, atliekamoms pasitelkiant tą fondą ir tą mechanizmą, ši direktyva turėtų būti netaikoma. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma paskoloms, nei susijusioms, nei nesusijusioms su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija arba su kitomis su tuo susijusiomis operacijomis;

(35)

reikėtų priminti, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 (16) 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad paslaugų pirkimo sutartims ir viešojo keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų pirkimo sutartims taikomos atitinkamai direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB, o Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 taikomas paslaugų koncesijoms autobusų ar tramvajų viešojo keleivinio transporto srityje. Be to, reikėtų priminti, kad tas reglamentas toliau taikomas viešojo paslaugų pirkimo sutartims ir paslaugų koncesijoms viešojo keleivinio geležinkelių ar metro transporto srityje. Siekiant paaiškinti šios direktyvos ir Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 santykį, reikėtų atitinkamai aiškiai nustatyti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma paslaugų pirkimo sutartims dėl keleivinio geležinkelių ar metro transporto viešųjų paslaugų teikimo; šių sutarčių skyrimui turėtų būti toliau taikomas tas reglamentas. Tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 leidžia pagal nacionalinę teisę nukrypti nuo tame reglamente nustatytų taisyklių, valstybės narės turėtų galėti toliau savo nacionalinėje teisėje nustatyti, kad paslaugų pirkimo sutartys dėl keleivinio geležinkelių ar metro transporto viešųjų paslaugų teikimo turi būti skiriamos taikant sutarties skyrimo procedūrą, vykdomą vadovaujantis jų bendrosiomis viešųjų pirkimų taisyklėmis;

(36)

ši direktyva neturėtų būti taikoma tam tikroms ne pelno organizacijų ar asociacijų vykdomoms skubiosios pagalbos paslaugoms, nes tų organizacijų ypatingą pobūdį būtų sunku išsaugoti, jeigu paslaugos teikėjus reikėtų pasirinkti pagal šioje direktyvoje nustatytas procedūras. Vis dėlto tokia išimtis turėtų galioti tik tose srityse, kuriose ji griežtai būtina. Todėl reikėtų aiškiai pabrėžti, kad ši išimtis neturėtų būti taikoma pacientų vežimui skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms. Tokiomis aplinkybėmis taip pat būtina paaiškinti, kad Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) grupė 601 „Sausumos transporto paslaugos“ neapima greitosios pagalbos paslaugų, kurios žymimos BVPŽ kodu 8514. Todėl reikėtų paaiškinti, kad paslaugų, kurių BVPŽ kodas yra 85143000–3 ir kurios apima tik pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas, teikimui turėtų būti taikomas specialus režimas, nustatytas socialinėms ir kitoms specialioms paslaugoms (toliau – paprastesnis režimas). Todėl mišriosioms sutartims dėl bendrųjų greitosios pagalbos paslaugų teikimo taip pat būtų taikomas paprastesnis režimas, jeigu pacientų vežimui skirtų greitosios pagalbos paslaugų vertė būtų didesnė už kitų greitosios pagalbos paslaugų vertę;

(37)

tam tikrais atvejais gali būti taip, kad perkančioji organizacija arba perkančiųjų organizacijų asociacija yra vienintelis konkrečios paslaugos, kurią teikti ji turi išimtinę teisę pagal SESV atitinkančius įstatymus ir kitus paskelbtus teisės aktus, tiekėjas. Turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva nebūtinai turi būti taikoma paslaugų, kurias teikia ta perkančioji organizacija arba asociacija, pirkimo sutarčių skyrimui;

(38)

kyla didelis teisinis netikrumas dėl to, kiek plačiai viešųjų pirkimų taisyklės turėtų būti taikomos tarp perkančiųjų organizacijų sudaromoms sutartims. Šiuo klausimu aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės ir netgi pačios perkančiosios organizacijos aiškina skirtingai. Kadangi ta teismų praktika būtų vienodai taikytina ir sektoriuose, kuriems taikoma ši direktyva, veiklą vykdančioms viešosioms institucijoms, tikslinga užtikrinti, kad taikomos taisyklės būtų tokios pačios ir būtų aiškinamos vienodai ir pagal šią direktyvą, ir pagal Direktyvą 2014/24/ES;

(39)

daugelis perkančiųjų subjektų yra sudaryti kaip ekonominė grupė, kuri gali apimti kelias atskiras įmones; dažnai kiekviena iš tokių įmonių atlieka specializuotą vaidmenį bendroje ekonominės grupės veikloje. Todėl tikslinga netaikyti direktyvos tam tikroms paslaugų, prekių ir darbų pirkimo sutartims, skiriamoms susijusiai įmonei, jeigu šios įmonės pagrindinė veikla yra tokių paslaugų teikimas, prekių tiekimas ar darbų atlikimas grupei, kuriai ji priklauso, o ne jų siūlymas rinkai. Taip pat tikslinga netaikyti direktyvos tam tikroms paslaugų, prekių ir darbų pirkimo sutartims, perkančiojo subjekto skiriamoms bendrajai įmonei, jeigu tą bendrąją įmonę šios direktyvos taikymo sričiai priklausančios veiklos vykdymo tikslais sudaro keli perkantieji subjektai ir pirmiau minėtas subjektas yra vienas iš jų. Tačiau tikslinga užtikrinti, kad dėl tokio netaikymo nebūtų iškraipoma konkurencija su perkančiaisiais subjektais susijusių įmonių ar bendrųjų įmonių naudai; tikslinga nustatyti tinkamą taisyklių rinkinį, visų pirma dėl didžiausių ribų, kurių neperžengdamos įmonės gali dalį savo apyvartos pasiekti rinkoje ir kurias viršijus joms negalėtų būti skiriamos sutartys be kvietimų dalyvauti konkurse, taip pat dėl bendrųjų įmonių sudėties ir tų bendrųjų įmonių ir perkančiųjų subjektų, iš kurių tos įmonės yra sudarytos, ryšių stabilumo;

(40)

taip pat tikslinga paaiškinti santykį tarp nuostatų, reglamentuojančių viešųjų institucijų bendradarbiavimą, ir nuostatų, reglamentuojančių sutarčių skyrimą susijusioms įmonėms arba bendrųjų įmonių kontekste;

(41)

įmonės turėtų būti laikomos susijusiomis, jeigu perkantysis subjektas ir atitinkama įmonė yra susieti tiesiogine ar netiesiogine lemiama įtaka arba jeigu jiems abiems lemiamą įtaką daro kita įmonė; šiuo atveju per se neturėtų būti atsižvelgiama į privatų dalyvavimą. Turėtų būti galima kuo paprasčiau patikrinti, ar įmonė yra susijusi su atitinkamu perkančiuoju subjektu. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad galimas tokios tiesioginės ar netiesioginės lemiamos įtakos buvimas jau turėjo būti patikrintas siekiant nuspręsti, ar atitinkamų įmonių ir subjektų metinės finansinės ataskaitos turėtų būti konsoliduojamos, visais atvejais, kai jų metinės finansinės ataskaitos konsoliduojamos, turėtų būti laikoma, kad įmonės yra susijusios. Tačiau Sąjungos taisyklės dėl konsoliduotųjų metinių ataskaitų nėra taikomos tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dėl atitinkamų įmonių dydžio arba dėl to, kad neįvykdytos tam tikros sąlygos, susijusios su jų teisine forma. Tokiais atvejais, kai netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES (17), atsižvelgiant į nuosavybę, finansinį dalyvavimą ar tas įmones reglamentuojančias taisykles reikės išnagrinėti, ar egzistuoja tiesioginė ar netiesioginė lemiama įtaka;

(42)

reikėtų skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – MTTP) programų bendrą finansavimą iš pramonės šaltinių. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva taikoma tik kai nėra tokio bendro finansavimo ir kai su MTTP susijusios veiklos rezultatais naudojasi atitinkamas perkantysis subjektas. Nereikėtų atmesti galimybės, kad paslaugų teikėjas, kuris vykdė tą veiklą, galėtų viešai paskelbti tos veiklos ataskaitą, tuo tarpu perkantysis subjektas išlaiko išimtinę teisę naudotis MTTP rezultatais vykdydamas savo veiklą. Tačiau fiktyvus keitimasis MTTP rezultatais ar grynai simboliškas dalyvavimas paslaugų teikėjo atlyginime neturėtų užkirsti kelio šios direktyvos taikymui;

(43)

ši direktyva neturėtų būti taikoma nei sutartims, kuriomis ketinama leisti vykdyti veiklą, kuriai taikoma ši direktyva, nei projekto konkursams, rengiamiems siekiant vykdyti tokią veiklą, jeigu ją valstybėje narėje, kurioje ji vykdoma, tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų. Todėl tikslinga išlaikyti visiems šios direktyvos taikymo sričiai priklausantiems sektoriams arba jų dalims taikytiną procedūrą, kuria bus suteikta galimybė atsižvelgti į esamo ar būsimo atvėrimo konkurencijai poveikį. Tokia procedūra turėtų būtų suteikta atitinkamiems subjektams teisinio tikrumo, taip pat užtikrintas tinkamas sprendimų priėmimo procesas, kad per trumpą laikotarpį būtų užtikrintas vienodas Sąjungos teisės taikymas šioje srityje. Siekiant teisinio tikrumo reikėtų paaiškinti, kad toliau taikomi visi sprendimai, priimti prieš įsigaliojant šiai direktyvai ir susiję su Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje nustatytų atitinkamų nuostatų taikomumu;

(44)

tiesioginis konkurencijos poveikis turėtų būti vertinamas remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus arba jo atitinkamų dalių specifines charakteristikas. Tačiau toks vertinimas yra apribotas dėl taikytinų trumpų terminų ir dėl to, kad jis turi būti grindžiamas Komisijos turima informacija (gauta iš jau prieinamų šaltinių arba surinkta taikant 35 straipsnį), kurios negalima papildyti taikant daugiau laiko reikalaujančius metodus, įskaitant visų pirma atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams skirtas viešas apklausas. Todėl tiesioginio konkurencijos poveikio vertinimas, kurį galima atlikti taikant šią direktyvą, nedaro poveikio visapusiškam konkurencijos teisės aktų taikymui;

(45)

vertinant, ar konkurencija tiesiogiai veikia tam tikrą sektorių arba jo dalis, turėtų būti atsižvelgta į konkrečią vietovę – vadinamąją „atitinkamą geografinę rinką“, kurioje atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai vykdo atitinkamą veiklą ar atitinkamas jos dalis. Kadangi atliekant vertinimą ta sąvoka yra itin svarbi, turėtų būti nustatyta tinkama jos apibrėžtis, grindžiama Sąjungos teisėje taikomomis sąvokomis. Taip pat reikėtų paaiškinti, kad atitinkama geografinė rinka gali nesutapti su atitinkamos valstybės narės teritorija; todėl sprendimai dėl išimties taikomumo turėtų galėti būti priimami tik atitinkamos valstybės narės teritorijos dalių atžvilgiu;

(46)

konkretų sektorių arba jo dalį atveriančių atitinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas ir taikymas turėtų būti laikomas pakankamu pagrindu daryti prielaidą, kad į atitinkamą rinką galima laisvai patekti. Tokie atitinkami teisės aktai turėtų būti nustatyti priede; Komisija gali jį atnaujinti. Atnaujindama tą priedą, Komisija turėtų visų pirma atsižvelgti į tai, kad gali būti patvirtintos priemonės, kuriomis sektoriai, išskyrus sektorius, kuriems skirti teisės aktai jau yra nurodyti tame priede, pavyzdžiui, nacionalinio keleivinio geležinkelių transporto sektorius, būtų realiai atverti konkurencijai;

(47)

jeigu, remiantis atitinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu, nėra daroma prielaida, kad į konkrečią rinką galima laisvai patekti, turėtų būti įrodyta, kad į ją galima laisvai patekti de jure ir de facto. Kai valstybė narė nustato, kad Sąjungos teisės aktas, kuriuo konkretus sektorius atveriamas konkurencijai, taikomas ir situacijoms, kurioms tas teisės aktas nėra taikomas, pavyzdžiui, Direktyvą 94/22/EB taiko anglių sektoriui arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES (18) taiko keleivių vežimo paslaugoms nacionaliniu lygiu, vertinant, ar į atitinkamą sektorių galima laisvai patekti, turėtų būti atsižvelgta į tą aplinkybę;

(48)

nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos, pavyzdžiui, sektorių reguliavimo institucijos arba konkurencijos institucijos, paprastai turi specializuotos praktinės patirties, informacijos ir žinių – tai būtų svarbu vertinant, ar rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų, tam tikra veikla arba jos dalys yra tiesiogiai veikiamos konkurencijos. Todėl prie prašymų padaryti išimtį atitinkamais atvejais turėtų būti pridedama arba į juos įtraukiama atitinkamos veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos neseniai priimta nuomonė dėl konkurencijos atitinkamame sektoriuje.

Jeigu atitinkamos veiklos srityje kompetentinga nepriklausoma nacionalinė valdžios institucija nepriimtų motyvuotos ir pagrįstos nuomonės, prašymui padaryti išimtį įvertinti prireiktų daugiau laiko. Todėl turėtų būti atitinkamai keičiami laikotarpiai, per kuriuos Komisija turi atlikti tokių prašymų vertinimą;

(49)

Komisija turėtų būti visada įpareigota išnagrinėti prašymus, atitinkančius išsamias procedūrų, pagal kurias nustatoma, ar rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų, tam tikra veikla arba jos dalys yra tiesiogiai veikiamos konkurencijos, taikymo taisykles. Tačiau taip pat reikėtų paaiškinti, jog tokie prašymai gali būti tokie sudėtingi, kad ne visada gali būti įmanoma užtikrinti, kad įgyvendinimo aktai, kuriais nustatoma, ar rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų, tam tikra veikla arba jos dalys yra tiesiogiai veikiamos konkurencijos, būtų priimti per taikytinus terminus;

(50)

reikėtų paaiškinti, jog Komisija turėtų turėti galimybę pareikalauti, kad valstybės narės arba perkantieji subjektai pateiktų informacijos arba papildytų ar paaiškintų pateiktą informaciją. Komisija turėtų nustatyti atitinkamą tam skirtą laikotarpį, kuriuo, deramai atsižvelgiant taip pat į poreikį laikytis nustatytų terminų, per kuriuos Komisija turi priimti įgyvendinimo aktą, turėtų būti atsižvelgta į tokius veiksnius, kaip prašomos informacijos sudėtingumas, ir į tai, ar informacija yra lengvai prieinama;

(51)

užimtumas ir profesija padeda integruotis į visuomenę ir yra svarbūs elementai, užtikrinantys visiems lygias galimybes. Šiuo požiūriu gali būti svarbus globojamų darbo grupių vaidmuo. Taip pat gali būti svarbios ir kitos socialinės įmonės, kurių pagrindinis tikslas remti socialinę ir profesinę neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų, kaip antai bedarbių, nepalankioje padėtyje esančių mažumų narių ar kitų socialiai marginalizuotų grupių narių integraciją ar reintegraciją. Tačiau tokios globojamos darbo grupės ar socialinės įmonės gali nepajėgti laimėti konkursų įprastinėmis konkurencijos sąlygomis. Todėl tikslinga nustatyti, kad valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad viešųjų sutarčių arba tam tikrų jų pirkimo dalių skyrimo procedūrose galėtų dalyvauti tik tokios globojamos darbo grupės ar socialinės įmonės, arba numatyti, kad tam tikros sutartys bus vykdomos tik pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas;

(52)

siekiant aplinkos, socialinės ir darbo teisės reikalavimus tinkamai įtraukti į viešųjų pirkimų procedūras, labai svarbu, kad valstybės narės ir perkantieji subjektai imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytų pareigų, kurios taikomos darbų vykdymo ar paslaugų teikimo vietoje ir yra nustatytos įstatymais, teisės aktais, įsakymais ir sprendimais nacionaliniu ir Sąjungos lygiu, taip pat kolektyvinėmis sutartimis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymo būdas atitinka Sąjungos teisę. Lygiai taip pat, vykdant sutartis turi būti laikomasi XIV priede išvardytuose tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos yra ratifikavusios visos valstybės narės, nustatytų pareigų. Vis dėlto tai jokiu būdu neturėtų kliudyti taikyti darbuotojams palankesnių įdarbinimo sąlygų.

Atitinkamos priemonės turėtų būti taikomos laikantis pagrindinių Sąjungos teisės principų, visų pirma siekiant užtikrinti lygiateisiškumą. Tokios atitinkamos priemonės turėtų būti taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB (19) ir tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrintas lygiateisiškumas ir tai, kad kitų valstybių narių ekonominės veiklos vykdytojai ir darbuotojai nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami;

(53)

turėtų būti laikoma, kad paslaugos yra teikiamos toje vietoje, kurioje iš esmės įvykdoma sutartis. Kai paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, skambučių centrų teikiamos paslaugos, turėtų būti laikoma, kad tos paslaugos teikiamos jų atlikimo vietoje, neatsižvelgiant į vietas ir valstybes nares, į kurias paslaugos yra nukreipiamos;

(54)

atitinkamos pareigos galėtų būti įtrauktos į sutarties įvykdymo sąlygas. Taip pat į viešąsias sutartis turėtų būti galima įtraukti nuostatas dėl kolektyvinių sutarčių laikymosi užtikrinimo pagal Sąjungos teisę. Atitinkamų pareigų nevykdymas galėtų būti laikomas šiurkščiu atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo nusižengimu ir dėl to jam gali būti neleista dalyvauti viešosios sutarties skyrimo procedūroje;

(55)

aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatų laikymosi kontrolė turėtų būti vykdoma atitinkamais pirkimo procedūros etapais, taikant bendruosius principus, kuriais reglamentuojamas dalyvių pasirinkimas ir sutarčių skyrimas, taikant pašalinimo kriterijus ir taikant nuostatas, susijusias su pasiūlyta neįprastai maža kaina. Būtinas patikrinimas tuo tikslu turėtų būti atliekamas pagal atitinkamas šios direktyvos nuostatas, visų pirma nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių ir savideklaracijų;

(56)

jokios šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti nustatyti priemones, būtinas siekiant apsaugoti viešąją tvarką, visuomenės moralę, visuomenės saugumą, sveikatą, žmonių ir gyvūnų gyvybę, išsaugoti augmeniją, ar imtis kitų aplinkos apsaugos priemonių, ypač atsižvelgiant į tvarų vystymąsi, arba užtikrinti jų vykdymą, su sąlyga, kad tos priemonės atitinka SESV;

(57)

moksliniai tyrimai ir inovacijos, įskaitant ekologines ir socialines inovacijas, yra vieni iš svarbiausių būsimo augimo variklių ir jiems strategijoje „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ skiriamas didžiausias dėmesys. Perkantieji subjektai turėtų geriausiai strategiškai išnaudoti viešuosius pirkimus inovacijoms skatinti. Inovacinių produktų, darbų ir paslaugų pirkimas atlieka esminį vaidmenį gerinant viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę ir kartu sprendžiant svarbiausius visuomenės uždavinius. Jis padeda pasiekti geriausią pinigų ir vertės santykį ir užtikrinti didesnę ekonominę naudą, naudą aplinkai ir visuomenei, nes kuriamos naujos idėjos, jos paverčiamos inovaciniais produktais bei paslaugomis ir taip skatinamas tvarus ekonomikos augimas.

Reikėtų priminti, kad keletas viešųjų pirkimų modelių buvo pateikta 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikate „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“, kuriame aptariamas tų MTTP paslaugų, kurios nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, pirkimas. Tie modeliai toliau galiotų, bet ši direktyva taip pat turėtų padėti sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti su inovacijomis susijusius pirkimus ir padėti valstybėms narėms pasiekti Sąjungos tikslus inovacijų srityje;

(58)

atsižvelgiant į inovacijų svarbą, perkantieji subjektai turėtų būti skatinami kuo dažniau leisti teikti alternatyvius pasiūlymus. Todėl tų subjektų dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad prieš leisdami teikti alternatyvius pasiūlymus, jie turi nustatyti minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai;

(59)

kai poreikio sukurti inovacinį produktą arba gauti inovacinę paslaugą ar vykdyti inovacinius darbus ir vykdyti vėlesnį susijusių prekių, paslaugų arba darbų pirkimą rinkoje jau esamais sprendimais neįmanoma patenkinti, perkantieji subjektai turėtų galėti pasinaudoti specialia pirkimo procedūra sutarčių, kurioms taikoma ši direktyva, atžvilgiu. Ši speciali procedūra turėtų sudaryti galimybę perkantiesiems subjektams suformuoti ilgalaikę inovacijų partnerystę siekiant sukurti ir paskui nusipirkti naują, inovacinį produktą, paslaugą ar darbus, jeigu užsakymas dėl tokio inovacinio produkto ar paslaugos arba inovacinių darbų gali būti įvykdytas pagal sutartą rezultatų lygį ir kainą; nesant reikalo tokiam pirkimui organizuoti atskiros pirkimo procedūros. Inovacijų partnerystė turėtų būti pagrįsta procedūrinėmis taisyklėmis, kurios taikomos deryboms su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse, o sutartys turėtų būti skiriamos remiantis vieninteliu pagrindu – geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris yra tinkamiausias lyginant pasiūlymus dėl inovacinių sprendimų. Tiek labai didelių projektų atveju, tiek mažesnių inovacinių projektų atveju inovacijų partnerystės struktūra turėtų būti tokia, kad galėtų užtikrinti būtiną „rinkos paskatą“ kurti inovacinį sprendimą kartu neatimant rinkos teikiamų galimybių. Todėl perkantieji subjektai turėtų nenaudoti inovacijų partnerysčių taip, kad būtų užkertamas kelias konkurencijai, ji būtų ribojama arba iškreipiama. Tam tikrais atvejais tokio poveikio išvengti galėtų padėti inovacijų partnerysčių su keliais partneriais sudarymas;

(60)

patirtis parodė, kad pagal Direktyvą 2014/24/ES numatytas konkurencinis dialogas buvo naudingas tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos nepajėgia apibrėžti, kokiomis priemonėmis galėtų patenkinti savo poreikius, arba įvertinti, kokius techninius, finansinius ar teisinius sprendimus gali pasiūlyti rinka. Tokia padėtis visų pirma gali susiklostyti esant inovaciniams projektams, įgyvendinant didelius integruotus transporto infrastruktūros projektus, didelius kompiuterių tinklų projektus ar projektus, susijusius su kompleksiniu ir struktūrizuotu finansavimu. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama suteikti galimybę naudotis šia priemone perkantiesiems subjektams. Prireikus perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos paskirti projekto vadovą siekiant užtikrinti tinkamą ekonominės veiklos vykdytojų ir perkančiosios organizacijos bendradarbiavimą sutarties skyrimo procedūros metu;

(61)

atsižvelgiant į žalingus padarinius konkurencijai, derybos be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse turėtų būti naudojamos tik tikrai išimtinėmis aplinkybėmis. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai paskelbimas neįmanomas dėl ypatingos skubos priežasčių, atsiradusių dėl įvykių, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti ir kurie nuo jo nepriklauso, arba jeigu nuo pat pradžių aišku, kad paskelbimas nesukels didesnės konkurencijos ar neužtikrins geresnių pirkimo rezultatų, ypač jeigu vertinant objektyviai yra tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas, galintis įvykdyti sutartį. Tai būdinga meno kūriniams, nes menininko tapatybė iš principo lemia unikalų meno kūrinio pobūdį ir vertę. Išskirtinumas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, bet derybų be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse naudojimą galima pagrįsti tik objektyvaus išskirtinumo atveju, jeigu išskirtinumo padėtis numatant būsimą pirkimo procedūrą nebuvo sukurta paties perkančiojo subjekto.

Šia išimtimi besiremiantys perkantieji subjektai turėtų nurodyti priežastis, kodėl nėra pagrįstų alternatyvų ar pakaitalų, pavyzdžiui, naudojant alternatyvius platinimo kanalus, įskaitant už perkančiojo subjekto valstybės narės ribų, arba renkantis funkcijų atžvilgiu panašius darbus, prekes ir paslaugas.

Kai išskirtinumo padėtis yra susidariusi dėl techninių priežasčių, jos turėtų būti tiksliai apibrėžtos ir kiekvienu atskiru atveju pagrįstos. Minėtosios priežastys galėtų būti, pavyzdžiui, tas faktas, kad kitam ekonominės veiklos vykdytojui techniniu atžvilgiu beveik neįmanoma įvykdyti užduoties, arba būtinybė, kad būtų naudojamasi tam tikra praktine patirtimi, priemonėmis ar metodais, kuriais disponuoja tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas. Techninės priežastys taip pat gali būti susijusios su specialiais sąveikumo reikalavimais, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti perkamų darbų, prekių ar paslaugų funkcinį tinkamumą.

Galiausiai, pirkimo procedūra netikslinga, kai prekės perkamos tiesiogiai prekių rinkoje, įskaitant tokiose biržos prekių prekybos platformose, kaip antai žemės ūkio produktų, žaliavų ir energijos produktų biržos, kai reguliuojama ir prižiūrima daugiašalė prekybos sistema natūraliai užtikrina rinkos kainas;

(62)

turėtų būti paaiškinta, kad nuostatos dėl konfidencialios informacijos apsaugos niekaip neturi trukdyti viešai atskleisti nekonfidencialias sudarytų sutarčių nuostatas, įskaitant visus vėlesnius pakeitimus;

(63)

elektroninės informavimo ir ryšių priemonės gali labai supaprastinti sutarčių paskelbimą ir padidinti viešųjų pirkimų procesų efektyvumą ir skaidrumą. Jos turėtų tapti standartinėmis ryšio ir keitimosi informacija priemonėmis pirkimo procedūrose, nes jos labai padidina ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti visoje vidaus rinkoje vykdomose pirkimo procedūrose. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta, kad yra privalomas skelbimų elektronine forma pateikimas, galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma ir – po 30 mėnesių pereinamojo laikotarpio – pasiekta visiškai elektroninė komunikacija, suprantama kaip ryšių palaikymas elektroninėmis priemonėmis visuose procedūros etapuose, įskaitant prašymų dalyvauti perdavimą ir, visų pirma, pasiūlymų persiuntimą (elektroninių pasiūlymų teikimas). Valstybėms narėms ir perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama numatyti daugiau, jei jie to pageidautų. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad privalomas elektroninių ryšio priemonių naudojimas pagal šią direktyvą vis dėlto neturėtų reikšti, kad perkantieji subjektai privalo vykdyti pasiūlymų elektroninį apdorojimą arba kad nustatoma elektroninio vertinimo ar automatinio apdorojimo pareiga. Be to, pagal šią direktyvą po sutarties skyrimo pareiga naudoti elektronines ryšio priemones neturėtų būti taikoma nė vieno iš viešojo pirkimo proceso elementų atžvilgiu, kaip ir vidaus ryšių perkančiajame subjekte atžvilgiu;

(64)

perkantieji subjektai turėtų naudoti, išskyrus tam tikromis konkrečiomis situacijomis, elektronines ryšio priemones, kurios būtų nediskriminacinės, plačiai prieinamos ir sąveikios su visuotinai naudojamais informacinių bei ryšių technologijų (toliau – IRT) produktais, ir jomis neturi būti ribojama ekonominės veiklos vykdytojų galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje. Naudojant tokias ryšio priemones taip pat turėtų būti deramai atsižvelgiama į neįgaliųjų galimybes jomis naudotis. Turėtų būti paaiškinta, kad pareiga visuose pirkimo procedūros etapuose naudoti elektronines ryšio priemones nebūtų tikslinga, jeigu elektroninėms priemonėms naudoti reikėtų specialių priemonių ar rinkmenų formatų, kurie nėra plačiai prieinami, ir kai atitinkami ryšiai galėtų būti palaikomi tik naudojant specializuotą biuro įrangą. Todėl tam tikrais atvejais, kurie turėtų būti išsamiai apibūdinti, perkantieji subjektai neturėtų būti įpareigoti reikalauti, kad teikiant pasiūlymus būtų naudojamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šia direktyva nustatoma, kad tokiais atvejais turėtų būti laikomos ir situacijos, kai būtina naudoti specializuotą biuro įrangą, kuri nėra plačiai prieinama perkantiesiems subjektams, pavyzdžiui, plačiaformačius spausdintuvus. Kai kurių pirkimo procedūrų atveju pirkimo dokumentuose galėtų būti reikalaujama pateikti fizinį arba tam tikro mastelio modelį, kurio pateikti perkantiesiems subjektams elektroninėmis priemonėmis neįmanoma. Tokiais atvejais modelis turėtų būti perkantiesiems subjektams siunčiamas paštu ar per kitą tinkamą vežėją.

Vis dėlto turėtų būti paaiškinta, kad kitos ryšio priemonės turėtų būti naudojamos tik tose konkurso dalyse, kur elektroninių ryšių priemonių nereikalaujama.

Tikslinga paaiškinti, kad, kai tai būtina dėl techninių priežasčių, perkantieji subjektai turėtų galėti nustatyti maksimalų dokumentų, kuriuos galima pateikti, apimties dydį;

(65)

gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kuriais perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama nesinaudoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai nesinaudojimas tokiomis ryšio priemonėmis būtinas norint užtikrinti ypač slaptos informacijos apsaugą. Turėtų būti paaiškinta, kad kai reikiamą apsaugos lygį galima užtikrinti plačiai nenaudojamomis elektroninėmis priemonėmis, jas vertėtų naudoti. Tokio atvejo pavyzdys galėtų būti tai, kai perkantieji subjektai reikalauja naudoti tam tikslui skirtas saugias ryšio priemones, prie kurių jos suteikia prieigą;

(66)

skirtingi techniniai formatai arba procesai ir pranešimų standartai potencialiai galėtų trukdyti sąveikumui ne tik kiekvienoje valstybėje narėje, bet taip pat (ir ypač) tarp valstybių narių. Pavyzdžiui, siekiant dalyvauti pirkimo procedūroje, kurioje leidžiama arba reikalaujama naudoti elektroninį katalogą – tai yra tokį informacijos pateikimo ir organizavimo formatą, kuris prieinamas visiems dalyviams ir kuris gali būti apdorojamas elektroninėmis priemonėmis – ekonominės veiklos vykdytojai, tuo atveju, jeigu tvarka nebūtų standartizuota, turėtų pritaikyti savo katalogus pagal kiekvieną pirkimo procedūrą, o tai reikštų, kad labai panašią informaciją reikėtų teikti skirtingais formatais, priklausomai nuo atitinkamų perkančiųjų subjektų specifikacijų. Todėl katalogo formatų standartizavimas padidintų sąveikumo lygį, sustiprintų veiksmingumą ir taip pat sumažintų ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią pastangų naštą;

(67)

Komisija, svarstydama, ar reikia užtikrinti arba stiprinti sąveikumą tarp skirtingų techninių formatų arba procesų ir pranešimų standartų nustatant pareigą naudoti specialius standartus, ir jei nusprendžiama, kad reikia, spręsdama, kokius standartus nustatyti privalomais, ji turėtų visapusiškai atsižvelgti į susijusių suinteresuotųjų subjektų nuomones. Taip pat ji turėtų atsižvelgti į tai, kokiu mastu atitinkamą standartą ekonominės veiklos vykdytojai ir perkantieji subjektai jau yra praktiškai taikę ir kaip sėkmingai jis veikė. Prieš nustatydama pareigą taikyti konkretų standartą Komisija taip pat turėtų atidžiai atsižvelgti į susijusias sąnaudas, galinčias atsirasti visų pirma dėl poreikio pritaikyti esamas elektronines pirkimo priemones, įskaitant infrastruktūrą, procesus ir programinę įrangą.

Jeigu atitinkami standartai nėra sukurti tarptautinės, Europos arba nacionalinės standartizacijos organizacijos, jie turėtų atitikti IRT standartams taikomus reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 1025/2012 (20);

(68)

valstybės narės ir perkantieji subjektai, prieš nustatydami saugumo lygį, kurį turi atitikti įvairiais sutarties skyrimo procedūros etapais naudojamos elektroninės ryšio priemonės, turėtų įvertinti proporcingumą tarp, viena vertus, reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti tikslų ir patikimą atitinkamos informacijos siuntėjų tapatybės nustatymą bei siunčiamo turinio apsaugą, ir, kita vertus, problemų tikimybę, kaip antai tais atvejais, kai pranešimus siunčia kitas nei nurodytasis siuntėjas. Tai reikštų, kad nors visos kitos nuostatos būtų visiems elementams vienodos, saugumo lygis, kuris būtų privalomas, pavyzdžiui, el. laiškui, kuriuo prašoma patvirtinti tikslų adresą, kur vyks informacinis posėdis, neprivalėtų būti nustatytas toks pat kaip paties pasiūlymo el. laiškui, kuris laikomas įpareigojamuoju pasiūlymu ekonominės veiklos vykdytojui. Taip pat, įvertinus proporcingumą galėtų būti nustatyti žemesni saugumo lygiai, reikalaujami pakartotinai pateikiant elektroninius katalogus arba pateikiant pasiūlymus pagal preliminariąją sutartį rengiamuose minikonkursuose arba prieigos prie pirkimo dokumentų kontekste;

(69)

nors pagrindiniai pirkimo procedūros dokumentai, kaip antai pirkimo dokumentai, prašymai dalyvauti konkurse, susidomėjimo patvirtinimas ir pasiūlymai, turėtų visada būti teikiami raštu, kitais atvejais ir toliau turėtų būti galima su ekonominės veiklos vykdytojais bendrauti žodžiu, jeigu bendravimo žodžiu turinys pakankamai užfiksuojamas dokumentuose. To reikia siekiant užtikrinti tinkamą skaidrumo lygį, kurį nustačius galima patikrinti, ar laikomasi lygiateisiškumo principo. Visų pirma labai svarbu, kad toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui, būtų pakankamai ir tinkamomis priemonėmis užfiksuojamas dokumentuose, pavyzdžiui, naudojant rašytinius protokolus ar garso įrašus arba parengiant pagrindinių bendravimo elementų santraukas;

(70)

Sąjungos viešųjų pirkimų rinkose ryškėja didelė tendencija telkti viešųjų perkančiųjų subjektų poreikius, kad būtų pasiekta masto ekonomija, įskaitant mažesnes kainas ir sandorių sąnaudas, ir pagerėtų bei taptų profesionalesnis viešųjų pirkimų valdymas. Tai galima pasiekti sutelkus pirkimus arba pagal dalyvaujančių perkančiųjų subjektų skaičių, arba pagal apimtį ir vertę per tam tikrą laiką. Vis dėlto pirkimų sutelkimą ir centralizavimą reikėtų atidžiai stebėti, siekiant išvengti per didelio perkamosios galios sutelkimo, slaptų susitarimų ir išsaugoti skaidrumą bei konkurenciją, be to, užtikrinti MVĮ galimybes patekti į rinką;

(71)

preliminariosios sutartys gali būti veiksmingas viešųjų pirkimų būdas visoje Sąjungoje; tačiau reikia stiprinti konkurenciją didinant viešųjų pirkimų, vykdomų naudojant preliminariąsias sutartis, skaidrumą ir gerinant galimybes juose dalyvauti. Todėl tikslinga persvarstyti toms preliminariosioms sutartims taikomas nuostatas ir visų pirma numatyti, kad konkrečios sutartys būtų skiriamos remiantis tokiomis sutartimis, kurios turi būti skiriamos vadovaujantis objektyviomis taisyklėmis ir kriterijais, pavyzdžius, surengus minikonkursą, ir apriboti preliminariųjų sutarčių galiojimo laikotarpį;

(72)

taip pat turėtų būti paaiškinta, kad nors preliminariąja sutartimi pagrįstos sutartys turi būti skiriamos nepasibaigus pačios preliminariosios sutarties galiojimo laikui, atskirų preliminariąja sutartimi pagrįstų sutarčių galiojimo laikotarpis neprivalo sutapti su tos preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu; jis prireikus galėtų būti trumpesnis ar ilgesnis. Visų pirma, turėtų būti leidžiama nustatyti preliminariąja sutartimi pagrįstų atskirų sutarčių galiojimo trukmę atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, į laiką, kurio reikia atskiroms sutartims įvykdyti, kai pagal sutartis numatyta vykdyti įrangos, kurios tikėtina naudojimo trukmė yra ilgesnė nei aštuoneri metai, techninę priežiūrą arba kai sutarčiai įvykdyti reikia surengti išsamius darbuotojams skirtus mokymus.

Taip pat reikėtų paaiškinti, kad galėtų pasitaikyti atvejų, kai pačių preliminariųjų sutarčių galiojimo laikotarpį turėtų būti leidžiama nustatyti daugiau kaip aštuoneriems metams. Tokie atvejai, kurie turėtų būti tinkamai pagrindžiami, visų pirma remiantis preliminariosios sutarties dalyku, galėtų iškilti, pavyzdžiui, kai ekonominės veiklos vykdytojai turi naudotis įranga, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis kaip aštuoneri metai ir kuri privalo būti prieinama bet kuriuo preliminariosios sutarties viso galiojimo laikotarpio metu. Ypatingame viešųjų paslaugų (visuomenei teikiamų esminių paslaugų) kontekste tam tikrais atvejais gali kilti poreikis nustatyti tiek ilgesnį preliminariųjų sutarčių galiojimo laikotarpį, tiek ilgesnį atskirų sutarčių galiojimo laikotarpį; pavyzdžiui, tuo atveju, kai preliminariosiomis sutartimis siekiama užtikrinti įprastą ir specialią tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti gali prireikti brangios įrangos, ir šią įrangą turi valdyti darbuotojai, kuriems buvo surengtas labai specializuotas ad hoc mokymas, siekiant užtikrinti paslaugų tęstinumą ir kuo labiau sumažinti galimų sutrikimų tikimybę;

(73)

atsižvelgiant į įgytą patirtį taip pat reikia pritaikyti taisykles, kuriomis reglamentuojamos dinaminės pirkimo sistemos, kad perkantieji subjektai galėtų visapusiškai pasinaudoti tokios sistemos teikiamomis galimybėmis. Sistemas reikia supaprastinti; visų pirma jas reikėtų organizuoti kaip ribotą konkursą, taip pašalinant poreikį teikti orientacinius pasiūlymus, kurie, kaip nustatyta, yra vienas iš didžiausių dinamines pirkimo sistemas apsunkinančių veiksnių. Todėl pirkimo procedūrose, vykdomose taikant dinaminę pirkimo sistemą, šios sistemos taikymo laikotarpiu turėtų būti leidžiama dalyvauti kiekvienam prašymą dalyvauti pateikusiam ir atrankos kriterijus atitinkančiam ekonominės veiklos vykdytojui.

Šis pirkimo būdas sudaro galimybę perkančiajam subjektui gauti ypač daug įvairių pasiūlymų ir taip didelės konkurencijos pagrindu užtikrinti kuo geresnį lėšų panaudojimą perkant įprastai naudojamus arba paruoštus naudoti produktus, darbus ar paslaugas, kurie yra plačiai prieinami rinkoje;

(74)

paprastai tie prašymai dalyvauti turėtų būti išnagrinėjami daugiausia per 10 darbo dienų, atsižvelgiant į tai, kad atrankos kriterijai bus vertinami perkančiųjų subjektų nustatytų reikalavimų pateikti dokumentus pagrindu, kai taikytina, vadovaujantis Direktyvos 2014/24/ES supaprastintomis nuostatomis. Tačiau kai pirmą kartą parengiama dinaminė pirkimo sistema, perkantieji subjektai po pirmo skelbimo apie pirkimą viešo paskelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo pirmą kartą galėtų gauti tiek daug prašymų dalyvauti, kad jiems reikėtų daugiau laiko prašymams išnagrinėti. Tai turėtų būti leistina su sąlyga, kad konkretus pirkimas nepradedamas tol, kol neišnagrinėti visi prašymai.

Perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama nustatyti būdą, kaip jie ketina nagrinėti prašymus dalyvauti, pavyzdžiui, jie gali nuspręsti tokį nagrinėjimą rengti tik vieną kartą per savaitę su sąlyga, kad laikomasi kiekvieno prašymo dalyvauti išnagrinėjimo terminų. Perkantieji subjektai, dinaminės pirkimo sistemos atveju naudojantys pagal Direktyvą 2014/24/ES numatytus pašalinimo arba atrankos kriterijus, turėtų atitinkamas tos direktyvos nuostatas taikyti tokiu pačiu būdu kaip ir perkančiosios organizacijos, naudojančios dinaminę pirkimo sistemą pagal Direktyvą 2014/24/ES;

(75)

siekiant pagerinti MVĮ galimybes dalyvauti didelio masto dinaminio pirkimo sistemoje, pavyzdžiui, sistemoje, kurią valdo centrinė perkančioji organizacija, atitinkamai perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui turėtų būti leidžiama skirstyti sistemą pagal objektyviai apibrėžtas produktų, darbų ar paslaugų kategorijas. Tokios kategorijos turėtų būti apibrėžtos remiantis objektyviais veiksniais, kurie, pavyzdžiui, galėtų būti didžiausia leidžiama konkrečių sutarčių, kurias galima skirti tam tikroje kategorijoje ar tam tikroje geografinėje vietovėje, kur bus įgyvendinamos tam tikros paskesnės sutartys, apimtis. Kai dinaminė prikimo sistema dalinama į kategorijas, perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas turėtų taikyti atrankos kriterijus, kurie būtų proporcingi atitinkamos kategorijos charakteristikoms;

(76)

turėtų būti paaiškinta, kad elektroniniai aukcionai paprastai netinka tam tikrų darbų ir paslaugų pirkimo sutarčių atveju, kai sutarties dalykas yra intelektinis darbas, kaip antai projektavimas, nes elektroniniuose aukcionuose gali būti naudojami tik tokie elementai, kuriuos įmanoma automatiškai įvertinti elektroninėmis priemonėmis, be perkančiojo subjekto įsikišimo arba patvirtinimo, tai yra tokie elementai, kuriuos įmanoma įvertinti kiekybiškai – išreikšti skaičiais arba procentine dalimi.

Vis dėlto taip pat turėtų būti paaiškinta, kad elektroninius aukcionus galima naudoti pirkimo procedūroje, kai perkama konkreti intelektinės nuosavybės teisė. Taip pat vertėtų priminti, kad nors perkantieji subjektai ir toliau gali, jeigu aukcionas dar neprasidėjęs, taikyti atrankos kriterijus, kurie jiems suteikia galimybę sumažinti kandidatų arba konkurso dalyvių skaičių, aukcionui prasidėjus elektroniniame aukcione dalyvaujančių konkurso dalyvių skaičiaus mažinti nebegalima;

(77)

nuolat kuriamos naujos elektroninių pirkimų priemonės, pavyzdžiui, elektroniniai katalogai. Elektroniniai katalogai yra toks informacijos pateikimo ir organizavimo formatas, kuris yra bendras visiems dalyviams ir kurį galima apdoroti elektroninėmis priemonėmis. Jo pavyzdys galėtų būti pasiūlymai, pateikti dinaminės elektroninės lentelės forma. Perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę reikalauti elektroninių katalogų visose taikomose procedūrose, kai būtina naudoti elektronines ryšio priemones. Elektroniniai katalogai padeda didinti konkurenciją ir supaprastinti viešuosius pirkimus, visų pirma sutaupyti laiko ir pinigų. Vis dėlto reikėtų nustatyti tam tikras taisykles siekiant užtikrinti, kad naujų būdų naudojimas atitiktų šią direktyvą ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principus. Todėl elektroninių katalogų naudojimas pasiūlymams pateikti neturėtų apimti ekonominės veiklos vykdytojų galimybės apsiriboti tik savo bendro katalogo pateikimu. Ekonominės veiklos vykdytojai vis dėlto turėtų pritaikyti savo bendrus katalogus pagal konkrečią pirkimo procedūrą. Taip pritaikant užtikrinama, kad į katalogą, kuris pateikiamas pagal tam tikrą pirkimo procedūrą, būtų įtraukti tik tie produktai, darbai ar paslaugos, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai, nuodugniai išnagrinėję, laiko atitinkančiais perkančiojo subjekto reikalavimus. Tuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama kopijuoti informaciją, pateiktą jų bendruose kataloguose, bet jiems neturėtų būti leidžiama persiųsti savo bendro katalogo kaip tokio. Be to, kai pateikiamos pakankamos garantijos dėl atsekamumo užtikrinimo, lygiateisiškumo ir nuspėjamumo, perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama rengti pasiūlymus dėl konkrečių pirkimų remiantis anksčiau persiųstais elektroniniais katalogais, visų pirma jeigu konkursas iš naujo skelbiamas pagal preliminariąją sutartį arba jeigu naudojama dinaminė pirkimo sistema.

Kai pasiūlymus parengė perkantysis subjektas, atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė patikrinti, ar tuose perkančiojo subjekto parengtuose pasiūlymuose nėra esminių klaidų. Jeigu esminių klaidų esama, ekonominės veiklos vykdytojui neturėtų būti privalomas perkančiojo subjekto parengtas pasiūlymas, išskyrus atvejus, kai klaida ištaisoma.

Laikydamiesi elektroninių ryšio priemonių taisyklių reikalavimų, perkantieji subjektai turėtų vengti nepagrįstai apriboti ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti pirkimo procedūrose, kuriose pasiūlymai turi būti teikiami elektroninių katalogų forma ir kuriomis užtikrinamas bendrųjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų taikymas;

(78)

daugumoje valstybių narių vis dažniau naudojamas centralizuotų pirkimų būdas. Centrinės perkančiosios organizacijos kitų perkančiųjų organizacijų arba perkančiųjų subjektų vardu už atlyginimą arba neatlyginamai vykdo įsigijimus, valdo dinamines pirkimo sistemas arba skiria sutartis ir (arba) preliminariąsias sutartis. Perkantiesiems subjektams, kurių vardu sudaroma preliminarioji sutartis, turėtų būti leidžiama ja naudotis atskiriems ar pakartotiniams pirkimams. Atsižvelgiant į perkamus didelius kiekius, toks būdas gali padėti didinti konkurenciją ir turėtų padėti padidinti viešųjų pirkimų profesionalumą. Todėl reikėtų nustatyti centrinių perkančiųjų organizacijų, skirtų perkantiesiems subjektams, Sąjungos apibrėžtį ir reikėtų paaiškinti, kad centrinės perkančiosios organizacijos veikia dviem skirtingais būdais.

Pirma, jos turėtų galėti atlikti didmenininkų vaidmenį pirkdamos, saugodamos ir perparduodamos arba, antra, jos turėtų galėti atlikti tarpininkų vaidmenį skirdamos sutartis, valdydamos dinaminio pirkimo sistemas arba sudarydamos preliminariąsias sutartis, kuriomis naudosis perkantieji subjektai.

Tokią tarpininko funkciją tam tikrais atvejais galima atlikti atitinkamas sutarties skyrimo procedūras vykdant savarankiškai, be atitinkamų perkančiųjų subjektų išsamių instrukcijų; kitais atvejais šią funkciją galima atlikti vykdant atitinkamas sutarties skyrimo procedūras atitinkamų perkančiųjų subjektų vardu ir sąskaita bei laikantis jų instrukcijų.

Be to, reikėtų nustatyti atsakomybės už šioje direktyvoje nustatytų pareigų laikymąsi paskirstymo tarp centrinės perkančiosios organizacijos ir perkančiųjų subjektų, perkančių iš jos arba jai tarpininkaujant, taisykles, taip pat ir teisių gynimo atveju. Kai centrinei perkančiajai organizacijai tenka visa atsakomybė už pirkimo procedūrų vykdymą, tik ji viena turėtų būti tiesiogiai atsakinga ir už procedūrų teisėtumą. Kai perkantysis subjektas vykdo tam tikras procedūros dalis, pavyzdžiui, iš naujo paskelbia konkursą pagal preliminariąją sutartį arba skiria atskiras sutartis taikydamas dinaminę pirkimų sistemą, jis turėtų ir toliau būti atsakingas už etapus, kuriuos jis vykdo;

(79)

perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama skirti viešojo paslaugų pirkimo sutartį dėl centralizuotos pirkimo veiklos vykdymo centrinei perkančiajai organizacijai, netaikant šioje direktyvoje numatytų procedūrų. Taip pat turėtų būti leidžiama į tokias viešojo paslaugų pirkimo sutartis įtraukti nuostatą dėl papildomos pirkimo veiklos vykdymo. Kai tokios viešojo paslaugų pirkimo sutartys dėl papildomos pirkimo veiklos nėra vykdomos centrinės perkančiosios organizacijos ir nėra viena iš jos atitinkamam perkančiajam subjektui teikiamų centralizuotos pirkimo veiklos paslaugų, tos sutartys turėtų būti skiriamos laikantis šios direktyvos. Taip pat reikėtų priminti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma, kai centralizuota arba papildoma pirkimo veikla vykdoma ne atlygintinos sutarties pagrindu, kuri atitinka pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

(80)

griežtesnių nuostatų dėl centrinių perkančiųjų organizacijų nustatymas nė vienu atveju neturėtų užkirsti kelio taikyti dabartinę tam tikrais atvejais taikomą bendrų pirkimų praktiką, t. y. mažiau institucionalizuotą ir sistemingą bendrą pirkimą arba nustatytą praktiką naudotis paslaugų teikėjais, kurie parengia ir valdo pirkimo procedūras perkančiojo subjekto vardu bei sąskaita ir jam vadovaujant. Priešingai, reikėtų paaiškinti tam tikrus bendro pirkimo aspektus, nes bendras pirkimas gali būti labai svarbus, ypač kai jis naudojamas inovaciniuose projektuose.

Bendras pirkimas gali vykti labai įvairiai, viena vertus, gali vykti suderintas pirkimas, kai parengiamos bendros techninės specifikacijos darbų, prekių ar paslaugų pirkimui, kurį vykdys keli perkantieji subjektai, kiekvienam vykdant atskirą pirkimo procedūrą, kita vertus, galima padėtis, kai atitinkami perkantieji subjektai kartu vykdo vieną pirkimo procedūrą veikdami kartu arba patikėdami vienam perkančiajam subjektui valdyti pirkimo procedūrą visų perkančiųjų subjektų vardu.

Kai keli perkantieji subjektai kartu vykdo vieną pirkimo procedūrą, jie turėtų būti bendrai atsakingi už savo įpareigojimų pagal šią direktyvą vykdymą. Tačiau tais atvejais, kai perkantieji subjektai kartu vykdo tik tam tikras pirkimo procedūros dalis, bendra atsakomybė turėtų būti taikoma tik kartu vykdomų procedūros dalių atžvilgiu. Kiekvienas perkantysis subjektas turėtų būti individualiai atsakingas už procedūras ar procedūrų dalis, kurias jis vykdo savarankiškai, pavyzdžiui, už sutarties skyrimą, preliminariosios sutarties sudarymą, dinaminės pirkimo sistemos valdymą arba konkurso paskelbimą iš naujo pagal preliminariąją sutartį;

(81)

elektroninės ryšio priemonės ypač tinka centralizuotų pirkimų praktikai ir priemonėms palaikyti, nes suteikia galimybę pakartotinai naudoti ir automatiškai tvarkyti duomenis, taip pat kuo labiau sumažinti informavimo ir sandorių sąnaudas. Todėl tokių elektroninių ryšių priemonių naudojimą pirmiausia reikėtų padaryti privalomą centrinėms perkančiosioms organizacijoms ir kartu padėti derinti praktiką visoje Sąjungoje. Be to, praėjus 30 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, turėtų būti nustatyta bendra pareiga naudoti elektronines ryšio priemones visose pirkimų procedūrose;

(82)

šiuo metu įvairių valstybių narių perkančiųjų subjektų vykdomam bendram sutarčių skyrimui kyla tam tikrų teisinių sunkumų, susijusių su nacionalinių įstatymų kolizija. Nepaisant to, kad Direktyvoje 2004/17/EB netiesiogiai leidžiama vykdyti tarpvalstybinius bendrus viešuosius pirkimus, perkantieji subjektai vis dar susiduria su dideliais teisiniais ir praktiniais sunkumais, kai perka iš centrinių perkančiųjų organizacijų kitose valstybėse narėse arba bendrai skiria sutartis. Kad perkantieji subjektai galėtų kuo geriau pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis masto ekonomijos ir rizikos bei naudos pasidalijimo požiūriu, ypač inovaciniuose projektuose, susijusiuose su didesne rizika, nei pagrįstai galėtų prisiimti vienas perkantysis subjektas, tuos sunkumus reikėtų pašalinti. Todėl reikėtų nustatyti naujas tarpvalstybinio bendro pirkimo taisykles, kad perkantiesiems subjektams būtų lengviau bendradarbiauti ir būtų geriau išnaudojami vidaus rinkos privalumai atveriant prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams tarptautines verslo galimybes. Tomis taisyklėmis turėtų būti nustatytos centrinių perkančiųjų organizacijų veikimo tarptautiniu mastu sąlygos ir nurodyti tarpvalstybinių bendrų procedūrų atvejais taikytini viešųjų pirkimų teisės aktai, įskaitant taikytinus teisės aktus dėl teisės gynimo priemonių, papildantys Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 (21) įstatymų kolizijų taisykles. Be to, skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai turėtų galėti pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę kurti bendrus teisinius subjektus. Reikėtų nustatyti konkrečias tokios bendro pirkimo formos taisykles.

Vis dėlto perkantieji subjektai neturėtų naudotis tarpvalstybinio bendro pirkimo galimybėmis pagal Sąjungos teisę siekdami išvengti privalomų viešosios teisės taisyklių, kurios jiems yra taikomos toje valstybėje narėje, kurioje jie yra. Tokios taisyklės galėtų apimti, pavyzdžiui, nuostatas dėl skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais ar specialius reikalavimus dėl didesnės rizikos prekių atsekamumo;

(83)

perkančiųjų subjektų parengtos techninės specifikacijos turi sudaryti galimybę atverti viešuosius pirkimus konkurencijai ir pasiekti tvarumo tikslus. Tuo tikslu turėtų būti galima teikti pasiūlymus, kuriais būtų atspindėta techninių sprendinių, standartų ir techninių specifikacijų įvairovė rinkoje, įskaitant sprendinius, standartus ir technines specifikacijas, parengtus remiantis veiksmingumo kriterijais, susijusiais su gyvavimo ciklu ir darbų vykdymo, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo gamybos proceso tvarumu.

Todėl technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtino konkurencijos susiaurinimo taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas. Paprastai tas tikslas kuo geriausiai pasiekiamas technines specifikacijas parengus pagal funkcinius ir veiksmingumo reikalavimus. Funkciniai ir veiksmingumo reikalavimai taip pat yra tinkamas būdas remti inovacijas viešuosiuose pirkimuose ir turėtų būti kuo plačiau naudojami. Kai daroma nuoroda į Europos standartą arba, jo nesant, nacionalinį standartą, perkantieji subjektai turėtų vertinti pasiūlymus, grindžiamus kitomis lygiavertėmis priemonėmis, atitinkančiomis perkančiųjų subjektų reikalavimus ir lygiavertėmis saugos požiūriu. Ekonominės veiklos vykdytojas turėtų būti atsakingas už prašomo ženklinimo lygiavertiškumo įrodymą.

Lygiavertiškumui įrodyti turėtų būti galima iš konkurso dalyvių reikalauti pateikti trečiojo asmens patikrintus įrodymus. Vis dėlto turėtų būti leidžiamos ir kitos tinkamos įrodinėjimo priemonės, kaip antai gamintojo techniniai dokumentai, jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas neturi galimybės gauti tokių pažymėjimų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per atitinkamus terminus, su sąlyga, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas tokiomis priemonėmis įrodo, kad darbai, prekės ar paslaugos atitinka techninėse specifikacijose, sutarties skyrimo kriterijuose ar sutarties įvykdymo sąlygose nustatytus reikalavimus ar kriterijus;

(84)

visų asmenims naudoti skirtų pirkimų atveju, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų plačioji visuomenė, ar perkančiojo subjekto darbuotojai, būtina, kad perkantieji subjektai nustatytų technines specifikacijas, siekiant atsižvelgti į prieinamumo neįgaliesiems ar visiems naudotojams tinkamos koncepcijos kriterijus, išskyrus deramai pagrįstus atvejus;

(85)

perkantieji subjektai, norintys pirkti tam tikromis aplinkosaugos, socialinėmis ar kitomis charakteristikomis pasižyminčius darbus, prekes ar paslaugas, turėtų turėti galimybę naudotis konkrečiu ženklinimu, kaip antai Europos ekologiniu ženklu, (keleto) šalių ekologiniais ženklais ar bet kokiu kitu ženklinimu, su sąlyga, kad ženklo reikalavimai, pavyzdžiui, produkto aprašymas ir jo pateikimas, įskaitant pakavimo reikalavimus, būtų susieti su sutarties dalyku. Be to, labai svarbu, kad tie reikalavimai būtų parengti ir patvirtinti pagal objektyviai patikrinamus kriterijus, taikant procedūrą, kurioje galėtų dalyvauti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, valdžios įstaigos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkos organizacijos, ir kad ženklas būtų prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams. Turėtų būti paaiškinta, kad suinteresuotaisiais subjektais galėtų būti viešieji ar privatieji subjektai, įmonės ar bet kokio pobūdžio nevyriausybinės organizacijos (organizacija, kuri nėra valdžios struktūrų dalis ir nėra įprasta pelno siekianti įmonė).

Lygiai taip pat turėtų būti paaiškinta, kad nustatant ženklinimo reikalavimus, kuriuos gali naudoti viešosios institucijos vykdydamos pirkimus, gali dalyvauti konkretūs nacionaliniai subjektai, toms valdžios įstaigoms ar organizacijoms neprarandant savo, kaip trečiųjų subjektų, statuso. Nuorodomis į ženklus neturėtų būti sukeltos inovacijų ribojimo pasekmės;

(86)

rengdami technines specifikacijas, perkantieji subjektai turėtų atsižvelgti į iš Sąjungos teisės kylančius reikalavimus duomenų apsaugos teisės srityje, visų pirma susijusius su asmens duomenų tvarkymo sistemomis (pritaikytoji duomenų apsauga);

(87)

viešieji pirkimai turėtų būti pritaikyti MVĮ poreikiams. Perkantieji subjektai turėtų būti skatinami naudotis Gerosios patirties kodeksu, nustatytu 2008 m. birželio 25 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Europos gerosios patirties kodeksas, kuriuo siekiama suteikti MVĮ daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis“, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip taikant viešųjų pirkimų sistemą suteikti MVĮ daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tuo tikslu turėtų būti aiškiai nustatyta, kad sutartys gali būti skaidomos į pirkimo dalis. Taip skaidyti galima kiekybiniu pagrindu, kad atskirų sutarčių apimtis labiau atitiktų MVĮ pajėgumą, arba kokybiniu pagrindu, atsižvelgiant į atitinkamas skirtingas profesijas ir specializacijas, siekiant atskirų sutarčių turinį labiau pritaikyti prie specializuotų MVĮ sektorių arba atsižvelgiant į skirtingus vėlesnius projekto etapus. Pirkimo dalių apimtį ir dalyką savo nuožiūra turėtų nustatyti perkantysis subjektas, kuriam, laikantis atitinkamų taisyklių dėl pirkimo vertės sąmatos apskaičiavimo, taip pat turėtų būti leidžiama dėl kai kurių atskirų pirkimo dalių skirti sutartis netaikant šioje direktyvoje nustatytų procedūrų.

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama padaryti daugiau, kad MVĮ būtų lengviau dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje, nustatant pareigą svarstyti sutarties skaidymo į pirkimo dalis, sudarant mažesnes sutartis, tikslingumą, nustatant perkantiesiems subjektams reikalavimą pagrįsti sprendimą neskaidyti sutarčių į pirkimo dalis arba nustatant, kad skaidymas į pirkimo dalis tam tikromis sąlygomis yra privalomas. Siekdamos to paties tikslo valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę sukurti tiesioginio mokėjimo subrangovams sistemas;

(88)

kai sutartys skaidomos į pirkimo dalis, perkantieji subjektai, kad, pavyzdžiui, išlaikytų konkurenciją arba užtikrintų tiekimo patikimumą, turėtų galėti apriboti pirkimo dalių, dėl kurių ekonominės veiklos vykdytojas gali teikti pasiūlymą, skaičių; jiems taip pat turėtų būti leidžiama apriboti pirkimo dalių, kurios gali būti paskirtos vienam konkurso dalyviui, skaičių.

Vis dėlto kliūčių siekiant tikslo sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose galėtų atsirasti tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos privalėtų skirti sutartį dėl atskirų pirkimo dalių, net jeigu tai reikštų gerokai mažiau palankių sprendimų patvirtinimą, palyginti su sprendimu skirti sutartį, apimančią kelias arba visas pirkimo dalis. Todėl, kai galimybė taikyti tokį metodą buvo aiškiai iš anksto nurodyta, perkantieji subjektai turėtų galėti atlikti pasiūlymų palyginamąjį įvertinimą, kad nustatytų, ar konkretaus konkurso dalyvio pateikti pasiūlymai dėl konkretaus pirkimo dalių rinkinio kaip visuma geriau atitiktų pagal šią direktyvą nustatytus sutarties skyrimo kriterijus tų pirkimo dalių atžvilgiu nei pasiūlymai dėl konkrečių atskirų pirkimo dalių, vertinamų atskirai. Jeigu atsakymas yra teigiamas, perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama skirti atitinkamam konkurso dalyviui sutartį, apimančią konkrečias pirkimo dalis. Turėtų būti paaiškinta, kad perkantieji subjektai turėtų atlikti šį palyginamąjį įvertinimą pirmiausia nustatydami, kuris pasiūlymas geriausiai atitinka sutarties skyrimo kriterijus, nustatytus kiekvienos atskiros pirkimo dalies atžvilgiu, ir po to palygindami jį su pasiūlymais, kuriuos konkretus konkurso dalyvis yra pateikęs dėl konkretaus pirkimo dalių rinkinio kaip visumos;

(89)

kad procedūros taptų spartesnės ir efektyvesnės, dalyvavimo pirkimo procedūrose laikotarpiai turėtų būti kuo trumpesni, nesukuriant bereikalingų kliūčių ekonominės veiklos vykdytojų iš visos vidaus rinkos dalyvavimui, ypač MVĮ dalyvavimui. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustatydami laikotarpį pasiūlymams ir prašymams dalyvauti pateikti, perkantieji subjektai turėtų atsižvelgti visų pirma į sutarties sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti, net jei tai reikštų, kad reikia nustatyti ilgesnius laikotarpius, nei šioje direktyvoje numatyti minimalios trukmės laikotarpiai. Elektroninių informacijos ir ryšio priemonių naudojimas, visų pirma galimybės ekonominės veiklos vykdytojams, konkurso dalyviams ir kandidatams gauti visus pirkimo dokumentus elektroninėmis priemonėmis ir elektroninėmis priemonėmis siųsti pranešimus, didina skaidrumą ir padeda sutaupyti laiko. Todėl reikėtų nustatyti, kad minimalūs atviriems konkursams taikomi laikotarpiai bus sutrumpinti remiantis SVP nustatytomis taisyklėmis ir laikantis sąlygos, kad jie bus suderinti su konkrečiu Sąjungos lygiu numatytu taikyti perdavimo būdu. Be to, perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę dar labiau sutrumpinti laikotarpį pasiūlymams atvirų konkursų atveju pateikti tais atvejais, kai dėl skubos įprastinis atvirų konkursų terminas nėra tinkamas, tačiau atviras konkursas su sutrumpintu terminu tebėra įmanomas. Tik išskirtiniais atvejais, kai dėl ypatingos skubos, kilusios dėl įvykių, kurių atitinkamas perkantysis subjektas negalėjo numatyti ir kurie nuo jo nepriklauso, įprastinė procedūra tampa neįmanoma net sutrumpinus terminus, perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę, jei tai tikrai būtina, skirti sutartis vedant derybas be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse. Tokia padėtis galėtų susidaryti po stichinių nelaimių, kai reikia veikti nedelsiant;

(90)

turėtų būti paaiškinta, jog dėl to, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pakankamai laiko galiojantiems pasiūlymams parengti, gali prireikti pratęsti iš pradžių nustatytus laikotarpius. Visų pirma tai būtų atvejis, kai padaroma reikšmingų pakeitimų pirkimo dokumentuose. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad tuo atveju reikšmingi pakeitimai turėtų būti suprantami kaip apimantys pakeitimus, visų pirma techninių specifikacijų pakeitimus, kuriems suprasti ir į kuriuos tinkamai reaguoti ekonominės veiklos vykdytojams prireiktų papildomo laiko. Vis dėlto turėtų būti paaiškinta, kad tokie pakeitimai neturėtų būti tokie dideli, kad dėl jų būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių. Visų pirma toks atvejis galėtų susidaryti, kai dėl pakeitimų sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, palyginti su tuo, kas iš pradžių išdėstyta pirkimo dokumentuose, iš esmės pasikeistų;

(91)

turėtų būti paaiškinta, kad perkantieji subjektai turėtų persiųsti informaciją apie tam tikrus sprendimus, priimtus vykdant pirkimo procedūrą, įskaitant sprendimą neskirti sutarties arba nesudaryti preliminariosios sutarties, be atskiro kandidatų ar konkurso dalyvių prašymo persiųsti tokią informaciją. Taip pat reikėtų priminti, kad Tarybos direktyvoje 92/13/EEB (22) perkantiesiems subjektams taip pat numatoma pareiga be atskiro kandidatų ar konkurso dalyvių prašymo atitinkamiems kandidatams ir konkurso dalyviams pateikti kai kurių svarbiausių sprendimų, priimtų pirkimo procedūroje, atitinkamų priežasčių santrauką. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad kandidatai ir konkurso dalyviai turėtų galėti prašyti išsamesnės informacijos, susijusios su tomis priežastimis, o perkantieji subjektai turėtų pateikti šią informaciją, išskyrus atvejus, kai yra rimtų priežasčių jos nepateikti. Tos priežastys turėtų būti nustatytos šioje direktyvoje. Siekiant užtikrinti reikiamą skaidrumą pirkimo procedūrose, kuriose naudojamos derybos ir dialogai su konkurso dalyviais, tiems dalyviams, kurie pateikė priimtinus pasiūlymus, turėtų būti leidžiama, išskyrus atvejus, kai būtų rimtų priežasčių to nedaryti, taip pat prašyti informacijos apie procedūros valdymą ir eigą;

(92)

kiek tai suderinama su poreikiu pasiekti tikslą užtikrinti gerą komercinę praktiką, kartu sudarant sąlygas kuo didesniam lankstumui, tikslinga numatyti, kad reikalavimų dėl ekonominio bei finansinio pajėgumo ir įrodomųjų dokumentų atžvilgiu būtų taikoma Direktyva 2014/24/ES. Todėl perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama taikyti toje direktyvoje numatytus atrankos kriterijus ir, jei jie tai daro, jie turėtų privalėti taikyti tam tikras kitas nuostatas, susijusias visų pirma su minimalios apyvartos reikalavimams taikoma viršutine riba ir Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento naudojimu;

(93)

perkantieji subjektai turėtų galėti reikalauti, kad vykdant sutartį būtų taikomos aplinkosaugos vadybos priemonės arba sistemos. Aplinkosaugos vadybos sistemos, nepaisant to, ar jos yra registruotos pagal Sąjungos instrumentus, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 (23), gali būti įrodymas, kad ekonominės veiklos vykdytojas yra techniškai pajėgus įvykdyti sutartį. Priemonių, kurias ekonominės veiklos vykdytojas įgyvendino, kad užtikrintų tokį pat aplinkos apsaugos lygį, aprašymas turėtų būti pripažįstamas aplinkosaugos vadybos registracijos sistemų įrodymų pakaitalu, jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas neturi galimybės pasinaudoti tokiomis aplinkosaugos vadybos registracijos sistemomis arba galimybės jas gauti per atitinkamą laikotarpį;

(94)

viena iš svarbiausių šioje direktyvoje yra sutarties skyrimo kriterijų sąvoka, todėl svarbu, kad atitinkamos nuostatos būtų išdėstytos kuo aiškiau ir paprasčiau. Tai gali būti užtikrinta kaip visa apimančią sąvoką vartojant terminą „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“, nes visi konkursą laimėję pasiūlymai galiausiai turėtų būti atrinkti atsižvelgiant į tai, kurį iš pateiktų pasiūlymų atskiras perkantysis subjektas laiko ekonomiškai geriausiu. Siekiant išvengti painiavos su sutarties skyrimo kriterijumi, šiuo metu apibūdinamu kaip „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“ direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB, šiai sąvokai apibūdinti turėtų būti vartojamas kitas terminas – „geriausias kainos ir kokybės santykis“. Todėl jis turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į su tomis direktyvomis susijusią teismų praktiką, išskyrus atvejus, kai esama akivaizdžiai iš esmės skirtingo sprendimo šioje direktyvoje;

(95)

sutartys turėtų būti skiriamos remiantis objektyviais kriterijais, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, siekiant užtikrinti galimybę objektyviai palyginti santykinę pasiūlymų vertę, kad būtų galima veiksmingos konkurencijos sąlygomis nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Turėtų būti aiškiai nustatyta, kad vertinant, kuris pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, turėtų būti remiamasi geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris visada turėtų apimti kainos arba išlaidų aspektą. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymas taip pat galėtų būti atliekamas remiantis tik kaina arba tik išlaidų efektyvumu. Be to, tikslinga priminti, kad perkantieji subjektai gali techninėse specifikacijose arba sutarties vykdymo sąlygose nustatyti atitinkamus kokybės standartus.

Siekiant paskatinti, kad viešuosiuose pirkimuose būtų labiau orientuojamasi į kokybę, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama drausti arba riboti taikymą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo remiantis tik kaina arba tik išlaidomis, kai jos mano, kad tai tikslinga.

Siekiant užtikrinti, kad skiriant sutartis būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, perkantieji subjektai turėtų būti įpareigoti sukurti reikiamą skaidrumą, kad visi konkurso dalyviai būtų tinkamai informuojami apie kriterijus ir priemones, kurie bus taikomi priimant sprendimą dėl sutarties skyrimo. Todėl perkantieji subjektai turėtų būti įpareigoti nurodyti sutarties skyrimo kriterijus ir kiekvieno šių kriterijų santykinį lyginamąjį svorį. Vis dėlto jei kriterijų lyginamojo svorio neįmanoma nustatyti iš anksto, visų pirma dėl sutarties sudėtingumo, tinkamai pateisinamais atvejais, kuriuos perkantieji subjektai privalo sugebėti pagrįsti, jiems turėtų būti leidžiama nukrypti nuo tos pareigos nurodyti kriterijų lyginamąjį svorį. Tokiais atvejais jie turėtų nurodyti kriterijus mažėjančia pagal svarbą tvarka;

(96)

SESV 11 straipsnyje reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarų vystymąsi, būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus. Šioje direktyvoje paaiškinama, kaip perkantieji subjektai gali prisidėti prie aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi skatinimo, kartu užtikrinant, kad jie galėtų gauti geriausią savo sutarčių kainos ir kokybės santykį;

(97)

nustatydami geriausią kainos ir kokybės santykį, perkantieji subjektai turėtų apibrėžti su sutarties dalyku susijusius ekonominius ir kokybinius kriterijus, kuriais remdamiesi jie vertins pasiūlymus siekdami nustatyti ekonomiškai naudingiausią perkančiojo subjekto požiūriu pasiūlymą. Todėl remiantis tais kriterijais turėtų būti sudaryta galimybė atlikti kiekvieno pasiūlymo sutarties įvykdymo lygio palyginamąjį įvertinimą, atsižvelgiant į sutarties dalyką, kaip apibrėžta techninėse specifikacijose. Kalbant apie geriausią kainos ir kokybės santykį, šioje direktyvoje pateikiamas nebaigtinis galimų sutarties skyrimo kriterijų sąrašas. Perkantieji subjektai turėtų būti skatinami pasirinkti tokius sutarties skyrimo kriterijus, kurie sudarytų jiems galimybes pirkti aukštos kokybės darbus, prekes ir paslaugas, kuo geriau atitinkančius jų poreikius.

Pasirinktais sutarties skyrimo kriterijais perkančiajam subjektui neturėtų būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jais turėtų būti užtikrinama veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos galimybė ir jie turėtų būti pateikiami kartu su reikalavimais, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją.

Siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, sprendimas skirti sutartį neturėtų būti grindžiamas vien su sąnaudomis nesusijusiais kriterijais. Todėl kokybiniai kriterijai turėtų būti derinami su sąnaudų kriterijumi, kuris perkančiojo subjekto nuožiūra galėtų būti pagrįstas kaina arba išlaidų efektyvumu, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudomis. Tačiau sutarties skyrimo kriterijai neturėtų daryti poveikio nacionalinių nuostatų dėl atlyginimo už tam tikras paslaugas arba nuostatų, kuriomis patvirtinamos fiksuotos tam tikrų prekių kainos, taikymui;

(98)

turėtų būti paaiškinta, kad tais atvejais, kai nacionalinėse nuostatose yra apibrėžtas atlygis už tam tikras paslaugas arba yra nustatytos tam tikrų prekių fiksuotos kainos, išlieka galimybė įvertinti kainos ir kokybės santykį remiantis ne vien kaina ar atlygiu, bet ir kitais veiksniais. Atsižvelgiant į atitinkamą paslaugą ar produktą, tokie veiksniai, pavyzdžiui, galėtų būti pristatymo ir mokėjimo sąlygos, aptarnavimo po pardavimo aspektai (pavyzdžiui, patariamųjų ir pakeitimo paslaugų apimtis) arba aplinkosauginiai ar socialiniai aspektai (pavyzdžiui, ar knygos buvo atspausdintos ant perdirbto popieriaus, ar ant popieriaus iš tvarių šaltinių medienos, išlaidos dėl išorinių aplinkos veiksnių, taip pat ar tarp asmenų, kuriems paskirta vykdyti sutartį, buvo skatinama socialinė nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių integracija). Atsižvelgiant į tai, kad yra nemažai galimybių remiantis esminiais kriterijais įvertinti kainos ir kokybės santykį, turėtų būti vengiama skirti sutartį tik traukiant burtus;

(99)

kai sutarties vykdymo lygmens atžvilgiu svarbi įdarbinto personalo kompetencija, perkantiesiems subjektams taip pat turėtų būti leidžiama kaip sutarties skyrimo kriterijų naudoti atitinkamai sutarčiai vykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, nes šie aspektai gali turėti poveikio sutarties įvykdymui ir, atitinkamai, pasiūlymo ekonominiam naudingumui. Pavyzdžiui, tai galėtų būti aktualu sutarčių dėl intelektinių paslaugų atveju, kaip antai dėl konsultavimo arba architektų paslaugų. Perkantieji subjektai, kurios naudojasi šia galimybe, turėtų atitinkamomis sutartinėmis priemonėmis užtikrinti, kad sutartį vykdyti paskirtas personalas faktiškai atitiktų nustatytus kokybės standartus ir kad to personalo narius kitais darbuotojais būtų galima pakeisti tik gavus perkančiojo subjekto, kuris patikrina, ar pakaitinis personalas atitinka tokį patį kokybės lygį, sutikimą;

(100)

labai svarbu iki galo išnaudoti viešųjų pirkimų teikiamas galimybes strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslams pasiekti. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų priminti, kad viešieji pirkimai yra ypač svarbūs skatinant inovacijas, kurios savo ruožtu itin svarbios būsimam Europos augimui. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atskirų sektorių ir rinkų yra didelių skirtumų, vis dėlto būtų netinkama nustatyti bendruosius privalomus reikalavimus pirkimams aplinkosaugos, socialinėje ir inovacijų srityse.

Sąjungos teisės aktuose jau yra nustatyti privalomieji pirkimų reikalavimai, kad būtų pasiekti konkretūs kelių transporto priemonių sektoriaus (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB (24)) ir raštinės įrangos sektoriaus (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 106/2008 (25)) tikslai. Be to, padaryta nemaža pažanga apibrėžiant bendras gyvavimo ciklo sąnaudų metodikas.

Todėl atrodo, kad reikėtų toliau eiti šia kryptimi, paliekant galimybę atskirų sektorių teisės aktuose nustatyti privalomus tikslus ir tikslinius rodiklius, atsižvelgus į konkrečiame sektoriuje vyraujančias politikos kryptis ir sąlygas, taip pat skatinti europinių gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo koncepcijų plėtrą ir naudojimą, kad viešieji pirkimai labiau palaikytų tvarų augimą;

(101)

tas konkretiems sektoriams būdingas priemones reikėtų papildyti, pritaikant direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, kad perkantieji subjektai savo pirkimų strategijomis galėtų siekti strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslų. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad, išskyrus atvejus, kai vertinimas atliekamas remiantis tik kaina, perkantieji subjektai gali nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir žemiausias sąnaudas vadovaudamiesi gyvavimo ciklo sąnaudų požiūriu. Gyvavimo ciklo sąnaudų sąvoka apima visas išlaidas per darbų, prekių ar paslaugų gyvavimo ciklą.

Tai reiškia, kad įtraukiamos vidaus sąnaudos, kaip antai atliktinų mokslinių tyrimų, kūrimo, gamybos, transporto, naudojimo, priežiūros ir šalinimo gyvavimo ciklo pabaigoje sąnaudos, tačiau taip pat gali būti įtrauktos sąnaudos dėl išorinių aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, užterštumo, kurį sukelia produktui skirtų žaliavų gavyba arba pats produktas ar jo gaminimas, jeigu jos gali būti išreikštos pinigine verte ir gali būti vykdoma jų stebėsena. Perkančiųjų subjektų naudojami metodai sąnaudoms dėl išorinių aplinkos veiksnių apskaičiuoti turėtų būti iš anksto nustatomi objektyviai ir nediskriminuojant, o visi suinteresuoti subjektai turėtų turėti galimybę su jais susipažinti. Tokie metodai gali būti nustatomi nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu, tačiau siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo naudojant „laimėtojui pritaikyto“ konkurso metodus jie turėtų būti bendri ta prasme, kad jie neturėtų būti specialiai parengiami konkrečiai viešųjų pirkimų procedūrai. Reikėtų Sąjungos lygiu parengti bendrą gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodiką, taikomą konkrečioms prekių ar paslaugų kategorijoms. Jei tokia bendra metodika bus parengta, jos naudojimas turėtų būti privalomas.

Be to, reikėtų išnagrinėti, ar tikslinga rengti bendrą socialinio gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodiką, atsižvelgiant į esamą metodiką, pavyzdžiui, Produktų socialinio gyvavimo ciklo vertinimo gaires (angl. Guidelines for Social Life Cycle Assessment of Products), priimtas pagal Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programą;

(102)

be to, siekiant pirkimo procedūrose geriau atspindėti socialinius ir aplinkosaugos aspektus, perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama naudoti su visais darbų vykdymo, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pagal viešąją sutartį gyvavimo ciklo aspektais ir etapais – nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto pašalinimo etapo – susijusius sutarties skyrimo kriterijus arba sutarties įvykdymo sąlygas, įskaitant veiksnius, susijusius su konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos ir jos sąlygų procesu arba konkrečiu procesu, vykdomu vėlesniame jų gyvavimo ciklo etape, net tais atvejais, kai šie veiksniai nėra susiję su esminiais jų aspektais. Kriterijai ir sąlygos, susijusios su tokiu gamybos arba teikimo procesu, gali būti, pavyzdžiui, nuostata, kad gaminant produktus, kurie perkami, nebuvo naudotos toksinės medžiagos, arba nuostata, kad perkamos paslaugos yra teikiamos naudojant efektyvaus energijos vartojimo įrengimus.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką tokie kriterijai ir sąlygos taip pat apima sutarties skyrimo kriterijus arba sutarties įvykdymo sąlygas, susijusias su sąžiningos prekybos produktų tiekimu arba naudojimu vykdant sutartį, kurią rengiamasi skirti. Su aplinkosaugos aspektais susijusios sutarties įvykdymo sąlygos galėtų apimti, pavyzdžiui, prekių tiekimą, pakavimą ir šalinimą, o darbų ir paslaugų pirkimo sutartyse – išmetamų atliekų sumažinimą ar efektyvų išteklių naudojimą.

Tačiau pagal ryšio su sutarties dalyku sąlygą tai netaikoma kriterijams ir sąlygoms, susijusiems su bendra įmonės politika, nes to negalima laikyti veiksniu, apibūdinančiu perkamų darbų, prekių ar paslaugų vykdymo, tiekimo ar teikimo konkretų procesą. Todėl perkantiesiems subjektams neturėtų būti leidžiama reikalauti, kad konkurso dalyviai būtų nustatę tam tikrą įmonės socialinės atsakomybės ar poveikio aplinkai atsakomybės politiką;

(103)

labai svarbu, kad sutarties skyrimo kriterijai arba sutarties įvykdymo sąlygos, susijusios su gamybos proceso socialiniais aspektais, būtų susiję su pagal sutartį perkamais darbais, prekėmis arba paslaugomis. Taip pat jie turėtų būti taikomi laikantis Direktyvos 96/71/EB, kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir jie neturėtų būti pasirenkami arba taikomi tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojant ekonominės veiklos vykdytojus iš kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių – SVP ar laisvosios prekybos susitarimų, kurių šalis yra ir Sąjunga, šalių. Todėl reikalavimai, susiję su Direktyva 96/71/EB reglamentuojamomis pagrindinėmis darbo sąlygomis, kaip antai minimaliomis užmokesčio normomis, turėtų toliau atitikti nacionalinės teisės aktų arba kolektyvinių sutarčių, taikomų pagal Sąjungos teisę minėtos direktyvos kontekste, normas.

Sutarties įvykdymo sąlygomis taip pat galėtų būti siekiama pirmenybę teikti priemonių, kuriomis skatinama moterų ir vyrų lygybė darbe, aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimas, užtikrinama aplinkos apsauga ar gyvūnų gerovė, įgyvendinimui ir faktiškai įgyvendinti pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijas, taip pat pasamdyti daugiau asmenų, esančių nepalankioje padėtyje, nei reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus;

(104)

į skyrimo kriterijus ar sutarties įvykdymo sąlygas taip pat gali būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti gamybos procese dalyvaujančių personalo narių sveikatą, tarp asmenų, kuriems paskirta įgyvendinti sutartį, pirmenybę teikti nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių socialinei integracijai, ar mokymai, kuriais siekiama suteikti atitinkamai sutarčiai įgyvendinti reikiamus gebėjimus, su sąlyga, kad visa tai būtų susiję su pagal sutartį perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis. Pavyzdžiui, tokie kriterijai ar sąlygos galėtų, be kita ko, apimti ilgą laiką darbo nerandančių asmenų įdarbinimą, mokymo priemonių, skirtų bedarbiams arba jaunimui, įgyvendinimą paskirtos sutarties vykdymo metu. Perkantieji subjektai techninėse specifikacijose gali pateikti tokius socialinius reikalavimus, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamam produktui ar paslaugai, pavyzdžiui, dėl neįgaliųjų galimybės naudotis preke ar paslauga arba tinkamumo visiems naudotojams;

(105)

viešosios sutartys neturėtų būti skiriamos ekonominės veiklos vykdytojams, dalyvavusiems nusikalstamoje organizacijoje ar pripažintiems kaltais dėl korupcijos, sukčiavimo, dėl kurio padaryta žala Sąjungos finansiniams interesams, dėl teroristinių nusikaltimų, pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. Dėl mokesčių ar socialinio draudimo įmokų nemokėjimo taip pat turėtų būti neleidžiama dalyvauti Sąjungos lygiu. Tačiau valstybės narės turėtų galėti išskirtiniais atvejais numatyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo tų privalomų pašalinimo pagrindų, kai dėl privalomų bendrojo intereso reikalavimų yra būtina skirti sutartį. Pavyzdžiui, tokia padėtis galėtų susidaryti, kai reikėtų skubiai įsigyti vakcinų arba gelbėjimo įrangos, kurią būtų galima pirkti tik iš ekonominės veiklos vykdytojo, kuriam kitu atveju taikomas vienas iš privalomų pašalinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, gali neturėti prieigos prie neginčijamų įrodymų šiuo klausimu, tikslinga tokiems perkantiesiems subjektams leisti pasirinkti, ar taikyti Direktyvoje 2014/24/ES išvardytus pašalinimo kriterijus. Todėl Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 ir 2 dalys turėtų būti privalomos taikyti tik tiems perkantiesiems subjektams, kurie yra perkančiosios organizacijos;

(106)

perkantiesiems subjektams reikėtų papildomai suteikti galimybę neleisti dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojams, kurie pasirodė esą nepatikimi, pavyzdžiui, dėl aplinkos apsaugos ar socialinės srities įsipareigojimų pažeidimų, įskaitant prieinamumo neįgaliesiems taisyklių pažeidimus ar kitokius šiurkščius profesinius nusižengimus, kaip antai konkurencijos taisyklių ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai. Turėtų būti paaiškinta, kad dėl šiurkščių profesinių nusižengimų gali būti suabejota ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumu, ir dėl to ekonominės veiklos vykdytojui negalėtų būti paskirta viešoji sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar ekonominės veiklos vykdytojas kitu atveju turėtų techninių ir ekonominių pajėgumų įvykdyti sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad perkantysis subjektas bus atsakingas už savo galimų klaidingų sprendimų pasekmes, perkantiesiems subjektams taip pat turėtų būti leidžiama atsižvelgti į tai, kad buvo šiurkščių profesinių nusižengimų, jeigu prieš priimdami galutinį ir privalomą sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad yra privalomų pašalinimo pagrindų, jie gali kuriuo nors tinkamu būdu įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pažeidė savo pareigas, įskaitant pareigas, susijusias su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu, išskyrus atvejus, jei pagal nacionalinę teisę nustatyta kitaip. Jiems taip pat turėtų būti leidžiama pašalinti kandidatus ar konkurso dalyvius, kurių darbe pagal ankstesnes viešąsias sutartis arba sutartis su kitais perkančiaisiais subjektais buvo nustatyta didelių trūkumų, susijusių su esminiais reikalavimais, pavyzdžiui, sutartis buvo neįvykdyta, pateikti produktai ar suteiktos paslaugos turėjo didelių trūkumų, dėl kurių jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, arba buvo netinkamai elgiamasi ir dėl to kyla rimtų abejonių dėl to ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo. Nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta maksimali tokio pašalinimo trukmė.

Taikant neprivalomus pašalinimo pagrindus, itin daug dėmesio turėtų būti skiriama proporcingumo principui. Dėl nedidelių pažeidimų ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti neleidžiama dalyvauti konkurse tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tačiau dėl pasikartojančių nedidelių pažeidimų gali kilti abejonių dėl ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo, o tuo gali būti pagrįstas neleidimas jam dalyvauti konkurse;

(107)

jeigu perkantieji subjektai privalo arba nusprendžia taikyti tokius pašalinimo kriterijus, jie turėtų taikyti Direktyvą 2014/24/ES, kiek tai susiję su galimybe ekonominės veiklos vykdytojams patvirtinti atitikties priemones, kuriomis būtų siekiama ištaisyti nusikalstamų veikų ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą kitų galimų netinkamo elgesio atvejų prevenciją;

(108)

gali būti, kad pasiūlymai, kuriuose nurodyta neįprastai maža darbų, prekių ar paslaugų kaina, grindžiami techniškai, ekonomiškai ar teisiškai nepagrįstomis prielaidomis ar praktika. Kai konkurso dalyvis negali pateikti pakankamo paaiškinimo, perkančiajam subjektui turėtų būti suteikta teisė atmesti pasiūlymą. Pasiūlymą atmesti turėtų būti privaloma tais atvejais, kai perkantysis subjektas nustato, kad siūloma neįprastai maža kaina ar sąnaudos susijusios su tuo, kad nesilaikoma privalomosios Sąjungos teisės arba ją atitinkančios nacionalinės teisės socialinės, darbo ar aplinkos teisės srityse, arba tarptautinės darbo teisės nuostatų;

(109)

sutarties įvykdymo sąlygose nustatomi specialūs reikalavimai, susiję su sutarties įvykdymu. Kitaip nei sutarties skyrimo kriterijai, kurie yra pasiūlymų kokybės lyginamojo vertinimo pagrindas, sutarties įvykdymo sąlygos – tai nustatyti objektyvūs reikalavimai, kurie nedaro poveikio pasiūlymų vertinimui. Sutarties įvykdymo sąlygos turėtų atitikti šią direktyvą, jeigu jos nėra tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuojančios ir yra susietos su sutarties dalyku, apimančiu visus veiksnius, susijusius su konkrečiu gamybos, tiekimo, teikimo ar komercializacijos procesu. Tai apima sąlygas, susijusias su sutarties įvykdymo procesu, bet neapima reikalavimų, susijusių su bendra įmonės politika;

(110)

svarbu, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, kaip antai darbo inspekcijos agentūros arba aplinkos apsaugos agentūros, veikdamos pagal savo atsakomybę ir kompetenciją, imdamosi atitinkamų veiksmų užtikrintų, kad subrangovai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba šioje direktyvoje išvardytomis tarptautinės aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitinka Sąjungos teisę.

Taip pat būtina užtikrinti tam tikrą skaidrumą subrangos grandinėje, nes tai suteikia perkantiesiems subjektams informacijos apie tai, kokie subjektai yra statybvietėse, kuriose vykdomi jiems skirti darbai, arba kurios įmonės teikia paslaugas pastatuose, infrastruktūros objektuose ar vietovėse, kaip antai rotušėse, savivaldybių mokyklose, sportui skirtuose objektuose, uostuose ar greitkeliuose, už kuriuos perkantieji subjektai yra atsakingi arba kuriuos tiesiogiai prižiūri. Turėtų būti paaiškinta, kad reikalaujamą informaciją bet kuriuo atveju privalo teikti pagrindinis rangovas – arba remiantis konkrečiomis nuostatomis, kurias kiekvienas perkantysis subjektas turės įtraukti į visas pirkimo procedūras, arba remiantis pareigomis, kurias valstybės narės nustatys pagrindiniams rangovams bendrai taikytinomis nuostatomis.

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad sąlygos, susijusios su taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba šioje direktyvoje išvardytomis tarptautinės aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitinka Sąjungos teisę, laikymosi užtikrinimu, turėtų būti taikomos, kai valstybės narės nacionalinėje teisėje yra numatytas subrangovų ir pagrindinio rangovo bendrosios atsakomybės mechanizmas. Be to, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės turėtų galėti nustatyti papildomas nuostatas, pavyzdžiui, išplėsti skaidrumo pareigas, sudaryti tiesioginio mokėjimo subrangovams galimybes arba sudaryti galimybes perkančiosioms organizacijoms tikrinti arba iš jų reikalauti patikrinti, ar subrangovų padėtis nėra tokia, kokiai esant ekonominės veiklos vykdytojui būtų neleista dalyvauti konkurse. Kai tokios priemonės taikomos subrangovams, turėtų būti užtikrintas jų suderinamumas su pagrindiniams rangovams taikytinomis nuostatomis, kad nustačius, kad yra privalomų pašalinimo pagrindų, būtų taikomas reikalavimas, kad pagrindinis rangovas pakeistų atitinkamą subrangovą. Turėtų būti paaiškinta, kad kai atlikus tokį patikrinimą paaiškėja, kad yra neprivalomų pašalinimo pagrindų, perkančiosios organizacijos gali reikalauti pakeitimo. Tačiau taip pat aiškiai turėtų būti nurodyta, kad perkančiosios organizacijos gali privalėti reikalauti pakeisti atitinkamą subrangovą, kai tokiais atvejais būtų privaloma pašalinti pagrindinius rangovus.

Taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės gali nustatyti griežtesnes atsakomybės taisykles pagal nacionalinę teisę arba imtis kitų priemonių dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams pagal nacionalinę teisę;

(111)

atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl horizontaliųjų nuostatų, reglamentuojančių santykius su trečiosiomis valstybėmis viešųjų pirkimų kontekste, tikslinga pereinamuoju laikotarpiu išlaikyti komunalinių paslaugų sektoriui pagal Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsnius taikomos tvarkos status quo. Todėl šios nuostatos neturėtų būti keičiamos, įskaitant nuostatą dėl įgyvendinimo aktų priėmimo tais atvejais, kai Sąjungos įmonės susiduria su sunkumais norėdamos patekti į trečiųjų valstybių rinkas. Šiomis aplinkybėmis tuos įgyvendinimo aktus ir toliau turėtų priimti Taryba;

(112)

reikėtų priminti, kad laikotarpių, nurodytų šioje direktyvoje, apskaičiavimui taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (26);

(113)

reikia paaiškinti sąlygas, kuriomis dėl sutarties keitimo jos vykdymo laikotarpiu reikalinga nauja pirkimo procedūra, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Nauja pirkimo procedūra reikalinga, jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma susiję su šalių tarpusavio teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros baigčiai.

Daryti sutarties pakeitimus, dėl kurių nežymiai iki tam tikros vertės padidėja sutarties vertė, visada turėtų būti galima ir tam nereikia organizuoti naujos pirkimo procedūros. Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šioje direktyvoje turėtų būti numatytos de minimis vertės ribos, kurių neviršijus nauja pirkimo procedūra nėra būtina. Daryti sutarties, kurios vertė viršija šias ribas, pakeitimus turėtų būti galima neorganizuojant naujos skyrimo procedūros tada, kai jie atitinka atitinkamas šioje direktyvoje nustatytas sąlygas;

(114)

gali susiklostyti situacijos, kai perkantiesiems subjektams prireiks papildomų darbų, prekių ar paslaugų; tokiais atvejais pradinės sutarties pakeitimas neorganizuojant naujos pirkimo procedūros gali būti pateisinamas, visų pirma tada, kai papildomos prekės ar paslaugos yra skirtos prekėms, paslaugoms ar įrenginiams iš dalies pakeisti arba jos yra esamų paslaugų, prekių arba įrenginių tąsa, jeigu pakeitus tiekėją perkantysis subjektas privalėtų įsigyti medžiagų, darbų ar paslaugų, kurių techninės charakteristikos yra kitokios, ir dėl to atsirastų eksploatacijos ir priežiūros nesuderinamumas arba kiltų neproporcingų techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų;

(115)

perkantieji subjektai gali susidurti su išorinėmis aplinkybėmis, kurių jie negalėjo numatyti skirdami sutartį, visų pirma, kai sutartis vykdoma ilgą laikotarpį. Tokiu atveju reikės tam tikro lankstumo, kad sutartį būtų galima pritaikyti prie tų aplinkybių nevykdant naujos pirkimo procedūros. Sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkantysis subjektas pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdamas į visas jo turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.

Vis dėlto šios nuostatos negali būti taikomos, kai dėl pakeitimo pasikeistų viso pirkimo pobūdis, pavyzdžiui, jeigu darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis, nes tokiu atveju galima daryti prielaidą dėl numanomo poveikio rezultatams;

(116)

laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, konkursą laimėjęs dalyvis neturėtų būti keičiamas kitu ekonominės veiklos vykdytoju (pavyzdžiui, jei sutartis nutraukiama dėl vykdymo trūkumų) iš naujo nepaskelbus konkurso dėl sutarties. Tačiau sutarties vykdymo laikotarpiu turėtų galėti įvykti tam tikrų sutartį vykdančių konkursą laimėjusių dalyvių (visų pirma kai sutartis buvo skirta daugiau nei vienai įmonei) struktūrinių pokyčių: jie gali būti vien vidaus lygiu reorganizuoti, būti perėmimo, susijungimo, įsigijimo šalimis ar tapti nemokūs. Dėl tokių struktūrinių pokyčių neturėtų būti automatiškai reikalaujama naujų pirkimo procedūrų visoms to konkurso dalyvio vykdomoms sutartims;

(117)

atskirose sutartyse patys perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę numatyti sutarties pakeitimus, taikant nuostatas dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės, tačiau pagal jas jiems neturėtų būti suteikiama neribota diskrecija. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta, kokia apimtimi pakeitimus galima numatyti pradinėje sutartyje. Atitinkamai turėtų būti paaiškinta, kad pakankamai aiškiai suformuluotose nuostatose dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės gali būti nurodyti, pavyzdžiui, kainų indeksavimai arba užtikrinta, kad, pavyzdžiui, ryšių įranga, kuri turi būti pristatyta per nustatytą laikotarpį, yra ir toliau tinkama taip pat tuo atveju, kai pakeičiami ryšių protokolai arba atliekami kiti technologiniai pakeitimai. Taip pat pagal pakankamai aiškias nuostatas turėtų būti galima numatyti galimybę pritaikyti sutartį, kai tai reikalinga dėl eksploatacijos ar priežiūros metu iškilusių techninių sunkumų. Taip pat reikėtų priminti, kad sutartyse galėtų būti įtraukta, pavyzdžiui, tiek įprasta priežiūra, tiek speciali priežiūra, kurios galėtų prireikti siekiant užtikrinti viešosios paslaugos teikimo tęstinumą;

(118)

perkantieji subjektai kartais gali susidurti su aplinkybėmis, dėl kurių viešąsias sutartis reikia nutraukti anksčiau laiko, kad būtų įvykdytos pareigos viešųjų pirkimų srityje pagal Sąjungos teisę. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkantieji subjektai nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu, jeigu tai būtina pagal Sąjungos teisę;

(119)

2011 m. birželio 27 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Vertinimo ataskaita: ES viešojo pirkimo teisės aktų poveikis ir veiksmingumas“ parodė, kad reikėtų persvarstyti kai kurių Direktyvos 2004/17/EB nuostatų visišką netaikymą tam tikroms paslaugoms. Todėl tam tikroms paslaugoms turėtų būti taikomos visos šios direktyvos nuostatos;

(120)

tam tikrų kategorijų paslaugų tarpvalstybinis aspektas dėl jų pobūdžio ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie paslaugas, kurios vadinamos paslaugomis asmeniui, kaip antai tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi. Todėl tų paslaugų atveju sudaromoms sutartims turėtų būti nustatyta speciali tvarka ir nustatyta jų aukštesnė vertės riba nei ta, kuri taikoma kitoms paslaugoms.

Atsižvelgiant į ypatingą pirkimų tuose sektoriuose kontekstą, jeigu asmeniui teikiamų paslaugų sutarties vertė yra mažesnė už tą vertės ribą, paprastai ji nedomina tiekėjų iš kitų valstybių narių, nebent yra konkrečių priešingą faktą rodančių požymių, kaip antai kai Sąjunga finansuoja tarpvalstybinius projektus.

Sutartims dėl asmeniui teikiamų paslaugų, kurių vertė viršija tą vertės ribą, turėtų būti taikomi visoje Sąjungoje galiojantys skaidrumo reikalavimai. Atsižvelgiant į kultūrinio konteksto svarbą ir šių paslaugų su didesne rizika susijusį pobūdį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta plati diskrecija organizuoti paslaugų teikėjų pasirinkimą taip, kaip joms atrodo tinkamiausia. Šios direktyvos taisyklėse atsižvelgiama į šį principą ir įpareigojama tik laikytis pagrindinių skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, taip pat užtikrinama, kad perkantieji subjektai, pasirinkdami paslaugų teikėjus, galėtų taikyti konkrečius kokybės kriterijus, kaip antai Socialinės apsaugos komiteto paskelbtoje savanoriškoje Europos socialinių paslaugų kokybės sistemoje nustatytus kriterijus. Nustatydamos procedūras, kurios turi būti taikomos skiriant sutartis dėl asmeniui teikiamų paslaugų, valstybės narės turėtų atsižvelgti į SESV 14 straipsnį ir į Protokolą Nr. 26. Tą darydamos valstybės narės taip pat turėtų siekti supaprastinimo ir perkantiesiems subjektams bei ekonominės veiklos vykdytojams tenkančios administracinės naštos sumažinimo tikslų; turėtų būti paaiškinta, kad tai darant gali taip pat prireikti remtis taisyklėmis, taikytinomis paslaugų pirkimo sutartims, kurioms speciali tvarka netaikoma.

Valstybės narės ir perkantieji subjektai gali teikti tas paslaugas patys arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodami tokias paslaugas arba suteikdami licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiojo subjekto iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus;

(121)

panašiai, viešbučių ir restoranų paslaugas paprastai siūlo tik subjektai, esantys konkrečioje tų paslaugų teikimo vietoje, todėl tų paslaugų tarpvalstybinis aspektas taip pat yra nedidelis. Todėl šioms paslaugoms turėtų būti taikomas tik paprastesnis režimas nuo 1 000 000 EUR vertės ribos. Didelės, tą vertės ribą viršijančios viešbučių ir restoranų paslaugų sutartys gali dominti įvairius ekonominės veiklos vykdytojus, kaip antai kelionių agentūras ir kitus tarpininkus, taip pat ir tarpvalstybiniu pagrindu;

(122)

panašiai, tam tikros teisinės paslaugos yra išimtinai susijusios vien su nacionalinės teisės klausimais, todėl jas paprastai siūlo atitinkamoje valstybėje narėje esantys subjektai ir todėl šių paslaugų tarpvalstybinis aspektas taip pat yra nedidelis. Todėl šioms paslaugoms turėtų būti taikomas paprastesnis režimas nuo 1 000 000 EUR vertės ribos. Didelės, tą vertės ribą viršijančios teisinių paslaugų sutartys gali dominti įvairius ekonominės veiklos vykdytojus, kaip antai tarptautines teisines firmas, taip pat ir tarpvalstybiniu pagrindu, ypač jeigu šios sutartys yra susijusios su teisiniais klausimais, kylančiais iš Sąjungos ar kitos tarptautinės teisės arba grindžiamais tokia teise, arba susijusiais su daugiau nei viena šalimi;

(123)

patirtis parodė, kad tarpvalstybinis suinteresuotumas tam tikrų kitų rūšių kitomis paslaugomis, kaip antai gelbėjimo paslaugomis, gaisrų gesinimo paslaugomis ir kalėjimų paslaugomis, paprastai atsiranda tik nuo tokio momento, kai šios paslaugos dėl savo palyginti didelės vertės pasiekia pakankamą kritinę masę. Tiek, kiek ši direktyva šioms paslaugoms taikoma, joms turėtų būti taikomas paprastesnis režimas. Tarpvalstybinis suinteresuotumas kitų kategorijų paslaugomis, pavyzdžiui, tyrimo ir apsaugos paslaugomis, tiek, kiek jų teikimas faktiškai grindžiamas sutartimis, paprastai galbūt atsirastų tik šių sutarčių vertei esant nuo 1 000 000 EUR ribos, todėl šioms paslaugoms turėtų būti tik tuomet taikomas paprastesnis režimas;

(124)

siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą, šioje direktyvoje reikėtų numatyti, kad tam tikrų paslaugų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų srityse pirkimo procedūrose galėtų dalyvauti tik organizacijos, kurių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisėmis ar aktyviu darbuotojų dalyvavimu jų valdyme, ir esamos organizacijos, pavyzdžiui, kooperatyvai, kurie dalyvautų teikiant tas paslaugas galutiniams naudotojams. Ši nuostata taikoma tik tam tikroms sveikatos, socialinėms ir susijusioms paslaugoms, tam tikroms švietimo ir mokymo paslaugoms, bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitoms kultūros paslaugoms, sporto paslaugoms ir privatiems namų ūkiams teikiamoms paslaugoms ir nėra skirta apimti jokių išimčių, kurios kitais atvejais yra numatytos šioje direktyvoje. Toms paslaugoms turėtų būti taikomas tik paprastesnis režimas;

(125)

tikslinga identifikuoti tas paslaugas, jas nuoroda susiejant su konkrečiomis pozicijomis Bendrame viešųjų pirkimų žodyne (toliau – BVPŽ), priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 (27); šis žodynas – hierarchinės struktūros klasifikatorius, suskirstytas į skyrius, grupes, klases, kategorijas ir pakategores. Siekiant išvengti teisinio netikrumo, reikėtų paaiškinti, kad nuoroda į skyrių nebūtinai reiškia nuorodą į prijungiamuosius poskyrius. Tad toks išsamus išvardijimas turėtų būti pasiektas aiškiai paminint visas atitinkamas pozicijas, prireikus jas nurodant atitinkamais kodais;

(126)

projekto konkursai tradiciškai daugiausia būdavo rengiami miestų ir teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų tvarkymo srityse. Tačiau vertėtų priminti, kad šios lanksčios priemonės galėtų būti naudojamos ir kitais tikslais ir kad galima nustatyti, kad vėlesnės paslaugų pirkimo sutartys būtų skiriamos projekto konkurso laimėtojui arba vienam iš laimėtojų vedant derybas be skelbimo apie pirkimą;

(127)

atlikus įvertinimą buvo nustatyta, kad dar daug ką galima tobulinti Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių taikymo srityje. Siekiant veiksmingiau ir nuosekliau taikyti taisykles, labai svarbu susidaryti bendrą vaizdą apie nacionalinės viešųjų pirkimų politikos galimas struktūrines problemas ir bendrus modelius, kad būtų galima tikslingiau spręsti galimas konkrečias problemas. Tą bendrą vaizdą susidaryti galima tinkamai vykdant stebėseną, kurios rezultatus reikėtų reguliariai skelbti, kad būtų galima turint pakankamai informacijos diskutuoti apie galimą viešųjų pirkimų taisyklių ir praktikos patobulinimą. Toks tinkamas bendras vaizdas taip pat galėtų suteikti svarbios informacijos apie viešųjų pirkimų taisyklių taikymą įgyvendinant Sąjungos bendrai finansuojamus projektus. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nuspręsti, kaip ši stebėsena turėtų būti vykdoma praktiškai ir kas ją turi vykdyti; nuspręsdamos, jos taip pat turėtų galėti priimti sprendimą, ar stebėsena turėtų būti pagrįsta pavyzdžiais grindžiama ex post kontrole, ar sisteminga ex ante viešojo pirkimo procedūrų, kurioms taikoma ši direktyva, kontrole. Turėtų būti galima atitinkamoms įstaigoms pranešti apie potencialias problemas; tai nebūtinai reikštų, kad stebėseną vykdę subjektai turi šalies statusą teismuose.

Veiksmingesnis konsultavimas, informavimas ir parama perkantiesiems subjektams ir ekonominės veiklos vykdytojams taip pat gali labai prisidėti prie viešųjų pirkimų efektyvumo didinimo, pasiekiamo geresniu viešųjų pirkimų praktikos išmanymu, didesniu teisiniu tikrumu ir šios praktikos profesionalizavimu. Taip konsultuoti perkančiuosius subjektus ir ekonominės veiklos vykdytojus reikėtų, kai tai būtina siekiant užtikrinti tinkamesnį taisyklių taikymą. Konsultuoti galima visais klausimais, svarbiais viešųjų pirkimų srityje, kaip antai apie įsigijimo planavimą, procedūras, metodų ir priemonių bei gerosios praktikos įgyvendinant procedūras parinkimą. Kalbant apie teisinius klausimus, konsultavimas nebūtinai turėtų apimti išsamią teisinę atitinkamų klausimų analizę; juo galėtų būti tik bendrai nurodomi aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vėliau atliekant išsamią klausimų analizę, pavyzdžiui, nurodant galimai susijusią teismų praktiką arba gairių pastabas ar kitus šaltinius, kuriuose buvo nagrinėjamas tas konkretus klausimas;

(128)

Direktyvoje 92/13/EEB numatytos tam tikros peržiūros procedūros, kurias galima taikyti bent kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris nori arba norėjo, kad su juo būtų sudaryta tam tikra sutartis ir kuris dėl tariamo Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės nuostatų ar nacionalinių taisyklių, kuriomis tos teisės nuostatos perkeliamos, pažeidimo rizikavo ar rizikuoja patirti žalą. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio toms peržiūros procedūroms. Tačiau piliečiai, suinteresuotieji subjektai, tiek organizuoti, tiek neorganizuoti, ir kiti asmenys ar subjektai, kurie negali naudotis peržiūros procedūromis, nustatytomis Direktyvoje 92/13/EEB, vis dėlto kaip mokesčių mokėtojai turi teisėtą interesą tikėtis patikimų pirkimo procedūrų. Todėl jiems turėtų būti suteikta galimybė apie šios direktyvos galimus pažeidimus kompetentingai institucijai ar struktūroms pranešti kitomis priemonėmis, nei naudojantis peržiūros sistema pagal Direktyvą 92/13/EEB, ir nenustatant būtino reikalavimo juos įtraukti kaip šalis į teismo procesus. Kad nebūtų dubliuojamas esamų institucijų ar struktūrų darbas, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti galimybę kreiptis į bendras stebėsenos institucijas ar struktūras, sektorių priežiūros institucijas, savivaldos priežiūros institucijas, konkurencijos institucijas, ombudsmeną arba nacionalines audito institucijas;

(129)

siekiant visapusiškai panaudoti viešųjų pirkimų galimybes, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslai, taip pat bus svarbus pirkimų aplinkosaugos, socialinėje ir inovacijų srityje vaidmuo. Todėl svarbu apžvelgti pokyčius strateginių viešųjų pirkimų srityje, kad būtų galima susidaryti žiniomis paremtą vaizdą apie bendro lygio visuotines tendencijas toje srityje. Šiame kontekste taip pat galima remtis visais jau parengtais atitinkamais pranešimais;

(130)

atsižvelgiant į MVĮ potencialą darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir inovacijų srityje, svarbu skatinti MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tiek atitinkamomis šios direktyvos nuostatomis, tiek nacionalinio lygio iniciatyvomis. Šioje direktyvoje numatytos naujos nuostatos turėtų prisidėti prie didesnio MVĮ sėkmės lygio, turint omenyje MVĮ laimėtų konkursų vertės dalį visų skirtų sutarčių vertės atžvilgiu. Netikslinga nustatyti, kokia MVĮ laimėtų konkursų dalis turėtų būti privaloma, tačiau atsižvelgiant į MVĮ dalyvavimo svarbą turėtų būti atidžiai stebimos nacionalinės iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti MVĮ dalyvavimo mastą;

(131)

jau nustatyta įvairių procedūrų ir darbo metodų, skirtų Komisijos pranešimams ir ryšiams su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, pranešimams ir ryšiams, susijusiems su SESV 258 ir 260 straipsniuose numatytomis procedūromis, taip pat pranešimams ir ryšiams Vidaus rinkos problemų sprendimo tinkle (toliau – SOLVIT) ir pagal sistemą „ES Pilot“; šios procedūros ir metodai šia direktyva nekeičiami. Tačiau juos reikėtų papildyti kiekvienoje valstybėje narėje bendradarbiavimui su Komisija paskiriant po vieną kontaktinį punktą, kuris būtų vienintelis centras, priimantis klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais atitinkamoje valstybėje narėje. Šią funkciją gali atlikti fiziniai asmenys ar struktūros, kurie jau reguliariai palaiko ryšius su Komisija dėl klausimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, pavyzdžiui, nacionaliniai kontaktiniai punktai, Viešųjų pirkimų patariamojo komiteto nariai, Viešųjų pirkimų tinklo nariai ar nacionalinės koordinavimo įstaigos;

(132)

sprendimų priėmimo pirkimo procedūrose atsekamumas ir skaidrumas yra ypač svarbūs procedūrų patikimumo užtikrinimo veiksniai, be to, jais veiksmingai kovojama su korupcija ir sukčiavimu. Todėl perkančiosios organizacijos turėtų saugoti sudarytų didelės vertės sutarčių kopijas, kad suinteresuotieji subjektai galėtų susipažinti su tais dokumentais laikantis taikomų taisyklių dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Be to, perkantieji subjektai turėtų pirkimo ataskaitoje užfiksuoti atskirų pirkimo procedūrų esminius elementus ir sprendimus. Stengiantis kiek įmanoma išvengti administracinės naštos, reikėtų leisti pirkimo ataskaitoje pateikti nuorodą į informaciją, kuri jau yra atitinkamame skelbime apie sutarties skyrimą. Taip pat reikėtų patobulinti Komisijos valdomas tų skelbimų viešo paskelbimo elektronines sistemas, siekiant palengvinti duomenų įvedimą ir kartu palengvinti visuotinių ataskaitų gavimą iš sistemos bei duomenų keitimąsi tarp sistemų;

(133)

administracinio supaprastinimo tikslais ir siekiant palengvinti valstybėms narėms tenkančią naštą Komisija turėtų periodiškai nagrinėti, ar su viešojo pirkimo procedūromis susijusiuose skelbimuose pateikiama informacija yra pakankamai kokybiška ir išsami, kad Komisija galėtų išgauti statistinę informaciją, kurią priešingu atveju turėtų pateikti valstybės narės;

(134)

būtinas veiksmingas administracinis bendradarbiavimas keičiantis informacija, kurios reikia vykdant sutarties skyrimo procedūras pirkimuose su tarpvalstybiniu aspektu, visų pirma dėl pašalinimo pagrindų bei atrankos kriterijų patikrinimo ir kokybės bei aplinkos apsaugos standartų taikymo. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (28) sukurta Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – IMI) galėtų būti naudinga elektroninė priemonė siekiant sudaryti administraciniam bendradarbiavimui palankesnes sąlygas ir jį paskatinti valdant keitimąsi informacija laikantis paprastų ir vienodų procedūrų, kuriomis būtų įveikiami kalbos barjerai. Todėl turėtų būti kuo greičiau pradėtas bandomasis projektas siekiant ištirti, ar verta išplėsti IMI taikymą keitimuisi informacija pagal šią direktyvą;

(135)

siekiant prisitaikyti prie sparčių techninių, ekonominių ir reglamentavimo pokyčių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų neesminių šios direktyvos elementų. Dėl poreikio laikytis tarptautinių susitarimų Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai keisti vertės ribų apskaičiavimo metodų technines procedūras ir periodiškai persvarstyti pačias vertės ribas; Sąjungos lygiu gali būti daromi nuorodų į BVPŽ nomenklatūrą reglamentavimo pakeitimai, jie turi būti atspindėti šios direktyvos tekste; elektroninio gavimo prietaisų techninė informacija ir charakteristikos turėtų būti nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į technologinius pokyčius; be to, reikia suteikti Komisijai įgaliojimus tam tikrus elektroninių ryšių techninius standartus paskelbti privalomais, siekiant užtikrinti pirkimo procedūrų techninio formato, procesų ir komunikavimo naudojant elektronines ryšio priemones suderinamumą atsižvelgiant į technologinius pokyčius; Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pritaikyti Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatoma bendra gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodika, sąrašą; siekiant įtraukti atskiruose sektoriuose patvirtintas priemones, reikėtų sparčiai pritaikyti tarptautinių socialinių ir aplinkos apsaugos konvencijų sąrašą, Sąjungos teisės aktų, kuriuos įgyvendinant sukuriama prielaida, kad yra galimybė laisvai patekti į tam tikrą rinką, sąrašą ir II priedą, kuriame išdėstytas teisės aktų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar galioja specialiosios arba išimtinės teisės, sąrašas. Siekiant patenkinti tą poreikį, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nuolat atnaujinti šiuos sąrašus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(136)

šios direktyvos taikymo klausimais Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamomis elektroninių pirkimų srities ekspertų grupėmis, užtikrindama pagrindinių suinteresuotųjų subjektų grupių sudėties pusiausvyrą;

(137)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai IX priede nurodytų duomenų siuntimo ir skelbimo procedūros, pranešimų rengimo ir perdavimo procedūrų ir standartinių skelbimų paskelbimo formų srityse. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (29);

(138)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, susijusiems su standartinėmis skelbimų paskelbimo formomis, priimti, kurie neturi poveikio nei finansiniu požiūriu, nei iš šios direktyvos kylančių įpareigojimų pobūdžiui ir aprėpčiai. Kita vertus, tiems aktams būdingas vien administracinis tikslas ir jais siekiama palengvinti šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymą.

Be to, sprendimai, kuriais nustatoma, ar rinkoje, į kurią galima laisvai patekti, vykdoma konkreti veikla yra tiesiogiai veikiama konkurencijos, turėtų būti priimami tokiomis sąlygomis, kad būtų užtikrintos vienodos tos nuostatos įgyvendinimo sąlygos. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir dėl nustatymo, ar taikytinas 34 straipsnis, procedūros, numatytos 35 straipsnyje, išsamių įgyvendinimo nuostatų, taip pat įgaliojimai dėl pačių įgyvendinimo aktų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Patariamoji procedūra turėtų būti taikoma tiems įgyvendinimo aktams priimti;

(139)

Komisija turėtų įvertinti poveikį vidaus rinkai dėl vertės ribų taikymo ir pateikti atitinkamą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ataskaitą ji turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip antai tarpvalstybinių pirkimų mastą, MVĮ dalyvavimą, sandorių išlaidas bei sąnaudų ir naudos santykį.

Remiantis SVP XXII straipsnio 7 dalimi, praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo dėl jos rengiamos tolesnės derybos, o vėliau derybos vyksta reguliariai. Atsižvelgiant į infliacijos poveikį, ilgą laikotarpį nekeičiant vertės ribų SVP, tomis pačiomis aplinkybėmis taip pat turėtų būti svarstomas vertės ribų lygio tinkamumas; kai vertės ribų lygis atitinkamai būtų pakeistas, Komisija turėtų tinkamais atvejais priimti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų pakeistos šioje direktyvoje nustatytos vertės ribos;

(140)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. tam tikroms viešojo pirkimo procedūroms taikomų valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų koordinavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame pat straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(141)

Direktyva 2004/17/EB turėtų būti panaikinta;

(142)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigoja pagrįstais atvejais prie pranešimo apie taikomas perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar kelis dokumentus, kuriuose būtų paaiškintas direktyvos nuostatų ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

I SKYRIUS

Dalykas ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

3 straipsnis

Perkančiosios organizacijos

4 straipsnis

Perkantieji subjektai

5 straipsnis

Mišrieji pirkimai, apimantys tą pačią veiklą

6 straipsnis

Pirkimas, apimantis kelių rūšių veiklą

II SKYRIUS

Veiklos rūšys

7 straipsnis

Bendrosios nuostatos

8 straipsnis

Dujos ir šiluma

9 straipsnis

Elektros energija

10 straipsnis

Vanduo

11 straipsnis

Transporto paslaugos

12 straipsnis

Uostai ir oro uostai

13 straipsnis

Pašto paslaugos

14 straipsnis

Naftos ir dujų gavyba ir anglies ar kito kietojo kuro žvalgymas arba gavyba

III SKYRIUS

Materialinė taikymo sritis

1 SKIRSNIS

VERTĖS RIBOS

15 straipsnis

Vertės ribų dydžiai

16 straipsnis

Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodai

17 straipsnis

Vertės ribų peržiūra

2 SKIRSNIS

NETAIKYMAS SUTARTIMS IR PROJEKTO KONKURSAMS; specialios nuostatos dėl pirkimų, apimančių gynybos ir saugumo aspektus

1 poskyris

Visiems perkantiesiems subjektams taikomos išimtys ir vandens bei energetikos sektoriams taikomos specialiosios išimtys

18 straipsnis

Perpardavimo arba lizingo tikslais trečiosioms šalims skiriamos sutartys

19 straipsnis

Kitais nei į šios direktyvos veikimo sritį patenkančiai veiklai vykdyti tikslais arba tokiai veiklai trečiojoje šalyje vykdyti skiriamos sutartys arba rengiami projekto konkursai

20 straipsnis

Pagal tarptautines taisykles skiriamos sutartys ir organizuojami projekto konkursai

21 straipsnis

Specialiosios netaikymo paslaugų pirkimo sutartims nuostatos

22 straipsnis

Paslaugų pirkimo sutartys, skiriamos remiantis išimtine teise

23 straipsnis

Tam tikrų perkančiųjų subjektų skiriamos sutartys dėl vandens pirkimo ir energijos arba energijai gaminti skirto kuro tiekimo

2 poskirsnis

Pirkimai, apimantys gynybos ir saugumo aspektus

24 straipsnis

Gynyba ir saugumas

25 straipsnis

Mišrieji pirkimai, apimantys tą pačią veiklą bei apimantys gynybos ar saugumo aspektus

26 straipsnis

Pirkimai, apimantys kelių rūšių veiklą bei apimantys gynybos ar saugumo aspektus

27 straipsnis

Pagal tarptautines taisykles skiriamos sutartys arba organizuojami projekto konkursai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

3 poskirsnis

Ypatingi santykiai (bendradarbiavimas, susijusios įmonės ir bendrosios įmonės)

28 straipsnis

Sutartys tarp perkančiųjų organizacijų

29 straipsnis

Susijusiai įmonei skiriamos sutartys

30 straipsnis

Bendrajai įmonei arba bendrajai įmonei priklausančiam perkančiajam subjektui skiriamos sutartys

31 straipsnis

Informacijos pateikimas

4 poskyris

Ypatingi atvejai

32 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos

33 straipsnis

Sutartys, kurioms taikomos specialiosios priemonės

5 poskyris

Konkurencijos tiesiogiai veikiamos veiklos rūšys ir su jomis susijusios procedūrinės nuostatos

34 straipsnis

Konkurencijos tiesiogiai veikiamos veiklos rūšys

35 straipsnis

Nustatymo, ar taikytinas 34 straipsnis, procedūra

IV SKYRIUS

Bendrieji principai

36 straipsnis

Pirkimų principai

37 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojai

38 straipsnis

Rezervuotos sutartys

39 straipsnis

Konfidencialumas

40 straipsnis

Komunikavimui taikomos taisyklės

41 straipsnis

Nomenklatūros

42 straipsnis

Interesų konfliktai

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SUTARTIMS TAIKYTINOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Procedūros

43 straipsnis

Sąlygos, susijusios su SVP ir kitais tarptautiniais susitarimais

44 straipsnis

Procedūrų pasirinkimas

45 straipsnis

Atviras konkursas

46 straipsnis

Ribotas konkursas

47 straipsnis

Derybos su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse

48 straipsnis

Konkurencinis dialogas

49 straipsnis

Inovacijų partnerystė

50 straipsnis

Derybų be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse naudojimas

II SKYRIUS

Elektroninių ir grupinių pirkimų metodai ir priemonės

51 straipsnis

Preliminariosios sutartys

52 straipsnis

Dinaminės pirkimo sistemos

53 straipsnis

Elektroniniai aukcionai

54 straipsnis

Elektroniniai katalogai

55 straipsnis

Centralizuota pirkimo veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

56 straipsnis

Tam tikrais atvejais taikomi bendri pirkimai

57 straipsnis

Pirkimai, kuriuose dalyvauja skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai

III SKYRIUS

Procedūros vykdymas

1 SKIRSNIS

PASIRENGIMAS

58 straipsnis

Pirminės rinkos konsultacijos

59 straipsnis

Išankstinis kandidatų arba konkurso dalyvių dalyvavimas

60 straipsnis

Techninės specifikacijos

61 straipsnis

Ženklinimas

62 straipsnis

Tyrimų ataskaitos, sertifikavimas ir kitos įrodinėjimo priemonės

63 straipsnis

Techninių specifikacijų pateikimas

64 straipsnis

Alternatyvūs pasiūlymai

65 straipsnis

Sutarčių skaidymas į pirkimo dalis

66 straipsnis

Terminų nustatymas

2 SKIRSNIS

PASKELBIMAS IR SKAIDRUMAS

67 straipsnis

Reguliarūs orientaciniai skelbimai

68 straipsnis

Skelbimai apie kvalifikacijos vertinimo sistemą

69 straipsnis

Skelbimai apie pirkimą

70 straipsnis

Skelbimai apie sutarties skyrimą

71 straipsnis

Skelbimų paskelbimo forma ir būdas

72 straipsnis

Paskelbimas nacionaliniu lygmeniu

73 straipsnis

Galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma

74 straipsnis

Kvietimai kandidatams

75 straipsnis

Pareiškėjų pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, kandidatų ir konkurso dalyvių informavimas

3 SKIRSNIS

DALYVIŲ PASIRINKIMAS IR SUTARČIŲ SKYRIMAS

76 straipsnis

Bendrieji principai

1 poskirsnis

Kvalifikacijos vertinimas ir kokybinė atranka

77 straipsnis

Kvalifikacijos vertinimo sistemos

78 straipsnis

Kokybinės atrankos kriterijai

79 straipsnis

Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu

80 straipsnis

Direktyvoje 2014/24/ES numatytų pašalinimo pagrindų ir atrankos kriterijų taikymas

81 straipsnis

Kokybės užtikrinimo standartai ir aplinkosaugos vadybos standartai

2 poskirsnis

Sutarties skyrimas

82 straipsnis

Sutarties skyrimo kriterijai

83 straipsnis

Gyvavimo ciklo sąnaudos

84 straipsnis

Neįprastai maža pasiūlyta kaina

4 SKIRSNIS

PASIŪLYMAI, APIMANTYS TREČIŲJŲ ŠALIŲ KILMĖS PRODUKTUS, IR SANTYKIAI SU TOMIS ŠALIMIS

85 straipsnis

Pasiūlymai, apimantys trečiųjų šalių kilmės produktus

86 straipsnis

Santykiai su trečiosiomis šalimis, susiję su darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutartimis

IV SKYRIUS

Sutarties vykdymas

87 straipsnis

Sutarčių vykdymo sąlygos

88 straipsnis

Subranga

89 straipsnis

Sutarčių keitimas galiojimo laikotarpiu

90 straipsnis

Sutarčių nutraukimas

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS PIRKIMO PROCEDŪROS

I SKYRIUS

Socialinės ir kitos specialios paslaugos

91 straipsnis

Socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių skyrimas

92 straipsnis

Skelbimų paskelbimas

93 straipsnis

Sutarčių skyrimo principai

94 straipsnis

Rezervuotos sutartys tam tikrų paslaugų atveju

II SKYRIUS

Projekto konkursams taikomos taisyklės

95 straipsnis

Taikymo sritis

96 straipsnis

Skelbimai

97 straipsnis

Projekto konkursų rengimo ir dalyvių bei vertinimo komisijos atrankos taisyklės

98 straipsnis

Vertinimo komisijos sprendimai

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMAS

99 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

100 straipsnis

Atskiros sutarčių skyrimo procedūrų ataskaitos

101 straipsnis

Nacionalinės ataskaitos ir statistinė informacija

102 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

V ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

103 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

104 straipsnis

Skubos procedūra

105 straipsnis

Komiteto procedūra

106 straipsnis

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

107 straipsnis

Panaikinimas

108 straipsnis

Peržiūra

109 straipsnis

Įsigaliojimas

110 straipsnis

Adresatai

PRIEDAI

I PRIEDAS

2 straipsnio 2 punkto a papunktyje nustatytų veiklos rūšių sąrašas

II PRIEDAS

4 straipsnio 3 dalyje nurodytų Sąjungos teisės aktų sąrašas

III PRIEDAS

34 straipsnio 3 dalyje nurodytų Sąjungos teisės aktų sąrašas

IV PRIEDAS

35 straipsnyje nurodytų įgyvendinimo aktų priėmimo terminai

V PRIEDAS

Reikalavimai, susiję su pasiūlymų, prašymų dalyvauti, kvalifikacijos vertinimo paraiškų ir konkursų planų bei projektų elektroninio gavimo priemonėmis ir prietaisais

VI PRIEDO A dalis

Informacija, kuri turi būti pateikta reguliariame orientaciniame skelbime (kaip nurodyta 67 straipsnyje)

VI PRIEDO B dalis

Informacija, kuri turi būti pateikta skelbimuose apie reguliaraus orientacinio skelbimo, kuris nėra naudojamas kaip kvietimas dalyvauti konkurse, paskelbimą pirkėjo profilyje (kaip nurodyta 67 straipsnio 1 dalyje)

VII PRIEDAS

Informacija, kuri turi būti pateikta pirkimo dokumentuose, susijusiuose su elektroniniais aukcionais (53 straipsnio 4 dalis)

VIII PRIEDAS

Tam tikrų techninių specifikacijų apibrėžtis

IX PRIEDAS

Paskelbimo ypatumai

X PRIEDAS

Informacija, kuri turi būti pateikta skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą (kaip nurodyta 44 straipsnio 4 dalies b punkte ir 68 straipsnyje)

XI PRIEDAS

Informacija, kuri turi būti pateikta skelbimuose apie pirkimą (kaip nurodyta 69 straipsnyje)

XII PRIEDAS

Informacija, kuri turi būti pateikta skelbime apie sutarties skyrimą (kaip nurodyta 70 straipsnyje)

XIII PRIEDAS

74 straipsnyje numatytų kvietimų pateikti pasiūlymus, dalyvauti dialoge, dalyvauti derybose arba patvirtinti susidomėjimą turinys

XIV PRIEDAS

36 straipsnio 2 dalyje nurodytų tarptautinių socialinių ir aplinkos apsaugos konvencijų sąrašas

XV PRIEDAS

83 straipsnio 3 dalyje nurodytų Sąjungos teisės aktų sąrašas

XVI PRIEDAS

Informacija, kuri turi būti pateikta skelbimuose apie sutarties keitimą jos galiojimo laikotarpiu (kaip nurodyta 89 straipsnio 1 dalyje)

XVII PRIEDAS

91 straipsnyje nurodytos paslaugos

XVIII PRIEDAS

Informacija, kuri turi būti pateikta skelbimuose apie pirkimą socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju (kaip nurodyta 92 straipsnyje)

XIX PRIEDAS

Informacija, kuri turi būti pateikta skelbime apie projekto konkursą (kaip nurodyta 96 straipsnio 1 dalyje)

XX PRIEDAS

Informacija, kuri turi būti pateikta skelbimuose apie projekto konkurso rezultatus (kaip nurodyta 96 straipsnio 1 dalyje)

XXI PRIEDAS

Atitikties lentelė

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

Taikymo sritis, terminų apibrėžtys ir bendrieji principai

I   SKYRIUS

Dalykas ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų subjektų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 15 straipsnyje nustatytos vertės ribos.

2.   Kaip apibrėžta šioje direktyvoje, pirkimas – vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų vykdomas darbų, prekių ar paslaugų įsigijimas pagal darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartį iš tų perkančiųjų subjektų pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų, su sąlyga, kad darbai, prekės ar paslaugos yra skirti vienos iš 8–14 straipsniuose nurodytų rūšių veiklai vykdyti.

3.   Taikant šią direktyvą laikomasi SESV 346 straipsnio.

4.   Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių teisei laisvai spręsti, laikantis Sąjungos teisės, kokias paslaugas jos laiko bendrojo ekonominio intereso paslaugomis, kaip tos paslaugos turėtų būti organizuojamos ir finansuojamos laikantis valstybės pagalbos taisyklių ir kokios konkrečios pareigos joms turėtų būti taikomos. Lygiai taip pat šia direktyva nedaromas poveikis viešųjų institucijų teisei spręsti ar, kaip ir kokiu mastu jos nori pačios atlikti viešąsias funkcijas pagal SESV 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26.

5.   Šia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas.

6.   Ši direktyva netaikoma bendrojo intereso neekonominėms paslaugoms.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartys– atlygintinos sutartys, kurios raštu sudaromos tarp vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų ir vieno ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, kurių objektas – darbų vykdymas, produktų tiekimas ar paslaugų teikimas;

2.   darbų pirkimo sutartys– sutartys, kurių objektas yra vienas iš toliau nurodytų dalykų:

a)

darbų, susijusių su viena iš I priede apibrėžtų veiklos rūšių, vykdymas arba projektavimas kartu su vykdymu;

b)

darbo vykdymas arba projektavimas kartu su vykdymu;

c)

darbo, atitinkančio perkančiojo subjekto, darančio lemiamą įtaką darbo pobūdžiui ar projektui, reikalavimus, atlikimas bet kokiomis priemonėmis;

3.   darbas– visų statybos arba civilinės inžinerijos darbų, skirtų ekonominei ar techninei funkcijai atlikti, rezultatas;

4.   prekių pirkimo sutartys– sutartys, kurių objektas yra produktų pirkimas, lizingas, nuoma arba pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant. Prekių pirkimo sutartis papildomai gali apimti įrengimo ir montavimo operacijas;

5.   paslaugų pirkimo sutartys– sutartys, kurių objektas – paslaugų, išskyrus nurodytąsias 2 punkte, teikimas;

6.   ekonominės veiklos vykdytojas– bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba perkantysis subjektas, arba tokių asmenų ir (arba) subjektų grupė, įskaitant bet kokias laikinas įmonių asociacijas, kurie rinkoje siūlosi vykdyti darbus ir (arba) darbą, tiekti produktus ar teikti paslaugas;

7.   konkurso dalyvis– pasiūlymą pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas;

8.   kandidatas– ekonominės veiklos vykdytojas, siekiantis būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose, konkurenciniame dialoge arba inovacijų partnerystėje;

9.   pirkimo dokumentas– dokumentas, kurį pateikė arba nurodė perkantysis subjektas ir kuriame apibūdinami ar nustatomi pirkimo ar procedūros elementai, įskaitant skelbimą apie pirkimą, reguliarų orientacinį skelbimą arba skelbimus apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, naudojamus kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonę, technines specifikacijas, aprašomąjį dokumentą, siūlomas sutarties sąlygas, kandidatų ir konkurso dalyvių dokumentų teikimo formatus, informaciją apie bendrai taikytinas pareigas ir visus kitus papildomus dokumentus;

10.   centralizuota pirkimo veikla– veikla, vykdoma nuolat viena iš toliau nurodytų formų:

a)

perkantiesiems subjektams skirtų prekių ir (arba) paslaugų įsigijimas;

b)

viešųjų sutarčių skyrimas arba preliminariųjų sutarčių dėl perkantiesiems subjektams skirtų darbų, prekių ar paslaugų sudarymas;

11.   pagalbinė pirkimo veikla– pagalbos vykdant pirkimų veiklą teikimas, visų pirma šiomis formomis:

a)

techninė infrastruktūra, suteikianti perkantiesiems subjektams galimybę skirti viešąsias sutartis arba sudaryti preliminariąsias sutartis dėl darbų, prekių ar paslaugų;

b)

konsultacijos dėl pirkimo procedūrų vykdymo ar rengimo;

c)

pirkimo procedūrų rengimas ir valdymas atitinkamo perkančiojo subjekto vardu ir sąskaita;

12.   centrinė perkančioji organizacija– perkantysis subjektas, kaip apibrėžta šios direktyvos 4 straipsnio 1 punkte, arba perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, vykdanti centralizuotą pirkimo veiklą ir, galimai, pagalbinę pirkimo veiklą.

Pirkimas, kurį centrinė perkančioji organizacija atlieka siekdama vykdyti centralizuotą pirkimo veiklą, laikomas pirkimu vykdant 8–14 straipsniuose aprašytą veiklą. 18 straipsnis netaikomas pirkimui, kurį centrinė perkančioji organizacija atlieka siekdama vykdyti centralizuotą pirkimo veiklą;

13.   pirkimo paslaugų teikėjas– viešasis arba privatusis subjektas, rinkoje siūlantis pagalbines pirkimo veiklos paslaugas;

14.   rašytinis arba raštu– bet kokia išraiška žodžiais ar skaičiais, kuriuos galima perskaityti, atgaminti, o paskui perduoti, įskaitant elektroninėmis priemonėmis perduodamą ir saugomą informaciją;

15.   elektroninės priemonės– elektroninė įranga, naudojama duomenims, perduodamiems, siunčiamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, tvarkyti (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir saugoti;

16.   gyvavimo ciklas– visi vienas po kito einantys ir (arba) tarpusavyje susiję produktų tiekimo, darbų atlikimo ar paslaugų teikimo etapai, įskaitant atliktinus mokslinius tyrimus ir plėtrą, gamybą, prekybą ir jos sąlygas, gabenimą, naudojimą ir priežiūrą, nuo žaliavų įsigijimo ar išteklių gavimo iki išėmimo iš apyvartos, sunaikinimo ir gyvavimo ciklo pabaigos ar utilizavimo;

17.   projekto konkursai– procedūros, kai perkančiajam subjektui suteikiama teisė įsigyti konkursui, per kurį gali būti skiriami prizai, pateiktą ir vertinimo komisijos atrinktą planą ar projektą (daugiausia miestų planavimo ir teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų tvarkymo srityse);

18.   inovacija– naujo arba iš esmės pagerinto produkto, paslaugos ar proceso, įskaitant gamybos, statymo ar konstravimo procesus, bet jais neapsiribojant, naujo rinkodaros metodo arba naujo organizacinio metodo verslo praktikos, darbo vietų organizavimo arba išorės santykių srityse įgyvendinimas, inter alia, siekiant padėti spręsti visuomenės uždavinius ar remti strategiją „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“;

19.   ženklinimo dokumentas– bet koks dokumentas, sertifikatas ar liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad atitinkami darbai, produktai, paslaugos, procesai ar procedūros atitinka tam tikrus reikalavimus;

20.   ženklinimo reikalavimai– reikalavimai, kuriuos turi atitikti atitinkami darbai, produktai, paslaugos, procesai ar procedūros, kad gautų atitinkamą ženklinimo dokumentą.

3 straipsnis

Perkančiosios organizacijos

1.   Šioje direktyvoje perkančiosios organizacijos – valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojami subjektai arba iš vienos ar daugiau tokių institucijų arba vieno ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sudarytos asociacijos.

2.   Regionų valdžios institucijos apima visas administracinių vienetų valdžios institucijas, kurių nebaigtinis sąrašas pateiktas Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūroje (NUTS) 1 ir 2, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (30).

3.   Vietos valdžios institucijos apima visas administracinių vienetų, klasifikuojamų NUTS 3, ir mažesnių administracinių vienetų, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, valdžios institucijas.

4.   Viešosios teisės reglamentuojami subjektai – subjektai, pasižymintys visomis toliau išvardytomis charakteristikomis:

a)

jie įsteigti siekiant konkretaus tikslo – patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio;

b)

jie turi teisinį subjektiškumą ir

c)

jie didžiąja dalimi finansuojami valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų lėšomis arba jų valdymas yra prižiūrimas tų valdžios institucijų ar subjektų, arba jie turi administracinį, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos arba kiti viešosios teisės reglamentuojami subjektai.

4 straipsnis

Perkantieji subjektai

1.   Šioje direktyvoje perkantieji subjektai yra subjektai, kurie:

a)

yra perkančiosios organizacijos arba viešosios įmonės, kurie vykdo vienos iš 8–14 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą;

b)

jeigu jie nėra perkančiosios organizacijos arba viešosios įmonės, vykdo vienos iš 8–14 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą arba jų derinį ir veikia remdamiesi specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurias jiems suteikė valstybės narės kompetentinga valdžios institucija.

2.   Viešoji įmonė – įmonė, kuriai perkančiosios organizacijos gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką dėl to, kad jos valdo įmonę nuosavybės teise, dėl jų finansinio dalyvavimo šioje įmonėje arba šią įmonę reglamentuojančių taisyklių.

Prielaida, kad perkančiosios organizacijos turi lemiamą įtaką, daroma bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, kai tos organizacijos tiesiogiai ar netiesiogiai:

a)

valdo didžiąją įmonės pasirašytojo kapitalo dalį;

b)

kontroliuoja daugumą balsų, kurie suteikiami įmonės išleistomis akcijomis;

c)

gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių.

3.   Šiame straipsnyje specialiosios ar išimtinės teisės – teisės, kurias valstybės narės kompetentinga valdžios institucija suteikė įstatymais ar kitais teisės aktais, kuriomis 8–14 straipsniuose apibrėžtų rūšių veiklą leisti vykdyti vienam ar daugiau subjektų ir kuriomis daromas esminis poveikis kitų subjektų galimybėms vykdyti tokią veiklą.

Teisės, suteiktos laikantis procedūros, kurios atveju užtikrintas pakankamas viešumas, kai suteikiant tas teises buvo remiamasi objektyviais kriterijais, nėra laikomos specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis, kaip apibrėžta pirmoje pastraipoje.

Tokios procedūros apima:

a)

pirkimo procedūras su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse laikantis Direktyvos 2014/24/ES, Direktyvos 2009/81/EB, Direktyvos 2014/23/ES arba šios direktyvos;

b)

procedūras, vykdomas laikantis kitų II priede išvardytų Sąjungos teisės aktų, kuriomis būtų iš anksto užtikrinama, kad leidimų išdavimas, grindžiamas objektyviais kriterijais, būtų pakankamai skaidrus.

4.   Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl II priede pateikto Sąjungos teisės aktų sąrašo keitimo, kai tokie pakeitimai būtini dėl naujų teisės aktų priėmimo, tokių teisės aktų panaikinimo ar keitimo.

5 straipsnis

Mišrieji pirkimai, apimantys tą pačią veiklą

1.   2 dalis taikoma mišriosioms sutartims, kurių dalykas yra įvairių rūšių pirkimai, kuriems visiems taikoma ši direktyva.

3–5 dalys taikomos mišriosioms sutartims, kurių dalykas yra pirkimas, kuriam taikoma ši direktyva, ir pirkimas, kuriam taikomi kiti teisiniai režimai.

2.   Sutartys, kurių dalykas yra dviejų ar daugiau rūšių pirkimai (darbų, paslaugų ar prekių), skiriamos pagal tai pirkimų rūšiai, kuriai priskiriamas pagrindinis atitinkamos sutarties dalykas, taikytinas nuostatas.

Mišriųjų sutarčių, iš dalies apimančių paslaugas, kaip apibrėžta III antraštinės dalies I skyriuje, ir iš dalies kitas paslaugas, arba mišriųjų sutarčių, iš dalies apimančių paslaugas ir iš dalies prekes, atveju pagrindinis dalykas nustatomas atsižvelgiant į tai, kuri iš atitinkamų paslaugų ar prekių numatomų verčių yra didžiausia.

3.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai gali būti atskirtos, taikoma 4 dalis. Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai negali būti atskirtos, taikoma 5 dalis.

Kai tam tikrai konkrečios sutarties daliai taikomas SESV 346 straipsnis arba Direktyva 2009/81/EB, taikomas šios direktyvos 25 straipsnis.

4.   Sutarčių, kurių dalykas yra pirkimas, kuriam taikoma ši direktyva, ir pirkimas, kuriam netaikoma ši direktyva, atveju perkantieji subjektai gali nuspręsti skirti atskiras sutartis atskiroms dalims arba skirti vieną sutartį. Kai perkantieji subjektai nusprendžia skirti atskiras sutartis atskiroms dalims, sprendimas dėl to, kurį teisinį režimą taikyti bet kuriai iš tokių atskirų sutarčių, priimamas atsižvelgiant į atitinkamos atskiros dalies charakteristikas.

Kai perkantieji subjektai nusprendžia skirti vieną sutartį, tokiai sudaromai mišriajai sutarčiai taikoma ši direktyva, nebent 25 straipsnyje numatyta kitaip, neatsižvelgiant į dalių, kurioms kitu atveju būtų taikomas skirtingas teisinis režimas, vertę ir neatsižvelgiant į tai, kuris teisinis režimas antraip būtų taikomas toms dalims.

Mišriųjų sutarčių, turinčių prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutarčių ir koncesijų elementų, atveju mišrioji sutartis skiriama pagal šią direktyvą, jeigu sutarties dalies, kuri laikoma sutartimi, kuriai taikoma ši direktyva, numatoma vertė, apskaičiuota pagal 16 straipsnį, yra lygi 15 straipsnyje nustatytai atitinkamai vertės ribai arba yra už ją didesnė.

5.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys negali būti objektyviai atskirtos, taikytinas teisinis režimas nustatomas atsižvelgiant į pagrindinį tos sutarties dalyką.

6 straipsnis

Pirkimas, apimantis kelių rūšių veiklą

1.   Sutarčių, kuriomis siekiama apimti kelių rūšių veiklą, atveju perkantieji subjektai gali nuspręsti skirti atskiras sutartis dėl kiekvienos atskiros veiklos arba skirti vieną sutartį. Jei perkantieji subjektai nusprendžia skirti atskiras sutartis, sprendimas dėl to, kurias taisykles taikyti bet kuriai iš tokių atskirų sutarčių, priimamas atsižvelgiant į atitinkamos atskiros veiklos charakteristikas.

Nepaisant 5 straipsnio, kai perkantieji subjektai nusprendžia skirti vieną sutartį, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalys. Vis dėlto, jei vienai iš atitinkamų veiklos rūšių taikomas SESV 346 straipsnis arba Direktyva 2009/81/EB, taikomas šios direktyvos 26 straipsnis.

Sprendimas skirti vieną sutartį ar skirti kelias atskiras sutartis vis dėlto neturi būti priimamas siekiant, kad sutarčiai ar sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba, jei taikytina, Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/23/ES.

2.   Sutarčiai, kuria siekiama apimti kelias veiklos rūšis, taikomos taisyklės, taikytinos veiklai, kuriai vykdyti iš esmės skirta sutartis.

3.   Jeigu neįmanoma objektyviai nustatyti, kuriai veiklos rūšiai iš esmės yra skirta sutartis, tokiai sutarčiai taikytinos taisyklės nustatomos pagal a, b ir c punktus:

a)

sutartis skiriama laikantis Direktyvos 2014/24/ES, jei vienai iš veiklos rūšių, kuriai yra skirta sutartis, taikoma ši direktyva, o kitai – Direktyva 2014/24/ES;

b)

sutartis skiriama laikantis šios direktyvos, jeigu vienai iš veiklos rūšių, kuriai yra skirta sutartis, taikoma ši direktyva, o kitai – Direktyva 2014/23/ES;

c)

sutartis skiriama laikantis šios direktyvos, jeigu vienai iš veiklos rūšių, kuriai yra skirta sutartis, taikoma ši direktyva, o kitai – netaikoma nei ši direktyva, nei Direktyva 2014/24/ES, nei Direktyva 2014/23/ES.

II   SKYRIUS

Veiklos rūšys

7 straipsnis

Bendrosios nuostatos

8, 9 ir 10 straipsnių tikslais „tiekimas“ apima generavimą ir (arba) gamybą, didmeninę prekybą ir mažmeninę prekybą.

Vis dėlto dujų gamyba gavybos būdu patenka į 14 straipsnio taikymo sritį.

8 straipsnis

Dujos ir šiluma

1.   Dujų ir šilumos srityje ši direktyva taikoma šioms veiklos rūšims:

a)

fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ar eksploatavimui, kiek tai susiję su dujų ar šilumos gamyba, transportavimu ar paskirstymu;

b)

dujų arba šilumos tiekimui tokiems tinklams.

2.   Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, vykdomas dujų ar šilumos tiekimas fiksuotiems tinklams, kuriais teikiama paslauga visuomenei, nėra laikomas atitinkama veikla, kaip apibrėžta 1 dalyje, kai įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)

to perkančiojo subjekto vykdoma dujų ar šilumos gamyba yra neišvengiama veiklos, kuri nėra nurodyta šio straipsnio 1 dalyje arba 9–11 straipsniuose, vykdymo pasekmė;

b)

tiekimu viešajam tinklui siekiama tik ekonominiu požiūriu pasinaudoti tokia gamyba ir toks tiekimas sudaro ne daugiau kaip 20 % perkančiojo subjekto apyvartos, remiantis trejų ankstesnių metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkiu.

9 straipsnis

Elektros energija

1.   Elektros srityje ši direktyva taikoma šioms veiklos rūšims:

a)

fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ar eksploatavimui, kiek tai susiję su elektros energijos gamyba, transportavimu ar paskirstymu;

b)

elektros energijos tiekimui tokiems tinklams.

2.   Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, vykdomas elektros energijos tiekimas fiksuotiems tinklams, kuriais teikiama paslauga visuomenei, nėra laikomas atitinkama veikla, kaip apibrėžta 1 dalyje, kai įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)

tas perkantysis subjektas gamina elektros energiją, nes jos vartojimas yra būtinas veiklai, kuri nėra nurodyta šio straipsnio 1 dalyje arba 8, 10 ir 11 straipsniuose, vykdyti;

b)

tiekimas viešajam tinklui priklauso tik nuo to perkančiojo subjekto vartojimo ir neviršijo 30 % bendro to perkančiojo subjekto pagamintos energijos kiekio, remiantis trejų ankstesnių metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkiu.

10 straipsnis

Vanduo

1.   Vandens srityje ši direktyva taikoma šioms veiklos rūšims:

a)

fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ar eksploatavimui, kiek tai susiję su geriamojo vandens gamyba, transportavimu ar paskirstymu;

b)

geriamojo vandens tiekimui tokiems tinklams.

2.   Ši direktyva taip pat taikoma 1 dalyje nurodytą veiklą vykdančių perkančiųjų subjektų skiriamoms sutartims arba rengiamiems projektų konkursams, kurie yra susiję su vienu iš toliau nurodytų dalykų:

a)

hidraulinės inžinerijos projektais, drėkinimu arba žemės sausinimu, su sąlyga, kad vandens kiekis, skirtas geriamajam vandeniui tiekti, sudaro daugiau kaip 20 % viso vandens kiekio, gaunamo vykdant tokius projektus arba naudojant drėkinimo ar sausinimo įrenginius;

b)

nuotekų šalinimu arba valymu.

3.   Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, vykdomas geriamojo vandens tiekimas fiksuotiems tinklams, kuriais teikiama paslauga visuomenei, nėra laikomas atitinkama veikla, kaip apibrėžta 1 dalyje, kai įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)

tas perkantysis subjektas gamina geriamąjį vandenį, nes jo vartojimas yra būtinas veiklai, kuri nėra nurodyta 8–11 straipsniuose, vykdyti;

b)

tiekimas viešajam tinklui priklauso tik nuo to perkančiojo subjekto vartojimo ir neviršijo 30 % bendro to perkančiojo subjekto pagaminto geriamojo vandens kiekio, remiantis trejų ankstesnių metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkiu.

11 straipsnis

Transporto paslaugos

Ši direktyva taikoma veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, kuriais teikiama paslauga visuomenei vežimo geležinkeliais, automatinėmis sistemomis, tramvajais, troleibusais, autobusais arba lynų kelio transportu srityje, suteikimu arba eksploatavimu.

Transporto paslaugų srityje laikoma, kad tinklas egzistuoja, kai paslauga yra teikiama laikantis valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nustatytų eksploatavimo sąlygų, kaip antai sąlygų, susijusių su maršrutais, kurie turi būti aptarnaujami, pajėgumais, kurie turi būti užtikrinti, arba paslaugos teikimo dažnumu.

12 straipsnis

Uostai ir oro uostai

Ši direktyva taikoma veiklos rūšims, susijusioms su geografinės vietovės eksploatavimu siekiant vežėjams oru, jūra arba vidaus vandenų keliais suteikti oro uostus, jūrų ar vidaus vandenų uostus arba kitą terminalų infrastruktūrą.

13 straipsnis

Pašto paslaugos

1.   Ši direktyva taikoma veiklos rūšims, susijusioms su:

a)

pašto paslaugų teikimu;

b)

kitų nei pašto paslaugų teikimu, su sąlyga, kad tokias paslaugas teikiantis subjektas taip pat teikia pašto paslaugas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies b punkte, ir kad paslaugų, kurioms taikomas šio straipsnio 2 dalies b punktas, atžvilgiu neįvykdytos 34 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

2.   Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 97/67/EB (31) šiame straipsnyje:

a)   pašto siunta– bet kokio svorio adresuota ir išsiųsti paruošta siunta. Be korespondencijos siuntų, tokiomis siuntomis taip pat laikomos, pavyzdžiui, knygos, katalogai, laikraščiai, periodiniai spaudiniai ir pašto siuntiniai su prekėmis, turinčiomis komercinę vertę ar jos neturinčiomis, nepriklausomai nuo svorio;

b)   pašto paslaugos– paslaugos, kurias sudaro pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas. Jos apima paslaugas, kurios priskiriamos universaliosioms paslaugoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 97/67/EB, ir paslaugas, kurios priskiriamos universaliosioms paslaugoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 97/67/EB;

c)   kitos nei pašto paslaugos– paslaugos, teikiamos šiose srityse:

i)

pašto paslaugų valdymo paslaugos (paslaugos, teikiamos prieš išsiuntimą ir po jo, įskaitant siuntų skyriaus valdymo paslaugas);

ii)

paslaugos, susijusios su a punkte nepaminėtomis pašto siuntomis, kaip antai tiesioginis neadresuotų pašto siuntų pristatymas.

14 straipsnis

Naftos ir dujų gavyba ir anglies ar kito kietojo kuro žvalgymas arba gavyba

Ši direktyva taikoma veiklos rūšims, susijusioms su geografinės vietovės eksploatavimu tokiu tikslu:

a)

naftos arba dujų gavyba;

b)

anglių ar kito kietojo kuro žvalgymas arba gavyba.

III   SKYRIUS

Materialinė taikymo sritis

1   skirsnis

Vertės ribos

15 straipsnis

Vertės ribų dydžiai

Išskyrus pirkimus, kuriems ši direktyva netaikoma vadovaujantis 18–23 straipsniuose numatytomis išimtimis arba išimtimis pagal 34 straipsnį, kiek tai susiję su atitinkamos veiklos vykdymu, ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas:

a)

414 000 EUR – prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių ir projektų konkursų atveju;

b)

5 186 000 EUR – darbų pirkimo sutarčių atveju;

c)

1 000 000 EUR – XVII priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju.

16 straipsnis

Numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodai

1.   Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama remiantis visa mokėtina suma be PVM, kurią yra apskaičiavęs perkantysis subjektas, įskaitant visas pasirinkimo ir sutarčių atnaujinimo galimybes, aiškiai nustatytas pirkimo dokumentuose.

Kai perkantysis subjektas numato prizus arba mokėjimus kandidatams ar konkurso dalyviams, jis atsižvelgia į juos apskaičiuodamas numatomą pirkimo vertę.

2.   Kai perkantysis subjektas yra sudarytas iš atskirų veiklos padalinių, atsižvelgiama į bendrą numatomą vertę visiems atskiriems veiklos padaliniams.

Nepaisant pirmos pastraipos, kai atskiras veiklos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, vertės gali būti numatomos to padalinio lygiu.

3.   Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šios direktyvos taikymo pirkimui. Pirkimo skaidyti į dalis siekiant išvengti šios direktyvos taikymo negalima, nebent tai yra pateisinama dėl objektyvių priežasčių.

4.   Ta numatoma vertė galioja kvietimo dalyvauti konkurse išsiuntimo momentu, o atvejais, kai toks kvietimas dalyvauti konkurse nenumatytas – tuo momentu, kai perkantysis subjektas pradeda su sutartimi susijusią pirkimo procedūrą, pavyzdžiui, kai tinkama, susisiekdamas su ekonominės veiklos vykdytojais pirkimo tikslu.

5.   Preliminariųjų sutarčių ir dinaminių pirkimo sistemų atveju atsižvelgiama į visų per sutarties arba sistemos galiojimo laiką numatytų sutarčių didžiausią numatomą vertę be PVM.

6.   Inovacijų partnerysčių atveju atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos, kurią numatoma vykdyti visais numatomos partnerystės etapais, taip pat prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nupirkti pasibaigus numatomai partnerystei, didžiausią numatomą vertę be PVM.

7.   15 straipsnio tikslais perkantieji subjektai į numatomą darbų pirkimo sutarties vertę įskaičiuoja ir darbų kainą, ir bendrą numatomą prekių ar paslaugų, kurias rangovui tiekia arba pateikia perkantieji subjektai su sąlyga, kad tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams atlikti, vertę.

8.   Kai dėl siūlomo darbo ar siūlomo paslaugų teikimo sutartys gali būti skiriamos pagal atskiras pirkimo dalis, atsižvelgiama į bendrą numatomą visų tokių pirkimo dalių vertę.

Kai bendra pirkimo dalių vertė yra lygi 15 straipsnyje nustatytai vertės ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma skiriant kiekvieną pirkimo dalį.

9.   Kai dėl pasiūlymo įsigyti panašias prekes sutartys gali būti skiriamos pagal atskiras pirkimo dalis, taikant 15 straipsnio b ir c punktus atsižvelgiama į bendrą numatomą visų tokių pirkimo dalių vertę.

Kai bendra pirkimo dalių vertė yra lygi 15 straipsnyje nustatytai vertės ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma skiriant kiekvieną pirkimo dalį.

10.   Nepaisant 8 ir 9 dalių, perkantieji subjektai gali skirti sutartis pagal atskiras pirkimo dalis, netaikydami šioje direktyvoje numatytų procedūrų su sąlyga, kad numatoma atitinkamos pirkimo dalies vertė be PVM yra mažesnė kaip 80 000 EUR prekių ar paslaugų atveju arba 1 mln. EUR darbų atveju. Vis dėlto bendra taip, netaikant šios direktyvos, skirtų pirkimo dalių vertė neturi viršyti 20 % visų pirkimo dalių, į kurias yra suskaidytas siūlomas darbas, siūlomas panašių prekių įsigijimas ar siūlomas paslaugų teikimas, bendros vertės.

11.   Prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių, kurios pagal savo pobūdį yra reguliaraus pobūdžio arba kurias ketinama per nustatytą laikotarpį atnaujinti, atveju numatoma sutarties vertė apskaičiuojama pagal:

a)

bendrą faktinę viena po kitos einančių tos pačios rūšies sutarčių, paskirtų per ankstesnius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertę, pakoreguotą, kai įmanoma, atsižvelgiant į perkamų prekių ar paslaugų kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės sutarties sudarymo;

b)

arba bendrą numatomą viena po kitos einančių sutarčių, paskirtų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę.

12.   Prekių pirkimo sutarčių, susijusių su produktų lizingu, nuoma ar pirkimu išsimokėtinai, atveju numatoma sutarties vertė apskaičiuojama pagal:

a)

terminuotų sutarčių atveju, kai sutarties terminas yra trumpesnis kaip 12 mėnesių ar lygus 12 mėnesių, – bendrą sutarties laikotarpiui numatomą vertę arba, kai sutarties terminas ilgesnis kaip 12 mėnesių, – bendrą vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę;

b)

neterminuotų sutarčių atveju arba jeigu sutarties termino nustatyti neįmanoma – sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

13.   Paslaugų pirkimo sutarčių atveju numatoma sutarties vertė, kai taikytina, apskaičiuojama atsižvelgiant į:

a)

draudimo paslaugų atveju – mokėtiną draudimo įmoką ir kitų formų atlygį;

b)

bankininkystės ir kitų finansinių paslaugų atveju – mokesčius, mokėtinus komisinius, palūkanas ir kitų formų atlygį;

c)

su projektavimu susijusių sutarčių atveju – mokesčius, mokėtinus komisinius ir kitų formų atlygį.

14.   Jeigu paslaugų pirkimo sutartyje nenurodoma visa kaina, numatoma sutarties vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į:

a)

terminuotų sutarčių atveju, jeigu sutarties terminas yra trumpesnis kaip 48 mėnesiai ar lygus 48 mėnesiams – bendrą vertę per visą sutarties laikotarpį;

b)

neterminuotų sutarčių atveju arba jeigu sutarties terminas ilgesnis kaip 48 mėnesiai – sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

17 straipsnis

Vertės ribų peržiūra

1.   Komisija kas dvejus metus, pradedant nuo 2013 m. birželio 30 d., patikrina, ar 15 straipsnio a ir b punktuose nustatytos vertės ribos atitinka vertės ribas, nustatytas Pasaulio prekybos organizacijos Sutartyje dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP), ir prireikus jas peržiūri pagal šį straipsnį.

Laikydamasi SVP nustatyto skaičiavimo metodo, Komisija tų vertės ribų vertes skaičiuoja pagal vidutinę euro dienos vertę, išreikštą specialiosiomis skolinimosi teisėmis (toliau – SST), per 24 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi rugpjūčio mėnesio, einančio prieš peržiūrą, 31 d., ir jos įsigalioja sausio 1 d. Taip peržiūrėtų vertės ribų vertė prireikus suapvalinama tūkstančio eurų tikslumu, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma galiojančių SVP numatytų vertės ribų, išreikštų SST.

2.   Kas dvejus metus nuo 2014 m. sausio 1 d. Komisija nustato 15 straipsnio a ir b punktuose nurodytų vertės ribų, peržiūrėtų pagal šio straipsnio 1 dalį, vertes valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, nacionaline valiuta.

Tuo pačiu metu Komisija nustato 15 straipsnio c punkte nurodytos vertės ribos vertę valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, nacionaline valiuta.

Laikantis SVP nustatyto skaičiavimo metodo, tokios vertės nustatomos pagal tų valiutų vidutinę dienos vertę, atitinkančią taikytiną vertės ribą, išreikštą eurais, per 24 mėnesius, pasibaigiančius rugpjūčio, einančio prieš peržiūrą, 31 dieną, ir įsigalioja sausio 1 d.

3.   Komisija paskelbia 1 dalyje nurodytas peržiūrėtas vertės ribas, 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas jų vertes nacionaline valiuta ir pagal 2 dalies antrą pastraipą nustatytą vertę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje lapkričio mėnesio, einančio po jų peržiūros, pradžioje.

4.   Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyto metodo suderinimo su SVP numatytų metodų, taikomų 15 straipsnio a ir b punktuose nurodytų verčių ribų peržiūrai ir valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, atitinkamų verčių nacionaline valiuta nustatymui, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, pakeitimais.

Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 15 straipsnio a ir b punktuose nurodytų vertės ribų peržiūros, jeigu reikia.

5.   Jeigu reikia peržiūrėti 15 straipsnio a ir b punktuose nurodytas verčių ribas, o dėl laiko apribojimų negalima taikyti 103 straipsnyje nustatytos procedūros ir todėl yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šio straipsnio 4 dalies antrą pastraipą priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 104 straipsnyje numatyta procedūra.

2   skirsnis

Netaikymas sutartims ir projekto konkursams; specialios nuostatos dėl pirkimų, apimančių gynybos ir saugumo aspektus

1   poskirsnis

Visiems perkantiesiems subjektams taikomos išimtys ir vandens bei energetikos sektoriams taikomos specialiosios išimtys

18 straipsnis

Perpardavimo arba lizingo tikslais trečiosioms šalims skiriamos sutartys

1.   Ši direktyva netaikoma sutartims, skiriamoms perpardavimo arba lizingo tikslais trečiosioms šalims su sąlyga, kad perkantysis subjektas neturi specialiosios arba išimtinės teisės parduoti arba išnuomoti išperkamuoju būdu tokių sutarčių objekto, o kiti subjektai gali jį laisvai parduoti arba išnuomoti išperkamuoju būdu tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir perkantysis subjektas.

2.   Gavę prašymą, perkantieji subjektai Komisijai praneša apie visas produktų ar veiklos kategorijas, kurioms, jų nuomone, taikoma 1 dalyje numatyta išimtis. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija informaciniais tikslais gali reguliariai skelbti produktų ir veiklos kategorijų, kurioms, jos nuomone, taikoma ši išimtis, sąrašus. Tą darydama Komisija atsižvelgia į visus jautrius komercinius aspektus, kuriuos, perduodami informaciją, gali nurodyti perkantieji subjektai.

19 straipsnis

Kitais nei į šios direktyvos veikimo sritį patenkančiai veiklai vykdyti tikslais arba tokiai veiklai trečiojoje šalyje vykdyti skiriamos sutartys arba rengiami projekto konkursai

1.   Ši direktyva netaikoma nei sutartims, kurias perkantieji subjektai skiria kitais nei 8–14 straipsniuose aprašytų rūšių veiklai vykdyti tikslais arba tokių rūšių veiklai trečiojoje šalyje vykdyti sąlygomis, nesusijusiomis su fiziniu tinklo panaudojimu arba geografine vietove Sąjungoje, nei tokiais tikslais rengiamiems projekto konkursams.

2.   Gavę prašymą, perkantieji subjektai Komisijai praneša apie visas veiklos rūšis, kurioms, jų nuomone, taikoma 1 dalyje numatyta išimtis. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija informaciniais tikslais gali reguliariai skelbti veiklos kategorijų, kurioms, jos nuomone, taikoma ši išimtis, sąrašus. Tą darydama Komisija atsižvelgia į visus jautrius komercinius aspektus, kuriuos, perduodami šią informaciją, gali nurodyti perkantieji subjektai.

20 straipsnis

Pagal tarptautines taisykles skiriamos sutartys ir organizuojami projekto konkursai

1.   Ši direktyva netaikoma sutartims ar projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas privalo skirti arba organizuoti pagal pirkimo procedūras, kurios skiriasi nuo šioje direktyvoje nustatytų pirkimo procedūrų ir yra nustatytos kuriuo nors toliau nurodytu būdu:

a)

teisine priemone, kuria sukuriamos tarptautinės teisės pareigos, kaip antai tarptautiniu susitarimu, kurį laikydamasi Sutarčių yra sudariusi valstybė narė ir viena ar daugiau trečiųjų šalių ar jo dalimis, ir kuris taikomas darbams, prekėms ar paslaugoms, skirtoms tam, kad jį pasirašiusiosios valstybės galėtų bendrai įgyvendinti arba naudoti projektą;

b)

tarptautinės organizacijos.

Valstybės narės apie visas šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas teisines priemones praneša Komisijai, kuri gali konsultuotis su 105 straipsnyje nurodytu Viešųjų pirkimų patariamuoju komitetu.

2.   Ši direktyva netaikoma sutartims ir projekto konkursams, kurias perkantysis subjektas skiria arba kuriuos organizuoja pagal tarptautinės organizacijos arba tarptautinės finansų institucijos numatytas pirkimų taisykles, kai atitinkamas sutartis ar atitinkamus projekto konkursus visiškai finansuoja tos organizacijos arba institucijos; tais atvejais, kai sutartis ar projekto konkursus didžiąja dalimi bendrai finansuoja tarptautinė organizacija arba tarptautinė finansų įstaiga, šalys susitaria dėl taikytinų pirkimų procedūrų.

3.   27 straipsnis taikomas gynybos ar saugumo aspektus apimančioms sutartims ir projekto konkursams, kurios yra skiriamos ar kurie yra organizuojami pagal tarptautines taisykles. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos toms sutartims ir projekto konkursams.

21 straipsnis

Specialios išimtys paslaugų pirkimo sutarčių atveju

Ši direktyva netaikoma paslaugų pirkimo sutartims dėl:

a)

žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimo arba nuomos bet kokiomis finansinėmis priemonėmis arba sutartims, susijusioms su teisėmis į juos;

b)

arbitražo ir taikinimo paslaugų;

c)

bet kurios iš šių teisinių paslaugų:

i)

teisininko vykdomo kliento teisinio atstovavimo, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB (32) 1 straipsnyje:

arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinio arbitražo ar taikinimo instancijoje, arba

teismo procesuose, vykstančiuose valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose ar institucijose;

ii)

teisinių konsultacijų, teikiamų rengiantis šio punkto i papunktyje nurodytiems procesams arba jei yra konkreti nuoroda ir didelė tikimybė, kad klausimas, dėl kurio teiktos konsultacijos, bus nagrinėjamas tokiuose procesuose, su sąlyga, kad konsultaciją teikia teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje;

iii)

dokumentų sertifikavimo ir tvirtinimo paslaugų, kurias turi teikti notarai;

iv)

patikėtinių ar paskirtų globėjų teikiamų teisinių paslaugų arba kitų teisinių paslaugų, kurių teikėjus yra paskyręs atitinkamos valstybės narės teismas arba kurie yra paskirti pagal įstatymą tam, kad atliktų specialias užduotis prižiūrint tokiems teismams;

v)

kitų teisinių paslaugų, kurios atitinkamoje valstybėje narėje yra susijusios (net jei retai) su viešosios valdžios funkcijų vykdymu;

d)

finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB (33) ir dėl operacijų, atliekamų su Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu;

e)

paskolų, susijusių ar nesusijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu;

f)

darbo sutartims;

g)

viešojo keleivių vežimo geležinkeliais arba metro paslaugų;

h)

civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugų, kurias teikia ne pelno organizacijos ar asociacijos ir kurių BVPŽ kodai yra 75250000–3, 75251000–0, 75251100–1, 75251110–4, 75251120–7, 75252000–7, 75222000–8, 98113100–9 ir 85143000–3, išskyrus pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas;

i)

transliacijos laiko ar programų transliavimo, skiriamoms audiovizualinės ar radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Taikant šį punktą terminas „žiniasklaidos paslaugų teikėjai“ turi tokią pačią reikšmę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (34) 1 straipsnio 1 dalies d punkte. Terminas „programa“ turi tokią pačią reikšmę, kaip apibrėžta tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b punkte, tačiau jis taip pat apima radijo programas ir radijo programų medžiagą. Be to, taikant šią nuostatą, termino „programų medžiaga“ ir termino „programa“ reikšmės yra tokios pačios.

22 straipsnis

Paslaugų pirkimo sutartys, skiriamos remiantis išimtine teise

Ši direktyva netaikoma paslaugų pirkimo sutartims, kurios skiriamos subjektui, kuris pats yra perkančioji organizacija, arba perkančiųjų organizacijų asociacijai remiantis išimtine teise, kuria jie naudojasi pagal įstatymus ar kitus paskelbtus teisės aktus, atitinkančius SESV.

23 straipsnis

Tam tikrų perkančiųjų subjektų skiriamos sutartys dėl vandens pirkimo ir energijos arba energijai gaminti skirto kuro tiekimo

Ši direktyva netaikoma:

a)

sutartims dėl vandens pirkimo, jeigu jas skiria vienos ar abiejų 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių su geriamuoju vandeniu susijusią veiklą vykdantys perkantieji subjektai;

b)

sutartims, kurias skiria perkantieji subjektai, patys veikiantys energetikos sektoriuje ir šiuo tikslu vykdantys 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje arba 14 straipsnyje nurodytą veiklą, kad būtų tiekiama:

i)

energija;

ii)

energijai gaminti skirtas kuras.

2   poskirsnis

Pirkimai, apimantys gynybos ir saugumo aspektus

24 straipsnis

Gynyba ir saugumas

1.   Kiek tai susiję su gynybos ir saugumo srityse skiriamomis sutartimis ir rengiamais projekto konkursais, ši direktyva netaikoma:

a)

sutartims, kurioms taikoma Direktyva 2009/81/EB;

b)

sutartims, kurioms Direktyva 2009/81/EB netaikoma pagal jos 8, 12 ir 13 straipsnius.

2.   Ši direktyva netaikoma sutartims ir projekto konkursams, kuriems netaikomos išimtys pagal 1 dalį, tiek, kiek valstybės narės esminių saugumo interesų apsaugos negalima užtikrinti mažiau intervencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nustačius reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, kurią perkantysis subjektas teikia vykdydamas šioje direktyvoje numatytą sutarties skyrimo procedūrą, konfidencialų pobūdį.

Be to, laikantis SESV 346 straipsnio 1 dalies a punkto ši direktyva netaikoma sutartims ir projekto konkursams, kuriems netaikomos išimtys pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek, kiek taikant šią direktyvą valstybė narė būtų įpareigota teikti informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams.

3.   Kai pirkimas ir sutarties vykdymas arba projekto konkursas yra pripažįstami slaptais arba jų metu reikia imtis specialių apsaugos priemonių pagal valstybėje narėje galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, ši direktyva netaikoma su sąlyga, kad valstybė narė yra nustačiusi, kad atitinkamų esminių interesų nebūtų įmanoma apsaugoti mažiau intervencinėmis priemonėmis, kaip antai nurodytosiomis 2 dalies pirmoje pastraipoje.

25 straipsnis

Mišrieji pirkimai, apimantys tą pačią veiklą bei apimantys gynybos ar saugumo aspektus

1.   Šis straipsnis taikomas tą pačią veiklą apimančioms mišriosioms sutartims, kurių dalykas yra pirkimai, kuriems taikoma ši direktyva, ir pirkimai ar kiti elementai, kuriems taikomas SESV 346 straipsnis arba Direktyva 2009/81/EB.

2.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai gali būti atskirtos, perkantieji subjektai gali nuspręsti skirti atskiras sutartis atskiroms dalims arba skirti vieną sutartį.

Kai perkantieji subjektai nusprendžia skirti atskiras sutartis atskiroms dalims, sprendimas dėl to, kurį teisinį režimą taikyti tokioms atskiroms sutartims, priimamas atsižvelgiant į atitinkamos atskiros dalies charakteristikas.

Kai perkantieji subjektai nusprendžia skirti vieną sutartį, taikytinam teisiniam režimui nustatyti taikomi šie kriterijai:

a)

kai konkrečios sutarties daliai yra taikomas SESV 346 straipsnis, sutartis gali būti skiriama netaikant šios direktyvos su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių;

b)

kai konkrečios sutarties daliai yra taikoma Direktyva 2009/81/EB, sutartis gali būti skiriama laikantis tos direktyvos su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių. Šis punktas nedaro poveikio toje direktyvoje numatytoms vertės riboms ir išimtims.

Vis dėlto sprendimas skirti vieną sutartį neturi būti priimtas siekiant, kad sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba Direktyva 2009/81/EB.

3.   2 dalies trečios pastraipos a punktas taikomas mišriosioms sutartims, kurioms kitu atveju galėtų būti taikomi tos pastraipos a ir b punktai.

4.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai negali būti atskirtos, sutartis, jei ji apima elementus, kuriems taikomas SESV 346 straipsnis, gali būti skiriama netaikant šios direktyvos; kitu atveju ji gali būti skiriama laikantis Direktyvos 2009/81/EB.

26 straipsnis

Pirkimai, apimantys kelių rūšių veiklą bei apimantys gynybos ar saugumo aspektus

1.   Sutarčių, kuriomis siekiama apimti kelių rūšių veiklą, atveju perkantieji subjektai gali nuspręsti skirti atskiras sutartis dėl kiekvienos atskiros veiklos arba skirti vieną sutartį. Jei perkantieji subjektai nusprendžia skirti atskiras sutartis dėl atskirų dalių, sprendimas dėl to, kurį teisinį režimą taikyti bet kuriai iš tokių atskirų sutarčių, priimamas atsižvelgiant į atitinkamos atskiros veiklos charakteristikas.

Jei perkantieji subjektai nusprendžia skirti vieną sutartį, taikoma šio straipsnio 2 dalis. Sprendimu skirti vieną sutartį ar skirti kelias atskiras sutartis nesiekiama, kad sutarčiai ar sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba Direktyva 2009/81/EB.

2.   Sutarčių, kuriomis siekiama apimti tam tikrą veiklą, kuriai taikoma ši direktyva, ir kitos rūšies veiklą, kuriai:

a)

taikoma Direktyva 2009/81/EB arba

b)

taikomas SESV 346 straipsnis, atveju

sutartis gali būti skiriama pagal Direktyvą 2009/81/EB pirmos pastraipos a punkte nustatytais atvejais ir gali būti skiriama netaikant šios direktyvos b punkte nustatytais atvejais. Šios pastraipos taikymas nedaro poveikio Direktyvoje 2009/81/EB numatytoms vertės riboms ir išimtims.

Sutartys, kaip nustatyta pirmos pastraipos a punkte, į kurias papildomai įtraukta pirkimų ar kitų elementų, kuriems taikomas SESV 346 straipsnis, gali būti skiriamos netaikant šios direktyvos.

Vis dėlto nustatoma, kad pirmą ir antrą pastraipas leidžiama taikyti tik tuo atveju, jei vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių, o sprendimu skirti vieną sutartį nesiekiama sutartims netaikyti šios direktyvos.

27 straipsnis

Pagal tarptautines taisykles skiriamos sutartys arba organizuojami projekto konkursai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

1.   Ši direktyva netaikoma sutartims ar projekto konkursams, apimantiems gynybos ar saugumo aspektus, kuriuos perkantysis subjektas privalo skirti arba organizuoti pagal pirkimo procedūras, kurios skiriasi nuo šioje direktyvoje nustatytų procedūrų ir yra nustatytos kuriuo nors toliau nurodytu būdu:

a)

tarptautiniu susitarimu ar susitarimu, kurie laikantis Sutarčių yra sudaryti tarp valstybės narės ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, ar jo dalimis, ir kurie taikomi darbams, prekėms ar paslaugoms, skirtoms tam, kad jį pasirašiusiosios valstybės galėtų bendrai įgyvendinti arba naudoti projektą;

b)

tarptautiniu susitarimu ar susitarimu dėl karinių dalinių dislokavimo ir susijusio su valstybės narės ar trečiosios šalies įmonėmis;

c)

tarptautinės organizacijos.

Apie visus šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytus susitarimus pranešama Komisijai, kuri gali konsultuotis su 105 straipsnyje nurodytu Viešųjų pirkimų patariamuoju komitetu.

2.   Ši direktyva netaikoma sutartims ir projekto konkursams, apimantiems gynybos ar saugumo aspektus, kuriuos perkantysis subjektas skiria pagal tarptautinės organizacijos arba tarptautinės finansų institucijos numatytas pirkimų taisykles, kai atitinkamos sutartys ar atitinkami projekto konkursai yra visiškai finansuojami tos organizacijos arba institucijos. Kai sutartis ar projekto konkursus didžiąja dalimi bendrai finansuoja tarptautinė organizacija arba tarptautinė finansų institucija, šalys susitaria dėl taikytinų pirkimo procedūrų.

3   poskirsnis

Ypatingi santykiai (bendradarbiavimas, susijusios įmonės ir bendrosios įmonės)

28 straipsnis

Sutartys tarp perkančiųjų organizacijų

1.   Ši direktyva netaikoma sutarčiai, kurią perkančioji organizacija skiria privačiosios ar viešosios teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

perkančioji organizacija atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius;

b)

daugiau kaip 80 % kontroliuojamojo juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusi kontroliuojančioji perkančioji organizacija arba kiti tos perkančiosios organizacijos kontroliuojami juridiniai asmenys;

c)

kontroliuojamajame juridiniame asmenyje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

Perkančioji organizacija laikoma kontroliuojančia juridinį asmenį panašiai kaip ir savo skyrius pagal pirmos pastraipos a punktą, jeigu ji daro lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams. Tokią kontrolę gali vykdyti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija.

2.   1 dalis taikoma ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis asmuo, kuris yra perkančioji organizacija, skiria sutartį savo kontroliuojančiajai perkančiajai organizacijai ar kitam tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamam juridiniam asmeniui, jeigu juridiniame asmenyje, kuriam skiriama viešoji sutartis, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

3.   Vis dėlto perkančioji organizacija, nekontroliuojanti privačiosios ar viešosios teisės reglamentuojamo juridinio asmens taip, kaip apibrėžta 1 dalyje, gali skirti tam juridiniam asmeniui sutartį netaikydama šios direktyvos, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

perkančioji organizacija kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis tą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai, kaip jos kontroliuoja savo skyrius;

b)

daugiau kaip 80 % to juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusios kontroliuojančiosios perkančiosios organizacijos arba kiti tų pačių perkančiųjų organizacijų kontroliuojami juridiniai asmenys, ir

c)

kontroliuojamajame juridiniame asmenyje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

Taikant pirmos pastraipos a punktą perkančiosios organizacijos laikomos bendrai kontroliuojančiomis juridinį asmenį, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

i)

kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimų priėmimo organus sudaro visų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų atstovai. Atskiri atstovai gali atstovauti kelioms arba visoms dalyvaujančioms perkančiosioms organizacijoms;

ii)

tos perkančiosios organizacijos gali kartu daryti lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir svarbiems sprendimams ir

iii)

kontroliuojamasis juridinis asmuo nesiekia jokių interesų, kurie būtų priešingi kontroliuojančiųjų perkančiųjų organizacijų interesams.

4.   Ši direktyva netaikoma išimtinai dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudarytai sutarčiai, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jie turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų;

b)

toks bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais ir

c)

dalyvaujančios perkančiosios organizacijos atviroje rinkoje vykdo mažiau kaip 20 % veiklų, kurias apima bendradarbiavimas.

5.   Nustatant procentinę 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, 3 dalies pirmos pastraipos b punkte ir 4 dalies c punkte nurodytos veiklos dalį, atsižvelgiama į trejų metų iki sutarties skyrimo duomenis apie vidutinę bendrąją apyvartą arba atitinkamą alternatyvų veikla grindžiamą rodiklį, kaip antai atitinkamo juridinio asmens su paslaugomis, prekėmis ir darbais susijusias sąnaudas.

Kai dėl atitinkamo juridinio asmens įsteigimo ar veiklos pradžios datos arba kai dėl jo veiklos reorganizavimo duomenų apie trejų ankstesnių metų apyvartą arba alternatyvų veikla grindžiamą rodiklį, pavyzdžiui, sąnaudas, nėra arba jie nebeaktualūs, pakanka įrodyti, visų pirma remiantis verslo projekcijomis, kad veiklos matavimas yra patikimas.

29 straipsnis

Susijusiai įmonei skiriamos sutartys

1.   Šiame straipsnyje susijusi įmonė – įmonė, kurios metinės finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos su perkančiojo subjekto metinėmis finansinėmis ataskaitomis laikantis Direktyvoje 2013/34/ES nustatytų reikalavimų.

2.   Subjektų, kuriems Direktyva 2013/34/ES netaikoma, atveju, susijusi įmonė – bet kuri įmonė:

a)

kuriai perkantysis subjektas gali turėti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką;

b)

kuri gali turėti lemiamą įtaką perkančiajam subjektui arba

c)

kuriai, kartu su perkančiuoju subjektu, lemiamą įtaką daro kita įmonė dėl to, kad ji priklauso pastarajai įmonei, pastaroji dalyvauja valdant jos kapitalą arba dėl ją reglamentuojančių taisyklių.

Šioje dalyje „lemiama įtaka“ reiškia tai, kas apibrėžta 4 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje.

3.   Nepaisant 28 straipsnio ir jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, ši direktyva netaikoma sutartims, kurias skiria:

a)

perkantysis subjektas susijusiai įmonei arba

b)

bendroji įmonė, sudaryta išimtinai tik iš kelių perkančiųjų subjektų, kad būtų vykdoma veikla, aprašyta 8–14 straipsniuose, įmonei, susijusiai su vienu iš tų perkančiųjų subjektų.

4.   3 dalis taikoma:

a)

paslaugų pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos per ankstesnius trejus metus, atsižvelgiant į visas tos įmonės suteiktas paslaugas, susidarė dėl paslaugų teikimo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;

b)

prekių pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos, atsižvelgiant į visas tos įmonės patiektas prekes, per ankstesnius trejus metus susidarė dėl prekių tiekimo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;

c)

darbų pirkimo sutartims, jei bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos, atsižvelgiant į visus tos įmonės įvykdytus darbus, per ankstesnius trejus metus susidarė dėl darbų vykdymo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi.

5.   Kai atsižvelgiant į datą, kurią susijusi įmonė buvo įsteigta arba pradėjo veiklą, duomenų apie trejų ankstesnių metų apyvartą nėra, tai įmonei pakanka įrodyti, visų pirma remiantis verslo planais, kad 4 dalies a, b arba c punktuose nurodyta apyvarta yra tikėtina.

6.   Kai tas pačias ar panašias paslaugas teikia, tas pačias ar panašias prekes tiekia arba tuos pačius ar panašius darbus atlieka daugiau nei viena įmonė, susijusi su perkančiuoju subjektu, su kuriuo jos sudaro ekonominę grupę, procentiniai dydžiai apskaičiuojami atsižvelgiant į bendrąją apyvartą, kuri susidarė dėl tų susijusių įmonių vykdomo atitinkamai paslaugų teikimo, prekių tiekimo ar darbų atlikimo.

30 straipsnis

Bendrajai įmonei arba bendrajai įmonei priklausančiam perkančiajam subjektui skiriamos sutartys

Nepaisant 28 straipsnio ir su sąlyga, kad bendroji įmonė yra įsteigta atitinkamai veiklai vykdyti bent trejų metų laikotarpiu ir jos steigimo dokumentuose nurodyta, kad perkantieji subjektai, kurie tą įmonę sudaro, bus jos dalis bent jau tokios pačios trukmės laikotarpiu, ši direktyva netaikoma sutartims, kurias skiria:

a)

bendroji įmonė, sudaryta išimtinai iš kelių perkančiųjų subjektų, kad būtų vykdoma veikla, kaip apibrėžta 8–14 straipsniuose, vienam iš tų perkančiųjų subjektų arba

b)

perkantysis subjektas tokiai bendrajai įmonei, kuriai jis priklauso.

31 straipsnis

Informacijos pateikimas

Gavę prašymą, perkantieji subjektai Komisijai pateikia toliau nurodytą informaciją dėl 29 straipsnio 2 bei 3 dalių ir 30 straipsnio taikymo:

a)

atitinkamų įmonių ar bendrųjų įmonių pavadinimus;

b)

atitinkamų sutarčių pobūdį ir vertę;

c)

Komisijos nuomone, būtinus įrodymus, kad įmonės ar bendrosios įmonės, kuriai skirtos sutartys, santykis su perkančiuoju subjektu atitinka 29 arba 30 straipsnio reikalavimus.

4   poskirsnis

Ypatingi atvejai

32 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos

Ši direktyva taikoma tik paslaugų pirkimo sutartims dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000–2 iki 73120000–9, 73300000–5, 73420000–2 ir 73430000–5, su sąlyga, kad įvykdytos abi toliau nurodytos sąlygos:

a)

naudą gauna tik perkantysis subjektas vykdydamas savo veiklą ir

b)

už teikiamą paslaugą visiškai atlygina perkantysis subjektas.

33 straipsnis

Sutartys, kurioms taikomos specialios priemonės

1.   Nedarant poveikio šios direktyvos 34 straipsniui, Austrijos Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika, nustatydamos leidimų išdavimo sąlygas arba taikydamos kitas tinkamas priemones, užtikrina, kad bet kuris subjektas, vykdantis veiklą Komisijos sprendime 2002/205/EB (35) ir Komisijos sprendime 2004/73/EB (36) nurodytuose sektoriuose:

a)

prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutarčių skyrimo srityje laikytųsi nediskriminavimo principo ir konkurencingų viešųjų pirkimų principo, visų pirma dėl ekonominės veiklos vykdytojams subjekto teikiamos informacijos apie jo viešojo pirkimo ketinimus;

b)

Komisijos sprendime 93/327/EEB (37) nustatytomis sąlygomis pateiktų Komisijai informaciją apie savo skiriamas sutartis.

2.   Nedarant poveikio 34 straipsniui, Jungtinė Karalystė, nustatydama leidimų išdavimo sąlygas arba taikydama kitas tinkamas priemones, užtikrina, kad bet kuris Sprendime 97/367/EEB nurodytuose sektoriuose veiklą vykdantis subjektas šio straipsnio 1 dalies a ir b punktus taikytų sutartims, skiriamoms tai veiklai vykdyti Šiaurės Airijoje.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos sutartims, skiriamoms naftos arba dujų žvalgybai.

5   poskirsnis

Konkurencijos tiesiogiai veikiamos veiklos rūšys ir su jomis susijusios procedūrinės nuostatos

34 straipsnis

Konkurencijos tiesiogiai veikiamos veiklos rūšys

1.   Sutartims, kuriomis siekiama suteikti galimybę vykdyti 8–14 straipsniuose minėtą veiklą, ši direktyva netaikoma, jei pateikę 35 straipsnyje nurodytą prašymą valstybė narė arba perkantieji subjektai gali įrodyti, kad valstybėje narėje, kurioje ši veikla vykdoma, ją veikia tiesioginė konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų; taip pat ši direktyva netaikoma toje geografinėje vietovėje tokiai veiklai vykdyti rengiamiems projekto konkursams. Atitinkama veikla gali būti didesnio sektoriaus veiklos dalis arba gali būti vykdoma tik tam tikrose atitinkamos valstybės narės dalyse. Šios dalies pirmame sakinyje nurodytas konkurencijos vertinimas, kuris bus atliekamas atsižvelgiant į Komisijos turimą informaciją ir šios direktyvos tikslais, nedaro poveikio konkurencijos teisės taikymui. Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į atitinkamų rūšių veiklos rinką ir geografinę orientacinę rinką, kaip apibrėžta 2 dalyje.

2.   Taikant šio straipsnio 1 dalį, sprendimas dėl to, ar veiklą veikia tiesioginė konkurencija, priimamas remiantis kriterijais, kurie atitinka SESV nuostatas dėl konkurencijos. Jie gali apimti atitinkamų produktų ar paslaugų savybes, alternatyvių produktų ar paslaugų, laikomų pakeičiamomis paklausos ar pasiūlos požiūriu, buvimą, kainas ir faktinį ar galimą daugiau kaip vieno atitinkamų produktų tiekėjo ar paslaugų teikėjo buvimą.

Geografinę orientacinę rinką, pagal kurią vertinamas konkurencijos poveikis, sudaro teritorija, kurioje egzistuoja atitinkamų įmonių tiekiamų produktų ar teikiamų paslaugų pasiūla ir paklausa, kurioje konkurencijos sąlygos yra pakankamai vienodos ir kurią galima atskirti nuo kaimyninių teritorijų, visų pirma todėl, kad tose teritorijose konkurencijos sąlygos gerokai skiriasi. Atliekant tą vertinimą visų pirma atsižvelgiama į atitinkamų produktų arba paslaugų pobūdį ir savybes, kliūčių patekti į rinką buvimą ar vartotojų prioritetus, pastebimus įmonių užimamos rinkos dalies skirtumus atitinkamoje teritorijoje ir kaimyninėse teritorijose arba reikšmingus kainų skirtumus.

3.   Taikant šio straipsnio 1 dalį, laikoma, kad patekti į rinką nėra apribojimų, jei valstybė narė yra įgyvendinusi ir taiko III priede išvardytus Sąjungos teisės aktus.

Jei, remiantis pirma pastraipa, negalima daryti prielaidos, jog į konkrečią rinką galima laisvai patekti, turi būti įrodyta, kad į atitinkamą rinką galima laisvai patekti de facto ir de jure.

35 straipsnis

Nustatymo, ar taikytinas 34 straipsnis, procedūra

1.   Kai valstybė narė arba, jei tai numatoma atitinkamos valstybės narės teisės aktuose, perkantysis subjektas mano, kad remiantis 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais kriterijais atitinkamos rūšies veikla rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų, yra veikiama tiesioginės konkurencijos, ji (-s) gali Komisijai pateikti prašymą nustatyti, kad ši direktyva netaikoma tai veiklai vykdyti skirtų sutarčių skyrimui arba projekto konkursų rengimui, atitinkamais atvejais kartu su atitinkamos veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos priimta nuomone. Tokie prašymai gali būti susiję su veikla, kuri yra didesnio sektoriaus veiklos dalis arba vykdoma tik tam tikrose atitinkamos valstybės narės dalyse.

Atitinkama valstybė narė arba perkantysis subjektas savo prašyme Komisijai pateikia visus svarbius faktus, visų pirma informuoja apie visus įstatymus ir kitus teisės aktus ar susitarimus dėl 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų laikymosi.

2.   Jeigu prie perkančiojo subjekto prašymo nepridedama atitinkamos veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos priimta motyvuota ir pagrįsta nuomonė, kurioje pateikiama išsami 34 straipsnio 1 dalies galimo taikomumo atitinkamai veiklai pagal to straipsnio 2 ir 3 dalis sąlygų analizė, Komisija nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę. Atitinkama valstybė narė tokiais atvejais Komisijai pateikia visus svarbius faktus ir visų pirma informuoja apie visus įstatymus, kitus teisės aktus ar susitarimus dėl 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų laikymosi.

3.   Gavusi prašymą pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisija per IV priede nustatytus laikotarpius priimdama įgyvendinimo aktus gali nustatyti, ar remiantis 34 straipsnyje nustatytais kriterijais 8–14 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą tiesiogiai veikia konkurencija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 105 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Sutartims, kuriomis siekiama suteikti galimybę vykdyti atitinkamą veiklą, ir šiai veiklai vykdyti rengiamiems projekto konkursams ši direktyva nebetaikoma bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

Komisija per IV priede numatytą laikotarpį priėmė įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas 34 straipsnio 1 dalies taikomumas;

b)

per IV priede numatytą laikotarpį Komisija įgyvendinimo akto nepriėmė.

4.   Pateikę prašymą, atitinkama valstybė narė arba perkantysis subjektas gali pritarus Komisijai iš esmės keisti savo prašymą, visų pirma kiek tai susiję su atitinkama veikla arba atitinkamomis geografinėmis vietovėmis. Tuo atveju taikomas naujas įgyvendinimo akto priėmimo laikotarpis, kuris skaičiuojamas pagal IV priedo 1 punktą, išskyrus atvejus, kai Komisija ir prašymą pateikę valstybė narė arba perkantysis subjektas susitaria dėl trumpesnio laikotarpio.

5.   Jei atitinkamoje valstybėje narėje vykdomai veiklai jau taikoma 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta procedūra, tolesni prašymai dėl tos pačios veiklos toje pačioje valstybėje narėje dar nepasibaigus su pirmuoju prašymu susijusiam laikotarpiui nelaikomi naujomis procedūromis ir nagrinėjami reaguojant į pirmąjį prašymą.

6.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos išsamios 1–5 dalių taikymo taisyklės. Tame įgyvendinimo akte pateikiamos bent taisyklės, susijusios su:

a)

datos, kurią prasideda ir baigiasi IV priedo 1 punkte nustatytas laikotarpis, įskaitant bet kokius tų laikotarpių pratęsimus arba sustabdymus, kaip numatyta tame priede, paskelbimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje informaciniais tikslais;

b)

34 straipsnio 1 dalies galimo taikomumo pagal šio straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punktą paskelbimu;

c)

įgyvendinimo nuostatomis dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prašymų formos, turinio ir kitos išsamios informacijos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 105 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

IV   SKYRIUS

Bendrieji principai

36 straipsnis

Pirkimų principai

1.   Perkantieji subjektai ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jie veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.

Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.

2.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami viešąsias sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba XIV priede išvardytomis aplinkos, socialinės ir darbo tarptautinės teisės nuostatomis.

37 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojai

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai pagal valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, teisę turintys teisę teikti atitinkamą paslaugą, nėra atmetami remiantis vien tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje skiriama sutartis, teisę reikalaujama, kad jie būtų fiziniai arba juridiniai asmenys.

Vis dėlto paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių, taip pat prekių pirkimo sutarčių, į kurias įeina ir paslaugos arba įrengimo ir montavimo operacijos, atveju iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama pasiūlyme arba prašyme dalyvauti nurodyti darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties vykdymą, vardus, pavardes ir atitinkamą profesinę kvalifikaciją.

2.   Pirkimo procedūrose gali dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojų grupės, įskaitant laikinas asociacijas. Perkantieji subjektai iš jų nereikalauja turėti konkrečią teisinę formą tam, kad jos galėtų pateikti pasiūlymą ar prašymą dalyvauti.

Prireikus perkantieji subjektai gali pirkimo dokumentuose paaiškinti, kaip ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi atitikti 77–81 straipsniuose nurodytus kvalifikacijos vertinimo ir kokybinės atrankos kriterijus ir reikalavimus su sąlyga, kad tai pagrįsta objektyviomis priežastimis ir yra proporcinga. Valstybės narės gali nustatyti standartines sąlygas, kaip ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi įvykdyti tuos reikalavimus.

Bet kokios tokių ekonominės veiklos vykdytojų grupių atliekamo sutarties vykdymo sąlygos, kurios skiriasi nuo tų, kurios nustatytos atskiriems dalyviams, taip pat turi būti pagrįstos objektyviomis priežastimis ir turi būti proporcingos.

3.   Nepaisant 2 dalies, perkantieji subjektai gali reikalauti, kad po to, kai ekonominės veiklos vykdytojų grupėms buvo paskirta sutartis, jos įgytų konkrečią teisinę formą tiek, kiek toks pakeitimas yra būtinas sutarčiai tinkamai įvykdyti.

38 straipsnis

Rezervuotos sutartys

1.   Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti pirkimo procedūrose globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas – socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba gali numatyti, kad tokios sutartys būtų vykdomos pagal socialines globojamų darbo grupių užimtumo programas, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 30 % tų grupių, ekonominės veiklos vykdytojų ar programų darbuotojų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys.

2.   Kvietime dalyvauti konkurse pateikiama nuoroda į šį straipsnį.

39 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Jei šioje direktyvoje arba perkančiajam subjektui taikomoje nacionalinėje teisėje, visų pirma teisės aktuose dėl teisės gauti informaciją, nenurodyta kitaip, ir nedarant poveikio pareigoms, susijusioms su paskirtų sutarčių viešinimu ir informacijos teikimu kandidatams ir konkurso dalyviams, kaip nustatyta 70 ir 75 straipsniuose, perkantysis subjektas neatskleidžia ekonominės veiklos vykdytojų jam perduotos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią, įskaitant technikos ar prekybos paslaptis ir konfidencialius pasiūlymų aspektus, bet jais neapsiribojant.

2.   Perkantieji subjektai gali nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, kurią perkantieji subjektai teikia vykdydami pirkimo procedūrą, konfidencialų pobūdį, įskaitant pateiktą informaciją, susijusią su kvalifikacijos vertinimo sistemos taikymu, nepaisant to, ar tai buvo skelbimo apie kvalifikacijos vertinimo sistemą kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonės dalyku.

40 straipsnis

Komunikavimui taikomos taisyklės

1.   Valstybės narės užtikrina, kad bet koks komunikavimas ir keitimasis informacija pagal šią direktyvą, visų pirma pasiūlymų teikimas elektroninėmis priemonėmis, būtų atliekamas naudojant elektronines ryšio priemones, laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Priemonės ir prietaisai, kurie turi būti naudojami komunikuojant elektroninėmis priemonėmis, taip pat jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminaciniai, plačiai prieinami ir sąveikūs su visuotinai naudojamais IRT produktais ir jais neturi būti ribojama ekonominės veiklos vykdytojų galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje.

Nepaisant pirmos pastraipos, perkantieji subjektai neturi būti įpareigoti reikalauti teikiant pasiūlymus naudoti elektronines ryšio priemones šiais atvejais:

a)

dėl specializuoto pirkimo pobūdžio norint naudoti elektronines ryšio priemones reikėtų specialių priemonių, prietaisų ar rinkmenų formatų, kurie nėra plačiai prieinami ar palaikomi plačiai prieinamomis programomis;

b)

programoms, kuriomis palaikomi pasiūlymų aprašui tinkami rinkmenų formatai, naudojami rinkmenų formatai, kurie negali būti tvarkomi jokiomis kitomis atviromis ar plačiai prieinamomis programomis, arba joms taikomos patentų teisės, ir perkantysis subjektas negali sudaryti sąlygų tas programas atsisiųsti arba naudoti nuotoliniu būdu;

c)

norint naudoti elektronines ryšio priemones reikėtų specialios biuro įrangos, kuri nėra plačiai prieinama perkantiesiems subjektams;

d)

pagal pirkimo dokumentus reikalaujama pateikti fizinį arba tam tikro mastelio modelį, kurio perduoti elektroninėmis priemonėmis neįmanoma.

Jeigu komunikavimui pagal antrą pastraipą nėra naudojamos elektroninės ryšio priemonės, komunikavimas vykdomas paštu ar per kitą tinkamą vežėją arba kartu naudojant paštą ar kitą tinkamą vežėją ir elektronines priemones.

Nepaisant šios dalies pirmos pastraipos, perkantieji subjektai neprivalo reikalauti, kad teikiant pasiūlymus būtų naudojamos elektroninės ryšio priemonės, jeigu naudoti kitas nei elektronines ryšio priemones reikia dėl elektroninių ryšio priemonių saugumo pažeidimo arba siekiant apsaugoti itin slaptą informacijos pobūdį, o toks aukštas jos apsaugos lygis negali būti tinkamai užtikrintas naudojant elektronines priemones ir prietaisus, kurie yra plačiai prieinami ekonominės veiklos vykdytojams arba jiems gali būti sudaryta galimybė tomis priemonėmis ir prietaisais naudotis alternatyviomis prieigos galimybėmis, kaip apibrėžta 5 dalyje.

Perkantiesiems subjektams, pagal šios dalies antrą pastraipą reikalaujantiems teikiant pasiūlymus naudoti kitas nei elektronines ryšio priemones, tenka atsakomybė už tai, kad 100 straipsnyje nurodytoje atskiroje ataskaitoje būtų nurodytos šio reikalavimo priežastys. Prireikus perkantieji subjektai atskiroje ataskaitoje nurodo priežastis, kodėl taikant šios dalies ketvirtą pastraipą nuspręsta, kad būtina naudoti kitas nei elektronines ryšio priemones.

2.   Nepaisant 1 dalies, komunikuojant kitais klausimais nei esminiai pirkimo procedūros elementai galima komunikuoti žodžiu su sąlyga, kad komunikavimo žodžiu turinys pakankamu mastu užfiksuojamas dokumentuose. Šiuo tikslu esminiai pirkimo procedūros elementai apima pirkimo dokumentus, prašymus dalyvauti ir susidomėjimo patvirtinimus bei pasiūlymus. Visų pirma dokumentuose turi būti pakankamu mastu ir tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant rašytinius protokolus ar garso įrašus arba parengiant pagrindinių komunikavimo elementų santraukas, užfiksuojamas toks komunikavimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų padaryti didelį poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui.

3.   Visais komunikavimo, keitimosi informacija ir jos saugojimo atvejais perkantieji subjektai užtikrina, kad būtų išsaugotas duomenų vientisumas ir pasiūlymų bei prašymų dalyvauti konfidencialumas. Jie nagrinėja pasiūlymų ir prašymų dalyvauti turinį tik pasibaigus jų pateikimo laikotarpiui.

4.   Viešųjų darbų pirkimo sutarčių ir projekto konkursų atveju valstybės narės gali reikalauti naudoti specialias elektronines priemones, pavyzdžiui, pastatų informacijos elektroninio modeliavimo priemones ar pan. Tokiais atvejais perkantieji subjektai turi pasiūlyti alternatyvias prieigos galimybes, kaip numatyta 5 dalyje, iki tol, kol tos priemonės taps plačiai prieinamos, kaip apibrėžta 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje.

5.   Perkantieji subjektai prireikus gali reikalauti naudoti priemones, kurios nėra plačiai prieinamos, su sąlyga, kad perkantieji subjektai pasiūlo alternatyvias prieigos galimybes.

Laikoma, kad perkantieji subjektai pasiūlo tinkamas alternatyvias prieigos galimybes bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, kai jie:

a)

suteikia neribotą, visapusišką tiesioginę ir nemokamą prieigą elektroninėmis priemonėmis prie tų priemonių ir prietaisų nuo skelbimo paskelbimo dienos pagal IX priedą arba nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos. Skelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą tekste nurodomas interneto adresas, kuriuo tos priemonės ir prietaisai yra prieinami;

b)

užtikrina, kad konkurso dalyviai, neturintys prieigos prie atitinkamų priemonių ir prietaisų arba galimybės jų gauti per atitinkamą laikotarpį, su sąlyga, kad toks prieigos neturėjimas nepriklauso nuo atitinkamo konkurso dalyvio, galėtų dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje naudodami internetu suteikiamus nemokamus laikinus prisijungimo kodus arba

c)

patvirtina alternatyvų pasiūlymų teikimo elektroninėmis priemonėmis kanalą.

6.   Priemonėms ir prietaisams, skirtiems pasiūlymams perduoti bei priimti elektroninėmis priemonėmis ir prašymams dalyvauti priimti elektroninėmis priemonėmis, be V priede nustatytų reikalavimų taikomos šios taisyklės:

a)

suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninio pasiūlymų ir prašymų dalyvauti teikimo specifikacijas, įskaitant kodavimą ir laiko žymėjimą;

b)

valstybės narės arba perkantieji subjektai, veikdami pagal atitinkamos valstybės narės nustatytą bendrą sistemą, nurodo saugumo lygį, kurį įvairiais konkrečios pirkimo procedūros etapais privalo atitikti naudotinos elektroninės ryšio priemonės; tas lygis turi būti proporcingas susijusiai rizikai;

c)

kai valstybės narės arba perkantieji subjektai, veikdami pagal atitinkamos valstybės narės nustatytą bendrą sistemą, padaro išvadą, kad pagal šios dalies b punktą įvertintas rizikos lygis yra toks, kad reikalingi saugūs elektroniniai parašai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB (38), perkantieji subjektai pripažįsta saugius elektroninius parašus, patvirtintus kvalifikuotu sertifikatu, atsižvelgiant į tai, ar tuos sertifikatus yra pateikęs sertifikato paslaugų teikėjas, įtrauktas į Komisijos sprendime 2009/767/EB (39) numatytą patikimą sąrašą, ar jie yra sukurti naudojant saugią parašo formavimo įrangą arba jos nenaudojant su sąlyga, kad įvykdomos toliau nurodytos sąlygos:

i)

remdamiesi Komisijos sprendime 2011/130/ES (40) nustatytais formatais, perkantieji subjektai nustato reikalaujamą saugaus elektroninio parašo formatą ir įdiegia reikiamas priemones, kad galėtų techniškai tuos formatus tvarkyti; tuo atveju, kai naudojamas kitoks elektroninio parašo formatas, į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, o už tai atsako valstybė narė. Perkantysis subjektas, naudodamasis tomis patvirtinimo galimybėmis, turi galėti internetu, nemokamai ir asmenims, kuriems tai nėra gimtoji kalba, suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip saugų elektroninį parašą, patvirtintą kvalifikuotu sertifikatu. Valstybės narės pateikia informaciją apie tvirtinimo paslaugų teikėją Komisijai, kuri iš valstybių narių gautą informaciją viešai paskelbia internete;

ii)

kai pasiūlymas yra pasirašytas ir parašas yra patvirtintas patikimame sąraše esančiu kvalifikuotu sertifikatu, perkantieji subjektai neturi kelti papildomų reikalavimų, kurie gali kliudyti konkurso dalyviams naudoti tokius parašus.

Kalbant apie pirkimų procedūroje naudojamus dokumentus, kuriuos yra pasirašiusi valstybės narės kompetentinga valdžios institucija arba kitas išduodantysis subjektas, kompetentinga išduodančioji institucija arba subjektas gali nustatyti reikalaujamą saugaus parašo formatą pagal Sprendimo 2011/130/ES 1 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Jie įdiegia būtinas priemones, kad būtų galima tą formatą techniškai tvarkyti, įtraukdami informaciją, būtiną atitinkamame dokumente pateikto parašo tvarkymui. Į tokių dokumentų elektroninį parašą arba elektroninio dokumento laikmeną įtraukiama informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis pasinaudojant gautus elektroninius parašus būtų galima patvirtinti internetu, nemokamai ir asmenims, kuriems tai nėra gimtoji kalba, suprantamu būdu.

7.   Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus dėl V priede nustatytos techninės informacijos ir charakteristikų dalinio keitimo, siekiant atsižvelgti į technologinę pažangą.

Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos a–d punktuose pateikto sąrašo dalinio keitimo, kai dėl technologinės raidos nebetikslinga toliau taikyti elektroninių ryšio priemonių naudojimo išimtis arba kai išimtiniais atvejais dėl technologinės raidos turi būti numatytos naujos išimtys.

Siekiant užtikrinti techninių formatų, taip pat proceso ir pranešimų standartų sąveikumą, visų pirma tarpvalstybiniame kontekste, Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti privalomą tokių konkrečių techninių standartų naudojimą, visų pirma elektroninio pasiūlymų teikimo, elektroninių katalogų ir elektroninio tapatumo nustatymo priemonių naudojimo srityje, tačiau tik tuo atveju, jeigu techniniai standartai buvo nuodugniai išbandyti, o jų nauda įrodyta praktikoje. Prieš nustatydama pareigą taikyti techninį standartą Komisija taip pat atidžiai atsižvelgia į susijusias sąnaudas, galinčias atsirasti visų pirma dėl poreikio pritaikyti esamas elektronines pirkimo priemones, įskaitant infrastruktūrą, procesus ar programinę įrangą.

41 straipsnis

Nomenklatūros

1.   Visos nuorodos į nomenklatūras viešųjų pirkimų srityje pateikiamos naudojant Reglamente (EB) Nr. 2195/2002 nustatytą Bendrą viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ).

2.   Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šioje direktyvoje nurodytų BVPŽ kodų pritaikymo, kai BVPŽ nomenklatūros pakeitimai turi būti atspindėti šioje direktyvoje ir jeigu jie nereiškia, kad turi būti keičiama šios direktyvos taikymo sritis.

42 straipsnis

Interesų konfliktai

Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos imtųsi tinkamų priemonių, kad būtų veiksmingai užkertamas kelias interesų konfliktams, kylantiems vykdant pirkimo procedūras, ir kad jie būtų veiksmingai nustatomi ir šalinami, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo bei užtikrinti visų ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiškumą.

Interesų konfliktų koncepcija turi apimti bent visus atvejus, kai perkančiosios organizacijos darbuotojai arba perkančiosios organizacijos vardu veikiančio pirkimo paslaugų teikėjo darbuotojai, kurie dalyvauja vykdant pirkimo procedūrą arba gali padaryti poveikį tos procedūros rezultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, kuris galėtų būti laikomas kenkiančiu jų nešališkumui ir nepriklausomumui vykstant pirkimo procedūrai.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

SUTARTIMS TAIKYTINOS TAISYKLĖS

I   SKYRIUS

Procedūros

43 straipsnis

Sąlygos, susijusios su SVP ir kitais tarptautiniais susitarimais

Kiek jie numatyti 3, 4 ir 5 prieduose bei SVP Europos Sąjungos I priedėlio bendrosiose pastabose, taip pat kituose tarptautiniuose susitarimuose, kurie Sąjungai yra privalomi, perkantieji subjektai, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies a punkte, tuos susitarimus pasirašiusių šalių darbus, prekes, paslaugas ir ekonominės veiklos vykdytojus vertina ne mažiau palankiai nei Sąjungos darbus, prekes, paslaugas ir ekonominės veiklos vykdytojus.

44 straipsnis

Procedūrų pasirinkimas

1.   Skirdami prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartis, perkantieji subjektai taiko procedūras, patikslintas, kad jos atitiktų šią direktyvą, su sąlyga, kad, nedarant poveikio 47 straipsniui, kvietimas dalyvauti konkurse buvo paskelbtas pagal šią direktyvą.

2.   Valstybės narės nustato, kad perkantieji subjektai gali taikyti šioje direktyvoje reglamentuojamus atvirus ar ribotus konkursus arba derybas su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse.

3.   Valstybės narės nustato, kad perkantieji subjektai gali taikyti šioje direktyvoje reglamentuojamus konkurencinius dialogus ir inovacijų partnerystes.

4.   Kvietimas dalyvauti konkurse gali būti pateikiamas vienu iš toliau nurodytų būdų:

a)

reguliariu orientaciniu skelbimu pagal 67 straipsnį, jei sutartis skiriama pagal ribotą konkursą ar derybų būdu;

b)

skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą pagal 68 straipsnį, jei sutartis skiriama pagal ribotą konkursą arba derybų būdu, arba taikant konkurencinį dialogą ar inovacijų partnerystę;

c)

skelbimu apie pirkimą pagal 69 straipsnį.

Šios dalies a punkte nurodytu atveju, paskelbus reguliarų orientacinį skelbimą susidomėjimą pareiškę ekonominės veiklos vykdytojai toliau kviečiami raštu patvirtinti susidomėjimą naudojant kvietimą patvirtinti susidomėjimą pagal 74 straipsnį.

5.   Valstybės narės gali nustatyti, kad 50 straipsnyje aiškiai nurodytais konkrečiais atvejais ir aplinkybėmis perkantieji subjektai gali taikyti derybas be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse. Valstybės narės neleidžia taikyti tos procedūros jokiais kitais atvejais, išskyrus nurodytuosius 50 straipsnyje.

45 straipsnis

Atviras konkursas

1.   Atvirų konkursų atveju pasiūlymą pagal kvietimą dalyvauti konkurse gali teikti bet kuris suinteresuotasis ekonominės veiklos vykdytojas.

Minimalus pasiūlymų priėmimo laikotarpis yra 35 dienos nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

Kartu su pasiūlymu pateikiama perkančiojo subjekto reikalaujama kokybinės atrankos informacija.

2.   Kai perkantieji subjektai yra paskelbę reguliarų orientacinį skelbimą, kuris pats savaime nereiškė kvietimo dalyvauti konkurse, minimalus pasiūlymų priėmimo laikotarpis, nustatytas šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, gali būti sutrumpintas iki 15 dienų, su sąlyga, kad įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)

į reguliarų orientacinį skelbimą be informacijos, reikalaujamos pagal VI priedo A dalies I skirsnį, buvo įtraukta visa pagal VI priedo A dalies II skirsnį reikalaujama informacija tiek, kiek ta informacija buvo prieinama reguliaraus orientacinio skelbimo paskelbimo metu;

b)

reguliarus orientacinis skelbimas buvo išsiųstas paskelbti prieš ne mažiau kaip 35 dienas ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

3.   Kai dėl skubos, kurią perkantysis subjektas tinkamai pagrindžia, 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas laikotarpis nebeįmanomas, jis gali nustatyti kitą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

4.   Šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytą pasiūlymų priėmimo laikotarpį perkantysis subjektas gali sutrumpinti penkiomis dienomis, kai jis sutinka, kad pasiūlymai gali būti teikiami elektroninėmis priemonėmis laikantis 40 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos ir 40 straipsnio 5 ir 6 dalių.

46 straipsnis

Ribotas konkursas

1.   Ribotų konkursų atveju bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą dalyvauti pagal kvietimą dalyvauti konkurse, pateikdamas perkančiojo subjekto reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Paprastai nustatomas minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir bet kuriuo atveju neturi būti trumpesnis kaip 15 dienų.

2.   Pasiūlymus gali teikti tik tie ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos perkantysis subjektas pakvietė tai padaryti įvertinęs pateiktą informaciją. Pagal 78 straipsnio 2 dalį perkantieji subjektai gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių.

Pasiūlymų priėmimo laikotarpį gali abipusiu sutarimu nustatyti perkantysis subjektas ir atrinkti kandidatai su sąlyga, kad visi atrinkti kandidatai turėtų tiek pat laiko savo pasiūlymams parengti ir pateikti.

Kai dėl pasiūlymų priėmimo laikotarpio nesusitariama, laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.

47 straipsnis

Derybos su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse

1.   Derybų su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse atveju bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą dalyvauti pagal kvietimą dalyvauti konkurse, pateikdamas perkančiojo subjekto reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Paprastai nustatomas minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas reguliarus orientacinis skelbimas, kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir bet kuriuo atveju neturi būti trumpesnis kaip 15 dienų.

2.   Derybose gali dalyvauti tik tie ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos perkantysis subjektas pakvietė, įvertinęs pateiktą informaciją. Pagal 78 straipsnio 2 dalį perkantieji subjektai gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių.

Pasiūlymų priėmimo laikotarpį gali abipusiu sutarimu nustatyti perkantysis subjektas ir atrinkti kandidatai su sąlyga, kad jie visi turėtų tiek pat laiko savo pasiūlymams parengti ir pateikti.

Kai dėl pasiūlymų priėmimo laikotarpio nesusitariama, laikotarpis neturi būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.

48 straipsnis

Konkurencinis dialogas

1.   Konkurencinių dialogų atveju bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą dalyvauti pagal kvietimą dalyvauti konkurse vadovaujantis 44 straipsnio 4 dalies b ir c punktais, pateikdamas perkančiojo subjekto reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Paprastai nustatomas minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas reguliarus orientacinis skelbimas, kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir bet kuriuo atveju neturi būti trumpesnis kaip 15 dienų.

Dialoge gali dalyvauti tik tie ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos perkantysis subjektas pakvietė įvertinęs pateiktą informaciją. Pagal 78 straipsnio 2 dalį perkantieji subjektai gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių. Sutartis skiriama remiantis vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi – geriausio kainos ir kokybės santykio kriterijumi pagal 82 straipsnio 2 dalį.

2.   Perkantieji subjektai savo poreikius bei reikalavimus nurodo ir apibrėžia kvietime dalyvauti konkurse ir (arba) aprašomajame dokumente. Tuo pačiu metu ir tuose pačiuose dokumentuose jie taip pat nurodo ir apibrėžia pasirinktus sutarties skyrimo kriterijus ir nustato orientacinį tvarkaraštį.

3.   Perkantieji subjektai su dalyviais, atrinktais pagal atitinkamas 76–81 straipsnių nuostatas, pradeda dialogą, kurio tikslas – nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai tinkančias jų poreikiams patenkinti. Vykstant šiam dialogui jie gali su pasirinktais dalyviais aptarti visus pirkimo aspektus.

Vykstant dialogui perkantieji subjektai užtikrina vienodas sąlygas visiems dalyviams. Tuo tikslu jie neteikia informacijos diskriminuojamai, kad vieniems dalyviams nebūtų suteikta pranašumo kitų dalyvių atžvilgiu.

Pagal 39 straipsnį vykstant dialogui perkantieji subjektai neatskleidžia kitiems dalyviams dalyvaujančio kandidato ar konkurso dalyvio pasiūlytų sprendimų ar kitos jo perduotos konfidencialios informacijos be jo sutikimo. Toks sutikimas turi būti ne bendro pobūdžio, o duodamas dėl numatomo konkrečios informacijos perdavimo.

4.   Konkurenciniai dialogai gali vykti vienas po kito einančiais etapais, kad būtų sumažintas sprendimų, aptartinų vykstant dialogo etapui, skaičius, taikant kvietime dalyvauti konkurse arba aprašomajame dokumente nustatytus sutarties skyrimo kriterijus. Kvietime dalyvauti konkurse arba aprašomajame dokumente perkantysis subjektas nurodo, ar jis pasinaudos ta galimybe.

5.   Perkantysis subjektas tęsia dialogą tol, kol gali nustatyti jo poreikius galintį (-čius) patenkinti sprendimą (-us).

6.   Paskelbę apie dialogo užbaigimą ir apie tai pranešę likusiems dalyviams, perkantieji subjektai paprašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus vykstant dialogui pristatytu (-ais) ir apibūdintu (-ais) sprendimu (-ais). Šiuose pasiūlymuose nurodomi visi projektui įgyvendinti reikalingi ir būtini elementai.

Perkančiojo subjekto prašymu tie pasiūlymai gali būti paaiškinti, išsamiai apibūdinti ir patobulinti. Tačiau dėl tokio paaiškinimo, išsamaus apibūdinimo, patobulinimo arba papildomos informacijos negali būti pakeisti esminiai pasiūlymo ar pirkimo aspektai, įskaitant kvietime dalyvauti konkurse arba aprašomajame dokumente nustatytus poreikius ir reikalavimus, kai tokių aspektų, poreikių ir reikalavimų pakeitimai gali iškreipti konkurenciją arba turėti diskriminacinį poveikį.

7.   Perkantieji subjektai vertina gautus pasiūlymus remdamiesi kvietime dalyvauti konkurse arba aprašomajame dokumente nustatytais sutarties skyrimo kriterijais.

Perkančiojo subjekto prašymu su dalyviu, kuris įvertintas kaip pateikęs pasiūlymą, atitinkantį geriausią kainos ir kokybės santykį pagal 82 straipsnio 2 dalį, gali būti vykdomos derybos siekiant patvirtinti finansinius įsipareigojimus ar kitas pasiūlyme pateiktas sąlygas, galutinai nustatant sutarties sąlygas, jeigu dėl tokių derybų nereikia iš esmės keisti esminių pasiūlymo arba pirkimo aspektų, įskaitant kvietime dalyvauti konkurse arba aprašomajame dokumente nustatytus poreikius ir reikalavimus, ir jeigu dėl to nekyla pavojaus, kad bus iškreipta konkurencija arba sukelta diskriminacija.

8.   Perkantieji subjektai gali dialogo dalyviams skirti prizus arba pinigines išmokas.

49 straipsnis

Inovacijų partnerystė

1.   Inovacijų partnerysčių atveju bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą dalyvauti pagal kvietimą dalyvauti konkurse vadovaujantis 44 straipsnio 4 dalies b ir c punktais, pateikdamas perkančiojo subjekto reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Pirkimo dokumentuose perkantysis subjektas nustato inovacinio produkto, paslaugos ar darbų poreikį, kurio neįmanoma patenkinti perkant rinkoje jau prieinamus produktus, paslaugas ar darbus. Jis taip pat nurodo, kuriose šio aprašo dalyse nustatomi minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Nurodoma informacija turi būti pakankamai tiksli, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų nustatyti reikiamo sprendimo pobūdį bei aprėptį ir nuspręsti, ar pateikti prašymą dalyvauti procedūroje.

Perkantysis subjektas gali nuspręsti sudaryti inovacijų partnerystę su vienu ar keliais partneriais, vykdančiais atskiras mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklas.

Minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis paprastai yra ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos ir bet kuriuo atveju neturi būti trumpesnis kaip 15 dienų. Procedūroje gali dalyvauti tik tie ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos perkantysis subjektas pakvietė įvertinęs pateiktą informaciją. Pagal 78 straipsnio 2 dalį perkantieji subjektai gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių. Sutartys skiriamos remiantis vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi – geriausio kainos ir kokybės santykio pasiūlymo kriterijumi pagal 82 straipsnio 2 dalį.

2.   Taikant inovacijų partnerystę siekiama sukurti inovacinį produktą, paslaugą ar darbus, taip pat vykdyti vėlesnį susijusių prekių, paslaugų arba darbų pirkimą su sąlyga, kad jie atitiktų rezultatyvumo lygius ir maksimalias sąnaudas, dėl kurių susitarė perkantieji subjektai ir dalyviai.

Inovacijų partnerystė sudaroma vienas po kito einančiais etapais, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etapų, kurie gali apimti produktų gamybą, paslaugų teikimą arba darbų užbaigimą, seką. Pagal inovacijų partnerystę nustatomi tarpiniai rodikliai, kuriuos partneriai turi pasiekti, ir numatomas atlyginimo mokėjimas atitinkamomis dalimis.

Remdamasis tais rodikliais, perkantysis subjektas po kiekvieno etapo gali nuspręsti nutraukti inovacijų partnerystę, o inovacijų partnerystės su keliais partneriais atveju – sumažinti partnerių skaičių nutraukdamas atskiras sutartis, su sąlyga, kad perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nurodė tas galimybes ir naudojimosi jomis sąlygas.

3.   Nebent šiame straipsnyje būtų numatyta kitaip, perkantieji subjektai derasi su konkurso dalyviais dėl jų pateiktų pirminių ir visų vėlesnių pasiūlymų, išskyrus galutinį pasiūlymą, siekiant pagerinti jų turinį.

Dėl minimalių reikalavimų ir sutarties skyrimo kriterijų nesiderama.

4.   Vykstant deryboms perkantieji subjektai užtikrina visų konkurso dalyvių lygiateisiškumą. Tuo tikslu jie neteikia informacijos diskriminuojamai, kad vieniems konkurso dalyviams nebūtų suteikta pranašumų kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. Jie raštu informuoja visus konkurso dalyvius, kurių pasiūlymai pagal 5 dalį nebuvo atmesti, apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų, išskyrus dokumentus, kuriais nustatomi minimalūs reikalavimai, pakeitimus. Atsižvelgdami į tuos pakeitimus perkantieji subjektai suteikia pakankamai laiko konkurso dalyviams pasiūlymams prireikus patikslinti ir iš dalies pakeistiems pasiūlymams vėl pateikti.

Pagal 39 straipsnį perkantieji subjektai neatskleidžia kitiems dalyviams konfidencialios informacijos, pateiktos derybose dalyvaujančio kandidato ar konkurso dalyvio be jo sutikimo. Toks sutikimas turi būti ne bendro pobūdžio, o duodamas dėl numatomo konkrečios informacijos perdavimo.

5.   Derybos inovacijų partnerystės procedūrų metu gali būti vykdomos vienas po kito einančiais etapais, kad būtų sumažintas pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičius, taikant skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose nurodytus sutarties skyrimo kriterijus. Skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose perkantysis subjektas nurodo, ar naudosis ta galimybe.

6.   Atrinkdami kandidatus perkantieji subjektai visų pirma taiko kriterijus, susijusius su kandidatų gebėjimais mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacinių sprendimų kūrimo ir įgyvendinimo srityse.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais siekiama patenkinti perkančiojo subjekto nurodytus poreikius, kurių negali patenkinti esami sprendimai, gali teikti tik tie ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos perkantysis subjektas pakvietė, įvertinęs prašomą informaciją.

Pirkimo dokumentuose perkantysis subjektas nurodo, kokie susitarimai taikomi intelektinės nuosavybės teisėms. Inovacijų partnerystės su keliais partneriais atveju perkantysis subjektas pagal 39 straipsnį neatskleidžia kitiems partneriams įgyvendinant partnerystę vieno iš partnerių pasiūlytų sprendimų ar kitos jo perduotos konfidencialios informacijos be to partnerio sutikimo. Toks sutikimas turi būti ne bendro pobūdžio, o duodamas dėl numatomo konkrečios informacijos perdavimo.

7.   Perkantysis subjektas užtikrina, kad partnerystės struktūra ir visų pirma įvairių etapų trukmė bei vertė atspindėtų siūlomo sprendimo inovacijų laipsnį ir mokslinių tyrimų bei inovacijų veiklos, reikalingos inovaciniam sprendimui, kurio rinkoje dar nėra, kurti, seką. Numatoma įsigytų prekių, paslaugų ar darbų vertė neturi būti neproporcinga investicijoms į jų kūrimą.

50 straipsnis

Derybų be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse naudojimas

Perkantieji subjektai gali taikyti derybas be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse tokiais atvejais:

a)

kai pagal procedūrą su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse nebuvo pateikta pasiūlymų arba nebuvo pateikta tinkamų pasiūlymų, arba nebuvo pateikta prašymų dalyvauti, arba nebuvo pateikta tinkamų prašymų dalyvauti, su sąlyga, kad iš esmės nepakeičiamos pradinės sutarties sąlygos.

Pasiūlymas laikomas netinkamu, kai jis yra nereikšmingas sutarčiai, nes, nepadarius esminių pakeitimų, jis akivaizdžiai negali patenkinti pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiojo subjekto poreikių ir reikalavimų. Prašymas dalyvauti laikomas netinkamu, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turi būti pašalintas ar gali būti pašalintas pagal 78 straipsnio 1 dalį arba 80 straipsnio 1 dalį arba jis neatitinka atrankos kriterijų, kuriuos perkantysis subjektas yra nustatęs pagal 78 ar 80 straipsnį;

b)

kai sutartis skiriama tik moksliniams tyrimams, eksperimentams, studijoms arba technologinei plėtrai vykdyti, o ne pelnui gauti arba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąnaudoms susigrąžinti, ir jeigu tokios sutarties skyrimas nepažeidžia konkurencijos skiriant paskesnes sutartis, kuriomis siekiama visų pirma tų tikslų;

c)

kai atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių:

i)

pirkimo tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas;

ii)

konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių;

iii)

išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos.

Išimtys, nustatytos ii ir iii punktuose, taikomos tik tuo atveju, jeigu nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtinio pirkimo parametrų susiaurinimo;

d)

kiek tai yra neišvengiamai būtina, kai dėl ypatingos skubos, susidariusios dėl įvykių, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti, neįmanoma laikytis atviro konkurso, riboto konkurso ir derybų su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse nustatytų terminų. Aplinkybės, kuriomis remiamasi norint pateisinti ypatingą skubą, bet kuriuo atveju neturi priklausyti nuo perkančiojo subjekto;

e)

prekių pirkimo sutarčių atveju – dėl pradinio tiekėjo tiekiamų papildomų prekių, kurios skirtos prekėms arba įrenginiams iš dalies pakeisti arba kurios yra esamų prekių arba įrenginių gamybos linijos tąsa, kai pakeitus tiekėją perkančiajam subjektui reikėtų įsigyti prekių, kurių techninės charakteristikos yra kitokios, ir dėl to atsirastų eksploatacijos ir techninės priežiūros nesuderinamumas arba kiltų neproporcingų techninių sunkumų;

f)

dėl naujų darbų arba paslaugų, kuriuos sudaro panašių darbų arba paslaugų, pavestų tiekti arba teikti rangovui, kuriam tie patys perkantieji subjektai skyrė ankstesnę sutartį, pakartojimas, su sąlyga, kad tokie darbai arba paslaugos atitiktų pagrindinį projektą, dėl kurio 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo paskirta pirma sutartis.

Pagrindiniame projekte nurodoma galimų papildomų darbų arba paslaugų aprėptis ir sąlygos, kuriomis jie bus skiriami. Iš karto po to, kai dėl pirmojo projekto paskelbiamas konkursas, perkantieji subjektai paskelbia apie galimą šios procedūros naudojimą ir taikydami 15 ir 16 straipsnius atsižvelgia į bendrą numatomą paskesnių darbų arba paslaugų kainą;

g)

dėl prekių, kurios kotiruojamos ir perkamos prekių rinkoje;

h)

dėl prekių pirkimo ypač gera kaina, jei prekes galima pirkti už gerokai mažesnę kainą negu įprasta rinkos kaina, pasinaudojus ypač palankia labai trumpą laiką egzistuojančia galimybe;

i)

dėl prekių arba paslaugų pirkimo ypač palankiomis sąlygomis iš tiekėjo, kuris galutinai likviduoja savo verslą, arba iš likvidatoriaus pagal nemokumo procedūrą, susitarimą su kreditoriais arba pagal panašią procedūrą remiantis nacionaliniais įstatymais arba kitais teisės aktais;

j)

kai atitinkama paslaugų pirkimo sutartis skiriama po projekto konkurso, surengto pagal šią direktyvą, ir pagal projekto konkurse numatytas taisykles turi būti skiriama to projekto konkurso laimėtojui arba vienam iš laimėtojų; pastaruoju atveju visi laimėtojai kviečiami dalyvauti derybose.

II   SKYRIUS

Elektroninių ir grupinių pirkimų metodai ir priemonės

51 straipsnis

Preliminariosios sutartys

1.   Perkantieji subjektai gali sudaryti preliminariąsias sutartis, su sąlyga, kad jie taiko šioje direktyvoje numatytas procedūras.

Preliminarioji sutartis – vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų ir vieno ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, visų pirma susijusias su kainos ir, kai to reikia, numatomo kiekio nustatymu, taikomas sutartims, kurios bus skirtos per tam tikrą laikotarpį.

Preliminariosios sutarties terminas turi būti ne ilgesnis kaip aštuoneri metai, išskyrus išimtinius, visų pirma dėl preliminariosios sutarties dalyko tinkamai pagrįstus atvejus.

2.   Preliminariosios sutarties pagrindu sudaromos sutartys skiriamos remiantis objektyviomis taisyklėmis ir kriterijais, kurie gali apimti konkurso tarp tų ekonominės veiklos vykdytojų, kurie yra sudarytos preliminariosios sutarties šalys, skelbimą iš naujo. Šios taisyklės ir kriterijai nustatomi preliminariosios sutarties pirkimo dokumentuose.

Pirmoje pastraipoje nurodytomis objektyviomis taisyklėmis ir kriterijais užtikrinamas ekonominės veiklos vykdytojų, kurie yra sutarties šalys, lygiateisiškumas. Kai yra numatyta galimybė konkursą skelbti iš naujo, perkantieji subjektai nustato laikotarpį, kuris turi būti pakankamai ilgas, kad pasiūlymus būtų galima pateikti dėl kiekvienos konkrečios sutarties, o perkantieji subjektai kiekvieną sutartį skiria geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, remdamiesi preliminariosios sutarties specifikacijose nustatytais sutarties skyrimo kriterijais.

Perkantieji subjektai nenaudoja preliminariųjų sutarčių netinkamai arba taip, kad būtų užkirstas kelias konkurencijai, ji būtų ribojama arba iškreipiama.

52 straipsnis

Dinaminės pirkimo sistemos

1.   Įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos, visuotinai prieinamos rinkoje, atitinka perkančiųjų subjektų nustatytus reikalavimus, perkantieji subjektai gali naudoti dinaminę pirkimo sistemą. Dinaminė pirkimo sistema taikoma kaip vien elektroninis procesas ir ja visu viešojo pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu gali naudotis bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, atitinkantis atrankos kriterijus. Ji gali būti suskirstyta į produktų, darbų ar paslaugų kategorijas, kurios objektyviai nustatomos remiantis pirkimo, kuris turi būti vykdomas pagal atitinkamą kategoriją, charakteristikomis. Tokios charakteristikos gali apimti nuorodą į maksimaliai leistiną paskesnių konkrečių sutarčių apimtį arba į konkrečią geografinę vietovę, kurioje bus vykdomos paskesnės konkrečios sutartys.

2.   Norėdami pirkti pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkantieji subjektai vadovaujasi riboto konkurso taisyklėmis. Sistemoje leidžiama dalyvauti visiems atrankos kriterijus atitinkantiems kandidatams, o sistemoje galinčių dalyvauti kandidatų skaičius pagal 78 straipsnio 2 dalį neribojamas. Kai pagal šio straipsnio 1 dalį perkantieji subjektai yra suskirstę sistemą į produktų, darbų ar paslaugų kategorijas, jie apibrėžia kiekvienai kategorijai taikytinus atrankos kriterijus.

Nepaisant 46 straipsnio, taikomi šie laikotarpiai:

a)

paprastai nustatomas minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, kai kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudotas reguliarus orientacinis skelbimas, nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir bet kuriuo atveju neturi būti trumpesnis kaip 15 dienų. Kai išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymus dėl pirmojo konkretaus pirkimo taikant dinaminę pirkimo sistemą, nebetaikomi jokie tolesni prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpiai;

b)

minimalus pasiūlymų priėmimo laikotarpis yra bent 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos. Taikomos 46 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos.

3.   Visas komunikavimas, kai naudojama dinaminė pirkimo sistema, vyksta tik elektroninėmis priemonėmis pagal 40 straipsnio 1, 3, 5 ir 6 dalis.

4.   Norėdami skirti sutartis pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkantieji subjektai:

a)

paskelbia kvietimą dalyvauti konkurse ir aiškiai nurodo, kad yra taikoma dinaminė pirkimo sistema;

b)

pirkimo dokumentuose nurodo bent numatomų pirkimų pobūdį ir numatomą kiekį, taip pat visą būtiną informaciją, susijusią su dinamine pirkimo sistema, įskaitant tai, kaip dinaminė pirkimo sistema veikia, kokia naudojama elektroninė įranga, techninės ryšio priemonės ir specifikacijos;

c)

jeigu yra, nurodo suskirstymą į produktų, darbų ar paslaugų kategorijas ir nurodo charakteristikas, pagal kurias tokios kategorijos nustatomos;

d)

kol sistema galioja, suteikia neribotą ir visapusišką tiesioginę prieigą prie pirkimo dokumentų pagal 73 straipsnį.

5.   Perkantieji subjektai visu dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu suteikia bet kuriam ekonominės veiklos vykdytojui galimybę prašyti dalyvauti sistemoje 2 dalyje nurodytomis sąlygomis. Perkantieji subjektai tokių prašymų vertinimą pagal atrankos kriterijus užbaigia per 10 darbo dienų nuo jų gavimo. Tas terminas atskirais atvejais gali būti pratęstas iki 15 darbo dienų, jeigu tai yra pagrįsta, visų pirma dėl poreikio išnagrinėti papildomus dokumentus arba kitaip patikrinti, ar įvykdyti atrankos kriterijai.

Nepaisant pirmos pastraipos, kol nėra išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymus dėl pirmojo konkretaus pirkimo taikant dinaminę pirkimo sistemą, perkantieji subjektai gali pratęsti vertinimo laikotarpį su sąlyga, kad pratęstu vertinimo laikotarpiu nebūtų paskelbta kvietimų pateikti pasiūlymus. Perkantieji subjektai pirkimo dokumentuose nurodo pratęsto laikotarpio, kurį jie ketina taikyti, trukmę.

Perkantieji subjektai atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui kuo anksčiau praneša, ar jam leista dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje.

6.   Perkantieji subjektai pakviečia visus dalyvius, kuriems leista dalyvauti, pateikti pasiūlymą dėl kiekvieno konkretaus pirkimo taikant dinaminę pirkimo sistemą, laikydamiesi 74 straipsnio. Kai dinaminė pirkimo sistema suskirstyta į darbų, produktų arba paslaugų kategorijas, perkantieji subjektai pakviečia visus dalyvius, kuriems leista dalyvauti pagal atitinkamą konkretų pirkimą atitinkančią kategoriją, pateikti pasiūlymą.

Jie skiria sutartį konkurso dalyviui, pateikusiam geriausią pasiūlymą, remdamiesi skelbime apie pirkimą (taikant dinaminę pirkimo sistemą), kvietime patvirtinti susidomėjimą arba, jei kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonė naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietime pateikti pasiūlymus nustatytais sutarties skyrimo kriterijais. Atitinkamais atvejais tie kriterijai gali būti tiksliau suformuluoti kvietime pateikti pasiūlymus.

7.   Perkantieji subjektai, kurie pagal 80 straipsnį taiko Direktyvoje 2014/24/ES numatytus pašalinimo pagrindus ir atrankos kriterijus, visu dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu gali pareikalauti, kad dalyviai, kuriems leista dalyvauti, pateiktų atnaujintą ir patikslintą savideklaraciją, kaip numatyta tos direktyvos 59 straipsnio 1 dalyje, per penkias darbo dienas nuo to reikalavimo pateikimo dienos.

Visu dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu taikomos 59 straipsnio 2–4 dalys.

8.   Perkantieji subjektai kvietime dalyvauti konkurse nurodo dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpį. Jie praneša Komisijai apie galiojimo laikotarpio pakeitimus, naudodami šias standartines formas:

a)

kai galiojimo laikotarpis pakeičiamas nenutraukiant sistemos taikymo – formą, kuri buvo iš pradžių naudojama kvietimui dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą;

b)

kai sistemos taikymas nutraukiamas – skelbimą apie sutarties skyrimą, nurodytą 70 straipsnyje.

9.   Ekonominės veiklos vykdytojams, kurie yra suinteresuotas dinamine pirkimo sistema arba yra jos šalys, negali būti taikomos jokios rinkliavos iki dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpio arba jo metu.

53 straipsnis

Elektroniniai aukcionai

1.   Perkantieji subjektai gali naudoti elektroninius aukcionus, kuriuose pateikiamos naujos sumažintos kainos ir (arba) tam tikrų pasiūlymų elementų naujos vertės.

Šiuo tikslu perkantieji subjektai rengia elektroninį aukcioną kaip kartojamąjį elektroninį procesą, kuris vyksta iš pradžių išsamiai įvertinus pasiūlymus, suteikiant galimybę juos išdėstyti eilės tvarka pagal automatinius vertinimo metodus.

Tam tikroms paslaugų pirkimo sutartims ir tam tikroms darbų pirkimo sutartims, kurių dalykas yra intelektinės veiklos rezultatai, kaip antai darbų projektavimas, ir kurių negalima išdėstyti eilės tvarka pagal automatinius vertinimo metodus, elektroniniai aukcionai nėra taikomi.

2.   Kai rengiamas atviras konkursas, ribotas konkursas ar derybos su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse, perkantieji subjektai gali nuspręsti, kad prieš skiriant sutartį turi būti rengiamas elektroninis aukcionas, kai pirkimo dokumentų, visų pirma techninių specifikacijų, turinys gali būti tiksliai nustatytas.

Tokiomis pačiomis aplinkybėmis elektroninis aukcionas gali būti rengiamas dėl konkurso tarp preliminariosios sutarties šalių paskelbimo iš naujo, kaip numatyta 51 straipsnio 2 dalyje, ir dėl sutarčių, kurias numatoma skirti taikant 52 straipsnyje nurodytą dinaminę pirkimo sistemą, konkurso skelbimo.

3.   Elektroninis aukcionas grindžiamas vienu iš toliau nurodytų pasiūlymų elementų:

a)

tik kainomis, kai sutartis skiriama remiantis vien kaina;

b)

kainomis ir (arba) naujomis pasiūlymų elementų vertėmis, nurodytomis pirkimo dokumentuose, kai sutartis skiriama remiantis geriausiu kainos ir kokybės santykiu, arba pasiūlymui, kuriuo siūloma mažiausia kaina, taikant išlaidų efektyvumo metodą.

4.   Perkantieji subjektai, nusprendę surengti elektroninį aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą – kvietime pateikti pasiūlymus. Pirkimo dokumentuose pateikiama bent VII priede nustatyta informacija.

5.   Prieš pradėdami elektroninį aukcioną, perkantieji subjektai iš pradžių išsamiai įvertina pasiūlymus vadovaudamiesi sutarties skyrimo kriterijumi arba kriterijais ir jo (jų) nustatytu lyginamuoju svoriu.

Pasiūlymas laikomas priimtinu, kai jį pateikė konkurso dalyvis, kuris nebuvo pašalintas pagal 78 straipsnio 1 dalį ar 80 straipsnio 1 dalį, kuris atitinka 78 ir 80 straipsniuose nustatytus atrankos kriterijus ir kurio pasiūlymas atitinka technines specifikacijas ir nėra netaisyklingas ar nepriimtinas arba netinkamas.

Netaisyklingais pasiūlymais laikomi visų pirma pasiūlymai, kurie neatitinka pirkimo dokumentų, buvo gauti per vėlai, pasiūlymai, kurių atveju gauta duomenų apie slaptą susitarimą ar korupciją, arba pasiūlymai, kuriuos perkančioji organizacija laiko neįprastai mažos kainos pasiūlymais. Nepriimtinais pasiūlymais visų pirma laikomi pasiūlymai, kurių teikėjai neturi reikiamos kvalifikacijos, taip pat pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos biudžetą, nustatytą ir užfiksuotą dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą.

Pasiūlymas laikomas netinkamu, kai jis yra nereikšmingas sutarčiai, nes, nepadarius esminių pakeitimų, jis akivaizdžiai negali patenkinti pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiojo subjekto poreikių ir reikalavimų. Prašymas dalyvauti laikomas netinkamu, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turi būti pašalintas arba gali būti pašalintas pagal 78 straipsnio 1 dalį arba 80 straipsnio 1 dalį arba kai jis neatitinka atrankos kriterijų, kuriuos perkantysis subjektas yra nustatęs pagal 78 ar 80 straipsnį.

Visi priimtinus pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai elektroninėmis priemonėmis vienu metu kviečiami dalyvauti elektroniniame aukcione – pagal kvietime nustatytas instrukcijas prisijungti prie elektroninės sistemos nurodytą dieną ir nurodytu laiku. Elektroninis aukcionas gali vykti keliais vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas neprasideda anksčiau nei praėjus dviem darbo dienoms po tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.

6.   Kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo pasiūlymo išsamaus vertinimo, atlikto pagal 82 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatytą lyginamąjį svorį, rezultatai.

Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus naudojama elektroniniame aukcione naujam eiliškumui automatiniu būdu nustatyti remiantis pateiktomis naujomis kainomis ir (arba) naujomis vertėmis. Išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik kainos pagrindu, į tą formulę įtraukiamas visų nustatytų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, lyginamasis svoris, nurodytas skelbime, naudojamame kaip kvietimas dalyvauti konkurse, arba kituose pirkimo dokumentuose. Vis dėlto tuo tikslu visi intervalai iš anksto sumažinami iki nustatytos vertės.

Jeigu leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam alternatyviam pasiūlymui pateikiama atskira formulė.

7.   Kiekviename elektroninio aukciono etape perkantieji subjektai vienu metu visiems konkurso dalyviams praneša informaciją, kurios turi pakakti tam, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo santykinę vietą pasiūlymų eilėje. Be to, jie gali suteikti ir kitą informaciją apie kitas pateiktas kainas ar vertes, kai tai buvo nurodyta specifikacijose. Jie taip pat gali bet kuriuo metu paskelbti dalyvių skaičių tame aukciono etape. Vis dėlto jie jokiu atveju jokiame elektroninio aukciono etape negali atskleisti konkurso dalyvių tapatybės.

8.   Perkantieji subjektai uždaro elektroninį aukcioną vienu ar daugiau toliau nurodytų būdų:

a)

iš anksto nurodytą dieną ir laiką;

b)

kai jie nebegauna naujų kainų arba naujų verčių, kurios atitiktų reikalavimus dėl minimalių skirtumų tarp teikiamų pasiūlymų, su sąlyga, kad jie anksčiau yra nurodę laiką, kuris turi praeiti nuo paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono uždarymo, arba

c)

kai baigiasi visi pirmiau nurodyti aukciono etapai.

Kai perkantieji subjektai ketina uždaryti elektroninį aukcioną pagal pirmos pastraipos c punktą, galbūt kartu derinant su jos b punkte nustatyta tvarka, kvietime dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo tvarkaraštis.

9.   Uždarę elektroninį aukcioną, perkantieji subjektai skiria sutartį pagal 82 straipsnį remdamiesi elektroninio aukciono rezultatais.

54 straipsnis

Elektroniniai katalogai

1.   Kai reikalaujama naudoti elektronines ryšio priemones, perkantieji subjektai gali reikalauti, kad pasiūlymai būtų teikiami elektroninio katalogo forma arba į juos būtų įtrauktas elektroninis katalogas.

Valstybės narės gali nustatyti, kad elektroninių katalogų naudojimas būtų privalomas tam tikrų pirkimo rūšių atveju.

Kartu su elektroninio katalogo forma pateiktais pasiūlymais gali būti teikiami ir kiti dokumentai, kuriais pasiūlymas papildomas.

2.   Kandidatai arba konkurso dalyviai elektroninius katalogus sudaro siekdami dalyvauti konkrečioje pirkimo procedūroje pagal perkančiojo subjekto nustatytas technines specifikacijas ir formatą.

Be to, elektroniniai katalogai turi atitikti elektroninių ryšių priemonėms taikomus reikalavimus ir papildomus pagal 40 straipsnį perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus.

3.   Kai pasiūlymus leidžiama arba reikalaujama teikti elektroninių katalogų forma, perkantieji subjektai:

a)

tai nurodo skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietime pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose;

b)

pirkimo dokumentuose nurodo visą pagal 40 straipsnio 6 dalį būtiną informaciją, susijusią su katalogo formatu, naudojama elektronine įranga ir techninėmis ryšio priemonėmis bei specifikacijomis.

4.   Kai po pasiūlymų pateikimo elektroninių katalogų forma su daugiau negu vienu ekonominės veiklos vykdytoju sudaroma preliminarioji sutartis, perkantieji subjektai gali nustatyti, kad iš naujo paskelbtas konkursas dėl konkrečių sutarčių turi vykti pagal atnaujintus katalogus. Tokiu atveju perkantieji subjektai taiko vieną iš toliau nurodytų metodų:

a)

paprašo konkurso dalyvių pateikti iš naujo prie atitinkamos sutarties reikalavimų pritaikytus elektroninius katalogus arba

b)

praneša konkurso dalyviams ketinantys iš jau pateiktų elektroninių katalogų surinkti informaciją, reikalingą prie atitinkamos sutarties reikalavimų pritaikytiems pasiūlymams suformuoti su sąlyga, kad apie to metodo taikymą yra paskelbta preliminariosios sutarties pirkimo dokumentuose.

5.   Kai perkantieji subjektai iš naujo paskelbia konkursą dėl konkrečių sutarčių pagal 4 dalies b punktą, jie konkurso dalyviams praneša apie datą ir laiką, kada jie ketina rinkti informaciją, reikalingą prie atitinkamos konkrečios sutarties reikalavimų pritaikytiems pasiūlymams sudaryti, ir suteikia konkurso dalyviams galimybę nesutikti, kad informacija būtų taip renkama.

Perkantieji subjektai suteikia pakankamai laiko nuo pranešimo iki faktinio informacijos rinkimo dienos.

Prieš skirdami sutartį, perkantieji subjektai pateikia surinktą informaciją atitinkamam konkurso dalyviui, kad suteiktų jam galimybę užginčyti arba patvirtinti, jog taip suformuotame pasiūlyme nėra esminių klaidų.

6.   Perkantieji subjektai gali skirti sutartis taikydami dinaminę pirkimo sistemą, reikalaudami, kad pasiūlymai dėl konkrečios sutarties būtų teikiami elektroninio katalogo forma.

Perkantieji subjektai taip pat gali skirti sutartis taikydami dinaminę pirkimo sistemą pagal 4 dalies b punktą ir 5 dalį, su sąlyga, kad kartu su prašymu dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje pateikiamas elektroninis katalogas, atitinkantis perkančiojo subjekto nustatytas technines specifikacijas ir formatą. Vėliau kandidatai, kai jiems pranešama apie perkančiojo subjekto ketinimą suformuoti pasiūlymus taikant 4 dalies b punkte nustatytą procedūrą, pildo tą katalogą.

55 straipsnis

Centralizuota pirkimo veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1.   Valstybės narės gali nustatyti, kad perkantieji subjektai gali įsigyti darbus, prekes ir (arba) paslaugas iš centrinės perkančiosios organizacijos, siūlančios 2 straipsnio 10 punkto a papunktyje nurodytos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad perkantieji subjektai gali įsigyti darbus, prekes ir paslaugas naudodami centrinės perkančiosios organizacijos skirtas sutartis, taikydami centrinės perkančiosios organizacijos valdomas dinamines pirkimo sistemas arba naudodami centrinės perkančiosios organizacijos, siūlančios 2 straipsnio 10 punkto b papunktyje nurodytos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas, sudarytą preliminariąją sutartį. Kai centrinės perkančiosios organizacijos valdoma dinamine pirkimo sistema gali naudotis ir kiti perkantieji subjektai, tai nurodoma kvietime dalyvauti konkurse, kuriuo sudaroma ta dinaminė pirkimo sistema.

Kiek tai susiję su pirma ir antra pastraipomis, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikri pirkimai turi būti vykdomi pasitelkiant centrines perkančiąsias organizacijas arba vieną ar daugiau konkrečių centrinių perkančiųjų organizacijų.

2.   Perkantysis subjektas įvykdo savo pareigas pagal šią direktyvą, kai jis įsigyja prekes arba paslaugas iš centrinės perkančiosios organizacijos, siūlančios 2 straipsnio 10 punkto a papunktyje nurodytos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas.

Be to, perkantysis subjektas taip pat įvykdo savo pareigas pagal šią direktyvą, kai jis įsigyja darbus, prekes arba paslaugas naudodamas centrinės perkančiosios organizacijos skirtas sutartis, naudodamas centrinės perkančiosios organizacijos valdomas dinamines pirkimo sistemas arba naudodamas centrinės perkančiosios organizacijos, siūlančios 2 straipsnio 10 punkto b papunktyje nurodytos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas, sudarytą preliminariąją sutartį.

Vis dėlto atsakomybė už šioje direktyvoje nustatytų pareigų vykdymą tenka atitinkamam perkančiajam subjektui jo vykdomų dalių atžvilgiu, kaip antai atsakomybė už:

a)

sutarties skyrimą taikant centrinės perkančiosios organizacijos valdomą dinaminę pirkimo sistemą arba

b)

iš naujo paskelbto konkurso vykdymą pagal centrinės perkančiosios organizacijos sudarytą preliminariąją sutartį.

3.   Visos centrinės perkančiosios organizacijos vykdomos pirkimo procedūros atliekamos naudojant elektronines ryšio priemones, laikantis 40 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

4.   Perkantieji subjektai gali, netaikydami šioje direktyvoje numatytų procedūrų, centrinei perkančiajai organizacijai skirti paslaugų pirkimo sutartį dėl centralizuotos pirkimo veiklos paslaugų teikimo.

Tokiose paslaugų pirkimo sutartyse taip pat galima numatyti pagalbinės pirkimo veiklos paslaugų teikimą.

56 straipsnis

Tam tikrais atvejais taikomi bendri pirkimai

1.   Du arba daugiau perkančiųjų subjektų gali susitarti kartu vykdyti tam tikrus pirkimus.

2.   Jeigu visa pirkimo procedūra bendrai vykdoma visų atitinkamų perkančiųjų subjektų vardu ir interesais, jiems tenka bendra atsakomybė už jų pareigų pagal šią direktyvą vykdymą. Tai taikoma ir tais atvejais, kai vienas perkantysis subjektas vienas pats valdo pirkimo procedūrą veikdamas savo interesais ir kitų atitinkamų perkančiųjų subjektų interesais.

Jeigu ne visa pirkimo procedūra vykdoma atitinkamų perkančiųjų subjektų vardu ir interesais, jiems tenka bendra atsakomybė tik už bendrai vykdomas procedūros dalis. Kiekvienam perkančiajam subjektui tenka visa atsakomybė už jo pareigų pagal šią direktyvą vykdymą tų dalių, kurias jis vykdo savo vardu ir savo interesais, atžvilgiu.

57 straipsnis

Pirkimai, kuriuose dalyvauja skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai

1.   Nedarant poveikio 28–31 straipsniams, skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai gali bendrai veikti skirdami sutartis, taikydami vieną iš šiame straipsnyje numatytų priemonių.

Perkantieji subjektai nesinaudoja šiame straipsnyje numatytomis priemonėmis siekdami išvengti privalomų viešosios teisės nuostatų, atitinkančių Sąjungos teisę, kurios jiems taikomos jų valstybėje narėje, taikymo.

2.   Valstybė narė savo perkantiesiems subjektams nedraudžia naudotis kitoje valstybėje narėje esančių centrinių perkančiųjų organizacijų siūlomomis centralizuotos pirkimo veiklos paslaugomis.

Vis dėlto, jeigu centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas siūlo centrinė perkančioji organizacija, esanti kitoje valstybėje narėje nei perkantysis subjektas, valstybės narės gali nuspręsti nustatyti, kad jų perkantieji subjektai gali naudotis tik 2 straipsnio 10 punkto a arba b papunktyje apibrėžtos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugomis.

3.   Kai centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas siūlo kitoje valstybėje narėje esanti centrinė perkančioji organizacija, ji vykdoma laikantis tos valstybės narės, kurioje yra centrinė perkančioji organizacija, nacionalinių nuostatų.

Valstybės narės, kurioje yra centrinė perkančioji organizacija, nacionalinės nuostatos taip pat taikomos:

a)

sutarties skyrimui taikant dinaminę pirkimo sistemą;

b)

iš naujo paskelbto konkurso pagal preliminariąją sutartį vykdymui.

4.   Keli skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai gali bendrai skirti sutartį, sudaryti preliminariąją sutartį arba valdyti dinaminę pirkimo sistemą. Jie taip pat gali skirti sutartis preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Išskyrus atvejus, kai būtini elementai reglamentuojami tarp atitinkamų valstybių narių sudarytu tarptautiniu susitarimu, dalyvaujantys perkantieji subjektai sudaro susitarimą, kuriame nustatoma:

a)

šalių atsakomybė ir atitinkamos taikytinos nacionalinės nuostatos;

b)

pirkimo procedūros vidinis organizavimas, įskaitant procedūros valdymą, numatomų pirkti darbų, prekių ar paslaugų paskirstymą ir sutarčių sudarymą.

Dalyvaujantis perkantysis subjektas, įsigydamas darbus, prekes ar paslaugas iš perkančiojo subjekto, kuris yra atsakingas už pirkimo procedūrą, įvykdo savo pareigas pagal šią direktyvą. Nustatydami atsakomybę ir taikytiną nacionalinę teisę, kaip nurodyta a punkte, dalyvaujantys perkantieji subjektai gali paskirstyti konkrečią atsakomybę tarp jų ir nustatyti taikytinas bet kurios atitinkamos savo valstybės narės nacionalinės teisės aktų nuostatas. Atsakomybės paskirstymas ir taikytina nacionalinė teisė nurodomi bendrai skiriamų sutarčių pirkimo dokumentuose.

5.   Kai keli skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai įsteigia bendrą subjektą, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 (41) arba kitus pagal Sąjungos teisę įsteigtus subjektus, dalyvaujantys perkantieji subjektai bendro subjekto kompetentingo organo sprendimu susitaria dėl vienos iš toliau nurodytų valstybių narių nacionalinių pirkimų taisyklių taikymo:

a)

valstybės narės, kurioje yra bendro subjekto registruotoji būstinė, nacionalinės nuostatos;

b)

valstybės narės, kurioje bendras subjektas vykdo veiklą, nacionalinės nuostatos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas susitarimas gali būti taikomas neterminuotai, jeigu tai nustatyta bendro subjekto steigimo dokumente, arba terminuotai, tam tikrų rūšių sutartims arba vienos ar kelių atskirų sutarčių skyrimui.

III   SKYRIUS

Procedūros vykdymas

1   skirsnis

Pasirengimas

58 straipsnis

Pirminės rinkos konsultacijos

Prieš pradėdami pirkimo procedūrą, perkantieji subjektai gali organizuoti rinkos konsultacijas, kad pasirengtų pirkimui ir praneštų ekonominės veiklos vykdytojams apie savo pirkimo planus bei reikalavimus.

Šiuo tikslu perkantieji subjektai gali, pavyzdžiui, prašyti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių suteikti konsultacijas arba iš šių subjektų gauti konsultacijas. Tomis konsultacijomis gali būti remiamasi planuojant ir vykdant pirkimo procedūrą, su sąlyga, kad dėl tokių konsultacijų neiškreipiama konkurencija ir nėra pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai.

59 straipsnis

Išankstinis kandidatų arba konkurso dalyvių dalyvavimas

Kai kandidatas arba konkurso dalyvis, arba su kandidatu arba konkurso dalyviu susijusi įmonė suteikė perkančiajam subjektui konsultaciją (nesvarbu, ar pagal 58 straipsnį, ar ne) arba kitaip dalyvavo rengiant pirkimo procedūrą, perkantysis subjektas imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad dėl to kandidato arba konkurso dalyvio dalyvavimo nebūtų iškreipta konkurencija.

Tokios priemonės apima aktualios informacijos, kuria keistasi kandidatui arba konkurso dalyviui dalyvaujant pirkimo procedūros rengime arba dėl tokio jo dalyvavimo, pateikimą kitiems kandidatams bei konkurso dalyviams ir tinkamų pasiūlymų priėmimo terminų nustatymą. Atitinkamas kandidatas arba konkurso dalyvis pašalinamas iš procedūros tik tuo atveju, kai nėra kitų priemonių užtikrinti, jog būtų laikomasi pareigos laikytis lygiateisiškumo principo.

Prieš tokį pašalinimą, kandidatams ar konkurso dalyviams suteikiama galimybė įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negalėtų iškreipti konkurencijos. Priemonės, kurių imamasi, užfiksuojamos atskiroje ataskaitoje, kurios reikalaujama pagal 100 straipsnį.

60 straipsnis

Techninės specifikacijos

1.   VIII priedo 1 punkte apibrėžtos techninės specifikacijos nustatomos pirkimo dokumentuose. Techninėse specifikacijose nustatomos reikalaujamos darbų, paslaugų arba prekių charakteristikos.

Tos charakteristikos taip pat gali sietis su konkrečiu gamybos arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų teikimo procesu ar metodu arba konkrečiu kito jo gyvavimo ciklo etapo procesu, net jei tokie veiksniai nėra susiję su esminiais jų aspektais, su sąlyga, kad jie yra susiję su sutarties dalyku ir atitinka jos vertę bei tikslus.

Techninėse specifikacijose taip pat gali būti nurodoma, ar bus reikalaujama intelektinės nuosavybės teisių perdavimo.

Techninės visų pirkimų, skirtų fizinių asmenų naudojimui, ar tai būtų plačioji visuomenė, ar perkančiojo subjekto darbuotojai, specifikacijos, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, rengiamos taip, kad būtų atsižvelgta į prieinamumo neįgaliems asmenims arba tinkamumo visiems naudotojams kriterijus.

Kai Sąjungos teisės aktu yra patvirtinti privalomieji prieinamumo reikalavimai, techninėse specifikacijose prieinamumo neįgaliems asmenims arba tinkamumo visiems naudotojams kriterijai apibrėžiami remiantis tokiais aktais.

2.   Techninėmis specifikacijomis ekonominės veiklos vykdytojams sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje ir nesudaromos nepagrįstos kliūtys atverti viešuosius pirkimus konkurencijai.

3.   Nedarant poveikio privalomosioms nacionalinėms techninėms taisyklėms, tiek, kiek jos yra suderinamos su Sąjungos teise, techninės specifikacijos formuluojamos vienu iš toliau nurodytų būdų:

a)

nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkosaugines charakteristikas, su sąlyga, kad parametrai yra pakankamai tikslūs, jog konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties dalyką, o perkantieji subjektai – skirti sutartį;

b)

nurodant technines specifikacijas ir, pirmumo tvarka, nacionalinius standartus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami Europos standartai, Europos techninius įvertinimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių etalonų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus arba nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu; kiekviena nuoroda pateikiama kartu su fraze „arba lygiavertis“;

c)

nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, nurodytus a punkte, ir remiantis b punkte nurodytomis techninėmis specifikacijomis kaip priemone daryti prielaidą, kad tokių rezultatų ar funkcinių reikalavimų yra laikomasi;

d)

nurodant b punkte nurodytas technines specifikacijas tam tikroms charakteristikoms ir a punkte nurodytus rezultatų ar funkcinius reikalavimus kitoms charakteristikoms.

4.   Nebent tai būtų pateisinama sutarties dalyku, techninėse specifikacijose negalima nurodyti konkretaus modelio, tiekimo šaltinio ar konkretaus proceso, būdingo konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo tiekiamiems produktams ar teikiamoms paslaugoms, arba prekių ženklų, patentų, rūšių ar konkrečios kilmės šalies ar gamybos būdo taip, kad taip tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankios sąlygos arba jie būtų pašalinami. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai sutarties dalyko neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pagal 3 dalį. Toks nurodymas pateikiamas su fraze „arba lygiavertis“.

5.   Kai perkantysis subjektas pasinaudoja galimybe pateikti nuorodą į 3 dalies b punkte nurodytas technines specifikacijas, jis neatmeta pasiūlymo remdamasis tuo, kad siūlomi darbai, prekės ar paslaugos neatitinka jo nurodytų techninių specifikacijų, jei konkurso dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant 62 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo priemones, įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai lygiaverčiu būdu tenkina techninėse specifikacijose apibrėžtus reikalavimus.

6.   Kai perkantysis subjektas pasinaudoja 3 dalies a punkte numatyta galimybe suformuluoti technines specifikacijas kaip rezultatų ar funkcinius reikalavimus, jis neturi atmesti prekių, paslaugų ar darbų, kurie atitinka nacionalinį standartą, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamas Europos standartas, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos institucijos nustatytą techninių etalonų sistemą, pasiūlymo, kai tos specifikacijos apima jo nustatytus rezultatų arba funkcinius reikalavimus.

Savo pasiūlyme konkurso dalyvis bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant nurodytąsias 62 straipsnyje, įrodo, kad standartą atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto nustatytus rezultatų ar funkcinius reikalavimus.

61 straipsnis

Ženklinimas

1.   Kai perkantieji subjektai ketina pirkti konkrečiomis aplinkosaugos, socialinėmis ar kitomis charakteristikomis pasižyminčius darbus, prekes arba paslaugas, jie gali techninėse specifikacijose, sutarties skyrimo kriterijuose ar sutarties įvykdymo sąlygose reikalauti naudoti specialų ženklinimą kaip įrodymą, kad darbai, prekės ar paslaugos atitinka reikalaujamas charakteristikas, su sąlyga, kad įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)

ženklinimo reikalavimai yra susiję tik su kriterijais, kurie susieti su sutarties dalyku ir yra tinkami apibrėžti sutarties dalyku esančių darbų, prekių arba paslaugų charakteristikoms;

b)

ženklinimo reikalavimai grindžiami objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais;

c)

ženklinimas nustatomas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant valdžios įstaigas, vartotojus, socialinius partnerius, gamintojus, platintojus ir nevyriausybines organizacijas;

d)

ženklinimo dokumentai yra prieinami visoms suinteresuotosioms šalims;

e)

ženklinimo reikalavimus yra nustačiusi trečioji šalis, kurios sprendimams ekonominės veiklos vykdytojas, kuris kreipiasi dėl ženklinimo naudojimo, negali turėti lemiamos įtakos.

Kai perkantieji subjektai nereikalauja, kad darbai, prekės ar paslaugos atitiktų visus ženklinimo reikalavimus, jos nurodo, kurie ženklinimo reikalavimai turimi omenyje.

Perkantieji subjektai, reikalaujantys naudoti specialų ženklinimą, pripažįsta visų tipų ženklinimą, kuriuo patvirtinama, kad darbai, prekės ar paslaugos atitinka lygiaverčius ženklinimo reikalavimus.

Kai ekonominės veiklos vykdytojas akivaizdžiai neturėjo galimybės gauti perkančiojo subjekto nurodytą specialaus ženklinimo dokumentą arba lygiavertį ženklinimo dokumentą per atitinkamą laikotarpį dėl nuo to ekonominės veiklos vykdytojo nepriklausančių priežasčių, perkantysis subjektas pripažįsta kitas tinkamas įrodinėjimo priemones, kurias, be kita ko, gali sudaryti gamintojo techniniai dokumentai, su sąlyga, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, jog darbai, prekės ar paslaugos, kuriuos jis atliks, pateiks ar suteiks, atitinka specialaus ženklinimo reikalavimus arba perkančiojo subjekto nurodytus specialius reikalavimus.

2.   Kai ženklinimas atitinka 1 dalies b, c, d ir e punktuose nustatytas sąlygas, tačiau juo taip pat nustatomi su sutarties dalyku nesusiję reikalavimai, perkantieji subjektai nereikalauja paties ženklinimo, o gali apibrėžti techninę specifikaciją, remdamiesi to ženklinimo išsamių specifikacijų arba prireikus jų dalių reikalavimais, susijusiais su sutarties dalyku ir tinkamais šio dalyko charakteristikoms apibrėžti.

62 straipsnis

Tyrimų ataskaitos, sertifikavimas ir kitos įrodinėjimo priemonės

1.   Perkantieji subjektai gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų atitikties vertinimo įstaigos tyrimų ataskaitą arba tokios įstaigos išduotą pažymą kaip atitikties techninėse specifikacijose, sutarties skyrimo kriterijuose arba sutarties vykdymo sąlygose nustatytiems reikalavimams ar kriterijams įrodinėjimo priemonę.

Kai perkantieji subjektai reikalauja pateikti konkrečios atitikties vertinimo įstaigos parengtas pažymas, perkantieji subjektai pripažįsta ir kitų lygiaverčių atitikties vertinimo įstaigų pažymas.

Šios dalies tikslu atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, testavimą, sertifikavimą ir patikrą, akredituota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (42).

2.   Perkantieji subjektai pripažįsta kitas, nei nurodytosios 1 dalyje, tinkamas įrodinėjimo priemones, pavyzdžiui, gamintojo techninius dokumentus, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas negalėjo gauti tokių 1 dalyje nurodytų pažymų arba tyrimų ataskaitų arba neturėjo galimybės jų gauti per atitinkamą laikotarpį, su sąlyga, kad toks prieigos neturėjimas nepriklauso nuo atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo, ir su sąlyga, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad jo atlikti darbai, patiektos prekės ar suteiktos paslaugos atitinka techninėse specifikacijose, sutarties skyrimo kriterijuose ar sutarties įvykdymo sąlygose nustatytus reikalavimus ar kriterijus.

3.   Valstybės narės kitų valstybių narių prašymu suteikia joms informaciją, susijusią su įrodymais ir dokumentais, pateiktais pagal 60 straipsnio 6 dalį, 61 straipsnį ir šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Ekonominės veiklos vykdytojo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos šią informaciją pateikia pagal 102 straipsnį.

63 straipsnis

Techninių specifikacijų pateikimas

1.   Pasirašyti sutartį suinteresuotų ekonominės veiklos vykdytojų prašymu perkantieji subjektai pateikia technines specifikacijas, kurias jie reguliariai nurodo savo prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartyse, arba technines specifikacijas, kurias jie ketina taikyti sutartims, kurių atveju kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas reguliarus orientacinis skelbimas. Tos specifikacijos pateikiamos elektroninėmis priemonėmis, prie kurių suteikiama neribota, visapusiška tiesioginė ir nemokama prieiga.

Tačiau techninės specifikacijos perduodamos ne elektroninėmis, bet kitomis priemonėmis tais atvejais, kai neribota, visapusiška tiesioginė ir nemokama prieiga elektroninėmis priemonėmis prie tam tikrų pirkimo dokumentų negali būti suteikta dėl vienos iš 40 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytų priežasčių arba kai neribota, visapusiška tiesioginė ir nemokama prieiga elektroninėmis priemonėmis prie tam tikrų pirkimo dokumentų negali būti suteikta dėl to, kad perkantieji subjektai ketina taikyti 39 straipsnio 2 dalį.

2.   Jei techninės specifikacijos grindžiamos dokumentais, prie kurių suinteresuotiems ekonominės veiklos vykdytojams suteikiama neribota, visapusiška tiesioginė ir nemokama prieiga elektroninėmis priemonėmis, pakanka pateikti nuorodą į tuos dokumentus.

64 straipsnis

Alternatyvūs pasiūlymai

1.   Perkantieji subjektai gali leisti konkurso dalyviams teikti alternatyvius pasiūlymus, atitinkančius perkančiųjų subjektų nustatytus minimalius reikalavimus, arba reikalauti, kad jie juos pateiktų.

Perkantieji subjektai pirkimo dokumentuose nurodo, ar jie leidžia teikti alternatyvius pasiūlymus arba reikalauja juos pateikti, ir jei taip, nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir specialius jų teikimo reikalavimus, visų pirma, ar alternatyvius pasiūlymus galima teikti tik tada, kai pateikiamas ir pasiūlymas, kuris nėra alternatyvus pasiūlymas. Jei alternatyvius pasiūlymus teikti leidžiama arba reikalaujama, jie taip pat užtikrina, kad pasirinktus sutarties skyrimo kriterijus būtų galima taikyti tuos minimalius reikalavimus atitinkantiems alternatyviems pasiūlymams bei reikalavimus atitinkantiems pasiūlymams, kurie nėra alternatyvūs pasiūlymai.

2.   Prekių arba paslaugų pirkimo sutarčių skyrimo procedūrose perkantieji subjektai, leidę arba pareikalavę teikti alternatyvius pasiūlymus, neatmeta alternatyvaus pasiūlymo vien todėl, kad jį pripažinus laimėjusiu būtų paskirta ne prekių pirkimo, o paslaugų pirkimo sutartis arba prekių, o ne paslaugų pirkimo sutartis.

65 straipsnis

Sutarčių skaidymas į pirkimo dalis

1.   Perkantieji subjektai gali nuspręsti skirti sutartį atskiromis pirkimo dalimis ir gali nustatyti tokių dalių pirkimo dalyką ir dydį.

Perkantieji subjektai skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietime pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose nurodo, ar pasiūlymus galima teikti dėl vienos, kelių ar visų pirkimo dalių.

2.   NET ir tais atvejais, kai galima teikti pasiūlymus dėl kelių ar visų pirkimo dalių, perkantieji subjektai gali apriboti vienam konkurso dalyviui skirtinų pirkimo dalių skaičių su sąlyga, kad maksimalus vienam konkurso dalyviui skirtinas pirkimo dalių skaičius nurodomas skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą, pateikti pasiūlymus ar dalyvauti derybose. Perkantieji subjektai pirkimo dokumentuose nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus arba taisykles, kuriuos jie ketina taikyti spręsdami, kurios pirkimo dalys bus skirtos, kai pritaikius sutarties skyrimo kriterijus paaiškėtų, kad vienam konkurso dalyviui būtų skirta daugiau pirkimo dalių nei nustatytas jų maksimalus skaičius.

3.   Valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai tam pačiam konkurso dalyviui gali būti paskirtos daugiau nei viena pirkimo dalys, perkantieji subjektai gali paskirti sutartį, apimančią kelias ar visas pirkimo dalis, kai jie skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą, pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose nurodė, kad pasilieka galimybę taip pasielgti, ir nurodė pirkimo dalis arba pirkimo dalių grupes, kurias būtų galima sujungti.

4.   Valstybės narės gali įpareigoti skirti sutartis pagal atskiras pirkimo dalis jų nacionalinėje teisėje apibrėžtinomis sąlygomis ir atsižvelgiant į Sąjungos teisę. Taikoma 1 dalies antra pastraipa ir atitinkamais atvejais 3 dalis.

66 straipsnis

Terminų nustatymas

1.   Nustatydami prašymų dalyvauti ir pasiūlymų priėmimo terminus, perkantieji subjektai visų pirma atsižvelgia į sutarties sudėtingumą ir pasiūlymams parengti reikalingą laiką, nedarydami poveikio 45–49 straipsniuose nustatytiems minimaliems terminams.

2.   Kai pasiūlymai gali būti parengti tik apsilankius vietoje arba vietoje patikrinus dokumentus, kuriais grindžiami pirkimo dokumentai, nustatomi pasiūlymų priėmimo terminai, kurie yra ilgesni nei 45–49 straipsniuose nustatyti minimalūs terminai, kad visi atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai galėtų sužinoti visą pasiūlymams parengti būtiną informaciją.

3.   Perkantieji subjektai pratęsia pasiūlymų priėmimo laikotarpius, kad visi atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai galėtų sužinoti visą pasiūlymams parengti būtiną informaciją šiais atvejais:

a)

kai dėl kokių nors priežasčių papildoma informacija, nors jos ekonominės veiklos vykdytojas paprašė laiku, nėra pateikiama likus ne daugiau kaip šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų priėmimo termino. Kai vykdoma pagreitinta atvira procedūra, kaip nurodyta 45 straipsnio 3 dalyje, tas laikotarpis yra keturios dienos;

b)

kai padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų.

Pratęsimo trukmė turi atitikti informacijos ar pakeitimų svarbą.

Kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku arba jos svarba tinkamų pasiūlymų parengimui yra nedidelė, iš perkančiųjų subjektų terminų pratęsti nereikalaujama.

2   skirsnis

Paskelbimas ir skaidrumas

67 straipsnis

Reguliarūs orientaciniai skelbimai

1.   Perkantieji subjektai apie savo ketinimus vykdyti planuojamus pirkimus gali paskelbti reguliariame orientaciniame skelbime. Tuose skelbimuose pateikiama VI priedo A dalies I skirsnyje nustatyta informacija. Juos skelbia Europos Sąjungos leidinių biuras arba perkantieji subjektai pirkėjo profilyje pagal IX priedo 2 punkto b papunktį. Kai reguliarus orientacinis skelbimas perkančiųjų subjektų skelbiamas pirkėjo profilyje, jie Europos Sąjungos leidinių biurui nusiunčia skelbimą apie reguliaraus orientacinio skelbimo paskelbimą pirkėjo profilyje laikydamiesi IX priedo 3 punkto. Tuose skelbimuose pateikiama VI priedo B dalyje nustatyta informacija.

2.   Jei rengiami riboti konkursai ir derybos su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse, kai kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas reguliarus orientacinis skelbimas, toks skelbimas turi atitikti visus toliau išvardytus reikalavimus:

a)

jame konkrečiai nurodomos prekės, darbai arba paslaugos, kurios bus numatomos skirti sutarties dalykas;

b)

jame nurodoma, kad sutartis bus skiriama taikant ribotą konkursą arba derybas be papildomo skelbimo apie kvietimą dalyvauti konkurse, o suinteresuotieji ekonominės veiklos vykdytojai kviečiami pareikšti susidomėjimą;

c)

be VI priedo A dalies I skirsnyje nustatytos informacijos, jame pateikiama ir VI priedo A dalies II skirsnyje nustatyta informacija;

d)

jis išsiųstas paskelbti likus ne mažiau kaip 35 dienoms ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos.

Tokie skelbimai pirkėjo profilyje neskelbiami. Vis dėlto pagal 72 straipsnį nacionaliniu lygiu juos galima papildomai paskelbti pirkėjo profilyje.

Laikotarpis, kuriam skelbiamas reguliarus orientacinis skelbimas, neturi būti ilgesnis nei 12 mėnesių nuo tos dienos, kurią skelbimas pateikiamas paskelbti. Tačiau socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju 92 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas reguliarus orientacinis skelbimas gali apimti ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį.

68 straipsnis

Skelbimai apie kvalifikacijos vertinimo sistemą

1.   Jei perkantieji subjektai pagal 77 straipsnį nusprendžia sukurti kvalifikacijos vertinimo sistemą, apie ją skelbiamas X priede nurodytas skelbimas, kuriame nurodomas kvalifikacijos vertinimo sistemos tikslas ir nurodoma, kaip gauti jos veikimo taisykles.

2.   Skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą perkantieji subjektai nurodo jos galiojimo laikotarpį. Jie praneša Europos Sąjungos leidinių biurui apie galiojimo laikotarpio pakeitimus, naudodami tokias standartines formas:

a)

jeigu galiojimo laikotarpis pakeičiamas nenutraukiant sistemos taikymo – formą, skirtą skelbimams apie kvalifikacijos vertinimo sistemas;

b)

jeigu sistemos taikymas nutraukiamas – skelbimą apie sutarties skyrimą, nurodytą 70 straipsnyje.

69 straipsnis

Skelbimai apie pirkimą

Skelbimai apie pirkimą gali būti naudojami visų procedūrų atveju kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonė. Juose pateikiama XI priedo atitinkamoje dalyje nurodyta informacija ir jie skelbiami pagal 71 straipsnį.

70 straipsnis

Skelbimai apie sutarties skyrimą

1.   Ne vėliau kaip per 30 dienų po sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, kuris įvyksta priėmus sprendimą ją skirti ar sudaryti, perkantieji subjektai išsiunčia skelbimą apie sutarties skyrimą, kuriame pateikiami pirkimo procedūros rezultatai.

Tokiame skelbime pateikiama XII priede nustatyta informacija ir jis skelbiamas pagal 71 straipsnį.

2.   Kai dalyvauti konkurse dėl atitinkamos sutarties buvo kviečiama naudojant reguliarų orientacinį skelbimą ir perkantysis subjektas nusprendė, kad per reguliaraus orientacinio skelbimo apimamą laikotarpį neskirs kitų sutarčių, tai konkrečiai nurodoma skelbime apie sutarties skyrimą.

Jeigu pagal 51 straipsnį sudaromos preliminariosios sutartys, perkantieji subjektai neprivalo siųsti skelbimo apie pirkimo procedūros rezultatus dėl kiekvienos tos sutarties pagrindu sudaromos sutarties. Valstybės narės gali numatyti, kad perkantieji subjektai skelbimus apie pirkimo procedūros rezultatus pagal preliminariosios sutarties pagrindu sudaromas sutartis grupuoja kas ketvirtį. Tokiu atveju perkantieji subjektai išsiunčia sugrupuotus skelbimus per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

Perkantieji subjektai siunčia skelbimą apie sutarties skyrimą per 30 dienų po kiekvienos sutarties, kuri remiasi dinamine pirkimo sistema, skyrimo. Tačiau jie gali sugrupuoti tokius skelbimus kas ketvirtį. Tuo atveju jie išsiunčia sugrupuotus skelbimus per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

3.   Pagal XII priedą teikiama skelbtina informacija skelbiama pagal IX priedą. Tam tikra informacija apie sutarties skyrimą arba preliminariosios sutarties sudarymą gali būti neskelbiama, kai jos pateikimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus konkretaus viešojo ar privačiojo ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningam ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio konkuravimui.

Jei skiriamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugų (toliau – MTTP paslaugos) pirkimo sutartys, informacija apie paslaugų pobūdį ir kiekį gali būti apribota iki:

a)

nuorodos „MTTP paslaugos“, jei sutartis skiriama po derybų be kvietimo dalyvauti konkurse pagal 50 straipsnio b punktą;

b)

bent tokio išsamumo informacijos, kokia buvo pateikta skelbime, kuris buvo naudojamas kaip kvietimas dalyvauti konkurse.

4.   Pagal XII priedą teikiama informacija, pažymėta kaip neskelbtina viešai, skelbiama tik supaprastinta forma statistikos tikslais pagal IX priedą.

71 straipsnis

Skelbimų paskelbimo forma ir būdas

1.   VI priedo A dalyje, VI priedo B dalyje ir X, XI bei XII prieduose nustatyta informacija 67–70 straipsniuose nurodytuose skelbimuose pateikiama naudojant standartines formas, įskaitant standartines klaidų ištaisymo formas.

Komisija tas standartines formas nustato priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 105 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   67–70 straipsniuose nurodyti skelbimai rengiami, perduodami elektroninėmis priemonėmis Europos Sąjungos leidinių biurui ir skelbiami laikantis IX priedo. Skelbimai skelbiami ne vėliau kaip praėjus penkioms dienoms po jų išsiuntimo. Europos Sąjungos leidinių biuro patiriamas skelbimų paskelbimo išlaidas padengia Sąjunga.

3.   67–70 straipsniuose nurodyti skelbimai skelbiami išsamiai perkančiojo subjekto pasirinkta oficialiąja (-iosiomis) Sąjungos institucijų kalba (-omis). Tos kalbos arba tų kalbų redakcija laikoma (-os) vieninteliu (-iais) autentišku (-ais) tekstu (-ais). Svarbių kiekvieno skelbimo elementų santrauka skelbiama ir kitomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis.

4.   Europos Sąjungos leidinių biuras užtikrina, kad 67 straipsnio 2 dalyje nurodytų reguliarių orientacinių skelbimų, 52 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytų kvietimų dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą ir 44 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytų skelbimų apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kurie naudojami kaip kvietimas dalyvauti konkurse, visas tekstas ir santrauka būtų toliau skelbiami:

a)

reguliarių orientacinių skelbimų atveju – 12 mėnesių arba kol bus gautas 70 straipsnio 2 dalyje numatytas skelbimas apie sutarties skyrimą, kuriame nurodoma, kad per 12 mėnesių laikotarpį, kurį apima kvietimas dalyvauti konkurse, daugiau sutarčių nebus skiriama. Tačiau socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių atveju 92 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas reguliarus orientacinis skelbimas toliau skelbiamas iki iš pradžių nurodyto jo galiojimo laikotarpio pabaigos arba iki kol bus gautas skelbimas apie sutarties skyrimą, kaip numatyta 70 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad per laikotarpį, kurį apima kvietimas dalyvauti konkurse, daugiau sutarčių nebus skiriama;

b)

kvietimų dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą atveju – dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpį;

c)

skelbimų apie kvalifikacijos vertinimo sistemą atveju – kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį.

5.   Perkantieji subjektai turi gebėti pateikti skelbimų išsiuntimo datos įrodymus.

Europos Sąjungos leidinių biuras pateikia perkančiajam subjektui skelbimo gavimo patvirtinimą ir atsiųstos informacijos paskelbimo patvirtinimą, nurodydama to paskelbimo datą. Toks patvirtinimas laikomas paskelbimo įrodymu.

6.   Perkantieji subjektai gali skelbti skelbimus apie darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartis, kurioms netaikomi šioje direktyvoje nustatyti paskelbimo reikalavimai, su sąlyga, kad tie skelbimai Europos Sąjungos leidinių biurui siunčiami elektroninėmis priemonėmis laikantis IX priede nurodyto perdavimo formato ir procedūrų.

72 straipsnis

Paskelbimas nacionaliniu lygiu

1.   67–70 straipsniuose nurodyti skelbimai ir juose pateikta informacija neskelbiami nacionaliniu lygiu anksčiau nei tą dieną, kurią jie paskelbiami pagal 71 straipsnį. Vis dėlto paskelbti nacionaliniu lygiu bet kuriuo atveju galima, kai perkantiesiems subjektams nebuvo pranešta apie paskelbimą per 48 valandas po skelbimo gavimo patvirtinimo pagal 71 straipsnį.

2.   Nacionaliniu lygiu skelbiamuose skelbimuose neturi būti kitos nei Europos Sąjungos leidinių biurui išsiųstuose arba pirkėjo profilyje paskelbtuose skelbimuose nurodytos informacijos, bet juose nurodoma skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos leidinių biurui arba jo paskelbimo pirkėjo profilyje data.

3.   Reguliarūs orientaciniai skelbimai neskelbiami pirkėjo profilyje anksčiau, nei Europos Sąjungos leidinių biurui išsiunčiamas skelbimas apie jų paskelbimą ta forma; juose nurodoma to išsiuntimo data.

73 straipsnis

Galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma

1.   Perkantieji subjektai suteikia neribotą, visapusišką, tiesioginę ir nemokamą prieigą elektroninėmis priemonėmis prie pirkimo dokumentų nuo skelbimo paskelbimo dienos pagal 71 straipsnį arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos.

Jeigu kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, tokia prieiga suteikiama kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip kvietimo pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose išsiuntimo metu. Skelbimo arba tų kvietimų tekste nurodomas interneto adresas, kuriuo galima gauti pirkimo dokumentus.

Tais atvejais, kai dėl vienos iš 40 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytų priežasčių negali būti suteikta neribota, visapusiška, tiesioginė ir nemokama prieiga elektroninėmis priemonėmis prie tam tikrų pirkimo dokumentų, perkantieji subjektai skelbime arba kvietime patvirtinti susidomėjimą gali nurodyti, kad atitinkami pirkimo dokumentai bus perduoti ne elektroninėmis, bet kitomis priemonėmis laikantis šio straipsnio 2 dalies. Tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas penkiomis dienomis, išskyrus 45 straipsnio 3 dalyje nurodytus tinkamai pagrįstus skubos atvejus ir atvejus, kai terminas nustatytas abipusiu susitarimu pagal 46 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą arba 47 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

Kai neribota, visapusiška, tiesioginė ir nemokama prieiga elektroninėmis priemonėmis prie tam tikrų pirkimo dokumentų negali būti suteikta, nes perkantieji subjektai ketina taikyti 39 straipsnio 2 dalį, jie skelbime arba kvietime patvirtinti susidomėjimą, arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, pirkimo dokumentuose nurodo, kokių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti konfidencialų informacijos pobūdį, jie reikalauja ir kaip būtų galima susipažinti su atitinkamais dokumentais. Tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas penkiomis dienomis, išskyrus 45 straipsnio 3 dalyje nurodytus tinkamai pagrįstus skubos atvejus ir atvejus, kai terminas nustatytas abipusiu susitarimu pagal 46 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą arba 47 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

2.   Su sąlyga, kad papildomos informacijos, susijusios su specifikacijomis ir visais patvirtinamaisiais dokumentais, prašoma laiku, perkantieji subjektai ją pateikia visiems pirkimo procedūroje dalyvaujantiems konkurso dalyviams ne vėliau kaip likus šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jei vykdoma pagreitinta atvira procedūra, kaip nurodyta 45 straipsnio 3 dalyje, tas laikotarpis yra keturios dienos.

74 straipsnis

Kvietimai kandidatams

1.   Kai rengiami riboti konkursai, konkurencinio dialogo procedūros, taikomos inovacijų partnerystės ir derybos su išankstiniu kvietimu dalyvauti konkurse, perkantieji subjektai vienu metu raštu pakviečia atrinktus kandidatus pateikti pasiūlymus, dalyvauti dialoge arba dalyvauti derybose.

Kai kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas reguliarus orientacinis skelbimas pagal 44 straipsnio 4 dalies a punktą, perkantieji subjektai vienu metu raštu pakviečia susidomėjimą pareiškusius ekonominės veiklos vykdytojus patvirtinti savo susidomėjimą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose kvietimuose pateikiama nuoroda į elektroninį adresą, kuriuo tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis galima susipažinti su pirkimo dokumentais. Kai dėl 73 straipsnio 1 dalies trečioje ar ketvirtoje pastraipoje nustatytų priežasčių neribota, visapusiška, tiesioginė ir nemokama prieiga prie tų pirkimo dokumentų nesuteikiama ir su tais dokumentais nebuvo leista kitaip susipažinti, jie pridedami prie kvietimų. Be to, šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose kvietimuose pateikiama XIII priede nustatyta informacija.

75 straipsnis

Pareiškėjų pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, kandidatų ir konkurso dalyvių informavimas

1.   Perkantieji subjektai kiekvienam kandidatui ir konkurso dalyviui nedelsiant praneša apie priimtus sprendimus dėl preliminariosios sutarties sudarymo, sutarties skyrimo ar leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, įskaitant sprendimo nesudaryti preliminariosios sutarties, neskirti sutarties, dėl kurios buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, pradėti procedūrą iš naujo arba netaikyti dinaminės pirkimo sistemos motyvus.

2.   Jeigu to prašo atitinkamas kandidatas ar konkurso dalyvis, perkantieji subjektai kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 15 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo praneša:

a)

visiems nelaimėjusiems kandidatams apie jų prašymo dalyvauti atmetimo priežastis;

b)

visiems nelaimėjusiems konkurso dalyviams apie jų pasiūlymo atmetimo priežastis, o 60 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytais atvejais – ir savo sprendimo dėl nelygiavertiškumo arba sprendimo, kad darbai, prekės arba paslaugos neatitinka rezultatų arba funkcinių reikalavimų, priežastis;

c)

visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie atrinkto pasiūlymo ypatybes ir santykinius pranašumus, taip pat nurodo laimėjusį konkurso dalyvį arba preliminariosios sutarties šalis;

d)

visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie derybų ir dialogo su konkurso dalyviais eigą ir pažangą.

3.   Perkantieji subjektai gali nuspręsti nepateikti tam tikros 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos, susijusios su sutarties skyrimu, preliminariosios sutarties sudarymu arba leidimu dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, kai jos pateikimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus konkretaus viešojo ar privačiojo ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningam ekonominės veiklos vykdytojų konkuravimui.

4.   Jeigu perkantieji subjektai sukuria ir taiko kvalifikacijos vertinimo sistemą, apie savo sprendimą dėl kvalifikacijos vertinimo jie pareiškėjams praneša per šešis mėnesius.

Jei sprendimo priėmimas truks daugiau nei keturis mėnesius nuo paraiškos pateikimo, perkantysis subjektas per du mėnesius nuo paraiškos pateikimo praneša pareiškėjui apie ilgesnio laikotarpio nustatymą pagrindžiančias priežastis ir nurodo datą, iki kurios bus priimtas sprendimas jo paraišką priimti arba atmesti.

5.   Pareiškėjams, kurių kvalifikacija pripažįstama netinkama, apie pripažinimo netinkama sprendimą ir to sprendimo priežastis pranešama kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pripažinimo netinkama sprendimo priėmimo dienos. Priežastys turi būti grindžiamos 77 straipsnio 2 dalyje nurodytais kvalifikacijos vertinimo kriterijais.

6.   Kvalifikacijos vertinimo sistemą sukūrę ir taikantys perkantieji subjektai gali nutraukti ekonominės veiklos vykdytojo kvalifikacijos vertinimo procedūrą tik dėl priežasčių, grindžiamų 77 straipsnio 2 dalyje nurodytais kvalifikacijos vertinimo kriterijais. Apie ketinimą nutraukti kvalifikacijos vertinimo procedūrą ekonominės veiklos vykdytojui pranešama raštu, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki kvalifikacijos vertinimo procedūros pabaigos dienos, ir nurodoma (-os) siūlomą veiksmą pagrindžianti (-čios) priežastis (-ys).

3   skirsnis

Dalyvių pasirinkimas ir sutarčių skyrimas

76 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Siekiant atrinkti pirkimo procedūrų dalyvius, taikomos visos šios taisyklės:

a)

perkantieji subjektai, pateikę konkurso dalyvių ar kandidatų pašalinimo taisykles ir kriterijus pagal 78 straipsnio 1 dalį arba 80 straipsnio 1 dalį, pašalina ekonominės veiklos vykdytojus, nustatytus pagal tokias taisykles ir atitinkančius tokius kriterijus;

b)

perkantieji subjektai atrenka konkurso dalyvius ir kandidatus remdamiesi objektyviomis taisyklėmis ir kriterijais, nustatytais pagal 78 ir 80 straipsnius;

c)

ribotų konkursų, derybų su kvietimu dalyvauti konkurse, konkurencinių dialogų ir inovacijų partnerysčių atveju perkantieji subjektai, kai tinka, pagal 78 straipsnio 2 dalį sumažina pagal šios dalies a ir b punktus atrinktų kandidatų skaičių.

2.   Jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, siekdami atrinkti konkrečių sutarčių, dėl kurių kviečiama dalyvauti konkurse, pirkimo procedūrų dalyvius, perkantieji subjektai:

a)

įvertina ekonominės veiklos vykdytojų kvalifikaciją pagal 77 straipsnį;

b)

tokiems kvalifikuotiems ekonominės veiklos vykdytojams taiko ribotam konkursui ar deryboms, konkurenciniams dialogams arba inovacijų partnerystėms taikytinas 1 dalies nuostatas.

3.   Atrinkdami riboto konkurso ar derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės dalyvius, perkantieji subjektai, priimdami sprendimą dėl kvalifikacijos vertinimo arba kai atnaujinami kriterijai ir taisyklės:

a)

tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams nekelia administracinių, techninių ar finansinių sąlygų, jei tokios pačios sąlygos nebūtų keliamos ir kitiems;

b)

nereikalauja tyrimų ar įrodymų, kurie pakartotų jau turimus objektyvius įrodymus.

4.   Kai informacija ar dokumentai, kuriuos turi pateikti ekonominės veiklos vykdytojai, yra ar atrodo neišsamūs ar klaidingi kai jeigu trūksta konkrečių dokumentų, perkantieji subjektai gali, išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje, kuria įgyvendinama ši direktyva, nustatyta kitaip, prašyti atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų per tinkamą laikotarpį pateikti, papildyti, patikslinti aktualią informaciją ar dokumentus arba pateikti trūkstamą aktualią informaciją ar dokumentus su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami visapusiškai laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

5.   Perkantieji subjektai patikrina, ar atrinktų konkurso dalyvių pateikti pasiūlymai atitinka pasiūlymams taikytinas taisykles ir reikalavimus, ir skiria sutartį pagal 82 ir 84 straipsniuose nustatytus kriterijus ir atsižvelgdami į 64 straipsnį.

6.   Perkantieji subjektai gali nuspręsti neskirti sutarties geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, kai nustato, kad pasiūlymas neatitinka 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų taikytinų pareigų.

7.   Jei rengiami atviri konkursai, perkantieji subjektai gali nuspręsti išnagrinėti pasiūlymus prieš patikrindami konkurso dalyvių tinkamumą su sąlyga, kad yra laikomasi atitinkamų 76–84 straipsnių nuostatų, įskaitant taisyklę, kad sutartis neskiriama konkurso dalyviui, kuris turėjo būti pašalintas pagal 80 straipsnį arba kuris neatitinka perkančiojo subjekto pagal 78 straipsnio 1 dalį ir 80 straipsnį nustatytų atrankos kriterijų.

Valstybės narės gali neleisti naudoti pirmoje pastraipoje nurodytos procedūros vykdant tam tikras pirkimų procedūras ar esant konkrečioms aplinkybėms arba apriboti jos naudojimą tik rengiant tam tikras pirkimų procedūras ar esant konkrečioms aplinkybėms.

8.   Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl XIV priede pateikto sąrašo dalinio keitimo, kai tai būtina norint į sąrašą įtraukti naujus tarptautinius susitarimus, kuriuos yra ratifikavusios visos valstybės narės, kai sąraše nurodyti esami tarptautiniai susitarimai jau nebėra ratifikuoti visų valstybių narių arba jei jie buvo kitaip pakeisti, pavyzdžiui, buvo pakeista jų taikymo sritis, turinys arba pavadinimas.

1   poskirsnis

Kvalifikacijos vertinimas ir kokybinė atranka

77 straipsnis

Kvalifikacijos vertinimo sistemos

1.   Perkantieji subjektai, jei jie to pageidauja, gali kurti ir taikyti ekonominės veiklos vykdytojų kvalifikacijos vertinimo sistemą.

Perkantieji subjektai, kurie sukuria ar taiko kvalifikacijos vertinimo sistemą, užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojai visada galėtų prašyti įvertinti kvalifikaciją.

2.   1 dalyje nurodytoje sistemoje gali būti keli kvalifikacijos vertinimo etapai.

Perkantieji subjektai nustato objektyvias ekonominės veiklos vykdytojų, pateikusių kvalifikacijos vertinimo paraišką, pašalinimo ir atrankos taisykles bei kriterijus ir objektyvius kvalifikacijos vertinimo sistemos taikymo kriterijus bei taisykles, apimančius tokius dalykus kaip antai registracija sistemoje, reguliarus kvalifikacijų atnaujinimas, jei taikoma, ir sistemos veikimo trukmė.

Kai tie kriterijai ir taisyklės apima technines specifikacijas, taikomi 60–62 straipsniai. Jei reikia, kriterijai ir taisyklės gali būti atnaujinami.

3.   2 dalyje nurodyti kriterijai ir taisyklės pateikiami ekonominės veiklos vykdytojams jų prašymu. Tie atnaujinti kriterijai ir taisyklės pranešami suinteresuotiems ekonominės veiklos vykdytojams.

Jei, perkančiojo subjekto nuomone, tam tikrų kitų subjektų arba organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistema atitinka jo reikalavimus, jis tokių kitų subjektų arba organizacijų pavadinimus praneša suinteresuotiems ekonominės veiklos vykdytojams.

4.   Sudaromas ir saugomas kvalifikuotų ekonominės veiklos vykdytojų sąrašas; jis gali būti padalytas į kategorijas pagal sutarties rūšį, kuriai galioja kvalifikacija.

5.   Jeigu kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvalifikacijos vertinimo sistemos apimamos konkrečios darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartys skiriamos pagal ribotus konkursus ar derybų būdu, o visi konkurso dalyviai ir kiti dalyviai atrenkami iš kandidatų, kurie jau įvertinti kaip kvalifikuoti pagal tokią sistemą.

6.   Kvalifikacijos vertinimo prašymams arba pagal sistemą jau įvertintai kvalifikacijai atnaujinti arba išlaikyti taikomi mokesčiai turi būti proporcingi kilusioms sąnaudoms.

78 straipsnis

Kokybinės atrankos kriterijai

1.   Perkantieji subjektai gali nustatyti objektyvias konkurso dalyvių ar kandidatų pašalinimo ir atrankos taisykles bei kriterijus; tos taisyklės ir kriterijai pateikiami suinteresuotiems ekonominės veiklos vykdytojams.

2.   Kai perkantieji subjektai turi užtikrinti tinkamą konkrečių pirkimo procedūros ypatybių ir jai vykdyti reikalingų išteklių pusiausvyrą, rengdami ribotus konkursus arba derybas, taikydami konkurencinius dialogus arba inovacijų partnerystes jie gali nustatyti šį poreikį atitinkančias objektyvias taisykles ir kriterijus, kuriais perkančiajam subjektui būtų suteikta galimybė sumažinti kandidatų, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose, skaičių. Tačiau atrinktų kandidatų skaičius turi būti toks, kad būtų užtikrinta tinkama konkurencija.

79 straipsnis

Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu

1.   Kai objektyvios ekonominės veiklos vykdytojų, pateikusių kvalifikacijos vertinimo paraišką kvalifikacijos vertinimo sistemoje, pašalinimo ir atrankos taisyklės bei kriterijai apima reikalavimus dėl ekonominės veiklos vykdytojo ekonominio ir finansinio pajėgumo arba jo techninių ir profesinių pajėgumų, ekonominės veiklos vykdytojas gali, jei reikia, remtis kitų subjektų pajėgumu, nepaisant jį ir tokius subjektus siejančių ryšių teisinio pobūdžio. Tačiau kriterijų, susijusių su paslaugų teikėjo arba rangovo, arba įmonės vadovaujančiojo personalo išsilavinimu ir profesinėmis kvalifikacijomis arba su atitinkama profesine patirtimi, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai gali remtis kitų subjektų pajėgumu tik tuo atveju, kai pastarieji atliks tuos darbus ar teiks tas paslaugas, kuriems reikalaujama šių pajėgumų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumu, jis perkančiajam subjektui turi įrodyti, pavyzdžiui, pateikdamas tų subjektų tuo tikslu patvirtintą įsipareigojimą, kad jis turės galimybę naudotis tokiais ištekliais visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį.

Kai pagal šios direktyvos 80 straipsnį perkantieji subjektai nurodė Direktyvoje 2014/24/ES numatytus pašalinimo arba atrankos kriterijus, perkantieji subjektai pagal šios direktyvos 80 straipsnio 3 dalį patikrina, ar kiti subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis ekonominės veiklos vykdytojas, tenkina atitinkamus atrankos kriterijus arba ar yra pašalinimo pagrindų, kuriuos nurodė perkantieji subjektai, pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnį. Perkantysis subjektas reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra privalomų pašalinimo pagrindų, kuriuos nurodė perkantysis subjektas. Perkantysis subjektas gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad jis reikalautų, jog ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų, kuriuos nurodė perkantysis subjektas.

Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, atžvilgiu, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą.

Tomis pačiomis sąlygomis 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė gali remtis grupės dalyvių ar kitų subjektų pajėgumu.

2.   Kai objektyvios atviro konkurso, riboto konkurso ar derybų, konkurencinių dialogų arba inovacijų partnerysčių kandidatų ir konkurso dalyvių pašalinimo ir atrankos taisyklės bei kriterijai apima reikalavimus dėl ekonominės veiklos vykdytojo ekonominio ir finansinio pajėgumo arba jo techninių ir profesinių pajėgumų, ekonominės veiklos vykdytojas, jei reikia, tam tikrai sutarčiai įvykdyti gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepaisant jį ir tuos subjektus siejančių ryšių teisinio pobūdžio. Tačiau kriterijų, susijusių su paslaugų teikėjo arba rangovo, arba įmonės vadovaujančiojo personalo išsilavinimu ir profesinėmis kvalifikacijomis arba su atitinkama profesine patirtimi, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai gali remtis kitų subjektų pajėgumu tik tuo atveju, kai pastarieji atliks tuos darbus ar teiks tas paslaugas, kuriems reikalaujama šių pajėgumų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumus, jis perkančiajam subjektui įrodo, pavyzdžiui, pateikdamas tų subjektų tuo tikslu prisiimtą įsipareigojimą, kad jis turės galimybę naudotis tokiais ištekliais.

Kai pagal šios direktyvos 80 straipsnį perkantieji subjektai nurodė Direktyvoje 2014/24/ES numatytus pašalinimo arba atrankos kriterijus, perkantieji subjektai pagal šios direktyvos 80 straipsnio 3 dalį patikrina, ar kiti subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis ekonominės veiklos vykdytojas, atitinka atitinkamus atrankos kriterijus arba ar yra pašalinimo pagrindų, kuriuos nurodė perkantieji subjektai, pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnį. Perkantysis subjektas reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kuris neatitinka atitinkamo atrankos kriterijaus arba kurio atžvilgiu yra privalomų pašalinimo pagrindų, kuriuos nurodė perkantysis subjektas. Perkantysis subjektas gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad jis reikalautų ekonominės veiklos vykdytojo pakeisti subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų, kuriuos nurodė perkantysis subjektas.

Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, atžvilgiu, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą.

Tomis pačiomis sąlygomis 37 straipsnyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų subjektų pajėgumu.

3.   Darbų pirkimo sutarčių, paslaugų pirkimo sutarčių ir įrengimo bei montavimo operacijų pagal prekių pirkimo sutartį atveju perkantieji subjektai gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis, o kai pasiūlymą teikia 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė – tos grupės dalyvis.

80 straipsnis

Direktyvoje 2014/24/ES numatytų pašalinimo pagrindų ir atrankos kriterijų taikymas

1.   Objektyvios ekonominės veiklos vykdytojų, pateikusių kvalifikacijos vertinimo paraišką kvalifikacijos vertinimo sistemoje, pašalinimo ir atrankos taisyklės bei kriterijai ir objektyvios atviro konkurso, riboto konkurso ar derybų, konkurencinių dialogų arba inovacijų partnerysčių kandidatų ir konkurso dalyvių pašalinimo ir atrankos taisyklės bei kriterijai gali apimti Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje išvardytus pašalinimo pagrindus, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

Kai perkantysis subjektas yra perkančioji organizacija, tokie kriterijai ir taisyklės apima Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus pašalinimo pagrindus, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

Valstybių narių reikalavimu tie kriterijai ir taisyklės taip pat apima Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalyje išvardytus pašalinimo pagrindus, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai ir taisyklės gali apimti atrankos kriterijus, išdėstytus Direktyvos 2014/24/ES 58 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų, visų pirma dėl to straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatytų metinės apyvartos reikalavimų apribojimų.

3.   Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, taikomi Direktyvos 2014/24/ES 59–61 straipsniai.

81 straipsnis

Kokybės užtikrinimo standartai ir aplinkosaugos vadybos standartai

1.   Kai perkantieji subjektai reikalauja pateikti nepriklausomų organizacijų išduotas pažymas, kuriomis patvirtinama, kad ekonominės veiklos vykdytojas atitinka tam tikrus kokybės užtikrinimo standartus, įskaitant dėl prieinamumo neįgaliesiems, jie nurodo kokybės užtikrinimo sistemas, grindžiamas atitinkamomis akredituotų institucijų sertifikuotomis Europos standartų serijomis. Jie pripažįsta lygiavertes kitose valstybėse narėse įsteigtų organizacijų pažymas. Jie taip pat pripažįsta kitus lygiaverčių kokybės užtikrinimo priemonių įrodymus, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas neturėjo galimybės gauti tokių pažymų per atitinkamą laikotarpį dėl nuo to ekonominės veiklos vykdytojo nepriklausančių priežasčių, su sąlyga, kad tas ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, jog siūlomos kokybės užtikrinimo priemonės atitinka reikiamus kokybės užtikrinimo standartus.

2.   Kai perkantieji subjektai reikalauja pateikti nepriklausomų organizacijų parengtas pažymas, kuriomis patvirtinama, kad ekonominės veiklos vykdytojas atitinka tam tikras aplinkosaugos vadybos sistemas arba standartus, jie nurodo Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (toliau – EMAS) arba kitas aplinkosaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 45 straipsnį, arba kitus aplinkosaugos vadybos standartus, grindžiamus atitinkamais akredituotų institucijų Europos arba tarptautiniais standartais. Jie pripažįsta lygiavertes kitose valstybėse narėse įsteigtų organizacijų pažymas.

Kai ekonominės veiklos vykdytojas akivaizdžiai neturėjo galimybės gauti tokių pažymų arba negalėjo jų gauti per atitinkamą laikotarpį dėl su tuo ekonominės veiklos vykdytojų nesusijusių priežasčių, perkantysis subjektas taip pat pripažįsta kitus aplinkosaugos vadybos priemonių įrodymus, su sąlyga, kad ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad šios priemonės yra lygiavertės pagal taikytiną aplinkosaugos vadybos sistemą ar standartą reikalaujamoms priemonėms.

3.   Valstybės narės kitų valstybių narių prašymu pateikia joms informaciją, susijusią su dokumentais, kurie pateikti kaip 1 ir 2 dalyse nurodytų kokybės ir aplinkosaugos standartų laikymosi įrodymas.

2   poskirsnis

Sutarties skyrimas

82 straipsnis

Sutarties skyrimo kriterijai

1.   Nedarant poveikio nacionaliniams įstatymams ar kitiems teisės aktams dėl tam tikrų prekių kainos arba atlygio už tam tikras paslaugas, perkantieji subjektai sprendimą skirti sutartis grindžia ekonomiškiausiai naudingiausiu pasiūlymu.

2.   Perkančiojo subjekto nuomone ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas kainos ar išlaidų pagrindu, taikant išlaidų efektyvumo metodą, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudų metodą pagal 83 straipsnį, ir gali apimti geriausią kainos ir kokybės santykį, kuris įvertinamas remiantis kriterijais, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius aspektus, susijusius su atitinkamos sutarties dalyku. Tokie kriterijai, pavyzdžiui, gali būti:

a)

kokybė, įskaitant techninius privalumus, estetinės ir funkcinės charakteristikos, prieinamumas, tinkamumas visiems naudotojams, socialinės, aplinkosauginės ir inovacinės charakteristikos bei prekyba ir jos sąlygos;

b)

sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimas, kvalifikacija ir patirtis tais atvejais, kai paskirtų darbuotojų kokybė gali daryti didelį poveikį sutarties vykdymo lygiui, arba

c)

garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo sąlygos, kaip antai pristatymo data, pristatymo procesas ir pristatymo laikotarpis arba užbaigimo laikotarpis, įsipareigojimai dėl dalių ir tiekimo garantijų.

Išlaidų veiksnys taip pat gali būti išreikštas fiksuota kaina arba fiksuotomis išlaidomis, kurių pagrindu ekonominės veiklos vykdytojai konkuruos tik dėl kokybės kriterijų.

Valstybės narės gali nustatyti, kad perkantieji subjektai negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi, arba gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų subjektų kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims.

3.   Laikoma, kad sutarties skyrimo kriterijai yra susieti su viešosios sutarties dalyku, kai jie susiję su darbais, kurie turi būti atliekami, prekėmis, kurios turi būti tiekiamos, arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos pagal tą sutartį visais atžvilgiais ir visais jų gyvavimo ciklo etapais, įskaitant veiksnius, susijusius su:

a)

konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos procesu arba

b)

konkrečiu kito jų gyvavimo ciklo etapo procesu,

net jei tokie veiksniai neapima jų daiktinės materijos.

4.   Sutarties skyrimo kriterijais perkančiajam subjektui nesuteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Jais užtikrinama veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie pateikiami kartu su specifikacijomis, pagal kurias galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją, siekiant įvertinti, kokia apimtimi pasiūlymai atitinka sutarties skyrimo kriterijus. Kilus abejonių, perkantieji subjektai veiksmingai tikrina informacijos tikslumą ir konkurso dalyvių pateiktus įrodymus.

5.   Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nurodo kiekvienam pasirinktam kriterijui teikiamą santykinį lyginamąjį svorį, kad nustatytų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai tai nustatoma remiantis tik kaina.

Tie lyginamieji svoriai gali būti išreikšti nustatant intervalą su atitinkama maksimalia apimtimi.

Kai dėl objektyvių priežasčių lyginamojo svorio taikyti neįmanoma, perkantysis subjektas kriterijus nurodo mažėjančios svarbos tvarka.

83 straipsnis

Gyvavimo ciklo sąnaudos

1.   Gyvavimo ciklo sąnaudos tiek, kiek tinkama, apima toliau nurodytų išlaidų dalis ar visas išlaidas per visą produkto, paslaugos ar darbų gyvavimo ciklą:

a)

perkančiajam subjektui ar kitiems naudotojams tenkančias išlaidas, kaip antai:

i)

su įsigijimu susijusias išlaidas;

ii)

naudojimo išlaidas, kaip antai energijos ir kitų išteklių vartojimą;

iii)

priežiūros išlaidas;

iv)

gyvavimo ciklo pabaigos išlaidas, kaip antai surinkimo ir perdirbimo išlaidas;

b)

išlaidas dėl išorinių aplinkos veiksnių, susijusias su produktu, paslauga arba darbais per jų gyvavimo ciklą, su sąlyga, kad galima nustatyti ir patikrinti jų piniginę vertę; tokios išlaidos gali apimti su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir kitais išmetamais teršalais susijusias išlaidas ir kitas klimato kaitos mažinimo išlaidas.

2.   Kai perkantieji subjektai išlaidas apskaičiuoja taikydami gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, jie pirkimo dokumentuose nurodo, kokius duomenis turi pateikti konkurso dalyviai, ir metodą, kurį perkantysis subjektas naudos gyvavimo ciklo sąnaudoms apskaičiuoti remdamasis tais duomenimis.

Metodas, naudojamas išlaidoms dėl išorinių aplinkos veiksnių apskaičiuoti, turi atitikti visas toliau nurodytas sąlygas:

a)

jis grindžiamas objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais. Visų pirma, kai jis nebuvo nustatytas pakartotiniam ar nuolatiniam taikymui, jis neturi būti toks, kad juo būtų sudarytos nepagrįstai palankios ar nepalankios sąlygos tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams;

b)

jis prieinamas visoms suinteresuotosioms šalims;

c)

prašomus duomenis gali pateikti įprasto pareigingumo ekonominės veiklos vykdytojai dėdami pagrįstas pastangas, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus iš trečiųjų šalių, kurios yra SVP ar kitų tarptautinių susitarimų, kurie yra privalomi Sąjungai, šalys.

3.   Kai tik Sąjungos teisėkūros procedūra priimtu aktu bendrasis gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo metodas padaromas privalomu, tas bendrasis metodas taikomas gyvavimo ciklo sąnaudoms apskaičiuoti.

Tokių teisėkūros procedūra priimtų aktų ir prireikus juos papildančių deleguotųjų aktų sąrašas pateikiamas XV priede.

Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl to sąrašo atnaujinimo, kai sąrašą būtina atnaujinti dėl naujų teisės aktų, kuriais bendrasis metodas padaromas privalomu, priėmimo arba esamų teisės aktų panaikinimo ar dalinio keitimo.

84 straipsnis

Pasiūlyta neįprastai maža kaina

1.   Perkantieji subjektai reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai paaiškintų pasiūlyme nurodytą kainą arba išlaidas, kai pasiūlyta kaina atrodo neįprastai maža darbų, prekių ar paslaugų atžvilgiu.

2.   1 dalyje nurodyti paaiškinimai visų pirma gali būti susiję su:

a)

gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonominiu aspektu;

b)

pasirinktais techniniais sprendimais arba konkurso dalyviui prieinamomis išskirtinai palankiomis sąlygomis tiekti produktus, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

c)

konkurso dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumu;

d)

36 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų laikymusi;

e)

88 straipsnyje nurodytų pareigų laikymusi;

f)

konkurso dalyvio galimybe gauti valstybės pagalbą.

3.   Perkantysis subjektas įvertina pateiktą informaciją, kreipdamasis į konkurso dalyvį. Jis gali atmesti pasiūlymą tik tuo atveju, kai pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti pasiūlytą mažą kainą arba išlaidas, atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytus aspektus.

Perkantieji subjektai atmeta pasiūlymą, kai nustato, kad pasiūlyta kaina neįprastai maža todėl, kad pasiūlymas neatitinka taikytinų 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų.

4.   Kai perkantysis subjektas nustato, jog pasiūlyta kaina neįprastai maža todėl, kad konkurso dalyvis gavo valstybės pagalbą, pasiūlymas gali būti atmestas vien dėl tos priežasties tik po konsultacijų su konkurso dalyviu, kai jis per perkančiojo subjekto nustatytą pakankamą laikotarpį negali įrodyti, jog ši pagalba buvo suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnyje. Kai perkantysis subjektas atmeta pasiūlymą tokiomis aplinkybėmis, jis apie tai praneša Komisijai.

5.   Valstybės narės kitų valstybių narių prašymu administracinio bendradarbiavimo tvarka pateikia joms turimą informaciją, kaip antai įstatymus ir kitus teisės aktus, visuotinai taikytinas kolektyvines sutartis ar nacionalinius techninius standartus, susijusius su įrodymais ir dokumentais, pateiktais dėl 2 dalyje išvardytų aspektų.

4   skirsnis

Pasiūlymai, apimantys trečiųjų šalių kilmės produktus, ir santykiai su tomis šalimis

85 straipsnis

Pasiūlymai, apimantys trečiųjų šalių kilmės produktus

1.   Šis straipsnis taikomas pasiūlymams, apimantiems trečiųjų šalių, su kuriomis Sąjunga nėra sudariusi nei daugiašalio, nei dvišalio susitarimo, kuriuo Sąjungos įmonėms būtų užtikrinamos panašios ir veiksmingos galimybės patekti į tų trečiųjų šalių rinkas, kilmės produktus. Juo nedaromas poveikis Sąjungos ar jos valstybių narių įsipareigojimams trečiosioms šalims.

2.   Pasiūlymas, pateiktas skirti prekių pirkimo sutarčiai, gali būti atmestas, kai trečiųjų šalių kilmės produktų dalis, nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (43), sudaro daugiau kaip 50 % bendros pasiūlymo produktų vertės.

Taikant šį straipsnį, programinė įranga, naudojama telekomunikacijų tinklo įrenginiuose, laikoma produktais.

3.   Atsižvelgiant į šios dalies antrą pastraipą, kai du ar daugiau pasiūlymų yra lygiaverčiai pagal sutarties skyrimo kriterijus, apibrėžtus 82 straipsnyje, pirmenybė teikiama tiems pasiūlymams, kurie negali būti atmesti pagal šio straipsnio 2 dalį. Taikant šį straipsnį, tokių pasiūlymų kainos yra laikomos lygiavertėmis, jei kainų skirtumas nėra didesnis kaip 3 %.

Tačiau pirmenybė vienam pasiūlymui prieš kitą nesuteikiama pagal pirmą pastraipą, kai, jį priėmus, perkančiajam subjektui tektų įsigyti įrangą, kurios techninės charakteristikos skiriasi nuo turimos įrangos charakteristikų, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas, techniniai eksploatacijos bei priežiūros sunkumai ar būtų patirtos pernelyg didelės išlaidos.

4.   Taikant šį straipsnį ir nustatant 2 dalyje nurodytą trečiųjų šalių kilmės produktų dalį neatsižvelgiama į tas trečiąsias šalis, kurioms pradėta taikyti ši direktyva priėmus Tarybos sprendimą pagal 1 dalį.

5.   Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kiekvienais metais, Komisija Tarybai pateikia metinę ataskaitą apie daugiašalių ar dvišalių derybų dėl Sąjungos įmonių galimybių patekti į trečiųjų šalių rinkas šios direktyvos taikymo srityse pažangą, apie bet kokius rezultatus, kurie galbūt buvo pasiekti tokių derybų būdu, ir apie visų sudarytų susitarimų praktinį įgyvendinimą.

86 straipsnis

Santykiai su trečiosiomis šalimis, susiję su darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutartimis

1.   Valstybės narės Komisijai praneša apie bendro pobūdžio teisinius ar praktinius sunkumus, su kuriais, siekdamos užtikrinti paslaugų pirkimo sutarčių skyrimą trečiosiose šalyse, susiduria ir apie kuriuos praneša jų įmonės.

2.   Ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 18 d., o vėliau – reguliariai Komisija Tarybai teikia ataskaitą apie paslaugų pirkimo sutarčių padarymą prieinamomis trečiosiose šalyse ir apie derybų su šiomis šalimis šiuo klausimu pažangą, visų pirma Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) sistemoje.

3.   Komisija, kreipdamasi į atitinkamą trečiąją šalį, stengiasi ištaisyti padėtį, kai, remdamasi 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis arba kita informacija, ji nustato, kad, skiriant paslaugų pirkimo sutartis, trečioji šalis:

a)

Sąjungos įmonėms nesuteikia veiksmingos galimybės patekti į savo rinką, panašios į tą, kurią Sąjunga suteikia tos šalies įmonėms;

b)

netaiko Sąjungos įmonėms tokio nacionalinio režimo arba nesuteikia tokių pačių konkurencinių galimybių, kokias ji suteikia nacionalinėms įmonėms, arba

c)

kitų trečiųjų šalių įmonėms taiko palankesnį režimą nei Sąjungos įmonėms.

4.   Valstybės narės Komisijai praneša apie visus teisinius ar praktinius sunkumus, su kuriais, siekdamos užtikrinti sutarčių skyrimą trečiosiose šalyse, susiduria ir apie kuriuos praneša jų įmonės ir kurie kyla dėl to, kad nesilaikoma tarptautinės darbo teisės nuostatų, išvardytų XIV priede.

5.   3 ir 4 dalyse nurodytomis aplinkybėmis Komisija gali bet kuriuo metu pasiūlyti, kad Taryba priimtų įgyvendinimo aktą, kuriuo sustabdytų arba apribotų paslaugų pirkimo sutarčių skyrimą laikotarpiu, kuris nustatomas tame įgyvendinimo akte:

a)

įmonėms, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamos trečiosios šalies teisė;

b)

įmonėms, susijusioms su a punkte nurodytomis įmonėmis ir turinčioms savo registruotą buveinę Sąjungoje, tačiau neturinčioms jokių tiesioginių ir veiksmingų ryšių su jokios valstybės narės ekonomika;

c)

įmonėms, pateikiančioms pasiūlymus, kurių dalykas – atitinkamos trečiosios šalies kilmės paslaugos.

Taryba kuo greičiau priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.

Komisija gali siūlyti tas priemones savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu.

6.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Sąjungos įsipareigojimams trečiosioms šalims pagal tarptautinius susitarimus dėl viešųjų pirkimų, visų pirma sudarytus PPO sistemoje.

IV   SKYRIUS

Sutarties įvykdymas

87 straipsnis

Sutarčių įvykdymo sąlygos

Perkantieji subjektai gali nustatyti specialias sąlygas, susijusias su sutarties įvykdymu, su sąlyga, kad jos susietos su sutarties dalyku, kaip apibrėžta 82 straipsnio 3 dalyje, ir nurodytos kvietime dalyvauti konkurse arba pirkimo dokumentuose. Tos sąlygos gali apimti ekonominius, su inovacijomis susijusius, aplinkosaugos, socialinius ar su užimtumu susijusius aspektus.

88 straipsnis

Subranga

1.   Kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, veikdamos pagal savo atsakomybę ir kompetenciją, imdamosi atitinkamų veiksmų užtikrina, kad subrangovai laikytųsi 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų.

2.   Pirkimo dokumentuose perkantysis subjektas gali prašyti arba gali būti valstybės narės įpareigotas konkurso dalyvio prašyti pasiūlyme nurodyti visas sutarties dalis, kurias jis ketina subrangos sutartimi pavesti atlikti trečiosioms šalims, ir visus siūlomus subrangovus.

3.   Valstybės narės gali nustatyti, kad subrangovo prašymu ir jeigu tai įmanoma dėl sutarties pobūdžio, perkantysis subjektas tiesiogiai subrangovui pervestų mokėtinas sumas už ekonominės veiklos vykdytojui, kuriam skirta sutartis (pagrindiniam rangovui) suteiktas paslaugas, patiektas prekes arba atliktus darbus. Tokios priemonės, be kita ko, gali būti atitinkami mechanizmai, kuriuos taikydamas pagrindinis rangovas galėtų prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. To mokėjimo būdo tvarka nustatoma pirkimo dokumentuose.

4.   1–3 dalimis nedaromas poveikis pagrindinio rangovo atsakomybei.

5.   Darbų pirkimo sutarčių atveju ir paslaugų, kurios turi būti teikiamos objekte tiesiogiai prižiūrint perkančiajam subjektui, atveju paskyrus sutartį ir ne vėliau kaip nuo tada, kai sutartis pradedama vykdyti, perkantysis subjektas reikalauja, kad pagrindinis rangovas perkančiajam subjektui nurodytų savo subrangovų, kurie dalyvauja atliekant tokius darbus ar teikiant tokias paslaugas, pavadinimus, kontaktinius duomenis ir teisinius atstovus tiek, kiek ta informacija tuo metu jau yra žinoma. Perkantysis subjektas reikalauja, kad pagrindinis rangovas jį informuotų apie visus šios informacijos pasikeitimus visu sutarties laikotarpiu, taip pat praneštų būtiną informaciją apie visus naujus subrangovus, kuriuos jis vėliau įtraukia į tokių darbų atlikimą ar paslaugų teikimą.

Nepaisant pirmos pastraipos, valstybės narės gali tiesiogiai pagrindiniam rangovui nustatyti pareigą teikti reikiamą informaciją.

Prireikus, šio straipsnio 6 dalies b punkto tikslais prie reikiamos informacijos pridedamos subrangovų savideklaracijos, kaip nurodyta 80 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis šio straipsnio 8 dalimi įgyvendinimo priemonėmis gali būti nustatyta, kad subrangovai, kurie pristatomi po to, kai skiriama sutartis, pateiktų ne savideklaracijas, o pažymėjimus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus.

Pirma pastraipa netaikoma tiekėjams.

Perkantieji subjektai gali išplėsti arba gali būti valstybių narių įpareigoti išplėsti pirmoje pastraipoje numatytų pareigų taikymą, pavyzdžiui:

a)

prekių pirkimo sutartims, paslaugų pirkimo sutartims, nesusijusioms su paslaugomis, kurios turi būti teikiamos objektuose tiesiogiai prižiūrint perkančiajam subjektui, arba tiekėjams, įtrauktiems į darbų ar paslaugų pirkimo sutartis;

b)

pagrindinio rangovo subrangovų subrangovams arba dar žemesnėje subrangos grandyje esantiems subrangovams.

6.   Siekiant išvengti 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų pažeidimų, galima imtis atitinkamų priemonių, kaip antai:

a)

kai valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytas subrangovų ir pagrindinio rangovo bendrosios atsakomybės mechanizmas, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad atitinkamos taisyklės būtų taikomos laikantis 36 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų;

b)

perkančiosios organizacijos, vadovaudamosi šios direktyvos 80 straipsnio 3 dalimi, gali patikrinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos patikrinti, ar yra subrangovams taikytinų pašalinimo pagrindų pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnį. Tokiais atvejais perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą, kurio atžvilgiu atlikto patikrinimo rezultatai rodo, jog yra privalomų pašalinimo pagrindų. Perkančioji organizacija gali reikalauti arba gali būti valstybės narės įpareigota reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą, kurio atžvilgiu atlikto patikrinimo rezultatai rodo, kad yra neprivalomų pašalinimo pagrindų.

7.   Valstybės narės gali numatyti griežtesnes atsakomybės taisykles pagal nacionalinę teisę arba imtis papildomų priemonių pagal nacionalinę teisę dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams, pavyzdžiui, numatydamos nuostatas dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams jiems nebūtinai prašant tokio tiesioginio mokėjimo.

8.   Valstybės narės, nusprendusios numatyti priemones pagal 3, 5 ar 6 dalis, įstatymais ar kitais teisės aktais ir atsižvelgdamos į Sąjungos teisę, apibrėžia tų priemonių įgyvendinimo sąlygas. Tą darydamos valstybės narės gali apriboti jų taikymą, pavyzdžiui, numatyti, kad jos bus taikomos tik tam tikroms sutarčių rūšims, tam tikroms perkančiųjų subjektų ar ekonominės veiklos vykdytojų kategorijoms arba pradedant nuo tam tikrų sumų.

89 straipsnis

Sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu

1.   Sutartys ir preliminariosios sutartys gali būti keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

kai pakeitimai, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, buvo numatyti pradiniuose pirkimo dokumentuose apibrėžtose aiškiose, tiksliose ir nedviprasmiškose peržiūros nuostatose, kurios, be kita ko, gali apimti nuostatas dėl kainos persvarstymo, arba pasirinkimo galimybėse. Tokiose nuostatose nurodoma galimų pakeitimų arba pasirinkimo galimybių taikymo sritis, pobūdis ir galimos jų taikymo sąlygos. Jose nenumatomi pakeitimai arba pasirinkimo galimybės, dėl kurių pasikeistų bendras sutarties arba preliminariosios sutarties pobūdis;

b)

perkant iš pradinio rangovo papildomus darbus, paslaugas ar prekes, neatsižvelgiant į jų vertę, kurie tapo būtini ir kurie nebuvo įtraukti į pradinį pirkimą, jei:

i)

rangovo keisti negalima dėl ekonominių ar techninių priežasčių, pavyzdžiui, dėl sukeičiamumo arba sąveikumo su esama įranga, programine įranga, paslaugomis arba įrenginiais, įsigytais vykdant pradinį pirkimą, reikalavimų, ir

ii)

pakeitus rangovą perkančiajam subjektui kiltų didelių nepatogumų arba dėl to būtų dubliuojama nemažai jo išlaidų;

c)

kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

i)

būtinybė daryti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių pareigingas perkantysis subjektas negalėjo numatyti;

ii)

dėl pakeitimo nepasikeičia bendras sutarties pobūdis;

d)

kai rangovas, kuriam perkantysis subjektas iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu dėl vienos iš šių priežasčių:

i)

nedviprasmiškos nuostatos dėl sutarties peržiūros arba pasirinkimo galimybės, laikantis a punkto;

ii)

jeigu dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo visas arba dalį pradinio rangovo teisių perima kitas ekonominės veiklos vykdytojas, atitinkantis pradinius kokybinės atrankos kriterijus, su sąlyga, kad dėl to nereikia daryti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo, arba

iii)

kai pats perkantysis subjektas prisiima pagrindinio rangovo pareigas jo subrangovų atžvilgiu, jei tokia galimybė numatyta nacionalinės teisės aktuose atsižvelgiant į 88 straipsnį;

e)

kai pakeitimai, neatsižvelgiant į jų vertę, nėra esminiai, kaip apibrėžta 4 dalyje.

Perkantieji subjektai, pakeitę sutartį šios dalies b ir c punktuose nustatytais atvejais, tuo tikslu paskelbia skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tokiame skelbime pateikiama XVI priede nustatyta informacija ir jis skelbiamas pagal 71 straipsnį.

2.   Be to, sutartys gali būti taip pat keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą, nereikalaujant patikrinti, ar įvykdytos 4 dalies a–d punktuose nustatytos sąlygos, kai pakeitimo vertė neviršija šių abiejų verčių:

i)

15 straipsnyje nustatytų vertės ribų ir

ii)

10 % pradinės sutarties vertės paslaugų ir prekių pirkimo sutarčių atveju ir 15 % pradinės sutarties vertės darbų pirkimo sutarčių atveju.

Vis dėlto pakeitimu neturi būti pakeičiamas bendras sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, vertė nustatoma pagal iš eilės daromų pakeitimų grynąją kumuliacinę vertę.

3.   Tais atvejais, kai į sutartį įtraukiama nuostata dėl indeksavimo, siekiant apskaičiuoti 2 dalyje nurodytą kainą, atnaujinta kaina yra pamatinė vertė.

4.   Sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal 1 dalies e punktą, jeigu dėl jo iš esmės pasikeičia sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, palyginti su pradine sutartimi. Bet kuriuo atveju, nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, pakeitimas laikomas esminiu, kai įvykdoma viena ar daugiau iš šių sąlygų:

a)

pakeitimu nustatomos sąlygos, dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę pirkimo procedūrą, būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba priimti kitą pasiūlymą nei iš pradžių priimtas, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi papildomų dalyvių;

b)

pakeitimu rangovo naudai pakeičiama sutarties arba preliminariosios sutarties ekonominė pusiausvyra taip, kaip nebuvo numatyta pradinėje sutartyje arba preliminariojoje sutartyje;

c)

pakeitimu labai išplečiama sutarties arba preliminariosios sutarties taikymo sritis;

d)

kai rangovas, kuriam perkantysis subjektas iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu kitais atvejais, nei numatytieji pagal 1 dalies d punktą.

5.   Darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu darant kitus jos nuostatų pakeitimus nei numatyti 1 ir 2 dalyse, reikalaujama vykdyti naują pirkimo procedūrą pagal šią direktyvą.

90 straipsnis

Sutarčių nutraukimas

Valstybės narės užtikrina, kad perkantieji subjektai bent toliau nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu, kai:

a)

sutartis buvo iš esmės pakeista ir dėl to turėjo būti reikalaujama vykdyti naują pirkimo procedūrą pagal 89 straipsnį;

b)

skiriant sutartį rangovas buvo vienoje iš Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų ir todėl jis turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal šios direktyvos 80 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

c)

sutartis neturėjo būti paskirta rangovui, atsižvelgiant į rimtą pagal Sutartis ir šią direktyvą nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą, kurį pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal SESV 258 straipsnį.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS PIRKIMO PROCEDŪROS

I   SKYRIUS

Socialinės ir kitos specialios paslaugos

91 straipsnis

Socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių skyrimas

XVII priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutartys skiriamos šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai sutarčių vertė yra lygi 15 straipsnio c punkte nurodytai vertės ribai arba ją viršija.

92 straipsnis

Skelbimų paskelbimas

1.   Perkantieji subjektai, ketinantys skirti sutartį dėl 91 straipsnyje nurodytų paslaugų, savo ketinimą paskelbia naudodami kurią nors iš šių priemonių:

a)

skelbimą apie pirkimą arba

b)

reguliarų orientacinį skelbimą, kuris skelbiamas nuolat. Reguliariame orientaciniame skelbime konkrečiai nurodomos paslaugų, kurios bus skirtinų sutarčių dalykas, rūšys. Jame nurodoma, kad sutartys bus skiriamos neskelbiant kito skelbimo, o suinteresuotieji ekonominės veiklos vykdytojai kviečiami pareikšti savo susidomėjimą raštu, arba

c)

skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuris skelbiamas nuolat.

Vis dėlto pirma pastraipa netaikoma, kai paslaugų pirkimo sutarties skyrimui galėjo būti taikomos derybos be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse laikantis 50 straipsnio.

2.   Perkantieji subjektai, paskyrę sutartį dėl 91 straipsnyje nurodytų paslaugų, rezultatus paskelbia skelbime apie sutarties skyrimą. Tačiau jie gali sugrupuoti tokius skelbimus kas ketvirtį. Tuo atveju jie išsiunčia sugrupuotus skelbimus per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytuose skelbimuose pateikiama XVIII priedo atitinkamai A, B, C arba D dalyse nurodyta informacija, laikantis standartinio pavyzdžio skelbimų. Priimdama įgyvendinimo aktus Komisija nustato standartines formas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 105 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

4.   Šiame straipsnyje nurodyti skelbimai skelbiami pagal 71 straipsnį.

93 straipsnis

Sutarčių skyrimo principai

1.   Valstybės narės nustato nacionalines sutarčių skyrimo pagal šį skyrių taisykles siekdamos užtikrinti, kad perkantieji subjektai laikytųsi skaidrumo ir ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiškumo principų. Valstybės narės gali savarankiškai nustatyti taikytinas procedūrines taisykles, jeigu tokiomis taisyklėmis perkantiesiems subjektams leidžiama atsižvelgti į atitinkamų paslaugų specifiką.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad perkantieji subjektai galėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti paslaugų kokybę, tęstinumą, prieinamumą, įperkamumą, galimybę jas gauti ir visapusiškumą, įvairių naudotojų kategorijų, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas grupes, konkrečius poreikius, naudotojų įtraukimą ir įgalinimą bei inovacijas. Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad paslaugų teikėjas pasirenkamas vadovaujantis geriausio kainos ir kokybės santykio pasiūlymu, atsižvelgiant į socialinių paslaugų kokybės ir tvarumo kriterijus.

94 straipsnis

Rezervuotos sutartys tam tikrų paslaugų atveju

1.   Valstybės narės gali numatyti, kad perkantieji subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos, gali rezervuoti teisę organizacijoms dalyvauti viešųjų sutarčių skyrimo procedūrose tik tų 91 straipsnyje nurodytų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų atveju, kurių BVPŽ kodai yra 75121000–0, 75122000–7, 75123000–4, 79622000–0, 79624000–4, 79625000–1, 80110000–8, 80300000–7, 80420000–4, 80430000–7, 80511000–9, 80520000–5, 80590000–6, nuo 85000000–9 iki 85323000–9, 92500000–6, 92600000–7, 98133000–4, 98133110–8.

2.   1 dalyje nurodyta organizacija turi tenkinti visas šias sąlygas:

a)

jos tikslas yra vykdyti viešųjų paslaugų misiją, susijusią su 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimu;

b)

pelnas reinvestuojamas siekiant organizacijos tikslo. Jei pelnas yra paskirstomas ar perskirstomas, tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į dalyvavimo veiksnius;

c)

sutartį vykdančios organizacijos valdymo ar nuosavybės teisių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisių ar dalyvavimo principais arba reikalaujama aktyvaus darbuotojų, naudotojų ar suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir

d)

organizacijai per paskutinius trejus metus atitinkama perkančioji organizacija nėra skyrusi atitinkamų paslaugų pirkimo sutarties pagal šį straipsnį.

3.   Maksimali sutarties trukmė yra ne daugiau nei treji metai.

4.   Kvietime dalyvauti konkurse daroma nuoroda į šį straipsnį.

5.   Nepaisant 108 straipsnio, Komisija įvertina šio straipsnio poveikį ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą 2019 m. balandžio 18 d.

II   SKYRIUS

Projekto konkursams taikomos taisyklės

95 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis skyrius taikomas projekto konkursams, rengiamiems kaip paslaugų pirkimo sutarties pirkimo procedūros dalis, su sąlyga, kad numatoma sutarties vertė be PVM ir įskaitant dalyviams skiriamų prizų arba mokėjimų vertę yra lygi 15 straipsnio a punkte nustatytai sumai arba yra didesnė už ją.

2.   Šis skyrius taikomas visiems projekto konkursams, jeigu bendra konkurso prizų ir mokėjimų dalyviams suma, įskaitant paslaugų pirkimo sutarties, kuri gali būti vėliau sudaryta pagal 50 straipsnio j punktą, numatomą vertę be PVM, jei perkantysis subjektas skelbime apie konkursą neatmeta tokios sutarties skyrimo galimybės, yra lygi 15 straipsnio a punkte nustatytai sumai arba yra didesnė už ją.

96 straipsnis

Skelbimai

1.   Perkantieji subjektai, ketinantys rengti projekto konkursą, dalyvauti konkurse pakviečia skelbime apie konkursą.

Kai paskui jie ketina skirti paslaugų pirkimo sutartį pagal 50 straipsnio j punktą, tai nurodoma skelbime apie projekto konkursą.

Projekto konkursą surengę perkantieji subjektai apie konkurso rezultatus praneša skelbimu.

2.   Kvietime dalyvauti konkurse pateikiama XIX priede nustatyta informacija, o skelbime apie projekto konkurso rezultatus pateikiama XX priede nustatyta informacija, naudojant standartines formas. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl tų standartinių formų nustatymo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 105 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

Skelbimas apie projekto konkurso rezultatus išsiunčiamas Europos Sąjungos leidinių biurui per 30 dienų nuo projekto konkurso pabaigos.

Informacija apie konkurso rezultatus gali būti neskelbiama, jeigu jos pateikimas trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą ar prieštarautų viešajam interesui arba pažeistų teisėtus konkretaus viešojo ar privačiojo ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningam ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio konkuravimui.

3.   71 straipsnio 2–6 dalys taip pat taikomos su projekto konkursais susijusiems skelbimams.

97 straipsnis

Projekto konkursų rengimo ir dalyvių bei vertinimo komisijos atrankos taisyklės

1.   Rengdami projekto konkursus, perkantieji subjektai taiko procedūras, pritaikytas pagal I antraštinę dalį ir šį skyrių.

2.   Dalyvavimas projekto konkursuose negali būti ribojamas:

a)

nurodant į valstybės narės teritoriją arba jos dalį;

b)

remiantis tuo, jog pagal valstybės narės, kurioje rengiamas konkursas, teisę reikalaujama, kad dalyviai būtų fiziniai arba juridiniai asmenys.

3.   Kai projekto konkursuose leidžiama dalyvauti ribotam dalyvių skaičiui, perkantieji subjektai nustato aiškius ir nediskriminacinius atrankos kriterijus. Bet kuriuo atveju dalyvauti pakviestų kandidatų skaičiaus turi pakakti tikrai konkurencijai užtikrinti.

4.   Vertinimo komisiją sudaro tik fiziniai asmenys, kurie yra nepriklausomi nuo konkurso dalyvių. Kai iš konkurso dalyvių reikalaujama konkrečios profesinės kvalifikacijos, bent trečdalis vertinimo komisijos narių turi turėti tą arba lygiavertę kvalifikaciją.

98 straipsnis

Vertinimo komisijos sprendimai

1.   Vertinimo komisija sprendimus priima ar nuomonę reiškia savarankiškai.

2.   Vertinimo komisija nagrinėja kandidatų pateiktus planus ir projektus anonimiškai ir remdamasi tik skelbime apie konkursą nurodytais kriterijais.

3.   Vertinimo komisija į savo narių pasirašomą protokolą surašo projektų eilę, sudaromą atsižvelgus į kiekvieno projekto pranašumus, ir jame pateikia pastabas ir dalykus, kuriuos gali reikėti patikslinti.

4.   Kol vertinimo komisija nėra priėmusi nuomonės ar sprendimo, užtikrinamas anonimiškumas.

5.   Prireikus kandidatų gali būti prašoma atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija įrašė į protokolą, siekiant išsiaiškinti bet kokius projektų aspektus.

6.   Parengiamas išsamus vertinimo komisijos narių ir kandidatų dialogo protokolas.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMAS

99 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1.   Siekdamos veiksmingai užtikrinti tinkamą ir veiksmingą įgyvendinimą, valstybės narės užtikrina, kad bent šiame straipsnyje nustatytas užduotis vykdytų viena ar daugiau valdžios institucijų, įstaigų ar struktūrų. Jos Komisijai nurodo visas tas užduotis vykdyti kompetentingas valdžios institucijas ar struktūras.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų stebima, kaip taikomos viešojo pirkimo taisyklės.

Kai stebėsenos institucijos ar struktūros savo iniciatyva arba gavusios informacijos nustato konkrečius pažeidimus ar sistemines problemas, jos įgaliojamos nurodyti tas problemas nacionalinėms audito institucijoms, teismams arba kitoms atitinkamoms valdžios institucijoms ar struktūroms, kaip antai ombudsmenui, nacionaliniams parlamentams ar jų komitetams.

3.   Stebėsenos veiklos rezultatai pagal 2 dalį skelbiami viešai, naudojant tinkamas informacijos priemones. Šie rezultatai taip pat pateikiami Komisijai. Pavyzdžiui, jie gali būti įtraukti į šios dalies antroje pastraipoje nurodytas stebėsenos ataskaitas.

Ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 18 d., o vėliau – kas trejus metus, valstybės narės pateikia Komisijai stebėsenos ataskaitą, kurioje atitinkamais atvejais pateikiama informacija apie dažniausias netinkamo taikymo ar teisinio netikrumo priežastis, įskaitant galimas struktūrines ar pasikartojančias taisyklių taikymo problemas, apie MVĮ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose lygį ir apie sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rimtų pažeidimų pirkimų srityje atvejų prevenciją, nustatymą ir tinkamą pranešimą apie tokius atvejus.

Komisija ne dažniau kaip kas trejus metus gali paprašyti valstybių narių pateikti informaciją apie nacionalinės strateginės pirkimų politikos praktinį įgyvendinimą.

Šios dalies tikslais MVĮ suprantamos taip, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (44).

Pagal šią dalį gautų duomenų pagrindu Komisija reguliariai pateikia nacionalinės pirkimų politikos įgyvendinimo ir geriausios praktikos vidaus rinkoje ataskaitą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

būtų galima nemokamai gauti informaciją ir konsultacijas dėl Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aiškinimo ir taikymo, kad perkančiosioms organizacijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma MVĮ, būtų padedama tinkamai taikyti Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles, ir

b)

būtų teikiama parama perkančiosioms organizacijoms planuojant ir vykdant pirkimo procedūras.

5.   Valstybės narės, nedarydamos poveikio Komisijos nustatytoms bendrosioms procedūroms ir darbo metodams, taikomiems jos bendravimui ir ryšiams su valstybėmis narėmis, paskiria kontaktinį punktą bendradarbiavimui su Komisija dėl viešųjų pirkimų teisės aktų taikymo.

6.   Perkančiosios organizacijos bent sutarties galiojimo laikotarpiu saugo visų sudarytų sutarčių kopijas, kai sutarties vertė lygi arba didesnė negu:

a)

1 000 000 EUR prekių pirkimo ar paslaugų pirkimo sutarčių atveju;

b)

10 000 000 EUR darbų pirkimo sutarčių atveju.

Perkančiosios organizacijos leidžia susipažinti su tomis sutartimis; tačiau gali būti neleidžiama susipažinti su konkrečiais dokumentais ar informacijos dalimis tiek, kiek tokia galimybė numatyta taikytinose Sąjungos ar nacionalinėse taisyklėse dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir duomenų apsaugos ir jose numatytomis sąlygomis.

100 straipsnis

Atskiros sutarčių skyrimo procedūrų ataskaitos

1.   Perkantieji subjektai saugo atitinkamą informaciją, susijusią su kiekviena sutartimi ar preliminariąja sutartimi, kuriai taikoma ši direktyva, ir kiekvieną kartą, kai sukuriama dinaminė pirkimo sistema. Ši informacija turi būti pakankamai išsami, kad jie vėliau galėtų pagrįsti sprendimus, priimtus dėl:

a)

ekonominės veiklos vykdytojų kvalifikacijos vertinimo bei atrankos ir sutarčių skyrimo;

b)

derybų be kvietimo dalyvauti konkurse taikymo pagal 50 straipsnį;

c)

II antraštinės dalies II–IV skyrių netaikymo taikant I antraštinės dalies II ir III skyriuose numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas;

d)

prireikus, priežasčių, kodėl elektroniniam pasiūlymų teikimui buvo naudojamos kitos nei elektroninės ryšio priemonės.

Jei skelbime apie sutarties skyrimą, parengtame pagal 70 straipsnį arba 92 straipsnio 2 dalį, pateikta pagal šią dalį reikalaujama informacija, perkantieji subjektai gali remtis tuo skelbimu.

2.   Perkantieji subjektai visų pirkimo procedūrų eigą fiksuoja dokumentuose, nepriklausomai nuo to, ar procedūros vykdomos elektroninėmis priemonėmis. Tuo tikslu jie užtikrina, kad būtų saugoma pakankamai dokumentų visais pirkimo procedūros etapais priimtiems sprendimams pagrįsti, kaip antai dokumentai, susiję su ryšių palaikymu su ekonominės veiklos vykdytojais ir vidaus svarstymais, pirkimo dokumentų rengimu, dialogu ar derybomis, jeigu vyko, atranka ir sutarties skyrimu. Dokumentai saugomi bent trejus metus po sutarties skyrimo datos.

3.   Informacija arba dokumentai, arba pagrindinės jų dalys pateikiamos Komisijai arba nacionalinės valdžios institucijoms, įstaigoms ar struktūroms, nurodytoms 99 straipsnyje, kai jos to prašo.

101 straipsnis

Nacionalinės ataskaitos ir statistinė informacija

1.   Komisija peržiūri duomenų, kuriuos galima gauti iš 67–71, 92 ir 96 straipsniuose nurodytų skelbimų, skelbiamų pagal IX priedą, kokybę ir išsamumą.

Kai šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų duomenų kokybė ir išsamumas neatitinka pareigų, nustatytų 67 straipsnio 1 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje, 69 straipsnyje, 70 straipsnio 1 dalyje, 92 straipsnio 3 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje, Komisija prašo atitinkamos valstybės narės papildomos informacijos. Atitinkama valstybė narė per pagrįstą laikotarpį suteikia Komisijos prašomą trūkstamą statistinę informaciją.

2.   Ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 18 d., o vėliau – kas trejus metus, valstybės narės perduoda Komisijai statistinę ataskaitą apie pirkimą, kuriam būtų taikoma ši direktyva, jei jo vertė būtų viršijusi 15 straipsnyje nustatytą atitinkamą vertės ribą, kurioje nurodomas tokio pirkimo agreguotos bendros vertės atitinkamu laikotarpiu apskaičiavimas. Tas apskaičiavimas visų pirma gali būti grindžiamas turimais duomenimis pagal nacionalinius skelbimo reikalavimus arba skaičiavimais pagal imčių modelius.

Ta ataskaita gali būti įtraukta į 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą ataskaitą.

102 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

1.   Valstybės narės viena kitai teikia pagalbą ir įdiegia veiksmingo tarpusavio bendradarbiavimo priemones, kad užtikrintų informacijos mainus 62, 81 ir 84 straipsniuose nurodytais klausimais. Jos užtikrina informacijos, kuria keičiasi, konfidencialumą.

2.   Visų atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos keičiasi informacija laikydamosi asmens duomenų apsaugos taisyklių, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (45) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB (46).

3.   Siekiant įvertinti, ar Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – IMI), sukurta Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012, yra tinkama naudoti siekiant keistis informacija, kuriai taikoma ši direktyva, ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 18 d. pradedamas bandomasis projektas.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

103 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   4, 17, 40, 41, 76 ir 83 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. balandžio 17 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4, 17, 40, 41, 76 ir 83 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 4, 17, 40, 41, 76 ir 83 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

104 straipsnis

Skubos procedūra

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 103 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

105 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Viešųjų pirkimų patariamasis komitetas, įsteigtas pagal Tarybos sprendimą 71/306/EEB (47). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

106 straipsnis

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali atidėti 40 straipsnio 1 dalies taikymą iki 2018 m. spalio 18 d., išskyrus atvejus, kai elektroninių priemonių naudojimas yra privalomas pagal 52, 53, 54 straipsnius, 55 straipsnio 3 dalį, 71 straipsnio 2 dalį arba 73 straipsnį.

Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali atidėti 40 straipsnio 1 dalies taikymą centrinėms perkančiosioms organizacijoms pagal 55 straipsnio 3 dalį iki 2017 m. balandžio 18 d.

Kai valstybė narė nusprendžia atidėti 40 straipsnio 1 dalies taikymą, ta valstybė narė numato, kad visų tipų bendravimui ir keitimuisi informacija perkantieji subjektai gali pasirinkti kurią nors iš šių bendravimo priemonių:

a)

elektronines priemones, laikantis 40 straipsnio;

b)

paštą ar kitą tinkamą vežėją;

c)

faksą;

d)

tų priemonių derinį.

3.   Valstybės narės, priimdamos 1 ir 2 dalyse nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

107 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2004/17/EB panaikinama nuo 2016 m. balandžio 18 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal XXI priede pateiktą atitikties lentelę.

108 straipsnis

Peržiūra

Komisija peržiūri ekonominį poveikį vidaus rinkai, visų pirma atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip tarpvalstybinis sutarčių skyrimas ir sandorių sąnaudos, atsiradusį dėl 15 straipsnyje nustatytų vertės ribų taikymo, ir ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 18 d. dėl jo pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija, jei įmanoma ir tinkama, apsvarsto galimybę pasiūlyti kitame derybų raunde padidinti pagal SVP taikytinas vertės ribas. Jei yra kokių nors pagal SVP taikytinų vertės ribų pakeitimų, po ataskaitos prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos šioje direktyvoje nustatytos vertės ribos.

109 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

110 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2014 m. vasario 26 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 191, 2012 6 29, p. 84.

(2)  OL C 391, 2012 12 18, p. 49.

(3)  2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. vasario 11 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 4 30, p. 1).

(5)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 4 30, p. 114).

(6)  Patvirtinta 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 23, 2010 1 27, p. 35).

(7)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 65).

(8)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

(9)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).

(10)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).

(11)  1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, 1998 1 21, p. 14).

(12)  1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL L 164, 1994 6 30, p. 3).

(13)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).

(14)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 28).

(15)  1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos Bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1).

(16)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).

(17)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(18)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).

(19)  1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).

(20)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(21)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).

(22)  1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, 1992 3 23, p. 14).

(23)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

(24)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 120, 2009 5 15, p. 5).

(25)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 106/2008 dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos (OL L 39, 2008 2 13, p. 1).

(26)  1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (Specialusis leidimas lietuvių kalba: skyrius 01 tomas 01, p. 51).

(27)  2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (OL L 340, 2002 12 16, p. 1).

(28)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (IMI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).

(29)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(30)  2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

(31)  1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, 1998 1 21, p. 14).

(32)  1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL L 78, 1977 3 26, p. 17).

(33)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(34)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(35)  2002 m. kovo 4 d. Komisijos sprendimas 2002/205/EB, priimtas po to, kai Austrija pateikė prašymą taikyti specialų režimą, numatytą Direktyvos 93/38/EEB 3 straipsnyje (OL L 68, 2002 3 12, p. 31).

(36)  2004 m. sausio 15 d. Komisijos sprendimas 2004/73/EB dėl Vokietijos prašymo taikyti specialią procedūrą, numatytą Direktyvos 93/38/EEB 3 straipsnyje (OL L 16, 2004 1 23, p. 57).

(37)  1993 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimas 93/327/EEB, nustatantis sąlygas, kuriomis užsakovai, eksploatuojantys geografines vietoves naftos, dujų, anglių ar kito kietojo kuro žvalgymui ar gavybai, turi pateikti Komisijai informaciją, susijusią su jų sudarytomis sutartimis (OL L 129, 1993 5 27, p. 25).

(38)  1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (OL L 13, 2000 1 19, p. 12).

(39)  2009 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimas 2009/767/EB, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nustatomos priemonės procedūroms, atliekamoms naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir kontaktinių centrų paslaugomis, palengvinti (OL L 274, 2009 10 20, p. 36).

(40)  2011 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas 2011/130/ES, kuriuo nustatomi būtinieji dokumentų, kompetentingų institucijų pasirašomų elektroniniu būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tarptautinio tvarkymo reikalavimai (OL L 53, 2011 2 26, p. 66).

(41)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19).

(42)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(43)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(44)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(45)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(46)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(47)  1971 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 71/306/EEB dėl Viešųjų darbų sutarčių patariamojo komiteto įsteigimo (OL L 185, 1971 8 16, p. 15).


I PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 2 PUNKTO A PAPUNKTYJE NUSTATYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Jei apibrėžtys Bendrame viešųjų pirkimų žodyne (toliau – BVPŽ) ir Europos bendrijos statistiniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (toliau – NACE) skiriasi, bus taikoma BVPŽ nomenklatūra.

NACE (1)

BVPŽ kodas

F SEKCIJA

STATYBA

Skyrius

Grupė

Klasė

Pavadinimas

Pastabos

45

 

 

Statyba

Šis skyrius apima:

naujų pastatų statybą bei darbus, atnaujinimą ir įprastus remonto darbus.

45000000

 

45.1

 

Statybvietės paruošimas

 

45100000

 

 

45.11

Pastatų nugriovimas, išardymas; grunto pervežimas

Ši klasė apima:

pastatų ir kitų statinių nugriovimą,

statybviečių valymą,

grunto pervežimą: iškasimą, užkasimą, statybvietės išlyginimą, griovių kasimą, akmenų pašalinimą, sprogdinimą ir t. t.,

vietovės paruošimą kasybos darbams:

nuodangos pašalinimą ir kitokį statybviečių bei kasybos darbų plėtojimą bei ruošimą.

Ši klasė taip pat apima:

statybviečių drenažą,

žemės ir miškų ūkio paskirties naudmenų drenažą.

45110000

 

 

45.12

Žvalgomasis gręžimas

Ši klasė apima:

žvalgomąjį gręžimą ir kernų pavydžių ėmimą statybinėms, geofizinėms, geologinėms ar panašioms reikmėms.

Ši klasė neapima:

naftos ir gamtinių dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimo (žr. 11.20),

vandens gręžinių gręžimo (žr. 45.25),

šachtų įrengimo (žr. 45.25),

naftos ir gamtinių dujų telkinių žvalgymo, geofizinių, geologinių ir seisminių matavimų (žr. 74.20).

45120000

 

45.2

 

Pastatų ar jų dalių statyba; civilinė inžinerija

 

45200000

 

 

45.21

Bendroji pastatų statyba ir civilinės inžinerijos darbai

Ši klasė apima:

visų rūšių pastatų statybą, civilinės inžinerijos statinių statybą:

tiltus, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms perėjoms,

ilgų nuotolių vamzdynus, komunikacijų ir elektros linijas,

miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros linijas,

papildomus miesto darbus,

surenkamų statinių surinkimą ir montavimą statybvietėje.

Ši klasė neapima:

paslaugų, susijusių su naftos ir gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20),

surenkamų statinių, kurių dalys nėra betoninės ir yra pačių pagamintos, įrengimo statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius),

stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių, teniso ir golfo aikštelių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų statybos darbus) (žr. 45.23),

pastatų įrengimo (žr. 45.3),

pastatų apdailos (žr. 45.4),

architektūrinės ir inžinerinės veiklos (žr. 74.20),

statybos projektų valdymo (žr. 74.20).

45210000

Išskyrus:

– 45213316

45220000

45231000

45232000

 

 

45.22

Stogų dangos ir stogo konstrukcijų įrengimas

Ši klasė apima:

stogų įrengimą,

stogo dangų įrengimą,

sandarinimą.

45261000

 

 

45.23

Automagistralių, kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba

Ši klasė apima:

automagistralių, gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statybą,

geležinkelių statybą,

oro uosto pakilimo takų statybą,

stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių, teniso ir golfo aikštelių statybą ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbus (išskyrus pastatų statybos darbus),

kelių ir stovėjimo aikštelių ženklinimą.

Ši klasė neapima:

pirminio grunto pervežimo (žr. 45.11).

45212212 ir DA03

45230000

išskyrus:

– 45231000

– 45232000

– 45234115

 

 

45.24

Vandens statinių statyba

Ši klasė apima:

statybą:

vandens kelių, uostų ir upių darbų, poilsinių prieplaukų (valčių prieplaukų), šliuzų ir t. t.,

užtvankų ir nutekamųjų griovių,

dugno valymo darbus,

darbus po vandeniu.

45240000

 

 

45.25

Kiti statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus

Ši klasė apima:

statybos darbus, susijusius su įvairioms konstrukcijoms bendru konkrečiu aspektu, kuriems atlikti reikia specialių žinių arba įrangos,

pamatų įrengimą, įskaitant polių įleidimą,

vandens šulinių gręžimą bei statybą, šachtų įrengimą,

ne savos gamybos plieno detalių montavimą,

plieno lankstymą,

mūrijimą ir grindimą,

pastolių ir darbo platformų įrengimą ir išardymą, įskaitant pastolių ir darbo platformų nuomą,

kaminų ir pramoninių krosnių įrengimą.

Ši klasė neapima:

pastolių nuomos be jų įrengimo ir išardymo (žr. 71.32).

45250000

45262000

 

45.3

 

Pastatų įrengimas

 

45300000

 

 

45.31

Elektros laidų ir kitokios armatūros įrengimas

Ši klasė apima:

įrengimą pastatuose arba kituose statiniuose:

elektros laidų ir armatūros,

telekomunikacijos sistemų,

elektrinių šildymo sistemų,

radijo ir televizijos antenų (gyvenamiesiems namams),

priešgaisrinės signalizacijos,

įsilaužimo signalizacijos sistemų,

liftų ir eskalatorių,

žaibolaidžių ir t. t.

45213316

45310000

Išskyrus:

– 45316000

 

 

45.32

Veikla, susijusi su izoliacijos darbais

Ši klasė apima:

šiluminės, garso arba vibracijos izoliacijos įrengimą pastatuose arba kituose statiniuose.

Ši klasė neapima:

sandarinimo darbų (žr. 45.22).

45320000

 

 

45.33

Santechnikos darbai

Ši klasė apima:

šiuos darbus pastatuose arba kituose statiniuose:

santechnikos ir sanitarijos įrangos montavimą,

dujotiekio armatūros įrengimą,

šildymo, vėdinimo, šaldymo ar oro kondicionavimo įrangos bei kanalų įrengimą,

automatinių gesinimo sistemų įrengimą.

Ši klasė neapima:

elektrinių šildymo sistemų įrengimo (žr. 45.31).

45330000

 

 

45.34

Kiti pastatų įrengimo darbai

Ši klasė apima:

kelių, geležinkelių, oro uostų ir jūrų uostų apšvietimo ir signalų sistemų įrengimą,

armatūros ir armatūros reikmenų pastatuose ir kituose statiniuose įrengimą (niekur kitur nepriskirtą).

45234115

45316000

45340000

 

45.4

 

Pastatų apdaila

 

45400000

 

 

45.41

Tinkavimas

Ši klasė apima:

vidaus ir išorės tinkavimo ar gipso klojimo darbus pastatuose ir kituose statiniuose, įskaitant grebėstų medžiagas.

45410000

 

 

45.42

Staliaus dirbinių įrengimas

Ši klasė apima:

ne savos gamybos durų, langų, durų ir langų rėmų, sumontuojamųjų virtuvių, laiptinių, parduotuvių armatūros ir pan. iš medžio arba kitų medžiagų įrengimą,

vidaus apdailos darbus, pavyzdžiui, lubų, medinių sienų dangų, slankiųjų pertvarų ir t. t. įrengimą.

Ši klasė neapima:

parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimo (žr. 45.43).

45420000

 

 

45.43

Grindų ir sienų dengimas

Ši klasė apima:

šiuos klojimo, dengimo, kabinimo arba tiesimo darbus pastatuose ar kituose statiniuose:

keraminių, betoninių arba graviruoto akmens sienų arba grindų plytelių klojimą,

parketo ir kitokių medinių grindų dangų, kiliminių ir linoleumo grindų dangų klojimą,

įskaitant pagamintas iš gumos arba plastiko grindų dangas,

terrazzo, marmuro, granito arba skalūno grindų dangų klojimą arba sienų dangų įrengimą,

tapetų klijavimą

45430000

 

 

45.44

Dažymas ir stiklinimas

Ši klasė apima:

pastatų išorės ir vidaus dažymą,

civilinės inžinerijos konstrukcijų dažymą,

stiklų, veidrodžių ir pan. įrengimą.

Ši klasė neapima:

langų montavimo (žr. 45.42).

45440000

 

 

45.45

Kiti statybos apdailos darbai

Ši klasė apima:

privačių baseinų įrengimą,

pastatų valymo garais, smėliasraučiu ir panašius pastatų išorės darbus,

kitus pastatų apdailos ir užbaigimo darbus (niekur kitur nepriskirtus).

Ši klasė neapima:

pastatų ir kitų statinių vidaus valymo darbų (žr. 74.70).

45212212 ir DA04

45450000

 

45.5

 

Statybos ar griovimo įrenginių nuoma (su operatorių samdymu)

 

45500000

 

 

45.50

Statybos ar griovimo įrenginių nuoma (su operatorių samdymu)

Ši klasė neapima:

statybos ar griovimo mašinų ir įrenginių nuomos nesamdant operatorių (žr. 71.32).

45500000


(1)  1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 (OL L 293, 1990 10 24, p. 1).


II PRIEDAS

4 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

Teisės, suteiktos laikantis procedūros, kurios atveju užtikrintas pakankamas viešumas, jeigu suteikiant šias teises buvo remiamasi objektyviais kriterijais, nėra laikomos specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis, kaip apibrėžta šios direktyvos 4 straipsnyje. Toliau pateikiamas procedūrų, kuriomis iš anksto užtikrinamas tinkamas skaidrumas, skirtų kitų Sąjungos teisės aktų pagrindu išduoti leidimus, kurie nėra laikomi specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis, kaip apibrėžta šios direktyvos 4 straipsnyje, sąrašas:

a)

leidimų eksploatuoti gamtinių dujų įrengimus išdavimas pagal Direktyvos 2009/73/EB 4 straipsnyje nustatytas procedūras;

b)

leidimų statyti naujus elektros energijos gamybos įrenginius išdavimas arba kvietimas pateikti pasiūlymus dėl naujų elektros energijos gamybos įrenginių statybos pagal Direktyvą 2009/72/EB;

c)

leidimų pašto paslaugoms, kurios yra nerezervuotos arba neturi būti rezervuotos, teikti išdavimas pagal Direktyvos 97/67/EB 9 straipsnyje nustatytas procedūras;

d)

leidimų vykdyti su angliavandenilių eksploatavimu susijusią veiklą išdavimo procedūra pagal Direktyvą 94/22/EB;

e)

viešojo paslaugų pirkimo sutartys, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1370/2007, keleivinio miesto autobusų, tramvajų, geležinkelių ar metro transporto viešosioms paslaugoms teikti, kurios buvo skirtos konkurso tvarka pagal jo 5 straipsnio 3 dalį, jeigu jų trukmė atitinka to reglamento 4 straipsnio 3 dalį arba 4 straipsnio 4 dalį.


III PRIEDAS

34 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

A.   Dujų ar šilumos transportavimas ar paskirstymas

Direktyva 2009/73/EB

B.   Elektros gamyba, perdavimas ar paskirstymas

Direktyva 2009/72/EB

C.   Geriamojo vandens gamyba, transportavimas ar paskirstymas

[Įrašo nėra]

D.   Perkantieji subjektai, veikiantys geležinkelių paslaugų srityje

 

Krovininis geležinkelių transportas

 

Direktyva 2012/34/ES

 

Tarptautinis keleivinis geležinkelių transportas

 

Direktyva 2012/34/ES

 

Nacionalinis keleivinis geležinkelių transportas

 

[Įrašo nėra]

E.   Perkantieji subjektai, veikiantys miestų geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar motorinių autobusų paslaugų srityje

[Įrašo nėra]

F.   Perkantieji subjektai, veikiantys pašto paslaugų srityje

Direktyva 97/67/EB

G.   Naftos ar dujų gavyba

Direktyva 94/22/EB

H.   Anglių ar kito kietojo kuro žvalgymas ir gavyba

[Įrašo nėra]

I.   Perkantieji subjektai, veikiantys jūrų ar vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų įrangos srityje

[Įrašo nėra]

J.   Perkantieji subjektai, veikiantys oro uostų įrenginių srityje

[Įrašo nėra]


IV PRIEDAS

35 STRAIPSNYJE NURODYTŲ ĮGYVENDINIMO AKTŲ PRIĖMIMO TERMINAI

1.

35 straipsnyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami per tokius laikotarpius:

a)

90 darbo dienų, jei pagal 34 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą daroma prielaida, kad į atitinkamą rinką patekti galima laisvai;

b)

130 darbo dienų kitais atvejais, nei nurodyta a punkte.

Šios dalies a ir b punktuose nustatyti laikotarpiai pratęsiami 15 darbo dienų, kai prie prašymo nepridedama atitinkamos veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos priimta motyvuota ir pagrįsta nuomonė, kurioje pateikiama išsami 34 straipsnio 1 dalies galimo taikomumo atitinkamai veiklai pagal 34 straipsnio 2 ir 3 dalis sąlygų analizė.

Tie laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo pirmos darbo dienos po to, kai Komisija gauna 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, arba, jei prašyme pateiktina informacija yra neišsami, nuo pirmos darbo dienos po to, kai gaunama visa informacija.

Komisija gali pratęsti pirmoje pastraipoje nustatytus laikotarpius, jei tam pritaria prašymą pateikusi valstybė narė arba perkantysis subjektas.

2.

Komisija gali atitinkamos valstybės narės arba perkančiojo subjekto, arba 1 punkte nurodytos nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos arba kitos kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, paprašyti per tinkamą laikotarpį pateikti visą reikiamą informaciją arba papildyti ar paaiškinti pateiktą informaciją. Jei atsakymai pateikiami pavėluotai arba yra neišsamūs, 1 punkto pirmoje pastraipoje nustatyti laikotarpiai sustabdomi laikotarpiui nuo prašyme pateikti informaciją nustatyto termino iki išsamios ir tikslios informacijos gavimo.


V PRIEDAS

REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ DALYVAUTI, KVALIFIKACIJOS VERTINIMO PARAIŠKŲ IR KONKURSŲ PLANŲ BEI PROJEKTŲ ELEKTRONINIO GAVIMO PRIEMONĖMIS IR PRIETAISAIS

Pasiūlymų, prašymų dalyvauti, kvalifikacijos vertinimo paraiškų ir konkursų planų bei projektų elektroninio gavimo priemonės ir prietaisai turi techninėmis priemonėmis ir pagal atitinkamas procedūras bent užtikrinti, kad:

a)

būtų galima tiksliai nustatyti tikslų pasiūlymų, prašymų dalyvauti, kvalifikacijos vertinimo paraiškų gavimo ir planų bei projektų pateikimo laiką ir datą;

b)

būtų galima pagrįstai užtikrinti, kad iki nustatyto termino niekas negalėtų susipažinti su pagal tuos reikalavimus perduotais duomenimis;

c)

tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba keisti prieigos prie gautų duomenų datas;

d)

įvairiais kvalifikacijos vertinimo procedūros, pirkimo procedūros arba konkurso etapais prieiga prie visų pateiktų duomenų arba jų dalies būtų įmanoma tik įgaliotiems asmenims;

e)

tik įgalioti asmenys suteiktų prieigą prie perduotų duomenų ir tik po nustatytos datos;

f)

su laikantis tų reikalavimų gautais ir peržiūrėtais duomenimis ir toliau galėtų susipažinti tik tie asmenys, kurie yra įgalioti su tokiais duomenimis susipažinti;

g)

jei padaromas draudimo susipažinti pažeidimas arba jei pažeidžiamos b–f punktuose nurodytos sąlygos, arba jei bandoma tai padaryti, būtų galima pagrįstai užtikrinti, kad pažeidimus arba bandymus būtų galima aiškiai nustatyti.


VI PRIEDAS

A DALIS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA REGULIARIAME ORIENTACINIAME SKELBIME

(kaip nurodyta 67 straipsnyje)

I.   Visais atvejais teiktina informacija

1.

Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu numatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2.

Pagrindinė veikla.

3.

a)

Prekių pirkimo sutarčių atveju: teiktinų paslaugų ar tiektinų produktų pobūdis ir kiekis arba vertė (BVPŽ kodai).

b)

Darbų pirkimo sutarčių atveju: teiktinų paslaugų pobūdis ir apimtis, bendrosios darbų arba darbų dalių ypatybės (BVPŽ kodai).

c)

Paslaugų pirkimo sutarčių atveju: planuojamas visas kiekvienos numatomos paslaugų kategorijos pirkimas (BVPŽ kodai).

4.

Skelbimo išsiuntimo data arba skelbimo apie šio skelbimo paskelbimą pirkėjo profilyje išsiuntimo data.

5.

Kita aktuali informacija.

II.   Papildoma informacija, kurią reikia pateikti, kai skelbimas naudojamas kaip kvietimas dalyvauti konkurse arba jame numatyta galimybė sutrumpinti pasiūlymų priėmimo laikotarpį (67 straipsnio 2 dalis)

6.

Nurodoma, kad suinteresuoti ekonominės veiklos vykdytojai turi pranešti subjektui apie susidomėjimą sutartimi ar sutartimis.

7.

El. pašto arba interneto adresas, kuriuo bus suteikta neribota, visapusiška tiesioginė ir nemokama prieiga prie specifikacijų ir pirkimo dokumentų.

Tais atvejais, kai dėl 73 straipsnio 1 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytų priežasčių neribota, visapusiška tiesioginė ir nemokama prieiga prie pirkimo dokumentų nesuteikiama, turi būti nurodoma, kokiu būdu su pirkimo dokumentais būtų galima susipažinti.

8.

Kai tinka, nurodoma, ar sutartis globojamoms darbo grupėms arba ar sutarties vykdymas rezervuotas pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas.

9.

Paraiškų pagal kvietimą pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose priėmimo terminas.

10.

Tiektinų produktų pobūdis ir kiekis arba darbo ar paslaugų kategorijos bendras pobūdis ir aprašymas, nurodant, ar numatoma sudaryti preliminariąją (-iąsias) sutartį (-is), įskaitant paskesnio pirkimo galimybes ir numatomą laiką, per kurį galima pasinaudoti tomis galimybėmis, taip pat, jeigu reikia, atnaujinimų skaičių. Jeigu tokios sutartys sudaromos reguliariai, taip pat numatomas paskesnių kvietimų dalyvauti konkurse tvarkaraštis. Nurodoma, ar bus vykdomas pirkimas, išperkamoji nuoma, nuoma ar pirkimas išsimokėtinai arba bet koks jų derinys.

11.

Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas darbų atveju arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atveju; jeigu sutartis skaidoma į pirkimo dalis, ši informacija pateikiama kiekvienai pirkimo daliai atskirai.

12.

Paslaugų atlikimo ar užbaigimo terminai arba paslaugų pirkimo sutarties trukmė ir, jeigu įmanoma, vykdymo pradžios terminas.

13.

Adresas, kuriuo suinteresuotos įmonės raštu siunčia paraiškas dėl reiškiamo susidomėjimo.

14.

Paraiškų dėl reiškiamo susidomėjimo priėmimo terminas.

15.

Kalba arba kalbos, kuriomis leidžiama teikti kandidatūras arba pasiūlymus.

16.

Tiekėjams keliamos ekonominės bei techninės sąlygos ir iš jų reikalaujamos finansinės bei techninės garantijos.

17.

a)

Numatoma su sutartimi ar sutartimis susijusios pirkimo procedūros pradžios data (jeigu žinoma);

b)

Pirkimo procedūros rūšis (ribotas konkursas (neatsižvelgiant į tai, ar taikoma dinaminė pirkimo sistema) arba derybos).

18.

Kai tinka, konkrečios sutarties vykdymo sąlygos.

19.

Kai tinka, nurodoma, ar:

a)

pasiūlymus arba prašymus dalyvauti bus reikalaujama/leidžiama teikti elektroninėmis priemonėmis;

b)

bus naudojami elektroniniai užsakymai;

c)

bus naudojamos elektroninės sąskaitos faktūros;

d)

bus priimami elektroniniai mokėjimai.

20.

Įstaigos, atsakingos už apeliacines ir atitinkamais atvejais tarpininkavimo procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijų teikimo terminais, arba prireikus tarnybos, galinčios suteikti šią informaciją, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

21.

Jeigu žinoma, 82 straipsnyje nurodyti taikytini sutarties skyrimo kriterijai. Išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas remiantis tik kaina, nurodomi kriterijai, pagal kuriuos atrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, ir jų lyginamasis svoris arba, kai tinka, tų kriterijų išdėstymas pagal svarbą, jeigu tai nenurodyta specifikacijose arba tai nebus nurodyta 67 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytame kvietime patvirtinti susidomėjimą arba kvietime pateikti pasiūlymus ar dalyvauti derybose.

B DALIS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE REGULIARAUS ORIENTACINIO SKELBIMO, KURIS NĖRA NAUDOJAMAS KAIP KVIETIMAS DALYVAUTI KONKURSE, PASKELBIMĄ PIRKĖJO PROFILYJE

(kaip nurodyta 67 straipsnio 1 dalyje)

1.

Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu numatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2.

Pagrindinė veikla.

3.

BVPŽ kodai.

4.

Pirkėjo profilio interneto adresas (URL).

5.

Skelbimo apie išankstinio informacinio skelbimo paskelbimą pirkėjo profilyje išsiuntimo data.


VII PRIEDAS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA PIRKIMO DOKUMENTUOSE, SUSIJUSIUOSE SU ELEKTRONINIAIS AUKCIONAIS (53 STRAIPSNIO 4 DALIS)

Perkantiesiems subjektams nusprendus rengti elektroninį aukcioną, pirkimo dokumentuose turi būti pateikta bent ši informacija:

a)

savybės, kurių vertės bus elektroninio aukciono dalykas, jeigu tokias savybes galima įvertinti kiekybiškai ir išreikšti skaičiais arba procentais;

b)

verčių ribos, kurios gali būti pateiktos, jeigu yra nustatytos specifikacijose, susijusiose su sutarties dalyku;

c)

informacija, kuri bus pateikta konkurso dalyviams vykstant elektroniniam aukcionui, ir, jei taikytina, laikas, kada ji bus jiems pateikta;

d)

atitinkama informacija, susijusi su elektroninio aukciono procesu;

e)

sąlygos, kuriomis konkurso dalyviai galės teikti pasiūlymus, ir visų pirma minimalūs skirtumai, kurių, jei taikytina, bus reikalaujama pateikiant pasiūlymą;

f)

atitinkama informacija, susijusi su naudojama elektronine įranga ir ryšio priemonėmis bei techninėmis specifikacijomis.


VIII PRIEDAS

TAM TIKRŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽTIS

Šioje direktyvoje:

1.   techninė specifikacija– vienas iš toliau nurodytų dalykų:

a)

paslaugų ar prekių pirkimo sutarčių atveju – dokumente pateikta specifikacija, kuria apibrėžiamos produktui arba paslaugai būtinos charakteristikos, pavyzdžiui, kokybės lygiai, aplinkosaugos ir klimatinio veiksmingumo lygiai, reikalavimai „visiems tinkamas“ (įskaitant galimybę naudotis neįgaliesiems) ir atitikties įvertinimas, rezultatai, produkto naudojimas, sauga ar matmenys, įskaitant produktui taikomus reikalavimus, susijusius su produkto prekiniu pavadinimu, terminija, simboliais, testavimo ir bandymų metodais, pakavimu, žymėjimu ir ženklinimu, instrukcijomis naudotojams, gamybos procesais ir metodais bet kuriame prekės ar paslaugos gyvavimo ciklo etape, taip pat atitikties įvertinimo procedūromis;

b)

darbų pirkimo sutarčių atveju – visuma pirmiausia pirkimo dokumentuose pateiktų techninių reikalavimų, kuriais apibrėžiamos charakteristikos, kurias turi atitikti medžiaga, produktas ar prekė, dėl kurių medžiaga, produktas ar prekė gali būti apibūdinti kaip atitinkantys perkančiojo subjekto nustatytą paskirtį; tos charakteristikos – tai, be kita ko, aplinkosaugos ir klimatinio veiksmingumo lygiai, reikalavimai „visiems tinkamas“ (įskaitant galimybę naudotis neįgaliesiems) ir atitikties įvertinimas, veikimo rezultatai, sauga ar matmenys, įskaitant kokybės užtikrinimo procedūras, terminiją, simbolius, testavimą ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą etiketėmis, instrukcijas naudotojams ir gamybos procesus ir metodus bet kuriame darbų gyvavimo ciklo etape; tos charakteristikos taip pat apima taisykles, susijusias su projektavimu ir sąnaudų apskaičiavimu, darbams taikomas bandymų, kontrolės bei priėmimo sąlygas ir statybos darbų metodus arba technologijas, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkantysis subjektas gali nustatyti bendrosiose arba konkrečiose taisyklėse baigtų darbų ir juos sudarančių medžiagų ar atskirų dalių atžvilgiu;

2.   standartas– pripažintos standartizacijos įstaigos priimta techninė specifikacija, kuri skirta daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui, kurios laikytis nėra privaloma ir kuri yra:

a)   tarptautinis standartas– tarptautinės standartizacijos organizacijos patvirtintas standartas, kuriuo gali vadovautis plačioji visuomenė;

b)   Europos standartas– Europos standartizacijos organizacijos patvirtintas standartas, kuriuo gali vadovautis plačioji visuomenė;

c)   nacionalinis standartas– nacionalinės standartizacijos organizacijos patvirtintas standartas, kuriuo gali vadovautis plačioji visuomenė;

3.   Europos techninis įvertinimas– dokumentuotas statybos produkto eksploatacinių ypatybių vertinimas, atsižvelgiant į jo esmines charakteristikas, pagal atitinkamą Europos vertinimo dokumentą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 305/2011 (1) 2 straipsnio 12 punkte;

4.   bendroji techninė specifikacija– techninė specifikacija IRT srityje, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 13 ir 14 straipsnius;

5.   techninis etalonas– bet kuris Europos standartizacijos įstaigų produktas, išskyrus Europos standartus, nustatytas remiantis procedūromis, pritaikytomis kintančioms rinkos reikmėms.


(1)  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).


IX PRIEDAS

PASKELBIMO YPATUMAI

1.   Skelbimų skelbimas

67, 68, 69, 70, 92 ir 96 straipsniuose nurodytus skelbimus perkantieji subjektai privalo nusiųsti Europos Sąjungos leidinių biurui; jie skelbiami pagal toliau nurodytas taisykles:

a)

67, 68, 69, 70, 92 ir 96 straipsniuose nurodytus skelbimus skelbia Europos Sąjungos leidinių biuras arba perkantieji subjektai, jei 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pirkėjo profilyje skelbiamas reguliarus orientacinis skelbimas.

Be to, perkantieji subjektai šią informaciją gali paskelbti internete, pirkėjo profilyje, kaip nurodyta 2 punkto b papunktyje;

b)

Europos Sąjungos leidinių biuras pateiks perkančiajam subjektui patvirtinimą, nurodytą 71 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje.

2.   Papildomos informacijos skelbimas

a)

Išskyrus atvejus, kai 73 straipsnio 1 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose numatyta kitaip, perkantieji subjektai skelbia išsamius pirkimo dokumentus internete;

b)

Pirkėjo profilyje gali būti skelbiami reguliarūs orientaciniai skelbimai, kaip nurodyta 67 straipsnio 1 dalyje, informacija apie tuo metu skelbiamus kvietimus pateikti pasiūlymus, planuojamus pirkimus, sudarytas sutartis, nutrauktas procedūras ir kita naudinga bendro pobūdžio informacija, kaip antai įstaiga, kurioje galima pasiteirauti, telefono ir fakso numeriai, adresas ir el. pašto adresas. Be to, pirkėjo profilyje gali būti skelbiami reguliarūs orientaciniai skelbimai, naudojami kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonė, kurie skelbiami nacionaliniu lygiu pagal 72 straipsnį.

3.   Skelbimų siuntimo elektroniniu būdu formatas ir procedūros

Informacija apie Komisijos nustatytą skelbimų siuntimo elektroniniu būdu formatą ir procedūrą pateikta internete adresu http://simap.eu.int


X PRIEDAS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIME APIE KVALIFIKACIJOS VERTINIMO SISTEMĄ

(kaip nurodyta 44 straipsnio 4 dalies b punkte ir 68 straipsnyje)

1.

Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu numatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2.

Pagrindinė veikla.

3.

Kai tinka, nurodoma, ar sutartis rezervuota globojamoms darbo grupėms arba ar sutarties vykdymas rezervuotas pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas.

4.

Kvalifikacijos vertinimo sistemos tikslas (naudojant sistemą planuojamų pirkti produktų, paslaugų, darbų ar jų kategorijų aprašas – BVPŽ kodai). Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas darbų atveju arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atveju.

5.

Kvalifikacijos vertinimo sąlygos, kurias pagal sistemą turi atitikti ekonominės veiklos vykdytojai, ir kiekvienos iš šių sąlygų tikrinimo metodai. Jeigu tokių sąlygų ir metodų aprašas labai didelės apimties ir tokios sąlygos ir metodai yra pagrįsti dokumentais, kuriuos suinteresuoti ekonominės veiklos vykdytojai turi galimybę gauti, pakanka pateikti svarbiausių sąlygų ir metodų santrauką ir nuorodą į minėtus dokumentus.

6.

Kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpis ir sistemos atnaujinimo formalumai.

7.

Nurodoma tai, kad skelbimas naudojamas kaip kvietimas dalyvauti konkurse.

8.

Adresas, kuriuo galima gauti su kvalifikacijos vertinimo sistema susijusią tolesnę informaciją ir dokumentus (jeigu skiriasi nuo 1 punkte nurodytų adresų).

9.

Įstaigos, atsakingos už apeliacines ir atitinkamais atvejais tarpininkavimo procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijų teikimo terminais, arba prireikus tarnybos, galinčios suteikti šią informaciją, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

10.

Jeigu žinoma, 82 straipsnyje nurodyti taikytini sutarties skyrimo kriterijai. Išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas remiantis tik kaina, nurodomi kriterijai, pagal kuriuos atrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, ir jų lyginamasis svoris arba, kai tinka, tų kriterijų išdėstymas pagal svarbą, jeigu tai nenurodyta specifikacijose arba tai nebus nurodyta kvietime pateikti pasiūlymus ar dalyvauti derybose.

11.

Kai tinka, nurodoma, ar:

a)

pasiūlymus arba prašymus dalyvauti bus reikalaujama/leidžiama teikti elektroninėmis priemonėmis;

b)

bus naudojami elektroniniai užsakymai;

c)

bus naudojamos elektroninės sąskaitos faktūros;

d)

bus priimami elektroniniai mokėjimai.

12.

Kita aktuali informacija.


XI PRIEDAS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE PIRKIMĄ

(kaip nurodyta 69 straipsnyje)

A.   ATVIRI KONKURSAI

1.

Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu numatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2.

Pagrindinė veikla.

3.

Kai tinka, nurodoma, ar sutartis rezervuota globojamoms darbo grupėms arba ar sutarties vykdymas rezervuotas pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas.

4.

Sutarties pobūdis (prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartis, kai tinka, nurodoma, ar tai preliminarioji sutartis, ar dinaminė pirkimo sistema), aprašymas (BVPŽ kodai). Kai tinka, nurodoma, ar pasiūlymų reikia pirkimui, išperkamajai nuomai, nuomai ar pirkimui išsimokėtinai ar bet kokiam jų deriniui.

5.

Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas darbų atveju arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atveju.

6.

Prekių ir darbų pirkimo sutarčių atveju:

a)

tiektinų produktų pobūdis ir kiekis (BVPŽ kodai), įskaitant paskesnių pirkimų galimybes ir, jei įmanoma, numatomą laiką, per kurį galima pasinaudoti tomis galimybėmis, taip pat, jeigu reikia, atnaujinimų skaičių. Jeigu tokios sutartys sudaromos reguliariai, taip pat, jei įmanoma, numatomas paskesnių kvietimų dalyvauti konkurse dėl produktų pirkimo tvarkaraštis arba teiktinų paslaugų pobūdis bei aprėptis ir bendras darbų pobūdis (BVPŽ kodai);

b)

nurodoma, ar tiekėjai gali teikti pasiūlymus dėl dalies ir (arba) visų reikiamų produktų tiekimo.

Jeigu skiriama darbų pirkimo sutartis ir darbas arba sutartis yra skaidomi į kelias pirkimo dalis, pateikiamas įvairių pirkimo dalių išdėstymas pagal dydį ir nurodoma galimybė teikti pasiūlymus dėl vienos, kelių arba visų pirkimo dalių;

c)

darbų pirkimo sutarčių atveju: informacija apie darbo tikslą arba sutarties tikslą, jeigu sutartis apima ir projektų rengimą.

7.

Paslaugų pirkimo sutarčių atveju:

a)

tiektinų produktų pobūdis ir kiekis, įskaitant paskesnių pirkimų galimybes ir, jei įmanoma, numatomą laiką, per kurį galima pasinaudoti tomis galimybėmis, taip pat, jeigu reikia, atnaujinimų skaičių. Jeigu tokios sutartys sudaromos reguliariai, taip pat, jei įmanoma, numatomas paskesnių kvietimų dalyvauti konkurse dėl paslaugų pirkimo tvarkaraštis;

b)

nurodoma, ar pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paslaugą gali teikti tik tam tikros profesijos atstovai;

c)

nuoroda į atitinkamą įstatymą ar kitą teisės aktą;

d)

nurodoma, ar juridiniai asmenys turi nurodyti darbuotojų, kurie bus atsakingi už paslaugos teikimą, vardus, pavardes ir profesinę kvalifikaciją;

e)

nurodoma, ar paslaugų teikėjai gali teikti pasiūlymą dėl dalies atitinkamų paslaugų teikimo.

8.

Jeigu žinoma, nurodoma, leidžiama ar neleidžiama teikti alternatyvius pasiūlymus.

9.

Paslaugų atlikimo ar užbaigimo terminai arba paslaugų pirkimo sutarties trukmė ir, jeigu įmanoma, vykdymo pradžios data.

10.

El. pašto arba interneto adresas, kuriuo bus suteikta neribota, visapusiška tiesioginė ir nemokama prieiga prie pirkimo dokumentų.

Tais atvejais, kai dėl 73 straipsnio 1 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytų priežasčių neribota, visapusiška tiesioginė ir nemokama prieiga prie pirkimo dokumentų nesuteikiama, turi būti nurodoma, kokiu būdu su pirkimo dokumentais būtų galima susipažinti.

11.

a)

Pasiūlymų arba, jeigu sukuriama dinaminė pirkimo sistema, orientacinių pasiūlymų priėmimo galutinė data;

b)

adresas, kuriuo jie siunčiami;

c)

kalba arba kalbos, kuriomis jie rengiami.

12.

a)

Kai taikoma, asmenys, kuriems leidžiama dalyvauti atplėšiant vokus su pasiūlymais;

b)

vokų su pasiūlymais atplėšimo data, laikas ir vieta.

13.

Kai taikoma, reikalaujami užstatai ir garantijos.

14.

Pagrindinės finansavimo ir mokėjimo sąlygos ir (arba) nuorodos į nuostatas, kuriose išdėstytos šios sąlygos.

15.

Kai tinka, teisinė ekonominės veiklos vykdytojų grupės, kuriai bus skiriama sutartis, forma.

16.

Minimalūs ekonominiai ir techniniai reikalavimai, keliami ekonominės veiklos vykdytojui, kuriam skiriama sutartis.

17.

Laikotarpis, kuriuo konkurso dalyvis turi išlaikyti savo pasiūlymą.

18.

Kai tinka, konkrečios sutarties vykdymo sąlygos.

19.

82 straipsnyje nurodyti taikytini sutarties skyrimo kriterijai. Išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas remiantis tik kaina, nurodomi kriterijai, pagal kuriuos atrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, ir jų lyginamasis svoris arba, kai tinka, tų kriterijų išdėstymas pagal svarbą, jeigu tai nenurodyta specifikacijose.

20.

Kai tinka, su sutartimi susijusio reguliaraus informacinio skelbimo arba skelbimo apie tokio skelbimo paskelbimą pirkėjo profilyje paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje data (-os) ir nuoroda (-os).

21.

Įstaigos, atsakingos už apeliacines ir atitinkamais atvejais tarpininkavimo procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijų teikimo terminais, arba prireikus tarnybos, galinčios suteikti šią informaciją, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

22.

Data, kurią perkantysis subjektas išsiuntė skelbimą.

23.

Kita aktuali informacija.

B.   RIBOTAS KONKURSAS

1.

Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu numatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2.

Pagrindinė veikla.